Suvestinė redakcija nuo 2009-04-26 iki 2010-08-05
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 86-3715, i. k. 102301MISAK00000416
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL KAUNO MARIŲ REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTO PATVIRTINIMO
2002 m. rugpjūčio 10 d. Nr. 416
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 5 straipsnio 2 dalimi bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484) 1.2 punktu,
2. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais: „saugomos teritorijos“, „valdymo sistema“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 416
KAUNO MARIŲ REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kauno marių regioninio parko apsaugos reglamentas (toliau vadinama – Reglamentas) – tai teisės aktas, nustatantis specialius Kauno marių regioninio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus.
2. Veiklą Kauno marių regioniniame parke reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571), Lietuvos Respublikos miškų (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos vandens (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos statybos (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos turizmo (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507), Saugaus eismo automobilių keliais (Žin., 2000, Nr. 92-2883) įstatymai ir kiti įstatymai; Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652; 1996, Nr. 2-43); Kauno marių regioninio parko nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 (Žin., 1999, Nr. 39-1227); statybos techniniai reglamentai, šis Reglamentas, kiti teisės aktai ir apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų Kauno marių regioniniame parke, konkrečių žemės, miško ir vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo; Kauno marių regioninio parko tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. D1-111 (Žin. 2006 Nr. 30-1060), Kauno marių regioninio parko dalių specialieji ar detalieji planai, gamtotvarkos ir paveldotvarkos planai, bendrieji planai.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-565, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4925 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-565
3. Kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms), esantiems Kauno marių regioniniame parke, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos reglamentai.
II. Šiame reglamente vartojamos sąvokos
5. Apžvalgos aikštelė (regykla) – teritorija, skirta stebėti atsiveriančią panoramą, kurioje gali būti įrengtas į žemę besiremiantis statinys. Jame gali būti įrengti stebėjimui pritaikyti įrenginiai (žiūronai, teleskopai), mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.
6. Atokvėpio vieta – trumpalaikiam poilsiui be nakvynės skirta teritorija greta pažintinių takų, rekreacinio prioriteto zonose, kitose vietose. Joje įrengiami miško baldai, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos).
7. Buvusi sodyba – sodyba, kurios buvimo faktas įrodytas istoriniais-archyviniais dokumentais ar teismo sprendimu.
8. Istoriškai susiformavęs kultūrinis kraštovaizdis – žmogaus veiklos sukurtas ir jo sambūvį su aplinka atspindintis kraštovaizdis, susiformavęs iki 20 a. vidurio.
9. Kraštovaizdžio estetinė vertė – bendraisiais estetikos kriterijais išreiškiamas natūraliai susiformavusio ir natūralų pobūdį išlaikiusio ar žmogaus veiklos sukurto ir jo sambūvį su aplinka atspindinčio kraštovaizdžio apibūdinimas.
10. Lankomi objektai – skirti ir/ar pritaikyti lankymui paveldo objektai ir kiti saviti kraštovaizdžio kompleksai bei objektai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos, poilsiavietės, paplūdimiai bei kiti visuomenės poreikiams skirti objektai.
11. Mažasis pramoginis laivas – laivas, kurio korpusas trumpesnis kaip 15 m, neatsižvelgiant į varomąją priemonę, skirtas pramogų ir laisvalaikio reikmėms.
12. Mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai – tvoros, informacijai skirti statiniai ar įrenginiai (skydai, stendai, nuorodos), riboženkliai, laiptai, lieptai ir kt.
13. Medinė valčių pastogė – medinis statinys, įrengtas ant vandens telkinio kranto ir skirtas laikyti ne daugiau kaip 5 valtims.
14. Pažintinis takas – ne platesnis kaip 4 m takas, skirtas pėstiesiems, bevariklio transporto priemonių naudotojams ar žirginiam turizmui, įrengtas siekiant sudaryti sąlygas susipažinti (aplankyti) su gamtos ir/ar kultūros paveldo objektais, savitais reginiais bei reiškiniais, turintis informacijai skirtų mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių.
15. Poilsiavietė – laikinai apsistoti be nakvynės skirta teritorija, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai.
16. Rekreaciniai įrenginiai – miško baldai, pavėsinės, stoginės, sporto ar laisvalaikio įrenginiai (laipynės, sūpynės ir kt.), persirengimo kabinos ir pan.
17. Rekreaciniai pastatai – ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui skirti statiniai, statinių grupės, kuriuose teikiamos apgyvendinimo paslaugos (poilsio namai, sanatorijos, sveikatingumo kompleksai, kempingai, turizmo bazės, nakvynės paslaugų namai, jaunimo nakvynės namai).
18. Stovyklavietė – poilsiui su nakvyne skirta teritorija, pritaikyta palapinėms statyti, kurioje įrengti rekreaciniai įrenginiai, laužavietė, tualetas, mažieji kraštovaizdžio architektūros statiniai. Joje sudaromos sąlygos higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei aktyviam poilsiui organizuoti.
19. Tradicinė regiono architektūra – etnografinei sričiai būdinga gyvenamosios ir kitos paskirties pastatų ir statinių architektūra bei teritorinė erdvinė struktūra, susiformavusi iki profesionaliosios architektūros atsiradimo.
20. Visuomenės poreikiai saugomose teritorijose – viešieji poreikiai, susiję su gyventojų bei lankytojų teise ir reikme turėti galimybes poilsiauti, susipažinti su vertybėmis saugomose teritorijose, gamtos ir kultūros paveldu.
21. Vizualinė (regimoji) tarša – kraštovaizdžio estetinę vertę mažinančių statinių (neišvaizdžių, nederančių kraštovaizdyje architektūriniu stiliumi) ar želdinių, užstojančių gamtos ir kultūros paveldo objektus, vaizdingas panoramas, atsiradimas vertingose ir vaizdingose teritorijose.
Kitos šiame Reglamente vartojamos sąvokos atitinka Saugomų teritorijų, Teritorijų planavimo, Statybos, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymuose ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-565, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4925 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-565
III. REGIONINIO PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOS
22. Kauno marių regioninio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis:
23. Kauno marių regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) išskiriamos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kuriose teritorijos naudojimas ir apsauga reguliuojama pagal tipinius apsaugos reglamentus.
IV. REIKALAVIMAI veiklai visose regioninio PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOSE reglamentuoti
25. Statiniai Kauno marių regioniniame parke projektuojami, statomi ar rekonstruojami atsižvelgiant į vietovės kraštovaizdžio ypatumus bei tradicinės regiono architektūros savitumus, paveldo objektų apsaugos reikalavimus, siekiant:
25.1. išlaikyti gamtinio bei istoriškai susiformavusio kraštovaizdžio, gamtinių ir kultūrinių kompleksų bei objektų vertės požymius;
25.2. išsaugoti bendrą kraštovaizdžio struktūrą ir jo estetinę vertę, erdvinį raiškumą ir raiškius reljefo bei hidrografinio tinklo elementus;
26. Naujos sodybos, įskaitant ir ūkininko ūkio sodybas, projektuojamos ir statomos tik regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) ir bendrojo planavimo dokumentuose nurodytose teritorijose. Rengiant detalųjį planą arba rengiant statybos projektus buvusioms sodyboms atkurti, vietos pastatams statyti gali būti parinktos kitose vietose, nei jie stovėjo anksčiau, tačiau visais atvejais nepažeidžiant vertingų kraštovaizdžio elementų, taip pat laikantis 25 punkte išdėstytų reikalavimų. Kitose vietose ne miško paskirties žemėje pastatai gali būti statomi ir tuo atveju, kai buvusiose negalima statyti dėl inžinerinių tinklų, susiformavusių želdinių ir kt.
27. Rekonstruojant esamas ir rengiant naujas žemos įtampos elektros perdavimo linijas, rekomenduojama jas tiesti požeminiais kabeliais.
28. Inžinerinė infrastruktūra (komunikacijos, keliai, privažiavimai, statiniai) projektuojama ar įrengiama, kuo mažiau keičiant kraštovaizdžio pobūdį bei neteršiant aplinkos. Projektuojant ar rekonstruojant kelius, parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatytus naudoti autoturizmui, gerinant kelių dangą išlaikomas esamų kelių pobūdis (susiformavę vingiai, nuolydžiai, kt.).
29. Projektuojant lengvųjų automobilių ir autobusų stovėjimo aikšteles, didesnes kaip 500 m2 ploto, turi būti numatytos želdinių juostos, skaidančios aikšteles mažesnėmis dalimis.
30. Kauno marių regioninio parko miškuose, išskyrus rekreacinio prioriteto zonų miškus, formuojama tik minimali rekreacinė infrastruktūra: įrengiami pažintiniai (pėsčiųjų, dviračių, žirginio turizmo) takai, apžvalgos aikštelės (regyklos), atokvėpio vietos ir kt., išsaugant natūralią gamtinę aplinką.
31. Kauno marių regioniniame parke esančiose namų valdose, išskyrus gyvenamąsias zonas, įvertinant kraštovaizdžio bei gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai laikantis statybos techninių reglamentų ir šių sąlygų:
31.1. viename žemės sklype galima formuoti tik vieną sodybą (namų valdą). Neleidžiama statyti sublokuotų gyvenamųjų namų, išskyrus gyvenamąsias zonas;
31.2. bendras sklypo užstatymo plotas (išskyrus rekreacinio prioriteto ir kitos (gyvenamosios) paskirties zonas) negali viršyti 250 m2, nustatant, kad iš jų gyvenamuoju namu užstatomas plotas negali viršyti 120 m2;
31.3. pastatų architektūrinis stilius, formos – tradicinis namas ir ūkio pastatas su dvišlaičiu stogu, mūro, medžio sienomis;
31.4. pastatų statybai ir apdailai naudojamos tradicinės statybinės medžiagos (medis, akmuo, tinkas, kt. stogo dangai – čerpės, nendrės, gontai, kt. bei jų šiuolaikinės imitacijos);
32. Mažųjų kraštovaizdžio architektūros statinių įrengimas turi atitikti šiuos reikalavimus:
32.1. tvorų pobūdis, dydžiai ir medžiagos numatomos atsižvelgiant į kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurioje yra planuojama teritorija, reikalavimus bei aptveriamų pastatų stilių. Paveldo objektams aptverti nustatomos specialios sąlygos, naudojamos autentiškos arba imituojančios autentiškas medžiagos ir formos;
32.2. neleidžiama aptverti sodybų (namų valdų) aukštesnėmis nei 1,5 m aukščio neperregimomis tvoromis. Rekomenduojama tverti ažūrinėmis tvoromis (vielos, virbų, tašelių, kt.) be cokolių;
32.3. neleidžiama užtverti rekreacinių teritorijų – paežerių, paupių, apžvalgos aikštelių ir pravažiavimų bei praėjimų į juos, pažintinių takų ir kelių, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, užstatyti ar kitaip riboti Kauno marių regioninio parko lankymą;
32.4. neleidžiama aptverti miškų, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti pažeistus medynus, kitus gamtos išteklius;
32.5. vandens telkinių pakrantėse gali būti įrengti mediniai lieptai ir tilteliai iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, bet ne didesni kaip 30 m2 ploto;
32.6. prie vandens telkinių, išskyrus esančių draustiniuose, gali būti įrengiamos medinės valčių pastogės 1–2 valtims;
32.7. užrašai reklamos skyduose, stenduose, nuorodose rašomi valstybine kalba. Kitomis kalbomis reklama gali būti skelbiama tik suderinus su Kauno marių regioninio parko direkcija;
33. Buvusių žemės ūkio įmonių pastatus ir buvusius karinės paskirties statinius, ypač esančius draustiniuose, ekologinės apsaugos bei rekreacinio prioriteto zonose, prie pažintinių takų, regyklų bei lankomų objektų, gyvenviečių vizualinėje aplinkoje, rekomenduojama griauti arba perstatyti į atitinkančius regioninio parko steigimo tikslus bei architektūrinius reikalavimus pastatus, reikalingus visuomenės poreikiams.
331. Draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (kilnojamuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus), išskyrus atvejus, kai jie naudojami Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kaip laikinieji statiniai, reikalingi mokslo institucijų moksliniams stebėjimams ir tyrimams vykdyti, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems bitynams, masiniams renginiams, turint nustatyta tvarka savivaldybių vykdomųjų institucijų išduotus leidimus, taip pat atvejus, kai vagonėliai naudojami statybos laikotarpiu, teisės aktų nustatyta tvarka turint išduotą statybos leidimą statyti ar rekonstruoti regioniniame parke esančius statinius.
Kilnojamieji nameliai gali būti įrengiami kempinguose, teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose ir teisės aktuose numatytais atvejais.
Papildyta punktu:
Nr. D1-565, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4925 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-565
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-182, 2009-04-17, Žin., 2009, Nr. 46-1833 (2009-04-25), i. k. 109301MISAK00D1-182
332. Regioniniame parke draudžiama važinėti ne keliais, ne keliuose statyti ar kitaip eksploatuoti motorines transporto priemones (įskaitant dvirates, trirates ir keturrates savaeiges transporto priemones), išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Papildyta punktu:
Nr. D1-565, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4925 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-565
V. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Konservacinio prioriteto funkcinėsE zonosE (draustiniUOSE) REGLAMENTUOTI
34. Rengiant detaliuosius etnografiniu požiūriu vertingų miestelių bei kaimų, išlaikiusių senąją struktūrą ir/ar architektūrą, planus, iš esmės nekeisti susiklosčiusios planinės struktūros, vertingų gamtos ar kultūros elementų, numatyti būdus jiems išryškinti ar atkurti prarastiems.
35. Pažintiniai takai, apžvalgos aikštelės (regyklos) gali būti įrengiamos vietose, nustatytose Kauno marių regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje), draustinių tvarkymo planuose bei kituose saugomų teritorijų planavimo dokumentuose.
36. Kauno marių regioninio parko draustiniuose statomiems statiniams taikomi šie reikalavimai:
36.2. esamose sodybose statomi ar rekonstruojami pastatai ne aukštesni kaip vieno aukšto su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti draustinyje esančius kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo charakterį, pastatyti apžvalgos ar miškų priešgaisrinio stebėjimo bokštą;
36.3. esamose sodybose statomų ar rekonstruojamų gyvenamųjų namų aukštis iki pastatų karnizo – 4 m, iki kraigo – 8 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio);
37. Draustiniuose esančias sodybas galima pritaikyti kaimo turizmui ir lankytojams aptarnauti, puoselėjant ir skleidžiant regiono etnografines tradicijas.
38. Kultūriniuose draustiniuose neleidžiama įrengti saulės energijos akumuliavimo įrenginių pastatų stoguose ir prie išorinių sienų.
39. Išeksploatuotus nerūdinių statybinių medžiagų karjerus ir durpynus rekomenduojama rekultivuoti taikant priemones, atitinkančias draustinio steigimo tikslus (įveisiant miškus, įrengiant vandens telkinius, atkuriant pievų ir (ar) pelkių bendrijas), biologinės įvairovės apsaugos bei gausinimo reikalavimus.
VI. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI EKOLOGINĖS APSAUGOS prioriteto funkcinėSE zonOSE REGLAMENTUOTI
40. Ekologinės apsaugos prioriteto funkcinėse zonose draudžiama:
VII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI rekreacinio prioriteto zonOSE REGLAMENTUOTI
42. Rekreacinio prioriteto zonose gali būti išskiriamos intensyvaus ir ekstensyvaus rekreacinio naudojimo tvarkymo teritorijos.
43. Rekreacinio prioriteto zonose esamas sodybas rekomenduojama rekonstruoti į rekreacinius pastatus.
44. Rekreacinių įrenginių ir pastatų statyba galima rekreacinio prioriteto zonose esančiuose miesteliuose ir kaimuose, detaliuoju planu numatytose vietose, jeigu tai neprieštarauja Kauno marių regioninio parko tvarkymo plano (planavimo schemos) sprendiniams.
45. Rekreacinio prioriteto zonose plėtojama tik poilsio ir turizmo infrastruktūra. Jose negalima mažinti rekreacinių išteklių kokybės, naikinti kraštovaizdžio estetinio potencialo, projektuoti ir statyti su rekreacija nesusijusių pastatų bei įrangos:
45.1. sklypai rekreaciniams pastatams statyti gali būti planuojami tik numatytose užstatyti teritorijose;
45.2. rekreaciniai pastatai projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip 2 aukštų su mansarda, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes);
45.3. pastato fasado vientisa plokštuma ne ilgesnė kaip 30 m, pastatai su dvišlaičiais stogais, mūro, medžio sienomis;
45.4. neleistini arkinių formų, vienšlaičių ir plokščių stogų, ištisai metalinių, stiklinių, plastmasinių sienų pastatai;
45.5. rekreacinių pastatų talpumas gali būti didinamas, plečiant esamus rekreacinius pastatus bei rekonstruojant sodybas;
45.6. rekreacinio prioriteto zonose, įskaitant miškus, įgyvendinamos sanitarinių – higieninių ir estetinių savybių gerinimo, reginių formavimo bei medynų atsparumo didinimo priemonės;
45.7. miško parkai kuriami Kauno marių regioninio parko tvarkymo plane (planavimo schemoje) numatytose vietose, įrengiant jiems būtiną rekreacinę infrastruktūrą;
46. Rekreaciniuose miškuose, miško parkuose draudžiama:
47. Rekreacinės paskirties pakrančių (paplūdimių, valčių prieplaukų, sporto ir žaidimų aikščių) tvarkymui, įrengimui ir naudojimui be bendrųjų reikalavimų nustatomos papildomos sąlygos, reglamentuojančios kraštovaizdžio pertvarkymo bei užstatymo laipsnį.
49. Automobilių turizmui pritaikomi esami bendro naudojimo keliai ir miško bei lauko keliai, įrengiant specialius pažintinius autoturizmo maršrutus.
50. Pagal galimybes formuojamos teritoriškai atskiros turizmo (autoturizmo, vandens turizmo, dviratininkų ir pėsčiųjų turizmo) sistemos.
51. Turistinių trasų tinklas kuriamas taip, kad būtų sudarytos galimybės pasiekti visus svarbiausius lankomus Kauno marių regioninio parko objektus.
52. Rekreacinio prioriteto zonose vandens telkiniai (jų dalys) naudojami, formuojant aplinką numatytoms vandens rekreacijos rūšims: įrengiami reikalingi šuolių į vandenį ir paplūdimio įrenginiai, techniniai kompleksai bei rekreaciniam naudojimui paruošiama pakrantė.
53. Rekreacinio prioriteto zonose gali būti įrengiami hidroparkai, palaikant akvatorijas pusiau natūralioje būklėje, neperkraunant jų inžineriniais įrenginiais.
54. Išeksploatuotus nerūdinių statybinių medžiagų karjerus ir durpynus rekomenduojama rekultivuoti pritaikant visuomenės poreikiams (įrengiant vandens telkinius, sodinant miškus, kt.).
55. Neteko galios nuo 2007-11-23
Punkto naikinimas:
Nr. D1-565, 2007-11-07, Žin. 2007, Nr. 120-4925 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-565
VIII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI Kitos (gyvenamosios) paskirties funkcinėsE zonosE REGLAMENTUOTI
56. Rengiant detaliuosius miestelių bei kaimų planus, būtina laikytis šių planavimo nuostatų: neplėsti Kauno marių regioninio parko miestelių ir kaimų, išskyrus esančių gyvenamosiose ir/ar ūkinio prioriteto zonose. Jų urbanistiniai – architektūriniai ir inžinerinės įrangos klausimai sprendžiami, rengiant detaliuosius planus pagal specialiuosius reikalavimus, nustatytus gyvenamajai ar ūkinio prioriteto zonai.
57. Esamose gyvenvietėse galima didinti namų valdų skaičių. Gyvenamieji namai statomi esamose ir buvusiose sodybose, rekonstruojant esamas sodybas ir pastatus. Gyvenviečių plėtra vykdoma, jeigu tai neprieštarauja Kauno marių regioninio parko tvarkymo planui (planavimo schemai).
58. Namų valdose, esančiose Kauno marių regioninio parko gyvenamosiose zonose, įvertinant gamtos ir kultūros paveldo apsaugos reikalavimus, gali būti statomi ir rekonstruojami gyvenamieji namai bei jų priklausiniai, laikantis galiojančių statybos techninių reglamentų ir šių sąlygų:
58.1. esamose ir buvusiose sodybose, taip pat sodybose, numatytose Kauno marių regioniniame parko tvarkymo plane (planavimo schemoje), projektuojami ir statomi ne aukštesni kaip vieno – dviejų aukštų su mansarda gyvenamieji namai ir vieno aukšto priklausiniai, išskyrus atvejus, kai reikia atkurti bei tvarkyti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) arba kai reikia atkurti, formuoti buvusio (iki 1940 m.) užstatymo charakterį, pastatyti apžvalgos ar kitos paskirties bokštą;
58.2. gyvenamųjų namų aukštis iki pastato karnizo – 7 m, iki kraigo – 12 m (aukštis skaičiuojamas nuo pastatu užstatomo žemės paviršiaus ploto nuolydžio vidurkio);
IX. PAPILDOMI REIKALAVIMAI VEIKLAI ūkinio prioriteto funkcinėsE zonosE REGLAMENTUOTI
60. Žemės ūkio ir miškų ūkio prioriteto funkcinėse zonose esančiose sodybose galima atstatyti gyvenamuosius namus ar priklausinius vietoj buvusiųjų bei rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus bei priklausinius.
X. SKATINAMA VEIKLA
62. Kauno marių regioniniame parke skatinama:
62.2. miškų ekosistemų apsaugos funkcijų stiprinimas, didinant biologinę įvairovę, veisiant ir formuojant mišrius medynus;
62.3. miškų sodinimas nuskurdintose agrarinėse teritorijose, esančiose gamtinio karkaso elementuose. Želdinių juostomis ar grupėmis rekomenduojama skaidyti plačius intensyvios žemdirbystės laukus arba želdinti ribas tarp ūkininkų sklypų;
62.5. gamtos ir kultūros paveldo objektų tyrimas, ieškant efektyvesnių jų išsaugojimo bei panaudojimo būdų, taip pat naujų vertingų objektų paieška ir įteisinimas;
62.6. gamtos ir kultūros paveldo objektų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos propagavimas;
62.7. specialių apžvalgos bokštų įrengimas ir naudojimas pagal nustatyta tvarka parengtus projektus;
62.8. pažintinio turizmo organizavimas, prioritetą teikiant automobilių, slidžių turizmui, dviračių, pėsčiųjų, vandens turizmui;
62.9. poilsiaviečių įrengimas rekreacinėse zonose, kitose vietose, nustatytose teritorijų planavimo dokumentuose bei specialiuosiuose planuose;
62.12. etnokultūros, tradicinės kaimo gyvensenos puoselėjimas, kaimo turizmo, rekreacinio verslo plėtra nustatytose vietose;
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-565, 2007-11-07, Žin., 2007, Nr. 120-4925 (2007-11-22), i. k. 107301MISAK00D1-565
Dėl aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 416 "Dėl Kauno marių regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-182, 2009-04-17, Žin., 2009, Nr. 46-1833 (2009-04-25), i. k. 109301MISAK00D1-182
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 416 "Dėl Kauno marių regioninio parko apsaugos reglamento patvirtinimo" pakeitimo