Nutarimas paskelbtas: Žin., 2003, Nr. 48-2120

Neoficialus nutarimo tekstas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

Antraštės pakeitimai:

Nr. 916, 2005-08-22, Žin., 2005, Nr. 103-3815 (2005-08-25)

Nr. 1071, 2010-07-21, Žin., 2010, Nr. 88-4656 (2010-07-24) įsigalioja 2010-08-01

DĖL DARBŲ, KURIUOSE GALI BŪTI TAIKOMA IKI DVIDEŠIMT KETURIŲ VALANDŲ PER PARĄ DARBO LAIKO TRUKMĖ, SĄRAŠO, DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMŲ EKONOMINĖS VEIKLOS SRITYSE, PATVIRTINIMO

2003 m. gegužės 14 d. Nr. 587

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 144 straipsnio 4 dalimi ir 148 straipsniu, 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 1 tomas, p. 348) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 859/2008 (OL 2008 L 254, p. 1), nuostatomis, įgyvendindama 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 381) ir Europos Sąjungos direktyvų, nustatančių darbo laiko ypatumus atskiroms ekonominės veiklos sritims, nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Preambulės pakeitimai:

Nr. 992, 2008-10-08, Žin., 2008, Nr. 119-4500 (2008-10-16)

Nr. 363, 2009-04-29, Žin., 2009, Nr. 53-2101 (2009-05-09)

Nr. 1071, 2010-07-21, Žin., 2010, Nr. 88-4656 (2010-07-24) įsigalioja 2010-08-01

1. Patvirtinti pridedamus:

1.1. darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašą;

1.2. Darbo ir poilsio laiko ypatumus ekonominės veiklos srityse;

1.3. (neteko galios).

Punkto pakeitimai:

Nr. 916, 2005-08-22, Žin., 2005, Nr. 103-3815 (2005-08-25)

Nr. 1071, 2010-07-21, Žin., 2010, Nr. 88-4656 (2010-07-24) įsigalioja 2010-08-01

2. Pripažinti netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 248 „Dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų kai kuriose ūkio šakose, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo ir darbų, kuriuose gali būti taikoma ilgesnė kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmė“ (Žin., 1996, Nr. 18-473);

2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 15 d. nutarimą Nr. 423 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų kai kuriose ūkio šakose, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo ir darbų, kuriuose gali būti taikoma ilgesnė kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmė“ papildymo“ (Žin., 1999, Nr. 35-1040);

2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 965 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų kai kuriose ūkio šakose, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo ir darbų, kuriuose gali būti taikoma ilgesnė kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmė“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 72-2234);

2.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 397 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 20 d. nutarimo Nr. 248 „Dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų kai kuriose ūkio šakose, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo ir darbų, kuriuose gali būti taikoma ilgesnė kaip 12 valandų per parą darbo (pamainos) trukmė“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 32-1069).

Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė

_______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587

DARBAI, KURIUOSE GALI BŪTI TAIKOMA IKI DVIDEŠIMT KETURIŲ VALANDŲ PER PARĄ DARBO LAIKO TRUKMĖ

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiame darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt valandų per parą darbo laiko trukmė, sąraše (toliau vadinama – sąrašas) pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) (toliau vadinama – Darbo kodeksas) 144 straipsnio 4 dalį nurodyti darbai, kur darbuotojams darbo laikas gali būti iki 24 valandų per parą. Dirbant sąraše nurodytus darbus, darbo dienos (pamainos) trukmė gali būti ilgesnė negu 8 valandos tik tais atvejais, jeigu darbo ar gamybos pobūdis neleidžia organizuoti darbą nustatant darbo dienos (pamainos) trukmę, neviršijančią 8 valandų. Pagal šį sąrašą darbdavys sudaro įmonės darbų, kuriuose gali būti taikoma iki 24 valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašą. Konkreti darbo laiko trukmė per parą, suminės darbo laiko apskaitos apskaitinio laikotarpio trukmė, atsižvelgiant į darbo, gamybos ar teikiamų paslaugų ypatumus, nustatoma darbo, kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse.

2. Darbuotojų, dirbančių sąraše nurodytus darbus, vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos.

3. Darbuotojams, dirbantiems sąraše nurodytus darbus, gali būti suteikiamos papildomos ir/ar specialios pertraukos (Darbo kodekso 159 straipsnis), jeigu darbo organizavimas įmonėje leidžia jas suteikti, – kai pertraukų metu darbą tęsia darbuotojai, kuriems pertraukos suteikiamos kitu metu ir kai tokių pertraukų suteikimas nekliudo darbo ar paslaugų teikimo tęstinumui. Papildomos ir specialios pertraukos nustatomos kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse.

4. Darbuotojams, dirbantiems sąraše nurodytus darbus, pertraukų pailsėti ir pavalgyti (Darbo kodekso 158 straipsnis) pradžia, pabaiga, kitos sąlygos nustatomos darbo tvarkos taisyklėse, darbo grafike, kolektyvinėje ir darbo sutartyje. Tuose darbuose, kur dėl darbo ar gamybos sąlygų negalima daryti pertraukos pailsėti ir pavalgyti, darbuotojui turi būti suteikiama galimybė pavalgyti darbo laiku.

5. Nustačius sąraše nurodytų darbų trukmę, ilgesnę kaip 8 valandos, neleidžiama dirbti darbuotojams, kuriems:

5.1. nustatytas sutrumpintas darbo laikas (Darbo kodekso 145 straipsnis);

5.2. nustatytas ne visas darbo laikas (Darbo kodekso 146 straipsnis).

6. Jeigu darbams, nurodytiems sąraše, įvedama suminė darbo laiko apskaita, darbo laiko trukmė per suminės darbo laiko apskaitos apskaitinį laikotarpį neturi viršyti darbuotojams nustatyto darbo valandų skaičiaus, apskaičiuoto pagal savaitės darbo laiko trukmę 40 darbo valandų (Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai apskaitiniu laikotarpiu viršijamas darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius, apskaičiuotas pagal savaitės darbo laiko trukmę 40 darbo valandų, viršytas darbo laikas kompensuojamas Darbo kodekso 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka: darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka arba papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

7. Darbuotojų, kuriems darbo laikas nustatytas iki 24 valandų per parą, darbo grafikai derinami ir tvirtinami Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

II. DARBŲ SĄRAŠAS

8. Budėjimas:

8.1. apsaugos darbuotojų;

8.2. sargų – įmonių, įstaigų ir organizacijų pastatuose, teritorijose, statybų aikštelėse;

8.3. stebint galimus miškų gaisrus;

8.4. prižiūrint sąvartynus;

8.5. įmonės civilinės saugos formuotės (gelbėjimo grupės) personalo, iš jų įmonės ugniagesių;

8.6. augalų apsaugos tarnybos agronomų, dirbančių pasienio augalų karantino punktuose;

8.7. veterinarijos gydytojų – pasienio kontrolės punktų veterinarijos postuose;

8.8. hidrometeorologijos tarnybos budinčiųjų specialistų (sinoptikų, asistentų, stebėtojų, meteorologų, hidrologų, technikų ir kitų darbuotojų, kurių darbas susijęs su hidrometeorologinės informacijos apdorojimu ir platinimu);

8.9. valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių, vykdančių valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę;

8.10. ,Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žuvininkystės kontrolės pareigūnų ir kitų darbuotojų, kurių darbas susijęs su žuvų išteklių atkūrimu ir išsaugojimu;

8.11. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos pareigūnų, vykdančių valstybinę kelių transporto priemonių kontrolę.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1159, 2008-11-12, Žin., 2008, Nr. 133-5134 (2008-11-20)(papildyta 8.10 punktu)

Nr. 16, 2009-01-13, Žin., 2009, Nr. 7-229 (2009-01-20) (papildyta 8.11 punktu)

Nr. 1281, 2010-09-08, Žin., 2010, Nr. 107-5523 (2010-09-11)

9. Budėjimas siekiant užtikrinti darbų ar teikiamų paslaugų tęstinumą ar šalinti objektų, įrenginių darbo sutrikimus, avarijas, kuriuos atlieka:

9.1. jūrų uosto budintys laivų kapitonai, laivų kapitonų padėjėjai, mechanikai, elektromechanikai, jūreiviai, motoristai, radistai, elektrikai, laivų šaldymo įrengimų mechanikai ir mašinistai;

9.2. jūrų uostų navigacinės įrangos aptarnavimo budintysis personalas (švyturius prižiūrintys darbuotojai, techniniai darbuotojai – budėjimo metu), koordinacinio gelbėjimo centro darbuotojai (kapitonai koordinatoriai, vyresnieji specialistai – ekstremalių gamtinių situacijų atvejais budėjimo metu);

9.3. oro uostų skrydžių reguliavimo personalas, navigacinės įrangos aptarnavimo budintysis personalas (radiolokatorius, radijo siųstuvus, fiksuoto ryšio tinklą, nuotolinio valdymo ir kitus įrenginius prižiūrintys inžinieriai ir technikai), paieškos ir gelbėjimo koordinacinio centro koordinatoriai – ekstremalių situacijų atvejais budėjimo metu;

9.4. radijo ir televizijos centrų, stočių bei visų rūšių telefoninio ryšio technologinę įrangą aptarnaujantis budintysis personalas, visų rūšių telefoninio ryšio budintys operatoriai;

9.5. visų rūšių energijos, gamtinių dujų gamybos, perdavimo, paskirstymo ir tiekimo įmonių budintysis personalas, avarinių tarnybų personalas;

9.6. butų ūkio remonto ir eksploatavimo įmonių avarinių tarnybų budintysis personalas;

9.7. gatvių apšvietimo elektros tinklų dispečerinių tarnybų budintysis personalas;

9.8. vandens tiekimo įmonių, nuotekų valymo įrenginių budintysis personalas;

9.9. dispečerizuotų liftų budintys liftininkai ir liftų elektromechanikai;

9.10. katilinių mašinistai, kūrikai, operatoriai;

9.11. naftos ir dujų degalinių operatoriai (pardavėjai);

9.12. civilinės saugos įstaigų, radijo, televizijos centrų (stočių), pašto, telekomunikacijų, kelių priežiūros ir miestų komunalinio ūkio tarnybų budintysis personalas;

9.13. autobusų stočių, miestų taksi įmonių, jūrų ir oro uostų, prieplaukų budintysis personalas, aptarnaujantis keleivius (kasininkai, dispečeriai, pamainos mechanikai, remonto dirbtuvių meistrai, administratoriai, bagažo saugojimo sandėlininkai, valytojai, kiti darbuotojai);

9.14. geležinkelio transporto objektų tvarkdariai, budėtojai, avarinių tarnybų darbuotojai;

9.15. naftos gamybos įmonių ir naftos produktų gamybos įmonių budintysis personalas, avarinių tarnybų personalas.

10. Darbai (budėjimas) sveikatos priežiūros, socialinės globos, švietimo, poilsio įstaigose, kuriuos atlieka:

10.1. greitosios medicinos pagalbos tarnybų personalas (gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai ir bendruomenės slaugytojai, vairuotojai, vairuotojai-pagalbiniai darbuotojai, paramedikai-vairuotojai, budintys automobilius aptarnaujantys mechanikai), ligoninių budintysis personalas, licencijuotų užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos sveikatos priežiūros įstaigų personalas (gydytojai epidemiologai ir jų padėjėjai, iš jų medicininio karantino postų gydytojai epidemiologai ir jų padėjėjai, gydytojai parazitologai ir jų padėjėjai, laborantai mikrobiologai, medicinos entomologai, dezinfektologai, dezinfekuotojai ir kiti (esant užkrečiamosios ligos (ligų) protrūkiui ar epidemijoms);

10.2. švietimo, socialinės globos, poilsio įstaigų budintysis personalas.

11. Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, budėjimas Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento sistemos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos sistemos, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos įstaigose.

12. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnyboje, ministerijose, Vyriausybės įstaigose, kitose valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose ar jų struktūriniuose padaliniuose arba juos aptarnaujančiose įmonėse, įstaigose ir organizacijose:

12.1. vairuotojų budėjimas patalpose laisvu nuo vairavimo laiku, jeigu nepertraukiamo vairavimo trukmė per parą neviršija 4,5 valandos, o bendra kasdieninio vairavimo trukmė neviršija 9 valandų;

12.2. paskirtų budėti automobilius aptarnaujančių mechanikų, dispečerių ir pašto pasiuntinių (kurjerių) budėjimas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 584, 2007-06-13, Žin., 2007, Nr. 68-2672 (2007-06-21)

Nr. 1034, 2009-09-02, Žin., 2009, Nr. 109-4622 (2009-09-11)

13. Užsienio reikalų ministerijos administracijos padalinio, vykdančio užsienio ir vidaus politikos įvykių stebėseną, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, budėjimas.

Papildyta punktu:

Nr. 701, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 77-3010 (2006-07-14)

*Pastaba: buvęs 13 punktas laikomas 14 punktu.

III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

*14. (neteko galios).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1281, 2010-09-08, Žin., 2010, Nr. 107-5523 (2010-09-11)

––––––––––––––––

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587

DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMAI EKONOMINĖS VEIKLOS SRITYSE

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Darbo ir poilsio laiko ypatumai transporte (kelių, geležinkelių, civilinėje aviacijoje, jūrų transporte, vidaus vandenų transporte), telekomunikacijų, pašto, žemės ūkio, durpių kasimo, žemės ūkio produkciją perdirbančiose, energetikos įmonėse, gydymo bei socialinės globos įstaigose, žvejybos laivuose ir kitose ekonominės veiklos srityse (toliau vadinama – Darbo ir poilsio laiko ypatumai) nustato darbo laiko trukmę ir poilsio suteikimo tvarką. Darbo ir poilsio laiko ypatumai parengti vadovaujantis toliau nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais, kurie įvertina specifines darbo sąlygas transporte ir šiame punkte nurodytų ekonominės veiklos rūšių įmonėse. Darbo ir poilsio laiko ypatumuose, išskyrus 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiančio Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinančio reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL 2006 L102, p. 1) (toliau vadinama – reglamentas (EB) Nr. 561/2006) 3 straipsnyje bei 13 straipsnio 1 dalies a–d ir f–p punktuose nurodytą vežimą kelių transporto priemonėmis, netaikomos toliau nurodytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) (toliau vadinama – Darbo kodeksas) straipsnių nuostatos:

1.1. 147 straipsnio 1 dalies nuostata dėl darbo ir poilsio laiko paskirstymo (kaitos) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, dėl kasdieninio darbo (pamainos) pradžios ir pabaigos, dėl darbo (pamainų) grafikų tvirtinimo – jūrų transporte, vidaus vandenų transporte, žvejybos laivuose.

1.2. 147 straipsnio 2 dalies nuostata dėl penkių dienų darbo savaitės su dviem poilsio dienomis – civilinėje aviacijoje.

1.3. 147 straipsnio 3 dalies nuostata dėl darbo grafikų paskelbimo viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki šių grafikų įsigaliojimo – transporte, žvejybos laivuose.

1.4. 149 straipsnio 1 dalies nuostata dėl 4 mėnesių apskaitinio laikotarpio trukmės esant suminei darbo laiko apskaitai – transporte, žvejybos laivuose, žemės ūkio ir energetikos įmonėse ir gali būti taikoma telekomunikacijų, pašto, durpių kasimo ir žemės ūkio produkciją perdirbančiose įmonėse, jeigu darbo pobūdis ir sąlygos leidžia taikyti ne ilgesnį kaip 4 mėnesių suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį. Bet kuriuo atveju suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis negali būti ilgesnis kaip vieneri metai.

1.5. 149 straipsnio 2 dalies nuostata dėl viršyto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio kompensavimo tvarkos – transporte.

1.6. 153 straipsnio nuostatos dėl darbo trukmės švenčių ir poilsio dienų išvakarėse, 152 straipsnio nuostata dėl viršvalandinio darbo trukmės ir 146 straipsnio nuostata dėl ne viso darbo laiko – transporte (išskyrus vairuojančius transporto priemones, nurodytas 11.1–11.19 punktuose) ir žvejybos laivuose.

1.7. 154 straipsnio nuostatos dėl darbo naktį – transporte ir žvejybos laivuose.

1.8. 158 straipsnio 1 dalies nuostata dėl pertraukos pailsėti ir pavalgyti ne vėliau kaip po 4 darbo valandų nuo darbo pradžios ir pertraukos trukmės, 159 straipsnio nuostatos dėl papildomų ir specialių pertraukų – kelių ir geležinkelio transporte ir gali būti taikomos telekomunikacijų, pašto, žemės ūkio ir žemės ūkio produkciją perdirbančiose, energetikos įmonėse, gydymo bei socialinės globos įstaigose ir žvejybos laivuose, jeigu sąlygos leidžia jas taikyti.

1.9. 160 straipsnio 1 dalies nuostata dėl kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmės – transporte ir žvejybos laivuose.

1.10. 161 straipsnio 1 dalies nuostata dėl savaitės poilsio dienų šeštadienį ir/ar sekmadienį ir šio straipsnio 5 dalies nuostata dėl savaitės nepertraukiamojo poilsio trukmės ne mažiau kaip 35 valandos – transporte ir žvejybos laivuose.

1.11. 161 straipsnio 5 dalies nuostata dėl dviejų poilsio dienų suteikimo iš eilės – civilinėje aviacijoje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 543, 2005-05-17, Žin., 2005, Nr. 64-2291 (2005-05-21)

Nr. 224, 2007-02-21, Žin., 2007, Nr. 27-993 (2007-03-03)

Nr. 967, 2007-09-11, Žin., 2007, Nr. 100-4073 (2007-09-22)

Nr. 363, 2009-04-29, Žin., 2009, Nr. 53-2101 (2009-05-09)(papildyta naujais 1.2, 1.11 punktais, ankstesnius 1.2-1.9 laikant 1.3-1.10 punktais)

Nr. 438, 2010-04-21, Žin., 2010, Nr. 48-2324 (2010-04-27)

2. Darbo ir poilsio laiko ypatumuose vartojamos sąvokos:

Mobilusis darbuotojas – darbuotojas, įgulos narys, kurį įmonė, teikianti keleivių ar prekių gabenimo keliais, oru ar vidaus vandenimis paslaugas, samdo keliaujančio ar skraidančio personalo (ekipažo) nariu.

Pakankamas poilsis (pakankamai poilsio) – Darbo ir poilsio laiko ypatumuose nustatytos darbuotojui suteikiamos poilsio pertraukos, kurių trukmė išreiškiama laiko vienetais, arba pertraukos, kurios yra pakankamai ilgos ir nepertraukiamos, kad būtų galima užtikrinti, jog dėl nuovargio dirbdami darbuotojai nesusižeis patys, nepakenks savo sveikatai, nesužalos savo bendradarbių ar kitų asmenų.

Suminė darbo laiko apskaita – darbuotojų, kuriems iš anksto planuoti (nustatyti) darbo laiko ir poilsio laiko trukmę dėl jų darbo pobūdžio neįmanoma, dirbto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio apskaita per suminės darbo laiko apskaitos laikotarpį.

Kitos sąvokos atitinka Darbo kodekso, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 94-2918) ir kitų teisės aktų sąvokas.

3. Darbo dienų skaičius per savaitę, darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdieninio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga, pertrauka pailsėti ir pavalgyti, papildomos ir specialios pertraukos, savaitės nepertraukiamasis poilsis nustatomi kolektyvinėse sutartyse, darbo tvarkos taisyklėse, įmonės darbo (pamainų) grafikuose, kuriuos tvirtina administracija, suderinusi su įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojų atstovais (Darbo kodekso 19 straipsnis), arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, išskyrus jūrų transportą, vidaus vandenų transportą, žvejybos laivus, kur darbo ir poilsio laiko grafikus sudaro laivo kapitonas. Dirbant pamainomis, privalo būti garantuotas tolygus pamainų keitimasis.

4. Darbo (pamainų) grafikai skelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki šių grafikų įsigaliojimo, išskyrus Darbo ir poilsio laiko ypatumuose taikomas išimtis.

5. Nurodytų 1 punkte ekonominės veiklos rūšių įmonių darbuotojams, kuriems dėl darbo pobūdžio ir/ar darbų sezoniškumo negalima iš anksto numatyti kasdieninio ar savaitės darbo laiko trukmės, gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita ir nustatomi suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiai. Įvedus suminę darbo laiko apskaitą, laikomasi šių reikalavimų:

5.1. Apskaitinio laikotarpio trukmė transporte, energetikos įmonėse negali būti ilgesnė kaip vieneri metai. Konkreti apskaitinio laikotarpio trukmė nustatoma darbo, kolektyvinėse sutartyse arba darbo tvarkos taisyklėse. Transporto darbuotojų darbo laiko trukmė, kasdieninio ir savaitės poilsio trukmė, nepanaudoto poilsio kompensavimo tvarka nustatoma Darbo ir poilsio laiko ypatumuose – kelių transporte, geležinkelio transporte, civilinėje aviacijoje, jūrų transporte, vidaus vandenų transporte. Privalomo poilsio pertraukų vairavimo metu periodiškumas ir jų trukmė kelių transporte nustatomi Darbo ir poilsio laiko ypatumų II skyriuje. Energetikos įmonėse negali būti dirbama vidutiniškai daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą).

5.2. Apskaitinio laikotarpio trukmė žemės ūkio įmonių, durpių kasimo, žemės ūkio produkciją perdirbančių ir žvejybos įmonių darbuotojams nustatoma darbo, kolektyvinėse sutartyse arba darbo tvarkos taisyklėse atsižvelgiant į darbų sezoniškumą ir negali būti ilgesnė kaip vieneri metai. Šių įmonių darbuotojų darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus, apskaičiuoto pagal savaitės darbo laiko trukmę 40 darbo valandų, kasdieninio nepertraukiamojo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė neturi būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės, savaitės nepertraukiamasis poilsis gali būti mažesnis kaip 35 valandos, poilsio dienos suteikiamos darbo grafikuose nustatytu laiku.

Punkto pakeitimai:

Nr. 438, 2010-04-21, Žin., 2010, Nr. 48-2324 (2010-04-27)

6. Apskaitiniu laikotarpiu viršytas darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius, apskaičiuotas pagal savaitės darbo laiko trukmę 40 darbo valandų, kompensuojamas taip: darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, arba papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą, išskyrus kelių transportą, geležinkelio transportą, civilinę aviaciją, kur numatyta kitokia viršyto darbo laiko ir nepanaudoto poilsio kompensavimo tvarka.

7. Kolektyvinėse sutartyse gali būti numatyti darbuotojams palankesni darbo ir poilsio režimai, negu nustatyta Darbo ir poilsio laiko ypatumuose.

8. Darbo ir poilsio laiko klausimus, kurie Darbo ir poilsio laiko ypatumuose nereglamentuojami (darbuotojų darbo laiko apskaita ir budėjimas (atitinkamai Darbo kodekso 147 ir 155 straipsniai), reglamentuoja Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai.

II. DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMAI KELIŲ TRANSPORTE

9. Darbo ir poilsio laiko ypatumai kelių transporte parengti vadovaujantis 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/15/EB dėl asmenų, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, darbo laiko organizavimo ir taikomi mobiliems darbuotojams, dirbantiems Europos Sąjungos valstybėse narėse įsteigtose įmonėse, dalyvaujančiose reglamente (EB) Nr. 561/2006 arba, jeigu to nepakanka, Europos šalių susitarime dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važiuojančių tarptautiniais maršrutais, darbo (AETR) (Žin., 2000, Nr. 59-1762) (toliau vadinama – AETR susitarimas) apibrėžtoje kelių transporto veikloje. Šio skyriaus reikalavimai papildo reglamento (EB) Nr. 561/2006, prireikus – ir AETR susitarimo nuostatas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 543, 2005-05-17, Žin., 2005, Nr. 64-2291 (2005-05-21)

Nr. 224, 2007-02-21, Žin., 2007, Nr. 27-993 (2007-03-03)

10. Šiame skyriuje vartojamos sąvokos:

Darbo vieta:

pagrindinė įmonės veiklos vieta, kurioje asmuo, besiverčiantis mobiliąja kelių transporto veikla, vykdo savo pareigas, kartu su įvairiais verslo filialais, nesvarbu, ar jos yra toje pačioje vietoje kaip ir pagrindinė buveinė arba pagrindinė verslo vieta;

transporto priemonė, kurią, vykdydamas savo pareigas, naudoja asmuo, besiverčiantis mobiliąja kelių transporto veikla, ir bet kuri kita vieta, kur vykdoma su transportavimu susijusi veikla.

Kitas buvimo darbo vietoje laikas:

kitas laiko tarpas nei pertraukos ir poilsio laikas, kurio metu mobilus darbuotojas neprivalo būti savo darbo vietoje, tačiau turi būti pasiekiamas, kad iškvietus galėtų pradėti, tęsti vairavimą arba atlikti kitą darbą. Tai kaip tik tokie laiko tarpsniai, kurių metu mobilus darbuotojas lydi transporto priemonę, gabenamą keltu arba traukiniu, taip pat laukimo pasienyje laikas ir laikas, kai draudžiamas eismas. Tuos laiko tarpsnius ir jų numatomą trukmę mobilus darbuotojas turi žinoti iš anksto, t.y. arba prieš kiekvieną išvykimą, arba tik prieš faktiškai prasidėsiantį laiko tarpsnį, arba pagal bendras sąlygas, dėl kurių socialiniai partneriai susitarė;

mobiliems darbuotojams, vairuojantiems komandomis, sėdėjimo (buvimo) šalia vairuotojo arba miegamojoje vietoje laikas, kai transporto priemonė juda, laikomas kitu buvimo darbo vietoje laiku.

Mobilus darbuotojas – sudarantis kelionės ekipažą (įskaitant stažuotojus ir mokinius) bet kuris darbuotojas, kuris dirba įmonėje, teikiančioje keleivių ir krovinių vežimo paslaugas už atlyginimą arba savo sąskaita.

Mobilaus darbuotojo darbo laikas – laikas nuo darbo pradžios iki pabaigos, kurio metu mobilus darbuotojas yra savo darbo vietoje, darbdavio žinioje ir vykdo savo funkcijas ar veiklą, tai yra:

laikas, skirtas įvairiai kelių transporto veiklai. Ši veikla yra tokia: vairavimas; krovimas; pagalba įlaipinant keleivius į transporto priemonę ir išlaipinant iš transporto priemonės; valymas ir techninė priežiūra; visi kiti darbai, skirti transporto priemonės, krovinio ir keleivių saugumui užtikrinti arba teisiniams ir kontrolės įpareigojimams, tiesiogiai susijusiems su konkrečia atliekama transporto veikla, įskaitant krovimo priežiūrą, administracinius policijos, muitinės, imigracijos pareigūnų ir kitus formalumus, vykdyti;

laikas, kuriuo jis negali laisvai disponuoti ir turi būti darbo vietoje, pasirengęs imtis įprastinio darbo, su tam tikromis užduotimis, kurios susijusios su budėjimu, kai laukiama krovimo darbų, kai neįmanoma iš anksto numatyti trukmės, t.y. prieš išvykimą arba tik prieš faktinio išvykimo laiką, arba pagal bendras sąlygas, suderėtas socialinių partnerių.

Pertraukos, nurodytos 11.2 punkte, ir poilsio laikas, nurodytas 11.3 punkte, į darbo laiką neįtraukiami.

Savaitė – laiko tarpas nuo pirmadienio 00.00 valandos iki sekmadienio 24.00 valandos.

Naktinis darbas – bet kuris darbas nakties laiku.

Nakties laikas – laikas nuo 00.00 valandos iki 07.00 valandos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 543, 2005-05-17, Žin., 2005, Nr. 64-2291 (2005-05-21)

11. Mobiliems darbuotojams nustatoma ši darbo ir poilsio laiko trukmė bei jų apskaita:

11.1. Savaitės darbo laiko vidurkis neturi viršyti 48 valandų. Maksimali savaitės darbo laiko trukmė gali būti pailginta iki 60 valandų tik tuomet, jeigu per 4 mėnesius neviršijamas 48 darbo valandų per savaitę vidurkis. Darbo pas skirtingus darbdavius laikas – tai darbo valandų suma. Darbdavys raštu paprašo mobilaus darbuotojo atsiskaityti už darbo pas kitą darbdavį laiką. Mobilus darbuotojas tokią informaciją pateikia raštu

11.2. Nepažeidžiant reglamente (EB) Nr. 561/2006 (arba jeigu to nepakanka – AETR susitarime) nustatyto apsaugos lygio, asmenys, kurie verčiasi mobiliąja kelių transporto veikla, be pertraukos gali dirbti ne ilgiau kaip 6 valandas. Jeigu darbo valandų suma sudaro 6–9 valandas, į darbo laiką turi būti įterpiama mažiausiai 30 minučių pertrauka, o jeigu darbo valandų suma viršija 9 valandas – mažiausiai 45 minučių pertrauka. Pertraukas galima padalyti į laiko tarpsnius, kurių kiekvienas trunka mažiausiai 15 minučių.

11.3. Mokiniams ir stažuotojams taikomos tos pačios nuostatos dėl poilsio laiko kaip ir kitiems mobiliems darbuotojams, laikantis reglamento (EB) Nr. 561/2006 (arba jeigu to nepakanka – AETR susitarimo) nuostatų.

11.4. Kai atliekamas naktinis darbas, kasdienis darbo laikas negali viršyti 10 valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį.

11.5. Už darbą nakties laiku apmokama pagal Darbo kodekso 193 straipsnį. Kompensacija (didesnis apmokėjimas, papildomas poilsio laikas ir kita) už nakties darbą gali būti skiriama pagal kolektyvines sutartis, darbdavių ir darbuotojų susitarimus, jeigu tai nekelia grėsmės kelių eismo saugai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 543, 2005-05-17, Žin., 2005, Nr. 64-2291 (2005-05-21)

Nr. 224, 2007-02-21, Žin., 2007, Nr. 27-993 (2007-03-03)

12. Dėl objektyvių arba techninių priežasčių arba priežasčių, susijusių su darbo organizavimu, kolektyvinėse sutartyse arba socialinių partnerių susitarimuose gali būti numatyti nukrypimai nuo 11.1, 11.4 ir 11.5 punktų, jeigu buvo konsultuotasi su suinteresuotų darbdavių ir darbuotojų atstovais, ir dedamos pastangos skatinti visas tinkamas socialinio dialogo formas. Jeigu taikoma išlyga 11.1 punktui, skaičiuojant maksimalų (48 valandų) savaitės darbo laiko vidurkį, negalima nustatyti termino trukmės, viršijančios 6 mėnesius.

Punkto pakeitimai:

Nr. 543, 2005-05-17, Žin., 2005, Nr. 64-2291 (2005-05-21)

13. Mobilūs darbuotojai privalo būti informuojami apie atitinkamus reikalavimus, darbo tvarkos taisykles ir darbdavių ir darbuotojų atstovų susitarimus, ypač kolektyvines sutartis, sudarytas pagal Darbo ir poilsio laiko ypatumus nepažeidžiant Darbo kodekso 99 straipsnio 4 dalies.

Punkto pakeitimai:

Nr. 543, 2005-05-17, Žin., 2005, Nr. 64-2291 (2005-05-21)

14. Mobilių darbuotojų darbo laikas turi būti žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Žiniaraščiai po paskutinio įrašo saugomi 10 metų. Darbdaviai yra atsakingi už mobilių darbuotojų darbo laiko žymėjimą. Paprašius darbdaviai mobiliems darbuotojams pateikia dirbtų valandų žymėjimo duomenų kopijas.

14¹. Vairuotojų, vairuojančių reglamento (EB) Nr. 561/2006 2 straipsnyje apibrėžtas transporto priemones, vairavimo ir poilsio režimą nustato reglamentas (EB) Nr. 561/2006, tačiau šis režimas netaikomas reglamento (EB) Nr. 561/2006 13 straipsnio 1 dalies a–d ir f–p punktuose nurodytam vežimui kelių transporto priemonėmis

14². Kelių transporto priemonių, išskyrus tas, kurioms netaikomas reglamentas (EB) Nr. 561/2006, vairuotojų darbo laiko apskaitai turi būti naudojama viena iš šių priemonių:

14².1. registravimo įranga – tachografai;

14².2. eismo tvarkaraščiai, sudaryti vadovaujantis reglamento (EB) Nr. 561/2006 16 straipsniu, ir vairuotojo darbo grafikas (jeigu keleiviai vežami reguliariais reisais Lietuvos Respublikos teritorijoje ir autobusuose neįrengti tachografai);

14².3. identifikavimo kortelės, naudojamos darbo ir poilsio laiko apskaitai skaitmeniniuose tachografuose, išduodamos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka.

14³. Darbdaviai privalo užtikrinti, kad kelių transporto priemonių, kurioms netaikomos reglamento (EB) Nr. 561/2006 nuostatos, vairuotojai vairuojamoje transporto priemonėje turėtų savo darbo grafiko egzempliorių.

Punkto pakeitimai:

Nr. 543, 2005-05-17, Žin., 2005, Nr. 64-2291 (2005-05-21)

Nr. 925, 2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3949 (2006-09-26)

Nr. 224, 2007-02-21, Žin., 2007, Nr. 27-993 (2007-03-03)

III. DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMAI GELEŽINKELIŲ TRANSPORTE, KAI NETEIKIAMOS SU SĄVEIKA SUSIJUSIOS TARPVALSTYBINĖS PASLAUGOS

Skyriaus pavadinimo pakeitimas:

Nr. 992, 2008-10-08, Žin., 2008, Nr. 119-4500 (2008-10-16)

15. Darbo ir poilsio laiko ypatumai geležinkelio transporte, kai neteikiamos su sąveika susijusios tarpvalstybinės paslaugos, parengti vadovaujantis 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 381).

Punkto pakeitimai:

Nr. 992, 2008-10-08, Žin., 2008, Nr. 119-4500 (2008-10-16)

16. Darbo ir poilsio laiko ypatumai ir suminė darbo laiko apskaita taikomi šiems geležinkelio transporto darbuotojams:

16.1. mobiliesiems geležinkelio transporto darbuotojams;

16.2. prižiūrintiems riedmenis; formuojantiems sąstatus; budintiems įvairiuose geležinkelio transporto įmonių padaliniuose ir namuose; tiesiogiai vadovaujantiems traukinių eismui, ryšių, automatikos, signalizacijos, informacinių sistemų ir elektros energijos tiekimo dispečerinių darbui ir tvarkantiems šiuos darbus; saugantiems geležinkelio objektus; dalyvaujantiems likviduojant avarijų, gaisrų, stichinių nelaimių padarinius;

16.3. dirbantiems galinėse ir tarpinėse stotyse (bilietų kasininkams ir kitiems).

17. Nurodyti 16 punkte darbuotojai dirba pagal individualius darbo (pamainos) grafikus, jiems netrumpinama darbo dienos (pamainos) trukmė švenčių išvakarėse.

18. Darbuotojų, valdančių prekinius traukinius, lydinčių bei saugančių prekinius vagonus ir traukinius, darbo dienos (pamainų) grafikai išimtiniais atvejais gali būti tikslinami ir duodami jiems susipažinti pasirašytinai ne vėliau kaip prieš parą.

19. Nurodytiems 16.1 punkte darbuotojams taikomi šie darbo ir poilsio laiko ypatumai:

19.1. Jiems (išskyrus darbuotojus, nurodytus 19.2 ir 19.3 punktuose) nustatoma suminė darbo laiko apskaita, kurios apskaitinis laikotarpis – ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai, darbo dienos (pamainos) trukmė – ne ilgesnė kaip 12 valandų, maksimali savaitės darbo laiko trukmė – 48 valandos.

19.2. Darbuotojų, aptarnaujančių keleivius traukiniuose, darbo laiko trukmė per parą – ne ilgesnė kaip 16 valandų, maksimali savaitės darbo laiko trukmė – 60 valandų. Poilsis turi būti suteikiamas specialiai tam skirtoje kupė.

19.3. Darbuotojams, lydintiems ir saugantiems prekinius traukinius ir vagonus, pamainos trukmė – ne ilgesnė kaip 24 valandos, tačiau jų savaitės darbo laikas neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp pamainų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos.

19.4. Darbuotojai, valdantys traukinius, negali dirbti daugiau kaip 2 naktis paeiliui. Ši nuostata netaikoma darbuotojams, kurie vyksta iš grąžos punktų pagrindinių depų kaip keleiviai.

19.5. Darbuotojų, kontroliuojančių traukinių brigadų darbą, parduodančių bilietus traukiniuose, darbo laiko (pamainos) trukmė gali būti nustatyta su ilgesne kaip 2 valandų pertrauka pailsėti ir pavalgyti.

19.6. Darbuotojams, sugrįžusiems iš reiso, poilsis suteikiamas už dirbtą laiką pagal grafiką (neįskaitant poilsio reiso metu). Poilsio tarp reisų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 50 procentų dirbto laiko. Jeigu po reiso suteikti viso nustatytojo poilsio laiko negalima, nepanaudotos poilsio valandos pridedamos prie poilsio, suteikiamo po vieno ar dviejų kitų reisų. Jeigu ir tada visas priklausantis poilsio laikas darbuotojui negali būti suteiktas, jis turi būti suteiktas 19.1 punkte nustatytu apskaitiniu laikotarpiu. Visais atvejais darbuotojams, valdantiems traukinius (išskyrus vietinio susisiekimo traukinius), poilsio tarp reisų trukmė negali būti trumpesnė kaip 12 valandų iš eilės.

19.7. Darbuotojų, lydinčių ir prižiūrinčių refrižeratorinius vagonus sekcijas, savaitės nepertraukiamojo poilsio trukmė kelionės metu turi būti ne trumpesnė kaip 12 valandų.

19.8. Vasaros sezono metu (birželio–rugsėjo mėnesiais) darbuotojų, prižiūrinčių keleivinius traukinius, specialiuosius vagonus, aptarnaujančių keleivius traukiniuose, kontroliuojančių traukinių brigadų darbą ir parduodančių bilietus traukiniuose, savaitės nepertraukiamasis poilsio laikas gali būti sumažintas iki 50 procentų. Nepanaudotos poilsio valandos kompensuojamos suteikiant poilsį sezonui pasibaigus, per 19.1 punkte nustatytą laikotarpį.

20. Nurodytiems 16.2 punkte darbuotojams taikomi šie darbo ir poilsio laiko ypatumai:

20.1. Jiems (išskyrus darbuotojus, nurodytus 20.2 punkte) gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita, kurios apskaitinis laikotarpis – ne ilgesnis kaip 4 mėnesiai, darbo dienos (pamainos) trukmė – ne ilgesnė kaip 12 valandų, maksimali savaitės darbo laiko trukmė – 48 valandos.

20.2. Darbuotojų, saugančių geležinkelio objektus, darbo laiko (pamainos) trukmė gali būti iki 24 valandų, darbo laikas per 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, o poilsio tarp pamainų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos.

21. Nurodytiems 16.3 punkte darbuotojams darbo laiko (pamainos) trukmė gali būti nustatyta su ilgesne kaip 2 valandų pertrauka pailsėti ir pavalgyti.

Papildyta III¹ skyriumi:

Nr. 992, 2008-10-08, Žin., 2008, Nr. 119-4500 (2008-10-16)

III¹. DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMAI GELEŽINKELIŲ TRANSPORTE, KAI TEIKIAMOS SU SĄVEIKA SUSIJUSIOS TARPVALSTYBINĖS PASLAUGOS

21¹. Darbo ir poilsio laiko ypatumai geležinkelių transporte, kai teikiamos su sąveika susijusios tarpvalstybinės paslaugos, parengti vadovaujantis 2005 m. liepos 18 d. Tarybos direktyva 2005/47/EB dėl Europos geležinkelių bendrijos (CER) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) susitarimo dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas geležinkelių transporto sektoriuje, darbo sąlygų tam tikrų aspektų (OL 2005 L 195, p. 15) ir Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF) ir Europos geležinkelių bendrijos (CER) susitarimu dėl mobiliųjų darbuotojų, teikiančių su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas, darbo sąlygų tam tikrų aspektų (OL 2005 L 195, p. 18).

21². Šiame skyriuje vartojamos sąvokos:

Mašinistas – darbuotojas, valdantis traukos priemonę.

Mobilieji geležinkelių transporto darbuotojai (toliau vadinama – mobilieji darbuotojai) – geležinkelių transporto darbuotojai, teikiantys su sąveika susijusias tarpvalstybines paslaugas (mašinistai, darbuotojai, aptarnaujantys keleivius tarptautinio ar vietinio susisiekimo traukiniuose, kontroliuojantys traukinių brigadų darbą, lydintys ir saugantys tarptautinio ar vietinio susisiekimo traukinius ir vagonus, lydintys ir prižiūrintys refrižeratorinius vagonus sekcijas) ilgiau nei vieną valandą per pamainą.

Nakties pamaina – pamaina, trunkanti mažiausiai tris darbo valandas nakties laiku.

Paros poilsis namie – paros poilsis tarp darbo dienų (pamainų), kai mobilusis darbuotojas ilsisi savo gyvenamojoje vietoje.

Paros poilsis reiso metu – paros poilsis tarp darbo dienų (pamainų), kai mobilusis darbuotojas neturi galimybės ilsėtis savo gyvenamojoje vietoje.

Reisas – traukinio vykimas iš nustatyto punkto į paskirties vietą (stotį, depą, tarpstotį ar privažiuojamąjį kelią).

Su sąveika susijusios tarpvalstybinės paslaugos – tarpvalstybinės paslaugos, kurioms teikti geležinkelio įmonės (vežėjai) pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičiančią Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 227) privalo turėti bent du saugos sertifikatus.

Traukos priemonės valdymo trukmė – pagal darbo dienos (pamainų) grafiką numatytas darbo laikas, kai mašinistas atsako už traukos priemonės valdymą, išskyrus laiką traukos priemonei priimti, parengti ar perduoti. Į šį laiką įtraukiamos suplanuotos pertraukos, per kurias mašinistas atsakingas už traukos priemonę.

Kitos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse (Žin., 2004, Nr. 72-2489) ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

21³. Mobiliesiems darbuotojams taikomi šie darbo ir poilsio laiko ypatumai:

21³.1. mobilieji darbuotojai dirba pagal individualius darbo (pamainos) grafikus, jiems netrumpinama darbo dienos (pamainos) trukmė švenčių išvakarėse;

21³.2. paprastai darbo grafikai paskelbiami prieš 2 savaites iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbo dienos (pamainų) grafikai išimtiniais atvejais gali būti tikslinami ir mobiliesiems darbuotojams duodami susipažinti pasirašytinai ne vėliau kaip prieš parą iki šių patikslinimų įsigaliojimo;

21³.3. suminis darbo laiko apskaitos laikotarpis – ne ilgesnis kaip 6 mėnesiai, darbo dienos (pamainos) trukmė – ne ilgesnė kaip 12 valandų, maksimali savaitės darbo laiko trukmė – 48 valandos;

21³.4. paros poilsis namie turi trukti ne mažiau kaip 12 valandų iš eilės per 24 valandas;

21³.5. kartą per 7 dienas paros poilsis namie gali būti sutrumpintas iki 9 valandų. Tokiu atveju sutrumpinto paros poilsio namie ir 12 valandų skirtumas valandomis pridedamas prie artimiausios paros poilsio namie (sutrumpintas paros poilsis negali būti skiriamas tarp dviejų paros poilsio laikotarpių reiso metu);

21³.6. paros poilsis reiso metu trunka ne mažiau kaip 8 valandas iš eilės per 24 valandas;

21³.7. geležinkelio įmonių (vežėjų) ir geležinkelių infrastruktūros valdytojų vadovai pasirūpina mobiliųjų darbuotojų apgyvendinimo patogumo lygiu, kai suteikiamas paros poilsis reiso metu;

21³.8. po paros poilsio reiso metu mobiliesiems darbuotojams, sugrįžusiems iš reiso, turi būti suteikiamas paros poilsis namie;

21³.9. mobiliesiems darbuotojams, sugrįžusiems iš reiso, paros poilsis namie suteikiamas už dirbtą laiką pagal grafiką (neįskaitant paros poilsio reiso metu). Jeigu po reiso suteikti viso nustatyto poilsio laiko negalima, nepanaudotos poilsio valandos pridedamos prie poilsio, suteikiamo po vieno ar dviejų kitų reisų. Jeigu ir tada visas priklausantis poilsio laikas mobiliajam darbuotojui negali būti suteiktas, jis turi būti suteiktas per 21³.3 punkte nustatytą apskaitinį laikotarpį;

21³.10. mobiliesiems darbuotojams per 7 dienas skiriamas 24 valandų savaitės nepertraukiamasis poilsis, prie kurio pridedamas 21³.4 punkte nurodytas 12 valandų paros poilsis namie;

21³.11. mobiliesiems darbuotojams kiekvienais metais skiriami 104 dvidešimt keturių valandų trukmės poilsio laikotarpiai, įskaitant 52 dvidešimt keturių valandų trukmės savaitės poilsio laikotarpius. Iš jų 12 dvigubo poilsio laikotarpių (48 valandos, prie kurių pridedama 12 valandų paros poilsio), į kuriuos turi būti įtraukti šeštadieniai ir sekmadieniai, ir 12 dvigubo poilsio laikotarpių (48 valandos, prie kurių pridedama 12 valandų paros poilsio), į kuriuos nebūtina įtraukti šeštadienių ir sekmadienių.

21⁴.Mobiliųjų darbuotojų darbo laikas turi būti žymimas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (toliau vadinama – apskaitos žiniaraščiai). Darbdaviai atsakingi už mobiliųjų darbuotojų darbo laiko žymėjimą apskaitos žiniaraščiuose. Mobiliesiems darbuotojams paprašius, geležinkelio įmonės (vežėjo) ar geležinkelių infrastruktūros valdytojų vadovai pateikia jiems apskaitos žiniaraščių kopijas.

21⁵. Mašinistams nustatoma:

21⁵.1. traukos priemonės valdymo trukmė per dvi savaites negali viršyti 80 valandų;

21⁵.2. traukos priemonės valdymo trukmė neturi viršyti 9 valandų dienos pamainos metu ir 8 valandų nakties pamainos metu tarp dviejų paros poilsio laikotarpių;

21⁵.3. mašinistas negali dirbti daugiau kaip 2 naktis paeiliui;

21⁵.4. paros poilsio tarp reisų trukmė namuose mašinistams negali būti trumpesnė kaip 12 valandų iš eilės;

21⁵.5. jeigu mašinisto darbo laikas trunka nuo 6 iki 8 valandų, darbo dienos (pamainos) laiku turi būti suteikiama ne trumpesnė kaip 30 minučių pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kuria turi būti pasinaudojama darbo (pamainos) metu, o jeigu mašinisto darbo laikas yra daugiau kaip 8 valandos – darbo (pamainos) laiku turi būti suteikiama ne trumpesnė kaip 45 minučių pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Dalis pertraukos turi būti suteikiama tarp trečios ir šeštos darbo valandos. Traukiniams vėluojant, darbo dienos (pamainos) metu numatytos pertraukos pailsėti ir pavalgyti gali būti atitinkamai patikslintos;

21⁵.6. jeigu traukos priemonė valdoma dviejų mašinistų, 21⁵.5 punkto nuostatos gali būti netaikomos;

21⁵.7. darbo ir poilsio laiko ypatumai, nustatyti 21³–21⁴ punktuose, taikomi tiek, kiek darbo ir poilsio laiko ypatumų nenustato 21⁵.1–21⁵.6 punktų nuostatos.

IV. DARBO IR POILSIO LAIKO YPATUMAI CIVILINĖJE AVIACIJOJE

22. Darbo ir poilsio laiko ypatumus civilinėje aviacijoje nustato 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 1 tomas, p. 348) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugpjūčio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 859/2008 (OL 2008 L 254, p. 1) (toliau vadinama – Reglamentas), III priedo Q skirsnis ir 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/79/EB dėl Europos aviakompanijų asociacijos (AEA), Europos transporto darbuotojų federacijos (ETF), Europos skrydžių įgulų asociacijos (ECA), Europos regioninių aviakompanijų asociacijos (ERA) ir Tarptautinės oro vežėjų asociacijos (IACA) Europos susitarimo dėl civilinės aviacijos mobiliųjų darbuotojų darbo laiko organizavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 4 tomas, p. 75).

Darbo ir poilsio laiko civilinėje aviacijoje klausimus, kurių Darbo ir poilsio laiko ypatumai ekonominės veiklos srityse nereguliuoja, reglamentuoja Reglamento III priedo Q skirsnis.

Punkto pakeitimai: