Suvestinė redakcija nuo 2004-07-01 iki 2005-05-05
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 47-2094, i. k. 1032055ISAK000V-144
VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKO
Į S A K Y M A S
DĖL VEIKLĄ PER NUOLATINĘ BUVEINĘ LIETUVOJE VYKDANČIO UŽSIENIO VIENETO METINĖS PELNO MOKESČIO DEKLARACIJOS FORMOS IR JOS UŽPILDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2003 m. gegužės 9 d. Nr. V-144
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992, toliau – PMĮ) 50 straipsniu ir siekdama pagerinti pelno mokesčio administravimą:
1. Tvirtinu pridedamą:
1.1. Veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje vykdančio užsienio vieneto metinę pelno mokesčio deklaracijos FR0475U formą (toliau – FR0475U forma).
2. Nustatau, kad:
2.1. Pelno mokestį FR0475U formos deklaracijose deklaruoja užsienio vienetai, vykdantys veiklą Lietuvoje per nuolatines buveines, išskyrus užsienio bankų filialus (skyrius), registruotus Lietuvos Respublikoje;
2.2. Užsienio bankų filialai (skyriai), registruoti Lietuvos Respublikoje, metiniam pelno mokesčiui deklaruoti turi naudoti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) viršininko 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-58 „Dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų formų ir jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 24-1005) patvirtintą metinės pelno mokesčio deklaracijos FR0475 formą (toliau – FR0475 forma) ir jos FR0475B bei FR0475D priedus. Apskaičiuodami metinį pelno mokestį ir pildydami FR0475 formą, užsienio bankų filialai (skyriai) turi vadovautis minėtu VMI prie FM viršininko įsakymu Nr. V-58 patvirtintomis Metinių pelno mokesčio deklaracijų FR0475 ir FR0475A formų ir jų priedų užpildymo taisyklėmis tiek, kiek jos neprieštarauja PMĮ nuostatoms, reglamentuojančioms užsienio vienetų, vykdančių veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, apmokestinimą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 321 „Dėl Atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, nustatymo tvarkos ir Nuolatinės buveinės pirmo ir paskutinio mokestinių laikotarpių nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 26-931) nuostatoms. Skaičiuojant užsienio banko filialo (skyriaus) mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną, iš jo uždirbtų pajamų jo užsienio banko ne per tą filialą (skyrių) faktiškai patirtos sąnaudos gali būti atimamos tik turint sąnaudas pagrindžiančius dokumentus: užsienio banko finansinės atskaitomybės, patvirtintos užsienio banko vadovo ir finansininko arba jų įgaliotų asmenų, kopiją, skirstomųjų sąnaudų detalizuotą sąrašą, sąnaudų paskirstymo apskaičiavimą.
3. Įsakau:
3.1. VMI prie FM Duomenų valdymo skyriui, vadovaujantis VMI prie FM viršininko 1999 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 165 „Dėl Dokumentų formų registro“ patvirtinta tvarka, į Dokumentų formų registrą įtraukti FR0475U formą.
3.2. VMI prie FM Informacinių sistemų plėtros skyriui užtikrinti, kad laiku būtų parengta programinė įranga FR0475U formoje pateiktiems duomenims apdoroti.
3.3. Apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms kontroliuoti, kad užsienio vienetai, deklaruojantys nuolatinės buveinės metinį pelno mokestį, naudotų FR0475U formas ir vadovautųsi Taisyklėmis.
Formos pakeitimai:
Nr. VA-98, 2004-05-19, Žin., 2004, Nr. 85-3109 (2004-05-26), i. k. 1042055ISAK000VA-98
PATVIRTINTA
Valstybinės mokesčių inspekcijos
prie Lietuvos Respublikos finansų
ministerijos viršininko
2003 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-144
VEIKLĄ PER NUOLATINĘ BUVEINĘ LIETUVOJE VYKDANČIO UŽSIENIO VIENETO METINĖS PELNO MOKESČIO DEKLARACIJOS FR0475U FORMOS UŽPILDYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šios Veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje vykdančio užsienio vieneto metinės pelno mokesčio deklaracijos FR0475U formos užpildymo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato užsienio vieneto, vykdančio veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje, metinės pelno mokesčio deklaracijos FR0475U formos (toliau – deklaracijos) užpildymo tvarką.
2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992, toliau – PMĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 321 „Dėl Atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, nustatymo tvarkos ir Nuolatinės buveinės pirmo ir paskutinio mokestinių laikotarpių nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 26-931) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525, toliau – MAĮ)) nuostatomis.
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
3.1. užsienio vienetas – tai apmokestinamasis užsienio vienetas, veikiantis per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje;
3.2. nuolatinė buveinė – tai užsienio vieneto veiklos Lietuvos Respublikoje išraiška, kaip ji apibūdinta PMĮ 2 str. 12 dalyje. Užsienio vienetas laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu jo vykdoma veikla, neatsižvelgiant į tai, ar ta veikla vykdoma per jo registruotą struktūrinį padalinį (filialą), ar ne, ar vykdoma per priklausomą atstovą (agentą), atitinka PMĮ 2 str. 12 dalyje nustatytus veiklos vykdymo per nuolatinę buveinę požymius ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 54 (Žin., 2002, Nr. 24-892) patvirtintus Užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimą bei Užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijus.
4. Užsienio vienetai tinkamai užpildytas deklaracijas apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų teritoriniams skyriams (toliau – AVMI) privalo pateikti pagal savo įregistravimo mokesčių mokėtojais vietas:
4.1. mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų mokestinių metų dešimto mėnesio 1 dienos deklaracija pateikiama, jei per nuolatinę buveinę veikla vykdoma ilgiau kaip vieną mokestinį laikotarpį;
4.2. paskutinio mokestinio laikotarpio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo veiklos pabaigos;
5. Jeigu užsienio vieneto veikla Lietuvos Respublikos teritorijoje sukuria keletą nuolatinių buveinių, tačiau tų užsienio vienetų nuolatinių buveinių veikla nėra skirtinga ir/arba tos užsienio vieneto nuolatinės buveinės nėra valdomos atskirai, tada užsienio vienetas gali (bet neprivalo) registruotis mokesčių mokėtoju, vykdančiu veiklą tik per vieną nuolatinę buveinę, kuri vykdo kelias veiklas arba kuri vykdo veiklą keliose Lietuvos Respublikos teritorijos vietose.
6. Pelno mokestis mokamas pagal deklaraciją. Mokestinio laikotarpio metinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę deklaracijos pateikimo termino dieną, t. y. kito mokestinio laikotarpio dešimto mėnesio 1 dieną (kitų metų spalio 1 dieną, jei mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai), o paskutinio mokestinio laikotarpio – ne vėliau kaip trisdešimtą dieną nuo veiklos pabaigos. Jeigu deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio pelno mokesčio sumą, į biudžetą turi būti sumokamas šis skirtumas. Mokesčio permoka grąžinama MAĮ nustatyta tvarka.
7. Užsienio vieneto per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomos veiklos pajamas sudaro Lietuvoje vykdomos veiklos pajamos ir kitose užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei buveinei Lietuvoje, jei tos pajamos susijusios su užsienio vieneto vykdoma veikla per nuolatinę buveinę Lietuvoje. Pajamos, kurias užsienio vienetas uždirbo ir/ar gavo ne per Lietuvos Respublikos teritorijoje esančią nuolatinę buveinę, nesvarbu, ar tos pajamos uždirbtos ir/ar gautos iš Lietuvos ar ne iš Lietuvos šaltinių, jei tos pajamos nėra susijusios su nuolatinės buveinės vykdoma veikla, tai deklaracijoje jos nenurodomos.
8. Jei užsienio vienetas per nuolatinę buveinę mokestiniu laikotarpiu gavo pajamų iš vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo, tai prie deklaracijos turi būti pridedama užpildyta metinių pelno mokesčio deklaracijų FR0475 ir FR0475A formų FR0475B priedo (vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo deklaracijos) forma, kurioje apskaičiuojamas vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo rezultatas (pelnas ar nuostolis).
Jei PMĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka iš nuolatinės buveinės mokestinio laikotarpio pajamų atskaitomi praėjusių mokestinių laikotarpių nuostoliai, tai prie deklaracijos turi būti pridedama užpildyta metinių pelno mokesčio deklaracijų FR0475 ir FR0475A formų FR0475D priedo (atskaitytų nuostolių deklaracijos) forma, kurioje apskaičiuojamos iš mokestinio laikotarpio pajamų atskaitytinos praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių sumos.
Metinių pelno mokesčio deklaracijų FR0475 ir FR0475A formų FR0475B priedo (vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo deklaracijos) ir FR0475D priedo (atskaitytų nuostolių deklaracijos) formos (toliau – FR0475B priedo forma ir FR0475D priedo forma) patvirtintos VMI prie FM viršininko 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-58 „Dėl metinių pelno mokesčio deklaracijų formų ir jų užpildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 24-1005).
9. Šių Taisyklių 8 punkte išvardyti priedai, kurių užsienio vienetas pildyti neprivalo, AVMI neteikiami.
10. Jeigu Lietuvos Respublikos sudarytose tarptautinėse sutartyse yra nustatytos kitokios apmokestinimo taisyklės negu Lietuvos mokesčių įstatymuose ir šios sutartys yra ratifikuotos bei įsigaliojusios Lietuvos Respublikoje, tai taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės. Jeigu, remiantis tarptautinės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis, užsienio vieneto Lietuvoje vykdoma veikla nuolatinės buveinės nesukuria, tačiau toks užsienio vienetas pagal PMĮ laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę, tai tokia nuolatinė buveinė turi būti registruojama Lietuvoje. Nors laikinai užsienio vienetas pelno mokesčio ir nemoka (kol bus išpildytos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyje nustatytos nuolatinei buveinei būtinos sąlygos), tačiau jis privalo AVMI pateikti deklaraciją, kurioje turi būti užpildyta I dalis.
Jeigu, remiantis tarptautinės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis, užsienio vieneto Lietuvoje vykdoma veikla sukuria nuolatinę buveinę, tačiau jo per tą nuolatinę buveinę gaunamas visas pelnas yra neapmokestinamas, tai tokia nuolatinė buveinė privalo tvarkyti apskaitą, teikti deklaracijas ir ataskaitas bei vykdyti mokesčius išskaičiuojančio asmens prievoles kaip ir kitos nuolatinės buveinės, nors pati pelno mokesčio nemoka. Tokiais atvejais užpildoma AVMI teikiamos deklaracijos I dalis.
Jei pagal taikomos konkrečios tarptautinės dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatas užsienio vieneto per nuolatinę buveinę gaunamas pelnas neapmokestinamas ne visas, o tik dalis (kai per nuolatinę buveinę uždirbama ar gaunama ir kitokių pajamų), tai šiose Taisyklėse nustatyta tvarka deklaracijoje deklaruojama tik ta pajamų dalis, kuriai taikomos PMĮ nuostatos.
Visais šiame Taisyklių punkte paminėtais atvejais užsienio vienetas kartu su deklaracija turi pateikti užsienio valstybės mokesčių administratoriaus patvirtinimą, kad tas užsienio vienetas yra tos užsienio valstybės rezidentas sutarties tikslams. Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse numatytoms lengvatoms taikyti naudojamos formos, kurių naudojimo taisyklės nustatytos VMI prie FM viršininko 2001 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 159 „Dėl Su tarptautinių dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymu susijusių FR0021 (DAS-1), FR0022 (DAS-2), FR0023 (DAS-3) ir FR0254 (DAS-4) formų pildymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 56-2014).
11. Jei užsienio vienetas nori turėti deklaracijos ir jos priedų egzempliorius su jų gavimą patvirtinančiais spaudais, tai jis turi pateikti po du deklaracijų ir jų priedų egzempliorius. Tuomet vienas deklaracijos ir jos priedo egzempliorius su gavimo spaudu ir atsakingo AVMI darbuotojo parašu grąžinamas vienetui.
12. Užsienio vienetas AVMI turi pateikti tinkamai užpildytas spaustuvėje išspausdintas VMI prie FM nustatytos formos deklaracijas. Užsienio vienetas taip pat gali teikti užpildytą VMI prie FM interneto svetainėje (www. vmi. lt) paskelbtą deklaraciją. Deklaracijos gali būti pateikiamos elektroniniu būdu VMI prie FM nustatyta tvarka. Deklaracijos turi būti pildomos laikantis tokių taisyklių:
12.2. raidės ir skaičiai turi būti įrašomi tiksliai į jiems skirtus langelius, aiškiai, be braukymų;
Kai į deklaraciją įrašomas rodiklis turi mažiau ženklų, negu atitinkamoje eilutėje jam skirta langelių, tai eilučių tušti langeliai gali būti paliekami tiek kairėje, tiek dešinėje, tiek abiejose įrašyto rodiklio pusėse (išskyrus deklaracijos 1 eilutėje nurodomą mokesčių mokėtojo identifikacinį numerį (kodą), kurį įrašant tušti langeliai turi būti paliekami eilutės dešinėje pusėje). Jeigu skaitmeniniai dydžiai turi neigiamas reikšmes, tai jie turi būti įrašomi su minuso (-) ženklu, kuris dedamas pirmame langelyje prieš neigiamą skaičių;
12.4. deklaracijoje sumos nurodomos litais. Įrašomas sumas apvalinti: 49 centus ir mažiau – atmesti, 50 centų ir daugiau – laikyti litu;
12.6. eilutes, kurių vienetas nepildo, palikti tuščias (nerašyti jokių brūkšnelių, kryželių, nulių ar kitokių simbolių);
12.8. kompiuteriu išspausdintų deklaracijų formose turi išlikti nustatytos deklaracijų formų proporcijos (atstumai tarp formose esančių specialių žymų bei atstumai tarp specialių žymų ir pildomų laukų).
12.9. Deklaraciją turi pasirašyti užsienio vieneto atsakingas asmuo (vieneto prezidentas, viceprezidentas, direktorius, vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ar kitas atitinkamus įgaliojimus turintis asmuo) ir nurodyti pareigas, vardą, pavardę.
Jei pagal sutartį apskaitą tvarko ir deklaracijas rengia kitas vienetas, kuriam suteikta teisė mokesčių administratoriui teikti paaiškinimus deklaracijų duomenų klausimais, tai deklaracijos atitinkamai pažymėtose vietose turi būti nurodomi rengėjo rekvizitai (pavadinimas, identifikacinis numeris (kodas), buveinės adresas ir telekomunikacijų rekvizitai). Deklaraciją turi pasirašyti deklaraciją parengęs atsakingas asmuo ir nurodyti savo vardą, pavardę
Punkto pakeitimai:
Nr. VA-98, 2004-05-19, Žin., 2004, Nr. 85-3109 (2004-05-26), i. k. 1042055ISAK000VA-98
Punkto pakeitimai:
Nr. VA-98, 2004-05-19, Žin., 2004, Nr. 85-3109 (2004-05-26), i. k. 1042055ISAK000VA-98
II. DEKLARACIJOS PREAMBULĖS IR I DALIES PILDYMAS
13. Deklaracijos 1 eilutėje įrašomas užsienio vienetui Mokesčio mokėtojų registre registruojant nuolatinę buveinę suteiktas mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (kodas).
15. Deklaracijos 3 eilutėje nurodomas mokestinio laikotarpio, kurio pelno mokestis deklaruojamas, pradžios ir pabaigos datos.
Jei nuolatinės buveinės mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, tai, pvz., teikiamos 2002 mokestinių metų deklaracijos 3 eilutės atitinkamose vietose reikia įrašyti – 02 01 01 ir 02 12 31 datas. Kai nuolatinei buveinei nustatytas kitoks mokestinis laikotarpis, t. y. prasideda ne nuo kalendorinių metų pradžios, pvz., nuo 2002 04 01 iki 2003 03 31, tai deklaracijos 3 eilutėje atitinkamai įrašoma: 02 04 01 ir 03 03 31.
Jei nuolatinės buveinės mokestinis laikotarpis yra trumpesnis negu 12 mėnesių, tai deklaracijos 3 eilutėje nurodomos atitinkamos mokestinio laikotarpio pradžios ir pabaigos datos. Jei nuolatinės buveinės mokestinis laikotarpis nesutampa su kalendoriniais metais, pirmas mokestinis laikotarpis, skaičiuojamas nuo kalendorinių metų, kuriais ji buvo ar turėjo būti įregistruota, sausio 1 dienos iki nustatyto kito mokestinio laikotarpio pradžios. Paskutinis mokestinis laikotarpis, kai nuolatinės buveinės veikla pasibaigia arba ji perleidžiama kitam vienetui, arba pasibaigia užsienio vieneto, kurio nuolatinė buveinė ji yra, veikla, skaičiuojamas nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki nuolatinės buveinės veiklos pabaigos. Jei užsienio vienetas per nuolatinę buveinę Lietuvoje vykdė trumpalaikius darbus, pvz., statybos darbus pagal sandorį, sudarytą 2003 02 26, ir sandoryje numatytus darbus užbaigė ir įformino 2003 06 26 darbų perdavimo-priėmimo aktu, tai deklaruodamas mokestinio laikotarpio pelno mokestį, 3 eilutės atitinkamuose laukeliuose turi įrašyti 03 01 01 ir 03 06 26 datas.
Jei pildoma trumpesnio nei 12 mėnesių mokestinio laikotarpio deklaracija, tai jos 5 eilutėje „X“ ženklu pažymimas atitinkamas langelis, nurodant priežastį, dėl kurios mokestinis laikotarpis yra trumpesnis nei 12 mėnesių (arba tai nuolatinės buveinės pirmas mokestinis laikotarpis, arba paskutinis mokestinis laikotarpis, arba pereinamasis mokestinis laikotarpis, kuris atsiranda, kai nuolatinės buveinės mokestinis laikotarpis pakeičiamas, t. y. kai nustatomas kitoks mokestinis laikotarpis). Jei vykdoma trumpalaikė veikla, kuri prasideda ir baigiasi tą patį mokestinį laikotarpį, „X“ ženklu pažymimas deklaracijos 5 eilutės langelis „paskutinis mokestinis laikotarpis“.
16. Deklaracijos 4 eilutės langelyje turi būti nurodomas deklaracijos tipas (pirminė arba patikslinta). Pirmą kartą pateikiamos deklaracijos visuose lapuose „X“ ženklu turi būti pažymimas 4 eilutės langelis „Pirminė“. Jeigu prie deklaracijos pridedami FR0475B ir/ar FR0475D priedai, tai analogiškai turi būti pažymimas šių priedų 10 eilutės langelis „Pirminė“.
Deklaraciją pateikiantis užsienio vienetas, norėdamas patikslinti kai kuriuos jau pateiktos deklaracijos rodiklius, turi pateikti patikslintą deklaraciją. Apie tai, kad deklaracija yra patikslinta, visų jos lapų 4 eilutės langelis „Patikslinta“ turi būti pažymimas „X“ ženklu.
Jeigu prie teikiamos pirminės deklaracijos buvo pridėti deklaracijos III dalies 37 eilutėje pažymėti FR0475B ir/ar FR0475D priedai, tai prie teikiamos patikslintos deklaracijos turi būti pridedami visi minėti priedai, neatsižvelgiant į tai, kad juose pateikti duomenys nėra tikslinami. Patikslintoje deklaracijoje „X“ ženklu turi būti pažymimas deklaracijos 4 eilutės langelis „Patikslinta“ ir visų minėtų priedų (nesvarbu, ar tikslinama tik deklaracija, netikslinant prieduose nurodytų duomenų, ar tikslinami ne visų priedų duomenys) 10 eilutės langelis „Patikslinta“.
Patikslintoje deklaracijoje ir jos prieduose turi būti pateikiami visi (t. y. ne vien tik tikslinami) deklaracijos formoje nurodytini duomenys
Punkto pakeitimai:
Nr. VA-98, 2004-05-19, Žin., 2004, Nr. 85-3109 (2004-05-26), i. k. 1042055ISAK000VA-98
17. Deklaracijos 1–3 eilutėse įrašomi duomenys (mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (kodas), pildymo data ir mokestinis laikotarpis) turi būti atitinkamai pakartojami visų deklaracijos lapų 1–3 eilutėse ir FR075B bei FR0475D priedų (jei jie turi būti užpildyti) 1, 8 ir 9 eilutėse
Punkto pakeitimai:
Nr. VA-98, 2004-05-19, Žin., 2004, Nr. 85-3109 (2004-05-26), i. k. 1042055ISAK000VA-98
18. Deklaracijos 6 eilutėje nurodoma, buvo ar nebuvo pateikta deklaracija praėjusį mokestinį laikotarpį („X“ ženklu pažymimas 6 eilutės langelis „taip“ arba „ne“).
19. Deklaracijos I dalies 7–15 eilutėse pateikiama informacija apie užsienio vienetą, vykdantį veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje:
19.2. 8 eilutėje – užsienio vieneto identifikacinis numeris (kodas), jam suteiktas užsienio valstybės mokesčio mokėtojų registre (ar kitas registracijos numeris, suteiktas vienetui pagal atitinkamos užsienio valstybės teisės aktus);
19.4. 10 eilutėje – valstybės kodas pagal deklaracijos formos pabaigoje pateiktą Valstybių kodų sąrašą;
19.7. jei užsienio vienetas turi Lietuvoje būstinę ar veiklos vykdymo vietą, tai „X“ ženklu pažymimas deklaracijos 15 eilutės atitinkamas langelis;
19.8. 16 eilutės atitinkamame langelyje „X“ ženklu pažymimas užsienio vieneto Lietuvoje vykdomos veiklos būdas (per įsteigtą filialą, per atstovą (agentą), kitu būdu);
20. Deklaracijos 18 eilutėje įrašomas mokesčių mokėtojo – užsienio vieneto nuolatinės buveinės pavadinimas.
21. Deklaracijos 19, 20, 21 ir 22 eilutėse įrašomas nuolatinės buveinės (veiklos vykdymo vietos) adresas ir telekomunikacijų rekvizitai.
22. Jeigu užsienio vienetas Lietuvoje veiklą vykdo per atstovą (agentą), tai deklaracijos 23 – 28 eilutėse įrašomi atstovo (agento) rekvizitai:
22.1. 23 eilutėje įrašomas atstovo (agento) pavadinimas (jei atstovas (agentas) yra vienetas) arba vardas ir pavardė (jei atstovas (agentas) yra gyventojas);
22.2. 24 eilutėje įrašomas atstovo (agento) identifikacinis numeris (kodas):
22.2.1. jei atstovas (agentas) yra Lietuvos vienetas, įrašomas tokio vieneto mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (kodas). Jei atstovas (agentas) yra užsienio vienetas, įrašomas užsienio vieneto identifikacinis numeris (kodas), jam suteiktas užsienio valstybės mokesčio mokėtojų registre (ar kitas registracijos numeris, suteiktas vienetui pagal atitinkamos užsienio valstybės teisės aktus),
22.3. 25 eilutėje įrašoma:
22.3.1. jei atstovas (agentas) yra Lietuvos ar užsienio vienetas, įrašomas tokio vieneto buveinės adresas Lietuvoje ar užsienio valstybėje,
23. Deklaracijos 29 ir 30 eilutės užpildomos, jei per nuolatinę buveinę Lietuvoje veiklą vykdo užsienio vienetai, rezidentai tų užsienio valstybių, su kuriomis sudarytos ir taikomos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, ir tose sutartyse nustatytos kitokios apmokestinimo taisyklės negu PMĮ:
23.1. 29 eilutėje „X“ ženklu pažymima „taip“, jei, remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis, užsienio vieneto Lietuvoje vykdoma veikla nuolatinės buveinės nesukuria, tačiau pagal PMĮ toks užsienio vienetas laikomas vykdančiu veiklą per nuolatinę buveinę;
23.2. 30 eilutėje „X“ ženklu pažymima „taip“, jei, remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties nuostatomis, užsienio vieneto Lietuvoje vykdoma veikla sukuria nuolatinę buveinę, tačiau užsienio vieneto per tą nuolatinę buveinę gaunamas visas pelnas (arba jo dalis) yra neapmokestinamas (atleidžiama nuo pelno mokesčio).
24. Deklaracijos 31 eilutėje įrašomas užsienio valstybės, su kuria taikoma dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, pavadinimas, jei deklaracijos 29 arba 30 eilutėje „X“ ženklu pažymėta „taip“. Deklaracijos 32 eilutėje įrašomas šios užsienio valstybės kodas pagal deklaracijos formos pabaigoje pateiktą Valstybių kodų sąrašą.
25. Jei užsienio vienetas, vykdydamas veiklą per nuolatinę buveinę, mokestiniu laikotarpiu vykdė sandorius su susijusiais asmenimis, tai „X“ ženklu atitinkamai pažymima deklaracijos 33 eilutė. Susijusių asmenų sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 20 dalyje.
26. Jei užsienio vienetas, vykdydamas veiklą per nuolatinę buveinę, mokestiniu laikotarpiu vykdė sandorius su vienetais, įregistruotais ar kitaip organizuotais tikslinėse teritorijose, tai „X“ ženklu atitinkamai pažymima deklaracijos 34 eilutė. Tikslinių teritorijų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 344 (Žin., 2001, Nr. 110-4021; 2002, Nr. 41-1544).
III. DEKLARACIJOS II DALIES PILDYMAS
27. Deklaracijos II dalyje apskaičiuojamas nuolatinės buveinės mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas ir į biudžetą mokėtinas pelno mokestis. Apskaičiuojant nuolatinės buveinės mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną, iš jos per tą mokestinį laikotarpį uždirbtų pajamų (nustatomų pagal PMĮ 4 str. 1 dalies 3 punktą) atimamos pagal PMĮ 12 straipsnį nustatytos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi pagal šio įstatymo 17 str. 2 dalį nustatyti ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai ir leidžiami atskaitymai, susiję su užsienio vienetų pajamų uždirbimu per nuolatinę buveinę. Atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, nustatymo tvarka patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2002, Nr. 29-931).
26. Užsienio vieneto nuolatinės buveinės pajamos deklaracijoje nurodomos taikant kaupimo apskaitos principą.
27. Deklaracijos 1–27 eilutėse nurodomos nuolatinės buveinės pajamos be vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pajamų:
27.1. 1 eilutėje įrašoma 2 ir 20 eilutėse nurodytų apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų suma;
27.2. 2 eilutėje įrašoma bendra apmokestinamųjų pajamų suma, kurią sudaro 2–19 eilutėse įrašytos vieneto apmokestinamųjų pajamų sumos:
27.2.2. jei parduota produkcija, prekės grąžinamos (dėl blogos kokybės, broko, užsigulėjimo ar kitų priežasčių), tai nuolatinės buveinės pajamos mažinamos grąžintų prekių vertės suma (pardavimo kainomis). Grąžintų prekių sumos su minuso (-) ženklu pardavimo kainomis įrašomos deklaracijos 4 eilutėje,
27.2.4. 6 eilutėje įrašoma (išskiriama iš 5 eilutėje įrašytos bendros pajamų už atliktus darbus (suteiktas paslaugas) sumos) transportavimo pajamų suma. Transportavimo pajamų sąvoka apibrėžta PMĮ 2 str. 24 dalyje. Jei užsienio vienetas per nuolatinę buveinę Lietuvoje uždirba transportavimo (kuris prasideda Lietuvos Respublikos teritorijoje ir baigiasi užsienyje arba prasideda užsienyje ir baigiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje) pajamų, tai, apskaičiuojant nuolatinės buveinės apmokestinamąjį pelną, per nuolatinę buveinę uždirbtoms pajamoms priskiriama 50 proc. tokių transportavimo pajamų (t. y. laikoma, kad 50 proc. minėtų pajamų uždirbta iš Lietuvos šaltinių),
27.2.8. 10 eilutėje įrašoma atgautų beviltiškomis pripažintų skolų suma (pagal PMĮ 25 str. 3 dalies nuostatą),
27.2.9. 11 eilutėje įrašoma palūkanų už skolos vertybinius popierius suma (išskyrus neapmokestinamąsias palūkanas, nurodomas deklaracijos 24 eilutėje),
27.2.11. 13 eilutėje įrašoma pajamų suma, atsiradusi dėl turto ir įsipareigojimų pervertinimo pagal pasikeitusį Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį, galiojusį mokestinio laikotarpio pabaigoje, taip pat dėl pajamų perskaičiavimo į litus pagal pasikeitusį Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį, galiojusį pajamų uždirbimo momentu, jei pagal sutartis atsiskaitymai už parduotą produkciją, prekes ar kitokį turtą bei suteiktas paslaugas vykdomi užsienio valiuta,
27.2.12. 14 eilutėje įrašoma ilgalaikio materialiojo turto (taip pat ir kompiuterio programų), kurį apmokestinant iki PMĮ įsigaliojimo buvo taikoma Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta pelno mokesčio lengvata, o po PMĮ įsigaliojimo šis turtas mokestiniais metais buvo perduotas panaudos būdu ar investuotas į kitą vienetą, įsigijimo kaina (pagal PMĮ 58 str. 3 dalies nuostatą tokio turto įsigijimo kaina didinamos pajamos). Tačiau, jeigu įsigyjant turtą investicijų lengvata buvo pritaikyta pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 str. 2 dalį, t. y. jei šio turto įsigijimo kaina buvo priskirta sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną, tai pardavus tokį turtą, jo likutinė vertė laikoma neleidžiamu atskaitymu, ir deklaracijos 31 eilutėje neįrašoma,
27.2.13. 15 eilutėje įrašoma turto vertės padidėjimo pajamų suma, apskaičiuojama tais atvejais, kai turtas perduotas pagal nuomos sandorį, atitinkantį PMĮ 38 straipsnyje nustatytus kriterijus. Pagal PMĮ 38 straipsnio nuostatas, jei vieneto turtas arba turtinis kompleksas yra perduotas pagal nuomos sandorį, kuris atitinka šiame straipsnyje nustatytus kriterijus, tai apskaičiuojant pelno mokestį, toks turto ar turtinio komplekso perdavimas apmokestinamas kaip pardavimas, o tokio turto pardavimo pajamos įskaitomos į pajamas to mokestinio laikotarpio, kurį šis turtas pagal tikrąją rinkos kainą buvo perduotas nuomininkui. Tokiu atveju tokio turto vertės padidėjimo pajamos (to turto tikrosios rinkos kainos ir jo įsigijimo kainos (sumažintos nusidėvėjimo suma iki turto perdavimo įtraukta į ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus) skirtumas) įrašomos šioje 15 eilutėje,
27.2.14. 16 eilutėje įrašoma turto vertės padidėjimo pajamų suma PMĮ nustatytais atvejais (pvz., kai nuosavybės teisė į turtą yra perleista nemokamai arba už kainą, kuri yra mažesnė už to turto tikrąją rinkos kainą),
27.2.15. pajamos, kurių pavadinimai deklaracijos 3–16 eilutėse nėra įvardyti, jų sumos įrašomos laisvose 17–19 eilutėse, o tų pajamų pavadinimus – atitinkamose tam skirtose vietose. Jeigu tų pavadinimų sumos nėra reikšmingos, tai jos gali būti sudedamos ir atitinkamoje tuščios eilutės vietoje įvardijamos vienu pavadinimu „Kitos“;
27.3. 20 eilutėje įrašoma bendra neapmokestinamųjų pajamų suma, kurią sudaro 21–27 eilutėse įrašytos neapmokestinamųjų pajamų (atitinkamų pavadinimų) sumos. Kokios pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, nustatyta PMĮ 12 straipsnyje. Priskiriant pajamas prie neapmokestinamųjų pajamų, taip pat reikia atsižvelgti į PMĮ 58 straipsnio nuostatas. Prie neapmokestinamųjų pajamų priskirtinos sumos įrašomos:
27.3.1. 21 eilutėje įrašomos gautos draudimo išmokos, neviršijančios prarasto turto arba patirtų nuostolių ar žalos vertės, taip pat sugrąžintų draudimo įmokų dalis, viršijanti iš pajamų PMĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas, taip pat draudimo išmokos dalis, viršijanti iš pajamų PMĮ 26 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytas draudimo įmokas (pagal PMĮ 12 str. 2 punkto nuostatą). Draudimo išmokomis kompensuotos patirtos išlaidų sumos, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, laikomos neleidžiamais atskaitymais ir į deklaracijos 28 eilutės sumą neįtraukiamos,
27.3.2. 22 eilutėje įrašomos netesybos, išskyrus netesybas, gautas iš užsienio vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų tikslinėse teritorijose, ar tų teritorijų gyventojų (pagal PMĮ 12 str. 8 punkto nuostatą),
27.3.3. 23 eilutėje įrašoma gauto žalos atlyginimo suma, išskyrus PMĮ 12 str. 2 punkte nustatytus atvejus (pagal PMĮ 12 str. 12 punkto nuostatą),
27.3.4. 24 eilutėje įrašomos neapmokestinamosios palūkanos už vertybinius popierius (pagal PMĮ 58 str. 13 ir 14 dalių bei 15 dalies 1 punkto nuostatas),
27.3.5. 25 eilutėje įrašomos pajamos, atsiradusios dėl praėjusių mokestinių laikotarpių klaidų ištaisymo apskaitoje. Jei dėl praėjusio mokestinio laikotarpio klaidų deklaracijoje buvo pateikti netikslūs duomenys ir neteisingai apskaičiuotas pelno mokestis, tai praėjusio mokestinio laikotarpio netikslumai turi būti ištaisomi pateikiant patikslintą praėjusio mokestinio laikotarpio deklaraciją (arba atitinkamų praėjusių mokestinių laikotarpių deklaracijas, jei taisomos ne vieną mokestinį laikotarpį pastebėtos klaidos ar netikslumai),
28. Deklaracijos 28 eilutėje įrašoma bendra leidžiamų atskaitymų ir ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų suma. Nustatant, kokius leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus galima atimti iš pajamų, apskaičiuojant nuolatinės buveinės apmokestinamąjį pelną, reikia vadovautis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 321 patvirtinta Atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, nustatymo tvarka (toliau – Tvarka) ir PMĮ 17 str. 2 dalies nuostatomis. Pagal šios Tvarkos 3 punktą atskaitymai, susiję su užsienio vieneto pajamų uždirbimu per nuolatinę buveinę, yra pačios nuolatinės buveinės faktiškai patirtos įprastinės sąnaudos, būtinos tos nuolatinės buveinės pajamoms uždirbti ar jos ekonominei naudai gauti (PMĮ 17 str. 1 dalis) ir užsienio vieneto ne per tą nuolatinę buveinę faktiškai patirtos sąnaudos, kurios yra tiesiogiai susijusios su ta nuolatine buveine, arba jų dalis, apskaičiuojama proporcingai pagal užsienio vieneto pajamų ir nuolatinės buveinės pajamų santykį.
Jeigu neįmanoma tiksliai nustatyti, kiek užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę faktiškai patirtų tiesiogiai su ta nuolatine buveine susijusių sąnaudų gali būti priskiriama tai nuolatinei buveinei, tai jai priskiriamų ir su ja tiesiogiai susijusių užsienio vieneto patirtų sąnaudų dalis apskaičiuojama proporcingai pagal per tą mokestinį laikotarpį užsienio vieneto visų uždirbtų pajamų ir per tą patį mokestinį laikotarpį nuolatinės buveinės, kurios apmokestinamasis pelnas skaičiuojamas, uždirbtų pajamų santykį, atsižvelgiant į Tvarkos nuostatas. Jeigu užsienio vienetas ne per nuolatinę buveinę faktiškai patyrė tiesiogiai su nuolatine buveine susijusių sąnaudų, kurios, remiantis PMĮ 17 str. 2 dalimi, priskiriamos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams, tai skaičiuojant tokios nuolatinės buveinės apmokestinamąjį pelną, tokios sąnaudos atimamos, atsižvelgiant į PMĮ nustatytus apribojimus. Skaičiuojant nuolatinės buveinės pelną, iš jos uždirbtų pajamų jos užsienio vieneto ne per tą nuolatinę buveinę faktiškai patirtas sąnaudas, tiesiogiai susijusias su ta nuolatine buveine, arba jų dalį, apskaičiuojamą proporcingai pagal užsienio vieneto visų pajamų ir nuolatinės buveinės pajamų santykį, galima atimti tik tada, jeigu apskaičiuojant užsienio vieneto apmokestinamąjį pelną tos sąnaudos atskaitomos tik vieną kartą ir tas užsienio vienetas nėra įregistruotas ar kitaip organizuotas tikslinėje teritorijoje.
Leidžiami atskaitymai (sąnaudos) iš pajamų atimami tik tada, jei jie, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, yra susiję su deklaracijos 1 eilutėje įrašomomis uždirbtomis pajamomis ir yra pagrįsti juridinę galią turinčiais dokumentais. Skaičiuojant nuolatinės buveinės mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną, jos užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę faktiškai patirtos sąnaudos atimamos tik turint sąnaudas pagrindžiančius dokumentus: užsienio vieneto finansinės ataskaitos, patvirtintos vieneto vadovo ir finansininko arba jų įgaliotų asmenų, kopiją, skirstomųjų sąnaudų detalizuotą sąrašą, sąnaudų paskirstymo apskaičiavimą.
Apskaičiuotos ir, skaičiuojant nuolatinės buveinės apmokestinamąjį pelną, atimamos užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę faktiškai patirtos tiesiogiai su ta nuolatine buveine susijusios sąnaudos turi būti nurodomos litais pagal oficialų lito ir euro kursą arba paskutinę mokestinio laikotarpio dieną buvusį Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį. Jeigu kai kurios sąnaudos (pvz., darbo užmokestis) pagal užsienio vieneto išrašytus dokumentus priskiriamos leidžiamiems atskaitymams kiekvieną mėnesį, tai tokiu atveju šios sąnaudos nurodomos litais pagal oficialų lito ir euro kursą arba paskutinę mėnesio dieną buvusį Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį.
Apskaičiuojant pelno mokestį, atsargos apskaitomos „pirmas į – pirmas iš (FIFO)“ metodu.
Neleidžiami atskaitymai deklaracijoje nenurodomi.
29. Leidžiamų ir ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų sumos įrašomos deklaracijos 29–53 eilutėse:
29.1.3. 31 eilutėje – perleisto ilgalaikio materialiojo turto, nurodyto deklaracijos 8 eilutėje, įsigijimo kaina (sumažinta ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirtomis nusidėvėjimo sumomis),
29.1.8. 36 eilutėje – palūkanos. Šioje eilutėje įrašomos palūkanų sąnaudos pagal skolinius įsipareigojimus Lietuvos ar užsienio asmenims, taip pat palūkanų, kurias užsienio vienetas moka už jo veiklai per nuolatinę buveinę naudojamą paskolą, sąnaudos,
29.1.10. 38 eilutėje – ilgalaikio materialiojo turto remonto ir rekonstravimo sąnaudos, apskaičiuotos PMĮ 20 str. 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka,
29.1.11. 39 eilutėje – atlyginimas už gautas teises naudotis intelektine nuosavybe. Jeigu intelektinę nuosavybę įsigijo (ar sukūrė) užsienio vienetas, įsigijimo (sukūrimo) sąnaudų dalis leidžiamiems atskaitymams gali būti priskiriama tik tą mokestinį laikotarpį, kurį ji buvo įsigyta (sukurta), ir jeigu ši intelektinė nuosavybė naudojama jo veiklai per nuolatinę buveinę, ir tik tuo atveju, jeigu ji naudojama nuolatinės buveinės pajamoms uždirbti. Nuolatinei buveinei priskiriamų sąnaudų dalis, neatsižvelgiant į tai, ar tokia intelektinė nuosavybė naudojama tik nuolatinės buveinės tikslams, ar ir kitų užsienio vieneto padalinių tikslams, apskaičiuojama proporcingai pagal per tą mokestinį laikotarpį, kurį ji buvo įsigyta (sukurta), užsienio vieneto visų uždirbtų pajamų ir per tą patį mokestinį laikotarpį nuolatinės buveinės, kurios apmokestinamasis pelnas skaičiuojamas, uždirbtų pajamų santykį,
29.1.12. 40 eilutėje įrašoma ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudų bendra suma. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos apskaičiuojamos PMĮ 18 – 19 straipsniuose nustatyta tvarka, įskaitant nusidėvėjimo sumas, nuo padidintos ilgalaikio materialiojo turto vertės apskaičiuotas PMĮ 20 straipsnyje nustatytais atvejais. Iki 2001 12 31 įsigyto arba pradėto naudoti ilgalaikio turto nusidėvėjimo ar amortizacijos sąnaudos apskaičiuojamos pagal iki PMĮ įsigaliojimo nustatytą tvarką (remiantis PMĮ 58 str. 11 dalies nuostata). Jei nuolatinė buveinė savo pajamoms uždirbti naudoja užsienio vieneto įsigytą ilgalaikį turtą, tai tokio užsienio vieneto įsigyto ilgalaikio turto nusidėvėjimo suma gali būti atskaitoma, apskaičiuojant nuolatinės buveinės apmokestinamąjį pelną, tačiau tik tuo laikotarpiu, kuriuo toks turtas naudojamas nuolatinės buveinės pajamoms uždirbti. Jeigu nuolatinei buveinei užsienio vienetas perduoda ilgalaikį turtą, kurio nusidėvėjimas jau buvo skaičiuotas, tai iš turto įsigijimo kainos turi būti atimama to turto užsienio vieneto apskaitoje jau sukaupto nusidėvėjimo suma. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina, atskaičius sukaupto nusidėvėjimo sumą, nuo kurios nuolatinė buveinė pati skaičiuoja nusidėvėjimą (balansinė vertė), turi būti nurodoma litais pagal oficialų lito ir euro kursą arba Lietuvos banko nustatytą to turto perdavimo nuolatinei buveinei dieną buvusį lito ir užsienio valiutos santykį. Jeigu įsigyjant turtą investicijų lengvata buvo pritaikyta pagal Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 21 str. 2 dalį, t. y. jei šio turto įsigijimo kaina buvo priskirta sąnaudoms, mažinančioms apmokestinamąjį pelną, tai šio turto nusidėvėjimas arba amortizacija neskaičiuojami,
29.1.12. 41 eilutėje įrašoma (išskiriama iš 40 eilutėje įrašytos bendros ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sumos) išnuomoto ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudų suma,
29.1.13. 42 eilutėje įrašoma komandiruočių sąnaudų suma, kuri pagal PMĮ 17 str. 2 d. 3 punktą ir 21 straipsnį yra ribojamų dydžių ir iš iki 2003 metais prasidėsiančio mokestinio laikotarpio pajamų atskaitoma, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 613 „Dėl tarnybinių komandiruočių į užsienį“ (Žin., 1995, Nr. 37-929) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1996 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 120 „Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje“ (Žin., 1996, Nr. 9-225) nuostatomis, o nuo 2003 metais prasidedančio mokestinio laikotarpio – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 11-396) nuostatomis,
29.1.14.6. 43 eilutėje įrašoma reprezentacijos sąnaudų suma. Reprezentacijos sąnaudos ribojamo dydžio leidžiamiems atskaitymams priskiriamos remiantis PMĮ 22 straipsnio nuostatomis,
29.1.14.7. 44 eilutėje įrašoma reklamos sąnaudų suma, nustatoma atsižvelgiant į PMĮ 22 straipsnio nuostatas,
29.1.14.8. 45 eilutėje – natūraliosios netekties nuostoliai, apskaičiuoti PMĮ 23 straipsnyje nustatyta tvarka,
29.14.9. 46 eilutėje įrašoma įmokų darbuotojų naudai sumos, nustatomos pagal PMĮ 26 straipsnio nuostatas,
29.1.14.10. 47 eilutėje įrašoma draudimo sąnaudų (turto, civilinės atsakomybės), išskyrus draudimo sąnaudų, nustatytų PMĮ 26 straipsnyje (įrašomų deklaracijos 46 eilutėje), suma,
29.1.14.11. 48 eilutėje įrašomos ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams priskirtos beviltiškų skolų sumos, vadovaujantis PMĮ 25 straipsnio ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 40 patvirtintos Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarkos (Žin., 2002, Nr. 16-644) nuostatomis,
29.1.14.12. 49 eilutėje įrašoma sąnaudų suma, atsiradusi dėl turto ir įsipareigojimų pervertinimo pagal pasikeitusį Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį, galiojusį mokestinio laikotarpio pabaigoje,
29.1.14.13. 50 eilutėje įrašomi ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams pagal PMĮ 24 straipsnį priskiriami mokesčiai,
30. Deklaracijos 54 eilutėje įrašomas nuolatinės buveinės mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas (pelnas ar nuostoliai) be vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo rezultato (pelno ar nuostolių). Mokestinio laikotarpio veiklos rezultatas (pelnas ar nuostoliai) apskaičiuojamas iš deklaracijos 1 eilutėje įrašytos pajamų sumos atėmus 20 eilutėje įrašytą neapmokestinamųjų pajamų sumą ir iš pajamų atskaitomą leidžiamų bei ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų sumą, įrašytą deklaracijos 28 eilutėje. Jeigu apskaičiuojami nuostoliai, tai nuostolių suma 54 eilutėje įrašoma su minuso (-) ženklu.
31. Deklaracijos 55 eilutėje įrašomos PMĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka atskaitytos praėjusių mokestinių metų nuostolių sumos, kuriomis mažinamas mokestinio laikotarpio veiklos pelnas, įrašytas deklaracijos 54 eilutėje. Deklaracijos 55 eilutė pildoma tik tuo atveju, jei deklaracijos 54 eilutėje yra apskaičiuojamas veiklos pelnas.
Iš mokestinio laikotarpio veiklos pelno atskaitytinos praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių sumos apskaičiuojamos FR0475D priedo formoje. Deklaracijos 55 eilutėje įrašoma iš mokestinio laikotarpio veiklos pelno atskaityta praėjusių mokestinių laikotarpių veiklos nuostolių bendra suma, kuri perkeliama iš FR0475D priedo formos 14A eilutės.
32. Deklaracijos 56 eilutėje įrašoma mokestinio laikotarpio veiklos pelno (nuostolių) po praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių atskaitymo suma, kuri apskaičiuojama iš 54 eilutėje nurodytos veiklos pelno sumos atėmus 55 eilutėje nurodytą atskaitytą nuostolių sumą. Jei 54 eilutėje yra apskaičiuotas veiklos nuostolis, tai 56 eilutėje įrašoma (pakartojama) 54 eilutėje apskaičiuoto veiklos nuostolio suma. Jei apskaičiuojamas nuostolis, tai nuostolio suma 56 eilutėje įrašoma su minuso (-) ženklu.
33. Deklaracijos 57 eilutėje įrašoma mokestinio laikotarpio vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno (nuostolių) suma, kuri apskaičiuojama FR0475B priedo formoje. FR0475B priedo formos 18 eilutėje apskaičiuotas vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo rezultatas (pelnas arba nuostolis) perkeliamas į deklaracijos 57 eilutę. Jei apskaičiuojamas nuostolis, tai nuostolio suma 57 eilutėje įrašoma su minuso (-) ženklu.
34. Deklaracijos 58 eilutėje įrašoma iš mokestinio laikotarpio vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno atskaityta praėjusių mokestinių laikotarpių vertybinių popierių ir/ ar išvestinių finansinių priemonių nuostolių ir veiklos nuostolių bendra suma, kuri perkeliama iš FR0475D priedo formos 14B eilutės.
35. Deklaracijos 59 eilutėje įrašoma mokestinio laikotarpio vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno (nuostolių) po praėjusių mokestinių laikotarpių nuostolių atskaitymo suma, kuri apskaičiuojama iš 57 eilutėje įrašytos vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelno sumos atėmus 58 eilutėje įrašytą atskaitytiną nuostolių sumą. Jei 57 eilutėje yra apskaičiuoti nuostoliai, tai 59 eilutėje pakartotinai įrašoma 57 eilutėje apskaičiuota nuostolių suma. Jei apskaičiuojami nuostoliai, tai jų suma deklaracijos 59 eilutėje įrašoma su minuso (-) ženklu.
36. Deklaracijos 60 eilutėje įrašomas nuolatinės buveinės mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas (iki atskaitymų paramai PMĮ 28 straipsnyje nustatyta tvarka).
Deklaracijos 60 eilutėje apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas sudėjus 56 ir 59 eilučių sumas (jei 56 ir 59 eilutėse apskaičiuotas pelnas arba, jei 59 eilutėje apskaičiuoto pelno suma yra didesnė už 56 eilutėje apskaičiuotų nuostolių sumą). Tačiau, jei deklaracijos 59 eilutėje apskaičiuojami vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostoliai, kurie, atsižvelgiant į PMĮ 30 str. 1 dalies nuostatą, nepriskiriami mokestinio laikotarpio leidžiamiems atskaitymams, t. y. jie nemažina mokestinio laikotarpio apmokestinamojo pelno, tai tokiu atveju deklaracijos 60 eilutėje pakartotinai įrašoma 56 eilutėje nurodyta veiklos pelno suma.
37. Deklaracijos 61 eilutė užpildoma, jei apskaičiuojami mokestinio laikotarpio nuostoliai. Šioje 61 eilutėje įrašoma suma yra lygi 56 ir 59 eilučių sumai, jei 56 ir 59 eilutėse yra įrašytos nuostolių sumos (neigiami skaičiai), arba 61 eilutės suma yra lygi 56 ir 59 eilučių sumai, jei 59 eilutėje apskaičiuoto pelno suma yra mažesnė už 56 eilutėje apskaičiuotų nuostolių sumą. Deklaracijos 61 eilutėje minuso (-) ženklas nerašomas.
38. Deklaracijos 62 eilutėje nurodoma pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą (Žin., 2000, Nr. 61-1818; 2001, Nr. 39-1331) nuolatinės buveinės Lietuvos paramos gavėjams suteiktos paramos suma apskaičiuojama pagal PMĮ 28 str. 2 dalies nuostatas: iš pajamų du kartus atskaitomos išmokos, įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnės kaip 40 proc. deklaracijos 60 eilutėje įrašytos apmokestinamojo pelno sumos.
39. Iš deklaracijos 60 eilutėje apskaičiuoto apmokestinamojo pelno atėmus deklaracijos 62 eilutėje įrašytą suteiktos paramos sumą, gaunama PMĮ 11 straipsnyje nustatyta tvarka (atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 321 nuostatas) apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, kuri įrašoma deklaracijos 63 eilutėje.
40. Atsižvelgiant į deklaraciją pateikiančiam užsienio vienetui PMĮ nustatytas apmokestinimo sąlygas (pelno mokesčio tarifus), deklaracijos 63 eilutėje apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma įrašoma vienoje iš 64–66 eilučių.
41. Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą, įrašoma deklaracijos 67 eilutėje. Ją sudaro pagal 68, 70 ir 72 laukeliuose nurodytus tarifus (deklaracijos formoje jie yra išspausdinti, išskyrus tarifą, įrašomą į 72 eilutę) apskaičiuojama (įrašoma 69, 71 ir 73 eilutėse) pelno mokesčio suma. Deklaracijos 70 laukelyje nurodytas 13 proc. pelno mokesčio tarifas gali būti taikomas, jei užsienio vieneto vidutinis sąrašuose esančių visų žmonių skaičius ir visos jo mokestinio laikotarpio pajamos neviršija PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytų dydžių. Jei taikoma kita pelno mokesčio lengvata, tai lengvatinis pelno mokesčio tarifas įrašomas 72 laukelyje, o deklaracijos 66 eilutės atitinkamai pažymėtame laukelyje turi būti nurodomas PMĮ straipsnis, dalis ir punktas, pagal kurio nuostatas buvo taikytas pelno mokesčio tarifas (įrašytas 72 laukelyje).
42. Deklaracijos 74 eilutėje įrašoma už ataskaitinį mokestinį laikotarpį faktiškai sumokėto avansinio pelno mokesčio, apskaičiuoto AVMI pateiktose šio mokestinio laikotarpio avansinio pelno mokesčio deklaracijose, suma, neįkaitant ataskaitinį mokestinį laikotarpį sumokėtų praėjusio mokestinio laikotarpio avansinio pelno mokesčio sumų.
43. Iš deklaracijos 67 eilutėje nurodytos pelno mokesčio sumos, mokėtinos į biudžetą, atėmę už mokestinį laikotarpį sumokėto avansinio pelno mokesčio sumą (deklaracijos 74 eilutė), gauname 75 eilutėje įrašomą pelno mokesčio skirtumą (mokestinės prievolės padidėjimą), sumokėtiną į biudžetą, jei avansinio pelno mokesčio, apskaičiuoto pagal pateiktas avansinio pelno mokesčio deklaracijas, buvo sumokėta mažiau, negu apskaičiuota mokestinio laikotarpio pelno mokesčio suma. Jei avansinio pelno mokesčio buvo sumokėta daugiau, negu apskaičiuota mokestinio laikotarpio pelno mokesčio suma, tai pelno mokesčio permoka (mokestinė prievolė sumažėja) įrašoma deklaracijos 76 eilutėje (iš 74 eilutės sumos atimama 67 eilutės suma). Jei deklaracijos 61 eilutėje apskaičiuojamas nuostolis, tai pelno mokesčio permokos suma bus lygi už mokestinį laikotarpį sumokėtai avansinio pelno mokesčio sumai, tada 76 eilutėje įrašoma 74 eilutėje įrašyta sumokėto avansinio pelno mokesčio suma.
44. Deklaracijos 77 ir 78 eilutėse įrašomos vieneto apskaičiuotos mokestinio laikotarpio nuostolių sumos, kurios pagal PMĮ 30 straipsnio nuostatas šiame straipsnyje nustatyta tvarka gali būti perkeliamos į kitą (kitus) mokestinius laikotarpius:
44.1. 77 eilutėje įrašoma į kitą mokestinį laikotarpį (kitus mokestinius laikotarpius) PMĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka perkeliama ataskaitinio mokestinio laikotarpio veiklos nuostolių suma, kuri yra lygi deklaracijos 61 eilutėje įrašytai nuostolių sumai, jei deklaracijos 59 eilutėje apskaičiuotas vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo pelnas, arba, kuri yra lygi deklaracijos 56 eilutėje įrašytų nuotolių sumai, jei 59 eilutėje apskaičiuoti vertybinių popierių ir išvestinių finansinių priemonių perleidimo nuostoliai;
44.2. 78 eilutėje įrašoma į kitą mokestinį laikotarpį (kitus mokestinius laikotarpius) perkeliama vertybinių popierių ir/ar išvestinių finansinių priemonių nuostolių suma, kuri lygi deklaracijos 59 eilutėje įrašytų nuostolių sumai.
45. Deklaracijos 79 eilutėje įrašoma užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę faktiškai patirtų sąnaudų (leidžiamų ir ribojamo dydžio leidžiamų atskaitymų), tiesiogiai priskirtų nuolatinei buveinei, ar per nuolatinę buveinę uždirbtoms pajamoms tenkančios šių sąnaudų dalies, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 321 patvirtintos Atskaitymų, susijusių su pajamų uždirbimu per nuolatines buveines, nustatymo tvarkos nuostatomis, bendra suma.
Nuolatinės buveinės uždirbtoms pajamoms priskirtų užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę faktiškai patirtų sąnaudų, nurodytų deklaracijos 29–53 eilutėse, sumos įrašomos deklaracijoje pateiktos pažymos lentelėje. Šios lentelės A simboliu pažymėtose eilutėse nurodomas atitinkamos (29–53) eilutės numeris ir į tos eilutės sumą įtraukta užsienio vieneto ne per nuolatinę buveinę faktiškai patirtų sąnaudų, priskirtų nuolatinės buveinės uždirbtoms pajamoms, suma, kuri įrašoma B simboliu pažymėtoje eilutėje.
IV. DEKLARACIJOS III DALIES PILDYMAS
46. Deklaracijos III dalyje pateikiamoje nuolatinės buveinės litais išreikštos finansinės būklės lentelėje (toliau – lentelė) nurodomi duomenys turi sutapti su užsienio vieneto apskaitos registrų duomenimis. Lentelėje nurodoma užsienio vieneto turto ir įsipareigojimų bei kitų pasyvų dalis, susijusi su jo nuolatinės buveinės Lietuvoje vykdoma veikla.
Lentelėje pateikiami duomenys pagal atitinkamus apskaitos straipsnius mokestinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje (arba veiklos pradžioje ir pabaigoje, kai veikla atitinkamai pradėta ir užbaigta per mokestinį laikotarpį).
Turtas ir įsipareigojimai, išreikšti užsienio valiuta, mokestinių metų pradžioje įvertinami litais pagal oficialų lito ir euro kursą arba pagal praėjusio mokestinio laikotarpio paskutinės dienos (pvz., kalendorinių metų gruodžio 31 d.), o mokestinio laikotarpio pabaigoje – pagal ataskaitinio mokestinio laikotarpio paskutinę dieną (pvz., kalendorinių metų gruodžio 31d.) galiojusį Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį. Jeigu per nuolatinę buveinę vykdoma trumpalaikė veikla (prasideda ir baigiasi tą patį mokestinį laikotarpį), tai užsienio valiuta išreikšti turtas ir įsipareigojimai įvertinami litais pagal oficialų lito ir euro kursą arba pagal veiklos pradžios ir pabaigos dieną galiojusį Lietuvos banko nustatytą lito ir užsienio valiutos santykį.
Jei užsienio vienetas savo nuolatinei buveinei Lietuvoje perduoda turtą veiklos pradžioje, tai tas turtas turi būti įvertintas litais pagal turto perdavimo dieną galiojusį Lietuvos banko nustatytą lito ir atitinkamos užsienio valiutos santykį.
47. Lentelės dalyje „Turtas“ nurodoma:
47.1. 1 eilutėje – bendra ilgalaikio turto vertė (likutinė vertė), nesvarbu, ar turtas perduotas užsienio vieneto nuolatinės buveinės veiklai vykdyti, ar įsigytas per nuolatinę buveinę;
47.2. 2 eilutėje įrašoma bendra nematerialiojo turto (įskaitant įsigytas teises naudotis intelektine nuosavybe, tarp jų teises, susijusias su autorinėmis ir kitomis sutartimis, patentais, „know-how“ sutartimis, kompiuterio programų ir kito nematerialiojo turto vertė įsigijimo kaina, o 3 eilutėje įrašoma (išskiriama iš 2 eilutėje įrašytos bendros nematerialiojo turto vertės) atitinkamų teisių įsigijimo kaina;
47.3. 4 eilutėje turi būti įrašoma sukaupta nematerialiojo turto amortizacijos bendra suma (su minuso (-) ženklu)
Punkto pakeitimai:
Nr. VA-98, 2004-05-19, Žin., 2004, Nr. 85-3109 (2004-05-26), i. k. 1042055ISAK000VA-98
47.4. 5 eilutėje įrašoma bendra ilgalaikio materialiojo turto vertė įsigijimo kaina; o atitinkamose 6, 7, 8, 9 ir 10 eilutėse įrašoma žemės, pastatų ir statinių, mašinų ir įrenginių, nebaigtos statybos ir kito materialiojo turto įsigijimo kaina (faktinė savikaina);
47.5. 11 eilutėje turi būti įrašoma sukaupta ilgalaikio materialiojo turto, nurodyto lentelės 7, 8 ir 10 eilutėse, bendra nusidėvėjimo suma (su minuso (-) ženklu)
Punkto pakeitimai:
Nr. VA-98, 2004-05-19, Žin., 2004, Nr. 85-3109 (2004-05-26), i. k. 1042055ISAK000VA-98
47.6. 12 eilutėje įrašoma ilgalaikių finansinių investicijų suma, o 13 eilutėje įrašoma (išskiriama iš 12 eilutėje įrašytos bendros ilgalaikių finansinių investicijų sumos) ilgalaikių investicijų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių vertybinius popierius suma;
47.8. 15 eilutėje įrašoma atsargų (įskaitant žaliavas, medžiagas, prekes, skirtas perparduoti, nebaigtą gamybą) bendra vertė įsigijimo kainomis (faktine savikaina);
47.10. 17 eilutėje įrašoma trumpalaikių finansinių investicijų suma, o 18 eilutėje įrašoma (išskiriama iš 17 eilutėje įrašytos bendros trumpalaikių finansinių investicijų sumos) trumpalaikių investicijų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybių vertybinius popierius suma;
48. Lentelės dalyje „Įsipareigojimai ir kiti pasyvai“ nurodoma:
48.9. 33 eilutėje – užsienio vieneto pagrindinės būstinės sąskaitos, kurioje fiksuojamos iš pagrindinės būstinės į nuolatinę buveinę pervedamos finansavimo lėšos, turtas, taip pat iš pervedimo piniginių lėšų ar perdavimo kito turto iš nuolatinės buveinės į pagrindinę būstinę, operacijos, likutis. Jeigu išvedamas debetinis šios sąskaitos likutis, tai šioje 33 eilutėje likutis nurodomas su minuso ženklu (-);
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
50. Deklaracijos 37 eilutėje „X“ ženklu pažymimos FR0475B ir/ arba FR0475D priedų formos, kurias užsienio vienetas, privalantis jas užpildyti, prideda prie deklaracijos. Užpildant FR0475B ir FR0475D priedų formas, reikia vadovautis VMI prie FM viršininko 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-58 patvirtintomis Metinių pelno mokesčio deklaracijų FR0475 ir FR0475A formų bei jų priedų užpildymo taisyklėmis (Žin., 2003, Nr. 24-1005).
51. Jei deklaracija užpildyta nesilaikant šių Taisyklių 12 punkte nurodytų reikalavimų, tai mokesčių administratorius deklaraciją pateikiančiam užsienio vienetui gali nurodyti ją pataisyti ir vėl pateikti AVMI.
Pakeitimai:
1.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Įsakymas
Nr. VA-98, 2004-05-19, Žin., 2004, Nr. 85-3109 (2004-05-26), i. k. 1042055ISAK000VA-98
Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. vasario 27 d. įsakymo Nr. V-58 "Dėl Metinių pelno mokesčio deklaracijų formų ir jų užpildymo taisyklių patvirtinimo" ir 2003 m. gegužės 9 d. įsakymo Nr. V-144 "Dėl Veiklą per nuolatinę buveinę Lietuvoje vykdančio užsienio vieneto metinės pelno mokesčio deklaracijos formos ir jos užpildymo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo