Suvestinė redakcija nuo 2021-07-02 iki 2021-10-14

 

Statutas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 15-249; Žin. 1994, Nr.16-; Žin. 2004, Nr.166-, i. k. 0941010STAT000I-399

 

Nauja Statuto redakcija nuo 1999-02-01:

Nr. VIII-1000, 1998 12 22, Žin., 1999, Nr. 5-97 (1999 01 13)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

STATUTAS

 

1994 m. vasario 17 d. Nr. I-399

Vilnius

 

 

I DALIS

SEIMO NARIO STATUSAS

 

PIRMASIS SKIRSNIS

SEIMO NARIO ĮGALIOJIMAI IR PRIESAIKA

 

1 straipsnis. Seimo nario mandatas

1. Pagrindines Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimo) nario teises bei pareigas apibrėžia Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau - Konstitucija) ir šis statutas, o kitas jo teises bei pareigas - ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (toliau - įstatymai).

2. Seimo narys, eidamas pareigas, vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomas jokių mandatų.

 

2 straipsnis. Seimo nario įgaliojimų atsiradimo pradžia ir teisių įgijimas

1. Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Nuo šio posėdžio pradžios baigiasi anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.

2. Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seimo posėdyje prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Neprisiekęs Seimo narys neturi šio statuto antrajame skirsnyje nustatytų teisių, nesinaudoja šio statuto trečiajame skirsnyje numatytu veiklos aprūpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo.

 

3 straipsnis. Seimo nario priesaikos tekstas

1. Nustatomas toks Seimo nario priesaikos tekstas:

“Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai;

prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man Dievas!”

2. Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

 

4 straipsnis. Seimo nario priesaikos priėmimo tvarka

1. Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - Konstitucinio Teismo) pirmininkas, o jei jo nėra arba jei jis laikinai negali eiti šių pareigų, - laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas.

2. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos.

3. Baigęs skaityti priesaiką, Seimo narys pasirašo vardinį priesaikos lapą.

4. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, galima išbraukti tik paskutinįjį priesaikos sakinį. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad Seimo narys neprisiekė.

5. Vardiniai priesaikos lapai perduodami priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui ar Konstitucinio Teismo teisėjui, kuris juos patikrina ir perskaito Seimo narių, įgijusių visas Tautos atstovo teises, pavardes.

6. Seimo narys privalo prisiekti iš naujo, jeigu po to, kai buvo nutrūkę jo įgaliojimai, pagal Konstituciją ir įstatymus jis vėl tampa Seimo nariu.

7. Seimo narys turi prisiekti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje. Seimo narys, negalintis atvykti į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį dėl ypač svarbios pateisinamos priežasties, prisiekia kitame, artimiausiame, Seimo posėdyje, kai tik išnyksta ši ypač svarbi pateisinama priežastis. Seimo narys, išrinktas vėliau, prisiekia artimiausiame Seimo posėdyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

 

5 straipsnis. Pasekmės Seimo nariui nepriėmus priesaikos

Seimo narys, šio statuto nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, pagal Konstitucijos 59 straipsnį netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.

 

6 straipsnis. Seimo nario pareigų derinimas

1. Seimo nario pareigos, išskyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybės įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse.

2. Savo įgaliojimų laiku Seimo narys atleidžiamas nuo pareigos atlikti krašto apsaugos tarnybą.

3. Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku ar ministru.

 

7 straipsnis. Seimo nario pažymėjimas ir ženklelis

1. Seimo narys turi Seimo nario pažymėjimą ir Seimo nario ženklelį, kuriais jis naudojasi savo įgaliojimų laikotarpiu.

2. Seimo nariui pažymėjimas įteikiamas po rinkimų rezultatų paskelbimo, o ženklelis - po priesaikos priėmimo.

3. Seimo nario ženklelio pavyzdį tvirtina Seimo valdyba.

 

8 straipsnis. Seimo nario įgaliojimų nutrūkimas

1. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas;

2) jis miršta;

3) jis atsistatydina rašytiniu pareiškimu;

4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;

5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;

6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Seimo rinkimų įstatymas;

7) jis išrinkus Europos Parlamento nariu ar savivaldybės tarybos nariu neatsisako Europos Parlamento nario ar savivaldybės tarybos nario mandato, pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalies ir šio statuto 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais;

8) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

2. Seimo nutarimas nutraukti Seimo nario įgaliojimus Konstitucijos 63 straipsnio 7 punkte ir šio straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais priimamas daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1377, 2003-03-20, Žin., 2003, Nr. 30-1227 (2003-03-28)

Nr. XI-1618, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 126-5988 (2011-10-20)

 

ANTRASIS SKIRSNIS

SEIMO NARIO VEIKLA

 

9 straipsnis. Seimo nario teisės

Seimo narys turi teisę šio statuto nustatyta tvarka:

1) balsuoti dėl visų svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose;

2) rinkti ir būti išrinktas į bet kurias pareigas Seime;

3) dalyvauti diskusijoje visais svarstomais klausimais, žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas;

4) perduoti posėdžio pirmininkui nepasakytos savo kalbos tekstą, kad šis būtų įrašytas į posėdžio stenogramą;

5) siūlyti Seimui svarstyti klausimus;

6) rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų, kurie turi būti apsvarstyti Seime;

7) Seimo posėdžiuose klausti pranešėjus ir papildomus pranešėjus;

8) daryti pareiškimus, sakyti replikas, kalbėti dėl balsavimo motyvų, teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos, procedūros;

9) tiesiogiai ar per padėjėją gauti užregistruotų įstatymų projektų, įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, Seimo Pirmininko, Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos sprendimų ir jų projektų bei Vyriausybės rengiamų teisės aktų projektų, taip pat kitų valstybės valdžios ir valdymo institucijų priimtų nutarimų bei valstybės tarnybos pareigūnų teisės aktų kopijas;

10) dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, taip pat Vyriausybės posėdžiuose, o prireikus dalyvauti valstybės valdžios ir valdymo institucijų posėdžiuose, kuriuose svarstomi jo pateikti klausimai, taip pat iš anksto pranešęs stebėti kitus posėdžius, kuriuose svarstomi jį dominantys klausimai, išskyrus susijusius su valstybės paslaptimi, kurių svarstymo tvarką nustato įstatymai;

11) kreiptis su paklausimais į Vyriausybės narius, kitų valstybės institucijų vadovus, pateikti jiems, taip pat Seimo pareigūnams klausimų;

12) kartu su kitais Seimo nariais:

a) teikti įstatymo projektą dėl Konstitucijos keitimo,

b) inicijuoti apkaltą,

c) pradėti nepasitikėjimo, interpeliacijos procedūras,

d) šaukti neeilinę Seimo sesiją ir neeilinį posėdį,

e) kreiptis į Konstitucinį Teismą,

f) ir kitaip veikti pagal šio statuto nuostatas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

 

10 straipsnis. Seimo nario dalyvavimas Seimo darbe

1. Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose.

2. Kiekvienas Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, turi būti kurio nors komiteto narys ir dalyvauti jo darbe, taip pat gali būti kito komiteto nario pavaduotojas.

3. Seimo narys gali būti tik vieno komiteto narys, išskyrus Europos reikalų komitetą ir Ateities komitetą, kuriuos gali sudaryti ir kitų komitetų nariai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

 

4. Komiteto nariu ir jo pavaduotoju negali būti Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas.

5. Seimo narys privalo dalyvauti Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, komisijų ir pakomitečių, kurių narys jis yra, posėdžiuose.

6. Seimo narys privalo dalyvauti Etikos ir procedūrų komisijos posėdžiuose, komisijos pirmininkui pakvietus raštu. Jeigu Seimo narys negali dalyvauti tame posėdyje, jis turi raštu pranešti šios komisijos pirmininkui ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Etikos ir procedūrų komisija gali svarstyti Seimo nario etikos pažeidimus, viešųjų ir privačių interesų derinimo klausimus ir nedalyvaujant kviestam Seimo nariui, jeigu jis to prašo ir pateikia paaiškinimus raštu ar pakartotinai neatvyksta į komisijos posėdį be svarbios pateisinamos priežasties.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

Nr. X-291, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 83-3042 (2005-07-07)

Nr. X-446, 2005-12-13, Žin., 2005, Nr. 148-5392 (2005-12-20)

Nr. X-479, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5645 (2005-12-31)

 

11 straipsnis. Seimo narių dalyvavimas posėdžiuose ir užsienio komandiruotės

1. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo posėdyje, jeigu jis užsiregistravo daugiau kaip pusėje iš anksto numatytų ir numatytu laiku įvykusių balsavimų dėl teisės akto priėmimo ir užsiregistravo visuose tos dienos Seimo posėdžiuose. Laikoma, kad Seimo narys dalyvavo Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, jeigu jis užsiregistravo posėdžio protokolo priede pasirašytinai, išskyrus šio statuto 53 straipsnio 8 dalyje ir 18613 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3055, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13158

Nr. XIV-60, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26911

 

2. Jeigu Seimo narys negali dalyvauti Seimo posėdyje, Seimo komiteto ar komisijos posėdyje, apie tai iš anksto, o jeigu negali iš anksto, – ne vėliau kaip per savaitę privalo pranešti atitinkamai Seimo posėdžių sekretoriatui, komiteto ar komisijos pirmininkui, nurodydamas nedalyvavimo priežastis.

3. Nedalyvavimo Seimo posėdyje, taip pat nedalyvavimo Seimo komiteto ar komisijos posėdyje svarbiomis pateisinamomis priežastimis laikomas Seimo nario laikinasis nedarbingumas, komandiruotė, atostogos vaikui prižiūrėti ar kitos svarbios aplinkybės, taip pat nedalyvavimas posėdžiuose Seimo valdybos pritarimu. Jei Seimo narys nepraneša, kad posėdyje nedalyvaus, arba nenurodo nedalyvavimo priežasčių, laikoma, kad posėdis praleistas be svarbios pateisinamos priežasties.

4. Seimo posėdžių sekretoriatas fiksuoja Seimo narių pranešimus apie nedalyvavimą Seimo posėdžiuose, o Seimo komitetų bei komisijų sekretoriatai – apie Seimo narių nedalyvavimą komitetų ir komisijų posėdžiuose. Ši informacija kartu su nedalyvavimą posėdyje pateisinamais dokumentais ir komitetų bei komisijų pirmininkų išvadomis turi būti pateikta Etikos ir procedūrų komisijai iki kito mėnesio 10 dienos.

5. Etikos ir procedūrų komisija sprendžia, ar nedalyvavimo Seimo posėdyje priežastys svarbios ir pateisinamos, Seimo komitetų ir komisijų pirmininkai sprendžia, ar nedalyvavimo Seimo komiteto ar komisijos posėdyje priežastys svarbios ir pateisinamos. Ginčus, ar nedalyvavimo komiteto ar komisijos posėdyje priežastys svarbios ir pateisinamos, sprendžia Etikos ir procedūrų komisija, atsižvelgusi į atitinkamų komitetų ir komisijų pirmininkų išvadas ir Seimo nario paaiškinimus.

6. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas iki kiekvieno mėnesio 20 dienos apibendrintus praėjusio mėnesio duomenis apie Seimo narių nedalyvavimą Seimo, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose praneša Seimo valdybai ir skelbia Seimo tinklalapyje.

7. Jei Seimo valdyba komandiruoja į tą patį renginį ne mažiau kaip du Seimo narius, šie Seimo nariai sudaro grupę ir Seimo valdyba turi paskirti grupės vadovą.

8. Seimo narys, komandiruotas vienas ar vienas išvykęs į užsienio kelionę, kuriai buvo pritarusi Seimo valdyba, arba Seimo narių grupės vadovas, grįžęs iš užsienio komandiruotės ar kelionės, kuriai buvo pritarusi Seimo valdyba, ne vėliau kaip per 10 dienų turi pateikti užduočių atlikimo ataskaitą Seimo valdybos nustatyta tvarka.

9. Jei Seimo valdyba komandiruoja Seimo narį vykti į komandiruotę Lietuvos Respublikos Prezidentą lydinčioje delegacijoje arba Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko vadovaujamoje delegacijoje, tai tokiais atvejais Seimo nariui nereikia rašyti užduočių atlikimo ataskaitos. Delegacijos, kurioje dalyvavo Seimo narys, veiklos ataskaitos kopiją Seimui pateikia delegaciją sudariusi institucija.

10. Šio straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos netaikomos Seimo valdybos nariams, taip pat Seimo nariams, einantiems Ministro Pirmininko ar ministro pareigas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-479, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5645 (2005-12-31)

 

12 straipsnis. Seimo nario darbas su rinkėjais

1. Seimo narys turi nuolat susitikinėti su rinkėjais ir juos informuoti apie savo veiklą. Jis turi teisę kviesti susitikimuose dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir savivaldybių pareigūnus, taip pat savivaldybių tarybų narius.

2. Seimo narys nagrinėja gautus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus bei skundus ir, jeigu reikia, juos siunčia svarstyti valstybės institucijoms.

3. Rinkėjų skundai, priskirti Seimo kontrolieriaus kompetencijai, gali būti perduoti Seimo kontrolieriui ištirti. Jie nagrinėjami Seimo kontrolierių įstatymo nustatyta tvarka.

4. Seimo nario kreipimąsi, taip pat jo persiųstus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus ir skundus visi pareigūnai bei įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, kuriems jie adresuoti, privalo išnagrinėti ir atsakyti Seimo nariui ne vėliau kaip per 20 dienų nuo gavimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

 

TREČIASIS SKIRSNIS

SEIMO NARIO VEIKLOS APRŪPINIMAS IR GARANTIJOS

 

13 straipsnis. Savivaldybių, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų pareigos sudaryti sąlygas Seimo narių veiklai

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIII-2578, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-03, i. k. 2019-19471

 

1. Savivaldybės ir jų vykdomosios institucijos, valstybės įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo sudaryti sąlygas Seimo nariui susitikti su rinkėjais, pranešti apie tokių susitikimų laiką ir vietą, teikti kitokią būtiną pagalbą bei informaciją.

2. Savivaldybės privalo vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktiems Seimo nariams skirti ir išlaikyti nuolatines patalpas rinkėjams priimti.

3. Savivaldybės turi suteikti daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktiems Seimo nariams tinkamai įrengtas patalpas rinkėjams priimti ir susirinkimams rengti.

4. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos privalo Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui suteikti patalpas rinkėjams priimti pagal Seimo nario su Užsienio reikalų ministerija iš anksto suderintą rinkėjų priėmimo užsienyje grafiką.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2578, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-03, i. k. 2019-19471

 

14 straipsnis. Seimo narių lankymasis įmonėse, įstaigose ir organizacijose

1. Seimo narys turi teisę reikalauti, kad jį neatidėliojant priimtų įmonėse, įstaigose ir organizacijose jo veiklos klausimais ir pateiktų reikiamą informaciją.

2. Seimo narys turi teisę nekliudomas lankytis visose įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Lankymosi įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kurių veikla susijusi su valstybės paslapties saugojimu, tvarką ir Seimo narių įgytų valstybės paslaptį sudarančių žinių saugojimo tvarką nustato įstatymai.

 

15 straipsnis. Seimo nario atlyginimas

1. Seimo nario darbas, taip pat išlaidos, susijusios su jo parlamentine veikla, atlyginami iš valstybės biudžeto.

2. Seimo nario atlyginimo dydį ir mokėjimo tvarką nustato Seimas. Įstatymas dėl Seimo narių atlyginimo dydžio pakeitimo įsigalioja tik nuo kito naujai išrinkto Seimo pirmojo posėdžio dienos.

3. Seimo nariams pareigūnams ir Seimo opozicijos lyderiui už atliekamą darbą mokamas atlyginimas, kurio dydį nustato įstatymas.

4. Seimo narys negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą. Seimo nario atlyginimu už kūrybinę veiklą laikomas autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už publikacijas bei knygas, už medžiagą radijo ir televizijos laidoms, jeigu Seimo narys nėra susijęs su įstaiga, įmone ar organizacija, atlyginančia už kūrybinę veiklą, darbo, tarnybos ar panašiais santykiais, dėl kurių gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas.

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2004-07-01, Žin., 2004, Nr. 105-3894 (2004-07-06)

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

Nr. X-127, 2005-02-15, Žin., 2005, Nr. 24-759 (2005-02-19)

 

15(1) straipsnis. Seimo nario atlyginimo sumažinimas

1. Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose iš anksto buvo numatytas ir numatytu laiku įvyko balsavimas dėl teisės aktų priėmimo, to mėnesio atlyginimas mažinamas vienu trečdaliu. Remiantis Etikos ir procedūrų komisijos išvadomis, atlyginimas sumažinamas Seimo valdybos sprendimu. Suma, kuria sumažinamas Seimo nario atlyginimas, išskaitoma iš Seimo nario artimiausio mėnesio atlyginimo.

TAR pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto 151 straipsnio (2005 m. gruodžio 23 d. redakcija, Žin., 2005, Nr. 153-5645) 1 dalis tiek, kiek pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nuolat nedalyvavusiam Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių nariu jis paskirtas Seimo statuto nustatyta tvarka, posėdžiuose, to mėnesio atlyginimas negali būti mažinamas daugiau negu vienu trečdaliu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 60 straipsnio 3 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, atsakingo valdymo principams.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. KT26-N13/2016, 2016-10-05, paskelbta TAR 2016-10-05, i. k. 2016-24590

 

2. Seimo valdybos sprendimas dėl atlyginimo sumažinimo gali būti skundžiamas Seimui per 15 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Skundas paduodamas Seimo Pirmininkui. Seimas dėl skundo priima protokolinį nutarimą.

3. Jeigu Seimo nariui įstatymų nustatyta tvarka paskirtas suėmimas, atlyginimas ir lėšos su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti jam nemokamos už visą suėmimo laiką. Kai ikiteisminis tyrimas dėl Seimo nario ar baudžiamoji byla, kurioje Seimo narys yra kaltinamasis, nutraukiami, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, arba dėl Seimo nario priimamas išteisinamasis teismo nuosprendis, jam ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išmokamas visas atlyginimas, kurio jis negavo dėl suėmimo kadencijos laikotarpiu.

4. Jeigu Seimo nariui teismo nuosprendžiu paskirtas areštas, terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, Seimo nario atlyginimas ir lėšos su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti jam nemokamos už visą šios bausmės atlikimo laiką. Panaikinus nuosprendį, Seimo nariui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas išmokamas visas Seimo nario atlyginimas, kurio jis negavo kadencijos laikotarpiu atlikdamas arešto ar laisvės atėmimo bausmes.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. X-479, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5645 (2005-12-31)

 

15(2) straipsnis. Tarnybinių automobilių naudojimas

1. Seimo Pirmininkui pagal pareigas priklauso tarnybinis automobilis su vairuotoju.         

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-12, 2016-11-15, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26842

 

2. Tarnybinių automobilių naudojimo tvarką nustato Seimo valdyba Seimo kanclerio teikimu.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. X-479, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5645 (2005-12-31)

 

153 straipsnis. Lėšos su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms apmokėti

1. Seimo Pirmininkui reprezentacijos išlaidoms apmokėti kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 0,8 VMDU dydžio suma.

2. Seimo Pirmininko pavaduotojams reprezentacijos išlaidoms apmokėti kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 0,4 VMDU dydžio suma.

3. Seimo nariams išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla, kiekvieną mėnesį atsiskaitytinai skiriama 0,8 VMDU dydžio suma.

4. Savivaldybės nemokamai (už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir kitas komunalines paslaugas moka savivaldybė) suteikia patalpas Seimo nariui ir jo politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojui nuolatiniam naudojimuisi Seimo nario pasirinktoje rinkimų apygardos savivaldybėje (savivaldybėse) Seimo nario įgaliojimų laikui – ne mažesnę kaip 12 m2 sanitarijos ir higienos reikalavimus atitinkančią patalpą su baldais ir telefonu. Už naudojimąsi telefonu apmoka Seimo narys.

5. Seimo vadovams, taip pat Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų pirmininkams ir jų pavaduotojams, opozicijos lyderiui, frakcijų seniūnams ir jų pavaduotojams už naudojimąsi tarnybiniais telefonais kiekvieną mėnesį kompensuojama 0,32 VMDU dydžio suma, kitų komitetų ir komisijų pirmininkams, jų pavaduotojams, pakomitečių pirmininkams – 0,16 VMDU dydžio suma.

6. Seimo narys, išskyrus Seimo Pirmininką, už išlaidas telefoniniams pokalbiams, viršijančias nustatytą dydį, moka pats. Nustatytą dydį viršijančią sumą, jei nustatytu laiku telefoninių pokalbių išlaidos neapmokamos, Seimo kanceliarijos Finansų departamentas turi teisę išskaičiuoti iš Seimo nario artimiausio mėnesio darbo užmokesčio ne ginčo tvarka.

7. Frakcijos veiklai metams skiriama 0,8 VMDU dydžio suma ir papildoma suma, atsižvelgiant į frakcijos dydį taip, kad kiekvienam frakcijos nariui tektų po 0,32 VMDU dydžio suma. Jeigu frakcijos dydis keičiasi, jai skiriama papildoma suma tikslinama kiekvieną mėnesį. Šios lėšos naudojamos įstatymų rengimo ir ekspertizės išlaidoms, reprezentacijai, pašto, telefono ir kitoms frakcijos darbo reikmėms apmokėti.

8. Seimo narių lėšų su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms skyrimo, naudojimo ir atsiskaitymo tvarką nustato Seimo valdyba.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. X-479, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5645 (2005-12-31)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1815, 2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 135-5244 (2008-11-25)

Nr. XI-228, 2009-04-23, Žin., 2009, Nr. 48-1895 (2009-04-30)

Nr. XI-1130, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 136-6924 (2010-11-20)

Nr. XI-1742, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 147-6873 (2011-12-01)

Nr. XI-453, 2009-11-05, Žin., 2009, Nr. 134-5833 (2009-11-10)

Nr. XI-1131, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 136-6925 (2010-11-20)

Nr. XI-1743, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 147-6874 (2011-12-01)

Nr. XII-89, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7833 (2012-12-29)

Nr. XII-658, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 129-6557 (2013-12-17)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1095, 2014-09-18, paskelbta TAR 2014-09-18, i. k. 2014-12468

Nr. XII-1953, 2015-10-13, paskelbta TAR 2015-10-16, i. k. 2015-15707

Nr. XII-2625, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-21, i. k. 2016-23851

Nr. XIII-2094, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-02, i. k. 2019-07153

Nr. XIII-1731, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-13, i. k. 2018-20456

 

15(4) straipsnis. Seimo narių aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

1. Seimo nario įgaliojimų laikotarpiu Seimo kanclerio sprendimu jam suteikiama gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje gyventi kartu su šeimos nariais, jeigu Seimo narys to pageidauja. Pirmąja eile gyvenamoji patalpa Seimo viešbutyje suteikiama Seimo nariui, neturinčiam ir per paskutinius penkerius metus iki prašymo pateikimo dienos nuosavybės teise neturėjusiam gyvenamosios patalpos Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 25 km nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos.

2. Seimo nariams, išskyrus turinčius ar per paskutinius penkerius metus nuosavybės teise turėjusius gyvenamąsias patalpas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje ir ne toliau kaip 25 km nuo Vilniaus miesto savivaldybės administracinės ribos, gyvenimo Seimo viešbutyje išlaidos (už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas) kompensuojamos Seimo valdybos nustatyta tvarka. Atstumas iki gyvenamosios vietos nustatomas trumpiausiais valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės viešaisiais keliais pagal prašymo suteikti gyvenamąją patalpą padavimo dieną nustatytas Vilniaus miesto savivaldybės administracines ribas.

3. Kiti Seimo viešbutyje gyvenantys Seimo nariai moka už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus.

4. Apskaičiuotus ir laiku nesumokėtus mokesčius už šias paslaugas Seimo kanceliarijos Finansų departamentas išskaičiuoja iš Seimo nario artimiausio mėnesio darbo užmokesčio ne ginčo tvarka.

5. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, buvęs Seimo narys ir su juo gyvenantys jo šeimos nariai privalo per 30 dienų išsikelti iš užimamų patalpų ir visiškai atsiskaityti už gyvenimą Seimo viešbutyje.part_cdcb6a5a496f43ad9c64a42934ee2254

6. Specialiųjų poreikių turinčiam Seimo nariui, kai Seimo viešbutyje nėra jo specialiesiems poreikiams pritaikytų gyvenamųjų patalpų, Seimo valdybos sprendimu kompensuojama Seimo nario specialiesiems poreikiams pritaikyto gyvenamojo būsto nuomos kaina, išlaidos už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, tačiau ne daugiau kaip 0,8 VMDU dydžio suma per mėnesį.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-421, 2017-06-08, paskelbta TAR 2017-06-13, i. k. 2017-09953

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1731, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-13, i. k. 2018-20456

 

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. X-479, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5645 (2005-12-31)

 

15(5) straipsnis. Garantijos nutrūkus Seimo narių įgaliojimams

1. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 6 punktuose numatytais atvejais, Seimo narys turi teisę Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka grįžti į ankstesnes pareigas.

2. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 4 punktuose numatytais atvejais, jam išmokama išeitinė išmoka. Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija Seime, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka. Jeigu asmuo Seimo nariu buvo nepilnus kadencijos metus, tai šiame straipsnyje didesnės negu 6 mėnesių trukmės laikotarpis laikomas pilnais kadencijos metais. Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys, kurio įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 63 straipsnio 1 punkte numatytu atveju, vėl išrenkamas Seimo nariu.

3. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 2 punkte numatytu atveju, jo šeimos nariams išmokama šio straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio išmoka.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. X-479, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5645 (2005-12-31)

 

15(6) straipsnis. Seimo nario darbo ir poilsio laikas

Seimo veikla yra nepertraukiama. Seimo nario darbo laiką Seimo sesijų metu nustato Seimo valdyba. Seimo narys laiką tarp Seimo sesijų, jeigu jis neturi dalyvauti Seimo komitetų, komisijų posėdžiuose, planuoja savarankiškai.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. X-479, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5645 (2005-12-31)

 

16 straipsnis. Seimo Pirmininko ir Seimo narių politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir visuomeniniai konsultantai

1. Seimo Pirmininko politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai padeda Seimo Pirmininkui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti.

2. Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai padeda Seimo nariui vykdyti parlamentinę veiklą. Kiekvienam Seimo nariui įsteigiamos 3 Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigybės. Seimo nario pasirinkimu gali būti steigiamos Seimo nario patarėjo ir (ar) Seimo nario padėjėjo pareigybės. Seimo nariui, turinčiam specialiųjų poreikių, Seimo valdybos pritarimu gali būti steigiama viena papildoma Seimo nario padėjėjo pareigybė.

3. Seimo Pirmininkas, Seimo nariai savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų.

4. Seimo nario politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas darbą organizuoja ir darbo laiką skirsto suderinęs su Seimo nariu, neviršydamas jo pareigybei nustatytos darbo laiko normos ir laikydamasis maksimalaus darbo laiko ir minimalaus poilsio laiko reikalavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-479, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5645 (2005-12-31)

Nr. XI-453, 2009-11-05, Žin., 2009, Nr. 134-5833 (2009-11-10)

Nr. XI-1131, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 136-6925 (2010-11-20)

Nr. XI-1743, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 147-6874 (2011-12-01)

Nr. XII-89, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7833 (2012-12-29)

Nr. XII-658, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 129-6557 (2013-12-17)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1089, 2014-09-16, paskelbta TAR 2014-09-17, i. k. 2014-12389

Nr. XIII-2094, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-02, i. k. 2019-07153

 

161 straipsnis. Frakcijų politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir visuomeniniai konsultantai

1. Frakcijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – frakcijos referentai – padeda frakcijai jos veikloje.

2. Kiekvienos frakcijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba, atsižvelgdama į frakcijos narių skaičių. Kiekvienai frakcijai steigiama ne mažiau kaip viena frakcijos referento pareigybė.

3. Frakcija savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. X-479, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5645 (2005-12-31)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1089, 2014-09-16, paskelbta TAR 2014-09-17, i. k. 2014-12389

 

 

17 straipsnis. Atsakomybė už trukdymą Seimo nariui vykdyti savo įgaliojimus

1. Asmenys ir pareigūnai, trukdantys Seimo nariui vykdyti savo įgaliojimus, besikėsinantys į jo, kaip Tautos atstovo, gyvybę, sveikatą, garbę ir orumą, atsako pagal įstatymus.

2. Už Seimo nario teisėtų reikalavimų nevykdymą kaltam pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriama drausminė nuobauda, jis gali būti atleidžiamas iš pareigų.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

SEIMO NARIO DRAUSMĖ IR IMUNITETAS. SEIMO NARIO PRIEVOLĖ

VENGTI INTERESŲ KONFLIKTO

 

18 straipsnis. Seimo nario pareiga vengti interesų konflikto

1. Draudžiama Seimo nario mandatą naudoti ne pagal paskirtį, t. y. ne Tautos, ne valstybės ir ne rinkėjų interesams. Seimo narys privalo gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus.

2. Kiekvienas Seimo narys, eidamas Seimo nario pareigas, privalo šio statuto nustatyta tvarka ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo numatytomis priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra ar gali atsirasti.

3. Seimo nariui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu tai yra susiję su jo privačiais interesais.

4. Prieš pradėdamas atlikti tarnybines pareigas, nurodytas šio straipsnio 3 dalyje, Seimo narys privalo pranešti posėdžio pirmininkui ir kitiems posėdyje dalyvaujantiems asmenims apie savo privačius interesus, dėl kurių galimas interesų konfliktas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

5. Dėl šio straipsnio nuostatas pažeidžiančios Seimo nario veiklos tyrimą atlieka Seimo Etikos ir procedūrų komisija arba tam sudaryta tyrimo komisija ir tyrimo rezultatus pateikia Seimui.

6. Seimo, komiteto, komisijos ar kito Seimo padalinio motyvuotu sprendimu, vadovaujantis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijoje nustatytais kriterijais, Seimo nario pareikštas nusišalinimas gali būti nepriimtas, o Seimo narys įpareigotas toliau atlikti tarnybines pareigas. Duomenys apie sprendimą nepriimti Seimo nario pareikšto nusišalinimo nedelsiant, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos, pateikiami Etikos ir procedūrų komisijai.

7. Jeigu Seimo nario veiklą išnagrinėjusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija arba tam sudaryta tyrimo komisija pateikia Seimui išvadą, kad Seimo narys neįvykdė šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytų reikalavimų ar kad sprendimas nepriimti Seimo nario pareikšto nusišalinimo neatitinka Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijoje nustatytų kriterijų, sprendimo (klausimo) rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūros Seimo nutarimu gali būti pradėtos iš naujo nuo tos stadijos, kai buvo padarytas pažeidimas.

8. Jeigu paaiškėja, kad priimant įstatymą buvo pažeistos šio straipsnio nuostatos dėl interesų konflikto vengimo, gali būti taikomos šio statuto 160 straipsnio nuostatos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3056, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13159

 

181 straipsnis. Seimo nario privačių interesų deklaravimas ir priežiūra

1. Kiekvienas Seimo narys privalo deklaruoti privačius interesus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija užtikrina Seimo narių privačių interesų deklaracijų ir Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinės sistemos duomenų prieinamumą Seimo Etikos ir procedūrų komisijai.

3. Seimo Etikos ir procedūrų komisija, išnagrinėjusi Seimo narių privačių interesų deklaracijas, teikia Seimo nariams rašytines rekomendacijas, kaip išvengti interesų konflikto. Šias rekomendacijas Seimo nariai gali savo nuožiūra skelbti viešai. Šioje dalyje nurodytos rekomendacijos gali būti bendros visiems Seimo nariams ar individualios, t. y. skirtos Seimo nariui ar dėl konkrečios situacijos.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3056, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13159

 

19 straipsnis. Neteko galios nuo 2006 m. sausio 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-479, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5645 (2005-12-31)

 

20 straipsnis. Seimo nario įspėjimas

1. Jeigu posėdžio metu Seimo narys pradeda ginčus su Seimo nariais ar kitais posėdžio dalyviais, triukšmauja salėje, posėdžio pirmininkas gali Seimo narį įspėti žodžiu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3056, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13159

 

2. Jeigu Seimo narys ir toliau nekreipia dėmesio į posėdžio pirmininko įspėjimą, įspėjimas gali būti įrašytas į posėdžio protokolą. Įspėjimas Seimo nariui gali būti iš karto įrašytas į posėdžio protokolą už viešus grasinimus savo kolegoms, už Seimo nario ar jų grupės įžeidimą arba už nesąžiningą balsavimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3056, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13159

 

3. Įspėjimą, kuris įrašomas į posėdžio protokolą, skiria Seimas posėdžio pirmininko arba Etikos ir procedūrų komisijos teikimu be svarstymo paprasta balsavusių Seimo narių dauguma.

4. Seimo narys, kuriam siūloma pareikšti tokį įspėjimą, turi teisę prieš balsavimą iki 3 minučių pasiaiškinti Seimui.

 

21 straipsnis. Seimo nario pašalinimas iš posėdžio

1. Seimas gali laikinai pašalinti Seimo narį iš posėdžių salės iki posėdžių dienos pabaigos, jeigu šis:

1) po pareikšto įspėjimo toliau trukdo Seimo darbą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3056, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13159

 

2) posėdžio metu kviečia vartoti prievartą arba pats ją pavartoja;

3) posėdžio metu viešai įžeidžia Respublikos Prezidentą, Seimą, jo Pirmininką, Seimo narius, Vyriausybę ar Ministrą Pirmininką arba jiems grasina;

4) savo veiksmais žemina Seimo nario vardą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sprendimus dėl Seimo nario pašalinimo iš posėdžių salės priima Seimas posėdžio pirmininko arba Etikos ir procedūrų komisijos teikimu be svarstymo paprasta balsavusių Seimo narių dauguma.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3056, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13159

 

3. Jeigu laikinai pašalintas iš posėdžio Seimo narys atsisako paklusti posėdžio pirmininko reikalavimui išeiti iš salės, posėdis laikinai nutraukiamas ir apsaugos darbuotojai palydi nubaustą Seimo narį iš posėdžių salės.

4. Seimo nariui, pašalintam iš Seimo posėdžių, nemokamas atlyginimas už tas dienas, kai vyksta Seimo posėdžiai, iš kurių jis yra pašalintas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-479, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5645 (2005-12-31)

 

22 straipsnis. Seimo nario asmens neliečiamybė

1. Seimo nario asmuo neliečiamas.

2. Seimo narys už balsavimus ar kalbas Seime, t.y. Seimo, Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų posėdžiuose negali būti persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti traukiamas atsakomybėn bendra tvarka.

3. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui.

 

23 straipsnis. Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimas

1. Išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, Seimo posėdyje daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka. Po pertraukos Seimas sprendžia, ar sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

2. Jeigu Seimas nusprendžia sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, komisija sudaroma šio statuto 71 straipsnyje nustatyta tvarka. Komisija, nagrinėdama klausimą dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo, privalo į komisijos posėdį pakviesti ir išklausyti Seimo narį, kurio asmens neliečiamybės klausimas sprendžiamas, arba kitą jo įgaliotą Seimo narį, taip pat prokuratūros atstovą. Jeigu kviečiamas Seimo narys arba kitas jo įgaliotas Seimo narys neatvyksta į komisijos posėdį be svarbios priežasties arba atsisako pateikti komisijai paaiškinimus, komisija turi teisę priimti sprendimą nedalyvaujant Seimo nariui ar kitam jo įgaliotam Seimo nariui. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių Seimo narys ar kitas jo įgaliotas Seimo narys neatvyksta į komisijos posėdį, yra laikomos priežastys, nurodytos Baudžiamojo proceso kodekso normose, reglamentuojančiose asmenų, kurie turi dalyvauti procese, atvykimo privalomumą.

3. Kai tyrimo komisija parengia ir paskelbia savo išvadą, Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimas įrašomas į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę.

4. Svarstant Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimą, apsiribojama tik generalinio prokuroro teikime nurodytų faktų interpretavimu, vertinimu arba patikslinimu. Diskusijose dėl neliečiamybės atėmimo dalyvauja tyrimo komisijos pranešėjas, Seimo narys, kurio asmens neliečiamybės klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas Seimo narys ir ne daugiau kaip po 2 Seimo narius, pasisakančius „už“ ir „prieš“. Jeigu tyrimo komisijos išvadoje siūloma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, Seimo nutarimas sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Jeigu tyrimo komisijos išvadoje siūloma netenkinti generalinio prokuroro teikimo, Seimo nutarimas nesutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę gali būti priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-325, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11553

 

5. Jeigu Seimas nepritarė tyrimo komisijos išvadoje pateiktam siūlymui netenkinti generalinio prokuroro teikimo, iš karto balsuojama, ar sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę.

6. Jeigu Seimas yra priėmęs nutarimą dėl sutikimo Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, apkaltos procesas šio statuto 228 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytu pagrindu Seimo nariui gali būti pradėtas tik išsprendus baudžiamosios atsakomybės klausimą, t. y. kai yra įsiteisėjęs teismo išteisinamasis nuosprendis arba įsiteisėjęs teismo apkaltinamasis nuosprendis, arba baudžiamoji byla yra nutraukta, išskyrus šio statuto 228 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Apkaltos procesas vyksta šio statuto VIII dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-325, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11553

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1687, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3192 (2008-07-17)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3055, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13158

 

II DALIS

SEIMO STRUKTŪRA

 

PENKTASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI STRUKTŪROS KLAUSIMAI

 

24 straipsnis. Seimo vadovai

1. Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas.

2. Seimo Pirmininko pavaduotojų yra ne daugiau kaip septyni.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-12, 2016-11-15, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26842

Nr. XIII-1509, 2018-09-27, paskelbta TAR 2018-09-27, i. k. 2018-15119

 

3. Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų kompetenciją nustato Konstitucija ir šis statutas.

4. Seimo Pirmininko teikimu Seimas vieną iš Seimo Pirmininko pavaduotojų paskiria Seimo Pirmininko pirmuoju pavaduotoju.

5. Seimo narys, išrinktas Seimo Pirmininku arba laikinai einantis jo pareigas, turi sustabdyti savo veiklą Seimo narių frakcijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. X-829, 2006-10-03, Žin., 2006, Nr. 107-4050 (2006-10-06)

Nr. XII-43, 2012-12-06, Žin., 2012, Nr. 143-7380 (2012-12-11)

 

25 straipsnis. Seimo komitetai ir komisijos

1. Seimas įstatymų projektams nagrinėti bei kitiems klausimams, Konstitucijos priskirtiems Seimo kompetencijai, rengti iš savo narių sudaro komitetus. Komitetų sąrašą nustato šis statutas.

2. Seime sudaromos nuolatinės Etikos ir procedūrų komisija, Peticijų komisija, Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, Neįgaliųjų teisių komisija ir kitos komisijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1606, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-16, i. k. 2015-05845

Nr. XIII-1607, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-13, i. k. 2018-18307

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

Nr. XIV-328, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-21, i. k. 2021-11324

 

3. Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo narių gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas.

4. Seimo valdyba taip pat gali sudaryti parengiamąsias, redakcines laikinąsias komisijas, o Seniūnų sueiga - derinimo komisijas.

5. Komitetų ir komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. IX-1580, 2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 54-2373 (2003-06-04)

Nr. XII-229, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 39-1896 (2013-04-16)

 

26 straipsnis. Seimo narių frakcijos, mišrios ir laikinosios grupės

1. Savo politiniams tikslams įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į frakcijas šio statuto nustatyta tvarka. Seimo narių frakcijų teises nustato šis statutas.

2. Seimo narių frakcijai vadovauja ir jai Seime atstovauja frakcijos seniūnas arba seniūno pavaduotojas, o pasisakyti frakcijos vardu gali kiekvienas jos įgaliotas Seimo narys.

3. Seimo nariai, neįsiregistravę į frakcijas, pripažįstami vienos mišrios Seimo narių grupės nariais. Mišriai Seimo narių grupei suteikiamos visos šio statuto nustatytos frakcijos teisės.

4. Seimo nariai gali jungtis į laikinąsias grupes šio statuto nustatyta tvarka.

 

27 straipsnis. Seimo valdyba

1. Seime veikia Seimo valdyba, kurios pagrindinis uždavinys - spręsti organizacinius Seimo darbo klausimus ir teikti patarimus Seimo Pirmininkui, kai jis to prašo.

2. Seimo valdyba sudaroma iš Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų ir Seimo opozicijos lyderio. Seimo valdybos sudėtį nutarimu tvirtina Seimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

 

28 straipsnis. Seniūnų sueiga

1. Seime veikia Seniūnų sueiga, į kurią įeina Seimo valdybos nariai ir frakcijų atstovai.

2. Kiekviena frakcija į Seniūnų sueigą skiria po 1 atstovą nuo 10 frakcijos narių.

3. Kiekviena frakcija papildomai skiria į Seniūnų sueigą po 1 atstovą nuo nepilnos dešimties frakcijos narių, jeigu šią nepilną dešimtį sudaro daugiau negu 5 Seimo nariai.

4. Frakcijos, kuriose nėra 10 narių, skiria į Seniūnų sueigą po 1 atstovą.

5. Pagrindinis Seniūnų sueigos uždavinys - svarstyti Seimo sesijos darbų programas bei posėdžių darbotvarkes ir pritarti joms, derinti Seimo komitetų ir frakcijų darbo organizavimo klausimus, teikti sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei valdybai, taip pat patarimus Seimo Pirmininkui.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

SEIMO PIRMININKAS, JO PAVADUOTOJAI IR SEIMO VALDYBA

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

 

29 straipsnis. Seimo Pirmininko įgaliojimai

1. Seimo Pirmininkas:

1) vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui;

2) per 10 dienų nuo priėmimo patvirtina parašu Seimo priimto įstatymo teksto autentiškumą ir perduoda jį Respublikos Prezidentui pasirašyti, per 10 dienų pasirašo Seimo statutą ir jo pakeitimus, per 3 dienas pasirašo įstatymus, kurių Respublikos Prezidentas per 10 dienų po įteikimo nepasirašo ir negrąžina Seimui pakartotinai svarstyti, bei juos oficialiai paskelbia;

3) per 10 dienų nuo priėmimo pasirašo Seimo nutarimus bei kitus Seimo priimtus aktus;

4) per 24 valandas pasirašo Seimo posėdžių protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu pats jiems pirmininkauja;

5) laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas arba laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais;

6) turi teisę sušaukti nenumatytą Seimo posėdį ar neeilinę sesiją Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais;

7) teikia Seimo Pirmininko pavaduotojų kandidatūras Seimui;

8) Konstitucijoje nustatyta tvarka teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras;

9) teikia Seimui skirti ir atleisti Seimo kontrolierių ir Seimo kontrolierių įstaigos vadovo kandidatūras;

10) Konstitucijos ir įstatymų numatytais atvejais teikia Seimui skirti ir atleisti valstybės institucijų vadovų ir jų pavaduotojų kandidatūras;

11) pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posėdžiams arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų;

12) teikia Seniūnų sueigai sesijos darbų programos ir savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų;

13) teikia Seimo valdybos posėdžių darbotvarkės projektą arba paveda tai atlikti vienam iš savo pavaduotojų;

14) vykdo kitus šiame statute numatytus įgaliojimus.

2. Vykdydamas savo įgaliojimus, Seimo Pirmininkas leidžia potvarkius.

3. Seimo Pirmininkas, o kai jo nėra, Pirmininko pavaduotojas, jeigu pats nepirmininkauja posėdžiui, bet kuriuo svarstomu klausimu gali be eilės Seimo posėdžiuose išsakyti savo arba Seimo valdybos nuomonę.

4. Seimo sesijos metu Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai kartą per sesiją paprastai Seimo posėdyje atsako į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos. Frakcijos kvietimu atsakymai į frakcijos narių iš anksto raštu pateiktus klausimus gali būti pateikiami žodžiu frakcijos posėdyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. IX-1812, 2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 108-4817 (2003-11-19)

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-327, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11555

 

29(1) straipsnis. Laikinas Respublikos Prezidento pareigų ėjimas

1. Seimo Pirmininkas laikinai eina Respublikos Prezidento pareigas Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais:

1) Respublikos Prezidentui mirus;

2) Respublikos Prezidentui atsistatydinus;

3) Seimui pašalinus Respublikos Prezidentą iš pareigų apkaltos proceso tvarka;

4) kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų.

2. Laikinai eidamas Respublikos Prezidento pareigas, Seimo Pirmininkas tam laikui netenka savo įgaliojimų Seime, jam laikinai pereina visi Respublikos Prezidento įgaliojimai. Seimo Pirmininkas Respublikos Prezidento pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka prisieks naujai išrinktas Respublikos Prezidentas. Šiuo laikotarpiu Seimo pavedimu Seimo Pirmininko pareigas laikinai eina vienas iš Seimo Pirmininko pavaduotojų.

3. Kai Seimas gauna įstatymų nustatyta tvarka išduotą civilinės būklės akto įrašo nuorašą, patvirtinantį Respublikos Prezidento mirtį, arba įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas dėl Respublikos Prezidento atsistatydinimo iš pareigų, sesijos metu nedelsiant šaukiamas nenumatytas Seimo posėdis, o laikotarpiu tarp sesijų – neeilinė sesija, kad būtų priimtas šio straipsnio 7 dalyje nurodytas Seimo nutarimas.

4. Seimas, gavęs šio statuto 29(3) straipsnio nustatyta tvarka patvirtintos gydytojų komisijos išvadą dėl Respublikos Prezidento sveikatos būklės, nutarimu, priimtu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, gali kreiptis į Konstitucinį Teismą prašydamas pateikti išvadą, ar Respublikos Prezidento sveikatos būklė leidžia jam eiti savo pareigas.

5. Gavęs šio straipsnio 4 dalyje nurodytą Konstitucinio Teismo išvadą, Seimas sesijos metu ją svarsto eiliniame arba nenumatytame Seimo posėdyje, o tarp sesijų – neeilinėje sesijoje. Seimas, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma nutaręs, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų, priima šio straipsnio 7 dalyje nurodytą nutarimą.

6. Priėmęs nutarimą dėl Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų apkaltos proceso tvarka, Seimas tame pačiame arba nenumatytame posėdyje priima šio straipsnio 7 dalyje nurodytą nutarimą.

7. Šio straipsnio nustatytais atvejais Seimo priimtame nutarime nurodomos faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas Seimo nutarimas, pavedimas Seimo Pirmininkui laikinai eiti Respublikos Prezidento pareigas ir pavedimas Seimo Pirmininko pavaduotojui laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas. Seimo nutarimas skelbiamas teisės aktų nustatyta tvarka ir per visuomenės informavimo priemones.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1812, 2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 108-4817 (2003-11-19)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-707, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 136-6913 (2013-12-28)

 

29(2) straipsnis. Laikinas Respublikos Prezidento pavadavimas

1. Seimo Pirmininkas laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą Konstitucijos 89 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais:

1) kai Respublikos Prezidentas laikinai išvykęs į užsienį ir dėl to laikinai negali eiti pareigų;

2) kai Respublikos Prezidentas suserga ir dėl to laikinai negali eiti pareigų.

2. Seimo Pirmininkas laikinai pavaduotoja Respublikos Prezidentą, kai įsigalioja Respublikos Prezidento dekretas, kuriuo Seimo Pirmininkui laikinai pavedama pavaduoti Respublikos Prezidentą dėl šio laikino išvykimo į užsienį ar susirgimo.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Seimas priima nutarimą dėl laikino Respublikos Prezidento pavadavimo. Seimo nutarimo priėmimo būtinumo klausimu Seimo posėdyje diskusija nerengiama. Seimo nutarimas įsigalioja nuo priėmimo.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Seimo Pirmininkas turi savo, kaip Seimo Pirmininko, įgaliojimus.

5. Išnykus šio straipsnio 1 dalyje nustatytoms priežastims, Seimo Pirmininkas nustoja pavaduoti Respublikos Prezidentą.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1812, 2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 108-4817 (2003-11-19)

 

29(3) straipsnis. Gydytojų komisijos sudarymas

1. Sprendžiant klausimą, ar Respublikos Prezidento sveikata leidžia jam eiti savo pareigas, Seimas nutarimu patvirtina ne mažiau kaip penkių narių gydytojų komisiją, kuri pateikia Seimui išvadą dėl Respublikos Prezidento sveikatos būklės. Komisijos narių kandidatūras Seimui teikia Seimo valdyba.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta komisija turi būti patvirtinta ne vėliau kaip per 24 valandas ir jos išvada Seimui pateikta per įmanomai trumpiausią laiką.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1812, 2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 108-4817 (2003-11-19)

 

30 straipsnis. Seimo Pirmininko pavaduotojų įgaliojimai

1. Seimo Pirmininko pavaduotojai atlieka Seimo Pirmininko jiems pavestas funkcijas.

2. Seimo Pirmininko pavaduotojai per 24 valandas pasirašo Seimo posėdžių protokolus, taip pat Seimo valdybos sprendimus, jeigu jie Seimo Pirmininko pavedimu vadovavo šiems posėdžiams.

3. Seimo Pirmininką, laikinai išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti savo pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas arba Seimo pavedimu kitas pavaduotojas.

4. Šio statuto 29(1) straipsnyje nurodytais atvejais Seimo Pirmininko pavaduotojas, kuriam Seimas pavedė laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas, šias pareigas eina tol, kol jas vėl pradės eiti Seimo Pirmininkas.

5. Nutarimą pavesti laikinai eiti Seimo Pirmininko pareigas arba jį pavaduoti (išankstinį arba konkrečiu atveju) Seimas priima Seimo Pirmininko teikimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. IX-1812, 2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 108-4817 (2003-11-19)

 

31 straipsnis. Seimo kancleris

1. Seimo kancleris yra Seimui bei Seimo valdybai atsakingas ir atskaitingas valstybės tarnautojas – įstaigos vadovas.

2. Seimo kancleris yra Seimo kanceliarijos vadovas. Seimo kanclerį įstatymų nustatyta tvarka 5 metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko siūlymu.

3. Seimo kancleriu negali būti skiriamas Seimo narys.

4. Seimo kanclerio pareigos nesuderinamos su dalyvavimu politinės partijos ar politinės organizacijos veikloje.

5. Seimo kancleris:

1) prižiūri, kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai;

2) prižiūri Vyriausybės nariams ir kitų valstybės institucijų vadovams pateiktų klausimų, paklausimų ir interpeliacijų nagrinėjimą ir teikia apie tai informaciją Seimo nariams;

3) nagrinėja Seimo narių iškeltus klausimus dėl Seimo kanceliarijos darbo, užtikrina Seimo valdybos sprendimų vykdymą;

4) užtikrina Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų rengiamų sesijos darbų programos, savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkių projektų, Seniūnų sueigos darbotvarkių projektų bei visų svarstomų klausimų medžiagos parengimą;

5) iš anksto vizuoja Seimo Pirmininkui pasirašyti teikiamus oficialius dokumentus, taip pat pagal savo kompetenciją pasirašo oficialius dokumentus;

6) atsako už Seimo antspaudų su valstybės herbu naudojimą ir saugojimą;

7) reguliariai pateikia Seimui apibendrintus duomenis apie Seimui adresuotus rinkėjų pasiūlymus, pageidavimus, laiškus;

8) kartu su frakcijų atstovais paskirsto posėdžių salėje vietas frakcijų nariams, taip pat frakcijoms nepriklausantiems Seimo nariams, skiria patalpas frakcijų susirinkimams;

9) įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir iš jų atleidžia Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojus;

10) tvirtina Seimo kanceliarijos padalinių nuostatus, darbo taisykles, darbuotojų pareigybių aprašymus ir raštvedybos instrukcijas;

11) atlieka Seimo kanceliarijai skirtų biudžeto asignavimų valdytojo funkcijas;

12) atlieka kitas šiame statute bei Seimo kanceliarijos nuostatuose nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. IX-363, 2001 06 07, Žin., 2001, Nr. 50-1748 (2001 06 13)

Nr. IX-666, 2001-12-18, Žin., 2001, Nr. 108-3906 (2001-12-28)

 

32 straipsnis. Seimo valdybos įgaliojimai

Seimo valdyba:

1) tvirtina ir teikia Finansų ministerijai Seimo kanceliarijos programų ir išlaidų sąmatų projektus;

2) komitetų teikimu svarsto ir siunčia į komandiruotes Seimo narius su raštiškomis Seimo, valdybos, komitetų užduotimis; tvirtina komandiruočių ataskaitas;

3) komitetų ar frakcijų teikimu svarsto ir pritaria Seimo narių išvykoms ne Seimo lėšomis sesijos metu;

4) prireikus apsvarsto Seimo sesijos darbų programos, savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus ir teikia išvadas Seniūnų sueigai arba Seimui;

5) šaukia nenumatytus Seimo posėdžius, nustato jų laiką;

6) tvirtina preliminarų Seimo sesijos posėdžių grafiką;

7) prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusiųsti įstatymo projektą išvadoms gauti;

8) prireikus priima nutarimą pagrindinį komitetą atleisti nuo šio statuto 147 straipsnyje išdėstytų pagrindinio komiteto prievolių;

9) prireikus sudaro darbo grupes įstatymų projektams rengti ir Seimo bei valdybos pavedimams vykdyti;

10) padeda organizuoti bendrą komitetų darbą tais klausimais, kurie priklauso kelių komitetų kompetencijai;

11) tvirtina Seimo kanceliarijos struktūrą, Seimo kanceliarijoje ir Seimui atskaitingose institucijose didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių;

12) tvirtina Seimo kanceliarijos nuostatus ir reglamentą;

13) kai Seimas sprendžia klausimą, ar Respublikos Prezidento sveikata leidžia jam eiti savo pareigas, kreipiasi į sveikatos apsaugos ministrą dėl kandidatūrų į Seimo tvirtinamą gydytojų komisiją pateikimo;

14) sprendžia kitus Seimo darbo organizavimo klausimus, kurie pagal šį statutą nepriskirti kitoms Seimo institucijoms ar pareigūnams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. IX-363, 2001 06 07, Žin., 2001, Nr. 50-1748 (2001 06 13)

Nr. IX-1812, 2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 108-4817 (2003-11-19)

Nr. X-479, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5645 (2005-12-31)

 

33 straipsnis. Seimo valdybos posėdžiai

1. Seimo valdybos posėdžius šaukia ir jiems vadovauja Seimo Pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas.

2. Stebėtojais Seimo valdybos posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės nuolatiniai atstovai. Į Seimo valdybos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.

3. Klausimus svarstyti valdybai gali teikti valdybos nariai, komitetai, komisijos, frakcijos ir Seimo kancleris.

4. Svarstyti teikiami Seimo valdybos dokumentų projektai, pasirašyti iniciatorių, perduodami Seimo Pirmininkui ar jo įgaliotam Seimo Pirmininko pavaduotojui, kurie, jais remdamiesi, parengia posėdžio darbotvarkę. Seimo valdybos posėdžių darbotvarkės skelbiamos Seimo interneto svetainėje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2715, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20782

 

5. Neatidėliotinais atvejais Seimo valdybos posėdis dėl Seimo nario užsienio komandiruotės ar kelionės gali būti organizuojamas ir apklausos būdu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. XII-986, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-07, i. k. 2014-09903

 

6. Neteko galios nuo 2020-12-21

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIV-60, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26911

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2810, 2020-03-12, paskelbta TAR 2020-03-13, i. k. 2020-05391

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2813, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05610

 

7. Seimo valdybos posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytus posėdžius, yra transliuojami Seimo interneto svetainėje, o šių Seimo valdybos posėdžių vaizdo įrašai skelbiami viešai Seimo valdybos nustatyta tvarka. Seimo valdybos posėdžio metu, išskyrus atvejus, kai posėdis vyksta šio straipsnio 5 dalyje nurodytu būdu, daromas garso įrašas. Seimo valdybos posėdžių garso įrašai įrašomi į kompiuterines laikmenas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduodami į Seimo archyvą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. XII-986, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-07, i. k. 2014-09903

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2715, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20782

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2813, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05610

Nr. XIV-60, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26911

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-2810, 2020-03-12, paskelbta TAR 2020-03-13, i. k. 2020-05391

 

34 straipsnis. Seimo valdybos sprendimai

1. Seimo valdybos sprendimai priimami, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė valdybos narių, atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Jeigu Seimo valdybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamąjį balsą turi Seimo Pirmininkas, o kai jo nėra, – posėdžiui pirmininkaujantis Seimo Pirmininko pavaduotojas.

2. Šio statuto 33 straipsnio 5 dalyje ir 18613 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais Seimo valdybos sprendimai gali būti priimami ryšių priemonėmis Seimo valdybos narių balsų dauguma. Jeigu Seimo valdybos narių balsai pasiskirsto po lygiai, sprendžiamąjį balsą turi Seimo Pirmininkas, o kai jis nedalyvauja šio statuto 33 straipsnio 5 dalyje ir 18613 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu organizuojamame posėdyje, – posėdžiui pirmininkaujantis Seimo Pirmininko pavaduotojas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2813, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05610

Nr. XIV-60, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26911

 

3. Seimo nariams per komitetus ir frakcijas pranešama apie Seimo valdybos sprendimus ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo sesijos metu arba ne vėliau kaip per savaitę kitos sesijos pradžioje.

4. Komitetai ir frakcijos gali apskųsti Seimo valdybos sprendimus Seimui, jeigu manoma, kad jie pažeidžia ar riboja Seimo nario, frakcijos ar komiteto teises arba priimti viršijant valdybai suteiktus įgaliojimus. Tokius skundus nagrinėja ir sprendžia Seimas, išklausęs Etikos ir procedūrų komisijos išvadas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-986, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-07, i. k. 2014-09903

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

SEIMO SENIŪNŲ SUEIGA

 

35 straipsnis. Seimo seniūnų sueigos posėdžiai

1. Seimo seniūnų sueigos (toliau - Seniūnų sueiga) posėdžiai sesijos metu vyksta reguliariai specialiai tam paskirtu laiku.

2. Neeiliniai Seniūnų sueigos posėdžiai šaukiami Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos seniūno arba ne mažiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių reikalavimu. Apie neeilinių posėdžių laiką ir jų darbotvarkę Seniūnų sueigos nariams turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš 6 valandas.

3. Seniūnų sueigos posėdžiams vadovauja seniūnas, kurio pareigas pagal Seniūnų sueigos patvirtintą grafiką kas savaitę pasikeisdami eina frakcijų seniūnai. Pirmosios sesijos pirmajam Seniūnų sueigos posėdžiui vadovauja vyriausias pagal amžių frakcijos seniūnas.

4. Seniūnų sueigai svarstyti jos kompetencijai priskirtus klausimus gali pasiūlyti ir pateikti Seimo Pirmininkui ar jo įgaliotam Seimo Pirmininko pavaduotojui Seniūnų sueigos nariai, Vyriausybė, taip pat kiti Seimo nariai, teikiantys įstatymų projektus. Pagal šiuos pasiūlymus Seniūnų sueigos posėdžio darbotvarkės projektą sudaro Seimo Pirmininkas ar jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas. Seniūnų sueigos posėdžių darbotvarkės skelbiamos Seimo interneto svetainėje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2715, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20782

 

5. Stebėtojų teisėmis Seniūnų sueigos posėdžiuose gali dalyvauti kiti Seimo nariai, Respublikos Prezidento ir Vyriausybės nuolatiniai atstovai. Į Seniūnų sueigos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti asmenys.

6. Seniūnų sueigos posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams. Seniūnų sueigos posėdžiai yra transliuojami Seimo interneto svetainėje, o Seimo seniūnų sueigos posėdžių vaizdo įrašai skelbiami viešai Seimo valdybos nustatyta tvarka. Seniūnų sueigos posėdžio metu daromas garso įrašas. Seniūnų sueigos posėdžių garso įrašai įrašomi į kompiuterines laikmenas ir teisės aktų nustatyta tvarka perduodami į Seimo archyvą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2715, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20782

 

36 straipsnis. Seniūnų sueigos įgaliojimai

Seniūnų sueiga savo posėdyje:

1) svarsto Seimo kanceliarijos programų ir išlaidų sąmatų projektus ir su savo pasiūlymais bei pastabomis perduoda Seimo valdybai;

2) svarsto ir derina iškylančius prieštaravimus dėl Seimo sesijos darbų programos;

3) svarsto savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkių projektus ir pritaria jiems;

4) svarsto ir derina siūlymus dėl pagrindinio ir papildomo komitetų įstatymo projektui svarstyti paskyrimo bei dėl preliminarios įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje datos paskyrimo;

5) svarsto ir derina iškylančius prieštaravimus dėl kitų Seimo darbo organizavimo klausimų;

6) išklauso komitetų pirmininkų ir frakcijų seniūnų pasiūlymus dėl komitetų arba frakcijų tarpusavio ryšių ir teikia pasiūlymus Seimui arba valdybai;

7) teikia Seimo valdybai rekomendacijas dėl jos kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo;

8) atlieka derinimo (taikinamosios) komisijos vaidmenį, iškilus principinio pobūdžio nesutarimams dėl svarbiausių Seime svarstomų klausimų;

9) prireikus nustato, kokioms institucijoms ar asmenims pagrindinis komitetas privalo nusiųsti įstatymo projektą išvadoms gauti;

10) prireikus priima nutarimą pagrindinį komitetą atleisti nuo šio statuto 147 straipsnyje išdėstytų prievolių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-363, 2001 06 07, Žin., 2001, Nr. 50-1748 (2001 06 13)

 

37 straipsnis. Seniūnų sueigos nutarimai

1. Seniūnų sueigos nutarimai Seimui ir jo valdybai yra rekomendaciniai, išskyrus nutarimus dėl savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkės bei šio Statuto 36 straipsnio 8 ir 9 punktuose nurodytus nutarimus.

2. Seniūnų sueigos rekomendaciniai nutarimai ir pačios Sueigos darbo organizavimo nutarimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Seimo seniūnų sueigos narių balsų dauguma.

3. Nutarimai dėl Seimo sesijos darbų programos, savaitės ar dienos darbotvarkės projektų priimami, jeigu jiems prieštarauja ne daugiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos posėdyje dalyvaujančių Seniūnų sueigos narių.

4. Jeigu kurie nors darbotvarkės punktai priimami balsų dauguma, prieštaraujant daugiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių, Seimui jie pateikiami kaip rekomendacijos.

5. Seniūnų sueigos nutarimai įrašomi į posėdžių protokolą, kurį pasirašo Seniūnų sueigos posėdžio pirmininkas.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

SEIMO FRAKCIJOS IR LAIKINOSIOS GRUPĖS

 

38 straipsnis. Teisė jungtis į frakcijas ir frakcijų darbo tvarka

1. Seimo nariai į frakcijas jungiasi laisva valia, nevaržomi jokių mandatų. Frakcijų kūrimas negali būti grindžiamas profesiniais ar vietiniais interesais.

2. Frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys.

3. Frakcijos seniūnas, jo pavaduotojas arba frakcijos įgaliotas narys turi teisę Seime atstovauti tokiai šio statuto nustatytai Seimo narių daliai, kokią jų frakcija sudaro Seime.

4. Frakcijos pačios nusistato darbo tvarką, neprieštaraujančią šiam statutui.

5. Frakcijos gali jungtis į koalicijas, kurios gali veikti kaip viena frakcija.

 

39 straipsnis. Frakcijų paskelbimas

1. Seimo nariai, įkūrę frakciją, sesijos metu Seimo Pirmininkui pateikia pareiškimą su savo parašais. Šiame pareiškime turi būti nurodyta frakcijos pavadinimas, jos seniūno bei seniūno pavaduotojų pavardės.

2. Jeigu Seimo narių kuriama frakcija atitinka šio statuto reikalavimus, Seimo Pirmininkas privalo ne vėliau kaip per savaitę Seimo posėdyje paskelbti apie šios frakcijos įsikūrimą.

3. Apie frakcijos pavadinimo, sudėties ar vadovų pasikeitimą, frakcijos iširimą ar veiklos nutraukimą, taip pat apie frakcijų koalicijos sudarymą turi būti ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešta Seimo Pirmininkui, kuris tai paskelbia artimiausiame Seimo posėdyje.

 

40 straipsnis. Seimo dauguma ir mažuma

1. Seimo dauguma yra laikomos tos Seimo frakcijos, kurių bendras narių skaičius yra daugiau kaip pusė Seimo narių ir kurios yra pasirašiusios bendros veiklos deklaraciją arba sutartį dėl koalicinės vyriausybės.

2. Seimo mažuma yra laikoma opozicinės bei kitos Seimo daugumai nepriklausančios frakcijos ir mišri Seimo narių grupė.

 

41 straipsnis. Opozicinės frakcijos

1. Seimo narių frakcijos arba jų koalicijos, nesutinkančios su Vyriausybės programa, gali pasiskelbti opozicinėmis.

2. Opozicinėmis frakcijomis laikomos tokios frakcijos ar jų koalicijos, kurių Seime paskelbtose politinėse deklaracijose išdėstytos jas nuo Seimo daugumos skiriančios nuostatos.

3. Opozicinės frakcijos ar koalicijos paskelbia alternatyvias Vyriausybės programas.

4. Opozicinėms frakcijoms ir koalicijoms garantuojamos visos Seimo statute numatytos frakcijų ir koalicijų teisės. Šios teisės jokia dingstimi negali būti apribotos.

5. Jeigu opozicinė frakcija arba jų koalicija turi daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, tokios frakcijos seniūnas arba koalicijos vadovas yra vadinamas Seimo opozicijos lyderiu. Opozicijos lyderis naudojasi šiame statute numatytomis papildomomis opozicijos lyderio teisėmis.

6. Frakcijų siūlymai valstybės institucijoms yra rekomendaciniai. Juos valstybės institucijos, išskyrus teismus, privalo apsvarstyti ir atsakyti raštu.

 

42 straipsnis. Laikinosios grupės

1. Bendriems interesams konkrečiu klausimu įgyvendinti Seimo nariai gali jungtis į laikinąsias grupes.

2. Tokia grupė laikoma sudaryta, kai Seimo Pirmininkui įteikiamas pareiškimas, pasirašytas ne mažiau kaip 5 Seimo narių.

3. Svarstydama šį konkretų klausimą, laikinoji Seimo narių grupė naudojasi frakcijos teisėmis, apibrėžtomis šio statuto 104, 108 ir 109 straipsniuose.

 

III DALIS

SEIMO KOMITETAI IR KOMISIJOS

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

SEIMO KOMITETŲ SUDARYMO TVARKA

 

43 straipsnis. Seimo komitetų sąrašas

Seime sudaromi šie komitetai:

1) Aplinkos apsaugos;

2) Ateities;

3) Audito;

4) Biudžeto ir finansų;

5) Ekonomikos;

6) Europos reikalų;

7) Kaimo reikalų;

8) Kultūros;

9) Nacionalinio saugumo ir gynybos;

10) Socialinių reikalų ir darbo;

11) Sveikatos reikalų;

12) Švietimo ir mokslo;

13) Teisės ir teisėtvarkos;

14) Užsienio reikalų;

15) Valstybės valdymo ir savivaldybių;

16) Žmogaus teisių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-504, 2001-09-13, Žin., 2001, Nr. 80-2781 (2001-09-19)

Nr. X-25, 2004-12-02, Žin., 2004, Nr. 176-6519 (2004-12-08)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-12, 2016-11-15, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26842

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

 

44 straipsnis. Seimo komitetų sudarymas

1. Seimo komitetai sudaromi pirmojoje sesijoje, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį.

2. Europos reikalų komitetas sudaromas šio statuto 441 straipsnyje nustatyta tvarka, Ateities komitetas – šio statuto 442 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

 

3. Gavus Seimo Pirmininko pateiktą nutarimo projektą, kiekvienoje kitoje eilinėje sesijoje tvirtinami komitetų sudėties pasikeitimai išlaikant proporcinio frakcijų atstovavimo principą, sudaromas naujas komitetas arba komitetai sudaromi iš naujo.

4. Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 7 ir ne daugiau kaip iš 13 (išskyrus Europos reikalų komitetą ir Ateities komitetą) Seimo narių pagal proporcinio frakcijų atstovavimo principą. Konkretus kiekvieno komiteto narių skaičius nustatomas Seimo nutarimu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

 

5. Po to Seniūnų sueiga patvirtina visuose komitetuose frakcijų ir mišrios Seimo narių grupės atstovavimo normas laikydamasi proporcinio jų atstovavimo principo.

6. Pagal Seniūnų sueigos patvirtintą vietų skaičių Seimo frakcijos bei mišri Seimo narių grupė pasiskirsto vietas komitetuose.

7. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais gali būti Seimo nariai, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

8. Frakcijos, atsižvelgdamos į savo narių pageidavimus ir jų kompetenciją, rekomenduoja skirti komitetų nariais tiek savo frakcijos narių, kiek joms yra skirta vietų. Tuo atveju, jeigu Seimo nario pareiškime pareikštas noras tapti kokio nors komiteto nariu neatitinka proporcinio frakcijų atstovavimo principo, Seimas gali priimti nutarimą skirti Seimo narį į kitą komitetą, nei nurodyta jo prašyme. Frakcijų pareiškimai su rekomenduojamų Seimo narių parašais įteikiami Seimo Pirmininkui, o šis per 2 savaites privalo pateikti Seimui tvirtinti komitetų sudėtį.

9. Komiteto narių pavaduotojų skaičius neribojamas. Jų kandidatūras kiekviena frakcija turi pateikti sunumeravusi iš eilės.

10. Komitetų sudėtį ir komitetų narių pavaduotojus tvirtina Seimas, balsuodamas už visą komiteto narių ir jų pavaduotojų sąrašą. Nepatvirtinus visa procedūra kartojama iš naujo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. IX-504, 2001-09-13, Žin., 2001, Nr. 80-2781 (2001-09-19)

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

Nr. X-829, 2006-10-03, Žin., 2006, Nr. 107-4050 (2006-10-06)

Nr. XII-425, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 71-3581 (2013-07-01)

 

441 straipsnis. Europos reikalų komiteto sudarymas

1. Europos reikalų komitetas sudaromas ne mažiau kaip iš 15 ir ne daugiau kaip iš 25 Seimo narių pagal proporcinio Seimo frakcijų atstovavimo principą. Atstovus frakcijos deleguoja, siekdamos užtikrinti kiekvieno komiteto atstovavimą, iš komitetų pirmininkų ar jų pavaduotojų, frakcijų seniūnų ar jų pavaduotojų, frakcijų narių, atsakingų už Europos Sąjungos klausimus. Konkretus komiteto narių skaičius ir sudėtis tvirtinama Seimo nutarimu. Europos reikalų komiteto nariais gali būti Seimo nariai, dirbantys kituose komitetuose.

2. Į Europos reikalų komiteto pirmininko pareigas skiriamas Seimo Pirmininko pavaduotojas, atsakingas už Europos Sąjungos reikalus. Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų skaičių nustato Seimas.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-829, 2006-10-03, Žin., 2006, Nr. 107-4050 (2006-10-06)

Nr. XII-425, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 71-3581 (2013-07-01)

 

442 straipsnis. Ateities komiteto sudarymas

Ateities komitetas sudaromas pagal proporcinio Seimo frakcijų atstovavimo principą. Frakcijos, siekdamos užtikrinti kiekvieno komiteto atstovavimą, savo atstovus į Ateities komitetą deleguoja paprastai iš komitetų pirmininkų ar jų pavaduotojų, frakcijų seniūnų ar jų pavaduotojų. Konkretus Ateities komiteto narių skaičius ir sudėtis tvirtinami Seimo nutarimu.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

 

45 straipsnis. Seimo komiteto nario pavaduotojo įgaliojimai

1. Kai komiteto narys nedalyvauja komiteto posėdyje, visas jo teises įgyja tame posėdyje dalyvaujantis tos pačios frakcijos komiteto narių pavaduotojas, esantis nustatytoje pavaduotojų eilėje pirmas.

2. Seimo narys, pavaduodamas savo frakcijos narį komitete, negali dirbti kaip to komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas.

 

46 straipsnis. Seimo komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimai

1. Komitetas (išskyrus šio statuto 441 straipsnyje numatytus atvejus) renka pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.

2. Seimo seniūnų sueiga patvirtina pasiūlymus Seimo komitetams, kurių frakcijų atstovus rinkti Seimo komiteto pirmininku ir pavaduotoju.

3. Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami iš skirtingų frakcijų atstovų, o bendras komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų skaičius, tenkantis Seimo frakcijoms, turi būti proporcingas joms priklausančių Seimo narių skaičiui.

4. Komiteto pirmininką ir jo pavaduotoją tvirtina Seimas. Jeigu Seimas nepatvirtina pateikto kandidato, komitetas turi išsirinkti kitą.

5. Komiteto pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti Seimo valdybos narys (išskyrus Europos reikalų komitetą ir Ateities komitetą), Seimo narys Vyriausybės narys, Seimo komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

 

6. Biudžeto ir finansų komiteto ir Audito komiteto pirmininku arba jo pavaduotoju renkamas opozicinės frakcijos arba frakcijų koalicijos, turinčios daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, atstovas. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas turi du pavaduotojus.

7. Komiteto pirmininkas ir jo pavaduotojas perrenkami, kai komitetas sudaromas iš naujo.

8. Komitetas gali perrinkti pirmininką bei jo pavaduotoją ir kitu metu, kartu kreipdamasis į Seimą dėl naujo pirmininko ar jo pavaduotojo patvirtinimo. Jeigu Seimas naujo pirmininko ar jo pavaduotojo nepatvirtina, pirmininku ar jo pavaduotoju lieka iki tol buvęs, o antrą kartą tuo pačiu klausimu komitetas gali kreiptis į Seimą tik kitoje eilinėje sesijoje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-666, 2001-12-18, Žin., 2001, Nr. 108-3906 (2001-12-28)

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

Nr. X-25, 2004-12-02, Žin., 2004, Nr. 176-6519 (2004-12-08)

Nr. XII-425, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 71-3581 (2013-07-01)

 

47 straipsnis. Seimo komitetų pakomitečiai

1. Komitetai svarbiausioms veiklos kryptims iš savo narių gali sudaryti pakomitečius.

2. Pakomitetis yra atsakingas ir atskaitingas komitetui.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-396, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13832

 

3. Pakomitetį turi sudaryti ne mažiau kaip 5 nariai.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-396, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13832

 

4. Pakomitečio pirmininką renka komitetas, o tvirtina Seimas.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-396, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13832

 

5. Pakomitečių pirmininkų skaičius, tenkantis Seimo frakcijoms, turi būti proporcingas joms priklausančių Seimo narių skaičiui.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-396, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13832

 

6. Pakomitečių veiklos nuostatus tvirtina komitetai.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-396, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13832

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

SEIMO KOMITETŲ ĮGALIOJIMAI IR DARBO TVARKA

 

48 straipsnis. Seimo komitetų darbo tvarka

1. Seimo komitetų veiklos kryptis, įgaliojimus ir darbo tvarką nustato šis statutas ir įstatymai.

2. Seimo komitetai yra atsakingi ir atskaitingi Seimui. Kiekvienos eilinės sesijos, išskyrus pirmąją naujai išrinkto Seimo sesiją, pradžioje prireikus gali būti išklausomos komitetų darbo ataskaitos.

3. Komitetai privalo nustatytu laiku apsvarstyti ir pateikti išvadas dėl jiems svarstyti perduotų klausimų, atlikti kitas Seimo pavestas užduotis.

4. Komitetai yra atsakingi, kad laiku būtų nustatytas atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalingumas, pagal komitetų veiklos kryptis ir kompetenciją inicijuotas teisės aktų projektų rengimas ir užsakytos išsamios išvados dėl šių projektų.

5. Seimo komitetai dirba vadovaudamiesi Seimo sesijos darbų programa, taip pat atlieka pagal atskirus Seimo pavedimus paskirtus darbus, laikydamiesi Seimo ir (ar) atitinkamuose teisės aktuose nustatytų darbų atlikimo terminų. Komitetai, atsižvelgdami į Seimo sesijos darbų programą, gali pasitvirtinti darbo planus. Komitetų posėdžių darbotvarkės skelbiamos Seimo interneto svetainėje.

6. Komitetų veiklą koordinuoja Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba pagal Seimo sesijų darbų programas.

7. Komitetai gali pasitvirtinti darbo tvarkos taisykles, neprieštaraujančias šiam statutui.

8. Svarstytiniems klausimams parengti komitetai iš savo narių gali sudaryti parengiamąsias darbo grupes. Į jas gali būti įtraukti davę sutikimą kiti Seimo nariai, taip pat valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovai, tam tikrų sričių specialistai, kiti asmenys. Parengiamosios darbo grupės nariu negali būti lobistas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. XII-425, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 71-3581 (2013-07-01)

 

49 straipsnis. Seimo komitetų įgaliojimai

1. Seimo komitetų įgaliojimai jų kompetencijai priklausančiais klausimais:

1) svarstyti įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus, su jais susijusias pataisas ir pasiūlymus ir rengti išvadas dėl jų;

2) savo iniciatyva arba Seimo pavedimu rengti įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus;

3) pagal kompetenciją svarstyti valstybės institucijų vadovų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, ir jų pavaduotojų kandidatūras, taip pat šių pareigūnų atleidimo klausimus ir teikti Seimui išvadas;

4) svarstyti pasiūlymus dėl ministerijų ir kitų valstybės institucijų steigimo ar panaikinimo; rengti ir teikti Seimui išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas dėl su komiteto veiklos kryptimis susijusių institucijų veiklos;

5) atliekant parlamentinę kontrolę, išklausyti ministerijų, kitų valstybės institucijų informaciją ir pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai; prireikus teikti valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymų ir vykdomi Seimo nutarimai, kaip laikomasi šiuose teisės aktuose nustatytų jų įgyvendinimo terminų, stebėti ir vertinti, kaip atsižvelgiama į komiteto pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu atlikti atskirų problemų parlamentinius tyrimus ir pateikti Seimui, prireikus – ir kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų reikiamus duomenis, dokumentus ir kitokią atliekant parlamentinę kontrolę reikalingą medžiagą; išklausyti Seimui atskaitingų valstybės institucijų veiklos metines ataskaitas ir prireikus pateikti Seimui ir (ar) kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-964, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-21041

 

6) svarstyti Vyriausybės programą; savo iniciatyva arba Seimo pavedimu svarstyti Vyriausybės programos įgyvendinimo priemones, kiekvienų metų veiklos prioritetus ir planuojamus pasiekti rezultatus ministrams priskirtose valdymo srityse ir teikti Seimui savo išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas; svarstyti Vyriausybės veiklos metinę ataskaitą ir teikti Seimui išvadas;

7) svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą ir valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį;

8) analizuoti ir kontroliuoti einamųjų metų valstybės biudžeto lėšų naudojimo ekonominį efektyvumą, svarstyti ir teikti išvadas bei pasiūlymus dėl Vyriausybės pateikto kitų metų valstybės biudžeto projekto straipsnių ir programų pagal komitetui priskirtas veiklos kryptis, vertinti programų tikslingumą ir joms numatytų asignavimų pagrįstumą;

9) svarstyti Valstybės kontrolės ataskaitas ir išvadas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-141, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28993

 

10) nagrinėti gautus kreipimusis;

11) teikti pasiūlymus dėl rengiamo Seimo sesijos darbų programos projekto, prireikus sudaryti komiteto darbo planą;

12) dalyvauti palaikant tarptautinius ir tarpparlamentinius Seimo ryšius pagal Užsienio reikalų komiteto teikiamus ir Seimo valdybos patvirtintus ilgalaikius Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioritetus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-396, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13832

 

13) Seimo valdybai teikti pasiūlymus ir pagrindimą dėl komitetui skirtinų lėšų poreikio;

14) dalyvauti rengiant ir derinant Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 4 dalyje), svarstyti pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus Europos Sąjungos dokumentus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 4 ir 5 dalyse) ir prireikus teikti Seimo Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui išvadas dėl jų;

15) prireikus teikti išvadas Seimo Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui, ar pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektai (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 3 dalyje) galimai neprieštarauja subsidiarumo principui;

16) bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir kitomis Europos Sąjungos institucijomis, taip pat su Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų valstybių nacionalinių parlamentų komitetais;

17) svarstyti pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika ir kuriems teikti reikalingas Seimo pritarimas, kandidatūras;

18) nagrinėti ir svarstyti kitus klausimus, prireikus pateikti Seimui, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms komiteto išvadas, pasiūlymus ir (ar) rekomendacijas;

19) vykdyti Seimo pavedimus.

2. Jeigu komitetas nusprendžia, kad reikia išklausyti Vyriausybės nario arba kitos valstybės institucijos (išskyrus teismus) pareigūno informaciją, komiteto pirmininkas apie tai praneša Vyriausybės nariui arba kitos valstybės institucijos vadovui. Vyriausybės narys ar kitas pareigūnas ne vėliau kaip po dviejų savaičių (jeigu komitetas nepageidauja kitaip) privalo dalyvauti komiteto posėdyje svarstant atitinkamą darbotvarkėje iš anksto numatytą klausimą.

3. Komitetai, Seimo pavedimu atlikdami parlamentinį tyrimą, veikia pagal šio statuto 75 ir 76 straipsniuose nustatytas Seimo laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų veiklos taisykles ir turi tokius pat įgaliojimus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

Nr. X-1214, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 73-2884 (2007-07-03)

Nr. X-1833, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5382 (2008-11-29)

Nr. XI-1618, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 126-5988 (2011-10-20)

Nr. XII-425, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 71-3581 (2013-07-01)

Nr. XII-773, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-18, i. k. 2014-03182

 

50 straipsnis. Seimo komitetų bendradarbiavimo tvarka

1. Komitetai, svarstydami jų kompetencijai priklausančius klausimus, turi lygias teises ir pareigas.

2. Kelių komitetų kompetencijai priklausančius klausimus komitetai gali rengti ir nagrinėti kartu savo iniciatyva arba Seimo ar jo valdybos pavedimu. Tam jie gali sudaryti bendras darbo grupes, rengti bendrus komitetų posėdžius, kuriems pirmininkauja dalyvaujančių komitetų pirmininkai paeiliui.

3. Komitetas turi teisę pateikti pasiūlymą Seimui ar Seimo valdybai dėl nagrinėjamų klausimų perdavimo svarstyti ir kitam komitetui.

4. Komitetas turi teisę pateikti savo nuomonę kito komiteto nagrinėjamu klausimu, taip pat paprašyti kito komiteto išvados, kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip per 15 dienų.

5. Nagrinėjant įstatymo projektą, Seimo paskirtas papildomas komitetas savo išvadas turi pateikti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui ir Seimui.

 

51 straipsnis. Seimo komiteto nario teisės

1. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę visais komitete svarstomais klausimais. Jis turi teisę siūlyti svarstyti klausimus, dalyvauti juos rengiant bei svarstant; siūlyti kviesti į komiteto posėdžius reikalingus asmenis; teikti pasiūlymus komitetui dėl valstybės institucijų patikrinimo, dėl jų informacijos išklausymo.

2. Komiteto narys turi teisę susipažinti su visais komitete gautais dokumentais bei kita medžiaga, o prireikus jais naudotis savo darbe.

 

52 straipsnis. Seimo komiteto pirmininko ir jo pavaduotojo įgaliojimai

1. Komiteto pirmininkas:

1) šaukia komiteto posėdžius ir rūpinasi, kad jiems būtų parengti reikalingi dokumentai bei kita medžiaga;

2) atsižvelgdamas į Seimo sesijos darbų programą, komiteto sprendimus, Seimo ar Seimo valdybos sprendimus arba komiteto posėdžio iniciatorių siūlymus, parengia komiteto posėdžio darbotvarkės projektą;

3) pagal komiteto kompetencijai priklausančius į Seimo sesijos darbų programą įtrauktus klausimus, taip pat atskiru Seimo pavedimu paskirtus klausimus ir komiteto sprendimus duoda komiteto nariams pavedimus, teikia jiems su komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

 

4) komiteto kompetencijai priklausantiems į Seimo sesijos darbų programą įtrauktiems klausimams, taip pat atskiru Seimo pavedimu paskirtiems klausimams nagrinėti ir spręsti organizuoja komiteto narius dirbti parengiamosiose komisijose ir darbo grupėse;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

 

5) kviečia dalyvauti komiteto posėdžiuose reikalingus asmenis;

6) pirmininkauja komiteto posėdžiams;

7) pasirašo komiteto sprendimus, išvadas ir posėdžių protokolus, taip pat komiteto rengtų ir taisytų įstatymų projektus, perduodamus svarstyti Seimui, vizuoja priimtus komiteto rengtus ir taisytus įstatymus bei kitus Seimo aktus;

8) atstovauja komitetui santykiuose su kitomis valstybės institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis;

9) organizuoja komiteto sprendimų įgyvendinimą;

10) reguliariai praneša komiteto nariams apie gautus įstatymų projektus, naujus pavedimus komitetui, apie komiteto sprendimų įgyvendinimą, jo rekomendacijų svarstymą, darbą atstovaujant komitetui;

11) kas mėnesį praneša Etikos ir procedūrų komisijai apie komiteto posėdžiuose nedalyvaujančius ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų pavedimų nevykdančius narius;

12) koordinuoja komiteto pakomitečių veiklą.

2. Komiteto pirmininko pavaduotojas pirmininko pavedimu atlieka kai kurias jo funkcijas. Išvykusį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų komiteto pirmininką tuo laiku pavaduoja jo pavaduotojas, o jo nesant - pirmininko įgaliotas komiteto narys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-425, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 71-3581 (2013-07-01)

 

53 straipsnis. Seimo komitetų posėdžiai

1. Sesijos metu eiliniai komitetų posėdžiai rengiami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Seimo posėdžio metu komitetų posėdžiai rengiami tik Seimui sutikus. Tarp eilinių Seimo sesijų paprastai daroma komitetų darbo 1 mėnesio pertrauka.

2. Eiliniai ir neeiliniai komitetų posėdžiai rengiami komitetų pirmininkų siūlymu. Neeiliniai komitetų posėdžiai rengiami ir ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių reikalavimu, taip pat Seimo ar Seimo valdybos pavedimu. Preliminari eilinių komiteto posėdžių darbotvarkė paprastai yra tvirtinama ankstesnio komiteto posėdžio metu. Neeilinio posėdžio metu yra svarstomi tik komiteto posėdžio iniciatorių pateikti klausimai.

3. Komitetai gali rengti uždarus posėdžius, kai svarstymo metu pateikiama informacija, susijusi su valstybės ar komercine paslaptimi, bei kita informacija, kurios naudojimą bei platinimą riboja įstatymai. Sprendimas rengti uždarą posėdį priimamas komiteto narių balsų dauguma.

4. Komitetų posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų komiteto narių. Komiteto posėdžiams pirmininkauja komiteto pirmininkas arba jo pavedimu pirmininko pavaduotojas. Kol komiteto pirmininkas Seimo nepatvirtintas, komiteto posėdžiams pirmininkauja vyriausias pagal amžių komiteto narys.

5. Komitetų posėdžiuose, taip pat ir uždaruose, patariamojo balso teise gali dalyvauti į tuos komitetus neįeinantys kiti Seimo nariai.

6. Komitetai gali kviesti į posėdžius kitus Seimo narius, taip pat savivaldybių tarybų narius, ministerijų, kitų valstybės institucijų, partijų, visuomeninių organizacijų, mokslo įstaigų atstovus, specialistus, mokslininkus ir kitus reikalingus asmenis, suderinę tai su tų institucijų ar organizacijų vadovais.

7. Komitetų posėdžiai yra atviri visuomenės informavimo priemonių atstovams, išskyrus uždarus posėdžius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2715, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20782

 

8. Neatidėliotinais atvejais komiteto posėdis dėl Seimo nario užsienio komandiruotės ar kelionės gali būti organizuojamas ir apklausos būdu.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2813, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05610

 

9. Komitetų posėdžiai, išskyrus uždarus posėdžius ir šio straipsnio 8 dalyje nurodytus posėdžius, yra transliuojami Seimo interneto svetainėje, o šių komitetų posėdžių vaizdo įrašai skelbiami viešai Seimo valdybos nustatyta tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2715, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20782

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2813, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05610

 

54 straipsnis. Klausymai Seimo komitetuose

1. Įstatymo projekto ir dėl jo pateiktų siūlymų bei pataisų pradiniam aptarimui, kai komitetas atlieka parlamentinį tyrimą, taip pat išvadų dėl svarstomo klausimo projektui parengti komitetas gali nutarti surengti specialius komiteto klausymus.

2. Komiteto klausymuose dalyvauja ekspertai, suinteresuotų institucijų ir visuomenės grupių atstovai, įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys, aptariami pasiūlymai ir pataisos svarstomam teisės akto projektui. Sprendimai klausymų metu nepriimami.

3. Tokiems klausymams suorganizuoti ir išvadoms dėl projekto parengti komitetas turi paskirti du atsakingus komiteto narius (paprastai vieną iš Seimo daugumos ir vieną iš Seimo mažumos), taip pat nutarti, kokius ekspertus, suinteresuotus asmenis ir valstybės pareigūnus privaloma pakviesti į klausymus.

4. Klausymų rengimo planas ir darbotvarkės viešai paskelbiami.

5. Komitetui nutarus arba komiteto pirmininkui pareikalavus gali būti rengiami ir uždari klausymai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

 

55 straipsnis. Seimo komitetų sprendimai

1. Komitetų sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, tai priimamas sprendimas, už kurį balsavo komiteto pirmininkas.

2. Kai komiteto narys reikalauja, kad dėl jo pasiūlymo būtų balsuojama, komiteto posėdžio pirmininkas privalo jį teikti balsavimui.

3. Jeigu komiteto narių mažuma, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 Seimo nariai, komiteto svarstytu klausimu pareiškia atskirąją nuomonę, ji turi būti paskelbta kartu su komiteto sprendimu.

4. Kelių komitetų bendruose posėdžiuose sprendimai priimami, jeigu jiems pritaria kiekvienas komitetas.

5. Komitetų sprendimai ir išvados Seimui pateikiami raštu.

6. Komitetų priimti sprendimai valstybės institucijoms yra rekomendaciniai. Siųsdami joms rekomendacijas ir pasiūlymus, komitetai apie tai praneša Seimo Pirmininkui, o prireikus - ir Vyriausybei.

7. Gavusios Seimo komitetų rekomendacijas ir pasiūlymus, valstybės institucijos, išskyrus teismus, privalo juos apsvarstyti. Apie svarstymo rezultatus arba priemones, kurių imtasi, turi būti pranešta komitetams ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pasiūlymų gavimo arba per kitą komitetų nustatytą laiką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

 

56 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-07-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-425, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 71-3581 (2013-07-01)

 

57 straipsnis. Seimo komitetų išvados, pranešimai ir dalyvavimas Seimo diskusijoje

1. Klausimais, kuriuos komitetas rengė, atliko parlamentinį tyrimą arba kuriuos nagrinėjant jis buvo pagrindinis, šis komitetas rengia išvadas ir Seimo posėdžiuose daro pranešimus, o klausimais, perduotais komitetui papildomai nagrinėti, - papildomas išvadas ir papildomus pranešimus.

2. Komiteto išvada yra išsamus svarstymo komitete aprašymas. Joje nurodoma, kokie svarstymo metu buvo gauti pasiūlymai, pataisos, kokie ekspertai dalyvavo, kokias pataisas projekte siūlo daryti komitetas arba kokias išvadas dėl svarstyto klausimo komitetas padarė. Komitetų išvadų ir jų formos tikslius reikalavimus nustato Seimo valdyba.

3. Visais kitais klausimais komiteto nariai Seimo diskusijoje dalyvauja bendra tvarka.

 

571 straipsnis. Seimo komitetų pranešimai svarbiausiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais

1. Kiekvienos eilinės sesijos metu, išskyrus pirmąją naujai išrinkto Seimo sesiją, komitetai, svarstydami Seimo sesijos darbų programos projektą, gali pateikti Seimui tvirtinti pranešimų jų siūlomais svarstyti svarbiausiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais temas pagal komiteto veiklos kryptis.

2. Prireikus bet kuriuo metu komitetai arba Seimo valdyba gali teikti siūlymą parengti papildomą komiteto pranešimą valstybinės svarbos klausimu, kurio tema nebuvo patvirtinta sesijos pradžioje.

3. Seimo nutarimu patvirtinus pranešimo temą, Seimas paveda komitetui parengti pranešimą ir nustato pranešimo parengimo terminą.

4. Komitetas paskiria ne mažiau kaip du už pranešimo svarbiausiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais parengimą atsakingus komiteto narius (po vieną iš Seimo daugumos ir Seimo mažumos). Dėl galutinio pranešimo teksto apsisprendžia visas komitetas.

5. Pranešimai svarbiausiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais pristatomi Seimo posėdžių metu. Pranešime komitetas pateikia pasiūlymus dėl aptarto klausimo sprendimui reikalingų teisės aktų pataisų.

6. Komiteto pranešimo svarbiausiais valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimais formą tvirtina Seimo valdyba.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

SEIMO KOMITETŲ VEIKLOS KRYPTYS

 

58 straipsnis. Aplinkos apsaugos komiteto veiklos kryptys

Aplinkos apsaugos komiteto veiklos kryptys:

1) rengti ir nagrinėti įstatymų, kitų teisės aktų projektus ir pasiūlymus aplinkos kokybės, darnaus vystymosi, klimato kaitos, gamtos išteklių: miškų, žemės, biologinės įvairovės, gelmių, vandens, saugomų teritorijų naudojimo ir apsaugos, atsinaujinančių bei alternatyvių energijos šaltinių naudojimo, teritorijų planavimo, statybų ir būsto, urbanistikos ir architektūros, kraštovaizdžio, komunalinio ūkio bei poveikio aplinkai vertinimo klausimais;

2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais;

3) aplinkosaugos požiūriu nagrinėti komitetui perduotus įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

4) rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos aplinkosaugos politikos formavimo;

5) atlikti parlamentinę kontrolę komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais;

6) svarstyti tarptautinius teisės aktus, susijusius su aplinkosauga, ir teikti pasiūlymus ir išvadas Seimui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-68, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 146-5868 (2008-12-20)

 

581 straipsnis. Ateities komiteto veiklos kryptys

Ateities komiteto veiklos kryptys:

1) rengti ir svarstyti visuomenės ir valstybės ateities raidos modeliavimą, inovacijų ir technologinės pažangos plėtrą, emigracijos ir reemigracijos procesus bei jų įtaką visuomenės raidai, valstybės modernizavimą ir strategines reformas reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, teikti ir svarstyti pasiūlymus šiais klausimais;

2) svarstyti ir teikti Seimui pranešimus, išvadas ir pasiūlymus dėl klausimų, susijusių su valstybės strateginėmis vystymosi kryptimis ir ateities raidos projekcijomis bei veiksniais, turinčiais įtakos valstybės ateities raidai ir plėtros modeliams, taip pat dėl ekonomikos, inovacijų ir technologinės pažangos plėtros skatinimo, ilgalaikės strateginės valstybės raidos vizijos kūrimo ir įgyvendinimo, ateities raidos modeliavimo ir reformų politikos formavimo;

3) teikti pasiūlymus dėl studijų, susijusių su valstybės ateities raidos projekcijomis ir strateginiu modeliavimu, užsakymo;

4) koordinuoti valstybės institucijų ir įstaigų, kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais;

5) teikti išvadas dėl Seime svarstomų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ir ilgalaikę valstybės raidos strategiją apibrėžiančių teisės aktų atitikties bei jų įtakos valstybės ir visuomenės ateities raidai;

6) analizuoti užsienio valstybių, tarptautinės teisės aktus ir praktiką, susijusią su inovacijų ir technologinės pažangos plėtros modeliavimu, strateginių valstybės raidos modelių ir ateities scenarijų kūrimu bei įgyvendinimu, inovacijų ir technologinės pažangos įtaka visuomenės ir valstybės raidai, teikti pasiūlymus ir išvadas Seimui;

7) nagrinėti, kaip naudojamos su komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais susijusioms veikloms skirtos lėšos kiekvienoje biudžeto asignavimų valdytojo programoje, ir įvertinti jų panaudojimo tikslingumą ir efektyvumą;

8) atlikti parlamentinę kontrolę komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais, išklausyti ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų informaciją bei pranešimus, kaip vykdomi įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai, susiję su komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

 

59 straipsnis. Biudžeto ir finansų komiteto veiklos kryptys

Biudžeto ir finansų komiteto veiklos kryptys:

1) svarstyti Vyriausybės pateiktą Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto projektą ir teikti apibendrintas visų komitetų išvadas dėl jo;

2) atlikti bendrąją nuolatinę biudžeto politikos įgyvendinimo ir valstybės biudžeto vykdymo kontrolę;

3) kartu su kitais komitetais rengti išvadas dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;

4) rengti, svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus biudžeto, mokesčių, valstybės skolos, bankų, finansų rinkų ir finansinių paslaugų, fiskalinės politikos klausimais ir teikti dėl jų išvadas;

5) rengti ir pateikti išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektų;

6) rengti ir svarstyti išvadas bei pasiūlymus dėl mokesčių, pinigų ir išteklių fondų įstatymų projektų, dėl iš biudžeto išlaikomų įstaigų ir organizacijų finansavimo tvarkos, dėl savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių, dėl biudžeto asignavimų įvairioms programoms įgyvendinti, taip pat dėl Seimo kanceliarijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų;

7) atlikti valstybės turto naudojimo, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko veiklos parlamentinę kontrolę, teikti su tuo susijusius pasiūlymus bei rekomendacijas;

8) svarstyti Seimui ir (ar) Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateiktas Valstybės kontrolės ataskaitas ir išvadas;

9) teikti pasiūlymus dėl Seimo pavedimų Valstybės kontrolei atlikti Valstybės kontrolės metiniame veiklos plane nenumatytą valstybinį auditą;

10) analizuoti tarptautinių finansų institucijų priimtus teisės aktus ir praktiką, pasiūlymus ir išvadas dėl jų teikti Seimui;

11) nagrinėti, kaip naudojama Europos Sąjungos finansinė parama;

12) analizuoti Lietuvoje veikiančių bankų ir kitų finansų rinkos dalyvių veiklą ir jos sąlygas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-141, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28993

 

591 straipsnis. Audito komiteto veiklos kryptys

Audito komiteto veiklos kryptys:

1) svarstyti Seimui pateiktas Valstybės kontrolės ataskaitas ir išvadas ir atlikti valstybinio audito ataskaitose pateiktų valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę;

2) rengti ir svarstyti Seimo nutarimų dėl valstybinio audito ataskaitose pateiktų valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo projektus;

3) koordinuoti Seimo komitetų ir komisijų veiklą svarstant Valstybės kontrolės išvadas ir ataskaitas, teikiant dėl jų išvadas ir atliekant valstybinio audito ataskaitose pateiktų valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimo parlamentinę kontrolę;

4) atlikti Valstybės kontrolės, valstybės įmonės Turto banko, Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų įgyvendinimo efektyvumo parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo, dalyvauti rengiant su tuo susijusius įstatymų projektus;

5) svarstyti valstybės kontrolieriaus Seimui kartu su finansinių ataskaitų rinkiniu pateiktą auditoriaus išvadą ir finansinių ataskaitų audito ataskaitą, veiklos ataskaitą, Valstybės kontrolės veiklos išorinio vertinimo rezultatus, teikti išvadą ir pasiūlymus dėl valstybės biudžeto projekto nuostatų, susijusių su Valstybės kontrolei siūlomų valstybės biudžeto asignavimų atitiktimi Valstybės kontrolės poreikiams;

6) svarstyti ir teikti išvadas dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio ir kitų valstybės išteklių fondų, kurių lėšų sąmatas tvirtina Seimas, metinių ataskaitų rinkinių ir Valstybės kontrolės pateiktų valstybinio audito išvadų ir valstybinio audito ataskaitų dėl jų;

7) kartu su kitais Seimo komitetais nagrinėti, ar asignavimų valdytojai racionaliai ir efektyviai naudoja valstybės biudžeto asignavimus ir valstybės turtą;

8) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl Valstybės investicijų programos vykdymo;

9) svarstyti komitetui perduotus įstatymų projektus, rengti išvadas dėl jų ir nagrinėti buhalterinės apskaitos, finansinės atskaitomybės, vidaus ir išorės audito, valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo klausimus;

10) rengti ir svarstyti Seimo nutarimų dėl pavedimo Valstybės kontrolei atlikti Valstybės kontrolės metiniame veiklos plane nenumatytą valstybinį auditą projektus;

11) teikti Valstybės kontrolei apibendrintą visų komitetų ir komisijų informaciją apie rizikingiausias viešojo sektoriaus sritis, kuriose tikslinga inicijuoti valstybinį auditą;

12) nagrinėti Europos Audito Rūmų metinę ataskaitą, teikti dėl jos išvadas Seimui, Seimo Europos reikalų komitetui;

13) vertinti Valstybės kontrolės išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti ir teikti Biudžeto ir finansų komitetui (o Seimo pavedimu – ir Seimui) savo išvadą ir siūlymus.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. X-25, 2004-12-02, Žin., 2004, Nr. 176-6519 (2004-12-08)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1214, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 73-2884 (2007-07-03)

Nr. X-1833, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5382 (2008-11-29)

Nr. XI-40, 2008-12-04, Žin., 2008, Nr. 142-5610 (2008-12-11)

Nr. XII-773, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-18, i. k. 2014-03182

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-141, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28993

 

60 straipsnis. Ekonomikos komiteto veiklos kryptys

Ekonomikos komiteto veiklos kryptys:

1) rengti ir nagrinėti įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus ir pasiūlymus dėl Lietuvos ūkio (ekonomikos) valstybinio reguliavimo energetikos, susisiekimo (oro, vandens, geležinkelių, kelių), saugaus eismo ir transporto infrastruktūros, logistikos, investicijų, pramonės, prekybos, paslaugų, verslo ir turizmo srityse, dėl valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo ir privatizavimo, viešųjų pirkimų ir laisvųjų ekonominių zonų;

2) rengti ir nagrinėti įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus ir pasiūlymus dėl ūkio subjektų veiklos teisinio reglamentavimo (įmonių steigimas, registravimas, veikla, reorganizavimas, konkurencija, bankrotas), valstybės ir privataus kapitalo partnerystės (koncesijų), viešųjų įstaigų veiklos teisinio reglamentavimo;

3) svarstyti komitetui Seimo perduotus įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus, rengti ir teikti dėl jų išvadas;

4) teikti išvadas ir pasiūlymus dėl ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtotės strategijos, bendrosios ekonominės (makroekonominės), ūkio konkurencingumo, ūkio sektorių, smulkiojo ir vidutinio verslo, investicijų politikos formavimo;

5) svarstyti ir teikti išvadas komiteto kompetencijai priskirtais klausimais dėl Vyriausybės pateikto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto, jame numatomos Valstybės investicijų programos;

6) svarstyti ir teikti išvadas dėl valstybės išteklių fondų, kurių lėšų sąmatas tvirtina Seimas, metinių ataskaitų rinkinių komiteto kompetencijai priskirtais klausimais;

7) atlikti ūkio valdymo ir kontrolės institucijų (Susisiekimo ir Ūkio ministerijų bei jų valdymo sričių įstaigų, Konkurencijos tarybos, Privatizavimo komisijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) veiklos parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo;

8) nagrinėti, kaip naudojami Susisiekimo ir Ūkio ministerijų bei jų valdymo sričių įstaigų, Konkurencijos tarybos, Privatizavimo komisijos, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinamoms programoms ir investiciniams projektams skirti asignavimai;

9) koordinuoti suinteresuotų valstybės valdymo institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus komiteto kompetencijai priskirtais klausimais;

10) bendradarbiauti su ūkio subjektais, jiems ir darbuotojams atstovaujančiomis asociacijomis bei kitomis institucijomis komiteto kompetencijai priskirtais klausimais;

11) rengti ir svarstyti informacinės visuomenės ir skaitmeninės ekonomikos darnios plėtros modeliavimą, inovacijų ir technologinės pažangos plėtrą bei jų įtaką visuomenės raidai, valstybės technologinį modernizavimą ir inovacijų bei technologijų strategines reformas, komunikacijų valdymą ir modernizavimą, informacinių išteklių ir ryšių infrastruktūros valdymą ir saugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, svarstyti ir teikti pasiūlymus šiais klausimais;

12) svarstyti ir teikti Seimui išvadas bei pasiūlymus dėl informacinės visuomenės ir skaitmeninės ekonomikos darnios plėtros modeliavimo, inovacijų ir technologinės pažangos plėtros skatinimo bei reformų politikos formavimo, komunikacijų valdymo ir modernizavimo, informacinio saugumo politikos formavimo, ilgalaikės strateginės valstybės inovacijų ir technologinės raidos vizijos kūrimo ir įgyvendinimo;

13) koordinuoti valstybės institucijų ir įstaigų bei kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų ir kitų teisės aktų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais;

14) analizuoti tarptautinės teisės aktus bei tarptautinę praktiką, susijusią su inovacijų ir technologinės pažangos plėtros modeliavimu, komunikacijų, informacinės visuomenės ir skaitmeninės ekonomikos darnios plėtros modeliavimu, informacinio saugumo užtikrinimu, teikti pasiūlymus ir išvadas Seimui;

15) nagrinėti, kaip naudojamos lėšos, skirtos komiteto kompetencijai priklausančioms veiklos kryptims kiekvienoje biudžeto asignavimų valdytojo programoje, ir vertinti biudžeto lėšų bei investicijų panaudojimo tikslingumą ir efektyvumą;

16) teikti išvadas dėl Seimo komitetų rengiamų įstatymų bei kitų teisės aktų projektų atitikties valstybės informacinės visuomenės plėtros, skaitmeninės ekonomikos, inovacijų ir technologinės pažangos strategijoms;

17) atlikti parlamentinę kontrolę komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais, išklausyti ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų informaciją bei pranešimus, kaip vykdomi įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai, susiję su komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-25, 2004-12-02, Žin., 2004, Nr. 176-6519 (2004-12-08)

Nr. X-1214, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 73-2884 (2007-07-03)

Nr. X-1833, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5382 (2008-11-29)

Nr. XI-68, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 146-5868 (2008-12-20)

Nr. XII-773, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-18, i. k. 2014-03182

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-12, 2016-11-15, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26842

 

61 straipsnis. Europos reikalų komiteto veiklos kryptys

Europos reikalų komiteto veiklos kryptys:

1) pagal savo kompetenciją nagrinėti Seimo kompetencijai priklausančius svarbiausius Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje klausimus ir prireikus pareikšti dėl jų nuomonę;

2) padėti užtikrinti Lietuvos Respublikos suvereniteto ir narystės teisių bei pareigų Europos Sąjungoje įgyvendinimo parlamentinę kontrolę;

3) padėti užtikrinti deramą Lietuvos Respublikos interesų atstovavimą Europos Sąjungoje;

4) padėti Seimui vykdyti Vyriausybės ir kitų institucijų veiklos, susijusios su Europos Sąjungos strategijų įgyvendinimo veiksmų planavimu ir vykdymu, svarbios reikšmės regioninių europinės integracijos (ypač infrastruktūros) projektų įgyvendinimu, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimu, Lietuvos dalyvavimo Europos Sąjungos institucijų veikloje klausimais, parlamentinę kontrolę;

5) prižiūrėti, kad įstatymų leidybos procedūros metu būtų laiku ir tinkamai priimami įstatymai, įgyvendinantys Europos Sąjungos teisės aktus;

6) koordinuoti Seimo komitetų ir komisijų veiklą svarstant Europos Sąjungos klausimus ir teikiant dėl jų išvadas;

7) pagal savo kompetenciją bendradarbiauti su Europos Parlamentu ir kitomis Europos Sąjungos institucijomis, taip pat su Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos valstybių nacionalinių parlamentų Europos reikalų komitetais;

8) atstovauti Seimui Sąjungos reikalų parlamentinių komitetų konferencijoje (COSAC);

9) pagal savo kompetenciją dalyvauti rengiant ir vertinant Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 4 dalyje), prireikus teikti Seimo nuomonę Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos pozicijos ir įvertinti jos pateikimą Europos Sąjungos institucijose;

10) pagal savo kompetenciją nagrinėti kitus Europos Sąjungos dokumentus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 5 dalyje), prireikus teikti išvadas ir pasiūlymus dėl šių dokumentų;

11) pagal savo kompetenciją prireikus teikti išvadas Seimui, ar pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektai (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 3 dalyje) galimai neprieštarauja subsidiarumo principui;

12) organizuoti diskusijas svarbiausiais Europos Sąjungos darbotvarkės klausimais Seimo posėdyje;

13) atlikti kitas funkcijas, susijusias su Seimo ir visuomenės informavimu apie Europos Sąjungą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

Nr. XI-1618, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 126-5988 (2011-10-20)

Nr. XII-425, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 71-3581 (2013-07-01)

 

611 straipsnis. Neteko galios nuo 2016-11-16

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-12, 2016-11-15, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26842

 

62 straipsnis. Kaimo reikalų komiteto veiklos kryptys

Kaimo reikalų komiteto veiklos kryptys:

1) rengti žemės ūkio ir maisto pramonės veiklą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų projektus ir teikti išvadas dėl komitetui nagrinėti perduotų projektų;

2) rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos agrarinės ir kaimo politikos formavimo, žemės ūkio mokslo ir mokymo krypčių nustatymo, tam reikalingų teisės aktų parengimo;

3) svarstyti ir teikti išvadas dėl Vyriausybės pateiktų įstatymų ir programų projektų, valstybės biudžeto projekto straipsnių, susijusių su žemės ūkio, maisto pramonės bei kaimo žmonių socialinių problemų sprendimu;

4) atlikti Lietuvos ūkį reglamentuojančių įstatymų projektų ekspertizę agrarinės ir kaimo politikos požiūriu ir teikti pasiūlymus bei išvadas;

5) atlikti žemės ūkio ir maisto pramonės institucijų parlamentinę kontrolę;

6) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų su kaimo reikalais susijusių žinybų, įstaigų bei organizacijų darbą rengiant žemės ūkio ir maisto pramonės sistemos veiklą reglamentuojančių įstatymų projektus.

 

621 straipsnis. Kultūros komitetas

Kultūros komiteto veiklos kryptys:

1) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės kultūros ir visuomenės informavimo politikos formavimo;

2) rengti kultūros ir visuomenės informavimo sritis reglamentuojančių įstatymų, nutarimų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus bei pasiūlymus;

3) svarstyti ir teikti išvadas dėl komitetui perduotų įstatymų, nutarimų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektų, susijusių su kultūros klausimais, taip pat kitus projektus, įvertinant, ar jie atitinka valstybės kultūros politiką;

4) rengti pasiūlymus ir rekomendacijas Vyriausybei bei savivaldybėms dėl komiteto kompetencijai priskirtų klausimų;

5) rūpintis parama kultūros srityje dirbantiems asmenims ir organizacijoms;

6) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų veiklą rengiant įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus komiteto kompetencijai priskirtais klausimais;

7) atlikti Kultūros ministerijos ir kultūros institucijų parlamentinę kontrolę, išklausyti ministerijų, visuomenės informavimo ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų informaciją bei pranešimus, kaip vykdomi įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai, susiję su komiteto kompetencijai priskirtais klausimais;

8) nagrinėti, kaip naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos kultūrai ir visuomenės informavimui, ir įvertinti jų panaudojimo efektyvumą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-12, 2016-11-15, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26842

 

63 straipsnis. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiklos kryptys

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto veiklos kryptys:

1) svarstyti ir rengti įstatymų bei kitų teisės aktų projektus krašto apsaugos, valstybės saugumo, civilinės saugos, valstybės sienų apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų tyrimų tarnybos klausimais;

2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų darbą rengiant įstatymų bei kitų teisės aktų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais bei srityse, susijusiose su Nacionalinio saugumo įstatymo įgyvendinimu;

3) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl krašto visuomenės ir valstybės apsaugos politikos formavimo, atitinkamų struktūrų kūrimo ir tobulinimo;

4) atlikti krašto apsaugos, valstybės saugumo, civilinės saugos, valstybės sienų apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijos Specialiųjų tyrimų tarnybos parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo;

5) svarstyti pasiūlymus ir teikti išvadas dėl Lietuvos Respublikos karo atašė, atstovų karinėse misijose skyrimo užsienio valstybėse;

6) teikti Seimui išvadas dėl laikino tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje karo padėties metu pagrįstumo arba Lietuvos Respublikos laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytais atvejais pasiūlymą laikinai įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje karo padėties metu.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3246, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15115

 

64 straipsnis. Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos kryptys:

Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos kryptys:

1) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės šeimos ir socialinės politikos formavimo;

2) svarstyti Vyriausybės pateiktą tvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektą ir teikti išvadas Seime svarstant kartu su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu;

3) atlikti bendrąją nuolatinę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo kontrolę;

4) svarstyti ir teikti išvadas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio;

5) rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus šeimos politikos, socialinės apsaugos ir darbo klausimais;

6) rengti ir teikti išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos gyventojų realioms pajamoms, socialiniam aprūpinimui ir gyvenimo lygiui;

7) rengti paramą šeimai, gyventojų užimtumą, darbo santykius, socialinę rūpybą, apsirūpinimą butais reglamentuojančių įstatymų projektus ir teikti išvadas dėl tokių įstatymų, kitų aktų, perduotų komitetui nagrinėti, projektų;

8) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais;

9) atlikti socialinės apsaugos institucijų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-68, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 146-5868 (2008-12-20)

Nr. XII-773, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-18, i. k. 2014-03182

 

65 straipsnis. Sveikatos reikalų komiteto veiklos kryptys

Sveikatos reikalų komiteto veiklos kryptys:

1) rengti gyventojų sveikatos priežiūrą ir visuomenės sveikatą ir sveikatinimo veiklą reglamentuojančių įstatymų projektus ir teikti išvadas dėl tokių įstatymų bei kitų aktų, perduotų komitetui nagrinėti, projektų;

2) koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais;

3) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės sveikatos politikos formavimo;

4) atlikti sveikatos sistemos institucijų ir kitų su asmens ir visuomenės sveikatos problemų sprendimu susijusių institucijų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo;

5) kontroliuoti sveikatos apsaugos reformos įgyvendinimą ir Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos kūrimo procesą.

6) svarstyti Vyriausybės pateiktą tvirtinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektą ir teikti išvadas Seime svarstant kartu su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu;

7) atlikti nuolatinę Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo kontrolę;

8) svarstyti ir teikti išvadas dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-773, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-18, i. k. 2014-03182

 

66 straipsnis. Švietimo ir mokslo komiteto veiklos kryptys

Švietimo ir mokslo komiteto veiklos kryptys:

1) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės švietimo, mokslo, informacinių technologijų, tautos istorinės atminties, valstybinės kalbos politikos formavimo;

2) rengti ir svarstyti švietimą, mokslą, informacinių technologijų, tautos istorinę atmintį ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių įstatymų, nutarimų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus bei pasiūlymus;

3) svarstyti ir teikti išvadas dėl komitetui perduotų įstatymų, nutarimų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektų, susijusių su švietimo, mokslo, informacinių technologijų, tautos istorinės atminties, valstybinės kalbos klausimais, taip pat kitus projektus, įvertinant, ar jie atitinka valstybės politiką šiais klausimais;

4) rengti pasiūlymus ir rekomendacijas Vyriausybei bei savivaldybėms dėl švietimo, mokslo, tautos istorinės atminties, valstybinės kalbos;

5) atlikti Švietimo ir mokslo ministerijos, švietimo, mokslo, informacinių technologijų, tautos istorinės atminties ir valstybinės kalbos institucijų parlamentinę kontrolę, išklausyti ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų informaciją bei pranešimus, kaip vykdomi įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai, susiję su komiteto kompetencijai priskirtais klausimais;

6) nagrinėti, kaip naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos, skirtos komiteto kompetencijai priskirtoms sritims, ir įvertinti jų panaudojimo efektyvumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-12, 2016-11-15, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26842

 

67 straipsnis. Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklos kryptys

Teisės ir teisėtvarkos komiteto veiklos kryptys:

1) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės teisinės politikos formavimo;

2) rengti ir padėti įgyvendinti teisinės sistemos reformą;

3) svarstyti ir teikti išvadas dėl siūlomų Konstitucijos pakeitimų ir papildymų projektų, taip pat preliminariai vertinti, ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją;

4) neteko galios 2019-12-21;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2716, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20788

 

5) rengti įstatymų projektus bei pasiūlymus dėl teisėtumo įgyvendinimo, teisėtvarkos stiprinimo ir nusikalstamumo kontrolės, taip pat koordinuoti tokių projektų rengimą;

6) svarstyti ir teikti išvadas bei pasiūlymus dėl teisėsaugos institucijų sistemos reformų;

7) teikti teisines išvadas dėl kitų komitetų rengiamų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų;

8) svarstyti ir pateikti Seimui nuomonę dėl Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų bei šių teismų pirmininkų, kitų teismų teisėjų, prokurorų, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, kandidatūrų ir teisėjų, taip pat prokurorų atleidimo;

9) atlikti teisėsaugos institucijų, išskyrus teismus, veiklos parlamentinę kontrolę, rengti su tuo susijusias išvadas bei pasiūlymus;

10) rengti ir teikti Seimui išvadas bei rekomendacijas dėl Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, prokuratūros ir kitų teisėsaugos institucijų veiklos;

11) pagal Konstitucinio Teismo nutarimus dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų prieštaravimo Konstitucijai rengti šių įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų pataisų projektus arba teikti pasiūlymus kitiems komitetams parengti tokius projektus;

12) išklausyti Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme informaciją, kaip vykdomi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai, prireikus teikti pasiūlymus dėl priemonių, reikalingų Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams įvykdyti.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2211, 2015-12-22, paskelbta TAR 2015-12-23, i. k. 2015-20274

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1064, 2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3887 (2002-09-18)

Nr. X-1662, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 78-3070 (2008-07-10)

 

68 straipsnis. Užsienio reikalų komiteto veiklos kryptys

Užsienio reikalų komiteto veiklos kryptys:

1) rengti išvadas dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ratifikavimo ir denonsavimo bei kitų Seime svarstomų užsienio politikos klausimų;

2) rengti ir svarstyti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su užsienio politika, projektus ir teikti išvadas;

3) vykdyti užsienio politiką vykdančių ministerijų bei kitų Vyriausybės įstaigų parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo; svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės užsienio politikos formavimo ir vykdymo;

4) atsižvelgiant į užsienio politikos prioritetus, koordinuoti Seimo tarptautinio bendradarbiavimo klausimus, svarstyti atstovavimą Seimui tarptautinėse parlamentinėse organizacijose ir asamblėjose, teikti rekomendacijas dėl Seimo delegacijų tarptautinėse parlamentinėse organizacijose ir asamblėjose veiklos, koordinuoti Seimo tarpparlamentinių ryšių grupių sudarymą ir veiklą, teikti joms rekomendacijas ir pasiūlymus, ne rečiau kaip kartą per metus skaičiuojant nuo jų sudarymo dienos išklausyti ir įvertinti Seimo delegacijų tarptautinėse parlamentinėse organizacijose ir asamblėjose bei Seimo tarpparlamentinių ryšių grupių veiklos ataskaitas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-396, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13832

 

5) kontroliuoti valstybės institucijas, vykdančias Lietuvos informacinį pristatymą užsienyje, rengti su tuo susijusias išvadas ir pasiūlymus;

6) kartu su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis palaikyti ir plėtoti ryšius su Lietuvos išeiviais bei jų organizacijomis užsienyje, taip pat su lietuviais autochtonais, gyvenančiais už Lietuvos Respublikos ribų;

7) kartu su kitais komitetais nagrinėti migracijos reguliavimo problemas ir teikti pasiūlymus bei išvadas;

8) svarstyti ir teikti Vyriausybei rekomendacijas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių santykių užmezgimo ir diplomatinių atstovybių atidarymo užsienyje;

9) iš anksto svarstyti užsienio reikalų ministro pasiūlymus teikti išvadas ir rekomendacijas dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų skyrimo užsienio valstybėse ir tarptautinėse organizacijose bei jų atšaukimo;

10) pagal savo kompetenciją dalyvauti rengiant ir vertinant Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 4 dalyje), prireikus teikti Seimo nuomonę Vyriausybei dėl Lietuvos Respublikos pozicijos ir įvertinti jos pateikimą Europos Sąjungos institucijose;

11) pagal savo kompetenciją nagrinėti kitus Europos Sąjungos dokumentus (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 5 dalyje), prireikus teikti išvadas ir pasiūlymus dėl šių dokumentų;

12) pagal savo kompetenciją prireikus teikti Seimui išvadas, ar pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektai (kaip jie apibrėžti šio statuto 1801 straipsnio 3 dalyje) galimai neprieštarauja subsidiarumo principui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

Nr. XI-68, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 146-5868 (2008-12-20)

Nr. XI-1618, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 126-5988 (2011-10-20)

Nr. XII-425, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 71-3581 (2013-07-01)

 

69 straipsnis. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto veiklos kryptys

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto veiklos kryptys:

1) Seimo pavedimu arba savo iniciatyva rengti teisės aktų projektus valstybės valdymo ir viešojo administravimo, regioninės politikos formavimo, teritorinių struktūrų pertvarkymo, vietos savivaldos darbo organizavimo, finansavimo ir ekonominio savarankiškumo klausimais;

2) svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, rengti dėl jų išvadas ir pasiūlymus valstybės valdymo, viešojo administravimo bei vietos savivaldos reformos, valstybės teritorijos administracinio suskirstymo, valstybės tarnybos ir vietos savivaldos teisinių santykių reglamentavimo klausimais;

3) svarstyti Vyriausybės programos valstybės valdymo ir viešojo administravimo bei vietos savivaldos reformos nuostatas;

4) svarstyti ir pateikti Seimui išvadas pagal komiteto kompetenciją dėl valstybės institucijų vadovų ir kitų politinių pareigūnų, kuriuos skiria Seimas, kandidatūrų;

5) svarstyti Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto skyrius, kartu su kitais komitetais rengti išvadas dėl valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo;

6) aprobuoti Seimui teikiamus Vyriausybės pasiūlymus dėl valstybės teritorijos administracinio suskirstymo ir atskirų savivaldybių ar apskričių teritorijų ribų nustatymo;

7) teikti Seimui išvadas dėl laikino tiesioginio valdymo įvedimo savivaldybės teritorijoje pagrįstumo, Laikino tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatyme nustatytais atvejais pasiūlymą laikinai įvesti tiesioginį valdymą savivaldybės teritorijoje, pasiūlymą dėl naujų rinkimų į savivaldybės tarybą datos nustatymo;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3246, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15115

 

8) nagrinėti Seimo, jo valdybos ar Seimo Pirmininko pavedimu komitetui perduotus jo kompetencijai priskirtus klausimus;

9) svarstyti Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymus dėl rengiamų įstatymų ir kitų Seimo aktų projektų vietos savivaldos plėtros klausimais;

10) atliekant parlamentinę kontrolę, išklausyti valstybės valdymo ir vietos savivaldos institucijų informacijas bei pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai komiteto kompetencijai priskirtais klausimais, teikti su tuo susijusius pasiūlymus ir rekomendacijas Seimui ir Vyriausybei bei Lietuvos savivaldybių asociacijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-68, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 146-5868 (2008-12-20)

 

70 straipsnis. Žmogaus teisių komiteto veiklos kryptys

Žmogaus teisių komiteto veiklos kryptys:

1) svarstyti ir teikti pasiūlymus dėl valstybės žmogaus teisių ir laisvių politikos formavimo;

2) rengti ir svarstyti įstatymų, kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo srityse;

3) teikti ministerijoms, valstybės institucijoms ir kitoms organizacijoms, Seimo komitetams rekomendacijas bei pasiūlymus komiteto kompetencijos klausimais;

4) nustatyta tvarka Seimo valdybai ar pagal šiame statute nustatytas veiklos kryptis pagrindiniam komitetui teikti pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių įstaigos ir kitų Seimui atskaitingų institucijų, užtikrinančių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, pareigybių skaičiaus ir finansavimo;

5) svarstyti komitete gautus skundus, atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių ir kitų Seimui atskaitingų institucijų, užtikrinančių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, veiklos, nepažeidžiant įstatymuose įtvirtintų pareigūnų savarankiškumo ir nepriklausomumo principų;

6) prireikus pagal kompetenciją rengti nutarimo dėl nepasitikėjimo Seimo kontrolieriumi ar kitu Seimo skiriamu pareigūnu, užtikrinančiu žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, projektą ir teikti jį svarstyti Seimui, svarstyti ir teikti Seimui išvadas dėl nutarimų projektų, kuriuos parengia kiti Seimo komitetai;

7) svarstyti Seimo kontrolieriaus pateiktą medžiagą apie ministrų ar kitų Seimui atskaitingų pareigūnų padarytus įstatymų pažeidimus ir pateikti savo išvadą Seimui svarstyti;

8) rengti ir svarstyti įstatymų, kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus, susijusius su užsienyje gyvenančių lietuvių reikalais;

9) atlikti institucijų, sprendžiančių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo klausimus, išskyrus teismus, parlamentinę kontrolę;

10) bendradarbiauti su žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo srityse veikiančiomis organizacijomis bei institucijomis komiteto kompetencijai priskirtais klausimais;

11) nagrinėti asmenų, organizacijų ir institucijų pasiūlymus komiteto kompetencijai priskirtais klausimais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-470, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-01, i. k. 2021-15039

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

SEIMO KOMISIJOS, SEIMO KANCELIARIJA, SEIMO DELEGACIJOS TARPTAUTINĖSE PARLAMENTINĖSE ORGANIZACIJOSE IR ASAMBLĖJOSE, SEIMO TARPPARLAMENTINIŲ RYŠIŲ GRUPĖS

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. XIV-396, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13832

 

71 straipsnis. Komisijų sudarymas

1. Seimas, pripažinęs būtinybę, gali sudaryti nuolat veikiančias komisijas specialioms problemoms nagrinėti arba sudaryti laikinąsias tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas kokiam nors klausimui ištirti, parengti ar kitiems Seimo pavedimams atlikti.

2. Jeigu sudarymo metu nebuvo aiškiai apibrėžtas komisijos įgaliojimų laikas, komisijos veikla nutraukiama Seimo nutarimu, kai pavesti uždaviniai yra įvykdyti.

3. Sudarant komisiją, pirmiausia nustatomas komisijos narių skaičius. Po to nustatomos Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo normos, taip pat terminas kandidatams į komisijos narius pasiūlyti.

4. Jeigu laiku pasiūlytų kandidatų į komisijos narius sąrašas nepakankamas, po vieną papildomą kandidatą posėdžio metu gali žodžiu siūlyti frakcijos, po jų - ir kiekvienas Seimo narys, kol bus reikiamas kandidatų skaičius.

5. Kiekvienas iš pateiktų kandidatų turi duoti žodinį, o jeigu pats posėdyje nedalyvauja, raštišką sutikimą dirbti komisijoje. Seimas balsuoja už visą taip suformuotą komisijos narių sąrašą. Jeigu jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama.

6. Kai kandidatai į komisijos narius siūlomi Seimo posėdyje ne pagal iš anksto skirtas normas ir nors 2 Seimo nariai pareiškia abejonę dėl kurio nors kandidato, dėl jo balsuojama atskirai. Jeigu posėdyje pasiūlytų kandidatų į komisijos narius yra daugiau, negu nustatytas komisijos narių skaičius, ir visi pasiūlyti kandidatai sutinka dirbti komisijoje, balsuojama atvirai biuleteniais su kandidatų sąrašu.

7. Komisijos negali būti sudarytos iš vienos frakcijos ar vieno komiteto atstovų, taip pat turi būti užtikrinta Seimo mažumos ir opozicijos teisė turėti savo atstovus laikinosiose komisijose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. KT76-N15/2019, 2019-12-18, paskelbta TAR 2019-12-18, i. k. 2019-20438

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

 

8. Seimo sprendimai šiame straipsnyje nurodytais klausimais po pateikimo svarstomi ir priimami tame pačiame posėdyje, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3054, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13145

 

72 straipsnis. Laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų sudarymo tvarka

1. Laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos sudaromos kontroliuoti, kaip vykdomi Seimo sprendimai, surinkti ir Seimui pateikti informaciją bei išvadas, reikalingas kilusiai problemai nagrinėti ir sprendimui priimti, taip pat kitais šiame statute numatytais atvejais.

2. Laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos šio statuto 71 straipsnyje nustatyta tvarka sudaromos ne mažiau kaip iš 5 narių.

3. Laikinoji kontrolės arba tyrimo komisija darbui gali pasitelkti atitinkamų sričių specialistų.

 

73 straipsnis. Iniciatyva sudaryti laikinąją kontrolės arba tyrimo komisiją

1. Iniciatyvos teisę sudaryti laikinąsias kontrolės arba tyrimo komisijas turi Seimo valdyba, komitetai, frakcijos ir ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė, jeigu tam tikrais atvejais šiame statute nenumatyta kitaip.

2. Iniciatoriai turi pateikti Seimui nutarimo dėl laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos sudarymo projektą, kuriame nurodomas tokios komisijos sudarymo tikslas, uždaviniai ir jos įgaliojimai.

3. Jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės arba tyrimo komisiją, spręsti dėl tokios komisijos sudarymo Seimas turi artimiausio posėdžio metu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

 

731 straipsnis. Komisijų sudėties keitimas

1. Laikinųjų komisijų sudėtis keičiama:

1) kai nutrūksta Seimo nario, kuris yra šios komisijos narys, įgaliojimai;

2) gavus motyvuotą laikinosios komisijos narį teikusios frakcijos teikimą;

3) kai laikinosios komisijos narys nusišalina nuo pareigų komisijoje atlikimo, nes jų atlikimas yra susijęs su privačiais jo interesais, dėl kurių galimas interesų konfliktas, ir laikinoji komisija šio statuto 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka nepriėmė sprendimo nepriimti nusišalinimo;

4) kai Etikos ir procedūrų komisija arba tam sudaryta tyrimo komisija nustato, kad Seimo narys, dalyvaudamas laikinojoje komisijoje, nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme ir šio statuto 18 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl interesų konflikto vengimo;

5) jeigu laikinosios komisijos narys negavo leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba jį prarado, kai komisijos veikla susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu.

2. Laikinųjų komisijų sudėtis gali būti keičiama ir dėl kitų konstituciškai pagrįstų priežasčių.

3. Jeigu laikinoji komisija buvo sudaryta pagal iš anksto nustatytas Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo normas, iš karto turi būti siūlomas naujas kandidatas į komisijos narius.

4. Keičiant laikinosios komisijos sudėtį, turi būti laikomasi šios komisijos sudarymo metu nustatytų Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo normų. Laikinosios komisijos, kuri buvo sudaryta ne pagal iš anksto nustatytas atstovavimo normas, sudėtis keičiama mutatis mutandis laikantis šio statuto 71 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatytos tvarkos.

5. Prireikus nustatyti naujas Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo normas, laikinosios komisijos turi būti sudaromos iš naujo.

6. Seimo nuolatinių komisijų sudėties pakeitimai tvirtinami šio statuto 44 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

7. Seimo sprendimai šiame straipsnyje nurodytais klausimais po pateikimo svarstomi ir priimami tame pačiame posėdyje, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

 

74 straipsnis. Komisijų darbo tvarka

1. Nuolat veikiančios komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas renkami ir tvirtinami komitetams nustatyta tvarka. Tokios komisijos pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti Seimo valdybos ar Vyriausybės narys bei kitos komisijos ar komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas. Laikinosios komisijos pirmininką skiria Seimas šio statuto 71 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3054, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13145

 

2. Komisijos išlaidų sąmatą tvirtina ir kitus su jos veikla susijusius klausimus paprastai sprendžia Seimo valdyba.

3. Jeigu Seimas nenutaria kitaip, komisijos savo įgaliojimų metu vadovaujasi komitetų darbo tvarkos nuostatais.

4. Nuolat veikianti komisija turi visas komitetų teises ir pareigas.

5. Laikinoji komisija, baigusi darbą, pateikia Seimui savo parengtą ar suredaguotą projektą arba išvadą, kurią Seimas patvirtina priimdamas nutarimą.

6. Laikinosios tyrimo ir kontrolės komisijos dirba pagal šio statuto 75-76 straipsniuose nustatytą darbo tvarką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1662, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 78-3070 (2008-07-10)

 

75 straipsnis. Laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos įgaliojimai ir darbo tvarka

1. Jeigu nagrinėjamas klausimas yra susijęs su valstybės paslaptimi, laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų posėdžiai uždari visiems asmenims, išskyrus kviestuosius, kurių sąrašas sudaromas pagal komisijos narių pageidavimus. Kitais atvejais laikinoji kontrolės arba tyrimo komisija rengti uždarus posėdžius gali tik gavusi Seimo pritarimą.

2. Laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos darbo metu surinkti duomenys, susiję su valstybės paslaptimi, neskelbiami.

3. Laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų įgaliojimus nustato įstatymas.

 

76 straipsnis. Laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos sprendimai

1. Laikinoji kontrolės arba tyrimo komisija, atlikusi pavestą darbą, surinktus ir apibendrintus duomenis, išvadą ir parengtą nutarimo projektą pateikia Seimui.

2. Dėl laikinosios kontrolės arba tyrimo komisijos nagrinėto klausimo Seimo posėdyje priimamas nutarimas.

3. Seimo nutarime gali būti pareikštas nepasitikėjimas Vyriausybe, ministru ar kitu valstybės institucijos vadovu, kurį skiria Seimas, arba teikiamos išvados dėl siūlomo apkaltos proceso.

4. Nepasitikėjimo atveju nutarimui priimti taikomi šio statuto 218 ar 222 straipsnių reikalavimai.

 

77 straipsnis. Etikos ir procedūrų komisijos sudarymas

1. Seime sudaroma nuolat veikianti Etikos ir procedūrų komisija. Ši komisija sudaroma laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo iš vienuolikos Seimo narių. Seimo daugumai priklausantys Seimo nariai pasiūlo į Etikos ir procedūrų komisiją penkis kandidatus iš Seimo daugumai nepriklausančių Seimo narių. Kitus šešis Seimo narius į Etikos ir procedūrų komisiją pasiūlo Seimo mažumai priklausantys Seimo nariai iš Seimo daugumai priklausančių Seimo narių.

2. Iš Etikos ir procedūrų komisijos narių Seimas patvirtina šios komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Etikos ir procedūrų komisijos pirmininku gali būti tik Seimo mažumai priklausantis Seimo narys, pirmininko pavaduotoju – Seimo daugumos atstovas.

3. Etikos ir procedūrų komisijos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Jeigu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. X-897, 2006-11-14, Žin., 2006, Nr. 124-4670 (2006-11-18)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1440, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19937

 

78 straipsnis. Etikos ir procedūrų komisijos veiklos kryptys ir įgaliojimai

1. Etikos ir procedūrų komisijos veiklos kryptys:

1) rengti teisės aktų, susijusių su Seimo narių veikla ir etika, projektus bei pasiūlymus;

2) vadovaujantis Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatomis, padėti Seimui, jo padaliniams, Seimo nariams ugdyti demokratiškumą, derinti įvairius požiūrius bei įsitikinimus, siekti moralinės santarvės, Seimo narių žmogiškų tarpusavio santykių;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3056, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13159

 

3) prižiūrėti, kaip laikomasi Seimo statuto bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių Seimo narių veiklą. Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų, komitetų bei komisijų pirmininkų, kitų Seimo narių siūlymu arba savo iniciatyva nagrinėti šių teisės aktų bei etikos pažeidimus, svarstyti kilusius Seimo narių konfliktus ir, jeigu reikia, pateikti išvadas Seimui, Seimo Pirmininkui ar Seimo valdybai;

4) Seimo, Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seimo posėdžio pirmininko, frakcijos prašymu nagrinėti ir teikti išvadas dėl procedūrinių ginčų;

5) nagrinėti Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų pateiktą informaciją dėl Seimo narių asmeninės veiklos, prieštaraujančios įstatymams, ir teikti išvadas Seimui;

6) kontroliuoti, ar lėšos, gautos iš valstybės biudžeto Seimo nario išlaidoms, susijusioms su jo parlamentine veikla, naudojamos pagal paskirtį;

7) analizuoti Seimo narių nedalyvavimo Seimo, Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose priežastis, skelbti Seimo interneto tinklalapyje informaciją apie be pateisinamų priežasčių Seimo narių praleistus posėdžius bei pavedimų nevykdymą;

8) nagrinėti rinkėjų, valstybės įstaigų, visuomeninių organizacijų laiškus bei pasiūlymus Seimo narių veiklos klausimais;

9) prižiūrėti, ar Seimo nariai laiku ir tinkamai deklaruoja privačius interesus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3056, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13159

 

10) remiantis Seimo narių privačių interesų deklaracijomis arba Seimo nario prašymu, parengti Seimo nariui rašytines rekomendacijas, kokių priemonių Seimo narys turėtų imtis, kad savo veiklą suderintų su Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymu ir šio statuto 18 straipsnyje nustatytais reikalavimais;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3056, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13159

 

11) savo iniciatyva arba gavusi pareiškimą, kad kuris nors Seimo narys savo veikloje nevykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ir šio statuto 18 straipsnyje nustatytų reikalavimų, gali atlikti šio Seimo nario veiklos tyrimą. Apie gautus pareiškimus, sprendimą atlikti tyrimą bei tyrimo rezultatus informuojamas Seimo Pirmininkas, pareiškimą pateikęs asmuo, Seimo narys, kurio veikla buvo tiriama, ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Jeigu tiriant Seimo nario veiklą nustatoma, kad Seimo narys nevykdė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ir šio statuto 18 straipsnyje nustatytų reikalavimų, apie tai nedelsiant pranešama Seimui;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3056, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13159

 

12) apsvarstyti kiekvieno Seimo nario kreipimąsi dėl jo teisių, nustatytų šiame statute, pažeidimo ir pateikti motyvuotą atsakymą;

13) nuolat kontroliuoti, ar Seimo nariai nepažeidžia Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 3 dalyse, šio statuto 6 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, ir Seimo pavedimu tirti Seimo narių veiklą;

14) pradėti tyrimą dėl galimo Seimo nario padaryto Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 3 dalyse, šio statuto 6 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimo.

2. Jeigu pradėjus tyrimą kyla įtarimų, kad Seimo narys pažeidė Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 3 dalyse, šio statuto 6 straipsnio 1 dalyje ar 15 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, Etikos ir procedūrų komisija pasiūlo Seimui pavesti jai atlikti Seimo nario veiklos tyrimą arba sudaryti laikinąją tyrimo komisiją. Seimo pavedimu atlikusi Seimo nario veiklos tyrimą ir nustačiusi, kad Seimo narys pažeidė Konstitucijos 60 straipsnio 1 ir 3 dalyse, šio statuto 6 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, Etikos ir procedūrų komisija kartu su atlikto tyrimo išvada pateikia Seimui nutarimo projektą dėl Seimo nario įgaliojimų nutraukimo Konstitucijos 63 straipsnio 7 punkte ir šio statuto 8 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais.

3. Jeigu tiriant Seimo nario veiklą kyla įtarimų, kad Seimo narys galimai šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir (ar) sulaužė priesaiką, Etikos ir procedūrų komisija ne mažesne kaip 4/5 visų komisijos narių balsų dauguma siūlo Seimui pradėti Seimo nariui apkaltos procesą.

4. Jeigu tiriant Seimo nario veiklą kyla įtarimų, kad Seimo narys galimai padarė nusikaltimą, Etikos ir procedūrų komisija artimiausiame Seimo posėdyje apie tai praneša Seimui ir nedelsdama raštu Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui.

5. Šio straipsnio 1 dalies 14 punkte ir 2, 3, 4 dalyse nustatytais atvejais Etikos ir procedūrų komisijos darbo tvarkai mutatis mutandis taikomos šio statuto 233–236 straipsnių nuostatos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

Nr. X-479, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5645 (2005-12-31)

Nr. XI-1618, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 126-5988 (2011-10-20)

 

79 straipsnis. Seimo kanceliarija

1. Seimo veiklą užtikrina ir Seimo narių buities klausimus sprendžia Seimo kanceliarija. Seimo kanceliarija veikia pagal Seimo valdybos patvirtintus nuostatus.

2. Seimo kanceliarija yra valstybės įstaiga. Ji turi juridinio asmens teises, atsiskaitomąją sąskaitą banke, antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.

3. Seimo kanceliarija valstybės turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka.

4. Seimo kanceliarijai vadovauja Seimo kancleris.

5. Seimo kanceliarija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais ir kitais teisės aktais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

 

80 straipsnis. Peticijų komisija ir peticijų nagrinėjimas Seime

1. Lietuvos Respublikos piliečių peticijoms nagrinėti Seime sudaroma nuolat veikianti Seimo Peticijų komisija.

2. Peticijų komisija sudaroma pagal šio statuto 71 straipsnio nuostatas.

3. Peticijų komisija nagrinėja Seimui adresuotas Lietuvos Respublikos piliečių peticijas.

4. Peticijų pateikimo ir jų nagrinėjimo tvarką nustato specialus įstatymas ir Peticijų komisijos darbo reglamentas.

5. Skundus Seimui dėl Seimo Peticijų komisijos sprendimų Seimo posėdyje pateikia Peticijų komisijos pirmininkas. Seimas šiuo klausimu priima motyvuotą Seimo nutarimą, kurio projektą pateikia Peticijų komisijos pirmininkas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1419, 1999 11 11, Žin., 1999, Nr. 97-2778 (1999 11 17)

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-325, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11553

 

801 straipsnis. Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos sudarymas ir jos veiklos uždaviniai

1. Šio statuto 71 straipsnyje nustatyta tvarka Seimo nutarimu, išlaikant frakcijų proporcinio atstovavimo principą, sudaroma Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija. Ši komisija sudaroma iš 7 Seimo narių ir yra nuolatinė.

2. Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos veiklos uždavinius ir teises, priimamus sprendimus ir narių teises bei pareigas nustato Kriminalinės žvalgybos įstatymas.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. IX-1580, 2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 54-2373 (2003-06-04)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-229, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 39-1896 (2013-04-16)

 

802 straipsnis. Neteko galios nuo 2020-12-11

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

 

803 straipsnis. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos sudarymas ir veiklos kryptys

1. Šio statuto 71 straipsnyje nustatyta tvarka Seimo nutarimu, išlaikant frakcijų proporcinio atstovavimo principą, sudaroma nuolatinė Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija.

2. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos veiklos kryptys:

1) svarstyti ir teikti Seimui ir Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo prioritetų ir įgyvendinimo;

2) svarstyti ir teikti Seimui ir Vyriausybei pasiūlymus dėl pasipriešinimo XX a. okupacijoms – laisvės kovų (ginkluotojo ir neginkluotojo pasipriešinimo) dalyvių ir nuo okupacijų bei SSRS vykdytos agresijos (po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo) nukentėjusių asmenų teisių ir jų įgyvendinimo;

3) inicijuoti svarbiausių Lietuvai istorinių įvykių paminėjimą, istorinių asmenybių ir istorinių datų įprasminimą;

4) inicijuoti ir (ar) organizuoti seminarus, konferencijas ir kitus renginius laisvės kovų įprasminimo ir valstybės istorinės atminties klausimais, aktyviai dalyvauti kitų institucijų rengiamuose tokio pobūdžio renginiuose.

3. Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija kasmet teikia Seimui savo veiklos ataskaitą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1607, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-13, i. k. 2018-18307

 

804 straipsnis. Neįgaliųjų teisių komisijos sudarymas ir veiklos kryptys

1. Šio statuto 71 straipsnyje nustatyta tvarka Seimo nutarimu, išlaikant frakcijų proporcinio atstovavimo principą, sudaroma nuolatinė Neįgaliųjų teisių komisija.

2. Neįgaliųjų teisių komisijos veiklos kryptys:

1) rengti ir teikti Seimui svarstyti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, taip pat teikti pasiūlymus neįgaliųjų ir asmenų, auginančių, prižiūrinčių ir slaugančių neįgalius asmenis, teisių įgyvendinimo klausimais;

2) atlikti parlamentinę kontrolę neįgaliųjų ir asmenų, auginančių, prižiūrinčių ir slaugančių neįgalius asmenis, teisių ir jų apsaugos įgyvendinimo klausimais, taip pat kitais komisijos kompetencijai priklausančiais klausimais;

3) koordinuoti veiksmingą valstybės valdymo institucijų ir kitų organizacijų bendradarbiavimą neįgaliųjų ir asmenų, auginančių, prižiūrinčių ir slaugančių neįgalius asmenis, teisių apsaugos įgyvendinimo klausimais;

4) skatinti, taip pat dalyvauti palaikant tarptautinius ir tarpparlamentinius Seimo ryšius su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir tarptautinėmis organizacijomis neįgaliųjų ir asmenų, auginančių, prižiūrinčių ir slaugančių neįgalius asmenis, teisių įgyvendinimo ir jų apsaugos klausimais;

5) atlikti teisinio reguliavimo stebėseną komisijos kompetencijai priklausančiais klausimais.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-328, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-21, i. k. 2021-11324

 

81 straipsnis. Seimo delegacijos tarptautinėse parlamentinėse organizacijose ir asamblėjose

1. Seimas, atsižvelgdamas į Seimo valdybos patvirtintus ilgalaikius Seimo tarptautinio bendradarbiavimo prioritetus ir Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas, tarptautinių parlamentinių organizacijų ir asamblėjų veikloje dalyvauja atstovaujamas Seimo delegacijų tarptautinėse parlamentinėse organizacijose ir asamblėjose. Seimo delegacijos tarptautinėse parlamentinėse organizacijose ir asamblėjose paprastai sudaromos Seimo pirmojoje sesijoje.

2. Seimas, atsižvelgdamas į tarptautinių parlamentinių organizacijų ir asamblėjų veiklą reglamentuojančius dokumentus, Seimo delegacijų tarptautinėse parlamentinėse organizacijose ir asamblėjose sudėtį nutarimu tvirtina laikydamasis nustatytų Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo normų.

3. Seimo delegacijų tarptautinėse parlamentinėse organizacijose ir asamblėjose pirmininkus ir jų pavaduotojus, teikdamas prioritetą suderinto Seimo daugumos ir Seimo mažumos atstovavimo principui, tvirtina Seimas Seimo Pirmininko teikimu, atsižvelgdamas į Seniūnų sueigos pasiūlymus dėl Seimo frakcijų atstovų, teikiamų į Seimo delegacijų tarptautinėse parlamentinėse organizacijose ir asamblėjose pirmininkų ir jų pavaduotojų pareigas.

4. Seimo delegacijų tarptautinėse parlamentinėse organizacijose ir asamblėjose posėdžius šaukia ir jiems vadovauja atitinkamos delegacijos  pirmininkas arba jo pavaduotojas.

5. Prireikus Užsienio reikalų komitetas išklauso Seimo delegacijos tarptautinėje parlamentinėje organizacijoje ar asamblėjoje pirmininko arba jo pavaduotojo informaciją tarptautinės parlamentinės organizacijos ar asamblėjos sesijoje ar kitame svarbiame susitikime svarstomais klausimais ir (ar) teikia dėl jų pasiūlymus ir rekomendacijas.

6. Seimo delegacijos tarptautinėje parlamentinėje organizacijoje ar asamblėjoje pirmininkas kartą per metus Užsienio reikalų komiteto posėdyje pristato Seimo delegacijos tarptautinėje parlamentinėje organizacijoje ar asamblėjoje veiklos ataskaitą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. XI-68, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 146-5868 (2008-12-20)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-396, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13832

 

811 straipsnis. Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės

1. Siekiant stiprinti dvišalius ar daugiašalius ryšius su užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva yra užmezgusi diplomatinius santykius, demokratiniuose rinkimuose išrinktais parlamentais, Seime sudaromos Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės.

2. Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės inicijuojamos laisvu Seimo narių apsisprendimu.

3. Seimo Pirmininkas, gavęs iniciatorių teikimą dėl Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės sudarymo, perduoda šį teikimą Užsienio reikalų komitetui apsvarstyti. Užsienio reikalų komitetui pritarus iniciatorių teikimui dėl Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės sudarymo, Seimo posėdžio pirmininkas Seimo posėdžio metu praneša Seimo nariams apie įsikūrusią Seimo tarpparlamentinių ryšių grupę, jos pirmininką, pirmininko pavaduotoją (pavaduotojus). Seimo posėdžio pirmininkui paskelbus apie įsikūrusią Seimo tarpparlamentinių ryšių grupę, laikoma, kad ji įregistruota.

4. Jeigu Užsienio reikalų komitetas nepritaria iniciatorių teikimui dėl Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės sudarymo, Seimo Pirmininkas tokį Užsienio reikalų komiteto sprendimą teikia svarstyti Seimui. Jeigu Seimas visų Seimo narių balsų dauguma nepritaria Užsienio reikalų komiteto sprendimui, Seimo Pirmininkas pateikia Seimo nariams šio straipsnio 3 dalyje nurodytą su ta Seimo tarpparlamentinių ryšių grupe susijusią informaciją.

5. Seimo Pirmininkas informuoja atitinkamos valstybės parlamentą apie įsikūrusią Seimo tarpparlamentinių ryšių grupę, jos pirmininką, pirmininko pavaduotoją (pavaduotojus). 

6. Seimo valdyba, atsižvelgdama į Užsienio reikalų komiteto rekomendacijas ir konkrečios Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės darbo intensyvumą, ekonominių, politinių ar moralinių aspektų svarbą, remia Seimo tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą – skiria lėšų Seimo tarpparlamentinių ryšių grupių kviestiems svečiams priimti ar Seimo tarpparlamentinių ryšių grupių narių vizitams pagal kitų valstybių tarpparlamentinių ryšių grupių kvietimus.

7. Seimo tarpparlamentinių ryšių grupių veiklą koordinuoja Užsienio reikalų komitetas. Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės pirmininkas kartą per metus pateikia Užsienio reikalų komitetui rašytinę Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės veiklos ataskaitą, o Užsienio reikalų komiteto prašymu – ją pristato. Užsienio reikalų komiteto posėdyje gali būti išklausyta ir kita aktuali Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės pirmininko informacija ir (ar) pateiktos rekomendacijos ir pasiūlymai dėl Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės veiklos.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-396, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13832

 

IV DALIS

SEIMO SESIJOS

 

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

PIRMOJI SEIMO SESIJA

 

82 straipsnis. Pirmosios Seimo sesijos sušaukimas

1. Seimas laikomas išrinktu, kai Vyriausioji rinkimų komisija paskelbia, kad yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių.

2. Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas.

3. Jeigu Respublikos Prezidentas nekviečia Seimo susirinkti, Seimo nariai renkasi patys kitą dieną pasibaigus 15 dienų terminui.

 

83 straipsnis. Pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis

1. Pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis paprastai prasideda 12 valandą Seimo rūmuose.

2. Pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jeigu šis negali ar atsisako, vietoj jo posėdį pradeda kitas vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jis vadovauja posėdžiams tol, kol išrenkamas Seimo Pirmininkas.

3. Po to renkami Seimo Pirmininko pavaduotojai.

4. Jauniausias pagal amžių Seimo narys yra skiriamas į pirmąją balsų skaičiavimo grupę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

 

84 straipsnis. Seimo darbo tvarka prasidėjus pirmajai Seimo sesijai

1. Prasidėjus Seimo pirmajai sesijai, skiriama laiko frakcijoms sudaryti ir Seniūnų sueigai suformuoti.

2. Po to Seimas paprastai dirba tokia tvarka:

1) pritaria ar nepritaria Respublikos Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko kandidatūrai;

2) sudaro Seimo komitetus ir tvirtina jų pirmininkus bei šių pavaduotojus;

3) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą ir sprendžia, ar jai pritarti;

4) sudaro sesijos darbų programą šio statuto numatyta tvarka.

 

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

BENDRIEJI SESIJOS ORGANIZAVIMO KLAUSIMAI

 

85 straipsnis. Seimo sesijos

1. Seimas kasmet renkasi į dvi eilines pavasario ir rudens sesijas.

2. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną ir baigiasi birželio 30 dieną.

3. Rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną.

4. Seimas gali nutarti sesiją pratęsti. Seimo nutarimas dėl sesijos pratęsimo po pateikimo svarstomas ir priimamas tame pačiame posėdyje, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3054, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13145

 

5. Jeigu sesijos pradžios diena yra ne darbo diena, tą dieną rengiamas tik 1 posėdis.

6. Seimo nariai į eilines sesijas renkasi be atskiro kvietimo.

7. Sesija pradedama ir baigiama Seimo posėdžiuose Lietuvos valstybės himnu.

 

86 straipsnis. Neeilinių sesijų sušaukimas

1. Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne mažiau kaip 1/3 visų Seimo narių siūlymu, kuris turi būti jam įteiktas raštu, o Konstitucijos 142 ir 144 straipsniuose numatytais atvejais - Respublikos Prezidentas.

2. Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytais atvejais Seimo Pirmininkas turi teisę sušaukti neeilinę sesiją. Ji šaukiama ne vėliau kaip per 24 valandas nuo Konstitucijos 89 straipsnio pirmojoje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimo. Seimo posėdis negali būti pradėtas, jei nėra ne mažiau kaip 1/3 Seimo narių pasirašyto siūlymo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-325, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11553

 

3. Konstitucijos 101 straipsnio antrojoje dalyje nustatytais atvejais Seimo Pirmininkas turi teisę sušaukti neeilinę sesiją. Ji šaukiama ne vėliau kaip per 7 dienas nuo Konstitucijos 101 straipsnio antrojoje dalyje numatytų aplinkybių atsiradimo. Seimo posėdis negali būti pradėtas, jei nėra ne mažiau kaip 1/3 Seimo narių pasirašyto siūlymo.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-325, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11553

 

4. Seimo valdyba turi pranešti visiems Seimo nariams apie neeilinę sesiją ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki sesijos pradžios, išskyrus neatidėliotinus atvejus.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-325, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11553

 

5. Neeilinėje sesijoje svarstomi tik jos iniciatorių pateikti klausimai. Neeilinės sesijos darbų programą tvirtina Seimas.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-325, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11553

 

6. Neeilinės sesijos trukmė negali viršyti 15 dienų. Tarp neeilinių sesijų turi būti ne mažesnė kaip 10 dienų pertrauka, išskyrus neatidėliotinus atvejus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1812, 2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 108-4817 (2003-11-19)

 

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-325, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11553

 

87 straipsnis. Seimo posėdžių vieta

1. Seimo posėdžiai vyksta Vilniuje, Seimo rūmuose.

2. Kai Seimas negali susirinkti Seimo rūmuose, Seimo Pirmininkas arba Seimo valdyba gali laikinai paskirti kitą posėdžių vietą. Apie šį sprendimą turi būti pranešta visiems Seimo nariams.

3. Susirinkęs į laikinai paskirtą posėdžių vietą, Seimas išklauso Seimo Pirmininko arba Seimo valdybos informaciją apie priežastis, privertusias pakeisti Seimo posėdžių vietą.

 

88 straipsnis. Seimo posėdžių sekretoriatas

1. Seimo posėdžių sekretoriatas yra Seimo kanceliarijos struktūrinis padalinys, kuris aptarnauja Seimo posėdžius, Seimo seniūnų sueigos posėdžius ir vykdo su tuo susijusius Seimo Pirmininko ir jo pavaduotojų nurodymus.

2. Seimo posėdžių sekretoriatas:

1) registruoja visus teikiamus įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus ir jų naujas redakcijas, išvadas ir pasiūlymus;

2) priima iš Seimo komitetų, Seimo narių ir Vyriausybės pasiūlymus dėl sesijos darbų programos sudarymo ir perduoda juos Seimo Pirmininkui;

3) atsako, kad posėdžiui reikalinga medžiaga būtų laiku pateikta Seimo posėdžio pirmininkui, Seimo nariams, Seimo komitetams, frakcijoms ir Respublikos Prezidentui bei Vyriausybei;

4) registruoja posėdyje dalyvaujančius Seimo narius, priima iš Seimo narių pareiškimus dėl negalėjimo dalyvauti posėdyje iš anksto numatytų balsavimų metu ir praneša apie tai Etikos ir procedūrų komisijai;

5) priima iš Seimo narių pageidavimus paklausti pranešėją, dalyvauti diskusijoje, pasisakyti dėl balsavimo motyvų ir perduoda juos Seimo posėdžio pirmininkui;

6) registruoja Seimo narių klausimus ir paklausimus Vyriausybės nariams arba valstybės institucijų vadovams ir persiunčia atitinkamiems pareigūnams;

7) padeda Seimo posėdžio pirmininkui užtikrinti, kad Seimo posėdžiai vyktų pagal Seimo statuto reikalavimus;

8) užtikrina tinkamą techninį posėdžių parengimą ir aptarnavimą, pasirūpina posėdžių vertimu;

9) teikia informaciją apie posėdžius Seimo nariams, Seimo komitetams, frakcijoms, Respublikos Prezidentui bei Vyriausybei, Seimo kanceliarijos padaliniams;

10) vykdo kitus Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų ir Seimo kanclerio nurodymus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. XII-707, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 136-6913 (2013-12-28)

 

 

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

SESIJOS DARBŲ PROGRAMA IR POSĖDŽIŲ DARBOTVARKĖ

 

89 straipsnis. Seimo sesijos darbų programa

1. Seimo sesijų, išskyrus pirmąją, rengimą organizuoja Seimo Pirmininkas. Jis kartu su Seimo Pirmininko pavaduotojais ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki sesijos pradžios parengia Seimo sesijos darbų programos ir sesijos pirmosios savaitės posėdžių darbotvarkių projektus.

2. Seimo sesijos darbų programos projektas skelbiamas Seimo interneto svetainėje.

3. Seimo sesijos darbų programos projekte nurodoma, kokie Seimo komitetai yra atsakingi už į programą įtrauktus klausimus, kada numatoma pateikti klausimą Seimo posėdyje.

4. Seimo sesijos darbų programos projektą apsvarsto Seniūnų sueiga, gavusi rašytinius Respublikos Prezidento ir Vyriausybės pasiūlymus. Seniūnų sueiga gali projekte daryti pataisas ir papildymus šio statuto 37 straipsnyje nustatyta tvarka.

5. Seimo sesijos darbų programos projektas su Seniūnų sueigos pataisomis, papildymais ir rekomendacijomis pateikiamas svarstyti Seimui.

6. Pirmojoje naujai išrinkto Seimo sesijoje darbų programą Seimas paprastai svarsto ir tvirtina šio statuto 84 straipsnyje nurodytu metu. Kitos Seimo sesijos pradedamos darbų programos aptarimu ir tvirtinimu.

7. Atskiri Seimo sesijos darbų programos punktai Seime aptariami ir dėl jų balsuojama ta pačia tvarka, kaip įstatymų priėmimo metu dėl straipsnių.

8. Seimo sesijos darbų programą Seimas vėliau gali tikslinti šio statuto nustatyta tvarka. Seimo nutarimai dėl Seimo sesijos darbų programos pakeitimo po pateikimo svarstomi ir priimami tame pačiame posėdyje, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3054, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13145

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

 

90 straipsnis. Savaitės posėdžių darbotvarkės parengimas

1. Pagal patvirtintą sesijos darbų programą Seimo Pirmininkas kartu su Seimo Pirmininko pavaduotojais sudaro detalų savaitės posėdžių darbotvarkės projektą ir pateikia jį svarstyti Seniūnų sueigai. Pasiūlymus teikia Seimo valdybos nariai, Seniūnų sueigos nariai, komitetai, kiti Seimo nariai ir Vyriausybė.

2. Savaitės darbotvarkėje turi būti nurodytas posėdžių laikas, svarstomi klausimai, projekto registracijos numeris, svarstymo stadija, pranešėjai bei papildomi pranešėjai. Kartu Seimui turi būti pranešta apie nepriimtus pasiūlymus.

3. Jeigu savaitės posėdžių metu nespėjama išnagrinėti kurio nors klausimo, jis įrašomas be balsavimo į kitos savaitės darbotvarkę.

4. Į savaitės posėdžių darbotvarkę įrašomi klausimai, kuriems pagal šio statuto devynioliktajame skirsnyje numatytus reikalavimus yra tinkamai parengti įstatymų, nutarimų ar kitų aktų projektai, išskyrus šio statuto numatytus atvejus.

5. Seniūnų sueiga savo posėdyje sprendžia, ar pritarti kiekvienam pateiktos savaitės darbotvarkės punktui šio statuto 37 straipsnyje nustatyta tvarka.

6. Jeigu Seniūnų sueiga teikia Seimui į savaitės posėdžių darbotvarkę įrašyti klausimą, kuris nėra įtrauktas į Seimo sesijos darbų programą, į Seimo savaitės posėdžių darbotvarkę šis klausimas gali būti įrašytas atskiru Seimo protokoliniu sprendimu. Tokiu atveju Seimo sesijos darbų programos keisti nereikia.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

 

7. Jeigu numatoma dirbti vieną dieną per savaitę, Seniūnų sueiga gali teikti iš karto posėdžių dienos darbotvarkę. Tokiu atveju jos parengimui, priėmimui ir keitimui taikomi tie patys reikalavimai kaip ir savaitės posėdžių darbotvarkei.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

 

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

 

91 straipsnis. Savaitės posėdžių darbotvarkės tvirtinimas

1. Savaitės posėdžių darbotvarkės projektas, kuriam pritarta Seniūnų sueigoje, Seimo posėdyje nesvarstomas, iš karto balsuojama dėl jo patvirtinimo, išskyrus šio statuto 90 straipsnio 6 dalyje nustatytą atvejį. Šio statuto 90 straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju pirma balsuojama dėl klausimų, kurie neįtraukti į Seimo sesijos darbų programą, įtraukimo į Seimo savaitės posėdžių darbotvarkę, o po to – dėl visos darbotvarkės patvirtinimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

 

2. Tie darbotvarkės punktai, kurie Seniūnų sueigos pateikti kaip rekomendacijos, taip pat visas darbotvarkės projektas, jeigu Seimas jo balsuodamas nepatvirtino, turi būti aptarti Seimo posėdyje. Tokiu atveju pasiūlymus gali teikti Seimo valdybos nariai, komitetai, frakcijos, Vyriausybė.

3. Jeigu Seniūnų sueiga dėl kokių nors priežasčių negalėjo pritarti savaitės posėdžių darbotvarkės projektui, Seimui jį gali pateikti Seimo Pirmininkas. Tokiu atveju taikoma šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyta tvarka.

 

92 straipsnis. Privalomas klausimų įtraukimas į darbotvarkę

1. Ne mažesnės kaip 1/3 Seimo narių grupės raštišku reikalavimu klausimas į sesijos darbų programą, savaitės ar kitos dienos darbotvarkę įrašomas privalomai, jeigu jis yra parengtas ir svarstyti pasirengta šio statuto numatyta tvarka. Tokiam klausimui svarstyti skiriama ne daugiau kaip 1,5 valandos, jeigu Seimas šio laiko nenusprendžia pratęsti.

2. Jeigu Respublikos Prezidentas prašo, jo teikiami klausimai ir pranešimai į posėdžio darbotvarkę įrašomi privalomai (be balsavimo).

3. Vyriausybė turi teisę prašyti į Seimo savaitės posėdžių darbotvarkę įtraukti Vyriausybės pranešimą svarbiu klausimu. Seimui nutarus, po tokio pranešimo gali vykti diskusija.

4. Daugiau kaip 1/10 visų Seimo narių raštišku reikalavimu į kitos posėdžių dienos darbotvarkę privalomai įrašoma diskusija dėl ypač svarbios problemos. Diskusijai skiriama ne daugiau kaip 30 minučių, jeigu Seimas nenusprendžia šią diskusiją pratęsti. Po svarstymo Seimas gali pavesti tą problemą išnagrinėti kuriam nors komitetui ar komisijai. Vieno posėdžio metu gali būti surengta tik viena tokia diskusija.

 

93 straipsnis. Dienos posėdžių darbotvarkė

1. Seimo Pirmininkas kartu su Seimo Pirmininko pavaduotojais pagal patvirtintą savaitės posėdžių darbotvarkę sudaro detalų kiekvienos posėdžių dienos darbotvarkės projektą, kuriame kiekvienam klausimui atskirai turi būti nurodytas pranešėjas ir svarstymo ar balsavimo laikas.

2. Šis darbotvarkės projektas Seime svarstomas ir priimamas ankstesnę posėdžių dieną.

3. Jeigu dienos posėdžių darbotvarkės projektui yra pritarta Seniūnų sueigoje, Seimo posėdyje jis nesvarstomas, iš karto balsuojama dėl darbotvarkės patvirtinimo.

4. Jeigu Seniūnų sueigoje dienos posėdžių darbotvarkės projektui nepritarta, papildomus siūlymus gali teikti Seimo valdybos nariai, komitetai, frakcijos ir Vyriausybė, tačiau tik pagal patvirtintą savaitės posėdžių darbotvarkę.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

 

94 straipsnis. Papildomų klausimų įtraukimas į darbotvarkę ir klausimų išbraukimas

iš darbotvarkės

1. Teisę Seimo posėdyje siūlyti papildomai įrašyti klausimus į priimtą savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkę arba išbraukti klausimus iš priimtos savaitės ar dienos posėdžių darbotvarkės turi Seimo valdyba, Seniūnų sueiga, Vyriausybė ir Seimo narių frakcija.

2. Pasiūlymas papildomus klausimus įrašyti į darbotvarkę arba klausimus išbraukti iš darbotvarkės gali būti priimtas, jeigu už jį balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.

3. Jeigu pasiūlymui papildomus klausimus įrašyti į darbotvarkę arba klausimus išbraukti iš darbotvarkės nepritarta, pakartotinai jį pateikti galima tik kitą dieną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1064, 2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3887 (2002-09-18)

 

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

SEIMO POSĖDŽIAI

 

95 straipsnis. Seimo posėdžių kalba

Seime posėdžiai vyksta lietuvių kalba. Jos nemokantys svečiai, ekspertai ir liudytojai turi teisę kalbėti kita kalba, jeigu ne vėliau kaip prieš 6 valandas apie tai praneša Seimo posėdžių sekretoriatui, kuris turi pasirūpinti vertimu.

 

96 straipsnis. Seimo posėdžių periodiškumas

1. Seimo sesijos metu paprastai rengiami 4 posėdžiai per savaitę - po 2 antradienį ir ketvirtadienį, o kas 3 savaitės daromos vienos savaitės plenarinių posėdžių pertraukos.

2. Kitomis savaitės dienomis ir tą savaitę, kai nėra plenarinių posėdžių, Seimo valdybos nustatytu laiku rengiami Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, frakcijų, komitetų ir komisijų posėdžiai, Seimo narių susitikimai su rinkėjais, savivaldybių atstovais.

3. Preliminarų Seimo sesijos posėdžių grafiką tvirtina Seimo valdyba.

 

97 straipsnis. Seimo posėdžių darbotvarkė

1. Kiekvienos dienos vakarinio posėdžio paskutinės 20 minučių skiriamos Seimo nariams pareikšti nuomonę dėl svarbių valstybės problemų. Tai transliuojama per nacionalinį radiją.

2. Norintieji kalbėti iki rytinio posėdžio įteikia Seimo posėdžių sekretoriatui raštišką prašymą. Seimo posėdžių sekretoriatas gautus prašymus perduoda posėdžio pirmininkui.

3. Dėl Seimo narių pareikštos nuomonės nediskutuojama. Seimas gali be diskusijų pritarti Seimo nario siūlymui pavesti problemą ištirti atitinkamam Seimo komitetui ar komisijai. Seimo komitetas ar komisija šią problemą privalo pradėti nagrinėti ne vėliau kaip po savaitės.

4. Antradienio vakarinio posėdžio 30 minučių skiriama Vyriausybės pusvalandžiui – atskirų Vyriausybės narių, Seimo pareigūnų, Seimo paskirtų valstybės institucijų vadovų, išskyrus Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus, taip pat kitų valstybės institucijų vadovų atsakymams į Seimo narių klausimus, o ketvirtadienio rytinio posėdžio dalis paprastai skiriama Vyriausybės valandai.

5. Kas trečiojo ketvirtadienio vakarinio posėdžio darbotvarkę sudaro Seimo opozicijos frakcijos. Seimo valdyba, atsižvelgdama į proporcinio Seimo opozicijos frakcijų atstovavimo principą, iki eilinės Seimo sesijos pradžios paskiria frakciją arba jų koaliciją, atsakingas už tokių posėdžių darbotvarkes. Šiuo atveju tokių posėdžių darbotvarkės Seimo posėdyje nebetvirtinamos, tačiau turi būti pateikiamos kartu su savaitės darbotvarkės projektu.

6. Kiekvieno ketvirtadienio, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus ketvirtadienius, vakarinio posėdžio pabaigoje ne daugiau kaip 2 valandos skiriamos Seimo narių įregistruotiems projektams svarstyti. Šie projektai į darbotvarkę įrašomi, jeigu tam neprieštarauja daugiau kaip 1/3 Seimo narių, pagal jų registravimo eilę. Seimo narys gali prašyti Seimo, kad jo įregistruoto projekto svarstymas būtų atidėtas, tačiau tokiu atveju į darbotvarkę jis gali būti įtrauktas tik tada, kai jo svarstymui eilė ateis iš naujo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1064, 2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3887 (2002-09-18)

 

98 straipsnis. Seimo posėdžių laikas bei Seimo narių registracija

1. Rytinis Seimo posėdis paprastai rengiamas nuo 10 valandos, vakarinis – nuo 14 valandos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1904, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-16, i. k. 2019-00607

 

2. Seimo nariai registruojami kiekvieno posėdžio pradžioje ir prieš iš anksto numatytus balsavimus.

3. Seimo posėdžio pirmininko sprendimu arba Seimo narių frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/2 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, Seimo posėdis gali būti pratęstas, jeigu Seimas nesuspėjo išnagrinėti visų patvirtintos darbotvarkės klausimų.

 

99 straipsnis. Nenumatytas Seimo posėdis

1. Nenumatytas Seimo posėdis turi būti surengtas, jeigu to raštu reikalauja Respublikos Prezidentas, ne mažesnė kaip 1/3 visų Seimo narių grupė, Seimo valdyba, o Konstitucijos 89 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais – Seimo Pirmininkas.

2. Nenumatytame Seimo posėdyje svarstomi tik tie klausimai, kuriuos pateikia posėdžio iniciatoriai.

3. Apie nenumatyto Seimo posėdžio rengimą ir pateiktus svarstyti klausimus Seimo valdyba praneša Seimo nariams arba eilinio Seimo posėdžio metu, arba per visuomenės informacijos priemones likus ne mažiau kaip 6 valandoms iki to posėdžio pradžios.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1812, 2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 108-4817 (2003-11-19)

 

100 straipsnis. Seimo posėdžio pirmininkas

1. Seimo posėdžiams pirmininkauja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas.

2. Seimo posėdžio pirmininkas:

1) žodžiu ir plaktuko smūgiu skelbia posėdžio pradžią ir pabaigą, prireikus gali paskelbti darbotvarkėje nenumatytą posėdžio pertrauką;

2) rūpinasi Seimo posėdžių darbo tvarka, stebi, kad juose būtų laikomasi šio statuto, kontroliuoja, kaip savo pareigas atlieka Balsų skaičiavimo grupė ir Seimo posėdžių sekretoriatas;

3) nedalyvauja diskusijose ir negali kitaip daryti Seimo nariams įtakos dėl priimamų sprendimų;

4) suteikia Seimo nariams žodį, vadovauja svarstymams, gali Seimo narių paklausti, patikslindamas pasiūlymų esmę;

5) stebi kalbų trukmę; jeigu ji viršijama, įspėja kalbėtoją, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;

6) jeigu Seimas neprieštarauja, kalbėjimo laiką gali pratęsti;

7) jeigu kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės, gali jį įspėti, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;

8) jeigu Seimas neprieštarauja, gali suteikti žodį ir kitiems asmenims;

9) remdamasis svarstymų rezultatais, formuluoja klausimus balsuoti, vadovaudamasis šiuo statutu, nustato balsavimo tvarką, skelbia balsavimo pradžią ir pagal balsų skaičiavimo grupės ar elektroninės sistemos pateiktus duomenis skelbia balsavimo rezultatus;

10) įspėja Seimo narius, jeigu šie nesilaiko statuto, triukšmauja salėje, viešai įžeidžia Respublikos Prezidentą, Seimą, jo Pirmininką, Seimo narius, Vyriausybę, Ministrą Pirmininką ar ministrus, ir gali teikti pasiūlymus dėl įspėjimo įrašymo į protokolą, apsvarstymo Etikos ir procedūrų komisijoje arba Seimo nario pašalinimo iš salės;

11) priima sprendimą pašalinti iš posėdžių salės kviestus asmenis ar akredituotus žurnalistus, jeigu šie trukdo posėdžiui;

12) priimdamas sprendimus, Seimo narių reikalavimu paskelbia, kokiu statuto straipsniu remiasi;

13) pasirašo Seimo posėdžio protokolą, taip pat vizuoja posėdyje priimtus įstatymus ir kitus aktus.

 

101 straipsnis. Atviri ir uždari Seimo posėdžiai

1. Seimo posėdžiai paprastai yra atviri.

2. Seimui nutarus, taip pat Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui pareikalavus, išimties tvarka rengiamas uždaras posėdis, kuriame, be Seimo narių, gali dalyvauti tik specialiai į šį posėdį kviesti asmenys ir, jeigu reikia, Posėdžių sekretoriato darbuotojai.

3. Teisę siūlyti surengti uždarą posėdį turi Seimo valdyba, frakcijos, komitetai, šį pasiūlymą būtinai motyvuodami.

4. Be Seimo nutarimo nei Seimo nariai, nei kiti uždaro posėdžio dalyviai neturi teisės skleisti informaciją apie uždaro posėdžio turinį.

 

102 straipsnis. Seimo posėdžių svečiai ir stebėtojai

1. Seimo Pirmininkas ar Seimo valdyba gali pakviesti kalbėti posėdžiuose žymiausius Lietuvos Respublikos svečius: užsienio valstybių vadovus, vyriausybių narius, parlamentinių delegacijų vadovus, lietuvių išeivijos organizacijų pirmininkus.

2. Kiti garbingi svečiai gali būti pakviesti stebėti sesijos posėdžių.

3. Respublikos Prezidentas, Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas bei Seimo sudaromų valstybės institucijų vadovai gali dalyvauti posėdžiuose be atskiro kvietimo ir diskusijose išdėstyti savo nuomonę, kai svarstomi su jų veikla susiję klausimai. Apie jų dalyvavimą pažymima posėdžio protokole.

4. Atviri Seimo posėdžiai yra vieši. Juos stebėti gali visi leidimus įeiti į Seimo rūmus turintys asmenys. Posėdžių stebėjimo tvarką posėdžių salėje nustato Seimo valdyba.

5. Posėdžių salės parteryje posėdžių metu gali būti tik Seimo nariai, Posėdžių sekretoriato darbuotojai ir asmenys, kuriems yra suteiktas žodis.

 

103 straipsnis. Seimo narių pasitarimas

1. Kai kuriems klausimams preliminariai aptarti Seimas gali surengti visų Seimo narių pasitarimą, kuriame šio statuto taisyklės negalioja. Pasitarimo metu Seimas jokių sprendimų nepriima.

2. Seimo nariai išsirenka pasitarimo pirmininką ir gali nustatyti laikiną pasitarimo reglamentą.

 

104 straipsnis. Pranešimai, kalbos bei atsakymai į klausimus

1. Visi pranešimai Seimo posėdyje skaitomi iš centrinės tribūnos.

2. Statuto 106 straipsnyje išvardytais atvejais galima kalbėti ir iš Seimo nario vietos bei prie salėje esančių mikrofonų.

3. Posėdžio metu kalbėti galima tik posėdžio pirmininkui leidus.

4. Svarstant kiekvieną klausimą paprastai daromas vienas pagrindinis ir vienas papildomas pranešimas.

5. Pranešimo trukmę nustato posėdžio pirmininkas, suderinęs su pranešėju. Paprastai ji neturi viršyti 30 minučių.

6. Papildomam pranešimui skiriama iki 15 minučių, baigiamajam žodžiui ir kalbėti diskusijoje Vyriausybės ar komiteto vardu skiriama iki 10 minučių, frakcijos vardu - iki 7 minučių, o savo vardu - iki 5 minučių. Jeigu prieš prasidedant Seimo diskusijai yra priimamas nutarimas apriboti diskusijos trukmę, frakcijoms skirtas diskusijos laikas yra dalijamas proporcingai frakcijų dydžiui ir frakcijų seniūnai informuoja posėdžio pirmininką, kas iš frakcijos narių ir kiek laiko kalbės.

7. Projekto pateikimo metu pranešimui skiriama 10 minučių, o atsakymams į Seimo narių klausimus - ne daugiau kaip 10 minučių.

8. Atsakymas į vieną klausimą neturi trukti ilgiau kaip 3 minutes, o pats klausimas - ne ilgiau kaip 1 minutę.

9. Klausti galima tik po vieną klausimą. Dar kartą klausti leidžiama tik po to, kai klausiantysis iš naujo sulaukia eilės.

10. Atsakymus į klausimus, Seimui nutarus, galima nutraukti anksčiau laiko, jeigu pasiūlymą paremia dar bent vienas Seimo narys.

 

105 straipsnis. Diskusijų organizavimo tvarka

1. Užsirašyti kalbėti pradedama likus valandai prieš pirmąjį tos dienos, kurią numatyta klausimą svarstyti, posėdį, o baigiama - iki klausimo svarstymo pradžios. Tada posėdžio pirmininkas turi paskelbti diskusijoje dalyvausiančiųjų sąrašą. Kalbėti užsirašoma Posėdžių sekretoriate.

2. Diskusijoje žodis kalbėtojams suteikiamas pagal užsirašymo eilę. Posėdžio pirmininkas gali keisti šią eilę, kad diskusijoje proporcingiau būtų atstovaujama frakcijoms, komitetams, argumentuojama “už” ir “prieš”.

3. Seimo narys gali atsisakyti kalbėti. Jei jis, neįspėjęs posėdžio pirmininko, išeina iš posėdžių salės ir nebūna, kai jam suteikiamas žodis, laikoma, kad jis atsisakė kalbėti. Seimo nariai negali vienas kitam perduoti kalbėti skirto laiko.

 

106 straipsnis. Kalbos dėl procedūros ir kitais klausimais

1. Kiekvienu darbotvarkės klausimu diskusijoje Seimo nariai turi teisę kalbėti ne daugiau kaip vieną kartą.

2. Išimtį sudaro klausimai, replikos, kalbos dėl balsavimo motyvų ar procedūros, diskusijos nutraukimo klausimai, pasiūlymai atmesti projektą ar atidėti svarstomą klausimą.

3. Šiais atvejais iš anksto užsirašyti nereikalaujama, tačiau tuo pačiu darbotvarkės klausimu Seimo narys turi teisę tik vieną kartą klausti, kalbėti ar pasakyti repliką, o dėl balsavimo motyvų - vieną kartą kalbėti prieš kiekvieną balsavimą.

4. Replikos sakomos reaguojant į kieno nors kalbą arba prašant ką nors paaiškinti. Ar suteikti žodį replikai, sprendžia posėdžio pirmininkas.

5. Kalbos dėl procedūros, diskusijos nutraukimo, klausimo atidėjimo ar projekto atmetimo ir replikos turi prioritetą prieš nagrinėjamą klausimą. Žodis šiais atvejais suteikiamas tuo metu kalbančiajam baigus kalbėti, o trukmė neturi viršyti 2 minučių. Šio statuto numatytais atvejais po tokių kalbų gali būti balsuojama.

6. Posėdžio pirmininkas gali minėtas kalbas nutraukti, jeigu kalbama ne dėl to, dėl ko buvo suteiktas žodis.

 

107 straipsnis. Kalbos dėl balsavimo motyvų

1. Dėl balsavimo motyvų galima kalbėti po to, kai posėdžio pirmininkas paskelbia, dėl ko bus balsuojama, ir paklausia, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų. Kalbos trukmė negali viršyti
2 minučių.

2. Kai balsuojama dėl viso klausimo ar įstatymo projekto priėmimo, dėl balsavimo motyvų gali kalbėti “už” ir “prieš” ne daugiau kaip po 4 Seimo narius. Posėdžio pirmininkas pirmenybę kalbėti suteikia frakcijų seniūnams arba kalbantiesiems frakcijų vardu.

3. Kitais atvejais dėl balsavimo motyvų gali kalbėti “už” ir “prieš” po 1 Seimo narį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1064, 2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3887 (2002-09-18)

 

108 straipsnis. Diskusijų nutraukimas ir apribojimas

1. Diskusija nutraukiama Seimui nutarus, išskyrus atvejus, kai šio statuto numatyta kitokia diskusijos baigimo tvarka.

2. Pasiūlymas diskusiją nutraukti gali būti pateiktas pasisakius ne mažiau kaip 2 kalbėtojams ir be aptarimo teikiamas balsuoti, jeigu jį paremia dar bent vienas Seimo narys. Prieš tai posėdžio pirmininkas turi pranešti, kiek buvo užsirašiusiųjų kalbėti ir kiek jau kalbėjo.

3. Nutarus diskusiją nutraukti, posėdžio pirmininkas privalo leisti pasisakyti pagal eilę dar vienam Seimo nariui ir visiems, kurie dar turi teisę kalbėti pagal šio straipsnio 4 dalį. Be to, pranešėjas dar gali tarti baigiamąjį žodį.

4. Be eilės vieną kartą kalbėti diskusijoje gali Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas ir Seimo opozicijos lyderis.

5. Jeigu Vyriausybės nariai, taip pat frakcijos ar komiteto vienas atstovas apie savo pageidavimą kalbėti praneša Posėdžių sekretoriatui iki diskusijos nutraukimo, jie išlaiko teisę kalbėti, net jeigu nutariama diskusiją nutraukti.

6. Seimas gali iš anksto apriboti bendrą diskusijų kiekvienu klausimu trukmę arba kalbėtojų skaičių. Tuomet teikimai nutraukti diskusiją nepriimami.

7. Jeigu diskusiją nutraukti prieštarauja opozicinė frakcija ir jos siūlymą paremia 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, diskusija tęsiama toliau.

 

109 straipsnis. Klausimo svarstymo pertrauka ir svarstymo atidėjimas

1. Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo pradžios posėdžio pirmininko reikalavimu, pagrindinio komiteto reikalavimu, taip pat frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, arba opozicinės frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/5 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, daroma neeilinė, ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 1 valandos, klausimo svarstymo pertrauka arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui.

2. Svarstant klausimą, daryti tokias pertraukas ar atidėti svarstymą galima iš viso tik 2 kartus. Tame pačiame posėdyje daroma tik viena to paties klausimo svarstymo neeilinė pertrauka.

3. Jeigu svarstant klausimą buvo akivaizdžiai pažeistas šis statutas, komitetas, rengęs įstatymo ar kito teisės akto projektą, frakcija arba Etikos ir procedūrų komisija turi teisę reikalauti, kad klausimo svarstymas būtų atidėtas, bet ne ilgiau kaip savaitei.

 

110 straipsnis. Seimo nario kalba asmeniniu klausimu

1. Jeigu kitų kalbose Seimo nario elgesys ar žodžiai pateikiami iškreipti, jis turi teisę posėdžio pirmininko prašyti leisti kalbėti asmeniniu klausimu iki 2 minučių.

2. Jei posėdžio pirmininkas nesutinka, Seimo narys turi teisę prašyti, kad dėl leidimo jam kalbėti asmeniniu klausimu būtų balsuojama.

3. Žodis asmeniniu klausimu Seimo nariui suteikiamas baigus svarstyti klausimą.

 

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

BALSAVIMAS IR BALSŲ SKAIČIAVIMAS

 

111 straipsnis. Balsavimo būdai ir tvarka

1. Dėl Seimo posėdžiuose svarstomų klausimų balsuojama atvirai, išskyrus šio statuto numatytus atvejus.

2. Įstatymai ir Seimo nutarimai priimami balsuojant elektronine balsų skaičiavimo sistema. Taip pat yra balsuojama dėl atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų įstatymo straipsnių ar teiginių, protokolinių nutarimų ir sesijos darbų programos, posėdžių darbotvarkės bei kitų klausimų. Duomenys apie kiekvieno Seimo nario balsavimą yra vieši. Posėdžio pirmininkui nutarus, dėl šių klausimų gali būti balsuojama rankos pakėlimu.

3. Kaip naudotis elektronine balsų skaičiavimo sistema, nustato atskira Seimo valdybos patvirtinta instrukcija.

4. Seimo nariai balsuoja asmeniškai. Balso teisė negali būti perduota kitiems asmenims.

 

112 straipsnis. Balsavimo procedūra

1. Balsavimo procedūros pradžią žodžiu skelbia posėdžio pirmininkas.

2. Posėdžio pirmininkas taip pat turi pranešti Seimo nariams, kiek balsų reikia sprendimui priimti.

3. Balsavimo metu po salę nevaikščiojama.

4. Kol balsavimo procedūra nebaigta, jokie klausimai nesvarstomi. Žodis suteikiamas tik dėl balsavimo motyvų ir balsavimo būdo, išskyrus laiką, kai skaičiuojami vardinio balsavimo ar balsavimo biuleteniais rezultatai.

 

113 straipsnis. Sprendimų priėmimas

1. Lietuvos Respublikos įstatymai, Seimo nutarimai ir kiti Seimo sprendimai priimami Seimo posėdžiuose paprasta (t. y. daugiau kaip pusės) posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, išskyrus specialius Konstitucijos ir šio statuto nustatytus atvejus. Įstatymai priimami, kai Seimo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių.

2. Jeigu šiame statute nenumatyta kitaip, sprendimai dėl protokolinių (įrašomų į protokolą) Seimo nutarimų, atskirų svarstomo klausimo nuostatų, atskirų įstatymo straipsnių ar teiginių, sesijos darbo tvarkos klausimų priimami balsavusių Seimo narių dauguma, šie sprendimai taip pat gali būti priimti ir be balsavimo (bendru sutarimu), t. y. po to, kai į posėdžio pirmininko klausimą: „Ar yra prieštaraujančių?“ niekas neatsako, ir jis paskelbia: „Priimta“.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-420, 2017-06-08, paskelbta TAR 2017-06-13, i. k. 2017-09952

 

3. Posėdžio pirmininkas kiekviename posėdyje prieš pirmąjį balsavimą, taip pat prieš balsavimą dėl viso įstatymo ar kito teisės akto priėmimo turi patikrinti, kiek Seimo narių dalyvauja.

4. Jeigu prieš kurį nors balsavimą posėdžio pirmininkas arba kuri nors frakcija nepareikalavo patikrinti, kiek Seimo narių dalyvauja posėdyje, vėliau dėl to abejonių kelti negalima. Posėdyje dalyvaujančių Seimo narių skaičiumi laikomas paskutinis nustatytasis tame posėdyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13), atitaisymas skelbtas Žin., 2004, Nr. 166

 

114 straipsnis. Vardinis balsavimas

1. Priimant Lietuvos Respublikos įstatymus, Seimo nutarimus arba kitus aktus, išskyrus personalijų klausimus, galima balsuoti ir vardiniu būdu, jeigu kuri nors frakcija reikalauja ir šį reikalavimą paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių.

2. Tokį reikalavimą gali pateikti frakcijos atstovas tik baigus svarstyti klausimą, prieš balsavimą dėl viso projekto.

3. Šiuo atveju iki balsavimo pradžios Seimo nariams išdalijamos vardinio balsavimo kortelės, kurias gaudami jie pasirašo kortelių išdavimo lape.

4. Posėdžio pirmininkas paskelbia vardinio balsavimo pradžios ir pabaigos laiką. Apie tai informacija paskelbiama visuose Seimo rūmuose.

5. Kol neprasidėjo vardinis balsavimas, bet kurios frakcijos seniūnas gali pareikalauti, kad balsavimas būtų atidėtas. Tokiu atveju posėdžio pirmininkas tiksliai nurodo, iki kada yra balsavimas atidedamas, ir šis balsavimas turi įvykti ne vėliau kaip iki kitos posėdžių dienos pabaigos. Tokiu būdu balsavimą atidėti galima tik vieną kartą.

6. Paskelbus balsavimo pradžią, kiekvienas Seimo narys kortelę užpildo, pasirašo ir perduoda balsų skaičiavimo grupei.

7. Pasibaigus balsavimo laikui, vardinio balsavimo kortelės neišduodamos ir nepriimamos.

8. Suskaičiavus balsus, posėdžio pirmininkas paskelbia, kaip balsavo kiekvienas Seimo narys.

 

115 straipsnis. Slaptas balsavimas

1. Tik slaptai balsuojama tada, kai renkamas Seimo Pirmininkas, Seimo Pirmininko pavaduotojai, sprendžiamas nepasitikėjimo Vyriausybe, Ministru Pirmininku ar atskiru ministru klausimas, nepasitikėjimo kuriuo nors Seimo pareigūnu arba Seimo paskirto valstybės institucijos vadovo atleidimo iš pareigų dėl nepasitikėjimo klausimas, taip pat kai balsuojama dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu.

2. Be to, slaptai balsuojama, kai sprendžiami klausimai dėl Konstitucinio Teismo teisėjų, Konstitucinio Teismo pirmininko paskyrimo, Aukščiausiojo Teismo teisėjų, Aukščiausiojo teismo pirmininko, Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkų paskyrimo ir atleidimo (išskyrus atleidimą savo noru, pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukus įstatymuose nustatyto pensinio amžiaus, išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą), Konstitucijos ir įstatymų numatytų valstybės pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo, Seimui atskaitingų valstybės institucijų vadovų paskyrimo, taip pat dėl pritarimo Apeliacinio teismo teisėjų, Apeliacinio teismo pirmininko ir Apeliacinio teismo skyrių pirmininkų skyrimui arba atleidimui (išskyrus atleidimą savo noru, pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukus įstatymuose nustatyto pensinio amžiaus, išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3054, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13145

 

3. Seimui nutarus, gali būti slaptas balsavimas ir kitais personalijų klausimais.

4. Slaptai balsuojama per Seimo posėdžio pertrauką.

5. Balsavimo biuletenius antspauduoja ir išduoda balsų skaičiavimo grupė. Gaudami balsavimo biuletenius, Seimo nariai pasirašo balsavimo biuletenių išdavimo lape.

6. Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė. Balsadėžė turi būti pastatyta taip, kad balsuojantys Seimo nariai, eidami prie jos, turėtų pereiti slapto balsavimo kabiną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. XI-703, 2010-03-25, Žin., 2010, Nr. 38-1777 (2010-04-03)

Nr. XI-2310, 2012-10-30, Žin., 2012, Nr. 127-6397 (2012-11-03)

 

116 straipsnis. Atviras balsavimas biuleteniais

1. Biuleteniais atvirai balsuojama, kai į kurias nors pareigas iš didesnio kandidatų skaičiaus reikia išrinkti keletą, o slaptai balsuoti nenutarta.

2. Atvirai balsuojama ir rezultatai nustatomi taip pat kaip ir balsuojant slaptai, išskyrus tai, kad nesinaudojama slapto balsavimo kabinomis, o biuleteniai užpildomi posėdžių salėje.

3. Biuletenių pasirašyti nereikia.

 

117 straipsnis. Balsavimo biuleteniai

1. Slapto ar atviro balsavimo biuletenio pavyzdį prieš balsavimą patvirtina Seimas.

2. Dėl kurio nors pareigūno atleidimo ar nepasitikėjimo juo pareiškimo balsuojama biuleteniais, kuriuose įrašyti teiginiai: “pasitikiu” ir “nepasitikiu” arba “atleisti iš pareigų” ir “neatleisti iš pareigų”.

3. Vienu biuleteniu gali būti balsuojama tik dėl vieno pareigūno atšaukimo arba nepasitikėjimo kolegialia institucija ar jos nariu pareiškimo arba vieno pareigūno atleidimo.

4. Viename biuletenyje abėcėlės tvarka gali būti įrašomos tik kandidatų į tas pačias pareigas pavardės.

5. Visais atvejais biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko balsuojama.

6. Balsuojantysis biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini.

7. Negaliojančiais pripažįstami nepatvirtinto pavyzdžio ar neantspauduoti biuleteniai, taip pat tie, kuriuose palikta pavardžių daugiau, negu renkama pareigūnų, arba paliktas daugiau kaip vienas pasirinkti duotas teiginys.

8. Papildomai įrašytos pavardės ar teiginiai neskaičiuojami.

9. Balsavimo biuleteniais balsų skaičiavimo protokolą pasirašo balsų skaičiavimo grupės pirmininkas ir posėdžio pirmininkas.

10. Balsavimo biuleteniai saugomi Seimo archyve iki Seimo kadencijos pabaigos.

 

118 straipsnis. Klausimų pateikimas balsuoti

1. Balsuoti gali būti pateiktas vienas teiginys arba du alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama “už”, “prieš” arba “susilaikoma”. Antruoju atveju balsuojama “už pirmąjį teiginį” arba “už antrąjį teiginį”.

2. Dėl alternatyvių teiginių balsuojama pagal jų pateikimo svarstyti eilę. Jeigu teiginių yra daugiau kaip du, posėdžio pirmininkas turi juos pagal prasmę sugrupuoti taip, kad per keletą balsavimų po vieną ar du teiginius būtų išspręsti visi.

3. Daugiausia balsų gavęs teiginys, jeigu yra surinkta reikiama balsų dauguma, yra priimtas, priešingu atveju jis pateikiamas papildomai balsuoti dėl sprendimo patvirtinimo.

4. Jeigu to nepavyksta padaryti, Seimo nariai gali pasiūlyti kompromisinį sprendimą arba klausimą atidėti.

5. Savo iniciatyva arba jeigu bent du Seimo nariai pareikalauja, posėdžio pirmininkas teikiamą balsuoti klausimą padalija į du.

6. Dėl sprendimo atidėti klausimą balsuojama pirmiau negu dėl klausimo esmės.

7. Dėl skaičių balsuojama jų didėjimo tvarka. Prireikus posėdžio pirmininkas gali keisti balsavimo tvarką, jeigu neprieštarauja pasiūlymų teikėjai.

 

119 straipsnis. Balsų skaičiavimo grupė

1. Kai nenaudojama elektroninė balsų skaičiavimo sistema, balsavimą organizuoja ir balsus skaičiuoja balsų skaičiavimo grupė.

2. Balsų skaičiavimo grupė taip pat padeda posėdžio pirmininkui patikrinti, kiek salėje dalyvauja Seimo narių, ir patikslinti jų registraciją.

3. Balsų skaičiavimo grupės nariai balsuoja bendra tvarka.

4. Balsų skaičiavimo grupę pagal abėcėlę vienam mėnesiui Seimo posėdžio pirmininko siūlymu skiria Seimas. Šios grupės negali sudaryti vienos frakcijos nariai.

5. Seimo valdybos nariai, komitetų pirmininkai, komisijų pirmininkai, frakcijų seniūnai bei Vyriausybės nariai į balsų skaičiavimo grupę neskiriami.

6. Balsų skaičiavimo grupė iš savo narių išsirenka pirmininką.

7. Seimas gali posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pareikšti nepasitikėjimą balsų skaičiavimo grupe ar jos nariu. Tada skiriama nauja grupė arba jos narys.

8. Posėdžio pirmininko sprendimu arba frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, gali būti pakartotas balsavimas, po kurio buvo pareikštas nepasitikėjimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

 

120 straipsnis. Balsavimo rezultatų skelbimas

Balsavimo rezultatus paskelbia posėdžio pirmininkas, remdamasis balsų skaičiavimo grupės pateiktais duomenimis arba elektroninės balsų skaičiavimo sistemos rodmenimis.

 

121 straipsnis. Balsavimo pakartojimas ir atidėjimas

1. Balsavimą pakeliant rankas ar naudojant elektroninę sistemą galima pakartoti, kol nepradėtas svarstyti kitas darbotvarkės klausimas, jeigu kilo abejonių dėl balsų skaičiavimo tikslumo ir jeigu to reikalauja Seimo Pirmininkas, posėdžio pirmininkas arba ne mažiau kaip 5 posėdyje dalyvaujantys Seimo nariai. Sprendimą pakartoti balsavimą priima posėdžio pirmininkas.

2. Prašyti balsavimą pakartoti taip pat turi teisę ir balsų skaičiavimo grupė, jeigu pripažįsta, kad apsiriko skaičiuodama balsus.

3. Taip pat balsavimas kartojamas, kai už pateiktą siūlymą balsuoja lygiai pusė balsavusių Seimo narių. Jeigu pakartojus balsavimą rezultatas nesikeičia, posėdžio pirmininkas daro ne trumpesnę kaip 1 valandos balsavimo pertrauką.

4. Jeigu nustatomas akivaizdus balsavimo vienasmeniškumo pažeidimas, posėdžio pirmininko, frakcijos reikalavimu perbalsuojama ir pradėjus svarstyti kitą darbotvarkės klausimą.

5. Kol neprasidėjo pakartotinis balsavimas, bet kurios frakcijos seniūnas gali pareikalauti, kad jis būtų atidėtas. Tokiu atveju posėdžio pirmininkas daro ne trumpesnę kaip 15 minučių ir ne ilgesnę kaip 30 minučių balsavimo pertrauką.

6. Negali būti atidėti balsavimai procedūriniais klausimais.

7. Svarstomu klausimu balsavimas gali būti atidėtas tik vieną kartą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

 

AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS

SEIMO DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS IR SKELBIMAS

 

122 straipsnis. Seimo posėdžių protokolai

1. Seimo posėdžių protokolus rašo ir skelbia Seimo kanceliarijos Dokumentų departamentas, o pasirašo posėdžio pirmininkas (pirmininkai). Uždarų Seimo posėdžių protokolai neskelbiami ir saugomi Seimo valdybos nustatyta tvarka.

2. Seimo posėdžio protokole išvardijami svarstyti klausimai, kalbėtojai, priimti sprendimai, balsavimų rezultatai. Priimtų protokolinių nutarimų visas tekstas pateikiamas Seimo posėdžio protokole.

3. Prie Seimo posėdžio protokolo pridedama papildoma medžiaga: Seimo narių registracijos duomenys, vardinių balsavimų ir balsavimų dėl teisės aktų priėmimo rezultatai, Seimo narių pareiškimai ir kita.

4. Seimo posėdžio protokolas paskelbiamas Seimo interneto svetainėje ne vėliau kaip kitą po posėdžio darbo dieną.

5. Seimo nariai gali pareikšti pretenzijas dėl Seimo posėdžio protokolo kitą Seimo posėdžių dieną rytinio posėdžio pabaigoje. Jei yra ginčytinų klausimų, po trumpo praėjusio posėdžio pirmininko paaiškinimo Seimas priima sprendimą paprasta balsavusių Seimo narių dauguma.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

 

123 straipsnis. Seimo posėdžių stenogramos

1. Seimo kanceliarijos Dokumentų departamentas rengia ir skelbia Seimo posėdžių stenogramas. Jų originalai saugomi Dokumentų departamente ir vėliau įstatymų nustatyta tvarka perduodami į Seimo archyvą. Stenogramos įrašomos į kompiuterines laikmenas.

2. Seimo nariai ir kiti Seimo posėdyje kalbėję asmenys turi teisę per 2 dienas po Seimo posėdžio patikrinti parengtą savo kalbos stenogramą. Jie gali patikslinti savo kalbos stenogramos redakciją, patikrinę pagal garso įrašą, jeigu tai nekeičia pasakytos kalbos esmės. Jeigu per šį laiką kalbėtojas nepareiškia pretenzijų dėl stenogramos, laikoma, kad jis su parengta Seimo posėdžio stenograma sutinka.

3. Iškilus ginčų ir nesusipratimų dėl parengtos Seimo posėdžio stenogramos, sprendimą priima to posėdžio pirmininkas.

4. Uždarų Seimo posėdžių stenogramos neskelbiamos ir saugomos Seimo valdybos nustatyta tvarka.

5. Seimo posėdžių stenogramos ne vėliau kaip per 1 parą nuo posėdžio paskelbiamos Seimo interneto svetainėje. Seimo posėdžių stenogramos leidžiamos specialiu leidiniu ir platinamos viešai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

 

124 straipsnis. Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos posėdžių protokolai

1. Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos posėdžiai protokoluojami, o stenogramos nesudaromos.

2. Protokole išvardijami posėdžio dalyviai, svarstyti klausimai, kalbėtojai, priimti nutarimai ir balsavimų rezultatai.

3. Protokolą pasirašo to posėdžio pirmininkas.

4. Seimo nariai su šiais protokolais supažindinami per komitetus ir frakcijas.

 

125 straipsnis. Seimo komitetų ir komisijų posėdžių protokolai

1. Seimo komitetai ir komisijos rašo savo posėdžių protokolus pagal Seimo valdybos nustatytas taisykles.

2. Komitetų ir komisijų sprendimus, išvadas bei posėdžių protokolus pasirašo komitetų ir komisijų pirmininkai.

3. Komitetų ir komisijų posėdžių, išskyrus uždarus posėdžius, protokolai yra vieši.

4. Pasibaigus kalendoriniams metams, posėdžių protokolai ir kiti komitetų bei komisijų dokumentai Seimo valdybos nustatyta tvarka perduodami Seimo archyvui.

5. Visi laikinosios komisijos dokumentai turi būti perduoti Seimo archyvui ne vėliau kaip per 10 dienų, pasibaigus šios komisijos įgaliojimų laikui.

 

126 straipsnis. Įstatymų projektų skelbimas visuomenei svarstyti

1. Teikiami visuomenei svarstyti įstatymų projektai skelbiami Seimo interneto svetainėje.

2. Skelbiant projektus visuomenei svarstyti, turi būti nurodyti jų rengėjai ir iniciatoriai.

3. Atiduodamą skelbti įstatymo projektą turi pasirašyti pagrindinio komiteto pirmininkas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. XI-916, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 74-3738 (2010-06-26)

 

127 straipsnis. Seimo priimtų aktų vizavimas ir pasirašymas

1. Priimti Lietuvos Respublikos įstatymai prieš perduodant pasirašyti Respublikos Prezidentui, taip pat kiti Seimo aktai Seimo Pirmininkui vizuoti arba pasirašyti per 7 dienas po jų priėmimo pateikiami su pagrindinio komiteto pirmininko, priėmimo metu buvusio pranešėjo ir priimtų pataisų bei papildymų autorių vizomis.

2. Seimo Pirmininko vizuotas priimtas įstatymas per 24 valandas perduodamas Respublikos Prezidentui pasirašyti.

3. Seimo valdybos priimtus aktus pasirašo Seimo Pirmininkas arba jo įgaliotas Seimo Pirmininko pavaduotojas.

4. Neteko galios nuo 2014-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. XII-707, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 136-6913 (2013-12-28)

 

128 straipsnis. Seimo priimtų teisės aktų skelbimas ir įsigaliojimas

Įstatymai ir kiti Seimo priimti teisės aktai skelbiami ir įsigalioja Teisėkūros pagrindų įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-707, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 136-6913 (2013-12-28)

 

129 straipsnis. Seimo antspaudai

1. Seimas turi didįjį 38 mm skersmens ir mažąjį 27 mm skersmens antspaudus su Lietuvos valstybės herbu.

2. Už Seimo antspaudų naudojimą ir saugojimą atsako Seimo kancleris.

3. Didysis Seimo antspaudas su Lietuvos valstybės herbu dedamas ant įstatymų, nutarimų, kitų oficialių Seimo dokumentų, taip pat siunčiamų užsienio valstybių valdžios bei valdymo institucijoms, tarptautinių sutarčių ir kitų dokumentų, kuriuos pasirašo Seimo Pirmininkas.

4. Mažasis Seimo antspaudas su Lietuvos valstybės herbu dedamas ant Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų ir Seimo kanclerio pasirašytų tarnybinių pažymėjimų bei kitų dokumentų.

 

130 straipsnis. Teisė kalbėti Seimo, Seimo komitetų ir Seimo komisijų vardu

1. Kalbėti Seimo vardu turi teisę Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai.

2. Seimas gali įgalioti jo vardu kalbėti Seimo delegacijų tarptautinėse parlamentinėse organizacijose ir asamblėjose vadovus ir Seimo atstovą spaudai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-396, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13832

 

3. Seimo komiteto ar komisijos vardu gali kalbėti komiteto ar komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas arba įgaliotas komiteto narys.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

 

131 straipsnis. Seimo posėdžių transliavimas

1. Seimo posėdžiai transliuojami Seimo interneto tinklalapyje Seimo valdybos nustatyta tvarka.

2. Lietuvos radijo ir televizijos reportažų bei Seimo posėdžių transliavimo tvarka nustatoma Seimo valdybos bei Lietuvos radijo ir televizijos sutartimi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1662, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 78-3070 (2008-07-10)

 

132 straipsnis. Spaudos konferencijos

1. Seimo Spaudos tarnyba organizuoja Seimo narių spaudos konferencijas žurnalistams.

2. Paprastai ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę rengiamos opozicinėms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių spaudos konferencijos.

3. Darbui reikalingais dokumentais Seime akredituotus žurnalistus aprūpina Seimo kanceliarija.

 

133 straipsnis. Oficialūs pranešimai apie Seimo darbą

Oficialūs pranešimai apie Seimo, Seimo valdybos, seniūnų sueigos, komitetų ir komisijų darbą rengiami ir skelbiami Seimo valdybos nustatyta tvarka.

 

134 straipsnis. Informacija apie Seimo veiklą

Norint geriau informuoti visuomenę, informacija apie Seimo veiklą skelbiama Seimo interneto svetainėje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-707, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 136-6913 (2013-12-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

Nr. XIV-395, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13831

 

1341 straipsnis. Teisėkūros tyrimai

1. Seimo nariams, komitetams, komisijoms ir Seime sudarytoms darbo grupėms analitinę ir informacinę medžiagą, reikalingą teisėkūrai ir kitai parlamentinei veiklai, rengia ir teikia Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyrius.

2. Seimo narių, komitetų, komisijų ir Seime sudarytų darbo grupių užsakymu Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus parengta analitinė ir informacinė medžiaga, susijusi su Seime registruotais teisės aktų projektais, užsakovo sprendimu skelbiama Teisės aktų informacinėje sistemoje.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-395, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13831

 

V DALIS

ĮSTATYMŲ LEIDYBOS PROCEDŪRA

 

DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

ĮSTATYMŲ IR KITŲ SEIMO AKTŲ PROJEKTŲ REGISTRAVIMAS

 

135 straipsnis. Teikiamo registruoti projekto reikalavimai

1. Įstatymų ir kitų Seimo priimamų teisės aktų projektus ir pasiūlymus dėl jų leidybos Seimui pateikia institucijos ir asmenys, kurie pagal Konstituciją turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę.

2. Seimui teikiamą įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo iniciatoriai. Įstatymo projektą, kurį Seimui teikia Lietuvos Respublikos piliečiai įgyvendindami Konstitucijos suteiktą teisę, pasirašo iniciatorių įgalioti atstovai ir kartu su šiuo projektu pateikiami įstatymų nustatyta tvarka surinkti piliečių parašai.

3. Kartu su Seimui teikiamu įstatymo projektu, išskyrus Konstitucijos suteiktą teisę įgyvendinančių Lietuvos Respublikos piliečių teikiamą įstatymo projektą, pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame turi būti nurodyta:

1) įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai;

2) įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai;

3) kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai;

4) kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama;

5) numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta;

6) kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai;

7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai;

8) ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-3319, 2020-10-01, paskelbta TAR 2020-10-06, i. k. 2020-20814

 

9) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3319, 2020-10-01, paskelbta TAR 2020-10-06, i. k. 2020-20814

 

10) ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3319, 2020-10-01, paskelbta TAR 2020-10-06, i. k. 2020-20814

 

11) ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3319, 2020-10-01, paskelbta TAR 2020-10-06, i. k. 2020-20814

 

12) jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3319, 2020-10-01, paskelbta TAR 2020-10-06, i. k. 2020-20814

 

13) kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais);

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3319, 2020-10-01, paskelbta TAR 2020-10-06, i. k. 2020-20814

 

14) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3319, 2020-10-01, paskelbta TAR 2020-10-06, i. k. 2020-20814

 

15) reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis;

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3319, 2020-10-01, paskelbta TAR 2020-10-06, i. k. 2020-20814

 

16) kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3319, 2020-10-01, paskelbta TAR 2020-10-06, i. k. 2020-20814

 

4. Įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projekto iniciatoriai prie projekto prideda:

1) teikiamo įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto pakeitimų projekto lyginamąjį variantą, kuriame atspindėta projektu siūlomų pakeitimų esmė, išskyrus atvejus, kai projektu teikiama įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto nauja redakcija;

2) atitikties lentelę, kurioje pateikiamas įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius, kai įstatymo projektu įgyvendinamos Europos Sąjungos teisės normos;

3) numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatus – kai rengiant įstatymo ar kito Seimo priimamo teisės akto projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikti aiškinamajame rašte.

5. Prireikus kartu su įstatymo projektu pateikiamas šio įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektas. Kartu su įstatymo projektu teikiami kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą.

6. Šio statuto V dalies reikalavimai, išskyrus reikalavimą teikti aiškinamąjį raštą, taikomi visiems įstatymų ir kitų Seimo priimamų norminių teisės aktų projektams (toliau šiame skirsnyje – įstatymų projektai), išskyrus specialius šiame statute numatytus atvejus.

7. Įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektas gali būti pateikiamas Seimo plenariniame posėdyje ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo to įstatymo priėmimo. Šis reikalavimas netaikomas, įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimus šio statuto 1812 straipsnyje nustatyta tvarka arba kai įstatymo papildymo ar pakeitimo įstatymo projektą teikia Vyriausybė ar ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1064, 2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3887 (2002-09-18)

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

Nr. XI-415, 2009-09-17, Žin., 2009, Nr. 112-4751 (2009-09-19)

Nr. XII-707, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 136-6913 (2013-12-28)

 

136 straipsnis. Įstatymo projekto registravimas ir veiksmai jį užregistravus

1. Visi Seimui teikiami įstatymų projektai ir pasiūlymai, projekto lydimieji dokumentai registruojami Seimo posėdžių sekretoriate ir skelbiami Seimo interneto svetainėje.

2. Dėl užregistruoto įstatymo projekto Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo gavimo dienos pateikia išvadas, ar tas projektas atitinka Konstituciją, įstatymus, teisėkūros principus ir teisės technikos taisykles, taip pat ar kartu pateikti dokumentai atitinka šio statuto reikalavimus. Jeigu įstatymo projektas didelis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorius gali kreiptis į Seniūnų sueigą dėl išvadų pateikimo termino pratęsimo.

3. Įstatymo projektas, kurį teikia Seimo nariai, Respublikos Prezidentas ar piliečiai, siunčiamas Teisingumo ministerijai, kad ši pateiktų išvadas, ar tas projektas atitinka Europos Sąjungos teisę. Teisingumo ministerija turi pateikti savo išvadas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo projekto gavimo dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2716, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20788

 

4. Visos Seime svarstant įstatymo projektą parengtos naujos projekto redakcijos, dėl įstatymo projekto gautos išvados ir pasiūlymai pateikiami Seimo posėdžių sekretoriatui, šis juos registruoja ir pažymi, kas pateikė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. IX-2345, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 113-4201 (2004-07-22)

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

Nr. XII-707, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 136-6913 (2013-12-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

 

137 straipsnis. Kelių įstatymų projektų svarstymas kartu bei alternatyvūs projektai

1. Jeigu įstatymo projektas pateiktas kartu su Konstitucijos pataisomis, abu projektai gali būti nagrinėjami kartu, bet pirma balsuojama dėl Konstitucijos pataisų, laikantis jos keitimo procedūros.

2. Taip pat kartu svarstomi įstatymų projektai dėl kitų įstatymų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo, kurie yra būtini priėmus siūlomą įstatymo projektą.

3. Jeigu yra gauti keli alternatyvūs to paties įstatymo projektai, Seimo komitete ir svarstymo Seimo posėdyje metu jie nagrinėjami kartu ir pasirenkamas vienas iš jų.

4. Jeigu yra gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

 

138 straipsnis. Seimo komiteto, Vyriausybės ir kitų institucijų preliminarios išvados

dėl įstatymo projekto

1. Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba įstatymo projektą gali perduoti vienam iš komitetų preliminariai išnagrinėti bei parengti išvadas dėl šio projekto.

2. Jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti šį projektą.

3. Prireikus Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba savo iniciatyva ar komiteto siūlymu gali paprašyti, kad dėl svarstomo projekto savo išvadas Seimui pateiktų Vyriausybė bei kitos institucijos.

4. Vyriausybė išvadas šiuo ir kitais atvejais pateikia Seimui per 4 savaites.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. IX-1064, 2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3887 (2002-09-18)

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

 

139 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių įstatymo projektas neteikiamas svarstyti Seime

1. Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto, Seimo Pirmininkas teikia šią išvadą svarstyti Seimui. Jeigu Seimas visų Seimo narių balsų dauguma nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, atitinkamas įstatymo projektas gali būti svarstomas ir nepateikus Konstitucijos pataisų projekto.

2. Jeigu pateiktąjį ar kitą analogiško turinio įstatymo projektą per pastaruosius 6 mėnesius Seimas buvo atmetęs, toks projektas taip pat neteikiamas pakartotinai svarstyti.

3. Seimo Pirmininkas privalo pateikti Seimui svarstyti Konstitucijos suteiktą teisę įgyvendinančių Lietuvos Respublikos piliečių teikiamą įstatymo projektą, nepaisydamas visų šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. X-1662, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 78-3070 (2008-07-10)

Nr. XII-707, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 136-6913 (2013-12-28)

 

140 straipsnis. Iniciatorių teisė atsiimti įstatymo projektą

1. Įstatymo projekto iniciatoriai iki šio projekto svarstymo Seimo posėdyje turi teisę įstatymo projektą atsiimti. Apie sprendimą atsiimti įstatymo projektą iniciatoriai nedelsdami raštu praneša Seimo posėdžių sekretoriatui.

2. Jeigu iniciatorių atsiimtą įstatymo projektą ne vėliau kaip kitą dieną oficialiai paremia ir pateikia kitas įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas, tokio projekto svarstymo procedūra tęsiama. Ši nuostata netaikoma įstatymų projektams, kuriuos teikia Respublikos Prezidentas arba Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-707, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 136-6913 (2013-12-28)

 

1401 straipsnis. Seimo nario parašo atšaukimas

1. Seimo narys gali raštu atšaukti savo parašą dėl įstatymo projekto. Apie sprendimą atšaukti parašą Seimo narys raštu praneša Seimo posėdžių sekretoriatui.

2. Jeigu Seimo nario parašas atšaukiamas likus mažiau negu 24 valandoms iki Seimo posėdžių darbotvarkėje numatyto įstatymo projekto pateikimo Seimo posėdyje pagal šio statuto 73, 92 straipsnius ar 135 straipsnio 7 dalį laiko, jis neskaičiuojamas, tačiau laikoma, kad įstatymo projekto ar su jo svarstymu susijusios iniciatyvos teisė yra įgyvendinta.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

 

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1778, 2015-06-11, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09304

 

DVIDEŠIMTASIS SKIRSNIS

ĮSTATYMŲ IR KITŲ SEIMO AKTŲ PROJEKTŲ PATEIKIMAS SEIMO POSĖDYJE

 

141 straipsnis. Projekto pateikimo procedūra

1. Įstatymo ar kito Seimo akto projektą Seimo posėdyje pateikia projekto iniciatorius arba jo atstovas (Respublikos Prezidento atstovas, Ministras Pirmininkas, Vyriausybės įgaliotas ministras ar viceministras arba piliečių atstovas), trumpai (iki 10 minučių) apibūdindamas projektą ir atsakydamas į Seimo narių klausimus (iki 10 minučių).

2. Po to posėdžio pirmininkas supažindina su Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat, jeigu gautos, su Seimo komitetų, Vyriausybės ir Teisingumo ministerijos išvadomis ir teikia pasiūlymus balsuoti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1064, 2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3887 (2002-09-18)

Nr. IX-2345, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 113-4201 (2004-07-22)

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2716, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20788

 

142 straipsnis. Piliečių teikiami projektai

Piliečių teikiamas įstatymo projektas turi būti pateiktas Seimo posėdyje ne vėliau kaip per savaitę po jo įregistravimo Seimo sesijos metu, o įregistravus tarp Seimo sesijų - pirmame kitos sesijos posėdyje.

 

143 straipsnis. Sprendimai dėl pateikto projekto

1. Dėl pateikto įstatymo ar kito Seimo akto projekto Seimas priima vieną iš šių sprendimų:

1) pradėti projekto svarstymo procedūrą;

2) atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams, kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo Seime;

3) atmesti projektą nurodant motyvus.

2. Jeigu Seimas nutaria pradėti svarstymo procedūrą, tuomet gali būti sprendžiama, ar paskelbti šį projektą visuomenei svarstyti.

3. Visi sprendimai įstatymo projekto pateikimo ir svarstymo Seimo posėdyje metu priimami paprasta balsavusiųjų dauguma, išskyrus sprendimus atmesti projektą ar paskelbti jį visuomenei svarstyti, kurie priimami, jeigu juos priėmusi dauguma ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių.

4. Jeigu Seimas nutaria pradėti svarstymo procedūrą, tuomet gali būti sprendžiama, ar taikyti skubos ar ypatingos skubos svarstymo tvarką.

5. Skubos ir ypatingos skubos svarstymo tvarkos taikymas nustatytas šio statuto dvidešimt ketvirtajame skirsnyje.

 

144 straipsnis. Veiksmai nutarus pradėti projekto svarstymo procedūrą

1. Projekto svarstymo procedūrą sudaro: svarstymas pagrindiniame komitete, svarstymas Seimo posėdyje ir projekto priėmimas.

2. Nutaręs pradėti projekto svarstymo procedūrą, Seimas tame pačiame posėdyje turi paskirti preliminarią svarstymo Seimo posėdyje datą (ne anksčiau kaip po savaitės ir ne vėliau kaip iki sesijos pabaigos), pagrindinį komitetą ir papildomus komitetus projektui toliau nagrinėti arba tobulinti. Siūlymą dėl preliminarios svarstymo Seimo posėdyje datos, pagrindinio komiteto ir papildomų komitetų aptaria ir teikia Seimui tvirtinti Seniūnų sueiga.

 

145 straipsnis. Išvados dėl įstatymo projekto

1. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant įstatymo projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Vyriausybės išvados turi būti pateikiamos ir dėl mokesčių įstatymų, kuriuose nustatomi nauji mokesčiai, nauji mokesčio tarifai, mokesčio lengvatos, sankcijos už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės keičiama apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarka ar apmokestinimo teisinio reguliavimo bei taikymo principai, projektų.

2. Pagrindinis komitetas turi teisę kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas prašydamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pagal kompetenciją pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto, jeigu:

1) įstatymo projekte numatoma reguliuoti iki tol nereguliuotus visuomeninius santykius arba yra iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas ir

2) įstatymo projekto iniciatoriai dėl reikalingų specialių ir (ar) mokslinių žinių trūkumo aiškinamajame rašte nepateikė numatomo teisinio reguliavimo poveikio to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas, išsamaus vertinimo.

3. Pagrindinis komitetas privalo kreiptis dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išvados, jeigu tokią iniciatyvą savo parašais arba dėl to balsuodami Seimo posėdyje paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių.

4. Kreipdamasis dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytos išvados, pagrindinis komitetas suformuluoja klausimus dėl įstatymo projekto poveikio ekonomikai, konkurencijai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, žmogaus teisėms, kriminogeninei situacijai, korupcijos mastui, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai, reglamentuojamoms profesijoms ir kitoms teisinių santykių sritims. Negali būti formuluojami klausimai, į kuriuos atsakyta šio statuto 135 straipsnio 3 dalyje nurodytame aiškinamajame rašte ar šio statuto 136 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 138 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytose išvadose.

5. Jeigu subjektai, į kuriuos pagrindinis komitetas kreipėsi dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadų, pagal kompetenciją negali atsakyti į suformuluotus klausimus, pagrindinis komitetas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados pateikimo termino pabaigos priima sprendimą inicijuoti viešą kvietimą ekspertams dėl įstatymo projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados pateikimo. Šiame sprendime pagrindinis komitetas nustato reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, ir išvados pateikimo terminą. Kvietimą ekspertams dėl įstatymo projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados pateikimo komitetas skelbia Seimo interneto svetainėje. Paskelbus šį kvietimą, nustatytus reikalavimus atitinkantys ekspertai turi teisę pateikti įstatymo projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą, kurioje būtų atsakyta į visus ar dalį šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka suformuluotų klausimų. Kartu su išvada ekspertai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jie atitinka nustatytus kvalifikacijos reikalavimus.

6. Gavus šio straipsnio 2 dalyje numatytą išvadą, o jeigu buvo priimtas šio straipsnio 5 dalyje nurodytas sprendimas, pasibaigus nustatytam įstatymo projekte numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados pateikimo terminui, teisės akto projekto svarstymo procedūra tęsiama.

7. Šio straipsnio 2 dalyje ir (ar) šio straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais pateikta numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvada yra teisės aktą lydintis dokumentas, pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-326, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11554

 

146 straipsnis. Referendumui teikiami įstatymo projektai

Jeigu yra sudaryta iniciatyvinė grupė referendumui dėl įstatymo nuostatų paskelbti, po to, kai patvirtinama, jog yra surinktas reikiamas parašų skaičius, sesijos metu šis klausimas svarstomas artimiausiame Seimo posėdyje. Jame kviečiami dalyvauti referendumo iniciatorių atstovai.

 

DVIDEŠIMT PIRMASIS SKIRSNIS

ĮSTATYMO PROJEKTO SVARSTYMAS PAGRINDINIAME KOMITETE

 

147 straipsnis. Pagrindinio komiteto pasirengimas svarstyti įstatymo projektą

1. Komitetas, Seimo paskirtas kaip pagrindinis nagrinėti įstatymo projektą, kurio svarstymo procedūra pradėta, ne vėliau kaip per savaitę turi savo posėdyje apsvarstyti pasirengimą projektą nagrinėti komitete.

2. Tam komitetas paskiria atsakingus komiteto narius - komiteto išvadų rengėjus (paprastai vieną iš Seimo daugumos, vieną iš Seimo mažumos), numatoma, kokių ekspertų nuomonės privalo būti išklausytos, gali būti paprašyta kitų komitetų ar valstybės institucijų papildomų išvadų, numatoma, iki kada pastabas, pasiūlymus ir pataisas komitetui gali pateikti suinteresuoti asmenys, kada išvadų rengėjai privalo komitetui pateikti pirmąjį išvadų projektą, priimti kiti parengiamieji sprendimai.

3. Asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pastabas ir pasiūlymus gali pateikti likus ne mažiau kaip 2 valandos iki pagrindinio komiteto posėdžio, kuriame pradedamas svarstyti komiteto išvadų projektas.

4. Jeigu pagrindinis komitetas nutaria įstatymo projektą grąžinti tobulinti iniciatoriams, asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pastabas ir pasiūlymus gali pateikti tokia pat tvarka ir dėl patobulinto įstatymo projekto.

5. Jeigu komitetas nutaria įstatymo projektą tobulinti, tam gali būti sudaryta darbo grupė.

6. Pasirengimo svarstyti projektą klausimus prireikus komitetas gali aptarti ir kituose posėdžiuose.

7. Pagrindinis komitetas privalo Seimo valdybos nustatyta tvarka Seimo interneto svetainėje paskelbti informaciją, iki kada komitete yra laukiama pasiūlymų ir pastabų iš suinteresuotų asmenų ir kaip galima susipažinti su įstatymo projekto tekstu. Pagrindinis komitetas turi projektą išsiuntinėti suinteresuotoms valstybės institucijoms, o prireikus – ir visuomeninėms organizacijoms, savivaldybėms, politinėms partijoms, kad šios galėtų atsiųsti vertinimus. Seimo valdyba arba Seniūnų sueiga gali nustatyti, kokioms institucijoms ar asmenims projektas privalo būti nusiųstas, arba gali pagrindinį komitetą atleisti nuo šioje dalyje nustatytų pagrindinio komiteto prievolių.

8. Visą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą įvertina bei apibendrina pagrindinis komitetas.

9. Jeigu įstatymo projektas paskelbtas visuomenei svarstyti, gauti pasiūlymai perduodami pagrindiniam komitetui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-916, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 74-3738 (2010-06-26)

 

148 straipsnis. Klausymai komitete įstatymo projekto svarstymo metu

1. Po to, kai baigiasi laikas pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymo projekto, visos gautos iš suinteresuotų asmenų ir ekspertų pastabos gali būti svarstomos pagrindinio komiteto klausymuose, kuriuose dalyvauti kviečiami visi pastabų ir pasiūlymų teikėjai. Klausymus organizuoja komiteto išvadų rengėjai. Svarstymų rezultatai yra fiksuojami išvadų projekte.

2. Po to, kai klausymuose yra baigiamas suinteresuotų asmenų ir ekspertų pastabų bei pasiūlymų svarstymas, jeigu yra gauta daug pastabų, pasiūlymų ir pataisų iš asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, gali būti skiriami komiteto klausymai, kuriuose yra aptariamos Seimo paskirtų papildomų Seimo komitetų, Seimo narių, Vyriausybės ir Respublikos Prezidento teikiamos pastabos bei pasiūlymai dėl įstatymo projekto. Šias pastabas ir pasiūlymus jų autoriai gali pateikti likus ne mažiau kaip 2 valandoms iki šio komiteto posėdžio.

3. Įstatymo projekto svarstymo komitete metu klausymų galima nerengti, jeigu pataisų ir pastabų yra gauta nedaug, tačiau tokiu atveju visi pataisų ir pastabų autoriai turi būti kviečiami į komiteto posėdį, kuriame pagal šio statuto 149 straipsnį yra svarstomas įstatymo projektas.

 

149 straipsnis. Įstatymo projekto svarstymas pagrindinio komiteto posėdyje

1. Ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki svarstymo Seimo posėdyje įstatymo projektas ir komiteto išvadų projektas turi būti apsvarstyti pagrindiniame komitete. Apie tokio svarstymo laiką ir vietą turi būti viešai pranešta Seimo nariams, Vyriausybei ir Respublikos Prezidento kanceliarijai likus ne mažiau kaip 2 darbo dienoms iki komiteto posėdžio. Komiteto išvadų projekte nurodoma, kokios pataisos ir pasiūlymai buvo gauti iš papildomų komitetų, ekspertų, suinteresuotų asmenų bei asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, į kurias pastabas ir pasiūlymus yra atsižvelgiama, į kuriuos ne ir kodėl, kaip siūloma keisti įstatymo projektą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3055, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13158

 

2. Komiteto posėdyje svarstomi tik tie asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pateikti pasiūlymai ir pastabos dėl įstatymo projekto, kurie buvo pateikti likus ne mažiau kaip 2 valandoms iki komiteto posėdžio.

3. Į svarstymą pagrindiniame komitete kviečiami projekto iniciatorių ir išvadas rengiančių papildomų komitetų atstovai, komiteto patvirtinti ekspertai, taip pat asmenys, turintys įstatymų leidybos iniciatyvos teisę ir pateikę pataisų dėl įstatymo projekto. Komiteto posėdyje jiems turi būti suteiktas žodis.

4. Komiteto posėdyje kalbėti dėl svarstomo projekto leidžiama ir dalyvaujantiems kitiems Seimo nariams.

5. Į posėdį gali būti pakviesti ir kitų suinteresuotų valstybės institucijų, savivaldybių, politinių partijų ir organizacijų bei visuomeninių organizacijų atstovai. Posėdžio pirmininko sutikimu jiems gali būti suteiktas žodis.

6. Jeigu pagrindinis komitetas per nustatytą laiką nespėja išnagrinėti įstatymo projekto, dėl termino pratęsimo jis turi kreiptis į Seniūnų sueigą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

 

150 straipsnis. Pagrindinio komiteto sprendimai

1. Svarstymo pagrindiniame komitete metu turi būti priimtas vienas iš šių sprendimų, kuris pateikiamas projekto svarstymui Seimo posėdyje:

1) pritarti iniciatorių pateiktam arba komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms;

2) pritarti arba nepritarti įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pateiktoms pataisoms dėl įstatymo projekto (pataisos, kurioms pritarta, įtraukiamos į komiteto patobulintą įstatymo projektą; visos iš šių asmenų gautos pataisos įtraukiamos į komiteto išvadas);

3) daryti svarstymo komitete pertrauką ir grąžinti įstatymo ir išvadų projektus tobulinti išvadų rengėjams, kurie turi atlikti komiteto nurodytus veiksmus;

4) paskelbti projektą visuomenei svarstyti;

5) grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti;

6) projektą atmesti.

2. Jeigu pagrindinis komitetas priima sprendimą grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti arba projektą atmesti, šis komitetas vis tiek turi pateikti savo išvadas Seimui.

3. Jeigu komitetui svarstyti buvo pateikti keli alternatyvūs projektai, komitetas viename iš artimiausių posėdžių apsisprendžia, kuriam iš alternatyvių projektų pritarti ir pradėti jo svarstymo komitete procedūrą.

4. Po svarstymo pagrindiniame komitete projektas, kuriam pritarė pagrindinis komitetas, perduodamas Seimo kanceliarijos Dokumentų departamentui redaguoti. Suredaguotas projekto tekstas derinamas su projekto iniciatorių ir pagrindinio komiteto atstovais (išvadų rengėjais).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

 

5. Svarstymo pagrindinio komiteto posėdyje metu pagal galimybes daromas garso įrašas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3055, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13158

 

6. Jeigu svarstant projektą pagrindiniame komitete ne mažiau kaip trys komiteto nariai nesutinka su daugumos sprendimu, jie gali Seimui pateikti savo atskirąją nuomonę, kuri privalo būti įtraukta į komiteto išvadas ir apsvarstyta kaip alternatyvi svarstymo Seimo posėdyje metu.

 

DVIDEŠIMT ANTRASIS SKIRSNIS

ĮSTATYMO PROJEKTO SVARSTYMAS SEIMO POSĖDYJE

 

151 straipsnis. Įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje tvarka

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

 

1. Seimo posėdžių sekretoriate užregistruoti įstatymo projektas ir komiteto išvados paskelbiami Seimo interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 72 valandas iki Seimo posėdžio, kuriame svarstomas šis projektas, pradžios.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

 

2. Svarstymo Seimo posėdyje metu aptariamas įstatymo projekto tikslingumas, koncepcija, pagrindinės projekto nuostatos ir principai, pateikiamos visos pagrindiniame komitete gautos įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos ir papildymai, taip pat pataisos, kurias dėl komiteto patvirtinto įstatymo projekto, likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki Seimo posėdžio darbotvarkėje numatyto laiko įstatymo projektą pradėti svarstyti, pateikė Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Seimo narys. Įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje metu dėl šių pataisų ir papildymų priimamas Seimo sprendimas.

3. Seimo posėdyje įstatymo projektas svarstomas tokia tvarka:

1) pagrindinio įstatymo projektą nagrinėjančio komiteto pranešimas, kurio metu pristatomos komiteto išvados apie projekto svarstymo pagrindiniame komitete rezultatus;

2) balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti iniciatoriams arba jį atmesti. Jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto siūlymui, Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą arba sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui tobulinti. Ši komisija tokiu atveju atlieka pagrindinio komiteto funkcijas ir dirba pagal tokio komiteto darbo tvarką. Jeigu priimamas nutarimas paskirti kitą pagrindinį komitetą ar specialią komisiją projektui tobulinti, kartu turi būti priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriame turi būti suformuluotos pagrindinės nuostatos, ką pagrindinis komitetas ar speciali komisija turi projekte pataisyti. Šio protokolinio nutarimo projektą turi pateikti Seimo narys, teikiantis siūlymą projektą perduoti kitam pagrindiniam komitetui patobulinti;

3) alternatyvių projektų, jeigu jų yra, iniciatorių atstovų pranešimai;

4) kitų komitetų papildomi pranešimai;

5) bendroji diskusija įstatymo projekto esminėms nuostatoms aptarti - Vyriausybės, kitų komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių kalbos;

6) po bendrosios diskusijos, jeigu alternatyvaus projekto autoriai nesutinka su pagrindinio komiteto sprendimu nepritarti alternatyviam projektui, balsuojama, ar pritarti komiteto sprendimui;

7) taip pat, jeigu to reikalauja Seimo narys, po bendrosios diskusijos balsuojama, ar pritarti pagrindinio komiteto patvirtintam įstatymo projektui;

8) jeigu Seimas nepritaria pagrindinio komiteto pateiktam projektui arba jeigu Seimas nutaria pritarti alternatyviam projektui, kuriam nepritarė pagrindinis komitetas, daroma svarstymo pertrauka Seimo posėdyje ir projektas arba grąžinamas tam pačiam pagrindiniam komitetui tobulinti, arba Seimas gali paskirti kitą pagrindinį komitetą ar sudaryti specialią Seimo komisiją įstatymo projektui redaguoti. Ši komisija tokiu atveju atlieka pagrindinio komiteto funkcijas ir dirba pagal tokio komiteto darbo tvarką;

9) svarstomi ir priimami sprendimai dėl įstatymo projekto pataisų ir papildymų, kuriuos svarstymo pagrindiniame komitete metu pateikė įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys ir kuriems pagrindinis komitetas nepritarė;

10) svarstomi ir priimami sprendimai dėl įstatymo projekto pataisų ir papildymų, kuriuos, likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki projekto svarstymo Seimo posėdyje, pateikė Respublikos Prezidentas, Vyriausybė arba Seimo narys, jeigu jo teikiamą pataisą ar papildymą Seimo posėdžio metu paremia ne mažiau kaip 10 Seimo narių.

4. Seimo posėdžio darbotvarkėje bendrajai diskusijai skirtas laikas dalijamas proporcingai Seimo frakcijų atstovams. Jeigu Seimo frakcijų atstovai iki galo neišnaudoja savo diskusijų laiko, diskusija baigiama pirma numatyto laiko.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

 

152 straipsnis. Pataisų dėl įstatymo projekto pateikimas ir priėmimas svarstymo Seimo

posėdyje metu

1. Visas siūlomas įstatymo projekto pataisas, išbraukimus bei papildymus Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar Seimo narys turi įteikti Posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki posėdžio darbotvarkėje numatyto laiko įstatymo projektą pradėti svarstyti.

2. Seimo posėdžių sekretoriatas pataisas dėl įstatymo projekto užregistruoja ir paskelbia Seimo interneto svetainėje. Taip pat užregistruojamos ir Seimo interneto svetainėje paskelbiamos ir pagrindinio komiteto išvados, kuriose turi būti nurodyta, kokios kitos įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos ar papildymai buvo pateikti projekto svarstymo pagrindiniame komitete metu ir kokioms iš šių pataisų ar papildymų svarstymo komitete metu nebuvo pritarta.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

 

3. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra gauta naujų pataisų, papildymų bei išbraukimų, kurių pagrindinis komitetas iki tol nebuvo svarstęs, iki įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje turi būti surengtas pagrindinio komiteto posėdis, kuriame turi būti apsvarstyti gauti pasiūlymai.

4. Projekto svarstymo Seimo posėdyje metu naujos pataisos, papildymai ar išbraukimai negali būti pateikiami ir priimami, išskyrus redakcines pataisas, kurios nesvarstomos ir dėl jų nebalsuojama, o tik raštu pateikiamos pagrindiniam įstatymo projektą nagrinėjančiam komitetui.

5. Seimo narių pataisos ir papildymai, pateikti šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, posėdžio pirmininko nėra teikiami svarstyti ir balsuoti, jeigu posėdžio metu posėdžio pirmininkui šiuos paskelbus, juos paremia mažiau kaip 10 Seimo narių.

6. Pataisų ir papildymų svarstymo Seimo posėdyje metu leidžiama kalbėti tik pataisų ir papildymų autoriams (iki 2 minučių dėl kiekvieno pasiūlymo, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje minimus pasiūlymus), pranešėjui ir dėl balsavimo motyvų, pranešėjas neklausinėjamas.

7. Kalbėjęs dėl pataisos ar papildymo jų autorius nebegali kalbėti dėl balsavimo motyvų.

8. Pataisos dėl atskiro įstatymo straipsnio svarstomos ir priimamos tokia tvarka:

1) pranešėjas paskelbia gautus raštu pasiūlymus pakeisti visą straipsnį, pakeisti kai kuriuos straipsnio teiginius, papildyti straipsnį, išbraukti kai kuriuos straipsnio teiginius; taip pat kiekvieną iš jų gali trumpai pakomentuoti (iki 2 minučių);

2) sprendimai dėl pateiktų pasiūlymų priimami balsuojant. Kai dėl to paties straipsnio yra keletas pasiūlymų, balsuojama pagal šios dalies 1 punkte nurodytų pasiūlymų eilę, o nurodytoje eilėje - pagal pasiūlymų pateikimo tvarką. Dėl pataisos papildymų ar pataisymų balsuojama anksčiau negu dėl pačios pataisos;

3) pateikėjas prieš balsavimą gali savo pasiūlymą atšaukti;

4) pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiesiems, posėdžio pirmininkas neteikia balsuoti;

5) kai pranešėjas paskelbia, kad pagrindinis komitetas yra apsvarstęs pasiūlymą ir jį priima, dėl jo galima nebalsuoti, jeigu dėl to nėra prieštaraujančių Seimo narių;

6) balsuojama dėl viso straipsnio.

9. Pateikti papildomi įstatymo projekto straipsniai svarstomi ir priimami tokia pat tvarka kaip visos kitos pataisos ar papildymai dėl įstatymo projekto.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

 

153 straipsnis. Seimo sprendimai po įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje

Po svarstymo Seimas nusprendžia, ar:

1) pritarti komiteto patvirtintam įstatymo projektui su Seimo posėdžio metu priimtomis pataisomis ir paskirti įstatymo priėmimo datą ne anksčiau kaip po 2 darbo dienų;

2) paskelbti projektą visuomenei svarstyti. Tuomet procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete;

3) grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Jeigu priimamas toks nutarimas, kartu turi būti priimtas Seimo protokolinis nutarimas, kuriame turi būti suformuluotos pagrindinės nuostatos, ką pagrindinis komitetas turi projekte pataisyti. Šio protokolinio nutarimo projektą turi pateikti Seimo narys, teikiantis siūlymą grąžinti projektą pagrindiniam komitetui patobulinti. Šiuo atveju procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete. Toks sprendimas svarstant projektą gali būti priimtas tik vieną kartą;

4) daryti projekto svarstymo pertrauką, jeigu svarstyti nebaigiama tame pačiame posėdyje arba jeigu paaiškėja, kad Seimo nariams reikia papildomos informacijos įstatymui svarstyti, arba šio statuto 109 straipsnyje nustatyta tvarka;

5) grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Šiuo atveju įstatymo projekto svarstymo procedūra kartojama nuo pateikimo Seimo posėdyje;

6) atmesti projektą ir prireikus pavesti parengti naują.

 

154 straipsnis. Papildomos pertraukos įstatymo projekto svarstymo metu

1. Jeigu pranešėjas reikalauja ir mano, kad priimtoms pataisoms ir papildymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų pataisų ir papildymų gali būti daroma svarstymo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžių dienos.

2. Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų pataisų esmei, ir dėl jų balsuojama. Šio svarstymo metu kiti siūlymai dėl pakeitimų ir papildymų nepriimami.

3. Jeigu įstatymo projekto svarstymo Seime metu buvo priimtos pataisos, kurios panaikino įstatymo principus ir sandarą lemiančius straipsnius, taip pat atskirus skirsnius ar skyrius, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.

4. Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe įstatymo projekto svarstymo metu galima pasinaudoti tik vieną kartą.

 

DVIDEŠIMT TREČIASIS SKIRSNIS

ĮSTATYMO PROJEKTO PRIĖMIMAS SEIMO POSĖDYJE

 

155 straipsnis. Pataisų dėl įstatymo projekto pateikimas

1. Pagrindinis komitetas Seimui priimti privalo pateikti Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento iš naujo suredaguotą įstatymo projektą. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas taip pat pateikia išvadas dėl šio projekto. Projektai šiems Seimo kanceliarijos padaliniams turi būti perduoti ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki jų priėmimo.

2. Suredaguotas įstatymo projektas ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados turi būti užregistruoti Seimo posėdžių sekretoriate ir paskelbti Seimo interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki Seimo posėdžio.

3. Priėmimo metu svarstomos tik tos pataisos, papildymai ir išbraukimai, kuriuos, Seimo posėdžio metu posėdžio pirmininkui paskelbus, paremia ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Visas siūlomas įstatymo projekto pataisas, papildymus ir išbraukimus įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintys asmenys turi įteikti Seimo posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki posėdžio darbotvarkėje numatyto laiko pradėti įstatymo priėmimo procedūrą.

4. Seimo posėdžių sekretoriatas užregistruoja pataisas, papildymus ir išbraukimus ir juos paskelbia Seimo interneto svetainėje. Iki įstatymo projekto priėmimo pagrindinis komitetas turi būti įvertinęs gautas pataisas, papildymus, išbraukimus ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas dėl įstatymo projekto.

5. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka yra gauta naujų pataisų, papildymų ir išbraukimų, kurių pagrindinis komitetas iki tol nebuvo svarstęs, daroma ne trumpesnė kaip 24 valandų projekto priėmimo pertrauka, per kurią pagrindiniame komitete turi būti apsvarstyti šie pasiūlymai.

6. Priėmimo metu naujos pataisos, papildymai ar išbraukimai, neatitinkantys šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, nepriimami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

 

156 straipsnis. Įstatymo projekto priėmimo laikas ir tvarka

1. Eilinėje sesijoje įstatymų projektai paprastai priimami tik ketvirtadieniais, rytiniame posėdyje.

2. Priėmimo metu pranešėjas trumpai aptaria gautus papildomus pasiūlymus ir pataisas, nurodydamas jų pateikėjus.

3. Po pranešėjo aptarimo balsuojama dėl atskirų įstatymo projekto dalių. Jeigu Seimas nenutaria kitaip, straipsniai priimami iš eilės.

4. Straipsnius, kurie lemia įstatymo projekto principus ir sandarą, posėdžio pirmininkas gali pateikti balsuoti pirmiau už kitus.

5. Straipsnius, dėl kurių nėra jokių pasiūlymų, jeigu tam neprieštarauja nė vienas Seimo narys, galima priimti visus iš karto bendru sutarimu. Balsuojama dėl kiekvieno straipsnio atskirai tik dėl tų straipsnių, dėl kurių prieštaraujama arba dėl kurių yra pasiūlymų.

6. Naujos pataisos, papildymai bei išbraukimai, pateikti 155 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, posėdžio pirmininko nėra teikiami balsuoti, jeigu, posėdžio pirmininkui juos paskelbus, juos paremia mažiau kaip 1/5 Seimo narių.

7. Priėmimo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų pataisų ir papildymų autoriams (iki 2 minučių dėl kiekvieno pasiūlymo, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje minimus pasiūlymus), pranešėjui ir tiems, kas nori kalbėti dėl balsavimo motyvų; pranešėjas neklausinėjamas.

8. Dėl pataisos ar papildymo kalbėjęs jų autorius nebegali kalbėti dėl balsavimo motyvų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

 

157 straipsnis. Įstatymo projekto atskiro straipsnio priėmimas

1. Įstatymo projekto atskiras straipsnis svarstomas bei priimamas tokia tvarka:

1) pranešėjas paskelbia raštu gautus pasiūlymus - pakeisti visą straipsnį, pakeisti kai kuriuos straipsnio teiginius, papildyti straipsnį, išbraukti kai kuriuos straipsnio teiginius; taip pat kiekvieną iš jų gali trumpai pakomentuoti (iki 2 minučių);

2) sprendimai dėl pateiktų pasiūlymų priimami balsuojant. Kai dėl to paties straipsnio yra keletas pasiūlymų, balsuojama pagal šio straipsnio 1 punkte nurodytų pasiūlymų eilę, o nurodytoje eilėje - pagal pasiūlymų pateikimo tvarką. Dėl pataisos papildymų ar pataisymų balsuojama anksčiau negu dėl pačios pataisos;

3) pateikėjas prieš balsavimą gali pasiūlymą atšaukti;

4) pasiūlymų, prieštaraujančių anksčiau priimtiesiems arba analogiškų anksčiau atmestiesiems, posėdžio pirmininkas neteikia balsuoti;

5) kai pranešėjas paskelbia, kad pagrindinis komitetas yra apsvarstęs ir šis priima pasiūlymą, dėl jo galima nebalsuoti, jeigu nėra prieštaraujančių Seimo narių;

6) balsuojama dėl viso straipsnio.

2. Pateikti papildomi įstatymo projekto straipsniai svarstomi bei priimami tokia pat tvarka kaip visi kiti įstatymo projekto straipsniai.

 

158 straipsnis. Pertraukos įstatymo projekto priėmimo metu

1. Pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžių dienos.

2. Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių esmei, ir dėl jų balsuojama. Šio svarstymo metu kiti siūlymai dėl pakeitimų ir papildymų nepriimami.

3. Jeigu įstatymo projekto priėmimo Seime metu nebuvo priimti įstatymo principus ir sandarą lemiantys straipsniai, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.

4. Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe įstatymo projekto priėmimo metu galima pasinaudoti tik vieną kartą.

5. Jeigu įstatymo projekto priėmimo metu, balsuojant dėl mokesčių įstatymo projekto straipsnių arba kitų įstatymų straipsnių, kurie reglamentuoja mokesčius arba dėl kurių gali labai pasikeisti valstybės pajamos, Vyriausybės narys, Vyriausybės įgaliotas asmuo pareikalauja, daroma įstatymo priėmimo pertrauka iki artimiausios Seimo posėdžių dienos. Tęsiant įstatymo projekto priėmimą, pakartojama paskutinio prieš pertrauką straipsnio priėmimo procedūra.

6. Jeigu, svarstant įstatymo projektą, jis pakeičiamas taip, kad jo nuostatos gali neatitikti Europos Sąjungos teisės, pagrindinis komitetas gali prašyti Teisingumo ministerijos pateikti naują išvadą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2716, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20788

 

7. Įstatymo priėmimo metu prieš balsavimą dėl viso įstatymo projekto turi būti padaryta pertrauka, jeigu nėra pateikti ir apsvarstyti Seime įstatymo ar nutarimo dėl įstatymo įgyvendinimo, taip pat įstatymų dėl kitų įstatymų ar jų straipsnių, susijusių su priimamu įstatymu, pakeitimo, papildymo ar panaikinimo projektai, kai Seimas yra nusprendęs, kad šiuos teisės aktus reikia priimti.

Straipsnio pakeitimai;

Nr. IX-2345, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 113-4201 (2004-07-22)

 

159 straipsnis. Balsavimas dėl viso įstatymo projekto

1. Įstatymo priėmimo metu siūlymai atmesti projektą nepriimami. Jis laikomas atmestu tada, jeigu negauna reikiamo balsų skaičiaus.

2. Apsvarsčius visus įstatymo projekto straipsnius, balsuojama dėl viso įstatymo projekto.

3. Jeigu įstatymo projektas nepriimamas, Seimas gali pavesti projekto iniciatoriams arba pagrindiniam komitetui parengti naują projektą.

4. Jeigu reikia, įstatymo priėmimo metu svarstomas ir priimamas įstatymas ar nutarimas dėl įstatymo įgyvendinimo, taip pat įstatymai dėl kitų įstatymų ar jų straipsnių, susijusių su priimamu įstatymu, pakeitimo, papildymo ar panaikinimo.

 

160 straipsnis. Įstatymo pasirašymo sulaikymas

1. Kol priimtas įstatymas neperduotas pasirašyti Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkas, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių gali motyvuotu raštu kreiptis į Seimą dėl, jų manymu, priimant tą įstatymą padarytų Seimo statuto pažeidimų.

2. Jeigu yra gautas toks kreipimasis, Etikos ir procedūrų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus.

3. Kol Etikos ir procedūrų komisija nepateikė savo išvadų, Seimo Pirmininkas neperduoda įstatymo pasirašyti Respublikos Prezidentui.

4. Jei Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, jog buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos svarbios šio statuto nuostatos ir tai lėmė Seimo sprendimą, arba Etikos ir procedūrų komisija nepateikė savo išvadų šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, Seimas balsuoja, ar pripažinti netekusiu galios, ar palikti galioti ginčijamą įstatymą.

5. Jeigu Seimas šiuo atveju pripažįsta ginčijamą įstatymą netekusiu galios, jo projekto svarstymas paprastai kartojamas nuo tos stadijos, kai buvo padarytas pažeidimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1662, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 78-3070 (2008-07-10)

 

161 straipsnis. Atmesto projekto teikimas

Jeigu įstatymo projektas bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis gali būti siūlomas vėl ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo projekto atmetimo dienos.

 

DVIDEŠIMT KETVIRTASIS SKIRSNIS

ĮSTATYMO PROJEKTO SVARSTYMAS SKUBOS IR YPATINGOS SKUBOS TVARKA

 

162 straipsnis. Siūlymas svarstyti skubos tvarka

1. Skubos tvarka svarstomi Seimo nutarimų, dėl kurių svarstymo šiame statute nenustatyta kita tvarka, o jei taip nusprendžia Seimas, – ir įstatymų projektai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3054, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13145

 

2. Siūlyti šią svarstymo tvarką motyvuotu teikimu turi teisę Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas arba Seimo Pirmininką pavaduojantis jo pavaduotojas, Seimo opozicijos lyderis, pagrindinis komitetas, frakcija arba Vyriausybė. Šioje dalyje nurodytų subjektų teikimu įstatymų projektų svarstymo skubos tvarka procedūra gali būti taikoma tik ypatingais atvejais, kai dėl susidariusių politinių, socialinių, ekonominių ar kitų aplinkybių būtina skubiai nustatyti naują ar pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą siekiant užtikrinti svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2570, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-03, i. k. 2019-19465

 

3. Sprendimas svarstyti įstatymo projektą skubos tvarka gali būti priimamas įstatymo projekto pateikimo arba svarstymo Seimo posėdyje metu balsavusių Seimo narių dauguma, jeigu ji yra didesnė negu 1/5 visų Seimo narių.

4. Siūlomas svarstyti skubos tvarka įstatymo ar Seimo nutarimo projektas iki jo svarstymo Seimo posėdyje turi būti suredaguotas Dokumentų skyriuje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

 

163 straipsnis. Svarstymas skubos tvarka

1. Kai įstatymo projektas svarstomas skubos tvarka, trumpinamas laikas tarp svarstymo stadijų: svarstymo pagrindiniame komitete, svarstymo Seimo posėdyje, priėmimo; be to, trumpinami ir kiti šiame statute nustatyti įstatymų leidybos terminai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti laiko tarpai turi būti ne trumpesni kaip 24 valandos.

3. Konkrečius terminus nustato Seimas kiekvienu atveju atskirai, tačiau svarstomas įstatymo projektas visuomet turi būti užregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate ir paskelbtas Seimo interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio, kuriame jis bus priimamas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

 

164 straipsnis. Svarstymas ypatingos skubos tvarka

1. Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko arba Seimo Pirmininką pavaduojančio Seimo Pirmininko pavaduotojo, arba Vyriausybės motyvuotu teikimu įstatymų ir Seimo nutarimų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka. Šioje dalyje nurodytų subjektų teikimu įstatymų ir Seimo nutarimų projektų svarstymo ypatingos skubos tvarka procedūra gali būti taikoma tik tais atvejais, kai būtina nedelsiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, t. y. įvedant arba įvedus karo ar nepaprastąją padėtį, taip pat ją atšaukiant, skelbiant arba paskelbus mobilizaciją, skelbiant demobilizaciją, priimant sprendimą panaudoti ginkluotąsias pajėgas ginkluoto užpuolimo atveju ir (ar) prireikus ypač skubiai vykdyti tarptautinius įsipareigojimus, stichinės nelaimės ar kitomis ekstremaliomis aplinkybėmis, kilus tokiai grėsmei valstybės ar visuomenės saugumui, kuriai pašalinti būtini ypač skubūs Seimo sprendimai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. KT12-N4/2019, 2019-04-16, paskelbta TAR 2019-12-02, i. k. 2019-19221

Nr. XIII-2570, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-03, i. k. 2019-19465

 

2. Sprendimas svarstyti projektą ypatingos skubos tvarka priimamas Seimo posėdyje balsavusių Seimo narių balsų dauguma, jeigu ji didesnė kaip 1/4 visų Seimo narių.

3. Sprendimas svarstyti projektą ypatingos skubos tvarka gali būti priimamas projekto pateikimo arba svarstymo Seimo posėdyje metu.

4. Svarstant projektą ypatingos skubos tvarka, netaikomi šio statuto 155 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir priėmimo procedūra po pateikimo gali būti pradėta ne anksčiau kaip po 3 valandų pertraukos. Per šią pertrauką raštu pateikiamos įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos dėl projekto, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados dėl jų ir projektas suredaguojamas Seimo kanceliarijos Dokumentų departamente. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turinčių asmenų pataisos dėl projekto raštu pateikiamos ne vėliau kaip prieš vieną valandą iki projekto priėmimo pradžios.

5. Kai kuriais atvejais projektui svarstyti gali būti paskirtas pagrindinis komitetas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

 

DVIDEŠIMT PENKTASIS SKIRSNIS

RESPUBLIKOS PREZIDENTO GRĄŽINTO ĮSTATYMO SVARSTYMAS

SEIMO POSĖDYJE

 

165 straipsnis. Seimo sprendimai dėl Respublikos Prezidento grąžinto įstatymo

1. Jeigu pagal Konstitucijos 71 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą grąžina Seimui pakartotinai svarstyti, Seimo Pirmininkas apie tai praneša Seimui artimiausiame posėdyje.

2. Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu.

3. Pastaruoju atveju Seimas gali pavesti vienam iš komitetų parengti naują įstatymo projektą arba sudaryti tam darbo grupę. Prieš balsavimą galima kalbėti tik dėl balsavimo motyvų (du - “už”, du - “prieš”).

4. Jeigu nusprendžiama grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo, tame pačiame posėdyje Seimas turi paskirti svarstymo Seimo posėdyje datą. Šis svarstymas turi įvykti ne vėliau kaip po savaitės.

 

166 straipsnis. Grąžinto įstatymo svarstymas

1. Grąžinto įstatymo svarstymo Seimo posėdyje metu išklausomi pagrindinio ir papildomų komitetų pranešimai ir rengiama bendroji diskusija.

2. Po svarstymo tame pačiame Seimo posėdyje rengiamas pakartotinai Seimo apsvarstyto įstatymo priėmimas.

 

167 straipsnis. Grąžinto įstatymo priėmimas

1. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų.

2. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė, o už konstitucinį įstatymą - ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.

3. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.

4. Šiuo atveju pakartotinai apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, o už konstitucinį įstatymą - daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

 

DVIDEŠIMT ŠEŠTASIS SKIRSNIS

KONSTITUCIJOS KEITIMAS

Dvidešimt šeštojo skirsnio pakeitimas:

Nr. XI-1933, 2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 34-1626 (2012-03-22)

 

168 straipsnis. Dvidešimt šeštojo skirsnio taikymas

1. Šis skirsnis taikomas Konstitucijos, Konstitucijos 150 straipsnyje nurodytų konstitucinių įstatymų ir konstitucinių aktų, kaip Konstitucijos sudedamosios dalies, pakeitimo, papildymo ir pripažinimo netekusiais galios (toliau šiame skirsnyje – Konstitucijos keitimas) įstatymų projektams.

2. Konstitucijos keitimo įstatymų projektai registruojami, pateikiami, svarstomi ir priimami šio statuto devynioliktajame–dvidešimt penktajame skirsniuose nustatyta tvarka, jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.

 

169 straipsnis. Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisė

1. Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisę Seime turi ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę. Konstitucijos keitimo iniciatorių valia dėl Konstitucijos keitimo iniciatyvos turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai (be prierašų, išbraukimų, įrašų ar išlygų).

2. Jeigu po Konstitucijos keitimo įstatymo projektu pasirašęs Seimo narys padaro šiame projekte prierašą, išbraukia ar įrašo projekto tekste žodžius ar nurodo projekto teksto išlygą arba likus ne mažiau kaip 24 valandoms iki projekto pateikimo Seimo posėdyje savo parašą raštu, pateiktu Seimo posėdžių sekretoriatui, atšaukia, šio Seimo nario parašas neskaičiuojamas. Jeigu po Konstitucijos keitimo įstatymo projektu pasirašiusių Seimo narių parašų lieka mažiau negu 1/4 visų Seimo narių parašų, laikoma, kad Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisė neįgyvendinta.

3. 300 tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę, Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisės įgyvendinimo tvarką nustato įstatymas.

4. Konstitucijos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė“ ir keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas“ nuostatos gali būti keičiamos tik referendumu. Referendumo skelbimo ir vykdymo tvarką nustato įstatymas.

5. Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti keičiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-707, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 136-6913 (2013-12-28)

 

170 straipsnis. Konstitucijos keitimo įstatymų projektų pateikimo ir svarstymo

ypatumai

1. 300 tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų nustatyta tvarka Seime inicijuotą Konstitucijos keitimo įstatymo projektą Seimas privalo svarstyti. Šį projektą piliečių iniciatyvinės grupės narys ar kitas iniciatyvinės grupės įgaliotas asmuo pateikia Seimo posėdyje ne vėliau kaip per savaitę po projekto įregistravimo Seimo sesijos metu, o įregistravus tarp Seimo sesijų – pirmajame artimiausios Seimo sesijos posėdyje.

2. Konstitucijos keitimo įstatymų projektai po jų pateikimo Seimo posėdyje skelbiami visuomenei svarstyti šio statuto 126 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Konstitucijos keitimo įstatymų projektai negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka.

4. Pagrindinis Konstitucijos keitimo įstatymų projektus svarstantis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komitetai, Seimo paskirti papildomais svarstyti Konstitucijos keitimo įstatymo projektą, savo sprendimą dėl šio projekto privalo priimti likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki šio projekto svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

5. Teisės ir teisėtvarkos komitetas Konstitucijos keitimo įstatymo projektą privalo apsvarstyti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki šio projekto svarstymo Seimo posėdyje. Teisės ir teisėtvarkos komiteto priimtas sprendimas dėl Konstitucijos keitimo įstatymo projekto likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki projekto svarstymo Seimo posėdyje turi būti išdalytas Seimo nariams, taip pat įteiktas Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei.

6. Svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete metu turi būti priimtas vienas iš šių sprendimų, kuris pateikiamas svarstyti Konstitucijos keitimo įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje metu:

1) pritarti iniciatorių pateiktam Konstitucijos keitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms;

2) pritarti komiteto patobulintam Konstitucijos keitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Patobulintame Konstitucijos keitimo įstatymo projekte gali būti atlikti tik neesminiai pakeitimai, nekeičiantys Konstitucijos keitimo įstatymo projekto turinio esmės, ir (ar) redakciniai ir (ar) dėl teisės technikos reikalingi pakeitimai;

3) Konstitucijos keitimo įstatymo projektą atmesti;

4) grąžinti Konstitucijos keitimo įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti ir pasiūlyti jiems, vadovaujantis šio statuto 169 straipsnio nuostatomis, įregistruoti naują Konstitucijos keitimo įstatymo projektą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2211, 2015-12-22, paskelbta TAR 2015-12-23, i. k. 2015-20274

 

7. Svarstant Konstitucijos keitimo įstatymo projektą, Seimo posėdyje neleidžiama riboti diskusijų dėl šio projekto, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas priimamas ne mažesne kaip 1/3 visų Seimo narių balsų dauguma.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2211, 2015-12-22, paskelbta TAR 2015-12-23, i. k. 2015-20274

 

8. Seimo narių pasiūlymai dėl Konstitucijos keitimo įstatymo projekto, kuriais Konstitucijos keitimo įstatymo projektas būtų pakeistas taip, kad būtų iškreiptas Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tikslas, pakeistas siūlomo konstitucinio teisinio reguliavimo mastas, taip pat kuriais siūlomos kitokios konstitucinio teisinio reguliavimo priemonės projekto tikslui pasiekti ar siūloma keisti kitą Konstitucijos nuostatą, nesvarstomi ir dėl jų nebalsuojama.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2211, 2015-12-22, paskelbta TAR 2015-12-23, i. k. 2015-20274

 

9. Seimo narių redakcinės ir (ar) su teisės technika susijusios pastabos ir pasiūlymai dėl Konstitucijos keitimo įstatymo projekto teksto, pateikti po to, kai Seimas pirmą kartą balsuodamas dėl šio projekto jam pritarė ne mažesne kaip 2/3 visų Seimo narių balsų dauguma, Seimo posėdyje nesvarstomi ir dėl jų nebalsuojama, kai Seimas antrą kartą svarsto ir balsuoja dėl Konstitucijos keitimo įstatymo projekto.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2211, 2015-12-22, paskelbta TAR 2015-12-23, i. k. 2015-20274

 

Straipsnio pakeitimai:

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT2-N1/2014, 2014-01-24, paskelbta TAR 2014-01-24, i. k. 2014-00478

 

171 straipsnis. Konstitucijos keitimo įstatymų projektų priėmimo tvarka

1. Konstitucijos keitimo įstatymų projektų priėmimo procedūra pradedama ne anksčiau kaip po 10 dienų po jų svarstymo Seimo posėdyje.

2. Priėmimo metu dėl Konstitucijos keitimo įstatymų projektų balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2211, 2015-12-22, paskelbta TAR 2015-12-23, i. k. 2015-20274

 

3. Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jeigu abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats Konstitucijos keitimo įstatymo projekto tekstas.

4. Nepriimtas Konstitucijos keitimo įstatymo projektas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po vienų metų.

 

DVIDEŠIMT ŠEŠTASIS1 SKIRSNIS

KONSTITUCINIAI ĮSTATYMAI

Statutas papildytas dvidešimt šeštuoju1 skirsniu:

Nr. XI-1933, 2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 34-1626 (2012-03-22)

 

1711 straipsnis. Konstituciniai įstatymai ir konstitucinių įstatymų sąrašas

1. Konstituciniai įstatymai yra:

1) Konstitucijoje tiesiogiai nurodyti konstituciniai įstatymai;

2) Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinis įstatymas ir jame įrašyti konstituciniai įstatymai.

2. Konstituciniai įstatymai turi atitikti Konstituciją.

3. Į Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą gali būti įrašyti konstituciniai įstatymai, kuriais reglamentuojami ypač reikšmingi visuomeniniai santykiai ir užtikrinamas jų stabilumas.

4. Konstitucijos nuostatas keičiantys, papildantys ar pripažįstantys netekusiais galios įstatymai, Konstitucijos 150 straipsnyje nurodyti konstituciniai įstatymai ir konstituciniai aktai ir Konstitucijoje tiesiogiai nurodyti konstituciniai įstatymai į konstitucinių įstatymų sąrašą neįrašomi.

5. Konstitucinių įstatymų keitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiais galios įstatymų projektai (toliau šiame skirsnyje – konstitucinių įstatymų projektai) registruojami, pateikiami, svarstomi ir priimami šio statuto devynioliktajame–dvidešimt penktajame skirsniuose nustatyta tvarka, jeigu šiame skirsnyje nenustatyta kitaip.

 

1712 straipsnis. Konstitucinių įstatymų iniciatyvos teisė

Konstitucinių įstatymų iniciatyvos teisę Seime turi Seimo nariai, Respublikos Prezidentas, Vyriausybė. Be to, šią teisę turi 50 tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių rinkimų teisę.

 

1713 straipsnis. Konstitucinių įstatymų projektų pateikimo ir svarstymo ypatumai

1. 50 tūkstančių Lietuvos Respublikos piliečių įstatymų nustatyta tvarka Seime inicijuotą konstitucinio įstatymo projektą Seimas privalo svarstyti. Šį projektą piliečių iniciatyvinės grupės narys ar kitas iniciatyvinės grupės įgaliotas asmuo pateikia Seimo posėdyje ne vėliau kaip per savaitę po projekto įregistravimo Seimo sesijos metu, o įregistravus tarp Seimo sesijų – pirmajame artimiausios Seimo sesijos posėdyje.

2. Konstitucinių įstatymų projektai po jų pateikimo Seimo posėdyje skelbiami visuomenei svarstyti šio statuto 126 straipsnyje nustatyta tvarka.

3. Konstitucinių įstatymų projektai negali būti svarstomi ir priimami skubos ar ypatingos skubos tvarka.

4. Pagrindinis konstitucinių įstatymų projektus svarstantis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komitetai, Seimo paskirti papildomais svarstyti konstitucinio įstatymo projektą, savo sprendimą dėl šio projekto privalo priimti likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki šio projekto svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete.

5. Teisės ir teisėtvarkos komitetas konstitucinio įstatymo projektą privalo apsvarstyti ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki šio projekto svarstymo Seimo posėdyje. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados ir, jei projektui pritarta, konstitucinio įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas užregistruojami Seimo posėdžių sekretoriate ir paskelbiami Seimo interneto svetainėje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

 

6. Svarstant konstitucinio įstatymo projektą, Seimo posėdyje neleidžiama riboti diskusijų dėl šio projekto, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas priimamas ne mažesne kaip 1/3 visų Seimo narių balsų dauguma.

 

1714 straipsnis. Konstitucinių įstatymų projektų priėmimo tvarka

1. Konstitucinių įstatymų projektų priėmimo procedūra pradedama ne anksčiau kaip po 10 dienų po jų svarstymo Seimo posėdyje.

2. Konstitucinio įstatymo projektas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

3. Konstitucinio įstatymo projektas dėl konstitucinio įstatymo pakeitimo ar papildymo laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.

4. Konstituciniai įstatymai, išskyrus Konstitucijoje tiesiogiai nurodytus konstitucinius įstatymus, gali būti pripažinti netekusiais galios tik kartu išbraukiant juos iš konstitucinių įstatymų sąrašo. Šiuo atveju konstitucinių įstatymų projektai svarstomi ir dėl jų balsuojama kartu. Konstitucinis įstatymas laikomas pripažintu netekusiu galios ir išbrauktu iš konstitucinių įstatymų sąrašo, jeigu už tai balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.

5. Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinis įstatymas laikomas priimtu, pakeistu, papildytu ar pripažintu netekusiu galios, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.

6. Nepriimtas konstitucinis įstatymas Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiamas ne anksčiau kaip po 9 mėnesių. Šis reikalavimas netaikomas įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimus šio statuto 1812 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

DVIDEŠIMT SEPTINTASIS SKIRSNIS

BIUDŽETO POLITIKOS KONTROLĖ IR BIUDŽETO TVIRTINIMAS

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. XII-1968, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16913

 

1715 straipsnis. Vidutinio laikotarpio tikslo nustatymas

1. Vidutinio laikotarpio tikslas ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu.

2. Vyriausybė ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos pateikia Seimui Seimo nutarimo dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo projektą.

3. Pagrindinis Seimo nutarimo dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo projektą svarstantis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas.

4. Seimo posėdyje svarstant šio straipsnio 2 dalyje nurodytą Seimo nutarimo dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo projektą, išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas.

5. Seimo nutarimas dėl vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo priimamas ne vėliau kaip iki kovo 15 dienos paprasta Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, kai Seimo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1968, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16913

 

1716 straipsnis. Struktūrinio postūmio užduoties nustatymas

1. Struktūrinio postūmio užduotis nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu.

2. Vyriausybė parengia ir ne vėliau kaip iki gegužės 30 dienos pateikia Seimui Seimo nutarimo dėl struktūrinio postūmio užduoties nustatymo projektą, išskyrus metus, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniu įstatymu struktūrinio postūmio užduotis nenustatoma.

3. Pagrindinis Seimo nutarimo dėl struktūrinio postūmio užduoties nustatymo projektą svarstantis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas.

4. Valstybės kontrolė per 15 darbo dienų po Seimo nutarimo dėl struktūrinio postūmio užduoties nustatymo projekto pateikimo Seimui pateikia Seimui savo išvadą dėl Seimo nutarimo dėl struktūrinio postūmio užduoties nustatymo projekto.

5. Biudžeto ir finansų komitetas Seimo nutarimo dėl struktūrinio postūmio užduoties nustatymo projektą apsvarsto atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės išvadą dėl šio projekto ir pateikia Seimui savo išvadas.

6. Ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos Seimo nutarimo dėl struktūrinio postūmio užduoties nustatymo projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje ir priimtas.

7. Seimo posėdyje išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, kitų komitetų išvados.

8. Seimo nutarimas dėl struktūrinio postūmio užduoties nustatymo priimamas po diskusijų paprasta Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, kai Seimo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių.

9. Metais, kuriais susidaro Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme apibrėžtos išskirtinės aplinkybės, struktūrinio postūmio užduotis nenustatoma. Tokiu atveju Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ne rečiau kaip vieną kartą per ketvirtį viešai paskelbia ekonominės raidos scenarijų, o Valstybės kontrolė per 7 darbo dienas po kiekvieno šio scenarijaus paskelbimo pateikia Seimui išvadą dėl susidariusios arba numatomos padėties atitikties išskirtinių aplinkybių sąvokai ir dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-141, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28993

 

10. Biudžeto ir finansų komitetas susidariusią išskirtinių aplinkybių padėtį apsvarsto įvertindamas šio straipsnio 9 dalyje nurodytą ekonominės raidos scenarijų ir atsižvelgdamas į Valstybės kontrolės išvadas dėl jo.

11. Po šio straipsnio 9 dalyje nurodyto ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo artimiausiame Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje išklausomas Vyriausybės atstovų pranešimas apie parengtą ekonominės raidos scenarijų.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1968, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16913

 

1717 straipsnis. Ekonominės raidos scenarijaus ir Lietuvos stabilumo programos išklausymas Seime

1. Valstybės kontrolė per 7 darbo dienas po ekonominės raidos scenarijaus viešo paskelbimo pateikia Seimui išvadą dėl ekonominės raidos scenarijaus tvirtinimo. Viename iš artimesnių Biudžeto ir finansų komiteto ir Audito komiteto posėdžių išklausomi Vyriausybės atstovų pranešimai apie parengtą ekonominės raidos scenarijų ir Valstybės kontrolės išvada dėl jo.

2. Valstybės kontrolė per 7 darbo dienas po Lietuvos stabilumo tam tikrų metų programos viešo paskelbimo pateikia Seimui šios programos vertinimo ataskaitą. Viename iš artimesnių Biudžeto ir finansų komiteto ir Audito komiteto posėdžių išklausomi Vyriausybės atstovų pranešimai apie Lietuvos stabilumo tam tikrų metų programą ir Valstybės kontrolės pateikta šios programos vertinimo ataskaita.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-141, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28993

 

172 straipsnis. Valstybės biudžeto projekto pateikimas

1. Valstybės biudžeto projektas rengiamas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka ir laikantis Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytų taisyklių.

2. Vyriausybė, sudariusi kitų metų valstybės biudžeto projektą, ne vėliau kaip iki spalio 17 dienos pateikia jį Seimui su duomenimis, kuriais pagrįstas šis projektas.

3. Valstybės kontrolė ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo valstybės biudžeto projekto pateikimo pateikia Seimui išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti. Šią Valstybės kontrolės išvadą apsvarsto Biudžeto ir finansų komitetas ir Audito komitetas. Kiti komitetai, svarstydami valstybės biudžeto projektą, atsižvelgia į šią Valstybės kontrolės išvadą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-141, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28993

 

4. Vyriausybė ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo valstybės biudžeto projekto pateikimo pateikia Seimui Biudžeto sandaros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją. Komitetai, svarstydami valstybės biudžeto projektą, atsižvelgia į šią informaciją.

5. Lietuvos bankas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo valstybės biudžeto projekto pateikimo Seimui teikia išvadas dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio kasmetinio pagerėjimo užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui, atkreipdamas išskirtinį dėmesį į išorinį ūkio subalansuotumą ir ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą. Komitetai, svarstydami valstybės biudžeto projektą, atsižvelgia į šias Lietuvos banko pateiktas išvadas.

6. Neteko galios nuo 2016-05-07

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

 

7. Artimiausiame Seimo posėdyje išklausomas Vyriausybės pranešimas apie valstybės biudžeto projektą.

8. Toliau valstybės biudžeto projektui nagrinėti komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 15 dienų. Tuo metu eiliniai Seimo plenariniai posėdžiai nerengiami.

9. Po pateikimo Seimo posėdyje Biudžeto ir finansų komitetas Seimo valdybos nustatyta tvarka Seimo interneto svetainėje skelbia, iki kada Komitete iš suinteresuotų asmenų yra laukiama pasiūlymų ir pastabų dėl valstybės biudžeto projekto.

10. Gautus pasiūlymus ir pastabas Biudžeto ir finansų komitetas perduoda atitinkamiems Seimo komitetams pagal jų kompetenciją, kur šie pasiūlymai turi būti apsvarstyti šio statuto nustatyta tvarka.

11. Valstybės biudžeto projektas nesvarstomas ir nepriimamas skubos ar ypatingos skubos tvarka, išskyrus atvejus, kai tai būtina nepaprastosios padėties įvedimo tikslams pasiekti ar valstybės gynybai, kitoms gyvybiškai svarbioms valstybės funkcijoms mobilizacijos ar karo padėties metu atlikti. Seimas, priimdamas sprendimą valstybės biudžeto projektą svarstyti skubos ar ypatingos skubos tvarka, gali nustatyti kitus, trumpesnius, negu nustatyta šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse, išvadų ir informacijos pateikimo terminus; kiti šiame statute nustatyti įstatymų leidybos terminai nustatomi šio statuto dvidešimt ketvirtajame skirsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3246, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15115

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. IX-363, 2001 06 07, Žin., 2001, Nr. 50-1748 (2001 06 13)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-07-11, Žin., 2002, Nr. 72-3080 (2002-07-17)

Nr. IX-1102, 2002-09-26, Žin., 2002, Nr. 96-4174 (2002-10-04)

Nr. XI-68, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 146-5868 (2008-12-20)

Nr. XI-916, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 74-3738 (2010-06-26)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1968, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16913

 

173 straipsnis. Valstybės biudžeto projekto svarstymas komitetuose

1. Komitetai, išskyrus Audito komitetą, išnagrinėja jų kompetenciją atitinkančius valstybės biudžeto projekto klasifikacinius skyrius, suformuluoja savo išvadas bei pasiūlymus ir iki lapkričio 10 dienos pateikia juos Biudžeto ir finansų komitetui. Audito komitetas nagrinėja, vertina Valstybės kontrolei numatytinų valstybės biudžeto asignavimų atitiktį Valstybės kontrolės poreikiams ir Valstybės kontrolės išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties, nustatomos Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte, ir papildomų priemonių (pinigine išraiška) poreikio šiai užduočiai įvykdyti ir savo išvadą bei siūlymus iki lapkričio 20 dienos pateikia Biudžeto ir finansų komitetui, o Seimo pavedimu – ir Seimui jo nustatytu laiku.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1968, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16913

Nr. XIV-141, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28993

 

2. Į komitetų posėdžius, kuriuose nagrinėjamas valstybės biudžeto projektas, kviečiami Vyriausybės, kitų valstybės institucijų bei Biudžeto ir finansų komiteto atstovai.

3. Vyriausybė, kitos valstybės institucijos privalo pateikti komitetams duomenis, kuriais pagrįstas valstybės biudžeto projektas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-40, 2008-12-04, Žin., 2008, Nr. 142-5610 (2008-12-11)

 

174 straipsnis. Pasiūlymai dėl valstybės biudžeto projekto

1. Komitetai, frakcijos ir paskiri Seimo nariai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius.

2. Negalima siūlyti mažinti tų išlaidų, kurios į valstybės biudžeto projektą įrašytos pagal įstatymus, kitus Seimo priimtus norminius aktus ir tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus.

3. Norėdamas šias išlaidas sumažinti, Seimas pirmiausia turi pakeisti atitinkamus teisės aktus.

 

175 straipsnis. Valstybės biudžeto projekto svarstymas Seimo Biudžeto ir finansų

komitete

1. Biudžeto ir finansų komitetas, gavęs Vyriausybės išvadą dėl Europos Komisijos rekomendacijų, kitų komitetų išvadas, frakcijų nuomones, siūlomas pastabas ir pasiūlymus, kartu su Vyriausybės, frakcijų ir kitų komitetų atstovais apsvarsto valstybės biudžeto projektą ir suformuluoja savo išvadas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1968, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16913

 

2. Biudžeto ir finansų komitetas privalo arba priimti kito komiteto siūlomas valstybės biudžeto įstatymo pataisas, jeigu jos atitinka šio komiteto kompetenciją, arba atmesti, pateikdamas motyvuotą atsakymą.

3. Bet kuris Seimo komitetas turi teisę teikti pasiūlymus taisyti ir tuos valstybės biudžeto straipsnius, kurie nepriklauso jo kompetencijai. Šiuo atveju Biudžeto ir finansų komitetas neprivalo motyvuotai atsakyti komitetui, ar priėmė jo siūlomas pataisas.

 

176 straipsnis. Valstybės biudžeto projekto pirmasis svarstymas Seime

1. Iki lapkričio 25 dienos valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje.

2. Jame išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, taip pat pateikiamos kitų komitetų išvados, frakcijų ir paskirų Seimo narių nuomonės bei pastabos, kurioms nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas.

 

177 straipsnis. Valstybės biudžeto projekto antrasis svarstymas Seime

1. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.

2. Tais metais, kai įvyksta eiliniai Seimo rinkimai, valstybės biudžeto antrasis svarstymas išrinkto naujo Seimo posėdyje skiriamas ne vėliau kaip gruodžio 18 dieną.

3. Tais atvejais, kai įvyksta pirmalaikiai Seimo rinkimai ir išrinktas naujas Seimas susirenka pradėjus valstybės biudžeto projekto svarstymo Seime procedūrą, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.

4. Seimo posėdžio metu Vyriausybės atstovas praneša, kas pakeista valstybės biudžeto projekte atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas, kurie komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių pasiūlymai įrašyti į valstybės biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į Seimo narių klausimus.

5. Po diskusijos balsuojama dėl valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių.

6. Iki šio straipsnio 5 dalyje nurodyto posėdžio Vyriausybės atstovui nauji pasiūlymai ir pataisos pateikiami šio statuto 152 straipsnyje sustatyta tvarka.

7. Jeigu yra daug svarbių pastabų dėl valstybės biudžeto projekto, jis gali būti grąžintas Vyriausybei pataisyti. Tam skiriama ne daugiau kaip 10 dienų, po to grįžtama prie antrojo svarstymo procedūros.

 Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-363, 2001 06 07, Žin., 2001, Nr. 50-1748 (2001 06 13)

Nr. IX-1580, 2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 54-2373 (2003-06-04)

Nr. XI-68, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 146-5868 (2008-12-20)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1968, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16913

 

178 straipsnis. Valstybės biudžeto tvirtinimas

1. Alternatyvūs pasiūlymai ir pataisos, su kuriais nesutinka Vyriausybė, bet kurie atitinka šio skirsnio 174 straipsnyje numatytas sąlygas, gali būti priimti tik tada, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

2. Apsvarstęs ir priėmęs sprendimus dėl pasiūlymų ir pataisų, Seimas turi balsuoti dėl viso valstybės biudžeto projekto.

3. Valstybės biudžetas tvirtinamas pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatytus rodiklius.

4. Kartu patvirtinami asignavimai pagal biudžeto išlaidų klasifikacijos skyrius. Šie asignavimai privalomi visiems biudžeto vykdytojams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-363, 2001 06 07, Žin., 2001, Nr. 50-1748 (2001 06 13)

 

179 straipsnis. Papildomas svarstymas atmetus valstybės biudžeto projektą

1. Jeigu Seimas atmeta valstybės biudžeto projektą, ne anksčiau kaip po 5 ir ne vėliau kaip po 10 dienų skiriamas dar vienas svarstymas, kuriame pateikiamas pagal komitetų, frakcijų ir Seimo narių pastabas Vyriausybės pataisytas projektas.

2. Svarstymas vyksta šio skirsnio 177 straipsnyje numatyta tvarka.

3. Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto 1/12 išlaidų.

 

180 straipsnis. Valstybės biudžeto keitimas

1. Biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti valstybės biudžetą. Jis keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas ir tvirtinamas. Keičiant valstybės biudžetą, gali būti nesilaikoma terminų, nustatytų šio skirsnio 172 straipsnio 2 ir 8 dalyse, 173 straipsnio 1 dalyje, 176 straipsnio 1 dalyje, 177 straipsnio 1 ir 7 dalyse ir 179 straipsnio 1 dalyje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1968, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16913

 

2. Neteko galios nuo 2008 m. gruodžio 21 d.

3. Prireikus Seimas gali patvirtinti papildomą biudžetą.

4. Jei prireikia lėšų, kurių negalima skirti iš Vyriausybės rezervo fondo, Vyriausybė pateikia Seimui įstatymo dėl Valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Jame nurodoma trūkstamų lėšų paskirtis ir kiekis bei jų finansavimo šaltinis.

5. Valstybės biudžeto pakeitimo įstatymas priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu jam neprieštarauja Vyriausybė.

6. Priešingu atveju įstatymui priimti reikia daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.86-2617 (2000 10 13)

Nr. XI-68, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 146-5868 (2008-12-20)

Nr. XI-314, 2009-06-23, Žin., 2009, Nr. 76-3089 (2009-06-27)

 

DVIDEŠIMT SEPTINTASIS1 SKIRSNIS

EUROPOS SĄJUNGOS REIKALŲ SVARSTYMAS IR SPRENDIMAS

Statutas papildytas dvidešimt septintuoju1 skirsniu:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

Skirsnio pakeitimai:

Nr. XII-425, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 71-3581 (2013-07-01)

 

1801 straipsnis. Europos Sąjungos reikalų svarstymas

1. Seimas Europos Sąjungos reikalus svarsto ir sprendžia šiame skirsnyje nustatyta tvarka.

2. Šiame skirsnyje sąvoka „specializuotas komitetas“ reiškia bet kurį Seimo komitetą, išskyrus Europos reikalų komitetą ir Užsienio reikalų komitetą.

3. Šiame skirsnyje sąvoka „pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projektas“ apima Europos Komisijos pasiūlymus, Europos Sąjungos valstybių narių grupės iniciatyvas, Europos Parlamento iniciatyvas, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prašymus, Europos centrinio banko rekomendacijas ir Europos investicijų banko prašymus dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto priėmimo, kuriems taikomos Europos Sąjungos sutarties ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo protokolo Nr. 2 dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo nuostatos.

4. Šiame skirsnyje sąvoka „pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus“ apima pagal teisėkūros ir ne teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektus ir iš dalies pakeistus šių aktų projektus, reglamentuojančius sritis, kurios pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją susijusios su Seimo kompetencija ir dėl kurių rengiama ar atnaujinama Lietuvos Respublikos pozicija.

5. Šiame skirsnyje sąvoka „kiti Europos Sąjungos dokumentai“ apima Europos Sąjungos konsultacinio pobūdžio ir kitus teisėkūros planavimo ar politikos strateginius dokumentus, ypač:

1) Europos Komisijos metinę darbo programą;

2) Europos Komisijos metinę augimo apžvalgą;

3) metinio Europos Sąjungos biudžeto projektą;

4) daugiametę finansinę programą;

5) baltąją knygą ir žaliąją knygą;

6) Audito Rūmų metinę ataskaitą;

7) metinę Europos policijos biuro (Europolo) ataskaitą;

8) metinę Eurojusto ataskaitą;

9) kitus dokumentus, įskaitant tuos, dėl kurių Vyriausybė kreipiasi į Seimą pagal šio statuto 18018 straipsnio reikalavimus.

6. Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytais atvejais priimti Europos Sąjungos teisės aktai tvirtinami šio statuto dvidešimt aštuntajame skirsnyje nustatyta tvarka.

 

1802 straipsnis. Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto kompetencija svarstant Europos Sąjungos reikalus

1. Seimo kompetencijai priklausančius Europos Sąjungos reikalus svarsto ir prireikus Seimo vardu nuomonę arba komiteto išvadą teikia Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas.

2. Europos reikalų komitetas:

1) prireikus svarsto, ar pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektai neprieštarauja subsidiarumo principui, kaip tai nustatyta šio statuto 1806 straipsnyje, išskyrus sritis, pagal šio straipsnio 3 dalį priskirtas Užsienio reikalų komiteto kompetencijai;

2) nagrinėja kitus Europos Sąjungos dokumentus ir prireikus teikia dėl jų išvadas;

3) nagrinėja pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus Europos Sąjungos dokumentus ir prireikus reiškia Seimo nuomonę Vyriausybei ir (arba) Europos Sąjungos institucijoms, išskyrus sritis, pagal šio straipsnio 3 dalį priskirtas Užsienio reikalų komiteto kompetencijai;

4) nagrinėja Vyriausybės kreipimusis pagal šio statuto 18018 straipsnį ir prireikus teikia dėl jų išvadas.

3. Užsienio reikalų komitetas nagrinėja ir prireikus Seimo nuomonę arba komiteto išvadą teikia:

1) dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitų Europos Sąjungos dokumentų, susijusių su Europos Sąjungos bendra užsienio ir saugumo politika bei bendra saugumo ir gynybos politika;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2673, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-13, i. k. 2016-25097

 

2) Europos Sąjungos plėtros klausimais;

3) dėl tam tikrų Europos Sąjungos išorės santykių aspektų, susijusių su bendra prekybos politika ir bendradarbiavimu su Pasauline prekybos organizacija;

4) dėl Vyriausybės nuomonės, ar pagal šio statuto 1806 straipsnyje nurodytas sritis pasiūlymas priimti Europos Sąjungos teisės aktą neprieštarauja subsidiarumo principui.

4. Seimo Pirmininko, Europos reikalų komiteto pirmininko arba Užsienio reikalų komiteto pirmininko sprendimu svarstomi klausimai gali būti perduodami Seimui svarstyti plenariniame posėdyje.

5. Prireikus rengiami bendri Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų posėdžiai.

6. Prireikus Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkai apie Europos Sąjungos reikalų svarstymą informuoja Seimo Pirmininką.

 

1803 straipsnis. Seimo informavimas apie Europos Sąjungos reikalus

1. Vyriausybė raštu nedelsdama informuoja Seimą apie pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus Europos Sąjungos dokumentus.

2. Seimo komitetai ir jų nariai gali bet kuriuo metu prašyti Vyriausybės pateikti papildomą informaciją apie Europos Sąjungos institucijose, Vyriausybėje, Europos Sąjungos reikalų darbo grupėse svarstomus pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus arba kitus Europos Sąjungos dokumentus.

3. Jeigu Vyriausybė nustato, kad pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą įgyvendinimui reikės priimti įstatymą, ji kuo anksčiau praneša apie tai Seimui.

4. Seimo nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje reguliariai informuoja Seimą, Seimo komitetus, Seimo valdybą apie Europos Sąjungos institucijų veiklą, ypač dėl labai aktualių arba aktualių pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, taip pat apie kitų Europos Sąjungos dokumentų svarstymą.

5. Įslaptinta informacija, ypač gauta iš ES COREU ir iš ESDP-NET tinklų, teikiama Seimui įstatymų nustatyta tvarka.

 

1804 straipsnis. Prioritetų nustatymas

1. Seime gauta Europos Komisijos metinė darbo programa registruojama Europos reikalų komitete ir perduodama Seimo komitetams. Seimo specializuoti komitetai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo perdavimo pagal kompetenciją apsvarsto Europos Komisijos metinę darbo programą ir pateikia Europos reikalų komitetui ir Užsienio reikalų komitetui savo motyvuotas išvadas dėl šioje programoje numatytų pasiūlymų aktualumo Lietuvai.

2. Atsižvelgdami į Europos Komisijos metinėje darbo programoje numatomo pasiūlymo aktualumą Lietuvai, komitetai savo išvadose priskiria jį vienai iš trijų kategorijų:

1) labai aktualūs;

2) aktualūs;

3) nelabai aktualūs.

3. Europos reikalų komitetas ir Užsienio reikalų komitetas, gavę specializuotų komitetų išvadas, bendrame posėdyje jas apibendrina ir bendrą savo išvadą perduoda Vyriausybei, specializuotiems komitetams, Seimo nuolatiniam atstovui Europos Sąjungoje ir Europos Sąjungos institucijoms.

4. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas, nusprendęs, kad pasiūlymas priimti Europos Sąjungos teisės aktą arba kitas Europos Sąjungos dokumentas, neįtrauktas į Europos Komisijos metinę darbo programą, yra Lietuvai labai aktualus arba aktualus, gali tokį pasiūlymą ar dokumentą priskirti šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms kategorijoms.

5. Vyriausybė, teikdama pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, gali siūlyti Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui pakeisti Europos Sąjungos teisės akto priskyrimą šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms kategorijoms, o teikdama pozicijas dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, kurie nebuvo įtraukti į Europos Komisijos metinę darbo programą, gali pasiūlyti Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui priskirti juos šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytoms kategorijoms.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2673, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-13, i. k. 2016-25097

 

1805 straipsnis. Pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kitų Europos Sąjungos dokumentų svarstymas

1. Seime gauti pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kiti Europos Sąjungos dokumentai registruojami Europos reikalų komitete. Europos Sąjungos dokumentai dėl sričių, nurodytų šio statuto 1802 straipsnio 3 dalyje, perduodami Užsienio reikalų komitetui.

2. Pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kiti Europos Sąjungos dokumentai Europos reikalų komiteto sprendimu arba Užsienio reikalų komiteto sprendimu perduodami specializuotiems komitetams pagal kompetenciją.

3. Pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kiti Europos Sąjungos dokumentai gali būti svarstomi specializuotuose komitetuose, Europos reikalų komitete ir Užsienio reikalų komitete nelaukiant Lietuvos Respublikos pozicijos pateikimo pagal šio statuto 1807 straipsnį. Sprendimą dėl šių pasiūlymų ar dokumentų įtraukimo į komiteto posėdžio darbotvarkę priima komiteto pirmininkas arba jie įtraukiami į darbotvarkę ne mažiau kaip 1/3 komiteto narių rašytiniu reikalavimu. Tokiu atveju šioje dalyje nurodyti pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kiti Europos Sąjungos dokumentai svarstomi šio statuto 18010, 18011 ir 18015 straipsniuose nustatyta tvarka.

4. Pasiūlymus, dėl kurių Seimas per 6 mėnesius gali pareikšti nepritarimą pagal Europos Sąjungos sutartyje ar Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo nustatytą tvarką, nagrinėja Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas pagal savo kompetenciją, įvertindami specializuotų komitetų išvadas. Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto teikimu Seimas dėl šioje dalyje numatyto pasiūlymo gali priimti rezoliuciją. Šiuo atveju Seimo posėdžio metu pristatomos specializuotų komitetų ir Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvados. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas pagal kompetenciją yra atsakingi už tai, kad apie šią Seimo rezoliuciją kuo skubiau būtų pranešta Europos Vadovų Tarybai, Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Parlamentui, taip pat Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2673, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-13, i. k. 2016-25097

 

1806 straipsnis. Subsidiarumo principo kontrolė

1. Už tinkamai ir laiku atliekamą subsidiarumo principo kontrolę pagal komitetų veiklos kryptis tiesiogiai yra atsakingi specializuoti komitetai.

2. Specializuotas komitetas prireikus pateikia Europos reikalų komitetui ar Užsienio reikalų komitetui (dėl sričių, nurodytų šio statuto 1802 straipsnio 3 dalyje) išvadą dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto atitikties subsidiarumo principui paprastai ne vėliau kaip per 5 savaites nuo šio akto projekto gavimo arba per 10 darbo dienų nuo Vyriausybės nuomonės, pateikiamos šio statuto 1807 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto atitikties subsidiarumo principui gavimo. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas specializuoto komiteto prašymu parengia išvadą dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto atitikties subsidiarumo principui.

3. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas pagal kompetenciją savo (komiteto pirmininko) iniciatyva arba gavę Seimo Pirmininko prašymą, specializuotų komitetų išvadas, pateiktas pagal šio straipsnio 2 dalį, frakcijos kreipimąsi, Vyriausybės nuomonę, pateiktą šio statuto 1807 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto atitikties subsidiarumo principui, šio akto projekto atitikties subsidiarumo principui klausimą komiteto posėdyje apsvarsto paprastai per vieną savaitę. Šiame posėdyje taip pat dalyvauja specializuotų komitetų, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, pateikusių išvadas dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto atitikties subsidiarumo principui, atstovai.

4. Jeigu Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas nusprendžia, kad pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projektas gali prieštarauti subsidiarumo principui, Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvada kartu su Seimo rezoliucijos dėl pagrįstos nuomonės dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto prieštaravimo subsidiarumo principui projektu perduodama Seimui svarstyti plenariniame posėdyje.

5. Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvada dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto galimo prieštaravimo subsidiarumo principui turi būti apsvarstyta Seimo posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo šios išvados užregistravimo Seimo posėdžių sekretoriate ir, jei įmanoma, ne vėliau kaip likus vienai savaitei iki 8 savaičių termino, skaičiuojamo nuo pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto perdavimo Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniams parlamentams visomis oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, pabaigos.

6. Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto pateiktas Seimo rezoliucijos dėl pagrįstos nuomonės dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto prieštaravimo subsidiarumo principui projektas Seimo posėdyje svarstomas ypatingos skubos tvarka. Šio posėdžio metu pristatomos specializuotų komitetų ir Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto išvados dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto galimo prieštaravimo subsidiarumo principui.

7. Seimo rezoliucija dėl pagrįstos nuomonės dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projekto prieštaravimo subsidiarumo principui perduodama Vyriausybei, Seimo nuolatiniam atstovui Europos Sąjungoje. Ši Seimo rezoliucija skelbiama Teisės aktų registre, jeigu Seimas nenusprendžia rezoliucijos neskelbti.

8. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas pagal kompetenciją yra atsakingi už tai, kad apie šio straipsnio 7 dalyje nurodytą Seimo rezoliuciją kuo skubiau, ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo jos priėmimo, būtų pranešta Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos pirmininkams ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių nacionaliniams parlamentams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-707, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 136-6913 (2013-12-28)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2673, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-13, i. k. 2016-25097

 

1807 straipsnis. Lietuvos Respublikos pozicijos pateikimas

1. Už Lietuvos Respublikos pozicijos dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą arba dėl kito Europos Sąjungos dokumento (toliau – Lietuvos Respublikos pozicija) rengimą atsakinga institucija parengtą Lietuvos Respublikos poziciją pateikia Seimui tuoj po jos parengimo, ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki šios pozicijos svarstymo Europos Sąjungos institucijose. Lietuvos narystės Europos Sąjungoje informacinėje sistemoje (toliau – LINESIS) turi būti atspindimi Lietuvos Respublikos pozicijos pakeitimai per visą jos rengimo laikotarpį.

2. Lietuvos Respublikos pozicijoje nurodoma:

1) pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą arba kito Europos Sąjungos dokumento pavadinimas ir numeris;

2) argumentuota nuomonė, ar pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto projektas neprieštarauja subsidiarumo principui;

3) pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą arba kito Europos Sąjungos dokumento esmė ir jo svarstymo eiga;

4) esamas teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje;

5) poveikio vertinimas pagal Vyriausybės patvirtintą Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodiką;

6) siūloma pozicija ir jos svarstymo eiga: tikslas; minimalus būtinas derybų rezultatas; konkrečios nuostatos, dėl kurių reikia kalbėti; konkretus kalbos tekstas; valstybės institucijų ir įstaigų, su kuriomis pozicija derinta, pavadinimai;

7) kitų Europos Sąjungos valstybių narių pozicijos;

8) pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų pakeitimo;

9) pridedama papildoma informacija;

10) pozicijos tiesioginis rengėjas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas);

11) už pozicijos parengimą atsakingos institucijos padalinio vadovas (vardas ir pavardė, institucija, pareigos, telefono numeris, elektroninio pašto adresas).

3. Dėl Lietuvai labai aktualių ir aktualių pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamų aktų projektų atsakinga institucija per 15 darbo dienų nuo atitinkamo dokumento gavimo iš Europos Sąjungos institucijos raštu pateikia Seimui Lietuvos Respublikos poziciją.

4. Specializuoto komiteto, Europos reikalų arba Užsienio reikalų komiteto pirmininkas prireikus gali paskirti, o kai Lietuvos Respublikos pozicija arba pasiūlymas priimti Europos Sąjungos teisės aktą su pozicijos informacija pažymėtas žyma „Labai aktualus“ arba „Aktualus“, – privalo paskirti atsakingus komiteto narius – komiteto išvadų rengėjus, atsakingus už dalyvavimą rengiant ir derinant Lietuvos Respublikos poziciją.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2673, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-13, i. k. 2016-25097

 

5. Vyriausybės prašymu Europos reikalų komitetas ir (arba) Užsienio reikalų komitetas šiame straipsnyje nurodytus klausimus svarsto šio statuto 18018 straipsnyje nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2673, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-13, i. k. 2016-25097

 

1808 straipsnis. Klausymai dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą

1. Specializuoti komitetai, Europos reikalų komitetas, Užsienio reikalų komitetas prireikus gali rengti klausymus dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus, dėl Lietuvos Respublikos pozicijos ar dėl kitų šių komitetų kompetencijai priklausančių klausimų, susijusių su Europos Sąjungos reikalais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti klausymai rengiami šio statuto 54 straipsnyje nustatyta tvarka.

 

1809 straipsnis. Seimo nuomonės pateikimas

1. Seimo nuomonę dėl pasiūlymų priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitų Europos Sąjungos dokumentų į Europos Vadovų Tarybos posėdį vykstančiam Ministrui Pirmininkui ir į Europos Sąjungos Tarybos posėdžius vykstantiems ministrams gali pateikti Europos reikalų komitetas ir (arba) Užsienio reikalų komitetas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2673, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-13, i. k. 2016-25097

 

2. Priimdamas sprendimą dėl Seimo nuomonės, Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas įvertina specializuotų komitetų pateiktas išvadas.

3. Lietuvos Respublikos pozicija gali būti svarstoma Europos reikalų komiteto ir (arba) Užsienio reikalų komiteto posėdyje ir negavus specializuoto komiteto išvados, jeigu Seimo Pirmininko, Europos reikalų komiteto ar Užsienio reikalų komiteto pirmininko sprendimu arba Vyriausybės prašymu šią poziciją reikia apsvarstyti skubiai. Tokiu atveju į šį posėdį turi būti kviečiami specializuotų komitetų atstovai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2673, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-13, i. k. 2016-25097

 

4. Ypač svarbūs klausimai Seimo Pirmininko sprendimu ar vieno iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų komitetų pirmininkų teikimu gali būti svarstomi uždarame Seimo posėdyje. Šiuo atveju Seimas gali priimti rekomendaciją. Ši rekomendacija Teisės aktų registre neskelbiama.

5. Jeigu specializuotas komitetas, Europos reikalų komitetas ir (arba) Užsienio reikalų komitetas likus 3 dienoms iki Europos Vadovų Tarybos arba Europos Sąjungos Tarybos posėdžio nenusprendžia kitaip, laikoma, kad dėl klausimų, kurie šio statuto 1804 straipsnyje nustatyta tvarka priskirti nelabai aktualiems, Seimas pritaria Vyriausybės pateiktai Lietuvos Respublikos pozicijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-707, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 136-6913 (2013-12-28)

 

18010 straipsnis. Lietuvos Respublikos pozicijos svarstymas specializuotuose komitetuose

1. Specializuotas komitetas, nusprendęs pateikti išvadą dėl Lietuvos Respublikos pozicijos, apsvarsto šią poziciją.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2673, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-13, i. k. 2016-25097

 

2. Europos Sąjungos reikalams specializuotuose komitetuose suteikiama pirmenybė.

3. Lietuvos Respublikos pozicijos svarstymui specializuotas komitetas paskiria atsakingus specializuoto komiteto narius – komiteto išvadų rengėjus. Be to, numatoma, kokių ekspertų nuomonės turėtų būti išklausytos, gali būti paprašyta kitų specializuotų komitetų, valstybės institucijų išvadų ar papildomos informacijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadų dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą galimo poveikio Lietuvos Respublikos teisiniam reglamentavimui. Nustatomi terminai, kada pastabos ir pasiūlymai gali būti pateikiami specializuotam komitetui, kada išvadų rengėjai privalo komitetui pateikti komiteto išvadų projektą, kada turi būti priimami kiti parengiamieji sprendimai.

4. Apie Lietuvos Respublikos pozicijos svarstymo specializuotame komitete laiką ir vietą turi būti pranešta komiteto nariams, Vyriausybei ir Respublikos Prezidento kanceliarijai ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki specializuoto komiteto posėdžio.

5. Į specializuoto komiteto posėdį gali būti kviečiami už Lietuvos Respublikos pozicijos rengimą atsakingos institucijos atstovas arba Lietuvos Respublikos pozicijos rengimo darbo grupės vadovas ar atstovas, kiti Vyriausybės ir jos institucijų atstovai, komiteto patvirtinti ekspertai, Europos reikalų komiteto ir (arba) Užsienio reikalų komiteto atstovai.

6. Specializuoto komiteto posėdžiai ar posėdžių dalys, kai svarstoma Lietuvos Respublikos pozicija, yra uždari. Pasirengimo svarstyti Lietuvos Respublikos poziciją ir jos svarstymo metu turi būti užtikrintas konfidencialumas.

7. Pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą svarstymas komitete yra viešas. Į šį komiteto posėdį ar jo dalį taip pat gali būti kviečiami ir įvairių nevyriausybinių organizacijų, visuomeninių grupių ir kiti suinteresuoti atstovai.

8. Skubos atveju specializuoto komiteto pirmininko sprendimu gali būti nesilaikoma šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytų reikalavimų.

9. Ypatingos skubos atveju specializuoto komiteto pirmininko sprendimu Lietuvos Respublikos pozicijos svarstymas specializuotame komitete gali įvykti apklausiant komiteto narius, bet nerengiant oficialaus posėdžio.

 

18011 straipsnis. Specializuotų komitetų išvadų dėl Lietuvos Respublikos pozicijos pateikimas

1. Apsvarstęs Lietuvos Respublikos poziciją, specializuotas komitetas turi nuspręsti:

1) pritarti pozicijai;

2) siūlyti pozicijos pakeitimus ir patikslinimus.

2. Specializuoto komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos pozicijos paprastai ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto posėdžio perduodama pagal kompetenciją Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto pirmininkams.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2673, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-13, i. k. 2016-25097

 

3. Jeigu svarstant Lietuvos Respublikos poziciją specializuotame komitete ne mažiau kaip 3 šio komiteto nariai nesutinka su daugumos sprendimu, jie gali pateikti atskirąją nuomonę. Ši nuomonė privalo būti įtraukta į specializuoto komiteto išvadas ir kaip alternatyvi apsvarstyta Europos reikalų komitete, Užsienio reikalų komitete arba Seimo posėdyje.

 

18012 straipsnis. Pakartotinis išvadų derinimas specializuotuose komitetuose ir Lietuvos Respublikos pozicijos derinimo perdavimas Europos reikalų komitetui ir (arba) Užsienio reikalų komitetui

1. Specializuotas komitetas gali pakartotinai svarstyti pateiktą Lietuvos Respublikos poziciją šio statuto 18010 ir 18011 straipsniuose nustatyta tvarka.

2. Iškilus esminiams nesutarimams tarp specializuotų komitetų arba Lietuvos Respublikos pozicijos rengėjų ir specializuoto komiteto, specializuotas komitetas kreipiasi į Europos reikalų komitetą arba Užsienio reikalų komitetą.

 

18013 straipsnis. Lietuvos Respublikos pozicijos derinimas Europos reikalų komitete arba Užsienio reikalų komitete

1. Lietuvos Respublikos poziciją, perduotą Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui šio statuto 18012 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, šie komitetai svarsto šio statuto 18010 ir 18011 straipsniuose nustatyta tvarka.

2. Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose, kuriuose priimami sprendimai šio statuto 1802 straipsnio 3 dalyje nurodytais klausimais, Respublikos Prezidento nuomonę gali pateikti Respublikos Prezidentas arba jo įgaliotas asmuo.

 

18014 straipsnis. Seimo pasiūlymų nepateikimas

Tais atvejais, kai Europos reikalų komitetas, Užsienio reikalų komitetas arba specializuotas komitetas per 15 darbo dienų nuo Lietuvos Respublikos pozicijos pateikimo LINESIS, bet ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki pozicijos pateikimo Europos Sąjungos Tarybos, jos darbo grupių ar komitetų posėdžiuose, nepateikia pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos pozicijos, išskyrus Seimo nuomonės pateikimo atvejus, laikoma, kad Seimas šiai pozicijai pritaria.

 

18015 straipsnis. Lietuvos Respublikos pozicijos svarstymas Europos reikalų komitete ir Užsienio reikalų komitete

1. Lietuvos Respublikos pozicija Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto posėdyje svarstoma tokia tvarka:

1) Ministras Pirmininkas arba ministras komiteto posėdyje pristato Lietuvos Respublikos poziciją ir atsako į komiteto narių klausimus;

2) posėdžio pirmininkas supažindina komitetą su specializuotų komitetų išvadomis;

3) vyksta diskusija dėl Lietuvos Respublikos pozicijos esminių nuostatų.

2. Apsvarsčius Lietuvos Respublikos poziciją, bendru sutarimu sprendžiama, ar komitetas Seimo vardu turėtų dėl jos pareikšti nuomonę. Nepasiekus bendro sutarimo dėl šio klausimo, balsuojama atvirai.

3. Nusprendus išreikšti nuomonę, posėdžio pirmininkas pasiūlo šios nuomonės formuluotę. Nuomonė priimama balsuojant.

4. Komiteto nuomonė Seimo vardu Ministrui Pirmininkui ir (ar) ministrui pareiškiama žodžiu arba raštu ir įrašoma į komiteto posėdžio protokolą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2673, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-13, i. k. 2016-25097

 

18016 straipsnis. Parlamentinė išlyga

1. Parlamentinė išlyga – Vyriausybės ar jos atstovo pareiškimas Europos Sąjungos institucijose, kad Lietuvos Respublika nepareikš savo pozicijos dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą, kol ši pozicija nebus suderinta su Seimu.

2. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas klausimais, kurie pažymėti žyma „Labai aktualus“ arba „Aktualus“, gali įpareigoti ministrą pareikšti parlamentinę išlygą.

3. Teisę pareikšti parlamentinę išlygą Europos Sąjungos institucijose turi Vyriausybė. Vyriausybė gali iš anksto kreiptis į Europos reikalų komitetą arba Užsienio reikalų komitetą su prašymu įpareigoti pareikšti parlamentinę išlygą.

 

18017 straipsnis. Vyriausybės atsiskaitymas už dalyvavimą Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose

1. Ministras Pirmininkas, ministras, kiti Vyriausybės atstovai dalyvavimo Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose ataskaitas pateikia žodžiu ir raštu Europos reikalų komiteto ir (arba) Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose, atkreipdami atitinkamo komiteto dėmesį į visas Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose išsakytas abejones dėl pagal teisėkūros procedūrą priimamo akto atitikties subsidiarumo principui.

2. Dėl labai svarbių Europos Sąjungos klausimų Seimo Pirmininko, Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto (šių komitetų pirmininkų), Ministro Pirmininko, ministrų siūlymu Ministras Pirmininkas, ministras, kiti Vyriausybės atstovai dalyvavimo Europos Vadovų Tarybos ir Europos Sąjungos Tarybos posėdžiuose ataskaitas gali pateikti Seimo posėdyje.

 

18018 straipsnis. Vyriausybės kreipimasis į Seimą savo nuožiūra

1. Vyriausybė, nusprendusi rengti Lietuvos Respublikos poziciją dėl pasiūlymo priimti Europos Sąjungos teisės aktą ar kito Europos Sąjungos dokumento, išskyrus tuos, kurie nurodyti šio statuto 1801 straipsnio 4 ir 5 dalyse, gali savo nuožiūra kreiptis į Seimą, prašydama pateikti išvadas ar pasiūlymus dėl šios pozicijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2673, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-13, i. k. 2016-25097

 

2. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas savo nuožiūra Lietuvos Respublikos poziciją svarsto laikydamiesi šio statuto 18015 straipsnyje nustatytos procedūros. Komitetas gali kreiptis į specializuotus komitetus, prašydamas pateikti išvadas dėl šios pozicijos šio statuto 18010 ir 18011 straipsniuose nustatyta tvarka. Prireikus Europos reikalų komitetas ir (ar) Užsienio reikalų komitetas pateikia išvadas ar pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos pozicijos.

 

18019 straipsnis. Konsultavimasis dėl kitų Europos Sąjungos dokumentų

1. Vyriausybė konsultuojasi su Seimu dėl Lietuvai labai aktualių ir aktualių kitų Europos Sąjungos dokumentų.

2. Kiti Europos Sąjungos dokumentai, apie kuriuos Vyriausybė informuoja Seimą, registruojami Europos reikalų komitete. Šia tvarka gauti Europos Sąjungos dokumentai dėl sričių, nurodytų šio statuto 1802 straipsnio 3 dalyje, perduodami Užsienio reikalų komitetui. Europos reikalų komiteto sprendimu arba Užsienio reikalų komiteto sprendimu šie dokumentai perduodami specializuotiems komitetams pagal kompetenciją.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2673, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-13, i. k. 2016-25097

 

3. Kiti Europos Sąjungos dokumentai gali būti svarstomi specializuotuose komitetuose, Europos reikalų komitete ir Užsienio reikalų komitete. Sprendimą dėl šių dokumentų įtraukimo į komiteto posėdžių darbotvarkę priima komiteto pirmininkas arba jie į darbotvarkę įtraukiami, kai to raštu pareikalauja 1/3 komiteto narių. Tolesnis tokio dokumento svarstymas vyksta šio statuto 18010 ir 18011 straipsniuose nustatyta tvarka, visiems komitetams taikant svarstymo procedūrą, nustatytą specializuotiems komitetams.

4. Komitetų išvados dėl kito Europos Sąjungos dokumento svarstymo perduodamos Vyriausybei. Vyriausybė įvertina šias išvadas ir informuoja Seimą apie jų vykdymą.

 

18020 straipsnis. Pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika ir kuriems teikti reikia Seimo pritarimo, kandidatūrų svarstymas

1. Seimas svarsto šių pareigūnų, kuriuos į pareigas Europos Sąjungos institucijose teikia Lietuvos Respublika, kandidatūras:

1) Europos Komisijos nario;

2) Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų;

3) Audito Rūmų nario.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigūnų kandidatūras Seimas svarsto laikydamasis šio statuto 200, 201 ir 202 straipsniuose nustatytos tvarkos, netaikydamas 202 straipsnio 4 dalies.

3. Seimas, apsvarstęs šio straipsnio 1 dalyje nurodyto pareigūno kandidatūrą, priima nutarimą dėl pritarimo šiai kandidatūrai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-325, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11553

 

18021 straipsnis. Europos reikalų komiteto ir Užsienio reikalų komiteto posėdžiai svarstant ir sprendžiant Europos Sąjungos klausimus

1. Šio statuto 18021–18024 straipsniuose sąvoka „komitetas“ reiškia tik Europos reikalų komitetą arba Užsienio reikalų komitetą.

2. Europos reikalų komiteto posėdžiuose, Užsienio reikalų komiteto posėdžiuose, taip pat bendruose šių komitetų posėdžiuose svarstant Europos Sąjungos reikalus, taikomos specialios taisyklės, nustatytos šio statuto 18021–18024 straipsniuose. Šio statuto 48–57 straipsniuose nustatyta bendra komitetų posėdžių darbo tvarka taikoma tiek, kiek neprieštarauja šioms taisyklėms.

3. Europos Sąjungos reikalų svarstymą komitetuose reglamentuoja ir Seimo valdybos patvirtintas Europos Sąjungos reikalų svarstymo Seime reglamentas.

4. Europos reikalų komiteto posėdžiai paprastai vyksta du kartus per savaitę – trečiadieniais ir penktadieniais.

5. Užsienio reikalų komiteto posėdžiai, skirti Europos Sąjungos reikalams svarstyti, vyksta pagal poreikį.

6. Neeilinis komiteto posėdis turi būti sušauktas, jeigu to raštu reikalauja Seimo Pirmininkas, 1/3 komiteto narių, taip pat Seimo ar Seimo valdybos pavedimu arba komiteto pirmininko motyvuotu sprendimu. Neeiliniame komiteto posėdyje svarstomi tik tie klausimai, kuriuos pateikia posėdžio iniciatoriai.

7. Komiteto posėdžiai svarstant Europos Sąjungos reikalus paprastai yra uždari. Posėdžio pirmininkas arba komiteto nariai balsų dauguma, kai yra pagrįstų priežasčių, gali nuspręsti rengti atvirą komiteto posėdį.

8. Ypatingais atvejais ir dėl labai svarbių priežasčių komiteto pirmininko sutikimu komiteto nariai arba jų pavaduotojai gali raštu pateikti nuomonę apie svarstomą Europos Sąjungos klausimą.

9. Komiteto nariai registruojami posėdžio pradžioje ir prieš kiekvieną balsavimą. Komiteto posėdis ir jame priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja, o ypatingos skubos atvejais – nuomonę pareiškia ne mažiau kaip pusė komiteto narių.

10. Komiteto posėdžiuose, be komiteto narių arba jų pavaduotojų, taip pat gali dalyvauti:

1) Respublikos Prezidentas (savo nuožiūra);

2) Seimo Pirmininkas (savo nuožiūra);

3) Ministras Pirmininkas, ministrai ir jiems padedantys valstybės institucijų atstovai (kai pristatoma Lietuvos Respublikos pozicija).

11. Lietuvos Respublikoje išrinkti Europos Parlamento nariai turi teisę dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose patariamojo balso teise, žodžiu ir raštu pateikti pastabas ir pasiūlymus.

12. Posėdžio pirmininkas gali pakviesti kalbėti posėdyje kitų valstybės institucijų vadovus arba atstovus, kurių dalyvavimas būtų susijęs su svarstomu klausimu.

13. Komiteto posėdžiuose posėdžio pirmininko kvietimu be teisės balsuoti gali dalyvauti ir kalbėti kitų Seimo komitetų nariai, kurie nėra Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto nariai.

 

18022 straipsnis. Sprendimų priėmimas

Komiteto sprendimai priimami bendru sutarimu. Jeigu komiteto sprendimo nepavyksta priimti bendru sutarimu, dėl jo balsuojama.

 

18023 straipsnis. Balsavimas

1. Komiteto sprendimai priimami balsuojant komiteto posėdžiuose paprasta posėdyje dalyvaujančių komiteto narių balsų dauguma.

2. Sprendimai dėl atskirų svarstomo klausimo nuostatų priimami balsavusių komiteto narių balsų dauguma.

3. Posėdžio pirmininkas kiekviename posėdyje prieš pirmąjį balsavimą, taip pat prieš balsavimą dėl komiteto sprendimo pasitikrina posėdyje dalyvaujančių komiteto narių skaičių.

4. Balsavimo pradžią žodžiu skelbia posėdžio pirmininkas.

5. Kol balsavimas nebaigtas, jokie klausimai nesvarstomi. Žodis gali būti suteiktas tik dėl balsavimo motyvų.

6. Jeigu balsavimo metu balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo posėdžio pirmininkas.

7. Jeigu ne mažiau kaip 3 komiteto nariai pareiškia atskirąją nuomonę komiteto svarstytu klausimu, ji įrašoma į posėdžio protokolą.

 

18024 straipsnis. Komiteto posėdžių protokolai, stenogramos ir garso įrašai

1. Komiteto posėdžiai protokoluojami. Prie posėdžio protokolo pridedama papildoma medžiaga: komiteto narių pareiškimai, atskirosios nuomonės.

2. Komiteto nariai pretenzijas dėl posėdžio protokolo gali pareikšti kitame komiteto posėdyje. Kai yra ginčytinų klausimų, po trumpo praėjusio posėdžio pirmininko paaiškinimo komitetas sprendimą dėl pareikštų pretenzijų priima paprasta balsavusių komiteto narių balsų dauguma.

3. Komiteto posėdžio metu daromas garso įrašas. Komiteto posėdžių garso įrašai įrašomi į kompiuterines laikmenas ir įstatymų nustatyta tvarka perduodami į Seimo archyvą.

4. Seimo kanceliarijos Dokumentų departamentas rengia komiteto posėdžių stenogramas. Stenogramos įrašomos į kompiuterines laikmenas. Šių laikmenų originalai saugomi komiteto biure, o vėliau perduodami į Seimo archyvą.

5. Komiteto nariai ir kiti posėdyje kalbėję asmenys turi teisę per 2 darbo dienas po komiteto posėdžio patikrinti parengtą savo kalbos stenogramą. Jie gali patikslinti savo kalbos stenogramos redakciją, jeigu tai nekeičia pasakytos kalbos esmės, patikrinę tekstą pagal garso įrašą. Jeigu per šį laiką kalbėtojas nepareiškia pretenzijų dėl stenogramos teksto, laikoma, kad jis su tekstu sutinka.

6. Iškilus ginčams ir nesusipratimams dėl parengto stenogramos teksto, sprendimą priima to posėdžio pirmininkas.

7. Uždarų komiteto posėdžių garso įrašai ir stenogramos neskelbiami.

 

18025 straipsnis. Seimo kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl ieškinio, kuriuo ginčijamas subsidiarumo principui prieštaraujančio pagal teisėkūros procedūrą priimto akto teisėtumas, pareiškimo

1. Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl ieškinio, kuriuo ginčijamas subsidiarumo principui prieštaraujančio pagal teisėkūros procedūrą priimto akto teisėtumas, pareiškimo (toliau šiame skirsnyje – Seimo kreipimasis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą) iniciatyvos teisę turi ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, komitetai ir frakcijos.

2. Teikiamas Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektas registruojamas Seimo posėdžių sekretoriate. Šis projektas paprastai turi būti pateiktas per 3 savaites nuo pagal teisėkūros procedūrą priimto akto paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Ieškinys, kuriuo ginčijamas subsidiarumo principui prieštaraujančio pagal teisėkūros procedūrą priimto akto teisėtumas, pateikiamas Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto priede.

3. Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektas turi būti pateiktas Seimo posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę po jo įregistravimo Seimo sesijos metu, o projektą įregistravus tarp Seimo sesijų, – pirmame artimiausios sesijos Seimo posėdyje. Šio projekto tekstas turi būti įteiktas Seimo nariams ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki jo pateikimo Seimo posėdyje. Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto pateikimo Seimo posėdyje metu šio projekto iniciatorių atstovas apibūdina projektą ir atsako į Seimo narių klausimus. Po to Seimo posėdžio pirmininkas teikia pasiūlymus balsuoti.

4. Dėl pateikto Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto Seimas priima vieną iš šių sprendimų:

1) pradėti šio projekto svarstymo procedūrą;

2) atmesti šį projektą nurodant motyvus.

5. Jeigu Seimas nusprendžia pradėti svarstymo procedūrą, Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektas toliau nagrinėti perduodamas Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui, kai pagal teisėkūros procedūrą priimtas teisės aktas priskirtas jo kompetencijai pagal šio statuto 1802 straipsnį, ir specializuotiems komitetams atsižvelgiant į šio statuto vienuoliktajame skirsnyje nustatytas komitetų veiklos kryptis. Teisės ir teisėtvarkos komitetui projektas perduodamas nagrinėti visais atvejais.

6. Specializuotas komitetas, išskyrus Teisės ir teisėtvarkos komitetą, gavęs Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisingumo ministerijos išvadas ir Vyriausybės poziciją dėl pagal teisėkūros procedūrą priimto akto teisėtumo, ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo Seimo sprendimo pradėti projekto svarstymo procedūrą priėmimo pateikia Teisės ir teisėtvarkos komitetui, taip pat Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui išvadas dėl Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2716, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20788

 

7. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, gavęs kitų specializuotų komitetų išvadas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, Teisingumo ministerijos išvadas ir Vyriausybės poziciją dėl pagal teisėkūros procedūrą priimto akto teisėtumo, ne vėliau kaip per 2 savaites nuo Seimo sprendimo pradėti projekto svarstymo procedūrą priėmimo pateikia Europos reikalų komitetui arba Užsienio reikalų komitetui išvadas dėl Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2716, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20788

 

8. Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas, gavę specializuotų komitetų ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas dėl Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto, frakcijų nuomones (kai jos pateiktos), Vyriausybės poziciją dėl pagal teisėkūros procedūrą priimto akto teisėtumo, Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektą komiteto posėdyje apsvarsto paprastai per vieną savaitę. Šiame posėdyje paprastai turi dalyvauti išvadas pateikusių specializuotų komitetų pirmininkai arba jų paskirti pranešėjai, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos ir Vyriausybės atstovai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2716, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20788

 

9. Jeigu Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kiti specializuoti komitetai nusprendė, kad pagal teisėkūros procedūrą priimtas aktas prieštarauja subsidiarumo principui, Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas teikia svarstyti Seimo posėdyje Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma pritarti Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektui. Šis Seimo nutarimo projektas apsvarstomas Seimo posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto sprendimo perduoti jį svarstyti Seimo posėdyje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-325, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11553

 

10. Jeigu Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas, Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir kiti specializuoti komitetai nusprendė, kad pagal teisėkūros procedūrą priimtas aktas neprieštarauja subsidiarumo principui, Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas teikia svarstyti Seimo posėdyje Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūloma nepritarti Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektui. Šis Seimo nutarimo projektas apsvarstomas Seimo posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto sprendimo perduoti jį svarstyti Seimo posėdyje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-325, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11553

 

11. Jeigu Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir kitų specializuotų komitetų išvados dėl pagal teisėkūros procedūrą priimto akto atitikties subsidiarumo principui (dėl Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projekto) skiriasi, Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektą perduoda svarstyti Seimo posėdyje. Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektas apsvarstomas Seimo posėdyje ne vėliau kaip per vieną savaitę nuo Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto sprendimo perduoti šį projektą svarstyti Seimo posėdyje. Šiame Seimo posėdyje pristatomos Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto ir kitų specializuotų komitetų išvados.

12. Neteko galios nuo 2021-05-26

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XIV-325, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11553

 

13. Vyriausybė nustatyta tvarka parengia būtinus procesinius dokumentus ir ieškinį Seimo vardu pareiškia Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-325, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11553

 

14. Seimo narių, savo ar kitų komitetų ir frakcijų iniciatyva Europos reikalų komitetas arba Užsienio reikalų komitetas gali net tais atvejais, kai svarstomas Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektas, bet kuriuo metu pareikšti nuomonę, ragindamas Vyriausybę Lietuvos Respublikos vardu pareikšti ieškinį dėl pagal teisėkūros procedūrą priimto akto ar kito Europos Sąjungos teisės akto teisėtumo arba įstoti į bet kurią Europos Sąjungos Teisingumo Teisme nagrinėjamą bylą, kurioje keliamas klausimas dėl subsidiarumo principą pažeidžiančio pagal teisėkūros procedūrą priimto akto teisėtumo.

15. Seimo įgalioti asmenys ar Vyriausybės atstovai ataskaitas dėl Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir šio straipsnio 14 dalyje nurodytų Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto nuomonių įgyvendinimo pateikia žodžiu ar raštu Europos reikalų komiteto arba Užsienio reikalų komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, kito specializuoto komiteto, kuriam buvo perduota nagrinėti Seimo kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą projektą, posėdžiuose.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-707, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 136-6913 (2013-12-28)

 

DVIDEŠIMT AŠTUNTASIS SKIRSNIS

PRIIMTŲ EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTŲ TVIRTINIMAS. TARPTAUTINIŲ SUTARČIŲ RATIFIKAVIMAS IR DENONSAVIMAS

Skirsnio pakeitimai:

Nr. XII-425, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 71-3581 (2013-07-01)

 

18026 straipsnis. Priimtų Europos Sąjungos teisės aktų tvirtinimas

Europos Sąjungos sutartyje ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatytais atvejais priimti Europos Sąjungos teisės aktai tvirtinami Lietuvos Respublikos įstatymu.

 

181 straipsnis. Tarptautinių sutarčių ratifikavimas ir denonsavimas

1. Įstatymas dėl tarptautinės sutarties ratifikavimo priimamas Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, tačiau ne mažesne kaip 2/5 visų Seimo narių balsų.

2. Įstatymas dėl tarptautinės sutarties denonsavimo laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.

3. Valstybės sienos gali būti keičiamos tik Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai ją ratifikuoja 4/5 visų Seimo narių.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. XI-1618, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 126-5988 (2011-10-20)

 

DVIDEŠIMT AŠTUNTASIS(1) SKIRSNIS

KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMŲ, IŠVADŲ, SPRENDIMŲ ĮGYVENDINIMAS

Statutas papildytas dvidešimt aštuntuoju(1) skirsniu:

Nr. IX-1064, 2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3887 (2002-09-18)

 

181(1) straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimų, išvadų ir sprendimų įgyvendinimo

priežiūra

Už Konstitucinio Teismo nutarimų, išvadų ir sprendimų įgyvendinimo priežiūrą Seime yra atsakingas Seimo Pirmininko paskirtas Seimo Pirmininko pavaduotojas.

 

1812 straipsnis. Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimas

1. Per 1 mėnesį nuo Konstitucinio Teismo nutarimo gavimo Seime Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo nutarime pateiktą konstitucinių normų ir principų aiškinimą, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui pateikia siūlymus dėl šio nutarimo įgyvendinimo. Ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Konstitucinio Teismo išsiųsto Konstitucinio Teismo nutarimo gavimo Seime, šį nutarimą apsvarsto Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

2. Jeigu pagal Konstitucinio Teismo nutarimą įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo priimtas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo Konstitucinio Teismo išsiųsto Konstitucinio Teismo nutarimo gavimo Seime Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas arba jo teikimu Seimo valdybos paskirtas kitas Seimo komitetas ar sudaryta darbo grupė turi parengti ir pateikti Seimui svarstyti to Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo (ar jo dalies) arba kito Seimo priimamo akto (ar jo dalies) pakeitimo projektą. Jeigu projektas sudėtingas, Seimo valdyba gali jo parengimo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip iki 12 mėnesių. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto teikimu Seimo valdyba gali pasiūlyti Vyriausybei parengti atitinkamo įstatymo (ar jo dalies) pakeitimo projektą.

3. Rengiant šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įstatymų ar kitų Seimo priimtų aktų pakeitimo projektus, turi būti atsižvelgta į Konstitucinio Teismo nutarime nurodytas teisinio reglamentavimo spragas, neatitikimus, kitus trūkumus ir išdėstytus argumentus. Apie šių teisės aktų rengimo eigą  yra informuojamas ir ją prižiūri Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-1500, 2008-04-17, Žin., 2008, Nr. 47-1751 (2008-04-24)

 

181(3) straipsnis. Konstitucinio Teismo išvados dėl Lietuvos Respublikos tarptautinės

sutarties įgyvendinimas

1. Seimas, gavęs Konstitucinio Teismo išvadą, kad Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, iki sutarties ratifikavimo Seime šio Statuto nustatyta tvarka paskiria Seimo komitetus, atsakingus už tarptautinės sutarties suderinimą su Lietuvos Respublikos Konstitucija bei šio klausimo pateikimą svarstyti Seime. Visais atvejais pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Prireikus Seimas gali paskirti papildomą komitetą.

2. Konstitucinio Teismo išvadai įgyvendinti, kiek tai yra susiję su svarstymo Seimo komitete terminais ir tvarka, yra taikomos šio Statuto 181(2) straipsnio nuostatos.

 

181(4) straipsnis. Įstatymų ir kitų Seimo priimamų aktų svarstymas ir priėmimas Seime

Įstatymų (ar jų dalių) ir kitų Seimo priimtų aktų (ar jų dalių) pakeitimo projektai, kurie buvo parengti įgyvendinant šiame skirsnyje nurodytus Konstitucinio Teismo sprendimus, yra svarstomi ir priimami šio Statuto V dalyje nustatyta tvarka.

 

DVIDEŠIMT DEVINTASIS SKIRSNIS

REZOLIUCIJOS PRIĖMIMAS

 

182 straipsnis. Rezoliucija

1. Rezoliucija yra Seimo nenorminis aktas, priimamas, kai siekiama patvirtinti raštu Seimo nuomonę kokiu nors valstybei svarbiu klausimu.

2. Kiti Seimo nenorminiai aktai (kreipimaisi, deklaracijos, nenorminiai nutarimai ir kita) priimami taip pat kaip rezoliucijos.

3. Rezoliucijos iniciatyvos teisę turi Respublikos Prezidentas, Vyriausybė, Seimo nariai, komitetai ir frakcijos.

4. Pasiūlymas svarstyti rezoliucijos projektą gali būti pateiktas savaitės arba dienos posėdžių darbotvarkės aptarimo metu.

 

183 straipsnis. Rezoliucijos projekto pateikimas ir svarstymas

1. Rezoliucijos projekto tekstas turi būti įteiktas Seimo nariams ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki jos svarstymo.

2. Svarstymo metu kalba ir į klausimus atsako rezoliucijos projekto iniciatorių atstovas, o po to bendra tvarka vyksta diskusija.

 

184 straipsnis. Seimo sprendimai po rezoliucijos projekto svarstymo

Po rezoliucijos projekto svarstymo Seimas nusprendžia, ar:

1) priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip 1/3 visų Seimo narių;

2) redaguoti rezoliucijos projektą;

3) atmesti rezoliucijos projektą arba pavesti parengti naują.

 

185 straipsnis. Rezoliucijos projekto redagavimas

1. Jei nutarta rezoliucijos projektą redaguoti, Seimas nustato jos svarstymo datą ir laiką, sudaro redakcinę komisiją.

2. Redakcinėje komisijoje negali būti daugiau kaip 9 Seimo nariai. Į redakcinę komisiją turi įeiti nors vienas iš rezoliucijos projekto iniciatorių.

3. Kiti Seimo nariai savo pasiūlymus raštu perduoda redakcinei komisijai.

 

186 straipsnis. Redaguotos rezoliucijos priėmimas

1. Kai redakcinė komisija paskelbia suredaguotą tekstą, nauji pasiūlymai gali būti svarstomi tik Seimui nusprendus.

2. Jei iš anksto pateiktus pasiūlymus redakcinė komisija atmetė, pasiūlymų teikėjų reikalavimu Seimas dėl jų balsuoja.

3. Baigus balsuoti dėl alternatyvių pasiūlymų, balsuojama dėl viso rezoliucijos teksto.

 

DVIDEŠIMT DEVINTASIS1 SKIRSNIS

SEIMO NUTARIMŲ dėl mobilizacijos skelbimo, nepaprastosios padėties, karo padėties įvedimo ar ginkluotųjų pajėgų panaudojimo PROJEKTŲ svarstymas.

seimo veikla paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį

 

1861 straipsnis. Dvidešimt devintojo1 skirsnio taikymas

Kitos šio statuto nuostatos mobilizacijos ar karo padėties metu taikomos tiek, kiek neprieštarauja šio skirsnio nuostatoms.

 

1862 straipsnis. Seimo nutarimų dėl mobilizacijos skelbimo, nepaprastosios padėties, karo padėties įvedimo ar ginkluotųjų pajėgų panaudojimo projektų svarstymas ir priėmimas

1. Seimo nutarimų projektus dėl mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo, nepaprastosios padėties, karo padėties įvedimo ar atšaukimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo, įgyvendinant Seimo įgaliojimus, numatytus Konstitucijos 142 straipsnio 1 dalyje ir 144 straipsnio 1 dalyje, rengia ir teikia Seimo Pirmininkas arba jo pareigas laikinai einantis Seimo Pirmininko pavaduotojas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti Seimo nutarimų projektai į Seimo posėdžių darbotvarkę Seimo valdybos arba Seimo Pirmininko siūlymu įtraukiami prioriteto tvarka ir svarstomi ypatingos skubos tvarka. Šiems nutarimų projektams svarstyti pagrindinis komitetas neskiriamas.

3. Pertraukos šių Seimo nutarimų projektų svarstymo metu nedaromos. Seimo narių siūlymai dėl jų neteikiami ir nesvarstomi.

4. Priimti Seimo nutarimai dėl karo padėties įvedimo ar atšaukimo, mobilizacijos ar demobilizacijos skelbimo, nepaprastosios padėties įvedimo ar atšaukimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo oficialiai skelbiami ir įsigalioja Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3246, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15115

 

5. Šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos taikomos ir Seimo nutarimams, kuriais pagal Konstitucijos 142 straipsnio 2 dalį ir 144 straipsnio 2 dalį patvirtinami ar panaikinami Respublikos Prezidento sprendimai.

 

1863 straipsnis. Seimo valdybos įgaliojimai mobilizacijos ar karo padėties metu

Paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį, Seimo valdyba vykdo šio statuto 32 straipsnyje nustatytus įgaliojimus, taip pat svarsto Seimo sesijos darbų programas, Seimo posėdžių darbotvarkes ir joms pritaria, duoda pavedimus rengti Seimo komitetų ir komisijų posėdžius pagal šio statuto 1864 straipsnį, sprendžia frakcijų darbo organizavimo klausimus ir teikia Seimui sprendimų šiais klausimais projektus.

 

1864 straipsnis. Seimo komitetų ir komisijų, kitų Seimo struktūrinių padalinių darbo tvarka mobilizacijos ar karo padėties metu

1. Seimo komitetų ir komisijų posėdžiai, išskyrus Seimo Europos reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Teisės ir teisėtvarkos bei Užsienio reikalų komitetus, rengiami tik Seimo valdybos pavedimu.

2. Seniūnų sueigos posėdžiai nerengiami. Prireikus Seimo frakcijų seniūnai kviečiami į Seimo valdybos posėdžius.

3. Kitų Seimo struktūrinių padalinių veikla derinama su Seimo valdyba.

 

1865 straipsnis. Seimo sesijos darbų programa mobilizacijos ar karo padėties metu

1. Su mobilizacija, karo padėtimi ir valstybės gynyba susiję klausimai į Seimo sesijos darbų programą įtraukiami ir svarstomi prioriteto tvarka.

2. Seimo sesijos darbų programos projektą rengia Seimo Pirmininkas arba jo pavedimu Seimo Pirmininko pavaduotojas ir teikia jį svarstyti Seimo valdybai.

 

1866 straipsnis. Seimo posėdžiai ir Seimo posėdžių darbotvarkės mobilizacijos ar karo padėties metu

1. Seimo sesijos metu paskelbus mobilizaciją ar įvedus karo padėtį, Seimo posėdžiai rengiami tik Seimo valdybos sprendimu, tačiau ne rečiau kaip kartą per savaitę. Seimo sesijos posėdžių grafikas mobilizacijos ar karo padėties metu nesudaromas ir netvirtinamas.

2. Seimo posėdžių darbotvarkių projektus rengia Seimo Pirmininkas arba jo pavedimu Seimo Pirmininko pavaduotojas ir teikia juos svarstyti Seimo valdybai.

 

1867 straipsnis. Seimo narių informavimas apie neeilinės Seimo sesijos ar neeilinio Seimo posėdžio sušaukimą mobilizacijos ar karo padėties metu

Seimo nariams apie šaukiamą neeilinę Seimo sesiją ar neeilinį Seimo posėdį pranešama Seimo valdybos nustatyta tvarka ne vėliau kaip likus 4 valandoms iki neeilinės Seimo sesijos ar neeilinio Seimo posėdžio pradžios.

 

1868 straipsnis. Seimo posėdžių vieta mobilizacijos ar karo padėties metu

1. Kai Seimas negali susirinkti Seimo rūmuose, Seimo valdyba laikinai paskiria kitą posėdžių vietą. Neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą priima Seimo Pirmininkas.

2. Seimo nariai apie paskirtą kitą posėdžių vietą informuojami Seimo valdybos nustatyta tvarka.

 

1869 straipsnis. Seimo, Seimo valdybos, Seimo komitetų ir komisijų, kitų Seimo struktūrinių padalinių posėdžių organizavimas nuotoliniu būdu mobilizacijos ar karo padėties metu

Mobilizacijos ar karo padėties metu Seimo, Seimo valdybos, Seimo komitetų, pakomitečių ir komisijų posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu mutatis mutandis vadovaujantis šio statuto dvidešimt devintojo2 skirsnio nuostatomis.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-60, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26911

 

Papildyta skirsniu:

Nr. XII-1541, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-23, i. k. 2015-04062

 

DVIDEŠIMT DEVINTASIS2 SKIRSNIS

seimo veikla ĮVEDUS nepaprastąją padėtį, paskelbus EKSTREMALIĄJĄ SITUACIJĄ ar karantiną

 

18610 straipsnis. Dvidešimt devintojo2 skirsnio nuostatų taikymas įvedus nepaprastąją padėtį, paskelbus ekstremaliąją situaciją ar karantiną

1. Kitos šio statuto nuostatos, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis, įvedus nepaprastąją padėtį, Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo nustatyta tvarka paskelbus ekstremaliąją situaciją arba Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka paskelbus karantiną taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio skirsnio nuostatoms.

2. Šio skirsnio nuostatos netaikomos, kai:

1) rengiamas uždaras Seimo posėdis;

2) rengiamas pirmasis naujai išrinkto Seimo posėdis;

3) rengiamas Seimo posėdis, kuriame prisiekia išrinktas Respublikos Prezidentas;

4) rengiamas Seimo posėdis, kuriame pradėdami eiti pareigas prisiekia Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, Aukščiausiojo Teismo teisėjai, valstybės kontrolierius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, kiti Seimo paskirti valstybės pareigūnai;

5) rengiamas uždaras Seimo valdybos, Seimo komiteto, komisijos, pakomitečio posėdis, uždari komiteto klausymai ir tokiame posėdyje ar klausymuose pateikiama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme numatyta įslaptinta informacija;

6) šiame statute nustatytais atvejais Seimo sprendimai priimami Seimo nariams balsuojant slaptai;

7) balsuojama dėl Konstitucijos keitimo įstatymo arba konstitucinio įstatymo projekto.

3. Kitos šio statuto nuostatos, susijusios su procedūromis Seimo salėje vykstant įprastam posėdžiui, Seimo posėdį organizuojant nuotoliniu būdu suprantamos ir taikomos mutatis mutandis atsižvelgiant į Seimo posėdžio organizavimo nuotoliniu būdu specifiką.

4. Šio straipsnio 3 dalis negali būti suprantama ir taikoma taip, kad ja būtų siaurinamos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytos Seimo narių teisės ir pareigos, specialiosios opozicijos teisės, Seimo frakcijų teisės, įstatymo ir kito Seimo teisės akto projekto pateikimo, svarstymo bei priėmimo terminai bei atskirų šiame statute numatytų procedūrų trukmė.

 

18611 straipsnis. Seimo posėdžių organizavimas nuotoliniu būdu

1. Kai įvedama nepaprastoji padėtis, paskelbiama ekstremalioji situacija ar karantinas ir gali kilti grėsmė Seimo darbui, nes dėl objektyvių aplinkybių gali kilti pavojus Seimo narių sveikatai ir (ar) gyvybei ir Seimo nariai negali susirinkti į Seimo posėdį Seimo rūmuose, Seimo valdybos sprendimu Seimo posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu.

2. Seimo posėdis organizuojamas, Seimo nariai jame dalyvauja ir sprendimai svarstomais klausimais priimami nuotoliniu būdu realiuoju laiku Nacionalinio kibernetinio saugumo centro įvertintomis ir saugiomis pripažintomis telekonferencijų platformomis. Nuotoliniu būdu organizuotame Seimo posėdyje svarstomais klausimais Seimo nariai savo Seimo nario teises ir pareigas privalo įgyvendinti asmeniškai.

3. Nuotoliniu būdu organizuotame Seimo posėdyje naudojant informacines technologijas turi būti užtikrinta:

1) posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės nustatymas 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 910/2014), nustatytomis priemonėmis;

2) Seimo posėdžio eigos fiksavimas;

3) Seimo posėdžio vaizdo ir garso transliavimas Seimo interneto svetainėje, posėdžio vaizdo ir garso įrašo išsaugojimas;

4) Seimo nario, dalyvaujančio balsavime, papildomas tapatybės nustatymas registracijos ir balsavimo momento fotofiksavimo būdu, leidžiantis įsitikinti, kad Seimo narys balsavo asmeniškai ir balsavimo metu aiškiai fiksuojama išreikšta tikroji Seimo nario valia, o balsuojant dėl įstatymo ar kito Seimo akto priėmimo – ir papildomas tapatybės nustatymas Reglamente (ES) Nr. 910/2014 nustatytomis priemonėmis.

4. Respublikos Prezidentui ir jo įgaliotiems atstovams, Vyriausybės nariams, generaliniam prokurorui, valstybės kontrolieriui, Lietuvos banko valdybos pirmininkui, kitiems Seimo posėdyje svarstomais klausimais dalyvaujantiems asmenims, taip pat į posėdį pakviestiems asmenims užtikrinama galimybė elektroninių ryšių priemonėmis prisijungti prie nuotoliniu būdu saugiomis telekonferencijų platformomis organizuoto Seimo posėdžio.

 

18612 straipsnis. Seimo valdybos įgaliojimai, susiję su Seimo, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo struktūrinių padalinių posėdžių organizavimu nuotoliniu būdu

1. Seimo valdyba, įvertinusi šio statuto 18611 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, svarsto klausimą dėl būtinumo organizuoti Seimo posėdį, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos posėdžius, Seimo struktūrinių padalinių posėdžius nuotoliniu būdu ir dėl to priima motyvuotą sprendimą. Seimo valdybos sprendime organizuoti Seimo posėdį, Seniūnų sueigos, Seimo struktūrinių padalinių posėdžius nuotoliniu būdu turi būti nustatytas Seimo posėdžių, Seniūnų sueigos, Seimo struktūrinių padalinių posėdžių organizavimo nuotoliniu būdu laikotarpis ir šiuo laikotarpiu vyksiančių Seimo posėdžių grafikas.

2. Apie Seimo valdybos sprendimą organizuoti Seimo posėdį nuotoliniu būdu Seimo nariams turi būti pranešta elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki nuotoliniu būdu organizuojamo Seimo posėdžio pradžios, apie sprendimą organizuoti nuotoliniu būdu Seniūnų sueigos, Seimo struktūrinių padalinių posėdžius – ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki pirmojo tokio posėdžio pradžios. Seimo valdybos sprendimas taip pat nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 dieną po jo priėmimo, skelbiamas Seimo interneto svetainėje.

3. Seimo valdyba nustato Seimo narių ir šio statuto 18611 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų prisijungimo prie nuotoliniu būdu organizuojamų Seimo posėdžio, Seimo valdybos posėdžio, Seniūnų sueigos posėdžio ar Seimo struktūrinių padalinių posėdžių elektroninių ryšių priemonėmis ir naudojimosi taip organizuojamų posėdžių informacinėmis sistemomis tvarką.

 

18613 straipsnis. Seimo valdybos, Seniūnų sueigos ir Seimo struktūrinių padalinių posėdžių organizavimas nuotoliniu būdu

1. Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, pakomitečių ir Seimo komisijų posėdžiai gali būti organizuojami nuotoliniu būdu Seimo valdybai priėmus šio statuto 18612 straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą. Šiuose posėdžiuose naudojant informacines technologijas turi būti užtikrintas posėdžio eigos fiksavimas, posėdžio vaizdo ir garso transliavimas Seimo interneto svetainėje, posėdžio vaizdo ir garso įrašo išsaugojimas. Reikalavimas užtikrinti posėdžio vaizdo ir garso transliavimą Seimo interneto svetainėje netaikomas uždariems posėdžiams. Nuotoliniu būdu organizuojamuose posėdžiuose priimant sprendimus, turi būti užtikrintas kiekvieno posėdyje dalyvaujančio Seimo nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.

2. Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo komitetų, pakomitečių ir Seimo komisijų posėdžiams, organizuojamiems nuotoliniu būdu, atitinkamai taikomos šio statuto 18611 straipsnio 2 dalies nuostatos.

 

18614 straipsnis. Ginčų dėl įstatymų leidybos ar kitų procedūrinių klausimų nagrinėjimo ypatumai

Etikos ir procedūrų komisija, nagrinėdama ginčus dėl įstatymų leidybos ar kitų procedūrinių klausimų, turi teisę gauti iš Seimo kanceliarijos visą su Seimo, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos, Seimo struktūrinių padalinių posėdžių organizavimu nuotoliniu būdu susijusią informacinių sistemų medžiagą, įskaitant Seimo narių tapatybės nustatymo šio statuto 18611 straipsnio 3 dalyje nustatytais būdais duomenis.

Skirsnio pakeitimai:

Nr. XIV-60, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26911

 

VI DALIS

PAREIGŪNŲ RINKIMAS, SKYRIMAS IR PRITARIMAS JŲ SKYRIMUI

BEI VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS SVARSTYMAS

 

TRISDEŠIMTASIS SKIRSNIS

SEIMO PIRMININKO IR JO PAVADUOTOJŲ RINKIMO TVARKA

Skirsnio pavadinimas keistas:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.86-2617 (2000 10 13)

 

187 straipsnis. Seimo vadovų įgaliojimų laikas

1. Seimo Pirmininkas renkamas pirmajame po rinkimų Seimo posėdyje slaptu balsavimu.

2. Seimo Pirmininkas ir jo pavaduotojai renkami iš Seimo narių Seimo pirmojoje sesijoje visam Seimo įgaliojimų laikui.

3. Bet kuriam iš šių Seimo pareigūnų atsistatydinus, mirus arba Seimui jį atšaukus, taip pat išrinkus ar paskyrus į kitas pareigas, naujo pareigūno rinkimai į šias pareigas rengiami artimiausiame Seimo posėdyje šiame statute numatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.86-2617 (2000 10 13)

 

188 straipsnis. Kandidatų į Seimo vadovus siūlymas

1. Kandidatus į Seimo Pirmininko pareigas raštišku pareiškimu gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių.

2. Kandidatus į Seimo Pirmininko pavaduotojų pareigas, pasitaręs su frakcijomis, Seimo Pirmininkas siūlo taip, kad Seimo Pirmininko pavaduotojais būtų ne mažiau kaip du Seimo opozicijos atstovai. Seimo Pirmininko pavaduotojai renkami slaptu balsavimu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-12, 2016-11-15, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26842

Nr. XIII-1509, 2018-09-27, paskelbta TAR 2018-09-27, i. k. 2018-15119

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.86-2617 (2000 10 13)

Nr. X-829, 2006-10-03, Žin., 2006, Nr. 107-4050 (2006-10-06)

189 straipsnis. Kandidatų į Seimo vadovus kalbos bei diskusijos dėl kandidatūrų

1. Po to, kai kandidatai į kurias nors pareigas yra pasiūlyti, visi jie iki balsavimo turi pareikšti, ar sutinka balotiruotis.

2. Kiekvienam kandidatui pagal abėcėlę skiriama iki 15 minučių, o kandidatui į Seimo Pirmininko pareigas - iki 30 minučių kalbėti ir tiek pat laiko atsakyti į klausimus.

3. Po to, jei Seimo nariai pageidauja, pradedamos diskusijos.

 

190 straipsnis. Seimo vadovų rinkimai

1. Už kiekvieną kandidatą balsuojama atskirai.

2. Jeigu renkamų kandidatų į tas pačias pareigas pasiūlyta daugiau, negu reikia išrinkti, balsuojama biuleteniais su kandidatų sąrašu.

3. Kandidatas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė balsavusių Seimo narių, išskyrus šiame skirsnyje numatytus pakartotinius balsavimus, kai išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiausiai balsų.

4. Jeigu nė vienas iš kandidatų negauna reikiamos balsų daugumos arba negalima nustatyti, kurie kandidatai yra išrinkti, nes jie surenka po lygiai balsų, rengiamas pakartotinis balsavimas.

 

191 straipsnis. Pakartotinis balsavimas dėl kandidatų į Seimo vadovus

1. Kai renkama į vieną laisvą vietą, o kandidatų yra daugiau negu 2, pakartotiniam balsavimui pateikiami visi pirmajame ture dalyvavę kandidatai, išskyrus surinkusįjį mažiausiai balsų.

2. Jeigu keli kandidatai gavo po lygiai ir mažiausiai balsų, o už juos daugiau balsų yra surinkę bent 2 kandidatai, visi mažiausiai surinkusieji pakartotiniam balsavimui nepateikiami. Priešingu atveju pakartotiniam balsavimui lieka visi kandidatai.

3. Jeigu po tokio pakartotinio balsavimo padėtis nesikeičia, rinkimai atidedami kitai dienai. Jeigu lieka 2 kandidatai, elgiamasi taip, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje.

4. Jeigu pakartotinai balsuojant į vieną laisvą vietą buvo 2 kandidatai, išrinktu laikomas daugiau balsų gavęs Seimo narys. Jeigu balsų surinkta po lygiai, balsavimas kartojamas kitą dieną, o jeigu ir tada neišrenkama, rengiami nauji rinkimai.

5. Kai rinkimai vyksta iš karto į keletą laisvų vietų, o kandidatų yra daugiau negu šių vietų, į pakartotinio balsavimo biuletenius įrašomi visi pasiūlyti, bet neišrinkti kandidatai. Po pakartotinio balsavimo išrinktais laikomi daugiausiai balsų gavę kandidatai. Jeigu ir po pakartotinio balsavimo nepaaiškėja išrinkti kandidatai, rinkimai kartojami kitą dieną.

 

TRISDEŠIMT PIRMASIS SKIRSNIS

MINISTRO PIRMININKO KANDIDATŪROS IR VYRIAUSYBĖS PROGRAMOS

SVARSTYMAS

 

192 straipsnis. Ministro Pirmininko kandidatūros teikimas bei svarstymas Seimo narių

frakcijose

1. Konstitucijoje numatytais atvejais gavęs Respublikos Prezidento teikimą dėl Ministro Pirmininko kandidatūros, Seimas artimiausiame posėdyje suteikia galimybę Respublikos Prezidentui pristatyti pretendentą.

2. Klausimai Respublikos Prezidentui po to, kai jis pristato Ministro Pirmininko kandidatūrą, neužduodami.

3. Respublikos Prezidentui pristačius kandidatūrą, pretendentui suteikiamas žodis (iki 30 minučių), po kurio jis atsako į Seimo narių klausimus (iki 40 minučių).

4. Po to svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą perduodama Seimo narių frakcijoms. Frakcijos turi teisę su pretendentu suderintu laiku pakviesti jį į savo posėdžius ir užduoti jam klausimų.

5. Frakcijos Ministro Pirmininko kandidatūrą turi apsvarstyti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas.

 

193 straipsnis. Ministro Pirmininko kandidatūros svarstymas Seimo posėdyje

1. Ne vėliau kaip per savaitę nuo Ministro Pirmininko kandidatūros pristatymo turi būti surengtas kitas Seimo posėdis sprendimui dėl pateiktos kandidatūros priimti.

2. Šiame posėdyje pirmiausia išklausomos frakcijų išvados pradedant didžiausia ir baigiant mažiausia frakcija.

3. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis pretendentui (iki 20 minučių), taip pat galimybė jam dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus (iki 30 minučių).

4. Pretendentui baigus atsakinėti į klausimus, balsuojama, ar pritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai.

5. Respublikos Prezidentas turi teisę atšaukti pristatytą kandidatūrą bet kuriuo metu iki balsavimo dėl pritarimo jai pradžios.

 

194 straipsnis. Vyriausybės programos pateikimas

1. Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti šios Vyriausybės programą.

2. Seimo posėdyje, kuriame pateikiama Vyriausybės programa, turi dalyvauti naujai sudarytos Vyriausybės nariai.

3. Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos projektas turi būti užregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate ir paskelbtas Seimo interneto svetainėje ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki šio straipsnio 2 dalyje nurodyto posėdžio.

4. Aiškindamas Vyriausybės programą, Ministras Pirmininkas Seimo posėdyje gali kalbėti iki 40 minučių.

5. Vyriausybės programos pateikimo metu atsakymams į klausimus iš viso skiriama pusantros valandos. Klausimai gali būti užduoti tiek Ministrui Pirmininkui, tiek bet kuriam iš ministrų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

 

195 straipsnis. Vyriausybės programos svarstymas komitetuose ir frakcijose

1. Po pateikimo Vyriausybės programą svarsto Seimo narių frakcijos ir Seimo komitetai.

2. Komitetai ir frakcijos turi teisę pakviesti Ministrą Pirmininką ar ministrą su jais suderintu laiku atsakyti į klausimus dėl Vyriausybės programos.

3. Seimo komitetai ir frakcijos savo išvadas dėl Vyriausybės programos turi parengti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jos pateikimo.

 

196 straipsnis. Vyriausybės programos svarstymas Seimo posėdyje

1. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pateikimo Seimas savo posėdyje turi apsvarstyti Vyriausybės programą.

2. Šiame posėdyje pirmiausia išklausoma Seimo opozicijos lyderio pranešimas, frakcijų, pradedant opozicinėmis, ir komitetų išvados.

3. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje suteikiamas žodis Ministrui Pirmininkui (iki 20 minučių), taip pat galimybė jam ir ministrams dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus (iš viso iki pusantros valandos).

4. Diskusijos dėl Vyriausybės programos gali būti nutrauktos daugiau kaip pusės balsavusių Seimo narių balsų dauguma. Toks pasiūlymas be aptarimo teikiamas balsuoti, jeigu jį paremia dar bent vienas Seimo narys. Jeigu diskusiją nutraukti prieštarauja opozicinė frakcija ir jos siūlymą palaiko 1/4 posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, diskusija tęsiama toliau.

 

197 straipsnis. Pritarimas ar nepritarimas Vyriausybės programai

1. Kai Ministras Pirmininkas ir ministrai baigia atsakinėti į Seimo narių klausimus, Seimas turi priimti sprendimą dėl Vyriausybės programos. Sprendimo formuluotės pateikiamos komitetų ir frakcijų išvadose.

2. Jeigu Vyriausybės programai nepritarta arba ji grąžinta Vyriausybei patobulinti, nauja Vyriausybės programos redakcija Seimui turi būti pateikta per 10 dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama iš naujo šio statuto 194-196 straipsniuose nustatyta tvarka.

3. Nauja Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaria jos programai.

4. Vyriausybės nariai prisiekia Seime Vyriausybės įstatymo nustatyta tvarka.

5. Kai Seimas du kartus iš eilės nepritaria naujai sudarytos Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.

 

198 straipsnis. Įgaliojimų Vyriausybei suteikimas iš naujo

1. Kai pasikeičia daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė iš naujo turi gauti Seimo įgaliojimus. Vyriausybei įgaliojimai iš naujo suteikiami, kai Seimas priima nutarimą pritarti Vyriausybės programai. Priešingu atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.

2. Įgaliojimams iš naujo gauti Ministras Pirmininkas turi pristatyti naujai paskirtą ministrą ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai buvo padarytas paskutinis ministrų pakeitimas, viršijantis pusę visų ministrų skaičiaus, Seimo sesijos metu, o jeigu šis pakeitimas padarytas tarp Seimo sesijų, – neeilinėje Seimo sesijoje, ir pateikti svarstyti šios Vyriausybės programą.

3. Vyriausybės programa pateikiama, svarstoma ir dėl jos balsuojama šio statuto 194, 195, 196 straipsniuose ir 197 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-325, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11553

 

TRISDEŠIMT ANTRASIS SKIRSNIS

KONSTITUCINIO TEISMO IR AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ IR KITŲ VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ KANDIDATŪRŲ SVARSTYMAS, JŲ SKYRIMAS IR ATLEIDIMO, PRITARIMO ATLEIDIMUI YPATUMAI

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. XIII-3054, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13145

 

199 straipsnis. Teisėjų ir kitų valstybės pareigūnų skyrimas ar pritarimas jų

kandidatūroms

1. Seimas skiria Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus bei šių teismų pirmininkus, taip pat skiria valstybės pareigūnus, kuriuos numato Konstitucija ir įstatymai.

2. Asmenis, kurie teikia kandidatus į šias pareigas, nustato Konstitucija ir atitinkami įstatymai.

3. Seimas taip pat sprendžia, ar pritarti Respublikos Prezidento skiriamų teisėjų ir valstybės pareigūnų kandidatūroms, jeigu tai numato Konstitucija ir įstatymai.

 

200 straipsnis. Kandidatų į skiriamas pareigas pristatymas

1. Kandidatus į Seimo skiriamas pareigas ar pareigas, į kurias skiriant reikia Seimo pritarimo, Seimo posėdyje pristato asmuo, teikiantis tas kandidatūras ar kolegialios institucijos (in corpore) sudėtį.

2. Seimo posėdyje kandidatui pristatyti skiriama iki 10 minučių, o kolegialios institucijos nariams pristatyti – iki 20 minučių.

3. Kandidatų biografijų duomenys iki pristatymo turi būti pateikti Seimo nariams.

4. Apie Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras turi būti paskelbta Seimo interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki kandidatų pristatymo Seime.

5. Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūros pateikiamos Seimui prieš tris mėnesius iki Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo procedūros.

6. Kandidatai, įskaitant kolegialių institucijų (in corpore) narius, turi dalyvauti Seimo posėdyje, kuriame jie pristatomi.

7. Kandidatams į Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus, taip pat kandidatams į valstybės institucijų vadovų pareigas Seimo posėdyje po pristatymo suteikiamas žodis (iki 10 minučių).

8. Kandidatai turi atsakyti į Seimo narių klausimus: iki 15 minučių skiriama kiekvienam kandidatui į Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjus, taip pat kiekvienam kitam kandidatui ir iki 30 minučių – visiems kandidatams į kolegialias institucijas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-916, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 74-3738 (2010-06-26)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

 

201 straipsnis. Kandidatūrų svarstymas komitetų ir frakcijų posėdžiuose

1. Po pristatymo kandidatūras svarsto Seimo narių frakcijos ir atitinkami komitetai.

2. Frakcijos bei komitetai turi teisę su kandidatais suderintu laiku pakviesti juos į savo posėdžius ir užduoti jiems klausimų.

3. Išvadas dėl kandidatūrų Seimo narių frakcijos bei komitetai turi pateikti Seimui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo kandidatūros pristatymo Seimo posėdyje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-394, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13830

 

202 straipsnis. Kandidatūrų svarstymas Seimo posėdyje

1. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pristatymo teikiamos kandidatūros turi būti apsvarstytos Seimo posėdyje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-394, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13830

 

2. Šiame posėdyje turi dalyvauti kandidatūras teikiantis asmuo ir kandidatai, įskaitant ir kandidatus į kolegialias institucijas (in corpore).

3. Pirmiausia pateikiamos Seimo narių frakcijų bei komitetų išvados. Po to rengiama diskusija, kurios pabaigoje kandidatams ir kandidatūras teikiančiam asmeniui dar suteikiamas žodis (iki 10 minučių).

4. Po to Seimas balsuoja dėl Konstitucinio Teismo ar Aukščiausiojo Teismo teisėjų, kitų pareigūnų paskyrimo, kolegialios institucijos (in corpore) paskyrimo ar sudarymo arba pritarimo kandidatūrai, kurią skiria Respublikos Prezidentas.

 

203 straipsnis. Valstybės pareigūnų priesaika Seime

1. Prieš pradėdami eiti pareigas, Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjai Seime prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai bei vykdyti teisingumą tik pagal įstatymus.

2. Valstybės kontrolierius, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir kiti naujai paskirti valstybės pareigūnai Seimo posėdyje viešai prisiekia, jei tai numatyta tų valstybės institucijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

 

2031 straipsnis. Šiame skirsnyje numatytų teisėjų ir kitų valstybės pareigūnų atleidimo ypatumai

1. Seimo nutarimai dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjų, Aukščiausiojo Teismo pirmininko, Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkų ir kitų Konstitucijoje ir įstatymuose numatytų valstybės pareigūnų atleidimo savo noru, pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukus įstatymuose nustatyto pensinio amžiaus, išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą po pateikimo svarstomi ir priimami tame pačiame posėdyje, jeigu Seimas nenusprendžia kitaip.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka svarstomi ir priimami ir Seimo nutarimai dėl pritarimo Apeliacinio teismo teisėjų, Apeliacinio teismo pirmininko,  Apeliacinio teismo skyrių pirmininkų ir kitų Konstitucijoje ir įstatymuose numatytų valstybės pareigūnų atleidimui savo noru, pasibaigus įgaliojimų laikui arba sulaukus įstatymuose nustatyto pensinio amžiaus, išrinkus į kitas pareigas arba jų sutikimu perkėlus į kitą darbą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-3054, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13145

 

204 straipsnis. Neteko galios nuo 2021-06-18

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIV-394, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13830

 

VII DALIS

SEIMO PRIEŽIŪRINĖ VEIKLA

 

TRISDEŠIMT TREČIASIS SKIRSNIS

VYRIAUSYBĖS NARIŲ IR KITŲ VALSTYBĖS PAREIGŪNŲ ATSKAITOMYBĖ SEIMUI

 

205 straipsnis. Seimo informavimas apie valstybės kontrolieriaus atskirąją nuomonę

1. Jeigu valstybės kontrolierius nesutiko su Vyriausybės nutarimu ir dėl to pareiškė atskirąją nuomonę, jis per 3 darbo dienas po Vyriausybės posėdžio apie tai raštu praneša Seimui.

2. Gauta valstybės kontrolieriaus atskiroji nuomonė dėl Vyriausybės nutarimo ne vėliau kaip per 2 darbo dienas perduodama Audito komitetui, prireikus – ir kitiems Seimo komitetams.

3. Valstybės kontrolieriaus atskirąją nuomonę dėl Vyriausybės nutarimo Seimo komitetai svarsto artimiausiuose komitetų posėdžiuose ir išvadas pateikia Seimui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

 

206 straipsnis. Vyriausybės narių ir valstybės institucijų vadovų ataskaitos

1. Seimo reikalavimu Vyriausybė arba atskiri ministrai turi atsiskaityti Seime už savo veiklą.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taikomos ir kitų valstybės institucijų vadovams, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, išskyrus teismus.

3. Pakviestieji atsako į Seimo narių klausimus, pateikia kitą informaciją apie savo ir jiems pavaldžių institucijų veiklą.

4. Sudarant savaitės Seimo posėdžių darbotvarkės projektą, nustatoma, kurie valstybės institucijų vadovai tą savaitę atsakys į Seimo narių klausimus ar paklausimus.

5. Valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, kasmet (paprastai iki kovo 1 d.) pateikia metinę vadovaujamos institucijos veiklos ataskaitą. Valstybės institucijos, kurios vadovą skiria Seimas arba kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, metinė veiklos ataskaita išklausoma Seimo komitetuose pagal šiame statute nustatytas komitetų veiklos kryptis. Prireikus valstybės institucijos veiklos ataskaita išklausoma ir Seimo posėdyje. Po valstybės institucijos, kurios vadovą skiria Seimas arba kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, ataskaitos pristatymo komitete ir (ar) Seimo posėdyje Seimo nariai gali užduoti klausimų šios valstybės institucijos vadovui dėl pateiktos institucijos veiklos ataskaitos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.86-2617 (2000 10 13)

Nr. XII-425, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 71-3581 (2013-07-01)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-964, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-21041

 

207 straipsnis. Vyriausybės metinė ataskaita ir diskusija

1. Kiekvienais metais (iki kovo 31 d.) Vyriausybė privalo pateikti savo metinę veiklos ataskaitą, kurioje taip pat turi būti aptarti ir artimiausio laikotarpio Vyriausybės veiklos prioritetai. Vyriausybės veiklos ataskaitą pateikia Ministras Pirmininkas, kuris pateikimo metu atsako į Seimo narių klausimus. Klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu.

2. Vyriausybės ataskaitos pateikimo metu Seimo posėdyje dalyvauja ir visi ministrai, kurie Seimo narių pageidavimu taip pat atsako į klausimus.

3. Po Vyriausybės ataskaitos pateikimo ją svarsto Seimo komitetai ir rengiama speciali Seimo diskusija, kurios pabaigoje Seimas gali priimti rezoliuciją. Diskusijoje pirmieji kalba Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų atstovai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1292, 2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 6-236 (2003-01-22)

 

208 straipsnis. Vyriausybės narių atsakymai į klausimus Seimo posėdyje

1. Seimo sesijos metu, kiekvieno ketvirtadienio Seimo vakarinio plenarinio posėdžio pradžioje Vyriausybės valandos metu Vyriausybės nariai 60 minučių atsakinėja į Seimo narių žodžiu užduodamus klausimus.

2. Seimo nariai Vyriausybės nariams turi užduoti aktualių ir visuomeninės svarbos klausimų. Posėdžio pirmininkas gali leisti neatsakyti į klausimą, kuris, jo manymu, yra neaktualus ir neturi visuomeninės reikšmės.

3. Jeigu, Vyriausybės nario ar posėdžio pirmininko manymu, užduotas klausimas reikalauja išsamaus ir detalaus atsakymo, Vyriausybės nario ar posėdžio pirmininko reikalavimu toks klausimas turi būti pateiktas kaip rašytinis klausimas.

*4. Posėdžio pirmininkas gali nutraukti bet kokį klausimą, kuris, jo manymu, yra panašus į Seimo nario pareiškimą ar nuomonės išsakymą.

5. Klausimai užduodami tokia eile: iš pradžių 2 klausimus gali užduoti Seimo opozicijos lyderis, vėliau klausimus gali užduoti iš eilės visų frakcijų atstovai, pradedant nuo opozicinių frakcijų ir atsižvelgiant į frakcijų dydį.

6. Seimo narys gali iš anksto įspėti Vyriausybės narį, kokį klausimą jis ruošiasi užduoti.

7. Posėdžio pirmininkas savo nuožiūra gali leisti užduoti papildomus klausimus ministrui, kuris atsakė į klausimą. Tokius papildomus klausimus gali užduoti bet kuris Seimo narys, tačiau pirmenybę turi tas Seimo narys, į kurio klausimą ministras atsakinėjo.

8. Ministras gali paprašyti atidėti jo atsakymą iki kitos Vyriausybės valandos. Tokiu atveju neatsakytas Seimo nario klausimas įrašomas į posėdžio protokolą.

9. Ministras, kuriam buvo užduotas klausimas, gali paprašyti į klausimą atsakyti kitą ministrą, jeigu klausimas yra iš kito ministro kompetencijos srities.

10. Ministras savo nuožiūra gali atsisakyti atsakyti į klausimą.

*11. Posėdžio pirmininko sprendimai Vyriausybės valandos metu yra neginčijami, tačiau Seimo narys, kurio nepatenkina ministro atsakymas arba kurio klausimas posėdžio pirmininko buvo pripažintas neaktualiu arba neturinčiu visuomeninės svarbos, pasibaigus Vyriausybės valandai, gali pareikšti, kad savo klausimą jis pateikia kaip rašytinį klausimą.

12. Žodžiu užduodamų klausimų trukmė negali viršyti 1 minutės, o Vyriausybės nario atsakymas į vieną klausimą negali viršyti 2 minučių.

13. 10 Seimo narių gali prieš posėdį įteikti Posėdžių sekretoriatui raštišką klausimą Vyriausybės nariui dėl ypač svarbios problemos su reikalavimu, kad į jį būtų atsakyta to paties posėdžio metu. Vienas Seimo narys per sesiją gali pasirašyti ne daugiau kaip vieną tokį reikalavimą.

14. Vyriausybės nario atsakymui į tokį klausimą posėdžio pabaigoje skiriama ne daugiau kaip 20 minučių. Seimui nutarus, laikas atsakymui gali būti pratęstas. Pirmumo teisę užduoti klausimus žodžiu turi pasirašę reikalavimą Seimo nariai. Jeigu Vyriausybės narys pageidauja, sudaroma galimybė atsakyti į pateiktą klausimą kitame posėdyje, bet ne vėliau kaip po 3 dienų.

*Pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto 208 straipsnio 4 dalis ir 208 straipsnio 11 dalies nuostata “posėdžio pirmininko sprendimai Vyriausybės valandos metu yra neginčijami” prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 4 daliai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2001 01 25, Žin., 2001, Nr. 10-295 (2001 01 31)

 

209 straipsnis. Valstybės institucijų vadovų atsakymai į Seimo narių klausimus Seimo

posėdyje

1. Seimo sesijos metu, kiekvieną antradienį Vyriausybės pusvalandžio metu į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus turi atsakyti atskiri Vyriausybės nariai, valstybės kontrolierius, kiti valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, taip pat kiti valstybės institucijų vadovai, išskyrus teisėjus.

2. Klausimai raštu per Posėdžių sekretoriatą pateikiami ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki posėdžio.

3. Kurie Vyriausybės nariai ar valstybės institucijų vadovai turi atsakyti į jiems raštu pateiktus klausimus, likus iki Seimo posėdžio 24 valandoms, nustato Seimo seniūnų sueiga, paprastai atsižvelgdama į pateiktų raštu klausimų skaičių.

4. Seimo Pirmininkas nustato numatomų atsakyti pateiktų raštu klausimų eilę ir prieš Seimo posėdį informuoja apie ją Seniūnų sueigą.

5. Atsakymams į iš anksto raštu pateiktus Seimo narių klausimus skiriama 15 minučių.

6. Likęs laikas skiriamas atsakymams į papildomai užduodamus klausimus žodžiu. Šiuos klausimus užduoti pirmenybę turi tie Seimo nariai, į kurių raštu užduotus klausimus atsakinėja Vyriausybės narys. Likęs laikas skirstomas proporcingai frakcijų dydžiui kitų Seimo narių klausimams, pirmieji užduoti klausimus teisę turi Seimo opozicijos lyderis ir opozicinių frakcijų seniūnai.

7. Vyriausybės nariai ir kiti valstybės pareigūnai, gavę Seimo komitetų, komisijų ir frakcijų rekomendacijas ar pasiūlymus, privalo juos išnagrinėti ir per 15 dienų nuo gavimo pateikti atsakymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr.86-2617 (2000 10 13)

 

210 straipsnis. Veiksmai norint patraukti valstybės pareigūnus baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę

1. Ministras Pirmininkas ir ministrai, taip pat teisėjai negali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti, negali būti kitaip suvaržyta jų laisvė be išankstinio Seimo sutikimo, o tarp Seimo sesijų – be išankstinio Respublikos Prezidento sutikimo.

2. Jeigu yra Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teikimas dėl Ministro Pirmininko, ministro ar teisėjo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jų laisvės suvaržymo, Seimas atlieka šiuos veiksmus:

1) jeigu Ministras Pirmininkas ar ministras yra Seimo nariai, o teisėjas yra Konstitucinio Teismo pirmininkas ar teisėjas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar teisėjas, Apeliacinio teismo pirmininkas ar teisėjas, Seimas priima sprendimus pagal šio statuto 23 straipsnį;

2) jeigu Ministras Pirmininkas ar ministras nėra Seimo nariai, o teisėjas nėra Konstitucinio Teismo pirmininkas ar teisėjas, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ar teisėjas, Apeliacinio teismo pirmininkas ar teisėjas, Seimas sprendžia, ar sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo Ministrą Pirmininką, ministrą ar teisėją patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę. Tokiu atveju veiksmai atliekami pagal šio statuto 23 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1687, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3192 (2008-07-17)

 

211 straipsnis. Nepersekiojimas už kalbas Seime

Ministras Pirmininkas ir ministrai už kalbas Seime negali būti persekiojami, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą gali būti traukiami atsakomybėn bendra tvarka.

 

TRISDEŠIMT KETVIRTASIS SKIRSNIS

RAŠYTINIAI KLAUSIMAI IR PAKLAUSIMAI

 

212 straipsnis. Rašytinio klausimo sąvoka ir pateikimas

Rašytiniu klausimu yra laikomas klausimas, kurį raštu Seimo narys arba jų grupė pateikė Vyriausybės nariui arba valstybės institucijos vadovui ir į kurį jie pageidauja gauti atsakymą raštu.

 

213 straipsnis. Paklausimo sąvoka ir teisė jį pateikti

1. Su paklausimu Seimo narys ar jų grupė raštu kreipiasi į Vyriausybės narį ar kitą valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas ar kurio paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, išskyrus teismus, reikalaudami pateikti informaciją apie jo veiklą bei priimtus sprendimus.

2. Paklausimu laikomas tik toks klausimas, dėl kurio Seimo narys ar jų grupė kreipėsi į valstybės institucijas, tačiau, jų nuomone, jis nebuvo tinkamai išnagrinėtas arba buvo išspręstas neigiamai.

3. Seniūnų sueiga gali nuspręsti, jog ir toks klausimas, kurio valstybinį ar visuomeninį reikšmingumą pripažįsta kuris nors komitetas arba Seimo narių frakcija, taip pat laikomas paklausimu.

 

214 straipsnis. Rašytinio klausimo ir paklausimo pateikimas

1. Rašytinius klausimus ir paklausimus užregistruoja Seimo posėdžių sekretoriatas ir persiunčia atitinkamam pareigūnui.

2. Seimo Pirmininkas Seimo posėdžio metu informuoja Seimą apie iki posėdžio įregistruotus naujus Seimo narių rašytinius klausimus ir paklausimus, taip pat apie gautus atsakymus raštu.

3. Informacija apie Seimo narių rašytinius klausimus ir paklausimus Vyriausybei, valstybės institucijoms ir šių atsakymus į Seimo narių paklausimus skelbiama Seimo interneto svetainėje.

4. Rašytinio klausimo ar paklausimo teikėjas turi nurodyti konkretų pareigūną, į kurį jis kreipiasi.

5. Paklausimo teikėjas turi teisę bet kuriuo metu savo paklausimą atšaukti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. XII-707, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 136-6913 (2013-12-28)

 

215 straipsnis. Atsakymas į rašytinį klausimą ar paklausimą

1. Atsakymo į raštišką klausimą ar paklausimą terminas negali viršyti 10 dienų nuo rašytinio klausimo ar paklausimo gavimo, o sesijos metu paklausimo nagrinėjimo Seimo posėdyje terminas - 10 dienų nuo atsakymo į paklausimą gavimo.

2. Jeigu pareigūnas, kuriam pateiktas rašytinis klausimas ar paklausimas, negali nustatytu laiku atsakyti, jis privalo raštu motyvuoti ir pasiūlyti savo terminą, bet ne vėliau kaip 1 mėnuo nuo rašytinio klausimo ar paklausimo gavimo, tačiau jeigu paklausimo teikėjai su šiais motyvais nesutinka, paklausimo svarstymas turi būti surengtas numatytu laiku.

 

216 straipsnis. Paklausimo nagrinėjimas Seimo posėdyje

1. Paklausimai Seimo posėdžiuose nagrinėjami ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį sesijos metu.

2. Jeigu paklausimo svarstymo Seimo posėdyje reikalauja ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių, tai paklausimas svarstomas privalomai.

3. Pirmiausia nagrinėjami tie paklausimai, kuriuos pateikia opozicinių frakcijų nariai.

4. Nagrinėjant paklausimą, turi dalyvauti jo teikėjai (bent vienas jų atstovas). Kai paklausimo teikėjas posėdyje nedalyvauja, paklausimo nagrinėjimas atidedamas. Jeigu teikėjas posėdyje nedalyvauja apie tai iš anksto nepranešęs, paklausimas anuliuojamas.

5. Paklausimo teikėjas negali pirmininkauti posėdžiui, kuriame svarstomas jo paklausimas.

6. Paklausimas Seimo posėdyje nagrinėjamas šia tvarka:

1) paklausimo teikėjo kalba (iki 5 minučių);

2) pareigūno, kuriam pateiktas paklausimas, atsakymas (iki 15 minučių);

3) diskusija, jeigu jos reikalauja kuris nors komitetas, frakcija.

7. Diskusijoje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į paklausimą Seimo nariams. Jeigu Seimas nenutaria diskusijos pratęsti, leidžiama kalbėti ne daugiau kaip 4 Seimo nariams.

8. Jeigu paklausimo teikėjų nepatenkina atsakymas į paklausimą, jie gali pateikti Seimui svarstyti rezoliucijos, kurioje Seimas įvertina atsakymą, projektą.

 

TRISDEŠIMT PENKTASIS SKIRSNIS

SEIMO PAREIGŪNŲ IR VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ VADOVŲ ATLEIDIMAS

 

217 straipsnis. Pasiūlymas atleisti pareigūną

1. Pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, išskyrus Konstitucijoje numatytus apkaltos proceso atvejus, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip 1/5 Seimo narių. Komitetas negali siūlyti atšaukti kito komiteto pirmininko.

2. Pareiškimas dėl kurio nors pareigūno atleidimo įteikiamas Seimo Pirmininkui, o dėl Pirmininko atšaukimo – Seimo Pirmininko pirmajam pavaduotojui. Seimas negali svarstyti klausimo dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku, kai jis laikinai pavaduoja Respublikos Prezidentą.

3. Toks pareiškimas turi būti paskelbtas artimiausiame Seimo posėdyje.

4. Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai reikalauti atleisti tą patį pareigūną.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1812, 2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 108-4817 (2003-11-19)

 

218 straipsnis. Pareigūno atleidimo procedūra

1. Seimo pareigūnas, dėl kurio atleidimo vyksta diskusija, tam posėdžiui pirmininkauti negali.

2. Diskusijoje dėl Seimo pareigūno ar valstybės institucijos vadovo atleidimo pirmiausia kalba atleidimo iniciatorių atstovas (iki 10 minučių), po to pareigūnas, kurio atleidimo klausimas yra svarstomas (iki 30 minučių). Pastarajam skiriama dar iki 30 minučių atsakyti į klausimus.

3. Toliau diskusija tęsiama bendra tvarka.

4. Sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo kitais pagrindais – atviru balsavimu Seimo posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2310, 2012-10-30, Žin., 2012, Nr. 127-6397 (2012-11-03)

 

TRISDEŠIMT ŠEŠTASIS SKIRSNIS

INTERPELIACIJA IR NEPASITIKĖJIMAS VYRIAUSYBE

 

219 straipsnis. Interpeliacijos pateikimas

1. Sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti interpeliaciją Ministrui Pirmininkui ar ministrui, reikalaudama paaiškinti šių pareigūnų priimtų sprendimų motyvus.

2. Po interpeliacijos įteikimo Seimo Pirmininkui, kuris nedelsdamas ją užregistruoja ir perduoda atitinkamam Vyriausybės nariui ir Seimo nariams, nė vienas parašas negali būti atšauktas.

3. Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai pateikti interpeliacijos tam pačiam Vyriausybės nariui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

 

220 straipsnis. Raštiškas atsakymas į interpeliaciją

1. Gavęs interpeliaciją, Vyriausybės narys privalo ne vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo Pirmininkui raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.

2. Gavęs atsakymą į interpeliaciją, Seimas sesijos metu turi jį apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

 

221 straipsnis. Interpeliacijos nagrinėjimo Seimo posėdyje tvarka

Interpeliacija Seimo posėdyje nagrinėjama šia tvarka:

1) interpeliacijos pateikėjų atstovo kalba (iki 10 minučių);

2) interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymas (iki 30 minučių);

3) interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių klausimus (iki 30 minučių); klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip Vyriausybės valandos metu;

4) diskusija, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams;

5) baigiamasis interpeliaciją gavusio pareigūno žodis;

6) interpeliacijos pateikėjų atstovo baigiamasis žodis;

7) Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektui parengti redakcinės komisijos sudarymas pagal šio statuto 71 straipsnio reikalavimus. Ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių turi sudaryti interpeliacijos pateikėjai.

 

222 straipsnis. Seimo nutarimas dėl interpeliacijos bei pasekmės jį priėmus

1. Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektas turi būti pateiktas Seimui apsvarstyti ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną.

2. Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas Ministro Pirmininko ar ministro atsakymui.

3. Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte Ministro Pirmininko ar ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas juo nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

4. Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, Ministras Pirmininkas ar ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.

5. Kai Ministras Pirmininkas atsistatydina, privalo atsistatydinti visa Vyriausybė.

 

223 straipsnis. Nepasitikėjimas Vyriausybe

1. Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė gali pateikti motyvuoto nutarimo, kuriame reiškiamas tiesioginis nepasitikėjimas Vyriausybe, projektą.

2. Toks nutarimo projektas nagrinėjamas Seime šio statuto 219-221 straipsniuose nustatyta tvarka taip pat kaip interpeliacija Ministrui Pirmininkui, tačiau redakcinė komisija nesudaroma.

3. Nepasitikėjimo Vyriausybe klausimo nagrinėjimo Seimo posėdyje metu Seimo nariai gali paklausti visus ministrus, suteikiant galimybę ministrams atsakyti (iki 60 minučių).

4. Po svarstymo iš karto balsuojama dėl nepasitikėjimo Vyriausybe.

5. Nutarimas dėl tiesioginio nepasitikėjimo Vyriausybe gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

 

TRISDEŠIMT SEPTINTASIS SKIRSNIS

BIUDŽETO POLITIKOS ĮGYVENDINIMO IR BIUDŽETŲ VYKDYMO KONTROLĖ IR ATASKAITŲ PATEIKIMAS

Pavadinimo pakeitimas:

Nr. XII-773, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-18, i. k. 2014-03182

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. XII-1968, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16913

 

2231 straipsnis. Biudžeto politikos įgyvendinimo kontrolė

1. Ne vėliau kaip iki gegužės 15 dienos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija pateikia Seimui praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio ataskaitą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą praėjusių metų struktūrinio postūmio užduoties įvykdymo ir struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio ataskaitą ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos apsvarsto Biudžeto ir finansų komitetas ir Audito komitetas.

3. Jeigu struktūrinio postūmio užduotis neįvykdyta, Vyriausybė kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta ataskaita pateikia Seimui ir Valstybės kontrolei rašytinį pranešimą apie struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežastis ir priemones struktūrinio postūmio užduočiai įvykdyti. Šis pranešimas ir žodžiu pristatomas Seimo posėdyje. Šie dokumentai kartu su Valstybės kontrolės pateikta išvada apsvarstomi Biudžeto ir finansų komitete ir Audito komitete.

4. Valstybės kontrolė per 30 darbo dienų pateikia Seimui išvadą dėl struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežasčių pagrįstumo ir priemonių struktūrinio postūmio užduočiai įvykdyti tinkamumo.

5. Vyriausybė ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos išvados pateikimo pateikia Seimui rašytinį pranešimą apie galutines struktūrinio postūmio užduoties neįvykdymo priežastis ir priemones struktūrinio postūmio užduočiai įvykdyti.

6. Biudžeto ir finansų komitetas išnagrinėja šio straipsnio 4 dalyje nurodytą Valstybės kontrolės išvadą ir šio straipsnio 5 dalyje nurodytą Vyriausybės pranešimą ir pateikia Seimui išvadą.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-1968, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16913

 

224 straipsnis. Valstybės biudžeto vykdymo priežiūra

1. Valstybės biudžeto vykdymo bendrąją nuolatinę priežiūrą atlieka Biudžeto ir finansų komitetas.

2. Kiti Seimo komitetai gali išklausyti informaciją, kaip vykdomi jų kompetenciją atitinkantys biudžeto straipsniai.

3. Kaip vykdomas valstybės biudžetas, Seimo posėdyje svarstoma ne rečiau kaip vieną kartą per 6 mėnesius.

4. Tokiam svarstymui Vyriausybė pateikia informaciją apie valstybės biudžeto vykdymą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1214, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 73-2884 (2007-07-03)

Nr. X-1833, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5382 (2008-11-29)

Nr. XII-773, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-18, i. k. 2014-03182

 

225 straipsnis. Ataskaitų rinkinių pateikimas

1. Ne vėliau kaip iki spalio 10 dienos Vyriausybė pritaria ir Seimui pateikia šiuos ataskaitų rinkinius:

1) valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, apimantį valstybės biudžeto vykdymo ataskaitas ir valstybės konsoliduotąsias finansines ataskaitas;

2) Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, apimantį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotąsias finansines ataskaitas;

3) Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, apimantį Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotąsias finansines ataskaitas;

4) kitų valstybės išteklių fondų, kurių lėšų sąmatas tvirtina Seimas, metinių ataskaitų rinkinius, apimančius biudžeto vykdymo ir finansines ataskaitas;

5) nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį.

2. Valstybės kontrolierius ne vėliau kaip iki spalio 10 dienos pateikia Seimui valstybinio audito išvadas ir ataskaitas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų rinkinių.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-141, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28993

 

3. Gavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas valstybės kontrolieriaus pateiktas valstybinio audito išvadas ir valstybinio audito ataskaitas bei Vyriausybės pateiktus Seimo nutarimų dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų rinkinių patvirtinimo projektus, artimiausiuose Seimo posėdžiuose išklausomi Vyriausybės pranešimai apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus ataskaitų rinkinius, taip pat valstybės kontrolieriaus papildomi pranešimai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-141, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28993

 

4. Seimo posėdžiuose išklausius šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pranešimus, komitetai apsvarsto šio straipsnio 1 dalyje nurodytus ataskaitų rinkinius ir parengia išvadas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

Nr. X-1214, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 73-2884 (2007-07-03)

Nr. X-1833, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5382 (2008-11-29)

Nr. XII-773, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-18, i. k. 2014-03182

 

226 straipsnis. Valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio svarstymas Seimo posėdyje

1. Ne vėliau kaip iki lapkričio 20 dienos valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys ir valstybės kontrolieriaus pateikta valstybinio audito išvada ir valstybinio audito ataskaita dėl jo kartu su ateinančių metų valstybės biudžeto projektu turi būti apsvarstyti Seimo posėdyje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-141, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28993

 

2. Seimo posėdyje išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, kitų komitetų išvados.

3. Po diskusijų priimamas Seimo nutarimas dėl valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio.

4. Jei valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys nepatvirtinamas dėl biudžeto vykdymo ataskaitų, Seimas sprendžia klausimą dėl pajamų ar išlaidų teisėtumo atkūrimo tvarkos. Tam parengiamas atitinkamo nutarimo projektas, taip pat gali būti balsuojama dėl nepasitikėjimo Ministru Pirmininku, ministru ar Vyriausybe šio statuto 222 ir 223 straipsniuose nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1214, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 73-2884 (2007-07-03)

Nr. X-1833, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5382 (2008-11-29)

Nr. XII-773, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-18, i. k. 2014-03182

 

2261 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio ir kitų valstybės išteklių fondų, kurių lėšų sąmatas tvirtina Seimas, metinių ataskaitų rinkinių svarstymas Seimo posėdyje

1. Ne vėliau kaip iki lapkričio 30 dienos Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys, Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys, kitų valstybės išteklių fondų, kurių lėšų sąmatas tvirtina Seimas, metinių ataskaitų rinkiniai ir valstybės kontrolieriaus pateiktos valstybinio audito išvados ir valstybinio audito ataskaitos dėl jų turi būti apsvarstyti Seimo posėdyje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-141, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28993

 

2. Seimo posėdyje išklausomi pagrindinių komitetų pranešimai, kitų komitetų išvados.

3. Po diskusijų priimami Seimo nutarimai dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio, dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio ir dėl valstybės išteklių fondų, kurių lėšų sąmatas tvirtina Seimas, metinių ataskaitų rinkinių.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. XII-773, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-18, i. k. 2014-03182

 

2262 straipsnis. Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio svarstymas Seimo posėdyje

1. Ne vėliau kaip iki gruodžio 10 dienos nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys ir valstybės kontrolieriaus pateikta valstybinio audito išvada ir valstybinio audito ataskaita dėl jo turi būti apsvarstyti Seimo posėdyje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-141, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28993

 

2. Seimo posėdyje išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, kitų komitetų išvados.

3. Po diskusijų priimamas Seimo nutarimas dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio.

Statutas papildytas straipsniu:

Nr. XII-773, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-18, i. k. 2014-03182

 

VIII DALIS

APKALTOS PROCESAS

 

TRISDEŠIMT AŠTUNTASIS SKIRSNIS

APKALTOS PROCESO PRADŽIA IR
PARENGIAMIEJI APKALTOS PROCESO VEIKSMAI

Trisdešimt aštuntojo skirsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

 

227 straipsnis. Apkaltos proceso sąvoka

Apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, siekdamas išspręsti tokių asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. KT3-N2/2017, 2017-02-24, paskelbta TAR 2017-02-24, i. k. 2017-03068

Nr. XIII-3055, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13158

 

228 straipsnis. Pagrindai pradėti apkaltos procesą

1. Teikti Seimui pradėti apkaltos procesą Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui turi teisę ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė, o šio statuto 78 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju ir Etikos ir procedūrų komisija.

2. Teikimas pradėti apkaltos procesą galimas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:

1) asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją;

2) asmuo sulaužė priesaiką;

3) paaiškėjus, kad padarytas nusikaltimas.

3. Generalinis prokuroras, nustatęs, kad Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas asmuo yra įtariamas padaręs nusikaltimą, apie tai nedelsdamas praneša Seimui.

4. Jeigu įtariamas padaręs nusikaltimą Respublikos Prezidentas, Seimas šio statuto 232 straipsnyje nustatyta tvarka sudaro specialiąją tyrimo komisiją.

5. Išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl kitų Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytų asmenų, Seimas sprendžia, ar duoti sutikimą konkretų asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

6. Tuo atveju, kai nusikaltimo padarymo faktas yra akivaizdus ir nusikaltimo padarymo faktą (kartu ir jį padariusį pareigūną) konstatuoti gali pats Seimas ir yra šio statuto 230 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų siūlymas, Seimas taip pat sprendžia, ar šio statuto 232 straipsnio nustatyta tvarka sudaryti specialiąją tyrimo komisiją. Nusikaltimo padarymo faktas (kartu ir jį padaręs pareigūnas) gali būti laikomas akivaizdžiu tik tuo atveju, kai yra gauta (įgaliotos institucijos pateikta Seimui) patikima informacija, kad konkretus Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas asmuo užtiktas darantis nusikaltimą, ir dėl to, kad būtų galima konstatuoti apkaltai taikyti konstituciniu pagrindu „paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas“ svarbias aplinkybes – nusikaltimo padarymo faktą ir jį padariusį pareigūną, nėra būtinas įgaliotų teisinių institucijų, vykdančių ikiteisminį tyrimą, nagrinėjančių baudžiamąsias bylas, dalyvavimas; kitais atvejais, inter alia tuo atveju, kai nusikaltimas padarytas iki Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytam asmeniui pradedant eiti pareigas, nusikaltimo padarymo faktas negali būti laikomas akivaizdžiu.“

7. Seimui gavus įsiteisėjusio išteisinamojo teismo nuosprendžio nuorašą arba sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą nuorašą, Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas nedelsdami su juo supažindina Seimo narius. Supažindinus Seimo narius su išteisinamuoju teismo nuosprendžiu ar sprendimu nutraukti baudžiamąją bylą, Seimas artimiausiame posėdyje priima nutarimą, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą.

8. Seimui gavus įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą, Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas nedelsdami su juo supažindina Seimo narius. Supažindinus Seimo narius su apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, apkaltos procesas vyksta šio statuto 239–242 straipsnių nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1618, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 126-5988 (2011-10-20)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3055, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13158

 

229 straipsnis. Teikimo pradėti apkaltos procesą senatis

1. Teikimui pradėti apkaltos procesą tuo pagrindu, kad padarytas nusikaltimas, galioja Baudžiamajame kodekse nustatyti senaties terminai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3055, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13158

 

2. Teikimui pradėti apkaltos procesą tuo pagrindu, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją ar sulaužė priesaiką, senaties terminai netaikomi.

 

230 straipsnis. Teikimo pradėti apkaltos procesą forma

1. Teikimas pradėti apkaltos procesą turi būti išdėstytas raštu ir pasirašytas visų ne mažiau kaip 1/4 Seimo narių grupę sudarančių asmenų, o šio statuto 78 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju – pasirašytas Etikos ir procedūrų komisijos pirmininko ir prie jo turi būti pridėtas komisijos posėdžio, kuriame balsuota dėl šio teikimo, protokolo išrašas.

2. Teikime pradėti apkaltos procesą nurodomas konkretus asmuo, siūlymai pradėti apkaltos procesą bent vienu iš šio statuto 228 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, šiuos siūlymus pagrindžiantys argumentai, įrodymai ir jų šaltiniai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1618, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 126-5988 (2011-10-20)

 

231 straipsnis. Specialioji tyrimo komisija

1. Seimas susipažįsta su šio statuto 228 straipsnio 1 dalyje nurodyto subjekto teikimu pradėti konkrečiam asmeniui apkaltos procesą.

2. Jeigu teikimą pradėti apkaltos procesą pateikė ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė, Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti.

3. Jeigu teikimą pradėti apkaltos procesą pateikė Etikos ir procedūrų komisija, Seimas suteikia jai specialiosios tyrimo komisijos įgaliojimus arba sudaro specialiąją tyrimo komisiją.

4. Specialioji tyrimo komisija savo darbe vadovaujasi šio statuto dvyliktojo skirsnio nuostatomis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1618, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 126-5988 (2011-10-20)

 

232 straipsnis. Specialiosios tyrimo komisijos sudarymo tvarka

1. Specialioji tyrimo komisija sudaroma iš Seimo narių.

2. Komisijoje paprastai neturi būti daugiau kaip 12 narių.

3. Komisijos narius šio statuto 71 straipsnio nustatyta tvarka siūlo Seimo dauguma ir Seimo mažuma.

4. Sudarydamas komisiją, Seimas kartu paskiria komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją, nustato tyrimo atlikimo terminus.

 

233 straipsnis. Specialiosios tyrimo komisijos posėdžiai

1. Seimo specialiosios tyrimo komisijos posėdžiai, susiję su apkaltos procesu, paprastai yra uždari.

2. Specialiosios tyrimo komisijos posėdžiai protokoluojami. Juos rašo komisijos paskirtas sekretorius. Posėdžio protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius.

3. Posėdžiuose išklausomi asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimai bei argumentai, apklausiami liudytojai, renkami, tiriami ir vertinami kiti įrodymai, prireikus kviečiami ekspertai bei specialistai.

4. Posėdžiuose gali dalyvauti ir asmens, kuriam taikoma apkalta, advokatas.

 

234 straipsnis. Informacija apie specialiosios tyrimo komisijos darbą

Apie tyrimo eigą visuomenės informavimo priemonėms praneša komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas narys.

 

235 straipsnis. Liudytojų ir ekspertų apklausa

1. Liudytojai ir ekspertai prieš apklausą įspėjami dėl atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, ir apie įspėjimą patvirtinama jų parašais.

2. Apklausus liudytoją surašomas liudytojo apklausos protokolas. Liudytojui perskaičius, jis gali būti papildomas ar pataisomas ir po to turi būti liudytojo pasirašytas.

3. Ekspertai savo išvadas pateikia raštu ir pasirašo.

 

236 straipsnis. Specialiosios tyrimo komisijos išvados turinys

1. Specialioji tyrimo komisija, baigusi tyrimą, surašo išvadą. Joje išdėstoma:

1) siūlymų pradėti apkaltos procesą esmė;

2) konkrečių veiksmų faktinės aplinkybės;

3) asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimai;

4) įrodymai ir motyvai, kuriais grindžiama išvada.

2. Jeigu siūlymai pradėti apkaltos procesą pripažįstami nepagrįstais, konstatuojama, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą Seime.

3. Jeigu siūlymai pradėti apkaltos procesą pripažįstami pagrįstais, konstatuojama, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą Seime.

 

237 straipsnis. Specialiosios tyrimo komisijos išvados tvirtinimas

1. Išvadai patvirtinti reikia daugiau kaip pusės visų komisijos narių balsų daugumos. Balsavimo rezultatai nurodomi posėdžio protokole. Patvirtintą išvadą pasirašo komisijos pirmininkas ar jo pavaduotojas.

2. Pagal patvirtintą išvadą komisija parengia Seimo nutarimo projektą.

3. Patvirtintą išvadą kartu su Seimo nutarimo projektu ir kitais dokumentais specialioji tyrimo komisija įteikia Seimo Pirmininkui, o šis teikia Seimui šiuos dokumentus svarstyti artimiausiame posėdyje.

 

TRISDEŠIMT DEVINTASIS SKIRSNIS

APKALTOS PROCESAS SEIME

Trisdešimt devintojo skirsnio pakeitimai:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

 

238 straipsnis. Nepritarimas pradėti apkaltos procesą

1. Seimas, posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaręs specialiosios tyrimo komisijos išvadai, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą, arba nepritaręs specialiosios tyrimo komisijos išvadai, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, priima nutarimą, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3055, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13158

 

2. Jei Seimas nepritaria specialiosios tyrimo komisijos išvadai, kad nėra pagrindo pradėti apkaltos procesą, jis turi nuspręsti, kam pavesti atlikti papildomą ar pakartotinį tyrimą – tai pačiai ar naujai specialiajai tyrimo komisijai.

 

239 straipsnis. Apkaltos proceso Seime pradžia

1. Seimas, posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma pritaręs specialiosios tyrimo komisijos išvadai, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime konkrečiam asmeniui ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

2. Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto einant pareigas, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą konkrečiam asmeniui ir kreipiasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu padarytu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika.

3. Seimas, gavęs įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio nuorašą dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Seime šiam asmeniui. Šioje dalyje nurodytu atveju į Konstitucinį Teismą Seimas nesikreipia.

4. Kai Seimas priima nutarimą pradėti apkaltos procesą Respublikos Prezidentui dėl nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, į Konstitucinį Teismą Seimas taip pat nesikreipia.

5. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais Seimas tame pačiame posėdyje priima sprendimą svarstyti Seimo posėdyje asmens, kuriam taikoma apkalta, pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo klausimą. Seimas paskiria Seimo posėdžio dėl asmens, kuriam taikoma apkalta, pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą. Šio posėdžio data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų nuo Seimo posėdžio, kuriame ši data buvo nustatyta, dienos. Asmeniui, kuriam taikoma apkalta, nedelsiant raštu pasirašytinai pranešama apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, pagrindu bus sprendžiamas jo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo klausimas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3055, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13158

 

240 straipsnis. Apkaltos procesas Seime įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIII-3055, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13158

 

1. Apkaltos procesas, išskyrus šio statuto 239 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus, Seime gali būti tęsiamas tik įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3055, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13158

 

2. Apkaltos procesas Seime yra viešas. Jis transliuojamas per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją.

3. Apkaltos proceso Seime posėdžiams pirmininkauja Seimo Pirmininkas arba vienas iš Seimo Pirmininko pavaduotojų. Posėdžio pirmininkas:

1) sprendžia procesinius klausimus;

2) prireikus gali pasiklausti Seimo nuomonės ar prašyti pritarimo savo sprendimams.

4. Seimo nariai gali klausinėti proceso dalyvius tik su posėdžio pirmininko leidimu.

5. Kalbėti dėl bylos esmės ar kitaip bandyti paveikti proceso eigą Seimo nariams neleidžiama, tačiau jie gali užprotestuoti posėdžio pirmininko atsisakymą leisti klausinėti ar skubotą sprendimą nutraukti apklausą ir balsavimu jį atmesti.

6. Įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, arba išvadai dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, posėdžio pirmininkas artimiausiame Seimo posėdyje su ja supažindina Seimo narius.

7. Seimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytame posėdyje priima nutarimą nutraukti apkaltos procesą, jeigu įsigaliojusioje Konstitucinio Teismo išvadoje dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, konstatuota, kad nė vienas asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretus veiksmas neprieštarauja Konstitucijai.

8. Seimas šio straipsnio 6 dalyje nurodytame posėdyje priima sprendimą svarstyti Seimo posėdyje asmens, kuriam taikoma apkalta, pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo klausimą:

1) jeigu įsigaliojusioje Konstitucinio Teismo išvadoje dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, konstatuota, kad asmuo, kuriam pradėta apkaltos byla, bent vienu konkrečiu veiksmu šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, arba

2) jeigu įsigaliojusioje Konstitucinio Teismo išvadoje dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu nusikaltimu, padarytu einant pareigas, buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, konstatuota, kad konkrečiu nusikaltimu buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, arba

3) jeigu įsigaliojusioje Konstitucinio Teismo išvadoje dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkrečiu nusikaltimu, padarytu einant pareigas, buvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika, konstatuota, kad konkrečiu nusikaltimu nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3055, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13158

 

9. Priėmęs šio straipsnio 8 dalyje nurodytą sprendimą, Seimas paskiria Seimo posėdžio dėl asmens, kuriam taikoma apkalta, pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą. Svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų nuo posėdžio, kuriame ši data buvo nustatyta, dienos. Asmeniui, kuriam taikoma apkalta, nedelsiant raštu ir pasirašytinai pranešama apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada Konstitucinio Teismo išvados pagrindu bus sprendžiamas jo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo klausimas.

 

241 straipsnis. Asmens pašalinimo iš pareigų arba Seimo nario mandato panaikinimo

svarstymas

1. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats ir (ar) per savo advokatą. Jis turi teisę turėti kelis advokatus. Apie pasirinktus advokatus asmuo, kuriam taikoma apkalta, raštu praneša Seimui ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki pirmojo apkaltos proceso Seime posėdžio. Tokiu atveju jie taip pat rašytiniu pranešimu kviečiami į Seimo posėdį. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, ir jo advokatai gali pateikti įrodymų, turinčių reikšmės sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą.

2. Kai posėdyje be svarbių priežasčių nedalyvauja asmuo, kuriam taikoma apkalta, arba jo advokatai, jų nedalyvavimas netrukdo apkaltos bylą nagrinėti Seime.

3. Šio straipsnio nustatyta tvarka vykdant apkaltos procesą, Konstitucinio Teismo išvada bei kiti šio ir kitų teismų sprendimai nesvarstomi ir dėl jų teisėtumo bei pagrįstumo nediskutuojama. Sprendžiant asmens, kuriam taikoma apkalta, konstitucinės atsakomybės klausimą, remiamasi minėtuose sprendimuose nustatytais faktais ir pateikta jų juridine kvalifikacija, o šių klausimų tyrimas neatliekamas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3055, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13158

 

4. Seimo posėdis yra pradedamas posėdžio pirmininko pranešimu, kuriame išdėstoma Konstitucinio Teismo išvados, o kai apkaltos procesas pradėtas dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, – įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio esmė. Kai apkaltos procesas pradėtas Respublikos Prezidentui dėl nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant, šioje dalyje numatytame posėdžio pirmininko pranešime išdėstoma specialiosios tyrimo komisijos išvados, kuriai pritarė Seimas, esmė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3055, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13158

 

5. Kai posėdžio pirmininkas suteikia žodį, posėdžio sekretorius praneša Seimui, kas iš apkaltos proceso Seime dalyvių atvyko, taip pat nesančių asmenų neatvykimo priežastis.

6. Posėdžio pirmininko sprendimu dėl svarbių priežasčių gali būti daroma posėdžio pertrauka.

7. Po šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytų procedūrų žodis suteikiamas asmeniui, kuriam pradėta apkaltos byla, arba jo prašymu vienam iš advokatų. Paskui asmeniui, kuriam taikoma apkalta, klausimus užduoda posėdžio pirmininkas ir advokatai. Šie asmenys savo kalbose gali remtis įrodymais, turinčiais reikšmės sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą. Seimo nariai minėtam asmeniui ar vietoj jo kalbančiam advokatui pateikia klausimus tik su posėdžio pirmininko leidimu.

8. Apkaltos bylos nagrinėjimas baigiamas posėdyje dalyvaujančio asmens, kuriam taikoma apkalta, baigiamuoju žodžiu.

9. Po baigiamojo žodžio šio statuto 107 straipsnyje nustatyta tvarka žodis suteikiamas Seimo nariams.

10. Apkaltos proceso posėdžiai protokoluojami. Posėdžio protokolą rašo Seimo Pirmininko ar Seimo Pirmininko pavaduotojo paskirtas sekretorius. Protokolą pasirašo posėdžio pirmininkas ir sekretorius.

 

242 straipsnis. Nutarimo pašalinti asmenį iš pareigų arba panaikinti Seimo nario

mandatą priėmimas

1. Pasibaigus asmens pašalinimo iš pareigų arba Seimo nario mandato panaikinimo klausimo svarstymui, dėl kiekvieno konkretaus veiksmo, kuriuo asmuo, kuriam taikoma apkalta, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką, ar dėl kiekvieno konkretaus nusikaltimo Seimo Pirmininkas ar Seimo Pirmininko pavaduotojas pateikia atskirą Seimo nutarimo projektą. Projekte nurodoma Konstitucinio Teismo išvados, o kai apkalta pradėta dėl asmens nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, – įsiteisėjusio teismo nuosprendžio esmė. Kai apkalta pradėta Respublikos Prezidentui dėl nusikaltimo, padaryto iki pradedant eiti pareigas, kai nusikaltimo padarymo faktas paaiškėjo šias pareigas asmeniui einant ir nusikaltimo padarymą konstatuoja Seimas, – Seimo nutarimo projekte nurodoma, kokį nusikaltimą yra padaręs Respublikos Prezidentas, šio nusikaltimo aplinkybės. Seimo nutarimo projekte visais atvejais nurodomas sprendimas asmenį, kuriam taikoma apkalta, pašalinti iš pareigų (ar panaikinti jo Seimo nario mandatą), taip pat nurodoma, kad Seimo nutarimas įsigalioja nuo jo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3055, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13158

 

2. Nutarimas dėl asmens pašalinimo iš pareigų (ar Seimo nario mandato panaikinimo) laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.

3. Nuo nutarimo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse momento asmuo laikomas pašalintu iš pareigų arba netenka Seimo nario mandato. Už padarytus nusižengimus jam taip pat įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikoma teisinė atsakomybė. Konstitucijos nustatytą neliečiamybės teisę praranda ir savo noru atsistatydinę iš pareigų arba atsisakę Seimo nario mandato asmenys, o už padarytus nusižengimus jiems taip pat bendra tvarka gali būti taikoma teisinė atsakomybė.

4. Jei balsuojant šiame straipsnyje nustatyta tvarka nutarimas dėl asmens pašalinimo iš pareigų (ar Seimo nario mandato panaikinimo) nepriimamas, laikoma, kad Seimas apkaltai nepritarė. Tai Seimo posėdyje viešai paskelbia posėdžio pirmininkas ir tai įrašoma posėdžio protokole.

 

243 straipsnis. Atsistatydinimo pareiškimas

1. Asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę bet kurioje apkaltos proceso dalyje, tačiau tik iki balsavimo pradžios atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu.

2. Toks pareiškimas turi būti nedelsiant patenkintas.

3. Asmeniui atsistatydinus apkaltos procesas nutraukiamas ir tai įforminama Seimo nutarimu. Jame nurodoma, kad asmuo, kuriam taikoma apkalta, pateikė pareiškimą atsistatydinti, kad šio asmens pareiškimas tenkinamas ir kad apkaltos procesas Seime nutraukiamas.

4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas Seimo nutarimas įsigalioja nuo jo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse.

 

KETURIASDEŠIMTASIS SKIRSNIS

Apkaltos procedūra Seime gavus teismo apkaltinamojo nuosprendžio

nuorašą

Keturiasdešimtasis skirsnis neteko galios nuo 2004-11-14:

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

 

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

261 straipsnis. Seimo statute nenumatytų procedūrinių klausimų sprendimas

1. Visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus, kurie nenumatyti šiame statute ir Lietuvos Respublikos įstatymuose, siūlo spręsti Seimo posėdžio pirmininkas.

2. Toks sprendimas po trumpo posėdžio pirmininko motyvų išdėstymo priimamas be diskusijų balsavusių Seimo narių dauguma.

 

262 straipsnis. Seimo statuto keitimo tvarka

Seimo statutas bei atskiri jo straipsniai gali būti naikinami, papildomi arba keičiami didesne kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                  ČESLOVAS JURŠĖNAS

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr.I-716, 1994 12 20, Žin., 1994, Nr. 100-2002 (1994 12 28)

DĖL KAI KURIŲ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr.I-816, 1995 02 .23, Žin., 1995, Nr. 18-408 (1995 03 01)

DĖL KAI KURIŲ STRAIPSNIŲ PAKEITIMŲ IR PAPILDYMŲ

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr.I-977, 1995 06 28, Žin., 1995, Nr. 58-1436 (1995 07 14)

DĖL KAI KURIŲ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr.I-1133, 1995 12 19, Žin., 1996, Nr. 6-138 (1996 01 19)

DĖL KAI KURIŲ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. VIII-2, 1996 11 26, Žin., 1996, Nr. 116-2702 (1996 12 03)

STATUTAS DĖL 25, 28, 29, 32, 35, 48, 62, 64, 66, 68, 71, 80, 192 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 72(1) STRAIPSNIU

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. VIII-358, 1997 07 01, Žin., 1997, Nr. 66-1616 (1997 07 11)

STATUTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO PAPILDYMO 72(2) STRAIPSNIU IR 10, 44, 46, 48, 141, 148, 162 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. VIII-508, 1997 11 11, Žin., 1997, Nr. 104-2627 (1997 11 19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTAS DĖL SEIMO STATUTO 46, 140, 159 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. VIII-1000, 1998 12 22, Žin., 1999, Nr. 5-97 (1999 01 13)

DĖL STATUTO PAKEITIMO

Nauja Seimo statuto redakcija

Šis Seimo statutas įsigalioja nuo 1999 m. vasario 1 d., išskyrus šio statuto 38 straipsnio 2 dalį, kurioje yra nustatoma, kad frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 7 Seimo nariai. Ši nuostata įsigalioja nuo naujo Seimo darbo pradžios. Iki to laiko Seimo frakciją gali sudaryti ne mažiau kaip 3 Seimo nariai.

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. VIII-1198, 1999 05 25, Žin., 1999, Nr. 47-1470 (1999 05 28)

DĖL STATUTO 259 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. VIII-1419, 1999 11 11, Žin., 1999, Nr. 97-2778 (1999 11 17)

DĖL SEIMO STATUTO 80 STRAIPSNIO PAPILDYMO

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. VIII-1975, 2000 10 10, Žin., 2000, Nr. 86-2617 (2000 10 13)

DĖL SEIMO STATUTO 24, 25, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 35, 44, 48, 54, 55, 77, 79, 81, 83, 88, 89, 90, 93, 115, 119, 121, 126, 127, 130, 136, 138, 139, 155, 172, 180, 187, 188, 206, 209, 214, 219, 225 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ŠEŠTOJO BEI TRISDEŠIMTOJO SKIRSNIŲ PAVADINIMŲ PAKEITIMO

Šis Statutas įsigalioja nuo tos dienos, kurią 2000 m. spalio 8 d. naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmą posėdį,  tai yra nuo 2000 m. spalio 19 d.

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. IX-363, 2001 06 07, Žin., 2001, Nr. 50-1748 (2001 06 13)

DĖL SEIMO STATUTO 31, 32, 36, 172, 177, 178 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. IX-504, 2001-09-13, Žin., 2001, Nr. 80-2781 (2001-09-19)

DĖL SEIMO STATUTO 43 IR 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI STATUTO PAPILDYMO
61(1) STRAIPSNIU

Šis Statutas įsigalioja nuo priėmimo.

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. IX-666, 2001-12-18, Žin., 2001, Nr. 108-3906 (2001-12-28)

DĖL SEIMO STATUTO 31, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Šis Statutas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. IX-1064, 2002-09-05, Žin., 2002, Nr. 91-3887 (2002-09-18)

DĖL SEIMO STATUTO 59, 67, 94, 97, 107, 135, 138, 141 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR STATUTO PAPILDYMO DVIDEŠIMT AŠTUNTUOJU(1) SKIRSNIU

Šis Statutas įsigalioja nuo priėmimo.

 

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. IX-1102, 2002-09-26, Žin., 2002, Nr. 96-4174 (2002-10-04)

DĖL SEIMO STATUTO 172 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. IX-1292, 2003-01-14, Žin., 2003, Nr. 6-236 (2003-01-22)

DĖL SEIMO STATUTO 207 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. IX-1377, 2003-03-20, Žin., 2003, Nr. 30-1227 (2003-03-28)

DĖL SEIMO STATUTO 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. IX-1580, 2003-05-27, Žin., 2003, Nr. 54-2373 (2003-06-04)

DĖL SEIMO STATUTO 25, 177 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR STATUTO PAPILDYMO 80(1) STRAIPSNIU

 

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. IX-1812, 2003-11-11, Žin., 2003, Nr. 108-4817 (2003-11-19)

STATUTAS DĖL SEIMO STATUTO 29, 30, 32, 86, 99, 217 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR STATUTO PAPILDYMO 29(1), 29(2), 29(3) STRAIPSNIAIS

 

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. IX-2345, 2004-07-13, Žin., 2004, Nr. 113-4201 (2004-07-22)

DĖL SEIMO STATUTO 136, 141 IR 158 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

 

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. IX-2545, 2004-11-09, Žin., 2004, Nr. 165-6025 (2004-11-13)

DĖL SEIMO STATUTO 4, 9, 10, 12, 15, 44, 46, 49, 61, 68, 78, 113, 135, 136, 137, 138, 145, 149, 151, 152, 155, 156, 162, 163, 164 STRAIPSNIŲ, TRISDEŠIMT AŠTUNTOJO IR TRISDEŠIMT DEVINTOJO SKIRSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, STATUTO PAPILDYMO 44(1) STRAIPSNIU IR DVIDEŠIMT SEPTINTUOJU(1) SKIRSNIU BEI KETURIASDEŠIMTOJO SKIRSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

Statuto atitaisymas skelbtas: Žin., 2004, Nr. 166 (2004-11-16)

 

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. X-25, 2004-12-02, Žin., 2004, Nr. 176-6519 (2004-12-08)

DĖL SEIMO STATUTO 43, 46, 59, 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR STATUTO PAPILDYMO 59(1) STRAIPSNIU

 

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. X-127, 2005-02-15, Žin., 2005, Nr. 24-759 (2005-02-19)

DĖL SEIMO STATUTO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. X-291, 2005-06-30, Žin., 2005, Nr. 83-3042 (2005-07-07)

DĖL SEIMO STATUTO 10 STRAIPSNIO PAPILDYMO

Pakeitimas:

25.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. X-446, 2005-12-13, Žin., 2005, Nr. 148-5392 (2005-12-20)

DĖL SEIMO STATUTO „DĖL SEIMO STATUTO 10 STRAIPSNIO PAPILDYMO“ 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

Šis Statutas neteko galios nuo 2006 m. sausio 1d.

 

26.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. X-479, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5645 (2005-12-31)

DĖL SEIMO STATUTO 10, 11, 16, 21, 32, 78 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, STATUTO PAPILDYMO 15(1), 15(2), 15(3), 15(4), 15(5), 15(6), 16(1) STRAIPSNIAIS BEI 19 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

Šis Seimo statutas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

 

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. X-829, 2006-10-03, Žin., 2006, Nr. 107-4050 (2006-10-06)

DĖL SEIMO STATUTO 24, 44(1) IR 188 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

 

28.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. X-897, 2006-11-14, Žin., 2006, Nr. 124-4670 (2006-11-18)

DĖL SEIMO STATUTO 77 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

29.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. X-1214, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 73-2884 (2007-07-03)

DĖL SEIMO STATUTO 49, 59, 59(1), 60, 224, 225, 226 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

Šis statutas įsigalioja tų metų, kurių ataskaitų rinkinius viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą, sausio 1 dieną.

Įsigaliojimo pakeitimas:

29.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. X-1833, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5382 (2008-11-29)

DĖL SEIMO STATUTO „DĖL SEIMO STATUTO 49, 59, 59(1), 60, 224, 225, 226 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO“ 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

30.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. X-1500, 2008-04-17, Žin., 2008, Nr. 47-1751 (2008-04-24)

DĖL SEIMO STATUTO 181(2) STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

31.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. X-1662, 2008-07-01, Žin., 2008, Nr. 78-3070 (2008-07-10)

DĖL SEIMO STATUTO 67, 74, 131, 139, 160 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

32.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. X-1687, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3192 (2008-07-17)

DĖL SEIMO STATUTO 23 IR 210 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

 

33.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. X-1815, 2008-11-13, Žin., 2008, Nr. 135-5244 (2008-11-25)

DĖL SEIMO STATUTO 15(3) STRAIPSNIO PAKEITIMO

Šis statutas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

 

34.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XI-40, 2008-12-04, Žin., 2008, Nr. 142-5610 (2008-12-11)

STATUTAS DĖL SEIMO STATUTO 59(1) STRAIPSNIO PAPILDYMO IR 173 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

35.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XI-68, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 146-5868 (2008-12-20)

DĖL SEIMO STATUTO 58, 60, 61(1), 64, 68, 69, 81, 172, 177, 180 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

Šio statuto 8 ir 9 straipsniai galioja iki 2009 m. vasario 28 d.

Nuo 2009 m. kovo 1 d. galioja iki šio statuto įsigaliojimo galiojusios Seimo statuto 172 straipsnio 5 dalies ir 177 straipsnio 1 dalies redakcijos.

 

36.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XI-228, 2009-04-23, Žin., 2009, Nr. 48-1895 (2009-04-30)

DĖL SEIMO STATUTO 15(3) STRAIPSNIO PAKEITIMO

Nuo 2013 m. sausio 1 d. galioja iki šio statuto įsigaliojimo galiojusi Seimo statuto 153 straipsnio 5 dalies redakcija (Žin., 2008, Nr. 135-5244).

Šis statutas keistas:

36.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XI-1130, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 136-6924 (2010-11-20)

DĖL SEIMO STATUTO "DĖL SEIMO STATUTO 15(3) STRAIPSNIO PAKEITIMO" 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

36.2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XI-1742, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 147-6873 (2011-12-01)

DĖL SEIMO STATUTO „DĖL SEIMO STATUTO 15(3) STRAIPSNIO PAKEITIMO" 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

37.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XI-314, 2009-06-23, Žin., 2009, Nr. 76-3089 (2009-06-27)

DĖL SEIMO STATUTO 180 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

38.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XI-415, 2009-09-17, Žin., 2009, Nr. 112-4751 (2009-09-19)

DĖL SEIMO STATUTO 135 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO

 

39.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XI-453, 2009-11-05, Žin., 2009, Nr. 134-5833 (2009-11-10)

DĖL SEIMO STATUTO 15(3) IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

Šio statuto 1 straipsnis įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Šio statuto 2 straipsnis įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.

Šis statutas keistas:

39.1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XI-1131, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 136-6925 (2010-11-20)

DĖL SEIMO STATUTO "DĖL SEIMO STATUTO 15(3) IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO" 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO

39.2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XI-1743, 2011-11-29, Žin., 2011, Nr. 147-6874 (2011-12-01)

DĖL SEIMO STATUTO „DĖL SEIMO STATUTO 15(3) IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO" 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO

39.3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-89, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 153-7833 (2012-12-29)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO „DĖL SEIMO STATUTO 15(3) IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO" 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO

39.4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-658, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 129-6557 (2013-12-17)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO "DĖL SEIMO STATUTO 15(3) IR 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO" 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

40.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XI-703, 2010-03-25, Žin., 2010, Nr. 38-1777 (2010-04-03)

DĖL SEIMO STATUTO 115 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

41.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XI-916, 2010-06-18, Žin., 2010, Nr. 74-3738 (2010-06-26)

DĖL SEIMO STATUTO 126, 147, 172 IR 200 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

 

42.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XI-1618, 2011-10-13, Žin., 2011, Nr. 126-5988 (2011-10-20)

DĖL SEIMO STATUTO 8, 49, 61, 68, 78, 180(1), 180(2), 180(5), 180(6), 180(7), 180(19), 180(20), 228, 230, 231 STRAIPSNIŲ, DVIDEŠIMT AŠTUNTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR STATUTO PAPILDYMO 180(41) STRAIPSNIU

 

43.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XI-1705, 2011-11-17, Žin., 2011, Nr. 143-6709 (2011-11-26)

DĖL SEIMO STATUTO 59 STRAIPSNIO PAKEITIMO

Šis statutas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

 

44.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XI-1933, 2012-03-15, Žin., 2012, Nr. 34-1626 (2012-03-22)

DĖL SEIMO STATUTO DVIDEŠIMT ŠEŠTOJO SKIRSNIO PAKEITIMO IR STATUTO PAPILDYMO DVIDEŠIMT ŠEŠTUOJU(1) SKIRSNIU

 

45.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XI-2310, 2012-10-30, Žin., 2012, Nr. 127-6397 (2012-11-03)

DĖL SEIMO STATUTO 115 IR 218 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

 

46.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-43, 2012-12-06, Žin., 2012, Nr. 143-7380 (2012-12-11)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

47.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-229, 2013-04-11, Žin., 2013, Nr. 39-1896 (2013-04-16)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 25 IR 80(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

 

48.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-425, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 71-3581 (2013-07-01)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 44, 44(1), 46, 48, 49, 52, 61, 68, 206 STRAIPSNIŲ, DVIDEŠIMT SEPTINTOJO(1) IR DVIDEŠIMT AŠTUNTOJO SKIRSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR 56 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

 

49.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-707, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 136-6913 (2013-12-28)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 29(1), 88, 127, 128, 134, 135, 136, 139, 140, 169, 180(6), 180(9), 180(25) IR 214 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

Šis statutas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.

 

50.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-773, 2014-03-13, paskelbta TAR 2014-03-18, i. k. 2014-03182

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 49, 59, 59-1, 60, 64, 65, 224, 225, 226 STRAIPSNIŲ, TRISDEŠIMT SEPTINTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO IR STATUTO PAPILDYMO 226-1, 226-2 STRAIPSNIAIS

 

51.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-986, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-07, i. k. 2014-09903

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO NR. I-399 33 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

 

 

Konstitucinio Teismo nutarimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

1999 05 11, Žin., 1999, Nr. 42-1345 (1999 05 14)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 259 STRAIPSNIO ATITIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 

2.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2001 01 25, Žin., 2001, Nr. 10-295 (2001 01 31)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 23 STRAIPSNIO, 38 STRAIPSNIO 2 DALIES, 41 STRAIPSNIO 5 DALIES, 152 STRAIPSNIO 5 DALIES, 155 STRAIPSNIO 4 DALIES, 156 STRAIPSNIO 5 DALIES, 180 STRAIPSNIO, 208 STRAIPSNIO 4 BEI 11 DALIŲ IR 231 STRAIPSNIO 3 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 

3.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-07-11, Žin., 2002, Nr. 72-3080 (2002-07-17)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 39 STRAIPSNIO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR ŠVIETIMO ILGALAIKIO FINANSAVIMO ĮSTATYMO 1, 2 IR 3 STRAIPSNIŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO 2 DALIES IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 172 STRAIPSNIO 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 

4.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2004-07-01, Žin., 2004, Nr. 105-3894 (2004-07-06)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO (1998 M. GRUODŽIO 22 D. REDAKCIJA) 15 STRAIPSNIO 4 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 

5.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Pirmininkas, Pranešimas

2006-01-11, Žin., 2006, Nr. 5-156 (2006-01-14)

APIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 73 STRAIPSNIO 3 DALIES (1998 M. GRUODŽIO 22 D. REDAKCIJA) GALIOJIMO SUSTABDYMĄ

 

6.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo Pirmininkas, Pranešimas

2006-04-04, Žin., 2006, Nr. 38-1350 (2006-04-06)

APIE LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 73 STRAIPSNIO 3 DALIES (1998 M. GRUODŽIO 22 D. REDAKCIJA) GALIOJIMO ATSTATYMĄ

 

7.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT2-N1/2014, 2014-01-24, paskelbta TAR 2014-01-24, i. k. 2014-00478

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJOS 125 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 170 STRAIPSNIO (2012 M. KOVO 15 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-1089, 2014-09-16, paskelbta TAR 2014-09-17, i. k. 2014-12389

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 16 ir 16-1 straipsnių pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-1095, 2014-09-18, paskelbta TAR 2014-09-18, i. k. 2014-12468

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. XI-453 „Dėl Seimo statuto 15-3 ir 16 straipsnių pakeitimo“ 4 straipsnio pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-1440, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19937

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 77 straipsnio pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-1541, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-23, i. k. 2015-04062

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo dvidešimt devintuoju-1 skirsniu

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-1606, 2015-04-14, paskelbta TAR 2015-04-16, i. k. 2015-05845

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 80-2 straipsniu

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-1778, 2015-06-11, paskelbta TAR 2015-06-15, i. k. 2015-09304

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 papildymo 140-1 straipsniu

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-1953, 2015-10-13, paskelbta TAR 2015-10-16, i. k. 2015-15707

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. XI-453 „Dėl Seimo statuto 15-3 ir 16 straipsnių pakeitimo“ 4 straipsnio pakeitimo

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-1968, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16913

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 59, 59-1, 172, 173, 175, 177, 180 straipsnių, dvidešimt septintojo ir trisdešimt septintojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir Statuto papildymo 171-5, 171-6, 223-1 straipsniais

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-2211, 2015-12-22, paskelbta TAR 2015-12-23, i. k. 2015-20274

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 67, 136, 170 ir 171 straipsnių pakeitimo

 

10.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT34-N22/2015, 2015-12-30, paskelbta TAR 2015-12-30, i. k. 2015-21030

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. spalio 1 d. nutarimo Nr. XII-528 „Dėl Lietuvos Respublikos prokuratūros 2012 metų veiklos ataskaitos“ kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-2326, 2016-05-03, paskelbta TAR 2016-05-06, i. k. 2016-11395

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 89, 122, 123, 134, 136, 140-1, 145, 150, 151, 152, 155, 163, 164, 171-3, 172, 194, 200 ir 205 straipsnių pakeitimo

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-2625, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-21, i. k. 2016-23851

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. XI-453 „Dėl Seimo statuto 15-3 ir 16 straipsnių pakeitimo“ 4 straipsnio pakeitimo

 

13.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT26-N13/2016, 2016-10-05, paskelbta TAR 2016-10-05, i. k. 2016-24590

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 15(1) straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XII-2673, 2016-10-11, paskelbta TAR 2016-10-13, i. k. 2016-25097

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 180-2, 180-4, 180-5, 180-6, 180-7, 180-9, 180-10, 180-11, 180-15, 180-18 ir 180-19 straipsnių pakeitimo

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-12, 2016-11-15, paskelbta TAR 2016-11-15, i. k. 2016-26842

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 15-2, 24, 43, 60, 66, 188 straipsnių pakeitimo, 61-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Statuto papildymo 62-1 straipsniu

 

16.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT3-N2/2017, 2017-02-24, paskelbta TAR 2017-02-24, i. k. 2017-03068

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 227 straipsnio (2004 m. lapkričio 9 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-420, 2017-06-08, paskelbta TAR 2017-06-13, i. k. 2017-09952

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23 ir 113 straipsnių pakeitimo

 

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-421, 2017-06-08, paskelbta TAR 2017-06-13, i. k. 2017-09953

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 15-4 straipsnio pakeitimo

 

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-964, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-21041

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 59-1 ir 206 straipsnių pakeitimo

 

20.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-940, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-22, i. k. 2017-20922

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 15-3 straipsnio pakeitimo

 

21.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-1509, 2018-09-27, paskelbta TAR 2018-09-27, i. k. 2018-15119

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 24 ir 188 straipsnių pakeitimo

 

22.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-1607, 2018-11-08, paskelbta TAR 2018-11-13, i. k. 2018-18307

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 80-3 straipsniu

 

23.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-1904, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-16, i. k. 2019-00607

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 98 straipsnio pakeitimo

 

24.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-2094, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-02, i. k. 2019-07153

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 15-3 ir 16 straipsnių pakeitimo

 

25.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-1731, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-13, i. k. 2018-20456

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 15-3 ir 15-4 straipsnių pakeitimo

 

26.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT12-N4/2019, 2019-04-16, paskelbta TAR 2019-12-02, i. k. 2019-19221

Dėl Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 164 straipsnio 1 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 

27.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-2570, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-03, i. k. 2019-19465

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 162 ir 164 straipsnių pakeitimo

 

28.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-2578, 2019-11-28, paskelbta TAR 2019-12-03, i. k. 2019-19471

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 13 straipsnio pakeitimo

 

29.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT76-N15/2019, 2019-12-18, paskelbta TAR 2019-12-18, i. k. 2019-20438

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 71 straipsnio 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gegužės 31 d. nutarimo Nr. XIII-1227 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 20 d. nutarimo Nr. XIII-1036 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiosios tyrimo komisijos Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės teikimo pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Artūrui Skardžiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Seimo statutui

 

30.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-2716, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20788

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 67, 136, 141, 158 ir 180-25 straipsnių pakeitimo

 

31.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-2715, 2019-12-19, paskelbta TAR 2019-12-20, i. k. 2019-20782

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33, 35 ir 53 straipsnių pakeitimo

 

32.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-2810, 2020-03-12, paskelbta TAR 2020-03-13, i. k. 2020-05391

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33 straipsnio pakeitimo

 

33.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-2813, 2020-03-17, paskelbta TAR 2020-03-18, i. k. 2020-05610

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 33, 34 ir 53 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo dvidešimt devintuoju-2 skirsniu

 

34.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-3054, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13145

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 71, 74, 85, 89, 115, 162 straipsnių, trisdešimt antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 203-1 straipsniu

 

35.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-3055, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13158

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 23, 149, 150, 227, 228, 229, 238, 239, 240, 241 ir 242 straipsnių pakeitimo

 

36.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-3056, 2020-06-11, paskelbta TAR 2020-06-16, i. k. 2020-13159

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 18, 20, 21, 78 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 18-1 straipsniu

 

37.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIV-54, 2020-12-08, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26850

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 10, 25, 43, 44, 46, 52, 71, 73, 90, 91 straipsnių pakeitimo, Statuto papildymo 44-2, 57-1, 58-1, 73-1 straipsniais ir 80-2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios

 

38.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIV-60, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-10, i. k. 2020-26911

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 11, 33, 34 straipsnių, dvidešimt devintojo-2 skirsnio pakeitimo ir Statuto papildymo nauju 186-9 straipsniu

 

39.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT152-N12/2020, 2020-08-28, paskelbta TAR 2020-12-23, i. k. 2020-28234

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto 198 straipsnio, Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. rugpjūčio 20 d. protokolinio nutarimo Nr. XIII-2412 „Dėl įgaliojimų Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikimo iš naujo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 

40.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-3246, 2020-06-30, paskelbta TAR 2020-07-07, i. k. 2020-15115

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 63, 69, 172 ir 186-2 straipsnių pakeitimo

 

41.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIV-141, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28993

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 59, 59-1, 171-6, 172, 173, 225, 226, 226-1, 226-2 straipsnių pakeitimo ir Statuto papildymo 171-7 straipsniu

 

42.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIII-3319, 2020-10-01, paskelbta TAR 2020-10-06, i. k. 2020-20814

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 49, 59, 59-1, 64, 65, 135, 206, 225, 226, 226-1, 226-2 straipsnių pakeitimo ir 207 straipsnio pripažinimo netekusiu galios

 

43.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIV-328, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-21, i. k. 2021-11324

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 25 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 80-4 straipsniu

 

44.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIV-325, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11553

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 23, 80, 86, 180-20, 180-25 ir 198 straipsnių pakeitimo

 

45.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIV-326, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11554

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 145 straipsnio pakeitimo

 

46.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIV-327, 2021-05-20, paskelbta TAR 2021-05-25, i. k. 2021-11555

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 29 straipsnio pakeitimo

 

47.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIV-394, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13830

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 201, 202 straipsnių pakeitimo ir 204 straipsnio pripažinimo netekusiu galios

 

48.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIV-395, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13831

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 134 straipsnio pakeitimo ir Statuto papildymo 134-1 straipsniu

 

49.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIV-396, 2021-06-17, paskelbta TAR 2021-06-17, i. k. 2021-13832

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 47, 49, 68, 81, 130 straipsnių, dvyliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Statuto papildymo 81-1 straipsniu

 

50.

Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

Nr. XIV-470, 2021-06-29, paskelbta TAR 2021-07-01, i. k. 2021-15039

Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 70 straipsnio pakeitimo