NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO

Suvestinė redakcija nuo 2007-03-28

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 111-4057, i. k. 101233TISAK00000041

NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS GENERALINIS DIREKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTO GKTR 2.13.01:2001 PATVIRTINIMO

2001 m. gruodžio 18 d. Nr. 41

Vilnius

Vadovaudamasis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (Žin., 2001, Nr. 52-1852) 6.16 ir 6.19 punktais bei „Organizaciniu tvarkomuoju geodezijos ir kartografijos techniniu reglamentu GKTR 1.01.01:1999“:

1. Tvirtinu techninių reikalavimų reglamentą GKTR 2.13. 01:2001 „Aerofotografavimo darbų nuostatai. Pirmasis leidimas“ (pridedama).

2. Nustatau, kad:

2.1. GKTR 2.13.01:2001 įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.;

2.2. nuo 2002 m. sausio 1 d. netenka galios „Aerofotografavimo darbų laikinieji nuostatai. Vilnius, 1993 m.“.

GENERALINIS DIREKTORIUS KAZYS MAKSVYTIS

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

GEODEZIJOS IR KARTOGRAFIJOS TECHNINIAI REGLAMENTAI

GKTR 2.13.01:2001

TECHNINIŲ REIKALAVIMŲ REGLAMENTAS

Pirmasis leidimas

Aerofotografavimo darbų nuostatai

REGULATION

Aerial Photography

RIEGLAMIENT

Azrofotosjiemka

I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šis geodezijos ir kartografijos techninių reikalavimų reglamentas nustato aerofotografavimo darbų, atliekamų Lietuvos Respublikoje, tvarką ir pagrindines aerofotografavimo technines sąlygas.

2. Šis Reglamentas privaloma tvarka taikomas valstybės, savivaldybių, užsienio valstybių paramos bei kitomis lėšomis finansuojamiems aerofotografavimo darbams, skirtiems skaitmeninių ir analoginių ortofotografinių planų gamybai, topografinių žemėlapių ir planų 1:50000–1:500 mastelių sudarymui bei kitų žemės paviršiaus kartografavimo darbų atlikimui.

3. Aerofotografavimo darbams, atliekamiems netopografiniais tikslais, šio Reglamento nurodytos techninės sąlygos yra rekomendacinio pobūdžio.

II. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

4. Šiame Reglamente naudojami specialūs terminai ir apibrėžimai pateikiami 1 priede.

3 skyrius. Neteko galios nuo 2007-03-28

Skyriaus naikinimas:

Nr. 1P-28, 2007-03-20, Žin. 2007, Nr. 35-1311 (2007-03-27), i. k. 107233TISAK0001P-28

IV. AEROFOTOGRAFAVIMO OBJEKTAS

11. Aerofotografavimo objektas – žemės paviršiaus plotas, kurio ribos Užsakovo aiškiai nurodytos aerofotografavimo sutartyje (kartogramoje).

12. Aerofotografavimo objektas gali būti dalomas į mažesnius aerofotografavimo barus, kurių ribos turi būti sutapdintos su topografinių žemėlapių lapų rėmeliais. Atsižvelgiant į sudaromo žemėlapio mastelį, rekomenduojami šie mažiausi barų dydžiai (1 lentelė).

1 lentelė

Rekomenduojami mažiausių aerofotografavimo barų dydžiai

Sudaromo žemėlapio mastelis	Mažiausio aerofotografavimo baro dydis
1:50000	Viena M1:50000 trapecija
1:25000	Viena M1:25000 trapecija
1:10000	Vienas M1:10000 lapas
1:5000	Vienas M1:5000 lapas
1:2000	Vienas M1:2000 lapas
1:1000, 1:500	Aerofotografavimo objekto ribose, bet ne mažiau kaip 1 km²

Aerofotografinės nuotraukos mastelį ir projektinio žemėlapio mastelį Užsakovas nurodo sutartyje.

13. Aerofotografavimas atliekamas atskirais aerofotografavimo barais, sudarytais iš vieno ar kelių mažiausių aerofotografavimo barų, jei skirtumas tarp gretimų mažiausių aerofotografavimo barų vidutinių plokštumų aukščių viršija 0, 1*H (čia H – skrydžio aukštis virš vidutinės aerofotografavimo baro plokštumos). Jei aukščiau nurodytas skirtumas visame objekte neviršija 0,1*H, objekto aerofotografavimą galima atlikti be dalijimo į barus.

V. AEROFOTOGRAFAVIMO MARŠRUTAI

14. Aerofotografavimas objekte turi būti atliekamas viena kryptimi: „rytų-vakarų“ arba „šiaurės-pietų“, išimtiniais atvejais laisvai pasirinkta kryptimi. Aerofotografavimo maršrutai turi būti be pertrūkių. Kraštutinių maršrutų ašinės linijos projektuojamos pagal lapų rėmelius, sutampančius su aerofotografavimo objekto (baro) ribomis.

15. Aerofotografavimo maršrutai turi būti tarpusavyje lygiagretūs, o atstumų tarp maršrutų nukrypimai neturi viršyti nustatytų aerofotografinių nuotraukų skersinio persidengimo normatyvų (minimalaus ir maksimalaus jų dydžio).

16. Užsakovo reikalavimu, fotografuojant linijinius objektus (kelius, geležinkelius, upes, jūrų krantus, sezoninius reiškinius, pasienio teritorijas), aerofotografavimas gali būti atliktas pavieniais laisvai orientuotais maršrutais, nurodytais Užsakovo.

17. Aerofotografavimas atliekamas pagal aerofotografavimo projektines schemas, tam panaudojant topografinius žemėlapius (analoginiu būdu) ar georeferencines duomenų bazes (kompiuteriniais metodais). Naudojamų projektavimui topografinių žemėlapių mastelis negali būti smulkesnis už projektinį aerofotografavimo mastelį daugiau nei penkis kartus. Projektinėse schemose turi būti pažymėti aerofotografavimo maršrutai, aeronegatyvų centrai, planuojamų topografinių žemėlapių rėmeliai, aerofotografavimo objekto ir aerofotografavimo barų ribos.

18. Aerofotografavimas gali būti atliekamas pagal Užsakovo nurodytus maršrutus, suprojektuotus topografiniuose žemėlapiuose arba pateiktus skaitmeniniu pavidalu, suderintu su Vykdytoju. Užsakovui nepateikus tokių duomenų, aerofotografavimo projektą ruošia Vykdytojas.

19. Aerofotografavimo maršrutų nukrypimai nuo tiesės, įvertinant juos įlinkio ir ilgio santykiu, neturi viršyti 2% maršruto ilgio aerofotografavimo objekte (bare). Atliekant stambaus mastelio (1:5000 ir stambesnį) aerofotografavimą arba jeigu fotografavimo aukštis neviršija 750 m, yra leidžiami iki 3% nukrypimai.

20. Maršrutai turi dengti aerofotografavimo objekto (baro) ribas ir tęstis už jų: – vieną aerofotografavimo bazę, kai projektuojamas išilginis aerofotografinių nuotraukų persidengimas 60%; – dvi aerofotografavimo bazes, kai projektuojamas išilginis aerofotografinių nuotraukų persidengimas 80%; – keturias aerofotografavimo bazes, kai projektuojamas išilginis aerofotografinių nuotraukų persidengimas 90%.

21. Jei aerofotografavimas dėl tam tikrų priežasčių buvo nutrauktas ilgesniam laikui ir per tą laiką įvyko esminiai augmenijos ar vietovės dangos pasikeitimai, naujos ir senos aerofotografinių nuotraukų maršrutai turi dengtis 70% skersiniu persidengimu.

22. Aerofotografavimo metu atsiradę trūkiai ir praleidimai maršrutuose turi būti padengti mažiausio aerofotografavimo baro dydžio nenutrūkstančiais maršrutais. Tokiu atveju aerofotografavimas turi būti atliktas artimiausiu metu tuo pačiu aerofotoaparatu arba tokio pat tipo aerofotoaparatu.

23. Kiekvienam maršrutui turi būti nurodyti naudojamų aerofotoaparatų tipai ir numeriai.

24. Siekant sumažinti kontūrženklių skaičių, pagal aerofotografavimo objekto (baro) kraštus gali būti projektuojami karkasiniai maršrutai, statmeni pagrindiniams aerofotografavimo maršrutams. Ištęstiems aerofotografavimo maršrutams karkasiniai maršrutai gali būti projektuojami ir aerofotografavimo objekto (baro) viduje kas 10-15 aerofotografavimo bazių pagal mažiausių aerofotografavimo barų ribas.

25. Pagrindinio aerofotografavimo maršrutai turi perdengti karkasinių maršrutų ašines linijas viena aerofotografavimo baze, kai išilginis aerofotografinių vaizdų persidengimas 60%.

26. Nuokrypiai tarp projektinių ir faktinių maršrutų ašių padėčių, atliekant aerofotografavimą pagal nurodytus maršrutus, gali būti nustatomi naudojant smulkaus mastelio žemėlapius arba skaitmeniniu metodu, naudojant aerofotografavimo metu surinktus GPS duomenis. Šie skirtumai neturi viršyti dydžių, nurodytų 2 lentelėje.

2 lentelė

Aerofotografavimo maršrutų nuokrypiai

Aerofotografinės nuotraukos mastelis	Žemėlapio (fotoschemos) mastelis	Maršruto ilgis (km)	Leidžiami nukrypimai, matuojami aerofotografinėse nuotraukose (mm)
Smulkiau kaip 1:25000	1:100000	Iki 100	18*
1:25000-1:15000	1:50000	Iki 50	20*
1:15000-1:8000	1:25000	Iki 25	25*

*Jei aerofotografavimo metu navigacijai buvo naudojamos GPS priemonės, nukrypimai neturi viršyti 15mm.

27. Atliekant stambesnio nei 1:8000 mastelio aerofotografavimą pagal nurodytus maršrutus, leidžiami nuokrypiai suderinami su Užsakovu.

28. Tiksliai aerofotografavimo navigacijai rekomenduojama naudoti kompiuterizuotas GPS navigacijos sistemas, kai lėktuvas išlaiko aerofotografavimo kryptį ir eksponuojama, naudojant specializuotą kompiuterinę ir programinę įrangą.

29. Aerofotografavimas turi būti atliekamas po kontūrženklių paženklinimo vietovėje, jei tai numatyta projekte. Garantinis paženklinimo užbaigimo terminas turi būti numatytas sutartyje.

30. Jei objekto aerofotografavimas neužbaigtas iki aerofotografavimo sezono pabaigos, Užsakovui turi būti atiduodama atlikto aerofotografavimo medžiaga pilnais topografinio žemėlapio lapais. Kitais metais maršrutas(-ai), gretimi nenufotografuotai objekto daliai, fotografuojami pakartotinai.

VI. FOTOGRAMETRINĖ AEROFOTOGRAFINĖS NUOTRAUKOS KOKYBĖ

31. Aerofotografavimo techninės priemonės (aerofotoaparatai, GPS, aerofilmai, skraidymo aparatai) turi būti parinktos ir suderintos tarpusavyje bei su aerofotografavimo režimu (skridimo aukštis, greitis, diafragma, ekspozicija) taip, kad linijinis vaizdo poslinkis, fotografuojant masteliu 1:10000 ir smulkiau, neviršytų 0,02 mm (šalių susitarimu leidžiamas maksimalus linijinis vaizdo poslinkis iki 0,05 mm). Stambesnio mastelio aerofotografinės nuotraukos linijinį vaizdo poslinkį nustato Užsakovas, atsižvelgdamas į aerofotografinių nuotraukų paskirtį.

32. Faktinių aerofotografavimo aukščių virš vidutinės aerofotografavimo baro plokštumos nukrypimai nuo projektinių, fotografuojant virš 1000 m aukščio, neturi viršyti 3%; fotografuojant iki 1000m aukščio, nukrypimai neturi viršyti ±30 m.

33. Projektinė vidutinė aerofotografavimo baro plokštumos reikšmė nustatoma kaip vidurkis tarp didžiausio ir mažiausio vietovės aukščių, nustatytų iš topografinių žemėlapių. Atskiros pavienės kalvos gali būti atmestos.

34. Leistinas išilginis aerofotografinių vaizdų persidengimas nustatomas Užsakovo pagal 3 lentelę.

3 lentelė

Išilginiai aerofotografinių vaizdų persidengimai %

Projektinis	Minimalus	Maksimalus
Projektinis	Minimalus	h:H≤0,02	h:H>0,02
60	56	66	70
80	78	83	85
90	89	92	93

Čia:

h – maksimalus vietovės taškų aukštis virš vidutinės aerofotografavimo baro plokštumos;

H – skridimo aukštis virš vidutinės aerofotografavimo baro plokštumos. Stereomodelių su maksimaliu išilginiu persidengimu kiekis neturi viršyti 5% bendro stereomodelių kiekio aerofotografavimo bare.

35. Išilginiai 80% ir 90% persidengimai naudotini Užsakovo specifiniams uždaviniams spręsti (miestų ir kitų panašių objektų fotografavimas).

36. Naudojant aerofotografavimui du aerofotoaparatus su skirtingais židinio atstumais arba skirtingu kadro dydžiu, išilginis ir skersinis persidengimai nustatomi Užsakovo ir pateikiami sutartyje.

37. Leistiną skersinį aerofotografavimo maršrutų persidengimą apibrėžia Užsakovas, naudodamas 4 lentelę.

4 lentelė

Skersiniai aerofotografavimo maršrutų persidengimai %

Aerofotografavimo mastelis	Skersinis persidengimas %
Aerofotografavimo mastelis	projektinis	minimalus	maksimalus
Smulkiau kaip 1:25000	30+70*h/H	20	+10
1:25000 – 1:10000	35+65*h/H	20	+15
Stambiau kaip 1:10000	40+60*h/H	20	+20

Čia:

h – maksimalus vietovės taškų aukštis virš vidutinės aerofotografavimo baro plokštumos;

H – skridimo aukštis virš vidutinės aerofotografavimo baro plokštumos.

38. Aerofotografinių vaizdų polinkio kampai, fotografuojant stabilizuotais aerofotoaparatais, neturi viršyti dydžių, nurodytų 5 lentelėje. Atliekant topografiniams tikslams skirtą aerofotografinę nuotrauką, naudoti nestabilizuotus aerofotoaparatus draudžiama.

5 lentelė

Aerofotografinių vaizdų polinkio kampai

Aerofotografinių vaizdų polinkis	Maksimalūs polinkio kampai
Aerofotografinių vaizdų polinkis	f≤140 mm	f≥200 mm
Išilginiai ir skersiniai tarpusavio polinkio kampai	1,5°	2,0°
Skersinių tarpusavio polinkio kampų suma	2,0°	2,5°

Aerofotografavimo bare maksimalias išilginių tarpusavio polinkio kampų reikšmes gali turėti ne daugiau kaip 3% aerofotografinių vaizdų, o skersinių tarpusavio polinkių reikšmes – ne daugiau kaip 5% aerofotografinių vaizdų.

39. Aerofotografavimo bazės nestatmenumas aerofotografinių vaizdų kraštinėms („eglutė“) neturi viršyti reikšmių, nurodytų 6 lentelėje.

6 lentelė

Aerofotografavimo bazės ir aerofotografinių vaizdų kraštinių nestatmenumas

Aerofotoaparato židinio atstumas, mm	Maksimalūs nestatmenumo kampai, °
100 ir mažiau	5
140	7
200	10
350	12
500	14

Maksimalios nestatmenumo kampų reikšmės leidžiamos tik atskirose nuotraukose kaip išimtis.

VII. FOTOGRAFINĖ AEROFOTOGRAFINĖS NUOTRAUKOS KOKYBĖ

40. Aerofotografavimui naudojamo specialaus aerofilmo (nespalvoto, spalvoto ar spektrozoninio) tipą nustato Užsakovas, remdamasis aerofotografinių vaizdų sensitometrinėmis ir gradacinėmis charakteristikomis, pateiktomis 7 lentelėje.

7 lentelė

Aerofotografinių vaizdų sensitometrinės ir gradacinės charakteristikos

Aerofotografinių vaizdų tipas	Kontrastingumo koeficientas, γ	Integralinis tankis D_int	Vualio tankis, maksimalus, D₀	Minimalus tankis D_min	Maksimalus tankis D_max	Pastabos
Nespalvota miestų aerofotografinė nuotrauka	1,0±0,2	0,9±0,2	0,25	D₀+(0,20, 6)	1,6

Nespalvota bendro kraštovaizdžio aerofotografinė nuotrauka	1,4±0,2	0,9±0,2	0,25	D₀+(0,20, 6)	1,6

Spalvota aerofotografinė nuotrauka	1,2	0,81,2	0,3	D₀+0,2	-	Kontras- tingumo koeficientas mažiausiai kontras- tingam sluoksniui

Infrachromatinė spektrozoninė aerofotografinė nuotrauka	1,42,3	1,21,8	0,7	D₀+0,4	-	Integralinis tankis nustatomas miškui

Panchromatinė spektrozoninė aerofotografinė nuotrauka	1,73,0	1,21,8	0,4	D₀+0,4	-

Atskirais tiesioginių Saulės atspindžių atvejais maksimalus tankis gali siekti iki 2,0+vualis.

41. Spektrozoninių aerofotografinių vaizdų fotografinės kokybės įvertinimui papildomai nustatomas fotografinio vaizdo spalvingumo rodiklis – chromatinė optinio tankio detalė ΔD_l/s. Jos nustatymui aerofotografiniame vaizde densitometru matuojamas lapuočių ir spygliuočių miškų optinis tankis infra- ir panchromatiniame fotoemulsijos sluoksniuose. Chromatinė optinio tankio detalė skaičiuojama pagal formulę:

ΔD_l/s=(D^l_i-D^s_i)+(D^s_p-D^l_p),

kur: D D^l_i, D^s_i), D^s, D^l_p – lapuočių „l“ ir spygliuočių „s“ atvaizdo optinis tankis infrachromatiniame „i“ ir panchromatiniame „p“ fotoemulsijos sluoksniuose. Fotografinio vaizdo spalvingumas vertinamas patenkinamai, jeigu ΔD_l/s = 0,2-0,3, gerai, jeigu D_l/s ≥0,31.

42. Neeksponuoti aerofilmai turi būti saugomi uždarose pakuotėse laikantis temperatūros apribojimų:

	2 savaites	3-4 mėnesius	Ilgiau
Nespalvoti aerofilmai	20°C	12°C	-20°C
Spalvoti aerofilmai	20°C	12°C	-20°C
Spalvoti spektrozoniniai aerofilmai	20°C	2°C	-20°C

43. Spalvotus ir spektrozoninius aerofilmus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, naudoti draudžiama. Nespalvotus aerofilmus, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, leidžiama naudoti tik atlikus išsamius sensitometrinius kontrolinės aerofotografinės nuotraukos bandymus.

44. Aerofotografavimas atliekamas nesant debesų ir kai rūkana minimali (dangus švarus ir vaiskus). Rekomenduojamas minimalus Saulės aukštis virš horizonto – 30, tačiau jis gali būti koreguotas:

a. ne mažiau kaip 20°, naudojant nespalvotą aerofilmą;

b. ne mažiau kaip 25°, naudojant spalvotą arba spektrozoninį aerofilmą.

Šie apribojimai gali būti pakeisti tik šalių susitarimu, tai nurodant sutartyje.

45. Aerofotografavimo metu, siekiant geriau išnaudoti aerofilmų optines savybes, sumažinti neigiamą atmosferos sluoksnio ir atmosferos rūkanos poveikį, turi būti naudojami šviesos filtrai priklausomai nuo lėktuvo skrydžio aukščio, rūkanos intensyvumo ir naudojamų aerofilmų charakteristikų.

46. Prieš atliekant aerofilmų cheminį apdorojimą, turi būti atlikta bent viena sensitometrinė ekspozicija. Ji turi būti atlikta ant neeksponuoto aerofilmo, kurio neturi paveikti anomalūs ryškinimo efektai. Idealiu atveju sensitometrinės ekspozicijos turi būti atliktos abiejuose filmo galuose. Šios sensitometrinės ekspozicijos turi būti eksponuojamos be papildomo filtro sensitometre, išskyrus spalvotus spektrozoninius filmus.

47. Spalvoto spektrozoninio filmo spalvų balansas turi būti nustatytas prieš aerofotografavimą, atliekant ir apdorojant sensitometrinę ekspoziciją. Pageidautina, jog aerofotografavimo metu spalvų balansas būtų sureguliuotas, naudojant atitinkamus filtrus.

48. Eksponuotas filmas negali būti laikomas aukštesnėje negu 20°C temperatūroje.

49. Aerofilmų cheminis apdorojimas (naudojami chemikalai ir apdorojimo režimas) turi užtikrinti ilgalaikį aerofotografavimo medžiagos išsaugojimą. Apdorojimas turi būti vykdomas nepertraukiamo apdorojimo aparatūra.

50. Aerofilmų apdorojimas ir saugojimas negali įtakoti didesnių nei 0,02±%15 mkm deformacijų.

51. Aerofotografinių vaizdų defektai – fiziniai (netolygi deformacija, įlūžimai, įbrėžimai, dėmės, plaukeliai ir pan.) ir fotografiniai (debesų, dūmų ir jų šešėlių atvaizdai, blyksniai, aureolės) – neturi trukdyti aerofotografinių vaizdų fotogrametriniam apdorojimui ir dešifravimui. Nustačius tokius defektus, kurie neleidžia visiškai išnaudoti aerofotografinės nuotraukos geometrinių ir informacinių savybių, aerofotografavimas turi būti atliktas iš naujo, atsižvelgiant į šių defektų atsiradimo priežastis. Pakartotinio aerofotografavimo terminai, techninės ir gamtinės sąlygos suderinami su Užsakovu.

52. Aerofotografiniai vaizdai ir jų kontaktiniai atspaudai visame plote turi būti ryškūs, normalaus kontrastingumo.

53. Naudojant apžvalginį montažą, jo reprodukcijų mastelis ir fotografinė kokybė turi užtikrinti vietovės kontūrų ir aerofotografinių vaizdų numerių aiškų skaitomumą.

VIII. AEROFOTOAPARATŪRA

54. Aerofotografavimui turi būti naudojami specializuoti 23x23cm kadro dydžio aerofotoaparatai. Atskirais atvejais šalių susitarimu gali būti naudojami 18x18cm ar 30x30cm aerofotoaparatai.

55. Aerofotoaparato indeksai ar kitos atvaizdavimo priemonės, patenkantys į fotografavimo lauką, neturi sumažinti matymo kampo iki mažesnio nei 42,6° (plačiakampio) ar įsiterpti daugiau kaip 7mm.

56. Aerofotoaparato indeksai turi būti aiškiai fiksuojami kiekviename aeronegatyve ir užtikrinti tikslų dviejų tarpusavyje statmenų kalibruotų aerofotoaparato židinio atstumų fiksavimą. Linijos, jungiančios priešingus indeksus, turi susikirsti 90°±1° kampu. Šios linijos turi susikirsti pagrindiniame taške. Atliekant aerofotografavimą, skirtą topografinių žemėlapių sudarymui, indeksuose turi būti centrinis 80±30μm taškas.

57. Aerofotoaparatų objektyvai pagal židinio ilgį skirstomi į:

Superplačiakampiai	87,5±3,5mm

Plačiakampiai	152±3mm

Tarpinio kampo	210±5mm

Normalaus kampo	305±3mm

Ilgo židinio	610mm (nuokrypos neesminės)

58. Radialinės ir tangentinės distorsijos neturi viršyti nurodytų:

	Objektyvo kampas
	<42,2°	43,5°-43,5°	>53,5°
Vidutinės radialinės distorijos nuokrypa	0,005	0,010	0,015
Asimetrija apie geriausią autokolimacijos tašką	0,015	0,030	0,040
Asimetrija apie geriausią simetrijos tašką	0,005	0,010	0,020
Reliatyvi tangentinė distorsija	0,005	0,010	0,020

59. Laboratoriniai aerofotoaparatų tyrimai (kalibravimas) turi būti vykdomai ne rečiau kaip kartą per dvejus metus, taip pat po aerofotoaparato remonto (pvz., objektyvo ardymas ar išlyginančiojo stiklo keitimas). Kalibravimo pažyma (sertifikatas) yra pagrindinis dokumentas nustatant aerofotoaparato tinkamumą naudoti. Kiekvienam aerofotoaparatui po remonto turi būti pagaminamas kontrolinis išlyginamojo stiklo negatyvas ant stiklo plokštelės.

60. Pagrindinio taško koordinatės neturi viršyti 0,005mm (šalių susitarimu – 0,01mm), o kasetės prispaudžiamasis ir išlyginančiojo stiklo paviršius neturi nukrypti nuo plokštumos daugiau kaip ±0,01mm.

61. Aerofotoaparate turi būti fiksuojami aerofotografavimo aukštis, vietinis laikas ir sferinio gulsčiuko parodymai. Pageidautina, kad papildomai būtų fiksuojami aerofotografavimo objekto kodas ir data.

62. Kartu su aerofotoaparatu naudojamas aukštimatis turi būti

patikrinamas kas dveji metai.

63. Aerofotografavimo metu naudojamų GPS parodymai turi būti fiksuojami kartu su vietovės aerofotografavimu tokiu tikslumu, kad tenkintų aerotrianguliacijos reikalavimus. Aerotrianguliacijos tikslumas gali būti įvertintas naudojant kontrolinius taškus, kurių vidutinė kvadratinė koordinačių skirtumų klaida δxy neviršija 30μm ir δz neviršija 30μm fotografavimo mastelyje. GPS imtuvai turi būti mažiausiai 8 kanalų ir užtikrinti L1 C/A kodo ir L1/L2 P kodo, kai AntiSpoofing trukdžių sistema išjungta, priėmimą.

Naudojant GPS imtuvus, lėktuve turi būti įrengtas mažiausiai vienas GPS imtuvas su antena. Pageidautina įrengti anteną tiesiai virš aerofotoaparato fotografavimo centro. Naudojant daugiau kaip vieną GPS imtuvą, užtikrinamas didesnis sistemos patikimumas ir aukštesnis gautų rezultatų tikslumas.

Norint panaudoti GPS imtuvų rezultatus aerotrianguliacijos tikslams, mažiausiai du GPS imtuvai turi būti išdėstyti priešingose aerofotografavimo baro pusėse esančiuose geodezinio pagrindo punktuose su trimatėmis koordinatėmis. Šiuo atveju pageidautina tiek lėktuve, tiek antžeminiuose punktuose naudoti to paties gamintojo ir to paties modelio GPS imtuvus.

Nenaudojant GPS imtuvų aerotrianguliacijos tikslams, pakanka vieno atžeminio GPS imtuvo geodezinio pagrindo taške.

64. Aerofotoaparatų veikimui turi būti užtikrinta 20°±2°C temperatūra, 58%+-2% santykinė drėgmė. Jei santykinės drėgmės reikalavimų palaikyti neįmanoma, prieš kiekvieną maršrutą turi būti atliktos papildomos ekspozicijos priklausomai nuo laiko po paskutinės ekspozicijos:

Laikas po paskutinės ekspozicijos	Papildomų ekspozicijų skaičius
Mažiau kaip 30 minučių	4
30 minučių ar daugiau	8

Šių reikalavimų nesilaikymas gali pažeisti normalų spalvų balansą spalvotiems filmams ir įtakoti matmenų iškraipymus.

65. Rekomenduojami šie aerofotoaparatų modeliai: Wild RC20, Wild RC30, Zeiss Top15, Zeiss Top30.

IX. AEROFOTOGRAFINIŲ NUOTRAUKŲ APIPAVIDALINIMAS IR ATIDAVIMAS UŽSAKOVUI

66. Užbaigus aerofotografavimo darbus, paruošiama ataskaita, kurioje turi būti nurodyta:

a. aerofotografavimo Vykdytojas;

b. aerofotografavimo Užsakovas;

c. aerofotografavimo data;

d. aerofotografavimo vieta, plotas;

e. aerofotografavimo aukštis, mastelis;

f. informacija apie aerofotografinę aparatūrą – aerofotoaparatus (tipai, numeriai, židinio atstumai), GPS imtuvus (tipai, numeriai);

g. aerofilmai: tipai, gamintojai, pagaminimo ir galiojimo datos;

h. informacija apie aerofotografavimo maršrutus: maršrutų numeriai, pradinių ir galinių aeronegatyvų numeriai kiekvienam maršrutui, panaudoti aerofotoaparatai, GPS imtuvai;

i. pastabos atskiriems maršrutų aerofotografiniams vaizdams;

j. aerofotografavimo objektų kartogramos.

67. Aerofotografavimo darbų produkcija, ataskaita bei kita techninė dokumentacija turi būti pateikta Užsakovui kiek galima greičiau, bet ne vėliau kaip sutartyje numatytu laiku. Maksimalus pateikimo terminas – ne vėliau kaip keturi mėnesiai po aerofotografavimo darbų pabaigos.

68. Aerofilmuose aerofotografiniai vaizdai turi būti sunumeruoti, užrašant aerofotografavimo objekto kodą, datą ir numerį. Užrašai ant aerofotografinių vaizdų, nesant automatinio užrašymo, gali būti rašomi dešiniąjame viršutiniame aerofotografinio vaizdo kampe prie pat rėmelio juodu tušu iš emulsijos pusės (veidrodinis užrašas). Toks užrašas neturi užimti didesnio nei 8x60mm ploto. Aerofilmo galai turi būti atitinkamai pažymėti „Pradžia“ ir „Pabaiga“ (galima naudoti angliškus terminus atitinkamai „Beginning“ ir „End“), aerofotografavimo objekto kodas ir kadrų skaičius.

69. Kiekvienam aerofotografavimo objektui turi būti pateikta maršrutų ir aerofotografinių vaizdų išdėstymo grafinė schema. Tai gali būti apžvalginis montažas arba skaitmeninė aerofotografavimo schema. Grafinės schemos mastelis priklauso nuo aerofotografavimo ir kartografavimo mastelio. Pagrindinis reikalavimas – aiškus maršrutų numerių ir aerofotografinių vaizdų numerių skaitomumas. Rekomenduojamas mastelis:

a. apžvalginiam montažui – tris-keturis kartus smulkesnis negu aerofotografavimo mastelis;

b. skaitmeninėms aerofotografavimo schemoms – šešis-aštuonis kartus smulkesnis negu aerofotografavimo mastelis.

Grafinėje shemoje turi būti nurodyta:

c. aerofotografavimo metai;

d. aerofotografavimo mastelis ir grafinės schemos mastelis;

e. aerofotografavimo objekto kodas;

f. kartografavimo mastelį atitinkančių žemėlapio lapų rėmeliai ir numeriai/nomenklatūros;

g. maršrutų numeriai.

70. Apžvalginis montažas sudaromas naudojant aerofotografinių vaizdų, kurie bus perduodami Užsakovui, kontaktinę spaudą. Priklausomai nuo išilginio aerofotografinių vaizdų persidengimo, gali būti naudojamas kiekvienas (išilginis persidengimas 60%), kas antras (80%) ar kas trečias (90%) aerofotografinis vaizdas. Kraštiniai kiekvieno maršruto aerofotografiniai vaizdai montuojami nepriklausomai nuo išilginio persidengimo dydžio. Priklausomai nuo skersinių maršrutų gali būti naudojamas kiekvienas (skersinis persidengimas 30%) arba kas antras (60%) maršrutas. Apžvalginiame montaže turi būti aiškiai matomi aerofotografinių vaizdų numeriai.

71. Skaitmeninės aerofotografavimo schemos sudaromos naudojant GPS matavimų duomenis. Schemose turi būti nurodyti aerofotografinių vaizdų centrų numeriai. Skaitmeninės schemos perduodamos Užsakovui iš anksto suderintu skaitmeniniu formatu. Taip pat perduodamos jų analoginės kopijos popieriuje.

72. Kontaktiniai atspaudai gaminami naudojant automatinio išlyginimo (automatic dodging) kontaktinės spaudos įrenginius.

73. Baigus aerofotografavimą, Užsakovui turi būti perduota ši medžiaga:

a. nesupjaustyti aerofilmai (rulonuose), supakuoti standžiai uždaromose fabrikinėse pakuotėse;

b. kontaktiniai atspaudai fotopopieriuje ir fotoplėvelėje (diapozityvai) (kiekis, numatytas sutartyje);

c. aerofotografavimo ataskaitos;

d. aerofotografavimo projektinės schemos;

e. grafinės aerofotografavimo schemos (apžvalginių montažų reprodukcijų negatyvai ir jų fotografiniai atspaudai arba skaitmeninės schemos analoginiu ir skaitmeniniu pavidalu – kiekis, numatytas sutartyje);

f. aerofotoaparatų ir aukštimačių kalibravimo sertifikatų kopijos;

g. fotolaboratorijos pažymos;

h. GPS matavimų rezultatai;

i. kita informacija, numatyta sutartyje.

X. AEROFOTOGRAFINIŲ NUOTRAUKŲ PRIĖMIMAS

74. Priimant užbaigtus aerofotografavimo darbus, būtina patikrinti aerofotografavimo rezultatų atitikimą sutarčiai:

a. praktinis planuotos teritorijos padengimas aerofotografine nuotrauka;

b. aerofotografinės nuotraukos fotografinės kokybės atitikimas reikalavimams;

c. aukštimačio, laikrodžio ir sferinio gulsčiuko parodymų buvimas, šių parodymų atitikimas numatytiems sutartyje;

d. aerofotografinės nuotraukos fotogrametrinės kokybės atitikimas reikalavimams;

e. grafinių aerofotografavimo schemų (apžvalginio montažo ar skaitmeninių schemų) kokybė;

f. visų privalomų dokumentų (ataskaita, sertifikatai ir kt.) kokybė;

g. papildomų dokumentų, numatytų sutartyje, kokybė.

75. Valstybės, savivaldybių, užsienio valstybių paramos bei kitomis lėšomis finansuojamo aerofotografavimo medžiagą, kuri bus naudojama gaminant skaitmeninius ir analoginius ortofotografinius planus, sudarant topografinius mastelių 1:50000–1:500 žemėlapius bei planus, atliekant žemės ir miškų tvarkymo bei kitus žemės paviršiaus kartografavimo darbus, tačiau neatitinkančią šio Reglamento reikalavimų, priimti DRAUDŽIAMA.

76. Praktinis planuotos teritorijos padengimas aerofotografine nuotrauka tikrinamas naudojant grafines aerofotografavimo schemas (apžvalginių montažų reprodukcijas ar skaitmenines schemas), lyginant jas su projektinėmis schemomis (leistinumai nurodyti 20 punkte). Būtina patikrinti, ar teisingai parodyti topografinių žemėlapių rėmeliai, aerofotografavimo objektas, aerofotografavimo barai.

77. Tikrinant aerofotografavimo maršrutus ir aerofotografinių vaizdų centrus, būtina atkreipti dėmesį, kiek jų faktinė padėtis sutampa su projektine (leistinumai pateikti 2 lentelėje). Esant aerofotografavimo maršrutų ir aerofotografinių vaizdų centrų nukrypimams nuo projektinių padėčių, būtina tikrinti, ar aerofotografavimo medžiaga visiškai padengtos aerofotografavimo objekto ribos.

78. Maršrutų tiesumas gali būti nustatomas tiek visam maršrutui, tiek jo dalims (jei maršrutas sudarytas iš kelių dalių). Tiesumas charakterizuojamas procentiniu santykiu tarp išlinkio dydžio ir viso maršruto ilgio (leistinumai nurodyti 19 punkte).

79. Išilginiai aerofotografinių vaizdų persidengimai matuojami kiekvienam maršruto aerofotografiniam vaizdui kontaktiniuose atspauduose, suderinant identiškus aukščiausių vietovės objektų kontūrus stereomodelio ribose (leistinumai pateikti 3 lentelėje).

80. Skersiniai maršrutų persidengimai nustatomi matuojant gretimų maršrutų aerofotografinių vaizdų persidengiančias dalis (leistinumai pateikti 4 lentelėje).

81. Minimalūs ir maksimalūs aerofotografinių vaizdų/maršrutų persidengimai turi būti fiksuojami žurnale.

82. Faktinis vidutinis aerofotografavimo aukštis nustatomas kiekviename aerofotografavimo bare kiekvienam aerofotografavimo skridimui (jei tas pats aerofotografavimo baras fotografuotas kelis kartus). Faktinio aerofotografavimo aukščio nukrypimas nuo planuoto skaičiuojamas kaip procentinis santykis tarp šių aukščių skirtumo ir planuoto aerofotografavimo aukščio (leistinumai nurodyti 31 punkte).

83. Fotografavimo bazės nestatmenumas aerofotografinių vaizdų kraštams („eglutė“) tikrinamas matuojant jų tarpusavio kampą (leistinumai pateikti 6 lentelėje).

84. Aerofotografinių vaizdų tarpusavio polinkio kampai nustatomi fotogrametriškai matuojant aerofotografinius vaizdus ar kontaktinius atspaudus stereoinstrumentais (leistinumai pateikti 5 lentelėje). Polinkio kampai matuojami nuo pirmos aerofotografinės nuotraukos kiekviename maršrute iki stereomodelio, kur keičiasi skersinio tarpusavio polinkio kampo ženklas. Maršruto lūžio vietose matuojami dviejų gretimų stereomodelių tarpusavio polinkio kampai. Naudojant aerofotoaparatus, kurių kadro dydis 30x30cm, polinkio kampas nustatomas pagal sferinio gulsčiuko parodymus.

85. Kiekvieno aerofilmo pradžioje ir pabaigoje turi būti mažiausiai du metrai neanotuotos juostos. Rulonas turi būti be trūkių. Jei rulonas yra perpjaunamas kad būtų pašalinta dalis aerofotografinių vaizdų, tai likę rulono segmentai laikomi atskirais vienetais. Jei abu segmentai fotografuoti tuo pačiu aerofotoaparatu, jie gali būti sujungti, paliekant mažiausiai 0,5m neanotuotos juostos kiekvienoje sujungimo pusėje. Sujungimui turi būti naudojama permatoma lipni juosta iš abiejų aerofilmo pusių.

86. Fotografinė aerofotografinės nuotraukos kokybė nustatoma pagal sensitometrinius ir gradacinius rodiklius arba lyginant su etalonais (leistinumai pateikti 7 lentelėje). Nustatymui naudojamas 10cm spindulys apie aerofotografinio vaizdo centrą. Naudojamos sensitometrinės įrangos tikslumas turi užtikrinti vidutinio gradiento nustatymą 0,05% tikslumu. Vidutinis gradientas neturi skirtis daugiau kaip 0,05 tarp aerofilmo pradžios ir pabaigos. Sensitometrinės charakteristikos γD₀) gali būti nustatomos naudojant optinius pleištus. Gradacinės charakteristikos (D_min, D_max, D_int) nustatomos fotometriškai matuojant aerofotografinius vaizdus.

87. Fotografinės kokybės įvertinimui naudojant etalonus, etalonų gradacinės charakteristikos turi atitikti nurodytas:

Geros kokybės		Patenkinamos kokybės
D_min	D_max	D_min	D_max
0,6	1,2	0,5	1,0
0,8	1,5	0,6	1,6

88. Apžvalginio montažo reprodukcijose turi būti pavaizduoti visi apžvalginio montažo aerofotografiniai vaizdai. Kiekviename apžvalginio montažo reprodukcijos negatyve iš emulsijos pusės laisvame lauke juodu tušu turi būti nurodytas objekto kodas, aerofotografavimo metai, aerofotografavimo ir reprodukcijos mastelis, topografinio žemėlapio lapų numeriai/nomenklatūros, reprodukcijos eilės numeris. Jei aerofotografavimo bare aerofotografavimas neužbaigtas, ant tokių reprodukcijų turi būti pažymėta „aerofotografavimas nebaigtas“.

89. Skaitmeninės aerofotografavimo schemos apiforminamos analogiškai apžvalginio montažo reprodukcijoms.

90. Aerofotografavimo metu aerofotografinių vaizdų centrams koordinuoti naudojant GPS imtuvus, skaitmeniniai matavimų rezultatai pateikiami sutartyje numatytu formatu (rekomenduojamas RINEX formatas). Taip pat pateikiamos aerofotografinių vaizdų centrų koordinatės sutartyje numatytoje koordinačių sistemoje.

91. Aerofotografavimo objektui turi būti paruošta ataskaita, padarytos aerofotoaparatų sertifikatų kopijos.

92. Aerofotografavimo medžiagos kokybė vertinama kiekvienam aerofotografavimo barui atskirai. Aerofotografavimo rezultatai vertinami „gerai“, jei:

a. Išlaikyti visi leistinumai, numatyti šiuo Reglamentu;

b. Ne mažiau kaip 85% aerofotografinių vaizdų fotografinė kokybė įvertinta „gerai“.

93. Nustačius žemą aerofotografavimo medžiagos kokybę arba neįvykdžius numatytų aerofotografavimo sutartyje nuostatų bei sąlygų, Užsakovas pateikia Vykdytojui savo pretenzijas ir reikalavimus, kurie sprendžiami pagal sutarties sąlygas ir įsipareigojimus.

______________

1 priedas

TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

Aerofilmas	Specialus fotografavimo filmas, skirtas aerofotografavimui
Aerofotografavimas	Vietovės fotografavimas iš oro, naudojant lėktuvus, sraigtasparnius ar kitus skraidančius aparatus. Šių darbų komplekso rezultatas – aerofotografinė nuotrauka
Aerofotografavimo baras	Aerofotografuojamos teritorijos dalis
Aerofotografavimo maršrutas	Aerofotografavimas be pertrūkių rytų-vakarų, šiaurės-pietų arba išimtiniais atvejais laisvai pasirinkta kryptimi
Aerofotografinė nuotrauka	Žemės paviršiaus fotonuotraukos (fotovaizdų pozityvai, negatyvai), pagamintos specializuotomis fotokameromis iš orlaivių ir skirtos žemėlapiams gaminti
Aerofotografinis vaizdas	Vienas aerofilmo kadras (negatyvinis arba pozityvinis)
Fotografavimo bazė	Atstumas tarp dviejų gretimų aerofotografinių vaizdų fotografavimo taškų (aerofotografinių vaizdų centrų)
GPS	Global Positioning System – globalinė padėties nustatymo sistema – specializuotų dirbtinių Žemės palydovų ir prietaisų visuma, skirta padėtims nustatyti, pasauliniams ir valstybiniams geodeziniams tinklams sudaryti, atnaujinti ir kitiems teoriniams bei praktiniams uždaviniams spręsti
Karkasinis maršrutas	Maršrutas, einantis pagal fotografuojamos teritorijos kraštus bei jos viduje ir statmenas pagrindiniam aerofotografavimo maršrutui
Stereomodelis	Du gretimi to paties maršruto aerofotografiniai vaizdai, persidengiantys tarpusavyje

______________

2 priedas

NAUDOTA LITERATŪRA

1. Lietuvos Respublikos Geodezijos ir kartografijos įstatymas. 2001 06 28 Nr. IX-415 (Žin., 2001, Nr. 62-2226).

2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai (Žin., 2001, Nr. 52-1852).

3. Geodezijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos. Aerofotografavimo darbų laikinieji nuostatai. Vilnius, 1993.

4. Vainauskas V. Fotogrametrija. Vilnius: Mokslas, 1977.

5. Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba. Kartografijos ir geodezijos terminų aiškinamasis žodynas. Terminai anglų ir lietuvių kalbomis. Vilnius, 2000.

6. GKNIP-09-32-80. Maskva, „Nedra“, 1982, rusų kalba.

7. British Columbia. Ministry of Environment Lands and Parks. Geographic Data BC. Specifications for Aerial Photography. Edition June 2000. Victoria BC.

8. DMA. STANAG No2216. Vertical aerial cartographic photography. Washington, Edition 4, 1993.

9. Interdepartmental Committe on Air Surveys. Specifications for Aerial Survey Photography (Draft version 2000).

______________

Pakeitimai:

Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Įsakymas

Nr. 1P-74, 2003-09-05, Žin., 2003, Nr. 87-3974 (2003-09-12), i. k. 103233TISAK0001P-74

Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 41 "Dėl techninių reikalavimų reglamento GKTR 2.13.01:2001 patvirtinimo" pakeitimo

Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Įsakymas

Nr. 1P-28, 2007-03-20, Žin., 2007, Nr. 35-1311 (2007-03-27), i. k. 107233TISAK0001P-28

Dėl Aerofotografavimo darbų koordinavimo ir leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo