Suvestinė redakcija nuo 1999-10-23 iki 2000-01-14
Įsakymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 38-1180, i. k. 0992330ISAK00000173
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL NAUJOS PIENO SUPIRKIMO TAISYKLIŲ REDAKCIJOS PATVIRTINIMO
1999 m. balandžio 26 d. Nr. 173
Vilnius
1. Tvirtinu naujos redakcijos Pieno supirkimo taisykles ir jų priedus:
3. Nuo 1999 m. gegužės 17 d. pripažįstu netekus galios Pieno supirkimo taisykles, patvirtintas 1998 12 29 įsakymo Nr. 323 pirmu punktu.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
1999 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 173
Pieno supirkimo taisyklės
I. Bendrieji reikalavimai
1. Šios taisyklės nustato pieno supirkimo, sudėties ir kokybės nustatymo, vertinimo ir atsiskaitymo tvarką superkant iš pieno gamintojų žalią pieną.
2. Iš pieno gamintojų superkamo pieno sudėtis ir kokybė vertinama vadovaujantis Lietuvos standartu LST 1137:1997 „Žalias karvių pienas. Kokybės reikalavimai. Nustatymas ir įvertinimas“ ir šiomis taisyklėmis.
3. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
pieno gamintojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, gaminantys pieną parduoti (toliau – gamintojai);
pieno supirkėjai – fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka perka pieną iš gamintojų savo ūkinei veiklai (toliau – supirkėjai);
pieno siunta – supirkimo metu iš vieno gamintojo supirktas pienas;
įgaliota laboratorija – neutrali bandymų laboratorija, kurią, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, Žemės ūkio ministerija įgalioja tirti pieno sudėties, kokybės ir falsifikavimo rodiklius, pagal kuriuos pieno supirkėjai apmoka gamintojams už parduotą pieną. Jos veikla kontroliuojama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Įgaliota laboratorija turi ne rečiau kaip 1 kartą per 3 mėnesius dalyvauti tarptautinėse tarplaboratorinių tyrimų patikrose;
pirminiai kokybės rodikliai – pieno spalva, kvapas, konsistencija, temperatūra, skonis, rūgštingumas, švarumas, tankis, neutralizuojančios medžiagos (mažinančios pieno rūgštingumą, pvz., soda, amoniakas, kitos panašios);
pieno sudėties rodikliai – riebalų ir baltymų kiekis procentais;
pieno kokybės rodikliai – bendras bakterinis užterštumas, tūkst./cm3 ir somatinių ląstelių skaičius, tūkst./cm3;
pieno falsifikavimo rodikliai – inhibitorinės medžiagos, stabdančios bakterijų augimą (antibiotikai, plovimo ir dezinfekavimo medžiagų likučiai, kitos panašios) ir pieno užšalimo temperatūra, oC;
nerūšinis pienas – pienas, kurio bakterinis užterštumas ir somatinių ląstelių skaičius viršija antros rūšies pieno reikalavimus. Nerūšiniu pienu laikomas ir falsifikuotas pienas, kuriame rasta inhibitorinių medžiagų arba pašalinio vandens;
vienkartinis konservuotas arba nekonservuotas bandinys – iš bet kurios pieno siuntos paimtas bandinys;
sudėtinis konservuotas bandinys – iš ne ilgiau kaip 10 parų laikotarpiu imamų vienkartinių bandinių paruoštas bandinys su konservantu;
kasdieninis bandinių atrinkimo būdas – bandiniai imami iš kiekvienos pieno siuntos, o tyrimui siunčiamas vienas bet kuris atsitiktinai parinktas bandinys;
įskaitinis tiekimo laikotarpis – pastovios trukmės, bet ne ilgesnis kaip vieno mėnesio laikotarpis, kurio metu nustatomi pieno sudėties ir kokybės bei falsifikavimo rodikliai;
valstybės kontroliuojančios institucijos – Valstybinė veterinarijos tarnyba ir Valstybinė kokybės inspekcija, kitos valstybės įgaliotos institucijos.
5. Pienas superkamas sudarius dvišales rašytines pieno pirkimo-pardavimo sutartis tarp gamintojo ir supirkėjo.
6. Pirkimo-pardavimo sutartyse turi būti aptarta:
6.1. parduodamo pieno kiekis ir jo pateikimo terminai, kieno transportu pienas gabenamas, gabenimo išlaidų apmokėjimas, atsakomybė už transporto neatvykimą, pieno supirkėjų įsipareigojimai laikytis nustatytos tvarkos priimant pieną pagal jo kiekį ir kokybę, atsakomybė už šio įsipareigojimo nevykdymą, įskaitinio tiekimo laikotarpio trukmė, pieno supirkimo kainos, kurios negali būti mažesnės už Vyriausybės nustatytas minimalias ribines, atsiskaitymo terminai, ne ilgesni negu nustatyta Vyriausybės; nerūšinio pieno kainos apskaičiavimo tvarka, atsakomybė už norminiuose aktuose nustatytų atsiskaitymo terminų nesilaikymą, gamintojo atsakomybė nepatiekus produkcijos, force majeure sąlygos – atvejai, kai nė viena šalis neatsako už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą; sutarties nutraukimo nepasibaigus terminui sąlygos bei tvarka ir kaltosios šalies atsakomybė už jos nutraukimą;
6.2. įsipareigojimas, kad iš kiekvieno gamintojo pieno, kurio pirminiai kokybės rodikliai atitiko LST 1137:1997 reikalavimus, bus paimtas ir pagal įgaliotos laboratorijos techninius reikalavimus paruoštas bandinys išsiųstas į įgaliotą laboratoriją sudėties, kokybės ir falsifikavimo tyrimams atlikti;
7. Supirkėjas supažindina gamintoją su standartu LST 1137:1997 ir šiomis taisyklėmis. Šie norminiai dokumentai turi būti supirkimo vietose ir pareikalavus pateikiami gamintojams susipažinti.
8. Pienas superkamas pagal iš anksto supirkėjo nustatytą ir paskelbtą grafiką. Supirkimo laikas punktuose turi būti užrašytas pieno supirkimo ir priskaitymo knygelėje.
Transportui pavėlavus atvykti į supirkimo vietą daugiau kaip 30 minučių pieno bandiniai kokybės vertinimui neimami.
9. Supirkimo metu imami vienkartiniai bandiniai arba bandiniai sudėtiniam konservuotam bandiniui sudaryti. Paruošti išsiųsti į įgaliotą laboratoriją konteineriai su bandiniais turi būti plombuojami pieno supirkimo vietose (1 priedas). Mobiliuose punktuose konteineriai plombuojami paskutinėje bandinių surinkimo maršruto vietoje. Kilus nesutarimams, bandinių plombavimo kontrolę tarpinėse maršruto vietose užtikrina pieno gamintojų įgalioti atstovai.
11. Pienas sveriamas ar matuojamas jo tūris, perskaičiuojant jį į svorį pagal faktinį tankį. Jei tankiui išmatuoti nėra galimybių, naudojamas perskaičiavimo (dauginimo) koeficientas 1,027.
12. Supirkimo ir bandinių paėmimo metu gali dalyvauti gamintojai ar jų įgalioti atstovai (komisijos), valstybės kontroliuojančių institucijų atstovai. Juridinių asmenų atstovai privalo dalyvauti imant bandinius.
13. Pieno svorio perskaičiavimas pagal bazinius riebalų ir baltymų rodiklius atliekamas vadovaujantis Žalio pieno kiekio perskaičiavimo pagal bazinius sudėties rodiklius (riebumą ir baltymingumą) į bazinį pieno kiekį metodika. Faktinis pieno kiekis perskaičiuojamas į bazinį pagal įgaliotos laboratorijos pateiktą perskaičiavimo (dauginimo) koeficientą, kuris įvertina riebalų ir baltymų kiekį šimtųjų dalių tikslumu.
II. Pieno sudėties ir kokybės tyrimo tvarka
15. Supirkimo metu apžiūros būdu nustatoma pieno spalva, kvapas, konsistencija, matuojama temperatūra. Kilus įtarimui, iš kiekvieno gamintojo pieno siuntos pagal LST ISO 707 imami bandiniai skoniui, rūgštingumui, švarumui, tankiui, neutralizuojančioms medžiagoms nustatyti. Stacionariuose punktuose pieno švarumas nustatomas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Pienas superkamas, jei prieš tai išvardyti pirminiai kokybės rodikliai atitinka nurodytus LST 1137:1997. Jei pirminiai kokybės rodikliai standarto neatitinka, pienas nesuperkamas ir grąžinamas su atitinkamomis žymomis lydinčiuose dokumentuose. Kai supirkimo vietose nėra galimybių patikrinti neutralizuojančių medžiagų, pienas priimamas paimant bandinius. Jei įtarimas pasitvirtina ir randama neutralizuojančių medžiagų, pienas toliau nesuperkamas iki įskaitinio tiekimo laikotarpio pabaigos (jeigu tiekimo laikotarpis 1 mėnuo – ne ilgiau kaip 15 dienų).
16. Pieno supirkimo metu LST ISO 707 nurodytais būdais imami bandiniai sudėčiai, kokybei ir falsifikavimui tirti. Pieno bandiniams imti galima naudoti metalinius 7-9 mm vidinio skersmens cilindro formos vamzdelius. Viename supirkimo punkte turi būti naudojami tik to paties skersmens vamzdeliai. Prieš paimant bandinį bet kokiems tyrimams, pienas turi būti gerai išmaišomas.
17. Bandinius sudėties, kokybės ir falsifikavimo tyrimams ima asmenys, turintys Valstybinės kokybės inspekcijos terminuotą kvalifikacinį pažymėjimą ir supirkėjo išduotą įgaliojimą šiam darbui atlikti. Šių asmenų darbą kontroliuoja Valstybinė kokybės inspekcija.
18. Bandiniai sudėties, kokybės ir falsifikavimo tyrimams atrenkami ir ruošiami tokia tvarka:
18.1. sudėtinis konservuotas bandinys ruošiamas ne ilgiau kaip 10 dienų laikotarpiu imant vienkartinius bandinius ir pridedant konservantą (2 priedas). Šis bandinys turi būti ruošiamas pagal su įgaliota laboratorija suderintą grafiką. Sudėtiniai bandiniai renkami į 200 ml talpos ar įgaliotos laboratorijos tarą. Sudėtiniai bandiniai visą laikymo laikotarpį turi būti plombuojami, rakinami kontroline spyna, kurią uždedant ir nuimant turi teisę dalyvauti gamintojų atstovai, arba saugomi kitu gamintojo ir supirkėjo raštiškai suderintu būdu;
18.2. vienkartiniai konservuoti ar nekonservuoti bandiniai imami pieno supirkimo vietose supirkėjo nuožiūra pasirinktomis dienomis;
18.3. jei pieno siunta pristatoma keliuose induose, tai pieno sudėties ir somatinių ląstelių skaičiaus bandiniui paimti jis perpilamas į svėrimo indą (ar matuoklį). Esant didesniam pieno kiekiui, bandinys imamas tiek kartų, kiek kartų pienas perpilamas į svėrimo indą (ar matuoklį). Bandinio sudarymui taip pat galima naudoti gamintojo didžiausio tūrio indą, t. y. bandinys pirmiausia paimamas iš didžiausio tūrio indo, po to iš mažesnių pienas perpilamas į tą patį didžiausią indą ir t.t. Jeigu tyrimui ruošiamas vienkartinis bandinys, iš visų pieno siuntos bandinių sudarytas bendras bandinys supilamas į atskirą indą, išmaišomas ir iš jo imamas jungtinis bandinys.
Šiais atvejais bandiniui paimti metalinis cilindro formos vamzdelis lėtai nuleidžiamas į indo dugną taip, kad vamzdelis prisipildytų pienu iki inde esančio lygio.
Ruošiant bandinį mikrobiologiniams ar falsifikavimo tyrimams, jungtinis bandinys sudaromas imant pieną tiesiogiai iš gamintojo taros.
Pieno bakteriniam užterštumui ir inhibitorinėms medžiagoms tirti bandiniai imami iš tos pačios pieno siuntos. Kai supirkėjas taiko kasdieninį bandinių atrinkimo būdą (griežtesnę kontrolės tvarką) ir pieno bandiniai tyrimui atrenkami iš didelio skaičiaus atsitiktinių vienkartinių bandinių, bandiniai bendro bakterinio užterštumo ir inhibitorinių medžiagų nustatymui gali būti imami iš skirtingų pieno siuntų.
Bandinys, skirtas bendro bakterinio užterštumo nustatymui įgaliotoje laboratorijoje, turi būti nedelsiant konservuojamas pieno supirkimo vietoje. Konteineriai su bandiniais turi būti plombuojami.
19. Pieno sudėtis, kokybė ir falsifikavimas tiriami ne rečiau kaip LST 1137:1997 nurodytu periodiškumu (pirminiai kokybės rodikliai: spalva, kvapas, konsistencija, temperatūra – priimant kiekvieną pieno siuntą; skonis, rūgštingumas, švarumas, tankis, neutralizuojančios medžiagos – kilus įtarimui; riebalų ir baltymų kiekis – ne rečiau kaip du kartus per mėnesį; užterštumas bakterijomis ir inhibitorinės medžiagos – ne rečiau kaip du kartus per mėnesį; pieno užšalimo temperatūra – ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį). Somatinių ląstelių skaičius nustatomas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį. Pieno gamintojams, kurių ūkiuose naudojama melžimo ir šaldymo įranga, turi būti atliekami ne mažiau kaip keturi bendro bakterinio užterštumo ir somatinių ląstelių tyrimai per mėnesį.
Tyrimų atlikimo tvarka nurodyta schemoje.
| Pirminiai kokybės rodikliai |
|
| Pieno spalva, kvapas, konsistencija, temperatūra, kilus |
Nustato supirkėjas |
| įtarimui, – skonis, rūgštingumas, švarumas, tankis, |
|
| neutralizuojančios medžiagos |
|
|
|
|
| Pieno sudėtis ir kokybė |
|
| Riebalų ir baltymų kiekis |
Nustato įgaliota laboratorija |
| Bendras bakterijų ir somatinių ląstelių skaičius |
|
|
|
|
| Pieno falsifikavimas |
|
| Inhibitorinės medžiagos ir pieno užšalimo temperatūra |
Nustato įgaliota laboratorija |
20. Bandinius paruošia supirkėjas, vadovaudamasis šių taisyklių 1 ir 2 priedais. Bandinius į įgaliotą laboratoriją išsiunčia arba pristato supirkėjas. Pieno gamintojai, kurių ūkiuose naudojama melžimo ir šaldymo įranga, turintys supirkėjo įgaliojimą ir tai numatę tarpusavio sutartyse, bandinius į įgaliotą laboratoriją gali pristatyti patys.
III. Pieno sudėties įvertinimas
22. Vidutinis per įskaitinį tiekimo laikotarpį supirkto pieno riebalų ir baltymų kiekis apskaičiuojamas pagal per šį laikotarpį paimtų bandinių tyrimų aritmetinį vidurkį.
23. Tiriant pieno sudėtį prietaisais, riebalų ir baltymų kiekis piene nustatomas šimtųjų dalių tikslumu.
IV. Kokybės ir falsifikavimo įvertinimas
26. Gamintojas turi pristatyti pieną plastmasiniame arba alaviniame, nerūdijančio plieno, aliuminiame, emaliuotame, švariame, uždengtame, skirtame tik maisto produktams laikyti inde. Draudžiama pieną pristatyti cinkuotame inde.
28. Surenkant pieną automobiliais, rūgštingumą galima įvertinti ir indikatoriniais popierėliais, skirtais ribiniam pieno rūgštingumui nustatyti.
30. Jeigu pieno užšalimo temperatūra neatitinka standarto reikalavimų ir yra tarp minus 0,515 ir minus 0,5200C (pašalinio vandens iki 1%), gamintojas įspėjamas, o kainos nuoskaita netaikoma.
31. Nustačius pieno falsifikavimą vandeniu (jeigu pieno užšalimo temperatūra yra aukštesnė negu minus 0,515oC ir/arba radus piene inhibitorinių medžiagų, gamintojui tą įskaitinį laikotarpį, kada paimtas bandinys (jeigu tiekimo laikotarpis 1 mėnuo – ne ilgiau kaip 15 dienų), pienas vertinamas nerūšiniu ir taikoma kainos nuoskaita pagal 55 punktą. Antrą kartą iš eilės nustačius falsifikavimą vandeniu ir/arba radus inhibitorinių medžiagų, pienas vertinamas nerūšiniu ir iš šio gamintojo nebepriimamas. Supirkimas atnaujinamas, kai gamintojas pateikia Valstybinės veterinarijos tarnybos išvadas – leidimą toliau parduoti pieną.
Natūraliam pienui, kurio užšalimo temperatūra yra tarp minus 0,514oC ir minus 0,510oC, taikoma 10 proc. nuoskaita nuo tą įskaitinį laikotarpį nustatytos tam tikros rūšies pieno kainos. Vienai iš šalių pageidaujant ir raštiškai kreipiantis į Valstybinę veterinarijos tarnybą arba Valstybinę kokybės inspekciją pieno natūralumui nustatyti imamas kontrolinis bandinys ūkyje. Kontrolinis bandinys ūkyje turi būti paimtas ne vėliau kaip per 5 dienas po kreipimosi. Jei nustatoma, kad pienas natūralus, surašomas aktas, kurio galiojimo laikas 1 mėnuo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 390, 1999-10-19, Žin., 1999, Nr. 89-2634 (1999-10-22), i. k. 0992330ISAK00000390
32. Pieno bakterinis užterštumas apskaičiuojamas: a) jei atliekami 2 tyrimai per mėnesį – pagal per paskutiniuosius du mėnesius atliktų tyrimų geometrinį vidurkį; b) jeigu per du mėnesius atliekama daugiau tyrimų, geometrinis vidurkis skaičiuojamas iš paskutinių keturių tyrimų rezultatų.
33. Somatinių ląstelių skaičius skaičiuojamas pagal per tris mėnesius atliktų keturių paskutiniųjų tyrimų geometrinį vidurkį. Atsiskaitymui už pieną naudojamas paskutinis įskaitinį tiekimo laikotarpį apskaičiuotas kokybės tyrimų geometrinis vidurkis.
34. Jeigu per įskaitinį tiekimo laikotarpį paskutinis apskaičiuotas kokybės rodiklių tyrimų geometrinis vidurkis yra aukštesnis nei reikalaujama antros rūšies pienui, šį laikotarpį (jeigu tiekimo laikotarpis 1 mėnuo – ne ilgiau kaip 15 dienų) jis vertinamas kaip nerūšinis ir pieno supirkimas nutraukiamas. Supirkimas atnaujinamas, kai gamintojas pateikia Valstybinės veterinarijos tarnybos išvadas (leidimą) toliau parduoti pieną. Atnaujinus pieno supirkimą, kokybės tyrimų geometriniai vidurkiai pradedami skaičiuoti iš naujo po supirkimo atnaujinimo atlikus ne mažiau kaip 4 tyrimus. Po supirkimo atnaujinimo du kartus iš eilės nustačius nerūšinį pieną, pieno supirkimas nutraukiamas.
V. Papildomų tyrimų atlikimas
36. Papildomas vienkartinis konservuotas bandinys pieno sudėčiai ištirti imamas ir tiriamas tiek gamintojo, tiek supirkėjo iniciatyva, jeigu to paties gamintojo pieno sudėties rodikliai žymiai skiriasi nuo anksčiau nustatytųjų (skirtumas – daugiau kaip 1% riebalų ar 0,5 % baltymų kiekių) ar kelia įtarimą. Šiuo atveju įskaitomas papildomo tyrimo rezultatas, atmetant prieš tai atlikto tyrimo rezultatą.
37. Jei dėl kurios nors ypatingos force majeure priežasties įgaliotoje laboratorijoje negalėjo būti atliktas pieno sudėties ir kokybės tyrimas, įskaitomas paskutiniojo tyrimo rezultatas arba supirkėjas turi paimti bandinius papildomiems tyrimams. Paskutiniojo kokybės tyrimo rezultatai gali būti įskaityti tik tuo atveju, jei pienas buvo rūšinis. Jei pienas buvo nerūšinis, įgaliota laboratorija organizuoja pieno kokybės tyrimą kitoje Žemės ūkio ministerijos įgaliotoje laboratorijoje.
38. Jei pienas nepateikiamas pagal grafiką nustatytą sudėties ir kokybės rodiklių tyrimo dieną arba pateikto pieno kiekis žymiai skiriasi nuo kitomis dienomis pristatyto, skaitomas paskutiniojo sudėties tyrimo rezultatas ir prieš tai buvusi pieno rūšis (ne žemesnė kaip antra), jei pieno pirkimo-pardavimo sutartyse nenumatyta kitaip. Tai turi būti pažymėta pieno supirkimo ir priskaitymo knygelėje.
39. Jei į įgaliotą laboratoriją atsiunčiamas netinkamas tyrimui bandinys (netinkamai konservuotas, nepakankamas bandinio kiekis, blogas identifikavimo kodas ir pan.), supirkėjas tą įskaitinį tiekimo laikotarpį turi paimti bandinius papildomiems tyrimams. Jei netinkamas tyrimui bandinys atsiųstas įskaitinio tiekimo laikotarpio pabaigoje, bandinys papildomiems tyrimams gali būti paimtas kitą įskaitinį tiekimo laikotarpį, bet ne vėliau kaip per 5 dienas mėnesiui pasibaigus arba įskaitomas paskutiniojo tyrimo rezultatas (jei pienas buvo rūšinis).
VI. Superkamo pieno apskaita
41. Iš fizinių asmenų superkamo pieno apskaitos dokumentai yra: pieno supirkimo ir priskaitymo knygelė bei pieno pirkimo apskaitos žurnalas (žiniaraštis) – kai pieną surenka arba stacionariuose punktuose priima supirkėjas, arba pieno lydraštis – kai pieną savo transportu į gamyklą pristato gamintojas.
42. Pieno supirkimo ir priskaitymo knygelę gamintojui išduoda supirkėjas. Jos registruojamos įrištame, numeruotais lapais, vyr. finansininko (arba vadovo) pasirašytame, antspauduotame pieno supirkimo ir priskaitymo knygelių išdavimo registracijos žurnale.
43. Pieno supirkimo ir priskaitymo knygelėse kasdien žymimas faktinis supirkto pieno kiekis litrais (jei pienas perkamas matuojant tūrį) ir kilogramais (pieno kiekis, perskaičiuotas iš tūrio į svorį, arba pasvertas). Jei iš gamintojo pienas nebuvo supirktas dėl pirminių kokybės rodiklių neatitikimo, pieno supirkimo ir priskaitymo knygelėje tą dieną rašoma „Grąžinta“, nurodant grąžinimo priežastis (rūgštingumas, švarumas, skonis ar kitos).
44. Pieno supirkimo ir priskaitymo knygelėse supirkėjas pažymi per įskaitinį tiekimo laikotarpį iš gamintojo supirkto pieno riebumą, baltymingumą, faktinį pieno kiekį, perskaičiavimo koeficientą, rūšį, kokybės rodiklius ir, jei buvo nustatytas, falsifikavimą pagal įgaliotos laboratorijos duomenis. Įrašai atliekami ne vėliau kaip per 7 dienas po įskaitinio tiekimo laikotarpio pabaigos.
45. Pieno pirkimo apskaitos žurnalą (žiniaraštį) pildo supirkėjas ir juo remdamasis gamintojams – fiziniams asmenims išrašo pieno pirkimo kvitą. Apskaitos žurnalas turi būti įrištas arba susegtas metalinėmis sankabėlėmis, numeruotais lapais, vyr. finansininko (arba vadovo) pasirašytas ir antspauduotas. Žurnale turi būti surašytos gamintojų pavardės ir kodai, atitinkantys klijuojamus ant pieno bandinių indelių (jei bandiniai siunčiami tyrimui į įgaliotą laboratoriją).
46. Pieno pirkimo apskaitos žurnale (žiniaraštyje) įrašomas tik faktinis supirkto pieno kiekis (kilogramais). Iš įgaliotos laboratorijos gauti tyrimų protokolai yra privalomi apskaitos žurnalo (žiniaraščio) priedai.
47. Iš gamintojų – juridinių asmenų perkamam pienui įforminti naudojamas važtaraštis ir pieno pirkimo kvitas.
48. Gamintojo – juridinio asmens išrašytame pieno važtaraštyje ir fizinio asmens išrašytame pieno lydraštyje turi būti nurodytas faktinis pieno kiekis ir, jei yra nustatyta, sudėties ir kokybės rodikliai. Priimdamas pieną, supirkėjas šiame važtaraštyje turi įrašyti tuos duomenis, kuriuos tikrina priėmimo metu: faktinį pieno kiekį, pirminius kokybės ir kitus, įmonėje nustatomus rodiklius.
49. Atsiskaitymui už kiekvieną įskaitinį tiekimo laikotarpį pateiktą pieną įforminti fiziniams ir juridiniams asmenims išrašomi pieno pirkimo kvitai. Šie kvitai išrašomi Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 06 30 įsakymu Nr. 393 (Žin., 1997, Nr. 64-1519; 1998, Nr. 73-2123) nustatyta tvarka papildomai įrašant vidutinius sudėties ir kokybės duomenis, gautus iš įgaliotos laboratorijos.
50. Pieno pirkimo kvitą supirkėjas išrašo juridiniams asmenims – per įskaitinį tiekimo laikotarpį išrašytų pieno važtaraščių, o fiziniams asmenims – pieno pirkimo apskaitos žurnalo (žiniaraščio) arba per įskaitinį tiekimo laikotarpį išrašytų pieno lydraščių pagrindu.
VII. Pieno kainos apskaičiavimas
52. Už pieną priklausanti mokėti suma apskaičiuojama remiantis bazinio pieno kaina. Sudėties, kokybės ir falsifikavimo tyrimų duomenis supirkėjas gauna iš įgaliotos laboratorijos.
53. Už supirktą pieną atsiskaitoma du kartus per mėnesį. Kai įskaitinis tiekimo laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, už pirmą mėnesio dalį patiekto natūralaus (neperskaičiuoto) pieno kiekį būtina išmokėti ne mažesnį kaip 80 proc. antros rūšies pieno kainos avansą, o galutinai atsiskaityti mėnesiui pasibaigus ir įvertinus vidutinius sudėties, kokybės bei falsifikavimo rodiklius. Galima atsiskaityti atskirai už per kiekvieną trumpesnį kaip mėnuo įskaitinį tiekimo laikotarpį supirktą pieną, nustačius faktinę pieno sudėtį ir kokybę.
54. Pieno svoris perskaičiuojamas į bazinį kiekį vadovaujantis Žalio pieno kiekio perskaičiavimo pagal bazinius sudėties rodiklius (riebumą ir baltymingumą) į bazinį pieno kiekį metodika.
VIII. Informavimas apie tyrimų rezultatus
56. Įgaliota laboratorija ne vėliau kaip po 3 darbo dienų nuo bandinių atvežimo iš supirkėjo pateikia jam bandymų rezultatų protokolus 2 egzemplioriais (elektroniniu paštu – ne vėliau kaip po 2 parų). Bandymų protokolai negali būti taisomi, tikslinami ir kitaip keičiami.
57. Supirkėjas pateikia gamintojui susipažinimui 1 bandymo protokolo egzempliorių ne vėliau kaip per 2 supirkimo punkto darbo dienas po jų gavimo iš įgaliotos laboratorijos. Bandymų protokoluose spausdinama aktuali informacija pieno supirkimo klausimais ir pieno gamintojo praeito sudėties tyrimo duomenys, taip pat turi būti nurodytas konteinerio plombos numeris. Sudėties tyrimų rezultatai atliekant tyrimus iš vienkartinio bandinio gali būti paskelbiami įskaitiniam tiekimo laikotarpiui pasibaigus. Šiuo atveju gamintojai raštu turi būti informuojami per 2 paras po bandymų rezultatų gavimo iš įgaliotos laboratorijos, kai somatinių ląstelių skaičius viršija antros rūšies pieno reikalavimus.
IX. Reikalavimai gamintojams, supirkėjams ir įgaliotai laboratorijai
59. Gamintojas atsako už: parduodamo pieno paruošimą pagal LST 1137:1997 reikalavimus; už pieno nepateikimą supirkimui per 7 pirmas ir paskutines laktacijos dienas, asmens ir karvių sveikatingumą, pieno indų švarą, sutarties su supirkėju reikalavimų vykdymą, sutarto pieno kiekio pristatymą laiku į pieno supirkimo vietą.
60. Supirkėjas atsako už: pieno pirminių kokybės rodiklių ištyrimą tinkamais metodais, pieno kiekio teisingą įvertinimą, pieno priėmimą laiku pagal grafiką, tinkamą pieno bandinių paėmimą, paruošimą, laikymą, gabenimą ir išsaugojimą iki išsiuntimo į įgaliotą laboratoriją, atsiskaitymą už supirktą pieną pagal nustatytą kainą ir sutartyje numatytu laiku, sutarties su gamintoju reikalavimų vykdymą, laiku ir teisingą gamintojo informavimą apie įgaliotos laboratorijos tyrimų rezultatus, sutarties su įgaliota laboratorija reikalavimų vykdymą.
61. Įgaliota laboratorija atsako už: tinkamą bandinių atvežimą iš sutartų su supirkėju bandinių paėmimo vietų, jų laikymą tinkamomis sąlygomis, tyrimą prietaisais, įteisintais Lietuvoje nustatyta tvarka, tyrimų tikslumą neviršijant nustatytų paklaidų ribų, informacijos apie tyrimų rezultatus teikimą laiku supirkėjui; sutarties su supirkėju reikalavimų vykdymą.
X. Ginčų sprendimas
62. Ginčus, susijusius su perkamo-parduodamo pieno kokybe, sprendžia Valstybinė kokybės inspekcija, Valstybinė veterinarijos tarnyba, visus kitus ginčus – teismas. Išlaidas dėl papildomų tyrimų apmoka pralaimėjusioji pusė.
63. Tyrimus ginčų atveju atlieka įgaliota akredituota laboratorija nustatyta tvarka.
SUDERINTA SUDERINTA
Lietuvos Respublikos valstybinės Valstybinės kokybės
veterinarijos tarnybos direktorius inspekcijos viršininkas
K. Lukauskas B. Pauža
1999 m. balandžio 13 d. 1999 m. balandžio 13 d.
Pritarta:
Žemės ūkio rūmų
Lietuvos ūkininkų sąjungos
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos
Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“
Lietuvos maisto instituto
Lietuvos veterinarijos akademijos
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
1999 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 173
1 priedas
Pieno bandinių paėmimas ir paruošimas išsiųsti į įgaliotą laboratoriją
1. Bandiniai tyrimams paimami supirkimo vietose pagal LST ISO 707 ir įgaliotos laboratorijos nustatytą tvarką. Bandinių tara, bandinio identifikavimo kodas, bandinio tūris ir naudojami konservantai turi atitikti šios laboratorijos techninius reikalavimus. Bandinių tarą (konteinerius ir indelius), konservantus, gamintojų identifikavimo brūkšninius kodus ir plombas įsigyja supirkėjas.
2. Pagal įgaliotos laboratorijos techninius reikalavimus paruošti bandiniai laikomi žemoje teigiamoje temperatūroje, ne aukštesnėje kaip 100C. Jei pieno supirkimo vietose nėra galimybių atšaldyti, pieno bandiniai per 4 valandas po jų paėmimo patalpinami į šaldytuvą. Bandiniai bendro bakterinio užterštumo ir falsifikavimo tyrimams išsiunčiami į įgaliotą laboratoriją per 24 val. po jų paėmimo. Bandiniai tyrimams pateikiami pagal su įgaliota laboratorija suderintą grafiką.
3. Supirkimo vietose surinkti pieno bandiniai supirkėjo transportu atvežami į vietą, sutartą su įgaliota laboratorija. Bandiniai iš sutartų vietų gabenami į įgaliotą laboratoriją pagal iš anksto suderintą grafiką šios laboratorijos transportu, kuriame palaikoma žema teigiama temperatūra, ne aukštesnė kaip 100C.
4. Kiekvieno gamintojo pieno riebalų, baltymų ir somatinių ląstelių kiekio nustatymui imamas vienkartinis konservuotas bandinys. Šiems tyrimams gali būti renkamas sudėtinis konservuotas bandinys, kuris ne vėliau kaip po 10 parų pašildomas iki 35 ± 2oC ir perpilamas į įgaliotos laboratorijos tarą. Sudėtinis bandinys gali būti renkamas į 200 ml talpos buteliukus ar įgaliotos laboratorijos tarą.
Pieno riebalų, baltymų kiekis, somatinės ląstelės ir užšalimo temperatūra gali būti tiriami iš vienkartinio nekonservuoto bandinio.
5. Bakteriniam užterštumui nustatyti imamas vienkartinis konservuotas, o falsifikavimui – (inhibitorinėms medžiagoms ir pieno užšalimo temperatūrai) atskiri vienkartiniai nekonservuoti bandiniai.
6. Bandiniai pieno riebalų, baltymų, somatinių ląstelių kiekiui nustatyti konservuojami natrio azidu arba konservantu „Broad Spectrum Microtabs“. Bandiniai bakteriniam užterštumui nustatyti konservuojami tik konservantu „Broad Spectrum Microtabs“ pieno supirkimo vietose kiek galima greičiau po bandinio paėmimo.
7. Bandinių tarą mikrobiologiniams tyrimams ruošia supirkėjas arba įgaliota laboratorija. Kai tarą ruošia supirkėjas, konteineryje turi būti kortelė, kurioje nurodyta taros paruošimo data ir ją ruošusio asmens vardas, pavardė, parašas.
8. Bandinių tūris turi sudaryti ne mažiau kaip 2/3 indelio talpos, kad jo užtektų tyrimui ir kad bandinį prieš tyrimą būtų galima gerai išmaišyti. Indelis neturi būti labai pilnas, nes gali nusilaistyti nusistoję riebalai.
9. Siunčiamiems į įgaliotą laboratoriją bandiniams identifikuoti ant kiekvieno indelio dangtelio bandinį imantis asmuo užklijuoja gamintojo numerį (brūkšninį kodą), atitinkantį įgaliotos laboratorijos techninius reikalavimus.
10. Etiketę su gamintojo kodu paruošia supirkėjas arba įgaliota laboratorija (tai numatoma sutartyse su įgaliota laboratorija).
11. Bandiniai su užklijuotu gamintojo brūkšniniu kodu sudedami į konteinerius. Bandinį paėmęs asmuo užpildo lydraštį, kuris įdedamas į konteinerį. Jame pateikiama tokia informacija:
rajono kodas,
pieno supirkimo punkto kodas,
bandinio kodas,
konteinerio (dėžės) Nr.,
bandinių skaičius,
naudotas konservantas,
bandinio paėmimo data,
bandinio išsiuntimo į įgaliotą laboratoriją data,
įgaliotos laboratorijos adresas,
supirkėjo (įmonės pavadinimas) adresas,
bandinį paėmusio asmens pareigos, pavardė, parašas,
plombos numeris,
liudytojų pareigos, pavardė, parašas (jeigu dalyvauja imant bandinius).
12. Bandiniai koduojami tokia tvarka: vienkartinis arba sudėtinis konservuotas bandinys riebalų, baltymų, somatinių ląstelių skaičiaus tyrimui – kodas 1, vienkartinis nekonservuotas inhibitorinių medžiagų tyrimui – kodas 2, vienkartinis konservuotas bendro bakterinio užterštumo tyrimui – kodas 3, vienkartinis nekonservuotas pieno užšalimo temperatūros tyrimui – kodas 4, vienkartinis nekonservuotas bandinys riebalų, baltymų, somatinių ląstelių ir užšalimo temperatūros tyrimui – kodas 5.
13. Taikant kasdieninį bandinių atrinkimo būdą, bandinio kodas ant lydraščio gali būti nerašomas. Šiuo atveju bandinių kodai užrašomi konteinerių atidavimo įgaliotai laboratorijai akte.
14. Konteineriai turi būti plombuojami pieno supirkimo vietose, dalyvaujant gamintojams ar jų atstovams (komisijoms). Konteinerių plombavimui naudojamos griežtos atskaitomybės lipnios etiketės su brūkšniniu kodu (plombos). Plombų gamybą ir platinimą organizuoja įgaliota laboratorija pagal supirkėjo iš anksto pateiktą užsakymą (poreikį). Plombavimui naudojamos etiketės gaminamos 2 egzemplioriais. Viena etiketė klijuojama ant konteinerio taip, kad konteinerio nebūtų galima atidaryti jos nepažeidus (priekinėje konteinerio dalyje), kita – ant lydraščio.
15. Taikant kasdieninį bandinių atrinkimo būdą, visi paimti ir tyrimui siunčiami bandiniai turi būti registruojami supirkėjo apskaitos žurnale. Šis žurnalas turi būti įrištas arba susegtas, numeruotais lapais, pasirašomas vadovo ir antspauduojamas. Žurnale surašoma: supirkimo punkto pavadinimas, paimtų bandinių skaičius, konteinerio numeris, panaudotos plombos numeris, bandinio kodas, išsiuntimo tyrimui data. Jei bandiniai tyrimui nesiunčiami, tai turi būti pažymėta žurnale.
16. Plombuotus konteinerius supirkėjo įgaliotas asmuo turi perduoti laboratorijos įgaliotam asmeniui. Surašomas konteinerių perdavimo-priėmimo aktas, kurį pasirašo supirkėjo ir laboratorijos įgalioti asmenys.
17. Jei įgaliotas laboratorijos asmuo, priimdamas konteinerius iš supirkėjo, nustato, kad konteineriai neplombuoti, bandinių nepriima, tai pažymėdamas bandinių perdavimo-priėmimo akte. Įgaliotoje laboratorijoje dar kartą patikrinamas plombų autentiškumas. Jei nustatoma, kad plomba sugadinta ar padirbta, bandiniai netiriami ir surašomas aktas.
_____________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
1999 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 173
2 priedas
Pieno bandinių konservavimas
Konservanto „Broad Spectrum Microtabs“ panaudojimas
1. Šiuo konservantu konservuojami žalio pieno bandiniai riebumui, baltymingumui, somatinių ląstelių kiekiui ištirti ir bakteriniam užterštumui nustatyti bakterijų analizatoriumi „Cobra-Asterias“. Konservuoti bandiniai netinka tyrimui sėjimo į Petri lėkšteles būdu.
2. Pieno bandinių konservavimui naudojamos bronopolo tabletės „Broad Spectrum Microtabs“ (susidedančios iš 8 mg bronopolo ir 0,30 mg natamicino). Riebumui, baltymingumui ir somatinių ląstelių kiekiui ištirti gali būti ruošiamas vienkartinis arba sudėtinis bandinys, pieno bakteriniam užterštumui ištirti – tik vienkartinis bandinys.
3. Ruošiant vienkartinį bandinį, į indą įpilama pieno ir dedama „Broad Spectrum Microtabs“ tabletė. Jei kitaip nenurodyta firmos-gamintojos rekomendacijoje, į 40 ml pieno įdedama viena konservanto tabletė.
4. Ruošiant sudėtinį bandinį, konservanto pridedama proporcingai įpilto šviežio pieno kiekiui, t. y. po vieną tabletę į 40 ml pieno.
5. Įdėjus konservantą, pienas gerai išmaišomas (nesuplakant, kad nesusidarytų laisvi riebalai). Kad tabletės ištirptų, indeliai su pienu keletą kartų pavartomi, kol vizualiai įsitikinama, kad tabletė ištirpo ir konservantas gerai išmaišytas. Bandinio spalvos intensyvumas turi būti vienodas visame tūryje, o indelio dugne neturi būti tabletės dalelių. Tai ypač svarbu ruošiant bandinį mikrobiologiniam tyrimui.
6. Šiuo būdu konservuoti bandiniai riebalų, baltymų kiekio ir somatinių ląstelių kiekiui ištirti gali būti laikomi uždengtuose induose žemoje teigiamoje temperatūroje, ne aukštesnėje kaip 100C, ne ilgiau kaip 10 parų. Po to bandiniai pašildomi iki 35 ± 20C ir perpilami į įgaliotos laboratorijos tarą.
7. Šiuo būdu konservuoti bandiniai bakteriniam užterštumui nustatyti išsiunčiami į įgaliotą laboratoriją per 24 valandas. Įgaliotoje laboratorijoje bandiniai iki ištyrimo laikomi ne aukštesnėje kaip 40C temperatūroje. Bendras konservuoto bandinio išlaikymo laikas neturi viršyti 3 parų.
8. Konservanto laikymas ir saugos priemonės jį naudojant:
8.1. tabletės laikomos sausoje vietoje, apsaugant nuo tiesioginių saulės spindulių. Negalima laikyti šalia maisto produktų. Saugoti nuo vaikų, vengti kontakto su oda, akimis ir rūbais. Esant ilgalaikiam asmeniniam kontaktui, reikia nešioti apsauginius rūbus, pirštines ir akinius;
8.2. pirmosios pagalbos priemonės:
8.2.1. patekus konservanto į akis, plauti jas vandeniu ne trumpiau kaip 10 minučių ir kreiptis medicininės pagalbos;
Pieno bandinių konservavimas natrio azidu
1. Šiuo konservantu gali būti konservuojami žalio pieno bandiniai riebumui, baltymingumui ir somatinių ląstelių kiekiui ištirti prietaisais. Šis konservantas netinka bandinių, tiriamų rūgštiniu Gerberio metodu, konservavimui.
3. Konservanto tirpalo pagaminimui naudojamos cheminės medžiagos: natrio azidas NaN3, indikatorius metileno mėlis ir prietaisai: techninės svarstyklės 0,01 g tikslumo, matavimo kolba 1000 ml, stikliniai indai 250 ml.
3. Konservanto tirpalo pagaminimas ir laikymas:
3.1. paruošiamas 8% natrio azido tirpalas. Į 250 ml stiklinį indą įpilama 100 ml distiliuoto vandens ir jame ištirpinama 80 g natrio azido;
3.2. į 250 ml stiklinį indą įpilama 100 ml distiliuoto vandens ir jame ištirpinama 0,7 g metileno mėlio;
4. Pieno bandinių konservavimui į 40 ml pieno įpilama 0,2 ml paruošto natrio azido tirpalo. Pienas gerai išmaišomas (nesuplakant, kad nesusidarytų laisvi riebalai). Ruošiant sudėtinį bandinį, konservanto pridedama proporcingai įpilto šviežio pieno kiekiui, t.y. po 0,2 ml tirpalo į 40 ml pieno. Tabletės dedamos pagal firmos gamintojos rekomendaciją.
5. Šiuo būdu konservuoti bandiniai riebalų, baltymų kiekio ir somatinių ląstelių skaičiaus nustatymui gali būti saugomi uždengtuose induose žemoje teigiamoje temperatūroje, ne aukštesnėje kaip 100C ne ilgiau kaip 10 parų. Po to bandiniai pašildomi iki 35 ± 20C ir perpilami į įgaliotos laboratorijos tarą.
6. Konservanto laikymas ir saugos priemonės jį naudojant:
6.1. pagamintas konservantas laikomas 4–80C temperatūroje, gerai uždengtas, apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių ne ilgiau kaip 3 mėnesius;
6.2. negalima laikyti šalia maisto produktų. Saugoti nuo vaikų, vengti kontakto su oda, akimis ir rūbais. Esant ilgalaikiam asmeniniam kontaktui, nešioti apsauginius rūbus, pirštines ir akinius;
6.3. pirmosios pagalbos priemonės:
6.3.1. patekus konservanto į akis, plauti jas vandeniu ne trumpiau kaip 15 minučių ir kreiptis medicininės pagalbos;
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas
Nr. 390, 1999-10-19, Žin., 1999, Nr. 89-2634 (1999-10-22), i. k. 0992330ISAK00000390
Dėl pieno supirkimo taisyklių dalinio pakeitimo