Suvestinė redakcija nuo 2003-01-01
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 10-239, i. k. 1001100NUTA00000094
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. RUGSĖJO 15 D. NUTARIMO NR. 997 „DĖL ŽALOS ATLYGINIMO NUKENTĖJUSIESIEMS DĖL SVEIKATOS SUŽALOJIMO DARBE AR SUSIRGIMO PROFESINE LIGA, KAI ŠI PRIEVOLĖ PEREINA VALSTYBEI, TVARKOS PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
2000 m. sausio 28 d. Nr. 94
Vilnius
Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. 997 „Dėl Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 86-2162):
1. Išdėstyti preambulę taip:
2. Nurodytuoju nutarimu patvirtintoje Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkoje:
2.1. išdėstyti 1 ir 2 punktus taip:
„1. Ši tvarka reglamentuoja žalos atlyginimą dėl sveikatos sužalojimo darbe, netekus maitintojo ar susirgus profesine liga, kai pagal Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 508 straipsnio 4 dalį reikalavimus dėl žalos atlyginimo tenkina valstybė.
2.2. išdėstyti 4, 5 ir 6 punktus taip:
„4. Žalos atlyginimą pagal žalos atlyginimo gavėjų prašymus apskaičiuoja ir moka jų gyvenamosios vietos savivaldos vykdomosios institucijos savo biudžeto lėšomis.
5. Finansų ministerija, gavusi motyvuotą vietos savivaldos vykdomosios institucijos sprendimą dėl žalos atlyginimo mokėjimo ir paraišką kompensuoti išmokėtas sumas, kartą per ketvirtį kompensuoja vietos savivaldos vykdomosioms institucijoms jų išmokėtas sumas Lietuvos Respublikos valstybės biudžete šiam tikslui numatytomis lėšomis.
6. Kai žalos atlyginimo mokėjimo prievolės pereina valstybei, žalos atlyginimo gavėjo gyvenamosios vietos savivaldos vykdomosioms institucijoms pateikiami šie dokumentai:
6.1. žalos atlyginimo gavėjai (kai nėra likviduotos įmonės ar neveikiančios įmonės administracijos) pateikia prašymą, Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinės komisijos (toliau vadinama – teritorinės komisijos) išduotą pažymą apie darbingumo netekimo procentus, teismo sprendimą dėl žalos atlyginimo priteisimo arba buvusio žalos atlyginimo mokėtojo sprendimą (įsakymą), patvirtinančius, kad žalos atlyginimas buvo mokamas. Nepilnamečių vaikų, kitų neveiksnių asmenų, kurie turi teisę, netekę maitintojo, gauti žalos atlyginimą, vardu prašymus ir kitus dokumentus pateikia jų tėvai arba globėjai (rūpintojai);
6.2. įmonė, privalėjusi mokėti žalos atlyginimą, pateikia prašymą ir sąrašą asmenų, kuriems ji turėjo mokėti žalos atlyginimą, nurodydama jų pavardes, vardus, adresus, laiką, iki kurio turės būti mokamas žalos atlyginimas, ir žalos atlyginimo dydį, teritorinės komisijos išduotas pažymas apie darbingumo netekimo procentus, teismo sprendimus arba kitus dokumentus, pagal kuriuos buvo mokamas žalos atlyginimas. Papildomai įmonė pateikia šiuos dokumentus:
6.2.1. kai įmonei iškelta bankroto byla, – teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo paskirto įmonės administratoriaus pažymą, patvirtinančią, kad įmonės veikla sustojusi ir jokių pajamų ji negauna, taip pat dokumentus ir duomenis apie žalos atlyginimo mokėjimo nutraukimą;
6.2.2. kai įmonė likviduojama dėl bankroto, – teismo sprendimą pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, taip pat dokumentus ir duomenis apie žalos atlyginimo mokėjimo nutraukimą;
6.2.3. kai įmonė neveikia ir jai netaikoma bankroto procedūra, – teismo antstolių kontoros dokumentus, patvirtinančius, kad įmonė nevykdo ūkinės veiklos ir dėl lėšų bei turto stokos nėra galimybės išieškoti teismo priteistą žalos atlyginimą, taip pat dokumentus ir duomenis apie žalos atlyginimo mokėjimo nutraukimą;
6.2.4. kai įmonė likviduota dėl bankroto, tačiau žalos atlyginimas nebuvo nei išmokėtas, nei kapitalizuotas, nei perduota ši prievolė aukštesniajai organizacijai, – įmonės likvidavimo aktą, pažymą apie įmonės išregistravimą iš įmonių rejestro, duomenis apie tai, kad žalos atlyginimas nesumokėtas iš karto ir nekapitalizuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 508 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat dokumentus ir duomenis apie žalos atlyginimo mokėjimo nutraukimą;
6.2.5. kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse iki jų privatizavimo, – dokumentus, patvirtinančius įmonės privatizavimą (akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės pateikia įmonės rejestro tvarkytojo išduotą registravimo pažymėjimą), teritorinės komisijos išduotą pažymą apie darbingumo netekimo procentus, kurių nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo;
6.2.6. nustačius profesinę ligą po įmonės privatizavimo nukentėjusiesiems, dirbantiems toje pačioje ar kitoje įmonėje, kurioje darbo aplinka dėl jos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio taip pat turėjo įtaką darbuotojo sveikatos sutrikimui, – dokumentus, patvirtinančius įmonės privatizavimą (akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės pateikia įmonės rejestro tvarkytojo išduotą registravimo pažymėjimą), teritorinės komisijos išvadą apie darbingumo, kurio nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, dalį, atsižvelgiant į darbo sąlygas ir toje įmonėje dirbtą laiką. Šią išvadą įmonė gauna, kai kreipiasi į teritorinę komisiją pateikdama vardinį nukentėjusiųjų sąrašą ir duomenis apie nukentėjusiųjų dirbtą laiką bei darbo aplinkos kenksmingumą toje įmonėje iki ir po privatizavimo, taip pat kitus teritorinės komisijos nurodytus dokumentus, tarp jų ir iš kitų įmonių, kuriose darbas galėjo turėti įtakos darbuotojo sveikatos sutrikimui. Kilus ginčui tarp žalos atlyginimo mokėtojų, darbingumo netekimo ir žalos atlyginimo dalis kiekvienu atveju nustato teismas.
2.3. išdėstyti 7 punktą taip:
„7. Kai žalos atlyginimo gavėjas negali pateikti visų dokumentų, numatytų šios tvarkos 6.1 punkte, juos, taip pat 6.2.3 punkte (kai nėra neveikiančios įmonės administracijos) ir 6.2.4 punkte (kai nėra likviduotos įmonės) nurodytus dokumentus iš rejestro tvarkytojo, kitų institucijų išsireikalauja vietos savivaldos vykdomoji institucija. Prireikus vietos savivaldos vykdomoji institucija kreipiasi informacijos į pareiškėjo nurodyto buvusio žalos atlyginimo mokėtojo buveinės archyvą. Lietuvos Respublikos įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo pranešti vietos savivaldos vykdomosioms institucijoms jų turimus duomenis šiais klausimais“;
2.4. išdėstyti 8 punktą taip:
„8. Vietos savivaldos vykdomoji institucija priima motyvuotą sprendimą mokėti žalos atlyginimą (arba atsisakyti jį mokėti) per mėnesį nuo kreipimosi dėl jo mokėjimo dienos. Šis terminas pratęsiamas dar vienam mėnesiui, jeigu vietos savivaldos vykdomoji institucija privalo išsireikalauti atitinkamus dokumentus šios tvarkos 7 punkte nurodytais atvejais. Sprendimas atsisakyti mokėti žalos atlyginimą gali būti apskųstas teismui“;
2.5. išdėstyti 9 punktą taip:
2.6. papildyti nurodytąją tvarką šiuo 10 punktu (ankstesnįjį 10 punktą laikant 11 punktu):
„10. Vietos savivaldos vykdomoji institucija pateikia bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės administratoriui pažymą apie žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėmimą, kuri yra pagrindas įtraukti vietos savivaldos vykdomąją instituciją į bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą reikalavimams atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga tenkinti“;
2.7. išdėstyti 11 punktą taip:
„11. Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais žalos atlyginimas pradedamas mokėti nuo tos datos, kurią pagal gautus duomenis jo mokėjimas buvo nutrauktas. Minėtojo straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytais atvejais žalos atlyginimas pradedamas mokėti nuo 1999 m. gruodžio 1 dienos“;
2.8. Neteko galios nuo 2003-01-01
Punkto naikinimas:
Nr. 2021, 2002-12-20, Žin. 2002, Nr. 123-5578 (2002-12-24), i. k. 1021100NUTA00002021
2.9. papildyti nurodytąją tvarką šiuo skyriumi:
„VALSTYBĖS ATGRĘŽTINIO REIKALAVIMO TEISĖS ĮGYVENDINIMAS
13. Valstybė, atlyginusi žalą Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 181 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytais atvejais, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į įmonę, atsakingą už padarytą žalą, tokio dydžio, kiek išmokėjo žalos atlyginimo. Įstatymų nustatyta tvarka šią teisę įgyvendina vietos savivaldos vykdomoji institucija, priėmusi sprendimą mokėti žalos atlyginimą ir jį išmokėjusi.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 2021, 2002-12-20, Žin., 2002, Nr. 123-5578 (2002-12-24), i. k. 1021100NUTA00002021
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. 997 "Dėl Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo darbe ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos patvirtinimo" pakeitimo