Suvestinė redakcija nuo 2004-05-01 iki 2005-07-13

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 102-2313, i. k. 0961010ISTA00I-1555

Nauja redakcija nuo 2004-05-01:

Nr. IX-2148, 2004-04-20, Žin. 2004, Nr. 68-2365 (2004-04-29), i. k. 1041010ISTA0IX-2148

LIETUVOS RESPUBLIKOS
MEDICINOS PRAKTIKOS
Į S T A T Y M A S

1996 m. rugsėjo 25 d. Nr. I-1555

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šio Įstatymo paskirtis – reglamentuoti medicinos gydytojo, šeimos gydytojo ir gydytojo specialisto vertimosi medicinos praktika Lietuvos Respublikoje sąlygas.

2. Šis Įstatymas nustato:

1) gydytojo profesinės kvalifikacijos įgijimo sąlygas;

2) gydytojo teisės verstis medicinos praktika įgijimo, įgyvendinimo ir praradimo sąlygas;

3) gydytojo pagrindines profesines teises, pareigas ir atsakomybę.

3. Šis Įstatymas taikomas gydytojams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje.

4. Šiuo Įstatymu įgyvendinami šio Įstatymo priede nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai dėl gydytojų rengimo, diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialią gydytojo kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų abipusio pripažinimo ir gydytojo praktikos sąlygų.

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Gydytojas – medicinos gydytojas, šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas.

2. Gydytojas internas – asmuo, studijuojantis medicinos internatūroje.

3. Gydytojas rezidentas – medicinos gydytojas, studijuojantis medicinos rezidentūroje ir atliekantis gydytojo rezidento pareigas gydytojo rezidento vadovo prižiūrimas universiteto įvertintoje ir atrinktoje medicinos rezidentūros programai vykdyti įstaigoje ar jos padalinyje, turinčiame teisę vykdyti asmens sveikatos priežiūrą.

4. Gydytojas specialistas – medicinos gydytojas, įgijęs gydytojo specialisto profesinę kvalifikaciją.

5. Grubi medicinos praktikos klaida – gydytojo veika, kai dėl jo kaltės paciento sveikatai buvo padaryta žala, sukėlusi paciento invalidumą arba mirtį. Grubią medicinos praktikos klaidą nustato gydytojo profesinės kompetencijos vertinimo komisija.

6. Licencijas išduodanti institucija – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ar jos įgaliota valstybės institucija ar įstaiga.

7. Medicinos gydytojas – asmuo, įgijęs medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją.

8. Medicinos internatūra – ne ilgesnė kaip vienų metų (40 kreditų) medicinos studijų, kurių metu asmuo studijuoja ir atlieka bendrąją medicinos praktiką gydytojo interno vadovo prižiūrimas ir įgyja bendrosios medicinos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties, dalis. Jeigu būtinasis minimalus praktinis pasirengimas įgyjamas atskirai per organizuojamą medicinos internatūrą, aukštojo mokslo diplomas išduodamas prieš šias studijas.

9. Medicinos praktika – gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama sveikatos priežiūra, apimanti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą.

10. Medicinos praktikos klaida – gydytojo veika, dėl gydytojo kaltės sukėlusi pavojų ar padariusi žalą paciento sveikatai. Pagal medicinos praktiką kontroliuojančių institucijų nustatytus pažeidimus ir jų aplinkybes medicinos praktikos klaidą vertina gydytojo profesinės kompetencijos vertinimo komisija.

11. Medicinos praktikos licencija (toliau – licencija) – dokumentas, patvirtinantis gydytojo teisę verstis atitinkama medicinos praktika.

12. Medicinos praktikos specializacija – papildomų medicinos praktikos žinių, įgūdžių ir atitinkamos gydytojo specialisto profesinės kvalifikacijos įgijimas. Baigusiesiems medicinos praktikos specializaciją išduodamas medicinos specializacijos pažymėjimas.

