Įstatymas skelbtas: Žin., 1991, Nr. 2-25
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
BEDARBIŲ RĖMIMO
Į S T A T Y M A S
Įstatymo pavadinimas keistas:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymas kartu su kitais darbo santykius reglamentuojančiais įstatymais nustato Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinės teisės į darbą ir užsiėmimo pasirinkimo valstybines garantijas.
I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių užimtumas
Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti kita įstatymų nedraudžiama veikla.
Užsienio valstybėse dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių užimtumo teises ir pareigas nustato tų valstybių įstatymai, jeigu dvišaliu susitarimu nenumatyta kita tvarka.
2 straipsnis. Įstatymo taikymas kitų šalių piliečiams bei asmenims be pilietybės
Kitų šalių piliečiams, taip pat asmenims be pilietybės šis įstatymas taikomas bendra tvarka, išskyrus atvejus, kuriuos reglamentuoja atskiri įstatymai arba tarptautinės sutartys.
3 straipsnis. Teisės į darbą įgyvendinimas
Piliečiai teisę į darbą įgyvendina tiesiogiai kreipdamiesi į darbdavius arba darbo biržos tarpininkavimu. Samdos sutartis sudaroma piliečio ir darbdavio susitarimų įstatymu nustatyta tvarka.
Piliečiai savo noru gali nedirbti.
4 straipsnis. Teisė įsidarbinti pagal sutartį (kontraktą)
Piliečiai įstatymų nustatyta tvarka gali sudaryti samdos sutartis (kontraktus) su darbdaviais, esančiais kitose valstybėse arba nenuolatinėje sutartį sudarančiojo gyvenamojoje vietovėje.
Jeigu sudarant tokią sutartį tarpininkauja darbo birža, tai jos sudarymo ir su tuo susijusių papildomų išlaidų kompensavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Tarpininkauti dėl piliečių darbo užsienyje - išimtinė valstybės teisė, kurią įgyvendina Lietuvos darbo birža. Kitos organizacijos gali tarpininkauti dėl piliečių įsidarbinimo užsienyje tik turėdamos atitinkamus įgaliojimus (licenzijas).
Įgaliojimus (licenzijas) išduoda Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
5 straipsnis. Bedarbiai
Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi.
Bedarbių registravimo, pašalpų jiems skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
Nr. IX-687, 2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)
II skyrius. PILIEČIŲ UŽIMTUMO TEISĖS IR GARANTIJOS
6 straipsnis. Valstybinės užimtumo garantijos
Šio įstatymo numatytais atvejais valstybė garantuoja piliečiams:
nemokamas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas bei informaciją apie laisvas darbo vietas;
nemokamas darbo biržos paslaugas įsidarbinant;
nemokamą profesinį mokymą nedarbo atveju;
galimybę nedarbo atveju dirbti viešuosius ir Užimtumo fondo remiamus darbus;
bedarbio pašalpą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
7 straipsnis. Darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai
Darbo rinkoje papildomai remiami bedarbiai, taikant jiems šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytą užimtumo rėmimą, yra:
1) invalidai – Invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka;
2) asmenys nuo 16 iki 25 metų, pirmą kartą pradedantys darbinę veiklą;
3) profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai, pradedantys darbinę veiklą pagal specialybę;
4) ilgalaikiai bedarbiai, kurių nedarbo trukmė nuo įsiregistravimo darbo biržoje dienos ilgiau kaip 2 metai;
5) asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus likę ne ilgiau kaip 5 metai;
6) motina arba tėvas, auginanti (auginantis) vaiką iki 8 metų;
7) asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis negu 6 mėnesiai.
Šio straipsnio pirmosios dalies 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys laikomi darbo rinkoje papildomai remiamais bedarbiais, kai jie kreipiasi į darbo biržą ne vėliau kaip per 6 mėnesių laikotarpį, pasibaigus priežastims, dėl kurių nedirbo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
Nr. IX-687, 2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)
8 straipsnis. Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimas
Darbo biržos teikimu savivaldybės kasmet nustato darbdaviams I ir II grupių invalidų įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotas nuo 2 iki 5 procentų nuo įmonės bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu įmonėje yra ne mažiau kaip 50 darbuotojų. Invalidai įdarbinami Invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka.
