Suvestinė redakcija nuo 2006-11-01 iki 2008-12-13

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 106-4769, i. k. 1032070ISAKSAK-1539

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL ĮSKAITŲ PROGRAMŲ PATVIRTINIMO

 

2003 m. lapkričio 4 d. Nr. ISAK-1539

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 56 straipsnio 14 punktu ir atsižvelgdamas į Bendrojo lavinimo egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyrimo tarybos 2003 m. spalio 7 d. posėdžio nutarimą:

1. Tvirtinu pridedamus*:

1.1. Lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių, vokiečių gimtosios kalbos įskaitos programą;

1.2. Lietuvių valstybinės kalbos įskaitos programą;

1.3. Užsienio kalbos kalbėjimo įskaitos programą

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-654, 2006-04-06, Žin., 2006, Nr. 41-1494 (2006-04-13), i. k. 1062070ISAKISAK-654

 

2. Pavedu Nacionaliniam egzaminų centrui (direktorius Vidmantas Jurgaitis) paskelbti įskaitų programas Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje.

3. Pripažįstu netekusiais galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1798 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programų“ (Žin., 2002, Nr. 110-4884) 1.1 ir 1.2 punktus.

 

 

švietimo ir mokslo Ministras                                            Algirdas Monkevičius

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2003 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. ISAK- 1539

 

LIETUVIŲ, RUSŲ, LENKŲ, BALTARUSIŲ, VOKIEČIŲ
GIMTOSIOS KALBOS ĮSKAITOS PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Įskaitos programa nusako lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių, vokiečių gimtosios kalbos sakytinės komunikacijos įskaitos tikslus, uždavinius, turinį, reikalavimus bei  vertinimą.

 

2. Sudarant įskaitos programą vadovautasi šiomis nuostatomis:

2.1. įskaitos programa turi būti siauresnė ir, kiek įmanoma, konkretesnė už Bendrąsias programas ir Išsilavinimo standartus;

2.2. įskaitos temos turi būti žinomos iš anksto;

2.3. turi būti žinomos įskaitos užduočių vertinimo normos ir kriterijai.

 

II. ĮSKAITOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

 

3. Gimtosios kalbos sakytinės komunikacijos (viešojo kalbėjimo) įskaita siekiama:

3.1. įvertinti moksleivių gebėjimą taisyklinga kalba reikšti mintis žodžiu;

3.2. sudaryti sąlygas mokyklai analizuoti moksleivių kalbėjimo pasiekimų rezultatus;

3.3. skatinti moksleivių sakytinės kalbos puoselėjimą.

 

III. ĮSKAITOS REIKALAVIMAI

 

4. Gimtosios kalbos sakytinės komunikacijos įskaita organizuojama visiems lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių, vokiečių mokomosios kalbos mokyklų abiturientams nepriklausomai nuo kurso, kuriuo mokėsi gimtosios kalbos per mokslo metus.

5. Kad sėkmingai išlaikytų įskaitą, moksleivis turėtų:

5.1. suvokti kalbos ryšį su tautos tradicijomis bei vertybėmis;

5.2. suvokti, kad kalba priklauso nuo socialinės aplinkos ir kalbančiojo individualybės;

5.3. suprasti kalbos funkcijas;

5.4. suvokti sakytinės kalbos ypatybes;

5.5. žinoti efektyvios sakytinės kalbos principus ir juos taikyti;

5.6. suvokti klausymo funkcijas, žinoti efektyvaus klausymosi taisykles ir gebėti jas taikyti;

5.7. gebėti pasirengti bei kalbėti atsižvelgiant į konkrečios komunikacinės situacijos reikalavimus;

5.8. nuosekliai, tiksliai perteikti informaciją;

5.9. išsakyti savo mintis, pagrįsti savo požiūrį;

5.10. taisyklingai tarti ir kirčiuoti žodžius, prasmingai sudėlioti teksto loginius kirčius, tinkamai intonuoti, laikytis bendrinės kalbos normų;

5.11. gebėti aptarti ir vertinti įvairius kultūros reiškinius (teatrą, kiną, knygų leidybą, įvairius renginius,  žiniasklaidą ir pan.) etiniu ir/ar estetiniu aspektu;

5.12. gebėti kryptingai naudotis įvairių informacijos šaltinių duomenimis, sąmoningai bei kritiškai atsirinkti informaciją;

5.13. gebėti aptarti įvairaus pobūdžio tekstų turinį ir raišką.

 

6. Gimtosios kalbos įskaitai pateikiamos temos, susijusios su įvairiomis kultūros sritimis (pvz., literatūra, švietimu, morale). Moksleivis iš anksto pasirenka vieną temą ir renka medžiagą iš įvairių šaltinių (grožinės ir mokslinės literatūros, žiniasklaidos, statistikos ir pan.). Įskaitos metu, pasakęs temos pavadinimą, gauna ar išsitraukia (žr. įskaitos vykdymo instrukciją) bilietą su tos temos klausimais ir 20 min. ruošiasi atsakinėti. Moksleivis vienu pasirinktu klausimu turėtų kalbėti iki 5 min. ir apie 5 min. kalbėtis su mokytoju (egzaminuotoju). Įskaitos klausimai iš anksto neskelbiami.

7. Kalbėjimo temos ir rekomenduojamų šaltinių sąrašas pateikiami 1 priede.

 

IV. ĮSKAITOS UŽDUOTYS

 

 

8. Gimtosios kalbos įskaita mokykloje gal būti vykdoma dvi dienas. Abiems įskaitos dienoms rengiamos skirtingos užduotys – šios programos 1 priede pateiktų temų klausimai, iš kurių vieną moksleivis pasirenka kalbėdamas ta tema. Mokyklai pateikiamos užduotys tų kalbų, kurių mokoma mokykloje, neatsižvelgiant į įskaitą laikysiančių moksleivių skaičių, t. y. vienai vertinimo grupei. Jeigu įskaitai vertinti mokykloje yra sudaroma daugiau kaip viena vertinimo grupė, vertinimo komisijos pirmininkas, atsižvelgdamas į vertinimo grupės narių skaičių ir įskaitos vykdymo instrukciją (žr. priedą „Gimtosios kalbos įskaitos vykdymo instrukcija“), turi paruošti (kopijuoti) trūkstamą užduočių skaičių.

 

V. ĮSKAITOS VERTINIMAS

 

9. Įskaitoje vertinama ne tik moksleivio monologinis viešas kalbėjimas pasirinktu klausimu, bet ir gebėjimas suvokti bei atsakyti į mokytojo (egzaminuotojo) jam pateiktus klausimus, susijusius su jo pasirinkta ir atsakinėta tema.

10. Vertinimo kriterijai:

10.1. temos, klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas;

10.2. kalbos (pasakyto teksto) struktūra;

10.3. kalbėjimo stilius;

10.4. kontaktas su adresatu;

10.5. kalbėjimo taisyklingumas.

11. Kalbėjimo vertinimo kriterijai ir normos pateikiami vertinimo lentelėje (2 priedas). Vadovaudamasis šia lentele, vertintojas moksleivio atsakinėjimą įvertina taškais. Galutinis įskaitos įvertinimas – pažymys nustatomas pagal pateiktą taškų ir pažymių atitikmenų lentelę.

 

Taškų ir pažymių atitikmenų lentelės

 

 

Lietuvių, vokiečių  kalba                                              Rusu, lenkų, baltarusių kalba

 

 

Taškai

 

Pažymys

 

 

 

Taškai

 

Pažymys

 

20–19

 

10

 

 

 

16–15

 

10

 

18–17

 

9

 

 

 

14–13

 

9

 

16–15

 

8

 

 

 

12

 

8

 

14–13

 

7

 

 

 

11–10

 

7

 

12–11

 

6

 

 

 

9–8

 

6

 

10–9

 

5

 

 

 

7–6

 

5

 

8–7

 

4

 

 

 

5

 

4

 

6–0

 

Neišlaikyta

 

 

 

4–0

 

Neišlaikyta

 

 

 

 

Lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių,

vokiečių gimtosios kalbos įskaitos programos

1 priedas

(Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2006 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. ISAK-2034 redakcija)

 

KALBĖJIMO TEMOS IR REKOMENDUOJAMŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 2007 M.

 

I. LIETUVIŲ KALBA

 

1. Kalba

2. Individas ir visuomenė

3. Visuomenė ir politika

4. Mokslas ir pažanga

5. Žiniasklaida

 

II. RUSŲ KALBA

 

1. Личность и творчество

1.1. А. Пушкин. «Моцарт и Сальери»

1.2. В. Маяковский, лирика

1.3. М. Булгаков. «Мастер и Маргарита»

1.4. Б. Пастернак. «Доктор Живаго»

1.5. А. Ахматова, лирика

1.6. В. Высоцкий, лирика

1.7. СМИ, кино, театр

2. Мечты, сны и действительность

2.1. И. Гончаров. «Обломов»

2.2. Ф. Достоевский. «Преступление и наказание»

2.3. А. Чехов. «Крыжовник»

2.4. М. Горький. «Старуха Изергиль»

2.5. М. Булгаков. «Собачье сердце»

2.6. Ч. Айтматов. «Плаха»

2.7. СМИ, кино, театр

3. Человек и город

3.1. А. Пушкин. «Медный всадник»

3.2. Ф. Достоевский. «Преступление и наказание»

3.3. А. Блок, лирика («Фабрика», «Незнакомка» и др.)

3.4. М. Булгаков. «Мастер и Маргарита»

3.5. В. Шукшин. «Чудик», «Сельские жители»

3.6. Л. Петрушевская, «Шопен и Мендельсон»

3.7. СМИ, кино, театр

4. Проблема воли и своеволия

4.1. А. Пушкин. «Цыганы», «Капитанская дочка»

4.2. Ф. Достоевский. «Преступление и наказание»

4.3. Л. Толстой. «Война и мир»

4.4. М. Булгаков. «Мастер и Маргарита»

4.5. М. Горький. «Старуха Изергиль»

4.6. В. Шаламов. «Заклинатель змей»

4.7. СМИ, кино, театр

III. LENKŲ KALBA

 

1. Autobiografia – ważne tworzywo literackie

1.1. J. Ch. Pasek Pamiętniki

1.2. M. Rej Żywot człowieka poczciwego

1.3. J. Kochanowski Fraszki, Treny

1.4. Twórczość A. Mickiewicza

1.5. B. Schulz Sklepy cynamonowe

1.6. W. Gombrowicz Ferdydurke

1.7. T. Borowski Opowiadania

1.8. G. Herling-Grudziński Inny świat

1.9. M. Białoszewski Pamiętniki

1.10. T. Konwicki Mała Apokalipsa

1.11. Cz. Miłosz Dolina Issy i inne utwory

1.12. T. Różewicz Kartoteka

1.13. Poezja XX wieku

2. Na granicy fikcji i prawdy historycznej (artystyczne wizje historii w literaturze i sztuce)

2.1. Mity greckie i rzymskie

2.2. Homer Iliada

2.3. Gall Anonim Kronika polska

2.4. Legendy polskie i litewskie

2.5. Twórczość A. Mickiewicza

2.6. H. Sienkiewicz, np. Krzyżacy, Quo vadis, Trylogia

2.7. J. I. Kraszewski Stara baśń i inne powieści historyczne

2.8. S. Żeromski Wierna rzeka, Przedwiośnie

2.9. S. Wyspiański Wesele

2.10. Literatura okresu wojny i okupacji

2.11. Sztuka

3. Zbrodnia, wina i kara.

3.1. Stary i Nowy Testament

3.2. Mitologia grecka i rzymska

3.3. Sofokles Antygona

3.4. Dramaty W. Szekspira

3.5. Twórczość A. Mickiewicza

3.6. J. Słowacki Balladyna

3.7. H. Sienkiewicz Krzyżacy

3.8. W. S. Reymont Chłopi

3.9. Z. Nałkowska Granica, Medaliony

3.10. Literatura okresu wojny i okupacji

3.11. Twórczość Z. Herberta

3.12. Współczesne środki masowego przekazu

4. Konflikty pokoleń i mosty, łączące rodziców i dzieci.

4.1. Stary i Nowy Testament

4.2. J. Kochanowski Treny

4.3. W. Szekspir Hamlet, Romeo i Julia

4.4. Wybrane utwory A. Mickiewicza

4.5. J. Słowacki Balladyna, Listy do Matki, liryka

4.6. B. Prus Lalka

4.7. E. Orzeszkowa Nad Niemnem

4.8. W. S. Reymont Chłopi

4.9. S. Żeromski Przedwiośnie

4.10. G. Zapolska Moralność pani Dulskiej

4.11. M. Dąbrowska Noce i dnie

4.12. Cz. Miłosz Dolina Issy

4.13. В. Schulz Sklepy cynamonowe

4.14. W. Gombrowicz Ferdydurke

4.15. S. Mrożek Tango

4.16. Twórczość Jana Pawła II

4.17. Współczesne środki masowego przekazu

 

IV. BALTARUSIŲ KALBA

 

1. Бацькi i дзецi

1.1. Я. Купала. „Раскiданае гняздо“, „Паўлiнка“.

1.2. H. Гiлевiч. „Родныя дзецi“.

1.3. А. Дудараў. „Вечар“.

1.4. В. Карамазаў. „Дзяльба кабанчыка“.

1.5. В. Быкаў. „Аблава“.

1.6. Р. Барадулiн. „Трэба дома бываць часцей“, Г. Бураўкiн „Прыязджайце дадому“.

1.7. CMI, iнтэрнэт, тэлебачанне

2. Чалавек i зямля

2.1. Я. Купала. „Раскiданае гняздо“.

2.2. Я. Колас. „Новая зямля“.

2.3. I. Мележ. „Людзi на балоце“.

2.4. В. Быкаў. „Аблава“, „Знак бяды“.

2.5. М. Зарэцкi. „Вязьмо“.

2.6. К. Чорны. „Лявон Бушмар“, „Трэцяе пакаленне“.

2.7. CMI, iнтэрнэт, тэлебачанне

3. Сэнс жыцця

3.1. Я. Колас. „На ростанях“, „Казкi жыцця“.

3.2. К. Чорны. „Пошукi будучынi“.

3.3. В. Быкаў. „Знак бяды“.

3.4. У. Караткевiч. „Быў. Ёсць. Буду. „, „Каласы пад сярпом тваiм“.

3.5. С. Алексiевiч. Дакументальныя аповесцi.

3.6. Паэзiя М. Багдановiча, М. Танка, С. Грахоўскага, А. Вярцiнскага i iнш.

3.7. CMI, iнтэрнэт. Тэлебачанне

4. Дабро i зло

4.1. М. Гарэцкi. Апавяданнi „Лiтоўскi хутарок“, „Генерал“, „Рускi“.

4.2. М. Зарэцкi. „Вязьмо“.

4.3. В. Быкаў. „Сваякi“.

4.4. К. Крапiва. „Брама неўмiручасцi“, „Хто смяецца апошнiм“.

4.5. У. Караткевiч. „Хрыстос прызямлiўся ў Гароднi“.

4.6. А. Жук. „Паляванне на Апошняга Жураўля“.

4.7. Сучасная беларуская паэзiя.

4.8. CMI, iнтэрнэт. Тэлебачанне

 

V. VOKIEČIŲ KALBA

 

1. Beziehungen

2. Schule und Beruf

3. Medien und Technologie

4. Tourismus – eine der gößten Wachstumbranchen der Zukunft

5. Auch Toleranz muss Grenzen haben

 

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-1696, 2004-10-28, Žin., 2004, Nr. 165-6045 (2004-11-13), i. k. 1042070ISAKSAK-1696

Nr. ISAK-2034, 2006-10-24, Žin., 2006, Nr. 116-4421 (2006-10-31), i. k. 1062070ISAKSAK-2034

 

LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖ

Kriterijus

Taškai

Aprašymas

 

 

 

 

 

Klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas

 

4

 

Puikiai suvokiama klausimo esmė, tiksliai atsakoma, išsamiai argumentuojami visi teiginiai, remiamasi ne tik asmenine patirtimi, bet ir kitais informacijos šaltiniais. Argumentuotai atsakoma ir į mokytojo užduotus klausimus. Kalbama monologu be mokytojo pagalbos 4–5 min.

 

3

Klausimo esmė suvokta, kalbama gana išsamiai, argumentuojant remiamasi ne tik asmenine patirtimi, bet ir kitais informacijos šaltiniais. Vienas kitas teiginys nepakankamai pagrindžiamas arba beveik nesusijęs su klausimu. Tiksliai ir argumentuotai atsakoma į didesnę dalį mokytojo užduotų klausimų. Kalbama monologu be mokytojo pagalbos 3–4 min.

 

2

Klausimo esmė suvokta iš dalies, argumentuojant iš esmės remiamasi asmenine patirtimi, labai mažai – kitais informacijos šaltiniais. Dalis teiginių nepakankamai pagrindžiami arba beveik nesusiję su klausimu. Tiksliai ir argumentuotai atsakoma į didesnę dalį klausimų. Kalbama monologu be mokytojo pagalbos 2–3 min.

 

1

Klausimas netiksliai suvoktas, dažnai kalbama apie pašalinius dalykus, argumentuojama remiantis tik asmenine patirtimi arba argumentuojama tik apie pusę teiginių. Netiksliai atsakoma į didesnę dalį klausimų. Kad moksleivis plėtotų savo mintį, mokytojas priverstas užduoti 3–4 klausimus. Kalbama apie 2–3 min.

 

     0

Visiškai nesuprastas klausimas, kalbama visai apie kitus dalykus, visiškai nesugebama pagrįsti savo teiginių. Nesugebama atsakyti į mokytojo užduodamus klausimus. Monologo metu mokytojas priverstas nuolat klausinėti. Kalbama mažiau kaip 1 min.

 

Teksto struktūra

2

Yra visos trys monologinės kalbos struktūrinės dalys, išlaikytos jų proporcijos.

1

Yra visos trys monologinės kalbos struktūrinės dalys, bet neišlaikytos jų proporcijos arba trūksta kurios nors struktūrinės dalies.

0

Kalba nestruktūruota.

 

 

Kalbėjimo
stilius

4

Stilius atitinka kalbėjimo situaciją. Kalbėjimas sklandus, nepastebėta jokių nemotyvuotų pasikartojimų. Kalba žodinga.

 

3

Stilius atitinka kalbėjimo situaciją. Kalbėjimas pakankamai sklandus, nepastebėta nemotyvuotų pasikartojimų. Pastebėtas vienas kitas stiliaus trūkumas. Kalba žodinga.

2

Stilius ne visada atitinka kalbėjimo situaciją. Kalbėjimas nelabai sklandus, pasitaiko vienas kitas nemotyvuotas pasikartojimas. Pastebėta keletas stiliaus trūkumų, moksleivis dažnai stringa formuluodamas sakinius. Kalba pakankamai žodinga.

 

1

Stilius ne visada atitinka kalbėjimo situaciją. Kalbėjimas nesklandus, pasitaiko nemotyvuotų pasikartojimų, kalbama nesusijusiais sakiniais, vartojama nereikalingų įterptinių žodžių. Žodynas ribotas.

 

0

Stilius neatitinka kalbėjimo situacijos. Kalbėjimas visai nerišlus, kalbama atskirų sakinių nuotrupomis, nesugebama susieti vieno sakinio su kitu. Žodynas skurdus.

 

 

Kalbančiojo kontaktas su adresatu

 

2

Paisoma kalbėjimo situacijos ir adresato: gestai ir mimika atitinka kalbėjimo situaciją, palaikomas kontaktas, jaučiama klausančiojo reakcija.

 

1

Ne visai suvokiama kalbėjimo situacija ir adresatas: gestai ir mimika ne visada atitinka kalbėjimo situaciją, nepakankamai palaikomas kontaktas, nejaučiama klausančiojo reakcija.

 

0

Nesuvokiama kalbėjimo situacija ir adresatas: gestai ir mimika neatitinka kalbėjimo situacijos, nepalaikomas joks kontaktas, nejaučiama klausančiojo reakcija.

 

Tartis,
kirčiavimas[1]

4

Nepastebėta jokių tarties ir kirčiavimo klaidų. Taisyklingai intonuojama.

3

Ne visiškai taisyklinga tartis ir kirčiavimas, pasitaiko vienas kitas nukrypimas nuo normos. Pasitaiko intonacijos trūkumų.

2

Daroma vidutiniškai tarties ir kirčiavimo klaidų, tačiau kalbama pakankamai taisyklingai. Nemažai intonacijos trūkumų.

1

Daug tarties ir kirčiavimo klaidų, tačiau stengiamasi kalbėti taisyklingai.

0

Žargoniška tartis ir kirčiavimas. Daroma labai daug tarties ir kirčiavimo klaidų.

 

Gramatika,
žodynas1

4

Nepastebėta jokių gramatikos ir žodyno klaidų.

3

Ne visiškai taisyklingas kalbėjimas, pasitaiko vienas kitas nukrypimas nuo gramatikos ir žodyno normų.

2

Daroma vidutiniškai gramatikos ir žodyno klaidų, tačiau kalbama pakankamai taisyklingai.

1

Daug gramatikos ir žodyno klaidų, tačiau stengiamasi kalbėti taisyklingai.

0

Žargoniškas kalbėjimas. Daroma labai daug gramatikos ir žodyno klaidų.

Taškų suma

20

 

 

 

RUSŲ GIMTOSIOS KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖ

 

 

Критерии

 

Баллы

 

Описание критериев

 

 

 

Понимание сути вопроса, аргументированность[2]

 

6–5

Говорящий способен сформулировать ответ на вопрос билета в форме собственного мнения и логично обосновать его, приводя разнообразные аргументы (не менее 3). Для аргументации положений используется не только личный опыт, но и различные источники информации. Монолог без наводящих вопросов экзаменатора длится не менее 5 минут. Говорящий точно отвечает на заданные ему в процессе диалога вопросы.

 

 

 

4

Говорящий способен сформулировать ответ на вопрос билета в форме собственного мнения и обосновать его, приводя разнообразные аргументы (2–3). Для аргументирования положений используется не только личный опыт, но и различные источники информации. Монолог без наводящих вопросов экзаменатора длится около 5 минут. Говорящий точно отвечает на большинство заданных ему в процессе диалога вопросов.

 

 

 

3

Говорящий способен сформулировать ответ на вопрос билета в форме собственного мнения и обосновать его, однако не все аргументы уместны.  Для аргументирования положений используется не только личный опыт, но и различные источники информации. Монолог без наводящих вопросов длится около 4 минут. Говорящий точно отвечает на большинство заданных ему в процессе диалога вопросов.

 

 

2

Говорящий способен сформулировать ответ на вопрос билета в форме собственного мнения, но не все положения аргументированы. Монолог без наводящих вопросов длится около 3 минут. Ответы на вопросы, заданные в процессе диалога, не всегда точны.

 

1

Говорящий способен сформулировать ответ на вопрос билета в форме собственного мнения, не обосновывая или слабо аргументируя его. Монолог длится около 3 минут. Экзаменатор вынужден задавать наводящие вопросы. Ответы на вопросы, заданные в процессе диалога, не точны.

 

0

Говорящий не формулирует ответ на вопрос билета в форме собственного мнения или произносит монолог на тему, отдаленно связанную с вопросом билета.  Ответы на вопросы, заданные в процессе диалога, не точны.

 

 

Структура речи

 

 

4

Наличествуют все 3 структурные части (вступление, основная часть, заключение), выдержаны их пропорции. Речь связная и последовательная, нет неоправданных повторов. Все предложения углубляют и развивают главную мысль. Уместно используются цитаты, примеры и средства связи, структурирующие речь, подчеркивающие последовательность мысли, вводящие собственнное мнение или оценку (во-первых, следовательно, с моей точки зрения и др.)

 

 

 

3

Наличествуют все 3 структурные части (вступление, основная часть, заключение), выдержаны их пропорции. Речь связная и последовательная, однако не все предложения углубляют и развивают главную мысль. Не всегда уместно используются цитаты, примеры. Используются средства связи, структурирующие речь, подчеркивающие последовательность мысли, вводящие собственнное мнение или оценку.

 

2

Наличествуют все 3 структурные части (вступление, основная часть, заключение), но не всегда выдержаны их пропорции. Речь достаточно связная и последовательная, но имеются отступления от главной мысли. Не всегда уместно используются цитаты, примеры, средства связи, структурирующие речь, подчеркивающие последовательность мысли и  вводящие собственнное мнение или оценку.

 

1

Наличествуют не все 3 структурные части (вступление, основная часть, заключение), не выдержаны их пропорции. Речь не всегда связная и последовательная. Неумело используются цитаты, примеры, средства связи, структурирующие речь.

 

0

Говорящий не способен связно и последовательно выражать свои мысли, использовать примеры и средства связи, структурирующие речь.

Контакт с адресатом

 

2

Демонстрируется умение установить зрительный контакт с адресатом, чувствовать и учитывать его реакцию. Жесты и мимика уместны и соответствуют ситуации.

 

1

Говорящий не всегда способен поддерживать зрительный контакт с адресатом, чувствовать и учитывать его реакцию. Жесты и мимика иногда не соответствуют ситуации.

 

0

Не демонстрируется умение поддерживать зрительный контакт с адресатом, чувствовать его реакцию. Текст читается с листа.

 

 

Правильность и выразительность речи

 

4

В речи практически отсутствуют лексические, грамматические и орфоэпические ошибки, речь отличается ясностью и стилистической правильностью. Демонстрируется лексическое богатство языка и умение пользоваться изобра–зительными средствами (эпитетами, сравнениями и др.)

 

3

Речь соответствует нормам литературного языка, но допускаются единичные лексические, грамматические, орфоэпические ошибки. Речь ясная и стилистически правильная, язык достаточно богат и выразителен.

 

2

Речь достаточно правильная, но допускается небольшое количество лексических, грамматических, орфоэпических ошибок. Речь достаточно ясная и стилистически правильная. Язык недостаточно богат и маловыразителен. Предложения однотипные.

 

1

Допускается много лексических, грамматических и орфоэпических ошибок, что делает речь недостаточно правильной. Язык беден и маловыразителен.

 

0

 

Речь изобилует лексическими, грамматическими и орфоэпическими ошибками. Язык беден и невыразителен.

 

Сумма баллов

 

16

 

 

LENKŲ GIMTOSIOS KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖ

 

 

Kryterium

 

Punkty

 

Opis

 

Zrozumienie tematu wypowiedzi, argumentacja stwierdzeń

 

 

 

6–5

Bardzo dobre zrozumienie istoty zagadnienia; wypowiedź przemyślana, pełna i wyczerpująca. Jasno wyrażona własna postawa oraz własne przemyślenia wobec wybranego tematu. Ważka i logiczna argumentacja z wykorzystaniem co najmniej 3 odpowiednich różnorodnych przykładów z literatury, kultury, historii i innych źródeł informacji. Monolog bez pytań pomocniczych egzaminatora trwa nie mniej niż 5 minut. Udzielenie dokładnych odpowiedzi na wszystkie pytania, zadane w trakcie dialogu.

 

 

 

4

Bardzo dobre zrozumienie istoty zagadnienia; wypowiedź przemyślana, pełna i wyczerpująca. Wyrażona własna postawa wobec wybranego tematu. Ważka i logiczna argumentacja z wykorzystaniem 2-3 odpowiednich różnorodnych przykładów z literatury, kultury, historii i innych źródeł informacji. Monolog bez pytań pomocniczych egzaminatora trwa około 5 minut. Udzielenie dokładnych odpowiedzi na większość pytań, zadanych w trakcie dialogu.

 

 

 

3

Zrozumienie istoty zagadnienia; wypowiedź przemyślana, pełna, lecz niewyczerpująca. Logiczna argumentacja: uzasadniony dobór większości przytaczanych argumentów z wykorzystaniem różnorodnych przykładów z literatury, kultury, historii i innych źródeł informacji. Monolog bez pytań pomocniczych egzaminatora trwa około 4 minut. Udzielenie trafnych odpowiedzi na większość pytań, zadanych w trakcie dialogu.

 

 

 

2

Zrozumienie istoty zagadnienia; wypowiedź przemyślana, lecz częściowo niepełna. Brak przejrzystości niektórych stwierdzeń, nie wszystkie sądy są poparte argumentami. Uzasadniony dobór niektórych przytaczanych argumentów. Monolog trwa około 3 minut. Egzaminator jest zmuszony do zadawania pytań pomocniczych. Odpowiedzi na niektóre pytania, zadane w trakcie dialogu, są nietrafne. 

 

 

 

1

Wystarczające zrozumienie istoty zagadnienia; wypowiedź sprawia wrażenie nieprzemyślanej. Brak przejrzystości niektórych stwierdzeń, większość sądów niepoparta argumentami. Monolog trwa około 3 minut. Egzaminator jest zmuszony do zadawania pytań pomocniczych. Odpowiedzi na niektóre pytania, zadane w trakcie dialogu, są nietrafne.

 

0

Niewystarczające zrozumienie istoty zagadnienia. Omawianie spraw, niezwiązanych lub luźno związanych z tematem z pominięciem najistotniejszych. Brak umiejętności uzasadniania własnych stwierdzeń. Odpowiedzi na pytania, zadane przez egzaminatora w trakcie dialogu, są nietrafne.

 

Struktura i spójność wypowiedzi

 

 

 

4

Trójdzielna kompozycja wypowiedzi: wstęp, rozwinięcie, zakończenie – z zachowaniem odpowiednich proporcji tych części. Wypowiedź spójna, przekonująca, płynna. Wszystkie wypowiedzenia służą rozwinięciu i wyjaśnieniu głównej myśli. Stosowność oraz jednolitość stylu, odpowiednie wykorzystanie cytatów, przykładów oraz wyznaczników spójności tekstu.

 

 

 

3

Trójdzielna kompozycja wypowiedzi: wstęp, rozwinięcie, zakończenie – z zachowaniem odpowiednich proporcji tych części. Wypowiedź spójna, przekonująca, płynna, jednak nie wszystkie wypowiedzenia służą rozwinięciu i wyjaśnieniu głównej myśli. Stosowność oraz jednolitość stylu. Posługiwanie się wyznacznikami spójności tekstu. Nie zawsze odpowiednie wykorzystanie cytatów oraz przykładów.

 

 

 

2

Trójdzielna kompozycja wypowiedzi: wstęp, rozwinięcie, zakończenie – jednak z naruszeniem odpowiednich proporcji tych części (np. zbyt długi wstęp itp.). Wypowiedź dość spójna, płynna, jednak są odstępstwa od głównej myśli. Stosowność stylu. Nie zawsze odpowiednie wykorzystanie cytatów, przykładów oraz wyznaczników spójności tekstu.

 

 

 

1

Trójdzielna kompozycja wypowiedzi: wstęp, rozwinięcie, zakończenie – jednak z naruszeniem odpowiednich proporcji tych części. Braki w spójności wypowiedzi, powtarzające się odstępstwa od głównej myśli. Brak zainteresowania tematem. Użycie wielu wtrętów, nie zawsze odpowiednie wykorzystanie cytatów, przykładów oraz wyznaczników spójności tekstu. Cała wypowiedź zbudowana niekonsekwentnie.

0

Wypowiedź niespójna, zdania urwane, liczne anakoluty.

Uwzględnienie sytuacji mówienia,
kontakt ze słuchaczami

 

 

 

2

Uświadomienie sytuacji mówienia oraz charakteru (statusu) odbiorcy. Utrzymanie kontaktu ze słuchaczami, reagowanie na odbiór i pytania słuchaczy. Stosowność przywoływanych środków parajęzykowych (np. gesty, mimika, siła głosu itp.).

 

 

 

1

Nie zawsze uświadomiona sytuacja mówienia oraz odbiorca. Niewystarczający kontakt z audytorium, brak reakcji na odbiór i pytania słuchaczy. Nie zawsze stosowne przywoływanie środków parajęzykowych (np. gesty, mimika, siła głosu itp.).

 

0

Nieuświadomiona sytuacja mówienia oraz odbiorca; brak kontaktu z audytorium; brak reakcji na odbiór słuchaczy. Monolog jest nie wygłaszany, lecz czytany z przygotowanych notatek.

Poprawność językowa

 

4

Poprawny, dostosowany do sytuacji język w odmianie ogólnopolskiej, wyróżniający się bogactwem i obrazowością zastosowanego słownictwa, frazeologii, składni, a także środków stylistycznych (epitety, porównania itp.).

 

3

Poprawny, dostosowany do sytuacji język w odmianie ogólnopolskiej; nieliczne błędy językowe i/lub regionalizmy. Bogactwo i obrazowość zastosowanych środków językowych.

 

2

Język dość poprawny, dostosowany do sytuacji, w odmianie ogólnopolskiej – jednakże nie odznaczający się bogactwem i obrazowością środków. Nieliczne błędy językowe i/lub regionalizmy.

 

1

Sporo błędów językowych, regionalizmów – przy jednakże wyraźnym świadomym dążeniu do mówienia poprawną, staranną odmianą języka ogólnopolskiego. Język raczej ubogi, nieurozmaicone słownictwo i składnia.

 

0

Dużo błędów językowych. Język ubogi, brak troski o jego poprawność. Niestosowna odmiana języka polskiego (np. język potoczny, gwara środowiskowa, dialekt itp.).

 

Maksymalna liczba punktów

16

 

BALTARUSIŲ GIMTOSIOS KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖ)

 

 

Крытэрыі

 

Балы

 

Апісанне крытэрыяў

 

Разуменне сутнасці пытання, аргументаванасць, логіка доказаў1

 

6–5

Адказваючы на пытанне, вучань выказвае ўласныя меркаванні і лагічна абгрунтоўвае іх, прыводзячы важкія і разнастайныя аргументы (2–3). Маналог без дадатковых пытанняў экзаменатара працягваецца не менш за 5 хвілін. Вучань дакладна адказвае на зададзеныя яму ў працэсе дыялогу пытанні.

 

4

Адказваючы на пытанне, вучань выказвае ўласныя меркаванні і лагічна абгрунтоўвае іх, аднак не ўсе палажэнні дастаткова аргументаваныя. Маналог без дадатковых пытанняў экзаменатара працягваецца не менш за 4 хвіліны. Вучань дакладна адказвае на большасць зададзеных яму ў працэсе дыялогу пытанняў.

 

3

Адказваючы на пытанне, вучань выказвае ўласныя меркаванні, але дапускае адхіленні ад тэмы, аргументуе толькі палову палажэнняў. Маналог без дадатковых пытанняў цягнецца каля 3 хвілін. На большасць зададзеных экзаменатарам у працэсе дыялогу пытанняў адказы недакладныя.

 

1

Адказваючы на пытанне, вучань выказвае ўласныя меркаванні, не аргументуючы іх. Маналог працягваецца менш за 3 хвіліны. Экзаменатар вымушаны задаваць дадатковыя пытанні. Адказы на пытанні, зададзеныя ў працэсе дыялогу, недакладныя.

 

0

Сутнасць пытання не раскрыта вучнем, ён не адказвае на пытанні, зададзеныя экзаменатарам.

 

Стыль мовы

 

4

Мова звязная, паслядоўная, вобразная, стылістычна правільная, выразная.

 

3

Мова дастаткова звязная, паслядоўная, стылістычна правільная, выразная, але ёсць некалькі недакладнасцей у фармуліроўцы думак, парушана логіка сувязі сказаў.

 

2

Мова не заўсёды звязная, паслядоўная, выразная, стылістычна не зусім правільная. Вучань з цяжкасцю фармулюе свае думкі.

 

1

Мова стылістычна невыразная, складаецца з аднатыпных сказаў. Вучань не разумее стылістычныя адценні многіх слоў.

 

0

Мова нязвязная, складаецца з няпоўных сказаў, шмат жарганізмаў і слоў-паразітаў.

 

Мэта маўлення, кантакт з аўдыторыяй

 

2

Мэта і адрасат правільна зразуметы вучнем. Жэсты і міміка адпавядаюць зместу выказвання. Дэманструецца ўменне падтрымліваць кантакт са слухачамі, адчуваць аўдыторыю.

 

1

Мэта і адрасат дакладна зразуметы вучнем, але не заўсёды ён здольны падтрымліваць кантакт з аўдыторыяй, адчуваць рэакцыю слухачоў. Жэсты і міміка не заўсёды адпавядаюць мэтам маўлення і сітуацыі.

0

Адсутнічаюць разуменне мэты, адрасата, кантакт з аўдыторыяй.

 

 

Правільнасць мовы

 

4

Амаль адсутнічаюць лексічныя, граматычныя і арфаэпічныя памылкі.

 

3

Мова адпавядае літаратурным нормам, але дапускаюцца адзінкавыя лексічныя, граматычныя і арфаэпічныя памылкі.

 

2

Зрэдку сустракаюцца лексічныя, граматычныя і арфаэпічныя памылкі, але ў асноўным мова адпавядае літаратурным нормам.

 

1

Ёсць шмат лексічных, граматычных, моўных і арфаэпічных памылак, што робіць мову недастаткова правільнай.

0

Прысутнічаюць шматлікія вышэйназваныя памылкі.

Сума балаў

16

 

 

 

 

VOKIEČIŲ GIMTOSIOS KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖ

 

 

 

 

Kriterien

 

Punkte

 

Beschreiben

Inhalt: Begreifen der Frage, Argumentieren der Aussage

 

 

 

4

Der Schüler erfasst die Aufgabe sicher und in ihrer Komplexität,  konzentriert sich beim Sprechen auf  Wesentliches.

Der Schüler findet für seine Aussagen und  Begründungen passende Beweise, kann inhaltliche Schwerpunkte setzen. Seine Gedanken kann der Schüler folgerichtig aneinanderreihen und 4 bis 5 Minuten zusammenhängend sprechen.

Insgesamt ist das Lösungsangebot gut bis sehr gut zu bewerten. Sehr gut, wenn der Schüler individuelles Denken präsentiert.

 

3

Der Schüler erfasst die Aufgabe nur punktuell, kann Wesentliches und Unwesentliches nicht deutlich genug trennen. Fakten vermischen sich manchmal, lassen aber eine Denkstruktur erkennen. Der Schüler kann 3 bis 4 Minuten zusammenhängend sprechen.

Insgesamt können alle Antworten des Schülers der Aufgabenstellung zugeordnet werden.

 

2

Der Schüler erfasst nur einzelne Teile der Aufgabenstellung. Das gedankliche Konzept des Schülers ist  nicht klar strukturiert, seine Aussagen lassen sich nur bedingt dem Thema zuordnen.Wesentliches und Unwesentlichens vermischen sich oft. Der Schüler spricht nur 2 bis 3 Minuten zusammenhängend.

Insgesamt sind seine Ausführungen lückenhaft und lassen leichte  Schwächen im themenorientierten Sprechen erkennen.

 

1

Der Schüler erfasst die Aufgabe nur im geringen Maße und kann sich nur zu Teilbereichen äußern. Den Zusammenhang kann der Schüler nicht verdeutlichen.

Das Ziel der Argumentation ist im Ansatz zu erkennen.Der Schüler kann sich nur eine kurze Zeit  zusammenhängend äußern.

Insgesamt können alle Aussagen parziell der Aufgabe zugeordnet werden.                                      

 

   0

Der Schüler hat große Probleme, den Sinn der Aufgabe zu erfassen. Er bringt kein angemessenes Lösungsangebot und bleibt bei Einzelaussagen stehen, die kaum oder gar nicht dem Thema entsprechen.

Insgesamt zeigen sich so große Defizite, dass die Ausführungen nicht anerkannt werden können.

Struktur des Textes

2

Der Schüler hat seine Gedanken klar strukturieren. Er definiert deutlich , welche Schwerpunkte in der Aufgabe enthalten sind. Der Schüler kann seine Ausführungen einleiten und folgerichtig schließen. Der Schüler setzt Akzente, indem er auf wichtige Gesichtspunkte hinweist und orientiert arbeitet. Die Proportionen stimmen.

Der Schüler zeigt den Zusammenhang zwischen den einzelnen gedanklichen Abschnitten.

1

Die Struktur des Textes ist nicht immer deutlich erkennbar. Schwerpunkte der Aufgabe werden nicht benannt. Das Ziel der Ausführungen ist nicht eindeutig . Die Proportionen stimmen nicht.

0

Die Aussagen werden ohne eine klare Gedankenführung getroffen.

Die Aussageabsicht wirkt destrukturiert und die Sprechabsicht geht verloren.

Sprachstil

4

Der Schüler kann fließend und variantenreich sprechen. Feinheiten im Sprachstil dienen dem Schüler in seiner Aussageabsicht. Der Schüler spricht in einem angemessenen Tempo ohne lange Pausen. Gedankliche Übergänge werden sprachlich unterstützt.

 

3

Die Aussageabsicht wird deutlich. Der Schüler besitzt einen sicheren Wortschatz, kann ihn aber nicht vielfältig genug variieren. Satzanfänge, Satzbau und Satzformen wiederholen sich. unmotiviert. Der Schüler spricht zu langsam.

2

Der Sprachstil ist einseitig und einfach. Der Wortschatz und dessen Anwendung lassen Sprachnuancen kaum erkennen. Der Schüler spricht nicht fließend genug, ein Textverständnis wird beeinträchtigt.

 

1

Der Schüler arbeitet mit einem einfachen Wortschatz, häufig treten Fehler auf.

Er kann seine Gedanken im Wesentlichen ausdrücken, doch der gezielte Einsatz von Sprache gelingt ihm kaum. Dem Schüler unterlaufen stilistische Fehler, die das Textverständnis behindern. Der Schüler spricht sehr langsam.

 

0

Der Sprachstil entspricht nicht der Situation. Die Aussageabsicht wird dadurch verwirrend. Der Schüler arbeitet mit sehr einfachen Strukturen, er spricht äußerst langsam.

 

Kommunikation

 

2

Der Schüler kommuniziert lebendig, spricht frei, zeigt Mimik und Gestik und hält den Kontakt mit dem Adressaten.

 

1

Der Schüler hat wenig Kontakt mit seinem Adressaten. Er zeigt kaum über Mimik und Gestik seine Aktivität im Gespräch. Er ist wenig gesprächsfördernd.

 

0

Der Schüler zeigt keine Gesprächsaktivität und reagiert nicht auf den Adressaten.Er antwortet nur sehr kurz, er bereichert das Gespräch nicht.

 

Aussprache, Betonung

4

Die Aussprache und Betonung sind korrekt.

 

3

Die Aussprache und Betonung sind nicht ganz richtig. Es gibt Abweichungen von der Norm, die das Verständnis aber nicht stören.

2

Der Schüler macht mittelmäßig viele Fehler. Die Antwort ist verständlich.

1

Der Schüler macht trotz Bemühungen viele Fehler. Er ist noch zu verstehen.

 

0

Es gibt so viele Fehler, dass der Schüler nur mit größter Mühe verstanden werden kann.

 

Grammatik, Wortschatz

4

Der Schüler macht keine Grammatik-und Wortschatzfehler

 

3

Es gibt geringe Abweichungen von den grammatisch lexikalischen Normen, die das Verständnis nicht stören.

2

Der Schüler spricht ziemlich richtig. Die gemachten Fehler stören gelegentlich.

 

1

Der Schüler bemüht sich richtig zu sprechen. Er macht viele grammatische und lexikalische Fehler, sodass ein Verständnis nur auf Nachfrage möglich ist.

0

Die Antwort ist aufgrund der hohen Fehlerzahl unverständlich.

 

Insgesamt

 

20

 

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2002 m. spalio 21 d. įsakymu Nr.

ISAK-1763 (Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2006 m. balandžio 6 d.

įsakymo Nr. ISAK-654 redakcija)

 

UŽSIENIO KALBOS KALBĖJIMO ĮSKAITOS PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbėjimo įskaitos (toliau – kalbėjimo įskaita) tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinių sakytinės komunikacijos (kalbėjimo) užsienio kalba gebėjimus.

2. Kalbėjimo įskaitos programa parengta vadovaujantis bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinį reglamentuojančiuose dokumentuose keliamais užsienio kalbų mokymo(si) tikslais, Bendrojo lavinimo mokyklos bendrąja programa ir išsilavinimo standartais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. rugpjūčio 21 d. įsakymu Nr. 1465.

3. Kalbėjimo įskaitos užduotys rengiamos vadovaujantis bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų bendrojo kurso reikalavimais. Bendrojo kurso pasiekimai orientuojami į Europos Tarybos kalbų mokėjimo „Slenksčio“ (B1+) lygmenį.

 

II. TIKRINAMI GEBĖJIMAI

 

4. Kalbėjimo įskaita tikrinami mokinių bendrieji gebėjimai (socialiniai, informaciniai, kognityviniai ir kt.) ir dalyko gebėjimai (kurti sakytinį tekstą).

5. Tikrinami dalyko gebėjimai kurti rišlų monologinio ir dialoginio pobūdžio sakytinį tekstą pagal komunikacinę situaciją tinkamai organizuojant diskursą, suvokiant sociokultūrinį kalbos vartojimo kontekstą, naudojantis teksto kūrimo ir kompensacinėmis strategijomis.

6. Kalbėjimo įskaita tikrinami mokinių gebėjimai kalbėti monologu (produkavimas) ir dalyvauti pokalbyje/dialoge (interakcija).

7. Siekdamas komunikacinio tikslo, mokinys turi gebėti žodžiu realizuoti šias komunikacines intencijas:

7.1. gauti, teikti ir keistis informacija remiantis turimomis žiniomis ir asmenine patirtimi: teirautis informacijos, keistis arba teikti informaciją apie faktą ar įvykį, asmenį, daiktą, asmens arba daikto buvimą ar nebuvimą, kiekį, kokybę, daiktų priklausomybę; apie veiksmą, laiką, vietą, veiksmo ar įvykio priežastį ir tikslą; apie veiksmo galimybę, būtinybę, tikimybę;

7.2. reikšti emocijas, jausmus: džiaugsmą, apgailestavimą, pasitenkinimą/nepasitenkinimą, teigiamą ar neigiamą vertinimą, abejingumą, nustebimą, užuojautą, susirūpinimą, pritarimą/nepritarimą;

7.3. naudotis kalbos etiketo frazėmis: susipažinti, prisistatyti ir pristatyti kitą asmenį, pasisveikinti, atsisveikinti, kreiptis į kitą asmenį, dėkoti, pasveikinti; atsiprašyti, atsakyti į padėkojimą ir atsiprašymą;

7.4. reikšti nuostatą, požiūrį, įtikinti, argumentuoti: reikšti ir sužinoti nuostatą, požiūrį, nuomonę, keistis nuomonėmis apibūdinant asmenį, daiktą, faktą, įvykį, poelgį; sutikimą ar nesutikimą, ketinimą, norą, reikalavimą, prašymą, patarimą, raginimą, kvietimą, atsisakymą, leidimą ar draudimą, pažadėjimą, abejojimą;

7.5. valdyti, struktūruoti pokalbį: pradėti pokalbį, inicijuoti, palaikyti pokalbį, keisti pokalbio temą (kryptį); paprašyti dėmesio, paprašyti pakartoti, perklausti, priminti, užbaigti pokalbį.

 

III. ĮSKAITOS TURINYS

 

8. Kalbėjimo įskaitos reikalavimai pateikiami 1 lentelėje.

 

1 lentelė

TIKRINAMI GEBĖJIMAI

UŽDUOČIŲ TIPAI

1. Kalbėti monologu

1. Realizuoti komunikacines intencijas, atitinkančias užduoties turinį ir tikslą (pasakoti, apibūdinti, samprotauti).

1. Pasisakymas/monologas pagal pateiktą temą/situaciją (pateikiamas pokalbio planas).

2. Kurti rišlų, vientisą, tinkamai organizuotą monologinį sakytinį tekstą.

2. Pasisakymas/monologas pagal tekstą/teiginį – stimulą (pateikiamas pokalbio planas).

3. Naudotis teksto kūrimo (pasisakymo planavimas) ir kompensavimo strategijomis.

3. Pasisakymas/monologas pagal paveikslėlį/paveikslėlius ar diagramą (pateikiamas pokalbio planas).

2. Dalyvauti pokalbyje/ dialoge

1. Realizuoti komunikacines intencijas, atitinkančias pokalbio turinį ir komunikacinį tikslą (žr. II sk. ir 2 priedą).

1. Pokalbis/dialogas atliekant socialinius vaidmenis pagal pateiktą situaciją (pateikiamas pokalbio planas).

2. Kurti interakcinio pobūdžio sakytinį tekstą.

2. Pokalbis/dialogas siekiant susitarti (pateikiamas pokalbio planas).

3. Taikyti įvairias pokalbio strategijas:

3. Pokalbis/dialogas diskutuojant pateikta tema (pateikiamas pokalbio planas).

3.1. perfrazuoti, perklausti;

3.2. užpildyti pauzes intarpais;

3.3. pakreipti pokalbį pageidaujama/ reikiama linkme;

3.4. įvertinti, apibendrinti, interpretuoti ir kt.

 

9. Kalbėjimo įskaitos temos, potemės, situacijos pateikiamos kalbėjimo įskaitos programos 1 priede.

 

IV. KALBĖJIMO ĮSKAITOS FORMATAS

 

10. Kalbėjimo įskaitą sudaro dvi užduotys:

10.1. pasisakymas/monologas (produkavimo tipo užduotis, kurią atlieka vienas mokinys) (trukmė – 3–4 min.);

10.2. pokalbis/dialogas (interakcinio tipo užduotis, kurią atlieka mokinių pora – mokinys A ir mokinys B) (atlikimo trukmė – 4–5 min.).

 

11. Kiekviena kalbėjimo įskaitos užduotis parenkama iš 1 lentelėje nurodytų užduočių tipų. Užduočių tipai apibūdinami kalbėjimo įskaitos programos 2 priede.

12. Kalbėjimo įskaitos užduotys formuluojamos užsienio kalba.

13. Bendras kalbėjimo įskaitos užduoties atlikimo laikas – 12–15 min. mokinių porai:

13.1. prieš pradedant atlikti pirmąją užduotį kiekvienam mokiniui skiriama po 1 minutę pasisveikinti, prisistatyti, pasakyti temą ir pan. Kalbama užsienio kalba. Įvadinį pokalbį inicijuoja mokytojas. Įvadinis pokalbis nevertinamas;

13.2. mokinio A pasisakymas / monologas trunka 3–4 minutes;

13.3. mokinio B pasisakymas / monologas trunka 3–4 minutes;

13.4. mokinio A ir mokinio B pokalbis / dialogas trunka 4–5 minutes.

 

V. KALBĖJIMO ĮSKAITOS VERTINIMAS

 

14. Mokinio gebėjimai, parodyti atliekant kalbėjimo įskaitos užduotis, vertinami remiantis šiais kriterijais:

14.1. komunikacinio pasisakymo/pokalbio tikslo pasiekimas, komunikacinių intencijų realizavimas;

14.2. turinio išsamumas;

14.3. teksto rišlumas, sklandumas;

14.4. teksto organizavimas/struktūravimas, nuoseklumas;

14.5. leksinių ir gramatinių struktūrų įvairovė ir sudėtingumas;

14.6. leksinių ir gramatinių struktūrų tinkamumas, pritaikymas adresatui;

14.7. leksinių ir gramatinių struktūrų taisyklingumas;

14.8. kalbėjimo strategijų taikymas;

14.9. tarimas ir intonavimas.

15. Kalbėjimo įskaitos užduočių vertinimo lentelės pateikiamos kalbėjimo įskaitos programos 3 priede.

16. Mokinio atsakinėjimas įvertinamas taškais vadovaujantis kalbėjimo įskaitos įskaitos užduočių vertinimo lentelėmis. Galutinis kalbėjimo įskaitos įvertinimas – dešimtbalės skalės pažymys, kuris nustatomas pagal 2 lentelėje pateiktą taškų ir pažymių atitikmenų lentelę.

 

2 lentelė

Taškai

30–29

28–26

25–23

22–20

19–17

16–14

13–11

10–0

Pažymys

10

9

8

7

6

5

4

Neišlaikyta

______________

 

Užsienio kalbos kalbėjimo įskaitos programos

1 priedas

 

UŽSIENIO KALBOS KALBĖJIMO ĮSKAITOS TEMOS, POTEMĖS IR SITUACIJOS

 

Mokinys turi gebėti kalbėti, realizuodamas įvairias komunikacines intencijas temomis, potemėmis ir situacijomis, pateiktomis lentelėje.

 

TEMOS IR POTEMES

KOMUNIKACINĖS INTENCIJOS

1. Asmens identifikavimas ir apibūdinimas

 

1.1. asmens identifikavimas

1.1.1. pasakyti/paklausti vardo, pavardės, adreso, gimimo datos,

1.1.2. pasakyti/paklausti apie amžių, lytį, šeimyninę padėtį,

1.1.3. pasakyti/paklausti apie tautybę, pilietybę,

1.1.4. pasakyti/paklausti apie kilmę,

1.1.5. papasakoti/paklausti apie šeimos narius,

1.1.6. papasakoti/paklausti apie profesinę veiklą;

1.2. asmens apibūdinimas

1.2.1. apibūdinti/paprašyti apibūdinti charakterį,

1.2.2. apibūdinti/paprašyti apibūdinti temperamentą,

1.2.3. apibūdinti/paprašyti apibūdinti išvaizdą,

1.2.4. pasakyti/paklausti apie tikėjimą,

1.2.5. papasakoti/paklausti apie mėgstamus/nemėgstamus dalykus.

2. Švietimas ir mokymasis

 

2.1. mokykla

2.1.1. pasakyti/paklausti mokyklos pavadinimo,

2.1.2. pasakyti/paklausti apie mokyklos tipą, pobūdį;

2.2. mokymasis

2.2.1. pasakyti/paklausti apie įgyjamą ar įgytą išsimokslinimą/išsilavinimą,

2.2.2. papasakoti/paklausti apie informacijos technologijų reikšmę mokymui(si),

2.2.3. papasakoti/paklausti apie namų darbus;

2.3. mokymo organizavimas

2.3.1. pristatyti/paprašyti pristatyti švietimo sistemos struktūrą,

2.3.2. pasakyti/paklausti apie mokslo metų pradžią/pabaigą ir trukmę,

2.3.3. papasakoti/paklausti apie įvairias atostogas;

2.4. mokomieji dalykai

2.4.1. pasakyti/paklausti mokomųjų dalykų pavadinimų,

2.4.2. papasakoti/paklausti apie mėgstamus/nemėgstamus mokomuosius dalykus,

2.4.3. papasakoti/paklausti apie apdovanojimus/paskatinimus už mokymąsi;

2.5. popamokinė veikla

2.5.1. papasakoti/paklausti apie burelių/klubų veiklą,

2.5.2. papasakoti/paklausti apie fakultatyvus,

2.5.3. papasakoti/paklausti apie mokyklos/klasės išvykas, šventes ir pan.;

2.6. išsilavinimas ir kvalifikacija

2.6.1. pasakyti/paklausti apie egzaminus, jų laikymą, sėkmę/nesėkmę,

2.6.2. pasakyti/paklausti apie gautus pažymėjimus/diplomus ir jų teikiamas teises,

2.6.3. pasakyti/paklausti apie būsimą profesiją ir ruošimąsi ją įgyti.

3. Užsienio kalbų mokymasis

 

3.1. kalbos mokymasis

3.1.1. pasakyti/paklausti, kokių kalbų mokosi/mokėsi,

3.1.2. pasakyti/paklausti, kur ir kaip mokėsi kalbos,

3.1.3. paaiškinti/išsiaiškinti kalbos mokymosi sąlygas,

3.1.4. išdėstyti/išsiaiškinti kalbos mokymo(si) vietą šalies/krašto švietimo sistemoje,

3.1.5. teikti/prašyti žinių apie kalbos būrelio, klubo ir kitą popamokinę veiklą,

3.1.6. apibūdinti/gauti žinių apie kalbos egzaminų programą ir reikalavimus;

3.2. kalbos mokėjimas

3.2.1. pasakyti/paklausti, kokia kalba/kokiomis kalbomis kalba, rašo, skaito, kokią kalbą/kokias kalbas supranta,

3.2.2. paklausti/paaiškinti kokį nors kalbos reiškinį,

3.2.3. įvertinti savo užsienio kalbos mokėjimą;

3.3. kalba

3.3.1. teikti/prašyti žinių apie kalbos paplitimą,

3.3.2. teikti/prašyti žinių apie svarbiausius žodynus, žinynus ir kitus leidinius.

4. Namas ir butas

 

4.1. namo/buto tipas

4.1.1. paaiškinti, kur gyvena,

4.1.2. aptarti, kokiomis teisėmis ten gyvena,

4.1.3. apibūdinti, kokiame name/bute gyvena;

4.2. namo/buto sudėtis

4.2.1. nusakyti, iš kokių patalpų susideda namas/butas,

4.2.2. nusakyti, kaip išdėstytos tos patalpos;

4.3. baldai ir apstatymas

4.3.1. išvardyti, kokius baldus turi/norėtų turėti,

4.3.2. aptarti namo/buto apstatymą (kur ir kokie baldai yra name/bute);

4.4. indai, namų apyvokos reikmenys, buitiniai prietaisai

4.4.1. išsiaiškinti/papasakoti, kokius indus ir namų apyvokos reikmenis turi/norėtų turėti,

4.4.2. pasakyti, kokius buitinius prietaisus turi/norėtų turėti,

4.4.3. nusakyti indų, namų apyvokos reikmenų ir buitinių prietaisų buvimo vietą;

4.5. namo/buto priežiūra

4.5.1. išvardyti naudojamus energijos šaltinius ir technologijas;

4.6. namo/buto nuoma

4.6.1. išsiaiškinti namo ar buto nuomos kainą,

4.6.2. aptarti išlaidas namui/butui išlaikyti;

4.7. namo/buto erdvė ir aplinka

4.7.1. išsiaiškinti, ar prie namo/buto yra rūsys, kiemas, sodas, daržas, garažas ir kt. ir kur jie yra,

4.7.2. pasakyti/paklausti, kur ką laiko,

4.7.3. bendrais bruožais apibūdinti ir įvertinti namo/buto erdvę ir aplinką;

4.8. namo/buto kokybė

4.8.1. bendrais bruožais apibūdinti namo/buto kokybę;

4.8.2. išsiaiškinti/pasakyti, kokius buitinius patogumus turi/norėtų turėti;

4.9. naminiai gyvulėliai/augalai

4.9.1. pasakyti/pasiteirauti, kokius naminius gyvulėlius /augalus turi ir kur juos laiko.

5. Šalies fauna ir flora, klimatas ir orai

 

5.1. buveinė, apylinkė, kalbos šalis

5.1.1. nusakyti/prašyti nusakyti kalbos šalies ir gimtosios šalies geografinę padėtį;

5.2. flora ir fauna

5.2.1. papasakoti/paprašyti papasakoti apie šalies/vietovės augmeniją ir gyvūniją;

5.3. klimatas, orai

5.3.1. papasakoti/paprašyti papasakoti apie savo/kitų gyvenamosios vietos/šalies klimatą

5.3.2. informuoti/paprašyti informuoti apie savo/kitų gyvenamosios vietos/šalies orus tą dieną/artimiausiu metu,

5.3.3. papasakoti/paprašyti papasakoti apie savo/kitų gyvenamosios vietos/šalies orus visais metų laikais;

6. Kelionės ir susisiekimas

 

6.1. maršrutai, vietos keitimas

6.1.1. paklausti/nurodyti kelią,

6.1.2. paklausti/nurodyti atstumą;

6.2. važiavimas

6.2.1. nurodyti/paklausti apie transporto priemones,

6.2.2. nurodyti/paklausti apie tvarkaraštį,

6.2.3. nurodyti/paklausti apie važiavimo trukmę/dažnumą;

6.3. atostogos ir turizmas

6.3.1. papasakoti/klausinėti, kur/kada/kaip važiuoja atostogauti/leidžia atostogas,

6.3.2. pasakyti/paklausti, kokiomis transporto priemonėmis naudojasi;

6.4. viešasis transportas

6.4.1. teikti/gauti informacijos, kaip kurs nors nuvažiuoti,

6.4.2. klausti/paaiškinti, kaip nusipirkti bilietą

6.4.3. klausti/ informuoti apie tvarkaraštį;

6.5. nuosavas transportas

6.5.1. teikti/prašyti informacijos apie maršrutą kelią

6.5.2. pasakyti/paklausti, kur galima sustoti/stovėti,

6.5.3. teikti/prašyti informacijos apie judėjimo sąlygas;

6.6. važiavimas per valstybės sieną

6.6.1. deklaruoti muitinėje,

6.6.2. prašyti/teikti žinių apie pinigų keitimą

6.6.3. teirautis/informuoti, ką ir kiek galima vežtis į užsienį;

6.7. kelionės į kitą šalį dokumentai

6.7.1. paklausti/paaiškinti, kokie dokumentai reikalingi,

6.7.2. paklausti/paaiškinti, kaip ir per kiek laiko gaunama viza.

7. Nakvynė ir maitinimasis (viešbutis, kavinė ir kt.)

 

7.1. viešbutis

7.1.1. paklausti/pasakyti, kur yra viešbutis,

7.1.2. sužinoti, ar yra laisvas kambarys/laisva vieta,

7.1.3. paklausti/apibūdinti, kokio kambario norėtų,

7.1.4. sužinoti/pasakyti kainą,

7.1.5. pasakyti/išsiaiškinti, kur, kada ir kaip užmokėti;

7.2. kavinė, restoranas, valgykla

7.2.1. pasakyti/paklausti, ar kas nors yra alkanas, nori gerti,

7.2.2. pakviesti pavalgyti, atsigerti ir atsakyti į kvietimą

7.2.3. sužinoti/pasakyti, kur galima pavalgyti, atsigerti,

7.2.4. pasiteirauti/pasakyti, ar stalas laisvas/vieta laisva,

7.2.5. paprašyti/pasiūlyti valgiaraštį, sąskaitą

7.2.6. skaityti/aptarti valgiaraštį,

7.2.7. užsisakyti patiekalą gėrimą

7.2.8. palinkėti gero apetito,

7.2.9. įvertinti patiekalus, gėrimus,

7.2.10. pasakyti/sužinoti kainą ir užsimokėti;

7.3. maitinimasis, maitinimosi tradicijos

7.3.1. pasiteirauti/pasakyti, kelintą valandą pusryčiai, priešpiečiai, pietūs ir kt.,

7.3.2. paklausti/pasakyti, kas ką mėgsta valgyti pusryčių, priešpiečių ir kt.,

7.3.3. teirautis/pasakyti, kas ko norėtų valgyti, gerti, teirautis/pasakyti, kas ką paprastai valgo pusryčių, priešpiečių ir kt.,

7.3.4. gauti/teikti informaciją apie šeimos/vietovės/šalies tradicinius valgius/gėrimus,

7.3.5. gauti/teikti informaciją kaip pasigaminti patiekalą

7.3.6. klausti/pasakyti, kas su kuo ir kaip valgoma/geriama,

7.3.7. sužinoti/pasakyti, kas gamino patiekalą

7.3.8. pagirti patiekalą/paklausti nuomonės apie patiekalą.

8. Parduotuvės ir pirkiniai

 

8.1. parduotuvės

8.1.1. pasakyti/sužinoti, kur ir kokios yra parduotuvės,

8.1.2. paklausti/paaiškinti, kur yra koks skyrius konkrečioje parduotuvėje,

8.1.3. paprašyti/pasiūlyti kokią prekę,

8.1.4. sužinoti/pasakyti kainą, kur ir kaip užmokėti;

8.2. maistas

8.2.1. nusipirkti/pasiūlyti nusipirkti maisto,

8.2.2. išsiaiškinti/pasakyti produkto kokybę ir galiojimo laiką;

8.3. rūbai ir avalynė

8.3.1. paprašyti/pasiūlyti kokį nors daiktą

8.3.2. pasakyti/paklausti, kokio reikia dydžio, ūgio, spalvos ir pan.,

8.3.3. paklausti, ar/kur galima pasimatuoti,

8.3.4. klausti nuomonės/reikšti nuomonę apie prekę;

8.4. namų apyvokos reikmenys, specializuotos prekės

8.4.1. sužinoti/paaiškinti, ar yra ir kur yra parduotuvėje specializuoti skyriai,

8.4.2. paklausti/paaiškinti, kur yra specializuota parduotuvė,

8.4.3. paprašyti/pasiūlyti prekę,

8.4.4. pasakyti nuomonę apie prekę;

8.5. kaina ir apmokėjimas

8.5.1. paklausti/pasakyti kainą

8.5.2. paprašyti/pasiūlyti ką nors pigesnio,

8.5.3. paklausti/pasakyti, kur ir kaip mokėti,

8.5.4. paprašyti grąžos,

8.5.5. paprašyti pasmulkinti pinigus.

9. Paslaugos ir aptarnavimas

 

9.1. paštas

9.1.1. pasakyti/sužinoti, kur yra paštas, pašto dėžutė,

9.1.2. susikalbėti siųsdamas laišką, siuntinį, perlaidą,

9.1.3. susikalbėti pirkdamas pašto ženklą popieriaus laiškui, voką;

9.2. telefonas automatas, taksofonas, mobilusis telefonas

9.2.1. paaiškinti/paklausti, kaip kur nors gali paskambinti,

9.2.2. paklausti/paaiškinti naudojimosi taksofonu/mobiliuoju telefonu taisykles,

9.2.3. paklausti/paaiškinti, kaip įdėti mobiliojo telefono SIM kortelę,

9.2.4. paklausti/paaiškinti, kaip parašyti žinutę mobiliuoju telefonu,

9.2.5. paprašyti/pasakyti kieno nors/savo telefono numerį,

9.2.6. pakviesti ar paprašyti pakviesti ką nors prie telefono,

9.2.7. paaiškinti, kad perduoda ragelį kam nors kitam, prisistatyti;

9.3. bankas

9.3.1. paprašyti pakeisti valiutą,

9.3.2. susikalbėti pateikdamas čekį;

9.4. policija

9.4.1. iškviesti policiją,

9.4.2. pranešti apie kokį nors įvykį,

9.4.3. susikalbėti nusiskundžiant ir aiškinant problemą,

9.4.4. susikalbėti gaudamas/mokėdamas baudą;

9.5. medicininis aptarnavimas

9.5.1. paprašyti/pasiūlyti paslaugą,

9.5.2. paklausti/pasakyti, kokio režimo laikytis sergant,

9.5.3. išsiaiškinti/pasakyti, kaip vartoti prirašytus vaistus/procedūras,

9.5.4. sužinoti/pasakyti, kiek laiko reikės būti ligoninėje /gydytis,

9.5.5. sužinoti/pasakyti gydymo kainą;

9.6. pagalba

9.6.1. paprašyti/pasiūlyti pagalbą

9.6.2. pranešti apie pavojų,

9.6.3. iškviesti pageidaujamą tarnybą;

9.7. automobilių aptarnavimas

9.7.1. paklausti/pasakyti, kur rasti dirbtuves,

9.7.2. papasakoti/paklausti apie gedimą,

9.7.3. išsikviesti vilkiką

9.7.4. susikalbėti perkant degalų/tepalų.

10. Higiena ir sveikata

 

10.1. kūno dalys

10.1.1. išvardyti kūno dalis,

10.1.2. pasakyti, kurią kūno dalį skauda;

10.2. fizinė būsena

10.2.1. pasakyti/paklausti apie savijautą

10.2.2. pasakyti/paklausti apie sveikatą;

10.3. higiena ir kūno priežiūra

10.3.1. pasakyti/paklausti, kur galima išsimaudyti vonioje/po dušu,

10.3.2. sužinoti, kur galima apsikirpti,

10.3.3. paaiškinti/paklausti, kur galima nusipirkti asmeninės higienos reikmenų,

10.3.4. pasakyti/paklausti, kokius asmeninės higienos reikmenis naudoja;

10.4. liga, nelaimingas atsitikimas

10.4.1. pasakyti/paklausti apie negalavimą/karščiavimą /nelaimingą atsitikimą

10.4.2. pasakyti/paklausti, ar yra sirgęs/operuotas,

10.4.3. paklausti/paaiškinti, ar/kokius vaistus vartoja,

10.4.4. paklausti/papasakoti apie nelaimingą atsitikimą

10.4.5. paklausti/priminti sveikatos būklę;

10.5. sveikatos draudimas

10.5.1. paklausti/pareikšti, ar yra apdraustas,

10.5.2. suprasti/duoti paprasčiausius įspėjimus saugotis;

10.6. gydymo ir sveikatos paslaugos

10.6.1. susitarti dėl priėmimo pas gydytoją,

10.6.2. atsakyti į gydytojo klausimus,

10.6.3. pasakyti gydytojui, kur skauda;

10.7. vaistinė ir vaistai

10.7.1. pasakyti/sužinoti, kur yra vaistinė,

10.7.2. paaiškinti, kokių vaistų norėtų nusipirkti.

11. Profesija, amatas, darbas

 

11.1. profesinė veikla

11.1.1. pasakyti/paklausti, kuo verčiasi,

11.1.2. pasakyti/paklausti, kas darbdavys/kur dirba;

11.2. darbo paieška

11.2.1. tartis su darbdaviu,

11.2.2. užsiregistruoti darbo biržoje,

11.2.3. gauti/teikti duomenų apie turimą išsilavinimą /sertifikatus, darbo patirtį;

11.3. darbo sąlygos

11.3.1. sužinoti/pasakyti darbo grafiką, atlyginimą

11.3.2. paklausti/informuoti apie atostogas,

11.3.3. paklausti/pasakyti darbovietės adresą;

11.4. profesinis rengimas, karjera, ateitis

11.4.1. aptarti kvalifikacijos kėlimo/mokymosi sąlygas, 11.4.2. aptarti ateities ir karjeros galimybes;

11.5. būsima profesinė veikla

11.5.1. vertinti/prašyti vertinimo apie būsimą veiklą darbo sąlygas, atlyginimą

11.5.2. prašyti argumentuoti/argumentuoti būsimos profesinės veiklos pasirinkimą,

11.5.3 apibūdinti kelią į profesiją ir profesinį meistriškumą.

12. Laisvalaikis, pramogos, kultūrinis gyvenimas, sportas

 

12.1. šventės, tradicijos, pramogos

12.1.1. pasakyti/klausinėti apie tai, kokias šventes švenčia, kaip leidžia laisvalaikį,

12.1.2. teikti/gauti informacijos apie kalbos šalies/gimtosios šalies šventes, tradicijas,

12.1.3. pasakyti/sužinoti, ką mėgsta/ko nemėgsta (televizija, muzika, kompiuteriai ir pan.),

12.1.4. pasakyti/teirautis apie mėgstamas/nemėgstamas televizijos/radijo laidas;

12.2. sportas

12.2.1. paklausti/papasakoti apie mėgstamas/nemėgstamas sporto rūšis,

12.2.2. pasakyti/paklausti, ar sportuoja,

12.2.3. pasakyti, kaip/kur/kada sportuoja,

12.2.4. teikti/gauti informacijos apie sporto naujienas/ įvykius,

12.2.5. nusipirkti bilietą į sporto renginį,

12.2.6. aptarti sporto varžybų/sportininko rezultatus;

12.3. kinas, teatras, koncertas

12.3.1. pasakyti/paklausti, ką mėgsta/ko nemėgsta,

12.3.2. teikti/gauti informacijos apie programas/repertuarus,

12.3.3. pasakyti/paklausti, kur ir kaip nusipirkti bilietą,

12.3.4. aptarti spektaklį, koncertą ar kitą kultūros renginį;

12.4. muziejus, paroda

12.4.1. teikti/gauti informacijos apie muziejus ir veikiančias parodas, jų darbo laiką, lankymosi sąlygas,

12.4.2. pasakyti nuomonę apie aplankytą muziejų, parodą;

12.5. skaitymas, kūrybinė veikla

12.5.1. pasakyti/pasidomėti, kad/ar mėgsta skaityti/rašyti,

12.5.2. pasakyti/sužinoti, kur yra biblioteka/knygynas,

12.5.3. pristatyti/teirautis apie kokį nors laikraštį, žurnalą ar kitą leidinį.

13. Santykiai ir kontaktai

 

13.1. kvietimai, pasimatymai

13.1.1. susitarti susitikti/užeiti kur nors/pas ką nors,

13.1.2. pakviesti į susitikimą/pasimatymą

13.1.3. pasiūlyti/pakviesti kur nors nueiti;

13.2. susirašinėjimas, bendravimas

13.2.1. pasakyti/paklausti, su kuo bendrauja, kaip dažnai susirašinėja, apie ką rašo,

13.2.2. teirautis/tartis, kaip bendrauti, praleisti laiką ką rašyti;

13.3. draugijos, sąjungos, organizacijos

13.3.1. pasakyti/paklausti, kad/ar priklauso kokiai nors draugijai/sąjungai/organizacijai,

13.3.2. apibūdinti/prašyti apibūdinti draugiją/sąjungą/ organizaciją

13.3.3. papasakoti apie draugijos/sąjungos/organizacijos veiklą.

14. Visuomeninis ir politinis gyvenimas

 

14.1. pagrindiniai politinio, ekonominio, visuomeninio gyvenimo įvykiai:

14.1.1. pasakyti, kad kas nors įvyko/atsitiko,

14.1.2. nustatyti įvykio problemą, klausimą ar pan.,

14.1.3. apibūdinti įvykį,

14.1.4. įvertinti įvykį.

15. Ekologija

 

15.1. ekologinės problemos

15.2. gamtosauga apylinkėje, vietovėje

15.1.1. įvardyti/apibūdinti globalias ekologines problemas ir galimus jų sprendimo būdus,

15.1.2. įvardyti/apibūdinti kalbos šalies ir gimtosios šalies ekologines problemas ir galimus jų sprendimo būdus;

15.2.1. pasiteirauti/papasakoti apie individualias iniciatyvas,

15.2.2. pasiteirauti/papasakoti apie namo gyventojų iniciatyvas,

15.2.3. pasiteirauti/papasakoti apie mokyklos iniciatyvas,

15.2.4. pasiteirauti/papasakoti apie miesto iniciatyvas,

15.2.5. individualūs naudojami energijos taupymo būdai,

15.2.6. šeimos naudojami energijos taupymo būdai.

16. Fiziniai veiksmai, laikysena, suvokimas

 

16.1. kūno padėtis ir judesiai

16.1.1. nusakyti kūno padėtį ir judesius,

16.1.2. paprašyti/sutikti ar nesutikti ką nors padaryti (pvz., atsistoti, atsisėsti);

16.2. fiziniai veiksmai

16.2.1. klausti/duoti nurodymus, kokius veiksmus reikia atlikti norint ką nors padaryti,

16.2.2. paprašyti/sutikti ar nesutikti imtis kokios nors veiklos (pvz., ką nors paduoti, atnešti);

16.3. jutiminis suvokimas

16.3.1. pasakyti/paklausti, ar ką nors suvokia (pvz., girdi, užuodžia, jaučia),

16.3.2. pasakyti/paklausti apie skonį, kvapą spalvą ar pan.

______________

 

Užsienio kalbos kalbėjimo įskaitos programos

2 priedas

 

UŽDUOČIŲ TIPŲ APIBŪDINIMAS

 

1. Produkcinė užduotis (pasisakymas/monologas)

 

Tikrinami gebėjimai

1. Realizuoti komunikacines intencijas:

1.1. apibūdinti (asmenį, vietą objektą veiklą/įvykį),

1.2. pasakoti (apie patirtą matytą ar įsivaizduojamą įvykį),

1.3. samprotauti (reikšti ir pagrįsti nuomonę, reikšti mintis, jausmus, nuostatas).

2. Kurti rišlų, vientisą sakytinį tekstą:

2.1. atsakyti į klausimus/punktus,

2.2. plėtoti temą/punktus,

2.3. rišliai dėstyti mintis,

2.4. organizuoti/dėstyti mintis ir tekstą

2.5. parinkti kalbos priemones pagal sociolingvistinę situaciją ir kontekstą.

Užduoties struktūra

1. Užduotį atlieka vienas mokinys.

2. Nurodoma pasisakymo/monologo trukmė (3–4 min.).

3. Įvardijama pasisakymo/monologo tema.

4. Pateikiama užduoties formuluotė.

5. Pateikiamas užduoties stimulas (tezė/teiginys, tekstas, paveikslėlis, diagrama).

6. Pateikiamas pasisakymo/monologo planas.

7. Punktų seka gali būti orientacinė.

 

Užduoties pavyzdžiai

Pasisakymas/monologas pagal pateiktų temą/situaciją

 

Pasisakymo/monologo trukmė: 3-4 min.

Tema: Mokyklos bibliotekų

 

Užduotis: Pasisakykite nurodyta tema atsakydami į pateiktus klausimus

 

1. Kaip atrodo jūsų mokyklos biblioteka? (vieta, mokymosi ištekliai, darbo valandos ir pan.)

2. Kada ir kokiais tikslais jūs naudojatės biblioteka?

3. Jeigu jūsų mokyklos biblioteka būtų atnaujinama, ką pirmiausia siūlytumėte keisti? Kodėl? Pateikite bent 3 pasiūlymus.

 

 

Pasisakymas/monologas pagal tekstą/teiginį – stimulą

 

1 pavyzdys

 

Pasisakymo/monologo trukmė: 3–4 min.

Tema: Knygos ir skaitymas

Užduotis: Pasisakykite nurodyta tema apibūdindami teiginyje pateiktą problemą pagal išvardytus punktus.

 

KNYGŲ SKAITYTI NEVERTA, NES YRA INTERNETAS

 

1. Įvardykite teiginyje keliamą problemą.

2. Ar pritariate šiam teiginiui? Atsakymą pagrįskite.

3. Ar daug skaitote? Kodėl?

4. Kokios literatūros skaitote daugiau – grožinės ar informacinės/mokslo populiariosios?

5. Ar būtina skaityti grožinę literatūrą? Kodėl?

6. Kaip įsivaizduojate knygas ateityje? Ar spausdintas knygas išstums elektroninės?

 

2 pavyzdys

 

Pasisakymo/monologo trukmė: 3–4 min.

Tema: Mobilieji telefonai

Užduotis: Perskaitę šį tekstą, pasisakykite nurodyta tema atsakydami (pateiktus klausimus.

 

Mobilieji telefonai apsunkina gyvenimą ir sužlugdo draugystę. Jie atima laiką, per kurį galima skaityti, mąstyti, tobulėti. Jie suardo vidinę ramybę. Visada esi pasiekiamas, trukdomas, per atostogas, lovoje, vonioje...

 

1. Ar pritariate teksto mintims? Kodėl?/Kodėl ne? Pateikite argumentų, pavyzdžių.

2. Kokiose situacijose būtina išjungti mobilųjį telefoną?

3. Kokios taisyklės priimtos jūsų klasėje/mokykloje?

4. Jei turite mobilųjį telefoną – kokiems tikslams jį dažniausiai naudojate? Jei neturite, ar norėtumėte įsigyti? Kodėl?

 

 

Pasisakymas/monologas pagal paveikslėlį/paveikslėlius ar diagramą

 

Pasisakymo/monologo trukmė: 3–4 min.

Tema: Šeima

Užduotis: Pasisakykite nurodyta tema remdamiesi diagrama ir atsakydami (pateiktus klausimus.

 

 

 

Diagramos užrašų vertimas pateikiamas lentelėje.

 

Lebensformen mit Kindern in % der Wohnbevölkerung, Deutschland 2003 -

Gyventojų gyvenimo su vaikais modeliai procentais, Vokieti) a 2003

Nicht mit Kindern zusammenlebende Bevolkerung: 48,2%

Atskirai nuo vaikų gyvenantys žmonės: 48,2%

Ehepaare mit in der Familie lebenden ledigen Kindern: 22,7%

Sutuoktinių poros su šeimoje gyvenančiais viengungiais vaikais: 22,7%

Ledige Kinder bei Elternpaaren 1): 19,7%

Viengungiai vaikai, gyvenantys su abiem tėvais 1): 19,7%

Allein erziehende Elternteile 2): 3,9%

Vaikus augina vienas iš tėvų 2): 3,9%

Ledige Kinder bei allein erziehenden Elternteilen 1): 5,5%

Viengungiai vaikai, gyvenantys su vienu iš tėvų 1): 5,5%

ledige Kinder in der Familie ohne Altersbegrenzung

Viengungiai vaikai šeimoje be amžiaus apribojimo

hiervon leben 791 Tsd. mit einem nichtehelichen Lebenspartner zusammen

Iš jų 791 tūkstantis gyvena su partneriu nesusituokę

 

1. Aptarkite gyvenimo formas Vokietijoje pagal pateiktą diagramą.

2. Kaip jums atrodo, ar Lietuvoje situacija panaši? Pabandykite palyginti.

3. Kokius matote gyvenimo su tėvais privalumus ir trūkumus? Pateikite pavyzdžių iš asmeninės patirties.

 

2. Interakcinė užduotis (pokalbis/dialogas)

 

Pokalbis/dialogas atliekant vaidmenis pagal pateiktą situaciją

 

Tikrinami gebėjimai

1. Realizuoti komunikacines intencijas:

1.1. teikti, gauti informaciją,

1.2. naudotis kalbos etiketo frazėmis:

1.2.1. pasisveikinti, atsakyti į pasveikinimą, atsisveikinti (oficialiai);

1.2.2. padėkoti, atsakyti į padėkojimą;

1.2.3. kreiptis į nepažįstamą asmenį (oficialiai, neutraliai);

1.2.4. tęsti pokalbį;

1.2.5. atsiprašyti, priimti atsiprašymą;

1.2.6. prisistatyti; prisistatyti ir palaikyti pokalbį kalbantis telefonu;

1.3. reikšti ketinimą, norą, reikalavimą, prašymą, patarimą, raginimą, kvietimą, siūlymą, sutikimą ar nesutikimą, atsisakymą, leidimą ar draudimą, pažadėjimą, abejojimą.

 

2. Atlikti socialinius vaidmenis kasdienėse situacijose, pvz., pašte, banke, stotyje, parduotuvėje, kavinėje ar restorane, viešbutyje, mieste, muitinėje, degalinėje, buitinio aptarnavimo įstaigoje, turizmo agentūroje, bilietų (teatro, kino, koncerto) kasose, įdarbinimo įstaigoje, policijoje, medicinos įstaigoje, taip pat bendraujant tokio pobūdžio situacijose telefonu.

 

2 Kurti dialoginio pobūdžio tekstą naudojantis pokalbio ir kompensacinėmis strategijomis.

Užduoties struktūra

1. Užduotį atlieka mokinių pora.

2. Nurodoma dialogo/pokalbio trukmė – 4 min.

3. Pateikiamas situacijos ir socialinio vaidmens aprašymas (vieta, pokalbio partneris, komunikacinis tikslas).

4. Kiekvienam mokiniui pateikiamas jam skirtas pokalbio planas. Mokinys privalo laikytis nurodyto pokalbio plano.

5. Kiekvienam mokiniui pateikiamas vienodas punktų skaičius (pradedančiojo pokalbį gali būti vienu punktu didesnis).

6. Kalbos etiketas (pasisveikinimas, atsisveikinimas) įtraukiamas į punktų skaičių.

7. Abu vaidmenys turi būti lygiaverčiai kalbinės raiškos sudėtingumo požiūriu.

8. Nurodoma, kuris iš kandidatų pradeda pokalbį.

 

Užduoties pavyzdžiai

1 pavyzdys

Pokalbio/dialogo trukmė: 4 min.

 

Mokinys A

Situacija: Jūs – kelionių agentūros darbuotojas/darbuotoja. Į jus kreipiasi klientas/klientė, norėdamas/norėdama išsirinkti ir užsisakyti konkrečią kelionę.

 

– pasisveikinkite;

– išsiaiškinkite vizito tikslą ir kliento pageidavimus;

– išvardykite turistinius maršrutus, kuriuos organizuoja jūsų agentūra;

– pasiūlykite labiausiai atitinkančią kliento/klientės pageidavimus;

– informuokite, kokia kliento/klientės pasirinktos kelionės trukmė, kas įeina į kelialapio kainą;

– priimkite užsakymą;

– padėkokite, atsisveikinkite.

 

Jūs pradedate pokalbį.

 

Mokinys B

Situacija: Jūs norite užsisakyti turistinę kelionę. Kreipiatės į kelionių agentūrą, kalbatės su jos darbuotoju/darbuotoja:

– pasisveikinkite;

– paaiškinkite savo vizito tikslą, pasiteiraukite apie agentūros organizuojamas turistines keliones;

– išsakykite pageidavimus dėl konkrečios kelionės;

– išsirinkite kelionę ir pasiteiraukite, kokia kelionės kaina ir trukmė;

– informuokite apie savo sprendimą (užsisakykite konkrečią kelionę);

– padėkokite, atsisveikinkite.

 

Jūsų pašnekovas pradeda pokalbį.

 

2 pavyzdys.

Pokalbio/dialogo trukmė: 4 min.

 

Mokinys A

Situacija: Jūs daug dirbate, jaučiatės pavargęs/pavargusi, todėl einate pas gydytoją pasikonsultuoti:

 

– pasisveikinkite;

– pasakykite savo vizito tikslą;

– aprašykite nuovargio požymius;

– pasakykite, kokios jūsų gyvenimo sąlygos;

– įvardykite savo žalingus įpročius, paklauskite gydytojo(-os) patarimų;

– pažadėkite vykdyti visus gydytojo(-os) nurodymus, susitarkite dėl kito vizito datos;

– padėkokite, atsisveikinkite.

 

Jūs pradedate pokalbį.

 

Mokinys B

Situacija: Jūs – gydytojas/gydytoja. Pas jus ateina pacientas/pacientė ir skundžiasi dideliu nuovargiu:

 

– pasisveikinkite, paklauskite vizito tikslo;

– paklauskite apie nuovargio požymius;

– pasidomėkite paciento/pacientės gyvenimo sąlygomis;

– pasidomėkite paciento/pacientės žalingais įpročiais;

– patarkite pacientui/pacientei, paskirkite gydymą (vaistus, dienos režimą ir pan.);

– nurodykite kito vizito datą;

– atsisveikinkite.

 

Jūsų pašnekovas pradeda pokalbį.

 

Pokalbis/dialogas siekiant susitarti

 

Tikrinami gebėjimai

1. Realizuoti komunikacines intencijas:

1.1. apsikeisti informacija, nuomonėmis,

1.2. paaiškinti, pagrįsti, pasiūlyti, pritarti/nepritarti.

 

2. Kurti dialoginio pobūdžio tekstą taikant pokalbio strategijas:

2.1. pradėti/tęsti/baigti pokalbį,

2.2. naudoti eiliškumo principą,

2.3. įsiterpti, mandagiai nutraukti pašnekovą,

2.4. perfrazuoti, pataisyti, perklausti,

2.5. prašyti pakartoti,

2.6. tinkamai reaguoti į pašnekovo klausimus/atsakymus, replikas.

Užduoties struktūra

1. Užduotį atlieka mokinių pora.

2. Nurodoma dialogo/pokalbio trukmė – 5 min.

3. Pateikiama dialogo/pokalbio tema.

4. Pateikiama komunikacinė situacija iš mokinių patirties. Situacija yra vienoda abiem mokiniams.

5. Nurodomi mokinių vaidmenys, vaidmenys lygiaverčiai (pvz., mokinys A ir/ar mokinys B yra Mokinių/Mokyklos/ Seniūnų tarybos nariai ar tam tikro organizacinio komiteto/ projekto iniciatoriai/nariai).

6. Apibrėžiamas dialogo/pokalbio komunikacinis tikslas (pvz., organizuoti susitikimą/išvyką/šventę, įkurti mokykloje klubą/būrelį/iniciatyvinę grupę, sukurti filmą/albumą/interneto puslapį apie mokyklą, išspręsti problemą – pamokų nelankymą, pilietiškumo stoką, žemą pažangumą ir t. t.).

7. Pateikiamas pokalbio planas. Kiekvienam mokiniui planas skirtingas. Kiekvienam mokiniui pateikiamas vienodas punktų skaičius. Pokalbio planas yra orientacinis – mokiniai gali jį išplėtoti.

8. Užduoties pabaigoje pateikiamos užduoties atlikimo nuorodos (pvz., laikytis eiliškumo principo, išreikšti savo nuomonę ir ją pagrįsti, pritarti ar nepritarti ir pan.).

9. Nurodama, kuris mokinys pradeda pokalbį.

 

 

Užduoties pavyzdys

Pokalbio/dialogo trukmė: 5 min.

Tema: Sporto diena mokykloje

Situacija: Jūsų mokykloje vyks Sporto diena, kurioje dalyvaus ir kitos mokyklos. Jūs su draugu/ drauge esate

Sporto komiteto nariai, atsakingi už sporto renginių organizavimą.

Susitarkite, kaip organizuosite Sporto dieną mokykloje.

 

Mokinys A

– kviečiamų mokyklų skaičių;

– pakvietimų paruošimą ir išsiuntimą;

– galimus renginio rėmėjus;

– naujo sportinio inventoriaus įsigijimą;

– apdovanojimus už 1-ą, 2-ą ir 3-ią vietas.

 

Mokinys B

– renginio tikslą;

– sportininkų iš kiekvienos mokyklos skaičių;

– sporto dienos renginių tvarkaraštį;

– komandinius žaidimus, individualias sporto rungtis;

– teisėjų kandidatūras.

 

Klausinėkite vienas kitą paeiliui. Tinkamai reaguokite į pašnekovo replikas.

Išreikškite savo nuomonę pritardami ar nepritardami, siūlykite savo alternatyvas.

Mokinys B pradeda pokalbį.

 

Pokalbis/dialogas diskutuojant pateikta tema

 

Tikrinami gebėjimai

1. Realizuoti komunikacines intencijas:

1.1. reikšti ir sužinoti nuostatą, požiūrį, nuomonę,

1.2. sužinoti/išsiaiškinti nuomonę, išsakyti nuomonę,

1.3. pagrįsti nuomonę,

1.4. sutikti/nesutikti su nuomone/prieštarauti,

1.5. argumentuoti, svarstyti,

1.6. pagrįsti nuomonę,

1.7. įtikinti.

 

2. Kurti dialoginio pobūdžio tekstą taikant pokalbio strategijas:

2.1. pradėti, tęsti, užbaigti pokalbį,

2.2. perimti iniciatyvą,

2.3. tinkamai reaguoti į pašnekovo replikas,

2.4. interpretuoti, apibendrinti.

Užduoties struktūra

1. Užduotį atlieka mokinių pora.

2. Nurodoma dialogo/pokalbio trukmė – 5 min.

3. Pateikiama pokalbio tema/problema/situacija, jūsų nuomonė ir pokalbio partnerio nuomonė.

4. Kiekvienam mokiniui pateikiamas pokalbio/diskusijos planas. Pradedančiojo pokalbis gali būti vienu punktu didesnis.

5. Nurodoma, kuris mokinys pradeda pokalbį.

 

Užduoties pavyzdžiai

1 pavyzdys.

Dialogo/pokalbio trukmė: 5 min.

 

Mokinys A

Situacija: Jūs mėgstate vykti į turistinę kelionę autobusu, o jūsų draugas/draugė mano, kad į kelionę geriau skristi lėktuvu.

 

Apginkite savo nuomonę:

– išsiaiškinkite pašnekovo nuomonę šiuo klausimu;

– nesutikite su pašnekovo nuomone;

– išsakykite savo nuomonę ir argumentuokite;

– pasistenkite pašnekovą įtikinti;

– apibendrinkite.

 

Jūs pradedate pokalbį.

 

Mokinys B

Situacija: Jūsų draugas/draugė į turistinę keliones dažniausiai vyksta autobusu, o jūs manote, kad geriau skristi lėktuvu.

 

Apginkite savo nuomonę:

– išsakykite savo nuomonę šiuo klausimu;

– nesutikite su pašnekovo nuomone;

– argumentuokite savo nuomonę;

– pasistenkite pašnekovą įtikinti;

– apibendrinkite.

 

Jūsų pašnekovas pradeda pokalbį.

 

2 pavyzdys

Pokalbio/dialogo trukmė: 5 min.

 

Mokinys A

 

Situacija: Jūs mėgstate maitintis viešojo maitinimo įstaigose (kavinėse, picerijose, McDonalds restoranuose), o jūsų draugas/draugė pirmenybę teikia namuose pagamintam maistui.

 

Apginkite savo nuomonę:

– išsakykite nuomonę, paklauskite pašnekovo nuomonės;

– nesutikite su pašnekovo nuomone;

– argumentuokite;

– pasistenkite pašnekovą įtikinti;

– apibendrinkite.

 

Jūs pradedate pokalbį.

 

Mokinys B

 

Situacija: Jūsų draugas/draugė mėgsta maitintis viešojo maitinimo įstaigose (kavinėse, picerijose, McDonalds restoranuose), o jūs teikiate pirmenybę namuose pagamintam maistui.

 

Apginkite savo nuomonę:

– išsakykite nuomonę, nesutikite su pašnekovo nuomone;

– argumentuokite;

– pasistenkite įtikinti pašnekovą;

– apibendrinkite.

 

Jūsų pašnekovas pradeda pokalbį.

______________

 

Užsienio kalbos kalbėjimo įskaitos programos

3 priedas

 

UŽDUOČIŲ VERTINIMO LENTELĖS

 

Pasisakymas/monologas (12 taškų)

 

Kriterijus

Taškai

Aprašymas

Turinio atskleidimas, išsamumas.

Žodyno turtingumas, įvairovė, tinkamumas

4

Turinys išsamus, atskleisti visi užduoties punktai. Žodynas turtingas, įvairus, vartojamas tinkamai.

3

Turinys gana išsamus, atskleisti visi užduoties punktai. Žodynas pakankamai turtingas, gana įvairus, vartojamas tinkamai.

2

Turinys neišsamus, nors atskleisti beveik visi užduoties punktai. Žodynas ribotas, neįvairus, vartojamas ne visuomet tinkamai.

1

Turinys siauras, atskleisti tik keli užduoties punktai. Žodynas skurdus, dažniausiai vartojamas netinkamai. / Negebama argumentuoti.

0

Turinys labai siauras, neatsakyta į daugumą užduoties punktų. Žodynas labai skurdus.

Pasisakymo struktūravimas, nuoseklumas, rišlumas

4

Mintys dėstomos nuosekliai. Pasisakymas rišlus, tinkamai struktūruotas (įžanga, dėstymas, išvados).

 

3

Mintys dėstomos pakankamai nuosekliai. Pasisakymas gana rišlus, tinkamai struktūruotas.

 

2

Trūksta minčių dėstymo nuoseklumo. Pasisakymas ne itin rišlus, ne visai tinkamai struktūruotas.

 

1

Minčių dėstymas dažnai nenuoseklus. Pasisakymas nerišlus, netinkamai struktūruotas.

 

0

Minčių dėstymas nenuoseklus. Pasisakymas nerišlus, mintys padrikos.

 

Kalbos priemonių (leksinių ir gramatinių struktūrų) taisyklingumas

4

Kalbos priemonės visada ar beveik visada vartojamos taisyklingai. Pasitaiko viena kita nešiurkšti klaida.

 

3

Kalbos priemonės ne visada vartojamos taisyklingai. Galimos kelios nešiurkščios klaidos. Prasmė aiški.

 

2

Kalbos priemonės dažnai vartojamos netaisyklingai. Yra nemažai klaidų, tačiau prasmė aiški.

 

1

Kalbos priemonės dažnai vartojamos netaisyklingai. Daro daug šiurkščių klaidų, todėl prasmė kartais neaiški.

 

0

Kalbos priemonės labai dažnai vartojamos netaisyklingai. Labai daug klaidų, prasmė dažnai neaiški.

 

 

12

 

 

 

Pokalbis/dialogas (15 taškų)

Kriterijus

Taškai

Aprašymas

Komunikacinio tikslo pasiekimas, komunikacinių intencijų realizavimas

4

Komunikacinis tikslas pasiektas. Komunikacinės intencijos realizuojamos tinkamai. / Argumentai tikslingi ir tinkamai parinkti. *

3

Komunikacinis tikslas pasiektas, tačiau ne visai sėkmingai. Beveik visuomet tinkamai realizuojamos komunikacinės intencijos. / Ne visai sėkmingai parinkti argumentai, nors jų kiekis pakankamas.

2

Komunikaciniam tikslui pasiekti prireikia didelių pastangų. Realizuojama tik dalis komunikacinių intencijų. /Didelė dalis argumentų parenkama netikslingai ir /arba jų kiekis nepakankamas*.

1

Komunikacinis tikslas nepasiektas. Komunikacinės intencijos realizuojamos neadekvačiai./ Beveik negebama argumentuoti. *

0

Komunikacinis tikslas nepasiektas. Komunikacija nevyksta.

Pokalbio organizavimas. Strategijų panaudojimas

4

Sėkmingai organizuojamas, inicijuojamas ir palaikomas pokalbis, tinkamai reaguojama į pašnekovo replikas. Prireikus tikslingai pasinaudojama kompensacinėmis strategijomis.

3

Pakankamai sėkmingai inicijuojamas ir palaikomas pokalbis, beveik visuomet tinkamai reaguojama į pašnekovo replikas. Ne visuomet prireikus tikslingai pasinaudojama kompensacinėmis strategijomis. Pasitaiko netikslingų pauzių.

2

Nepakankamai inicijuojamas ir palaikomas pokalbis, dažnai netinkamai reaguojama į pašnekovo replikas. Prireikus negebama pasinaudoti kompensacinėmis strategijomis. Daroma daug netikslingų pauzių ieškant žodžių.

1

Neinicijuojamas ir nepalaikomas pokalbis, neadekvačiai reaguojama į pašnekovo replikas. Negebama pasinaudoti kompensacinėmis strategijomis.

0

Nedalyvaujama pokalbyje.

Kalbos priemonių (leksinių ir gramatinių struktūrų) įvairovė, atitikimas situacijai/adresatui

4

Kalbos priemonės labai įvairios. Kalba visiškai atitinka pateiktą situaciją ir pritaikyta adresatui.

3

Kalbos priemonės pakankamai įvairios. Kalba atitinka pateiktą situaciją ir pritaikyta adresatui.

2

Kalbos priemonės neįvairios. Kalba ne visada atitinka pateiktą situaciją ir adresatą.

1

Vartojamos gana ribotos kalbos priemonės. Kalba minimaliai atitinka pateiktą situaciją, nepritaikyta adresatui.

0

Vartojamos labai ribotos kalbos priemonės.

Kalbos priemonių (leksinių ir gramatinių struktūrų) taisyklingumas

3

Kalbos priemonės visada ar beveik visada vartojamos taisyklingai. Gali pasitaikyti viena kita klaida.

2

Kalbos priemonės ne visada vartojamos taisyklingai. Galimos kelios klaidos, netrukdančios suprasti kalbos prasmę.

1

Kalbos priemonės dažnai vartojamos netaisyklingai. Daug klaidų, trukdančių suprasti kalbos prasmę.

0

Kalbos priemonės labai dažnai vartojamos netaisyklingai. Labai daug klaidų. Prasmė dažnai neaiški.

 

15

 

 

Monologas ir dialogas

 

Tarimas, intonavimas

3

Tarimas ir intonavimas iš esmės taisyklingas.

2

Pasitaiko keletas tarimo ir intonavimo klaidų.

1

Gana daug tarimo ir intonavimo klaidų, tačiau jos netrukdo suprasti pasisakymą/dialogą.

0

Daug tarimo ir intonavimo klaidų, trukdančių suprasti pasisakymą/dialogą.

 

* Kriterijai, parašyti kursyvu, taikomi vertinant pokalbio/dialogo diskutuojant pateikta tema atlikimą.

______________

 

 

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-654, 2006-04-06, Žin., 2006, Nr. 41-1494 (2006-04-13), i. k. 1062070ISAKISAK-654

 

Užsienio kalbos įskaitos programos

2 priedas

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2004 m. spalio 28 d.

įsakymo Nr. ISAK-1696 redakcija

 

 

ANGLŲ KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖS

 

INDIVIDUAL TALK

Criterion

Score

Description

Content and vocabulary

5

Exhaustive response to the task;  very rich vocabulary used appropriately.

4

Relevant and adequate response to the task;  rich and largely appropriate vocabulary.

3

Response mostly relevant with some gaps or redundancy; sufficient vocabulary, not always appropriate.

2

Response mostly relevant with some gaps or redundancy; limited vocabulary, not always appropriate.

1

Response limited with major gaps and/or pointless repetition; very limited vocabulary.

0

Response too limited or largely irrelevant; extremely limited vocabulary.

Fluency, coherence. and organisation

4

Fluent expression, natural hesitation; coherent and well-organised speech.

3

Largely fluent with some unnatural hesitation; lack of coherence and/or organisation when dealing with more abstract topics.

2

Lack of fluency and/or coherence and/or organisation; unnatural hesitation even in handling everyday topics or memorized performance.

1

Largely incoherent and/or disorganised  speech;  slow even in handling simple topics.

0

Disconnected speech; very slow.

Grammatical accuracy

4

Simple and complex structures mostly accurately used.

3

Simple structures mostly accurate, errors in complex structures.

2

Errors in simple structures; complex structures seldom attempted or inaccurate.

1

Frequent errors in simple structures; complex structures seldom attempted.

0

Distortion of basic structures.

Subtotal 1

13

 

 

ROLE PLAY

Criterion

Score

Description

Content/ Task Completion

 

4

Communicative purpose(s) of the task achieved completely.

3

Communicative purpose achieved adequately.

2

Communicative purpose achieved only partially.

1

Only an attempt at the task, communicative purpose hardly achieved.

0

Task hardly attempted. Communicative purpose not achieved.

Language Use

5

Largely accurate grammar. Very rich and fully appropriate vocabulary.

4

Largely accurate grammar. Rich and appropriate vocabulary.

3

Occasional errors in complex  structures. Sufficient vocabulary used mostly appropriately.

2

Frequent errors in complex structures, but basic structures accurate. Limited vocabulary.

1

Frequent errors in basic structures. Very limited vocabulary.

0

Distortion of basic structures. Vocabulary too limited to communicate.

Interaction

5

Consistent ability to initiate and sustain communication and respond to change of topic or direction of conversation.

4

Some difficulty in maintaining conversation but responds to change of topic or direction of conversation

3

Some difficulty in maintaining conversation. Minor problems in responding to change of topic or direction of conversation

2

Attempts to converse according to the role. Misunderstandings may arise due to inappropriate reaction to the situation.

1

Limited interaction even at a basic level.

0

Understanding and communication minimal.

Subtotal 2

14

 

 

INDIVIDUAL TALK AND ROLE PLAY

 

Criterion

Score

Description

Pronunciation

3

Pronunciation is generally accurate.

2

Occasional mispronunciation but communication unhindered.

1

Mispronunciation leading to some interference in communication.

0

Frequent mispronunciation and heavy accent makes communication difficult.

Subtotal 3

3

 

 

Total Score = Subtotal 1 + Subtotal  2 + Subtotal 3 = 30

 

_

PRANCŪZŲ KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖS

 

Oral 1: parler de soi (5 minutes)

Criteres

Points

Description

 

7

COMPÉTENCES LINGUISTIQUES

 

 

Vocabulaire

4

Le vocabulaire, qui correspond à la consigne, est riche et le candidat est capable de compenser les mots qui lui manquent par différentes stratégies (synonymes, paraphrases, etc.).

3

Le vocabulaire correspond à la consigne mais n'est pas riche.

2

Le vocabulaire n'est pas riche, ne correspond pas toujours à la consigne, et l’étudiant n'est pas capable de remplacer les mots qui lui manquent.

1

Le vocabulaire est mal choisi et ne correspond pas à la consigne.

0

Le vocabulaire ne correspond pas à la consigne et il n'est pas possible de comprendre.

 

 

 

 

Grammaire

3

La réponse est correcte, en totalité ou à quelques exceptions près, sur le plan morpho-syntaxique (les fautes isolées ne gênent pas la compréhension).

2

Il y a pas mal de fautes sur le plan morpho-syntaxique ( mais les fautes ne gênent pas la compréhension).

1

Il y a beaucoup de fautes sur le plan morpho-syntaxique. On doit poser des questions supplémentaires pour comprendre.

0

Il y a énormément de fautes et il n'est pas possible de comprendre.

 

7

COMPÉTENCES COMMUNICATIVES

Respect de la consigne

2

La réponse correspond bien, quant à son contenu, à ce qui a été demandé.

1

La réponse est encore adéquate, et ce malgré des incorrections.

0

La réponse n'est pas adéquate.

 

Adéquation des actes de parole

3

Tous les actes de parole correspondent à la consigne et sont utilisés pertinemment.

2

Les actes de parole correspondent en totalité malgré quelques erreurs d'utilisation.

1

Les actes de parole correspondent partiellement à la consigne.

0

Aucun des actes de parole utilisés ne correspond à la consigne.

Cohérence du contenu

2

Les idées sont bien enchaînées et le discours est fluide.

1

Les idées sont mal structurées et le candidat passe d'une idée à l'autre.

0

On ne comprend rien à l'enchaînement des idées.

TOTAL1

14

 

 

Oral 2: jeu de rôles (5 minutes)

 

Criteres

Points

Description

 

 

6

COMPÉTENCES LINGUISTIQUES

 

 

 

Vocabulaire

3

Le vocabulaire, qui correspond à la consigne, est riche et le candidat est capable de compenser les mots qui lui manquent par différentes stratégies (synonymes, paraphrases, etc.).

 

 

2

Le vocabulaire correspond à la consigne mais n'est pas riche.

 

 

1

Le vocabulaire n'est pas riche, ne correspond pas toujours à la consigne, et l’étudiant n'est pas capable de remplacer les mots qui lui manquent.

 

 

0

Le vocabulaire est mal choisi et ne correspond pas à la consigne.

 

 

 

 

 

 

Grammaire

3

La réponse est correcte, en totalité ou à quelques exceptions près, sur le plan morpho-syntaxique (les fautes isolées ne gênent pas la compréhension).

 

 

2

Il y a pas mal de fautes sur le plan morpho-syntaxique ( mais les fautes ne gênent pas la compréhension).

 

 

1

Il y a beaucoup de fautes sur le plan morpho-syntaxique. On doit poser des questions supplémentaires pour comprendre.

 

 

0

Il y a énormément de fautes et il n'est pas possible de comprendre.

 

 

8

COMPÉTENCES COMMUNICATIVES

 

Compréhension de la situation

2

La réponse correspond bien, quant à son contenu, à ce qui a été demandé.

 

 

1

La réponse est encore adéquate, et ce malgré des incorrections.

 

 

0

La réponse n'est pas adéquate.

 

 

 

Adéquation des actes de parole

 

3

Tous les actes de parole correspondent à la consigne et sont utilisés pertinemment.

 

 

2

Les actes de parole correspondent en totalité malgré quelques erreurs d'utilisation.

 

 

1

Les actes de parole correspondent partiellement à la consigne.

 

 

0

Aucun des actes de parole utilisés ne correspond à la consigne.

 

 

Capacité à
répondre aux sollicitations de l'interlocuteur

 

 

3

Le candidat répond aisément, parfois après quelques secondes de réflexion, aux questions de l'interlocuteur.

 

 

2

Le candidat répond, parfois avec hésitation, aux questions de l'interlocuteur.

 

 

 

1

Le candidat n'est pas capable de répondre tout de suite aux questions de l'interlocuteur. Il a besoin d'un temps plus grand de réflexion ou que l'interlocuteur répète ou pose la question différemment.

 

 

0

Le candidat n'est pas capable de répondre aux questions de l'interlocuteur.

 

TOTAL2

14

 

 

Oral 1 et Oral 2

 

 

Correction phonétique

2

Intelligible, malgré un accent spécifique.

 

1

Difficultés de prononciation qui exigent une attention soutenue et conduisent quelquefois au malentendu.

 

0

Très difficile à comprendre à cause de sa prononciation. On doit souvent lui demander de répéter.

TOTAL3

2

 

 

 

TOTAL FINAL = TOTAL 1+ TOTAL 2+ TOTAL 3

30

 

RUSŲ (UŽSIENIO) KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖS

 

МОНОЛОГ (15 баллов)

 

Критерий

Баллы

Описание

Содержание, лексическое наполнение, грамматические формы и конструкции

3

Лексика богата, употребляется адекватно, грамматические формы и конструкции  уместны.

2

Лексика, грамматические формы и конструкции употребляются адекватно.

1

Лексика скудна, но соответствует теме, употребляются простые грамматические формы и конструкции.

0

Лексика употребляется неадекватно, коммуникативная цель не достигнута.

Структура текста и последовательность изложения

3

Текст структурирован правильно, изложение логически последовательно.

2

Текст структурирован правильно, но есть нарушения в последовательности изложения.

1

Текст структурирован неправильно, нет логичности и последовательности в изложении.

0

Текст не структурирован, мысли не связаны между собой.

Связность, плавность речи

3

Связная, плавная речь, без неуместных пауз.

2

Речь связная, но имеют место неуместные паузы .

1

Речь несвязная, длинные паузы, затрудняющие общение.

0

Речь состоит из отдельных разрозненных фраз, не связанных между собой. Коммуникация отсутствует.

Правильность речи

3

Нет грубых фонетических, лексических и грамматических ошибок.

2

Есть фонетические, грамматические и лексические ошибки, не затрудняющие коммуникацию.

1

Много фонетических, грамматических и лексических ошибок, затрудняющих коммуникацию.

0

Большое количество фонетических, грамматических и лексических ошибок. Коммуникация отсутствует.

Объем текста и развернутость высказывния

3

Изложение развернуто, объем текста соответствует указанному в задании.

2

Изложение достаточно развернуто, объем не в полной мере соответствует указанному в задании.

1

Изложение недостаточно развернуто; время, отведенное на выполнение задания, использовано минимально.

0

Разрозненные фразы, тема не раскрыта, коммуникация отсутствует.

Сумма баллов

15

 

 

ДИАЛОГ (15 баллов)

 

Критерий

Баллы

Описание

Решение коммуникативной задачи

3

Участник диалога коммуникативную задачу решает удачно.

2

Участник диалога не совсем удачно решает коммуникативную задачу.

1

Участник диалога испытывает затруднения в решении коммуникативной задачи.

0

Коммуникативная задача не решена.

Соответствие речи заданной ситуации

3

Речь полностью соответствует ситуации.

2

Речь не в полной мере соответствует заданной ситуации.

1

Речь минимально соответствует ситуации.

0

Коммуникация отсутствует.

Выражение коммуникативных интенций, их языковое содержание

3

Коммуникативные интенции употребляются адекватно, их грамматическое строение правильно и разнообразно.

2

Почти всегда адекватно выражает коммуникативные интенции, они построены грамматически правильно и достаточно разнообразны.

1

Неадекватно выражает коммуникативные интенции, их строение примитивно.

0

Коммуникация отсутствует.

Правильность речи

3

Нет грубых фонетических, грамматических и лексических ошибок.

2

Небольшое количество негрубых грамматических, фонетических и лексических ошибок, не затрудняющих общение.

1

Много фонетических, грамматических и лексических ошибок, затрудняющих общение.

0

Большое количество фонетических, грамматических и лексических ошибок. Коммуникация отсутствует.

Использование стратегий общения и компенсационных стратегий

 

3

Удачно инициирует и поддерживает разговор, адекватно реагирует на реплики собеседника. Уместно использует компенсационные стратегии.

2

Вполне удачно инициирует и поддерживает разговор, адекватно реагирует на реплики собеседника. Не всегда уместно использует компенсационные стратегии. Диалог прерывается неуместными паузами.

1

Слабо инициирует и поддерживает разговор, чаще всего неадекватно реагирует на реплики собеседника. Затрудняется в использовании компенсационных стратегий. Делает много ненатуральных пауз в поисках средств выражения.

0

Не инициирует и не поддерживает разговора, неадекватно реагирует на реплики собеседника. Не умеет исползовать компенсационные стратегии.

Сумма баллов

15

 

 

VOKIEČIŲ KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖS

 

Pastaba. Abi kalbėjimo užduotys (monologas ir dialogas) vertinamos atskirai. Tarimas ir intonacija vertinama už monologą ir dialogą kartu. Moksleivio prisistatymas nevertinamas.

 

MONOLOG

 

Kriterien

Punkte

Beschreiben

Inhalt, Umfang und Wortschatz

 

5-4

Die Antwort entspricht völlig der Aufgabenstellung und ist ausführlich, der Umfang entspricht der Aufgabenstellung, der Wortschatz ist reich, fehlende Strukturen kann der Kandidat umschreiben.

3

Die Antwort entspricht der Aufgabenstellung, ist aber nicht ausführlich, der Wortschatz ist nicht abwechslungsreich.

2

Die Antwort ist nicht immer der Aufgabenstellung angemessen und ist oberflächlich, die Zeit wird minimal ausgenutzt, der Wortschatz ist arm und manchmal fehlerhaft, der Schüler kann nicht immer fehlende Strukturen umschreiben

1-0

Die Antwort ist der Aufgabenstellung nicht angemessen, sprachlich bedingte abgehackte Sprechweise, das Thema wird nicht erörtert, viele Fehlgriffe im Wortschatz.

Struktur des Textes, Flüssigkeit und Kohärenz

4

Der Text ist gut strukturiert (Einleitung, Hauptteil, Schluss), zusammenhängende Äußerung

3

Der Text ist gut strukturiert, aber die Ausführungen sind nicht immer zusammenhängend, gelegentlich spürbares sprachlich bedingtes Zögern

2

Der Text ist schlecht strukturiert, die Ausführungen sind oft nicht zusammenhängend, der Schüler spricht zögernd

1-0

Der Text ist unstrukturiert, es gibt häufige Gedankenbrüche, der Schüler spricht zögernd

Korrektheit

 

4

Es gibt keine bzw. einzelne Fehler, die das Verständnis nicht stören.

3

Es gibt einige Fehler, die aber das Verständnis  nicht beeinträchtigen.

2

Es gibt häufig Fehler, die ab und zu das Verständnis stören.

1-0

Es gibt sehr viele Fehler, die oft das Verständnis stören.

Insgesamt

13

 

 

ROLLENSPIEL

 

Inhalt und Kommunikation

 

4

Die Antwort entspricht völlig der Aufgabenstellung und der Schüler erfüllt den Gesprächsauftrag voll.

3

Der Schüler erfüllt den Gesprächsauftrag nicht voll.

2

Der Schüler erfüllt den Gesprächsauftrag ansatzweise.

1-0

Der Schüler erfüllt den Gesprächsauftrag (fast ) gar nicht.

Korrektheit

 

4

Es gibt keine bzw. einzelne Fehler, die das Verständnis nicht stören.

3

Es gibt einige Fehler, die aber das Verständnis nicht beeinträchtigen.

2

Es gibt häufig Fehler, die ab und zu das Verständnis stören.

1-0

Es gibt sehr viele Fehler, die oft das Verständnis stören.

Interaktives Verhalten

 

5

Der Schüler kommuniziert lebendig und trägt durchgehend aktiv zum Gesprächsverlauf bei.

4

Der Schüler trägt über weite Strecken aktiv zum Gesprächsverlauf bei, reagiert angemessen auf gestellte Fragen, aber ab und zu entstehen Pausen.

3-2

Der Schüler zeigt keine Initiative und reagiert nicht auf alle Repliken des Prüfers

1-0

Der Schüler beschränkt sich auf Ja/Nein-Antworten und hat Schwierigkeiten, sich überhaupt am Gespräch zu beteiligen.

Insgesamt

13

 

 

MONOLOG UND ROLLENSPIEL

 

Aussprache, Intonation

4

Die Aussprache und die Intonation sind korrekt.

3

Es gibt einzelne Fehler, die das Verständnis nicht stören.

2

Es gibt viele Fehler, die Antwort ist aber verständlich.

1-0

Es gibt sehr viele Fehler, die Antwort ist unverständlich.

 

Höchstpunktzahl

30

 

 

______________

 

 

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-1696, 2004-10-28, Žin., 2004, Nr. 165-6045 (2004-11-13), i. k. 1042070ISAKSAK-1696

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-1696, 2004-10-28, Žin., 2004, Nr. 165-6045 (2004-11-13), i. k. 1042070ISAKSAK-1696

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. ISAK-1539 "Dėl įskaitų programų patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-654, 2006-04-06, Žin., 2006, Nr. 41-1494 (2006-04-13), i. k. 1062070ISAKISAK-654

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. ISAK-1539 "Dėl įskaitų programų patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-2034, 2006-10-24, Žin., 2006, Nr. 116-4421 (2006-10-31), i. k. 1062070ISAKSAK-2034

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. ISAK-1539 "Dėl įskaitų programų patvirtinimo" pakeitimo

 

 


 

[1] Tarties, kirčiavimo, gramatikos ir žodyno klaidomis laikytini atvejai, numatyti vadovėliuose ir „Didžiųjų kalbos klaidų sąraše“.

[2] Если ответ построен в форме повествования, то оценивается информационная сторона речи.

1 Калі адказ пабудаваны ў форме апавядання, то ацэньваецца інфармацыйны бок выказвання.