Įstatymas skelbtas: Žin., 1991, Nr. 2-25
Neoficialus įstatymo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
BEDARBIŲ RĖMIMO
Į S T A T Y M A S
Įstatymo pavadinimas keistas:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymas kartu su kitais darbo santykius reglamentuojančiais įstatymais nustato Lietuvos Respublikos piliečių konstitucinės teisės į darbą ir užsiėmimo pasirinkimo valstybines garantijas.
I skyrius. BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių užimtumas
Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti kita įstatymų nedraudžiama veikla.
Užsienio valstybėse dirbančių Lietuvos Respublikos piliečių užimtumo teises ir pareigas nustato tų valstybių įstatymai, jeigu dvišaliu susitarimu nenumatyta kita tvarka.
2 straipsnis. Įstatymo taikymas kitų šalių piliečiams bei asmenims be pilietybės
Kitų šalių piliečiams, taip pat asmenims be pilietybės šis įstatymas taikomas bendra tvarka, išskyrus atvejus, kuriuos reglamentuoja atskiri įstatymai arba tarptautinės sutartys.
3 straipsnis. Teisės į darbą įgyvendinimas
Piliečiai teisę į darbą įgyvendina tiesiogiai kreipdamiesi į darbdavius arba darbo biržos tarpininkavimu. Samdos sutartis sudaroma piliečio ir darbdavio susitarimų įstatymu nustatyta tvarka.
Piliečiai savo noru gali nedirbti.
4 straipsnis. Teisė įsidarbinti pagal sutartį (kontraktą)
Piliečiai įstatymų nustatyta tvarka gali sudaryti samdos sutartis (kontraktus) su darbdaviais, esančiais kitose valstybėse arba nenuolatinėje sutartį sudarančiojo gyvenamojoje vietovėje.
Jeigu sudarant tokią sutartį tarpininkauja darbo birža, tai jos sudarymo ir su tuo susijusių papildomų išlaidų kompensavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Tarpininkauti dėl piliečių darbo užsienyje - išimtinė valstybės teisė, kurią įgyvendina Lietuvos darbo birža. Kitos organizacijos gali tarpininkauti dėl piliečių įsidarbinimo užsienyje tik turėdamos atitinkamus įgaliojimus (licenzijas).
Įgaliojimus (licenzijas) išduoda Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
5 straipsnis. Bedarbiai
Bedarbiais laikomi nedirbantys darbingo amžiaus darbingi asmenys, nesimokantys dieninėse mokymo įstaigose, užsiregistravę gyvenamosios vietos valstybinėje darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir pasirengę profesiniam mokymuisi.
Bedarbių registravimo, pašalpų jiems skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
II skyrius. PILIEČIŲ UŽIMTUMO TEISĖS IR GARANTIJOS
6 straipsnis. Valstybinės užimtumo garantijos
Šio įstatymo numatytais atvejais valstybė garantuoja piliečiams:
nemokamas profesinio orientavimo ir konsultavimo paslaugas bei informaciją apie laisvas darbo vietas;
nemokamas darbo biržos paslaugas įsidarbinant;
nemokamą profesinį mokymą nedarbo atveju;
galimybę nedarbo atveju dirbti viešuosius ir Užimtumo fondo remiamus darbus;
bedarbio pašalpą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
7 straipsnis. Gyventojų užimtumo programos ir papildomos garantijos
Prireikus Lietuvos darbo birža rengia valstybines, o kartu su savivaldybėmis - ir teritorines gyventojų užimtumo programas, kurias tvirtina valstybės valdymo organai arba savivaldybės, ir jos finansuojamos iš atitinkamų biudžetų. Tokios programos pirmiausia rengiamos labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnyje, gynimui nuo nedarbo. Jiems įdarbinti darbo biržos teikimu savivaldybės kasmet darbdaviams nustato įdarbinimo arba darbo vietų skaičiaus steigimo kvotas iki 5 procentų bendro darbuotojų skaičiaus.
Darbdaviai, nevykdantys darbo vietų steigimo arba įdarbinimo kvotų, kiekvienu atveju į Užimtumo fondą moka oficialiai skelbiamo ūkio darbuotojų 12 vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių dydžio įmokas, išskyrus atvejus, kai darbo birža nesikreipė dėl piliečių, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnyje, įdarbinimo.
Šios lėšos savivaldybių nuožiūra naudojamos šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytoms programoms finansuoti.
Jei šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta tvarka įdarbinant bedarbius su darbo biržos siuntimu darbo vietų steigimas arba jų pritaikymas reikalauja papildomų išlaidų, iš Užimtumo fondo darbdaviams išmokama vienkartinė kompensacija:
iki 24 minimalių mėnesinių algų vienai darbo vietai, skirtai invalidams;
iki 12 minimalių mėnesinių algų vienai darbo vietai, skirtai kitiems šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytiems bedarbiams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
8 straipsnis. Piliečiai, kuriems taikomos papildomos užimtumo garantijos
Papildomos užimtumo garantijos taikomos:
asmenims, jaunesniems kaip 18 metų;
moterims, turinčioms vaikų iki 14 metų, ir vyrams, vieniems auginantiems vaikus iki tokio pat amžiaus;
asmenims, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją likę ne daugiau kaip 5 metai;
asmenims, grįžusiems iš įkalinimo vietų;
invalidams - Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka.
9 straipsnis. Darbdavio pareiga įspėti darbuotoją apie samdos sutarties nutraukimą
Darbdavys savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti neterminuotą samdos sutartį įstatymų nustatyta tvarka tik prieš 2 mėnesius įspėjęs darbuotoją raštu. Darbuotojui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, nepilnamečiui iki 18 metų, invalidui, moteriai, turinčiai vaikų iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam vaikus iki tokio pat amžiaus, apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.
Samdos arba kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatomi ilgesni įspėjimo terminai.
Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyti įspėjimo terminai taikomi ir nutraukiant terminuotą samdos sutartį.
Tais atvejais, kai iki terminuotos samdos sutarties pabaigos liko mažiau laiko negu šiame straipsnyje numatyti įspėjimo terminai, darbdavys gali atleisti darbuotoją iš darbo savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, tik samdos sutarties terminui pasibaigus.
Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo, nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.
Darbdavys negali nutraukti samdos sutarties savo iniciatyva su darbuotojais, nurodytais šio įstatymo 8 straipsnyje, jei nėra jų kaltės ir bendras jų skaičius tarp dirbančiųjų yra mažesnis už savivaldybių nustatytą įdarbinimo ar papildomų darbo vietų skaičiaus steigimo kvotą.
10 straipsnis. Darbdavio pareigos, atleidžiant grupę darbuotojų
Darbdavys, įstatymų nustatyta tvarka mažindamas darbuotojų skaičių arba nutraukdamas įmonės, įstaigos ir organizacijos veiklą, kai dėl to per 30 dienų numatoma atleisti grupę darbuotojų (10 ir daugiau žmonių įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose dirba iki 100 darbuotojų, arba daugiau kaip 10 procentų žmonių - įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose dirba daugiau kaip 100 darbuotojų), privalo apie tai prieš 3 mėnesius pranešti darbo biržai ir savivaldybėms.
Savivaldybės darbo biržos teikimu gali laikinai - iki 6 savaičių - sustabdyti darbuotojų atleidimą. Dalis su tuo susijusių išlaidų gali būti kompensuota darbdaviams iš Užimtumo fondo arba savivaldybių biudžetų.
Jeigu darbdavys atleido grupę darbuotojų, nesilaikydamas šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytos tvarkos, jų atleidimo terminai perkeliami iki to laiko, kada turėjo pasibaigti nurodyti pranešimo terminai.
11 straipsnis. Laisvų darbo vietų registravimas
Darbdaviai privalo registruoti laisvas darbo vietas darbo biržoje, o ši - viešai jas skelbti. Darbdaviai, pažeidę laisvų darbo vietų registravimo tvarką, darbo biržos sprendimu moka į Užimtumo fondą oficialiai skelbiamo ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio baudą už kiekvieną neregistruotą laisvą darbo vietą.
Registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
III skyrius. GYVENTOJŲ UŽIMTUMO EKONOMINĖS PRIELAIDOS
12 straipsnis. Užimtumo fondas
Gyventojų užimtumo priemonėms finansuoti sudaromas Užimtumo fondas.
Užimtumo fondo lėšas sudaro darbdaviams privalomos draudimo nuo nedarbo įmokos bei kitos šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytos lėšos.
Privalomojo draudimo nuo nedarbo įmokos yra privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų pagal tarifus dalis, kurios dydį kiekvienais metais nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tvirtindama Valstybinio socialinio draudimo biudžeto fondą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba iki kiekvieno mėnesio 25 dienos į Užimtumo fondą perveda Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio atskaitymus - kiekvienam ketvirčiui po 1/3 sumos, numatytos šiam tikslui valstybinio socialinio draudimo biudžete. Pasibaigus ketvirčiui, nurodyti atskaitymai perskaičiuojami pagal faktiškai gautas draudėjų įmokas ir papildomai priskaičiuotos sumos pervedamos kartu su einamosiomis įmokomis, o permokėtos sumos atimamos iš einamųjų įmokų.
Užimtumo fondo išlaidas sudaro lėšos, skirtos šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytoms priemonėms finansuoti, ir Užimtumo fondo rezervas, į kurį sukaupiama iki 20 procentų metinių Užimtumo fondo lėšų.
Užimtumo fondo sudarymo ir naudojimo tvarką nustato bei Užimtumo fondo sąmatą tvirtina Užimtumo taryba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jai vadovauja ministras arba jo įgaliotas šios tarybos narys. Užimtumo taryba sudaroma iš 15 lygiateisių narių, kurie po lygiai atstovauja darbuotojų (profesinių sąjungų, susivienijimų, asociacijų ir kt.), darbdavių (susivienijimų, asociacijų ir kt.) organizacijoms bei valstybės valdymo institucijoms. Darbuotojų ir darbdavių atstovus deleguoja jų atstovaujamos organizacijos, o valstybės valdymo institucijų atstovus skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Užimtumo tarybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija tvarko Užimtumo fondą ir viešai skelbia, kaip jis naudojamas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
13 straipsnis. Užimtumo fondo lėšos
Užimtumo fondą sudaro:
darbdaviams privalomos draudimo nuo nedarbo įmokos;
juridinių ir fizinių asmenų labdaros įnašai;
darbo biržos pajamos;
darbdavių papildomos įmokos, nurodytos šio įstatymo 7 ir 11 straipsniuose;
valstybės biudžeto dotacijos;
kitos įplaukos.
Užimtumo fondo garantas yra Valstybė.
14 straipsnis. Užimtumo fondo lėšų naudojimas
Užimtumo fondo lėšos naudojamos:
bedarbių ir darbuotojų, kurie įspėti apie darbo sutarties nutraukimą šio įstatymo 9 ir 10 straipsniuose nustatyta tvarka, profesiniam mokymui finansuoti;
gyventojų užimtumo programoms finansuoti;
papildomoms darbo vietoms steigti, kad būtų įdarbintos šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytos gyventojų grupės;
darbdavių išlaidoms, susijusioms su darbuotojų atleidimo iš darbo laikinu sustabdymu šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka, iš dalies kompensuoti;
Užimtumo fondo remiamiems darbams finansuoti;
viešiesiems darbams finansuoti;
bedarbio pašalpoms mokėti;
paskoloms, teikiamoms bedarbiams, norintiems organizuoti savo verslą;
Lietuvos darbo biržos ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos veiklai finansuoti;
rezerviniam fondui, kuris naudojamas centralizuotai vykdomoms priemonėms, finansuoti. Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
IV skyrius. SOCIALINĖS GARANTIJOS BEDARBIAMS
Skyriaus pavadinimas keistas:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
15 straipsnis. Teisė gauti bedarbio pašalpą
Teisę gauti bedarbio pašalpą turi bedarbiai, kurie iki užsiregistravimo valstybinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 24 mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą per paskutinius 3 metus, jeigu darbo birža nepasiūlė darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, arba profesinio mokymo.
Teisę į bedarbio pašalpą taip pat turi bedarbiai, kurie iki užsiregistravimo neturėjo šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyto valstybinio socialinio draudimo stažo dėl šio įstatymo 161 straipsnio penktojoje dalyje nurodytų svarbių priežasčių.
Bedarbiai, kurie neturi šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodyto reikiamo valstybinio socialinio draudimo stažo bedarbio pašalpai gauti, šią teisę įgyja po to, kai su darbo biržos siuntimu per paskutiniuosius 12 mėnesių nuo užsiregistravimo darbo biržoje dirbo viešuosius arba Užimtumo fondo remiamus darbus, baigė profesinį mokymą ir šių darbų bei mokymosi bendra trukmė buvo ne mažesnė kaip 180 kalendorinių dienų arba tiek laiko, kiek trūksta iki reikiamo valstybinio socialinio draudimo stažo, jei tai sudaro ne daugiau kaip 180 kalendorinių dienų.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta tvarka taip pat taikoma bedarbiams, kuriems bedarbio pašalpa nebuvo skirta pagal šio įstatymo 17 straipsnį arba buvo nutraukta, pasibaigė jos mokėjimo terminas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
16 straipsnis. Bedarbio pašalpa
Bedarbio pašalpą nustatyta tvarka skiria ir moka valstybinė darbo birža bedarbiams:
1) nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio pirmojoje (išskyrus šio straipsnio 2 punktą) ir antrojoje dalyse - aštuntą dieną nuo užsiregistravimo;
2) nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio pirmojoje dalyje, atleistiems iš darbo pagal darbuotojo pareiškimą (Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnio pirmoji dalis), šalių susitarimu (Darbo sutarties įstatymo 27 straipsnis), atleistiems iš darbo darbdavio iniciatyva (Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 6-12 punktai), taip pat pasibaigus darbo sutarčiai pagal 26 straipsnio 14-20 punktus - praėjus 3 mėnesiams nuo užsiregistravimo darbo biržoje;
3) nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse - kai jie įvykdo 15 straipsnio trečiojoje dalyje nurodytas sąlygas.
Pašalpa mokama kas mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 12 mėnesių laikotarpį. Į bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpį neįskaitomas laikas, kurį bedarbis dirbo viešuosius darbus, Užimtumo fondo remiamus darbus arba mokėsi pagal profesinio mokymo programas.
Priešpensinio amžiaus bedarbiams (likus ne daugiau kaip 5 metams iki teisės gauti visą senatvės pensiją) pašalpos mokėjimas pratęsiamas dar du mėnesius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
16(1) straipsnis. Bedarbio pašalpos dydis
Bedarbio pašalpos dydis priklauso nuo bedarbio valstybinio socialinio draudimo stažo bei darbo netekimo priežasties.
Bedarbiams, turintiems teisę į bedarbio pašalpą pagal šio įstatymo 15 straipsnio pirmąją dalį, bedarbio pašalpa apskaičiuojama pagal formulę:
P = RP + (2 * MGL - RP) * (s/S), kurioje:
P - bedarbio pašalpa;
RP - to mėnesio, už kurį mokama bedarbio pašalpa, Vyriausybės patvirtintos valstybės remiamos pajamos;
MGL - to mėnesio, už kurį mokama bedarbio pašalpa, Vyriausybės patvirtintas minimalus gyvenimo lygis;
s - bedarbio valstybinio socialinio draudimo stažas;
S - stažo vardiklis. S=25 metai. Tai stažas, kurį įgijęs bedarbis gauna maksimalią bedarbio pašalpą.
Bedarbio pašalpa visais atvejais negali būti mažesnė už Vyriausybės patvirtintas valstybės remiamas pajamas ir neturi viršyti dviejų minimalių gyvenimo lygių.
Pagal šią formulę apskaičiuota bedarbio pašalpa mokama bedarbiams, atleistiems iš darbo:
1) darbdavio iniciatyva (Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1-12 punktai);
2) darbdavio valia (Darbo sutarties įstatymo 30 straipsnis);
3) pagal Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 6 punktą, kai teisių atėmimo priežastis dirbti tam tikrą darbą nebuvo darbuotojo kaltė, ir šio straipsnio 7-11 bei 14-20 punktus;
4) pagal darbuotojo pareiškimą dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (Darbo sutarties įstatymo 281 straipsnis);
5) pagal darbuotojo pareiškimą (Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnio pirmoji ir antroji dalys);
6) šalių susitarimu (Darbo sutarties įstatymo 27 straipsnis);
7) savarankiškai dirbusiems.
Bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio antrojoje dalyje, mokama valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio pašalpa. Tokio dydžio pašalpa mokama bedarbiams, neturintiems reikiamo valstybinio socialinio draudimo stažo dėl svarbių priežasčių:
atleistiems iš darbo:
1) darbdavio iniciatyva (Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio 1-5 punktai);
2) darbdavio valia (Darbo sutarties įstatymo 30 straipsnis);
3) pagal Darbo sutarties įstatymo 26 straipsnio 6 punktą, kai teisių dirbti tam tikrą darbą atėmimo priežastis nebuvo darbuotojo kaltė, ir šio straipsnio 7-11 punktus;
4) pagal darbuotojo pareiškimą dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (Darbo sutarties įstatymo 281 straipsnis);
5) pagal darbuotojo pareiškimą (Darbo sutarties įstatymo 28 straipsnio antroji dalis); taip pat bedarbiams:
1) pripažintų neveiksniais asmenų globėjams, I ir II grupių invalidų (šeimos narių ir artimų giminaičių) slaugytojams;
2) grįžusiems iš tikrosios krašto apsaugos tarnybos (būtinosios tarnybos kariams), jei iki pašaukimo į tarnybą jie nedirbo pagal darbo sutartį;
3) profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventams;
4) grįžusiems iš įkalinimo vietų;
5) moterims, auginančioms vaikus iki 8 metų, taip pat vyrams, vieniems auginantiems vaikus iki 8 metų.
Tokio pat dydžio bedarbio pašalpa mokama bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse.
Bedarbiams, gaunantiems iš valstybės ar socialinio draudimo biudžetų pensiją, mažesnę už priklausančią bedarbio (mokymo) pašalpą, mokamas priklausančios bedarbio pašalpos ir gaunamos pensijos skirtumas.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
17 straipsnis. Bedarbio pašalpos neskyrimas
Bedarbio pašalpa neskiriama, jeigu bedarbis iki pašalpos paskyrimo vieną kartą atsisakė siūlomo darbo, atitinkančio jo profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, taip pat jei nuvykimo į siūlomą darbovietę ir grįžimo atgal laikas miesto arba priemiestiniu transportu neviršija 3 valandų, o moterims, turinčioms vaikų iki 8 metų, ir vyrams, vieniems auginantiems vaikus iki tokio pat amžiaus, - 2 valandų ir jei vieną kartą atsisakė mokytis profesijos, atitinkančios vietos darbo rinkos poreikius.
Bedarbio pašalpa taip pat neskiriama, jeigu bedarbis:
dėl nepateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvyko į darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba mokytis pagal profesinio mokymo programas;
atsisakė darbo biržos siūlomo sveikatos patikrinimo, kad būtų nustatytas jo tinkamumas darbui.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
18 straipsnis. Bedarbio pašalpos sumažinimas, jos mokėjimo sustabdymas arba
nutraukimas
Bedarbio pašalpa sumažinama 50 procentų, jeigu bedarbis vieną kartą atsisakė siūlomo darbo šio įstatymo 17 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytomis sąlygomis ir vieną kartą atsisakė profesinio mokymo.
Bedarbiui sustabdomas bedarbio pašalpos mokėjimas, jeigu jis:
mokosi ir gauna iš Užimtumo fondo bedarbio mokymo pašalpą;
įsidarbina Užimtumo fondo remiamuose darbuose.
Bedarbiui nutraukiamas bedarbio pašalpos mokėjimas, jeigu jis:
du kartus per bedarbio pašalpos mokėjimo laikotarpį atsisakė siūlomo darbo šio įstatymo 17 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytomis sąlygomis ir du kartus atsisakė profesinio mokymo;
dėl nepateisinamos priežasties nustatytu laiku neatvyko į darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba mokytis pagal profesinio mokymo programas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
19 straipsnis. Bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, profesinis
mokymas
Bedarbiai, kuriems darbo birža nustatyta tvarka negali pasiūlyti darbo, atitinkančio jų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę, taip pat bedarbiai, neturintys profesinio pasirengimo, gali būti siunčiami mokytis profesijos, atitinkančios vietos darbo rinkos poreikius, arba tobulinti kvalifikacijos.
Mokymo laikotarpiu bedarbiams mokama 1,3 gaunamos bedarbio pašalpos dydžio bedarbio mokymo pašalpa, kuri negali viršyti dviejų minimalių gyvenimo lygių.
Bedarbiams, kurie prieš siuntimą mokytis nebuvo įgiję teisės į bedarbio pašalpą, mokymosi metu mokama valstybės remiamų pajamų dydžio bedarbio mokymo pašalpa.
Bedarbių profesinis mokymas finansuojamas ir bedarbio mokymo pašalpos iš Užimtumo fondo lėšų bedarbiams mokamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Kai kuriais atvejais, jeigu tam tikrai profesijai įgyti reikia daugiau laiko, trišalės komisijos prie darbo biržos siūlymu profesinio mokymo finansavimas ir bedarbio mokymo pašalpos mokėjimas gali būti pratęstas iki 10 mėnesių.
Profesinis mokymas, finansuojamas iš Užimtumo fondo, taip pat gali būti organizuojamas darbuotojams, įspėtiems apie darbo sutarties nutraukimą šio įstatymo 9 ir 10 straipsniuose nustatyta tvarka.
Bedarbiams ir darbuotojams, įspėtiems apie atleidimą iš darbo, profesinį konsultavimą ir mokymą organizuoja Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba.
Profesinio mokymo ir jo finansavimo iš Užimtumo fondo tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
20 straipsnis. Viešieji darbai
Bedarbiams, kuriems sunku parinkti darbą, darbo birža kartu su savivaldybėmis organizuoja laikinus, iki dviejų mėnesių viešuosius darbus.
Jeigu piliečiai sutinka, viešieji darbai jiems gali būti pratęsiami.
Viešuosius darbus dirbantiems piliečiams atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
Dirbantieji viešuosius darbus negauna bedarbio pašalpos, jeigu darbo užmokestis yra didesnis už šią pašalpą. Jeigu darbo užmokestis yra mažesnis už gaunamą pašalpą, darbo birža moka darbo užmokesčio ir bedarbio pašalpos skirtumą.
Viešuosius darbus dirbantiems piliečiams taikomos visos socialinės garantijos, numatytos atitinkamos profesijos (specialybės) darbuotojams.
Viešųjų darbų atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
20(1) straipsnis. Iš Užimtumo fondo remiami darbai
Užimtumo fondo remiami darbai organizuojami bedarbiams, nurodytiems šio įstatymo 15 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, taip pat 19 straipsnyje nurodyta tvarka baigusiems profesinį mokymą, kuriems darbo birža negali pasiūlyti nuolatinio darbo.
Užimtumo fondo remiamus darbus valstybinė darbo birža organizuoja ne daugiau kaip 6 mėnesiams, sudarydama sutartis su darbdaviais dėl bedarbių, pirmiausia pradedančių darbo veiklą, įdarbinimo, sudarydama jiems galimybę įgyti pirminių darbo įgūdžių bei padėdama įsitvirtinti nuolatiniam darbui. Šių darbų trukmė gali būti pratęsta iki 8 mėnesių, jeigu paaiškėja, kad norint pradėti dirbti nuolatinį darbą būtinas papildomas profesinis mokymas.
Darbdaviams, kai jie su darbo biržos siuntimu į Užimtumo fondo remiamus darbus įdarbina bedarbius, kas mėnesį iš Užimtumo fondo padengiamos minimalios mėnesinės algos ir nuo šios sumos apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų dydžio išlaidos.
Įdarbinimo į Užimtumo fondo remiamus darbus tvarką nustato Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
V skyrius. LIETUVOS DARBO BIRŽA
21 straipsnis. Darbo biržos struktūra
Valstybines gyventojų užimtumo garantijas darbo rinkoje įgyvendina Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Ją sudaro Respublikinė bei teritorinės darbo biržos.
Gyventojų užimtumo klausimams nagrinėti prie darbo biržų steigiamos visuomeniniais pagrindais veikiančios trišalės komisijos. Jos sudaromos iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių: darbuotojų (profesinių sąjungų, susivienijimų, asociacijų ir kt.), darbdavių (susivienijimų, asociacijų ir kt.) bei valstybės valdymo organų atstovų. Darbuotojų ir darbdavių atstovus deleguoja minėtos organizacijos, o valstybės valdymo organų atstovus - skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir savivaldybės.
Darbo biržos ir trišalės komisijos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
22 straipsnis. Darbo biržos funkcijos
Darbo birža:
analizuoja darbo paklausą ir pasiūlą, prognozuoja galimus darbo rinkos pakitimus;
registruoja laisvas darbo vietas ir bedarbius;
ieško laisvų darbo vietų ir informuoja norinčiuosius įsidarbinti;
tarpininkauja piliečiams įsidarbinant;
dalyvauja organizuojant bedarbių ir darbuotojų, įspėtų apie atleidimą iš darbo, profesinį mokymą;
tarpininkauja piliečiams įsidarbinant užsienyje;
nustatyta tvarka disponuoja iš Užimtumo fondo gautomis lėšomis ir viešai skelbia, kaip jos naudojamos, teikia pasiūlymus dėl Užimtumo fondo lėšų naudojimo;
rengia valstybines, o kartu su savivaldybėmis - teritorines gyventojų užimtumo programas pirmiausia toms gyventojų grupėms, kurios negali lygiomis sąlygomis su kitais piliečiais konkuruoti darbo rinkoje;
teikia pasiūlymus savivaldybėms laikinai sustabdyti dirbančiųjų atleidimą arba atidėti jų atleidimo terminus, jeigu nesudarytos sąlygos įdarbinti atleistuosius, profesiniam mokymui arba jeigu atleidžiant grupę darbuotojų darbdavys laiku apie tai nepranešė darbo biržai;
skiria baudas darbdaviams, pažeidusiems laisvų darbo vietų registravimo tvarką;
kartu su savivaldybėmis organizuoja viešuosius darbus, nukreipia į juos bedarbius;
organizuoja Užimtumo fondo remiamus darbus;
skiria bedarbio pašalpas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
23 straipsnis. Trišalių komisijų teisės
Trišalės komisijos:
svarsto ir teikia pasiūlymus darbo biržai dėl gyventojų užimtumo politikos, darbo rinkos reguliavimo, socialinės pagalbos bedarbiams prioritetų bei sistemos tobulinimo;
teikia pasiūlymus gyventojų užimtumo programų, nedarbo ribojimo priemonių, papildomų darbo vietų steigimo ar įdarbinimo kvotų negalintiems lygiomis sąlygomis su kitais konkuruoti darbo rinkoje piliečiams nustatymo, viešųjų darbų organizavimo, bedarbių profesinio konsultavimo, mokymo ir permokymo tvarkos klausimais;
reguliariai svarsto darbo biržų veiklą ir Užimtumo fondo naudojimą, teikia atitinkamus pasiūlymus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
VI skyrius. GYVENTOJŲ UŽIMTUMO ĮSTATYMO LAIKYMOSI KONTROLĖ
24 straipsnis. Gyventojų užimtumo įstatymo laikymosi kontrolė
Gyventojų užimtumo įstatymo laikymąsi kontroliuoja Valstybinė darbo inspekcija.
25 straipsnis. Ginčų sprendimas
Ginčai, kilę dėl šio įstatymo taikymo, nagrinėjami teisme.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
26 straipsnis. Neteisėto pasinaudojimo Užimtumo fondo lėšomis pasekmės
Asmenys, nuslėpę arba pateikę neteisingas žinias ir dėl to gavę bedarbio pašalpą arba pasinaudoję kitomis iš Užimtumo fondo finansuojamomis priemonėmis, privalo per mėnesį nuo pareikalavimo dienos su tuo susijusias išlaidas grąžinti į Užimtumo fondą. Kilus ginčui, minėtos išlaidos į Užimtumo fondą išieškomos teismine tvarka.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS -
ATKURIAMOJO SEIMO PIRMININKAS V. LANDSBERGIS
Vilnius, 1990 m. gruodžio 13 d.
Nr. I-864
__________
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1191, 1996 02 01, Žin., 1996, Nr. 18-457 (1996 02 28)
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ UŽIMTUMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
Redagavo: Aušrinė Trapinskienė (2000 11 17)