Darbdaviai, nevykdantys invalidų įdarbinimo arba papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotų, už kiekvieną neįdarbintą invalidą moka 15 minimalių mėnesinių algų dydžių įmoką į Užimtumo fondą, išskyrus atvejus, kai darbo birža nesikreipė dėl invalidų įdarbinimo. Šios lėšos naudojamos invalidų darbo vietoms steigti.
Darbdaviams, įdarbinusiems I ir II grupių invalidus į papildomas kvotomis nustatytas darbo vietas, jų darbo laikotarpiu mokamos užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų steigimo arba jų pritaikymo išlaidoms padengti:
1) per pirmuosius 12 mėnesių – vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį;
2) per kitus 6 mėnesius – pusės vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį.
Šių dydžių užimtumo rėmimo subsidijos taip pat mokamos darbdaviams, įdarbinusiems I ir II grupių invalidus įmonėse, kuriose yra mažiau kaip 50 darbuotojų.
Tuo atveju, kai darbo birža per 3 mėnesius nustatyta tvarka nepasiūlo darbo III grupės invalidams ir kitiems šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems bedarbiams, darbo biržos siuntimu juos įdarbinusiems darbdaviams mokamos užimtumo rėmimo subsidijos darbo vietų steigimo išlaidoms padengti:
1) per pirmuosius 6 mėnesius – vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį;
2) per kitus 6 mėnesius – pusės vienos minimalios mėnesinės algos dydžio už kiekvieną mėnesį.
Tuo atveju, kai asmenys įdarbinami ne visam darbo laikui, nustatytos užimtumo rėmimo subsidijos mažinamos proporcingai už dirbtą laiką.
Pagrindas teikti darbdaviams užimtumo rėmimo subsidijas yra darbo biržos ir darbdavio sudarytos sutarties sąlygų vykdymas.
Tuo atveju, kai dėl struktūrinių pokyčių, įmonių likvidavimo ar reorganizavimo susidariusiai darbo pasiūlos ir paklausos disproporcijai pašalinti nepakanka šiame įstatyme numatytų užimtumo rėmimo priemonių, rengiamos paskirų vietovių gyventojų užimtumo programos. Tokios programos pirmiausia rengiamos šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems bedarbiams įdarbinti.
Sprendimą dėl gyventojų užimtumo programų rengimo, atsižvelgiant į jų svarbą, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, apskričių viršininkai arba savivaldybių tarybos.
Užimtumo programų priemonių įgyvendinimas yra finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Užimtumo fondo bei kitų teritorinei plėtrai numatytų lėšų.
Darbo rinkoje papildomai remiamų bedarbių užimtumo rėmimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-687, 2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)
9 straipsnis. Darbdavio pareiga įspėti darbuotoją apie samdos sutarties nutraukimą
Darbdavys savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka tik prieš 2 mėnesius įspėjęs darbuotoją raštu. Darbuotojui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, nepilnamečiui iki 18 metų, invalidui, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.
Samdos arba kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatomi ilgesni įspėjimo terminai.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyti įspėjimo terminai taikomi ir nutraukiant terminuotą samdos sutartį.
Tais atvejais, kai iki terminuotos samdos sutarties pabaigos liko mažiau laiko negu šiame straipsnyje numatyti įspėjimo terminai, darbdavys gali atleisti darbuotoją iš darbo savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, tik samdos sutarties terminui pasibaigus.
Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo, nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
Darbdavys negali nutraukti samdos sutarties savo iniciatyva su darbuotojais, nurodytais šio įstatymo 8 straipsnyje, jei nėra jų kaltės ir bendras jų skaičius tarp dirbančiųjų yra mažesnis už savivaldybių nustatytą įdarbinimo ar papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-225, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr. 28-900 (2001 03 30)
10 straipsnis. Darbdavio pareigos atleidžiant grupę darbuotojų
Darbdavys, įstatymų nustatyta tvarka mažindamas darbuotojų skaičių arba nutraukdamas įmonės veiklą, privalo raštu prieš du mėnesius pranešti darbo biržai, savivaldybei ir įmonės profesinėms sąjungoms, o jų nesant, įmonės darbuotojų kolektyviniame susirinkime (konferencijoje), kai per 30 kalendorinių dienų numatoma atleisti grupę darbuotojų:
1) 10 ir daugiau darbuotojų, jei įmonėje dirba iki 99 darbuotojų;
2) daugiau kaip 10 procentų darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo 100 iki 299 darbuotojų;
3) 30 ir daugiau darbuotojų, jei įmonėje dirba 300 ir daugiau darbuotojų.
Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai, kai atleidžiama grupė darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis ir sezoninių darbų sutartis nepažeidžiant sutartyse nurodyto jų termino.
Grupės darbuotojų atleidimo tvarką ir ypatumus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Jeigu darbdavys atleido grupę darbuotojų, nesilaikydamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytos tvarkos, jų atleidimo terminai perkeliami iki to laiko, kada turėjo pasibaigti nurodyti pranešimo terminai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1291, 1999 07 07, Žin., 1999, Nr. 65-2086 (1999 07 28)
11 straipsnis. Laisvų darbo vietų registravimas
Darbdaviai registruoja laisvas darbo vietas darbo biržoje, o ši viešai jas skelbia.
Laisvų darbo vietų darbo biržoje registravimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
Nr. IX-687, 2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)
III skyrius. GYVENTOJŲ UŽIMTUMO EKONOMINĖS PRIELAIDOS
12 straipsnis. Užimtumo fondas
Gyventojų užimtumo priemonėms finansuoti sudaromas Užimtumo fondas.
Užimtumo fondo lėšas sudaro darbdaviams privalomos draudimo nuo nedarbo įmokos bei kitos šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytos lėšos.
Privalomojo draudimo nuo nedarbo įmokos yra privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų pagal tarifus dalis, kurios dydį kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tvirtindama Valstybinio socialinio draudimo biudžeto fondą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iki kiekvieno mėnesio 25 dienos į Užimtumo fondą perveda Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atskaitymus - kiekvienam ketvirčiui po 1/3 sumos, numatytos šiam tikslui valstybinio socialinio draudimo biudžete. Pasibaigus ketvirčiui, nurodyti atskaitymai perskaičiuojami pagal faktiškai gautas draudėjų įmokas ir papildomai priskaičiuotos sumos pervedamos kartu su einamosiomis įmokomis, o permokėtos sumos atimamos iš einamųjų įmokų.
Užimtumo fondo išlaidas sudaro lėšos, skirtos šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytoms priemonėms finansuoti, ir Užimtumo fondo rezervas, į kurį sukaupiama iki 20 procentų metinių Užimtumo fondo lėšų.
Užimtumo fondo sudarymo ir naudojimo tvarką nustato bei Užimtumo fondo sąmatą tvirtina Užimtumo taryba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jai vadovauja ministras arba jo įgaliotas šios tarybos narys. Užimtumo taryba sudaroma iš 15 lygiateisių narių, kurie po lygiai atstovauja darbuotojų (profesinių sąjungų, susivienijimų, asociacijų ir kt.), darbdavių (susivienijimų, asociacijų ir kt.) organizacijoms bei valstybės valdymo institucijoms. Darbuotojų ir darbdavių atstovus deleguoja jų atstovaujamos organizacijos, o valstybės valdymo institucijų atstovus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Užimtumo tarybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvarko Užimtumo fondą ir viešai skelbia, kaip jis naudojamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
13 straipsnis. Užimtumo fondo lėšos
Užimtumo fondą sudaro:
1) darbdaviams privalomos draudimo nuo nedarbo įmokos;
2) juridinių ir fizinių asmenų labdaros įnašai;
3) darbo biržos pajamos;
4) darbdavių papildomos įmokos, nurodytos šio įstatymo 8 straipsnyje;
5) valstybės biudžeto dotacijos;
6) kitos lėšos.
