Suvestinė redakcija nuo 2011-10-09 iki 2011-10-15
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 113-4831; Žin. 2011, Nr.148-0, i. k. 109301MISAK00D1-546
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2009 m. rugsėjo 16 d. Nr. D1-546
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824; 2006, Nr. 57-2025) 9 straipsnio 2 dalimi:
2. Nustatau, kad:
2.1. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programos, parengtos iki šiuo įsakymu patvirtintų Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų įsigaliojimo, galioja iki juose nustatytos galiojimo datos, išskyrus šio įsakymo 2.2 punkte nurodytą išimtį;
2.2. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programos, kuriose numatytas poveikio aplinkos orui monitoringas, galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.;
3. P a v e d u Aplinkos ministerijos struktūriniams padaliniams, įstaigoms prie Aplinkos ministerijos ir kitoms Aplinkos ministerijai pavaldžioms valstybės institucijoms iki 2010 m. sausio 1 d. atsižvelgiant į šio įsakymo 1 punktu patvirtinus Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus pagal kompetenciją peržiūrėti galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymą, ir prireikus parengti šių teisės aktų pakeitimo projektus, kad nuostatos būtų suderintos su Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, ir nustatyta tvarka šiuos pakeitimus teikti tvirtinti įgaliotoms institucijoms ar aplinkos ministrui.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546
ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO NUOSTATAI
I. Bendrosios nuostatos
1. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato ūkio subjektus, privalančius vykdyti ūkio subjektų aplinkos monitoringą, ūkio subjektų aplinkos monitoringo tikslus, monitoringo programos turinį, jos rengimo, derinimo tvarką, monitoringo vykdymą, tyrimų ir matavimų kokybės užtikrinimą ir kontrolę, monitoringo duomenų ir informacijos rinkimą, saugojimą ir teikimą.
2. Nuostatai netaikomi ūkio subjektams, teisės aktų nustatyta tvarka vykdantiems genetiškai modifikuotų organizmų (ir jų naudojimo), kvapų, triukšmo, vibracijos monitoringą.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-772, 2011-10-04, Žin., 2011, Nr. 121-5741 (2011-10-08), i. k. 111301MISAK00D1-772
3. Šiuose Nuostatuose vartojamos sąvokos:
3.1. ūkio subjektų technologinių procesų monitoringas – teisės aktų nustatyta tvarka stacionariuose ūkio subjektų eksploatuojamuose įrenginiuose vykstančių technologinių procesų parametrų, galinčių turėti įtakos teršalų išmetimui, energijos panaudojimo efektyvumui ir atliekų susidarymui, matavimai;
3.2. ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringas – teisės aktų nustatyta tvarka atliekami nuolatiniai ar nenuolatiniai teršalų (įskaitant ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų), išmetamų/išleidžiamų iš stacionarių taršos šaltinių į aplinką, kiekio bei parametrų tyrimai, matavimai ir/ar skaičiavimai;
3.3. ūkio subjektų poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringas – teisės aktų nustatyta tvarka atliekami aplinkoje teršalų kiekio bei parametrų nuolatiniai ar nenuolatiniai tyrimai, matavimai, poveikio gamtinei aplinkai vertinimas bei prognozavimas ar teršalų sklaidos aplinkoje modeliavimas, vertinimas bei prognozavimas;
3.4. nuolatiniai matavimai – tai iš stacionarių taršos šaltinių į aplinką išmetamų/išleidžiamų teršalų kiekio ar aplinkoje esančių teršalų kiekio bei parametrų matavimai, kurie atliekami nepertraukiamai;
3.5. nenuolatiniai matavimai – tai tam tikru periodiškumu atliekami iš stacionarių taršos šaltinių į aplinką išmetamų/išleidžiamų teršalų kiekio ar aplinkoje esančių teršalų kiekio bei parametrų matavimai;
3.6. ūkio subjektų aplinkos radiologinis monitoringas – branduolinės energetikos objekto taršos ir jo aplinkos monitoringas arba įmonių, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigų, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų, vykdančių veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kuriai vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka reikalinga licencija ir kurios metu į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną)) išmetami ar gali būti išmetami radionuklidai, veiklos sąlygotos taršos ir aplinkos monitoringas.
Papildyta punktu:
Nr. D1-772, 2011-10-04, Žin., 2011, Nr. 121-5741 (2011-10-08), i. k. 111301MISAK00D1-772
4. Kitos šių Nuostatų 3 punkte neapibrėžtos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme (Žin., 1997, Nr.112-2824; 2006, Nr. 57-2025), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 32-88; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 2011, Nr. 91-4314), Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme (Žin., 2011, Nr. 91-4316), Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatyme (Žin., 1999, Nr. 11-239) vartojamas sąvokas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-772, 2011-10-04, Žin., 2011, Nr. 121-5741 (2011-10-08), i. k. 111301MISAK00D1-772
41. Ūkio subjektų aplinkos radiologinio monitoringo tikslai, aplinkos radiologinio monitoringo programos turinys, jos rengimo, derinimo tvarka, aplinkos radiologinio monitoringo vykdymas, tyrimų ir matavimų kokybės užtikrinimas ir kontrolė, aplinkos radiologinio monitoringo duomenų ir informacijos rinkimas, saugojimas ir teikimas nustatyti Nuostatų 5 ir 6 prieduose. Ūkio subjektų aplinkos radiologiniam monitoringui netaikomi Nuostatų IV–VI skyriuose nustatyti reikalavimai.
Papildyta punktu:
Nr. D1-772, 2011-10-04, Žin., 2011, Nr. 121-5741 (2011-10-08), i. k. 111301MISAK00D1-772
II. ŪKIO SUBJEKTAI, PRIVALANTYS VYKDYTI ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGĄ
5. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo rūšys yra:
5.4. ūkio subjektų aplinkos radiologinis monitoringas.
Papildyta punktu:
Nr. D1-772, 2011-10-04, Žin., 2011, Nr. 121-5741 (2011-10-08), i. k. 111301MISAK00D1-772
6. Ūkio subjektų technologinių procesų monitoringą turi vykdyti ūkio subjektai, eksploatuojantys atliekų deginimo įrenginius ar bendro deginimo įrenginius, nurodytus Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 (Žin., 2003, Nr. 31-1290).
7. Ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringą turi vykdyti ūkio subjektai:
7.1. kurie vadovaujantis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis (toliau – TIPK taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829), turi gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, išskyrus ūkio subjektus, kurie vykdo ūkinę veiklą arba eksploatuoja įrenginius, nurodytus TIPK taisyklių 2 priedo 1, 9–14 punktuose;
7.3. kurių vykdomos vienos ar kelių veiklų, nurodytų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB (OL 2006 L 33, p. 1) I priede, metu išmetami/išleidžiami II priede nurodyti teršalai.
8. Ūkio subjektų poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringą turi vykdyti:
8.1. poveikio aplinkos oro kokybei monitoringą:
8.1.1. ūkio subjektai, kurių vykdomos veiklos metu išmetami teršalai, nurodyti Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše ir ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 (Žin., 2000, Nr. 100-3185; 2007, Nr. 67-2627), o veiklos metu vieno iš į aplinkos orą išmetamų teršalų pavojingumo rodiklis (toliau – TPR), apskaičiuotas šių Nuostatų 1 priedo 3 punkte nustatyta tvarka, yra didesnis nei 104 arba to teršalo koncentracija, apskaičiuota modeliavimo būdu (be foninio aplinkos oro užterštumo), viršija mažiausio vidurkinimo laikotarpio ribines aplinkos oro užterštumo vertes, nustatytas žmonių sveikatos apsaugai, nurodytas Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše ir ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse;
8.1.2. ūkio subjektai, kurių vykdomos veiklos metu išmetami teršalai, nurodyti Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 471/582 (Žin., 2000, Nr. 100-3185; 2007, Nr. 67-2627), o teršalo koncentracija, apskaičiuota modeliavimo būdu (be foninio aplinkos oro užterštumo), viršija mažiausio vidurkinimo laikotarpio žemutinę vertinimo ribą, nustatytą žmonių sveikatos apsaugai, nurodytą Aplinkos oro kokybės vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596 (Žin., 2001, Nr. 106-3828), 1 priede, arba mažiausio vidurkinimo laikotarpio ribinę vertę, nustatytą žmonių sveikatos apsaugai, nurodytą Aplinkos oro užterštumo normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 (Žin., 2001, 106-3827), arba mažiausio vidurkinimo laikotarpio siektiną vertę, nustatytą žmonių sveikatos apsaugai, nurodytą Ozono aplinkos ore normų ir vertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 544/508 (Žin., 2002, Nr. 105-4731), ar Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, nikeliu ir benz(a)pirenu siektinose vertėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. D1-153/V-246 (Žin., 2006, Nr. 41-1486);
8.1.3. ūkio subjektai, eksploatuojantys gyvulininkystės kompleksus su 500 ar daugiau sutartinių gyvulių, taip pat su 200 ar daugiau sutartinių gyvulių ar ir su mažesniu sutartinių gyvulių skaičiumi fermų (kompleksų) žemdirbystės drėkinimo laukus, kai išlaistymui yra naudojama stacionari lietinimo įranga arba išlaistoma mobiliomis priemonėmis specialiai įrengtuose ūkių nuosavybės arba ilgalaikės (daugiau kaip 5 metai) nuomos teise priklausančiuose laistymo laukuose bei kitose fermose (kompleksuose), jeigu tai nurodoma Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygose ar statinio projekte;
