Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.11)

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1995, Nr.63-1582

Neoficialus įstatymo tekstas

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-321, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1600 (97.07.11)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO 4, 6, 8, 14, 15

STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

Ž E M Ė S G E L M I Ų

ĮSTATYMAS

1995 m. liepos 5 d. Nr.I-1034

Vilnius

I SKIRSNIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Žemės gelmių įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato pagrindines Lietuvos Respublikos

valstybės institucijų bei fizinių ir juridinių asmenų teises ir

pareigas tiriant, naudojant ir saugant Lietuvos Respublikos

sausumos, jos kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos Baltijos

jūroje žemės gelmes, pradedant podirvio uolienų paviršiumi

sausumoje ir dugno nuosėdų paviršiumi sausumos vandenyse ir

jūroje.

2 straipsnis. Žemės gelmių nuosavybė

Žemės gelmės yra išimtinė valstybės nuosavybė. Žemės gelmių

išteklių naudojimo pagrindas yra naudojimosi teisė, kurią šio

įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos

juridiniams ir fiziniams asmenims gali suteikti Lietuvos

Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota valstybės institucija, o

užsienio juridiniams ir fiziniams asmenims - Lietuvos Respublikos

Vyriausybė. Veiksmai, tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidžiantys

valstybinės žemės gelmių nuosavybės teisę, draudžiami.

3 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

Šiame įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos:

žemės gelmių ištekliai - gamtos išteklių dalis, apimanti

žemės gelmių sandaros ir sudėties elementus - kietus kūnus,

skysčius, dujas ar energetinius laukus, kuriuos žmogus gali

naudoti ir kurių kiekis ar kokybė dėl to keičiasi;

naudingosios iškasenos - gamtinės mineralinės medžiagos,

esančios žemės gelmėse, kurias galima naudoti materialinėje

gamyboje ar kitoms reikmėms:

nemetalinės naudingosios iškasenos;

metalų rūdos;

vertingieji mineralai;

angliavandeniliai;

požeminis vanduo - žemės gelmėse natūraliai susikaupęs ar

dirbtinai infiltruotas vanduo, kurio rūšys pagal naudojimą yra:

geriamasis gėlas - vanduo, kuris atitinka Lietuvos

Respublikos geriamojo vandens standartą arba kuris tinka šitokio

vandens paruošimui;

mineralinis - vanduo, Sveikatos apsaugos ministerijos

pripažintas tinkamu naudoti gydymui ir profilaktikai;

pramoninis - sūrymai ir mineralizuoti vandenys, iš kurių

įmanoma ir yra ekonomiška gauti cheminius elementus ar jų

junginius;

gamybinis - vanduo, nepriskirtas aukščiau išvardytoms rūšims

ir tinkamas naudoti pramonėje, žemės ūkio, gyvulininkystės,

žuvininkystės ar kitoms reikmėms;

žemės gelmių šiluminė energija - tai šiluminė energija,

natūraliai susikaupusi ar dirbtinai sukaupta žemės gelmėse,

uolienose, vandenyje ar dujose;

žemės gelmių išteklių telkinys - sutartinėse ribose esančios

naudingosios iškasenos, požeminis vanduo ar žemės gelmių šiluminė

energija, kurių kiekis ir kokybė yra ištirti ir kurių išgavimas

laikantis nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų yra ar gali

būti ateityje ekonomiškai naudingas;

žemės gelmių ertmės:

natūralios ertmės uolienose ir jų sluoksniuose;

dirbtinės ertmės, susidariusios išgaunant naudingąsias

iškasenas arba specialiai įrengtos;

žemės gelmių vertingosios savybės - žemės gelmių sudėties,

sandaros ir čia vykstančių procesų ypatybės, kurios yra

natūralios ar antropogeninės ekosistemos elementai ir veikia

žmogaus gyvenimo ir ūkinės veiklos sąlygas;

žemės gelmių naudojimas:

žemės gelmių tyrimas;

žemės gelmių išteklių naudojimas;

žemės gelmių ertmių naudojimas;

