Suvestinė redakcija nuo 2005-01-01 iki 2006-08-26
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 116-4345, i. k. 104301MISAK00D1-374
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL AUGALŲ (MIŠKO) GENETINIŲ DRAUSTINIŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2004 m. liepos 7 d. Nr. D1-374
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo (Žin., 2001, Nr. 90-3144) 9 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 73 „Dėl Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 8-272) 1 punktu,
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. 133 „Dėl Miško genetinių draustinių nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 31-882).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. D1-374
AUGALŲ (MIŠKO) GENETINIŲ DRAUSTINIŲ NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Augalų (miško) genetinių draustinių nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja miško genetinių draustinių (toliau – Draustiniai) steigimo, miško genetinių išteklių juose naudojimo, atkūrimo, apsaugos, priežiūros, įvertinimo, apskaitos bei Draustinių žymėjimo tvarką.
2. Draustinių paskirtis – išsaugoti miško medžių populiacijų genetinę įvairovę kintančios aplinkos sąlygomis ir užtikrinti šių populiacijų atsikūrimą arba atkūrimą jų dauginamąja medžiaga.
3. Pagrindinės Nuostatų sąvokos:
3.1. miško genetinis draustinis – teritorija, skirta ilgalaikiam genetiškai vertingų medžių populiacijų arba jų dalių išsaugojimui;
3.2. miško genetiniai ištekliai – faktiškai ir potencialiai naudingi medžiai bei jų dalys, pasižyminčios funkcionaliomis generatyvinio arba vegetatyvinio dauginimosi savybėmis;
II. DRAUSTINIŲ STEIGIMAS IR REGISTRAVIMAS
4. Draustinius valstybiniuose ir privačiuose miškuose steigia, jų ribas nustato ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos teikimu.
5. Draustinius gali siūlyti įsteigti fiziniai, juridiniai asmenys ir nevalstybinės organizacijos. Siūlant įsteigti Draustinius, Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybai (toliau – Tarnyba) pateikiama tokia informacija: Draustinio vieta (miškų urėdija, valstybinio parko direkcija, girininkija arba savininko valdos adresas, kvartalas, sklypas), medyno rūšinė sudėtis, vidutinis amžius, plotas, jo ypatumai bei siūlymo įsteigti motyvai.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-676, 2004-12-24, Žin., 2004, Nr. 188-7032 (2004-12-31), i. k. 104301MISAK00D1-676
6. Miško genetinius išteklius siūlomuose steigti Draustiniuose įvertina Tarnyba, vadovaudamasi Miško genetinių išteklių atrankos metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. 213 (Žin., 2003, Nr. 50-2235), atsižvelgdama į Miško genetinių išteklių koordinacinio centro (Lietuvos miškų instituto) rekomendacijas. Įvertinimo medžiagą Tarnyba pateikia Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai.
7. Įsteigti Draustiniai registruojami: Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 587 (Žin., 2002, Nr. 46-1745), nustatyta tvarka, Augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinėje duomenų bazėje Augalų nacionalinių genetinių išteklių centrinės duomenų bazės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 593 (Žin., 2003, Nr. 115-5232), nustatyta tvarka, bei Lietuvos miško sėklinės bazės sąvade Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu
Nr. 457 (Žin., 2002, Nr. 89-3813), nustatyta tvarka.
III. DRAUSTINIŲ APSAUGA IR PRIEŽIŪRA
8. Draustinių apsaugą ir priežiūrą vykdo jų valdytojai ir savininkai, laikydamiesi šių Nuostatų reikalavimų.
9. Siekiant užtikrinti Draustinius sudarančių miško medžių populiacijų ar jų dalių tvarumą, aplink juos išskiriamos ne siauresnės kaip 50 metrų pločio apsauginių medynų juostos, kurias kirsti plynai draudžiama.
10. Siekiant apsaugoti spygliuočių medžių rūšių Draustinius nuo gaisrų mineralizuojamos kvartalinės. Esant pavojui kilti miško gaisrams, savivaldybių vykdomosios institucijos miškų urėdijų arba valstybinių parkų direkcijų teikimu gali uždrausti arba apriboti fizinių asmenų lankymąsi Draustiniuose ir juose esančių miško išteklių naudojimą.
11. Draustiniuose pastebėjus miško kenkėjus arba ligų požymius, vykdomos kompleksinės sanitarinės miško apsaugos priemonės: išdėstomos feromoninės gaudyklės ir vabzdžiagaudžiai medžiai, naudojami cheminiai ir biologiniai preparatai, vykdomi sanitariniai kirtimai.
IV. MIŠKO GENETINIŲ IŠTEKLIŲ DRAUSTINIUOSE NAUDOJIMAS
13. Miško genetiniai ištekliai Draustiniuose turi būti naudojami taip, kad jie būtų išsaugoti ir atsikurtų ar būtų atkurti jų dauginamąja medžiaga bei padarytas kuo mažesnis poveikis saugomų miško medžių populiacijų genetinei įvairovei. Miško genetinių išteklių naudojimas Draustiniuose negali pakenkti jų būklei. Draustiniuose būtina išlaikyti artimus natūraliems medynams būdingus požymius, kad jų evoliucija vyktų savaime.
14. Jei Draustiniuose yra kitų saugomų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų, juose vykdoma miškų ūkinė veikla derinama su šių Nuostatų reikalavimais.
16. Draustiniuose leidžiama:
16.2. vykdyti ugdymo kirtimus, iškertant tikslines medžių rūšis stelbiančius medžius ir siekiant išsaugoti optimalų tikslinių medžių rūšių tankumą bei užtikrinti medyno tvarumą viso jo vystymosi metu;
16.3. sėkliniais metais atlikti atrankinius, atvejinius ir siaurabiržius kirtimus, siekiant sudaryti sąlygas pagrindinėms medžių rūšims atželti;
17. Draustiniuose draudžiama:
17.1. kirsti sveikus medžius, įrengti valksmas, jei tai nėra numatyta Tarnybos išduotuose Draustinių tvarkymo rekomendacijose;
17.3. ardyti paklotę ar pažeisti žemės paviršių (išskyrus atvejus, kai vykdomos miško žėlimą skatinančios priemonės);
17.4. sausinti, tręšti, naudoti kenksmingas chemines medžiagas, išskyrus priemones prieš medžių ligų ir kenkėjų išplitimą;
18. Jei aplink Draustinį išskirta buferinė apsaugos zona, joje draudžiama įrengti karjerus bei melioracinius įrenginius.
19. Draustiniuose, siekiant išsaugoti esamą genetinę įvairovę ir suformuoti įvairaus amžiaus bei struktūros produktyvius, geros kokybės medynus, vykdomi natūralių medynų atžėlimą skatinantys kirtimai. Dažniausiai vykdomi atvejiniai ir atrankiniai kirtimai. Dėl nevienodo medynų tvarumo bei skirtingų augavietės sąlygų kirtimo amžius draustiniuose neribojamas. Kirtimų vykdymas Draustiniuose turi būti suderintas su Tarnyba. Dėl to Draustinio valdytojas arba savininkas Tarnybai pateikia prašymą dėl kirtimų suderinimo. Kartu su prašymu pateikia biržių atrėžimo bei įvertinimo dokumentus. Tarnyba sprendimą dėl kirtimų vykdymo priima per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo ir pateikia raštišką suderinimą, kuriame nurodo sąlygas, kurių turi būti laikomasi vykdant kirtimus, arba raštu informuoja Draustinio savininką arba valdytoją, kad kirtimų vykdymas nederinamas. Tarnybos raštas dėl kirtimų vykdymo pateikiamas regionų aplinkos apsaugos departamentams arba jų įgaliotiems struktūriniams padaliniams, išduodantiems Leidimą kirsti mišką.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-676, 2004-12-24, Žin., 2004, Nr. 188-7032 (2004-12-31), i. k. 104301MISAK00D1-676
20. Tarnyba, atsižvelgdama į Miško nacionalinių genetinių išteklių koordinacinio centro (Lietuvos miškų instituto) siūlymus, Draustiniams plėsti gali parinkti rezervinius medynus, kurie šiuo metu neatitinka Draustiniams keliamų reikalavimų, bet ateityje gali juos atitikti. Šiam tikslui gali būti parenkami ne tik medynai, bet ir nedidelės aikštelės, kurios apželdinamos Draustinių miško genetinių išteklių dauginamąja medžiaga. Rezerviniuose medynuose atliekamos ūkinės priemonės, kurios turi užtikrinti, kad medynų kokybė atitiktų Draustiniams keliamus reikalavimus.
V. MIŠKO GENETINIŲ IŠTEKLIŲ DRAUSTINIUOSE ATKŪRIMAS
21. Miško genetiniai ištekliai Draustiniuose atkuriami tik tų pačių Draustinių miško dauginamąja medžiaga.
23. Siekiant Draustiniuose augančių pagrindinių medžių rūšių atžėlimo, taikomos žėlimą skatinančios priemonės: purenamas dirvožemio paviršius, gerinamas pomiškio apšvietimas, šalinamas trakas. Siekiant didesnės genetinės įvairovės, Draustiniuose, atsižvelgiant į medynų (medžių) sėklinius metus ir jų periodiškumą, vykdomas miško žėlimo skatinimas.
24. Susilpnėjus Draustiniuose augančių pagrindinių medžių rūšių galimybėms atželti bei pradėjus formuotis nepakankamai atželiančioms aikštėms, Draustinius būtina dirbtinai apželdinti.
25. Jei Draustinį sudarantys medynai vienaamžiai, būtina skatinti grupinį atžėlimą ir siekti sudaryti jame įvairesnę genotipinę struktūrą, formuoti daugiaardžius ir įvairiaamžius medynus.
VI. DRAUSTINIŲ RIBŲ ŽYMĖJIMAS MIŠKE IR DOKUMENTACIJA
27. Draustinių ribas valstybiniuose miškuose pažymi valstybinių miškų valdytojai. Jei Draustiniai yra privačiuose miškuose, jų ribų žymėjimą miške organizuoja Tarnyba, suderinusi su miško savininkais. Jos žymimos taip: jei Draustinių teritorija neišsiskiria iš gretimų medynų, jie atribojami spindžiais. Kampiniai ir kas 30–50 m (matomumo atstumu) prie ribos augantys medžiai 1,3 m aukštyje, išorinėje sklypo pusėje pažymimi lietaus nenuplaunamų baltų dažų puslankiais. Prie privažiavimo vietos į Draustinius (kelio, kvartalinės ir kt.) pastatomi informaciniai ženklai, kuriuose nurodoma informacija apie Draustinius (paskirtis, plotas, įsteigimo metai, trumpas aprašymas ir kt.).
28. Draustinių dokumentacija yra: Miško genetinio draustinio pasas ir kartografinės medžiagos kopija. Pasą ir kartografinės medžiagos kopiją parengia Tarnyba 2 egzemplioriais. Vienas egzempliorius saugomas Tarnyboje, kitas – perduodamas Draustinio valdytojui (savininkui), kopija – girininkijai.
29. Taksoraščiuose turi būti pažymėti Draustinių identifikavimo kodai Lietuvos miško sėklinės bazės sąvade, o kartografinėje medžiagoje – jų ribos apvedamos žalios spalvos linija, kuriose turi būti įrašyta: „GD“ (genetinis draustinis). Draustinius išregistravus iš Lietuvos miško sėklinės bazės sąvado, taksoraštyje turi būti įrašyta jų išregistravimo data.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-676, 2004-12-24, Žin., 2004, Nr. 188-7032 (2004-12-31), i. k. 104301MISAK00D1-676
Dėl aplinkos ministro 2004 m. liepos 7 d. įsakymo Nr. D1-374 "Dėl Augalų (miško) genetinių draustinių nuostatų patvirtinimo" pakeitimo