13. Medicinos rezidentūra – trečiosios pakopos universitetinės medicinos krypties studijos, skirtos gydytojui, norinčiam įgyti ar pakeisti medicinos praktikos rūšies (specialybės) gydytojo profesinę kvalifikaciją. Baigusiesiems šias studijas išduodamas rezidentūros pažymėjimas, patvirtinantis suteiktą gydytojo specialisto arba šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Per rezidentūrą gydytojas rezidentas studijuoja bei atlieka nustatytas pareigas gydytojo rezidento vadovo prižiūrimas ir įgyja specialių medicinos žinių, įgūdžių ir klinikinės patirties.

14. Medicinos studijos – ne trumpesnės kaip 6 metų arba ne mažiau kaip 240 kreditų vientisosios universitetinės medicinos krypties studijos, kurias baigusiesiems išduodamas aukštojo mokslo diplomas, patvirtinantis suteiktą gydytojo kvalifikaciją, ir internatūros pažymėjimas, patvirtinantis suteiktą medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją.

15. Receptas – sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos rašytinis gydytojo nurodymas vaistininkui, pagal kurį vaistinė paruošia ir (ar) išduoda vaistus, medicinos pagalbos priemones.

16. Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registras (toliau – registras) – valstybės registras, kuriame kaupiami, saugomi, sisteminami, teikiami duomenys ir dokumentai apie licencijų išdavimą ar neišdavimą, jų galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir licencijos galiojimo panaikinimą.

17. Šeimos gydytojas – medicinos gydytojas, įgijęs šeimos gydytojo profesinę kvalifikaciją.

18. Valstybė narė – Europos Sąjungos valstybė narė, Šveicarija ar valstybė, pasirašiusi Europos ekonominės erdvės susitarimą.

19. Valstybės narės pilietis – Europos Sąjungos valstybės narės, Šveicarijos ar valstybės, pasirašiusios Europos ekonominės erdvės susitarimą, pilietis.

ANTRASIS SKIRSNIS

MEDICINOS PRAKTIKA

3 straipsnis. Gydytojo profesinių kvalifikacijų įgijimas

1. Medicinos gydytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos studijas.

2. Šeimos gydytojo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos studijas ir šeimos medicinos rezidentūrą.

3. Gydytojo specialisto profesinė kvalifikacija įgyjama baigus medicinos studijas ir medicinos praktikos specializaciją universitete ar kitoje teisės aktais valstybės pripažintoje mokymo įstaigoje, turinčioje teisę vykdyti gydytojų medicinos praktikos specializaciją arba medicinos rezidentūrą.

4. Gydytojo profesinės kvalifikacijos Lietuvos Respublikoje įgyjamos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

5. Užsienio valstybėse įgytos gydytojo profesinės kvalifikacijos pripažįstamos Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

4 straipsnis. Gydytojo teisės verstis medicinos praktika įgijimas ir  įgyvendinimas

1. Verstis medicinos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę gydytojas, turintis šio Įstatymo nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią licenciją.

2. Gydytojas verstis medicinos praktika gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

3. Licencija išduodama pagal įgytą gydytojo profesinę kvalifikaciją.

4. Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšis ir gydytojo kompetenciją nustato sveikatos apsaugos ministras. Gydytojo rezidento kompetencija įgyjama medicinos rezidentūros metu išėjus rezidentūros programą ar jos dalį.

5. Medicinos praktikos licencija išduodama neterminuotam laikui, jeigu yra įvykdytos Medicinos praktikos licencijavimo taisyklėse nustatytos sąlygos.

6. Licenciją gydytojui išduoda, atsisako ją išduoti, jos galiojimą sustabdo, panaikina jos galiojimo sustabdymą ir licencijos galiojimą panaikina licencijas išduodanti institucija, vadovaudamasi šiuo Įstatymu ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis Medicinos praktikos licencijavimo taisyklėmis.

7. Jei licencijai įgyti pateikiami užsienio valstybės dokumentai, jie turi būti išversti į lietuvių kalbą ir jų vertimas patvirtintas teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Licencijas išduodanti institucija nuo tos dienos, kai pareiškėjas pateikė paraišką ir visus patvirtinamuosius dokumentus, priima sprendimą dėl licencijos išdavimo:

1) ne vėliau kaip per 3 mėnesius, jei gydytojui taikytinas kitoje valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas;

2) ne vėliau kaip per 30 dienų, jei gydytojui netaikytinas įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas.