Užimtumo fondo garantas yra Valstybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-687, 2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)
14 straipsnis. Užimtumo fondo lėšų naudojimas
Užimtumo fondo lėšos naudojamos:
1) bedarbių ir darbuotojų, kurie įspėti apie darbo sutarties nutraukimą šio įstatymo 9 ir 10 straipsniuose nustatyta tvarka, profesiniam mokymui finansuoti;
2) gyventojų užimtumo programose numatytoms šio straipsnio 1 ir 3–7 punktuose nurodytoms priemonėms finansuoti;
3) užimtumo rėmimo subsidijoms šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytiems darbo rinkoje papildomai remiamiems bedarbiams įdarbinti;
4) Užimtumo fondo remiamiems darbams finansuoti;
5) viešiesiems darbams finansuoti;
6) bedarbio pašalpoms mokėti;
7) paskoloms, teikiamoms bedarbiams, norintiems organizuoti savo verslą;
8) Lietuvos darbo biržos ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos veiklai finansuoti;
9) rezerviniam fondui, kuris naudojamas centralizuotai vykdomoms priemonėms, finansuoti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
Nr. VIII-1291, 1999 07 07, Žin., 1999, Nr. 65-2086 (1999 07 28)
Nr. IX-687, 2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)
IV skyrius. SOCIALINĖS GARANTIJOS BEDARBIAMS
Skyriaus pavadinimas keistas:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
15 straipsnis. Teisė gauti bedarbio pašalpą
Teisę gauti bedarbio pašalpą turi bedarbiai, kurie iki užsiregistravimo valstybinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 24 mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą per paskutinius 3 metus, jeigu darbo birža nepasiūlė darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, arba profesinio mokymo.
Teisę į bedarbio pašalpą taip pat turi bedarbiai, kurie iki užsiregistravimo neturėjo šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyto valstybinio socialinio draudimo stažo dėl šio įstatymo 161 straipsnio penktojoje dalyje nurodytų svarbių priežasčių.
Bedarbiai, kurie neturi šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyto reikiamo valstybinio socialinio draudimo stažo bedarbio pašalpai gauti, šią teisę įgyja po to, kai su darbo biržos siuntimu per paskutiniuosius 12 mėnesių nuo užsiregistravimo darbo biržoje dirbo viešuosius arba Užimtumo fondo remiamus darbus, baigė profesinį mokymą ir šių darbų bei mokymosi bendra trukmė buvo ne mažesnė kaip 180 kalendorinių dienų arba tiek laiko, kiek trūksta iki reikiamo valstybinio socialinio draudimo stažo, jei tai sudaro ne daugiau kaip 180 kalendorinių dienų.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta tvarka taip pat taikoma bedarbiams, kuriems bedarbio pašalpa nebuvo skirta pagal šio įstatymo 17 straipsnį arba buvo nutraukta, pasibaigė jos mokėjimo terminas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
16 straipsnis. Bedarbio pašalpa
Bedarbio pašalpą nustatyta tvarka skiria ir moka darbo birža bedarbiams:
1) nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio pirmojoje (išskyrus šio straipsnio 2 punktą) ir antrojoje (išskyrus šio straipsnio 3 punktą) dalyse, – aštuntą dieną nuo užsiregistravimo;
2) nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio pirmojoje dalyje, atleistiems iš darbo pagal darbuotojo pareiškimą (Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnio pirmoji dalis), šalių susitarimu (Darbo sutarties įstatymo 27 straipsnis), atleistiems iš darbo darbdavio iniciatyva (Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 6–12 punktai), taip pat pasibaigus darbo sutarčiai pagal 26 straipsnio 14–20 punktus, – praėjus 3 mėnesiams nuo užsiregistravimo darbo biržoje.
3) nurodytiems šio įstatymo 16(1) straipsnio penktosios dalies 8 punkte profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventams, – praėjus 3 mėnesiams nuo užsiregistravimo darbo biržoje;
4) nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, – kai jie įvykdo 15 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytas sąlygas.
Pašalpa mokama kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį. Į bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpį neįskaitomas laikas, kurį bedarbis dirbo viešuosius darbus, Užimtumo fondo remiamus darbus arba mokėsi pagal profesinio mokymo programas.
Bedarbiams, iki senatvės pensijos amžiaus likus ne ilgiau kaip 5 metams, pašalpos mokėjimas pratęsiamas dar du mėnesius.
Bedarbiams, iki senatvės pensijos amžiaus likus ne ilgiau kaip 2 metams, turintiems ne mažesnį kaip 15 metų valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, jiems sutikus, bedarbio pašalpos mokėjimas pratęsiamas, jos negaunantiems – mokama valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio pašalpa iki senatvės pensijos amžiaus. Bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpiu jiems netaikomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, įsidarbinus – pašalpos mokėjimas sustabdomas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
Nr. VIII-1291, 1999 07 07, Žin., 1999, Nr. 65-2086 (1999 07 28)
Nr. IX-687, 2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)
16(1) straipsnis. Bedarbio pašalpos dydis
Bedarbio pašalpos dydis priklauso nuo bedarbio valstybinio socialinio draudimo stažo bei darbo netekimo priežasties.
Bedarbiams, turintiems teisę į bedarbio pašalpą pagal šio įstatymo 15 straipsnio pirmąją dalį, bedarbio pašalpa apskaičiuojama pagal formulę:
P = RP + (2 * MGL - RP) * (s/S), kurioje:
P - bedarbio pašalpa;
RP - to mėnesio, už kurį mokama bedarbio pašalpa, Vyriausybės patvirtintos valstybės remiamos pajamos;
MGL - to mėnesio, už kurį mokama bedarbio pašalpa, Vyriausybės patvirtintas minimalus gyvenimo lygis;
s - bedarbio valstybinio socialinio draudimo stažas;
S - stažo vardiklis. S=25 metai. Tai stažas, kurį įgijęs bedarbis gauna maksimalią bedarbio pašalpą.
Bedarbio pašalpa visais atvejais negali būti mažesnė už Vyriausybės patvirtintas valstybės remiamas pajamas ir neturi viršyti dviejų minimalių gyvenimo lygių.
Pagal šią formulę apskaičiuota bedarbio pašalpa mokama bedarbiams, atleistiems iš darbo:
1) darbdavio iniciatyva (Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1-12 punktai);
2) darbdavio valia (Darbo sutarties įstatymo 30 straipsnis);
3) pagal Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 6 punktą, kai teisių atėmimo priežastis dirbti tam tikrą darbą nebuvo darbuotojo kaltė, ir šio straipsnio 7-11 bei 14-20 punktus;
4) pagal darbuotojo pareiškimą dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (Darbo sutarties įstatymo 281 straipsnis);
5) pagal darbuotojo pareiškimą (Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnio pirmoji ir antroji dalys);
6) šalių susitarimu (Darbo sutarties įstatymo 27 straipsnis);
7) savarankiškai dirbusiems.
Bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio antrojoje dalyje, mokama valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio pašalpa. Tokio dydžio pašalpa mokama bedarbiams, neturintiems reikiamo valstybinio socialinio draudimo stažo dėl svarbių priežasčių:
1) atleistiems iš darbo darbdavio iniciatyva (Darbo
sutarties įstatymo 29 straipsnio
1–5 punktai);
2) atleistiems iš darbo darbdavio valia (Darbo sutarties įstatymo 30 straipsnis);
3) atleistiems iš darbo pagal Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 6 punktą, kai teisių dirbti tam tikrą darbą atėmimo priežastis nebuvo darbuotojo kaltė, ir šio straipsnio 7–11 punktus;
4) atleistiems iš darbo pagal darbuotojo pareiškimą dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (Darbo sutarties įstatymo 28(1) straipsnis);
5) atleistiems iš darbo pagal darbuotojo pareiškimą (Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnio antroji dalis);
6) pripažintų neveiksniais asmenų globėjams, I ir II grupių invalidų (šeimos narių ir artimųjų giminaičių) slaugytojams;
7) grįžusiems iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos (būtinosios tarnybos kariams), jei iki pašaukimo į tarnybą jie nedirbo pagal darbo sutartį;
8) profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventams per vienerių metų laikotarpį nuo atitinkamo kvalifikacijos pažymėjimo ar diplomo išdavimo dienos (šioje tvarkoje absolventais laikomi asmenys, baigę profesinio mokymo I, II, III ir IV pakopos programas, aukštesniųjų studijų programas, nuosekliųjų universitetinių arba neuniversitetinių studijų bet kurios pakopos programas);
9) grįžusiems iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip 6 mėnesiai;
10) motinai arba tėvui, nedirbančiai (nedirbančiam) dėl vaiko iki 8 metų auginimo.
Tokio
pat dydžio bedarbio pašalpa mokama bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo
15 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse.
Bedarbiams, gaunantiems iš valstybės ar socialinio draudimo biudžetų pensiją, mažesnę už priklausančią bedarbio (mokymo) pašalpą, mokamas priklausančios bedarbio pašalpos ir gaunamos pensijos skirtumas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-687, 2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)
17 straipsnis. Bedarbio pašalpos neskyrimas
Bedarbio pašalpa neskiriama, jeigu bedarbis iki pašalpos paskyrimo vieną kartą atsisakė siūlomo darbo, atitinkančio jo profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, taip pat jei nuvykimo į siūlomą darbovietę ir grįžimo atgal laikas miesto arba priemiestiniu transportu neviršija 3 valandų, o moterims, turinčioms vaikų iki 8 metų, ir vyrams, vieniems auginantiems vaikus iki tokio pat amžiaus, - 2 valandų ir jei vieną kartą atsisakė mokytis profesijos, atitinkančios vietos darbo rinkos poreikius.
Bedarbio pašalpa taip pat neskiriama, jeigu bedarbis:
dėl nepateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvyko į darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba mokytis pagal profesinio mokymo programas;
atsisakė darbo biržos siūlomo sveikatos patikrinimo, kad būtų nustatytas jo tinkamumas darbui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
18 straipsnis. Bedarbio pašalpos sumažinimas, jos mokėjimo sustabdymas arba
nutraukimas
Bedarbio pašalpa sumažinama 50 procentų, jeigu bedarbis vieną kartą atsisakė siūlomo darbo šio įstatymo 17 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytomis sąlygomis ir vieną kartą atsisakė profesinio mokymo.
Bedarbiui sustabdomas bedarbio pašalpos mokėjimas, jeigu jis:
mokosi ir gauna iš Užimtumo fondo bedarbio mokymo pašalpą;
įsidarbina Užimtumo fondo remiamuose darbuose.
Bedarbiui nutraukiamas bedarbio pašalpos mokėjimas, jeigu jis:
du kartus per bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpį atsisakė siūlomo darbo šio įstatymo 17 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytomis sąlygomis ir du kartus atsisakė profesinio mokymo;
dėl nepateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvyko į darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba mokytis pagal profesinio mokymo programas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
19 straipsnis. Bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, profesinis
mokymas
Bedarbiai, kuriems darbo birža nustatyta tvarka negali pasiūlyti darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, taip pat bedarbiai, neturintys profesinio pasirengimo, gali būti siunčiami mokytis profesijos, atitinkančios vietos darbo rinkos poreikius, arba tobulinti kvalifikacijos.
Mokymo laikotarpiu bedarbiams mokama 1,3 gaunamos bedarbio pašalpos dydžio bedarbio mokymo pašalpa, kuri negali viršyti dviejų minimalių gyvenimo lygių.
Bedarbiams, kurie prieš siuntimą mokytis nebuvo įgiję teisės į bedarbio pašalpą, mokymosi metu mokama valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio mokymo pašalpa.
Bedarbių profesinis mokymas finansuojamas ir bedarbio mokymo pašalpos iš Užimtumo fondo lėšų bedarbiams mokamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Kai kuriais atvejais, jeigu tam tikrai profesijai įgyti reikia daugiau laiko, trišalės komisijos prie darbo biržos siūlymu profesinio mokymo finansavimas ir bedarbio mokymo pašalpos mokėjimas gali būti pratęstas iki 10 mėnesių.
Profesinis mokymas, finansuojamas iš Užimtumo fondo, taip pat gali būti organizuojamas darbuotojams, įspėtiems apie darbo sutarties nutraukimą šio įstatymo 9 ir 10 straipsniuose nustatyta tvarka.
Bedarbiams ir darbuotojams, įspėtiems apie atleidimą iš darbo, profesinį konsultavimą ir mokymą organizuoja Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba.
Darbo rinkos profesinio mokymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
Nr. IX-687, 2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)
20 straipsnis. Viešieji darbai
Bedarbiams ir kitiems asmenims, nustatyta tvarka užsiregistravusiems valstybinėje darbo biržoje, organizuojami laikini viešieji darbai.
Viešuosius darbus kartu su savivaldybėmis organizuoja valstybinės darbo biržos.
Asmenims, dirbantiems viešuosius darbus, už darbo laiką mokamas darbo užmokestis, apskaičiuotas taikant ne mažesnį už valstybės nustatytą minimalų valandinį atlygį.
Asmenys, dirbantys viešuosius darbus, negauna bedarbio pašalpos, jeigu darbo užmokestis yra didesnis už šią pašalpą. Jeigu darbo užmokestis yra mažesnis už gaunamą pašalpą, valstybinė darbo birža moka darbo užmokesčio ir bedarbio pašalpos skirtumą.
Asmenys, dirbantys viešuosius darbus, toliau registruojami valstybinėje darbo biržoje ir jiems taikomos šio ir kitų įstatymų nustatytos valstybinės užimtumo ir socialinės garantijos.
Viešųjų darbų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-608, 1998 01 15, Žin., 1998, Nr. 8-165 (1998 01 25)
20(1) straipsnis. Iš Užimtumo fondo remiami darbai
Užimtumo fondo remiami darbai organizuojami bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, taip pat 19 straipsnyje nurodyta tvarka baigusiems profesinį mokymą, kuriems darbo birža negali pasiūlyti nuolatinio darbo.
Užimtumo fondo remiamus darbus valstybinė darbo birža organizuoja ne daugiau kaip 6 mėnesiams, sudarydama sutartis su darbdaviais dėl bedarbių, pirmiausia pradedančių darbo veiklą, įdarbinimo, sudarydama jiems galimybę įgyti pirminių darbo įgūdžių bei padėdama įsitvirtinti nuolatiniam darbui.Šių darbų trukmė gali būti pratęsta iki 8 mėnesių, jeigu paaiškėja, kad norint pradėti dirbti nuolatinį darbą būtinas papildomas profesinis mokymas.
Darbdaviams, kai jie su darbo biržos siuntimu į Užimtumo fondo remiamus darbus įdarbina bedarbius, kas mėnesį iš Užimtumo fondo padengiamos minimalios mėnesinės algos ir nuo šios sumos apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų dydžio išlaidos.
Įdarbinimo į Užimtumo fondo remiamus darbus tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. IX-687, 2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)
V skyrius. LIETUVOS DARBO BIRŽA
21 straipsnis. Darbo biržos struktūra
Valstybines gyventojų užimtumo garantijas darbo rinkoje įgyvendina Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ją sudaro Respublikinė bei teritorinės darbo biržos.
Gyventojų užimtumo klausimams nagrinėti prie darbo biržų steigiamos visuomeniniais pagrindais veikiančios trišalės komisijos. Jos sudaromos iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių: darbuotojų (profesinių sąjungų, susivienijimų, asociacijų ir kt.), darbdavių (susivienijimų, asociacijų ir kt.) bei valstybės valdymo organų atstovų. Darbuotojų ir darbdavių atstovus deleguoja minėtos organizacijos, o valstybės valdymo organų atstovus - skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybės.
Darbo biržos ir trišalės komisijos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
22 straipsnis. Darbo biržos funkcijos
Darbo birža:
1) analizuoja darbo paklausą ir pasiūlą, prognozuoja galimus darbo rinkos pakitimus;
2) registruoja laisvas darbo vietas ir bedarbius;
3) ieško laisvų darbo vietų ir informuoja norinčius įdarbinti ir įsidarbinti;
4) tarpininkauja Lietuvos Respublikos piliečiams ir nuolat gyvenantiems Lietuvoje asmenims įsidarbinant;
5) tarpininkauja bei pati organizuoja bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, profesinį mokymą;
6) tarpininkauja Lietuvos Respublikos piliečiams ir nuolat gyvenantiems Lietuvoje asmenims įsidarbinant užsienyje;
7) nustatyta tvarka disponuoja iš Užimtumo fondo gautomis lėšomis ir viešai skelbia, kaip jos naudojamos, teikia pasiūlymus dėl Užimtumo fondo lėšų panaudojimo;
8) dalyvauja rengiant gyventojų užimtumo programas;
9) kartu su savivaldybėmis organizuoja viešuosius darbus, siunčia jų atlikti;
10) organizuoja Užimtumo fondo remiamus darbus;
11) skiria bedarbio pašalpas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
Nr. VIII-1291, 1999 07 07, Žin., 1999, Nr. 65-2086 (1999 07 28)
Nr. IX-687, 2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)
23 straipsnis. Trišalių komisijų teisės
Trišalės komisijos:
svarsto ir teikia pasiūlymus darbo biržai dėl gyventojų užimtumo politikos, darbo rinkos reguliavimo, socialinės pagalbos bedarbiams prioritetų bei sistemos tobulinimo;
teikia pasiūlymus gyventojų užimtumo programų, nedarbo ribojimo priemonių, papildomų darbo vietų steigimo ar įdarbinimo kvotų negalintiems lygiomis sąlygomis su kitais konkuruoti darbo rinkoje piliečiams nustatymo, viešųjų darbų organizavimo, bedarbių profesinio konsultavimo, mokymo ir permokymo tvarkos klausimais;
reguliariai svarsto darbo biržų veiklą ir Užimtumo fondo naudojimą, teikia atitinkamus pasiūlymus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
24 straipsnis. Gyventojų užimtumo įstatymo laikymosi kontrolė
Gyventojų užimtumo įstatymo laikymąsi kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija.
25 straipsnis. Ginčų sprendimas
Ginčai, kilę dėl šio įstatymo taikymo, nagrinėjami teisme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
26 straipsnis. Neteisėto pasinaudojimo Užimtumo fondo lėšomis pasekmės
Asmenys, nuslėpę arba pateikę neteisingas žinias ir dėl to gavę bedarbio pašalpą arba pasinaudoję kitomis iš Užimtumo fondo finansuojamomis priemonėmis, privalo per mėnesį nuo pareikalavimo dienos su tuo susijusias išlaidas grąžinti į Užimtumo fondą. Kilus ginčui, minėtos išlaidos į Užimtumo fondą išieškomos teismine tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS V. LANDSBERGIS
Vilnius, 1990 m. gruodžio 13 d.
Nr. I-864
_______________
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ UŽIMTUMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-608, 1998 01 15, Žin., 1998, Nr. 8-165 (1998 01 25)
BEDARBIŲ RĖMIMO ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1291, 1999 07 07, Žin., 1999, Nr. 65-2086 (1999 07 28)
BEDARBIŲ RĖMIMO ĮSTATYMO 10, 14, 16, 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-225, 2001 03 22, Žin., 2001, Nr. 28-900 (2001 03 30)
BEDARBIŲ RĖMIMO ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-687, 2001-12-21, Žin., 2002, Nr. 2-51 (2002-01-09)
BEDARBIŲ RĖMIMO ĮSTATYMO 5, 7, 8, 11, 13, 14, 16, 16(1), 19, 20(1), 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2002-01-10)
autrap@lrs.lt