Pakeitimai:

1. Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

priimtas 1994 12 20, Nr.1-716,

Žin., 1994, Nr.100-2002

DĖL KAI KURIŲ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

2. Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

Žin., 1995, Nr.18-408

DĖL KAI KURIŲ STRAIPSNIŲ PAKEITIMŲ IR PAPILDYMO

3. Lietuvos Respublikos Seimas, Statutas

priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

Žin., 1995, Nr.58-1436

DĖL KAI KURIŲ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

                   LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

                            STATUTAS

                 1994 m. vasario 17 d. Nr.I-399

                             Vilnius

                             I DALIS

                      SEIMO NARIO STATUSAS

        1 skirsnis. Seimo nario įgaliojimai ir priesaika

     1 straipsnis.  Pagrindines Lietuvos  Respublikos Seimo nario

teises bei  pareigas apibrėžia  Lietuvos Respublikos Konstitucija

ir šis  statutas, o  kitas jo  teises bei  pareigas   -  ir  kiti

Lietuvos Respublikos įstatymai.

     Pareigas   eidamas,   Seimo   narys   vadovaujasi   Lietuvos

Respublikos Konstitucija,  valstybės interesais,  savo sąžine  ir

negali būti varžomas jokių mandatų.

     2  straipsnis.  Seimo  narių  įgaliojimų  laikas  pradedamas

skaičiuoti  nuo   tos  dienos,   kurią  naujai  išrinktas  Seimas

susirenka į  pirmąjį posėdį.  Nuo šio  posėdžio pradžios baigiasi

anksčiau išrinktų Seimo narių įgaliojimų laikas.

     Išrinktas Seimo  narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik

po to,  kai Seimo  posėdyje  prisiekia  būti  ištikimas  Lietuvos

Respublikai.  Neprisiekęs   Seimo  narys  neturi  šio  statuto  2

skirsnyje nustatytų  teisių, nesinaudoja  šio statuto 3 skirsnyje

numatytu veiklos  aprūpinimu bei  garantijomis   ir negauna Seimo

nario atlyginimo.

     3 straipsnis.  Nustatomas toks  Lietuvos  Respublikos  Seimo

nario priesaikos tekstas:

     "Aš, (vardas, pavardė),

     prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai;

     prisiekiu gerbti  ir vykdyti  jos Konstituciją ir įstatymus,

saugoti jos žemių vientisumą;

     prisiekiu    visomis     išgalėmis    stiprinti     Lietuvos

nepriklausomybę,  sąžiningai   tarnauti  Tėvynei,   demokratijai,

Lietuvos žmonių gerovei.

     Tepadeda man Dievas!"

     Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

     4  straipsnis.   Seimo  nario   priesaiką  priima   Lietuvos

Respublikos  Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jei jo nėra arba

jei jis  laikinai  negali eiti šių pareigų - laikinai einantis jo

pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas.

     Seimo  narys   prisiekia   stovėdamas   priešais   priimantį

priesaiką  asmenį,   skaitydamas  priesaiką   padėjęs  ranką  ant

Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

     Baigęs skaityti  priesaiką,  Seimo  narys  pasirašo  vardinį

priesaikos lapą.

     Vardiniai priesaikos  lapai perduodami  priėmusiam priesaiką

Konstitucinio  Teismo   pirmininkui  ar   teisėjui,  kuris   juos

patikrina ir perskaito Seimo narių, įgijusių visas Tautos atstovo

teises, sąrašą.

     5 straipsnis.  Seimo narys,  šio  statuto  nustatyta  tvarka

neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato.

Dėl to Seimas priima nutarimą.

     Priesaikos  tekstas   netaisomas  ir   nekeičiamas,   galima

išbraukti  tik  paskutinįjį  priesaikos  sakinį.  Šios  nuostatos

nesilaikymas, kaip  ir atsisakymas pasirašyti vardinį  priesaikos

lapą  arba  pasirašymas  su  išlyga,  reiškia,  kad  Seimo  narys

neprisiekė.   Tokiais   atvejais   pagal   Lietuvos   Respublikos

Konstitucijos  59  straipsnį  Seimo  narys  netenka  Seimo  nario

mandato.

     Seimo narys  privalo prisiekti  iš naujo,  jeigu po  to, kai

buvo  nutrūkę   jo  įgaliojimai,   pagal   Lietuvos   Respublikos

Konstituciją ir įstatymus jis vėl tampa Seimo nariu.

     Seimo narys  turi prisiekti  ne vėliau  kaip per  mėnesį nuo

pirmojo posėdžio, kuriame jis dalyvavo.

     6 straipsnis.  Seimo nario  pareigos, išskyrus  jo  pareigas

Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis  valstybinėse

įstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos

bei kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Savo įgaliojimų laiku

Seimo narys  atleidžiamas nuo  pareigos atlikti  krašto  apsaugos

tarnybą.

     Seimo narys  gali būti  skiriamas tik Ministru Pirmininku ar

ministru.

     7 straipsnis.  Seimo narys  turi Seimo  nario pažymėjimą  ir

Seimo  nario   ženklą,  kuriais  jis  naudojasi  savo  įgaliojimų

laikotarpiu. Šis  pažymėjimas įteikiamas  Seimo nariui po rinkimų

rezultatų paskelbimo, o ženklas - po priesaikos priėmimo.

     Seimo nario  pažymėjimo ir  ženklo pavyzdžius tvirtina Seimo

valdyba.

     8  straipsnis. Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:

     1) pasibaigia  įgaliojimų laikas  arba susirenka  į  pirmąjį

posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas;

     2) jis miršta;

     3) atsistatydina raštišku pareiškimu;

     4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;

     5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;

     6) rinkimai  pripažįstami  negaliojančiais  arba  šiurkščiai

pažeidžiamas Seimo rinkimų įstatymas;

     7) pereina  dirbti arba  per 3  mėnesius  neatsisako  darbo,

nesuderinamo su Seimo nario pareigomis;

     8) netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.

             2  skirsnis. Seimo nario veikla

     9  straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo narys turi teisę:

     1) balsuoti  dėl visų  svarstomų klausimų Seimo, komiteto ir

komisijos, kurių narys jis yra, posėdžiuose;

     2) rinkti ir būti išrinktas į bet kurias pareigas Seime;

     3)  dalyvauti  diskusijoje  visais  svarstomais  klausimais,

žodžiu ir raštu pateikti pasiūlymus, pastabas, pataisas;

     4) perduoti  posėdžio pirmininkui   nepasakytos  savo kalbos

tekstą, kad šis būtų įrašytas į posėdžio stenogramą;

     5) siūlyti Seimui  svarstyti klausimus;

     6) rengti  ir pateikti  svarstyti Seimui  įstatymų bei  kitų

teisės aktų  projektus, taip  pat teikti pasiūlymus dėl įstatymų,

kurie turi būti apsvarstyti Seime;

     7)  Seimo   posėdžiuose  klausti  pranešėjus  ir  papildomus

pranešėjus;

     8)  daryti   pareiškimus,  pasakyti  replikas,  kalbėti  dėl

balsavimo motyvų,  teikti pasiūlymus dėl posėdžio vedimo tvarkos,

procedūros, prejudicialinių klausimų;

     9) tiesiogiai  ar per  padėjėją gauti užregistruotų įstatymų

projektų, Vyriausybės  ir valdymo  institucijų nutarimų projektų,

taip  pat  įstatymų  ir  kitų  Seimo  bei  jo  Pirmininko,  Seimo

valdybos, Seniūnų sueigos priimtų dokumentų kopijas;

     10) dalyvauti visų Seimo komitetų ir komisijų posėdžiuose, o

prireikus dalyvauti  valstybės valdžios  ir  valdymo  institucijų

posėdžiuose, kuriuose  svarstomi jo pateikti klausimai,  taip pat

iš anksto pranešęs stebėti kitus posėdžius, kuriuose svarstomi jį

dominantys   klausimai,    išskyrus   susijusius   su   valstybės

paslaptimi, kurių svarstymo tvarką nustato įstatymai;

     11) kreiptis  su paklausimais  į  Vyriausybės  narius,  kitų

valstybės institucijų  vadovus, pateikti  jiems, taip  pat  Seimo

pareigūnams klausimus;

     12) ne dažniau kaip kartą per mėnesį savo veiklos klausimais

pasinaudoti valstybiniu radiju ir televizija nemokamai.

     Šių ir  kitų teisių  įgyvendinimo tvarką  nustato  kiti  šio

statuto straipsniai.

     10  straipsnis.   Seimo  narys   privalo   dalyvauti   Seimo

posėdžiuose iš anksto numatytų balsavimų metu. Iš anksto numatytu

balsavimu laikomas  balsavimas, kuris  buvo oficialiai paskelbtas

ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki balsavimo dienos.

     Kiekvienas Seimo  narys, išskyrus  Seimo valdybos  narius ir

Vyriausybės narius,  turi  būti  kurio  nors  komiteto  narys  ir

dalyvauti  jo   darbe,  taip   pat  būti   kito  komiteto   nario

pavaduotojas. Komiteto  nariu ir jo pavaduotoju negali būti Seimo

Pirmininkas. Seimo narys gali būti tik vieno komiteto narys.

      Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

     11 straipsnis.  Dalyvaudamas  Seimo,  komitetų  ir  komisijų

posėdžiuose, Seimo narys privalo laikytis šio statuto.

     Jeigu Seimo  narys negali dalyvauti Seimo posėdyje iš anksto

numatytų balsavimų  metu, apie  tai jis  turi  pranešti  posėdžių

sekretoriatui ir  nurodyti priežastis.

     Jeigu Seimo  narys negali  dalyvauti komiteto  ar  komisijos

posėdyje, apie  tai  jis  turi  pranešti  komiteto  ar  komisijos

pirmininkui, o jei jo nėra - pavaduotojui.

     Seimo narys  apie visas  išvykas sesijos  metu  už  Lietuvos

Respublikos ribų,  o  Seimo  posėdžių  metu  -  ir  apie  išvykas

Lietuvos teritorijoje  turi pranešti  komiteto, kurio  narys  jis

yra, pirmininkui, o jei jo nėra - pavaduotojui.

     Grįžęs iš  komandiruotės, Seimo  narys turi  pateikti  Seimo

valdybai ar  komitetui,  kurio  narys  jis  yra,  ataskaitą  apie

užduočių įvykdymą.

     12 straipsnis.  Seimo  narys  turi  nuolat  susitikinėti  su

rinkėjais.  Jis   turi  teisę   kviesti  susitikimuose  dalyvauti

valstybės įstaigų  ir savivaldybių  pareigūnus  bei  savivaldybių

tarybų narius.

     Seimo narys nagrinėja gautus rinkėjų pasiūlymus, pareiškimus

bei  skundus   ir  reikiamais  atvejais  siunčia  juos  svarstyti

valstybės institucijoms. Rinkėjų   skundai,   priskirti   Seimo

kontrolieriaus   kompetencijai,    gali   būti   perduoti   Seimo

kontrolieriui  ištirti.   Jie  nagrinėjami   Seimo   kontrolierių

įstatyme nustatyta tvarka.

     Seimo nario  kreipimąsi,  taip  pat  jo  persiųstus  rinkėjų

pasiūlymus,  pareiškimus   ir  skundus  pareigūnai,  kuriems  jie

adresuoti,  privalo  išnagrinėti  ir  atsakyti  Seimo  nariui  ne

vėliau kaip per 20 dienų nuo gavimo dienos.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

    3 skirsnis. Seimo nario veiklos aprūpinimas ir garantijos

     13  straipsnis.   Savivaldybės  ir  jų  vykdomieji  organai,

valstybinių  įmonių,  įstaigų  ir  organizacijų  vadovai  privalo

sudaryti sąlygas  Seimo nariui  susitikti su  rinkėjais, pranešti

apie tokių  susitikimų laiką  ir  vietą,  teikti  kitokią  būtiną

pagalbą  bei   informaciją.  Atitinkamos   savivaldybės   privalo

vienmandatėse apygardose  išrinktiems  Seimo  nariams  skirti  ir

išlaikyti nuolatines  patalpas  rinkėjams  priimti.  Savivaldybės

turi  prireikus   suteikti  daugiamandatėje   rinkimų  apygardoje

išrinktiems Seimo  nariams tinkamai  įrengtas patalpas  rinkėjams

priimti ir susirinkimams rengti.

     Seimo narys  turi teisę  reikalauti, kad  jį  neatidėliojant

priimtų valstybinėse  įmonėse,  įstaigose  ir  organizacijose  jo

veiklos klausimais ir pateiktų reikiamą informaciją.

     Seimo narys  turi teisę nekliudomas lankytis visose įmonėse,

įstaigose ir  organizacijose.  Lankymosi  įmonėse,  įstaigose  ir

organizacijose, kurių  veikla susijusi  su  valstybės  paslapties

saugojimu, tvarką nustato įstatymai.

     14  straipsnis.  Jeigu  Seimo  nario  manymu  yra  pažeistos

piliečių teisės  ir įstatymai,  Seimo narys  turi teisę  tuoj pat

pareikalauti raštu,  kad pažeidimas  būtų ištaisytas,  arba  gali

kreiptis į  atitinkamas institucijas  ir  pareigūnus.  Pažeidimas

nurodomas  kartu  su  teisėsaugos  ar  kontroliuojančiojo  organo

atstovais surašytame protokole.

     Už  Seimo   nario  teisėtų   reikalavimų  nevykdymą   kaltam

pareigūnui  įstatymų   nustatyta  tvarka   gali   būti   skiriama

drausminė nuobauda, jis gali būti atleidžiamas iš pareigų.

     15  straipsnis.  Seimo  nario  darbas,  taip  pat  išlaidos,

susijusios su  jo parlamentine  veikla, atlyginami  iš  valstybės

biudžeto.

     Seimo nario  atlyginimo  dydį  ir  mokėjimo  tvarką  nustato

Seimas. Nutarimas  dėl Seimo  narių atlyginimo  dydžio  pakeitimo

įsigalioja tik  nuo kito  naujai išrinkto  Seimo pirmojo posėdžio

dienos.

     Seimo  nariams   pareigūnams  už   atliekamą  darbą  mokamas

papildomas atlyginimas,  kurio dydį  nustato Seimas.  Seimo narys

negali  gauti  jokio  kito  atlyginimo,  išskyrus  atlyginimą  už

kūrybinę  veiklą.  Seimo  nario  atlyginimu  už  kūrybinę  veiklą

laikomas autorinis honoraras už meno kūrinius bei jų atlikimą, už

publikacijas bei   knygas,  už radijo ir televizijos laidas, taip

pat   atlygis už  pedagoginį, mokslinį  bei konsultacinį darbą ne

Seimo,  jo komitetų  ir komisijų  posėdžių metu.

     16 straipsnis.  Seimo narys  turi teisę turėti atskirus arba

kartu su kitais frakcijos, kuriai priklauso, nariais  padėjėjus -

sekretorius, kuriems  apmokama iš  valstybės biudžeto,  taip  pat

padėjėjus, dirbančius visuomeniniais pagrindais.

     Kanceliarijos, pašto,  telefono,  telegrafo,  transporto  ir

kitoms  išlaidoms,  susijusioms  su  parlamentine  veikla,  Seimo

nariui skiriama  papildomų lėšų,  kurių dydį  ir mokėjimo  tvarką

nustato Seimo valdyba.

     Seimo nariui,  neturinčiam  Vilniuje  gyvenamosios  patalpos

arba   turinčiam    teisę   į    valstybės   paramą   apsirūpinti

gyvenamosiomis patalpomis  Vilniuje, jo  įgaliojimų   laikotarpiu

kartu su  šeima nemokamai suteikiama gyvenamoji patalpa Vilniuje.

Be to,  jis išsaugo  teisę naudotis  nuomojama gyvenamąja patalpa

nuolatinėje  gyvenamojoje  vietoje.  Seimo narys,  pasibaigus  jo

įgaliojimų  laikui,  privalo per mėnesį patuštinti jam įgaliojimų

laikotarpiui suteiktą gyvenamąją patalpą. Po mėnesio buvęs  Seimo

narys, nepatuštinęs  gyvenamosios  patalpos,  iškeldinamas iš jos

administracine tvarka.

     Seimo nariai,  turintys teisę į valstybės paramą apsirūpinti

gyvenamosiomis patalpomis,  šią teisę  išsaugo ir gali likti toje

eilėje, į kurią buvo įrašyti.

     Seimo narys  Lietuvos Respublikos  teritorijoje  turi  teisę

nemokamai naudotis  visų rūšių valstybiniu keleiviniu transportu,

išskyrus taksi, taip pat be eilės gauti kambarį viešbutyje.

     Užsienyje  Seimo   narys  naudojasi   diplomatiniu  pasu,  o

Lietuvos Respublikos  diplomatinės atstovybės  užsienyje turi jam

suteikti būtiną paramą.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     17 straipsnis.  Pasibaigus įgaliojimų  laikui šio  statuto 8

straipsnio 1  ir 3  punktuose numatytais  atvejais, Seimo  nariui

turi būti  suteiktas iki  išrinkimo dirbtas darbas arba  pareigos

valstybinėse  įstaigose,   įmonėse  ir  organizacijose,  išskyrus

Vyriausybės nario  ir renkamas  į  valdymo  institucijas,  o  jei

tokios galimybės  nėra, nes  buvusios pareigos  panaikintos  arba

įmonė, įstaiga  ar organizacija likviduota - kitas tolygus darbas

ar pareigos  toje pačioje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba

Seimo nario sutikimu - kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

     Seimo nario  parlamentinės veiklos  laikas įskaitomas į visų

rūšių darbo stažą.

     Išrinkimas  Seimo   nariu  nenutraukia  narystės  kūrybinėse

sąjungose ir laisvųjų profesijų susivienijimuose.

     18  straipsnis.  Asmenys  ir  pareigūnai,  trukdantys  Seimo

nariui vykdyti savo įgaliojimus, besikėsinantys į jo, kaip Tautos

atstovo,  gyvybę,   sveikatą,  garbę   ir  orumą,   atsako  pagal

įstatymus.

         4  skirsnis. Seimo narių drausmė ir imunitetas

     19 straipsnis.  Draudžiama Seimo  nario mandatą  naudoti  ne

pagal paskirtį, t.y. ne Tautos, valstybės ir rinkėjų interesams.

     Šią  nuostatą   pažeidžiančią  Seimo   nario   veiklą   turi

išnagrinėti Etikos ir procedūrų komisija arba tam sudaryta tyrimo

komisija ir parengti išvadas Seimui.

     20 straipsnis. Etikos ir procedūrų komisija analizuoja Seimo

narių  nedalyvavimo   Seimo   posėdžiuose   iš  anksto   numatytų

balsavimų metu  priežastis ir  sprendžia,  ar   jos  pateisinamos.

Nedalyvavusiems  numatytuose  balsavimuose  Seimo  nariams  Seimo

nustatyta   tvarka  gali   būti  sumažintas  atitinkamo   mėnesio

atlyginimas, jų pavardės, Etikos  ir procedūrų  komisijai nutarus,

gali būti skelbiamos spaudoje.

      Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

     21 straipsnis.  Jeigu  posėdžio  metu  Seimo  narys  pradeda

ginčus su Seimo nariais ar kitais posėdžio dalyviais, triukšmauja

salėje, posėdžio pirmininkas gali Seimo narį įspėti žodžiu.

     Jeigu šis  ir toliau nekreipia dėmesio į posėdžio pirmininko

įspėjimą, įspėjimas  gali būti  įrašytas į  posėdžio   protokolą.

Įspėjimas gali būti iš karto įrašytas į protokolą Seimo nariui už

viešus grasinimus  savo kolegoms,  už Seimo  nario ar  jų  grupės

įžeidimą ar už nesąžiningumą balsuojant.

     Įspėjimą, kuris įrašomas į posėdžio protokolą, skiria Seimas

posėdžio pirmininko arba Etikos ir procedūrų komisijos teikimu be

svarstymo paprasta  balsavusiųjų  Seimo  narių    dauguma.  Seimo

narys, kuriam  siūloma pareikšti  tokį įspėjimą, turi teisę prieš

balsavimą iki 3 minučių pasiaiškinti Seimui.

     22 straipsnis. Seimas  gali laikinai pašalinti Seimo narį iš

posėdžių salės, jeigu šis:

     1) po pareikšto įspėjimo toliau trukdo Seimo darbą;

     2) posėdžio  metu kviečia  vartoti prievartą  arba  pats  ją

pavartoja;

     3) posėdžio  metu viešai  įžeidžia  Respublikos  Prezidentą,

Seimą,  jo  Pirmininką,  Seimo  narius,  Vyriausybę  ar  Ministrą

Pirmininką arba jiems grasina.

     Sprendimą dėl  Seimo  nario  pašalinimo  iš  posėdžių  salės

priima  Seimas  posėdžio  pirmininko  arba  Etikos  ir  procedūrų

komisijos teikimu  be svarstymo paprasta balsavusiųjų Seimo narių

dauguma.

     Laikino pašalinimo iš posėdžių salės trukmę kiekvienu atveju

nustato Seimas,  bet ji  negali  būti  ilgesnė  kaip  2  posėdžių

dienos. Jeigu  terminas nenurodomas,  laikoma,  kad  Seimo  narys

pašalinamas iki  posėdžio pabaigos.  Seimo  narys  pašalinimo  iš

posėdžių salės  laikotarpiu negali dalyvauti ir  balsavime, kuris

vyksta posėdžio pertraukos metu.

     Jeigu laikinai  pašalintas iš  posėdžio Seimo narys atsisako

paklusti  posėdžio   pirmininko  reikalavimui  išeiti  iš  salės,

posėdis laikinai  nutraukiamas  ir  apsaugos  darbuotojai  palydi

nubaustąjį Seimo  narį iš  posėdžių salės. Šiuo atveju pašalinimo

iš salės laikas posėdžio pirmininko sprendimu gali būti pratęstas

iki 5 posėdžių.

     23  straipsnis. Seimo nario asmuo neliečiamas.

     Seimo narys  už  balsavimus  ar  kalbas  Seime  negali  būti

persekiojamas, tačiau už asmens įžeidimą ar šmeižtą jis gali būti

traukiamas atsakomybėn bendrąja tvarka.

     Seimo  narys   be  Seimo  sutikimo  negali  būti  traukiamas

baudžiamojon atsakomybėn,  suimamas, negali būti kitaip suvaržoma

jo  laisvė,  išskyrus  atvejus,  kai  jis  užtinkamas  bedarantis

nusikaltimą (in  flagranti). Šiais  atvejais Lietuvos Respublikos

generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui.

     Seimo narys, atsisakęs duoti parodymus baudžiamojoje byloje,

gali būti atvesdinamas duoti parodymų Seimui nutarus.

     24 straipsnis.  Išklausęs  generalinio  prokuroro  pranešimą

dėl Seimo  nario  padaryto  nusikaltimo,   Seimas  sprendžia,  ar 

sudaryti tyrimo komisiją dėl   sutikimo  Seimo   narį   patraukti

baudžiamojon   atsakomybės,   ar   pradėti   apkaltos     proceso

parengiamuosius veiksmus  šio  statuto   VIII  dalyje   nustatyta

tvarka.  Jeigu  Seimas nusprendžia sudaryti  tyrimo komisiją  dėl

sutikimo  Seimo  narį patraukti baudžiamojon  atsakomybėn, tuomet

komisija sudaroma šio  statuto 77  straipsnyje  nustatyta tvarka.

Komisija,  nagrinėdama klausimą dėl  Seimo nario  asmens

neliečiamybės  atėmimo,  privalo  išklausyti  Seimo  narį,  kurio

klausimas  sprendžiamas,  arba  kitą  jo  įgaliotą  Seimo narį ir

prokuratūros atstovą.

     Kai tyrimo  komisija parengia  ir paskelbia  savo pažymą bei

rezoliucijos projektą,  Seimo nario  asmens neliečiamybės atėmimo

klausimas įrašomas į Seimo artimiausio posėdžio darbotvarkę.

     Svarstant šį  klausimą,  taip  pat  pateiktame  rezoliucijos

projekte    apsiribojama     tik    teikime     nurodytų    faktų

interpretavimu,  vertinimu  arba  patikslinimu.  Diskusijoje  dėl

rezoliucijos  projekto   dalyvauja  komisijos  pranešėjas,  Seimo

narys, kurio klausimas sprendžiamas, ar kitas jo įgaliotas  Seimo

narys ir ne daugiau kaip po 2 Seimo narius, pasisakančius "už" ir

"prieš".  Jeigu   rezoliucijos   projekte   numatoma   patenkinti

generalinio prokuroro  teikimą, ji  gali  būti  priimta,  kai  už

projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

     Gavus  Seimo  sutikimą  patraukti  Seimo  narį  baudžiamojon

atsakomybėn, jis negali būti suimtas Seimo rūmuose.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

                            II DALIS

                         SEIMO STRUKTŪRA

           5 skirsnis. Bendrieji struktūros klausimai

     25 straipsnis.  Seimo posėdžiams vadovauja Seimo Pirmininkas

arba jo  pavaduotojas. Seimo  Pirmininko pavaduotojai  yra  trys.

Seimo  Pirmininko   ir  jo   pavaduotojų  kompetenciją  apibrėžia

Lietuvos  Respublikos   Konstitucija  ir   šis  statutas.   Seimo

dokumentų  rengimą prižiūri   Seimo

kancleris.

     Seimo  narys,   išrinktas  Seimo  Pirmininku  arba  laikinai

einantis jo  pareigas, turi  sustabdyti savo  veiklą Seimo  narių

frakcijoje.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     26 straipsnis.  Seimas  įstatymų  projektams  nagrinėti  bei

kitiems    klausimams,     Konstitucijos    priskirtiems    Seimo

kompetencijai, rengti  iš savo  narių sudaro  komitetus. Komitetų

sąrašą nustato šis statutas.

     Seime   sudaroma    Etikos   ir   procedūrų   komisija   bei

Administracinė komisija.  Trumpalaikiams ar siauresnės paskirties

klausimams spręsti, konkretiems pavedimams vykdyti Seimas iš savo

narių gali sudaryti tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias,

redakcines ir kitokias laikinąsias  komisijas.

     Komitetų ir komisijų darbui vadovauja jų pirmininkai.

     27 straipsnis.  Savo politiniams  tikslams įgyvendinti Seimo

nariai gali  jungtis į  frakcijas šio  statuto nustatyta  tvarka.

Seimo narių  frakcijai vadovauja ir atstovauja Seime jos seniūnas

arba seniūno  pavaduotojas, o  pasisakyti  frakcijos  vardu  gali

kiekvienas frakcijos  įgaliotas Seimo narys. Seimo narių frakcijų

teises nustato šis statutas.

     Seimo  nariai,  neįsiregistravę  į  frakcijas,  pripažįstami

vienos mišrios  Seimo narių  grupės nariais.  Šiai mišriai  Seimo

narių grupei  suteikiamos visos šiame statute numatytos frakcijos

teisės.

     28  straipsnis.   Seime   veikia   Seimo   valdyba,   kurios

pagrindinis  uždavinys   -  spręsti  organizacinius  Seimo  darbo

klausimus.

     Seimo  valdyba   sudaroma  iš  Seimo  Pirmininko,  trijų  jo

pavaduotojų ir Seimo kanclerio.

     Paprastai Seimo  valdybą sudaro  trys Seimo  daugumos ir du

mažumos atstovai.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     29 straipsnis.  Seime veikia  Seniūnų sueiga,  į kurią įeina

Seimo valdybos  nariai ir frakcijų atstovai. Kiekviena frakcija į

Seniūnų sueigą  skiria po  1  atstovą  nuo  10  frakcijos  narių.

Frakcijos, kuriose  nėra 10  narių, skiria  į Seniūnų sueigą po 1

atstovą.

     Pagrindinis Seniūnų  sueigos  uždavinys  -  svarstyti  Seimo

sesijos darbų  programas bei  posėdžių darbotvarkes  ir  pritarti

joms, derinti  Seimo  komitetų  ir  frakcijų  darbo  organizavimo

klausimus, teikti sprendimų šiais klausimais projektus Seimui bei

valdybai.

         6 skirsnis. Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai,

                   kancleris ir Seimo valdyba

     30  straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas:

     1) vadovauja Seimo darbui ir atstovauja Seimui;

     2) tvirtina  parašu perduodamo Respublikos Prezidentui Seimo

priimto įstatymo teksto autentiškumą ir pasirašo Seimo nutarimus,

Seimo statutą  ir jo  pakeitimus, Seimo  posėdžių  protokolus  ir

Seimo valdybos  nutarimus, kitus  Seimo aktus,  taip pat Lietuvos

Respublikos įstatymus, kurių Respublikos Prezidentas per 10 dienų

po  įteikimo   nepasirašo  ir   negrąžina   Seimui   pakartotinai

svarstyti;

     3)  laikinai   eina  Respublikos  Prezidento  pareigas  arba

laikinai  pavaduoja   Respublikos  Prezidentą   Konstitucijos  89

straipsnyje numatytais atvejais;

     4) teikia  Seimo Pirmininko  pavaduotojų ir  Seimo kanclerio

kandidatūras Seimui;

     5) Konstitucijoje  nustatyta  tvarka  teikia  Seimui  skirti

Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras;

     6)  teikia   Seimui  skirti   Seimo  kontrolierių  ir  Seimo

kontrolierių įstaigos vadovo  kandidatūras;

     7) jeigu  Konstitucija ir  įstatymai nenumato kitaip, teikia

Seimui skirti valstybės institucijų vadovų kandidatūras;

     8) pirmininkauja Seimo ir Seimo valdybos posėdžiams;

     9)  teikia   Seniūnų  sueigai  sesijos  darbų  programos  ir

savaitės bei dienos posėdžių darbotvarkių projektus;

     10) teikia Seimo valdybos posėdžių darbotvarkės projektą.

     31   straipsnis.    Vykdydamas   savo   įgaliojimus,   Seimo

Pirmininkas leidžia potvarkius.

     Seimo Pirmininkas,  o kai  jo nėra, Pirmininko pavaduotojas,

jeigu  pats   nepirmininkauja  posėdžiui,  bet  kuriuo  svarstomu

klausimu gali be eilės Seimo posėdžiuose išsakyti savo arba Seimo

valdybos nuomonę.

     Seimo sesijos  metu Seimo  Pirmininkas, jo  pavaduotojai  ir

Seimo kancleris  ne rečiau  kaip kartą  per mėnesį atsako į Seimo

narių iš anksto raštu pateiktus klausimus dėl savo veiklos.

     32   straipsnis.   Seimo   Pirmininko   pavaduotojai   Seimo

Pirmininkui  pavedus  atlieka  kai  kurias  jo  funkcijas.  Seimo

Pirmininkas gali  pavesti pavaduotojui, kai nėra Seimo kanclerio,

atlikti ir  kai kurias kanclerio funkcijas, tačiau ne ilgiau kaip

savaitę.  Seimo   valdyba   gali   nustatyti   Seimo   Pirmininko

pavaduotojų veiklos kryptis.

     Seimo Pirmininką, laikinai išvykusį arba susirgusį ir dėl to

laikinai negalintį  eiti savo  pareigų, tuo  laiku Seimo pavedimu

pavaduoja vienas iš jo pavaduotojų.

     Jeigu Konstitucijos 89 straipsnyje numatytais atvejais Seimo

Pirmininkas laikinai  eina  Respublikos  Prezidento  pareigas  ir

netenka savo  įgaliojimų Seime,  Seimo Pirmininko  pareigas Seimo

pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas.

     Nutarimą pavesti  laikinai eiti  Seimo  Pirmininko  pareigas

arba jį  pavaduoti  (išankstinį  arba  konkrečiu  atveju)  Seimas

priima Seimo Pirmininko teikimu.

     33 straipsnis. Seimo kancleris:

     1) prižiūri, kaip rengiami Seimo ir jo valdybos dokumentai,

stebi,  kad   nustatytais  terminais  būtų  apsvarstyti  pateikti

įstatymų projektai;

     2)  prižiūri   Vyriausybei  ir  kitų  valstybės  institucijų

vadovams  pateiktų   klausimų,   paklausimų   ir   interpeliacijų

nagrinėjimą;

     3)  nagrinėja  Seimo  narių  iškeltus  klausimus  dėl  Seimo

kanceliarijos   darbo,  prižiūri,   kaip    Seimo   kanceliarijos

padaliniai  vykdo  valdybos  sprendimus   ir  laikosi  jų  veiklą

reglamentuojančių nuostatų bei vidaus tvarkos taisyklių;

     4) padeda  Seimo Pirmininkui rengti sesijos darbų programos,

savaitės ir dienos posėdžių darbotvarkių projektus;

     5) padeda Seimo Pirmininkui parengti Seimo valdybos posėdžių

darbotvarkių projektus ir svarstomų klausimų medžiagą;

     6) rengia Seniūnų sueigos darbotvarkių projektus;

     7) iš  anksto vizuoja Seimo Pirmininkui pasirašyti teikiamus

oficialius dokumentus,  taip pat pagal savo kompetenciją pasirašo

oficialius dokumentus;

     8) atsako už Seimo antspaudų su valstybės herbu naudojimą ir

saugojimą;

     9) pasiūlo  balsų skaičiavimo  grupės narius  šiame  statute

nustatyta tvarka;

     10) reguliariai  pateikia Seimui apibendrintus duomenis apie

Seimui adresuotus rinkėjų pasiūlymus, pageidavimus, laiškus;

     11) kartu  su frakcijų  atstovais paskirsto  posėdžių salėje

vietas frakcijų  nariams, taip  pat frakcijoms  nepriklausantiems

Seimo nariams, skiria patalpas frakcijų susirinkimams;

     12) sprendžia  Seimo narių  padėjėjų - sekretorių įdarbinimo

ir atleidimo klausimus.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     34 straipsnis.  Seimo valdybos  posėdžius  šaukia  ir  jiems

vadovauja Seimo Pirmininkas.

     Stebėtojais Seimo  valdybos posėdžiuose  gali dalyvauti kiti

Seimo nariai,  Respublikos Prezidento  ir Vyriausybės nuolatiniai

atstovai. Į  Seimo valdybos posėdžius gali būti kviečiami ir kiti

asmenys.

     Klausimus svarstyti  Seimo  valdybai  gali  teikti  valdybos

nariai, komitetai,  frakcijos, Administracinė komisija, Etikos ir

procedūrų komisija ir Seimo kanceliarijos vadovas.

     Svarstyti teikiami  valdybos dokumentų projektai, pasirašyti

iniciatorių, perduodami  Seimo kancleriui,  kuris jais remdamasis

parengia posėdžio darbotvarkę.

     35  straipsnis.   Seimo  valdybos  nutarimai  priimami,  kai

posėdyje dalyvauja  ne mažiau  kaip  3  valdybos  nariai,  atviru

balsavimu paprasta  posėdyje dalyvaujančių  narių balsų  dauguma.

Jeigu balsai  pasidalija po  lygiai, priimamas tas sprendimas, už

kurį balsavo  Seimo Pirmininkas,  o  jei  šio  nėra  -  posėdžiui

pirmininkaujantis pavaduotojas.

     Seimo nariams  per komitetus  ir  frakcijas  pranešama  apie

Seimo valdybos  nutarimus ne  vėliau kaip  per 3 darbo dienas nuo

nutarimo priėmimo  sesijos metu  arba ne  vėliau kaip per savaitę

kitos sesijos pradžioje.

     Komitetai  ir  frakcijos  gali  pasiūlyti  Seimui  svarstyti

Seimo valdybos nutarimus, kuriems jie prieštarauja.

     36 straipsnis. Seimo valdyba:

     1) skirsto  valstybės biudžeto  įstatymo  nustatytas  Seimo lėšas,

svarsto ir tvirtina Seimo išlaidų sąmatas;

     2) komitetų teikimu svarsto ir siunčia į komandiruotes Seimo narius

su Seimo, valdybos, komitetų užduotimis;

     3) komitetų ar frakcijų teikimu svarsto  ir pritaria  Seimo narių

išvykoms ne Seimo lėšomis sesijos metu;

     4) prireikus apsvarsto  Seimo  sesijos  darbų  programos, savaitės

bei  dienos posėdžių  darbotvarkių projektus  ir  teikia išvadas Seniūnų

sueigai arba Seimui;

     4-1) šaukia  neeilinius Seimo  posėdžius, nustato  posėdžių laiką;

     5) prireikus sudaro darbo grupes įstatymų projektams rengti ir Seimo

bei valdybos pavedimams vykdyti;

     6) perduoda komitetams įstatymų bei  kitokių  Seimo  aktų projektus

svarstyti ir išvadoms bei pasiūlymams dėl jų pateikti;

     7) padeda organizuoti bendrą  komitetų darbą tais klausimais, kurie

priklauso kelių komitetų kompetencijai;

     8) skiria  ir atleidžia  Seimo kanceliarijos vadovą,  kuris  yra

atsakingas bei atskaitingas valdybai;

     9)  tvirtina   Seimo  kanceliarijos   struktūrą,  sudaro  Seimo

kanceliarijos etatų sąrašą ir nustato atlyginimus;

     10)  Seimo  kanceliarijos  vadovo  teikimu  skiria  ir  atleidžia

Seimo kanceliarijos padalinių vadovus bei jų pavaduotojus;

     11)  tvirtina   Seimo  kanceliarijos  padalinių  nuostatus,  darbo

tvarkos taisykles ir raštvedybos instrukcijas;

     12)  sprendžia  kitus  Seimo  darbo  organizavimo  klausimus, kurie

pagal  šį statutą nepriskirti kitoms Seimo institucijoms ar pareigūnams.

      Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

                7  skirsnis. Seimo seniūnų sueiga

     37 straipsnis.  Seimo seniūnų sueigos posėdžiai sesijos metu

vyksta reguliariai  - paprastai  2 kartus  per savaitę specialiai

tam paskirtu laiku. Neeiliniai Seniūnų sueigos posėdžiai šaukiami

Seimo Pirmininko, Seimo valdybos, Seniūnų sueigos seniūno arba ne

mažiau kaip 1/3 Seniūnų sueigos narių reikalavimu. Apie neeilinių

posėdžių laiką  ir jų  darbotvarkę Seniūnų  sueigos nariams  turi

būti pranešta ne vėliau kaip prieš 6 valandas.

     Seniūnų  sueigos   posėdžiams  vadovauja   seniūnas,   kurio

pareigas pagal  Seniūnų sueigos  patvirtintą grafiką  kas savaitę

pasikeisdami eina  frakcijų seniūnai.  Pirmosios sesijos pirmajam

Seniūnų  sueigos   posėdžiui  vadovauja  vyriausias  pagal  amžių

frakcijos seniūnas.

     38  straipsnis. Seniūnų sueiga savo posėdyje:

     1) svarsto  ir derina iškylančius prieštaravimus dėl sesijos

darbų programos;

     2)  svarsto   ir  pritaria   savaitės  ir   dienos  posėdžių

darbotvarkėms;

     3) svarsto  ir derina  iškylančius prieštaravimus  dėl  kitų

Seimo darbo organizavimo klausimų;

     4)  išklauso   komitetų  pirmininkų   ir  frakcijų   seniūnų

pasiūlymus dėl  komitetų arba frakcijų tarpusavio ryšių ir teikia

pasiūlymus Seimui arba valdybai;

     5)   teikia    Seimo   valdybai   rekomendacijas   dėl   jos

kompetencijai priskirtų klausimų sprendimo;

     6)  atlieka  derinimo  (taikinamosios)  komisijos  vaidmenį,

iškilus principinio  pobūdžio nesutarimams  dėl svarbiausių Seime

svarstomų klausimų.

     39  straipsnis.  Seniūnų  sueigos  nutarimai  Seimui  ir  jo

valdybai yra  rekomendaciniai, išskyrus nutarimus dėl savaitės ar

dienos posėdžių darbotvarkės.

     Seniūnų sueigos  rekomendaciniai nutarimai ir pačios Sueigos

darbo   organizavimo   nutarimai   priimami   paprasta   posėdyje

dalyvaujančių Seimo  narių balsų  dauguma.  Nutarimai  dėl  Seimo

sesijos darbų programos, savaitės ar dienos darbotvarkės projektų

priimami, jeigu  jiems prieštarauja  ne daugiau  kaip 1/3 Seniūnų

sueigos posėdyje dalyvaujančių Seniūnų sueigos narių. Jeigu kurie

nors darbotvarkės  punktai priimami balsų dauguma, prieštaraujant

daugiau kaip  1/3 Seniūnų  sueigos narių,  Seimui jie  pateikiami

kaip rekomendacijos.

     Seniūnų sueigos nutarimai įrašomi į posėdžių protokolą, kurį

pasirašo Seniūnų sueigos posėdžio pirmininkas.

     Seniūnų  sueigai   svarstyti  jos  kompetencijai  priskirtus

klausimus gali  pasiūlyti ir  pateikti Seimo  kancleriui  Seniūnų

sueigos  nariai,   Vyriausybė,  taip   pat  kiti   Seimo  nariai,

teikiantys įstatymų  projektus. Pagal  šiuos  pasiūlymus  Seniūnų

sueigos darbotvarkės projektą sudaro Seimo kancleris.

     Stebėtojų  teisėmis   Seniūnų   sueigos   posėdžiuose   gali

dalyvauti  kiti   Seimo   nariai,   Respublikos   Prezidento   ir

Vyriausybės nuolatiniai  atstovai. Į  Seniūnų  sueigos  posėdžius

gali būti kviečiami ir kiti asmenys.

                8 skirsnis. Seimo narių frakcijos

     40 straipsnis.  Seimo nariai  į  frakcijas  jungiasi  laisva

valia, nevaržomi  jokių mandatų.  Frakcijų  kūrimas  negali  būti

grindžiamas profesiniais ar vietiniais interesais.

     Frakciją gali  sudaryti  ne  mažiau  kaip  3  Seimo  nariai.

Kiekvienas Seimo narys gali būti tik vienos frakcijos narys.

     Frakcijos seniūnas, jo pavaduotojas arba frakcijos įgaliotas

narys turi  teisę Seime  atstovauti tokiai šio statuto nustatytai

Seimo narių daliai, kokią jų frakcija sudaro Seime.

     Frakcijos pačios  nusistato darbo tvarką, neprieštaraujančią

šiam statutui.

     Frakcijos gali jungtis į koalicijas, kurios gali veikti kaip

viena frakcija.

     41  straipsnis.  Seimo  nariai,  norintys  įkurti  frakciją,

sesijos  metu  Seimo  Pirmininkui  pateikia  pareiškimą  su  savo

parašais.  Šiame   pareiškime  turi   būti   nurodyta   frakcijos

pavadinimas, jos seniūno bei seniūno pavaduotojų pavardės.

     Jeigu Seimo  narių kuriama  frakcija  atitinka  šio  statuto

reikalavimus,  Seimo  Pirmininkas  privalo  ne  vėliau  kaip  per

savaitę Seimo posėdyje paskelbti apie šios frakcijos įsikūrimą.

     Apie frakcijos  pavadinimo, sudėties  ar vadovų pasikeitimą,

frakcijos iširimą  ar veiklos  nutraukimą, taip pat apie frakcijų

koalicijos sudarymą  turi būti  ne vėliau  kaip kitą  darbo dieną

raštu   pranešta   Seimo   Pirmininkui,   kuris   tai   paskelbia

artimiausiame Seimo posėdyje.

     42 straipsnis.  Seimo narių  frakcijos arba  jų  koalicijos,

nesutinkančios  su   Vyriausybės   programa,   gali   pasiskelbti

opozicinėmis.

     Opozicinėmis frakcijomis  laikomos tokios  frakcijos   ar jų

koalicijos,  kurių  Seime  paskelbtose  politinėse  deklaracijose

išdėstytos  jas   nuo  Seimo   daugumos  skiriančios   nuostatos.

Opozicinės  frakcijos   ar  koalicijos   paskelbia  alternatyvias

Vyriausybės programas.

     Opozicinėms frakcijoms  ir koalicijoms  garantuojamos  visos

Seimo statute numatytos frakcijų ir koalicijų teisės. Šios teisės

jokia dingstimi negali būti apribotos.

     Vienos iš  opozicinę koaliciją  sudarančių frakcijų seniūnas

gali būti išrinktas tos opozicinės koalicijos lyderiu ir apie tai

viešai paskelbiama Seimui.

                            III DALIS

                  SEIMO KOMITETAI IR KOMISIJOS

          9 skirsnis. Seimo  komitetų  sudarymo tvarka

     43 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo komitetai sudaromi

pirmojoje sesijoje.

     Kiekvienos  kitos   eilinės  sesijos  pradžioje  išklausomos

komitetų darbo ataskaitos, prireikus tvirtinami komitetų sudėties

pasikeitimai   išlaikant    proporcingo   daugumos   ir   mažumos

(opozicinių bei  kitų nepriklausančių  Seimo daugumai frakcijų ir

mišrios Seimo  narių grupės)  atstovavimo principą arba komitetai

sudaromi iš naujo.

     44 straipsnis.  Komitetai sudaromi ne mažiau kaip iš 7 ir ne

daugiau kaip  iš 17  Seimo narių  pagal proporcingo  daugumos  ir

mažumos atstovavimo  principą. Tikslus  kiekvieno komiteto  narių

skaičius  nustatomas   Seimo  nutarimu.   Po  to  Seniūnų  sueiga

patvirtina visuose  komitetuose daugumos  ir mažumos  atstovavimo

normas  pagal  daugumai  ir  mažumai  priklausančių  Seimo  narių

skaičių. Pagal  Seniūnų sueigos  patvirtintą vietų skaičių mažuma

(opozicinės bei  kitos Seimo  daugumai nepriklausančios frakcijos

ir mišri Seimo narių grupė) pasiskirsto vietas komitetuose.

     Frakcijos, atsižvelgdamos  į savo  narių pageidavimus  ir jų

kompetenciją, rekomenduoja  į komitetus tiek narių, kiek joms yra

skirta vietų,  ir tiek  pat komitetų  narių pavaduotojų. Frakcijų

pareiškimai su  rekomenduojamų  Seimo  narių  parašais  įteikiami

Seimo kancleriui.

     Komiteto narių  pavaduotojų kandidatūras  kiekviena frakcija

turi pateikti sunumeravusi iš eilės.

     Komitetų sudėtį  ir  komitetų  narių  pavaduotojus  tvirtina

Seimas, balsuodamas  už visą  komiteto narių  ir  jų  pavaduotojų

sąrašą. Nepatvirtinus visa procedūra kartojama iš naujo.

     45  straipsnis.  Kai  komiteto  narys  nedalyvauja  komiteto

posėdyje, visas  jo teises  įgyja tame posėdyje dalyvaujantis tos

pačios   frakcijos    komiteto   narių    pavaduotojas,   esantis

nustatytoje pavaduotojų eilėje pirmiausias.

     Seimo narys,  pavaduodamas  savo  frakcijos  narį  komitete,

negali dirbti kaip to komiteto pirmininkas ar jo pavaduotojas.

     46 straipsnis. Komitetas renka pirmininką ir jo pavaduotoją.

Komiteto pirmininką ir jo pavaduotoją tvirtina Seimas.

     Jeigu Seimas  nepatvirtina pateiktojo  kandidato,  komitetas

turi  išsirinkti  kitą.  Paprastai  komiteto  pirmininkas  ir  jo

pavaduotojas renkami  iš skirtingų  frakcijų atstovų,  o  bendras

komitetų  pirmininkų   ir  jų   pavaduotojų  skaičius,  tenkantis

daugumai ir  mažumai, turi  būti proporcingas  joms priklausančių

Seimo narių skaičiui.

     Komiteto  pirmininku   ir  pavaduotoju   negali  būti  Seimo

valdybos narys,  Seimo narys - Vyriausybės narys, Seimo komisijos

pirmininkas ar  jo pavaduotojas.

     Komiteto  pirmininkas   ir  pavaduotojas   perrenkami,   kai

komitetas sudaromas iš naujo. Komitetas gali perrinkti pirmininką

bei jo  pavaduotoją ir  kitu metu, kartu kreipdamasis į Seimą dėl

naujo pirmininko  ar jo  pavaduotojo patvirtinimo.  Jeigu  Seimas

naujo pirmininko  nepatvirtina, pirmininku lieka iki tol buvęs, o

antrą kartą  tuo pačiu  klausimu komitetas  gali kreiptis į Seimą

tik kitoje eilinėje sesijoje.

     47 straipsnis.  Komitetai svarbiausioms  veiklos kryptims iš

savo narių gali sudaryti pakomitečius.

     Pakomitetį  turi   sudaryti  ne   mažiau  kaip   5   nariai.

Pakomitečio pirmininką renka komitetas.

     Pakomitečių veiklos nuostatus tvirtina komitetai.

     48  straipsnis.  Lietuvos  Respublikos  Seime  sudaromi  šie

komitetai:

     1) Agrarinis;

     2) Biudžeto ir finansų;

     3) Ekonomikos;

     4) Gamtos apsaugos;

     5) Nacionalinio saugumo;

     6) Savivaldybių;

     7) Sveikatos, socialinių reikalų ir darbo;

     8) Švietimo, mokslo ir kultūros;

     9) Užsienio reikalų;

     10) Valstybės ir teisės;

     11) Žmogaus ir piliečio teisių bei tautybių reikalų.

           10 skirsnis. Seimo  komitetų įgaliojimai ir

                          darbo tvarka

     49 straipsnis.  Lietuvos Respublikos  Seimo komitetų veiklos

kryptis, jų  įgaliojimus ir darbo tvarką nustato šis statutas bei

kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

     Seimo  komitetai yra atsakingi ir atskaitingi Seimui.

     Komitetai privalo  nustatytu laiku  apsvarstyti ir  pateikti

išvadas dėl  jiems svarstyti  perduotų  klausimų,  atlikti  kitas

Seimo pavestas užduotis.

     Komitetų veiklą koordinuoja Seimo Pirmininkas, Seimo valdyba

ir kancleris pagal Seimo sesijų darbo programas ir komitetų darbo

planus.

     50 straipsnis.  Pagrindiniai Seimo  komitetų įgaliojimai  jų

kompetencijai priklausančiais klausimais:

     1) svarstyti įstatymų projektus, rengti išvadas ir nagrinėti

klausimus, perduotus komitetui apsvarstyti;

     2) savo  iniciatyva  arba  Seimo  pavedimu  rengti  Lietuvos

Respublikos įstatymų, kitų Seimo priimamų teisės aktų  projektus,

analizuoti naujų įstatymų ar jų pataisų reikalingumą;

     3)  rengti   ir  pateikti  Seimui  projektus  dėl  įstatymų

suderinimo, papildymo ar prieštaravimų pašalinimo;

     4) svarstyti  Vyriausybės  programą;

     5) apsvarstyti pagal savo kompetenciją valstybės institucijų

vadovų, kuriuos  skiria Seimas  arba kurių paskyrimui reikalingas

Seimo pritarimas,  ir jų  pavaduotojų   kandidatūras, taip pat tų

pareigūnų atleidimo klausimus;

     6) preliminariai  svarstyti Lietuvos  Respublikos  valstybės

biudžeto projekto skyrius bei biudžeto įvykdymo apyskaitas;

     7) svarstyti  pasiūlymus steigti  ar panaikinti ministerijas

ir kitas valstybės institucijas;

     8) atliekant  parlamentinę kontrolę,  išklausyti ministerijų

ir kitų  valstybės institucijų  informacijas bei pranešimus, kaip

vykdomi Lietuvos  Respublikos įstatymai  ir  kiti  Seimo  priimti

aktai;

     9)   nagrinėti   rinkėjų   bei   visuomeninių   organizacijų

pasiūlymus,  jei   reikia,  su   rekomendacijomis  perduoti  juos

valstybės institucijoms;

     10) sudaryti  komiteto darbo  planą,  suderintą  su  sesijos

darbų programa;

     11)  sudaryti   komiteto   išlaidų   sąmatą,   neviršijančią

komitetui skirtų lėšų;

     12) dalyvauti tarpparlamentiniuose Seimo ryšiuose.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     51  straipsnis.   Komitetai,  svarstydami  jų  kompetencijai

priklausančius klausimus,  turi lygias  teises ir  pareigas,  yra

atsakingi,  kad   laiku  būtų   nustatytas  atitinkamų   įstatymų

reikalingumas, inicijuotas  jų  rengimas  ir  užsakytos  išsamios

išvados dėl įstatymų projektų.

     Kelių  komitetų   kompetencijai   priklausančius   klausimus

komitetai gali  rengti ir  nagrinėti kartu  savo iniciatyva  arba

Seimo ar  jo   valdybos pavedimu.  Tam jie  gali sudaryti bendras

darbo  grupes,   rengti  bendrus   komitetų  posėdžius,   kuriems

pirmininkauja dalyvaujančių komitetų pirmininkai paeiliui.

     Komitetas turi  teisę pateikti  pasiūlymą Seimui ar valdybai

dėl nagrinėjamų klausimų perdavimo svarstyti ir kitam komitetui.

     Komitetas turi  teisę pateikti  savo nuomonę  kito  komiteto

nagrinėjamu klausimu,  taip pat  paprašyti kito komiteto išvados,

kuri turi būti pateikta ne vėliau kaip per 15 dienų.

     52 straipsnis.  Lietuvos Respublikos  Seimo komitetai  dirba

pagal komitetų  pasitvirtintus planus,  kurie turi būti suderinti

su Seimo  sesijos darbų  programa. Šiuose darbų planuose nurodomi

atsakingi vykdytojai  ir atlikimo terminai. Komitetų darbų planai

ir posėdžių  darbotvarkės viešai  paskelbiami,  perduodami  Seimo

Pirmininkui, kancleriui, Seimo kanceliarijos padaliniams.

     Komitetai  gali   pasitvirtinti  darbo   tvarkos  taisykles,

neprieštaraujančias šiam statutui.

     53 straipsnis. Komiteto narys turi sprendžiamojo balso teisę

visais komitete   svarstomais  klausimais. Jis  turi  teisę  pats

siūlyti  svarstyti   klausimus,  dalyvauti   juos  rengiant   bei

svarstant;  siūlyti  kviesti  į  komiteto  posėdžius  reikalingus

asmenis; teikti  pasiūlymus komiteto  pirmininkui  dėl  valstybės

institucijų patikrinimo, dėl jų informacijos išklausymo. Komiteto

narys  turi   teisę  susipažinti   su  visais   komitete  gautais

dokumentais bei  kita medžiaga,  o prireikus - jais naudotis savo

darbe.

     54 straipsnis. Komiteto  pirmininkas:

     1) šaukia  komiteto posėdžius  ir rūpinasi,  kad jiems  būtų

parengti reikalingi dokumentai bei kita medžiaga;

     2)  pagal   komiteto  patvirtintus  darbo  planus  ir  kitus

komiteto sprendimus  duoda komiteto  nariams pavedimus,  pateikia

jiems su komiteto veikla susijusią medžiagą ir dokumentus;

     3) komiteto darbų planui vykdyti organizuoja komiteto narius

dirbti parengiamosiose komisijose ir darbo grupėse;

     4)  kviečia   dalyvauti  komiteto   posėdžiuose  reikalingus

asmenis;

     5) pirmininkauja komiteto posėdžiams;

     6)  pasirašo   komiteto  sprendimus,   išvadas  ir  posėdžių

protokolus,  taip   pat  komiteto   rengtų  įstatymų   projektus,

perduodamus svarstyti  Seimui, vizuoja  priimtus komiteto rengtus

įstatymus ir kitus Seimo aktus;

     7) atstovauja  komitetui santykiuose  su  kitomis  valstybės

institucijomis bei visuomeninėmis organizacijomis;

     8) organizuoja komiteto sprendimų įgyvendinimą;

     9) reguliariai praneša komiteto nariams apie gautus įstatymų

projektus, naujus  pavedimus komitetui,  apie komiteto  sprendimų

įgyvendinimą,  jo  rekomendacijų  svarstymą,  darbą  atstovaujant

komitetui;

     10) kas  mėnesį praneša  Etikos ir  procedūrų komisijai apie

komiteto posėdžiuose  nedalyvaujančius ir šio straipsnio 2 punkte

nurodytų pavedimų nevykdančius narius;

     11) koordinuoja komiteto pakomitečių veiklą.

     Komiteto pirmininko pavaduotojas pirmininko pavedimu atlieka

kai kurias  jo funkcijas.  Išvykusį  arba  susirgusį  ir  dėl  to

laikinai negalintį  eiti pareigų  komiteto pirmininką  tuo  laiku

pavaduoja jo pavaduotojas.

     55 straipsnis.  Sesijos  metu  komitetų  posėdžiai  rengiami

prireikus, bet  ne  rečiau  kaip  kartą  per  savaitę,  paprastai

trečiadieniais.   Seimo    posėdžio   metu   komitetų   posėdžiai

nerengiami. Tarp  eilinių Seimo  sesijų komitetų  darbe paprastai

daromos 1   mėnesio  pertraukos,  bet  prireikus  komitetai  gali

posėdžiauti ir tarp sesijų.

     Komitetų posėdžiai rengiami komitetų pirmininkų siūlymu arba

daugiau   kaip 1/3  komiteto narių reikalavimu, taip pat Seimo ar

valdybos  pavedimu.

     Komitetai gali rengti uždarus posėdžius.

     56 straipsnis.  Komiteto posėdžiams  pirmininkauja  komiteto

pirmininkas arba  jo  pavedimu  -  pirmininko  pavaduotojas.  Kol

komiteto pirmininkas  Seimo nepatvirtintas,  komiteto  posėdžiams

pirmininkauja vyriausias  pagal amžių  komiteto  narys.  Komitetų

posėdžiuose, taip  pat ir uždaruose, patariamojo balso teise gali

dalyvauti į tuos komitetus neįeinantys kiti Seimo  nariai.

     Komitetai gali  kviesti į posėdžius kitus Seimo narius, taip

pat  savivaldybių  tarybų  narius,  ministerijų,  kitų  valstybės

institucijų, visuomeninių  organizacijų, mokslo įstaigų atstovus,

specialistus, mokslininkus ir kitus reikalingus asmenis, suderinę

tai su tų institucijų ar organizacijų vadovais.

     57 straipsnis.  Komitetų posėdžiai yra teisėti, kai posėdyje

dalyvauja  daugiau kaip pusė visų komiteto narių.

     Komitetų  sprendimai   priimami  atviru  balsavimu  paprasta

posėdyje  dalyvaujančių   komiteto  narių  balsų  dauguma.  Jeigu

balsavimo  metu  balsai  pasiskirsto  po  lygiai,  tai  priimamas

sprendimas, už kurį balsavo komiteto pirmininkas.

     Jeigu komiteto  narių mažuma,  kurią  sudaro  bent  3  Seimo

nariai, komiteto  svarstytu klausimu pareiškia atskirąją nuomonę,

ji turi būti paskelbta kartu su komiteto sprendimu.

     Kelių komitetų  bendruose posėdžiuose  sprendimai  priimami,

jeigu jiems pritaria kiekvienas komitetas.

     Komitetų sprendimai ir išvados Seimui pateikiami raštu.

     58  straipsnis.   Komitetų  priimti   sprendimai   valstybės

institucijoms   yra    rekomendaciniai.   Siųsdami    joms   savo

rekomendacijas ir  pasiūlymus, komitetai  apie tai  praneša Seimo

valdybai, o prireikus - ir Vyriausybei.

     Gavusios  Seimo   komitetų  rekomendacijas   ir  pasiūlymus,

valstybės   institucijos,    išskyrus   teismus,   privalo   juos

apsvarstyti.   Apie    svarstymo   rezultatus   arba   priemones,

kurių imtasi, turi būti pranešta komitetams ne vėliau kaip per 15

dienų nuo   pasiūlymų  gavimo   arba per  kitą komitetų nustatytą

laiką.

     59 straipsnis.  Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę

tikrinti, kaip  laikomasi  Lietuvos  Respublikos  įstatymų,  kaip

atsižvelgiama į komitetų rekomendacijas bei pasiūlymus.

     Jie taip pat turi teisę pakviesti į savo posėdžius valstybės

institucijų, išskyrus  teismus, vadovus  ar atstovus iš anksto su

jais suderintu laiku ir išklausyti jų informaciją.

     Jei komitetas nusprendžia, kad reikia išklausyti Vyriausybės

nario informaciją,  jis kreipiasi  į Seimo Pirmininką, kuris apie

tai praneša Ministrui Pirmininkui. Tokiu atveju Vyriausybės narys

privalo dalyvauti komiteto posėdyje.

     Komitetai pagal savo kompetenciją turi teisę išreikalauti iš

valstybės institucijų, išskyrus teismus, ir pareigūnų dokumentus,

išvadas raštu, ataskaitas ir kitokią reikiamą medžiagą.

     60 straipsnis.  Klausimais,  kuriuos  komitetas  rengė  arba

kuriuos nagrinėjant  jis buvo  pagrindinis, šis  komitetas  Seimo

posėdžiuose daro  pranešimus, o  klausimais, perduotais komitetui

nagrinėti, -  papildomus pranešimus. Tam jis iš savo narių skiria

pranešėjus ar  papildomus pranešėjus.  Visais  kitais  klausimais

komiteto nariai diskusijoje dalyvauja bendrąja tvarka.

     Kelių komitetų  kartu parengtais  ar nagrinėtais  klausimais

komitetai gali daryti bendrus pranešimus ir papildomus pranešimus

arba pastabas bei pasiūlymus pateikti atskirai.

     61 straipsnis.  Svarstytiniems klausimams parengti komitetai

iš savo  narių gali  sudaryti parengiamąsias  darbo grupes. Į jas

gali būti  įtraukti davę  sutikimą kiti  Seimo  nariai, valstybės

institucijų ir  visuomeninių organizacijų atstovai, ekspertai bei

mokslininkai.  Lėšos  tokių  grupių  ekspertams  skiriamos  pagal

patvirtintą  komiteto   išlaidų  sąmatą.  Jeigu  lėšų  neužtenka,

komitetas kreipiasi į Seimo valdybą.

     Komitetai, neviršydami  jiems skirtų  išlaidų sąmatos,  turi

teisę   pasiūlyti    sudaryti   sutartis   su   komitetų   veiklą

aptarnaujančiais darbuotojais.

          11  skirsnis. Seimo komitetų veiklos kryptys

     62  straipsnis. Agrarinio komiteto veiklos kryptys:

     1)   rengti   žemės   ūkio   ir   maisto   pramonės   veiklą

reglamentuojančių įstatymų  bei kitų  teisės  aktų  projektus  ir

teikti išvadas dėl komitetui nagrinėti perduotų projektų;

     2) rengti  ir nagrinėti  pasiūlymus dėl  Lietuvos  agrarinės

politikos  formavimo,   žemės  ūkio   mokslo  ir  mokymo  krypčių

nustatymo, tam reikalingų teisės aktų parengimo;

     3) svarstyti  ir teikti  išvadas  dėl  Vyriausybės  pateiktų

įstatymų  ir   programų  projektų,  valstybės  biudžeto  projekto

straipsnių,  susijusių  su  žemės  ūkiu  ir  maisto  pramone,  jų

materialiniu techniniu  aprūpinimu bei  kaimo  žmonių  socialinių

problemų sprendimu;

     4) atlikti  Lietuvos ūkį reglamentuojančių įstatymų projektų

ekspertizę agrarinės  politikos požiūriu ir teikti pasiūlymus bei

išvadas;

     5)  atlikti   žemės  ūkio  ir  maisto  pramonės  institucijų

parlamentinę kontrolę;

     6) koordinuoti  suinteresuotų valstybės  institucijų ir kitų

organizacijų  darbą   rengiant  žemės  ūkio  ir  maisto  pramonės

sistemos veiklą reglamentuojančių įstatymų projektus.

     63 straipsnis. Biudžeto ir finansų komiteto veiklos kryptys:

     1) svarstyti  Vyriausybės pateiktą Seimui tvirtinti Lietuvos

Respublikos valstybės  biudžeto projektą ir teikti  apibendrintas

visų komitetų  išvadas;

     2) atlikti  bendrąją nuolatinę  valstybės  biudžeto  vykdymo

kontrolę;

     3) kartu  su kitais  komitetais rengti išvadas dėl valstybės

biudžeto įvykdymo apyskaitų;

     4)  rengti  įstatymų  ir  kitų  teisės  aktų  projektus  bei

pasiūlymus biudžeto ir finansų klausimais;

     5) rengti  ir pateikti išvadas dėl įstatymų, turinčių įtakos

valstybės biudžeto pajamoms ir išlaidoms, projektų;

     6) svarstyti  ir rengti  išvadas bei pasiūlymus dėl mokesčių

ir specialiųjų fondų įstatymų projektų, dėl iš biudžeto išlaikomų

įstaigų  ir   organizacijų  finansavimo   tvarkos,   jų   išlaidų

normatyvų, dėl  savivaldybių  biudžetų  sudarymo  normatyvų,  dėl

biudžeto asignavimų  įvairioms programoms  įgyvendinti, taip  pat

Seimui bei jo kanceliarijai išlaikyti;

     7) atlikti   valstybės  turto naudojimo  ir  Lietuvos  banko

veiklos  parlamentinę   kontrolę,  teikti   su   tuo   susijusius

pasiūlymus bei rekomendacijas.

     64 straipsnis. Ekonomikos komiteto veiklos kryptys:

     1) svarstyti  ir  teikti  išvadas  dėl  ekonominės  reformos

įstatymų, kitų teisės aktų projektų ir Vyriausybės programų;

     2)  rengti   ir  nagrinėti   pasiūlymus  dėl  Lietuvos  ūkio

plėtojimo bei techninės pažangos politikos formavimo;

     3)  rengti  įstatymų  ir  kitų  teisės  aktų  projektus  bei

pasiūlymus ekonominės ir socialinės raidos planavimo klausimais;

     4)  nagrinėti   antimonopolinių  veiksmų,   ūkio  mechanizmo

tobulinimo, užsienio ryšių plėtojimo programų projektus ir teikti

išvadas Seimui;

     5) atlikti  energetikos  bei  ryšių  ir  transporto  valdymo

institucijų   parlamentinę   kontrolę,   teikti   pasiūlymus   ir

rekomendacijas dėl jų veiklos gerinimo, dalyvauti rengiant su tuo

susijusius įstatymų projektus.

     65 straipsnis. Gamtos apsaugos komiteto veiklos kryptys:

     1)  rengti  įstatymų  ir  kitų  teisės  aktų  projektus  bei

pasiūlymus aplinkos  apsaugos, gamtos  išteklių naudojimo,  miškų

ūkio, medžioklės ir žvejybos klausimais;

     2) koordinuoti  suinteresuotų valstybės  institucijų ir kitų

organizacijų   darbą   rengiant   įstatymų   projektus   komiteto

kompetencijai priklausančiais klausimais;

     3)  gamtosaugos   požiūriu  nagrinėti   komitetui  perduotus

įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

     4) rengti  ir nagrinėti  pasiūlymus dėl Lietuvos gamtosaugos

politikos formavimo;

     5)  atlikti  gamtosaugos  institucijų  veiklos  parlamentinę

kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl šių institucijų

ir organizacijų,  susijusių su  aplinkos apsauga  bei gamtonauda,

veiklos pagerinimo.

     66  straipsnis.   Nacionalinio  saugumo   komiteto   veiklos

kryptys:

     1)  svarstyti  ir  rengti  įstatymų  bei  kitų  teisės  aktų

projektus krašto  apsaugos, valstybės  saugumo ir  vidaus reikalų

sistemos klausimais;

     2) koordinuoti  suinteresuotų  valstybės  institucijų  darbą

rengiant    įstatymų     projektus     komiteto     kompetencijai

priklausančiais  klausimais;

     3)  svarstyti  ir  teikti  pasiūlymus  dėl  krašto  apsaugos

politikos formavimo, atitinkamų struktūrų kūrimo ir tobulinimo;

     4) rengti  pasiūlymus dėl  vidaus reikalų  sistemos reformos

įgyvendinimo;

     5) atlikti  krašto apsaugos,  valstybės  saugumo  ir  vidaus

reikalų  sistemos   institucijų  parlamentinę   kontrolę,  teikti

pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų veiklos pagerinimo.

     67 straipsnis. Savivaldybių komiteto veiklos kryptys:

     1)  rengti  ir  svarstyti  įstatymų  bei  kitų  teisės  aktų

projektus savivaldybių  darbo organizavimo  klausimais,  pateikti

išvadas;

     2) rengti  pasiūlymus dėl  Lietuvos Respublikos  teritorijos

administracinio suskirstymo keitimo;

     3) teikti  pasiūlymus dėl  savivaldybių tarybų paleidimo, jų

rinkimų organizavimo;

     4)  kartu   su  kitais   komitetais   spręsti   savivaldybių

ekonominės, socialinės  ir organizacinės veiklos problemas;

     5) teikti  savivaldybių taryboms metodinę pagalbą savivaldos

reformos įgyvendinimo klausimais.

     68  straipsnis.   Sveikatos,  socialinių  reikalų  ir  darbo

komiteto veiklos kryptys:

     1) rengti  gyventojų sveikatos  apsaugą, sanitarinę aplinkos

būklę, užimtumą, darbo santykius, socialinę rūpybą bei aprūpinimą

butais reglamentuojančių įstatymų projektus ir teikti išvadas dėl

tokių įstatymų  bei  kitų  aktų,  perduotų  komitetui  nagrinėti,

projektų;

     2) koordinuoti  suinteresuotų valstybės  institucijų ir kitų

organizacijų   darbą   rengiant   įstatymų   projektus   komiteto

kompetencijai priklausančiais klausimais;

     3) svarstyti  ir teikti  pasiūlymus dėl valstybės socialinės

ir sveikatos apsaugos politikos formavimo;

     4) atlikti  sveikatos  ir  socialinės  apsaugos  institucijų

parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jų

veiklos pagerinimo.

     69 straipsnis. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto veiklos

kryptys:

     1) rengti  ir svarstyti švietimą, mokslą, kultūrą ir masinės

informacijos teikimą reglamentuojančių įstatymų, nutarimų ir kitų

dokumentų projektus bei pasiūlymus;

     2)  svarstyti  ir  teikti  išvadas  dėl  komitetui  perduotų

dokumentų projektų,  susijusių su  švietimo, mokslo,  kultūros ir

masinės  informacijos   teikimo  klausimais,   taip   pat   kitus

projektus, įvertinant,  ar jie  atitinka valstybės politiką šiais

klausimais;

     3)  rengti  pasiūlymus  ir  rekomendacijas  Vyriausybei  bei

savivaldybėms  dėl   švietimo,  mokslo,   kultūros   ir   masinės

informacijos teikimo;

     4)  rūpintis   parama  kultūrai   tarnaujantiems   asmenims,

organizacijoms ir judėjimams.

     70 straipsnis. Užsienio reikalų komiteto veiklos kryptys:

     1) rengti  išvadas  dėl  Lietuvos  Respublikos  tarptautinių

sutarčių ratifikavimo  ir denonsavimo  bei kitų  Seime  svarstomų

užsienio politikos klausimų;

     2) rengti  ir  svarstyti  įstatymų  bei  kitų  teisės  aktų,

susijusių  su   užsienio  reikalais,  projektus,  nagrinėti  juos

Lietuvos Respublikos  užsienio politikos  bei tarptautinės teisės

požiūriu ir teikti išvadas;

     3)  analizuoti   Lietuvos   Respublikos   užsienio   reikalų

ministerijos,   valstybinių    ir   visuomeninių    organizacijų,

palaikančių  ryšius   su   užsienio   šalimis,   veiklą,   teikti

pasiūlymus, rekomendacijas, supažindinti su jais Seimą;

     4) koordinuoti,  svarstyti  Seimo  delegacijų  tarptautinėse

organizacijose  bei  forumuose,  tarpparlamentinių  ryšių  grupių

veiklą, teikti joms rekomendacijas ir pasiūlymus;

     5) analizuoti  ir teikti  pasiūlymus  dėl  užsieniui  skirtų

masinės informacijos  priemonių bei kitų valstybinių organizacijų

informacinės ir propagandinės veiklos;

     6) kartu  su valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis

palaikyti  ir   plėtoti  ryšius  su  Lietuvos  išeiviais  bei  jų

organizacijomis užsienyje,  taip pat  su lietuviais autochtonais,

gyvenančiais už Lietuvos Respublikos ribų;

     7)  kartu   su  kitais   komitetais   nagrinėti   migracijos

reguliavimo problemas ir teikti pasiūlymus bei išvadas;

     8)  svarstyti   ir  teikti   Vyriausybei  rekomendacijas  ir

pasiūlymus  dėl   Lietuvos  Respublikos   diplomatinių   santykių

užmezgimo ir ambasadų atidarymo užsienyje;

     9) svarstyti  pasiūlymus  ir  teikti  išvadas  dėl  Lietuvos

Respublikos diplomatinių atstovų skyrimo užsienio valstybėse.

     71 straipsnis. Valstybės ir teisės komiteto veiklos kryptys:

     1) svarstyti  ir teikti  pasiūlymus dėl  valstybės  teisinės

politikos formavimo;

     2) rengti ir padėti įgyvendinti teisinės sistemos reformą;

     3) svarstyti  ir teikti  išvadas dėl  siūlomų Konstitucijos

pakeitimų ir papildymų projektų, taip pat preliminariai vertinti,

ar svarstomi įstatymų projektai atitinka Konstituciją;

     4) rengti  įstatymų projektus  bei pasiūlymus  dėl teisėtumo

įgyvendinimo ir  teisėtvarkos stiprinimo,  taip  pat  koordinuoti

tokių projektų rengimą;

     5) svarstyti  ir teikti išvadas bei pasiūlymus dėl valstybės

institucijų sistemos reformų;

     6)  teikti  teisines  išvadas  dėl  kitų  komitetų  rengiamų

įstatymų ir kitų teisės aktų projektų;

     7)   koordinuoti    įstatymų,   susijusių    su   teisingumo

įgyvendinimu,  teisėtumo  ir  teisėtvarkos  stiprinimu,  projektų

rengimą;

     8) svarstyti  ir pateikti  Seimui  Konstitucinio  Teismo  ir

Aukščiausiojo Teismo  teisėjų bei  šių  teismų  pirmininkų,  kitų

teismų teisėjų,  kuriuos  skiria  Seimas  arba  kurių  paskyrimui

reikalingas Seimo  pritarimas, kandidatūras  ir teisėjų atleidimo

klausimus;

     9)  atlikti   teisėsaugos  institucijų,   išskyrus  teismus,

veiklos parlamentinę  kontrolę, rengti  su tuo susijusias išvadas

ir pasiūlymus;

     10) rengti  ir teikti  Seimui išvadas bei rekomendacijas dėl

Teisingumo  ministerijos,   prokuratūros  ir   kitų   teisėsaugos

institucijų  veiklos;

     11) rengti  įstatymų projektus  bei pasiūlymus dėl valstybės

kontrolės sistemos tobulinimo;

     12) kontroliuoti, nesikišant į operatyvinę veiklą, Valstybės

kontrolės departamento darbą.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     72 straipsnis.  Žmogaus  ir  piliečio  teisių  bei  tautybių

reikalų komiteto veiklos kryptys:

     1)  rengti  ir  svarstyti  įstatymų  bei  kitų  teisės  aktų

projektus bei  pasiūlymus   su piliečių  teisių  garantijomis  ir

Lietuvoje gyvenančių  tautybių santykių  reguliavimu  susijusiais

klausimais;

     2) teikti  ministerijoms, valstybės  institucijoms ir kitoms

organizacijoms, Seimo  komitetams  rekomendacijas  ir  pasiūlymus

piliečių teisių gynimo bei tautybių santykių gerinimo klausimais;

     3) nustatyta tvarka teikti pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių

įstaigos struktūros, etatų ir finansavimo;

     4) svarstyti  Seimui   adresuojamus skundus, atsiliepimus ir

pasiūlymus dėl Seimo kontrolierių darbo;

     5)  prireikus  rengti  nepasitikėjimo  Seimo  kontrolieriumi

nutarimo projektą  ir teikti  jį   svarstyti Seimui, svarstyti ir

teikti Seimui  išvadas dėl  tokių  nutarimų  projektų,  kai  juos

parengia kiti Seimo komitetai;

     6) svarstyti  Seimo kontrolieriaus   pateiktą  medžiagą apie

ministrų ar  kitų Seimui atskaitingų pareigūnų padarytus įstatymų

pažeidimus ir pateikti  savo išvadą Seimui svarstyti.

                  12  skirsnis. Seimo komisijos

     73 straipsnis.  Seime sudaroma  nuolat veikianti  Etikos  ir

procedūrų komisija,  į kurią ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių gali

pasiūlyti vieną  atstovą. Pasiūlymai dėl kandidatų į šią komisiją

raštu pateikiami  Seimo  kancleriui.  Jeigu  Seimas  nepatvirtina

pirmojo ir  antrojo tų  pačių Seimo  narių   pasiūlyto kandidato,

trečiasis jų pasiūlytas kandidatas į šios komisijos narius negali

būti nepatvirtintas.

     Iš Etikos  ir procedūrų  komisijos narių  Seimas  patvirtina

šios komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją.

     74  straipsnis.   Etikos  ir   procedūrų  komisijos  veiklos

kryptys:

     1) rengti  teisės aktų,  susijusių su  Seimo narių veikla ir

etika, projektus bei pasiūlymus;

     2) vadovaujantis  etinėmis nuostatomis,  padėti  Seimui,  jo

padaliniams,  Seimo   nariams  ugdyti   demokratiškumą,   derinti

įvairius požiūrius  bei įsitikinimus, siekti moralinės santarvės,

žmogiškų Seimo narių tarpusavio santykių;

     3) prižiūrėti,  kaip laikomasi  Lietuvos  Respublikos  Seimo

statuto bei  kitų  teisės  aktų,  reglamentuojančių  Seimo  narių

veiklą. Seimo  Pirmininko, jo  pavaduotojų, komitetų bei komisijų

pirmininkų,  kitų   Seimo  narių  siūlymu  arba  savo  iniciatyva

nagrinėti  šių  teisės  aktų  bei  etikos  pažeidimus,  svarstyti

kilusius  Seimo  narių  konfliktus  ir,  jeigu  reikia,  pateikti

išvadas Seimui, Seimo Pirmininkui ar Seimo valdybai;

     4) Seimo,  jo Pirmininko,  Seimo valdybos,  Seimo  posėdžio

pirmininko pavedimu  nagrinėti ir teikti išvadas dėl procedūrinių

ginčų;

     5) nagrinėti  Lietuvos Respublikos  teisėsaugos  institucijų

pateiktą  informaciją   dėl  Seimo   narių   asmeninės   veiklos,

prieštaraujančios  Lietuvos  Respublikos  įstatymams,  ir  teikti

išvadas Seimui;

     6) analizuoti  Seimo narių  nedalyvavimo Seimo,  komitetų ir

komisijų posėdžiuose  priežastis, teikti spaudai informaciją apie

be pateisinamų priežasčių praleistus posėdžius ir nedalyvavimą iš

anksto skelbtuose balsavimuose bei pavedimų nevykdymą;

     7)  nagrinėti   rinkėjų,  valstybės   įstaigų,  visuomeninių

organizacijų  laiškus   bei  pasiūlymus   Seimo   narių   veiklos

klausimais.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     75 straipsnis.  Seimo narių  veiklos bei  buities sąlygų  ir

kitiems su  tuo susijusiems  klausimams nagrinėti  Seime sudaroma

nuolat veikianti Seimo administracinė komisija.

     Administracinė  komisija   sudaroma  pagal  šio  statuto  77

straipsnio nuostatas.

     Pagal pareigas  į šią  komisiją įeina ir jai vadovauja Seimo

kancleris.

     76  straipsnis.   Lietuvos  Respublikos  Seimas,  pripažinęs

būtinybę,   gali    sudaryti   tyrimo,    kontrolės,   revizijos,

parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias  komisijas bet

kuriam klausimui  ištirti, parengti  ar kitiems Seimo  pavedimams

atlikti.

     Jeigu sudarymo  metu  nebuvo  aiškiai  apibrėžtas  komisijos

įgaliojimų laikas,  komisijos veikla nutraukiama Seimo  nutarimu,

kai iškelti uždaviniai yra įvykdyti.

     Seimo     parlamentinės      delegacijos      tarptautinėse

organizacijose ir  forumuose sudaromos  taip pat kaip laikinosios

komisijos.

     Sudarant tarpparlamentinių  ryšių grupes,  laikomasi  Seimo

daugumos  ir  mažumos  proporcingo  atstovavimo  principo.  Seimo

valdyba praneša  Seimo nariams apie įsirašymo į tarpparlamentinių

ryšių grupes  pradžią ir  pabaigą bei  jų sudarymo  iniciatorius.

Pasibaigus  įsirašymo  terminui,  per  10  dienų  grupės  nariai,

pareiškę norą bendradarbiauti su atitinkamos valstybės parlamento

nariais,  išsirenka  grupės  pirmininką  ir  pavaduotoją.  Grupės

pirmininku paprastai  renkamas  Seimo  daugumos  atstovas,  o  jo

pavaduotoju -  mažumos atstovas.  Tarpparlamentinių ryšių  grupės

pirmininką ir  pavaduotoją tvirtina Seimas. Seimo valdyba praneša

atitinkamų valstybių parlamentams apie tokių grupių įkūrimą Seime

ir jų vadovus.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     77  straipsnis.   Sudarant  laikinąją  komisiją,  pirmiausia

nustatomas komisijos narių skaičius. Po to nustatomos daugumos ir

mažumos  proporcingo   atstovavimo  normos,   taip  pat  terminas

kandidatams į  komisijos  narius  pasiūlyti.  Mažuma  pasiskirsto

tarpusavyje jai  skirtas vietas komisijoje. Jeigu laiku pasiūlytų

kandidatų į   komisijos  narius sąrašas  nepakankamas,  po  vieną

papildomą kandidatą  posėdžio metu gali žodžiu siūlyti komitetai,

po jų  - ir  kiekvienas Seimo  narys, kol bus reikiamas kandidatų

skaičius.

     Kiekvienas iš  pateiktų kandidatų turi duoti žodinį, o jeigu

pats posėdyje  nedalyvauja, raštišką sutikimą dirbti  komisijoje.

Seimas balsuoja  už visą taip suformuotą  komisijos narių sąrašą.

Jeigu jis nepatvirtinamas, procedūra kartojama.

     Kai kandidatai  į komisijos narius siūlomi Seimo posėdyje ne

pagal iš  anksto skirtas  normas ir nors 2 Seimo nariai pareiškia

abejonę dėl  kurio nors  kandidato, už  jį  balsuojama  atskirai.

Jeigu posėdyje pasiūlytų kandidatų į komisijos narius yra daugiau

negu nustatytas  komisijos narių  skaičius ir  visi  pasiūlytieji

kandidatai  sutinka   dirbti   komisijoje,   balsuojama   atvirai

biuleteniais su kandidatų sąrašu.

     Tam tikrais  atvejais Seimas    gali  nustatyti  ir  kitokią

komisijų sudarymo  tvarką,  tačiau  niekada  jų  negali  sudaryti

vienos frakcijos ar vieno regiono atstovai.

     78  straipsnis.    Jeigu  laikinosios  komisijos  įgaliojimų

laikas  ilgesnis   kaip  metai,  jos   pirmininkas  ir   jo

pavaduotojas renkami  ir tvirtinami  komitetams nustatyta tvarka.

Komisijos pirmininku ir jo pavaduotoju negali būti Seimo valdybos

ar Vyriausybės  narys bei kitos komisijos ar komiteto pirmininkas

ar jo  pavaduotojas.

     Komisijos išlaidų  sąmatą ir  kitus su jos veikla susijusius

klausimus paprastai sprendžia Seimo valdyba.

     Jeigu Seimas  nenutaria kitaip,  komisijos  savo  įgaliojimų

metu  vadovaujasi   komitetų  darbo  tvarkos nuostatomis.    Jeigu

komisijos įgaliojimų laikas ilgesnis nei metai, ji turi visas

komitetų teises  ir pareigas,  išskyrus teisę svarstyti valstybės

pareigūnų kandidatūras ar siūlyti juos atšaukti.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

                            IV DALIS

                          SEIMO SESIJOS

               13 skirsnis. Pirmoji Seimo sesija

     79 straipsnis.  Seimas laikomas  išrinktu,  kai  Vyriausioji

rinkimų komisija  paskelbia, kad  yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5

Seimo narių.  Naujai išrinktą  Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį,

kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo,

kviečia Respublikos  Prezidentas. Jeigu  Respublikos  Prezidentas

nekviečia Seimo  susirinkti,  Seimo  nariai  renkasi  patys  kitą

dieną pasibaigus 15 dienų terminui.

     Pirmasis naujai  išrinkto Seimo  posėdis paprastai prasideda

12 valandą Seimo rūmuose.

     80 straipsnis.  Pirmąjį  po  rinkimų  Seimo  posėdį  pradeda

vyriausias pagal amžių Seimo narys. Jeigu šis negali ar atsisako,

vietoj jo  posėdį pradeda  kitas  vyriausias  pagal  amžių  Seimo

narys.  Jis   vadovauja  posėdžiams  tol,  kol  išrenkamas  Seimo

Pirmininkas.

     Po to  renkami trys  Seimo Pirmininko  pavaduotojai ir Seimo

kancleris.

     81 straipsnis.  Prasidėjus pirmajai  Seimo sesijai, skiriama

laiko frakcijoms  sudaryti ir  Seniūnų sueigai  suformuoti. Po to

Seimas paprastai dirba tokia tvarka:

     1) pritaria  ar nepritaria  Respublikos Prezidento teikiamai

Ministro Pirmininko kandidatūrai;

     2) sudaro Seimo  komitetus ir tvirtina jų pirmininkus;

     3) svarsto Ministro Pirmininko pateiktą Vyriausybės programą

ir sprendžia, ar jai pritarti;

     4) sudaro  sesijos darbų  programą  Seimo  statuto  numatyta

tvarka.

     14  skirsnis. Bendrieji sesijos organizavimo klausimai

     82  straipsnis.  Seimas  kasmet  renkasi  į  dvi  eilines  -

pavasario ir rudens - sesijas. Pavasario sesija prasideda kovo 10

dieną ir  baigiasi birželio  30 dieną.  Rudens  sesija  prasideda

rugsėjo 10  dieną ir  baigiasi gruodžio  23 dieną.  Seimas   gali

nutarti sesiją pratęsti. Jeigu sesijos pradžios diena yra nedarbo

diena, tai  sesija pradedama  pirmąją po  jos darbo  dieną. Seimo

nariai į eilines sesijas renkasi be atskiro kvietimo.

     83 straipsnis. Neeilines sesijas šaukia Seimo Pirmininkas ne

mažiau kaip  1/3 visų  Seimo narių  siūlymu, kuris  turi būti jam

įteiktas  raštu,   o  Konstitucijos   142  ir  144  straipsniuose

numatytais atvejais  -  Respublikos  Prezidentas.  Apie  neeilinę

sesiją Seimo  valdyba ne  vėliau kaip likus 2 dienoms iki sesijos

pradžios turi pranešti visiems Seimo nariams. Neeilinėje sesijoje

svarstomi  tik  jos  iniciatorių  pateikti  klausimai.  Neeilinės

sesijos darbų  programą tvirtina Seimas. Neeilinės sesijos trukmė

negali viršyti  15 dienų.  Tarp neeilinių  sesijų  turi  būti  ne

mažesnė kaip 10 dienų pertrauka.

     84 straipsnis.  Lietuvos Respublikos  Seimo  sesijos  vyksta

Vilniuje, Seimo   rūmuose.  Kai Seimas  negali  susirinkti  Seimo

rūmuose, Seimo  valdyba  gali  laikinai  paskirti  kitą  posėdžių

vietą.  Apie  šį  sprendimą  turi  būti  pranešta  visiems  Seimo

nariams. Susirinkęs  į Seimo  valdybos paskirtą  posėdžių  vietą,

Seimas  išklauso  Seimo  valdybos  informaciją  apie  priežastis,

privertusias pakeisti Seimo posėdžių vietą.

     Sesija pradedama  ir baigiama  Seimo  posėdžiuose  Valstybės

himnu.

     85  straipsnis.   Seimo  posėdžių  sekretoriatas  techniškai

aptarnauja Seimo  posėdžius ir  vykdo  su  tuo  susijusius  Seimo

Pirmininko, jo  pavaduotojų ir kanclerio nurodymus. Sekretoriatas

sudaromas iš Seimo darbuotojų.

     Seimo posėdžių sekretoriatas:

     1) rūpinasi  tinkamu techniniu posėdžių parengimu ir pagalba

Seimo nariams posėdžių metu;

     2) atsako,  kad posėdžiui  reikalinga  medžiaga  būtų  laiku

pateikta Seimo nariams  ir posėdžio pirmininkui;

     3) registruoja posėdyje dalyvaujančius  Seimo narius, priima

iš Seimo  narių pareiškimus  dėl negalėjimo dalyvauti posėdyje iš

anksto  numatytų  balsavimų  metu ir  praneša  apie  tai posėdžio

pirmininkui bei Seimo Pirmininkui ir Etikos ir procedūrų komisijai;

     4) priima  iš Seimo  narių raštiškus pageidavimus pasisakyti

ir perduoda juos posėdžio pirmininkui;

     5)  priima   ir  registruoja   Seimo  narių   klausimus  bei

paklausimus  valstybės   institucijų  vadovams,   perduoda   juos

atitinkamai Seimo Pirmininkui ar kancleriui;

     6) sesijos  metu  priima  iš  Seimo  narių  kitus  raštiškus

pareiškimus, pasiūlymus,  protestus bei  pageidavimus ir perduoda

juos adresatams;

     7) pasirūpina posėdžių vertimu;

     8) teikia informaciją apie posėdį Seimo kanceliarijos padaliniams;

     9) registruoja teikiamus įstatymų projektus;

     10) vykdo  kitus Seimo  Pirmininko  ar  posėdžio  pirmininko

pavedimus.

      Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

  15  skirsnis. Sesijos darbų programa ir posėdžių darbotvarkė

     86 straipsnis. Sesijų, išskyrus pirmąją, rengimą organizuoja

Seimo Pirmininkas.  Jis kartu su Seimo kancleriu parengia sesijos

darbų programos  bei  pirmosios  savaitės  posėdžių  darbotvarkės

projektus. Šiuos  projektus  Seimo  nariai  gali  gauti  posėdžių

sekretoriate  likus 2 darbo dienoms iki sesijos pradžios. Sesijos

darbų programos  projekte nurodoma,  kokie  Seimo  komitetai  yra

atsakingi  už  į  programą  įtrauktus  klausimus,  kada  numatoma

pateikti  klausimą   Seimo  posėdyje.   Sesijos  darbų  programos

projektas perduodamas Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei.

     Sesijos darbų  programos projektą  apsvarsto Seniūnų sueiga,

gavusi   raštiškus    Respublikos   Prezidento   ir   Vyriausybės

pasiūlymus. Ji  gali projekte  daryti pataisas  ir papildymus šio

statuto  39   straipsnio  antrojoje   dalyje  nustatyta   tvarka.

Projektas su Seniūnų sueigos pataisomis bei papildymais, taip pat

su rekomendacijomis pateikiamas svarstyti Seimui.

     Pirmojoje     po  rinkimų  sesijoje  darbų  programą  Seimas

paprastai    svarsto  ir  tvirtina  šio  statuto  81  straipsnyje

nurodytu metu.  Kitos sesijos pradedamos darbų programos aptarimu

ir  tvirtinimu.   Sesijos  darbų   programą  Seimas  vėliau  gali

tikslinti šio statuto numatyta tvarka.

     Atskiri sesijos  darbų programos  punktai Seime aptariami ir

dėl jų balsuojama ta pačia tvarka kaip įstatymų priėmimo metu dėl

straipsnių.

     87 straipsnis.  Pagal  patvirtintą  sesijos  darbų  programą

Seimo Pirmininkas  kartu  su  kancleriu  rengia  detalų  savaitės

posėdžių darbotvarkės  projektą ir  pateikia jį svarstyti Seniūnų

sueigai.  Pasiūlymus  teikia  valdybos  nariai,  Seniūnų  sueigos

nariai, komitetai,  kiti Seimo  nariai  ir  Vyriausybė.  Savaitės

darbotvarkėje turi  būti  nurodytas  posėdžių  laikas,  svarstomi

klausimai, projekto  registracijos  numeris,  svarstymo  stadija,

pranešėjai bei  papildomi pranešėjai.  Kartu Seimui    turi  būti

pranešta apie nepriimtus pasiūlymus. Jeigu savaitės posėdžių metu

nespėjama  išnagrinėti  kurio  nors  klausimo,  jis  įrašomas  be

balsavimo į kitos savaitės darbotvarkę.

     Į savaitės  posėdžių darbotvarkę  įrašomi tik  sesijos darbų

programoje  esantys  klausimai,  kuriems  pagal  šio  statuto  19

skirsnyje numatytus  reikalavimus yra tinkamai parengti įstatymų,

nutarimų ar  kitų aktų projektai, išskyrus šio statuto  numatytus

atvejus.

     Seniūnų  sueiga   savo  posėdyje   sprendžia,  ar   pritarti

kiekvienam  pateiktos   darbotvarkės  punktui   šio  statuto   39

straipsnio antrojoje  dalyje nustatyta  tvarka.  Jei  kurie  nors

punktai priimami  tik balsų  dauguma, Seimui  jie pateikiami kaip

rekomendacijos.

     Jeigu numatoma  dirbti  vieną  dieną  per  savaitę,  Seniūnų

sueiga gali  teikti iš  karto kitos  posėdžių dienos darbotvarkę.

Tokiu atveju  jos parengimui,  priėmimui ir  keitimui taikomi tie

patys reikalavimai kaip ir savaitės posėdžių darbotvarkei.

     88 straipsnis.  Savaitės  posėdžių  darbotvarkės  projektas,

kuriam pritarta Seniūnų sueigoje, Seimo posėdyje nesvarstomas, iš

karto balsuojama dėl jo patvirtinimo.

     Tie darbotvarkės  punktai, kurie  Seniūnų  sueigos  pateikti

kaip rekomendacijos, taip pat visas darbotvarkės projektas, jeigu

Seimas jo  balsuodamas  nepatvirtino,  turi  būti  aptarti  Seimo

posėdyje. Tokiu  atveju pasiūlymus  gali  teikti  Seimo  valdybos

nariai, komitetai, frakcijos, Vyriausybė.

     Jeigu Seniūnų  sueiga   dėl kokių  nors priežasčių  negalėjo

pritarti savaitės posėdžių darbotvarkės projektui, Seimui jį gali

pateikti Seimo  Pirmininkas. Tokiu  atveju taikoma šio straipsnio

antrojoje dalyje nustatyta tvarka.

     89 straipsnis.  Ne mažesnės  kaip  1/3  Seimo  narių  grupės

raštišku  reikalavimu     klausimas  į  sesijos  darbų  programą,

savaitės   ar kitos dienos darbotvarkę įrašomas privalomai, jeigu

jis yra  parengtas ir  svarstyti pasirengta  šio statuto numatyta

tvarka. Tokiam  klausimui svarstyti  skiriama ne daugiau kaip 1,5

valandos, jeigu Seimas šio termino nenusprendžia pratęsti.

     90 straipsnis.  Seimo Pirmininkas  kartu su  Seimo kancleriu

pagal patvirtintą  savaitės posėdžių  darbotvarkę parengia detalų

kiekvienos  posėdžių   dienos  darbotvarkės   projektą,   kuriame

kiekvienam klausimui  atskirai turi  būti nurodytas pranešėjas ir

svarstymo ar balsavimo laikas.

     Šis darbotvarkės  projektas Seime  svarstomas  ir  priimamas

ankstesnę posėdžių  dieną.  Jeigu  dienos  posėdžių  darbotvarkės

projektui  yra  pritarta  Seniūnų  sueigoje,  jis  svarstomas  88

straipsnyje  nustatyta   tvarka.  Priešingu   atveju   papildomus

siūlymus       gali  teikti  Seimo  valdybos  nariai,  komitetai,

frakcijos ir  Vyriausybė, tačiau  tik pagal  patvirtintą savaitės

posėdžių darbotvarkę.

     91 straipsnis.  Teisę Seimo    posėdyje  siūlyti  papildomai

įrašyti  klausimus   į  priimtą   savaitės  ar   dienos  posėdžių

darbotvarkę turi  Seimo valdyba,  Seniūnų sueiga  ir  Vyriausybė.

Toks pasiūlymas  gali būti priimtas, jeigu už jį balsuoja dauguma

posėdyje  dalyvaujančių   Seimo  narių.   Jei  tokiam  pasiūlymui

nepritarta, pakartotinai jį pateikti galima tik kitą dieną.

     92 straipsnis.  Respublikos Prezidentui prašant, jo teikiami

klausimai  ir   pranešimai   į   posėdžio   darbotvarkę   įrašomi

privalomai (be balsavimo).

     Lietuvos Respublikos  Vyriausybė turi  teisę pareikalauti  į

Seimo  savaitės   posėdžių   darbotvarkę   įtraukti   Vyriausybės

pranešimą svarbiu  klausimu. Seimui  nutarus, po  tokio pranešimo

gali vykti diskusija.

                  16 skirsnis. Seimo  posėdžiai

     93  straipsnis.   Seimo  ir  jo  komitetų  posėdžiai  vyksta

lietuvių kalba. Jos nemokantieji svečiai, ekspertai ir liudytojai

turi teisę  kalbėti kita  kalba, jeigu  ne vėliau  kaip  prieš  6

valandas apie  tai praneša  Seimo posėdžių  sekretoriatui,  kuris

turi pasirūpinti vertimu.

     94 straipsnis.  Seimo   sesijos metu  paprastai  rengiami  4

posėdžiai per  savaitę - po 2 antradienį ir ketvirtadienį, o  kas

3  savaitės   daromos   vienos   savaitės   plenarinių   posėdžių

pertraukos.

     Ketvirtadienio   vakarinis   posėdis   paprastai   skiriamas

Vyriausybės valandai,  paklausimams, taip  pat  Seimo  pareigūnų,

Seimo   paskirtų    valstybės   institucijų    vadovų,   išskyrus

Konstitucinį Teismą  ir Aukščiausiąjį  Teismą, atsakymams į Seimo

narių klausimus.

     Kitomis savaitės dienomis ir tą savaitę, kai nėra plenarinių

posėdžių, rengiami  Seimo valdybos,  Seniūnų  sueigos,  frakcijų,

komitetų ir  komisijų posėdžiai,  Seimo narių     susitikimai  su

rinkėjais, savivaldybių  atstovais, Seimo  nariai   gali vykti  į

komandiruotes.

     95  straipsnis.   Kiekvienos   dienos   vakarinio   posėdžio

paskutinis pusvalandis  skiriamas Seimo  narių  pasisakymams  dėl

svarbių valstybės,  rinkėjų ar  tarptautinių problemų. Norintieji

pasisakyti  ankstesnės   dienos  posėdžio  metu  įteikia    Seimo

posėdžių sekretoriatui   raštišką  prašymą,  kur  trumpai  nurodo

temą, apie  kurią norėtų  kalbėti. Seimo  posėdžių  sekretoriatas

apibendrina šiuos  prašymus ir  pateikia Seimo  kancleriui. Seimo

kancleris parengia  posėdžio darbotvarkės  priedą, kuriame nurodo

norinčiuosius pasisakyti  bei jų pasisakymų temas. Dėl pasisakymų

nediskutuojama. Seimas  gali be diskusijų pritarti pasisakančiojo

siūlymui pavesti  problemą ištirti atitinkamam Seimo komitetui ar

komisijai.

     Kas trečiojo  ketvirtadienio vakarinio  posėdžio darbotvarkę

sudaro opozicinės  frakcijos. Seimo  valdyba likus  savaitei  iki

tokio posėdžio,  atsižvelgdama į  proporcingo opozicinių frakcijų

atstovavimo  principą,   paskiria  frakciją  arba  jų  koaliciją,

atsakingas už tokio posėdžio darbotvarkę. Šiuo atveju darbotvarkė

Seimo posėdyje nebetvirtinama.

     96 straipsnis.  Rytinis Seimo   posėdis  paprastai rengiamas

nuo 10 valandos, vakarinis - nuo 15 valandos.

     Seimo nariai  registruojami kiekvieno  posėdžio pradžioje ir

prieš iš anksto numatytus balsavimus.

     97 straipsnis.  Savaitės darbotvarkėje  nenumatytas  posėdis

turi  būti  surengtas,  jeigu  to  raštu  reikalauja  Respublikos

Prezidentas, 1/3 Seimo narių arba Seimo valdyba.

     Tokiame  posėdyje   svarstomi  tik  tie  klausimai,  kuriuos

pateikia posėdžio  iniciatoriai. Jie  apie  posėdžio  rengimą  ir

siūlomus apsvarstyti  klausimus Seimo  valdybos nustatyta  tvarka

praneša Seimo  nariams likus  ne mažiau  kaip 6  valandoms iki to

posėdžio pradžios.

     98  straipsnis.   Seimo   posėdžiams   pirmininkauja   Seimo

Pirmininkas arba jo pavaduotojas.

     Seimo  posėdžio pirmininkas:

     1) žodžiu  ir plaktuko  smūgiu skelbia  posėdžio pradžią  ir

pabaigą,  prireikus   gali  paskelbti   darbotvarkėje  nenumatytą

posėdžio pertrauką;

     2) rūpinasi  Seimo   posėdžių darbo tvarka, stebi, kad juose

būtų laikomasi  šio statuto,  kontroliuoja,  kaip  savo  pareigas

atlieka balsų skaičiavimo grupė ir posėdžių sekretoriatas;

     3) nedalyvauja  diskusijose ir  negali kitaip  daryti  Seimo

nariams įtakos dėl priimamų sprendimų;

     4) suteikia  Seimo nariams žodį, vadovauja svarstymams, gali

Seimo narių paklausti, patikslindamas pasiūlymų esmę;

     5) stebi  pasisakymų  trukmę,  jeigu  ji  viršijama,  įspėja

kalbėtoją, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;

     6) jeigu  Seimas    neprieštarauja,  pasisakymo  laiką  gali

pratęsti;

     7) jeigu  kalbėtojas nukrypsta nuo svarstomo klausimo esmės,

gali jį įspėti, o po antrojo įspėjimo gali kalbėtoją nutraukti;

     8) jeigu  Seimas   neprieštarauja,  gali  suteikti  žodį  ir

kitiems asmenims;

     9) remdamasis  svarstymų  rezultatais  formuluoja  klausimus

balsuoti, vadovaudamasis  šiuo statutu  nustato balsavimo tvarką,

skelbia balsavimo  pradžią ir  pagal balsų  skaičiavimo grupės ar

elektroninės  sistemos   pateiktus  duomenis   skelbia  balsavimo

rezultatus;

     10)  įspėja  Seimo  narius,  jeigu  šie  nesilaiko  statuto,

triukšmauja salėje,  įžeidinėja Respublikos Prezidentą, Seimą, jo

Pirmininką, Seimo  narius,  Vyriausybę,  Ministrą  Pirmininką  ar

ministrus, ir  gali teikti  pasiūlymus  dėl  įspėjimo  įrašymo  į

protokolą, apsvarstymo  Etikos ir procedūrų komisijoje arba Seimo

nario pašalinimo iš salės;

     11)   priima   sprendimą   pašalinti   iš   posėdžių   salės

kviestuosius  asmenis  ar  akredituotus  žurnalistus,  jeigu  šie

trukdo posėdžiui;

     12)   priimdamas   sprendimus,   Seimo   narių   reikalavimu

paskelbia, kokiu statuto straipsniu remiasi;

     13) pasirašo  Seimo posėdžio  protokolą, oficialų  pranešimą

apie posėdį,  taip pat  vizuoja posėdyje  priimtus  įstatymus  ir

kitus aktus.

     99 straipsnis. Seimo   posėdžiai   paprastai   yra  

atviri.

Respublikos Prezidentas, Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo

pirmininkas, Aukščiausiojo  Teismo pirmininkas bei Seimo sudaromų

valstybės  institucijų  vadovai  gali  dalyvauti  posėdžiuose  be

atskiro kvietimo  ir  diskusijose  išdėstyti  savo  nuomonę,  kai

svarstomi su  jų veikla  susiję klausimai.  Seimo posėdžius  gali

stebėti 1990  m. kovo  11 d.  Akto "Dėl  Lietuvos  nepriklausomos

valstybės  atstatymo"   signatarai,  Respublikos  Prezidento  bei

Vyriausybės  nuolatiniai   atstovai.  Kitų   asmenų   dalyvavimas

posėdžiuose nustatytas šio statuto 100 ir 101  straipsniuose.

     Seimui   nutarus, taip  pat Respublikos  Prezidentui,  Seimo

Pirmininkui   pareikalavus,  išimties  tvarka  rengiamas  uždaras

posėdis, kuriame  be Seimo  narių gali dalyvauti tik specialiai į

šį posėdį kviesti asmenys ir, jeigu reikia, posėdžių sekretoriato

darbuotojai. Teisę  siūlyti surengti  uždarą  posėdį  turi  Seimo

valdyba, frakcijos, komitetai, būtinai šį pasiūlymą motyvuodami.

     100   straipsnis. Seimo  Pirmininkas ar  Seimo valdyba  gali

pakviesti kalbėti  posėdžiuose  žymiausius  Lietuvos  Respublikos

svečius:  užsienio   valstybių   vadovus,   vyriausybių   narius,

parlamentinių delegacijų vadovus, lietuvių išeivijos organizacijų

pirmininkus. Kiti  garbingi svečiai  gali būti  pakviesti stebėti

sesijos posėdžių.

     101 straipsnis.   Atviri  Seimo posėdžiai  yra  vieši.  Juos

stebėti  gali   Seimo  narių   padėjėjai  -   sekretoriai,  Seimo

darbuotojai, kvietimus  gavę visuomeninių  organizacijų atstovai,

taip pat  Seime    akredituoti  radijo,  televizijos  ir  spaudos

žurnalistai. Kvietimų  išdavimo ir  akreditavimo  tvarką  nustato

Seimo valdyba.

     Posėdžių salės  parteryje posėdžių  metu gali būti tik Seimo

nariai, posėdžių sekretoriato darbuotojai ir asmenys, kuriems yra

suteiktas žodis.

     102  straipsnis.   Kuriems  nors   klausimams  preliminariai

aptarti Seimas gali surengti visų Seimo narių pasitarimą, kuriame

šio statuto  taisyklės negalioja.  Jo metu Seimas jokių sprendimų

nepriima. Seimo  nariai išsirenka  pasitarimo pirmininką  ir gali

nustatyti laikiną pasitarimo reglamentą.

     103 straipsnis.  Visi pranešimai  Seimo posėdyje skaitomi iš

centrinės  tribūnos.  Statuto  108  straipsnio  antrojoje  dalyje

išvardintais atvejais galima kalbėti ir iš Seimo nario vietos bei

prie salėje esančių mikrofonų.

     Posėdžio  metu   kalbėti  galima  tik  posėdžio  pirmininkui

leidus.

     104 straipsnis.  Kiekvienu darbotvarkės  klausimu  paprastai

daromas  vienas   pagrindinis  pranešimas  ir  vienas  papildomas

pranešimas.  Pranešimo   trukmę  nustato   posėdžio  pirmininkas,

suderinęs su  pranešėju. Paprastai  ji neturi viršyti 30 minučių.

Papildomam  pranešimui   skiriama  iki  15  minučių,  baigiamajam

žodžiui ir  kalbėti diskusijoje  Vyriausybės ar  komiteto   vardu

skiriama iki  10 minučių, frakcijos vardu - iki 7 minučių, o savo

vardu - iki 5 minučių.

     Po pranešimo  projekto pateikimo  metu šio statuto nustatyta

tvarka skiriamas laikas atsakymams į klausimus. Atsakymas į vieną

klausimą neturi trukti ilgiau kaip 3 minutes, o pats  klausimas -

ne ilgiau  kaip 1  minutę. Klausti  galima tik po vieną klausimą.

Dar kartą klausti leidžiama tik po to, kai klausiantysis iš naujo

sulaukia eilės.  Atsakymus į  klausimus galima nutraukti anksčiau

laiko Seimui nutarus, jeigu pasiūlymą nutraukti klausimus paremia

dar bent vienas Seimo narys.

     105  straipsnis.   Užsirašyti  pasisakyti   pradedama  likus

valandai  prieš  pirmąjį  tos  dienos,  kurią  numatyta  klausimą

svarstyti, posėdį,  o baigiama - iki klausimo svarstymo pradžios.

Tada   posėdžio    pirmininkas   turi    paskelbti    diskusijoje

dalyvausiančiųjų sąrašą.  Pasisakyti užsirašoma  įteikiant  raštu

prašymą posėdžių sekretoriatui.

     106 straipsnis.  Kiekvienu darbotvarkės  klausimu diskusijai

skirtas laikas  paprastai padalinamas  pusiau daugumos ir mažumos

atstovams. Jeigu  daugumos ar  mažumos atstovai neišnaudoja jiems

skirto laiko, diskusija sutrumpinama.

     Žodis diskusijoje  kalbėtojams suteikiamas  pagal užsirašymo

eilę. Posėdžio  pirmininkas gali keisti šią eilę, kad diskusijoje

proporcingiau   būtų    atstovaujama   frakcijoms,    komitetams,

argumentuojama "už"  ir "prieš".  Seimo  nariai  negali  perduoti

vienas kitam pasisakymui skirto laiko.

     Kalbėtojas gali  atsisakyti pasisakyti.  Jei jis,  neįspėjęs

posėdžio pirmininko,  išeina iš posėdžių salės ir nebūna, kai jam

suteikiamas žodis, laikoma, kad jis atsisakė kalbėti.

     107 straipsnis.  Be eilės  vieną kartą  kalbėti  diskusijoje

gali Respublikos  Prezidentas,  Seimo  Pirmininkas  ir  Ministras

Pirmininkas.

     Jeigu Vyriausybės  nariai, taip pat ne mažiau kaip 1/5 Seimo

narių ar  komiteto vienas  atstovas apie savo pageidavimą kalbėti

praneša posėdžių  sekretoriatui iki  diskusijos  nutraukimo,  jie

išlaiko  teisę   pasisakyti,  net   jeigu   nutariama   diskusiją

nutraukti.

     108 straipsnis.  Kiekvienu darbotvarkės klausimu diskusijoje

Seimo nariai turi teisę kalbėti ne daugiau kaip vieną kartą.

     Išimtį sudaro klausimai, replikos, pasisakymai dėl balsavimo

motyvų ar  procedūros, prejudicialiniai,   diskusijos  nutraukimo

klausimai,  pasiūlymai  atmesti  projektą  ar  atidėti  svarstomą

klausimą. Šiais  atvejais iš  anksto  užsirašyti  nereikalaujama,

tačiau tuo pačiu darbotvarkės klausimu Seimo narys turi teisę tik

vieną kartą  klausti,  pasisakyti  ar  pasakyti  repliką,  o  dėl

balsavimo  motyvų   -  vieną  kartą  pasisakyti  prieš  kiekvieną

balsavimą. Pasisakymai  dėl  procedūros,  diskusijos  nutraukimo,

klausimo atidėjimo  ar projekto  atmetimo turi  prioritetą  prieš

nagrinėjamą klausimą.  Žodis šiais  atvejais suteikiamas tuo metu

kalbančiajam baigus  kalbėti, o  pasisakymo trukmė neturi viršyti

2 minučių.  Statute numatytais  atvejais po tokių pasisakymų gali

būti balsuojama.  Posėdžio pirmininkas  gali minėtus  pasisakymus

nutraukti, jeigu kalbama ne dėl to, dėl ko buvo suteiktas žodis.

     109  straipsnis.   Diskusija  nutraukiama   Seimui  nutarus,

išskyrus tuos  atvejus, kai  statute numatyta  kitokia diskusijos

baigimo  tvarka.   Pasiūlymas  diskusiją   nutraukti  gali   būti

pateiktas pasisakius  ne mažiau kaip 2 kalbėtojams ir be aptarimo

teikiamas balsuoti,  jeigu jį  paremia dar  bent    vienas  Seimo

narys. Prieš  tai posėdžio  pirmininkas turi  pranešti, kiek buvo

užsirašiusiųjų kalbėti ir kiek jau kalbėjo.

     Nutarus diskusiją  nutraukti, posėdžio  pirmininkas  privalo

leisti pasisakyti  pagal eilę dar vienam Seimo nariui ir visiems,

kurie dar  turi teisę kalbėti pagal šio statuto 107 straipsnį. Be

to, pranešėjas dar gali tarti baigiamąjį žodį.

     Seimas gali  iš anksto  apriboti bendrą  diskusijų kiekvienu

klausimu trukmę arba kalbėtojų skaičių. Tuomet teikimai nutraukti

diskusiją nepriimami.

     110 straipsnis.  Svarstant kiekvieną klausimą, iki balsavimo

pradžios posėdžio  pirmininko reikalavimu,  pagrindinio  komiteto

reikalavimu, taip  pat frakcijos  reikalavimu,  kurį  paremia  ne

mažiau kaip  1/3 posėdyje  dalyvaujančių  Seimo  narių,  klausimo

svarstyme daroma  neeilinė, ne  trumpesnė kaip  30 minučių  ir ne

ilgesnė  kaip  1  valandos  pertrauka  arba  klausimo  svarstymas

atidedamas  kitam   artimiausiam  posėdžiui.  Svarstant  klausimą

daryti tokias  pertraukas ar atidėti svarstymą galima iš viso tik

2 kartus.  Tame pačiame  posėdyje to  paties  klausimo  svarstyme

daroma tik viena neeilinė pertrauka.

     Jeigu svarstant  klausimą buvo  akivaizdžiai  pažeistas  šis

statutas,  komitetas,   rengęs  įstatymo   ar  kito  teisės  akto

projektą, frakcija  arba Etikos  ir procedūrų komisija turi teisę

reikalauti, kad  klausimo svarstymas būtų atidėtas, bet ne ilgiau

kaip savaitei.

     111 straipsnis.  Jeigu Seimo  nario elgesys  ar žodžiai kitų

pasisakymuose  pateikiami  iškreipti,  jis  turi  teisę  posėdžio

pirmininko prašyti  leisti pasisakyti  asmeniniu klausimu  iki  2

minučių. Jei  posėdžio pirmininkas  nesutinka, Seimo  narys  turi

teisę prašyti,  kad dėl leidimo jam pasisakyti asmeniniu klausimu

būtų balsuojama.

     Žodis asmeniniu  klausimu Seimo  nariui suteikiamas posėdžio

pabaigoje.

          17 skirsnis. Balsavimas ir balsų skaičiavimas

     112 straipsnis.  Dėl Seimo  posėdžiuose  svarstomų  klausimų

balsuojama atvirai,  pakeliant balsavimo  kortelę, išskyrus šiame

statute  numatytus atvejus.

     Seimui nutarus  arba posėdžio  pirmininko  sprendimu  vietoj

kortelių pakėlimo  galima balsuoti  elektronine balsų skaičiavimo

sistema. Pastaroji  paprastai naudojama  balsuojant  dėl  atskirų

svarstomo  klausimo  nuostatų,  atskirų  įstatymo  straipsnių  ar

teiginių,  protokolinių   nutarimų  ir   sesijos  darbo   tvarkos

klausimų. Kaip  naudotis elektronine  balsų skaičiavimo  sistema,

nustato atskira  Seimo valdybos  patvirtinta  instrukcija.  Seimo

narys, balsuodamas elektronine sistema, kartu pakelia ir ranką.

     Seimo nariai  balsuoja asmeniškai.  Balso teisė  negali būti

perduota kitiems asmenims.

     113  straipsnis.  Balsavimo  procedūros  pradžią  žodžiu,  o

įstatymo ar  kito Seimo  akto priėmimo  metu ir  plaktuko  smūgiu

skelbia posėdžio  pirmininkas. Posėdžio pirmininkas

taip  pat   turi  pranešti   Seimo  nariams,  kiek  balsų  reikia

sprendimui priimti.

     Balsavimo  metu   po  salę   nevaikščiojama.  Kol  balsavimo

procedūra   nebaigta,    jokie   klausimai   nesvarstomi,   žodis

suteikiamas tik  dėl balsavimo motyvų ir balsavimo būdo, išskyrus

laiką,  kai   skaičiuojami  vardinio   balsavimo   ar   balsavimo

biuleteniais rezultatai.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     114  straipsnis.   Lietuvos  Respublikos   įstatymai,  Seimo

nutarimai ir  kiti Seimo  sprendimai priimami  Seimo  posėdžiuose

paprasta (t.y.  daugiau kaip  pusės) posėdyje dalyvaujančių Seimo

narių balsų  dauguma, išskyrus  specialius Konstitucijos  ir  šio

statuto numatytus atvejus.

     Balsuojant dėl  protokolinių  (įrašomų  į  protokolą)  Seimo

nutarimų, atskirų  svarstomo klausimo  nuostatų, atskirų įstatymo

straipsnių ar teiginių, sesijos darbo tvarkos klausimų sprendimai

priimami balsavusiųjų  Seimo narių  dauguma, taip  pat gali  būti

priimti ir  be balsavimo  (visų pritarimu),  t.y. po  to,  kai  į

posėdžio pirmininko klausimą: "Ar yra prieštaraujančių?" - niekas

neatsako, ir jis paskelbia: "Priimta".

     Posėdžio  pirmininkas  kiekviename  posėdyje  prieš  pirmąjį

balsavimą, taip oat prieš balsavimą dėl viso įstatymo ar kito

teisės akto priėmimo turi patikrinti, kiek Seimo narių  dalyvauja.

Jeigu prieš kurį  nors balsavimą  posėdžio pirmininkas  arba kuri

nors  frakcija  nepareikalavo   patikrinti,  kiek    Seimo  narių

dalyvauja  posėdyje,  vėliau   dėl  to  abejonių  kelti  negalima.

Posėdyje   dalyvaujančių    Seimo    narių   skaičiumi   laikomas

paskutinis nustatytasis tame posėdyje.

      Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

     115 straipsnis.  Priimant  Lietuvos  Respublikos  įstatymus,

Seimo nutarimus arba kitus aktus, išskyrus personalijų klausimus,

galima balsuoti  ir  vardiniu  būdu,  jeigu  kuri  nors  frakcija

reikalauja ir  šį reikalavimą paremia ne mažiau kaip 1/3 posėdyje

dalyvaujančių  Seimo   narių.  Tokį   reikalavimą  gali  pateikti

frakcijos atstovas tik baigus svarstyti klausimą, prieš balsavimą

dėl viso projekto.

      Šiuo  atveju  iki balsavimo   pradžios   Seimo   nariams

išdalijamos  vardinio  balsavimo  kortelės,  kurias  gaudami  jie

pasirašo kortelių  išdavimo lape.  Posėdžio pirmininkas paskelbia

vardinio  balsavimo   pradžios  ir   pabaigos laiką.   Paskelbus

balsavimo  pradžią,   kiekvienas  Seimo  narys  kortelę  užpildo,

pasirašo  ir   perduoda  balsų   skaičiavimo  grupei.  Pasibaigus

balsavimo laikui,  vardinio balsavimo  kortelės  neišduodamos  ir

nepriimamos. Suskaičiavus balsus, posėdžio pirmininkas paskelbia,

kaip balsavo kiekvienas Seimo narys.

      Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

      116 straipsnis. Tik slaptai balsuojama tada, kai renkamas

Seimo  Pirmininkas,   jo  pavaduotojai   bei   Seimo   kancleris,

sprendžiamas nepasitikėjimo  Vyriausybe, Ministru  Pirmininku  ar

atskiru ministru  klausimas,  nepasitikėjimo  kuriuo  nors  Seimo

pareigūnu  arba  Seimo  paskirto  valstybės  institucijos  vadovo

atleidimo iš pareigų klausimas taip

pat balsuojama dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu;

Seimui nutarus, gali būti slaptas

balsavimas ir kitais personalijų klausimais.

     Šiuo  būdu  balsuojama  per  posėdžio  pertrauką.  Balsavimo

biuletenius antspauduoja  ir  išduoda  balsų  skaičiavimo  grupė.

Gaudami biuletenį,  Seimo  nariai  pasirašo  biuletenių  išdavimo

lape.

     Balsavimo vietoje  turi  būti  slapto  balsavimo  kabina  ir

balsadėžė.   Pastaroji    turi   būti    taip   pastatyta,    kad

balsuojantieji, eidami  prie jos, turėtų pereiti slapto balsavimo

kabiną.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     117 straipsnis.   Biuleteniais  atvirai   balsuojama, kai  į

kurias nors  pareigas  iš  didesnio  kandidatų  skaičiaus  reikia

išrinkti keletą, o slaptai balsuoti nenutarta.

     Balsuojama  ir   rezultatai  nustatomi   taip  pat  kaip  ir

balsuojant  slaptai,   išskyrus  tai,  kad  nesinaudojama  slapto

balsavimo kabinomis,  o biuleteniai  užpildomi  posėdžių  salėje.

Biuletenių pasirašyti nereikia.

     118  straipsnis.   Slapto  ar  atviro  balsavimo  biuletenių

pavyzdį prieš balsavimą patvirtina Seimas.

     Dėl kurio  nors pareigūno  atleidimo ar  nepasitikėjimo  juo

pareiškimo balsuojama  biuleteniais, kuriuose  įrašyti teiginiai:

"pasitikiu"  ir   "nepasitikiu"  arba   "atleisti iš pareigų"  ir 

"neatleisti iš pareigų". Vienu biuleteniu  gali būti  balsuojama

tik  dėl vieno pareigūno atšaukimo arba nepasitikėjimo kolegialia

institucija ar jos nariu pareiškimo arba vieno pareigūno atleidimo.

     Viename biuletenyje  abėcėlės tvarka  gali būti įrašomos tik

kandidatų į  tas  pačias    pareigas  pavardės.  Visais  atvejais

biuletenis turi turėti antraštę, kurioje aiškiai nurodyta, dėl ko

balsuojama.  Balsuojantysis  biuletenyje  išbraukia  pavardes  tų

kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam

nepriimtini.

     Negaliojančiais   pripažįstami    nepatvirtinto    pavyzdžio

ar  neantspauduoti  biuleteniai, taip  pat tie,  kuriuose palikta 

pavardžių   daugiau   negu  renkama   pareigūnų   arba   paliktas 

daugiau  kaip  vienas  pasirinkti  duotas  teiginys.   Papildomai 

įrašytos  pavardės  ar teiginiai neskaičiuojami.

     Balsavimo biuleteniais  balsų skaičiavimo protokolą pasirašo

balsų skaičiavimo grupės pirmininkas ir posėdžio pirmininkas.

     Balsavimo  biuleteniai   saugomi  Seimo  archyve  iki  Seimo

kadencijos pabaigos.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     119 straipsnis. Balsuoti gali būti pateiktas vienas teiginys

arba du  alternatyvūs teiginiai. Pirmuoju atveju balsuojama "už",

"prieš"  arba   "susilaikoma".  Antruoju  atveju  balsuojama  "už

pirmąjį teiginį" arba "už antrąjį teiginį".

     Dėl alternatyvių  teiginių  balsuojama  pagal  jų  pateikimo

svarstyti eilę.  Jeigu teiginių  yra daugiau  kaip  du,  posėdžio

pirmininkas turi  juos pagal  prasmę  sugrupuoti  taip,  kad  per

keletą balsavimų  po vieną  ar du  teiginius būtų išspręsti visi.

Daugiausia balsų  surinkęs teiginys,  jeigu yra surinkta reikiama

balsų dauguma,  yra priimtas,  priešingu atveju - jis pateikiamas

papildomai  balsuoti   dėl  sprendimo   patvirtinimo.  Jeigu   to

nepavyksta padaryti,  Seimo nariai  gali  pasiūlyti  kompromisinį

sprendimą arba klausimą atidėti.

     Savo  iniciatyva   arba   jeigu   bent   du   Seimo   nariai

pareikalauja, posėdžio  pirmininkas   teikiamą balsuoti  klausimą

padalina į du.

     120  straipsnis.  Dėl  sprendimo,  ar  atidėti,  ar  atmesti

klausimą, balsuojama pirmiau negu dėl klausimo esmės. Dėl skaičių

balsuojama jų  didėjimo tvarka.  Prireikus  posėdžio  pirmininkas

gali keisti  balsavimo  tvarką,  jeigu  neprieštarauja  pasiūlymų

teikėjai.

     121 straipsnis.  Dėl balsavimo  motyvų galima kalbėti po to,

kai posėdžio  pirmininkas paskelbia,  dėl ko  bus balsuojama,  ir

paklausia, ar yra norinčių kalbėti dėl balsavimo motyvų.

     Kai  balsuojama  dėl  viso  klausimo  ar  įstatymo  projekto

priėmimo, dėl balsavimo motyvų gali pasisakyti "už" ir "prieš" ne

daugiau kaip  po 4  Seimo narius.  Kitais atvejais  dėl balsavimo

motyvų gali pasisakyti "už" ir "prieš"  po 1 Seimo narį.

     122   straipsnis.    Kai   nenaudojama   elektroninė   balsų

skaičiavimo sistema,  balsavimą organizuoja  ir balsus skaičiuoja

balsų skaičiavimo  grupė. Ji taip pat padeda posėdžio pirmininkui

patikrinti, kiek  salėje dalyvauja Seimo narių, ir patikslinti jų

registraciją.

     Balsų skaičiavimo grupės nariai balsuoja bendrąja tvarka.

     123 straipsnis. Balsų skaičiavimo grupę pagal abėcėlę vienam

mėnesiui Seimo  kanclerio pasiūlymu  skiria Seimas. Grupės negali

sudaryti vienos frakcijos nariai. Seimo valdybos nariai, komitetų

pirmininkai,  komisijų   pirmininkai,   frakcijų   seniūnai   bei

Vyriausybės nariai  į balsų  skaičiavimo grupę  neskiriami. Balsų

skaičiavimo grupė iš savo narių išsirenka pirmininką.

     Seimas gali posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma

pareikšti nepasitikėjimą  balsų skaičiavimo  grupe ar  jos nariu.

Tada skiriama  nauja grupė  arba jos  narys. Posėdžio  pirmininko

sprendimu arba frakcijos reikalavimu, kurį paremia ne mažiau kaip

1/3 posėdyje  dalyvaujančių Seimo  narių,  gali  būti  pakartotas

balsavimas, po kurio buvo pareikštas nepasitikėjimas.

     124  straipsnis.  Balsavimo  rezultatus  paskelbia  posėdžio

pirmininkas,  remdamasis   balsų  skaičiavimo  grupės  pateiktais

duomenimis   arba   elektroninės   balsų   skaičiavimo   sistemos

rodikliais.

     125 straipsnis.  Balsavimą pakeliant  korteles ar  naudojant

elektroninę sistemą  galima vieną kartą pakartoti, kol nepradėtas

svarstyti  kitas  darbotvarkės  klausimas,  jeigu  to  reikalauja

posėdžio pirmininkas arba frakcija ir šios reikalavimą paremia ne

mažiau kaip  1/3 posėdyje  dalyvaujančių Seimo narių. Frakcija to

gali reikalauti,  jeigu nebuvo  tinkamai ir aiškiai suformuluotas

balsuoti teikiamas klausimas.

     18 skirsnis. Seimo  dokumentų įforminimas ir skelbimas

     126 straipsnis.  Seimo posėdžių  protokolus rašo  ir skelbia

Seimo  Dokumentų   skyrius,  o   pasirašo  posėdžio  pirmininkas.

Protokole išvardijami  svarstyti klausimai,  kalbėtojai,  priimti

nutarimai, balsavimų  rezultatai. Priimtų  protokolinių  nutarimų

visas tekstas  pateikiamas protokole.  Prie  protokolo  pridedama

papildoma medžiaga:  Seimo narių registracijos duomenys, vardinių

balsavimų rezultatai, Seimo narių pareiškimai ir kita.

     Protokolas išdalijamas  komitetams ir  frakcijoms ne  vėliau

kaip kitą po posėdžio  darbo dieną.

     Seimo nariai  gali pareikšti pretenzijas dėl protokolo kitos

dienos  pirmojo  Seimo  posėdžio  pabaigoje.  Jei  yra  ginčytinų

klausimų, po  trumpo praėjusio  posėdžio  pirmininko  paaiškinimo

Seimas priima sprendimą paprasta balsavusiųjų  dauguma.

     127 straipsnis.  Seimo Dokumentų  skyrius sudaro  ir skelbia

Seimo  posėdžių   stenogramas.  Jų  originalai  neredaguojami  ir

saugomi Dokumentų skyriuje. Seimo posėdžių magnetofoniniai įrašai

saugomi Dokumentų skyriuje ne trumpiau kaip 1 mėnesį.

     Seimo nariai  ir kiti  posėdyje  kalbėjusieji  asmenys  turi

teisę per 10 dienų  po Seimo  posėdžio patikrinti  suredaguotą

spaudai savo  kalbos stenogramą. Jie gali patikslinti savo kalbos

stenogramos redakciją, jeigu tai nekeičia pasakytos kalbos esmės,

patikrinę tekstą  pagal magnetofoninį  įrašą. Jeigu  per šį laiką

kalbėtojas  nepareiškia   pretenzijų  dėl   stenogramos   teksto,

laikoma, kad jis su tekstu sutinka.

     Iškilus  ginčams   bei   nesusipratimams   dėl   suredaguoto

stenogramos teksto, sprendimą priima to posėdžio pirmininkas.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     128 straipsnis.  Uždarų posėdžių  stenogramos  neskelbiamos,

jomis gali  naudotis tik  Seimo  nariai.  Seimo  kancleris  saugo

uždarų posėdžių  stenogramas ir  sudaro sąlygas  Seimo nariams su

jomis  susipažinti.   Seimo  nario   kalbą  iš   uždaro  posėdžio

stenogramos galima viešai cituoti ar komentuoti tik jam sutikus.

     129 straipsnis.  Seimo valdybos ir Seniūnų sueigos posėdžiai

protokoluojami, o  stenogramos nesudaromos. Protokole išvardijami

posėdžio  dalyviai,   svarstyti  klausimai,  kalbėtojai,  priimti

nutarimai ir balsavimų rezultatai. Protokolą pasirašo to posėdžio

pirmininkas.

     Seimo  nariai   su  šiais   protokolais  supažindinami   per

komitetus ir frakcijas.

     130 straipsnis.  Seimo  komitetai  ir  komisijos  rašo  savo

posėdžių protokolus. Komitetų ir komisijų sprendimus, išvadas bei

posėdžių protokolus pasirašo komitetų ir komisijų  pirmininkai.

     Komitetų  ir   komisijų  posėdžių   protokolai  yra   vidaus

tarnybiniai dokumentai,  kuriais gali  naudotis tik Seimo nariai.

Kiti asmenys  šiais protokolais  gali naudotis  tik  komiteto  ar

komisijos pirmininkui  sutikus. Pasibaigus kalendoriniams metams,

posėdžių protokolai  ir kiti  komitetų bei  komisijų dokumentai 1

metus saugomi  komitetuose bei komisijose, po to perduodami Seimo

archyvui.

     Visi laikinosios  komisijos dokumentai  turi  būti  perduoti

Seimo archyvui  ne vėliau  kaip per  10  dienų,  pasibaigus  šios

komisijos įgaliojimų laikui.

     131  straipsnis.   Teikiami  visuomenei  svarstyti  Lietuvos

Respublikos  įstatymų   projektai  valstybės   lėšomis  skelbiami

spaudoje. Skelbiant  projektus, turi būti nurodyti jų rengėjai ir

iniciatoriai.

     Atiduodamą  skelbti   įstatymo  projektą   turi   pasirašyti

komiteto, kuriam projektas perduotas rengti, pirmininkas ir Seimo

kancleris.

     132 straipsnis. Priimti Lietuvos Respublikos įstatymai prieš

perduodant pasirašyti  Respublikos  Prezidentui,  taip  pat  kiti

Seimo aktai  Seimo Pirmininkui vizuoti arba pasirašyti pateikiami

su projektą  rengusio komiteto  pirmininko ir  Seimo    kanclerio

vizomis, taip  pat su  posėdžio,  kuriame  aktas  buvo  priimtas,

pirmininko, jeigu tai buvo ne Seimo Pirmininkas, viza.

     Seimo  Pirmininko  vizuotas  priimtas  įstatymas  nedelsiant

perduodamas Respublikos Prezidentui pasirašyti.

     Seimo valdybos  priimtus aktus  Seimo Pirmininkas  pasirašo,

kai yra Seimo  kanclerio viza.

     Seimo    Pirmininkas,  pasirašęs  aktą,  perduoda  jį  Seimo

kancleriui paskelbti.

     133 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti Seimo

dokumentai skelbiami  ir įsigalioja  pagal įstatymą "Dėl Lietuvos

Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo

tvarkos".

     Respublikos  Prezidento   pasirašyti  Lietuvos   Respublikos

įstatymai, taip  pat  Seimo  nutarimai  išsiunčiami  Vyriausybei,

Konstituciniam   Teismui,   Aukščiausiajam   Teismui,   valstybės

kontrolieriui,  o  prireikus  -  ir  kitų  valstybės  institucijų

vadovams bei  savivaldybėms ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo

jų pasirašymo.

     134 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimas turi didįjį - 38

mm skersmens  - ir  mažąjį -  27 mm  skersmens  -  antspaudus  su

Lietuvos  valstybės   herbu.  Už  Seimo  antspaudų  naudojimą  ir

saugojimą atsako Seimo  kancleris.

     Didysis Seimo antspaudas su Lietuvos valstybės herbu dedamas

ant įstatymų,  nutarimų, kitų oficialių Seimo dokumentų, taip pat

ir   siunčiamų    užsienio   valstybių   valdžios   bei   valdymo

institucijoms, tarptautinių  sutarčių ir  kitų dokumentų, kuriuos

pasirašo Seimo  Pirmininkas.

     Mažasis Seimo antspaudas su Lietuvos valstybės herbu dedamas

ant  Seimo   Pirmininko,  jo   pavaduotojų  ir   Seimo  kanclerio

pasirašytų tarnybinių pažymėjimų ir kitų dokumentų.

     135  straipsnis.   Kalbėti  Seimo  vardu  turi  teisę  Seimo

Pirmininkas, jo  pavaduotojai ir Seimo kancleris. Taip pat Seimas

gali  įgalioti   jo  vardu  kalbėti  Seimo  paskirtus  delegacijų

tarptautinėse organizacijose  vadovus ir  Seimo  atstovą  spaudai.

     Seimo komiteto  vardu gali  kalbėti komiteto pirmininkas, jo

pavaduotojas arba įgaliotas komiteto narys.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     136 straipsnis.  Lietuvos radijas  ir televizija reguliariai

rengia reportažus  apie atvirus Seimo posėdžius. Seimui  nutarus,

atskiri posėdžiai  transliuojami per radiją ar televiziją ištisai

Lietuvos radijui  ir  televizijai  priimtinu  laiku.  Ginčytinais

atvejais, reikalaujant frakcijoms, klausimą sprendžia Seimas.

     Darbui   reikalingais    dokumentais   Seime    akredituotus

žurnalistus aprūpina Seimo informacijos ir analizės tarnybos.

    136-1 straipsnis.  Seimo atstovas spaudai organizuoja Seimo

narių spaudos  konferencijas žurnalistams.  Paprastai  ne  rečiau

kaip  2  kartus  per  savaitę  rengiamos  opozicinėms  frakcijoms

atstovaujančių Seimo narių spaudos konferencijos.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     137 straipsnis.  Oficialius  pranešimus  apie  Seimo  ar  jo

valdybos, Seniūnų  sueigos posėdžius  parengia ir  skelbia  Seimo

informacijos  ir   analizės   tarnybos,   o   pasirašo   posėdžio

pirmininkas.

     Valstybinės masinės informacijos priemonės, spausdindamos ar

transliuodamos   reportažus  apie  Seimo  posėdžius,  skelbia  ir

oficialų pranešimą apie tuos  posėdžius.

     138 straipsnis.  Komitetas po  svarbesnių posėdžių paprastai

parengia pranešimus masinės informacijos priemonėms apie komiteto

priimtus  sprendimus  ir  pateikia  juos  Seimo  informacijos  ir

analizės tarnyboms.

     Radijo ir televizijos transliacijos arba reportažai iš Seimo

valdybos,  Seniūnų   sueigos,  komitetų,   komisijų  ir  frakcijų

posėdžių daromi jų vadovams sutikus.

     139 straipsnis.  Dokumentus, skirtus  visiems Seimo nariams,

komitetams  ar   frakcijoms,  išdalija   posėdžių  sekretoriatas.

Dokumentai  turi  būti  užregistruoti  posėdžių  sekretoriate  ir

pasirašyti bent vieno Seimo nario. Įstatymų ir kitų norminių aktų

projektų pateikimo,  registracijos ir  išdalinimo tvarką  nustato

šio statuto 19  skirsnis.

     Informacinę medžiagą  apie Seimo  veiklą rengia ir prireikus

pateikia Seimo nariams informacijos ir analizės tarnybos.

                             V DALIS

                   ĮSTATYMŲ LEIDYBOS PROCEDŪRA

      19 skirsnis. Įstatymų ir kitų norminių aktų projektų

                          registravimas

     140 straipsnis.  Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Seimo

aktų projektus  ir pasiūlymus  dėl jų  leidybos Seimui  svarstyti

pateikia  institucijos   ir   asmenys,   kurie   pagal   Lietuvos

Respublikos  Konstituciją   turi  įstatymų  leidybos  iniciatyvos

teisę.  Teikiamą   projektą  ar   pasiūlymą  turi  pasirašyti  jo

iniciatoriai ar jų atstovai.

     Kartu su  įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas,

kuriame paprastai nurodoma:

     1) parengto projekto tikslai ir uždaviniai;

     2)  kaip  šiuo  metu  yra  teisiškai  reguliuojami  įstatymo

projekte aptarti klausimai;

     3) kokios  numatomos naujos  teisinio reguliavimo nuostatos,

iš  naujo   sureguliuotų  klausimų  teigiamos  savybės  ir  kokių

pozityvių  rezultatų laukiama;

     4) galimos  neigiamos priimto  įstatymo projekto pasekmės ir

kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta;

     5) įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie

šios srities  teisės  aktai  tebegalioja  (pateikiamas  šių  aktų

sąrašas) ir  kokius galiojančius teisės aktus būtina  pakeisti ar

panaikinti,  priėmus teikiamą  projektą;

     6) jeigu  įstatymui įgyvendinti  reikia poįstatyminių aktų -

kas ir  kada  juos  turėtų    parengti,  šių  poįstatyminių  aktų

metmenys;

     7)  įstatymo   projekto  rengimo   metu  gauti   specialistų

vertinimai ir išvados;

     8) įstatymo projekto  autorius ar autorių grupė;

     9) reikšminiai  įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam

projektui įtraukti  į kompiuterinę paieškos sistemą;

     10)  kiti   autorių  nuomone   reikalingi   pagrindimai   ir

paaiškinimai.

     Jeigu  įstatymo   projekto  iniciatoriai   negali   pateikti

aiškinamojo rašto, jie gali kreiptis į Seimo kanclerį, prašydami,

kad tokį  raštą padėtų parengti Seimo Juridinis skyrius arba būtų

leista  pateikti projektą be aiškinamojo rašto.

     Kartu su įstatymo projektu pageidautina pateikti šio įstatymo

projekto  kriminologinės  ekspertizės išvadą, kokią įtaką įstatymo

priėmimas  gali  daryti  kriminogeninei situacijai. Kriminologinės

ekspertizės išvados  parengimą  projekto  iniciatorių  reikalavimu 

organizuoja Teisingumo ministerija.

     Prireikus kartu  su  įstatymo  projektu pateikiamas įstatymo

ar nutarimo projektas dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos.

     Šio skirsnio  reikalavimai,  išskyrus  dėl aiškinamojo rašto,

taikomi visiems  įstatymų ir  kitų Seimo norminių  aktų projektams

(toliau šiame  skirsnyje jie  visi  vadinami įstatymų projektais),

išskyrus specialius šio statuto numatytus atvejus.

      Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

     141  straipsnis.   Visi  teikiami   įstatymų  projektai   ir

pasiūlymai  registruojami   Seimo  posėdžių   sekretoriato  gautų

įstatymų projektų ir pasiūlymų rejestre. Registruojant užpildomas

standartinis projekto  titulinis lapas  ir formuliaras,  nurodomi

visi projekto  rengėjai ir  iniciatoriai  bei  visi  jų  pateikti

dokumentai.  Projektas   indeksuojamas  pagal  įstatymų  leidybos

sričių klasifikatorių.

     Projektą   svarstant    ir   toliau    rengiant,    posėdžių

sekretoriatui pateikiamos  ir jo  užregistruojamos  visos  naujos

projekto redakcijos,  pateiktos išvados,  pataisos bei papildymai

ir   pažymima, kas jas pateikė. Visa tai įforminama kaip įstatymo

projekto lydraštis  ir išdalinama  kartu su  pačiu  projektu  bei

aiškinamuoju raštu.

     Dėl užregistruoto  įstatymo projekto  Juridinis  skyrius  ne

vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo gavimo datos parengia išvadas,

ar tas  projektas neprieštarauja  galiojantiems įstatymams  ir ar

jis  atitinka   juridinės  technikos  taisykles.  Jeigu  projekto

apimtis didelė,  Seimo kancleris  turi teisę šį terminą pratęsti.

Užregistruotas  įstatymo  projektas  kartu  su  šiomis  išvadomis

perduodamas Seimo  kancleriui.

     Įstatymo projektą  kartu su aiškinamuoju raštu bei Juridinio

skyriaus išvadomis  Seimo   kancleris ne  vėliau kaip per 3 darbo

dienas perduoda  komitetams, frakcijoms, Vyriausybei, Respublikos

Prezidento  kanceliarijai,   o  prireikus   -   ir   atitinkamoms

savivaldybėms. Apie  projektą taip  pat pranešama  Seimo  nariams

specialiame biuletenyje.

     142 straipsnis.  Jeigu įstatymo projektas pateiktas kartu su

Konstitucijos pataisomis,  abu projektai  gali  būti  nagrinėjami

kartu, bet  pirma balsuojama dėl Konstitucijos pataisų, laikantis

jos  keitimo   procedūros.  Taip  pat  kartu  svarstomi  įstatymų

projektai dėl  kitų įstatymų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo,

kurie yra būtini priėmus siūlomą įstatymo projektą.

     Jeigu  yra   gauti  keli  alternatyvūs  to  paties  įstatymo

projektai,  iki   svarstymo  Seimo   posėdyje  ir   jo  metu  jie

nagrinėjami kartu ir pasirenkamas vienas iš jų.

     143    straipsnis.  Prireikus  Seimo  valdyba  gali  pavesti

komitetams  arba   pasiūlyti  Vyriausybei   išnagrinėti  įstatymo

projektą ir   parengti  savo išvadas. Seimo valdyba taip pat gali

sudaryti Seimo  narių, valstybės institucijų atstovų, ekspertų ar

mokslininkų parengiamąją  darbo  grupę,  kuri  įstatymo  projektą

parengtų svarstyti Seime.

     144  straipsnis.   Komitetas,  kuriam   įstatymo   projektas

perduotas išnagrinėti ir kuris turi pateikti išvadas, nustato:

     1)  ar   projektas   neprieštarauja   Lietuvos   Respublikos

Konstitucijai, kitiems  įstatymams, o  jeigu  prieštarauja  -  ar

komitetas pritaria Konstitucijos ir kitų  įstatymų keitimui;

     2) kiek  valstybės biudžeto  lėšų apytiksliai reikia  tokiam

įstatymui įgyvendinti;

     3) kiek   toks projektas tikslingas politiniu, ekonominiu ir

socialiniu požiūriais;

     4) ar  projekto koncepcija  atitinka patvirtintą Vyriausybės

programą;

     5)  ar   projektas  neprieštarauja  tarptautiniams  Lietuvos

Respublikos įsipareigojimams;

     6) ar  projektas nėra analogiškas kitiems per pastaruosius 6

mėnesius atmestiems projektams;

     7) ar  projektas atitinka  teisinio reguliavimo dalykiškumo,

konkretumo  ir  išbaigtumo  kriterijus,  ar  priimtinas  teisinės

kultūros bei juridinės technikos požiūriais.

     145  straipsnis.   Komitetas,  kuriam   įstatymo   projektas

perduotas išnagrinėti  ir kuris  turi pateikti  išvadas, pateikia

raštu vertinimus  pagal šio  skirsnio 144  straipsnyje  nurodytus

kriterijus. Nepritarimas turi būti motyvuotas.

     Pritarimas gali  būti reiškiamas trejopai: be jokių pastabų,

su tam tikromis pastabomis, su sąlyga, kad projekte bus padarytos

tam  tikros   pataisos.  Pastaruoju  atveju  gali  būti  siūlomos

konkrečios suformuluotos pataisos.

     Seimo sesijos metu išvadas komitetai turi parengti ne vėliau

kaip per 10 dienų. Apie išvadas pranešama projekto iniciatoriams.

     Papildomai įstatymo  projektą nagrinėjantis  komitetas  savo

nuomonę  gali   pareikšti  ir   pagrindinio   įstatymo   projektą

nagrinėjančio komiteto posėdyje, delegavęs į jį savo atstovą.

     146 straipsnis.  Seimo kancleris  neteikia  svarstyti  Seime

įstatymų projektų,  jeigu Seimo  Valstybės  ir  teisės  komitetas

padaro  išvadą,   kad  jie   prieštarauja  Lietuvos   Respublikos

Konstitucijai, ir  nėra nustatyta  tvarka pateikto  Konstitucijos

pataisų projekto.  Jeigu pateiktąjį  ar kitą  analogiško  turinio

įstatymo  projektą   per  pastaruosius  6  mėnesius  Seimas  buvo

atmetęs,  toks   projektas  taip   pat  nepriimamas  pakartotinai

svarstyti.

     Įstatymų projektai,  pateikti subjektų,  neturinčių įstatymų

leidybos  iniciatyvos   teisės,  užregistruojami,  bet  svarstyti

neperduodami, tačiau su jais supažindinami atitinkami komitetai.

     Visais šiais  atvejais, suderinus  su  atitinkamu  komitetu,

projektas  su     Seimo  kanclerio  viza  grąžinamas  į  posėdžių

sekretoriatą,  kur  įrašomas  į  atmestų  įstatymų  projektų  bei

pasiūlymų rejestrą  ir perduodamas  į archyvą. Apie tai turi būti

paskelbta Seimo posėdyje ir pranešta pateikėjui.

     147 straipsnis. Įstatymo projekto iniciatoriai iki svarstymo

Seimo posėdyje  turi teisę  projektą atšaukti.  Apie šį sprendimą

jie iš  karto raštu  praneša Seimo  kancleriui, o  šis -  Seimui.

Tokiu  atveju  pagrindiniame  komitete  ir  Juridiniame  skyriuje

paliekama įstatymo projekto kopija.

     Tačiau  jeigu  iniciatorių  atšauktą  įstatymo  projektą  ne

vėliau kaip  kitą dieną  oficialiai  paremia  ir  pateikia  kitas

įstatymų leidybos  iniciatyvos teisę  turintis  subjektas,  tokio

projekto  svarstymo   procedūra  tęsiama   toliau.  Ši   nuostata

netaikoma  įstatymų   projektams,  kuriuos   teikia   Respublikos

Prezidentas arba Vyriausybė.

 20 skirsnis. Įstatymų ir kitų norminių aktų projektų pateikimas

                         Seimo posėdyje

     148  straipsnis.  Įstatymo ar kito norminio akto projektą 

Seimo  posėdyje pateikia projekto iniciatorius ar jo atstovas, trumpai    

(iki 10 minučių)  apibūdindamas  projektą ir atsakydamas į Seimo narių

klausimus (iki 10 minučių). Po  to  posėdžio  pirmininkas  supažindina 

su  Juridinio  skyriaus,  taip  pat,  jeigu  gautos, su Seimo komitetų

ar Vyriausybės išvadomis ir teikia pasiūlymus balsuoti.

     Dėl pateikto įstatymo ar kito norminio akto projekto Seimas priima

priima vieną iš šių spendimų:

     1) pradėti projekto svarstymo procedūrą;

     2) atidėti projekto pateikimo procedūrą ir nurodyti iniciatoriams,

kokius veiksmus jie privalo atlikti iki pakartotinio projekto pateikimo

Seime;

     3) atmesti projektą nurodant motyvus.

     Priėmus projektą svarstyti Seime, jis įrašomas į sesijos darbų programą.

     Jeigu Seimas  nutaria pradėti  svarstymo  procedūrą,  tuomet

gali būti  sprendžiama, ar  taikyti skubos,  ar ypatingos  skubos

svarstymo tvarką.

      Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

     149 straipsnis.  Visi sprendimai įstatymo projekto pateikimo

ir svarstymo  Seimo posėdyje  metu priimami paprasta balsavusiųjų

dauguma, išskyrus  sprendimus atmesti  projektą, ar  paskelbti jį

visuomenei svarstyti, kurie priimami, jeigu juos priėmusi dauguma

ne mažesnė  kaip 1/4 visų Seimo narių.

     Skubos  ir   ypatingos  skubos  svarstymo  tvarkos  taikymas

nustatytas šio statuto 24  skirsnyje.

     150 straipsnis.  Pradėti svarstymo  procedūrą galima  tik tų

projektų, kurie  įrašyti  į  sesijos  darbų  programą.  Svarstymo

procedūra  susideda  iš  šių  stadijų:  svarstymas  pagrindiniame

komitete, svarstymas Seimo posėdyje ir  priėmimas.

     Nutaręs  pradėti   įstatymo  projekto  svarstymo  procedūrą,

Seimas tame pačiame posėdyje turi paskirti preliminarią svarstymo

Seimo posėdyje  datą (ne  anksčiau kaip  po savaitės ir ne vėliau

kaip iki  sesijos pabaigos), pagrindinį komitetą projektui toliau

nagrinėti arba tobulinti.

     Taip  pat   šiame  posėdyje  gali  būti  priimtas  nutarimas

paskelbti įstatymo projektą visuomenei svarstyti.

     151 straipsnis.   Jeigu  įstatymui  įgyvendinti reikės  lėšų,

susijusių  su  valstybės  biudžeto  koregavimu  toliau  svarstant 

projektą,  turi  būti  pateikti

projekto iniciatorių  pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto

ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     152  straipsnis.   Jeigu  yra  sudaryta  iniciatyvinė  grupė

referendumui  dėl   įstatymo  nuostatų   paskelbti,  po  to,  kai

patvirtinama,  jog   yra  surinktas  reikiamas  parašų  skaičius,

sesijos  metu   šis  klausimas   svarstomas  artimiausiame  Seimo

posėdyje.  Jame   kviečiami  dalyvauti   referendumo  iniciatorių

atstovai.

     Seimas gali konstatuoti, kad referendumui teikiamas įstatymo

nuostatų projektas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

      Pakeitimai:

      2.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

21 skirsnis. Įstatymo projekto svarstymas

pagrindiniame komitete

     153 straipsnis.  Komitetas, Seimo paskirtas kaip pagrindinis

nagrinėti įstatymo  projektui, kurio svarstymo procedūra pradėta,

ne  vėliau  kaip  per  savaitę  turi  savo  posėdyje  apsvarstyti

pasirengimą projektą  nagrinėti komitete.  Tam turi būti paskirti

atsakingi komiteto  nariai, ekspertai,  gali būti  paprašyta kitų

komitetų ar  valstybės institucijų papildomų išvadų, priimti kiti

parengiamieji  sprendimai.   Jeigu  komitetui   pavesta  projektą

tobulinti,  tam  gali  būti  sudaryta  darbo  grupė.  Pasirengimo

svarstyti projektą  klausimus prireikus komitetas gali aptarti ir

kituose posėdžiuose.

     154  straipsnis.   Pagrindinis     komitetas  turi  projektą

išsiuntinėti suinteresuotoms valstybės institucijoms, o prireikus

- ir  visuomeninėms  organizacijoms,  kad  šios  galėtų  atsiųsti

vertinimus.

     Visą dėl  įstatymo  projekto  gautą  medžiagą  įvertina  bei

apibendrina  pagrindinis     komitetas.   Jeigu  Seime  nuspręsta

svarstyti  iniciatorių   pateiktą  projekto  tekstą,  pagrindinis

komitetas turi  teisę svarstymui  Seimo posėdyje pateikti ir savo

variantą.

     Jeigu įstatymo  projektas paskelbtas  visuomenei  svarstyti,

gauti pasiūlymai perduodami pagrindiniam   komitetui.

     155 straipsnis. Ne vėliau kaip likus  3  darbo  dienoms  iki 

svarstymo   Seimo   posėdyje   įstatymo   projektas   turi   būti

apsvarstytas pagrindiniame  komitete. Apie  tokio svarstymo laiką

ir vietą turi būti viešai pranešta.

     Į  svarstymą   pagrindiniame  komitete   kviečiami  projekto

iniciatorių ir  išvadas rengiančių  komitetų atstovai, ekspertai.

Komiteto posėdyje jiems turi būti suteiktas žodis.

     Į posėdį gali būti pakviesti ir kitų suinteresuotų valstybės

institucijų bei  visuomeninių organizacijų  atstovai. Jiems, taip

pat posėdyje  dalyvaujantiems  kitų  komitetų  nariams,  posėdžio

pirmininkui sutikus, gali būti suteiktas žodis.

     Jeigu pagrindinis  komitetas  per  nustatytą  laiką  nespėja

išnagrinėti įstatymo  projekto, dėl  termino pratęsimo  jis  turi

kreiptis į Seimo Pirmininką.

      Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

     156 straipsnis.  Svarstymo pagrindiniame  komitete metu turi

būti  priimtas  vienas  iš  šių    sprendimų,  kuris  pateikiamas

projekto svarstymui Seimo posėdyje:

     1) pritarti iniciatorių pateiktam arba komiteto patobulintam

įstatymo projektui;

     2) pritarti vienam iš alternatyvių projektų;

     3) pritarti projektui su išlygomis;

     4) paskelbti projektą visuomenei svarstyti;

     5) grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti;

     6) projektą atmesti.

     Po svarstymo  pagrindiniame komitete  iniciatorių  pateiktas

arba  komiteto   patobulintas  projektas   perduodamas  Dokumentų

skyriui  suredaguoti. Suredaguotas projekto  tekstas derinamas  su

jo  iniciatorių bei komitetų atstovais.

     Suredaguotas projekto  tekstas turi  būti  išdalintas  Seimo

nariams ir  įteiktas Vyriausybei  ne vėliau  kaip prieš  2  darbo

dienas iki  svarstymo Seimo posėdyje. Papildomi duomenys kartu su

lydraščiu Seimo  nariams išdalinami  ne vėliau kaip prieš 1 darbo

dieną iki šio svarstymo.

     Apie pagrindinio komiteto pranešėją turi būti pranešta Seimo

Kancleriui ne  vėliau kaip  prieš 1  darbo dieną  iki  įstatymo

projekto svarstymo Seimo posėdyje.

     Svarstymo pagrindinio komiteto posėdyje metu pagal galimybes

daromas įrašas, o pasisakymai protokoluojami.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

    22 skirsnis. Įstatymo projekto svarstymas Seimo  posėdyje

     157 straipsnis.  Svarstymo Seimo  posėdyje  metu  aptariamas

įstatymo projekto  tikslingumas, koncepcija, pagrindinės projekto

nuostatos  ir   principai,  taip  pat  pateikiamos  visos  gautos

pataisos  ir   papildymai.  Seimo   posėdyje  įstatymo  projektas

svarstomas tokia tvarka:

     1)  pagrindinio  įstatymo  projektą  nagrinėjančio  komiteto

pranešimas;

     2) balsavimas,  jeigu pagrindinis  komitetas siūlo  projektą

grąžinti jo iniciatoriams arba atmesti;

     3) alternatyvių  projektų, jeigu jų yra, iniciatorių atstovų

pranešimai;

     4) kitų komitetų papildomi pranešimai;

     5) bendroji  diskusija įstatymo projekto esminėms nuostatoms

aptarti -  Vyriausybės, kitų  komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo

narių pasisakymai;

     6) specialioji  diskusija   projekto struktūrai,  atskiriems

skyriams,  skirsniams   ir  straipsniams   aptarti.  Jeigu   nėra

pasiūlymų  rengti   specialiąją  diskusiją,   Seimas   gali   jos

atsisakyti arba rengti kartu su bendrąja;

     7)  baigiamasis   pagrindinio  pranešėjo   ir   alternatyvių

projektų iniciatorių atstovų žodis.

     Seimo  posėdžio   darbotvarkėje  bendrajai  ir  specialiajai

diskusijai skirtas  laikas dalinamas  pusiau daugumos  ir mažumos

atstovams. Jeigu  Seimo daugumos  arba mažumos  atstovai iki galo

neišnaudoja savo  diskusijų laiko,  diskusija užbaigiama anksčiau

numatyto laiko.

     158 straipsnis. Po svarstymo Seimas  nusprendžia, ar:

     1) pritarti iniciatorių parengtam arba komiteto patobulintam

projektui, arba  vienam  iš  alternatyvių  projektų  ir  paskirti

įstatymo priėmimo  datą ne  anksčiau kaip  po 2  darbo dienų. Jei

reikia,  pagrindiniam   komitetui  pavedama   pagal   diskusijoje

išsakytas pastabas  padaryti būtinas pataisas ir papildymus;

     2) paskelbti projektą visuomenei svarstyti. Tuomet procedūra

kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete. To paties įstatymo

projektas du kartus visuomenei svarstyti paprastai neskelbiamas;

     3) grąžinti  projektą  pagrindiniam  komitetui  patobulinti.

Šiuo  atveju  procedūra  kartojama  nuo  svarstymo  pagrindiniame

komitete. Toks  sprendimas svarstant  projektą gali būti priimtas

tik vieną kartą;

     4) padaryti  projekto svarstymo  pertrauką, jeigu  svarstyti

nebaigiama tame  pačiame posėdyje arba jeigu paaiškėja, kad Seimo

nariams reikia  papildomos informacijos  įstatymui priimti,  arba

šio statuto  110 straipsnyje nustatyta tvarka;

     5) grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Šiuo

atveju įstatymo projekto svarstymo procedūra kartojama nuo pateikimo

Seimo posėdyje;

     6) atmesti projektą arba pavesti parengti naują.

     Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

23  skirsnis. Įstatymo projekto priėmimas

Seimo  posėdyje

     159 straipsnis.  Jeigu komitetas  Seimui priimti pateikia iš

naujo  suredaguotą  projektą,  jis  turi  būti  išdalintas  Seimo

nariams ir  įteiktas Vyriausybei  ne vėliau  kaip prieš  2  darbo

dienas iki posėdžio.

     Jei projekte yra esminių pataisų ir papildymų, dėl jų būtina

papildoma  kriminologinė   ekspertizė,  numatyta  140  straipsnio

ketvirtojoje dalyje.

     Visas siūlomas  įstatymo projekto  pataisas, papildymus  bei

išbraukimus Seimo  nariai, frakcijos,  komitetai ir Vyriausybė su

savo parašais  turi įteikti posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip

prieš  24   valandas  iki  posėdžio,  kuriame  numatyta  įstatymą

priimti,   pradžios.    Posėdžių   sekretoriatas   jas   perduoda

pagrindiniam  įstatymą  nagrinėjančiam  komitetui,  padaugina  ir

išdalina visiems Seimo nariams.

     Pataisa  ar  papildymas  turi  būti  tinkamai  suformuluoti,

atitikti  projekto  esmę.

       Priėmimo metu  naujos pataisos,  papildymai  ar  išbraukimai

nepriimami, išskyrus redakcines pataisas, kurios nesvarstomos  ir

dėl  jų   nebalsuojama,  o  tik  raštu  pateikiamos  pagrindiniam

įstatymo projektą nagrinėjusiam  komitetui.

      Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

     160 straipsnis.  Priėmimo metu  pranešėjas  trumpai  praneša

apie komiteto  padarytus pakeitimus,  aptaria  gautus  papildomus

pasiūlymus ir pataisas, nurodydamas jų pateikėjus.

     Po to balsuojama dėl atskirų įstatymo projekto dalių. Jeigu

Seimas nenutaria kitaip, projekto skyriai, skirsniai ir straipsniai

priimami iš eilės. Straipsnius,  kurie lemia  projekto principus

ir struktūrą, posėdžio pirmininkas gali pateikti balsuoti pirmiau

  už  kitus. Tuos straipsnius,  dėl kurių nėra jokių pasiūlymų,

galima priimti be balsavimo,  jeigu tam  neprieštarauja nė  vienas

Seimo  narys. Kitais atvejais  balsuojama dėl  kiekvieno straipsnio, 

skirsnio, skyriaus.

     Priėmimo metu  leidžiama kalbėti  tik  pateiktų  pataisų  ir

papildymų autoriams  (iki 2  minučių  dėl  kiekvieno  pasiūlymo),

pranešėjui ir dėl balsavimo motyvų, o pranešėjas neklausinėjamas.

Pasisakęs dėl  pataisos ar papildymo jų autorius nebegali kalbėti

dėl balsavimo motyvų.

     Kol visas įstatymo projektas nepriimtas, Seimo nariai gali

kalbėti tik dėl balsavimo motyvų ir dėl balsavimo būdo. Visais

kitais klausimais posėdžio pirmininkas suteikia žodį tik priėmus

visą projektą.

      Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

     161 straipsnis.  Atskiras įstatymo straipsnis svarstomas bei

priimamas tokia tvarka:

     1) pranešėjas  paskelbia raštu  gautus pasiūlymus - pakeisti

visą  straipsnį,   pakeisti  kai  kuriuos  straipsnio  teiginius,

papildyti straipsnį,  išbraukti kai kuriuos straipsnio teiginius;

taip pat  kiekvieną  iš  jų  gali  trumpai  pakomentuoti  (iki  2

minučių);

     2) balsuojant  pasirenkami alternatyvūs  pasiūlymai. Kai dėl

to   paties straipsnio  yra keletas  pasiūlymų, balsuojama  pagal

šio straipsnio  1 punkte  nurodytų pasiūlymų  eilę, o  nurodytoje

eilėje - pagal pasiūlymų pateikimo tvarką. Dėl pataisos papildymų

ar  pataisymų  balsuojama  anksčiau  negu  dėl  pačios  pataisos.

Pasiūlymus, prieštaraujančius  anksčiau  priimtiesiems,  posėdžio

pirmininkas atmeta  be balsavimo.  Kai pranešėjas  paskelbia, kad

pagrindinis komitetas priima pasiūlymą, dėl jo galima nebalsuoti,

jeigu  nėra   prieštaraujančių  Seimo   narių.  Pateikėjas  prieš

balsavimą gali pasiūlymą atšaukti;

     3) balsuojama dėl viso straipsnio.

     Pateikti papildomi  įstatymo projekto  straipsniai svarstomi

bei priimami  tokia pat  tvarka kaip  visi kiti įstatymo projekto

straipsniai.

     162 straipsnis. Pranešėjui reikalaujant, jeigu jis mano, kad

priimtiems pasiūlymams  suderinti reikia  dar  vieno  pagrindinio

komiteto posėdžio,  po balsavimo  dėl visų  straipsnių gali  būti

padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios

Seimo  posėdžių   dienos.  Po   pertraukos  apsvarstomi  komiteto

padaryti pakeitimai  ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau

priimtų straipsnių  esmei, ir  dėl jų  balsuojama. Šio  svarstymo

metu kiti siūlymai dėl pakeitimų ir papildymų nepriimami.

     Jeigu balsavimo  metu nebuvo  priimti įstatymo  principus ir

struktūrą lemiantys  straipsniai, taip  pat atskiri  skirsniai ar

skyriai, pranešėjas iki balsavimo dėl viso įstatymo projekto gali

pasiūlyti atidėti  projektą taisyti.  Jeigu Seimas  šį  pasiūlymą

priima,  procedūra  kartojama  nuo  įstatymo  projekto  svarstymo

pagrindiniame komitete.  Šia galimybe svarstant įstatymo projektą

galima pasinaudoti tik vieną kartą.

     Jeigu  įstatymo   priėmimo  metu,  balsuojant  dėl  mokesčių

įstatymo projekto straipsnių arba kitų įstatymų straipsnių, kurie

reglamentuoja mokesčius  arba dėl  kurių gali  žymiai  pasikeisti

valstybės pajamos,  Vyriausybės narys, Vyriausybės atstovas Seime

arba Vyriausybės  vadovo  ar  nario  specialiai  įgaliotas  asmuo

pareikalauja, daroma įstatymo priėmimo pertrauka iki artimiausios

posėdžių dienos.

     Tęsiant  įstatymo  priėmimą,  kartojama  paskutiniojo  prieš

pertrauką straipsnio priėmimo procedūra.

     163 straipsnis.  Įstatymo  priėmimo  metu  siūlymai  atmesti

projektą nepriimami.  Jis gali  būti  atmestas  tik  tada,  jeigu

negauna reikiamo balsų skaičiaus.

     Apsvarsčius visus  įstatymo straipsnius,  balsuojama už visą

įstatymo  projektą.  Jeigu  įstatymas  nepriimamas,  Seimas  gali

pavesti  projekto   iniciatoriams  arba   pagrindiniam  komitetui

parengti naują projektą.

     Jeigu reikia, įstatymo priėmimo metu svarstomas ir priimamas

nutarimas dėl  įstatymo įgyvendinimo, taip pat įstatymai dėl kitų

įstatymų  ar  jų  straipsnių,  susijusių  su  priimamu  įstatymu,

pakeitimo, papildymo ar panaikinimo.

     164  straipsnis.   Kol  Respublikos  Prezidentas  nepasirašė

įstatymo, Seimo  Pirmininkas, komitetas  ar ne  mažiau  kaip  1/5

Seimo narių gali motyvuotu raštu kreiptis į Seimą dėl, jų manymu,

padarytų priimant  tą įstatymą  Seimo statuto  pažeidimų. Jei yra

gautas toks  kreipimasis, Etikos  ir procedūrų komisija ne vėliau

kaip  per   5  darbo  dienas  turi  pateikti  Seimui  išvadas  ir

pasiūlymus. Kol  Etikos ir  procedūrų  komisija  nepateikė  tokių

išvadų,  Seimo   Pirmininkas   neperduoda   įstatymo   pasirašyti

Respublikos Prezidentui.

     Jei Etikos  ir  procedūrų  komisija  konstatuoja,  jog  buvo

šiurkščiai  pažeista     įstatymų  leidybos  procedūra  ar  kitos

svarbios šio  statuto nuostatos  ir  tai  lėmė  Seimo  sprendimą,

Seimas balsuoja,  ar  pripažinti  netekusiu  galios,  ar  palikti

galioti ginčijamą įstatymą.

     Jeigu  Seimas  šiuo  atveju  pripažįsta  ginčijamą  įstatymą

netekusiu galios, jo projekto svarstymas paprastai kartojamas nuo

tos stadijos, kai buvo padarytas pažeidimas.

     165 straipsnis.  Jeigu įstatymo  projektas ar pasiūlymas dėl

įstatymo leidimo  bet kurioje  svarstymo stadijoje atmetamas, jis

vėl gali būti siūlomas ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo projekto

atmetimo dienos.

       24 skirsnis. Įstatymo projekto svarstymas skubos ir

                     ypatingos skubos tvarka

     166 straipsnis.  Skubos tvarka  svarstomi Seimo  nutarimų, o

jei taip nusprendžia Seimas, ir įstatymų projektai.

     Siūlyti šią  svarstymo tvarką  motyvuotu teikimu  turi teisę

Respublikos  Prezidentas,   Seimo  Pirmininkas,   Seimo  valdyba,

pagrindinis   komitetas,  frakcija  arba  Vyriausybė.  Sprendimas

svarstyti įstatymo  projektą skubos  tvarka gali  būti  priimamas

projekto  pateikimo  arba svarstymo metu  balsavusiųjų  dauguma, 

jeigu  ji  yra didesnė negu 1/5 visų Seimo narių.

      Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

     167  straipsnis.  Jei  taikoma  skubos  tvarka,  trumpinamas

laikas tarp  projekto svarstymo  stadijų: svarstymo pagrindiniame

komitete, svarstymo  Seimo posėdyje,  priėmimo. Šie  laiko tarpai

turi būti  ne trumpesni  kaip 1  darbo diena ir ne ilgesni kaip 3

darbo dienos. Konkrečius terminus nustato Seimas kiekvienu atveju

atskirai, tačiau visuomet svarstomas projektas Seimo nariams turi

būti išdalintas  ne vėliau kaip prieš dieną iki posėdžio, kuriame

jis bus svarstomas ar priimamas.

     168 straipsnis.  Respublikos  Prezidento,  Seimo  Pirmininko

arba Vyriausybės  pasiūlymu įstatymų  ir Seimo nutarimų projektai

gali būti  svarstomi ypatingos  skubos tvarka. Sprendimas taikyti

šią tvarką  priimamas posėdyje  dalyvaujančių Seimo  narių  balsų

dauguma, jeigu ji didesnė negu 1/4 visų Seimo narių.

     Pagal šią  tvarką po  pateikimo, jeigu  projektas išdalintas

Seimo nariams  ir įvykdyti  šio statuto 19 skirsnio reikalavimai,

iš karto  gali būti  pradėta priėmimo  procedūra, o  statuto  159

straipsnio pirmosios, antrosios ir trečiosios dalių reikalavimai

netaikomi, tačiau visos  pataisos turi  būti pateiktos  raštu ne

vėliau kaip likus 2 valandoms iki priėmimo procedūros pradžios.

     Sprendimas taikyti ypatingos skubos tvarką gali būti priimtas

projekto pateikimo ir svarstymo Seimo posėdyje metu.

      Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

          25 skirsnis. Respublikos Prezidento grąžinto

               įstatymo svarstymas Seimo  posėdyje

     169 straipsnis.  Jeigu  pagal  Konstitucijos  71  straipsnio

pirmąją  dalį  Respublikos  Prezidentas  Seimo  priimtą  įstatymą

grąžina Seimui  pakartotinai svarstyti,  Seimo Pirmininkas   apie

tai praneša Seimui artimiausiame posėdyje.

     Ne vėliau kaip kitą posėdžių dieną Seimas  balsavimu  turi 

nuspręsti, ar svarstyti  grąžintą įstatymą iš  naujo, ar  laikyti 

įstatymą nepriimtu. Pastaruoju atveju Seimas gali pavesti vienam

iš  komitetų  parengti  naują įstatymo projektą  arba sudaryti tam

darbo grupę. Prieš balsavimą galima pasisakyti tik dėl balsavimo

motyvų.

      Jeigu nusprendžiama grąžintą įstatymą  svarstyti iš naujo,

tame  pačiame  posėdyje  Seimas  turi  paskirti  svarstymo  Seimo

posėdyje datą.  Šis svarstymas  turi įvykti  ne  vėliau  kaip  po

savaitės.

      Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

      170 straipsnis. Grąžinto įstatymo svarstymas Seimo posėdyje

rengiamas pagal šio statuto V dalies reikalavimus.

     Po  svarstymo   tame  pačiame   Seimo   posėdyje   rengiamas

pakartotinai Seimo apsvarstyto įstatymo priėmimas.

      Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

     171 straipsnis.  Grąžinto įstatymo  priėmimo metu pirmiausia

balsuojama, ar  priimti visą  įstatymą be  pakeitimų, ar  priimti

visas Respublikos Prezidento teikiamas pataisas ir papildymus.

     Pakartotinai Seimo  apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu,

jeigu už  įstatymą balsavo  daugiau kaip  pusė, o už konstitucinį

įstatymą - ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.

     Jei  svarstymo   metu  Seimas   priima   visas   Respublikos

Prezidento  teikiamas   pataisas  ir   papildymus,   pakartotinai

apsvarstytas įstatymas  laikomas priimtu,  jeigu  už  jį  balsavo

dauguma Seimo  narių, dalyvaujančių  posėdyje, o  už konstitucinį

įstatymą - daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

   26 skirsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimas ir

           konstitucinių įstatymų projektų svarstymas

     172  straipsnis. Konstituciniais įstatymais laikomi:

     1) Konstitucijos  150 straipsnyje  nurodyti įstatymai,  taip

pat Konstitucijos  pataisos.  Jų  svarstymo  ir  priėmimo  tvarką

nustato Konstitucijos XIV skirsnis ir šis Seimo statuto skirsnis;

     2) tiesiogiai  Konstitucijoje įvardinti  įstatymai  ir  kiti

konstitucines   normas   sukonkretinantys   įstatymai,   nurodyti

įstatyme dėl  konstitucinių  įstatymų  sąrašo.  Jų  svarstymo  ir

priėmimo  tvarką  nustato  Konstitucijos  69  straipsnis  ir  šis

statuto skirsnis.

     Konstitucinių įstatymų  sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma

nustato Seimas.  Taip pat  į šį  sąrašą gali  būti įrašyti ir jau

priimti įstatymai, jeigu Seimas padarys išvadą, kad jie tokie yra

pagal savo turinį bei svarbą.

     173 straipsnis. Įstatymo dėl Konstitucijos keitimo projektas

Seime pradedamas svarstyti tik tais atvejais, kai projektą teikia

ne mažesnė  kaip 1/4  visų Seimo  narių grupė arba ne mažiau kaip

300 tūkstančių  rinkėjų, savo  valią  patvirtinusių  parašais  po

siūlomos  pataisos   tekstu,  išskyrus  Konstitucijoje  numatytus

atvejus, kai ji gali būti keičiama tik referendumu.

     Nepaprastosios padėties  ar karo  padėties metu Konstitucija

negali būti taisoma.

     174 straipsnis. Konstitucinių įstatymų projektai registruojami,

pateikiami, svarstomi ir  priimami šio  statuto 19-25  skirsniuose 

nustatyta tvarka, jeigu kitaip nenumatyta šiame skirsnyje.

Šie projektai negalibūti  svarstomi  skubos  ar  ypatingos  skubos

tvarka.

     Prieš pradedant  svarstyti tokį projektą Seimo posėdyje, jis

turi būti  apsvarstytas pagrindiniame  komitete  ne  vėliau  kaip

prieš  10   dienų  ir   išdalintas  Seimo  nariams  bei  įteiktas

Vyriausybei ne  vėliau kaip  prieš 7  dienas. Po  svarstymo Seimo

posėdyje įstatymo  priėmimo procedūra  pradedama ne anksčiau kaip

po 10 dienų.

     Pagrindinis konstitucinių įstatymų  projektus

nagrinėjantis komitetas yra Valstybės ir teisės komitetas.

     Neleidžiama riboti  diskusijos dėl  svarstomo  konstitucinio

įstatymo  projekto,   išskyrus  atvejus,   kai  toks   sprendimas

priimamas ne mažesne kaip 1/3 visų Seimo narių balsų dauguma.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     175 straipsnis. Įstatymų dėl Konstitucijos keitimo projektai

svarstomi ir  dėl jų  balsuojama Seime  du  kartus,  o  tarp  šių

balsavimų turi būti daroma  ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka.

     Įstatymas dėl  Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu,

jeigu kiekvieno  balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3

visų Seimo  narių ir  jei abu  kartus balsuoti buvo teikiamas tas

pats pataisos tekstas.

     Nepriimta Konstitucijos  pataisa Seimui  iš naujo  svarstyti

gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.

     Kiti konstituciniai  įstatymai laikomi  priimtais, jeigu  už

juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

     Tokių  konstitucinių   įstatymų  pataisos   arba  įstatymai,

pripažįstantys  netekusiais   galios  ar   pakeičiantys  iki  tol

galiojusiuosius, turi  būti priimti  3/5 visų  Seimo narių  balsų

dauguma, balsuojant vieną kartą.

               27  skirsnis. Rezoliucijų priėmimas

     176 straipsnis.  Rezoliucija  yra  Seimo  nenorminis  aktas,

priimamas, kai  siekiama patvirtinti  raštu   Seimo nuomonę kokiu

nors valstybei  svarbiu klausimu.  Kiti Seimo  nenorminiai  aktai

(kreipimaisi,  deklaracijos  ir  kita)  priimami  taip  pat  kaip

rezoliucijos.

     Rezoliucijos iniciatyvos teisę turi Respublikos Prezidentas,

Seimo  nariai,   komitetai  ir  frakcijos.  Pasiūlymas  svarstyti

rezoliucijos projektą  gali būti  pateiktas savaitės  arba dienos

posėdžių darbotvarkės aptarimo metu.

     177 straipsnis.  Rezoliucijos  projekto  tekstas  turi  būti

įteiktas Seimo  nariams  ne  vėliau  kaip  prieš  dieną  iki  jos

svarstymo.

     Svarstymo metu  pasisako ir  į klausimus atsako rezoliucijos

projekto iniciatorių  atstovas, o  po to  bendrąja tvarka  vyksta

diskusija.

     178 straipsnis. Po svarstymo Seimas nusprendžia, ar:

     1) priimti  rezoliuciją be  pataisų. Šis  pasiūlymas  negali

būti priimtas, jeigu tam prieštarauja daugiau kaip 1/3 visų Seimo

narių;

     2) redaguoti rezoliucijos projektą;

     3)  atmesti  rezoliucijos  projektą  arba  pavesti  parengti

naują.

     179 straipsnis. Jei nutarta rezoliucijos projektą redaguoti,

Seimas nustato  jos svarstymo  datą ir  laiką,  sudaro  redakcinę

komisiją. Joje  negali  būti  daugiau  kaip  9  Seimo  nariai.  Į

redakcinę  komisiją   turi  įeiti  nors  vienas  iš  rezoliucijos

projekto   iniciatorių. Kiti  Seimo nariai  savo pasiūlymus raštu

perduoda redakcinei komisijai.

     180 straipsnis. Kai redakcinė komisija paskelbia suredaguotą

tekstą,  nauji   pasiūlymai  gali   būti  svarstomi   tik  Seimui

nusprendus.

     Jei  iš   anksto  pateiktus  pasiūlymus  redakcinė  komisija

atmetė, pasiūlymų  teikėjų reikalavimu  Seimas dėl  jų  balsuoja.

Baigus balsuoti  dėl alternatyvių  pasiūlymų, balsuojama dėl viso

rezoliucijos teksto.

          28  skirsnis. Valstybės biudžeto tvirtinimas

     181 straipsnis.  Vyriausybė, sudariusi  kitų metų  valstybės

biudžeto projektą,  ne vėliau  kaip iki spalio 17 dienos pateikia

jį Seimo kancleriui. Gavęs projektą, kancleris per 2 darbo dienas

perduoda jo kopijas komitetams ir frakcijoms.

     Artimiausiame   Seimo   posėdyje   išklausomas   Vyriausybės

pranešimas apie  valstybės  biudžeto  projektą.  Toliau  biudžeto

projektui nagrinėti  komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau

kaip 10 dienų. Tuo metu eiliniai Seimo posėdžiai nerengiami.

     182  straipsnis.   Komitetai  išnagrinėja   jų  kompetenciją

atitinkančius   valstybės   biudžeto   projekto   klasifikacinius

skyrius, suformuluoja  savo išvadas bei pataisas ir iki lapkričio

10 dienos pateikia jas Biudžeto ir finansų komitetui.

     Į  komitetų   posėdžius,  kuriuose   nagrinėjamas  valstybės

biudžeto projektas, kviečiami Vyriausybės bei Biudžeto ir finansų

komiteto  atstovai.   Vyriausybė  privalo   pateikti   komitetams

duomenis, kuriais pagrįstas biudžeto projektas.

     183 straipsnis. Komitetai, frakcijos ir paskiri Seimo nariai

visose  valstybės  biudžeto  projekto  svarstymo  stadijose  gali

siūlyti didinti  projekte numatytas  išlaidas tik  nurodydami šių

išlaidų finansavimo šaltinius.

     Negalima siūlyti  mažinti  tų  išlaidų,  kurios  į  biudžeto

projektą įrašytos pagal įstatymus, kitus Seimo priimtus norminius

aktus  ir  tarptautinius  Lietuvos  Respublikos  įsipareigojimus.

Norėdamas  šias  išlaidas  sumažinti,  Seimas    pirmiausia  turi

pakeisti atitinkamus norminius aktus.

     184 straipsnis.  Biudžeto ir  finansų komitetas,  gavęs kitų

komitetų išvadas,  frakcijų nuomones, siūlomas pataisas, kartu su

Vyriausybės,  frakcijų   ir  kitų  komitetų  atstovais  apsvarsto

valstybės biudžeto projektą ir suformuluoja savo išvadas.

     Biudžeto ir  finansų komitetas  privalo  arba  priimti  kito

komiteto siūlomas  biudžeto įstatymo pataisas, jeigu jos atitinka

šio komiteto  kompetenciją, arba  atmesti, pateikdamas  motyvuotą

atsakymą.

     Bet kuris  Seimo  komitetas  turi  teisę  teikti  pasiūlymus

taisyti  ir  tuos  biudžeto  straipsnius,  kurie  nepriklauso  jo

kompetencijai.  Šiuo   atveju  Biudžeto   ir  finansų   komitetas

neprivalo motyvuotai  atsakyti   komitetui, ar priėmė jo siūlomas

pataisas.

     185 straipsnis.  Iki lapkričio  20 dienos valstybės biudžeto

projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje. Jame išklausomas

Biudžeto ir  finansų komiteto  pranešimas, taip  pat  pateikiamos

kitų komitetų  išvados, frakcijų  ir paskirų Seimo narių nuomonės

bei pastabos, kurioms nepritarė Biudžeto ir finansų komitetas.

     186 straipsnis.  Ne vėliau  kaip per  10 dienų nuo valstybės

biudžeto projekto  pirmojo svarstymo  skiriamas  antrasis,  kurio

metu Vyriausybė  pateikia pagal  gautus  pasiūlymus  ir  pastabas

pataisytą projektą.  Posėdžio metu  Vyriausybės atstovas praneša,

kurie iš  komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių pasiūlymų bei

pataisų įrašyti  į biudžeto  projektą, kurie  atmesti,  motyvuoja

atmetimo priežastis, atsako į Seimo narių klausimus.

     Po  diskusijos   balsuojama  dėl   įstatymo,  patvirtinančio

valstybės biudžetą,  priėmimo paskyrimo  viename  iš  artimiausių

Seimo posėdžių.  Iki  šio  posėdžio  Vyriausybės  atstovui  nauji

pasiūlymai ir  pataisos pateikiami  šio statuto  159  straipsnyje

numatyta tvarka.  Jeigu yra  daug svarbių  pastabų  dėl  biudžeto

projekto, jis  gali būti  grąžintas  Vyriausybei  pataisyti.  Tam

skiriama ne  daugiau kaip  10 dienų,  po to grįžtama prie antrojo

svarstymo procedūros.

     187 straipsnis.  Alternatyvūs  pasiūlymai  ir  pataisos,  su

kuriais nesutinka Vyriausybė, bet kurie atitinka šio skirsnio 183

straipsnyje numatytas sąlygas, gali būti priimti tik tada, kai už

juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

     Apsvarstęs ir  priėmęs sprendimus  dėl pasiūlymų ir pataisų,

Seimas turi balsuoti dėl viso valstybės biudžeto projekto.

     Biudžetas tvirtinamas pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės

sandaros  įstatymo   nustatytus  rodiklius.   Kartu  patvirtinami

asignavimai pagal  biudžeto išlaidų  klasifikacijos skyrius.  Šie

asignavimai privalomi visiems biudžeto vykdytojams.

     188  straipsnis.  Jeigu  Seimas  atmeta  valstybės  biudžeto

projektą, ne  anksčiau kaip  po 5  ir ne  vėliau kaip po 10 dienų

skiriamas  dar   vienas  svarstymas,  kuriame  pateikiamas  pagal

komitetų, frakcijų ir Seimo narių pastabas Vyriausybės pataisytas

projektas.  Svarstymas  vyksta  šio  skirsnio  186    straipsnyje

numatyta tvarka.

     Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos

biudžetinių  metų   pradžioje  kiekvieną  mėnesį  negali  viršyti

praėjusių metų valstybės biudžeto 1/12 išlaidų.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     189 straipsnis.  Biudžetiniais metais  Seimas gali  pakeisti

biudžetą. Jis  keičiamas  pagal  tą  pačią  tvarką,  pagal  kurią

sudaromas, priimamas  ir  patvirtinamas.  Prireikus  Seimas  gali

patvirtinti papildomą biudžetą.

     Jei prireikia  lėšų, kurių  negalima skirti  iš  Vyriausybės

rezervo fondo,  ar papildomų  lėšų, susidarančių biudžeto vykdymo

metu,  Vyriausybė   pateikia  Seimui   įstatymo   dėl   papildomų

asignavimų projektą.  Jame nurodoma  trūkstamų lėšų  paskirtis ir

kiekis bei jų finansavimo šaltinis.

     Komitetai, frakcijos  ar paskiri  Seimo nariai, laikydamiesi

šio skirsnio  183   straipsnyje numatytų  sąlygų, gali  pasiūlyti

įstatymo projektą dėl kai kurių biudžeto išlaidų pakeitimo.

     Šiuo atveju įstatymas priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo

narių  balsų   dauguma,  jeigu   jam  neprieštarauja  Vyriausybė.

Priešingu atveju įstatymui priimti reikia daugiau kaip pusės visų

Seimo narių balsų.

               29 skirsnis. Tarptautinių sutarčių

                  ratifikavimas ir denonsavimas

     190 straipsnis.  Seimo nutarimas  dėl tarptautinės sutarties

ratifikavimo priimamas ne mažesne kaip 2/5 visų Seimo narių balsų

dauguma, o  dėl sutarčių  denonsavimo -  ne mažesne kaip 3/5 visų

Seimo narių  balsų dauguma.  Tarptautines sutartis  dėl  Lietuvos

Respublikos valstybės  sienų pakeitimo ratifikuoja 4/5 visų Seimo

narių.

                            VI DALIS

     PAREIGŪNŲ RINKIMAS, SKYRIMAS IR PRITARIMAS JŲ SKYRIMUI

        30 skirsnis. Seimo Pirmininko, jo pavaduotojų bei

                 Seimo kanclerio rinkimo tvarka

     191 straipsnis. Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai bei Seimo

kancleris renkami  iš Seimo narių pirmojoje Seimo  sesijoje visam

Seimo įgaliojimų laikui.

     Bet kuriam iš šių Seimo pareigūnų atsistatydinus, mirus arba

Seimui jį  atšaukus,  taip  pat  išrinkus  ar  paskyrus  į  kitas

pareigas, naujo  pareigūno rinkimai  į šias  pareigas    rengiami

artimiausiame Seimo  posėdyje šiame statute numatyta tvarka.

     192 straipsnis.  Seimo  Pirmininkas  renkamas  pirmajame  po

rinkimų Seimo posėdyje slaptu balsavimu.

     Kandidatus į  Seimo Pirmininko  pareigas raštišku pareiškimu

gali siūlyti ne mažiau kaip 1/10 Seimo narių.

     Kandidatus į  Seimo  Pirmininko  pavaduotojų  ir  kanclerio

pareigas siūlo Seimo Pirmininkas taip, kad Seimo valdybą sudarytų

trys Seimo  daugumos  ir  du  mažumos  atstovai.  Šie  pareigūnai

renkami slaptu balsavimu.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     193 straipsnis. Po to, kai kandidatai į kurias nors pareigas

yra pasiūlyti,  visi jie iki balsavimo turi pareikšti, ar sutinka

balotiruotis.

     Kiekvienam kandidatui pagal abėcėlę skiriama iki 15 minučių,

o kandidatui  į Seimo   Pirmininko  pareigas  -  iki  30  minučių

pasisakyti ir  tiek pat  laiko atsakyti  į klausimus.  Po to, jei

Seimo nariai pageidauja, pradedamos diskusijos.

     194 straipsnis.  Už kiekvieną kandidatą balsuojama atskirai.

Jeigu renkamų  kandidatų į  tas pačias pareigas pasiūlyta daugiau

negu  reikia   išrinkti,  balsuojama  biuleteniais  su  kandidatų

sąrašu.

     Kandidatas laikomas  išrinktu, jeigu  už jį  balsavo daugiau

kaip pusė  balsavusiųjų Seimo  narių,  išskyrus  šiame  skirsnyje

numatytus  pakartotinius   balsavimus,  kai   išrinktu   laikomas

kandidatas, gavęs daugiausia balsų.

     Jeigu  nė   vienas  iš  kandidatų  negauna  reikiamos  balsų

daugumos arba  negalima nustatyti, kurie kandidatai yra išrinkti,

nes  jie   surenka  po   lygiai  balsų,   rengiamas  pakartotinis

balsavimas.

     195  straipsnis.   Kai  renkama  į  vieną  laisvą  vietą,  o

kandidatų  yra   daugiau  negu   du,   pakartotiniam   balsavimui

pateikiami visi  pirmajame  ture  dalyvavę  kandidatai,  išskyrus

surinkusįjį mažiausiai  balsų.  Jeigu  keli  kandidatai  gavo  po

lygiai ir  mažiausiai balsų,  o už juos daugiau balsų yra surinkę

bent 2  kandidatai,  visi  mažiausiai  surinkusieji  nepateikiami

pakartotiniam   balsavimui.    Priešingu   atveju   pakartotiniam

balsavimui lieka  visi kandidatai.  Jeigu po  tokio  pakartotinio

balsavimo padėtis  nesikeičia, rinkimai  atidedami kitai  dienai.

Jeigu   lieka 2  kandidatai, elgiamasi  taip, kaip  nurodyta  šio

straipsnio antrojoje dalyje.

     Jeigu pakartotinai  balsuojant į  vieną laisvą  vietą buvo 2

kandidatai, išrinktu  laikomas daugiau  balsų gavęs  Seimo narys.

Jeigu balsų surinkta po lygiai, balsavimas kartojamas kitą dieną,

o jeigu ir tada neišrenkama, rengiami nauji rinkimai.

     Kai rinkimai  vyksta iš  karto  į  keletą  laisvų  vietų,  o

kandidatų yra  daugiau negu  šių vietų,  į pakartotinio balsavimo

biuletenius įrašomi visi pasiūlyti, bet neišrinkti kandidatai. Po

pakartotinio  balsavimo   išrinktais  laikomi  daugiausiai  balsų

gavusieji  kandidatai.   Jeigu  ir   po  pakartotinio   balsavimo

nepaaiškėja išrinkti kandidatai, rinkimai kartojami kitą dieną.

        31 skirsnis. Ministro Pirmininko kandidatūros ir

                Vyriausybės programos svarstymas

     196 straipsnis.  Konstitucijoje numatytais  atvejais,  gavęs

Respublikos   Prezidento    teikimą   dėl   Ministro   Pirmininko

kandidatūros, Seimas  artimiausiame  posėdyje  suteikia  galimybę

Respublikos   Prezidentui   pristatyti   pretendentą.   Klausimai

Respublikos  Prezidentui   po  to,   kai  jis  pristato  Ministro

Pirmininko  kandidatūrą,   neužduodami.  Respublikos  Prezidentui

pristačius kandidatūrą,  pretendentui suteikiamas  žodis (iki  30

minučių), po  kurio jis  atsako į  Seimo narių  klausimus (iki 40

minučių).

     Po to  svarstyti Ministro  Pirmininko kandidatūrą perduodama

Seimo frakcijoms.  Frakcijos turi  teisę su pretendentu suderintu

laiku pakviesti  jį į savo posėdžius ir užduoti jam klausimų.

     Frakcijos turi  apsvarstyti Ministro  Pirmininko kandidatūrą

ne vėliau kaip per 2 darbo dienas.

     197 straipsnis.  Ne vėliau  kaip  per  5  darbo  dienas  nuo

Ministro Pirmininko  kandidatūros pristatymo  turi būti surengtas

kitas  Seimo   posėdis  sprendimui   dėl  pateiktos  kandidatūros

priimti.

     Šiame posėdyje  pirmiausia išklausomos  frakcijų išvados. Po

to  rengiama   diskusija,  kurios   pabaigoje  suteikiamas  žodis

pretendentui (iki  20 minučių),  taip pat  galimybė jam dar kartą

atsakyti į Seimo narių klausimus (iki 30 minučių).

     Pretendentui baigus  atsakinėti į  klausimus, balsuojama, ar

pritarti pateiktai Ministro Pirmininko kandidatūrai.

     Respublikos  Prezidentas   turi  teisę  atšaukti  pristatytą

kandidatūrą bet  kuriuo metu  iki  balsavimo  dėl  pritarimo  jai

pradžios.

     198 straipsnis.  Ministras Pirmininkas ne vėliau kaip per 15

dienų  nuo   jo  paskyrimo   pristato  Seimui  savo  sudarytą  ir

Respublikos  Prezidento   patvirtintą  Vyriausybę   ir   pateikia

svarstyti jos  programą. Pristatymo  metu turi  dalyvauti  naujai

sudarytos Vyriausybės  nariai. Vyriausybės programa Seimo nariams

turi būti  išdalinta ne  vėliau kaip  likus 24  valandoms iki šio

posėdžio.

     Aiškindamas programą, Ministras Pirmininkas gali kalbėti iki

40 minučių.  Atsakymams į  klausimus iš  viso skiriama 1 valanda.

Klausimai gali  būti užduoti tiek Ministrui Pirmininkui, tiek bet

kuriam iš ministrų.

     199 straipsnis.  Po pateikimo  Vyriausybės programą  svarsto

Seimo frakcijos,  o  atskirus  jos  skyrius  -  atitinkami  Seimo

komitetai.

     Komitetai  ir   frakcijos  turi   teisę  pakviesti  Ministrą

Pirmininką  ar  ministrą  su  jais  suderintu  laiku  atsakyti  į

klausimus dėl Vyriausybės programos.

     Seimo komitetai  ir frakcijos  savo išvadas  dėl Vyriausybės

programos turi  parengti ne  vėliau kaip  per 10  dienų  nuo  jos

pateikimo.

     200 straipsnis.  Ne vėliau  kaip per  15 dienų nuo pateikimo

Seimas savo posėdyje turi apsvarstyti Vyriausybės programą.

     Šiame posėdyje  pirmiausia išklausoma  komitetų ir  frakcijų

išvadų. Po  to rengiama  diskusija, kurios  pabaigoje suteikiamas

žodis Ministrui  Pirmininkui (iki  20 minučių), taip pat galimybė

jam ir  ministrams dar kartą atsakyti į Seimo narių klausimus (iš

viso iki 1 valandos).

     Diskusijos dėl  Vyriausybės programos  gali būti  nutrauktos

daugiau kaip  pusės  balsavusiųjų Seimo narių balsų dauguma. Toks

pasiūlymas be  aptarimo teikiamas  balsuoti, jeigu jį paremia dar

bent vienas Seimo narys.

     Kai baigta  atsakinėti  į  klausimus,  Seimas  turi  priimti

sprendimą  dėl   Vyriausybės  programos.   Sprendimo  formuluotės

pateikiamos komitetų  ir  frakcijų  išvadose.  Jeigu  Vyriausybės

programai nepritarta  arba ji  grąžinta Vyriausybei  patobulinti,

nauja Vyriausybės  programos redakcija  Seimui turi būti pateikta

per 10  dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama iš naujo 198 -

200 straipsniuose nustatyta tvarka.

     201 straipsnis.  Nauja Vyriausybė  gauna įgaliojimus veikti,

kai Seimas  posėdyje  dalyvaujančių  Seimo  narių  balsų  dauguma

pritaria jos programai.

     Kai Seimas  du kartus  iš eilės  nepritaria naujai sudarytos

Vyriausybės programai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.

     202 straipsnis.  Kai pasikeičia  daugiau kaip pusė ministrų,

Vyriausybė iš  naujo  turi  gauti  Seimo  įgaliojimus.  Priešingu

atveju Vyriausybė turi atsistatydinti.

     Įgaliojimams  iš  naujo  gauti  Ministras  Pirmininkas  turi

pristatyti naujai paskirtą ministrą ne vėliau kaip per 7 dienas

po  to,   kai  buvo  padarytas  paskutinis  ministrų  pakeitimas,

viršijantis pusę visų ministrų skaičiaus, Seimo sesijos metu arba

per 7 pirmąsias kitos Seimo sesijos dienas, jeigu toks pakeitimas

buvo padarytas  tarp sesijų,  ir pateikti  Vyriausybės  programos

pakeitimus, jeigu jų buvo padaryta.

     Pristatymo metu Seimo nariai gali užduoti klausimų Ministrui

Pirmininkui ir  naujai paskirtams  ministrui (iš  viso  iki  30

minučių).

     Jeigu   pateikiami    Vyriausybės   programos    pakeitimai,

svarstymas  tęsiamas   šio  statuto   198  ir  199  straipsniuose

nustatyta  tvarka.   Priešingu  atveju   iš  karto   po  ministro

pristatymo   rengiama diskusija,  po kurios  Seimas gali balsuoti

dėl  įgaliojimų   Vyriausybei  suteikimo  arba  nutarti  perduoti

klausimą svarstyti komitetams ir frakcijoms, bet ne ilgiau kaip 7

dienas.  Pastaruoju   atveju  diskusija   rengiama  po   to,  kai

pateikiamos  komitetų  ir  frakcijų  išvados,  o  dėl  įgaliojimų

suteikimo Vyriausybei   balsuojama  išklausius papildomą Ministro

Pirmininko pasisakymą (iki 30 minučių).

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

   32   skirsnis. Konstitucinio   Teismo   ir

Aukščiausiojo  Teismo   teisėjų  bei   kitų  valstybės  pareigūnų

kandidatūrų svarstymas ir skyrimas.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

     203  straipsnis.   Seimas  skiria  Konstitucinio  Teismo  ir

Aukščiausiojo Teismo  teisėjus bei  šių teismų  pirmininkus, taip

pat skiria  valstybės pareigūnus  ir skiria ar sudaro kolegialias

institucijas (in  corpore), kurias  numato  Lietuvos  Respublikos

Konstitucija ir  įstatymai. Asmenis,  kurie teikia  kandidatus  į

šias pareigas, nustato Konstitucija ir atitinkami įstatymai.

     Seimas  taip   pat  sprendžia,   ar   pritarti   Respublikos

Prezidento skiriamų teisėjų ir pareigūnų kandidatūroms, jeigu tai

numato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymai.

     204 straipsnis.  Kandidatus į  Seimo skiriamas  pareigas  ar

pareigas,  į   kurias  skiriant  reikia  Seimo  pritarimo,  Seimo

posėdyje  pristato   asmuo,  teikiantis   tas   kandidatūras   ar

kolegialios institucijos (in corpore) sudėtį. Atskiram kandidatui

pristatyti skiriama  iki 10  minučių, o  kolegialios institucijos

nariams  pristatyti   -  iki  20  minučių.  Kandidatų  biografijų

duomenys iki pristatymo turi būti išdalinti Seimo nariams.

     Apie Konstitucinio  Teismo ir  Aukščiausiojo Teismo  teisėjų

kandidatūras turi  būti paskelbta spaudoje ne vėliau kaip prieš 2

savaites iki jų pristatymo Seime.

     Kandidatai, įskaitant ir kolegialių institucijų (in corpore)

sudarymo atvejus,  turi dalyvauti  Seimo  posėdyje,  kuriame  jie

pristatomi.

     Kandidatams į  Konstitucinio Teismo  ir Aukščiausiojo Teismo

teisėjus, taip  pat kandidatams  į valstybės  institucijų  vadovų

pareigas po pristatymo suteikiamas žodis (iki 10 minučių). Visais

atvejais kandidatai turi atsakyti į Seimo narių klausimus: iki 15

minučių skiriama  kiekvienam kandidatui į Konstitucinio Teismo ir

Aukščiausiojo  Teismo  teisėjus  bei  kiekvienam  kitam  atskiram

kandidatui ir  iki 30 minučių - visiems kandidatams į kolegialias

institucijas.

     205 straipsnis.  Po pristatymo  kandidatūras  svarsto  Seimo

frakcijos ir atitinkami komitetai.

     Frakcijos bei  komitetai turi teisę su kandidatais suderintu

laiku pakviesti juos į savo posėdžius ir užduoti jiems klausimų.

     Išvadas  dėl   kandidatūrų  frakcijos   bei  komitetai  turi

pateikti Seimui  ne vėliau  kaip per  7 dienas  nuo  kandidatūros

pristatymo Seime.

     206 straipsnis.  Ne vėliau  kaip per 10 dienų nuo pristatymo

teikiamos kandidatūros  turi būti  apsvarstytos  Seimo  posėdyje.

Šiame posėdyje  turi dalyvauti  kandidatūras teikiantis  asmuo ir

kandidatai, įskaitant  ir kandidatus  į kolegialias  institucijas

(in corpore).

     Pirmiausia išklausomos  frakcijų bei komitetų išvados. Po to

rengiama diskusija,  kurios pabaigoje kandidatams ir kandidatūras

teikiančiam asmeniui  Seimo nariai  gali užduoti klausimų (iki 20

minučių  atskiram   kandidatui  ir  iki  30  minučių  kolegialiai

institucijai). Be  to,  kandidatams  į  Konstitucinio  Teismo  ir

Aukščiausiojo Teismo  teisėjus ir  valstybės  institucijų  vadovų

pareigas prieš klausimus dar suteikiamas žodis pasisakyti (iki 10

minučių).

     Po to Seimas balsuoja dėl atitinkamų Konstitucinio Teismo ar

Aukščiausiojo   Teismo   teisėjų,   kitų   pareigūnų   paskyrimo,

kolegialios institucijos  (in corpore) paskyrimo ar sudarymo arba

pritarimo kandidatūrai, kurią skiria Respublikos Prezidentas.

     207  straipsnis.   Prieš  pradėdami   eiti  savo   pareigas,

Konstitucinio  Teismo  ir  Aukščiausiojo  Teismo  teisėjai  Seime

prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai bei

vykdyti teisingumą  tik pagal įstatymus. Valstybės kontrolierius,

Lietuvos banko  valdybos  pirmininkas  ir  kiti  naujai  paskirti

valstybės pareigūnai  Seimo posėdyje  viešai prisiekia,  jei  tai

numatyta tų  valstybės  institucijų  veiklą  reglamentuojančiuose

įstatymuose.

     208  straipsnis.   Jeigu  valstybės   pareigūnas  ar  teismo

teisėjas  atšaukiamas,  atsistatydina  ar  dėl  kurių  nors  kitų

priežasčių toliau  negali eiti  pareigų, Seimo  sesijos  metu  ne

vėliau kaip  per mėnesį  nuo laisvos  vietos  atsiradimo  ar  per

mėnesį nuo  sesijos pradžios į šias pareigas turi būti  paskirtas

ar patvirtintas kitas.

                            VII DALIS

                    SEIMO PRIEŽIŪRINĖ VEIKLA

   33 skirsnis. Vyriausybės narių ir kitų valstybės pareigūnų

                       atskaitomybė Seimui

     209 straipsnis.  Per 2  darbo dienas  po kiekvieno  Lietuvos

Respublikos  Vyriausybės  posėdžio  Seimui  turi  būti  perduotos

Vyriausybės priimtų nutarimų kopijos, kurios  išdalinamos visiems

komitetams ir frakcijoms.

     210 straipsnis.  Seimo reikalavimu  Vyriausybė arba  atskiri

ministrai turi  atsiskaityti Seime už savo veiklą. Tai taikoma ir

kitų valstybės  institucijų vadovams,  kuriuos skiria Seimas arba

kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, išskyrus teismus.

     Pakviestieji atsako  į Seimo  narių klausimus, pateikia kitą

informaciją apie savo ir jiems pavaldžių institucijų veiklą.

     Sudarant  Seimo   savaitės  darbotvarkę,   nustatoma,  kurie

valstybės institucijų  vadovai tą  savaitę atsakys  į Seimo narių

klausimus ar paklausimus.

      211 straipsnis. Lietuvos Respublikos  Vyriausybės  nariai

Seimo sesijos  metu kiekvieno  vakarinio Seimo posėdžio pradžioje

30 minučių  atsakinėja į Seimo narių raštu arba žodžiu užduodamus

klausimus. Klausimai  raštu per  posėdžių sekretoriatą pateikiami

ne vėliau  kaip prieš  2 dienas  iki posėdžio.  Kurie Vyriausybės

nariai turi atsakyti į jiems raštu pateiktus klausimus, likus iki

Seimo  posėdžio   24  valandoms  nustato  Seimo  seniūnų  sueiga,

paprastai atsižvelgdama  į pateiktų raštu klausimų skaičių. Seimo

Pirmininkas nustato  numatomų atsakyti,  pateiktų raštu  klausimų

eilę ir prieš Seimo posėdį informuoja apie ją Seniūnų sueigą.

     Atsakymams į iš anksto raštu pateiktus Seimo narių klausimus

skiriama  15   minučių.  Likęs   laikas  skiriamas  atsakymams  į

papildomai užduodamus  žodžiu klausimus.  Šiuos klausimus užduoti

pirmenybę turi tie Seimo nariai, į kurių raštu užduotus klausimus

atsakinėja   Vyriausybės    narys.   Likęs    laikas   skirstomas

proporcingai frakcijų dydžiui kitų Seimo narių klausimams.

     Žodžiu užduodamų klausimų trukmė negali viršyti 1 minutės, o

Vyriausybės nario  atsakymas į  vieną klausimą  negali viršyti  2

minučių.

      Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

     212 straipsnis.  Seimo   sesijos metu,  ne rečiau kaip kartą

per mėnesį,  Vyriausybės valandos  metu į  Seimo narių  iš anksto

raštu pateiktus  klausimus turi  atsakyti valstybės kontrolierius

ir kiti valstybės institucijų vadovai, kuriuos skiria Seimas arba

kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas, išskyrus teisėjus.

Klausimų pateikimo  ir registravimo  tvarka tokia,  kaip nurodyta

211 straipsnyje.

     Jei lieka  laiko, Seimo  nariai posėdyje  gali užduoti šiems

pareigūnams kitų klausimų raštu ir žodžiu.

     213 straipsnis. Ministras Pirmininkas ir ministrai, taip pat

teisėjai negali  būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti,

negali būti  kitaip suvaržyta  jų  laisvė  be  išankstinio  Seimo

sutikimo, o  tarp  Seimo  sesijų  -  be  išankstinio  Respublikos

Prezidento sutikimo.

     Jeigu  yra   Lietuvos  Respublikos   generalinio   prokuroro

teikimas dėl  Ministro Pirmininko, ministro ar teisėjo patraukimo

baudžiamojon atsakomybėn,  sudaroma tyrimo  komisija ir atliekami

kiti veiksmai pagal šio statuto 24 straipsnį.

                    34  skirsnis. Paklausimai

     214 straipsnis.  Su paklausimu Seimo narys ar jų grupė raštu

kreipiasi į  Vyriausybės  narį  ar  kitą  valstybės  institucijos

vadovą, kurį  skiria Seimas ar kurio paskyrimui reikalingas Seimo

pritarimas, išskyrus  teismus, reikalaudami  pateikti informaciją

apie jo veiklą bei priimtus sprendimus.

     Paklausimu laikomas  tik toks  valstybinės  ar  visuomeninės

reikšmės klausimas,  dėl kurio Seimo narys ar jų grupė kreipėsi į

valstybės institucijas,  tačiau, jų  nuomone, jis nebuvo tinkamai

išnagrinėtas arba buvo išspręstas neigiamai. Seimo valdyba  gali

nuspręsti, jog ir toks klausimas, kurio valstybinį ar  visuomeninį 

reikšmingumą pripažįsta kuris nors komitetas arba frakcija, taip

pat laikomas paklausimu.

      Pakeitimai:

      Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

     215   straipsnis.    Paklausimus   užregistruoja    posėdžių

sekretoriatas ir  perduoda kancleriui,  kuris  apie  tai  praneša

Seimui ir paklausimą įteikia  atitinkamam pareigūnui.

     Paklausimo teikėjas turi nurodyti konkretų pareigūną, į kurį

jis kreipiasi,  ir kokio  atsakymo -  žodžiu ar  raštu -  laukia.

Jeigu kaip  atsakyti  nenurodyta,  atsakymas  pateikiamas  raštu,

išdalinamas  komitetams   ir   frakcijoms,   o   Seimo   posėdyje

nenagrinėjamas.

     Paklausimo  teikėjas   turi  teisę   bet  kuriuo  metu  savo

paklausimą atšaukti.

     216 straipsnis.  Atsakymo  į  raštišką  paklausimą  terminas

negali viršyti  2 savaičių,  o sesijos  metu jo nagrinėjimo Seimo

posėdyje terminas   -  3  savaičių  nuo  jo  pateikimo  adresatui

dienos.

     Jeigu  pareigūnas,   kuriam  pateiktas  paklausimas,  negali

nustatytu laiku  atsakyti, jis  privalo tai  raštu  motyvuoti  ir

pasiūlyti savo  terminą,  bet  ne  vėlesnį  kaip  1  mėnesio  nuo

paklausimo gavimo,  tačiau jeigu  paklausimo  teikėjai  su  šiais

motyvais nesutinka,  paklausimo svarstymas  turi  būti  surengtas

numatytu laiku.

     217 straipsnis.  Paklausimai Seimo  posėdžiuose  nagrinėjami

ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį sesijos metu. Jeigu paklausimo

svarstymo Seimo  posėdyje reikalauja  ne mažiau  kaip  1/5  Seimo

narių, tai paklausimas svarstomas privalomai.

     Paklausimų sąrašas  pateikiamas Seimo nariams ne vėliau kaip

prieš 1 dieną iki jų nagrinėjimo.

     Nagrinėjant paklausimą,  turi dalyvauti  jo  teikėjai  (bent

vienas   jų   atstovas).   Kai   paklausimo   teikėjas   posėdyje

nedalyvauja, paklausimo  nagrinėjimas atidedamas.  Jeigu teikėjas

posėdyje nedalyvauja  apie tai  iš anksto nepranešęs, paklausimas

anuliuojamas.

     Paklausimo teikėjas  negali pirmininkauti posėdžiui, kuriame

svarstomas jo paklausimas.

     218 straipsnis. Paklausimas Seimo  posėdyje nagrinėjamas šia

tvarka:

     1) paklausimo teikėjo pasisakymas (iki 5 minučių);

     2) pareigūno,  kuriam pateiktas  paklausimas, atsakymas (iki

15 minučių);

     3) diskusija,  jeigu jos  reikalauja kuris  nors  komitetas,

frakcija.  Diskusijoje   žodis  paprastai   suteikiamas  paeiliui

pritariantiems ir  nepritariantiems atsakymui  į paklausimą Seimo

nariams. Jeigu  Seimas nenutaria  diskusijos pratęsti,  leidžiama

pasisakyti ne daugiau kaip 4 Seimo nariams.

     Jeigu paklausimo teikėjų nepatenkina atsakymas į paklausimą,

jie gali  pateikti Seimui  svarstyti rezoliucijos, kurioje Seimas

įvertina atsakymą, projektą.

              35 skirsnis. Seimo pareigūnų ir kitų

             valstybės institucijų vadovų atšaukimas

     219  straipsnis.  Pasiūlymas  atšaukti  Seimo  pareigūną  ar

valstybės  institucijos  vadovą,  kurį  skiria  Seimas,  išskyrus

Konstitucijoje numatytus  apkaltos  proceso  atvejus,  turi  būti

svarstomas, kai  tai  motyvuotu  raštu  pateikia  Seimo  valdyba,

komitetas ar  ne mažiau  kaip 1/5  Seimo narių.  Komitetas negali

siūlyti atšaukti kito komiteto pirmininko.

     220  straipsnis.   Pareiškimas  dėl   kurio  nors  pareigūno

atšaukimo įteikiamas  Seimo Pirmininkui,  o dėl paties Pirmininko

atšaukimo  -   Seimo  kancleriui.   Toks  pareiškimas  turi  būti

paskelbtas artimiausiame Seimo  posėdyje.

     Tie  patys   Seimo  nariai   negali  vienos   sesijos   metu

pakartotinai reikalauti atšaukti tą patį pareigūną.

     221 straipsnis.  Seimo    pareigūnas,  dėl  kurio  atšaukimo

vyksta diskusija, tam posėdžiui pirmininkauti negali.

     Diskusijoje dėl  Seimo pareigūno  ar valstybės  institucijos

vadovo  atšaukimo   pirmiausia  pasisako   atšaukimo  iniciatorių

atstovas (iki  10 minučių),  po to  - pareigūnas, kurio atšaukimo

klausimas yra  svarstomas (iki  30 minučių). Pastarajam  skiriama

dar iki 30 minučių atsakyti į klausimus. Toliau diskusija tęsiama

bendrąja tvarka.

     222 straipsnis.  Sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės

institucijų vadovų  atšaukimo priimamas  slaptu balsavimu daugiau

kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

   36 skirsnis. Interpeliacijos ir nepasitikėjimas Vyriausybe

     223 straipsnis. Sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių

grupė gali  pateikti interpeliaciją  Ministrui    Pirmininkui  ar

ministrui,  reikalaudama   paaiškinti   šių   pareigūnų   priimtų

sprendimų motyvus.

     Po  interpeliacijos   įteikimo   Seimo   kancleriui,   kuris

nedelsdamas ją  užregistruoja ir perduoda atitinkamam Vyriausybės

nariui, nė vienas parašas negali būti atšauktas.

     Tie  patys   Seimo  nariai   negali  vienos   sesijos   metu

pakartotinai  pateikti  interpeliacijos  tam  pačiam  Vyriausybės

nariui.

     224  straipsnis.  Gavęs  interpeliaciją,  Vyriausybės  narys

privalo ne  vėliau kaip per 2 savaites perduoti Seimo Pirmininkui

raštišką atsakymą, su kuriuo supažindinami Seimo nariai.

     Gavęs atsakymą į interpeliaciją, sesijos metu Seimas turi jį

apsvarstyti savo posėdyje ne vėliau kaip per 5 darbo dienas.

     225 straipsnis.  Interpeliacija Seimo  posėdyje  nagrinėjama

šia tvarka:

     1) interpeliacijos  pateikėjų atstovo  pasisakymas  (iki  10

minučių);

     2)  interpeliaciją   gavusio  pareigūno  atsakymas  (iki  30

minučių);

     3) interpeliaciją  gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių

klausimus (iki 30 minučių);

     4) diskusija,  kurioje žodis  paprastai suteikiamas paeiliui

pritariantiems ir  nepritariantiems  atsakymui  į  interpeliaciją

Seimo nariams;

     5) baigiamasis interpeliaciją gavusio pareigūno žodis;

     6) redakcinės  komisijos Seimo  nutarimo dėl interpeliacijos

projektui parengti  sudarymas pagal  šio  statuto  77  straipsnio

reikalavimus. Ne  mažiau kaip  1/3 komisijos  narių turi sudaryti

interpeliacijos pateikėjai.

     226 straipsnis. Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektas

turi būti  pateiktas  Seimui  apsvarstyti  ne  vėliau  kaip  kitą

posėdžių dieną. Seimo nutarimo dėl interpeliacijos  projekte gali

būti  pareikštas  Seimo  pritarimas  arba  nepritarimas  Ministro

Pirmininko ar ministro atsakymui.

     Jeigu  Seimo   nutarimo  projekte   Ministro  Pirmininko  ar

ministro   atsakymas   pripažįstamas   esąs   nepatenkinamas   ir

pareikštas juo  nepasitikėjimas, tai toks nutarimo projektas gali

būti priimtas  slaptu balsavimu  daugiau kaip  pusės  visų  Seimo

narių balsų  dauguma. Jeigu  toks Seimo nutarimas priimamas, visa

Vyriausybė  ar   ministras,  kuriam  pareikštas  nepasitikėjimas,

privalo atsistatydinti.

     227 straipsnis. Seimo sesijos metu ne mažesnė kaip 1/5 Seimo

narių grupė  gali pateikti motyvuoto nutarimo, kuriame reiškiamas

nepasitikėjimas Vyriausybe,  projektą.  Toks  nutarimo  projektas

nagrinėjamas taip pat kaip interpeliacija Ministrui Pirmininkui.

    37  skirsnis. Kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos

     228 straipsnis.  Kontrolės arba tyrimo laikinosios komisijos

sudaromos kontroliuoti,  kaip vykdomi  Seimo sprendimai, surinkti

ir Seimui  pateikti informaciją bei išvadas, reikalingas kilusiai

problemai nagrinėti ir sprendimui priimti, taip pat kitais  šiame

statute numatytais atvejais.

     Kontrolės arba  tyrimo laikinosios  komisijos šio statuto 77

straipsnyje nustatyta  tvarka sudaromos ne mažiau kaip iš 4 narių

ir pirmininko. Komisijos pirmininką skiria Seimas.

     Komisija   darbui    gali   pasitelkti   atitinkamų   sričių

specialistų.

     Kontrolės arba  tyrimo laikinųjų komisijų darbo trukmė - iki

6 mėnesių.

     229 straipsnis.  Iniciatyvos teisę  sudaryti kontrolės  arba

tyrimo  laikinąsias  komisijas  turi  Seimo  valdyba,  komitetai,

frakcijos, jeigu  tam tikrais  atvejais šiame  statute nenumatyta

kitaip. Iniciatoriai  turi pateikti Seimui nutarimo dėl kontrolės

arba tyrimo  laikinosios  komisijos  sudarymo  projektą,  kuriame

nurodomas  komisijos   sudarymo  tikslas,   uždaviniai   ir   jos

įgaliojimai.

     Apie iniciatyvą  sudaryti kontrolės  arba  tyrimo  laikinąją

komisiją Seimo  Pirmininkas, jei  reikia, turi  pranešti Lietuvos

Respublikos  generaliniam   prokurorui  ir   Vyriausybei.   Jeigu

generalinis prokuroras  raštu praneša, kad pagal faktus, lėmusius

komisijos sudarymo  iniciatyvą, iškelta  baudžiamoji byla,  tokia

komisija nesudaroma,  o jeigu  ji jau sudaryta,  jos veikla Seimo

sprendimu  turi būti nutraukta.

     230 straipsnis.  Kontrolės arba  tyrimo  laikinųjų  komisijų

posėdžiai uždari  visiems asmenims,  išskyrus kviestuosius, kurių

sąrašas sudaromas  pagal komisijos  narių pageidavimus. Komisijos

darbo metu surinkti duomenys neskelbiami.

     Kontrolės  arba  tyrimo  laikinosios  komisijos  turi  teisę

išreikalauti,  kad   įmonės,  įstaigos,   organizacijos  pateiktų

reikiamus duomenis apie savo veiklą, teisėtvarkos ir prokuratūros

darbuotojai pateiktų  dokumentus bei  duotų parodymus  ir kad bet

kuris Lietuvos Respublikos pilietis duotų parodymus.

     231 straipsnis.  Kontrolės arba  tyrimo laikinoji  komisija,

atlikusi pavestą  darbą,  surinktus  ir  apibendrintus  duomenis,

gautas išvadas ir parengtą nutarimo projektą pateikia Seimui.

     Dėl kontrolės  arba tyrimo  laikinosios komisijos  nagrinėto

klausimo Seimo  posėdyje  priimamas  nutarimas.  Jame  gali  būti

pareikštas nepasitikėjimas Vyriausybe, ministru ar kitu valstybės

institucijos vadovu,  kurį skiria  Seimas, arba teikiamos išvados

dėl siūlomo  apkaltos proceso.  Nepasitikėjimo  atveju  nutarimui

priimti taikomi šio statuto 222 ar 226  straipsnių reikalavimai.

      38  skirsnis. Valstybės biudžeto apyskaitos kontrolė

     232  straipsnis.   Valstybės   biudžeto   vykdymo   bendrąją

nuolatinę kontrolę  atlieka Biudžeto  ir finansų  komitetas. Kiti

Seimo komitetai  gali išklausyti  informaciją,  kaip  vykdomi  jų

kompetenciją atitinkantys biudžeto straipsniai.

     Kaip vykdomas valstybės biudžetas, Seimo posėdyje  svarstoma

ne rečiau  kaip vieną  kartą per  6 mėnesius.  Tokiam  svarstymui

Vyriausybė pateikia valstybės biudžeto vykdymo apyskaitą.

     233 straipsnis.  Vyriausybė parengia  ir iki  kovo 31 dienos

pateikia Seimo  Pirmininkui praėjusiųjų  metų valstybės  biudžeto

įvykdymo apyskaitą.  Valstybės kontrolierius  turi pateikti Seimo

kancleriui išvadą  apie valstybės  biudžeto įvykdymo apyskaitą ne

vėliau kaip  per mėnesį  po to,  kai Vyriausybė  ją pateikė Seimo

Pirmininkui.

     Seimo   kancleris per  2 darbo  dienas  šios  apyskaitos  ir

valstybės  kontrolieriaus   išvados  apie   ją  kopijas  pateikia

Biudžeto ir finansų komitetui, kitiems komitetams bei frakcijoms.

     Gavus valstybės  kontrolieriaus išvadas, artimiausiame Seimo

posėdyje  išklausomas   Vyriausybės  pranešimas   apie  valstybės

biudžeto įvykdymo  apyskaitą, taip  pat Valstybės  kontrolieriaus

papildomas pranešimas.  Per 3  savaites po to komitetai apsvarsto

valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą ir parengia išvadas.

     234  straipsnis.  Ne  vėliau  kaip  iki  birželio  1  dienos

valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita ir valstybės kontrolieriaus

išvada apie ją turi būti apsvarstytos Seimo  posėdyje.

     Posėdyje   išklausomas    Biudžeto   ir   finansų   komiteto

pranešimas, kitų  komitetų išvados.  Po diskusijų priimamas Seimo

nutarimas dėl valstybės biudžeto įvykdymo.

     Jei apyskaita  nepatvirtinama, Seimas sprendžia klausimą dėl

pajamų ar išlaidų teisėtumo atstatymo. Tam parengiamas atitinkamo

nutarimo projektas  ir gali  būti balsuojama  dėl  nepasitikėjimo

Vyriausybe ar  jos nariais  šio statuto 226 straipsnyje nustatyta

tvarka.

                           VIII DALIS

                        APKALTOS PROCESAS

       39  skirsnis. Siūlymas pradėti apkaltos procesą ir

                       parengtinis tyrimas

     235   straipsnis.   Apkaltos   procesas   yra   parlamentinė

procedūra, kurią  Seimas taiko Lietuvos Respublikos Konstitucijos

74 straipsnyje nurodytiems aukščiausiesiems valstybės pareigūnams

bei Seimo  nariams dėl  jų  padarytų  veiksmų,  diskredituojančių

valdžių autoritetą,  siekdamas išspręsti tokių asmenų atsakomybės

klausimą.   Jeigu    šios   procedūros   metu   konkretus   asmuo

pripažįstamas  kaltu,   tai  jis   pašalinamas  iš  pareigų  arba

panaikinamas jo Seimo nario mandatas.

     236 straipsnis.  Atsakomybėn apkaltos  proceso  tvarka  gali

būti  traukiami  Respublikos  Prezidentas,  Konstitucinio  Teismo

pirmininkas ir  teisėjai,  Aukščiausiojo  Teismo  pirmininkas  ir

teisėjai, Apeliacinio  teismo pirmininkas  ir teisėjai  bei Seimo

nariai.

     237     straipsnis.  Pagrindas   apkaltos  procesui  pradėti

atsiranda, jei šio statuto 236  straipsnyje nurodytas asmuo:

     1) šiurkščiai pažeidžia Konstituciją;

     2) sulaužo duotą priesaiką;

     3) įtariamas padaręs nusikaltimą.

     Apkaltos procesui  pradėti užtenka  vienos šiame straipsnyje

numatytos sąlygos.

     238 straipsnis.  Siūlyti  Seimui  pradėti  apkaltos  procesą

konkrečiam asmeniui  dėl šio  statuto  237  straipsnyje  nurodytų

pagrindų turi  teisę ne  mažesnė  kaip  1/4  Seimo  narių  grupė,

Respublikos Prezidentas,  o dėl  Aukščiausiojo Teismo teisėjų bei

Apeliacinio teismo  pirmininko ir  teisėjų -  taip pat ir teisėjų

garbės teismas.

     Siūlymas Seimui pradėti apkaltos procesą konkrečiam asmeniui

nesiejamas su šio statuto 239  straipsnio normomis.

     239 straipsnis.  Generalinis prokuroras,  nustatęs, kad  šio

statuto 236   straipsnyje  nurodyti asmenys  yra įtariami  padarę

nusikaltimą, apie  tai nedelsdamas  praneša  Seimui  ir  pateikia

atitinkamą medžiagą.

     Jei padaręs  nusikaltimą įtariamas  Respublikos Prezidentas,

Seimas   atlieka    šio   statuto   244   straipsnyje   numatytus

parengiamuosius apkaltos proceso veiksmus.

     Išklausęs generalinio  prokuroro pranešimą  dėl kitų  asmenų

padaryto  nusikaltimo,   Seimas  sprendžia,   ar  duoti  sutikimą

konkretų asmenį  patraukti baudžiamojon  atsakomybėn (šio statuto

nurodyta tvarka),  ar pradėti  apkaltos  proceso  parengiamuosius

veiksmus.

     240 straipsnis. Teikiant kaltinimą dėl nusikaltimo padarymo,

galioja baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyti senaties terminai.

Kitais atvejais  jokie senaties terminai netaikomi, nepaisant to,

kada buvo padarytas nusižengimas, kuriuo kaltinamas asmuo, tačiau

tą nusižengimą  tas asmuo  turi būti padaręs, eidamas šio statuto

236 straipsnyje nurodytas pareigas.

     241 straipsnis.  Siūlymas pradėti apkaltos procesą turi būti

pateikiamas  Seimui   raštu  ir   iniciatorių  pasirašytas   kaip

teikimas, o  Respublikos Prezidento  siūlymas - kaip kreipimasis,

kur nurodomas  konkretus  asmuo,  jam  formuluojamas  kaltinimas,

argumentai, svarbiausi faktai, įrodymai ar jų šaltiniai.

     242 straipsnis.  Paprastai siūlymas pradėti apkaltos procesą

teikiamas  Seimo   sesijos  metu.   Seimo  Pirmininkas   arba  jo

pavaduotojas su  šiuo  siūlymu  nedelsdamas    supažindina  Seimo

narius ir  ne vėliau  kaip per  savaitę  sesijos  metu  arba  per

savaitę nuo sesijos pradžios pateikia jį Seimui svarstyti.

     243 straipsnis.  Seimas, išklausęs  238 straipsnyje nurodytų

iniciatorių ar  jų atstovo  siūlymą pradėti  konkrečiam  asmeniui

apkaltos procesą,  sudaro specialiąją  tyrimo  komisiją  pateiktų

kaltinimų pagrįstumui ir rimtumui ištirti bei išvadai dėl siūlymo

pradėti  apkaltos   procesą  parengti.  Ši  komisija  savo  darbe

vadovaujasi šio statuto 37 skirsnio nuostatomis.

     244 straipsnis.  Specialioji  tyrimo  komisija  sudaroma  iš

Seimo narių,  apkaltos proceso iniciatorių atstovų ir teisininkų,

dirbančių  teisme,  tardymo  sistemoje  ar  prokuratūroje.  Tokie

teisininkai turi  sudaryti ne  daugiau kaip pusę komisijos narių.

Dirbdami komisijoje,  jie turi lygias  teises su kitais komisijos

nariais, tačiau  privalo griežtai  laikytis politinio nešališkumo

principo. Komisijoje paprastai neturi būti daugiau kaip 12 narių.

Komisijos narius  pagal šio statuto 77 straipsnio principus siūlo

Seimo  dauguma  bei  mažuma  ir  apkaltos  proceso  iniciatoriai,

kuriems paliekama teisė pasiūlyti 1/3 komisijos narių.

     Sudarydamas komisiją,  Seimas kartu  paskiria jos pirmininką

ir pavaduotoją,  nustato tyrimo atlikimo terminus. Bent vienas iš

komisijos vadovų turi būti teisininkas.

     245  straipsnis.   Seimo  specialiosios   tyrimo   komisijos

posėdžiai, susiję su apkaltos procesu, paprastai yra uždari. Apie

tyrimo eigą  spaudai ir  kitoms masinės  informacijos  priemonėms

praneša tik komisijos pirmininkas arba jo įgaliotas narys.

     246 straipsnis.  Specialiosios  tyrimo  komisijos  posėdžiai

protokoluojami. Juos  rašo pagal  teismo  posėdžių  protokolavimo

pagrindines taisykles  komisijos paskirtas  sekretorius. Posėdžio

protokolą pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius.

     Posėdžiuose  išklausomi   apkaltos  proceso  iniciatorių  ir

asmens, kuriam  taikoma apkalta, (ar jų atstovų) paaiškinimai bei

argumentai, apklausiami liudytojai, kurių sąrašas sudaromas pagal

visų specialiosios  tyrimo komisijos  narių  bei  asmens,  kuriam

taikoma apkalta,  pasiūlymus, renkami,  tiriami ir vertinami kiti

įrodymai  bei   įkalčiai,  prireikus   kviečiami  ekspertai   bei

specialistai, diskutuojama. Posėdžiuose gali dalyvauti ir asmens,

kuriam taikoma apkalta, advokatas.

     247  straipsnis.   Liudytojai  ir   ekspertai  kviečiami  ir

apklausiami pagal baudžiamojo proceso taisykles: jie įspėjami dėl

atsakomybės už  atsisakymą  ar  vengimą  duoti  parodymus  ir  už

žinomai melagingus  parodymus, o  apie įspėjimą  patvirtinama  jų

parašais. Apie  liudytojų apklausą  surašomas protokolas,  kuris,

liudytojui perskaičius,  gali būti papildytas ar pataisytas ir po

to  turi  būti  liudytojo  pasirašytas.  Ekspertai  savo  išvadas

pateikia raštu ir pasirašo.

     248 straipsnis.  Jeigu specialioji  tyrimo komisija  dauguma

balsų  pasiūlo,   Seimas  gali   priimti  nutarimą   kreiptis   į

Konstitucinį Teismą  dėl išvados,  ar Seimo  narių  ir  valstybės

pareigūnų,   kuriems    taikoma   apkalta,   konkretūs   veiksmai

neprieštarauja Konstitucijai.

     249 straipsnis. Specialioji tyrimo komisija, baigusi tyrimą,

surašo išvadą, kurioje išdėstoma:

     1)  kaltinimo  esmė,  nusižengimo  padarymo  vieta,  laikas,

būdai, motyvai ir kitos esminės aplinkybės;

     2) nustatyti faktai ir įrodymai;

     3) asmens, kuriam taikoma apkalta, paaiškinimai.

     Jeigu  pareikšti  kaltinimai  nepasitvirtina,  tai  nurodoma

išvadoje ir  kartu trumpai  apibūdinami atlikti  tyrimo veiksmai.

Atsižvelgiant   į    tyrimo   rezultatus,    išvados    pabaigoje

konstatuojama, ar yra pagrindo pradėti apkaltos procesą Seime, ar

tokio pagrindo nėra.

     Išvadai patvirtinti reikia daugiau kaip pusės visų komisijos

narių balsų  daugumos.  Balsavimo  rezultatai  nurodomi  posėdžio

protokole. Patvirtintą  išvadą pasirašo  komisijos pirmininkas ar

jo pavaduotojas.

     Pagal patvirtintą  išvadą komisija  parengia Seimo  nutarimo

projektą.

     250 straipsnis.  Jeigu specialioji  tyrimo  komisija  padaro

išvadą, kad  yra pagrindo pradėti apkaltos procesą Seime, ji turi

suformuluoti  konkrečius   kaltinimus.  Tai  gali  būti  padaryta

komisijos išvados pabaigoje arba atskirame dokumente.

     Specialioji  tyrimo   komisija  taip  pat  nusprendžia,  kas

komisijos vardu  palaikys kaltinimą  ir atliks  kitas  kaltintojo

funkcijas Seime apkaltos proceso metu. Komisija gali paskirti iki

7 kaltintojų  - Seimo  narių. Jų pavardes ir įgaliojimus komisija

praneša Seimui raštu.

     251 straipsnis.  Parengtą išvadą  kartu  su  Seimo  nutarimo

projektu  ir   kitais  dokumentais  specialioji  tyrimo  komisija

įteikia  Seimo   Pirmininkui,  kuris   teikia  šiuos   dokumentus

svarstyti Seimui artimiausiame posėdyje.

             40  skirsnis. Apkaltos procedūra Seime

     252  straipsnis.   Tais  atvejais,  kai  specialioji  tyrimo

komisija  padaro  išvadą,  kad  nėra  pagrindo  pradėti  apkaltos

procesą,  Seimas   svarsto  išvadoje   suformuluotų  motyvų   bei

argumentų pagrįstumą  ir sprendžia,  ar  pritarti  šiai  išvadai.

Jeigu  Seimas   posėdyje  dalyvaujančių   narių   balsų   dauguma

patvirtina šią  išvadą, laikoma,  kad siūlymui  pradėti  apkaltos

procesą yra  nepritarta. Tuo  pačiu pagrindu  tam pačiam asmeniui

kelti  apkaltos bylą galima ne anksčiau kaip po 1 metų ir tik jei

paaiškėjo naujų aplinkybių.

     Jei Seimas nepatvirtina komisijos išvados, kad nėra pagrindo

pradėti apkaltos procesą, jis turi nuspręsti, kam pavesti atlikti

papildomą  ar   pakartotinį  tyrimą   -  tai   pačiai  ar  naujai

specialiajai tyrimo komisijai.

     253 straipsnis.  Išklausęs  specialiosios  tyrimo  komisijos

išvadą, kad yra pagrindo pradėti apkaltos procesą, Seimas atlieka

reikalingus tvarkomuosius  veiksmus ir priima sprendimus, būtinus

šiai procedūrai:

     1) priima nutarimą pradėti Seime apkaltos procesą konkrečiam

asmeniui;

     2) nustato  apkaltos proceso  pradžią ne  vėliau kaip  po 15

dienų nuo  nutarimo pradėti  apkaltos procesą  priėmimo ir numato

posėdžių tvarkaraštį;

     3) priima nutarimą pakviesti Aukščiausiojo Teismo pirmininką

ar  kitą   šio  teismo   teisėją  pirmininkauti  šios  procedūros

posėdžiams,  o   kai   apkalta   taikoma   Aukščiausiojo   Teismo

pirmininkui ar  šio teismo  teisėjui  -  pakviesti  pirmininkauti

Konstitucinio Teismo pirmininką ar kitą šio teismo teisėją;

     4) prireikus  paprašo Konstitucinio Teismo išvados apie tai,

ar  Seimo  nario  arba  valstybės  pareigūno  konkretūs  veiksmai

prieštarauja Konstitucijai;

     5) atlieka kitus reikalingus parengiamuosius veiksmus.

     254 straipsnis.  Paskirtą dieną  Seime  pradedamas  apkaltos

procesas. Jam  pirmininkauja Aukščiausiojo  Teismo pirmininkas ar

kitas šio  teismo teisėjas  arba Konstitucinio Teismo pirmininkas

ar kitas  šio  teismo  teisėjas.  Nuo  pirmojo  iki  paskutiniojo

apkaltos proceso posėdžio turi dalyvauti dar vienas Aukščiausiojo

Teismo arba  atitinkamai Konstitucinio  Teismo teisėjas, galintis

prireikus pavaduoti posėdžio pirmininką.

     Paskelbus apkaltos  proceso pradžią,  šio  proceso  posėdžių

metu Seimas  tampa  apkaltos  institucija,  kurioje  nagrinėjimas

vyksta  pagal   baudžiamojo  proceso   principus  ir  pagrindines

taisykles, jeigu šis statutas nenustato kitaip.

     Posėdžio  protokolą   pagal  teismo  posėdžių  protokolavimo

pagrindines  taisykles   rašo   posėdžio   pirmininko   paskirtas

sekretorius.

     Apkaltos  procesas   Seime  yra   viešas.  Jis   gali   būti

transliuojamas per radiją ir televiziją.

     255 straipsnis.  Apkaltos procesas  Seime  susideda  iš  šių

pagrindinių dalių: parengiamosios, tardymo, ginčų, asmens, kuriam

taikoma apkalta,  baigiamojo žodžio  ir  balsavimo  dėl  pateiktų

kaltinimų.

     256 straipsnis.  Parengiamojoje posėdžio  dalyje paskelbiama

nagrinėjamos  apkaltos  bylos  esmė,  pristatomi  asmens,  kuriam

taikoma apkalta, kaltintojai, jų atstovai, paaiškinamos jų teisės

ir  pareigos,   išklausomi  jų   prašymai  ir   priimami  dėl  jų

sprendimai, išsiaiškinamos galimybės tęsti bylos nagrinėjimą.

     257  straipsnis.   Tardymas  pradedamas   balsu  perskaitant

kaltinimo medžiagą  ir išklausant asmens, kuriam taikoma apkalta,

paaiškinimus. Po  to apklausiamas  asmuo, kuriam taikoma apkalta,

liudytojai, išklausomos  ekspertų išvados,  specialistų nuomonės,

apžiūrimi įrodymai.

     Iki  tardymo   pabaigos  kaltintojai  turi  teisę  tikslinti

kaltinimo formuluotes,  šalinti aptiktas  jose technines klaidas.

Patikslintos  kaltinimo  formuluotės  raštu  turi  būti  įteiktos

asmeniui, kuriam  taikoma apkalta, ir posėdžio pirmininkui, kuris

nedelsdamas  paskelbia  jas  Seimo  nariams.  Gavęs  patikslintas

kaltinimo formuluotes,  asmuo,  kuriam  taikoma  apkalta,  ir  jo

gynėjas turi teisę pareikalauti pratęsti ar atnaujinti tardymą.

     258 straipsnis.  Ginčai -  tai kaltintojo  ir asmens, kuriam

taikoma apkalta,  ar jų  atstovų kalbos  bei replikos. Paskutinės

replikos teisė  visada priklauso  gynėjui,  o  jeigu  jo  nėra  -

asmeniui, kuriam taikoma apkalta.

     Pasibaigus  ginčams,   asmeniui,  kuriam   taikoma  apkalta,

suteikiamas baigiamasis  žodis. Klausimai  ir replikos  šiuo metu

neleidžiami.

     259 straipsnis.  Procesinius  klausimus  sprendžia  posėdžio

pirmininkas. Prireikus  jis gali  pasiklausti Seimo  nuomonės  ar

prašyti pritarimo  savo  sprendimams.  Tik  posėdžio  pirmininkui

leidus, Seimo  nariai gali  klausinėti proceso  dalyvius. Kalbėti

dėl bylos  esmės ar  kitaip bandyti  paveikti proceso  eigą Seimo

nariams  neleidžiama,  tačiau  jie  gali  užprotestuoti  posėdžio

pirmininko atsisakymą  leisti  klausinėti  ar  skubotą  sprendimą

nutraukti apklausą ir balsavimu jį  atmesti.

     260 straipsnis.  Asmuo, kuriam  taikoma apkalta,  turi teisę

bet kurioje  apkaltos proceso  dalyje, tačiau  tik iki  balsavimo

pradžios atsistatydinti  iš pareigų  ar  atsisakyti  Seimo  nario

mandato, pateikdamas  dėl to  pareiškimą raštu.  Toks pareiškimas

turi būti  nedelsiant patenkintas. Tokiu atveju apkaltos procesas

nutraukiamas ir tai įforminama Seimo nutarimu.

     261  straipsnis.   Po  asmens,   kuriam   taikoma   apkalta,

baigiamojo žodžio  prasideda baigiamoji  teisenos dalis - slaptas

balsavimas dėl pateiktų kaltinimo formuluočių.

     Kiekviena kaltinimo  formuluotė įrašoma  į atskirą balsavimo

biuletenį, kurio  pavyzdį  tvirtina  Seimas.  Jame  po  kaltinimo

teksto  įrašomi   ir  galimi  alternatyvaus  atsakymo  variantai:

"kaltinu"  ("už"),   "nekaltinu"  ("prieš").   Prieš   išdalijant

biuleteniai sužymimi specialiu posėdžio pirmininko spaudu.

     262 straipsnis.  Balsų skaičiavimo  grupė sudaroma pagal šio

statuto 123  straipsnio reikalavimus.

     Balsuojama  už   kiekvieną  kaltinimo  formuluotę  atskirai.

Balsuoja tik Seimo nariai.

     Suskaičiavus balsus,  posėdžio pirmininkas praneša balsavimo

rezultatus dėl kiekvienos kaltinimo formuluotės atskirai.

     263 straipsnis.  Jeigu bent  už vieną  kaltinimo  formuluotę

balsuoja 3/5  visų Seimo  narių, laikoma,  jog  asmuo  Seimo  yra

pripažintas kaltu  įvykdžius jam inkriminuojamą nusižengimą. Šiuo

atveju, remdamasis  balsų skaičiavimo  grupės protokolu, posėdžio

pirmininkas padiktuoja tokį įrašą posėdžio  protokole:

     "Atlikus __________  apkaltos procedūrą  Seime, ______ balsų

                (data)

"už",_________ "prieš", t.y. _____________ visų Seimo narių balsų

dauguma, pripažinta,

kad pilietis_____________________________________________________

                    (vardas, pavardė, pareigos)

________________________________________________________________,

     (įrašas pagal patvirtintos kaltinimo formuluotės tekstą)

todėl nuo šios dienos, t.y. ________________, jis Seimo sprendimu

yra                           (data)

pašalintas iš_____________________________  pareigų  (panaikintas

jo Seimo nario mandatas)."

     Po to  posėdžio pirmininkas  šį  įrašą  pasirašo  ir  viešai

paskelbia Seimo posėdyje.

     264  straipsnis.   Jeigu  nė   viena  kaltinimo   formuluotė

nesurenka 3/5  visų Seimo  narių  balsų,  laikoma,  jog  apkaltai

Seimas  nepritarė.  Apie  tai  Seimo  posėdyje  viešai  paskelbia

posėdžio pirmininkas ir tai įrašoma posėdžio protokole.

     Jei  už   kaltinimo  formuluotę,   atitinkančią  baudžiamojo

nusikaltimo požymius,  balsavo mažiau  kaip 3/5,  tačiau  daugiau

kaip pusė  visų Seimo  narių, laikoma,  jog Seimas duoda sutikimą

patraukti  konkretų   asmenį,  išskyrus  Respublikos  Prezidentą,

baudžiamojon atsakomybėn.

     265 straipsnis.  Apkaltos proceso  Seime posėdžių protokolus

pasirašo  posėdžio   pirmininkas   ir   jo   paskirtas   posėdžių

sekretorius.

     Įrašai protokole  dėl apkaltos  proceso balsavimo  rezultatų

prilyginami Seimo  nutarimams. Jie  įsigalioja nuo  paskelbimo ir

turi būti  tuoj pat  vykdomi.  Šie  įrašai  protokole,  taip  pat

balsavimo  rezultatai   yra   neskundžiami   ir   nebegali   būti

persvarstomi.

     266 straipsnis.  Kai Seimas konkretų asmenį apkaltos proceso

tvarka pripažįsta  kaltu,  tas  asmuo  nuo  to  momento  laikomas

pašalintu iš  pareigų arba  netenka Seimo  nario mandato.  Jam už

padarytus  nusižengimus   taip  pat  gali  būti  taikoma  teisinė

atsakomybė bendrąja tvarka.

     Konstitucijos nustatytą neliečiamybės teisę praranda ir savo

noru atsistatydinę  iš pareigų  arba atsisakę Seimo nario mandato

asmenys, o  už padarytus  nusižengimus jiems  taip pat  gali būti

taikoma teisinė atsakomybė bendrąja tvarka.

                      BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

     267 straipsnis. Visus Seimo veiklos procedūrinius klausimus,

kurie  nenumatyti   šiame   statute   ir   Lietuvos   Respublikos

įstatymuose,  siūlo  spręsti  Seimo  posėdžio  pirmininkas.  Toks

sprendimas  po   trumpo  posėdžio   pirmininko  motyvų  išdėstymo

priimamas be diskusijų balsavusiųjų Seimo narių dauguma.

     268 straipsnis.  Iki 1996 m. sausio 1  d.  šio  statuto

pakeitimai ir  papildymai  priimami  bendrąja  tvarka  pagal  šio

statuto V dalies reikalavimus.

     Nuo 1996 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Seimo statutas

bei atskiri  jo straipsniai  gali būti  naikinami, papildomi arba

keičiami didesne kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.

      Pakeitimai:

      1.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 02 23, Nr.1-816,

      Žin., 1995, Nr.18-408

      2.Lietuvos Respublikos Statutas

      priimtas 1995 06 28, Nr.1-977,

      Žin., 1995, Nr.58-1436

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                          ČESLOVAS JURŠĖNAS

_