9. Panaikinus licencijos galiojimą, gydytojas per 3 darbo dienas nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie licencijos galiojimo panaikinimą, privalo grąžinti licencijas išduodančiai institucijai medicinos praktikos licencijos originalą. Licencijas išduodanti institucija, per nustatytą laiką negavusi medicinos praktikos licencijos originalo, kreipiasi į teisėsaugos institucijas dėl šios licencijos paėmimo iš asmens Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Atsisakymas išduoti licenciją turi būti motyvuotas ir negali būti grindžiamas praktikos netikslingumu.

11. Licencijas išduodanti institucija savo sprendimus išduoti licenciją, sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, panaikinti licencijos galiojimą skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

12. Licencijas išduodanti institucija apie priimtą sprendimą dėl licencijos išdavimo, atsisakymo išduoti, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar licencijos galiojimo panaikinimo privalo pranešti registro tvarkytojui registro nuostatų nustatyta tvarka.

13. Registro nuostatus tvirtina Vyriausybė.

14. Registrą tvarko Vyriausybės įgaliota institucija.

15. Licencijas išduodančios institucijos sprendimai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

5 straipsnis.         Europos Sąjungos valstybių narių gydytojų teisės laikinai verstis medicinos praktika ar atlikti vienkartinę medicinos praktikos paslaugą Lietuvos Respublikoje įgijimo sąlygos

1. Gydytojas valstybės narės pilietis turi teisę teikti laikinas medicinos praktikos paslaugas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka ir neturėdamas licencijos. Prieš suteikdamas laikiną medicinos praktikos paslaugą, jis apie šios paslaugos teikimą iš anksto privalo sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka raštu informuoti licencijas išduodančią instituciją. Ypatingais atvejais, suteikus būtinąją medicinos pagalbą, informacija apie tai privalo būti pateikta licencijas išduodančiai institucijai nedelsiant po šios paslaugos suteikimo. Informuojant apie teikiamas paslaugas būtina pateikti pranešimą ir dokumentus, patvirtinančius, kad toks gydytojas teisėtai verčiasi gydytojo veikla valstybėje narėje, kurioje yra jis įsisteigęs ir turi gydytojo diplomą, pažymėjimą ar kitą oficialų kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą, būtiną konkrečioms paslaugoms teikti. Dokumentai turi būti pateikti ne vėliau kaip po 12 mėnesių nuo jų išdavimo dienos. Gydytojo, norinčio teikti arba jau suteikusio vienkartines medicinos praktikos paslaugas ir apie tai informavusio licencijas išduodančią instituciją, pateiktas prašymas ir dokumentai registruojami registre.

2. Gydytojas, nesilaikęs šio straipsnio 1 dalies reikalavimų, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka

3. Gydytojas, laikinai teikiantis medicinos praktikos paslaugas, turi tas pačias šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas teises ir pareigas. Jeigu paslaugų teikėjas nusižengia šioms pareigoms ar licencijas išduodanti institucija sužino faktų, prieštaraujančių šio straipsnio 1 dalies nuostatoms, licencijas išduodanti institucija nedelsdama privalo informuoti apie tai paslaugų teikėjo kilmės valstybės arba tos valstybės, iš kurios jis yra atvykęs, atsakingą instituciją.

6 straipsnis. Licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai

1. Licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu:

1) gydytojas pateikė suklastotus dokumentus licencijai gauti;

2) gydytojas per vienus metus neįvykdė licencijas išduodančios institucijos reikalavimų, kai licencijos galiojimas buvo sustabdytas šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 3 ar 4 punkto pagrindu;

3) gydytojas padarė grubią medicinos praktikos klaidą;

4) gydytojas grubiai pažeidė paciento teises: šiurkščiai ir žeminančiai elgėsi su pacientu; pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų; seksualiai priekabiavo prie paciento; atliko prieš pacientą veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo požymių, ir gydytojui teisės aktų nustatyta tvarka buvo pritaikyta atsakomybė; būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų teikė pacientui medicinos praktikos paslaugas; nustatyta kitų panašaus pobūdžio pažeidimų, kuriais buvo grubiai pažeistos paciento teisės;

5) gydytojui įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu uždrausta verstis medicinos praktika;

6) teismas pripažino gydytoją neveiksniu arba apribojo jo veiksnumą;

7) gydytojas miršta.