žemės gelmių tyrimas (geologinis tyrimas) - tai veikla,

kurios tikslas gauti žinių apie žemės gelmių sandarą, savybes,

būklę, čia vykstančius procesus, išteklius, ūkinės veiklos įtaką

žemės gelmėms. Darbai, atliekami ruošiant žemės gelmių išteklius

bei ertmes naudojimui (eksploatacinių gręžinių gręžimas,

geofiziniai tyrimai ir kiti) ir teikiantys žinių apie žemės

gelmes, yra laikomi žemės gelmių tyrimais. Žemės gelmių tyrimo

rūšys:

tiesioginis - tyrimas, kurio metu atliekami darbai daro

įtaką aplinkai (kasimas, gręžimas, sprogdinimas, virpesių ir

fizinių laukų generavimas, mėginių ėmimas ir kiti);

distancinis - tyrimas, nedarantis įtakos aplinkai, bet

nustatantis konkrečių žemės gelmių objektų fizines savybes ar

sudėtį - instrumentinis geofizinių laukų ir spinduliavimo

matavimas, aerofotogeologinis tyrimas ir kiti;

netiesioginis - moksliniai apibendrinimai ir kiti tyrimai,

nedarantys įtakos aplinkai ir nesusiję su konkrečių žemės gelmių

objektų fizinių savybių ar sudėties nustatymu;

žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimas - tai naudingųjų

iškasenų, požeminio vandens paėmimas, žemės gelmių šiluminės

energijos, natūralių ir dirbtinių žemės gelmių ertmių naudojimas

(išskyrus kasimą statyboms, upių ir uostų farvaterio gilinimą).

Žemės gelmių ertmių naudojimu laikomas ir uolienų

filtracinių savybių naudojimas žemės gelmėse;

duomenys apie žemės gelmes (geologiniai duomenys) - tai visi

duomenys, gauti naudojant žemės gelmes - gręžinių kernas,

mėginiai, fosilijos, uolienų, mineralų rinkiniai, jų fizinių,

cheminių ir kitokių savybių tyrimų ir jų apibendrinimo

rezultatai;

žemės gelmių apsauga - veiksmai ir priemonės, kurių tikslas

apsaugoti žemės gelmių vertingąsias savybes nuo fizinio,

cheminio, biologinio ar kitokio neigiamo poveikio, atsirandančio

dėl gamtinių procesų ar žmogaus veiklos, bei tų savybių visiškas

ar dalinis atkūrimas, taip pat žemės gelmių išteklių racionalus

naudojimas.

II SKIRSNIS. ŽEMĖS GELMIŲ NAUDOJIMO,

APSAUGOS IR KONTROLĖS VALSTYBINIS VALDYMAS

4 straipsnis. Bendra Lietuvos Respublikos Vyriausybės

kompetencija

1. Žemės gelmių tyrimą, jų išteklių naudojimą ir apsaugą organizuoja ir reguliuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė šio įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tiesiogiai arba per ministerijas, kitas Vyriausybės įstaigas bei apskričių viršininkus.

2. Visos šio įstatymo numatytos valstybinio reguliavimo funkcijos turi būti numatytos ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir apskričių viršininkų administracijų nuostatuose.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotas žemės gelmių

išteklių naudojimo programas tvirtina Lietuvos Respublikos

Seimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-321, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1600 (97.07.11)

5 straipsnis. Specialių valstybės institucijų kompetencija

1. Specialios valstybės institucijos žemės gelmių apsaugai

ir naudojimui reguliuoti yra Aplinkos apsaugos ministerija ir

Lietuvos geologijos tarnyba.

2. Aplinkos apsaugos ministerija įgyvendina valstybės

strategiją dėl žemės gelmių apsaugos ir naudojimo, atlieka

valstybinę žemės gelmių išteklių naudojimo ir apsaugos kontrolę,

pagal savo kompetenciją nustato gamtos išteklių naudojimo limitus

ir sąlygas, reglamentuoja ir kontroliuoja žemės gelmių išteklių

apskaitą, atlieka kitas Aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų

įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pavestas

funkcijas.

3. Lietuvos geologijos tarnyba organizuoja ir atlieka

valstybinius geologinius tyrimus, reguliuoja žemės gelmių

naudojimą ir apsaugą, kontroliuoja tiesioginius ir distancinius

žemės gelmių tyrimus, formuoja ir valdo valstybinę geologijos

informacijos sistemą, atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų

ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pavestas funkcijas.

6 straipsnis. Apskrities viršininko ir savivaldos institucijų

kompetencija

1. Apskrities viršininkas sprendžia klausimus, susijusius su žemės, reikalingos žemės gelmių naudojimui, paėmimu, suteikimu naudotis ir nuoma, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir pagal savo kompetenciją, nustatytą Lietuvos Respublikos įstatymų bei Vyriausybės, reguliuoja žemės gelmių naudojimą.

2. Savivaldos institucijos pagal savo kompetenciją,

nustatytą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo,

reguliuoja žemės gelmių naudojimą ir apsaugą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-321, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1600 (97.07.11)

III SKIRSNIS. ŽEMĖS GELMIŲ TYRIMAS

7 straipsnis. Leidimai užsiimti žemės gelmių tyrimu

1. Tiesioginius ir distancinius žemės gelmių tyrimus gali

atlikti fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys leidimą užsiimti

šios rūšies ūkine veikla.

2. Leidimus užsiimti tiesioginiais ir distanciniais žemės

gelmių tyrimais Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniams ir

fiziniams asmenims išduoda Lietuvos geologijos tarnyba Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

8 straipsnis. Žemės gelmių tyrimų registravimas

1. Visų rūšių žemės gelmių tyrimai turi būti registruojami

Lietuvos geologijos tarnyboje jos nustatyta tvarka, išskyrus

netiesioginius tyrimus, atliekamus ne valstybės lėšomis.

2. Apie tiesioginį žemės gelmių tyrimą, prieš jį pradedant, turi būti pranešta savivaldybės valdybai, kurios teritorijoje numatomi tyrimai, ir apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybai. Šie tyrimai turi būti suderinti su žemės savininkais ir naudotojais Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-321, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1600 (97.07.11)

9 straipsnis. Žemės gelmių tyrimo sąlygos

1. Žemės gelmių tyrimo metu žemės gelmių išteklius galima

naudoti tik būtinais atvejais, kiekiais ir būdais, numatytais

darbų projekte.

2. Lietuvos geologijos tarnyba gali nurodyti žemės gelmių

tyrimų vykdytojui atlikti papildomus su jo darbais susijusius

tyrimus. Papildomų darbų išlaidos bei dėl to susidarę nuostoliai

atlyginami.

3. Gręžiniai, išgręžti atliekant žemės gelmių tyrimą, baigus

darbus turi būti perduodami Lietuvos geologijos tarnybai, jei ji

to pareikalauja. Naudotojui už gręžinyje paliekamą įrangą, jeigu

darbų projekte buvo numatyta ją iš gręžinio paimti, atlyginama.

4. Gręžiniai, išgręžti atliekant žemės gelmių tyrimą, baigus

darbus gali būti perduodami fiziniams ir juridiniams asmenims,

suderinus su Aplinkos apsaugos ministerija ir Lietuvos geologijos

tarnyba, kompensuojant naudotojui už gręžinyje paliekamą įrangą,

jeigu darbų projekte buvo numatyta ją iš gręžinio paimti.

10 straipsnis. Leidimo atlikti žemės gelmių tyrimą

atšaukimas

1. Leidimą atlikti žemės gelmių tyrimą gali atšaukti

Lietuvos geologijos tarnyba savo nuožiūra arba leidimą turinčio

asmens, darbus kontroliuojančios kitos valstybinės institucijos

reikalavimu, jei šie darbai buvo atliekami:

nesilaikant užregistruoto darbų projekto;

pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus;

pažeidžiant kitus šio įstatymo ar kitų norminių aktų

nustatytus tokio pobūdžio darbų reikalavimus.

2. Jeigu leidimas atlikti žemės gelmių tyrimą atšaukiamas,

jis turi būti grąžintas jį išdavusiai valstybės institucijai.

11 straipsnis. Valstybiniai geologiniai tyrimai

1. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės aprobuotas

programas valstybė savo lėšomis atlieka geologinį kartografavimą,

valstybinį žemės gelmių monitoringą, žemės gelmių išteklių

prognozavimą ir kitus geologinius tyrimus, teikiančius duomenų

apie žemės gelmes ir būtinus valstybės valdymui, aplinkos

apsaugai, ūkinei veiklai bei kitoms visuomenės reikmėms ar

reikalaujamus pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius

įsipareigojimus.

2. Moksliniai geologiniai tyrimai atliekami šio įstatymo,

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo bei Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

IV SKIRSNIS. ŽEMĖS GELMIŲ IŠTEKLIŲ

IR ERTMIŲ NAUDOJIMAS

12 straipsnis. Žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo

tvarka

1. Žemės gelmių ištekliai ir ertmės gali būti naudojami tik

Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių aktų nustatyta

tvarka.

2. Draudžiama naudoti natūralias žemės gelmių ertmes

radioaktyvioms ir toksinėms medžiagoms laidoti ir laikyti.

13 straipsnis. Teisė naudoti žemės gelmių išteklius ir

ertmes

1. Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes

gali naudoti Lietuvos Respublikos bei užsienio fiziniai ir

juridiniai asmenys, gavę leidimą, išduotą Lietuvos Respublikos

Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybinės institucijos, ir sudarę

su ja naudojimo sutartį, Lietuvos Respublikos įstatymų ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes

suteikia jį gavusiam asmeniui išimtinę naudojimosi teisę leidime

nurodytoms žemės gelmių išteklių ar ertmių rūšims, nurodytame

plote, nustatytam laikotarpiui, naudojimo sutartyje nustatytomis

sąlygomis.

3. Leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes gali

būti numatyti ir žemės gelmių išteklių ar ertmių tyrimai (paieška

ir žvalgyba), nurodant šių tyrimų plotą, laiką ir naudojimo

sutartyje nustatant jų sąlygas. Šiuo atveju leidimas suteikia

naudojimo teisę ir naujai rastiems ar papildomai ištirtiems

ištekliams šiame skirsnyje nustatytomis sąlygomis.

Tyrimo darbus (paieška, žvalgyba) pagal leidimą naudoti

žemės gelmių išteklius ar ertmes turi atlikti fiziniai ar

juridiniai asmenys, turintys leidimą tos rūšies ūkinei veiklai

šio įstatymo III skirsnyje nustatyta tvarka.

4. Leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes,

išvardytus 14 straipsnio pirmojoje dalyje, išduodami konkurso

būdu.

5. Tame pačiame plote ir tuo pačiu metu pagal leidimą gali

būti tiriami ir naudojami ir kitų rūšių žemės gelmių ištekliai

bei ertmės, jei tai netrukdo anksčiau gavusių leidimą asmenų

veiklai.

6. Žemės savininkas ar naudotojas jam nuosavybės teise

priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype

savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) turi teisę naudoti be leidimo

žemės gelmių išteklius Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų

įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatyta

tvarka.

14 straipsnis. Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir

ertmes suteikimas

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė išduoda leidimus:

naudoti angliavandenilių, metalų, vertingųjų mineralų,

monomineralinio kvarcinio smėlio telkinius;

naudoti natūralias žemės gelmių ertmes pramonės atliekoms

laidoti (išskyrus radioaktyvias ir toksines medžiagas);

įrengti ir naudoti dirbtines žemės gelmių ertmes

radioaktyvioms ir toksinėms medžiagoms laikyti;

naudoti natūralias žemės gelmių ertmes naftai, dujoms ar

kitoms medžiagoms laikyti.

2. Apskrities viršininkas, suderinęs su Aplinkos apsaugos ministerija, išduoda leidimus naudoti geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei gelmių šilumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Leidimas naudoti geriamąjį gėlą požeminį vandenį centralizuotam vandens tiekimui miestams gali būti išduodamas tik tų miestų savivaldybėms.

3. Lietuvos geologijos tarnyba, suderinusi su Aplinkos apsaugos ministerija bei apskrities viršininko administracija, išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, nepaminėtas šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. Leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, jei jų

naudojimas gali turėti įtakos kitos valstybės žemės gelmių

būklei, išduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

5. Visi išduodami leidimai naudoti žemės gelmių išteklius ir

ertmes turi būti registruojami Lietuvos geologijos tarnyboje.

6. Apie leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes juos išduodanti valstybės institucija turi informuoti savivaldybę, apskrities viršininko administracijos Žemėtvarkos ir geodezijos tarnybą ir visuomenę, prieš joms pradedant leidime numatytą veiklą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-321, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1600 (97.07.11)

15 straipsnis. Naudojimo projektas

1. Naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes galima tik pagal naudojimo projektą, suderintą su apskrities viršininku ir patvirtintą Aplinkos apsaugos ministerijoje.

2. Naudojimo projekte turi būti numatytos:

žemės rekultivavimo ir būtinos kitų aplinkos elementų

atkūrimo priemonės;

žemės gelmių išteklių, likusių telkinyje, apsaugos nuo

išsekimo ir kokybės blogėjimo priemonės, kai laikinai ar visiškai

nutraukiamas telkinio naudojimas.

Naudotojas privalo per pirmuosius penkerius žemės gelmių

išteklių ar ertmių naudojimo metus sukaupti lėšų, reikalingų šio

straipsnio antrojoje dalyje numatytoms priemonėms įgyvendinti, ir

garantuoti jų panaudojimą tiems tikslams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-321, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.66-1600 (97.07.11)

16 straipsnis. Žemės gelmių išteklių naudojimo sąlygos

1. Žemės gelmių išteklius galima naudoti tik juos išžvalgius

ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai.

Išžvalgytus išteklius tvirtina Lietuvos geologijos tarnyba

jos nustatyta tvarka.

2. Žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami kompleksiškai

arba apsaugant nenaudojamus žemės gelmių išteklius, esančius tame

pačiame telkinyje arba jo įtakos zonoje.

3. Žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir

tik tiems tikslams, kurie nurodyti leidime.

4. Žemės gelmių išteklių išgavimo, pardavimo ar eksporto

kiekiai, kuriuos gali nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė

ar kitos valstybinės institucijos, turi būti numatyti naudojimo

sutartyje.

5. Naudojant telkinį būtina stebėti išteklių būklę,

prognozuoti jų kiekio ir kokybės kitimą bei gavybos poveikį

aplinkai, tvarkyti išgaunamų ir liekančių telkinyje išteklių

apskaitą.

Naudojant žemės gelmių ertmes būtina stebėti jų būklę ir

naudojimo poveikį aplinkai.

Stebėjimų duomenys turi būti teikiami Aplinkos apsaugos

ministerijai ir Lietuvos geologijos tarnybai jų nustatyta tvarka.

Stebėjimo ir prognozavimo būdai ir apimtys, apskaitos tikslumas

ir dažnumas turi būti numatyti naudojimo projekte ir atliekami

naudotojo lėšomis.

6. Žemės gelmių naudotojai, aptikę mokslui ir kultūrai

reikšmingų geologinių, archeologinių ir kitų objektų, turi

pranešti apie tai atitinkamoms valstybės institucijoms ir

sustabdyti atitinkamame sklype darbus, jeigu jų tęsimas gali

pakenkti tiems objektams.

17 straipsnis. Žemės sklypo skyrimas

Žemės sklypas, reikalingas žemės gelmių ištekliams ar

ertmėms naudoti, paimamas, suteikiamas naudoti ar išnuomojamas

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, kitų įstatymų, Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar

ertmes galiojimo pabaiga

Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius nustoja galiojęs,

kai:

1) baigiasi numatytas leidimo galiojimo terminas;

2) išsenka naudojimo objektas.

19 straipsnis. Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar

ertmes atšaukimas

1. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius atšaukiamas, jei

naudojimo sutartį sudarančios šalys nesutaria dėl sutarties

sąlygų.

2. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius gali būti

atšauktas, jei naudotojas:

pažeidžia naudojimo sutartyje ar naudojimo projekte

numatytus reikalavimus ar darbų atlikimo terminus ir pažeidimų

nepašalina naudojimo sutartyje nustatytu laiku;

pažeidžia aplinkos apsaugos ir darbų saugos reikalavimus;

pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių

aktų reikalavimus.

Leidimą nurodytais atvejais atšaukia jį išdavusi valstybės

institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ar ertmes gali

atšaukti Lietuvos Respublikos Vyriausybė dėl valstybės interesų.

Šiuo atveju naudotojui turi būti atlyginti nuostoliai, kuriuos

įvertina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota valstybės

institucija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

V SKIRSNIS. ŽEMĖS GELMIŲ APSAUGA

20 straipsnis. Žemės gelmių apsaugos priemonės

Kad būtų apsaugotos žemės gelmės, ūkinė veikla reguliuojama

Aplinkos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka šiomis svarbiausiomis

priemonėmis:

atliekamas teritorijų planavimas ir projektavimas;

numatomas ūkinės veiklos poveikis ir ekstremalių įvykių

pasekmės žemės gelmių būklei;

sistemingai tiriama ir stebima žemės gelmių būklė;

steigiamos saugomos teritorijos.

21 straipsnis. Teritorijų planavimas ir projektavimas

1. Teritorijų planavimas ir projektavimas turi būti

atliekami atsižvelgiant į teritorijų žemės gelmių sandarą ir jų

išteklius, numatant ūkinės veiklos poveikį žemės gelmių būklei,

jų ištekliams ir vertingosioms savybėms.

2. Bendrieji valstybės ir apskričių planai, prieš juos

tvirtinant, turi būti suderinti Aplinkos apsaugos ministerijoje

ir Lietuvos geologijos tarnyboje, kurios gali atlikti projektų

žinybinę arba pasiūlyti atlikti valstybinę ekologinę ekspertizę

ir numatyti atskirų objektų projektų ekspertizę tų planų vykdymo

metu.

3. Nenaudojami žemės gelmių ištekliai turi būti apsaugoti

nuo veiksmų, bloginančių jų kokybę, gavybos sąlygas, nuo

teritorijos užstatymo ar kitų veiksmų, trukdančių žemės išteklius

naudoti ateityje.

22 straipsnis. Žemės gelmių būklės stebėjimas (monitoringas)

1. Žemės gelmių būklė turi būti sistemingai stebima visoje

Lietuvos Respublikos teritorijoje, intensyvios geologinių procesų

veiklos ir jų keliamų pavojų zonose, didesnės antropogeninės

apkrovos plotuose ir atskirų ūkinės veiklos objektų aplinkoje.

2. Žemės gelmių būklės valstybinį monitoringą Lietuvos

Respublikos teritorijoje, kaip bendros ekologinio monitoringo

sistemos dalį, organizuoja Lietuvos geologijos tarnyba Aplinkos

apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

3. Draudžiama naikinti ir gadinti gręžinius, geologinius ir

geodezinius ženklus ir kitus įrenginius, skirtus žemės gelmių

būklei stebėti, bei trukdyti juos naudoti tyrimams, taip pat

gadinti telkinius ir jų apsaugos zonas žyminčius reperius ir

markšeiderinius ženklus.

23 straipsnis. Žemės gelmių apsauga ir naudojimas saugomose

teritorijose

Saugomose teritorijose turi būti užtikrinta ir žemės gelmių

bei jų vertingųjų savybių apsauga, remiantis Aplinkos apsaugos,

Miškų, Saugomų teritorijų, Žemės įstatymais ir kitais norminiais

aktais.

VI SKIRSNIS. DUOMENYS APIE ŽEMĖS GELMES

24 straipsnis. Privalomas duomenų apie žemės gelmes teikimas

1. Ministerijos, departamentai, kitos valstybinės

institucijos, savivaldybės, mokslo ir mokymo įstaigos, kiti

juridiniai ir fiziniai asmenys turi teikti Lietuvos geologijos

tarnybai duomenis apie žemės gelmes, gautus jų atliekamų

tiesioginių ir distancinių žemės gelmių tyrimų ir jų išteklių

naudojimo metu, nesvarbu, kieno lėšomis tie darbai atlikti, taip

pat žinias apie netiesioginius tyrimus, jeigu jie atlikti

valstybės lėšomis. Lietuvos geologijos tarnyba nustato šių

duomenų ir žinių pateikimo tvarką ir formą. Duomenys teikiami

nemokamai.

2. Reorganizuojant ar likviduojant įmones, besiverčiančias

žemės gelmių tyrimu ar jų išteklių naudojimu, taip pat keičiantis

jų savininkui, joms priklausančių duomenų apie žemės gelmes

tolesnis naudojimas ar naikinimas turi būti suderintas su

Lietuvos geologijos tarnyba.

25 straipsnis. Valstybinė geologijos informacijos sistema

1.Valstybės nuosavybe esantys duomenys apie žemės gelmes yra

valstybės turtas. Jie sudaro bendrą valstybinę geologijos

informacijos sistemą, kurios atskiros dalys gali būti ir kitų

valstybinių informacijos sistemų sudėtinės dalys.

2. Valstybinę geologijos informacijos sistemą, kaip

valstybės nuosavybę, kuria, saugo ir valdo Lietuvos geologijos

tarnyba.

3. Telkiniai, prognoziniai plotai ir juose esantys ištekliai

registruojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

Valstybiniame žemės gelmių išteklių kadastre, kurio tvarkytoja

yra Lietuvos geologijos tarnyba.

26 straipsnis. Duomenų apie žemės gelmes naudojimas

1. Duomenimis apie žemės gelmes laisvai naudojasi fiziniai

ir juridiniai asmenys, kurių lėšomis tie duomenys yra gauti,

išskyrus apribojimus, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymuose

ir šiame skyriuje.

2. Duomenis, gautus valstybės lėšomis, Lietuvos geologijos

tarnyba naudoja kaip valstybės nuosavybę, išlaikydama juos

gavusių asmenų autorystės teisę kūriniams, kurie laikomi

autorinės teisės dalykais pagal Lietuvos Respublikos civilinį

kodeksą.

3. Duomenis, gautus fizinių ir juridinių asmenų (ne

valstybės) lėšomis, Lietuvos geologijos tarnyba be juos gavusių

asmenų leidimo gali naudoti tik tarnybinėms reikmėms (jos

valstybinio reguliavimo funkcijoms vykdyti), negali jų skelbti ar

perduoti kitiems asmenims, išskyrus valstybės institucijas, jeigu

jos reikalauja.

Šie duomenų naudojimo apribojimai galioja penkerius metus

nuo jų gavimo arba dvejus metus nuo leidimo atlikti darbus

galiojimo pabaigos, atsižvelgiant į tai, koks terminas yra

ankstesnis.

Pasibaigus šiam terminui, duomenys naudojami šio straipsnio

antrojoje dalyje nustatyta tvarka.

4. Jeigu leidimas tirti žemės gelmes ar naudoti žemės gelmių

išteklius ir ertmes atšaukiamas 10 ir 19 straipsnyje numatytais

atvejais, duomenys iš karto tampa valstybės nuosavybe ir

naudojami, kaip numatyta šio straipsnio antrojoje dalyje.

5. Valstybinės geologijos informacijos sistemos duomenys

turi būti prieinami Lietuvos Respublikos fiziniams ir juridiniams

asmenims, išskyrus apribojimus, nustatytus šio straipsnio

trečiojoje dalyje. Duomenų apie žemės gelmių išteklius naudojimas

gali būti apribotas dėl valstybės interesų. Valstybinės

geologijos informacijos sistemos naudojimo tvarką nustato

Lietuvos geologijos tarnyba.

6. Fiziniai ir juridiniai asmenys negali pardavinėti

duomenų, gautų iš valstybinės geologijos informacijos sistemos.

7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali riboti duomenų apie

žemės gelmių išteklius skelbimą, platinimą, perdavimą trečiosioms

šalims ar išvežimą iš Lietuvos Respublikos, nesvarbu, kieno

lėšomis ir kada jie gauti, jeigu to reikia valstybės interesams.

8. Geologinės kolekcijos, geologijos muziejų eksponatai,

gręžinių kernas ar jo mėginiai gali būti išvežti iš Lietuvos

Respublikos tik su Lietuvos geologijos tarnybos leidimu, išduotu

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

VII SKIRSNIS. ATSAKOMYBĖ UŽ ŽEMĖS GELMIŲ ĮSTATYMO

PAŽEIDIMĄ IR GINČŲ SPRENDIMAS

27 straipsnis. Atsakomybė už Žemės gelmių įstatymo pažeidimą

Juridiniai ir fiziniai asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos

žemės gelmių įstatymą, traukiami drausminėn, administracinėn,

materialinėn ir baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus.

28 straipsnis. Ieškiniai dėl neteisėta veikla padarytos

žalos

1. Žala, padaryta valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar

juridiniams asmenims neteisėtais veiksmais naudojant žemės

gelmes, kai dėl to sumažėja jų ištekliai ar pablogėja jų

naudojimo sąlygos, pasikeičia vertingosios savybės arba

pasikeičia kiti aplinkos elementai, turi būti atlyginta.

2. Pareikšti ieškinius dėl neteisėta veikla naudojant žemės

gelmes padarytos žalos atlyginimo turi teisę:

juridiniai ir fiziniai asmenys, kurių turtui ar kitiems

interesams padaryta žala;

savivaldybės, kai žala padaryta jų valdomose teritorijose

arba jų gyventojams;

Aplinkos apsaugos ministerija, kai žala padaryta aplinkai,

gamtos ištekliams ir kitais atvejais pagal savo kompetenciją;

Lietuvos geologijos tarnyba, kai žala padaryta dėl žemės

gelmių tyrimo ir duomenų apie žemės gelmes pateikimo ar naudojimo

tvarkos pažeidimo ir kitais atvejais, pagal jos kompetenciją;

kitos Lietuvos Respublikos valstybės institucijos pagal jų

kompetenciją;

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, jeigu žala neteisėtais

veiksmais naudojant žemės gelmes Lietuvos Respublikoje padaryta

kitoms valstybėms ir dėl to pareikšti tų valstybių ieškiniai.

29 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčus žemės gelmių tyrimo, naudojimo ir apsaugos klausimais

sprendžia teismai civilinio proceso tvarka.

VIII SKIRSNIS. TARPTAUTINIAI SANTYKIAI

30 straipsnis. Poveikis kitų valstybių aplinkai

Žemės gelmių naudojimas ir kita ūkinė veikla Lietuvos

Respublikoje negali turėti neigiamo poveikio kitų valstybių

aplinkos ir jų žemės gelmių būklei ir tuo būdu daryti žalą jų

gyventojams.

31 straipsnis. Tarptautinis bendradarbiavimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi rūpintis, kad žemės

gelmių naudojimas ir kita ūkinė veikla kaimyninėse valstybėse

neturėtų neigiamos įtakos Lietuvos Respublikos aplinkos būklei,

žemės gelmių vertingosioms savybėms ir ištekliams, nedarytų žalos

gyventojams. To siekiama tarptautinėse sutartyse dėl ūkinės

veiklos ir žemės gelmių naudojimo reguliavimo pasienio

teritorijose, keičiantis duomenimis apie žemės gelmių būklę,

skatinant bendradarbiauti tiriant žemės gelmes ir kitais būdais.

32 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jei Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos

kitokios taisyklės negu išdėstytos šiame įstatyme, tai taikomos

tarptautinės sutarties taisyklės, jeigu jos neprieštarauja

Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

IX SKIRSNIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

33 straipsnis

Lietuvos Respublikos žemės gelmių kodeksą (Žin., 1976,

Nr.17-133, Nr.24-218; 1980, Nr.3-30; 1983, Nr.21-223; 1984,

Nr.34-391; 1987, Nr.36-429) pripažintis netekusiu galios.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS