Suvestinė redakcija nuo 2002-10-26

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2002, Nr. 43-1623, i. k. 1021100NUTA00000557

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VERSLO SĄLYGŲ GERINIMO PRIEMONIŲ STATYBŲ REGULIAVIMO IR ŽEMĖS ĮSIGIJIMO SRITYSE ĮGYVENDINIMO GRAFIKO

2002 m. balandžio 22 d. Nr. 557

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Verslo sąlygų gerinimo priemonių statybų reguliavimo ir žemės įsigijimo srityse įgyvendinimo grafiką (pridedama).

2. Įpareigoti ministerijas užtikrinti, kad šiuo nutarimu patvirtinto grafiko priemonės būtų vykdomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrųjų asignavimų, tvirtinamų asignavimų valdytojams.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

ŪKIO MINISTRAS                                                                                                  PETRAS ČĖSNA

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m.

balandžio 22 d. nutarimu Nr. 557

VERSLO SĄLYGŲ GERINIMO PRIEMONIŲ STATYBŲ REGULIAVIMO IR ŽEMĖS ĮSIGIJIMO SRITYSE ĮGYVENDINIMO GRAFIKAS

Eil. Nr.	Problemos, jų priežastys	Siūlomi sprendimo būdai arba veiksmai	Atsakingi vykdytojai	Priemonės įvykdymo data
1.	Techninių sąlygų rengėjai (elektros tinklų, vandens tiekimo bendrovės, kitos įmonės) įrašo į sąlygas reikalavimus, kad statytojas (užsakovas) skirtų lėšas arba pats rekonstruotų eksploatuojamus inžinerinius statinius (išplėstų jų pajėgumą ir panašiai). Nesilaikoma STR 1.05.03:1997, kuris tai draudžia	parengti teisės aktų dėl inžinerinės infrastruktūros (komunalinių) objektų statybos projektus, kurie reglamentuotų teisę prisijungti prie inžinerinių tinklų, jų statybos finansavimo mechanizmą, žinybų, tiekiančių vandenį, elektrą ir panašiai, veiklos kontrolę, mokesčių klausimus, nuosavybės teisių į pastatytus inžinerinius tinklus įgijimą (kai jiems statyti lėšas skiria statytojas), ir nustatytąja tvarka pateikti juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei	Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija, Susisiekimo ministerija	2003 metų II ketvirtis
2.	Gaisrinės saugos norminiai dokumentai nesuderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. Skirtingi statinių statybinių konstrukcijų atsparumo ugniai ir ugnies plitimo savybių nustatymo standartai riboja statybos gaminių ir Europos Sąjungos valstybėse narėse naudojamų konstrukcijų techninių sprendimų taikymą. Pastatų ir įrenginių priešgaisrinės normos nebeatitinka STR 2.01-01(2):1999 „Gaisrinė sauga“ nuostatų. Derinant teritorijų detaliuosius planus bei projektus ir atiduodant statinius naudoti, iškyla nereikalingų ginčų	parengti statybos techninį reglamentą „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“, kuris atitiktų Europos Sąjungos teisės aktus ir kuriame būtų atsižvelgta į paminklosaugos bei kitus reikalavimus. Perimti iš Europos Sąjungos produktų gaisrinės saugos charakteristikų nustatymo metodikų standartus	Vidaus reikalų ministerija, Aplinkos ministerija	2002 metų III ketvirtis
3.	Neteko galios nuo 2002-10-28
4.	Galiojančios Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatos neatitinka šių dienų realijų, nėra aiškiai nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų reglamentuotas visuomenės ir piliečių interesų derinimas teritorijų planavimo dokumentų rengimo procese	parengti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo koncepciją bei nurodytojo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir nustatytąja tvarka pateikti šiuos projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybei	Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija	2002 metų II ketvirtis
5.	Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 7 dalis nu-mato: jeigu detaliojo plano programos ir sprendinio neįmanoma įgyvendinti neplėtojant vietos savivaldos institucijai priklausančios infrastruktūros, detalusis planas tvirtinamas tik tuomet, kai tarp savivaldybės valdybos ir planavimo organizatoriaus sudaroma sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo. Ši įstatymo nuostata dažnai suteikia pagrindą reikalauti iš statytojų, kad šie savo lėšomis išplėtotų inžinerinę infrastruktūrą ar susisiekimo komunikacijas už norimo įsigyti žemės sklypo ribų. Tokie reikalavimai dažniausiai iš esmės padidina investicijų sąnaudas ir atsipirkimo laiką	parengti naujos redakcijos Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo projektą, aiškiai apibrėžiant, kada savivaldybė iš statytojo gali reikalauti išplėtoti jai priklausančią infrastruktūrą, kaip būtų sprendžiami nuosavybės klausimai, ir nustatyti kompensavimo mechanizmą. Nustatytąja tvarka pateikti įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei	Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija	2002 metų II ketvirtis
6.	Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatų patvirtinimo“, visuomenės nariai apie teritorijų planavimo dokumentus ir pradedamas statybas informuojami per vietos spaudą. Skelbiant apie detaliųjų planų rengimo ir statybų pradžią vietos spaudoje, suinteresuotos trečiosios pusės paprastai nesužino apie naujus teritorijų planavimo dokumentus ar naują statinį, galinčius pažeisti jų interesus, todėl neturi galimybių apginti tuos interesus	parengti teisės aktų projektus, patobulinus teritorijų planavimo dokumentų derinimo su visuomene tvarką taip, kad visuomenė turėtų geresnes galimybes laiku sužinoti apie projektų derinimo pradžią, ir nustatytąja tvarka pateikti teisės aktų projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybei	Aplinkos ministerija	2002 metų IV ketvirtis
7.	Parduodamų valstybei priklausančių žemės sklypų kaina nustatoma pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus žemės įvertinimo koeficientus. Šie koeficientai yra statiški ir neatspindi rinkos tendencijų, o pagal juos nustatyta žemės sklypų kaina dažniausiai neatitinka rinkos vertės	parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ pakeitimo projektą, patobulinus galiojančią žemės įvertinimo metodiką, periodiškai (pvz., kasmet) apsvarstyti nustatytus žemės įvertinimo koeficientus ir nustatytąja tvarka pateikti projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybei	Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Finansų ministerija	2002 metų II ketvirtis
8.	Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. VIII-1284 „Dėl Nacionalinės turizmo plėtros programos“ patvirtintoje Nacionalinės turizmo plėtros programoje vienu iš veiklos prioritetų yra nurodomas turizmo paslaugų infrastruktūros plėtojimas ir tam tikslui palankios investicinės- teisinės aplinkos sudarymas. Šios programos priemonėse nurodyta patikslinti įstatymų lydimuosius ir kitus teisės aktus žemės sklypų nuomos, naudojimo, projektų derinimo ir verslo steigimosi apribojimų klausimais (1.6.4, 2.11.5, 11.3 punktai). Tačiau pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą dažnai yra draudžiama arba nediferencijuotai ribojama naujų turizmo paslaugų objektų statyba. Šių objektų statyba neleidžiama ir pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą arba nustatomi nepagrįsti apribojimai vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis. Iš esmės tai nepagrįstai riboja ūkininkų teises ir stabdo kaimo turizmo bei kitų turizmo paslaugų plėtojimą kaimo teritorijose	parengti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos miškų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 pakeitimus, pagal kuriuos būtų leidžiama priklausomai nuo teritorijos apsaugos statuso statyti kaimo turizmo ir kitus turizmo paslaugų objektus kaimiškose teritorijose. Nustatytąja tvarka pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei atitinkamų teisės aktų projektus	Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Žemės ūkio ministerija, Aplinkos ministerija	2003 metų I ketvirtis
9.	Dabartinė kultūros paveldo apsaugos politika ne tik apsunkina ir pabrangina statybas, bet ir neleidžia pasiekti jai keliamų tikslų (kultūrinės vertės požymių turintys objektai dažnai nuslepiami ar net sunaikinami). Svarbiausios problemų priežastys yra šios: per ilgas nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašas; neparengti nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reglamentai (užuot juos rengus, daugiausia dėmesio skiriama naujų vertybių paieškai); ilgai užtrunka kultūros vertės požymių turinčių objektų tyrimai (ilgam sustabdomos statybos)	rengiant naujos redakcijos Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo projektą, numatyti jame šias nuostatas: privalomi nekilnojamųjų kultūros vertybių priežiūros, naudojimo ir tvarkymo reikalavimai taikomi tik kultūros paminklams; kitoms nekilnojamosioms kultūros vertybėms gali būti taikomos tik priežiūros, naudojimo ir tvarkymo rekomendacijos; apibrėžti terminus, per kuriuos tiriamieji darbai privalo būti atlikti (kai remontuojant ar rekonstruojant statinius gali būti atrasti kultūrinės vertės požymių turintys statinio elementai ir Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamentas priima sprendimą dėl šių vertybių ištyrimo); individualius kultūros paminklų apsaugos reglamentus pirmiausia parengti ne valstybei (ne savivaldybei), o kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems kultūros paveldo objektams, iš jų pirmenybę teikiant tiems, kurie gali būti pritaikyti gyvenamajam būstui ir ūkinei veiklai	Kultūros ministerija, Aplinkos ministerija	2002 metų II ketvirtis

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1670, 2002-10-21, Žin., 2002, Nr. 102-4573 (2002-10-25), i. k. 1021100NUTA00001670

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1670, 2002-10-21, Žin., 2002, Nr. 102-4573 (2002-10-25), i. k. 1021100NUTA00001670

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 557 "Dėl Verslo sąlygų gerinimo priemonių statybų reguliavimo ir žemės įsigijimo srityse įgyvendinimo grafiko" pakeitimo