8.1.4. ūkio subjektai, kuriems poveikio aplinkos orui monitoringo vykdymas numatytas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje (toliau – PAV ataskaita), statinio projekte ar poveikio aplinkos orui vertinimo ataskaitoje (toliau – PAOV ataskaita), parengtuose teisės aktų nustatyta tvarka;
8.2. poveikio paviršiniam vandeniui monitoringą:
8.2.2. ūkio subjektai, išleidžiantys gamybines nuotekas į aplinką, kurie pagal TIPK taisykles turi gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą;
8.2.3. ūkio subjektai, eksploatuojantys buitinių nuotekų filtravimo įrenginius (> 50 m3 per dieną maksimalaus galimo našumo), kai į jų sanitarinę apsaugos zoną patenka paviršinio vandens telkinys;
8.2.4. ūkio subjektai, eksploatuojantys gyvulininkystės kompleksus su 500 ar daugiau sutartinių gyvulių, taip pat su 200 ar daugiau sutartinių gyvulių ar ir su mažesniu sutartinių gyvulių skaičiumi fermų (kompleksų) žemdirbystės drėkinimo laukus, kai išlaistymui yra naudojama stacionari lietinimo įranga arba išlaistoma mobiliomis priemonėmis specialiai įrengtuose ūkių nuosavybės arba ilgalaikės (daugiau kaip 5 metai) nuomos teise priklausančiuose laistymo laukuose bei kitose fermose (kompleksuose), jeigu tai nurodoma Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygose ar statinio projekte;
8.3. poveikio požeminiam vandeniui monitoringą:
8.3.1. ūkio subjektai, vykdantys šią ūkinę veiklą:
8.3.1.1. energijos gamyba (kai šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius įrenginius, elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti instaliuota šiluminė galia – 300 MW ir didesnė);
8.3.1.3. naftos bei naftos produktų, aplinkai pavojingų cheminių medžiagų krovimas (terminalai, kuriuose perkrauna ne mažiau kaip 100 m3 per dieną) ir saugojimas (sandėliai, saugyklos, kurių talpyklose telpa 500 m3 ir daugiau naftos produktų ar aplinkai pavojingų cheminių medžiagų);
8.3.1.7. pavojingų atliekų naudojimas ir šalinimas, išskyrus tuos atvejus, kai veikla vykdoma pastate;
8.3.1.9. cheminių medžiagų (pagrindinių augalų apsaugos produktų ir biocidų, organinių ir neorganinių medžiagų) gamyba;
8.3.2. ūkio subjektai, eksploatuojantys:
8.3.2.1. degalines, išskyrus atvejus, kai:
8.3.2.1.2. konteinerinės degalinės su antžeminėmis talpyklomis eksploatuojamos ne ilgiau kaip 3 metus. Eksploatuojant ilgiau kaip 3 metus, sprendimą dėl požeminio vandens monitoringo vykdymo privalomumo priima regionų aplinkos apsaugos departamentas (toliau – RAAD) suderinęs su Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – LGT);
8.3.2.2. įrenginius pavojingoms atliekoms šalinti arba joms naudoti, kai pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per parą;
8.3.2.3. sąvartynus, priimančius daugiau negu 10 tonų atliekų per parą arba kurių bendras pajėgumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus;
8.3.2.4. įrenginius, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atsparaus vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas, kuriuose tirpiklių vartojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus;
8.3.2.5. nuotekų valymo įrenginius, kurių pajėgumas didesnis kaip 100 000 gyventojų ekvivalento (toliau – GE);
8.3.2.6. nuotekų valymo įrenginius, kurių pajėgumas didesnis kaip 10 000 GE, kai jie įrengti paviršinio vandens telkinių arba vandenviečių apsaugos zonoje;
8.3.2.7. nuotekų filtravimo įrenginius (didesnio kaip 50 m3 per parą našumo), kai galutinis nuotekų valymas atliekamas tik šiam tikslui skirtoje vietoje natūralios sanklodos gruntuose ir neturint organizuoto nuotekų išleidimo;
8.3.2.8. gyvulininkystės kompleksus su 500 ar daugiau sutartinių gyvulių, taip pat su 200 ar daugiau sutartinių gyvulių ar ir su mažesniu sutartinių gyvulių skaičiumi fermų (kompleksų) žemdirbystės drėkinimo laukus, kai išlaistymui yra naudojama stacionari lietinimo įranga arba išlaistoma mobiliomis priemonėmis specialiai įrengtuose ūkių nuosavybės arba ilgalaikės (daugiau kaip 5 metai) nuomos teise priklausančiuose laistymo laukuose bei kitose fermose (kompleksuose), jeigu tai nurodoma Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygose ar statinio projekte;
8.3.2.10. geriamojo vandens tiekimo vandenvietes, kai paimamo ar planuojamo paimti vandens kiekis (vidutinis metinis paėmimas) viršija 100 m3 per parą;
8.3.2.11. natūralaus ir gydomojo mineralinio vandens vandenvietes (nepriklausomai nuo paimamo vandens kiekio);
8.4. poveikio drenažiniam vandeniui monitoringą turi vykdyti ūkio subjektai, eksploatuojantys gyvulininkystės kompleksus su 500 ar daugiau sutartinių gyvulių, taip pat su 200 ar daugiau sutartinių gyvulių ar ir su mažesniu sutartinių gyvulių skaičiumi fermų (kompleksų) žemdirbystės drėkinimo laukus, kai išlaistymui yra naudojama stacionari lietinimo įranga arba išlaistoma mobiliomis priemonėmis specialiai įrengtuose ūkių nuosavybės arba ilgalaikės (daugiau kaip 5 metai) nuomos teise priklausančiuose laistymo laukuose bei kitose fermose (kompleksuose), jeigu tai nurodoma Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygose ar statinio projekte;
8.5. poveikio dirvožemiui monitoringą:
8.5.1. ūkio subjektai, eksploatuojantys gyvulininkystės kompleksus su 500 ar daugiau sutartinių gyvulių, taip pat su 200 ar daugiau sutartinių gyvulių ar ir su mažesniu sutartinių gyvulių skaičiumi fermų (kompleksų) žemdirbystės drėkinimo laukus, kai išlaistymui yra naudojama stacionari lietinimo įranga arba išlaistoma mobiliomis priemonėmis specialiai įrengtuose ūkių nuosavybės arba ilgalaikės (daugiau kaip 5 metai) nuomos teise priklausančiuose laistymo laukuose bei kitose fermose (kompleksuose), jeigu tai nurodoma Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygose ar statinio projekte;
81. Ūkio subjektų aplinkos (taršos ir poveikio aplinkai) radiologinį monitoringą privalo vykdyti:
81.1. ūkio subjektas, projektuojantis, statantis, eksploatuojantis branduolinės energetikos objektą (toliau – BEO), vykdantis BEO eksploatavimo nutraukimą ir vykdantis uždarytų radioaktyviųjų atliekų kapinynų priežiūrą. Jeigu ūkio subjekto veiklos metu į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną)) radionuklidai nėra išmetami, vykdomas tik poveikio aplinkai radiologinis monitoringas;
81.2. įmonės, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigos, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdančios veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kuriai vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka reikalinga licencija ir kurios metu į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną)) išmetami ar gali būti išmetami radionuklidai, jeigu pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus nustatoma, kad ūkio subjektui reikalingas leidimas išmesti į aplinką radionuklidus, ir įvertinta gyventojų kritinės grupės narių apšvitos dozė didesnė už 0,1 mSv (100 ?Sv) per metus.
Papildyta punktu:
Nr. D1-772, 2011-10-04, Žin., 2011, Nr. 121-5741 (2011-10-08), i. k. 111301MISAK00D1-772
III. ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO TIKSLAI
10. Ūkio subjektų technologinių procesų monitoringo tikslas – matuojant įrenginiuose vykstančių technologinių procesų parametrus, kurie yra susiję su teršalų išmetimu/išleidimu, energijos suvartojimu ir atliekų susidarymu, stebėti ir vertinti, ar ūkio subjektas nenukrypsta nuo technologinio režimo ir dėl to nesukelia didesnio už leistiną aplinkos teršimo.
11. Ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringo tikslas – vertinti, ar iš taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų kiekis neviršija nustatytų ribinių verčių ir/arba normų.
IV. ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO PROGRAMA, JOS RENGIMO BEI DERINIMO TVARKA
13. Ūkio subjektų aplinkos monitoringas vykdomas pagal ūkio subjekto parengtą ir su atitinkamu RAAD suderintą ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą (toliau – Monitoringo programa).
14. Monitoringo programa rengiama pagal šių Nuostatų 1 priedo reikalavimus ir šių Nuostatų 2 priede pateikta forma.
15. Monitoringo programa derinama su RAAD šia tvarka:
15.1. kai ūkio subjektas privalo gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, Monitoringo programa turi būti pateikiama kaip sudedamoji paraiškos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti ar atnaujinti dalis ir yra derinama kartu su paraiška Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti TIPK taisyklių nustatyta tvarka;
15.2. kitais Nuostatų 15.1 punkte nenustatytais atvejais ūkio subjektas, likus ne mažiau 3 mėnesiams iki planuojamos ūkinės veiklos pradžios, Monitoringo programą (2 egz. spausdinto teksto ir įrašytą į skaitmeninę laikmeną) pateikia derinti atitinkamam RAAD, kuris:
15.2.1. per 15 darbo dienų nuo Monitoringo programos gavimo išnagrinėja pateiktą Monitoringo programą ir raštu pateikia savo pastabas ir pasiūlymus ūkio subjektui arba ją derina;
15.2.2. jei Monitoringo programoje numatytas požeminio vandens monitoringas, Monitoringo programą pateikia derinti LGT. LGT ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Monitoringo programos gavimo iš RAAD dienos pateikia raštu savo pastabas ir pasiūlymus RAAD arba raštu derina Programą;
16. Kai Monitoringo programa derinama šių Nuostatų 15.2 punkte nustatytais atvejais, vienas suderintos Monitoringo programos egzempliorius lieka RAAD, kitas grąžinamas ūkio subjektui.
17. Monitoringo programa yra atnaujinama (keičiama):
17.2. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygose nustatytais atvejais ir terminais;
18. Monitoringo programa ūkio subjekto motyvuotu prašymu gali būti keičiama kitais šių Nuostatų 17 punkte nenumatytais atvejais.
V. ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO VYKDYMAS, TYRIMŲ IR MATAVIMŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS IR KONTROLĖ
21. Ūkio subjektai privalo stebėjimus, tyrimus ir matavimus (toliau – Matavimai) atlikti pagal teisės aktuose nustatytus metodus. Jei teisės aktuose nėra nustatytų metodų – pagal Lietuvos, Europos ar tarptautinių standartų reikalavimus, o jei nėra ir šių reikalavimų – pagal parengtas Matavimų procedūras.
22. Jei nei teisės aktuose, nei metode, kurį privaloma taikyti pagal teisės akto reikalavimus, nenurodyta Matavimų neapibrėžtis ar paklaida, vykdant ūkio subjektų aplinkos monitoringą, taikomi šie reikalavimai:
22.1. ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų Matavimams taikomų matavimo metodų paklaida neturi būti didesnė kaip 25%. Mažiausia naudojamu metodu išmatuojama teršalo koncentracija (teršalo nustatymo riba) turi būti mažesnė arba lygi 30% nuo išmetamo teršalo ribinės ar siektinos vertės, išreikštos mg/Nm3, nustatytos konkretaus objekto ūkinės veiklos vykdymo metu išmetamam teršalui iš stacionaraus aplinkos oro taršos šaltinio;
22.2. aplinkos ore esančių teršalų Matavimams taikomų Matavimo metodų paklaida neturi būti didesnė kaip 25%. Mažiausia naudojamu metodu išmatuojama teršalo koncentracija (teršalo nustatymo riba) turi būti mažesnė arba lygi 30% nuo teisės aktuose nustatytos ribinės ar siektinos aplinkos oro užterštumo vertės;
22.3. ūkio subjektų poveikio paviršiniam ir požeminiam vandeniui ir nuotekų, išleidžiamų į gamtinę aplinką, Matavimams taikomų Matavimo metodų neapibrėžtis neturi būti didesnė kaip 50%, taikant daugiklį k=2, įvertinta esant teršalo koncentracijai artimai DLK (didžiausia leistina koncentracija), o mažiausia nustatoma teršalo koncentracija (teršalo nustatymo riba) turi būti mažesnė arba lygi 30% nuo to teršalo DLK;
22.4. jeigu ore, paviršiniame ir požeminiame vandenyje (poveikio aplinkos oro kokybei, paviršiniam ir požeminio vandeniui monitoringas) ir nuotekose, išleidžiamose į gamtinę aplinką, išmatuota teršalo koncentracija yra mažesnė už taikomu metodu nustatomą ribą, tai pateikiant monitoringo duomenis turi būti įrašoma to taikomo metodo nustatymo riba pažymint, kad išmatuota teršalo koncentracijos vertė yra gauta mažesnė.
23. Jei metodo, atitinkančio šių Nuostatų 22.1, 22.2 ir 22.3 punktuose nustatytus reikalavimus, nėra, monitoringas turi būti vykdomas taikant atitinkamus geriausius galimus ir prieinamus Europos, tarptautinius ar nacionalinius metodus.
24. Ūkio subjektai, vykdantys aplinkos monitoringą, privalo užtikrinti, kad Matavimus atliktų laboratorijos, akredituotos teisės aktų nustatyta tvarka arba turinčios leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, išduotus Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711 (Žin., 2005, Nr. 4-81; 2007, Nr.108-4444), nustatyta tvarka, o stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimai, naudojant automatines matavimo sistemas, atitiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. D1-654 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 86:2007 „Stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai. Automatinės matavimo sistemos ir tyrimo metodai“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 130-5269) reikalavimus.
vI. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenų IR INFORMACIJOS rinkimas, SAUGOJIMAS BEI Pateikimas
26. Ūkio subjektai aplinkos monitoringo duomenis ir informaciją privalo saugoti:
26.2. taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringo nenuolatinių matavimų ir ūkio subjektų poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringo – 10 metų;
27. Ūkio subjektai aplinkos monitoringo duomenis ir informaciją privalo pateikti RAAD, taip pat kitoms Monitoringo programoje numatytoms institucijoms šia tvarka (jei Monitoringo programoje nenumatyta kita duomenų bei informacijos pateikimo tvarka):
27.1. technologinių procesų monitoringo ir taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringo nenuolatinių matavimų duomenys pagal šių Nuostatų 3 priede pateiktą formą pateikiami elektroniniu būdu, jei dokumentai pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, ar popierinėje ir skaitmeninėje formose atlikus matavimus iki kito mėnesio 15 d.;
27.2. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo iš įrenginių apskaitos ataskaitos, parengtos vadovaujantis 2004 m. sausio 29 d. Europos Komisijos sprendimu (2004/156/EB), nustatančiu šiltnamio dujų išmetimo monitoringo ir ataskaitų teikimo gaires vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB, (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 8 tomas, p. 100), teikiamos Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų išdavimo ir prekybos jais tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-231 (Žin., 2004, Nr. 78-2764; 2005, Nr. 37- 4948), nustatyta tvarka;
27.3. metinė monitoringo ataskaita, kurios forma pateikta šių Nuostatų 4 priede, pateikiama elektroniniu būdu, jei dokumentai pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, ar popierinėje ir skaitmeninėje formose ne vėliau kaip iki kitų metų vasario 1 d. Ataskaitoje pateikiami praėjusių kalendorinių metų poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringo duomenys, technologinių procesų, taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų ir poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringo duomenų analizė bei išvados apie ūkio subjekto veiklos poveikį aplinkai.
28. Monitoringo programoje gali būti nurodyti kiti šių Nuostatų 27.1 ir 27.3 punktuose nurodytų duomenų ar ataskaitų pateikimo terminai.
29. RAAD per 20 darbo dienų nuo šių Nuostatų 27 punkte nurodytų duomenų ar ataskaitų gavimo dienos juos įvertina ir nustatęs, kad pateikti duomenys ar ataskaita neatitinka šių Nuostatų reikalavimų, pateikti neišsamūs, netikslūs ar klaidingi duomenys, informuoja apie tai ūkio subjektą nurodydamas terminą, per kurį nustatyti trūkumai privalo būti ištaisyti.
30. Kai metinėje monitoringo ataskaitoje yra pateikiami poveikio požeminiam vandeniui monitoringo duomenys ir informacija, RAAD metinę monitoringo ataskaitą pateikia derinti LGT, kuri pagal kompetenciją išnagrinėja pateiktą ataskaitą ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo pateikia savo pastabas ir pasiūlymus RAAD. RAAD, gavęs iš LGT pastabas ir pasiūlymus, informuoja apie tai ūkio subjektą šių nuostatų 29 punkte nustatyta tvarka.
VII. ATSAKOMYBĖ
Ūkio subjektų aplinkos
monitoringo nuostatų
1 priedas
ūkio subjektų aplinkos MONITORINGO VYKDYMO REIKALAVIMAI
I. ŪKIO SUBJEKTŲ TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ MONITORINGAS
1. Ūkio subjektų technologinių procesų monitoringas vykdomas matuojant technologinių procesų parametrus, nustatytus Atliekų deginimo aplinkosauginiuose reikalavimuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 699 (Žin., 2003, Nr. 31-1290).
II. Ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų/IŠLEIDŽIAMŲ teršalų monitoringas
2. Ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų monitoringas vykdomas nuolatinio ar nenuolatinio matavimo būdu.
3. Ūkio subjektai nustato kiekvieno išmetamo į aplinkos orą teršalo pavojingumo rodiklį (toliau – TPR):
TPR = (Mm/RV)a (1),
čia:
Mm – suminis teršalo išmetimas iš visų taršos šaltinių (maksimaliai galimas), tonomis per metus;
RV – teisės aktuose nustatyta paros ribinė aplinkos oro užterštumo vertė, nustatyta žmonių sveikatos apsaugai (mg/m3). Jei teisės aktuose teršalams, nurodytiems Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše ir ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse, nėra nustatytos paros ribinės vertės, TPR skaičiavimui taikoma 50% pusės valandos ribinės vertės. Jei teisės aktuose teršalams, nurodytiems Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, sąraše, nėra nustatytos paros ribinės vertės, TPR nustatymui taikoma metinė ribinė ar siektina vertė arba paros 8 valandų maksimalaus vidurkio ribinė ar siektina vertė.
a – pastovus dydis, priklausantis nuo išmetamo į aplinkos orą teršalo grupės, nurodytos Apmokestinamų teršalų sąrašo ir grupių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 53 (Žin., 2000, Nr. 6-159), II skyriuje. I grupės teršalo pastovus dydis „a“ lygus 1,7, II – 1,3, III –1,0, IV – 0,9, o azoto oksidų (kaip azoto dioksido) – 1,3, sieros dioksido – 1,0, dulkių (kietųjų dalelių) – 0,9, vanadžio pentoksido –1,7.
4. Jeigu taršos šaltinio išmetamo į aplinkos orą teršalo TPR ?10, šio teršalo monitoringas vykdomas nenuolatinio matavimo būdu, išskyrus šio priedo 9 punkte nurodytą atvejį ir jei kiti teisės aktai nenustato kitaip. Jeigu taršos šaltinio išmetamo į aplinkos orą teršalo TPR <10, šio teršalo monitoringas nevykdomas.
5. Visi ūkio subjektų taršos šaltiniai skirstomi į pirmąją ir antrąją kategoriją pagal kiekvieną iš atitinkamo taršos šaltinio išmetamą teršalą:
5.1. Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus:
5.1.1. pirmajai kategorijai priskiriami:
taršos šaltiniai,
jei Cm/RV >0,5, (2)
kai M/(RV ×H) >0,01,
ir taršos šaltiniai, turintys valymo įrenginius, kurių vidutinis valymo efektyvumas didesnis kaip 85 %,
jei (Cm/ RV) >0,1, (3)
kai M/( RV ×H) >0,002,
čia:
Cm – teršalo didžiausia koncentracija aplinkos ore, mg/m3, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, pagal taršos sklaidos skaičiavimus;
RV – teisės aktuose nustatyta pusės valandos ribinė aplinkos oro užterštumo vertė, mg/m3. Jei teisės aktuose nėra nustatytos pusės valandos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės, tuomet taikoma paros ribinė aplinkos oro užterštumo vertė.
M – maksimaliai galimas išmetamas teršalo kiekis iš šaltinio, g/s;
H – taršos šaltinio aukštis nuo žemės paviršiaus, m. Esant H<10 m, skaičiuojama kaip H=10 m;
5.1.2. antrajai kategorijai priskiriami taršos šaltiniai, neatitinkantys pirmosios kategorijos taršos šaltinių kriterijų, nurodytų šių Nuostatų 5.1.1 punkte, ir taršos šaltiniai tų ūkio subjektų, kuriems taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime leistinos taršos normatyvai nustatyti pagal faktinį išmetamų teršalų kiekį;
5.2. Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus:
5.2.1. pirmajai kategorijai priskiriami:
taršos šaltiniai,
jei Cm/RV >0,5, (4)
kai M/(RV × H) >0,01,
ir taršos šaltiniai, turintys valymo įrenginius, kurių vidutinis valymo efektyvumas didesnis kaip 85 %,
jei (Cm/ RV ) >0,1, (5)
kai M/( RV × H) >0,002 ,
čia:
Cm – teršalo didžiausia koncentracija aplinkos ore, mg/m3, esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, pagal taršos sklaidos skaičiavimus;
RV – teisės aktuose nustatyta valandos ribinė aplinkos oro užterštumo vertė, mg/m3. Jei teisės aktuose nėra nustatytos valandos ribinės aplinkos oro užterštumo vertės, tuomet taikoma mažiausiam vidurkinimo laikotarpiui nustatyta ribinė ar siektina vertė.
M – maksimaliai galimas išmetamas teršalo kiekis iš šaltinio, g/s;
H – taršos šaltinio aukštis nuo žemės paviršiaus, m. Esant H<10 m, skaičiuojama kaip H=10 m;
6. Teršalų, išmetamų iš taršos šaltinio, kuris pagal tą teršalą yra priskirtas pirmajai kategorijai, monitoringas vykdomas tolygiai paskirsčius 4 kartus per metus, atliekant pakankamą matavimų ir/ar mėginių paėmimo skaičių.
7. Teršalų, išmetamų iš taršos šaltinio, kuris pagal tą teršalą yra priskirtas antrajai kategorijai, monitoringas vykdomas ne rečiau kaip 1 kartą per metus:
7.1. esant stacionariam technologiniam procesui, išmetamo teršalo koncentracijos matavimo trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 30 minučių, o esant cikliniam technologiniam procesui – ne trumpesnė kaip 90 minučių ir turi apimti ne mažiau kaip 3 ciklinio proceso periodus;
8. Mėginių paėmimui reikalavimai nurodyti teršalo nustatymo metoduose bei Stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. D1-68 (Žin., 2004, Nr. 39-1281).
9. Ūkio subjektai išmetamų į aplinkos orą teršalų nuolatinius matavimus atlieka:
10. Su nuotekomis išleidžiamų teršalų matavimų dažnis nustatomas vadovaujantis Vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis, pirminės apskaitos ir kontrolės tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 171 (Žin., 2001, Nr. 29-941). Kontroliuojami teršalai (parametrai) nustatomi vadovaujantis Nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr.110-4522), Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 166/2006 dėl Europos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro sukūrimo ir iš dalies keičiančio Tarybos direktyvas 91/689/EEB ir 96/61/EB (OL 2006 L 33, p. 1), Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 623 (Žin., 2002, Nr. 14-522), Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434), Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. Nr. įsakymu D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594), taip pat ūkio subjektui išduoto Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygomis. Nuotekų mėginiai turi būti imami pagal LST EN ISO 5667-1:2007 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 1 dalis. Mėginių ėmimo programų ir būdų sudarymo vadovas“ (ISO 5667-1:2006) ir LST EN ISO 5667-3:2006 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir tvarkyti vandens mėginius“ (ISO 5667-3:2003) reikalavimus.
III. Ūkio subjektų poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringas
11. Ūkio subjektų poveikio aplinkos oro kokybei monitoringas vykdomas nuolatinių, nenuolatinių matavimų ar matematinio modeliavimo būdais:
11.1. nuolatinių matavimų būdas taikomas teršalams, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, kuriems teisės aktuose yra nustatyta 1 valandos ribinė vertė, o jų koncentracija aplinkos ore, įvertinta modeliuojant taršos sklaidą be foninių koncentracijų, viršija teisės aktuose nustatytą viršutinę vertinimo ribą. Atliekant nuolatinius matavimus, teršalų koncentracija ore matuojama kasmet, o minimalus duomenų surinkimas per metus turi siekti 90% galimų surinkti duomenų;
11.2. nenuolatinių matavimų būdas taikomas, kai:
11.2.1. teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus, koncentracija aplinkos ore, įvertinta modeliuojant taršos sklaidą be foninių koncentracijų, neviršija teisės aktuose nustatytos mažiausio vidurkinimo laikotarpio viršutinės vertinimo ribos, nustatytos žmonių sveikatos apsaugai. Šiuo atveju atlikus taršos šaltinių inventorizaciją teršalų koncentracijos ore matuojamos nenuolatiniu būdu ne mažiau kaip kartą per 5 metus, o matavimų minimali laiko aprėptis turi siekti bent 14% metinio laiko, t. y. vienas atsitiktinai pasirinktos dienos matavimas per savaitę ištisus metus arba 8 pasirinktų savaičių, tolygiai paskirstytų per metus, matavimai;
11.2.2. teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, TPR, apskaičiuotas šio priedo 3 punkte nustatyta tvarka, yra didesnis kaip 104 (TPR>104). Atskirų teršalų matavimų, tolygiai paskirstytų per metus, skaičius turi būti ne mažesnis kaip 50 kartų. Teršalų koncentracijos aplinkos ore matavimai šalia ūkinės veiklos objekto turi būti atliekami 1,5–3 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Matavimų trukmė – 30 min. Pofakeliniai matavimai atliekami fakelo centriniame taške bei iš kairės ir dešinės pusės nuo fakelo ašies susikirtimo su statmena ašiai linija taškuose (nuotolis tarp taškų iš kairės ir dešinės nuo fakelo ašies priklauso nuo fakelo pločio – tolstant nuo taršos šaltinio, nuotolis tarp taškų didėja ir gali keistis nuo 50 iki 400 m) ne mažiau kaip trijuose atstumuose nuo konkretaus taršos šaltinio (0,5; 1; 3 … 10 km) pavėjui ir viename taške – priešvėjinėje pusėje. Matavimams didžiausias atstumas nuo konkretaus taršos šaltinio parenkamas pagal taršos sklaidos skaičiavimus. Matavimus visuose pasirinktų atstumų taškuose būtina atlikti tą pačią dieną.
Atskirais atvejais RAAD motyvuotu sprendimu gali nurodyti ūkio subjektui įrengti stacionarias matavimų stotis. Bendras kiekvieno teršalo matavimų, tolygiai išdėstytų metų laikotarpyje kartą per savaitę 7, 13, 19 ir 1 val., keičiant savaitės dienas arba 1 kartą kiekvieną darbo dieną, keičiant valandas: 7, 13, 19 val., skaičius turi būti ne mažesnis kaip 200;
11.3. matematinio modeliavimo būdas taikomas teršalams, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus ir kurių koncentracija aplinkos ore, įvertinta modeliuojant taršos sklaidą be foninių koncentracijų, neviršija nustatytos mažiausio vidurkinimo laikotarpio žemutinės vertinimo ribos, nustatytos žmonių sveikatos apsaugai. Poveikio aplinkos orui vertinimas atliekamas po teršalų inventorizacijos, atliktos Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340 (Žin., 2002, Nr. 81-3500; 2008, Nr. 82-3282), nustatyta tvarka. Teršalų sklaidos skaičiavimo modeliai pasirenkami vadovaujantis Foninio aplinkos oro užterštumo duomenų naudojimo ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui įvertinti rekomendacijomis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. AV-112 (Žin., 2008, Nr. 82-3286), ir Ūkinės veiklos poveikiui aplinkos orui vertinti teršalų sklaidos skaičiavimo modelių pasirinkimo rekomendacijomis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. AV-220 (Žin., 2008, Nr.143-5768).
12. Detalesni šio priedo 11 punkte pateiktų matavimo metodų taikymo reikalavimai pateikti Aplinkos oro kokybės vertinimo taisyklėse, Ozono aplinkos ore normose ir vertinimo taisyklėse, Aplinkos oro užterštumo arsenu, kadmiu, gyvsidabriu, nikeliu ir policikliniais aromatiniais angliavandeniliais vertinimo tvarkos apraše, Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąraše ir ribinėse aplinkos oro užterštumo vertėse.
13. Ūkio subjekto motyvuotu prašymu atitinkamas RAAD gali leisti pakeisti ūkio subjektų poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringo planą sumažinant poveikio aplinkos oro kokybei monitoringo apimtis, kai galimoje ūkio subjekto taršos poveikio zonoje atliktų valstybinio aplinkos monitoringo, valstybinės laboratorinės kontrolės ar kiti pagal teisės aktų reikalavimus atliktų matavimų duomenys rodo, kad ūkio subjekto poveikio aplinkos kokybei monitoringo plane nurodyto teršalo, įrašyto į Teršalų, kurių kiekis aplinkos ore ribojamas pagal nacionalinius kriterijus, sąrašą ir ribines aplinkos oro užterštumo vertes, koncentracija aplinkos ore yra ne didesnė kaip 0,8 to teršalo pusės valandos ribinės vertės, o jei tokios nėra – paros ribinės vertės.
14. Ūkio subjektų poveikio paviršiniam vandeniui monitoringas turi būti vykdomas laikantis šių reikalavimų:
14.1. tekančiuose paviršiniuose vandens telkiniuose (upės, upeliai, kanalai) mėginiai turi būti imami aukščiau nuotekų išleistuvo ūkio subjekto išleistų teršalų nepaveiktoje vietoje ir po visiško nuotekų susimaišymo apytiksliai 0,5 km žemiau išleistuvo. Mėginys, paimtas žemiau nuotekų išleidimo vietos, turi charakterizuoti bendrą vandens sudėtį pagal tėkmę, t. y. paėmimo vietoje turi būti pakankamas nuotekų susimaišymas (ne mažiau 80 %) su upės, upelio, kanalo vandeniu. Stebimoje upės, upelio, kanalo atkarpoje, esant keletui taršos šaltinių, vienas mėginys imamas aukščiau pirmojo taršos šaltinio, kitas – žemiau paskutiniojo;
14.2. pratakiuose vandens telkiniuose (ežerai, tvenkiniai) su greita vandens apykaita vienas mėginys imamas neteršiamoje vietoje, t. y. aukščiau išleistuvo, kitas – 0,5 km atstumu žemiau išleistuvo;
14.3. vandens telkiniuose (ežerai, tvenkiniai) su lėta vandens apykaita arba stovinčiu vandeniu mėginių ėmimo skaičius priklauso nuo telkinio dydžio. Vienas mėginys imamas antropogeninės taršos nepaveiktoje vietoje, antras – teršalų išleidimo vietoje, kiti (ne mažiau 2 mėginių) – 0,5 km atstumu į abi puses nuo nuotekų išleistuvo. Tuo atveju, kai vandens telkinys yra mažesnis nei 0,5 km2, vienas mėginys imamas teršalų išleidimo vietoje, o kitas – ne toliau kaip 0,5 km nuo išleistuvo;
14.4. paviršiniuose vandens telkiniuose nustatomi parametrai:
14.4.1. pH, temperatūra, ištirpęs vandenyje deguonis, skendinčios medžiagos, biocheminis deguonies suvartojimas (BDS), cheminis deguonies suvartojimas (ChDS), amonio azotas, nitratai, nitritai, bendras azotas, fosfatai, bendras fosforas;
14.4.2. ūkinei veiklai būdingi teršalai, kurie yra nustatomi nuotekose (įskaitant ir biologinės taršos parametrus);
14.5. vandens mėginiai turi būti imami pagal LST EN ISO 5667-1:2007+AC:2007 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 1 dalis. Mėginių ėmimo programų ir būdų sudarymo nurodymai“ (ISO 5667-1:2006), LST EN ISO 5667-3:2006 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir tvarkyti vandens mėginius“ (ISO 5667-3:2003), ISO 5667-4:1987 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 4 dalis. Nurodymai, kaip imti mėginius iš ežerų ir vandens saugyklų“, ISO 5667-6:2005 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 6 dalis. Nurodymai, kaip imti mėginius iš upių ir upelių“;
15. Ūkio subjektų, nurodytų šių Nuostatų 8.2.2 punkte, motyvuotu prašymu atitinkamas RAAD gali leisti pakeisti ūkio subjektų poveikio aplinkos kokybei monitoringo planą, sumažinant poveikio paviršiniams vandeniui monitoringo apimtis, jei ūkio subjektas, ne mažiau kaip vienerius metus vykdęs poveikio paviršiniam vandeniui monitoringą, įrodo, kad dėl teršalų, išleistų su gamybinėmis nuotekomis, teršalų koncentracija paviršiniame vandens telkinyje pagal tuos teršalus neviršija Nuotekų tvarkymo reglamento 1 ir/arba 2 prieduose bei kituose teisės aktuose nustatytų DLK priimtuvui arba esama paviršinio vandens telkinio ekologinė būklė netapo blogesnė per vieną klasę pagal hidrocheminius parametrus.
16. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo plano dalis, skirta požeminio vandens monitoringui, rengiama atsižvelgiant į Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarką, patvirtintą Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-59 (Žin., 2003, Nr. 101-4578), ir į Aplinkosaugos reikalavimus mėšlui tvarkyti.
Ūkio subjektų aplinkos
monitoringo nuostatų
2 priedas
(Ūkio subjekto aplinkos monitoringo programos forma)
ŪKIO SUBJEKTO APLINKOS MONITORINGO PROGRAMA
I. BENDROJI DALIS
2. Trumpas vykdomos veiklos aprašymas, nurodant taršos šaltinius, juose susidarančius teršalus ir jų kiekį, galimą poveikio aplinkai pobūdį.
II. TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ MONITORINGAS
III. TARŠOS ŠALTINIŲ IŠMETAMŲ/IŠLEIDŽIAMŲ TERŠALŲ MONITORINGAS
2 lentelė. Taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų monitoringo planas
| Eil. Nr. |
Įrenginio/gamybos pavadinimas |
Taršos šaltinis* |
Nustatomi parametrai |
Matavimų dažnumas |
Matavimo metodas*** |
|||
| Nr. |
pavadinimas |
koordinatės |
pavadinimas |
kodas** |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos:
* Įtraukiami ir tie taršos šaltiniai, kuriuose įrengta nuolat veikianti išmetamų teršalų monitoringo sistema;
** Teršiančių medžiagų ir kitų parametrų kodas, nurodytas Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408 (Žin., 2000, Nr. 8-213; 2001, Nr. 83-2903; 2003, Nr. 79-3610), 1 priedėlyje;
***Nurodomas galiojantis teisės aktas, kuriuo įteisintas matavimo metodas, galiojančio standarto žymuo ar kitas metodas.
3 lentelė. Nuotekų monitoringo planas
| Eil. Nr. |
Nuotekų rūšis, valymo būdas, valymo įrenginių rūšies kodas |
Nuotekų priimtuvas, išleistuvo kodas, koordinatės, atstumas nuo priimtuvo – upės žiočių, upės krantas |
Mėginių ėmimo dažnumas*, trukmė |
Mėginio ėmimo vieta |
Mėginio tipas, ėmimo būdas, debito matavimo būdas, priemonės |
Nustatomi parametrai |
Matavimo metodas*** |
|
| pavadinimas |
kodas** |
|||||||
| Išleidžiamas nuotekų kiekis – m3/d |
||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos:
* Mėginių ėmimo dažnumas pastovus, tačiau mėginių ėmimo savaitės dienos ir laikas turi keistis per metus;
** Teršiančių medžiagų ir kitų parametrų kodas, nurodytas Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarkos 1 priedėlyje;
*** Nurodomas galiojantis teisės aktas, kuriuo įteisintas matavimo metodas ar galiojančio standarto žymuo.
IV. POVEIKIO APLINKOS KOKYBEI (POVEIKIO APLINKAI) MONITORINGAS
4. Sąlygos, reikalaujančios vykdyti poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringą (pagal šių Nuostatų II skyriaus reikalavimus).
6. Veiklos objekto (-ų)) išsidėstymas žemėlapyje (-iuose), schema (-os) su pažymėtomis stebėjimo vietomis nurodant taršos šaltinių (išleistuvo (-ų)) koordinates bei monitoringo vietų koordinates LKS-94 koordinačių sistemoje.
Pastabos:
* Nurodomos ribinės, siektinos arba kitos norminės vertės, su kuriomis bus lyginami matavimų rezultatai. Biologiniams matavimams bei stebėjimams (tarp jų ir ekotoksikologiniams), kuriems nėra nustatytų ribinių verčių, nurodomos kontrolinių matavimų ar kitos norminės arba atskaitinės (referentinės) vertės;
** Nurodomas galiojantis teisės aktas, kuriuo įteisintas matavimo metodas, galiojančio standarto žymuo ar kitas metodas.
V. papildoma informacija
7. Nurodoma papildoma informacija ar dokumentai, kuriuos būtina parengti pagal kitų teisės aktų, reikalaujančių iš ūkio subjektų vykdyti aplinkos monitoringą, reikalavimus.