2. Panaikinus licencijos galiojimą remiantis šio straipsnio 1 dalies 4, 6 ar 7 punktu, panaikinamas visų turimų licencijų, suteikiančių teisę verstis medicinos gydytojo, šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto praktika, galiojimas.

3. Licencijos galiojimą, vadovaudamasi Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka, panaikina licencijas išduodanti institucija savo iniciatyva arba kai dėl to kreipiasi šiame straipsnyje nurodytos institucijos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais, vadovaudamasi Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka. Dėl licencijų galiojimo panaikinimo į licencijas išduodančią instituciją turi teisę kreiptis Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos bioetikos komitetas, Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, asmens sveikatos priežiūros įstaigų steigėjai ar jų įgaliotų institucijų vadovai, asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas, gydytojų profesinės organizacijos, pacientų teises ginančios organizacijos.

4. Licencijas išduodanti institucija apie sprendimą panaikinti licencijos galiojimą praneša įstaigos, kurioje gydytojas dirbo, vadovui arba jo įgaliotam atstovui.

7 straipsnis.         Licencijos išdavimo sąlygos gydytojui, kuriam anksčiau buvo
panaikintas licencijos galiojimas

1. Gydytojas, kurio licencijos galiojimas buvo panaikintas remiantis šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ar 4 punktu, Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka gali kreiptis dėl naujos licencijos išdavimo įvykdęs teisės aktuose nustatytus reikalavimus, susijusius su medicinos praktikos licencijavimo sąlygų laikymusi.

2. Gydytojas, kurio licencijos galiojimas buvo panaikintas remiantis šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punktu, gali kreiptis dėl naujos licencijos išdavimo Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka, kai išnyksta licencijos galiojimo panaikinimo pagrindas ir yra įvykdyti teisės aktuose nustatyti reikalavimai, susiję su medicinos praktikos licencijavimo sąlygų laikymusi.

8 straipsnis. Licencijos galiojimo sustabdymas

1. Licencijos galiojimas sustabdomas, jei:

1) gydytojo profesinės kompetencijos vertinimo komisija nusprendžia, kad gydytojo profesinė kvalifikacija neatitinka licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimų;

2) gydytojas dėl sveikatos būklės negali atlikti profesinių pareigų;

3) gydytojas nevykdė vienos iš šio Įstatymo 10 straipsnio 1 ar 2 punktuose nustatytų profesinių pareigų;

4) gydytojo profesinės kompetencijos vertinimo komisija nustatė, kad gydytojas padarė dvi ar daugiau medicinos praktikos klaidų.

2. Licencijos galiojimas gali būti sustabdytas:

1) nagrinėjant licencijos galiojimo panaikinimo klausimą;

2) jei gydytojas šiurkščiai arba dažnai pažeidžia vieną iš šio Įstatymo 10 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 ar 10 punktuose nustatytų profesinių pareigų.

3. Sustabdžius licencijos galiojimą, gydytojui draudžiama verstis medicinos praktika.

4. Vykdydamas licencijas išduodančios institucijos sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, darbdavys privalo licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiui nušalinti gydytoją nuo pareigų Darbo kodekso nustatyta tvarka.

5. Licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka.

TREČIASIS SKIRSNIS

GYDYTOJO PROFESINĖS TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ.
MEDICINOS PRAKTIKOS KONTROLĖ

9 straipsnis. Gydytojo profesinės teisės

1. Gydytojas turi teisę:

1) išrašyti receptus sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

2) nustatyti vaiko gimimo momentą ir asmens mirties faktus teisės aktų nustatyta tvarka;

3) išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) teisės aktų nustatyta tvarka;

4) atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

5) dalyvauti pagal įgytą profesinę kvalifikaciją gydytojų profesinių organizacijų veikloje, jeigu tam neprieštarauja kiti teisės aktai.

2. Gydytojas turi ir kitų teisių, nustatytų kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų.

10 straipsnis. Gydytojo profesinės pareigos

Gydytojas privalo:

1) tobulinti savo profesinę kvalifikaciją sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

2) Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus pranešti licencijas išduodančiai institucijai apie profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir medicinos praktiką;

3) nediskriminuoti pacientų dėl lyties, amžiaus, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;

4) gerbti pacientų teises, jų nepažeisti;

5) laikytis gydytojo profesinės etikos principų;

6) tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka;

7) teisės aktų nustatyta tvarka pranešti teisėsaugos bei kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta nusikalstama veika;

8) paaiškinti medicinos praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;

9) gydytojo kompetencijai nepriskirtais atvejais pacientui, kuris į jį kreipiasi, suteikti būtinąją pagalbą ir pacientą pasiųsti pas gydytoją, turintį licenciją verstis atitinkama medicinos praktika;

10) atlikti kitas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytas pareigas.

11 straipsnis. Gydytojo atsakomybė

Gydytojas, pažeidęs šio Įstatymo reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Medicinos praktikos kontrolė

1. Medicinos praktikos kontrolė vykdoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Gydytojo profesinę kompetenciją vertina atitinkamos medicinos praktikos profesinės kvalifikacijos rūšies (specialybės) gydytojo profesinės kompetencijos vertinimo komisija, vadovaudamasi sveikatos apsaugos ministro patvirtinta Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Lietuvos Respublikos

medicinos praktikos

įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/16/EEB, skirta palengvinti laisvą gydytojų judėjimą ir jų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų abipusį pripažinimą.

2. 1997 m. spalio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/50/EB, iš dalies pakeičianti Direktyvą 93/16/EEB, skirtą palengvinti laisvą gydytojų judėjimą ir jų diplomų, pažymėjimų ir kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų abipusį pripažinimą.

3. 1998 m. balandžio 8 d. Komisijos direktyva 98/21/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos Direktyvą 93/16/EEB, skirtą palengvinti laisvą gydytojų judėjimą ir jų diplomų, pažymėjimų bei kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų abipusį pripažinimą.

4. 1998 m. rugsėjo 3 d. Komisijos direktyva 98/63/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos Direktyvą 93/16/EEB, skirtą palengvinti laisvą gydytojų judėjimą ir jų diplomų, pažymėjimų bei kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų abipusį pripažinimą.

5. 1999 m. gegužės 21 d. Komisijos direktyva 1999/46/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos Direktyvą 93/16/EEB, skirtą palengvinti laisvą gydytojų judėjimą ir abipusį diplomų, pažymėjimų bei kitų oficialias kvalifikacijas patvirtinančių dokumentų pripažinimą.

6. 2001 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/19/EB, iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvas 89/48/EEB ir 92/51/EEB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo bendrosios sistemos ir Tarybos direktyvas 77/452/EEB, 77/453/EEB, 78/686/EEB, 78/687/EEB, 78/1026/EEB, 78/1027/EEB, 80/154/EEB, 80/155/EEB, 85/384/EEB, 85/432/EEB, 85/433/EEB ir 93/16/EEB dėl bendrosios praktikos slaugytojo, stomatologo, veterinarijos gydytojo, akušerio, architekto, vaistininko ir gydytojo profesijų.

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-748, 1998-05-19, Žin., 1998, Nr. 52-1423 (1998-06-05), i. k. 0981010ISTAVIII-748

Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymo 1, 3, 9, 10, 12, 13, 14, 17 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-282, 2001-04-19, Žin., 2001, Nr. 39-1352 (2001-05-09), i. k. 1011010ISTA00IX-282

Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1933, 2003-12-18, Žin., 2004, Nr. 4-39 (2004-01-07), i. k. 1031010ISTA0IX-1933

Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2148, 2004-04-20, Žin., 2004, Nr. 68-2365 (2004-04-29), i. k. 1041010ISTA0IX-2148

Lietuvos Respublikos gydytojo medicinos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymas