Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.01.23)
Neoficialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-2501, 92.04.16, Žin., 1992, Nr. 13-350
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO
25 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-455, 94.05.12, Žin., 1994, Nr. 39-702 (94.05.25)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO
PAPILDYMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-623, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-869, 95.04.27, Žin., 1995, Nr. 36-889 (95.05.03)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-1024, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1481 (95.07.19)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO
PAPILDYMO IR PAKEITIMO
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-1353, 96.05.28, Žin., 1996, Nr. 53-1250 (96.06.05)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 37-1
IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. 1-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3,
27, 37(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 23, 24, 25 STRAIPSNIŲ
PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 metų sausio 1 dienos.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1545, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.98-2232 (96.10.11)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO
45 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO
Į S T A T Y M A S
I SKYRIUS. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas
Valstybinis socialinis draudimas - valstybės nustatytų
socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti
apdraustiesiems Respublikos gyventojams, taip pat įstatymo
numatytais atvejais apdraustųjų šeimų nariams gyvenimui
reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų
priežasčių apsirūpinti iš darbo ir kitokių pajamų arba dėl
įstatymo numatytų svarbių priežasčių turi papildomų išlaidų.
Įgyvendinant valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir
draudžiamųjų interesus ginančios organizacijos.
2 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo
reguliavimas
Valstybinį socialinį draudimą reguliuoja šis ir kiti
Lietuvos Respublikos socialinio aprūpinimo įstatymai, taip pat
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas, Lietuvos
Respublikos Vyriausybės tvirtinami Valstybinių socialinio
draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, Valstybinio
socialinio draudimo pašalpų nuostatai, Valstybinio socialinio
draudimo įstaigų nuostatai, taip pat Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės,
Savanoriškojo valstybinių socialinio pensijų draudimo taisyklės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
3 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo rūšys
Lietuvos Respublikoje nustatomos tokios valstybinio
socialinio draudimo rūšys:
1) pensijų draudimas, kai draudžiama pensijoms, numatytoms
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;
2) ligos ir motinystės draudimas, kai draudžiama ligos ir
motinystės (tėvystės) pašalpoms, numatytoms šio įstatymo 6-17
straipsniuose, taip pat laidojimo pašalpoms, numatytoms šio
įstatymo 20-22 straipsniuose;
3) draudimas kompensacijoms, numatytoms šio įstatymo 26
straipsnyje;
4) draudimas nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms
pagal Gyventojų užimtumo įstatymą. Iš šio draudimo lėšų taip pat
kompensuojama už kitas nedarbo priemones, numatytas Gyventojų
užimtumo įstatyme;
5) draudimas nuo nelaimingų atsitikimų gamyboje, kai
draudžiama pašalpoms suluošinimo darbe ir profesinių susirgimų
atvejais ir kitoms išmokoms, numatytoms Draudimo nuo nelaimingų
atsitikimų darbe įstatyme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. 1-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)
4 straipsnis. Asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniu
draudimu
Asmenų, draudžiamų kiekvienos rūšies draudimu, kategorijas
nustato atitinkami įstatymai, reguliuojantys tos rūšies draudimo
tvarką.
Šio įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami:
1) asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, taip pat
dirbantys narystės pagrindais renkamose institucijose, ūkinėse
bendrijose, žemės ūkio bendrovėse arba kooperatinėse
organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą;
2) individualių (personalinių) įmonių savininkai ir jiems
Vyriausybės nustatyta tvarka prilyginti savarankiškai dirbantys
asmenys;
3) ūkininkai ir dirbantys ūkyje pilnamečiai jų šeimų
nariai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
5 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo stažas
Valstybinio socialinio draudimo stažas - tai laikas, kai
asmuo pats mokėjo ar už tą asmenį buvo mokamos valstybinio
socialinio draudimo įmokos, taip pat kiti laikotarpiai, kuriuos
valstybinio socialinio draudimo stažui prilygina galiojantys
įstatymai.
II SKYRIUS. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPOS
1. Ligos pašalpa
6 straipsnis. Ligos pašalpos skyrimo atvejai
Ligos pašalpa skiriama:
1) atsiradus nedarbingumui dėl ligos ar traumos;
2) susirgus šeimos nariui, kurį būtina slaugyti;
3) epideminių situacijų atvejais;
4) esant proteziniame-ortopediniame stacionare;
5) laikinai perkėlus į kitą darbą dėl susirgimo profesine
liga, tuberkulioze arba dėl užkrečiamų ligų sukėlėjų nešiojimo.
Ligos pašalpa kaip nedarbingumo dėl ligos atveju (1
punktas) taip pat skiriama iškilus būtinybei gydytis
tuberkuliozės arba kitoje sanatorijoje, į kurią siunčiama baigti
gydymą po sunkaus susirgimo, įrašyto į Sveikatos apsaugos ir
Socialinės apsaugos ministerijų tvirtinamą sąrašą (24 straipsnio
trečioji dalis).
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
7 straipsnis. Teisė į ligos pašalpą
Teisę į ligos pašalpą turi apdraustieji, išvardinti šio
įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, jei jie dėl šio įstatymo 6
straipsnyje numatytų priežasčių yra palaisvinami nuo darbo ar
tarnybinių pareigų ir dėl to praranda savo darbo pajamas. Šią
teisę jie įgyja nuo pirmosios darbo (draudimo) dienos.
Pašalpa bendrąja tvarka mokoma, jei teisė ją gauti atsirado
darbo laikotarpiu (įskaitant bandomąjį laiką ir atleidimo iš
darbo dieną), taip pat trijų kalendorinių dienų po savanoriško
išėjimo iš darbo arba atleidimo su teise gauti išeitinę pašalpą
laikotarpiu.
Asmenys, kurie buvo draudžiami pagal šio įstatymo 4
straipsnio 1 punktą ir neteko darbo, turi teisę į ligos pašalpą
dėl ligos arba traumos (6 straipsnio 1 punktas), jei jie prarado
darbingumą laikotarpiu, kuriuo pagal įstatymus mokama išeitinė
pašalpa, visas uždarbis arba jo dalis ir yra nedarbingi šiam
laikotarpiui pasibaigus.
Pagrindas skirti ligos pašalpą yra nustatyta tvarka
išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
8 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimo trukmė
Apdraustiesiems, netekusiems darbingumo dėl ligos arba
traumos (6 straipsnio 1 punktas) šio įstatymo 7 straipsnyje
nurodytais laikotarpiais, ligos pašalpa mokama nuo pirmosios
darbingumo netekimo dienos (neskaitant dienų, už kurias buvo
gauta išeitinė pašalpa arba uždarbis) iki darbingumo atstatymo
arba iki invalidumo pripažinimo.
Ligos pašalpa už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo
dėl ligos, nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga
ar kitokio sveikatos pakenkimo, susijusio su darbu, dienas,
išskyrus motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį bei
šeimos nario slaugos pašalpą, moka darbdavys iš savo lėšų. Ligos
atveju ši pašalpa turi būti ne mažesnė kaip 80 procentų, o
nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga ar kitokio
sveikatos pakenkimo, susijusio su darbu, atveju - ne mažesnė kaip
100 procentų jos gavėjo vidutinio mėnesinio uždarbio,
apskaičiuoto pagal paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestį. Nuo
trečios kalendorinės nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš
Valstybinio socialinio draudimo fondo ir yra šio įstatymo 10
straipsnyje nurodyto dydžio.
Laikiniems ir sezoniniams darbuotojams, netekusiems
darbingumo sutarties galiojimo laikotarpiu, pašalpa dėl bendrojo
susirgimo mokama ne ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų po
darbo sutarties galiojimo pabaigos.
Susižalojus darbe, susirgus profesine liga arba
tuberkulioze, asmenims, dirbantiems pagal laikinojo ar sezoninio
darbo sutartį, pašalpa mokama šio straipsnio pirmojoje dalyje
nustatyta tvarka.
Dirbantiems invalidams ligos pašalpų mokėjimo trukmė
nustatoma Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. 1-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)
9 straipsnis. Ligos pašalpa atostogų metu
Atsiradus laikinajam nedarbingumui dėl ligos ar traumos
kasmetinių apmokamų atostogų metu, pašalpa mokama už visas
sirgtas darbo dienas, patvirtintas nedarbingumo pažymėjimu.
Atsiradus laikinajam nedarbingumui neapmokamų atostogų metu,
pašalpa mokama nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti
dirbti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
10 straipsnis. Ligos pašalpos dydis
Ligos pašalpa mokama 80 procentų kompensuojamojo uždarbio
dydžio.
Jei laikinasis nedarbingumas trunka ilgiau kaip trisdešimt
kalendorinių dienų, nuo trisdešimt pirmosios mokama 100 procentų
kompensuojamojo uždarbio dydžio laikinojo nedarbingumo pašalpa.
Susižalojus darbe ar susirgus profesine liga, taip pat
asmenims, dalyvavusiems likviduojant Černobylio atominės
elektrinės avarijos padarinius, ligos pašalpa mokama 100
procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Ligos pašalpa, skiriama pagal 6 straipsnio 1-4 punktus,
negali būti mažesnė už Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą
darbo užmokesčio minimumą, apskaičiuotą proporcingai dirbtam
laikui arba atliktam darbui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. 1-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)
11 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis pašalpai
skaičiuoti
Kompensuojamasis uždarbis ligos ir motinystės (tėvystės)
pašalpoms yra skaičiuojamas pagal visose darbo vietose gaunamas
pajamas, nuo kurių skaičiuojamos privalomojo valstybinio
socialinio draudimo įmokos. Kompensuojamasis uždarbis
apskaičiuojamas pagal Valstybinio socialinio draudimo pašalpų
nuostatus. Visais atvejais kompensuojamasis uždarbis pašalpai
skaičiuoti negali viršyti Statistikos departamento skelbiamo
užpraeito mėnesio vidutinio darbo užmokesčio trijų dydžių sumos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. 1-1024, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1481 (95.07.19)
12 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant, pašalpa nemokama
Ligos pašalpa nemokama:
1) asmenims, laikinai nedarbingiems dėl traumų, gautų darant
nusikaltimus;
2) asmenims, sužalojusiems savo arba savo globotinių
sveikatą, kad išvengtų darbo ar kitokių pareigų arba
apsimetusiems sergančiais (simuliantams);
3) asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo tiesioginė
priežastis - alkoholio, narkotinių arba toksinių medžiagų
vartojimas.
Tuo atveju, kai savanoriškai gydomasi stacionare nuo
alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos, ligos pašalpa
mokama ne ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų per
kalendorinius metus.
Asmenims, pažeidžiantiems gydytojo nustatytą gydymo ir
slaugos režimą, be svarbių priežasčių neatvykstantiems pas
gydytoją arba į įstatymo nustatytą darbingumo patikrinimą,
pašalpa Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų numatyta
tvarka gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
13 straipsnis. Ligos pašalpa šeimos nariui slaugyti
Pašalpa sergančiajam šeimos nariui slaugyti mokama, jeigu
gydytojo nurodymu būtina ligonį slaugyti.
Slaugant šeimos narį, pašalpa mokama ne ilgiau kaip
septynias kalendorines dienas.
Slaugant sergantį iki keturiolikos metų amžiaus vaiką,
pašalpa mokama ne ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų.
Slaugant stacionare sergantį iki septynerių metų vaiką,
taip pat vaiką iki keturiolikos metų, sergantį onkohematologine
liga, po sudėtingos operacijos, traumos ar nudegimo, pašalpa
mokama visą slaugymo laiką, bet ne ilgiau kaip šimtą dvidešimt
dvi dienas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
14 straipsnis. Ligos pašalpa epideminių situacijų atveju
Įvedus nustatyta tvarka karantino režimą ypač pavojingų
infekcijų židiniuose, pašalpa mokama nušalintiems nuo darbo
asmenims.
Valstybiniams gydytojams higienistams laikinai nušalinus
apdraustąjį kaip užkrečiamų ligų sukėlėją nešiotoją ir negalint
jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa jam mokama visą
nušalinimo nuo darbo laiką ir apskaičiuojama pagal
kompensuojamąjį uždarbį tik toje darbovietėje, kurioje jis
nušalintas nuo darbo.
Valstybiniams gydytojams higienistams įvedus vaikų įstaigose
infekcijų plitimą ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei
prižiūrėti vaiką, pašalpa mokama kaip šeimos nario slaugos atveju
pagal šio įstatymo 13 straipsnio antrąją dalį.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
15 straipsnis. Pašalpa, esant proteziniame-ortopediniame
stacionare
Paguldžius apdraustąjį į protezinį-ortopedinį stacionarą,
pašalpa mokama už visą jame būtą laiką, taip pat vykimo į
stacionarą ir atgal laiką.
16 straipsnis. Pašalpa laikinai perkėlus į kitą darbą
Jeigu apdraustasis dėl profesinės ligos, tuberkuliozės, taip
pat dėl to, kad jis yra užkrečiamų ligų sukėlėjų nešiotojas (6
straipsnio 5 punktas), laikinai negali dirbti savo darbo, bet,
nepažeisdamas paskirto gydymo, gali dirbti kitą darbą ir dėl to
pagal medicininę išvadą perkeliamas į kitą darbą, jam pašalpa
mokama už visą perkėlimo laiką, bet ne ilgiau kaip du mėnesius ir
tokio dydžio, kad gaunamas uždarbis ir pašalpa neviršytų
vidutinio uždarbio iki perkėlimo.
2. Motinystės (tėvystės) pašalpa
17 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpa
Motinystės (tėvystės) pašalpa iš valstybinio socialinio
draudimo lėšų skiriama vienam iš tėvų (globėjų), apdraustam pagal
šio įstatymo 4 straipsnio 1 punktą.
Moterims, pagimdžiusioms suėjus dvidešimt aštuonioms nėštumo
savaitėms ir vėliau, apmokama už septyniasdešimt kalendorinių
dienų iki gimdymo ir už penkiasdešimt šešias kalendorines dienas
po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu
vienas vaikas - už septyniasdešimt kalendorinių dienų). Moterims,
pagimdžiusioms suėjus dvidešimt dviems nėštumo savaitėms,
apmokama už dvidešimt aštuonias kalendorines dienas po gimdymo
(jei kūdikis gyvena, apmokama už penkiasdešimt šešias dienas po
gimdymo). Už šioje dalyje nurodytus laikotarpius mokama 100
procentų kompensuojamojo uždarbio.
Pasibaigus šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytiems
laikotarpiams, vienam iš tėvų (vieninteliam esamam iš tėvų ar
globėjui), kuris pagal Atostogų įstatymą yra išleistas vaiko
priežiūros atostogų, mokama 60 procentų kompensuojamojo uždarbio
dydžio pašalpa, bet ne mažesnė kaip nustatytas minimalus darbo
užmokestis, iki vaikui sukanka vieneri metai.
Jei asmuo, gaunantis šiame straipsnyje nurodytą motinystės
(tėvystės) pašalpą, atleidžiamas iš darbo dėl įmonės, įstaigos,
organizacijos likvidavimo, pašalpa mokama, jei tuo metu nemokama
išeitinė pašalpa.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-623, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
3. Pašalpa vaiko priežiūrai
18 straipsnis. (Panaikintas)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-623, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)
19 straipsnis. (Panaikintas)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-623, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)
4. Laidojimo pašalpa
20 straipsnis. Teisė į laidojimo pašalpą
Laidojimo pašalpa mokama, mirus pačiam apdraustajam (4
straipsnis) arba jo išlaikomajam šeimos nariui.
Mirus apdraustajam, laidojimo pašalpa mokama mirusiojo
šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo. Mirus
apdraustojo šeimos nariui, pašalpa mokama pačiam apdraustajam.
Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės
(savivaldybės) lėšomis.
21 straipsnis. Laidojimo pašalpos dydis
Laidojimo pašalpa mokama trijų minimalių gyvenimo lygių
dydžio.
22 straipsnis. Pašalpos išmokėjimas, mirus asmeniui,
turėjusiam teisę ją gauti
Ligos, nėštumo ir gimdymo pašalpos, negautos iki gavėjo
mirties dienos, išmokamos kartu su juo gyvenusiems šeimos
nariams, taip pat nedarbingiems asmenims, kurie buvo mirusiojo
išlaikomi.
Pašalpa vaiko iki trejų metų priežiūrai, negauta dėl gavėjo
mirties, išmokama likusiam tėvui arba asmeniui, faktiškai
auginančiam vaiką.
Negauta pašalpa į paveldimą turtą neįtraukiama.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
III SKYRIUS. GYDYMO IR PROFILAKTIKOS IŠMOKOS
23 straipsnis. (Panaikintas)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. 1-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)
24 straipsnis. (Panaikintas)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. 1-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)
Nr. 1-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)
25 straipsnis. (Panaikintas)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-2501, 92.04.16, Žin., 1992, Nr. 13-350
Nr. 1-869, 95.04.27, Žin., 1995, Nr. 36-889 (95.05.03)
Nr. 1-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)
26 straipsnis. Išlaidų transportui kompensavimas
Šio įstatymo 4 straipsnyje išvardintiems apdraustiesiems,
gaunantiems arba turintiems teisę gauti valstybinę socialinio
draudimo pensiją, jeigu jiems invalidumą nustatančių komisijų
sprendimu pripažinta teisė įsigyti specialiuosius lengvuosius
automobilius, kas mėnesį išmokama 25 procentų mėnesinio
minimalaus gyvenimo lygio dydžio transporto išlaidų kompensacija,
nepaisant to, ar jie yra įsigiję automobilį.
I grupės invalidams, gaunantiems arba turintiems teisę gauti
valstybinę socialinio draudimo pensiją, patiems vairuojantiems
specialiuosius automobilius, kas mėnesį papildomai mokama 25
procentų mėnesinio minimalaus gyvenimo lygio dydžio transporto
išlaidų kompensacija.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje išvardintiems asmenims,
kuriems dėl sutrikusių judėjimo funkcijų sunku naudotis
visuomeniniu transportu, mokama specialiųjų lengvųjų automobilių
arba motorinių vežimėlių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo
išlaidų kompensacija, jeigu pagal invalidumą nustatančių komisijų
sprendimą ir nustatytos formos pažymą šie asmenys turi teisę
įsigyti ir gali vairuoti šiuos lengvuosius automobilius arba
motorinius vežimėlius. Šių kompensacijų mokėjimo tvarką ir
dydžius tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė Valstybinio
socialinio draudimo fondo tarybos teikimu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
27 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant, gydymo ir
profilaktikos išmokos nemokamos
Apdraustasis netenka teisės į 26 straipsnyje išvardintas
išmokas iš valstybinio socialinio draudimo lėšų 12 straipsnyje
nurodytais atvejais.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)
IV SKYRIUS. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FINANSAI
28 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžetas
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo
finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos
valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į
Valstybės ir savivaldybių biudžetus.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžetą ir jo vykdymo metinę ataskaitą tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžetas sudaromas kalendoriniams metams. Biudžetas ir jo
vykdymo ataskaita skelbiami viešai Vyriausybės nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto projektą rengia ir pateikia Vyriausybei tvirtinti
Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
29 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir
Lietuvos Respublikos valstybės biudžetų santykiai
Asignavimai iš Valstybės biudžeto skiriami, kai dėl
Aukščiausiosios Tarybos priimtų įstatymų arba kitokių nenumatytų
priežasčių padidėja socialinio draudimo išlaidos arba sumažėja
pajamos, o įmokų socialiniam draudimui tarifai nekeičiami.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
30 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto pajamos
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto pajamas sudaro:
1) juridinių bei fizinių asmenų privalomosios valstybinio
socialinio draudimo įmokos;
2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos veiklos
pajamos;
3) asignavimai iš Valstybės biudžeto, skiriami pagal šio
įstatymo 29 straipsnį;
4) valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos
apskaitomos atskirose sąskaitose pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatytus kiekvienos draudimo rūšies įmokų dydžius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
31 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžeto išlaidos
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidos
skirstomos ir apskaitomos pagal draudimo rūšis. Išlaidų
straipsnių klasifikaciją nustato Valstybinio socialinio draudimo
fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
32 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo
rezervas
Valstybinio socialinio draudimo fondui stabilizuoti
sudaromas fondo rezervas, kuris yra ne mažesnis kaip 15 procentų
metinės pajamų sumos. Šis fondas formuojamas iš pajamų dalies,
viršijančios išlaidas.
Jeigu rezervo fonde susikaupia 20 ir daugiau procentų
metinės pajamų sumos, Valstybinio socialinio draudimo fondo
taryba turi teikti Vyriausybei siūlymus dėl įmokų tarifų mažinimo
arba išmokų didinimo.
Rezervo lėšos Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos
sprendimu gali būti naudojamos išlaidoms, kurių nebuvo galima
numatyti tvirtinant biudžetą, apmokėti ir pajamų laikinam
trūkumui padengti.
Taryba privalo užtikrinti Valstybinio socialinio draudimo
fondo rezervo lėšų realiosios vertės išsaugojimą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
33 straipsnis. Kasos apyvartos lėšos
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete sudaromos
kasos apyvartos lėšos, būtinos pinigų cirkuliacijai užtikrinti.
Šių lėšų dydis nustatomas tvirtinant fondo biudžetą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
34 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokos
Drausdamas asmenis, išvardintus šio įstatymo 4 straipsnio 1
punkte, darbdavys privalo mokėti nustatyto dydžio valstybinio
socialinio draudimo įmokas.
Įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam
priskaičiuoto atlyginimo už darbą. Atlyginimo suma, nuo kurios
skaičiuojamos įmokos, negali būti mažesnė kaip kiekvieno
kalendorinio mėnesio minimalus darbo užmokestis.
Asmenys, išvardinti šio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 3
punktuose, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys.
Jie gali įmokų nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į
valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tada, jeigu jie yra
Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai, taip pat jei
yra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos
Respublikos įstatymus, o ūkininkai - už save ir pilnamečius
šeimos narius, dirbančius ūkyje, - dar ir tuo atveju, kai šie
asmenys turi būtinąjį stažą pensijai gauti. Įmokų dydis bazinei
valstybinei socialinio draudimo pensijai gauti apskaičiuojamas
pagal aktuarinius skaičiavimus ir tvirtinamas Vyriausybės.
Įmokų mokėjimo terminus ir tvarką nustato Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. 1-1024, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1481 (95.07.19)
Nr. 1-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)
35 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų
tarifai
Bendrąjį privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų
tarifą ir jo dydžius atskiroms draudimo rūšims nustato Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, tvirtindama Valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžetą.
Apdraustųjų, išvardintų šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte,
įmokų tarifus nustato Lietuvos Respublikos Seimas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
36 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų
mokėjimo tvarka
Valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėtojas (draudėjas)
pats jas apskaičiuoja ir sumoka į valstybinio socialinio draudimo
fondo biudžetą.
Draudėjai - įmonės, įstaigos ir organizacijos, kuriose
dirba 4 straipsnio 1 punkte apdraustieji asmenys, apskaičiuoja,
išskaito ir įmoka į valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžetą iš minėtų apdraustųjų asmenų pajamų mokamas socialinio
draudimo įmokas.
Įmokų mokėjimo tvarka ir terminai nustatomi Valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
37 straipsnis. Atsakomybė valstybiniam socialiniam draudimui
Juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės
valstybinio socialinio draudimo įstaigos turėjo išmokėti
apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių kaltais veiksmais
buvo padaryta kitokia žala valstybinio socialinio draudimo
turtui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
37-1 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų
santykiai su Lietuvos bankų įstaigomis
Lietuvos bankų įstaigos valstybinio socialinio draudimo
fondo lėšų apyvartos operacijas atlieka nemokamai. Atidarydamos
ūkio subjektų sąskaitas, bankų įstaigos privalo išreikalauti
pažymą apie ūkio subjekto įregistravimą valstybinio socialinio
draudimo įstaigoje, o uždarydamos sąskaitas, - pažymą apie tai,
kad ūkio subjektas neskolingas valstybinio socialinio draudimo
fondui. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų reikalavimus
išieškoti valstybinio socialinio draudimo lėšas banko įstaigos
vykdo pirmiau už kitus reikalavimus ir proporcingai
įsiskolinimams privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio
socialinio draudimo fondams.
Lietuvos bankų įstaigos, pažeidusios šio straipsnio
nuostatas ir padariusios žalos valstybinio socialinio draudimo
fondui, privalo ją atlyginti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. 1-1353, 96.05.28, Žin., 1996, Nr. 53-1250 (96.06.05)
Nr. 1-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)
38 straipsnis. Atsakomybė už įmokų mokėjimo teisingumą
Už pavėluotai pervestas į valstybinio socialinio draudimo
fondą įmokas mokama 0,2 procento delspinigių už kiekvieną
pavėluotą dieną.
Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba gali atleisti
įmones, įstaigas ir organizacijas jų steigėjų teikimu nuo
delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas įmokų sumas,
mokėjimo arba atidėti šių delspinigių išieškojimo laiką, jei šios
dėl nuo jų pačių veiklos nepriklausančių priežasčių negalėjo
laiku sumokėti įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą.
Jei įmokos neteisėtai sumažintos, į valstybinio socialinio
draudimo fondą paimama visa suma, kuria sumažintos įmokos, taip
pat dvigubos šios sumos dydžio bauda.
Valstybinio socialinio draudimo fondui laiku nesumokėtos
draudėjų ir jų draudžiamų asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos
išieškomos ne ginčo tvarka, bet už ne ilgesnį kaip paskutinių
dvejų metų laikotarpį. Pirmiausiai sumokamos privalomosios
įmokos, po to - baudos, o vėliausiai - delspinigiai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. 1-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)
Nr. 1-1353, 96.05.28, Žin., 1996, Nr. 53-1250 (96.06.05)
V SKYRIUS. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO VALDYMAS
39 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo valdymo
sistema
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo valdymo
sistemą sudaro:
1) Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba prie
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos
teritoriniai skyriai;
3) kitos akredituotos valstybinio socialinio draudimo
įstaigos;
4) draudėjai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
40 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo
taryba
Valstybinio socialinio draudimo fondui, kaip savarankiškai
finansų ir kredito sistemos grandžiai, Lietuvos Respublikoje
vadovauja 15 narių taryba. Ji sudaroma iš vienodo skaičiaus
lygiateisių narių, atstovaujančių apdraustųjų interesus
ginančioms organizacijoms (profesinėms sąjungoms,
susivienijimams, asociacijoms ir kt.), darbdavių organizacijoms
(susivienijimams, asociacijoms ir kt.) bei valstybės valdymo
institucijoms. Apdraustųjų ir darbdavių atstovus deleguoja
atstovaujamos organizacijos, o valstybės valdymo institucijų
atstovus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tarybos sudėtį
tvirtina Vyriausybė.
Tarybai vadovauja Socialinės apsaugos ir darbo ministras
arba jo įgaliotas tarybos narys.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
41 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo
tarybos kompetencija
Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba:
1) nustato perspektyvinius ir einamuosius valstybinio
socialinio draudimo uždavinius;
2) teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus dėl
valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų;
3) aprobuoja valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto
projektą bei jo vykdymo ataskaitą ir teikia tvirtinti
Vyriausybei;
4) tvirtina darbuotojų skaičiaus ir valstybinio socialinio
draudimo organizavimo išlaidų normatyvus, taip pat darbo
apmokėjimo schemas;
5) organizuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos veiklos patikrinimus, kurie turi būti ne rečiau kaip
vieną kartą per metus;
6) nagrinėja ir sprendžia kitus valstybinio socialinio
draudimo klausimus.
Tarybos sprendimai priimami jos narių paprasta balsų
dauguma. Tarybos darbas organizuojamas pagal jos pačios
patvirtintą reglamentą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
42 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdyba
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba yra iš
valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų išlaikoma
įstaiga, turinti juridinio asmens teises, antspaudą su Lietuvos
valstybės herbu ir sąskaitas bankuose. Valdyba:
1) vykdo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio
draudimo fondo biudžetą;
2) sudaro sutartis su kitais juridiniais ar fiziniais
asmenimis dėl kai kurių draudimo funkcijų atlikimo, išskyrus
įmokų rinkimą;
3) užtikrina šiame įstatyme numatytą apdraustųjų aprūpinimą
laiku;
4) įstatymų nustatyta tvarka organizuoja savanorišką
valstybinį socialinį draudimą;
5) užsiima kita veikla, numatyta Valstybinio socialinio
draudimo įstaigų nuostatuose.
Valdyba turi teisę:
1) įsigyti arba išsinuomoti Lietuvoje ar užsienyje turtą,
reikalingą socialinio draudimo veiklai;
2) įsigyti vertybinių popierių ir jais disponuoti;
3) savarankiškai sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikos
ir užsienio ūkio subjektais, atsiskaityti už pateiktas prekes,
atliktus darbus ir paslaugas bet kokia sutarta forma;
4) įstatymų nustatyta tvarka steigti įmones veiklai,
susijusiai su socialiniu draudimu;
5) Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos nustatyta
tvarka įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti.
Valdybai vadovauja direktorius, kurį skiria Valstybinio
socialinio draudimo fondo taryba.
Valdyba veikia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtintus Valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
43 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo
valdybos teritorinės įstaigos
Rajonuose ir miestuose steigiami Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos skyriai, kurie yra tiesiogiai atsakingi
už:
1) valstybinio socialinio draudimo įmokų surinkimą;
2) pensijų išmokėjimą teisingai ir laiku;
3) kitų Valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatuose
numatytų funkcijų vykdymą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir jos
teritoriniai skyriai yra juridiniai asmenys, turi antspaudą su
Lietuvos Respublikos valstybinio herbo atvaizdu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
44 straipsnis. Draudėjų pareigos
Visi draudėjai, kurie turi mokėti valstybinio socialinio
draudimo įmokas už draudžiamuosius, išvardintus šio įstatymo 4
straipsnio 1 punkte, taip pat 4 straipsnio 2 ir 3 punktuose
nurodyti asmenys privalo registruotis Valstybinio socialinio
draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose.
Draudėjai yra atsakingi už teisingą ir laiku atliekamą
valstybinio socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą ir įmokėjimą
į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.
Draudėjai išmoka apdraustiesiems valstybinio socialinio
draudimo pašalpas Valstybinio socialinio draudimo pašalpų
nuostatų numatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
45 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų
teisė į kontrolę
Akredituota vykdyti valstybinį socialinį draudimą įstaiga
turi teisę patikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jos žinioje
esančios įmokos ir išmokos.
Vykdami valstybinio socialinio draudimo kontrolę,
valstybinio socialinio draudimo įstaigų pareigūnai turi teisę:
1) gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų
asmenų, įskaitant bankus ir kitas kredito bei finansų
įstaigas, pareigoms atlikti reikalingas žinias bei dokumentų
nuorašus apie tikrinamo juridinio, fizinio asmens ar
neturinčio juridinio asmens teisių asmens turtą bei pajamas;
2) norėdami nustatyti, kaip draudėjas vykdo prievoles
valstybinio socialinio draudimo fondui, be išankstinio
įspėjimo, pateikę tarnybinį pažymėjimą, įeiti į draudėjo
patalpas ar teritoriją, susijusias su jo veikla (įskaitant ir
nuomojamas), tikrinti darbo sąlygas, darbuotojų skaičių ir
panašiai. Pareigūnas turi šią teisę ir tais atvejais, kai
veiklai bei pajamoms gauti naudojamos gyvenamosios patalpos ir
kiti objektai. Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai bei
fiziniai asmenys, trukdantys pareigūnui pasinaudoti šia teise,
traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka. Be
išankstinio įspėjimo įeiti į draudėjo patalpas ar teritoriją
(įskaitant ir nuomojamas) galima tik draudėjo darbo metu.
Kitais atvejais reikalingas draudėjo sutikimas;
3) paimti laikinai - iki 30 dienų - iš draudėjo
dokumentus, fiksuojančius darbo pajamas, nuo kurių
skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat
išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, palikus
dokumentų paėmimo aktą; užantspauduoti dokumentų, vertybinių
popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas,
daryti dokumentų kopijas arba išrašus, žymas ant draudėjo
dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo;
4) duoti draudėjui privalomus vykdyti nurodymus
valstybinio socialinio draudimo klausimais;
5) surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus
bylose, kurios pagal įstatymą priskirtos valstybinio
socialinio draudimo pareigūno kompetencijai;
6) pareikalauti iš draudėjo, kad būtų sutvarkyta
buhalterinė apskaita;
7) gauti iš draudėjo paaiškinimus valstybinio socialinio
draudimo įmokų ir išmokų klausimais;
8) surašyti nustatytų pažeidimų aktus dėl valstybinio
socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių apskaičiavimo,
žalos, padarytos valstybinio socialinio draudimo fondo
biudžetui, atlyginimo arba nepriemokų išmokėjimo gavėjams,
taip pat kitų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio
draudimo įstatymo reikalavimų vykdymo.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
direktorius ir jo pavaduotojai, teritorinių skyrių vedėjai ir
jų pavaduotojai turi teisę:
1) išieškoti ne ginčo tvarka iš įmonių sąskaitų
komerciniuose bankuose laiku nesumokėtas valstybinio
socialinio draudimo įmokas bei netesybas;
2) duoti nurodymus bankams nutraukti pinigų išdavimą bei
pervedimą iš įmonių sąskaitų, jeigu jos nustatytu laiku
nepateikė valstybinio socialinio draudimo įstaigoms finansinės
apyskaitos ar nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3
mėnesius, neleidžia patikrinti socialinio draudimo įmokų bei
išmokų arba kai tikrinimo metu nustatyti neteisingo įmokų
apskaičiavimo faktai;
3) įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines
nuobaudas. Paskirtos piniginės baudos išieškomos į valstybinio
socialinio draudimo fondo biudžetą;
4) kreiptis į visų nuosavybės formų įmonių, įstaigų,
organizacijų vadovus dėl aplinkybių ir sąlygų, trukdančių
valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnams
tinkamai atlikti pareigas. Įmonių vadovai bei kiti pareigūnai
privalo išnagrinėti valstybinio socialinio draudimo fondo
įstaigų pareigūnų nurodymus ir nedelsdami (ne vėliau kaip kitą
dieną po nurodymo gavimo) pranešti valstybinio socialinio
draudimo fondo įstaigai apie priimtas priemones.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę:
1) siūlyti rejestro tvarkytojui atšaukti įmonės
registravimą, jeigu ši be pateisinamų priežasčių nevykdo
socialinio draudimo įstaigų pareigūnų reikalavimų dėl
valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo, finansinių
ataskaitų ir duomenų apie apdraustuosius pateikimo;
2) areštuoti draudėjo turtą bei sąskaitas bankuose, jeigu
nesumokėta (nepervesta) valstybinio socialinio draudimo fondo
įstaigoms įmokos, baudos ir delspinigiai.
Draudėjų ir apdraustųjų pretenzijas dėl valstybinio
socialinio draudimo įstaigų pareigūnų, vykdančių kontrolę,
veiksmų sprendžia atitinkamos įstaigos vadovas arba jo
pavaduotojas, o dėl pastarųjų pareigūnų veiksmų - Valstybinio
socialinio draudimo fondo valdyba. Pareiškėjas, nesutinkantis
su Valdybos sprendimu, turi teisę per 10 dienų po sprendimo
gavimo kreiptis į teismą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-455, 94.05.12, Žin., 1994, Nr. 39-702 (94.05.25)
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
Nr. I-1545, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.98-2232 (96.10.11)
46 straipsnis. Ginčų, kylančių iš valstybinio socialinio
draudimo teisių santykių, sprendimas
Ginčus tarp draudėjų ir valstybinio socialinio draudimo
įstaigų sprendžia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba,
Valstybinis arbitražas arba teismas.
Apdraustųjų ginčai su draudėjais ir valstybinio socialinio
draudimo įstaigomis dėl pensijų, pašalpų ir kitokio aprūpinimo
yra sprendžiami Valstybinių pensijų įstatyme, kituose
įstatymuose, taip pat Valstybinio socialinio draudimo pašalpų
nuostatuose numatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS V.LANDSBERGIS
Vilnius, 1991 m. gegužės 21 d.
Nr. I-1336