VI. duomenų ir ataskaitų teikimo terminai bei gavėjai
Programą parengė ________________________
(Vardas ir pavardė, telefonas)
| _____________ (Ūkio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens pareigos) |
_____________ (parašas) |
_____________ (Vardas ir pavardė) |
_____________ (Data) |
Pastraipos pakeitimai:
Nr. D1-88, 2011-01-27, Žin., 2011, Nr. 16-757 (2011-02-08), i. k. 111301MISAK000D1-88
Ūkio subjektų aplinkos
monitoringo nuostatų
3 priedas
(Ūkio subjektų technologinių procesų monitoringo ir taršos šaltinių išmetamų/išleidžiamų teršalų monitoringo duomenų pateikimo forma)
ŪKIO SUBJEKTŲ TECHNOLOGINIŲ PROCESŲ MONITORINGO DUOMENYS
2. Laikotarpis, už kuriuos pateikti duomenys:
1 lentelė. Technologinių procesų monitoringo duomenys
| Eil. Nr. |
Technologinio proceso pavadinimas |
Matavimų atlikimo vieta |
Nustatomi parametrai |
Matavimų dažnumas |
Matavimų rezultatai, neatitinkantys nustatytų standartinių sąlygų |
|
| Išmatuota reikšmė* |
Matavimo atlikimo data ir laikas |
|||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
|
|
|
|
|
|
|
|
2 lentelė. Taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų monitoringo duomenys
| Eil. Nr. |
Įrenginio / gamybos pavadinimas |
Taršos šaltinis |
Nustatomi parametrai |
Matavimo atlikimo data ir laikas |
Matavimų rezultatai** |
Matavimo metodas*** |
Laboratorija, atliekanti matavimus, leidimo Nr., data |
Technologinio proceso sąlygos mėginių ėmimo ar matavimo metu**** |
|||
|
|
|
Nr. |
pavadinimas |
koordinatės |
pavadinimas |
kodas* |
|
|
|
|
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Pastabos:
* Teršiančių medžiagų ir kitų parametrų kodas, nurodytas Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 408 (Žin., 2000, Nr. 8-213; 2001, Nr. 83-2903; 2003, Nr. 79-3610), 1 priedėlyje;
** Išmetamų į aplinkos orą atskirų teršalų kiekis gali būti pateikiamas arba mg/Nm3 arba g/s. Jeigu išmatuota teršalo koncentracija yra mažesnė už taikomu metodu išmatuojamą mažiausią koncentraciją, pateikiant monitoringo duomenis turi būti įrašoma, už kokią konkrečią taikomu metodu išmatuojamos mažiausios koncentracijos vertę matuotos teršalo koncentracijos vertė yra mažesnė;
*** Nurodomas galiojantis teisės aktas, kuriuo įteisintas matavimo metodas, galiojančio standarto žymuo ar kitas metodas;
**** Detalus aprašymas bet kokių nestandartinių sąlygų, galėjusių turėti įtakos matavimų rezultatams (pvz., dujų degimo temperatūra, įrangos paleidimas, apkrova, ir kt.).
3 lentelė. Nuotekų monitoringo duomenys
| Eil. Nr. |
Nuotekų rūšis, valymo būdas, valymo įrenginių rūšies kodas |
Nuotekų priimtuvas, išleistuvo kodas, koordinatės, atstumas nuo priimtuvo – upės žiočių, upės krantas |
Mėginių ėmimo dažnumas*, trukmė |
Mėginio ėmimo vieta |
Mėginio tipas, ėmimo būdas; debito matavimo būdas, priemonės |
Nustatomi parametrai |
Matavimo atlikimo data ir laikas |
Matavimo rezultatai |
Matavimo metodas*** |
Laboratorija, atliekanti matavimus, leidimo Nr., data |
|
| pavadinimas |
kodas** |
||||||||||
| Išleidžiamas nuotekų kiekis – m3/d |
|||||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
Pastabos:
* Mėginių ėmimo dažnumas pastovus, tačiau mėginių ėmimo savaitės dienos ir laikas turi keistis per metus;
** Teršiančių medžiagų ir kitų parametrų kodas, nurodytas Vandens išteklių naudojimo valstybinės statistinės apskaitos ir duomenų teikimo tvarkos 1 priedėlyje;
*** Nurodomas galiojantis teisės aktas, kuriuo įteisintas matavimo metodas, galiojančio standarto žymuo ar kitas metodas.
Parengė ________________________
(Vardas ir pavardė, telefonas)
| _____________ (Ūkio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens pareigos) |
_____________ (parašas) |
_____________ (Vardas ir pavardė) |
_____________ (Data) |
Pastraipos pakeitimai:
Nr. D1-88, 2011-01-27, Žin., 2011, Nr. 16-757 (2011-02-08), i. k. 111301MISAK000D1-88
Ūkio subjektų aplinkos
monitoringo nuostatų
4 priedas
(Ūkio subjekto aplinkos monitoringo ataskaitos forma)
ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO ATASKAITA
I. BENDROJI DALIS
II. poveikio aplinkos kokybei (POVEIKIO APLINKAI) monitoringas
1 lentelė. Poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringo duomenys
| Eil. Nr. |
Stebėjimo objektas |
Nustatomi parametrai |
Vertinimo kriterijus |
Matavimų vieta, koordinatės, atstumas nuo taršos šaltinio |
Matavimų dažnumas |
Matavimo atlikimo data ir laikas |
Matavimų rezultatai |
Matavimo metodas* |
Laboratorija, atliekanti matavimus, leidimo Nr., data |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
III. duomenų analizė ir išvados apie Ūkio Subjekto veiklos poveikį aplinkai
3. Pateikiama monitoringo duomenų analizė, kurioje aprašomos ūkio subjekto technologinių procesų atitikimą technologiniam režimui bei neatitikimų pasekmės bei tikėtinos priežastys, įvertinami gauti ūkio subjektų aplinkos monitoringo rezultatai ir palyginami su atitinkamomis teršalų vertėmis, įvertinamas bei prognozuojamas vykdomos veiklos poveikis gamtinės aplinkos kokybei, taip pat palyginami gauti duomenys su praėjusių metų monitoringo duomenimis.
Ataskaitą parengė ________________________
(Vardas ir pavardė, telefonas)
| _____________ (Ūkio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens pareigos) |
_____________ (parašas) |
_____________ (Vardas ir pavardė) |
_____________ (Data) |
Pastraipos pakeitimai:
Nr. D1-88, 2011-01-27, Žin., 2011, Nr. 16-757 (2011-02-08), i. k. 111301MISAK000D1-88
Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų
5 priedas
branduolinės energetikos objektų aplinkos radiologinio monitoringo reikalavimai
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie reikalavimai reglamentuoja aplinkos radiologinį monitoringą (toliau – Monitoringas), kurį privalo vykdyti ūkio subjektas, projektuojantis, statantis, eksploatuojantis branduolinės energetikos objektus (toliau – BEO), vykdantis BEO eksploatavimo nutraukimą ir uždarytų radioaktyviųjų atliekų kapinynų priežiūrą. Jie netaikomi branduolinių ir radiologinių avarijų BEO atvejais.
II. Aplinkos Radiologinio monitoringo programa, jos rengimo ir derinimo tvarka
3. BEO Monitoringas vykdomas pagal ūkio subjekto parengtą ir su Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA) suderintą aplinkos radiologinio monitoringo programą (toliau – Monitoringo programa), susidedančią iš taršos monitoringo ir poveikio aplinkai monitoringo.
4. Monitoringo programa turi būti parengta atsižvelgiant į planuojamą ar esamą aplinkos taršą (išmetamų radioaktyviųjų medžiagų cheminę, fizinę formą ir sudėtį), aplinkos ir gyventojų demografinius ypatumus ir įpročius. Foniniam užterštumui (gamtiniams, globaliai išplitusiems ir kitų taršos šaltinių radionuklidams) įvertinti Monitoringas turi būti vykdomas ne mažiau nei 1-erius metus iki BEO eksploatavimo pradžios.
5. Monitoringo programa turi apimti visas radionuklidų sklaidos ir gyventojų apšvitos trasas, kad būtų galima įvertinti metinį radionuklidų, išmestų į aplinkos orą ir vandenį, aktyvumą, trumpalaikius radionuklidų išmetimo pokyčius ir kritinių grupių narių efektines dozes.
6. Monitoringo programoje turi būti nurodyta:
6.2. laboratorijos, vykdančios Monitoringą, pavadinimas, adresas, akreditavimo pažymėjimo arba leidimo atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus numeris ir išdavimo data;
6.8. matavimų metodų ir procedūrų sąrašas, aptikimo ribos, kalibravimo ir kokybės užtikrinimo procedūros;
7. Kartu su derinama Monitoringo programa ūkio subjektas turi pateikti radionuklidų išmetimo į aplinką plano, parengto ir suderinto Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka, kopiją.
8. Monitoringo programa derinama šia tvarka:
8.1. ūkio subjektas, likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki planuojamos ūkinės veiklos pradžios ar ūkinės veiklos pakeitimo, pateikia Monitoringo programą (2 egz. spausdinto teksto ir įrašytą į skaitmeninę laikmeną) derinti AAA, kuri:
8.1.1. Monitoringo programą pateikia derinti LHMT. LHMT ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Monitoringo programos gavimo iš AAA dienos pateikia raštu savo pastabas ir pasiūlymus AAA arba raštu derina Monitoringo programos meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų dalį;
10. Pirmoji Monitoringo programos peržiūra – po 1-erių veiklos metų, po to – kas 5-eri metai. Peržiūrint turi būti atsižvelgiama į ankstesniojo laikotarpio patirtį, naujausius Monitoringo metodus ir priemones, BEO eksploatavimo ar aplinkos sąlygų pokyčius. Nepaisant šiame punkte nustatyto periodiškumo, Monitoringo programa turi būti peržiūrima šiais atvejais:
10.1. ūkio subjektui planuojant pradėti eksploatuoti naują BEO (kurio poveikį gali patirti ta pati gyventojų kritinė grupė/grupės) greta jau veikiančio;
10.2. jei ūkio subjektui keičiant BEO veiklą (pvz., plečiant veiklą, nutraukiant eksploatavimą) atsiranda nauji išmetami radionuklidai, jų išmetimo keliai, būdai ar taškai ir keičiamas radionuklidų išmetimo į aplinką planas Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka;
10.3. jei vykdant Monitoringą nustatoma, kad į aplinką išmetami radionuklidai, nenurodyti radionuklidų išmetimo į aplinką plane, parengtame ir suderintame Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo nustatyta tvarka (neplanuoto išmetimo atveju);
III. ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO VYKDYMAS, TYRIMŲ IR MATAVIMŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS IR KONTROLĖ
12. Reikalavimai meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų vykdymui:
12.1. ūkio subjektas turi vykdyti meteorologinius ir hidrologinius stebėjimus, kurių duomenys naudojami radionuklidų sklaidos analizei BEO poveikio aplinkai zonoje atlikti ir gyventojų kritinių grupių narių efektinėms dozėms vertinti. Šių stebėjimų duomenys taip pat naudojami avarijų likvidavimo planuose numatytoms priemonėms įgyvendinti bei patvirtinti, kad BEO sauga atitinka projektinius rodiklius;
12.2. BEO aplinkoje turi būti atliekami šie meteorologiniai stebėjimai: vėjo greičio, krypties ir jos trukmės, oro temperatūros ir jos kaitos greičio, saulės šiluminės radiacijos ir debesuotumo, besimaišančio sluoksnio struktūros, kritulių kiekio;
12.3. meteorologiniai prietaisai turi būti įrengti taip, kad pastatai ir vietovės ypatybės neturėtų poveikio rezultatams. Visi stebėjimai turi būti atliekami pagal tarptautinius ir nacionalinius meteorologinių reiškinių stebėjimo reikalavimus. Naujai statomuose BEO turi būti įrengiama Doplerio-SODAR tipo akustinių matavimų sistema, arba tiesioginiai matavimai turi būti atliekami aukštyje, ne žemesniame už efektyvaus išmetimo aukštį;
12.5. BEO aplinkoje turi būti atliekami išleidžiamo vandens cheminių (pH, pagrindinių anijonų, katijonų ir ištirpusio deguonies koncentracijos, ištirpusių organinių medžiagų koncentracija arba biocheminis deguonies suvartojimas) ir fizinių (temperatūra, tankis, elektrinis laidumas, suspenduotos dalelės) savybių, debito ir nereguliarių išleidimų dažnio bei vandens telkinio, į kurį iš BEO patenka radionuklidai, hidrologiniai stebėjimai – vandens lygis, cheminės ir fizinės savybės, skendos dalelių koncentracija ir sedimentacijos sparta;
12.6. prietaisai ir mėginių ėmimo bei matavimo sistemos turi būti apsaugotos, įrengtos, prižiūrimos ir kalibruojamos taip, kad patirtų kuo mažesnį pavojingų aplinkos veiksnių (saulės, šviesos, ledo, korozijos ir kt.) poveikį;
12.7. sistemos turi būti veiksmingos įvairiomis sąlygomis ir įrengtos taip, kad duomenis būtų galima gauti ir avarijų metu;
12.8. duomenys turi būti kaupiami tokiu būdu, kad būtų galima operatyviai gauti informaciją apie vyraujančias meteorologines ir hidrologines sąlygas;
12.9. projektuojant ir statant BEO, jo teritorijoje turi būti atlikti išsamūs meteorologiniai ir hidrologiniai tyrimai, siekiant sukaupti informaciją apie aplinkos oro būklę ir vandens telkinio, į kurį iš BEO bus išmetami radionuklidai, ypatumus (vandens tūrį, intakų ir ištakų debitus, terminę stratifikaciją, sąveiką su gruntiniu vandeniu, dugno nuosėdų tipus, galimos radionuklidų pernašos kryptis).
13. Radionuklidų, išmetamų į aplinkos orą, aktyvumui įvertinti turi būti įrengtos dujų mėginių iš bendro ventiliacijos srauto paėmimo arba tiesioginio matavimo sistemos. Išmetamųjų dujų srautas turi būti patikimai matuojamas bet kokiomis sąlygomis.
14. Ne rečiau kaip kas mėnesį turi būti įvertinama į aplinkos orą išmetamų radionuklidų sudėtis ir išmatuojami aktyvumai (išskyrus 3H, 14C).
15. Išmetamo į aplinkos orą 3H aktyvumas pagrindinėse fizinėse-cheminėse formose turi būti matuojamas ne rečiau kaip kas ketvirtį.
16. Trumpalaikei BEO taršos kaitai įvertinti ne rečiau kaip 1 kartą per parą (svarbiausių radionuklidų srautų – kas valandą) turi būti matuojamas bendras išmetamų į aplinkos orą radionuklidų aktyvumas. Rekomenduojama radionuklidus grupuoti į šias grupes: inertinės radioaktyviosios dujos, radioaktyvusis jodas ir radioaktyvieji aerozoliai. Turi būti matuojama tiesiogiai arba nepertraukiamai imant integralius mėginius.
17. Ne rečiau kaip kas mėnesį turi būti įvertinama išmetamų į vandenį radionuklidų radioizotopinė sudėtis ir radionuklidų (įskaitant 3H, bet neįskaitant 14C) aktyvumas. Pagrindinėse nuolatinės taršos trasose turi būti įrengiamos stacionarios tiesioginio matavimo ar integralių mėginių paėmimo sistemos (rekomenduojama, veikiančios automatiškai) ir ne rečiau kaip kartą per parą įvertinamas radionuklidų bendras aktyvumas. Kitais atvejais mėginiai turi būti imami periodiškumu, atitinkančiu išmetimų dažnį. Visose trasose bet kokiomis sąlygomis turi būti patikimai matuojami išleidžiamo vandens srautai.
18. Jei vanduo ilgą laiką kaupiamas, prieš jį išleidžiant iš BEO į aplinką turi būti imami mėginiai ir įvertinama radioizotopinė sudėtis ir radionuklidų aktyvumas.
19. Išmetamos į aplinkos orą ir vandenį 14C aktyvumas turi būti matuojamas arba įvertinamas skaičiavimais, juos patvirtinant matavimais, kai BEO veikia įvairiais režimais.
20. Į aplinkos orą ir vandenį išmetamų radionuklidų aktyvumas turi būti įvertinamas trumpalaikio taršos padidėjimo sąlygomis. Numačius intensyvesnę nei paprastai aplinkos taršą radionuklidais (pvz., paleidžiant ar stabdant BEO ar jo dalį remonto atveju), turi būti atliekami papildomi taršos stebėjimai. Tam naudojamos stacionarios stebėjimo sistemos ir taikomi laboratoriniai metodai.
21. Monitoringas turi apimti jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios bei išorinės sugertosios dozės ir radionuklidų įvairiuose aplinkos komponentuose aktyvumo matavimus. Pasirenkant aplinkos objektus, turi būti atsižvelgiama į juose besikaupiančių radionuklidų įtaką kritinių grupių narių apšvitai.
22. Nepertraukiami jonizuojančiosios spinduliuotės matavimai turi būti atliekami, atsižvelgiant į vietovės ypatumus reprezentatyviose BEO teritorijos, sanitarinės apsaugos zonos vietose ir tolstant nuo BEO link artimų svarbių gyvenamųjų vietovių. Dozės galiai matuoti turi būti taikomi automatiniai telemetriniai prietaisai, o išorinei sugertajai dozei – kaupiantys (pvz., termoliuminescenciniai) prietaisai.
23. Radionuklidų išmetimo (išleidimo) vietose ar netoli jų bei didžiausio tikėtino (pagal radionuklidų sklaidos vertinimus ir vietovės ypatumus) užterštumo vietose BEO galimo poveikio aplinkai zonoje, kuri nustatoma Monitoringo programoje, turi būti imami aplinkos komponentų mėginiai.
24. Sausumos ekosistemų atveju turi būti imami šie mėginiai:
25. Vandens ekosistemų atveju turi būti imami šie mėginiai:
26. Mėginiai turi būti imami periodiškumu, atitinkančiu aplinkos komponentų sezoninę kaitą, o gautų duomenų turi pakakti įvertinti kritinės grupės (grupių) narių apšvitai. Aplinkos komponentų, kurių Monitoringas vykdomas ir valstybinio aplinkos monitoringo metu, ėmimo periodiškumas turi būti ne mažesnis, negu numatytas šių komponentų stebėjimui Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje.
27. Aplinkos komponentų užterštumui įvertinti turi būti nustatoma mėginių radionuklidinė sudėtis ir matuojamas gama spinduolių (137Cs, 134Cs, 60Co, 54Mn, 95Zr, 95Nb, 131I ir kt.) savitasis aktyvumas. Užterštumas beta spinduoliais (89Sr, 90Sr, 3H ir 14C) ir alfa spinduoliais (239, 240Pu) turi būti įvertinamas analizuojant parinktus būdingiausius mėginius. Atliekant beta ir alfa spinduolių savitojo aktyvumo matavimus, kai būtina, taikomi elementų cheminio išskyrimo metodai.
28. Mėginiai gali būti imami dažniau bei atliekami papildomi matavimai, kai žinoma arba manoma, jog gali keistis išlakų ir nuotėkų aktyvumas ar sudėtis.
29. Visų rūšių mėginiai, kuriuos fiziškai įmanoma saugoti (filtrai, dugno nuosėdos, sudeginti mėginiai pelenų pavidalu, išgarinti mėginiai nuosėdų pavidalu ir pan.), turi būti saugomi ne mažiau kaip 3 metus.
30. Monitoringas turi būti atliekamas taikant tokius matavimo metodus ir naudojant tokius prietaisus, kad jie leistų pakankamai tiksliai išmatuoti atskirų izotopų radionuklidų aktyvumus, galinčius sąlygoti didesnes nei 0,01 mSv per metus dozes.
31. Tyrimų rezultatai, esantys žemiau aptikimo ribos, turi būti apskaičiuojami pagal reikalavimus, pateiktus 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos rekomendacija dėl standartizuotos informacijos apie įprastai veikiančių branduolinių reaktorių ir perdirbimo gamyklų dujines ir skystąsias radioaktyviąsias išmetas į aplinką (2004/2/Euratomas) arba ISO 11929:2010 Būdingų ribų (nustatymo ribos, aptikimo ribos ir pasitikėjimo intervalo ribų) nustatymas jonizuojančiosios spinduliuotės matavimuose – Principai ir taikymas (Determination of the characteristic limits (decision threshold, detection limit and limits of the confidence interval) for measurements of ionizing radiation – Fundamentals and application).
32. Prietaisai, naudojami monitoringui atlikti ir mėginiams imti ne laboratorijoje, turi būti paženklinti specialiomis etiketėmis.
33. Monitoringo sistemos turi būti dubliuotos ir nuolat veikiančios, kad būtų galima įvertinti išmetamų į aplinką radionuklidų bet kurio laikotarpio aktyvumą ir palyginti su ribiniu aktyvumu.
34. Duomenų kokybei užtikrinti monitoringo sistemos turi būti įrengiamos, testuojamos, kalibruojamos, eksploatuojamos ir atnaujinamos pagal branduolinėje pramonėje taikomus standartus, įgyvendinant kokybės užtikrinimo programą. Kokybės užtikrinimo programa turi atitikti Lietuvos standarto LST EN ISO/IEC 17025 „Tyrimo, bandymų ir kalibravimo laboratorijų kompetencijai keliami bendrieji reikalavimai (ISO/IEC 17025: 2005)“ reikalavimus.
35. Ūkio subjektai privalo stebėjimus, tyrimus ir matavimus (toliau – Matavimai) atlikti pagal teisės aktuose nustatytus metodus. Jei teisės aktuose nėra nustatytų metodų – pagal Lietuvos, Europos ar tarptautinių standartų reikalavimus, o, jei nėra ir šių reikalavimų, – pagal parengtas Matavimų procedūras.
36. Ūkio subjektai, vykdantys Monitoringą, privalo užtikrinti, kad Matavimus atliktų laboratorijos, akredituotos teisės aktų nustatyta tvarka arba turinčios leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, išduotus Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
37. Ūkio subjekto vykdomą BEO Monitoringą kontroliuoja AAA ir kitos valstybės valdymo institucijos pagal kompetenciją.
IV. DUOMENŲ IR ATASKAITŲ TEIKIMAS
39. Monitoringo metinę ataskaitą ūkio subjektas turi pateikti AAA, Valstybinei atominės energetikos inspekcijai ir Radiacinės saugos centrui iki kitų kalendorinių metų balandžio 1 dienos.
40. Monitoringo ataskaitą turi sudaryti:
40.2. į aplinkos orą ir vandenį išmestų radionuklidų aktyvumas (mėnesiais) ir bendras metinis radionuklidų aktyvumas pagal sąrašą, pateiktą 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos rekomendacijoje dėl standartizuotos informacijos apie įprastai veikiančių branduolinių reaktorių ir perdirbimo gamyklų dujines ir skystąsias radioaktyviąsias išmetas į aplinką (2004/2/Euratomas);
40.3. bendroji informacija apie veiklą (pagamintos elektros energijos kiekis, Subjekto BEO perdirbtos, susidarę, saugomos ar palaidotos radioaktyviosios atliekos, per metus į aplinką išmesto oro ir vandens tūriai);
40.4. į aplinką išmestų radionuklidų aktyvumo palyginimas su ribiniu aktyvumu, normuotosios taršos vertė;
40.6. įvertintos per metus išmestų radionuklidų sąlygotos kritinių grupių narių efektinės dozės (kiekvienam radionuklidui, radionuklidų srautui, radionuklidų grupėms, bendra BEO), jų palyginimas su apribotąja doze;
Papildyta priedu:
Nr. D1-772, 2011-10-04, Žin., 2011, Nr. 121-5741 (2011-10-08), i. k. 111301MISAK00D1-772
Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų
6 priedas
įmonių, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigų, valstybės valdymo ir savivaldos institucijų, aplinkos radiologinio monitoringo reikalavimai
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie reikalavimai reglamentuoja aplinkos radiologinį monitoringą (toliau – Monitoringas), kurį privalo vykdyti įmonės, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigos, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos, vykdančios veiklą su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, kuriai vykdyti teisės aktų nustatyta tvarka reikalinga licencija ir kurios metu į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną) išmetami ar gali būti išmetami radionuklidai.
2. Reikalavimai netaikomi:
II. monitoringo tikslai, monitoringo programa, jos rengimo ir derinimo tvarka
4. Monitoringo tikslai:
5. Aplinkos radiologinis monitoringas vykdomas pagal ūkio subjekto parengtą ir su Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA) suderintą radiologinio aplinkos monitoringo programą (toliau – Monitoringo programa), susidedančią iš taršos monitoringo ir poveikio aplinkai monitoringo.
6. Monitoringo programa turi būti parengta atsižvelgiant į planuojamą ar esamą aplinkos taršą (išmetamų radioaktyviųjų medžiagų cheminę, fizinę formą, sudėtį), aplinkos ir gyventojų demografinius ypatumus ir įpročius. Programoje turi būti atsižvelgta į visas svarbias radionuklidų sklaidos ir gyventojų apšvitos trasas, kad būtų galima įvertinti metinį radionuklidų, išmestų į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną), aktyvumą, trumpalaikius radionuklidų išmetimo pokyčius gyventojų kritinių grupių narių apšvitos efektines dozes. Radionuklidai gali būti grupuojami, atsižvelgiant į jų fizines ir chemines savybes (pvz., jodo radioizotopai; alfa spinduliai ir pan.).
7. Siekiant įvertinti foninį užterštumą gamtiniais, globaliai išplitusiais ir kitų taršos šaltinių radionuklidais, subjektas kartu su Monitoringo programa turi pateikti subjekto aplinkos radiologinės būklės įvertinimą, pagrįstą atitinkamais tyrimais.
8. Monitoringo programoje turi būti nurodyta:
8.2. laboratorijos, vykdančios Monitoringą, pavadinimas, adresas, akreditavimo pažymėjimo arba leidimo atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus numeris ir išdavimo data;
8.6. matavimų metodikų ir procedūrų sąrašas, aptikimo ribos, matavimo metodų kalibravimo ir kokybės užtikrinimo procedūros;
9. Kartu su derinimui pateikiama Monitoringo programa pateikiama leidimo išmesti į aplinką radionuklidus (su priedu), išduoto Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo nustatyta tvarka, kopija.
10. Monitoringo programa derinama šia tvarka:
10.1. ūkio subjektas pateikia derinti likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki planuojamos ūkinės veiklos pradžios ar ūkinės veiklos pakeitimo, Monitoringo programą (1 egz. spausdinto teksto ir įrašytą į skaitmeninę laikmeną) AAA;
10.2. AAA ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Monitoringo programos gavimo pateikia raštu savo pastabas ir pasiūlymus arba raštu derina Monitoringo programą;
12. Monitoringo programa gali būti peržiūrima ir keičiama subjekto iniciatyva, atsižvelgiant į subjekto veiklos vykdymo patirtį, aplinkos sąlygų pokyčius, naujausius Monitoringo metodus ir priemones. Nepaisant šiame punkte nustatytų atvejų, Monitoringo programa turi būti peržiūrima šiais atvejais:
12.2. jei subjektui keičiant veiklą (pvz., plečiant veiklą, nutraukiant veiklą) planuojama naudoti naujus radionuklidus, keičiasi naudojamų radionuklidų aktyvumas, keičiasi ar atsiranda nauji radionuklidų išmetimo keliai, būdai ar taškai;
III. ŪKIO SUBJEKTŲ APLINKOS MONITORINGO VYKDYMAS, TYRIMŲ IR MATAVIMŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS IR KONTROLĖ
14. Matavimo metodai ir įranga turi leisti išmatuoti radionuklidų aktyvumus, galinčius sąlygoti didesnes kaip 0,01 mSv (10 ?Sv) dozes. Pasirenkant aplinkos komponentus, turi būti atsižvelgiama į jų svarbą gyventojų kritinės grupės narių apšvitai. Stebėti visas radionuklidų sklaidos grandis nebūtina, gali būti stebimos tik tos grandys, kurių monitoringas efektyviausias.
15. Radionuklidų išmetimo (išleidimo) į vandenį (nuotakyną) atveju, kai turinčios radionuklidų nuotekos kaupiamos ir laikomos talpose siekiant sumažinti radionuklidų aktyvumą dėl skilimo, prieš jas išleidžiant turi būti atliekami matavimai vietoje arba imami mėginiai nuotekų radionuklidinei sudėčiai ir aktyvumui įvertinti.
16. Ūkio subjektai privalo stebėjimus, tyrimus ir matavimus (toliau – Matavimai) atlikti pagal teisės aktuose nustatytus metodus. Jei teisės aktuose nėra nustatytų metodų – pagal Lietuvos, Europos ar tarptautinių standartų reikalavimus, o, jei nėra ir šių reikalavimų, – pagal parengtas Matavimų procedūras.
17. Ūkio subjektai, vykdantys Monitoringą, privalo užtikrinti, kad Matavimus atliktų laboratorijos, akredituotos teisės aktų nustatyta tvarka arba turinčios leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, išduotus Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka.
IV. DUOMENŲ IR ATASKAITŲ TEIKIMAS
19. Monitoringo metinę ataskaitą ūkio subjektas turi pateikti AAA ir Radiacinės saugos centrui iki kitų kalendorinių metų balandžio 1 dienos.
20. Monitoringo ataskaitą turi sudaryti:
20.2. į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną) išmestų radionuklidų aktyvumas (mėnesiais) ir bendras metinis radionuklidų aktyvumas;
20.3. į aplinką (aplinkos orą, vandenį (nuotakyną) išmestų radionuklidų palyginimas su ribiniu aktyvumu;
20.4. įvertintos per metus išmestų radionuklidų sąlygotos kritinių grupių narių efektinės dozės (kiekvienam radionuklidui, kiekvienam radionuklidų srautui, radionuklidų grupėms, bendra, sąlygota subjekto veiklos);
Papildyta priedu:
Nr. D1-772, 2011-10-04, Žin., 2011, Nr. 121-5741 (2011-10-08), i. k. 111301MISAK00D1-772
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-88, 2011-01-27, Žin., 2011, Nr. 16-757 (2011-02-08), i. k. 111301MISAK000D1-88
Dėl aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-546 "Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-772, 2011-10-04, Žin., 2011, Nr. 121-5741 (2011-10-08), i. k. 111301MISAK00D1-772
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymo Nr. D1-546 "Dėl Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo" pakeitimo