Suvestinė redakcija nuo 2004-11-14 iki 2006-08-31

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 106-4769, i. k. 1032070ISAKSAK-1539

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL ĮSKAITŲ PROGRAMŲ PATVIRTINIMO

2003 m. lapkričio 4 d. Nr. ISAK-1539

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 56 straipsnio 14 punktu ir atsižvelgdamas į Bendrojo lavinimo egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyrimo tarybos 2003 m. spalio 7 d. posėdžio nutarimą:

1. Tvirtinu pridedamus^*:

1.1. Lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių, vokiečių gimtosios kalbos įskaitos programą;

1.2. Lietuvių valstybinės kalbos įskaitos programą;

1.3. Užsienio kalbos įskaitos programą.

2. Pavedu Nacionaliniam egzaminų centrui (direktorius Vidmantas Jurgaitis) paskelbti įskaitų programas Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje.

3. Pripažįstu netekusiais galios Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. 1798 „Dėl brandos egzaminų, įskaitų bei pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programų“ (Žin., 2002, Nr. 110-4884) 1.1 ir 1.2 punktus.

švietimo ir mokslo Ministras                                            Algirdas Monkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2003 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. ISAK- 1539

LIETUVIŲ, RUSŲ, LENKŲ, BALTARUSIŲ, VOKIEČIŲ
GIMTOSIOS KALBOS ĮSKAITOS PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Įskaitos programa nusako lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių, vokiečių gimtosios kalbos sakytinės komunikacijos įskaitos tikslus, uždavinius, turinį, reikalavimus bei  vertinimą.

2. Sudarant įskaitos programą vadovautasi šiomis nuostatomis:

2.1. įskaitos programa turi būti siauresnė ir, kiek įmanoma, konkretesnė už Bendrąsias programas ir Išsilavinimo standartus;

2.2. įskaitos temos turi būti žinomos iš anksto;

2.3. turi būti žinomos įskaitos užduočių vertinimo normos ir kriterijai.

II. ĮSKAITOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

3. Gimtosios kalbos sakytinės komunikacijos (viešojo kalbėjimo) įskaita siekiama:

3.1. įvertinti moksleivių gebėjimą taisyklinga kalba reikšti mintis žodžiu;

3.2. sudaryti sąlygas mokyklai analizuoti moksleivių kalbėjimo pasiekimų rezultatus;

3.3. skatinti moksleivių sakytinės kalbos puoselėjimą.

III. ĮSKAITOS REIKALAVIMAI

4. Gimtosios kalbos sakytinės komunikacijos įskaita organizuojama visiems lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių, vokiečių mokomosios kalbos mokyklų abiturientams nepriklausomai nuo kurso, kuriuo mokėsi gimtosios kalbos per mokslo metus.

5. Kad sėkmingai išlaikytų įskaitą, moksleivis turėtų:

5.1. suvokti kalbos ryšį su tautos tradicijomis bei vertybėmis;

5.2. suvokti, kad kalba priklauso nuo socialinės aplinkos ir kalbančiojo individualybės;

5.3. suprasti kalbos funkcijas;

5.4. suvokti sakytinės kalbos ypatybes;

5.5. žinoti efektyvios sakytinės kalbos principus ir juos taikyti;

5.6. suvokti klausymo funkcijas, žinoti efektyvaus klausymosi taisykles ir gebėti jas taikyti;

5.7. gebėti pasirengti bei kalbėti atsižvelgiant į konkrečios komunikacinės situacijos reikalavimus;

5.8. nuosekliai, tiksliai perteikti informaciją;

5.9. išsakyti savo mintis, pagrįsti savo požiūrį;

5.10. taisyklingai tarti ir kirčiuoti žodžius, prasmingai sudėlioti teksto loginius kirčius, tinkamai intonuoti, laikytis bendrinės kalbos normų;

5.11. gebėti aptarti ir vertinti įvairius kultūros reiškinius (teatrą, kiną, knygų leidybą, įvairius renginius,  žiniasklaidą ir pan.) etiniu ir/ar estetiniu aspektu;

5.12. gebėti kryptingai naudotis įvairių informacijos šaltinių duomenimis, sąmoningai bei kritiškai atsirinkti informaciją;

5.13. gebėti aptarti įvairaus pobūdžio tekstų turinį ir raišką.

6. Gimtosios kalbos įskaitai pateikiamos temos, susijusios su įvairiomis kultūros sritimis (pvz., literatūra, švietimu, morale). Moksleivis iš anksto pasirenka vieną temą ir renka medžiagą iš įvairių šaltinių (grožinės ir mokslinės literatūros, žiniasklaidos, statistikos ir pan.). Įskaitos metu, pasakęs temos pavadinimą, gauna ar išsitraukia (žr. įskaitos vykdymo instrukciją) bilietą su tos temos klausimais ir 20 min. ruošiasi atsakinėti. Moksleivis vienu pasirinktu klausimu turėtų kalbėti iki 5 min. ir apie 5 min. kalbėtis su mokytoju (egzaminuotoju). Įskaitos klausimai iš anksto neskelbiami.

7. Kalbėjimo temos ir rekomenduojamų šaltinių sąrašas pateikiami 1 priede.

IV. ĮSKAITOS UŽDUOTYS

8. Gimtosios kalbos įskaita mokykloje gal būti vykdoma dvi dienas. Abiems įskaitos dienoms rengiamos skirtingos užduotys – šios programos 1 priede pateiktų temų klausimai, iš kurių vieną moksleivis pasirenka kalbėdamas ta tema. Mokyklai pateikiamos užduotys tų kalbų, kurių mokoma mokykloje, neatsižvelgiant į įskaitą laikysiančių moksleivių skaičių, t. y. vienai vertinimo grupei. Jeigu įskaitai vertinti mokykloje yra sudaroma daugiau kaip viena vertinimo grupė, vertinimo komisijos pirmininkas, atsižvelgdamas į vertinimo grupės narių skaičių ir įskaitos vykdymo instrukciją (žr. priedą „Gimtosios kalbos įskaitos vykdymo instrukcija“), turi paruošti (kopijuoti) trūkstamą užduočių skaičių.

V. ĮSKAITOS VERTINIMAS

9. Įskaitoje vertinama ne tik moksleivio monologinis viešas kalbėjimas pasirinktu klausimu, bet ir gebėjimas suvokti bei atsakyti į mokytojo (egzaminuotojo) jam pateiktus klausimus, susijusius su jo pasirinkta ir atsakinėta tema.

10. Vertinimo kriterijai:

10.1. temos, klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas;

10.2. kalbos (pasakyto teksto) struktūra;

10.3. kalbėjimo stilius;

10.4. kontaktas su adresatu;

10.5. kalbėjimo taisyklingumas.

11. Kalbėjimo vertinimo kriterijai ir normos pateikiami vertinimo lentelėje (2 priedas). Vadovaudamasis šia lentele, vertintojas moksleivio atsakinėjimą įvertina taškais. Galutinis įskaitos įvertinimas – pažymys nustatomas pagal pateiktą taškų ir pažymių atitikmenų lentelę.

Taškų ir pažymių atitikmenų lentelės

Lietuvių, vokiečių  kalba                                              Rusu, lenkų, baltarusių kalba

Taškai	Pažymys	Taškai	Pažymys
20–19	10	16–15	10
18–17	9	14–13	9
16–15	8	12	8
14–13	7	11–10	7
12–11	6	9–8	6
10–9	5	7–6	5
8–7	4	5	4
6–0	Neišlaikyta	4–0	Neišlaikyta

Lietuvių, rusų, lenkų, baltarusių, vokiečių

gimtosios kalbos įskaitos programos

1 priedas

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2004 m. spalio 28 d.

įsakymo Nr. ISAK-1696 redakcija)

KALBĖJIMO TEMOS IR REKOMENDUOJAMŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

Lietuvių kalba

2005–2006 m. 

1.       Kalba

2.       Individas ir visuomenė

3.       Visuomenė ir politika

4.       Mokslas ir pažanga

5.       Žiniasklaida

6.      

Rusų kalba

2005 m.

1.       Дом и семья

·        А. Пушкин. «Дубровский»

·        М. Лермонтов. «Мцыри»

·        Л. Толстой. «Война и мир»

·        А. Чехов. «Вишневый сад»

·        И. Бунин. «Антоновские яблоки»

·        Л. Петрушевская. «Три девушки в голубом»

·        СМИ, кино, театр

2.       Эгоизм и альтруизм

·        М. Лермонтов. «Герой нашего времени»

·        Н. Некрасов. «Русские женщины»

·        Л. Толстой. «Война и мир»

·        Ф. Достоевский. «Преступление и наказание»

·        М. Горький. «Старуха Изергиль»

·        А. Солженицын. «Матренин двор»

·        СМИ, кино, театр

3.       Человек и деньги

·        Н.  Гоголь. «Ревизор»

·        А. Островский. «Бесприданница»

·        Ф. Достоевский. «Преступление и наказание»

·        И. Ильф, Е.Петров. «Двенадцать стульев»

·        В. Распутин. «Деньги для Марии»

·        Л. Петрушевская. «Три девушки в голубом»

·        СМИ, кино, театр

4.       Комическое в жизни и искусстве

·        Малые жанры фольклора (анекдоты и др.)

·        Дж. Боккаччо. «Декамерон» (oдна новелла по выбору)

·        Н. Гоголь. «Ревизор»

·        М. Салтыков-Щедрин. «Здравомыслящий заяц» и другие сказки

·        А. Чехов. Юмористические рассказы

·        И. Ильф, Е.Петров. «Двенадцать стульев»

·        Современные сатирики по выбору (М.Жванецкий, М. Задорнов или др.)

2006 m. 

1.       Уроки нравственности

·        А. Пушкин. «Евгений Онегин»

·        М. Лермонтов. «Герой нашего времени»

·        Ф. Достоевский. «Преступление и наказание»

·        Г. де Мопассан. «Пышка»

·        М. Булгаков. «Мастер и Маргарита»

·        В. Распутин. «Живи и помни»

·        СМИ, кино, театр

2.       Судьба человека

·        М. Лермонтов. «Герой нашего времени»

·        И. Бунин. «Господин из Сан-Франциско»

·        М. Шолохов. «Судьба человека», «Родинка»

·        А. Ахматова. «Реквием», лирика

·        В. Распутин. «Живи и помни»

·        А. Солженицын. «Один день Ивана Денисовича»

·        СМИ, кино, театр

3.       Народ. Культура. Традиции

·        А. Пушкин. «Цыганы»

·        М. Лермонтов. «Герой нашего времени»

·        П. Мериме. «Кармен», «Локис»

·        Л. Толстой. «Война и мир»

·        Ч. Айтматов. «И дольше века длится день»

·        СМИ, кино, театр

4.       Он и она

·        А.Пушкин, лирика

·        И.Бунин. «Темные аллеи» и другие рассказы по выбору

·        А.Блок, лирика

·        А.Ахматова, лирика

·        М.Булгаков. «Мастер и Маргарита»

·        Б.Пастернак. «Доктор Живаго»

·        СМИ, кино, театр

Lenkų kalba

2005 m. 

1.       W poszukiwaniu szczęścia i harmonii

·        Biblia. Księga Rodzaju. Księga Hioba

·        Legenda o św. Aleksym

·        J. W. Goethe Faust

·        J. Kochanowski Pieśni, Treny i inne utwory

·        Mickiewicz Pan Tadeusz i inne utwory

·        Prus Lalka

·        H. Sienkiewicz Nowele

·        S. żeromski Siłaczka, Ludzie bezdomni lub inne utwory

·        M. Dąbrowska Noce i dnie

·        Wybrane utwory poezji współczesnej

2.      

Piękno, mądrość i słabość wieku sędziwego

·          Biblia (wybrane fragmenty)

·          Mickiewicz Ballady i romanse, Oda do młodości, Pan Tadeusz

·          H. Sienkiewicz Latarnik

·          W. Reymont Chłopi

·          S. Wyspiański Wesele

·          E. Hemingway Stary człowiek i morze

·          M. Dąbrowska Noce i dnie, wybrane opowiadania

·          Cz. Miłosz Dolina Issy

·          M. Kuncewiczowa Cudzoziemka

·        Biografie wybitnych twórców i przewodników duchowych, którzy tworzyli (tworzą) w sędziwym wieku

3.      

Teatr jako pomost między sztuką słowa a życiem

·        J. Kochanowski Odprawa posłów greckich

·        Fredro Zemsta

·        W. Szekspir Romeo i Julia lub/i Hamlet

·        Molier świętoszek

·        Mickiewicz Dziady

·        G. Zapolska Moralność Pani Dulskiej   

·        S. Wyspiański Wesele

·        Dramaturgia J. Iwaszkiewicza, L. Kruczkowskiego, T. Różewicza (wybór)

·        S. Mrożek Tango (lub inne)

·        Teatr jako zjawisko we współczesnym życiu kulturalnym. Znane sztuki z repertuaru teatrów Wilna, Teatru Telewizji (TV Polonia) i in.

4.       Władza. Zobowiązanie, zaszczyt, siła niszcząca?

·        Ajschylos Prometeusz skowany

·        Gall Anonim Kronika polska

·        W. Szekspir Hamlet lub Makbet

·        Krasicki Do króla

·        Słowacki Kordian, Balladyna

·        Mickiewicz Dziady

·        H. Sienkiewicz Quo vadis

·        G. Herling-Grudziński Inny świat

·        Wybór wierszy Z. Herberta, S. Barańczaka

2006 m.

1.       Niezgoda między ludźmi: jej źródła i pokłosie

·        Biblia (wybrane fragmenty)

·        W. Szekspir Romeo i Julia lub Hamlet

·        Mickiewicz Ballady i romanse, Konrad Wallenrod, Pan Tadeusz, Dziady

·        Fredro Zemsta

·        H. Sienkiewicz Krzyżacy lub inna powieść historyczna

·        W. S. Reymont Chłopi

·        S. Wyspiański Wesele

·        L. Kruczkowski Niemcy lub Pierwszy dzień wolności

·        G. Herling-Grudziński Inny świat

·        Współczesne środki masowego przekazu

2.      

Człowiek przed wyborem

·        Sofokles Antygona

·        W. Szekspir Hamlet lub inny utwór

·        Mickiewicz Grażyna, Konrad Wallenrod

·        J. Słowacki Kordian

·        H. Sienkiewicz Potop lub inna powieść historyczna

·        S. żeromski Ludzie bezdomni

·        Z. Nałkowska Granica

·        T. Borowski Pożegnanie z Marią

·        G. Herling-Grudziński Inny świat

·        Biografie wybitnych osobowości. Współczesne środki masowego przekazu

3.      

Praca jako wartość w życiu człowieka

·        Współczesne środki masowego przekazu

·        Biblia. Księga Rodzaju (Arka. Wieża Babel). Przypowieści: O siewcy, O synu marnotrawnym

·        J. Kochanowski Pieśń świętojańska o Sobótce

·        E. Orzeszkowa Nad Niemnem

·        H. Sienkiewicz. Nowele

·        B. Prus Lalka. Nowele

·        S. żeromski Ludzie bezdomni. Opowiadania

·        W. S. Reymont Chłopi

·        M. Dąbrowska Noce i dnie

·        T. Borowski Pożegnanie z Marią lub G. Herling-Grudziński Inny świat

4.      

Miasto – niepowtarzalna atmosfera czy piekło cywilizacji?

·        Biblia. Księga Rodzaju (Zniszczenie Sodomy i Gomory). Apokalipsa św. Jana

·        Homer Iliada

·        Podania i legendy związane z dziejami znanych miast

·        Mickiewicz Dziady

·        Prus Lalka

·        S. żeromski Ludzie bezdomni. Przedwiośnie

·        M. Dąbrowska Noce i dnie

·        Z. Nałkowska Granica

·        M. Białoszewski Pamiętnik z powstania warszawskiego

·        Twórczość J. Tuwima, K. Iłłakowiczówny, K. I. Gałczyńskiego, Cz. Miłosza i in.

·        Współczesne środki masowego przekazu

Baltarusių kalba

2005 m.

1.       Мой равеснік у жыцці і літаратуры

·        Р. Барадулін, А. Лойка, В. Коўтун, П. Неруда –  Паэзія

·        Э.М. Рэмарк Тры сябры

·        СМІ, тэлебачанне, інтэрнэт

2.      

Старонкі беларускай мінуўшчыны

·        А. Лойка Францыск Скарына, або Сонца Маладзіковае

·        Д. Дайнека Меч князя Вячкі

·        У. Арлоў Ефрасння Полацкая

·        В. Коўтун Крыж міласэрнасці

·        К. Тарасаў Тры жыцці Рагнеды

·        СМІ, тэлебачанне, інтэрнэт

3.      

Чалавек і мастацтва

·        Я. Колас Сымон-музыка

·        М. Танк Люцыян Таполя

·        З. Бядуля Салавей, Велікодныя яйкі

·        СМІ, тэлебачанне, інтэрнэт

4.      

Мы родам з дзяцінства

·        М. Мятліцкі, С. Законнікаў, Л. Тарасюк, А. Касько Паэзія

·        В. Казько Судны дзень

·        Я. Колас Новая зямля

·        СМІ, тэлебачанне, інтэрнэт

2006 m.

1.       Вайна і мір

·        В. Быкаў Аповесці пра вайну

·        А. Марціновіч Не шукай слядоў сваіх

·        А. Адамовіч Хатынская аповесць

·        С. Алексіевіч У вайны не жаночае аблічча, Цынкавыя хлопчыкі

·        СМІ, тэлебачанне, інтэрнэт

2.       Народ, культура, традыцыі

·        Я. Купала Паэзія

·        Я. Колас Новая зямля

·        У. Караткевіч Каласы пад сярпом тваім

·        І. Мележ Людзі на балоце

·        У. Арлоў Проза

·        СМІ, тэлебачанне, інтэрнэт

3.      

Чалавек і прырода

·        І. Пташнікаў Мсціжы

·        В. Карамазаў Пушча

·        В. Казько Неруш

·        Б. Сачанка Родны кут

·        І. Шамякін Злая зорка

·        СМІ, тэлебачанне, інтэрнэт

4.      

Сям’я

·        І. Шамякін Атланты і карыятыды, Снежныя зімы

·        Н. Гілевіч Родныя дзеці

·        А. Карпюк Карані

·        Т. Бондар Марыя

·        СМІ, тэлебачанне, інтэрнэт

Vokiečių kalba

2005-2006 m.

1.       Beziehungen

2.       Schule und Beruf

3.       Medien und Technologie

4.       Tourismus – eine der gößten Wachstumbranchen der Zukunft

5.       Auch Toleranz muss Grenzen haben

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-1696, 2004-10-28, Žin., 2004, Nr. 165-6045 (2004-11-13), i. k. 1042070ISAKSAK-1696

LIETUVIŲ GIMTOSIOS KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖ

Kriterijus	Taškai	Aprašymas
Klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas	4	Puikiai suvokiama klausimo esmė, tiksliai atsakoma, išsamiai argumentuojami visi teiginiai, remiamasi ne tik asmenine patirtimi, bet ir kitais informacijos šaltiniais. Argumentuotai atsakoma ir į mokytojo užduotus klausimus. Kalbama monologu be mokytojo pagalbos 4–5 min.
	3	Klausimo esmė suvokta, kalbama gana išsamiai, argumentuojant remiamasi ne tik asmenine patirtimi, bet ir kitais informacijos šaltiniais. Vienas kitas teiginys nepakankamai pagrindžiamas arba beveik nesusijęs su klausimu. Tiksliai ir argumentuotai atsakoma į didesnę dalį mokytojo užduotų klausimų. Kalbama monologu be mokytojo pagalbos 3–4 min.
	2	Klausimo esmė suvokta iš dalies, argumentuojant iš esmės remiamasi asmenine patirtimi, labai mažai – kitais informacijos šaltiniais. Dalis teiginių nepakankamai pagrindžiami arba beveik nesusiję su klausimu. Tiksliai ir argumentuotai atsakoma į didesnę dalį klausimų. Kalbama monologu be mokytojo pagalbos 2–3 min.
	1	Klausimas netiksliai suvoktas, dažnai kalbama apie pašalinius dalykus, argumentuojama remiantis tik asmenine patirtimi arba argumentuojama tik apie pusę teiginių. Netiksliai atsakoma į didesnę dalį klausimų. Kad moksleivis plėtotų savo mintį, mokytojas priverstas užduoti 3–4 klausimus. Kalbama apie 2–3 min.
	0	Visiškai nesuprastas klausimas, kalbama visai apie kitus dalykus, visiškai nesugebama pagrįsti savo teiginių. Nesugebama atsakyti į mokytojo užduodamus klausimus. Monologo metu mokytojas priverstas nuolat klausinėti. Kalbama mažiau kaip 1 min.
Teksto struktūra	2	Yra visos trys monologinės kalbos struktūrinės dalys, išlaikytos jų proporcijos.
	1	Yra visos trys monologinės kalbos struktūrinės dalys, bet neišlaikytos jų proporcijos arba trūksta kurios nors struktūrinės dalies.
	0	Kalba nestruktūruota.
Kalbėjimo stilius	4	Stilius atitinka kalbėjimo situaciją. Kalbėjimas sklandus, nepastebėta jokių nemotyvuotų pasikartojimų. Kalba žodinga.
	3	Stilius atitinka kalbėjimo situaciją. Kalbėjimas pakankamai sklandus, nepastebėta nemotyvuotų pasikartojimų. Pastebėtas vienas kitas stiliaus trūkumas. Kalba žodinga.
	2	Stilius ne visada atitinka kalbėjimo situaciją. Kalbėjimas nelabai sklandus, pasitaiko vienas kitas nemotyvuotas pasikartojimas. Pastebėta keletas stiliaus trūkumų, moksleivis dažnai stringa formuluodamas sakinius. Kalba pakankamai žodinga.
	1	Stilius ne visada atitinka kalbėjimo situaciją. Kalbėjimas nesklandus, pasitaiko nemotyvuotų pasikartojimų, kalbama nesusijusiais sakiniais, vartojama nereikalingų įterptinių žodžių. Žodynas ribotas.
	0	Stilius neatitinka kalbėjimo situacijos. Kalbėjimas visai nerišlus, kalbama atskirų sakinių nuotrupomis, nesugebama susieti vieno sakinio su kitu. Žodynas skurdus.
Kalbančiojo kontaktas su adresatu	2	Paisoma kalbėjimo situacijos ir adresato: gestai ir mimika atitinka kalbėjimo situaciją, palaikomas kontaktas, jaučiama klausančiojo reakcija.
	1	Ne visai suvokiama kalbėjimo situacija ir adresatas: gestai ir mimika ne visada atitinka kalbėjimo situaciją, nepakankamai palaikomas kontaktas, nejaučiama klausančiojo reakcija.
	0	Nesuvokiama kalbėjimo situacija ir adresatas: gestai ir mimika neatitinka kalbėjimo situacijos, nepalaikomas joks kontaktas, nejaučiama klausančiojo reakcija.
Tartis, kirčiavimas^[1]	4	Nepastebėta jokių tarties ir kirčiavimo klaidų. Taisyklingai intonuojama.
	3	Ne visiškai taisyklinga tartis ir kirčiavimas, pasitaiko vienas kitas nukrypimas nuo normos. Pasitaiko intonacijos trūkumų.
	2	Daroma vidutiniškai tarties ir kirčiavimo klaidų, tačiau kalbama pakankamai taisyklingai. Nemažai intonacijos trūkumų.
	1	Daug tarties ir kirčiavimo klaidų, tačiau stengiamasi kalbėti taisyklingai.
	0	Žargoniška tartis ir kirčiavimas. Daroma labai daug tarties ir kirčiavimo klaidų.
Gramatika, žodynas^1	4	Nepastebėta jokių gramatikos ir žodyno klaidų.
	3	Ne visiškai taisyklingas kalbėjimas, pasitaiko vienas kitas nukrypimas nuo gramatikos ir žodyno normų.
	2	Daroma vidutiniškai gramatikos ir žodyno klaidų, tačiau kalbama pakankamai taisyklingai.
	1	Daug gramatikos ir žodyno klaidų, tačiau stengiamasi kalbėti taisyklingai.
	0	Žargoniškas kalbėjimas. Daroma labai daug gramatikos ir žodyno klaidų.
Taškų suma	20

RUSŲ GIMTOSIOS KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖ

Критерии	Баллы	Описание критериев
Понимание сути вопроса, аргументированность^[2]	6–5	Говорящий способен сформулировать ответ на вопрос билета в форме собственного мнения и логично обосновать его, приводя разнообразные аргументы (не менее 3). Для аргументации положений используется не только личный опыт, но и различные источники информации. Монолог без наводящих вопросов экзаменатора длится не менее 5 минут. Говорящий точно отвечает на заданные ему в процессе диалога вопросы.
	4	Говорящий способен сформулировать ответ на вопрос билета в форме собственного мнения и обосновать его, приводя разнообразные аргументы (2–3). Для аргументирования положений используется не только личный опыт, но и различные источники информации. Монолог без наводящих вопросов экзаменатора длится около 5 минут. Говорящий точно отвечает на большинство заданных ему в процессе диалога вопросов.
	3	Говорящий способен сформулировать ответ на вопрос билета в форме собственного мнения и обосновать его, однако не все аргументы уместны.  Для аргументирования положений используется не только личный опыт, но и различные источники информации. Монолог без наводящих вопросов длится около 4 минут. Говорящий точно отвечает на большинство заданных ему в процессе диалога вопросов.
	2	Говорящий способен сформулировать ответ на вопрос билета в форме собственного мнения, но не все положения аргументированы. Монолог без наводящих вопросов длится около 3 минут. Ответы на вопросы, заданные в процессе диалога, не всегда точны.
	1	Говорящий способен сформулировать ответ на вопрос билета в форме собственного мнения, не обосновывая или слабо аргументируя его. Монолог длится около 3 минут. Экзаменатор вынужден задавать наводящие вопросы. Ответы на вопросы, заданные в процессе диалога, не точны.
	0	Говорящий не формулирует ответ на вопрос билета в форме собственного мнения или произносит монолог на тему, отдаленно связанную с вопросом билета.  Ответы на вопросы, заданные в процессе диалога, не точны.
Структура речи	4	Наличествуют все 3 структурные части (вступление, основная часть, заключение), выдержаны их пропорции. Речь связная и последовательная, нет неоправданных повторов. Все предложения углубляют и развивают главную мысль. Уместно используются цитаты, примеры и средства связи, структурирующие речь, подчеркивающие последовательность мысли, вводящие собственнное мнение или оценку (во-первых, следовательно, с моей точки зрения и др.)
	3	Наличествуют все 3 структурные части (вступление, основная часть, заключение), выдержаны их пропорции. Речь связная и последовательная, однако не все предложения углубляют и развивают главную мысль. Не всегда уместно используются цитаты, примеры. Используются средства связи, структурирующие речь, подчеркивающие последовательность мысли, вводящие собственнное мнение или оценку.
	2	Наличествуют все 3 структурные части (вступление, основная часть, заключение), но не всегда выдержаны их пропорции. Речь достаточно связная и последовательная, но имеются отступления от главной мысли. Не всегда уместно используются цитаты, примеры, средства связи, структурирующие речь, подчеркивающие последовательность мысли и  вводящие собственнное мнение или оценку.
	1	Наличествуют не все 3 структурные части (вступление, основная часть, заключение), не выдержаны их пропорции. Речь не всегда связная и последовательная. Неумело используются цитаты, примеры, средства связи, структурирующие речь.
	0	Говорящий не способен связно и последовательно выражать свои мысли, использовать примеры и средства связи, структурирующие речь.
Контакт с адресатом	2	Демонстрируется умение установить зрительный контакт с адресатом, чувствовать и учитывать его реакцию. Жесты и мимика уместны и соответствуют ситуации.
	1	Говорящий не всегда способен поддерживать зрительный контакт с адресатом, чувствовать и учитывать его реакцию. Жесты и мимика иногда не соответствуют ситуации.
	0	Не демонстрируется умение поддерживать зрительный контакт с адресатом, чувствовать его реакцию. Текст читается с листа.
Правильность и выразительность речи	4	В речи практически отсутствуют лексические, грамматические и орфоэпические ошибки, речь отличается ясностью и стилистической правильностью. Демонстрируется лексическое богатство языка и умение пользоваться изобра–зительными средствами (эпитетами, сравнениями и др.)
	3	Речь соответствует нормам литературного языка, но допускаются единичные лексические, грамматические, орфоэпические ошибки. Речь ясная и стилистически правильная, язык достаточно богат и выразителен.
	2	Речь достаточно правильная, но допускается небольшое количество лексических, грамматических, орфоэпических ошибок. Речь достаточно ясная и стилистически правильная. Язык недостаточно богат и маловыразителен. Предложения однотипные.
	1	Допускается много лексических, грамматических и орфоэпических ошибок, что делает речь недостаточно правильной. Язык беден и маловыразителен.
	0	Речь изобилует лексическими, грамматическими и орфоэпическими ошибками. Язык беден и невыразителен.

Сумма баллов

16

LENKŲ GIMTOSIOS KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖ

Kryterium	Punkty	Opis
Zrozumienie tematu wypowiedzi, argumentacja stwierdzeń	6–5	Bardzo dobre zrozumienie istoty zagadnienia; wypowiedź przemyślana, pełna i wyczerpująca. Jasno wyrażona własna postawa oraz własne przemyślenia wobec wybranego tematu. Ważka i logiczna argumentacja z wykorzystaniem co najmniej 3 odpowiednich różnorodnych przykładów z literatury, kultury, historii i innych źródeł informacji. Monolog bez pytań pomocniczych egzaminatora trwa nie mniej niż 5 minut. Udzielenie dokładnych odpowiedzi na wszystkie pytania, zadane w trakcie dialogu.
	4	Bardzo dobre zrozumienie istoty zagadnienia; wypowiedź przemyślana, pełna i wyczerpująca. Wyrażona własna postawa wobec wybranego tematu. Ważka i logiczna argumentacja z wykorzystaniem 2-3 odpowiednich różnorodnych przykładów z literatury, kultury, historii i innych źródeł informacji. Monolog bez pytań pomocniczych egzaminatora trwa około 5 minut. Udzielenie dokładnych odpowiedzi na większość pytań, zadanych w trakcie dialogu.
	3	Zrozumienie istoty zagadnienia; wypowiedź przemyślana, pełna, lecz niewyczerpująca. Logiczna argumentacja: uzasadniony dobór większości przytaczanych argumentów z wykorzystaniem różnorodnych przykładów z literatury, kultury, historii i innych źródeł informacji. Monolog bez pytań pomocniczych egzaminatora trwa około 4 minut. Udzielenie trafnych odpowiedzi na większość pytań, zadanych w trakcie dialogu.
	2	Zrozumienie istoty zagadnienia; wypowiedź przemyślana, lecz częściowo niepełna. Brak przejrzystości niektórych stwierdzeń, nie wszystkie sądy są poparte argumentami. Uzasadniony dobór niektórych przytaczanych argumentów. Monolog trwa około 3 minut. Egzaminator jest zmuszony do zadawania pytań pomocniczych. Odpowiedzi na niektóre pytania, zadane w trakcie dialogu, są nietrafne.
	1	Wystarczające zrozumienie istoty zagadnienia; wypowiedź sprawia wrażenie nieprzemyślanej. Brak przejrzystości niektórych stwierdzeń, większość sądów niepoparta argumentami. Monolog trwa około 3 minut. Egzaminator jest zmuszony do zadawania pytań pomocniczych. Odpowiedzi na niektóre pytania, zadane w trakcie dialogu, są nietrafne.
	0	Niewystarczające zrozumienie istoty zagadnienia. Omawianie spraw, niezwiązanych lub luźno związanych z tematem z pominięciem najistotniejszych. Brak umiejętności uzasadniania własnych stwierdzeń. Odpowiedzi na pytania, zadane przez egzaminatora w trakcie dialogu, są nietrafne.
Struktura i spójność wypowiedzi	4	Trójdzielna kompozycja wypowiedzi: wstęp, rozwinięcie, zakończenie – z zachowaniem odpowiednich proporcji tych części. Wypowiedź spójna, przekonująca, płynna. Wszystkie wypowiedzenia służą rozwinięciu i wyjaśnieniu głównej myśli. Stosowność oraz jednolitość stylu, odpowiednie wykorzystanie cytatów, przykładów oraz wyznaczników spójności tekstu.
	3	Trójdzielna kompozycja wypowiedzi: wstęp, rozwinięcie, zakończenie – z zachowaniem odpowiednich proporcji tych części. Wypowiedź spójna, przekonująca, płynna, jednak nie wszystkie wypowiedzenia służą rozwinięciu i wyjaśnieniu głównej myśli. Stosowność oraz jednolitość stylu. Posługiwanie się wyznacznikami spójności tekstu. Nie zawsze odpowiednie wykorzystanie cytatów oraz przykładów.
	2	Trójdzielna kompozycja wypowiedzi: wstęp, rozwinięcie, zakończenie – jednak z naruszeniem odpowiednich proporcji tych części (np. zbyt długi wstęp itp.). Wypowiedź dość spójna, płynna, jednak są odstępstwa od głównej myśli. Stosowność stylu. Nie zawsze odpowiednie wykorzystanie cytatów, przykładów oraz wyznaczników spójności tekstu.
	1	Trójdzielna kompozycja wypowiedzi: wstęp, rozwinięcie, zakończenie – jednak z naruszeniem odpowiednich proporcji tych części. Braki w spójności wypowiedzi, powtarzające się odstępstwa od głównej myśli. Brak zainteresowania tematem. Użycie wielu wtrętów, nie zawsze odpowiednie wykorzystanie cytatów, przykładów oraz wyznaczników spójności tekstu. Cała wypowiedź zbudowana niekonsekwentnie.
	0	Wypowiedź niespójna, zdania urwane, liczne anakoluty.
Uwzględnienie sytuacji mówienia, kontakt ze słuchaczami	2	Uświadomienie sytuacji mówienia oraz charakteru (statusu) odbiorcy. Utrzymanie kontaktu ze słuchaczami, reagowanie na odbiór i pytania słuchaczy. Stosowność przywoływanych środków parajęzykowych (np. gesty, mimika, siła głosu itp.).
	1	Nie zawsze uświadomiona sytuacja mówienia oraz odbiorca. Niewystarczający kontakt z audytorium, brak reakcji na odbiór i pytania słuchaczy. Nie zawsze stosowne przywoływanie środków parajęzykowych (np. gesty, mimika, siła głosu itp.).
	0	Nieuświadomiona sytuacja mówienia oraz odbiorca; brak kontaktu z audytorium; brak reakcji na odbiór słuchaczy. Monolog jest nie wygłaszany, lecz czytany z przygotowanych notatek.
Poprawność językowa	4	Poprawny, dostosowany do sytuacji język w odmianie ogólnopolskiej, wyróżniający się bogactwem i obrazowością zastosowanego słownictwa, frazeologii, składni, a także środków stylistycznych (epitety, porównania itp.).
	3	Poprawny, dostosowany do sytuacji język w odmianie ogólnopolskiej; nieliczne błędy językowe i/lub regionalizmy. Bogactwo i obrazowość zastosowanych środków językowych.
	2	Język dość poprawny, dostosowany do sytuacji, w odmianie ogólnopolskiej – jednakże nie odznaczający się bogactwem i obrazowością środków. Nieliczne błędy językowe i/lub regionalizmy.
	1	Sporo błędów językowych, regionalizmów – przy jednakże wyraźnym świadomym dążeniu do mówienia poprawną, staranną odmianą języka ogólnopolskiego. Język raczej ubogi, nieurozmaicone słownictwo i składnia.
	0	Dużo błędów językowych. Język ubogi, brak troski o jego poprawność. Niestosowna odmiana języka polskiego (np. język potoczny, gwara środowiskowa, dialekt itp.).

Maksymalna liczba punktów

16

BALTARUSIŲ GIMTOSIOS KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖ)

Крытэрыі	Балы	Апісанне крытэрыяў
Разуменне сутнасці пытання, аргументаванасць, логіка доказаў^1	6–5	Адказваючы на пытанне, вучань выказвае ўласныя меркаванні і лагічна абгрунтоўвае іх, прыводзячы важкія і разнастайныя аргументы (2–3). Маналог без дадатковых пытанняў экзаменатара працягваецца не менш за 5 хвілін. Вучань дакладна адказвае на зададзеныя яму ў працэсе дыялогу пытанні.
	4	Адказваючы на пытанне, вучань выказвае ўласныя меркаванні і лагічна абгрунтоўвае іх, аднак не ўсе палажэнні дастаткова аргументаваныя. Маналог без дадатковых пытанняў экзаменатара працягваецца не менш за 4 хвіліны. Вучань дакладна адказвае на большасць зададзеных яму ў працэсе дыялогу пытанняў.
	3	Адказваючы на пытанне, вучань выказвае ўласныя меркаванні, але дапускае адхіленні ад тэмы, аргументуе толькі палову палажэнняў. Маналог без дадатковых пытанняў цягнецца каля 3 хвілін. На большасць зададзеных экзаменатарам у працэсе дыялогу пытанняў адказы недакладныя.
	1	Адказваючы на пытанне, вучань выказвае ўласныя меркаванні, не аргументуючы іх. Маналог працягваецца менш за 3 хвіліны. Экзаменатар вымушаны задаваць дадатковыя пытанні. Адказы на пытанні, зададзеныя ў працэсе дыялогу, недакладныя.
	0	Сутнасць пытання не раскрыта вучнем, ён не адказвае на пытанні, зададзеныя экзаменатарам.
Стыль мовы	4	Мова звязная, паслядоўная, вобразная, стылістычна правільная, выразная.
	3	Мова дастаткова звязная, паслядоўная, стылістычна правільная, выразная, але ёсць некалькі недакладнасцей у фармуліроўцы думак, парушана логіка сувязі сказаў.
	2	Мова не заўсёды звязная, паслядоўная, выразная, стылістычна не зусім правільная. Вучань з цяжкасцю фармулюе свае думкі.
	1	Мова стылістычна невыразная, складаецца з аднатыпных сказаў. Вучань не разумее стылістычныя адценні многіх слоў.
	0	Мова нязвязная, складаецца з няпоўных сказаў, шмат жарганізмаў і слоў-паразітаў.
Мэта маўлення, кантакт з аўдыторыяй	2	Мэта і адрасат правільна зразуметы вучнем. Жэсты і міміка адпавядаюць зместу выказвання. Дэманструецца ўменне падтрымліваць кантакт са слухачамі, адчуваць аўдыторыю.
	1	Мэта і адрасат дакладна зразуметы вучнем, але не заўсёды ён здольны падтрымліваць кантакт з аўдыторыяй, адчуваць рэакцыю слухачоў. Жэсты і міміка не заўсёды адпавядаюць мэтам маўлення і сітуацыі.
	0	Адсутнічаюць разуменне мэты, адрасата, кантакт з аўдыторыяй.
Правільнасць мовы	4	Амаль адсутнічаюць лексічныя, граматычныя і арфаэпічныя памылкі.
	3	Мова адпавядае літаратурным нормам, але дапускаюцца адзінкавыя лексічныя, граматычныя і арфаэпічныя памылкі.
	2	Зрэдку сустракаюцца лексічныя, граматычныя і арфаэпічныя памылкі, але ў асноўным мова адпавядае літаратурным нормам.
	1	Ёсць шмат лексічных, граматычных, моўных і арфаэпічных памылак, што робіць мову недастаткова правільнай.
	0	Прысутнічаюць шматлікія вышэйназваныя памылкі.
Сума балаў	16

VOKIEČIŲ GIMTOSIOS KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖ

Kriterien	Punkte	Beschreiben
Inhalt: Begreifen der Frage, Argumentieren der Aussage	4	Der Schüler erfasst die Aufgabe sicher und in ihrer Komplexität,  konzentriert sich beim Sprechen auf  Wesentliches. Der Schüler findet für seine Aussagen und  Begründungen passende Beweise, kann inhaltliche Schwerpunkte setzen. Seine Gedanken kann der Schüler folgerichtig aneinanderreihen und 4 bis 5 Minuten zusammenhängend sprechen. Insgesamt ist das Lösungsangebot gut bis sehr gut zu bewerten. Sehr gut, wenn der Schüler individuelles Denken präsentiert.
	3	Der Schüler erfasst die Aufgabe nur punktuell, kann Wesentliches und Unwesentliches nicht deutlich genug trennen. Fakten vermischen sich manchmal, lassen aber eine Denkstruktur erkennen. Der Schüler kann 3 bis 4 Minuten zusammenhängend sprechen. Insgesamt können alle Antworten des Schülers der Aufgabenstellung zugeordnet werden.
	2	Der Schüler erfasst nur einzelne Teile der Aufgabenstellung. Das gedankliche Konzept des Schülers ist  nicht klar strukturiert, seine Aussagen lassen sich nur bedingt dem Thema zuordnen.Wesentliches und Unwesentlichens vermischen sich oft. Der Schüler spricht nur 2 bis 3 Minuten zusammenhängend. Insgesamt sind seine Ausführungen lückenhaft und lassen leichte  Schwächen im themenorientierten Sprechen erkennen.
	1	Der Schüler erfasst die Aufgabe nur im geringen Maße und kann sich nur zu Teilbereichen äußern. Den Zusammenhang kann der Schüler nicht verdeutlichen. Das Ziel der Argumentation ist im Ansatz zu erkennen.Der Schüler kann sich nur eine kurze Zeit  zusammenhängend äußern. Insgesamt können alle Aussagen parziell der Aufgabe zugeordnet werden.
	0	Der Schüler hat große Probleme, den Sinn der Aufgabe zu erfassen. Er bringt kein angemessenes Lösungsangebot und bleibt bei Einzelaussagen stehen, die kaum oder gar nicht dem Thema entsprechen. Insgesamt zeigen sich so große Defizite, dass die Ausführungen nicht anerkannt werden können.
Struktur des Textes	2	Der Schüler hat seine Gedanken klar strukturieren. Er definiert deutlich , welche Schwerpunkte in der Aufgabe enthalten sind. Der Schüler kann seine Ausführungen einleiten und folgerichtig schließen. Der Schüler setzt Akzente, indem er auf wichtige Gesichtspunkte hinweist und orientiert arbeitet. Die Proportionen stimmen. Der Schüler zeigt den Zusammenhang zwischen den einzelnen gedanklichen Abschnitten.
	1	Die Struktur des Textes ist nicht immer deutlich erkennbar. Schwerpunkte der Aufgabe werden nicht benannt. Das Ziel der Ausführungen ist nicht eindeutig . Die Proportionen stimmen nicht.
	0	Die Aussagen werden ohne eine klare Gedankenführung getroffen. Die Aussageabsicht wirkt destrukturiert und die Sprechabsicht geht verloren.
Sprachstil	4	Der Schüler kann fließend und variantenreich sprechen. Feinheiten im Sprachstil dienen dem Schüler in seiner Aussageabsicht. Der Schüler spricht in einem angemessenen Tempo ohne lange Pausen. Gedankliche Übergänge werden sprachlich unterstützt.
	3	Die Aussageabsicht wird deutlich. Der Schüler besitzt einen sicheren Wortschatz, kann ihn aber nicht vielfältig genug variieren. Satzanfänge, Satzbau und Satzformen wiederholen sich. unmotiviert. Der Schüler spricht zu langsam.
	2	Der Sprachstil ist einseitig und einfach. Der Wortschatz und dessen Anwendung lassen Sprachnuancen kaum erkennen. Der Schüler spricht nicht fließend genug, ein Textverständnis wird beeinträchtigt.
	1	Der Schüler arbeitet mit einem einfachen Wortschatz, häufig treten Fehler auf. Er kann seine Gedanken im Wesentlichen ausdrücken, doch der gezielte Einsatz von Sprache gelingt ihm kaum. Dem Schüler unterlaufen stilistische Fehler, die das Textverständnis behindern. Der Schüler spricht sehr langsam.
	0	Der Sprachstil entspricht nicht der Situation. Die Aussageabsicht wird dadurch verwirrend. Der Schüler arbeitet mit sehr einfachen Strukturen, er spricht äußerst langsam.
Kommunikation	2	Der Schüler kommuniziert lebendig, spricht frei, zeigt Mimik und Gestik und hält den Kontakt mit dem Adressaten.
	1	Der Schüler hat wenig Kontakt mit seinem Adressaten. Er zeigt kaum über Mimik und Gestik seine Aktivität im Gespräch. Er ist wenig gesprächsfördernd.
	0	Der Schüler zeigt keine Gesprächsaktivität und reagiert nicht auf den Adressaten.Er antwortet nur sehr kurz, er bereichert das Gespräch nicht.
Aussprache, Betonung	4	Die Aussprache und Betonung sind korrekt.
	3	Die Aussprache und Betonung sind nicht ganz richtig. Es gibt Abweichungen von der Norm, die das Verständnis aber nicht stören.
	2	Der Schüler macht mittelmäßig viele Fehler. Die Antwort ist verständlich.
	1	Der Schüler macht trotz Bemühungen viele Fehler. Er ist noch zu verstehen.
	0	Es gibt so viele Fehler, dass der Schüler nur mit größter Mühe verstanden werden kann.
Grammatik, Wortschatz	4	Der Schüler macht keine Grammatik-und Wortschatzfehler
	3	Es gibt geringe Abweichungen von den grammatisch lexikalischen Normen, die das Verständnis nicht stören.
	2	Der Schüler spricht ziemlich richtig. Die gemachten Fehler stören gelegentlich.
	1	Der Schüler bemüht sich richtig zu sprechen. Er macht viele grammatische und lexikalische Fehler, sodass ein Verständnis nur auf Nachfrage möglich ist.
	0	Die Antwort ist aufgrund der hohen Fehlerzahl unverständlich.
Insgesamt	20

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2003 m. lapkričio  4 d. įsakymu Nr. ISAK- 1539

UŽSIENIO KALBOS ĮSKAITOS PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Įskaitos tikslas – patikrinti ir įvertinti moksleivių žodinio bendravimo (komunikacijos) užsienio kalba gebėjimus.

2. Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) kalbėjimo įskaitos programa parengta remiantis bendrojo lavinimo mokyklos reformos dokumentuose keliamais tikslais, Bendrojo lavinimo mokyklos užsienio kalbų bendrąja programa ir išsilavinimo standartais¹.

3. Kalbėjimo įskaitos užduotys rengiamos remiantis Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų bendrojo kurso reikalavimais. Bendrojo kurso pasiekimai orientuojami į Europos Tarybos kalbų mokėjimo „Slenksčio“ lygmenį.

II. TIKRINAMI GEBĖJIMAI

4. Moksleivių žodinės raiškos gebėjimai yra vieni iš svarbiausių gebėjimų, sudarančių moksleivių komunikacinę kompetenciją užsienio kalba. Tai ne tik kalbos, bet ir socialiniai, bendrieji komunikaciniai, informaciniai, mąstymo gebėjimai: gebėjimas bendrauti ir bendradarbiauti, girdėti ir suprasti kito nuomonę ir argumentus, grįsti ir argumentuoti savąją poziciją, gebėjimas panaudoti žinias įvairiose situacijose ir kt.

5. Komunikacinės kompetencijos sudėtinės dalys – lingvistinė, sociolingvistinė, diskursinė, strateginė, sociokultūrinė ir socialinė – jungia daugelį tikrinamų gebėjimų, iš kurių svarbiausi yra:

5.1. žinoti komunikacinių intencijų raiškos būdus ir produkuoti kalbos vienetus pagal komunikacinę situaciją ir intenciją;

5.2. suprasti ir formuluoti rišlius ir aiškius verbalinius pasakymus;

5.3. kūrybiškai vartoti kalbos struktūras;

5.4. taikyti kompensavimo strategijas;

5.5. žinoti sociokultūrinį kontekstą, kuriame vartojama kalba.

6. Kalbėjimo įskaitoje tikrinami moksleivių gebėjimai kalbėti monologu (produkavimas) ir dalyvauti dialoge (interakcija). Siekdamas komunikacinio tikslo, moksleivis turi gebėti žodžiu reikšti šias komunikacines intencijas:

6.1. pradėti pokalbį, susipažinti, prisistatyti ir pristatyti kitą asmenį, pasisveikinti, atsisveikinti, kreiptis į kitą asmenį, dėkoti, atsiprašyti, atsakyti į padėkojimą ir atsiprašymą, pasveikinti; inicijuoti, palaikyti pokalbį, keisti pokalbio temą (kryptį); paprašyti dėmesio, paprašyti pakartoti, paklausti, priminti, užbaigti pokalbį;

6.2. gauti ir teikti informaciją: teirautis informacijos arba teikti informaciją apie faktą ar įvykį, asmenį, daiktą, asmens arba daikto buvimą ar nebuvimą, kiekį, kokybę, daiktų priklausomybę; apie veiksmą, laiką, vietą, veiksmo ar įvykio priežastį ir tikslą; apie veiksmo galimybę, būtinybę, tikimybę;

6.3. reikšti ketinimą, norą, reikalavimą, prašymą, patarimą, raginimą, kvietimą, sutikimą ar nesutikimą, atsisakymą, leidimą ar draudimą, pažadėjimą, abejojimą;

6.4. reikšti ir sužinoti nuostatą, požiūrį, nuomonę, poziciją: apibūdinti asmenį, daiktą, faktą, įvykį, poelgį; reikšti vertinimą, nustebimą, užuojautą, gailestį.

III. ĮSKAITOS TURINYS

7. Įskaitos reikalavimai

TIKRINAMI GEBĖJIMAI		UŽDUOČIŲ TIPAI
Kalbėti monologu pagal pateiktą situaciją	·    Apibūdinti temos aspektą ·    Padaryti įžangą, nuosekliai dėstyti ·    Paaiškinti, išvardyti, logiškai užbaigti ·    Reikšti komunikacines intencijas, atitinkančias užduoties turinį ir tikslą	Pasisakymas / monologas pagal pateiktą temą / situaciją / paveiks-lėlį / tekstą
Bendrauti pagal pateiktą situaciją	·      Pradėti, užbaigti, palaikyti ir skatinti pokalbį ·      Spontaniškai reaguoti į pašnekovo replikas ·      Gauti ir teikti informaciją ·      Reikšti komunikacines intencijas, atitinkančias pokalbio turinį ir komunikacinį tikslą ·      Nusakyti loginius bei prasminius ryšius (laiko, erdvės, kiekio, krypties ir kt.) ·      Suprasti sociokultūrinį bendravimo kontekstą, prisiderinti prie pašnekovo ·      Taikyti įvairias pokalbio palaikymo ir kompensavimo strategijas: –   perfrazuoti, perklausti, –   užpildyti pauzes intarpais, –   pakreipti pokalbį pageidaujama /reikiama linkme, –   įvertinti, išplėtoti, apibendrinti, interpretuoti ir t.t.	·     Pokalbis pagal pateiktą temą ir/arba pokalbio turinį ·     Pokalbis atliekant vaidmenis pagal pateiktą situaciją; ·     Diskusijos pobūdžio pokalbis ·     Interviu

8. Įskaitos temos

Įskaitos temos pateikiamos 1 priede.

IV. ĮSKAITOS UŽDUOČIŲ TIPAI IR FORMATAI

Anglų kalba:

2. pokalbis su pašnekovu (mokytoju) pagal pateiktą situaciją (Gelenktes Gespräch) (5 min.).

Pastaba. Prieš pirmąją užduotį (pasisakymą) 1 minutė skiriama moksleiviui pasisveikinti, prisistatyti, pasakyti temą ir pan. Kalbama užsienio kalba. Įvadinį (nevertinamą) pokalbį inicijuoja mokytojas.“

2. pokalbis su pašnekovu (mokytoju) pagal pateiktą situaciją (Gelenktes Gespräch) (5 min.).

Pastaba. Prieš pirmąją užduotį (pasisakymą) 1 minutė skiriama moksleiviui pasisveikinti, prisistatyti, pasakyti temą ir pan. Kalbama užsienio kalba. Įvadinį (nevertinamą) pokalbį inicijuoja mokytojas.“

part__end

2. pokalbis su pašnekovu (mokytoju) pagal pateiktą situaciją (Gelenktes Gespräch) (5 min.).

Pastaba. Prieš pirmąją užduotį (pasisakymą) 1 minutė skiriama moksleiviui pasisveikinti, prisistatyti, pasakyti temą ir pan. Kalbama užsienio kalba. Įvadinį (nevertinamą) pokalbį inicijuoja mokytojas.“

part__end

2. pokalbis su pašnekovu (mokytoju) pagal pateiktą situaciją (Gelenktes Gespräch) (5 min.).

Pastaba. Prieš pirmąją užduotį (pasisakymą) 1 minutė skiriama moksleiviui pasisveikinti, prisistatyti, pasakyti temą ir pan. Kalbama užsienio kalba. Įvadinį (nevertinamą) pokalbį inicijuoja mokytojas.“

part__end

2. pokalbis su pašnekovu (mokytoju) pagal pateiktą situaciją (Gelenktes Gespräch) (5 min.).

Pastaba. Prieš pirmąją užduotį (pasisakymą) 1 minutė skiriama moksleiviui pasisveikinti, prisistatyti, pasakyti temą ir pan. Kalbama užsienio kalba. Įvadinį (nevertinamą) pokalbį inicijuoja mokytojas.“

part__end

2. pokalbis su pašnekovu (mokytoju) pagal pateiktą situaciją (Gelenktes Gespräch) (5 min.).

Pastaba. Prieš pirmąją užduotį (pasisakymą) 1 minutė skiriama moksleiviui pasisveikinti, prisistatyti, pasakyti temą ir pan. Kalbama užsienio kalba. Įvadinį (nevertinamą) pokalbį inicijuoja mokytojas.“

part__end

2. pokalbis su pašnekovu (mokytoju) pagal pateiktą situaciją (Gelenktes Gespräch) (5 min.).

Pastaba. Prieš pirmąją užduotį (pasisakymą) 1 minutė skiriama moksleiviui pasisveikinti, prisistatyti, pasakyti temą ir pan. Kalbama užsienio kalba. Įvadinį (nevertinamą) pokalbį inicijuoja mokytojas.“

part__end

2. pokalbis su pašnekovu (mokytoju) pagal pateiktą situaciją (Gelenktes Gespräch) (5 min.).

Pastaba. Prieš pirmąją užduotį (pasisakymą) 1 minutė skiriama moksleiviui pasisveikinti, prisistatyti, pasakyti temą ir pan. Kalbama užsienio kalba. Įvadinį (nevertinamą) pokalbį inicijuoja mokytojas.“

part__end

9. Užsienio kalbos įskaita kiekvienoje mokykloje gali būti vykdoma dvi dienas. Kiekvienai dienai rengiamos skirtingos užduotys. Mokyklai pateikiamos užduotys tų užsienio kalbų, kurių mokoma mokykloje. Mokyklai užduotys pateikiamos neatsižvelgiant į įskaitą laikysiančių moksleivių skaičių, t. y. vienai vertinimo grupei. Jeigu įskaitai vertinti mokykloje yra sudaryta daugiau kaip viena vertinimo grupė, vertinimo komisijos pirmininkas, atsižvelgdamas į vertinimo grupės narių skaičių ir įskaitos vykdymo instrukciją, turi paruošti reikiamą užduočių skaičių.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. ISAK-1696, 2004-10-28, Žin., 2004, Nr. 165-6045 (2004-11-13), i. k. 1042070ISAKSAK-1696

V. ĮSKAITOS VERTINIMAS

10. Moksleivio gebėjimai, parodyti atliekant įskaitos užduotis, vertinami remiantis šiais pagrindiniais kriterijais:

10.1. kuriamo teksto turinys, žodynas ir gramatinės struktūros;

10.2. teksto rišlumas, kalbos sklandumas;

10.3. kalbos taisyklingumas;

10.4. komunikacinio (bendravimo) tikslo realizavimas;

10.5. komunikacinių intencijų vartojimas ir raiška;

10.6. pokalbio strategijų bei kompensacinių strategijų taikymas.

11. Įskaitos užduočių vertinimo kriterijai ir skiriami taškai pateikiami vertinimo lentelėse (2 priedas). Vadovaudamasis šiomis lentelėmis, vertintojas moksleivio atsakinėjimą įvertina taškais. Galutinis įskaitos įvertinimas dešimtbalės skalės pažymys, kuris nustatomas pagal pateiktą taškų ir pažymių atitikmenų lentelę.

Taškų ir pažymių atitikmenų lentelė

Taškai	30–29	28–26	25–23	22–20	19–17	16–14	13–11	10–0
Pažymys	10	9	8	7	6	5	4	Neišlaikyta

Užsienio kalbos įskaitos programos 1 priedas

ĮSKAITOS TEMOS

1. Asmens identifikavimas ir apibūdinimas

Moksleivis turi gebėti teikti/prašyti informacijos apie savo/kitų:

·    vardą, pavardę (pasakyti ir paraidžiui),

·    adresą,

·    gimimo datą ir vietą,

·    amžių,

·    lytį,

·    šeiminę padėtį (viengungis, vedęs ar ištekėjusi ir pan.),

·    tautybę, pilietybę,

·    kilmę,

·    profesinę veiklą (užsiėmimas, darbdavys ir pan.),

·    šeimos narius (šeimos sudėtis, giminystės ryšiai),

·    religiją,

·    mėgstamus/nemėgstamus dalykus (interesai, maistas, asmenys ir pan.)

·    charakterį, temperamentą,

·    išvaizdą.

2. Švietimas, mokymas ir mokymasis

Moksleivis  turi gebėti teikti/prašyti informacijos apie:

·    mokyklą:

– mokyklos pavadinimą ir pobūdį;

·    mokymąsi:

– gaunamą ar gautą išsimokslinimą/išsilavinimą,

– informacijos technologijų reikšmę mokymui(si);

·    mokymo organizavimą:

– švietimo sistemos struktūrą,

– mokslo metų pradžią/pabaigą ir trukmę,

– įvairių atostogų pradžią/pabaigą ir trukmę,

– pamokų pradžią/pabaigą,

– pamokų skaičių per dieną/savaitę,

– pertraukų trukmę ir apie tai, kas veikiama per pertraukas;

·    mokymo dalykus:

– mokymo dalykų pavadinimus,

– išeitus mokymo dalykus,

– mėgstamus/nemėgstamus mokymo dalykus,

– mokymo dalykų skaičių per savaitę,

– apdovanojimus/paskatinimus už mokymąsi;

·    nepamokinę ir popamokinę veiklą:

– būrelių/klubų veiklą,

– fakultatyvus,

– mokyklos/klasės išvykas, šventes ir pan.,

– namų darbus;

·    išsimokslinimą ir kvalifikacijas:

– egzaminus, jų laikymą, nesėkmę/sėkmę,

– gautus pažymėjimus/diplomus ir jų teikiamą teisę,

– būsimą profesiją ir ruošimąsi ją įgyti.

3. Užsienio kalba

Moksleivis turi gebėti kalbėdamas apie:

·    kalbos mokymąsi:

– pasakyti/paklausti, kur ir kaip mokėsi kalbos,

– paaiškinti/išsiaiškinti kalbos mokymosi sąlygas,

– išdėstyti/išsiaiškinti kalbos mokymo(si) vietą šalies/krašto švietimo sistemoje,

– teikti/prašyti žinių apie kalbos būrelio, klubo ir kitą popamokinę veiklą,

– apibūdinti/gauti žinių apie mokymosi pobūdį, apimtį ir pan.,

– teikti/prašyti žinių apie kalbos egzaminų programą ir reikalavimus;

·    kalbos mokėjimą:

– pasakyti/paklausti, kokia kalba/kokiomis kalbomis kalba, rašo, skaito, kokią kalbą/kokias kalbas supranta,

– paklausti/paaiškinti kokį nors kalbos reiškinį,

– įvertinti savo užsienio kalbos mokėjimą;

·    pačią kalbą:

– teikti/prašyti žinių apie kalbos paplitimą,

– teikti/prašyti žinių apie svarbiausius žodynus, žinynus ir kitus leidinius.

4. Namas ir butas

Moksleivis turi gebėti teikti/prašyti informacijos apie savo ir kitų buto sąlygas, ypač apie:

·    buto tipą:

– paaiškinti, kur gyvena,

– aptarti, kokiomis teisėmis ten gyvena,

– apibūdinti, kokiame bute/name gyvena;

·    buto sudėtį:

– nusakyti, iš kokių patalpų susideda butas,

– nusakyti, kaip išdėstytos tos patalpos;

·    baldus ir apstatymą:

– išvardyti, kokius baldus turi/norėtų turėti,

– aptarti buto apstatymą,

·    indus ir namų apyvokos reikmenis:

– išsiaiškinti/papasakoti, kokius indus ir namų apyvokos reikmenis turi/norėtų turėti,

– pasakyti, kokias namų apyvokos mašinas/aparatus turi/norėtų turėti,

– nusakyti indų, namų apyvokos reikmenų ir mašinų ar aparatų buvimo vietą;

·    buto priežiūrą:

– išvardyti naudojamus energijos šaltinius ir technologijas,

– išsiaiškinti/pasakyti, kokius buitinius patogumus turi/norėtų turėti;

·    buto/namo nuomą:

– išsiaiškinti buto ar namo nuomos kainą,

– aptarti išlaidas butui/namui išlaikyti;

·    buto/namo erdvę ir aplinką:

– išsiaiškinti, ar prie buto/namo yra rūsys, kiemas, sodas, daržas, garažas ir kt. ir kur jie yra,

– pasakyti/paklausti, kur ką laiko,

– bendrais bruožais apibūdinti ir įvertinti buto/namo erdvę ir aplinką;

·    namo/buto kokybę:

– bendrais bruožais apibūdinti namo/buto kokybę;

·    naminius gyvulėlius/augalus:

– pasakyti/pasiteirauti, kokius naminius gyvulėlius/augalus turi ir kur juos laiko.

5. Šalies fauna ir flora, klimatas ir orai

Moksleivis turi gebėti, kalbėdamas apie:

·    buveinę, apylinkę, šalį:

– nusakyti/prašyti nusakyti jos geografinę padėtį;

·    florą ir fauną:

– papasakoti/paprašyti papasakoti apie šalies/vietovės augmeniją ir gyvūniją;

·    klimatą, meteorologines sąlygas, orus:

– papasakoti/paprašyti papasakoti apie savo/kitų gyvenamosios vietos/šalies klimatą ir meteorologines sąlygas,

– informuoti/paprašyti informuoti apie savo/kitų gyvenamosios vietos/šalies orus tą dieną /artimiausiu metu,

– papasakoti/paprašyti papasakoti apie savo/kitų gyvenamosios vietos/šalies orus visais metų laikais.

6. Kelionės ir susisiekimas

Moksleivis turi gebėti kalbėdamas apie:

·    maršrutus, vietos keitimą:

– paklausti/nurodyti kelią,

– paklausti/nurodyti atstumą;

·    važiavimą į darbą/mokyklą ir pan.:

– nurodyti/paklausti apie transporto priemones,

– nurodyti/paklausti apie tvarkaraštį,

– nurodyti/paklausti apie važiavimo trukmę/dažnumą;

·    atostogas ir turizmą:

– papasakoti/klausinėti, kur/kada/kaip važiuoja atostogų/leidžia atostogas;

·    viešąjį transportą:

– teikti/gauti informacijos, kaip kur nors nuvažiuoti,

– klausti/paaiškinti, kaip nusipirkti bilietą,

– klausti/informuoti apie tvarkaraštį;

·    nuosavą transportą:

– teikti/prašyti informacijos apie maršrutą, kelią,

– pasakyti/paklausti, kur galima sustoti/stovėti,

– teikti/prašyti informacijos apie judėjimo sąlygas;

·    važiavimą per valstybės sieną:

– deklaruoti muitinėje,

– prašyti/teikti žinių apie pinigų keitimą,

– teirautis/informuoti, ką ir kiek galima vežtis į užsienį;

·    kelionės į kitą šalį dokumentus:

– paklausti/paaiškinti, kokie dokumentai reikalingi,

– paklausti/paaiškinti, kaip ir per kiek laiko gaunama viza.

7. Nakvynė ir maitinimasis: viešbutis, kavinė ir kt.

Moksleivis turi gebėti užsakyti kambarį viešbutyje, stalelį kavinėje ir suprasti informaciją, padedančią jam tai padaryti; jis turėtų gebėti, kalbėdamas apie:

·    viešbutį:

– paklausti/pasakyti, kur viešbutis,

– sužinoti, ar yra laisvas kambarys/laisva vieta,

– smulkiau apibūdinti, kokio kambario norėtų,

– sužinoti kainą,

– išsiaiškinti, kur, kada ir kaip užmokėti;

·    kavinę, restoraną, valgyklą:

– pasakyti/paklausti, ar kas nors yra alkanas, nori gerti,

– pakviesti pavalgyti, atsigerti ir atsakyti į kvietimą,

– sužinoti/pasakyti, kur galima pavalgyti, atsigerti,

– pasiteirauti/pasakyti, ar stalas/vieta laisva,

– paprašyti valgiaraščio, sąskaitos,

– skaityti/aptarti valgiaraštį,

– užsakyti patiekalą, gėrimą,

– palinkėti gero apetito,

– įvertinti patiekalus,

– sužinoti kainą ir užsimokėti;

·    maitinimąsi ir jo tradicijas:

– pasiteirauti/pasakyti, kelintą valandą pusryčiai, priešpiečiai, pietūs ir kt.,

– paklausti/pasakyti, kas ką mėgsta pusryčių, priešpiečių ir kt.,

– teirautis/pasakyti, kas ko norėtų valgyti, gerti,

– teirautis, pasakyti, kas ką paprastai valgo pusryčių, priešpiečių ir kt.,

– gauti/teikti informaciją apie šeimos/vietovės/šalies tradicinius valgius/gėrimus,

– gauti/teikti informaciją, kaip pasigaminti patiekalą,

– klausti/pasakyti, kas su kuo ir kaip valgoma/geriama,

– sužinoti/pasakyti, kas gamino patiekalą,

– pagirti patiekalą.

8. Parduotuvės ir pirkiniai

Moksleivis, pirkdamas svetimoje šalyje įvairių daiktų, turi gebėti:

– pasakyti, ko pageidauja;

– suprasti jam teikiamą informaciją,

– suprasti pardavėjo atsakymus.

Jis turėtų gebėti, kalbėdamas apie:

·    parduotuves:

– pasakyti/sužinoti, kur ir kokios yra parduotuvės,

– paklausti/paaiškinti, kur yra koks skyrius toje parduotuvėje,

– paprašyti kokios nors prekės,

– sužinoti kainą, kur ir kaip užmokėti;

·    maistą:

– nusipirkti maisto,

– išsiaiškinti produkto kokybę ir galiojimo laiką;

·    rūbus, avalynę:

– paprašyti kokio nors daikto,

– pasakyti, kokio reikia dydžio, ūgio, spalvos ir pan.,

– paklausti, ar/kur galima pasimatuoti,

– reikšti nuomonę apie prekę;

·    namų apyvokos reikmenis:

– sužinoti/paaiškinti, ar yra ir kur yra parduotuvėje specializuoti skyriai,

– paklausti/paaiškinti, kur yra specializuota parduotuvė,

– paprašyti reikiamos prekės,

– vertinti prekę;

·    kainą ir apmokėjimą:

– paklausti kainos,

– paprašyti ko nors pigesnio,

– paklausti, kur ir kaip mokėti,

– paprašyti grąžos,

– paprašyti pasmulkinti pinigus.

9. Paslaugos ir aptarnavimas

Moksleivis turi gebėti gauti informacijos apie pageidaujamas paslaugas ir aptarnavimą. Jis turėtų gebėti kalbėdamas apie:

·    paštą:

– pasakyti/sužinoti, kur yra paštas, pašto dėžutė,

– susikalbėti siųsdamas laišką/siuntinį/perlaidą,

– susikalbėti pirkdamas pašto ženklą, popieriaus laiškui, voką;

·    telefoną automatą, taksofoną:

– paaiškinti/paklausti, kaip kur nors paskambinti,

– išsiaiškinti naudojimosi taksofonu taisykles,

– užsisakyti telefono pokalbį,

– paprašyti/pasakyti kieno nors/savo telefono numerį,

– paprašyti pakviesti ką nors prie telefono,

– paaiškinti, kad perduoda ragelį kam nors kitam,

– prisistatyti,

– sužinoti, ar sujungtas su pageidaujamu abonentu;

·    telegrafą:

– paprašyti telegramos blanko,

– susikalbėti, išsiųsdamas telegramą,

– paklausti telegramos kainos,

– sužinoti, kada adresatas gaus telegramą;

·    banką:

– paprašyti pakeisti valiutą,

– susikalbėti pateikdamas čekį ir sumokėdamas mokesčius;

·    policiją:

– iškviesti policiją,

– pranešti apie vagystę,

– susikalbėti paduodamas skundą,

– susikalbėti gaudamas/mokėdamas baudą;

·    medicininį aptarnavimą:

– paprašyti paslaugos,

– paklausti, kokio režimo laikytis sergant,

– išsiaiškinti, kaip vartoti prirašytus vaistus/procedūras,

– sužinoti, kiek laiko reikės būti ligoninėje/gydytis,

– sužinoti slaugymo kainą;

·    pagalbą:

– paprašyti pagalbos,

– pranešti apie pavojų,

– iškviesti pageidaujamą tarnybą;

·    autoservisą:

– susikalbėti pirkdamas degalų/tepalų;

·    autoremontą:

– susirasti dirbtuves,

– papasakoti apie gedimą,

– išsikviesti vilkiką.

10. Higiena ir sveikata

Moksleivis turi gebėti:

– pasakyti/paklausti apie savo/kitų sveikatą,

– informuoti/sužinoti apie savo/kitų savijautą,                     

– paaiškinti/sužinoti apie teikiamas gydymo paslaugas,

– išreikšti nuomonę apie sveiką gyvenimo būdą (maitinimąsi, sportavimą, grūdinimąsi);

Moksleivis turi gebėti kalbėdamas apie:

·    kūno dalis:

– išvardyti kūno dalis,

– pasakyti, kurią kūno dalį skauda;

·    fizinę būseną:

– pasakyti/paklausti apie savijautą;

·    higieną ir kūno priežiūrą:

– pasakyti/paklausti, kur galima išsimaudyti vonioje/po dušu,

– sužinoti, kur galima apsikirpti,

– paaiškinti/paklausti, kur galima nusipirkti asmeninės higienos reikmenų;

·    ligą, nelaimingą atsitikimą:

– pasakyti apie negalavimą/karščiavimą/nelaimingą atsitikimą,

– pasakyti, ar yra sirgęs/operuotas,

– paaiškinti, kokius vaistus vartoja,

– papasakoti apie nelaimingą atsitikimą,

– priminti apie sveikatos būklę;

·    sveikatos draudimą:

– paklausti/pareikšti, ar yra apdraustas,

– suprasti/duoti paprasčiausius įspėjimus saugotis;

·    gydymo ir sveikatos paslaugas:

– pasiklausti apie šias paslaugas,

– susitarti dėl priėmimo pas gydytoją,

– atsakyti į gydytojo klausimus,

– pasakyti gydytojui, kur skauda,

·    vaistinę ir vaistus:

– pasakyti/sužinoti, kur yra vaistinė,

– nusipirkti vaistų.

11. Fiziniai veiksmai, laikysena, suvokimas

Moksleivis turi gebėti išreikšti kalba savo pojūčius ir suvokimus. Jis turėtų gebėti kalbėdamas apie:

·    kūno padėtį ir judesius:

– nusakyti kūno padėtį ir judesius,

– paprašyti/sutikti ar nesutikti ką nors padaryti (pvz., atsistoti, atsisėsti);

·    fizinius veiksmus:

– klausti/duoti nurodymus, kokius veiksmus reikia atlikti norint ką nors padaryti,

– paprašyti/sutikti ar nesutikti imtis kokios nors veiklos (pvz., ką nors paduoti, atnešti);

·    jutiminį suvokimą:

– pasakyti/paklausti, ar ką nors suvokia (pvz., girdi, užuodžia, jaučia),

– pasakyti/paklausti apie skonį, kvapą, spalvą ar pan.

12. Profesija, amatas, darbas

Moksleivis turi gebėti keistis bendro pobūdžio žiniomis apie profesijas ir darbo sąlygas, ypač kalbėdamas apie savo, tėvų, artimųjų ir draugų:

·    profesinę veiklą:

– pasakyti/paklausti, kuo verčiasi,

– pasakyti/paklausti, kas darbdavys/kur dirba;

·    darbo ieškojimą, nedarbą, atleidimą iš darbo:

– tartis su darbdaviu,

– užsiregistruoti darbo biržoje,

– gauti/teikti duomenų apie darbo patirtį;

·    darbo sąlygas:

– sužinoti darbo grafiką, atlyginimą,

– paklausti/informuoti apie atostogas,

– paklausti/pasakyti darbovietės adresą;

·    profesinį rengimą, karjerą, ateitį:

– aptarti nepertraukiamo profesinio rengimo sąlygas,

– aptarti ateities ir karjeros galimybes;

·    būsimą profesinę veiklą:

– vertinti būsimą profesinę veiklą, darbo sąlygas, atlyginimą,

– argumentuoti būsimos profesinės veiklos pasirinkimą,

– apibūdinti kelią į profesiją ir profesinį meistriškumą.

13. Laisvalaikis, pramogos, sportas

Moksleivis turi gebėti paklausti/pasakyti, kuo jis/kiti domisi ir kokios mėgstamos pramogos. Jis turi gebėti kalbėdamas apie:

·    pramogas:

– pasakyti/klausinėti apie tai, kaip leidžia laisvalaikį,

– pasakyti/sužinoti, ką mėgsta (televiziją,  muziką, kompiuterius ir kt.),

– pasakyti/teirautis apie mėgstamų laidų pobūdį;

·    sportą:

– paklausti/papasakoti apie mėgstamas sporto rūšis,

– teikti/gauti informacijos apie sporto naujienas/įvykius,

– nusipirkti bilietą į sporto renginį,

– aptarti sporto varžybų/sportininko rezultatus;

·    kiną, teatrą, koncertą:

– pasakyti/paklausti, ką mėgsta,

– teikti/gauti informacijos apie programas/repertuarus,

– pasakyti/paklausti, kur ir kaip nusipirkti bilietą,

– aptarti spektaklį ar kitą kultūros renginį;

·    muziejų, parodą:

– teikti/gauti informacijos apie muziejus ir veikiančias parodas, jų darbo laiką, lankymosi sąlygas;

·    skaitymą, rašymą:

– pasakyti/pasidomėti, kad/ar mėgsta skaityti/rašyti,

– pasakyti/sužinoti, kur yra biblioteka/knygynas,

– pristatyti/teirautis apie kokį nors laikraštį, žurnalą ar kitą leidinį.

14. Santykiai ir kontaktai

Moksleivis turi gebėti:

– apibūdinti kai kuriuos asmeninių ir visuomeninių santykių aspektus,

– pasakyti, kokius santykius jis/kitas palaiko su kitais,

– patikslinti/paprašyti patikslinti santykių/ryšių pobūdį.

Moksleivis turi gebėti kalbėdamas apie:

·    kvietimus, pasimatymus:

– susitarti susitikti/užeiti pas ką nors,

– pakviesti į susitikimą/pasimatymą,

– pasiūlyti atsigerti, užkąsti, kur nors nueiti;

·    susirašinėjimą:

– pasakyti/paklausti, su kuo ir kaip dažnai susirašinėja, apie ką rašo,

– teirautis/tartis, ką rašyti;

·    draugijas, sąjungas, organizacijas:

– pasakyti/paklausti, kad/ar priklauso kokiai nors draugijai/sąjungai/organizacijai,

– apibūdinti/prašyti apibūdinti draugiją/sąjungą/organizaciją

15. Naujausi įvykiai: politinis, ekonominis, visuomeninis gyvenimas

Moksleivis turi gebėti kalbėti apie pagrindinius politinio, ekonominio ir visuomeninio gyvenimo įvykius, atsižvelgdamas į turimą tos srities patirtį:

– pasakyti, kad kas nors įvyko/atsitiko,

– nustatyti įvykio problemą, klausimą ar pan.,

– apibūdinti įvykį,

– įvertinti įvykį.

16. Ekologija

Moksleivis turi gebėti kalbėdamas apie aplinkos apsaugos problemas:

– išvardyti globalias bei vietinės reikšmės ekologines problemas bei jų sprendimo būdus,

– papasakoti apie gamtosaugą šalyje, apylinkėje, vietovėje, apibūdinti įvairias iniciatyvas (individualias, šeimos, namo gyventojų, mokyklos, miesto),

– papasakoti apie kovos su tarša būdus,

– papasakoti apie energijos taupymo būdus.

Užsienio kalbos įskaitos programos

2 priedas

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2004 m. spalio 28 d.

įsakymo Nr. ISAK-1696 redakcija

ANGLŲ KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖS

INDIVIDUAL TALK

Criterion	Score	Description
Content and vocabulary	5	Exhaustive response to the task;  very rich vocabulary used appropriately.
	4	Relevant and adequate response to the task;  rich and largely appropriate vocabulary.
	3	Response mostly relevant with some gaps or redundancy; sufficient vocabulary, not always appropriate.
	2	Response mostly relevant with some gaps or redundancy; limited vocabulary, not always appropriate.
	1	Response limited with major gaps and/or pointless repetition; very limited vocabulary.
	0	Response too limited or largely irrelevant; extremely limited vocabulary.
Fluency, coherence. and organisation	4	Fluent expression, natural hesitation; coherent and well-organised speech.
	3	Largely fluent with some unnatural hesitation; lack of coherence and/or organisation when dealing with more abstract topics.
	2	Lack of fluency and/or coherence and/or organisation; unnatural hesitation even in handling everyday topics or memorized performance.
	1	Largely incoherent and/or disorganised  speech;  slow even in handling simple topics.
	0	Disconnected speech; very slow.
Grammatical accuracy	4	Simple and complex structures mostly accurately used.
	3	Simple structures mostly accurate, errors in complex structures.
	2	Errors in simple structures; complex structures seldom attempted or inaccurate.
	1	Frequent errors in simple structures; complex structures seldom attempted.
	0	Distortion of basic structures.
Subtotal 1	13

ROLE PLAY

Criterion	Score	Description
Content/ Task Completion	4	Communicative purpose(s) of the task achieved completely.
	3	Communicative purpose achieved adequately.
	2	Communicative purpose achieved only partially.
	1	Only an attempt at the task, communicative purpose hardly achieved.
	0	Task hardly attempted. Communicative purpose not achieved.
Language Use	5	Largely accurate grammar. Very rich and fully appropriate vocabulary.
	4	Largely accurate grammar. Rich and appropriate vocabulary.
	3	Occasional errors in complex  structures. Sufficient vocabulary used mostly appropriately.
	2	Frequent errors in complex structures, but basic structures accurate. Limited vocabulary.
	1	Frequent errors in basic structures. Very limited vocabulary.
	0	Distortion of basic structures. Vocabulary too limited to communicate.
Interaction	5	Consistent ability to initiate and sustain communication and respond to change of topic or direction of conversation.
	4	Some difficulty in maintaining conversation but responds to change of topic or direction of conversation
	3	Some difficulty in maintaining conversation. Minor problems in responding to change of topic or direction of conversation
	2	Attempts to converse according to the role. Misunderstandings may arise due to inappropriate reaction to the situation.
	1	Limited interaction even at a basic level.
	0	Understanding and communication minimal.
Subtotal 2	14

INDIVIDUAL TALK AND ROLE PLAY

Criterion	Score	Description
Pronunciation	3	Pronunciation is generally accurate.
	2	Occasional mispronunciation but communication unhindered.
	1	Mispronunciation leading to some interference in communication.
	0	Frequent mispronunciation and heavy accent makes communication difficult.
Subtotal 3	3

Total Score = Subtotal 1 + Subtotal  2 + Subtotal 3 = 30

_

PRANCŪZŲ KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖS

Oral 1: parler de soi (5 minutes)

Criteres	Points	Description
	7	COMPÉTENCES LINGUISTIQUES
Vocabulaire	4	Le vocabulaire, qui correspond à la consigne, est riche et le candidat est capable de compenser les mots qui lui manquent par différentes stratégies (synonymes, paraphrases, etc.).
	3	Le vocabulaire correspond à la consigne mais n'est pas riche.
	2	Le vocabulaire n'est pas riche, ne correspond pas toujours à la consigne, et l’étudiant n'est pas capable de remplacer les mots qui lui manquent.
	1	Le vocabulaire est mal choisi et ne correspond pas à la consigne.
	0	Le vocabulaire ne correspond pas à la consigne et il n'est pas possible de comprendre.
Grammaire	3	La réponse est correcte, en totalité ou à quelques exceptions près, sur le plan morpho-syntaxique (les fautes isolées ne gênent pas la compréhension).
	2	Il y a pas mal de fautes sur le plan morpho-syntaxique ( mais les fautes ne gênent pas la compréhension).
	1	Il y a beaucoup de fautes sur le plan morpho-syntaxique. On doit poser des questions supplémentaires pour comprendre.
	0	Il y a énormément de fautes et il n'est pas possible de comprendre.
	7	COMPÉTENCES COMMUNICATIVES
Respect de la consigne	2	La réponse correspond bien, quant à son contenu, à ce qui a été demandé.
	1	La réponse est encore adéquate, et ce malgré des incorrections.
	0	La réponse n'est pas adéquate.
Adéquation des actes de parole	3	Tous les actes de parole correspondent à la consigne et sont utilisés pertinemment.
	2	Les actes de parole correspondent en totalité malgré quelques erreurs d'utilisation.
	1	Les actes de parole correspondent partiellement à la consigne.
	0	Aucun des actes de parole utilisés ne correspond à la consigne.
Cohérence du contenu	2	Les idées sont bien enchaînées et le discours est fluide.
	1	Les idées sont mal structurées et le candidat passe d'une idée à l'autre.
	0	On ne comprend rien à l'enchaînement des idées.
TOTAL1	14

Oral 2: jeu de rôles (5 minutes)

	Criteres	Points	Description
		6	COMPÉTENCES LINGUISTIQUES
	Vocabulaire	3	Le vocabulaire, qui correspond à la consigne, est riche et le candidat est capable de compenser les mots qui lui manquent par différentes stratégies (synonymes, paraphrases, etc.).
		2	Le vocabulaire correspond à la consigne mais n'est pas riche.
		1	Le vocabulaire n'est pas riche, ne correspond pas toujours à la consigne, et l’étudiant n'est pas capable de remplacer les mots qui lui manquent.
		0	Le vocabulaire est mal choisi et ne correspond pas à la consigne.
	Grammaire	3	La réponse est correcte, en totalité ou à quelques exceptions près, sur le plan morpho-syntaxique (les fautes isolées ne gênent pas la compréhension).
		2	Il y a pas mal de fautes sur le plan morpho-syntaxique ( mais les fautes ne gênent pas la compréhension).
		1	Il y a beaucoup de fautes sur le plan morpho-syntaxique. On doit poser des questions supplémentaires pour comprendre.
		0	Il y a énormément de fautes et il n'est pas possible de comprendre.
		8	COMPÉTENCES COMMUNICATIVES
	Compréhension de la situation	2	La réponse correspond bien, quant à son contenu, à ce qui a été demandé.
		1	La réponse est encore adéquate, et ce malgré des incorrections.
		0	La réponse n'est pas adéquate.
	Adéquation des actes de parole	3	Tous les actes de parole correspondent à la consigne et sont utilisés pertinemment.
		2	Les actes de parole correspondent en totalité malgré quelques erreurs d'utilisation.
		1	Les actes de parole correspondent partiellement à la consigne.
		0	Aucun des actes de parole utilisés ne correspond à la consigne.
	Capacité à répondre aux sollicitations de l'interlocuteur	3	Le candidat répond aisément, parfois après quelques secondes de réflexion, aux questions de l'interlocuteur.
		2	Le candidat répond, parfois avec hésitation, aux questions de l'interlocuteur.
		1	Le candidat n'est pas capable de répondre tout de suite aux questions de l'interlocuteur. Il a besoin d'un temps plus grand de réflexion ou que l'interlocuteur répète ou pose la question différemment.
		0	Le candidat n'est pas capable de répondre aux questions de l'interlocuteur.
TOTAL2		14

Oral 1 et Oral 2

Correction phonétique	2		Intelligible, malgré un accent spécifique.
	1		Difficultés de prononciation qui exigent une attention soutenue et conduisent quelquefois au malentendu.
	0		Très difficile à comprendre à cause de sa prononciation. On doit souvent lui demander de répéter.
TOTAL3		2

TOTAL FINAL = TOTAL 1+ TOTAL 2+ TOTAL 3

30

RUSŲ (UŽSIENIO) KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖS

МОНОЛОГ (15 баллов)

Критерий	Баллы	Описание
Содержание, лексическое наполнение, грамматические формы и конструкции	3	Лексика богата, употребляется адекватно, грамматические формы и конструкции  уместны.
	2	Лексика, грамматические формы и конструкции употребляются адекватно.
	1	Лексика скудна, но соответствует теме, употребляются простые грамматические формы и конструкции.
	0	Лексика употребляется неадекватно, коммуникативная цель не достигнута.
Структура текста и последовательность изложения	3	Текст структурирован правильно, изложение логически последовательно.
	2	Текст структурирован правильно, но есть нарушения в последовательности изложения.
	1	Текст структурирован неправильно, нет логичности и последовательности в изложении.
	0	Текст не структурирован, мысли не связаны между собой.
Связность, плавность речи	3	Связная, плавная речь, без неуместных пауз.
	2	Речь связная, но имеют место неуместные паузы .
	1	Речь несвязная, длинные паузы, затрудняющие общение.
	0	Речь состоит из отдельных разрозненных фраз, не связанных между собой. Коммуникация отсутствует.
Правильность речи	3	Нет грубых фонетических, лексических и грамматических ошибок.
	2	Есть фонетические, грамматические и лексические ошибки, не затрудняющие коммуникацию.
	1	Много фонетических, грамматических и лексических ошибок, затрудняющих коммуникацию.
	0	Большое количество фонетических, грамматических и лексических ошибок. Коммуникация отсутствует.
Объем текста и развернутость высказывния	3	Изложение развернуто, объем текста соответствует указанному в задании.
	2	Изложение достаточно развернуто, объем не в полной мере соответствует указанному в задании.
	1	Изложение недостаточно развернуто; время, отведенное на выполнение задания, использовано минимально.
	0	Разрозненные фразы, тема не раскрыта, коммуникация отсутствует.
Сумма баллов	15

ДИАЛОГ (15 баллов)

Критерий	Баллы	Описание
Решение коммуникативной задачи	3	Участник диалога коммуникативную задачу решает удачно.
	2	Участник диалога не совсем удачно решает коммуникативную задачу.
	1	Участник диалога испытывает затруднения в решении коммуникативной задачи.
	0	Коммуникативная задача не решена.
Соответствие речи заданной ситуации	3	Речь полностью соответствует ситуации.
	2	Речь не в полной мере соответствует заданной ситуации.
	1	Речь минимально соответствует ситуации.
	0	Коммуникация отсутствует.
Выражение коммуникативных интенций, их языковое содержание	3	Коммуникативные интенции употребляются адекватно, их грамматическое строение правильно и разнообразно.
	2	Почти всегда адекватно выражает коммуникативные интенции, они построены грамматически правильно и достаточно разнообразны.
	1	Неадекватно выражает коммуникативные интенции, их строение примитивно.
	0	Коммуникация отсутствует.
Правильность речи	3	Нет грубых фонетических, грамматических и лексических ошибок.
	2	Небольшое количество негрубых грамматических, фонетических и лексических ошибок, не затрудняющих общение.
	1	Много фонетических, грамматических и лексических ошибок, затрудняющих общение.
	0	Большое количество фонетических, грамматических и лексических ошибок. Коммуникация отсутствует.
Использование стратегий общения и компенсационных стратегий	3	Удачно инициирует и поддерживает разговор, адекватно реагирует на реплики собеседника. Уместно использует компенсационные стратегии.
	2	Вполне удачно инициирует и поддерживает разговор, адекватно реагирует на реплики собеседника. Не всегда уместно использует компенсационные стратегии. Диалог прерывается неуместными паузами.
	1	Слабо инициирует и поддерживает разговор, чаще всего неадекватно реагирует на реплики собеседника. Затрудняется в использовании компенсационных стратегий. Делает много ненатуральных пауз в поисках средств выражения.
	0	Не инициирует и не поддерживает разговора, неадекватно реагирует на реплики собеседника. Не умеет исползовать компенсационные стратегии.
Сумма баллов	15

VOKIEČIŲ KALBOS ĮSKAITOS VERTINIMO LENTELĖS

Pastaba. Abi kalbėjimo užduotys (monologas ir dialogas) vertinamos atskirai. Tarimas ir intonacija vertinama už monologą ir dialogą kartu. Moksleivio prisistatymas nevertinamas.

MONOLOG

Kriterien	Punkte	Beschreiben
Inhalt, Umfang und Wortschatz	5-4	Die Antwort entspricht völlig der Aufgabenstellung und ist ausführlich, der Umfang entspricht der Aufgabenstellung, der Wortschatz ist reich, fehlende Strukturen kann der Kandidat umschreiben.
	3	Die Antwort entspricht der Aufgabenstellung, ist aber nicht ausführlich, der Wortschatz ist nicht abwechslungsreich.
	2	Die Antwort ist nicht immer der Aufgabenstellung angemessen und ist oberflächlich, die Zeit wird minimal ausgenutzt, der Wortschatz ist arm und manchmal fehlerhaft, der Schüler kann nicht immer fehlende Strukturen umschreiben
	1-0	Die Antwort ist der Aufgabenstellung nicht angemessen, sprachlich bedingte abgehackte Sprechweise, das Thema wird nicht erörtert, viele Fehlgriffe im Wortschatz.
Struktur des Textes, Flüssigkeit und Kohärenz	4	Der Text ist gut strukturiert (Einleitung, Hauptteil, Schluss), zusammenhängende Äußerung
	3	Der Text ist gut strukturiert, aber die Ausführungen sind nicht immer zusammenhängend, gelegentlich spürbares sprachlich bedingtes Zögern
	2	Der Text ist schlecht strukturiert, die Ausführungen sind oft nicht zusammenhängend, der Schüler spricht zögernd
	1-0	Der Text ist unstrukturiert, es gibt häufige Gedankenbrüche, der Schüler spricht zögernd
Korrektheit	4	Es gibt keine bzw. einzelne Fehler, die das Verständnis nicht stören.
	3	Es gibt einige Fehler, die aber das Verständnis  nicht beeinträchtigen.
	2	Es gibt häufig Fehler, die ab und zu das Verständnis stören.
	1-0	Es gibt sehr viele Fehler, die oft das Verständnis stören.
Insgesamt	13

ROLLENSPIEL

Inhalt und Kommunikation	4	Die Antwort entspricht völlig der Aufgabenstellung und der Schüler erfüllt den Gesprächsauftrag voll.
	3	Der Schüler erfüllt den Gesprächsauftrag nicht voll.
	2	Der Schüler erfüllt den Gesprächsauftrag ansatzweise.
	1-0	Der Schüler erfüllt den Gesprächsauftrag (fast ) gar nicht.
Korrektheit	4	Es gibt keine bzw. einzelne Fehler, die das Verständnis nicht stören.
	3	Es gibt einige Fehler, die aber das Verständnis nicht beeinträchtigen.
	2	Es gibt häufig Fehler, die ab und zu das Verständnis stören.
	1-0	Es gibt sehr viele Fehler, die oft das Verständnis stören.
Interaktives Verhalten	5	Der Schüler kommuniziert lebendig und trägt durchgehend aktiv zum Gesprächsverlauf bei.
	4	Der Schüler trägt über weite Strecken aktiv zum Gesprächsverlauf bei, reagiert angemessen auf gestellte Fragen, aber ab und zu entstehen Pausen.
	3-2	Der Schüler zeigt keine Initiative und reagiert nicht auf alle Repliken des Prüfers
	1-0	Der Schüler beschränkt sich auf Ja/Nein-Antworten und hat Schwierigkeiten, sich überhaupt am Gespräch zu beteiligen.
Insgesamt	13

MONOLOG UND ROLLENSPIEL

Aussprache, Intonation	4	Die Aussprache und die Intonation sind korrekt.
	3	Es gibt einzelne Fehler, die das Verständnis nicht stören.
	2	Es gibt viele Fehler, die Antwort ist aber verständlich.
	1-0	Es gibt sehr viele Fehler, die Antwort ist unverständlich.
Höchstpunktzahl	30

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-1696, 2004-10-28, Žin., 2004, Nr. 165-6045 (2004-11-13), i. k. 1042070ISAKSAK-1696

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-1696, 2004-10-28, Žin., 2004, Nr. 165-6045 (2004-11-13), i. k. 1042070ISAKSAK-1696

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2003 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. ISAK-1539 "Dėl įskaitų programų patvirtinimo" pakeitimo

---

^[1] Tarties, kirčiavimo, gramatikos ir žodyno klaidomis laikytini atvejai, numatyti vadovėliuose ir „Didžiųjų kalbos klaidų sąraše“.

^[2] Если ответ построен в форме повествования, то оценивается информационная сторона речи.

¹ Калі адказ пабудаваны ў форме апавядання, то ацэньваецца інфармацыйны бок выказвання.

¹ Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos ir išsilavinimo standartai XI-XII klasėms. Vilnius, 2002. / Užsienio kalbos