Suvestinė redakcija nuo 2024-05-01

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2010, Nr. 20-961, i. k. 1105310ISAK022.3-16

 

Nauja redakcija nuo 2018-11-01:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

VALSTYBINĖS ATOMINĖS ENERGETIKOS SAUGOS INSPEKCIJOS VIRŠININKAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMŲ BSR-2.1.2-2010 „BENDRIEJI ATOMINIŲ ELEKTRINIŲ SU RBMK-1500 TIPO REAKTORIAIS SAUGOS UŽTIKRINIMO REIKALAVIMAI“ PATVIRTINIMO

 

2010 m. vasario 5 d. Nr. 22.3-16

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo 4 straipsnio 1, 3, 4, 7 punktais, 11 straipsnio 1 punktu, 32 straipsnio 72 dalimi, 35 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis bei 38 straipsnio 5 ir 8 dalimis, ir įgyvendindamas 2014 m. liepos 8 d. Tarybos Direktyvą 2014/87/Euratomas, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/71/Euratomas, kuria nustatoma Bendrijos branduolinių įrenginių branduolinės saugos sistema (OL 2014 L219, p. 52),

tvirtinu Branduolinės saugos reikalavimus BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“ (pridedama).

 

 

 

L. E. VATESI VIRŠININKO PAREIGAS                                          MICHAIL DEMČENKO

 

 

PATVIRTINTA

VATESI viršininko

2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 22.3-16

 

BRANDUOLINĖS SAUGOS REIKALAVIMAI BSR-2.1.2-2010 BENDRIEJI ATOMINIŲ ELEKTRINIŲ SU RBMK-1500 TIPO REAKTORIAIS SAUGOS UŽTIKRINIMO REIKALAVIMAI

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Branduolinės saugos reikalavimai BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“ (toliau – Reikalavimai) nustato atominių elektrinių su RBMK-1500 (toliau – atominių elektrinių arba AE) tipo reaktoriais saugos užtikrinimo tikslus, gaires ir pagrindinius saugos kriterijus, taip pat pagrindinius principus ir techninių bei organizacinių priemonių pobūdį.

2. Siūlomus konkrečius techninius sprendimus pagrindžia eksploatuojanti organizacija ir suderina su VATESI. Pagrindimai privalo atitikti šiuolaikinį mokslinį-techninį lygį. Prieš pateikiant pagrindimus VATESI derinimui, privalo būti atlikta nepriklausoma jų ekspertizė ir juos privalo patvirtinti eksploatuojanti organizacija.

3. Reikalavimai yra privalomi visiems asmenims, kurių veikla yra susijusi su AE projektavimu, statyba, pripažinimu tinkama eksploatuoti, eksploatuojant ir nutraukiant AE eksploatavimą, taip pat konstruojant ir gaminant AE sistemas (elementus).

4. Kiekvienu konkrečiu atveju, įskaitant modifikacijas, eksploatuojanti organizacija privalo nustatyti, pagrįsti ir suderinti su VATESI būtinų priemonių apimtis ir terminus, kad jau eksploatuojama AE atitiktų šiuos Reikalavimus.

 

II SKYRIUS

SĄVOKOS

 

5. Dokumente vartojamos šios pagrindinės sąvokos:

5.1. Neteko galios nuo 2017-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

5.2. AE eksploatavimo personalas – personalas, eksploatuojantis AE.

5.3. Neteko galios nuo 2017-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

5.4. AE sauga – AE savybė esant normaliam eksploatavimui ir avarijos atveju apriboti radiacinį poveikį personalui, gyventojams ir aplinkai neviršijant nustatytų ribų.

5.5. Saugaus AE eksploatavimo parametrų ribinės vertės (toliau – saugaus eksploatavimo ribos) – AE technologinių procesų parametrų vertės, nukrypimas nuo kurių gali sukelti avariją.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

5.6. AE statyba – AE pastatų ir statinių statybos bei įrengimo procesas, įskaitant AE statybos, jos sistemų ir elementų montavimo, taip pat pagalbinių, transporto ir kitų darbų kompleksą.

5.7. Aktyvusis įrenginys (elementas) – įrenginys (elementas), kurio funkcionavimas priklauso nuo normalaus kito įrenginio darbo, pavyzdžiui, valdančiojo įrenginio, energijos šaltinio ir kitų.

5.8. Neteko galios nuo 2017-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

5.9. Neteko galios nuo 2017-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

5.10. Atominės elektrinės administracija (administracinė vadovybė) – vadovaujantysis personalas, kuriam priskirtos teisės bei pareigos ir kurie atsako už AE saugų eksploatavimą.

5.11. Avarija – AE eksploatacijos sutrikimas, kurio metu radioaktyvieji elementai ir (ar) jonizuojanti spinduliuotė, viršydama nustatytas saugaus eksploatavimo normas, pasklinda už numatytų projekte normalaus eksploatavimo ribų. Avarija yra charakterizuojama pradiniu įvykiu, eigos keliais ir pasekmėmis. Šiuose reikalavimuose avarija suprantama kaip įvykis, turėjęs radiologines pasekmes.

5.12. Avarijos eiga – AE sistemų ir elementų būsenų seka vystantis avarijai.

5.13. Avarijos pasekmės – dėl avarijos viršijant nustatytas radiacinio poveikio personalui, gyventojams ir aplinkai ribas susidariusi radiacinė situacija, daranti žalą.

5.14. Avarinė situacija – saugaus eksploatavimo ribų ir (ar) sąlygų pažeidimas, nesukėlęs avarijos.

5.15. Avarinės parengties lygis – nustatytas eksploatuojančios organizacijos personalo, valstybės valdymo ir priežiūros institucijų bei kitų organizacijų pasiruošimo, taip pat naudojamų techninių priemonių personalo ir gyventojų apsaugai parengimo lygis AE avarijos atveju.

5.16. Bloko eksploatacijos nutraukimas – iškrovus branduolinį kurą atliekamas priemonių komplekso vykdymas užtikrinantis personalo bei aplinkos saugą ir negalimą branduolinio kuro kaip energijos šaltinio panaudojimą.

5.17. Branduolinė avarija – avarija, susijusi su šilumą išskiriančių elementų pažeidimu, viršijančiu nustatytas saugaus eksploatavimo ribas, ir (ar) personalo apšvita, viršijančia leistiną normalaus eksploatavimo metu, dėl grandininės branduolinės reakcijos kontrolės ir valdymo sutrikimo aktyviojoje reaktoriaus zonoje, kritinės masės susidarymo perkraunant, transportuojant ir saugojant šilumą išskiriančius elementus ar šilumą išskiriančių elementų aušinimo sutrikimo.

5.18. Neteko galios nuo 2017-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

5.19. Eksploatavimo parametrų ribinės vertės (toliau – eksploatavimo ribos) – sistemų (elementų) ir visos AE veikimo parametrų ir charakteristikų reikšmių visuma.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

5.20. Neteko galios nuo 2017-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

5.21. Elementai – įrengimai, prietaisai, vamzdynai, kabeliai, statybinės konstrukcijos ir kiti gaminiai, užtikrinantys nustatytos funkcijos savarankišką (arba sistemoje) vykdymą. Projekte, atliekant patikimumo ir saugos analizę, jie laikomi struktūriniais vienetais.

5.22. Energetinis paleidimas – AE pripažinimo tinkama eksploatuoti etapas, kurio metu AE pagal projektą pradeda gaminti energiją, kai tikrinamas AE darbas didinant galią iki numatytos pramoninei AE eksploatacijai.

5.23. Fizikinis paleidimas – AE pripažinimo tinkama eksploatuoti etapas, kurio metu branduolinis kuras įkraunamas į reaktorių, pasiekiama kritinė reaktoriaus būsena, vykdomi būtini fizikiniai eksperimentai esant tokiai galiai, kai reaktoriaus aušinimas vyksta išsklaidant susidariusią šiluminę energiją.

5.24. Galutinė būklė – nusistovėjusi, kontroliuojama AE sistemų ir elementų būsena po avarijos.

5.25. Gedimai dėl bendrosios priežasties – svarbių saugai sistemų (elementų) gedimai atsirandantys dėl vienetinio gedimo, personalo klaidos, vidinio arba išorinio poveikio.

5.26. Vidinis poveikis – poveikis, atsirandantis dėl pradinio avarijos įvykio – smūginių bangų, srovių, skraidančių objektų, aplinkos parametrų (slėgio, temperatūros, cheminio aktyvumo ir kitų) pakitimų, gaisrų ir kitų priežasčių.

5.27. Išorinis poveikis – žmogaus veiklos ir būdingų gamtinių reiškinių poveikis AE aikštelei (žemės drebėjimai, aukštas bei žemas tiek antžeminio, tiek ir požemio vandens lygis, uraganai, avarijos dėl oro, vandens ar antžeminio transporto ir kiti).

5.28. Kišimosi lygis – radiacinę būseną ir jos kitimą apibrėžiantys parametrų ir charakteristikų vertės, kurioms esant būtina imtis personalo ir gyventojų apsaugos priemonių.

5.29. Klaidingas sprendimas – netyčinis neteisingas keleto vienas po kito einančių veiksmų įvykdymas arba neįvykdymas dėl neteisingo vykstančių technologinių procesų įvertinimo.

5.30. Kokybės užtikrinimas – planuojama ir sistemingai vykdoma veikla, kad visi AE eksploatavimo ar eksploatavimo nutraukimo darbai būtų atliekami remiantis nustatyta tvarka, o jų rezultatai atitiktų jiems nustatytus reikalavimus.

5.31. Konservatyvus požiūris – avarijų analizės požiūris, kai parametrų ir charakteristikų reikšmės bei ribos iš anksto žinant parenkamos taip, kad esant tokiam parinkimui gaunami nepalankesni rezultatai.

5.32. Kontrolės ir valdymo sistemos (elementai) – sistemos (elementai), skirtos AE eksploatavimui kontroliuoti ir valdyti.

5.33. Nenustatomas gedimas – sistemos (elemento) gedimas, kuris nepasireiškia atsiradimo metu esant normaliam eksploatavimui ir jo priežastis nenustatoma naudojantis numatytomis kontrolės priemonėmis pagal techninio aptarnavimo ir patikrinimų reglamentą.

5.34. Nepriklausomos sistemos (elementai) – sistemos (elementai), kurioms vienos sistemos (elemento) gedimas nesukelia kitos sistemos (elemento) gedimo.

5.35. Neprojektinė avarija – avarija, nulėmusi branduolinio kuro, esančio branduolinio reaktoriaus aktyviojoje zonoje ir (ar) panaudoto branduolinio kuro saugojimo baseinuose, pažeidimą, arba avarija, įvykusi dėl daugybinių saugos sistemų gedimų ir (ar) AE personalo klaidingų veiksmų ir dėl to galinti turėti didesnius radiologinius padarinius nei projektinė avarija.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

5.36. Neprojektinės avarijos valdymas – veiksmai, užkertantys kelią vystytis projektinei avarijai į neprojektinę ir švelninantys neprojektinės avarijos pasekmes. Tam tikslui yra naudojamos bet kokios veikiančios techninės priemonės, skirtos normaliam eksploatavimui ir užtikrinti saugai esant projektinėms avarijoms arba specialios paskirties techninės priemonės, skirtos neprojektinių avarijų pasekmėms sumažinti. Veiksmai, padedantys išvengti projektinių avarijų, apribojantys jų vystymąsi ir neaptarti neprojektinės avarijos valdymo sąvokoje, priskiriami projektinių avarijų valdymui.

5.37. Normalus AE eksploatavimas (toliau – normalus eksploatavimas) – AE eksploatavimas laikantis normalaus eksploatavimo ribų ir sąlygų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

5.38. Normalaus eksploatavimo sistemos (elementai) – sistemos (elementai), skirtos normaliam eksploatavimui vykdyti.

5.39. Normos ir taisyklės – branduolinės saugos reikalavimai, branduolinės saugos taisyklės, standartai ir licenciato normatyviniai techniniai dokumentai.

5.40. Pasyvusis įrenginys (elementas) – įrenginys (elementas), kurio funkcionavimas priklauso tik nuo jo darbą sukėlusio įvykio ir nepriklauso nuo kito aktyvaus įrenginio darbo, pavyzdžiui, valdančiojo įrenginio, energijos šaltinio ir kiti. Pagal konstrukcinius požymius pasyvieji įrenginiai skirstomi į pasyviuosius įrenginius su mechaninėmis judančiomis dalimis (pavyzdžiui, atbuliniai vožtuvai) ir pasyviuosius įrenginius be mechaninių judančių dalių (pavyzdžiui, vamzdynai, indai).

5.41. Personalo klaida – vienetinis netyčinis klaidingas veiksmas valdant įrenginius arba vienkartinis teisingo veiksmo neatlikimas, arba vienetinis netyčinis neteisingas veiksmas techniškai aptarnaujant svarbias saugai sistemas (elementus).

5.42. Pirmasis kontūras – kontūras, kartu su slėgio kompensavimo sistema, kuriame darbiniu slėgiu cirkuliuoja šilumnešis per aktyviąją zoną.

5.43. Pradinis įvykis – vienetinis AE sistemų gedimas, išorinis įvykis arba personalo klaida, sukelianti normalaus eksploatavimo pažeidimą ir galinti sukelti saugaus eksploatavimo ribų ir (ar) sąlygų pažeidimą. Pradinis įvykis apima visus susijusius su juo gedimus.

5.44. Pramoninis eksploatavimas – priimtos nustatyta tvarka AE eksploatavimas, tyrimais įrodžius jos saugą ir atitikimą projektui vykdant AE pripažinimą tinkama eksploatuoti.

5.45. Prieš paleidimą atliekami derinimo darbai – AE pripažinimo tinkama eksploatuoti etapas, kurio metu patikrinamas baigiamos įrengti AE sistemų (elementų) atitikimas nustatytiems projekte kriterijams bei charakteristikoms, sistemos (elementai) paruošiamos eksploatuoti, o AE paruošiama fizikiniam reaktoriaus paleidimui.

5.46. Projektinė avarija – avarija, kurios pradiniai įvykiai bei galutinė būklė yra numatyti projekte, o saugos sistemos apriboja tokių avarijų pasekmes numatytomis pagal projektą ribomis, atsižvelgiant į saugos sistemų vienetinio gedimo principą ar vieną personalo klaidą, nepriklausomą nuo pradinio įvykio.

5.47. Projektinės ribos – normaliam eksploatavimui, avarinėms situacijoms ir avarijoms skirtų sistemų (elementų) ir visai AE projekto apibrėžtų būklės parametrų ir charakteristikų reikšmių visuma.

5.48. Reaktoriaus įrenginio vidinė savisauga – saugą užtikrinanti savybė remiantis savaiminiais neigiamais grįžtamaisiais ryšiais ir procesais.

5.49. Reaktoriaus įrenginys (toliau – RĮ) – AE sistemų ir elementų kompleksas branduolinei energijai paversti šilumine, apimantis tiek patį reaktorių, tiek ir tiesiogiai susijusias su juo sistemas, būtinas normaliam eksploatavimui, avariniam aušinimui, avarinei apsaugai ir saugiai būklei palaikyti, jei yra vykdomos reikiamos pagalbinės ir užtikrinančios kitų elektrinės sistemų funkcijos. Reaktoriaus įrenginio ribos kiekvienai AE yra konkretizuojamos.

5.50. Remontas – veiksmų kompleksas, reikalingas atkuriant darbingą arba tvarkingą objekto būklę ir (ar) jo resursus.

5.51. Saugaus AE eksploatavimo sąlygos – sąlygos, apibrėžiančios saugai svarbių sistemų ir elementų būsenas, jų techninį aptarnavimą bei AE darbuotojų išteklius, kurios užtikrina AE atitiktį saugaus AE eksploatavimo riboms ir (ar) saugos kriterijams.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

5.52. Saugos apsauginės sistemos (elementai) – technologinės sistemos (elementai) branduoliniam kurui, šilumą išskiriančių elementų apvalkalui, įrenginiams ir vamzdynams, kuriuose yra radioaktyviųjų medžiagų, apsaugoti nuo pažeidimų ar pažeidimams apriboti.

5.53. Saugos funkcija – specifinis, konkretus tikslas ir užtikrinantys tikslo pasiekimą veiksmai, siekiant išvengti avarijos arba sumažinti jos pasekmes.

5.54. Saugos kriterijai – normų ir taisyklių bei (ar) valstybės valdymo ir priežiūros institucijų nustatytos avarijos pasekmių parametrų reikšmės ir (ar) charakteristikos, pagal kurias pagrindžiama AE sauga.

5.55. Neteko galios nuo 2017-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

5.56. Saugos lokalizuojančiosios sistemos (elementai) – technologinės sistemos (elementai), skirtos apsaugoti arba avarijos atveju apriboti nuo sklindančių radioaktyviųjų medžiagų ir spinduliavimo už numatytų projekte ribų bei jų patekimo į aplinką.

5.57. Saugos sistemos (elementai) – sistemos (elementai) skirti saugos funkcijai atlikti. Saugos sistemos (elementai) pagal jų atliekamą funkciją skirstomos į apsaugines, lokalizuojančiąsias, užtikrinančiąsias ir valdančiąsias.

5.58. Saugos užtikrinančiosios sistemos (elementai) – technologinės sistemos (elementai) energijai tiekti, darbinei aplinkai ir funkcionavimo sąlygų saugos sistemoms sudaryti.

5.59. Saugos valdančiosios sistemos (elementai) – sistemos (elementai) skirtos saugos sistemų veiksmams inicijuoti, kontroliuoti ir valdyti jas, vykdant nustatytas funkcijas.

5.60. Sistema – elementų visuma vykdanti nustatytas funkcijas.

5.61. Sistemos kanalas – sistemos dalis, atliekanti projekte nurodytą sistemos funkciją.

5.62. Svarbios saugai sistemos (elementai) – saugos sistemos ir elementai, taip pat normalaus eksploatavimo sistemos (elementai), kurių gedimas pažeidžia normalų AE eksploatavimą ir gali sukelti projektines arba neprojektines avarijas.

5.63. Techninis aptarnavimas – veiksmų kompleksas, reikalingas kontroliuojant ir palaikant darbingą ir tvarkingą objekto būklę.

5.631. Tikėtinas eksploatacinis įvykis – nuokrypis nuo normalaus AE eksploatavimo, kuris yra tikėtinas per AE eksploatavimo laikotarpį.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

5.64. Tinklų šilumnešis – šilumos nešiklis, kuriuo šiluma transportuojama iš AE išoriniam ir vidiniam vartotojui.

5.65. Vienetinio gedimo principas – principas, pagal kurį sistema privalo vykdyti nustatytas funkcijas esant bet kokiam jos suveikimą inicijuojančiam pradiniam įvykiui ir esant nepriklausomam nuo pradinio įvykio vieno iš aktyviųjų arba pasyviųjų elementų su mechaniškai judančiomis dalimis gedimui.

6. Kitos šiuose Reikalavimuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatyme, Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatyme, Branduolinės saugos reikalavimuose BSR-1.4.1-2016 „Vadybos sistema“, patvirtintuose VATESI viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 22.3-56 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.4.1-2016 „Vadybos sistema“ patvirtinimo“, Lietuvos higienos normoje HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 663 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2001 „Pagrindinės radiacinės saugos normos“ patvirtinimo“, ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose branduolinių (atominių) elektrinių branduolinę ir radiacinę saugą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

Nr. 22.3-12, 2024-01-16, paskelbta TAR 2024-01-16, i. k. 2024-00641

 

III SKYRIUS

SUTRUMPINIMAI

 

7. Šiuose Reikalavimuose vartojami sutrumpinimai:

7.1. AE – atominė elektrinė su RBMK-1500 tipo reaktoriais;

7.2. AVP – atsarginis valdymo pultas;

7.3. BVP – bloko valdymo pultas;

7.4. RĮ – reaktoriaus įrenginys;

7.5. SVS – saugos valdančiosios sistemos;

7.6. VATESI – Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija.

 

IV SKYRIUS

PAGRINDINIAI SAUGOS UŽTIKRINIMO KRITERIJAI IR PRINCIPAI

 

8. AE atitinka saugos reikalavimus, jeigu esant normalaus eksploatavimo sąlygoms ar projektinėms avarijoms jos radiacinis poveikis personalui, gyventojams ir aplinkai neviršija nustatytų personalo bei gyventojų apšvitos dozių, leistino radioaktyviųjų medžiagų išmetimo į aplinką bei jo sudėties aplinkoje normų ir riboja šį poveikį esant neprojektinėms avarijoms. Tai įgyvendinama laikantis normų ir taisyklių reikalavimų.

9. Leistiną personalo ir gyventojų apšvitos dozės ribą, taip pat radioaktyviųjų produktų išmetimo į aplinką lygį bei jų sudėtį esant normaliam eksploatavimui ar projektinėms avarijoms nustato teisės aktai bei normos ir taisyklės. AE personalo, gyventojų apšvitos dozės dėl bet kokių radioaktyviųjų medžiagų išmetimų iš AE privalo būti mažesnės negu nustatytos ribos ir kaip galima žemesnio, realiai pasiekiamo lygio.

10. AE sauga privalo būti užtikrinama nuosekliai įgyvendinant pakopinės apsaugos principą, grindžiamą fizinių barjerų sistema, kuri užkerta kelią jonizuojančiajai spinduliuotei ir radioaktyviosioms medžiagoms plisti į aplinką, ir techninių bei organizacinių priemonių sistema, kuri apsaugo šiuos barjerus ir palaiko jų efektyvumą, o šiems barjerams suirus – švelnina žalingą jonizuojančiosios spinduliuotės poveikį žmonėms ir aplinkai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

11. Pakopinės apsaugos barjerų sistemos elementai yra šie:

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

11.1. kuro matrica;

11.2. šilumą išskiriančių elementų apvalkalai;

11.3. aušinančio aktyviąją zoną šilumnešio kontūro ribos;

11.4. saugos lokalizuojančiųjų sistemų sandarumas.

12. Pakopinės apsaugos techninių bei organizacinių priemonių sistemą sudaro:

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

12.1. aikštelės AE statybai parinkimas;

12.2. sanitarinės apsaugos zonos ir stebėjimo zonos aplink AE nustatymas;

12.3. projekto parengimas, numatant reaktoriaus įrenginio savisaugą ir naudojant saugos sistemas. Rengiant projektą turi būti remiamasi konservatyviu požiūriu;

12.4. AE sistemų (elementų) ir vykdomų darbų aprūpinimas;

12.5. AE eksploatavimas vadovaujantis teisės aktais bei normomis ir taisyklėmis;

12.6. svarbių saugai sistemų tvarkingos būklės užtikrinimas, imantis profilaktinių priemonių ir keičiant įrengimus, kurių darbo resursas yra pasibaigęs;

12.7. defektų bei nukrypimų nuo normalaus darbo nustatymas ir pašalinimas;

12.8. tinkamai funkcionuojančios darbo rezultatų dokumentavimo ir kontrolės sistemos organizavimas;

12.9. priemonės užkirsti kelią tikėtiniesiems eksploataciniams įvykiams ir kitiems pradiniams įvykiams vystytis į projektines avarijas, o projektinėms avarijoms – į neprojektines avarijas;

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

12.10. pasklidusių radioaktyviųjų medžiagų lokalizavimas, švelninant avarijų pasekmes;

12.11. priemonės apsaugoti saugos lokalizuojančiąją sistemą nuo pažeidimų esant neprojektinėms avarijoms ir palaikyti jų funkcionavimą;

12.12. avarinių priemonių aikštelėje ir už jos ribų planų parengimas ir tikslus jų vykdymas prireikus;

12.13. darbuotojų parinkimas ir jų parengimas darbui esant normaliam eksploatavimui arba avarinėms sąlygoms;

12.14. saugos kultūros formavimas.

13. Pakopinės apsaugos principas įgyvendinamas visais atominės elektrinės gyvavimo etapais.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

14. Esant normaliam eksploatavimui, visi barjerai ir jų apsaugos priemonės privalo būti parengtos. Nustačius bet kurio iš numatytų AE projekte barjero ar jo apsaugos priemonių gedimą, AE dirbti tiekiant energiją draudžiama.

15. Būtiną atitinkamų saugos funkcijų vykdymo apimtį ir formą konkretizuoja normos ir taisyklės. Kiekvienai atominei elektrinei saugos funkcijų vykdymo apimtis ir forma yra pagrindžiamos ir nustatomos AE techniniame projekte.

16. Techniniai ir organizaciniai sprendimai, užtikrinantys atominės elektrinės saugą, privalo remtis ankstesne patirtimi ar bandymais, atitinkamais tyrimais ir atitikti galiojančius teisės aktus bei normas ir taisykles. Toks požiūris privalo būti taikomas ne tik projektuojant atominę elektrinę, bet ir gaminant įrangą, statant ir eksploatuojant AE arba nutraukiant jos eksploatavimą.

17. Sistemų ir elementų įrengimas bei kokybė, dokumentacija ir įvairūs darbai, turintys įtakos atominės elektrinės saugos užtikrinimui, yra bendros veiklos, užtikrinančios kokybę, elementai.

18. Neteko galios nuo 2016-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-15, 2016-01-29, paskelbta TAR 2016-02-01, i. k. 2016-01894

 

19. Neteko galios nuo 2016-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-15, 2016-01-29, paskelbta TAR 2016-02-01, i. k. 2016-01894

 

20. AE eksploatuojanti organizacija ir eksploatuojančios organizacijos saugai svarbaus produkto tiekėjai, dirbantys branduolinės energetikos srityje, privalo formuoti saugos ir saugumo kultūrą atlikdami personalo atranką, mokydami ir rengdami personalą kiekvienai veiklos sričiai, turinčiai įtakos saugai, nustatydami ir griežtai laikydamiesi disciplinos, tiksliai paskirstydami asmeninę vadovų ir vykdytojų atsakomybę, parengdami ir griežtai laikydamiesi darbų vykdymo instrukcijų bei periodiškai jas peržiūrėdami atsižvelgiant į sukauptą patirtį. Visi asmenys, dalyvaujantys veikloje, turinčioje įtakos saugai, privalo žinoti apie jų veiklos poveikį ir jo svarbą saugai. Jie privalo visiškai suvokti tas pasekmes, kurias gali sukelti galiojančių normų ir taisyklių nevykdymas arba netikslus vykdymas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-15, 2016-01-29, paskelbta TAR 2016-02-01, i. k. 2016-01894

 

21. Eksploatuojanti organizacija užtikrina AE saugą ir visiškai už ją atsako, įskaitant priemones, užkertančias kelią avarijoms ir švelninančioms jų pasekmes, branduolinių ir radioaktyviųjų medžiagų apskaitą ir saugojimą, aplinkos saugojimą ir jos būklės kontrolę tiek sanitarinės apsaugos, tiek ir stebėjimo zonose, taip pat už AE naudojimą tik tiems tikslams, kuriems ji buvo suprojektuota ir pastatyta.

22. Eksploatuojančios organizacijos atsakomybė nesumažėja dėl saugai svarbaus produkto tiekėjų, vykdančių darbus eksploatuojančiai organizacijai, teikiančių jai paslaugas (projektavimo, tiekimo, statybos, derinimo darbų, remonto ir kiti) ar tiekiančių prekes, kitų asmenų, taip pat valstybės valdymo ir priežiūros institucijų savarankiškos veiklos bei atsakomybės.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-15, 2016-01-29, paskelbta TAR 2016-02-01, i. k. 2016-01894

 

23. Prieš nustatyta tvarka gaudama atitinkamą suderinimą AE ir jos sistemų (elementų) statybai, eksploatuojanti organizacija privalo sudaryti struktūrinius padalinius saugiam AE eksploatavimui vykdyti, suteikti jiems reikiamas teises, finansines lėšas, materialines-technines priemones ir skirti už tą veiklą atsakingus žmones bei vykdyti šios veiklos kontrolę.

24. AE įrengimų statyba, taip pat ir AE eksploatavimo nutraukimas gali būti pradėtas tik esant nustatyta tvarka patvirtintam techniniam projektui bei VATESI nustatyta tvarka išduotai licencijai.

25. Reikalaujama statybos kokybė privalo būti užtikrinama panaudojant gerai patikrintą darbų atlikimo technologiją, kartu atliekant kokybės užtikrinimo kontrolę. Tiesiogiai atsakingas už statybos kokybę yra generalinis AE statybos rangovas, galutinė atsakomybė už baigtos statybos kokybę tenka eksploatuojančiai organizacijai.

26. RĮ ir AE projektuose privalo būti numatytos techninės ir organizacinės priemonės, kurios padėtų išvengti tikėtinų eksploatacinių įvykių ir projektinių avarijų, o jiems įvykus – apribotų jų padarinius ir užtikrintų saugą įvykus numatytiems projekte pradiniams įvykiams (toliau – pradiniai įvykiai) kartu su vienu, nepriklausomu nuo pradinio įvykio, gedimu bet kurio iš saugos sistemų aktyviojo ar turinčio mechanines judančias dalis pasyviojo elemento,  arba esant vienai, nepriklausomai nuo pradinio įvykio, personalo klaidai. Saugos sistemų aktyviojo ar turinčio mechanines judančias dalis pasyviojo elemento gedimo galima nevertinti, jei yra parodytas šių elementų arba sistemų, kurioms jie priklauso, aukštas patikimumo lygis, arba kai leistiną laiką atliekamas šių elementų techninis aptarnavimas ar remontas. Patikimumo lygis laikomas aukštu, jeigu tokių elementų patikimumo rodikliai nėra žemesni už saugos sistemų pasyviųjų elementų, neturinčių judančių dalių (ir kurių gedimų dėl mažos to tikimybės, yra nepaisoma), patikimumo rodiklius. Leistinas laikas atlikti šio elemento techninį aptarnavimą ir (ar) remontą, nustatomas remiantis sistemos, kuriai jis priklauso, patikimumo analize ir nurodomas projekte.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

27. RĮ ir AE projektuose privalo būti numatytos techninės ir organizacinės priemonės, užkertančios kelią saugaus eksploatavimo ribų ir sąlygų pažeidimams.

28. AE projekte turi būti numatytos techninės ir organizacinės priemonės neprojektinių avarijų, kurių sąrašas suderinamas vadovaujantis Reikalavimų 30 ir 301 punktais, valdymui.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-120, 2021-07-23, paskelbta TAR 2021-07-23, i. k. 2021-16400

 

29. Neteko galios nuo 2021-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-120, 2021-07-23, paskelbta TAR 2021-07-23, i. k. 2021-16400

 

30. Eksploatuojanti organizacija turi sudaryti neprojektinių avarijų sąrašą ir atlikti šiame sąraše nurodytų avarijų analizę. Neprojektinių avarijų sąrašas ir šių avarijų analizė turi būti suderinti su VATESI. VATESI viršininkas priima sprendimą dėl neprojektinių avarijų sąrašo ir šių avarijų analizės Branduolinės saugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. VATESI priima sprendimą suderinti neprojektinių avarijų sąrašą ir šių avarijų analizę, jei šie dokumentai atitinka teisės aktus, reglamentuojančius branduolinę ir radiacinę saugą, branduolinės saugos normatyvinius techninius dokumentus, AE projektą, eksploatuojančiosios organizacijos vadybos sistemos dokumentus ir faktines aplinkybes.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-120, 2021-07-23, paskelbta TAR 2021-07-23, i. k. 2021-16400

 

301. Neprojektinių avarijų sąraše turi būti pateiktos nuorodos į eksploatuojančios organizacijos avarinio eksploatavimo ir avarinės parengties instrukcijas bei Reikalavimų 155 punkte nurodytų gairių aprašus, kurie yra skirti konkrečių neprojektinių avarijų valdymui, bei, jei buvo atliekamas konkrečios neprojektinės avarijos tikimybinis vertinimas, kiekvienos šių avarijų pasikartojimo dažnis.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-120, 2021-07-23, paskelbta TAR 2021-07-23, i. k. 2021-16400

 

302. Neprojektinių avarijų analizės duomenys ir jos rezultatai vadovaujantis Reikalavimų 153-157 punktų nuostatomis turi būti naudojami rengiant avarinio eksploatavimo instrukcijas ir gairių aprašus, nurodytus Reikalavimų 155 punkte.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-120, 2021-07-23, paskelbta TAR 2021-07-23, i. k. 2021-16400

 

303. Neprojektinių avarijų analizės bei galimų branduolinių ir radiologinių avarijų branduolinės energetikos objekte padarinių analizės, kurią eksploatuojanti organizacija atlieka vadovaujantis VATESI tvirtinamais Branduolinės saugos reikalavimais galimų branduolinių ir radiologinių avarijų branduolinės energetikos objekte padarinių analizei, duomenys ir rezultatai turi būti naudojami rengiant AE avarinės parengties planą ir avarinės parengties instrukcijas.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-120, 2021-07-23, paskelbta TAR 2021-07-23, i. k. 2021-16400

 

31. Kad būtų išvengta būtinos gyventojų, gyvenančių ne mažesniu nei teisės aktų nustatytu atstumu nuo AE, evakuacijos, reikia siekti, kad nustatyto ribinio avarinio išmetimo tikimybė neviršytų 10-7 reaktoriui per metus.

32. AE projekte privalo būti techninis AE saugos pagrindimas. Prieš pateikiant AE saugos pagrindimą suderinti su VATESI, privalo būti atlikta pagrindimo nepriklausoma ekspertizė ir AE saugos pagrindimą privalo patvirtinti eksploatuojanti organizacija.

33. Eksploatuojanti organizacija turi parengti ir suderinti su VATESI saugos analizės ataskaitą ir ja remtis siekdamas nuolat palaikyti saugų eksploatavimą.

34. Kiekvienos AE projekte privalo būti numatytas atominės elektrinės personalo rengimo, mokymo, kvalifikacijos kėlimo centras, aprūpintas būtinomis programinėmis ir techninėmis priemonėmis.

35. AE projekte privalo būti nurodyti techniniai ir organizaciniai sprendimai, užtikrinantys fizinę AE apsaugą.

36. AE projekte privalo būti atlikta AE gaisro pavojaus analizė ir pateikti techniniai sprendimai, užtikrinantys AE priešgaisrinę saugą. Eksploatuojanti organizacija privalo įdiegti pakopinės apsaugos principą priešgaisrinei apsaugai užtikrinti imdamasi priemonių, skirtų išvengti gaisrų kilimui, skirtų aptikti, lokalizuoti ir greitai užgesinti kilusius gaisrus bei išvengti gaisrų plitimo ir jų poveikio AE saugai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

37. AE projekte privalo būti numatytos ryšio priemonės, įskaitant dubliuojančias, atominės elektrinės ir informavimo sistemų valdymui organizuoti esant normaliam eksploatavimui, projektinėms ir neprojektinėms avarijoms.

38. Neteko galios nuo 2017-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

V SKYRIUS

AE SISTEMŲ IR ELEMENTŲ KLASIFIKACIJA

 

39. AE sistemos ir elementai skirstomi:

39.1. pagal paskirtį;

39.2. pagal poveikį saugai;

39.3. pagal atliekamų saugos funkcijų pobūdį.

40. AE sistemos ir elementai pagal paskirtį skirstomi į:

40.1. normalaus eksploatavimo sistemas ir elementus;

40.2. saugos sistemas ir elementus.

41. AE sistemos ir elementai pagal poveikį saugai skirstomi į:

41.1. svarbius saugai;

41.2. neturinčius įtakos saugai.

42. AE sistemos ir elementai pagal atliekamų saugos funkcijų pobūdį skirstomi į:

42.1. apsauginius;

42.2. lokalizuojančiuosius;

42.3. užtikrinančiuosius;

42.4. valdančiuosius.

43. Pagal AE elementų poveikį saugai, nustatomos keturios saugos klasės:

43.1. 1 klasė. Pirmajai klasei priskiriami šilumą išskiriantys elementai ir AE elementai, kurių gedimai yra pradiniai įvykiai, sukeliantys, esant projektiniam saugos sistemų funkcionavimui, šilumą išskiriančių elementų pažeidimus, viršijančius nustatytas projektinės avarijos ribas.

43.2. 2 klasė. Antrajai klasei priskiriami šie AE elementai:

43.2.1. elementai, kurių gedimai yra pradiniai įvykiai, sukeliantys šilumą išskiriančių elementų pažeidimus nustatytose projektinės avarijos ribose, esant projektiniam saugos sistemų funkcionavimui, ir nustatytam projektinei avarijai gedimų kiekiui;

43.2.2. saugos sistemų elementai, kurių gedimai sukelia šių sistemų funkcijų neatlikimą.

43.3. 3 klasė. Trečiajai klasei skiriami šie AE elementai:

43.3.1. svarbių saugai sistemų elementai, nepriskiriami 1 ir 2 klasėms;

43.3.2. elementai, kuriuose yra radioaktyviųjų medžiagų, esant gedimams patenkančių į aplinką (įskaitant ir gamybines AE patalpas), daugiau negu leidžia normos;

43.3.3. personalo ir gyventojų radiacinės apsaugos kontrolės elementai

43.3.4. sistemos ir elementai, susiję su saugai svarbių sistemų ar elementų apsauga nuo išorinių poveikių, jei jie nepriskiriami 1 ar 2 saugos klasei.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

43.4. 4 klasė. Ketvirtajai klasei priskiriami AE normalaus eksploatavimo elementai, neturintys įtakos saugai ir nepriskiriami 1, 2 ir 3 klasėms.

44. Jeigu kuris nors elementas vienu metu turi skirtingų klasių požymius, tai jis privalo būti skiriamas aukštesnei saugos klasei.

45. Ruožai, skiriantys skirtingų klasių elementus, privalo būti skiriami aukštesnei klasei, nekeičiant žemesnės klasės elemento, besiribojančio su šiuo ruožu, klasės.

46. Projektinėmis priemonėmis turi būti užtikrinta, kad žemesnei saugos klasei priskirtų AE sistemų ir elementų gedimai nesukeltų aukštesnei saugos klasei priskirtų AE sistemų ir elementų gedimų.

47. Pagalbinės sistemos, užtikrinančios saugai svarbių AE sistemų ir elementų darbą, turi būti atitinkamai suklasifikuotos atsižvelgiant į šių pagalbinių sistemų aptarnaujamą įrangą.

471. Fizinės saugos sistemos elementai (pavyzdžiui, fizinis barjeras, signalizacijos sistema, vaizdo stebėjimo sistema, patekimo kontrolės sistema ar kitos), užtikrinantys saugai svarbių AE sistemų ir elementų normalų eksploatavimą, turi būti suskirstyti į 43 punkte nurodytas klases atsižvelgiant į apsaugomų saugai svarbių AE sistemų ir elementų įtaką saugai.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

472. Reikalavimų 42–43 punktuose nurodyti klasifikavimo kriterijai netaikomi kėlimo įrenginiams. Kėlimo įrenginiai priskiriami svarbiems saugai sistemoms ir elementams vadovaujantis VATESI viršininko teisės aktų, reglamentuojančių kėlimo įrenginius, nustatyta tvarka.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-8, 2020-01-13, paskelbta TAR 2020-01-13, i. k. 2020-00496

 

48. Saugos klasė yra privalomas požymis formuojant kitas AE elementų klasifikacijas, nustatomas pagal branduolinės energetikos saugos normas ir taisykles. Kitus šių klasifikacijų požymius nustato normos ir taisyklės, apibrėžiančios AE elementų charakteristikų kompleksą.

49. AE elementus saugos klasėms priskiria ir priskyrimą pagrindžia projektuotojai pagal šiuos Reikalavimus. Jas patvirtina eksploatuojanti organizacija.

50. Konstrukcijų, sistemų ir komponentų klasifikacija turi būti pagrįsta deterministiniais metodais. Papildomai gali būti naudojami tikimybiniai metodai ar inžineriniai vertinimai.

51. Kokybės reikalavimus AE elementams, priskiriamiems 1, 2 ir 3 saugos klasėms, ir reikalavimus jų kokybės užtikrinimui nustato normos ir taisyklės. Aukštesnei saugos klasei priskirti AE elementai privalo atitikti aukštesnius kokybės ir jos užtikrinimo reikalavimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

511. Medžiagos, naudojamos AE elementų, priskirtų 1, 2 ir 3 saugos klasėms, gamybai turi būti parenkamos atsižvelgiant į mechaninius, šiluminius, cheminius ir kitus poveikius, kuriuos nulemia šių elementų normalaus eksploatavimo, tikėtinų eksploatacinių įvykių ir galimų avarijų nulemtos sąlygos. Elementai turi būti pagaminti iš tokių medžiagų, kad jų savybių pasikeitimai šių elementų eksploatavimo laikotarpiu nepablogintų šių elementų gebėjimo vykdyti jiems AE projekte priskirtas funkcijas.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

52. Elementams, priskiriamiems 4 saugos klasei, keliami bendrųjų pramoninių normatyvinių techninių dokumentų reikalavimai, išskyrus tuos atvejus, kai šiems elementams taikomi teisės aktai bei normos ir taisyklės.

53. Elementų priskyrimas 1, 2 ar 3 saugos klasėms bei atitinkamų normų ir taisyklių taikymas jiems privalo būti nurodytas AE sistemų ir elementų ruošimo, gamybos ir pristatymo dokumentacijoje.

54. Klasifikacinis žymėjimas nurodo elemento priklausymą 1, 2 ar 3 saugos klasei.

55. Klasifikacinis žymėjimas yra papildomas simboliu, rodančiu elemento priskyrimą vienai iš 40, 42 ar 471 punktuose nurodytų grupių:

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

55.1. N – normalaus eksploatavimo elementas;

55.2. A – apsauginis saugos sistemos elementas;

55.3. L – lokalizuojantysis saugos sistemos elementas;

55.4. U – užtikrinantysis saugos sistemos elementas;

55.5. V – valdantysis saugos sistemos elementas;

55.6. F – fizinės saugos sistemos elementas.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

56. Jeigu elementas turi kelias paskirtis, tai jos visos yra pažymimos. Elementus galima žymėti juos gaminančioje šalyje naudojamais simboliais. Klasifikacinio žymėjimo pavyzdžiai: 2N, 3A, 2NA.

 

VI SKYRIUS

AVARIJŲ VALDYMAS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 22.3-22, 2020-01-21, paskelbta TAR 2020-01-21, i. k. 2020-00910

 

57. Neteko galios nuo 2017-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

58. Neteko galios nuo 2017-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

59. Eksploatuojanti organizacija privalo informuoti VATESI apie visus saugaus eksploatavimo ribų ir sąlygų pažeidimus. VATESI  privalo būti netrukdomai pateikiama operatyvinė ir avarinė dokumentacija, kurioje yra duomenys tiek apie normalų eksploatavimą, tiek ir apie pažeidimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

VII SKYRIUS

PAGRINDINIAI SAUGOS PRINCIPAI, ĮGYVENDINAMI PROJEKTUOJANT ATOMINĘ ELEKTRINĘ IR JOS SISTEMAS

 

I SKIRSNIS

BENDRIEJI REIKALAVIMAI

 

60. Svarbios saugai sistemos ir elementai privalo būti projektuojami pagal šiuose Reikalavimuose pateiktus principus.

61. AE projekte, pagal pakopinės apsaugos principą privalo būti numatytos saugos sistemos, skirtos:

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

61.1. avariniam reaktoriaus sustabdymui ir jo palaikymui žemesnėje nei kritinė būsena;

61.2. avariniam aušinimui;

61.3. radioaktyviesiems produktams sulaikyti atsižvelgiant į 26 punkto reikalavimus.

62. AE turi būti suprojektuota taip, kad būtų minimizuota poveikio barjerui galimybė, būtų minimizuota barjero suirimo tikimybė jį paveikus, o vieno barjero suirimas nebūtų tiesioginė kito barjero suirimo priežastis.

63. AE turi būti suprojektuota taip, kad AE normalaus eksploatavimo metu bei įvykus tikėtiniems eksploataciniams įvykiams, projektinėms avarijoms ir neprojektinėms avarijoms, kurios nenulemia branduolinio kuro, esančio branduolinio reaktoriaus aktyviojoje zonoje ir (ar) panaudoto branduolinio kuro saugojimo baseinuose, pažeidimo, būtų užtikrintas šių fundamentaliųjų saugos funkcijų vykdymas:

63.1. reaktyvumo kontrolė;

63.2. šilumos nuvedimas nuo reaktoriaus aktyviosios zonos ir panaudoto branduolinio kuro;

63.3. radioaktyviųjų medžiagų sulaikymas ir radionuklidų išmetimų kontrolė.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

631. AE turi būti suprojektuota taip, kad įvykus neprojektinėms avarijoms, kurios nulemia branduolinio kuro, esančio branduolinio reaktoriaus aktyviojoje zonoje ir (ar) panaudoto branduolinio kuro saugojimo baseinuose, pažeidimą, panaudojant technines ir organizacines priemones, įskaitant priemones, naudojamas vadovaujantis Reikalavimų 1871 punktu, būtų užtikrintas pažeisto branduolinio kuro aušinimas ir radiologinių padarinių švelninimas.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

64. Neteko galios nuo 2021-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-120, 2021-07-23, paskelbta TAR 2021-07-23, i. k. 2021-16400

 

641. Projektuojant AE ir AE sistemas bei elementus turi būti įvertinami galimi vidiniai ir išoriniai poveikiai, siekiant minimizuoti nukrypimų nuo normalaus AE eksploatavimo tikimybę. Turi būti įvertinti poveikiai, kurie gali fiziškai paveikti statybines konstrukcijas ar sutrikdyti saugos funkcijų vykdymą. Gali būti nevertinami tie poveikiai, kurie nėra būdingi AE aikštelei ir jos aplinkai bei konkrečiai AE konstrukcijai.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

642. Projektuojant AE ir AE sistemas bei elementus turi būti įvertinami išoriniai poveikiai bei galimi šių poveikių tarpusavio deriniai bei deriniai su vidiniais poveikiais:

642.1. susiję su geologiniais ir seismotektoniniais reiškiniais;

642.2. susiję su meteorologiniais reiškiniais;

642.3. susiję su hidrologiniais reiškiniais;

642.4. susiję su biologiniais reiškiniais;

642.5. susiję su miškų gaisrais;

642.6. kiti išoriniai poveikiai, būdingi AE aikštelei ir jos aplinkai.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

643. Vertinant išorinius poveikius būtina atsižvelgti į jų galima kitimą per numatomą AE eksploatavimo laikotarpį.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

644. Galimi vidiniai ir išoriniai poveikiai bei jų deriniai turi būti nustatyti vadovaujantis faktinėmis aplinkybėmis ir istoriniais duomenimis, išnagrinėti deterministiniais metodais, siekiant nustatyti jų pobūdį ir dydį, ir (ar) tikimybiniais metodais siekiant nustatyti jų tikimybę, o gauti rezultatai, įvertinant galimus neapibrėžtumus, turi būti naudojami projektuojant AE bei atskiras AE sistemas bei elementus.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

645. Saugai svarbios sistemos ir elementai turi būti apsaugoti nuo vidinių ir išorinių poveikių, jei šie poveikiai gali sutrikdyti jų funkcijų vykdymą. Šiai apsaugai turi būti naudojamos techninės ir (ar) organizacinės priemonės.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

65. AE projekte, svarbių saugai AE sistemų ir elementų darbo dokumentacijoje privalo būti nurodyti, patikrinti ir paruošti prietaisai bei įrenginiai, taip pat programos ir metodikos:

65.1. sistemų ir elementų (įskaitant įrenginius reaktoriaus viduje) darbingumui patikrinti, įrenginiams, pasibaigus jų darbo resursui, pakeisti;

65.2. sistemoms tirti, patikrinant, kaip jos atitinka projekto reikalavimus;

65.3. signalų sklidimo sekai ir įrenginių įsijungimui (taip pat avarinių maitinimo šaltinių prijungimui) patikrinti;

65.4. periodinei ir (ar) nuolatinei įrenginių ir vamzdynų metalo bei suvirintų sujungimų kontrolei;

65.5. patikrinti, kaip matavimo kanalų metrologinės charakteristikos atitinka projekto reikalavimus.

651. Svarbios saugai sistemos ir elementai ir sistemos bei elementai, skirti neprojektinių avarijų valdymui, turi atlikti AE projekto dokumentuose nustatytas funkcijas esant išoriniams poveikiams, kurių charakteristikos turi atitikti AE aikštelės charakteristikas. Jeigu AE projekte nėra įrodymų, kad sistemos bei elementai, skirti neprojektinių avarijų valdymui, atitinka AE aikštelės charakteristikas, avarinio eksploatavimo instrukcijose ir (ar) neprojektinių avarijų valdymo gairėse turi būti numatytos šių sistemų ir elementų atliekamų funkcijų kompensavimo priemonės esant išoriniams poveikiams.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

66. Svarbios saugai sistemos ir elementai turi atlikti savo funkcijas, nustatytas AE projekto dokumentuose, esant mechaniniams, šiluminiams, cheminiams ir kitiems poveikiams, kuriuos nulemia AE normalaus eksploatavimas, tikėtini eksploataciniai įvykiai bei projektinės avarijos, jei šios sistemos ir elementai yra skirti tokioms avarijoms valdyti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

661. Sistemos bei elementai turi atlikti savo funkcijas, nustatytas AE projekto dokumentuose, esant mechaniniams, šiluminiams, cheminiams ir kitiems poveikiams, kuriuos nulemia neprojektinės avarijos, jei šios sistemos ir elementai yra skirti tokioms avarijoms valdyti. Jeigu AE projekte nėra įrodymų, kad sistemos bei elementai, skirti neprojektinių avarijų valdymui, atliks savo funkcijas esant mechaniniams, šiluminiams, cheminiams ir kitiems poveikiams, avarinio eksploatavimo instrukcijose ir (ar) neprojektinių avarijų valdymo gairėse turi būti numatytos šių sistemų ir elementų atliekamų funkcijų kompensavimo priemonės.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

662. AE turi būti suprojektuota taip, kad svarbios saugai sistemos ir elementai nebūtų reikšmingai pažeisti įvykus tikėtiniems eksploataciniams įvykiams.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

67. AE projekte turi būti nurodytos AE saugaus eksploatavimo ribos ir sąlygos, kurios turi būti nustatytos pagal saugos analizės, atliktos remiantis konservatyviu požiūriu, rezultatus, atsižvelgiant į visus galimus neapibrėžtumus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

68. AE projekte privalo būti išnagrinėtos ir pagrįstos priemonės, įspėjančios arba apsaugančios sistemas (elementus) nuo gedimų dėl bendrosios priežasties.

69. Saugos sistemoms leidžiama panaudoti techninius sprendimus, kuriems esant yra galimi priklausomi gedimai arba gedimai dėl bendrosios priežasties, jeigu pagrindžiama, kad tokie sprendimai turi privalumų palyginus su sprendimais, panaikinančiais priklausomus gedimus ir (ar) gedimus dėl bendrosios priežasties.

70. AE ir RĮ saugos sistemose pirmumas yra teiktinas pasyviųjų įrenginių ir „vidinės savisaugos“ savybių (savireguliacijos, šiluminės inercijos ir kitų savaiminių procesų) naudojimui.

71. AE projekte privalo būti numatytos priemonės vienetinėms personalo klaidoms išvengti arba jų pasekmėms sušvelninti, įskaitant priemones, taikomas techninio aptarnavimo metu.

72. Privalo būti pagrįstas saugos sistemų ir jų elementų daugiatikslis panaudojimas AE. Funkcijų sujungimas privalo nepažeisti AE saugos užtikrinimo reikalavimų ir nesumažinti saugos funkcijas atliekančios sistemos (elemento) reikiamo patikimumo.

721. AE, kurią sudaro keli energijos blokai, projekte turi būti pagrįsta, kad vieno energijos bloko svarbių saugai sistemų ir elementų patikimumas nepriklauso nuo kito AE energijos bloko būsenos, įskaitant atvejus, kai AE projekte numatytas bendras svarbių saugai sistemų ir elementų naudojamas tarp kelių energijos blokų.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

73. Po remonto ir periodiškai visą AE eksploatavimo laiką privaloma tiesiogiai ir išsamiai tikrinti, kaip svarbios saugai AE sistemos ir elementai atitinka projekto charakteristikas. Projekte privalo būti numatyta svarbių saugai, skiriamų 1 ar 2 klasei, sistemų (elementų) būsenos diagnostikos (tikrinimo) galimybė, taip pat ir galimybė jas išmėginti imituojant avarines sąlygas. Eksploatavimo metu techninis aptarnavimas privalo būti atliekamas laikantis saugaus eksploatavimo sąlygų ir ribų, nustatytų techniniame saugos pagrindime ir technologiniame reglamente. Periodiškumas ir leistinas techninio aptarnavimo bei tikrinimų laikas nustatomas vadovaujantis galiojančiomis normomis ir taisyklėmis ir (ar) pagrindžiamas projekte.

74. Jeigu tiesiogiai ir (ar) išsamiai patikrinti neįmanoma, reikia atlikti netiesioginius ir (ar) dalinius tyrimus. Projekte privalo būti pagrįstas netiesioginio ir (ar) dalinio patikrinimo pakankamumas.

75. AE ir RĮ projektuose privalo būti pateikti saugos sistemų ir svarbių saugai 1 ar 2 klasių elementų, patikimumo rodikliai. Patikimumo analizė privalo būti atliekama atsižvelgiant į gedimus dėl bendrosios priežasties ir personalo klaidas.

76. Esamas projektas privalo būti nuolat peržiūrimas atsižvelgiant į eksploatavimo patirtį bei naują svarbią informaciją apie saugą. Siekiant nustatyti patobulinimų poreikius ir galimybes turi būti naudojami deterministiniai ir tikimybiniai metodai. Turi būti imamasi racionalių priemonių atsižvelgiant į grįžtamąjį ryšį ir kitų saugos požiūriu pagrįstų priemonių.

 

11 skirsnis. Neteko galios nuo 2024-05-01

Skirsnio naikinimas:

Nr. 22.3-12, 2024-01-16, paskelbta TAR 2024-01-16, i. k. 2024-00641

 

II SKIRSNIS

AKTYVIOSIOS ZONOS KONSTRUKCIJA IR CHARAKTERISTIKOS

 

77. Aktyviosios zonos projekte privalo būti pateiktos leistinos saugiam eksploatavimui šilumą išskiriančių elementų pažeidimų ribos (pažeidimų kiekis ir pažeidimo laipsnis) ir susiję su tuo leistini pirmojo kontūro šilumnešio kontrolinių nuklidų radioaktyvumo lygiai.

78. Aktyvioji zona ir kitos, apibrėžiančios jos darbo sąlygas, sistemos privalo būti suprojektuotos taip, kad nebūtų galimas nustatytų, anksčiau nurodytų šilumą išskiriančių elementų pažeidimų ribų viršijimas numatytu jų panaudojimo reaktoriuje laikotarpiu esant normalaus eksploatavimo sąlygoms. Neleistina viršyti nurodytų ribų ir esant bet kuriai iš šių avarinių situacijų (atsižvelgiant į apsaugos sistemų veiką):

78.1. reaktoriaus kontrolės ir valdymo sistemos gedimams;

78.2. netekus energijos tiekimo pagrindiniams cirkuliacijos siurbliams;

78.3. turbogeneratorių ir šilumą vartojančių įrengimų išsijungimui;

78.4. netekus visų normalaus eksploatavimo energijos tiekimo šaltinių;

78.5. esant nutekėjimams iš pirmojo kontūro, kompensuojamiems normalaus eksploatavimo sistemų šilumnešio papildymu;

78.6. nesuveikus vienam apsaugos vožtuvui.

79. Aktyvioji zona privalo būti suprojektuota taip, kad esant tiek normaliam eksploatavimui, tiek ir projektinėms avarijoms būtų užtikrintas jos mechaninis stabilumas ir nebūtų jokių deformacijų, pažeidžiančių reaktyvumo valdymo bei reaktoriaus avarinio sustabdymo sistemos efektyvumą arba apsunkinančių kuro aušinimą.

80. Reikia siekti to, kad aktyviosios zonos sunkaus pažeidimo ar jos išsilydymo, esant neprojektinėms avarijoms, tikimybė neviršytų 10-5 reaktoriui per metus.

81. Aktyvioji zona, kartu su visais savo elementais, turinčiais įtakos reaktyvumui, privalo būti suprojektuota taip, kad bet kokie reaktyvumo pokyčiai dėl poveikio reaktyvumui priemonių ir įtakos reaktyvumui, esant projektinėms ir neprojektinėms avarijoms, nesukeltų nevaldomo energijos išsiskyrimo padidėjimo aktyvioje zonoje, sąlygojančio šilumą išskiriančių elementų pažeidimus viršijant normose it taisyklėse ir (ar) AE projekte nustatytas ribas.

82. Branduolinio kuro charakteristikos, reaktoriaus bei kitų pirmojo kontūro įrenginių konstrukcijos, įskaitant šilumnešio valymo sistemą, kartu su kitomis sistemomis, turi būti tokios, kad suirus aktyviajai zonai arba išsilydžius kurui, būtų užkirstas kelias antrinėms kritinėms masėms susiformuoti. Jei šis reikalavimas nėra įgyvendinamas, kiti techniniai sprendimai ir avariniai planai privalo užtikrinti radiologinio poveikio personalui, gyventojams ir aplinkai apribojimą pagal 30 šių Reikalavimų punktą.

 

III SKIRSNIS

PIRMASIS KONTŪRAS

 

83. Visa pirmojo kontūro įranga ir vamzdynai privalo neirdami išlaikyti statines ir dinamines apkrovas bei temperatūros poveikius, galimus bet kuriuose jo mazguose ir komponentuose (darant prielaidą, kad veikia apsauginė įranga ir galimi jos gedimai pagal 26 punktą) įvykus bet kokiems projekte numatytiems pradiniams įvykiams, taip pat esant nenumatytam energijos išsiskyrimui į pirmojo kontūro šilumnešį dėl:

83.1. netikėtai padidėjusio teigiamo reaktyvumo dėl maksimaliu greičiu išmetamo didžiausio efektyvumo valdymo ar apsaugos strypo, jei toks išmetimas galimas dėl esamos konstrukcijos;

83.2. šalto šilumnešio įvedimo į aktyviąją zoną (esant neigiamam reaktyvumo temperatūros koeficientui pagal šilumnešį) arba dėl bet kokių kitų galimų teigiamų reaktyvumo efektų, susijusių su šilumnešiu.

 

IV SKIRSNIS

KONTROLĖS IR VALDYMO SISTEMA

 

84. Kiekvienam AE blokui projekte privalo būti numatyta kontrolės ir valdymo sistema.

85. Kontrolės ir valdymo sistema pagal techninėje užduotyje nustatytas kokybės, patikimumo ir metrologines charakteristikas privalo užtikrinti informacijos apie RĮ ir AE darbą charakterizuojančių technologinių parametrų bei jų pakitimų kontrolę, pateikimą ir dokumentavimą, taip pat ir distancinį, automatizuotą ir (ar) automatinį normalaus eksploatavimo sistemų valdymą.

86. Kiekvienam AE blokui projekte privalo būti numatytas bloko valdymo pultas (toliau – BVP), iš kurio personalas valdo ir kontroliuoja RĮ ir kitų AE sistemas, įskaitant svarbias saugai sistemas, esant normaliam eksploatavimui bei avarijoms. Projekte privalo būti numatytos priemonės, užtikrinančios BVP patvarumą ir tinkamumą ten būti žmonėms nurodytomis AE eksploatavimo sąlygomis.

87. Projektuojant BVP privalo būti optimaliai išspręsti žmogaus ir mašinos sąveikos klausimai. Parametrai, kuriuos būtina kontroliuoti BVP, privalo būti pateikiami taip, kad personalas gautų užtikrintą operatyvią vienareikšmišką informaciją apie AE saugaus eksploatavimo ribas ir sąlygas taip pat, kad būtų identifikuojamas ir nustatomas automatinis svarbių saugai sistemų suveikimas ir funkcionavimas.

88. RĮ ir AE projektuose privalo būti numatytos branduolinio kuro dalijimosi procesų kontrolės ir valdymo priemonės esant bet kokiems režimams ir bet kokioms sąlygoms aktyviojoje zonoje atominės elektrinės eksploatavimo metu (taip pat ir esant pokritinei būsenai).

89. Privalo būti numatyti indikatoriai, nurodantys valdymo strypų padėtį, ir kiti indikatoriai, nurodantys kitų poveikio reaktyvumui priemonių būseną.

90. AE projekte AE bloko kontrolės ir valdymo sistemos dalyje privalo būti numatytos informacijos pateikimo operatoriui sistemos, taip pat ir operatyvaus apibendrintos informacijos apie esamą reaktoriaus įrenginio ir visos atominės elektrinės saugos būklę pateikimo personalui sistemos.

91. Kontrolės ir valdymo sistemoje privalo būti patikimos grupinio ir individualaus ryšio priemonės tarp bloko valdymo pulto, atsarginio valdymo pulto ir AE eksploatavimo personalo, atliekančio darbą savo vietose.

92. Kontrolės ir valdymo sistemoje privalo būti numatytos priemonės informacijos surinkimui, apdorojimui, dokumentavimui ir išsaugojimui. Šios informacijos turi pakakti tam, kad būtų galima laiku ir vienareikšmiškai nustatyti pradinius įvykius, sukėlusius normalaus eksploatavimo sutrikimus ar avarijas, jų vystymąsi, nustatyti faktinį svarbių saugai, klasių saugos sistemų ir elementų, darbo algoritmą, taip pat kontrolės ir valdymo sistemos darbo algoritmą, nukrypimus nuo standartinių algoritmų bei personalo veiksmus. Būtina imtis priemonių šiai informacijai išsaugoti ir esant neprojektinei avarijai.

93. AE bloko kontrolės ir valdymo sistema privalo užtikrinti automatinę ir (ar) automatizuotą eksploatavimo būklės ir režimų diagnostiką, taip pat pačios kontrolės ir valdymo sistemos techninių bei programinių priemonių diagnostiką.

94. AE bloko kontrolės ir valdymo sistema privalo būti įrengta sudarant palankiausias sąlygas operatyviniam personalui priimti teisingus AE valdymo sprendimus ir sumažinant iki minimumo galimybę priimti neteisingus sprendimus.

95. Kontrolės ir valdymo sistemos projekte privalo būti:

95.1. RĮ ir AE bloko kontrolės ir valdymo sistemos reakcijos į galimus gedimus sistemoje analizė;

95.2. techninių bei programinių priemonių ir nuodugni visos sistemos funkcionavimo patikimumo analizė;

95.3. valdymo ir reguliavimo kontūrų stabilumo analizė.

96. Privalo būti numatytos priemonės ir metodai, aptinkantys pirmojo kontūro šilumnešio nutekėjimą, viršijantį nustatytą projekte, ir, esant galimybei, jo buvimo vietą.

97. Privalo būti numatyta automatizuota šilumnešio radioaktyvumo kontrolė, radioaktyviųjų produktų pasklidimo kontrolė, taip pat radiacinės būklės kontrolė AE patalpose, sanitarinėje apsaugos ir stebėjimo zonose AE eksploatavimo metu, esant avarijoms ir nutraukiant AE eksploatavimą.

98. Privalo būti numatyta automatizuota kontrolė, užtikrinanti saugų kuro bei radioaktyviųjų atliekų laikymą, ir signalizacija, suveikianti esant saugaus laikymo sąlygų pažeidimui.

981. AE projekte turi būti numatyta parametrų, susijusių su išoriniais poveikiais, stebėsenos sistema, leidžianti stebėti išorinių poveikių eigą, ir įspėjimo sistema, sudaranti sąlygas reaguoti į šiuos poveikius siekiant apsaugoti sistemas ir elementus nuo pažeidimo ar veikimo sutrikimo.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

V SKIRSNIS

SAUGOS VALDANČIOSIOS SISTEMOS

 

99. AE projekte privalo būti numatytos saugos valdančiosios sistemos (toliau – SVS).

100. Sugedus techninėms ir programinėms priemonėms ir pažeidus saugos valdančiąsias sistemas, valdymo pultuose (BVP, AVP ir kituose) turi suveikti signalizacija ir būti vykdomi veiksmai, užtikrinantys AE saugą.

101. Tais atvejais, kai tai techniškai neįmanoma, saugos valdančiųjų sistemų periodinio tikrinimo metodika ir priemonės privalo išaiškinti esamus pažeidimus nesumažinant kitų svarbių saugai sistemų ir elementų patikimumo ir funkcinės parengties.

102. Saugos valdančiųjų sistemų projekto dokumentacijoje privalo būti schemų analizė, pagal 95 punkto reikalavimus.

103. Sistemos daugiakanališkumas ir kanalų nepriklausomumas privalo būti toks, kad, esant bet kokiems vienetiniams gedimams saugos valdymo sistemoje (taip pat ir dėl bendrosios priežasties), nebūtų pažeistas jos darbingumas. Šiuo atveju daugiakanališkumas yra užtikrinamas jeigu yra ne mažiau kaip du nepriklausomi kanalai. Kanalai yra nepriklausomi, jeigu jų išėjimo signalai nėra sujungiami ir nėra galimas poveikis tarpusavyje. Tam, kad būtų pasiektas visiškas kanalų nepriklausomumas, siūlytinas skirtingų principų panaudojimas (suveikimas esant skirtingiems parametrams, skirtingų detektorių panaudojimas ir panašiai).

104. Saugos valdančiosios sistemos privalo taip būti atskirtos nuo kontrolės ir valdymo sistemos, kad esant bet kokio kontrolės ir valdymo sistemos elemento ar kanalo pažeidimui arba jam visiškai sugedus, nebūtų daroma įtaka saugos valdančiosios sistemos gebėjimui vykdyti jai priskirtas funkcijas.

105. Saugos valdančiosios sistemos privalo automatiškai įsijungti esant jų veikimo reikalaujančioms sąlygoms. Privalo būti numatytos techninės priemonės, užtikrinančios saugos valdančiųjų sistemų veikimą operatoriui nesikišant į šių sistemų darbą nuo 10 iki 30 minučių.

106. Privalo būti galima saugos sistemas įjungti tiek distanciniu, tiek ir rankiniu būdu, armatūrai – jos įrengimo vietoje. Gedimas, esantis automatinio įjungimo grandinėje, privalo nekliudyti distanciniam įjungimui ir įgyvendinti saugos funkcijas. Jungiant tiek distanciniu, tiek ir rankiniu būdu, turi būti paveikiamas pakankamas minimalus valdančiųjų elementų skaičius.

107. Saugos valdančiosios sistemos privalo būti taip suprojektuotos, kad pradėtas veiksmas baigtųsi visiškai įvykdžius funkciją. Saugos sistemų sugrįžimui į pradinę būseną reikia nuoseklių operatoriaus veiksmų. Saugos valdančiųjų sistemų sandara privalo būti tokia, kad klaidingų suveikimų tikimybė būtų minimali.

108. Reaktoriaus apsauginės sistemos turi būti suprojektuotos taip, kad būtų minimizuota galimybė operatoriui savo veiksmais pažeisti apsauginės sistemos efektyvumą normalaus eksploatavimo ir tikėtinų eksploatacinių įvykių metu. Be to, reaktoriaus apsauginė sistema privalo netrukdyti operatoriui imtis būtinų tinkamų veiksmų projektinių avarijų atveju.

109. Kiekvienam AE blokui projekte privalo būti numatytas atsarginis valdymo pultas (toliau – AVP), iš kurio būtų galima patikimai valdyti reaktoriaus aušinimą ir pervesti reaktorių į pokritinę būseną, bei palaikyti tokią reaktoriaus būseną norimą laiką, įjungti į darbą saugos sistemas ir gauti informaciją apie reaktoriaus būseną.

110. Atsarginis valdymo pultas turi būti nepriklausomas nuo BVP, jis turi būti pakankamai patvarus, jame turi būti sudarytos tinkamos sąlygos būti žmonėms, garantuoti saugos sistemų įjungimą ir informacijos apie reaktoriaus būseną gavimą.

111. BVP ir AVP gedimas dėl bendrosios priežasties privalo būti negalimas.

112. Projekte turi būti numatytos visos racionaliai įmanomos priemonės minimizuojančios išorinių ir vidinių įvykių poveikių galimą įtaką valdymo pultų eksploatavimui.

 

VI SKIRSNIS

SAUGOS APSAUGINĖS SISTEMOS

 

113. RĮ ir AE projektuose privalo būti numatytos saugos apsauginės sistemos, užtikrinančios patikimą reaktoriaus avarinį sustabdymą ir jo palaikymą pokritinėje būsenoje, visais normalaus eksploatavimo režimais, įvykus tikėtiniems eksploataciniams įvykiams, projektinėms avarijoms ir neprojektinėms avarijoms, kurios nenulemia branduolinio kuro, esančio reaktoriaus aktyvioje zonoje, pažeidimo ar išsilydymo.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

114. Reaktoriaus sustabdymui turi būti numatytos mažiausiai dvi, įvairovės ir atskyrimo principą atitinkančios sistemos.

115. Projektuojant apsaugines sistemas taikomas rezervavimas bei nepriklausomumas turi būti pakankamas, kad užtikrintų, jog joks vienetinis gedimas nesukels apsauginės funkcijos praradimo bei jog bet kurio komponento ar kanalo pašalinimas nesukels minimalaus būtino rezervavimo praradimo.

116. Reaktoriaus avarinio sustabdymo sistemos efektyvumas ir greitis privalo būti pakankamas ir apriboti energijos išsiskyrimą iki lygio, nesukeliančio šilumą išskiriančių elementų pažeidimo, viršijančio nustatytas normaliam eksploatavimui ribas vadovaujantis šių Reikalavimų 77 punktu arba esant projektinėms avarijoms, ir nuslopinti teigiamą reaktyvumą, atsiradusį pasireiškus bet kokiam reaktyvumo efektui arba dėl galimos reaktyvumo efektų, esant normaliam eksploatavimui ir projektinėms avarijoms, kombinacijos.

117. Reaktoriaus sustabdymas avarijos atveju privalo būti galimas nepriklausomai nuo to ar veikia energijos šaltinis, ar jis prarastas.

118. Apsauginėse sistemose privalo būti numatytos reaktoriaus avarinio aušinimo sistemos, susidedančios iš kelių nepriklausomų kanalų ir užtikrinančios efektyvumą pagal 26 punkto reikalavimus.

119. Reaktoriaus avariniam aušinimui leidžiama naudoti ir normaliam eksploatavimui skirtas aušinimo sistemas (kanalus). Tokiu atveju šios sistemos privalo atitikti saugos sistemoms keliamus reikalavimus.

120. Sistemos, skirtos liekamosios šilumos nuvedimui nuo reaktoriaus aktyviosios zonos po reaktoriaus sustabdymo įvykus tikėtiniems eksploataciniams įvykiams ir projektinėms avarijoms turi būti suprojektuotos atsižvelgiant į vienetinį gedimą ir galimą išorinio elektros energijos tiekimo praradimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

121. Privalo būti numatytos priemonės, užkertančios kelią reaktoriui pereiti į kritinę būseną ir viršyti leistiną slėgį pirmojo kontūro sistemose įsijungus ir veikiant reaktoriaus avarinio aušinimo sistemai.

122. Atitinkami elementai turi būti suprojektuoti taip, kad gedimai normalaus eksploatavimo sistemose negalėtų paveikti saugos funkcijų vykdymo.

123. Apsauginių saugos sistemų suveikimas neturi pažeisti normalaus eksploatavimo sistemų įrangos. Projekte privalo būti pagrįstas leistinas AE bloko eksploatavimo laikotarpiu saugos apsauginių sistemų suveikimo (tarp jų ir nereikalingų suveikimų) skaičius, atsižvelgiant poveikį įrengimų darbo resursui.

124. Siekiant išvengti nepageidautinai dažno apsauginių saugos sistemų suveikimo turi būti užtikrinta tinkamas skirtumas tarp eksploatavimo ribų ir veikiančių apsauginių saugos sistemų nustatymų.

 

VII SKIRSNIS

SAUGOS LOKALIZUOJANČIOSIOS SISTEMOS

 

125. Lokalizuojančiosios sistemos privalo būti suprojektuotos taip, kad radioaktyviosios medžiagos ir spinduliuotė, atsiradę avarijos metu, būtų išlaikomi projekte numatytose ribose.

126. Reaktorius ir AE sistemos bei elementai, kuriose yra radioaktyviųjų medžiagų, privalo būti hermetiškose patalpose, kad projektinių avarijų atveju būtų galima išsiskiriančių radioaktyviųjų medžiagų lokalizacija jų ribose arba esant normaliam eksploatavimui ir projektinėms avarijoms nebūtų viršytos atitinkamos nustatytos personalo ir gyventojų apšvitos dozės ir radioaktyviųjų produktų išmetimo į aplinką bei jų sudėties aplinkoje normos. Galimas radioaktyviųjų produktų išmetimas, esant neprojektinėms avarijoms, privalo būti pagrįstas projekte.

127. Lokalizuojančiosios sistemos privalo būti numatytos kiekvienam AE energijos blokui ir vykdyti nustatytas funkcijas esant projektinėms ir neprojektinėms avarijoms. Yra leistinas atskirų lokalizuojančiosios sistemos įrengimų bendras naudojimas keliems energijos blokams, jeigu įrodyta, kad neįmanomas avarijos išplitimas iš vieno bloko į kitą.

128. Atitinkami elementai turi būti suprojektuoti taip, kad gedimai normalaus eksploatavimo sistemose negalėtų paveikti lokalizuojančių sistemų funkcijų vykdymo.

129. Tais atvejais, kai norint užkirsti kelią kilti slėgiui hermetiškose patalpose yra numatomos aušinimo sistemos su aktyviais elementais, privalo būti keli nepriklausomi aušinimo kanalai, užtikrinantys būtiną efektyvumą vadovaujantis šių Reikalavimų 26 punktu.

130. Visos komunikacijos, kertančios hermetiško kontūro ribas, per kurias avarijos atveju yra galimas neleistinas radioaktyviųjų produktų išmetimas už hermetiškų patalpų ribų, privalo būti įrengtos su izoliuojančiais elementais.

131. Projekte privalo būti pagrįstas leistinas lokalizuojančiosios sistemos nehermetiškumo lygis ir privalo būti nurodyti būdai, kaip pasiekti nustatytą hermetiškumo lygį. Lokalizuojančių sistemų hermetiškumo lygį privaloma periodiškai tikrinti per visą eksploatavimo laiką. Tikrinimas turi būti atliekamas esant slėgiui, pagrįstam projekte. Įrengimai, esantys lokalizuojančiosios sistemos patalpose, privalo išlaikyti bandymus neprarasdami gebėjimo vykdyti savo funkcijas.

132. Projekte privalo būti numatytos priemonės, aptinkančios ir užkertančios kelią sprogioms dujų koncentracijoms susidaryti AE patalpose.

 

VIII SKIRSNIS

SAUGOS UŽTIKRINANČIOSIOS SISTEMOS

 

133. AE projekte privalo būti numatytos  saugos užtikrinančiosios sistemos, aprūpinančios saugos sistemas energija ir sudarančios reikiamą aplinką bei sąlygas joms funkcionuoti, įskaitant šilumos perdavimą galutiniam sugėrikliui. Būtina numatyti avarinę elektros energijos tiekimo sistemą, kuri sugebėtų tiekti atominei elektrinei reikalingą energijos kiekį jai esant bet kokioje eksploatavimo būsenoje ar projektinės avarijos metu, kai elektros energijos tiekimas iš išorės negalimas. Šios sistemos patikimumas turi būti įrodytas atsižvelgiant į vienetinio gedimo prielaidą. Elektros energijos tiekimas saugai svarbioms sistemoms ir elementams turi būti užtikrintas esant išorinio elektros tinklo veikimo sutrikimams, įskaitant įtampos ir dažnio nuokrypius.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

134. Saugos užtikrinančių sistemų funkcijų vykdymo patikimumo rodiklis privalo būti ne žemesnis kaip tų saugos sistemų, kurių darbą jos užtikrina.

135. Funkcijų, nustatytų šių Reikalavimų 133 punkte, vykdymas privalo būti besąlygiškai prioritetinis, lyginant su savų saugos užtikrinančiosios sistemos elementų apsauga.

136. AE projekte privalo būti numatytos būtinos ir pakankamos AE priešgaisrinės apsaugos priemonės, įskaitant ir lėtiklio degimo aptikimą bei gesinimą. AE projekte privalo būti numatytas automatizuotas gaisrų gesinimo sistemos darbo režimas nuo tada, kai pradedama tiekti įtampą energijos bloko įrengimams atliekant derinimo darbus prieš paleidimą.

1361. AE apšvietimas turi būti įrengtas taip, kad būtų sudarytos palankios sąlygos AE darbuotojams dirbti normalaus eksploatavimo metu ir įvykus tikėtiniems eksploataciniams įvykiams bei avarijoms.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

IX SKIRSNIS

BRANDUOLINIO KURO IR RADIOAKTYVIŲJŲ ATLIEKŲ SAUGOJIMO AE SISTEMA

 

137. Kiekvienoje AE privalo būti numatytos nenaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugojimo sistemos bei panaudoto branduolinio kuro saugojimo baseinai. Nenaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų saugojimo vietų bei panaudoto branduolinio kuro saugojimo baseinų talpa privalo būti pagrįsta AE projekte.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

138. Nenaudoto branduolinio kuro saugojimo sistemos ir panaudoto branduolinio kuro saugojimo baseinai turi būti suprojektuoti taip, kad saugant ir tvarkant nenaudotą ir panaudotą branduolinį kurą nebūtų galima pasiekti kritinės būsenos normalaus eksploatavimo metu, įvykus tikėtiniems eksploataciniams įvykiams, projektinėms avarijoms ir neprojektinėms avarijoms, kurios nenulemia panaudoto branduolinio kuro pažeidimo ar išsilydymo.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

1381. AE projekte panaudoto branduolinio kuro saugojimo baseinams turi būti numatytos liekamosios šilumos nuvedimo sistemos, kurios, atsižvelgiant į vienetinį gedimą ir galimą išorinio elektros energijos tiekimo praradimą, turi užtikrinti panaudoto branduolinio kuro aušinimą jį tvarkant normalaus eksploatavimo metu, įvykus tikėtiniems eksploataciniams įvykiams ir projektinėms avarijoms.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

1382. AE projekte turi būti numatytos techninės priemonės, skirtos panaudoto branduolinio kuro, esančio saugojimo baseinuose, aušinimui neprojektinių avarijų atveju.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

1383. AE projekte panaudoto branduolinio kuro saugojimo baseinų patalpoms turi būti numatyta vėdinimo sistema ir (ar) sprogaus dujų mišinio kontrolės sistema, kuri turi užtikrinti, kad šiose patalpose nesusidarys sprogus dujų mišinys normalaus eksploatavimo metu, įvykus tikėtiniems eksploataciniams įvykiams ir projektinėms avarijoms.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

1384. AE projekte turi būti išanalizuota sprogaus dujų mišinio susidarymo galimybė panaudoto branduolinio kuro saugojimo baseinų patalpose įvykus neprojektinėms avarijoms ir, jei tokia galimybė yra, turi būti numatytos techninės ir (ar) organizacinės priemonės, užtikrinančiosios tokio dujų mišinio susidarymo prevenciją.

TAR pastaba. 1384 p. įsigalioja 2019 m. gegužės 1 d.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

1385. AE projekte turi būti numatyta matavimo įranga, skirta matuoti vandens lygį ir vandens temperatūrą panaudoto branduolinio kuro saugojimo baseinuose, bei jonizuojančiosios spinduliuotės lygį šių baseinų patalpose normalaus eksploatavimo metu, įvykus tikėtiniems eksploataciniams įvykiams, projektinėms ir neprojektinėms avarijoms. Šie parametrai turi būti pateikiami ir atvaizduojami bloko valdymo pulto darbuotojų darbo vietose bei kitose AE projekte numatytose vietose, o nesant galimybių AE darbuotojams dirbti šiose vietose – kitose avarinio eksploatavimo instrukcijose ir (ar) avarinės parengties dokumentuose nurodytose vietose.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

139. AE projekte turi būti numatytas nesandarių branduolinio kuro rinklių saugojimas panaudoto branduolinio kuro saugojimo baseinuose, numatant ne mažiau nei vieną papildomą fizinį barjerą, užkertantį kelią radionuklidams patekti iš nesandarios branduolinio kuro rinklės į baseinų vandenį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

1391. Panaudoto branduolinio kuro tvarkymo sistemos projektas turi būti toks, kad keliant, nuleidžiant, perkeliant branduolinio kuro rinkles ir atliekant kitus veiksmus su jomis nebūtų galimybės jų pažeisti.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

1392. Panaudoto branduolinio kuro tvarkymo sistemos projektas turi būti toks, kad keliant, nuleidžiant, perkeliant branduolinio kuro rinkles, krepšius ir konteinerius su branduolinio kuro rinklėmis nebūtų galimybės pažeisti saugai svarbių sistemų ir elementų.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

1393. Panaudoto branduolinio kuro tvarkymo sistemos projekte turi būti numatytos branduolinio kuro rinklių bei krepšių ir konteinerių su branduolinio kuro rinklėmis kritimo prevencijos priemonės. Panaudoto branduolinio kuro tvarkymo sistemos projektas turi būti toks, kad šių daiktų kritimas nesukeltų reikšmingų saugai svarbių konstrukcijų, sistemų ir elementų pažeidimo.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

1394. AE projekte turi būti numatytos sunkių daiktų kritimo ant panaudoto branduolinio kuro prevencijos priemonės.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

1395. AE projekte turi būti numatyti galimi nukrypimai nuo normalaus panaudoto branduolinio kuro sistemos eksploatavimo ir su šia sistema susijusios avarijos, bei nustatytos techninės ir organizacinės priemonės šių įvykių padarinių kontrolei ir likvidavimui.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

1396. Panaudoto branduolinio kuro saugojimo baseinų projekte turi būti numatytos vandens aktyvumo, vandens temperatūros bei vandens lygio stebėsenos ir kontrolės priemonės ir aplinkos radiacinės stebėsenos priemonės, skirtos normalaus panaudoto branduolinio kuro tvarkymo sistemos eksploatavimo ir avarijų atvejams.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

140. AE projekte privalo būti numatytos saugojimui, transportavimui ir kontrolei skirtos nenaudoto, panaudoto ir pažeisto branduolinio kuro transporto, technologinės operacijos ir specialūs įrenginiai, kuriais naudojantis būtų galima išvežti branduolinį kurą iš AE.

141. AE projekte privalo būti numatytos kietų, skystų ir dujinių radioaktyviųjų atliekų sudėties ir kiekio analizės priemonės esant normaliam eksploatavimui ir jų įvertinimo galimybė esant projektinei avarijai.

142. Privalo būti numatyti radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiai ir saugyklos, į atmosferą išmetamo oro ir į natūralius vandens telkinius išleidžiamo vandens valymo sistemos, priemonės transportuoti atliekas AE ir iki jų saugojimo vietų.

 

VIII SKYRIUS

AE SAUGOS UŽTIKRINIMAS EKSPLOATAVIMO METU

 

I SKIRSNIS

EKSPLOATUOJANTI ORGANIZACIJA IR EKSPLOATAVIMO DOKUMENTACIJA

 

Saugos vadyba

Papildyta skirsniu:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

143. Neteko galios nuo 2017-08-18

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

144. Eksploatuojanti organizacija nuolat kontroliuoja ir tikrina svarbią AE branduolinei ir radiacinei saugai veiklą. Periodiškai, bet ne rečiau kaip 1 kartą per metus, AE administracijos nustatyta tvarka turi būti atliktas ir dokumentuotas branduolinės ir radiacinės saugos būklės AE patikrinimas. Šių patikrinimų informacija turi būti įtraukta į periodines AE saugos būklės ataskaitas, kurias eksploatuojanti organizacija pateikia VATESI Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo 42 straipsnio 3 dalies ir šią nuostatą įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-181, 2019-07-30, paskelbta TAR 2019-07-30, i. k. 2019-12547

 

AE eksploatavimo parametrų ribinės vertės ir sąlygos

Papildyta poskirsniu:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

145. AE visais gyvavimo etapais turi būti eksploatuojama laikantis eksploatavimo ribų ir sąlygų. Eksploatavimo ribos ir sąlygos turi apimti visas AE eksploatavimo būsenas, įskaitant darbą galios režimu, reaktorių stabdymą, branduolinio kuro perkrovimą ir visas tarpines būsenas bei laikinas situacijas, susidarančias dėl techninio aptarnavimo ar bandymų. Eksploatavimo ribos ir sąlygos turi būti dokumentuotos AE eksploatavimo parametrų ribinių verčių ir sąlygų apraše.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

1451. Eksploatavimo ribos ir sąlygos turi būti nustatytos taip, kad būtų užkirstas kelias situacijoms, kurios gali išsivystyti į branduolines ar radiologines avarijas, ir (arba) sudaryti sąlygas padarinių sušvelninimui įvykus branduolinėms ar radiologinėms avarijoms. Eksploatavimo ribas ir sąlygas turi sudaryti:

1451.1. AE saugaus eksploatavimo ribos ir sąlygos;

1451.2. saugos sistemų suveikimo nuostačiai;

1451.3. normalaus AE eksploatavimo ribos ir sąlygos;

1451.4. AE eksploatavimo apribojimai, susiję su valdymo sistema, ir procedūriniai apribojimai AE veikimo ir kitų svarbių parametrų kitimui;

1451.5. reikalavimai AE techniniam aptarnavimui, saugai svarbių sistemų bei elementų bandymams ir patikrinimams, kurių tikslas yra įsitikinti, kad šios sistemos ir elementai atitinka AE projekte nustatytas charakteristikas;

1451.6. sistemų konfigūracija ir kiti sistemų ir elementų veikimo parametrai visoms AE eksploatavimo būsenoms, įskaitant AE eksploatavimo galimybių ribojimus neveikiant atitinkamoms sistemoms ar elementams;

1451.7. veiksmų, vykdomų esant nuokrypiams nuo eksploatavimo ribų ir sąlygų, nuostatos, įskaitant nuostatas dėl šių veiksmų atlikimo laiko;

1451.8. darbuotojų, reikalingų užtikrinti saugų AE eksploatavimą, skaičius ir reikalavimai jų kvalifikacijai.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

146. Eksploatavimo ribos ir sąlygos turi būti pagrįstos vadovaujantis informacija, pateikta AE projekte, AE saugos analizės ataskaitoje ir (ar) kituose saugą pagrindžiančiuose dokumentuose. Eksploatavimo ribos ir sąlygos turi būti peržiūrimos ir pakeičiamos, atsižvelgiant į įgytą eksploatavimo patirtį, pakeistus teisės aktų, normų ir taisyklių reikalavimus bei atliekant modifikacijas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

Technologinis reglamentas, instrukcijos, gairės ir laikini nurodymai

Papildyta poskirsniu:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

147. Pagrindinis dokumentas, apibrėžiantis AE eksploatavimo saugą, yra technologinis reglamentas, nurodantis saugų AE eksploatavimą užtikrinančius pagrindinius metodus ir funkcijas, operacijų, susijusių su AE sauga, atlikimo bendrąją tvarką.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

148. Technologinį reglamentą rengia ir tvirtina eksploatuojanti organizacija. Technologinio reglamento projektas turi būti pateiktas suderinti su VATESI. VATESI viršininkas priima sprendimą dėl technologinio reglamento derinimo Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. VATESI priima sprendimą suderinti technologinį reglamentą, jei jis atitinka teisės aktus, reglamentuojančius branduolinę ir radiacinę saugą, branduolinės saugos normatyvinius techninius dokumentus, AE projektą, eksploatuojančiosios organizacijos vadybos sistemos dokumentus ir faktines aplinkybes.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

149. Pakeitimai technologiniame reglamente privalo būti  suderinti su VATESI. VATESI viršininkas priima sprendimą dėl technologinio reglamento pakeitimų derinimo Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. VATESI priima sprendimą suderinti technologinio reglamento pakeitimus, jei jie atitinka teisės aktus, reglamentuojančius branduolinę ir radiacinę saugą, branduolinės saugos normatyvinius techninius dokumentus, atominės elektrinės projektą, eksploatuojančiosios organizacijos vadybos sistemos dokumentus ir faktines aplinkybes.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

150. AE turi būti eksploatuojama vadovaujantis technologiniu reglamentu ir rašytinėmis eksploatavimo instrukcijomis, kurias iki sistemų ir elementų derinimo darbų, atliekamų prieš AE energijos bloko paleidimą, turi parengti ir patvirtinti licencijos turėtojas, vadovaudamasis normomis ir taisyklėmis, eksploatavimo ribomis ir sąlygomis, technologiniu reglamentu ir įrengimų gamintojų dokumentacija. Šios instrukcijos turi būti parengtos taip, kad, kartu su technologiniu reglamentu užtikrintų:

150.1. AE eksploatavimą laikantis eksploatavimo ribų ir sąlygų;

150.2. branduolinių incidentų, branduolinių bei radiologinių avarijų prevenciją.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

151. Įrengimų ir sistemų eksploatavimo instrukcijose privalo būti konkretūs nurodymai eksploatavimo personalui apie darbų atlikimo metodus esant normaliam eksploatavimui, įvykus tikėtiniems eksploataciniams įvykiams ir susidarius avarinėms situacijoms.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

1511. Įrengimų ir sistemų eksploatavimo instrukcijos turi būti parengtos taip, kad AE darbuotojai gebėtų nustatyti (identifikuoti) įvykusią avariją.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

152. Neteko galios nuo 2017-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

153. Eksploatuojanti organizacija,  vadovaudamasi normomis ir taisyklėmis, technologiniu reglamentu, techniniu RĮ ir AE saugos pagrindimu, saugos analizės ataskaita, tvirtina  instrukcijas, nustatančias personalo veiksmus, užtikrinančius saugą įvykus projektinėms ir neprojektinėms avarijoms (toliau – avarinio eksploatavimo instrukcijos).

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

1531. Avarinio eksploatavimo instrukcijos turi būti parengtos taip, kad AE darbuotojams būtų aišku, kokios avarijos atveju jos yra skirtos taikyti, ir, atsižvelgiant į numatomą avarijos eigą, sudarytų sąlygas imtis avarijos likvidavimo veiksmų per laiką, atitinkantį žmogaus gebėjimus.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

154. Avarinio eksploatavimo instrukcijose nurodyti personalo veiksmai privalo būti grindžiami vykstančių įvykių ir reaktoriaus įrenginio būklės požymiais bei tikėtinų sąlygų avarijos vystymosi metu prognoze. Personalo veiksmai privalo būti nukreipti AE saugiai būsenai atstatyti ir avarijos radiologiniams padariniams apriboti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

1541. Avarinio eksploatavimo instrukcijos turi būti parengtos atsižvelgiant į prognozuojamas avarijos nulemtas sąlygas (pavyzdžiui, jonizuojančios spinduliuotės lygį, taršą cheminėmis medžiagomis, garsą, drėgnumą, temperatūrą) AE patalpose ir aikštelėje.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

155. AE turi įdiegti neprojektinių avarijų valdymo gaires, skirtas valdyti avarijoms, kurių metu pažeidžiamas branduolinis kuras reaktoriaus aktyviojoje zonoje ir (ar) panaudoto branduolinio kuro saugojimo baseinuose. Šių gairių aprašai turi nustatyti galimus AE darbuotojų veiksmus siekiant užtikrinti avarijų radiologinių padarinių sušvelninimą ir stabilios AE būsenos sudarymą, kurioje užtikrinta, kad nesusidarys kritinė būsena, būtų užtikrintas branduolinio kuro ar jo fragmentų aušinimas, bei radionuklidų išmetimų ribojimas. Šių gairių aprašai turi būti parengti atsižvelgiant į prognozuojamas avarijų nulemtas sąlygas (pavyzdžiui, jonizuojančios spinduliuotės lygį, taršą cheminėmis medžiagomis, garsą, drėgnumą, temperatūrą) AE patalpose ir aikštelėje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

1551. Avarinio eksploatavimo instrukcijos ir gairių aprašai, nurodyti Reikalavimų 155 punkte, turi būti parengti vadovaujantis prielaida, kad avarija gali įvykti AE esant bet kurioje eksploatavimo būsenoje.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

1552. Avarinio eksploatavimo instrukcijos ir gairių aprašai, nurodyti Reikalavimų 155 punkte, turi būti parengti vadovaujantis prielaida, kad avarijos gali įvykti vienu metu keliuose branduolinės energetikos objekto įrenginiuose (pavyzdžiui, reaktoriaus įrenginyje ir panaudoto branduolinio kuro baseinuose, keliuose AE energijos blokuose) ir (ar) keliuose eksploatuojančiajai organizacijai priklausančiuose branduolinės energetikos objektuose.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

156. Eksploatuojanti organizacija turi parengti avarinio eksploatavimo instrukcijas, kurios būtų naudojamos neprojektinių avarijų, kurios nenulemia branduolinio kuro, esančio aktyviojoje zonoje ir panaudoto kuro baseinuose, pažeidimo, valdymui. Šios instrukcijos turi užtikrinti, kad bus atkurtos ar kompensuotos dėl avarijos prarastos saugos funkcijos, ir turi užtikrinti branduolinio kuro reaktoriaus aktyviojoje zonoje ir panaudoto branduolinio kuro baseinuose pažeidimo prevenciją.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

1561. Technologinis reglamentas, eksploatavimo instrukcijos, avarinio eksploatavimo instrukcijos ir Reikalavimų 155 punkte nurodyti gairių aprašai turi būti tarpusavyje suderinti.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

1561. Technologinis reglamentas, eksploatavimo instrukcijos, avarinio eksploatavimo instrukcijos ir sunkiųjų avarijų valdymo gairės turi būti tarpusavyje suderintos.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

1562. Eksploatavimo instrukcijos, avarinio eksploatavimo instrukcijos ir sunkiųjų avarijų valdymo gairės turi būti verifikuotos ir validuotos taip, kaip yra protingai įmanoma, nedarant reikšmingos neigiamos įtakos branduolinės saugos užtikrinimui (pavyzdžiui, tikrinant instrukcijų projektus keliems darbuotojams, tikrinant instrukcijų tinkamumą panaudojant treniruoklius, vykdant mokymus, įrangos bandymus, pratybas, įvertinant eksploatavimo patirtį).

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

1563. Technologinis reglamentas, eksploatavimo instrukcijos, avarinio eksploatavimo instrukcijos ir sunkiųjų avarijų valdymo gairės turi būti periodiškai peržiūrimi ir tikslinami atsižvelgiant į įgytą patirtį bei atsižvelgiant į esamą AE sistemų būklę.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

1564. Laikini nurodymai AE darbuotojams turi būti dokumentuoti ir kontroliuojami. Turi būti siekiama, kad galiojančių laikinų nurodymų būtų kuo mažiau, tai yra, turi būti siekiama kuo greičiau juos panaikinti arba jų nuostatas perkelti į instrukcijas.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

1565. Eksploatavimo instrukcijos, avarinio eksploatavimo instrukcijos, sunkiųjų avarijų valdymo gairės ir laikini nurodymai AE darbuotojams turi būti rengiami, verifikuojami ir validuojami, įdiegiami, keičiami, panaikinami eksploatuojančios organizacijos vadybos sistemos nustatyta tvarka.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

157. Eksploatuojanti organizacija, atlikdama eksploatavimo instrukcijų, avarinio eksploatavimo instrukcijų, Reikalavimų 155 punkte nurodytų gairių aprašų ir laikinų nurodymų pakeitimus turi vadovautis normomis ir taisyklėmis, eksploatavimo ribomis ir sąlygomis, technologiniu reglamentu, techniniu RĮ ir AE saugos pagrindimu, saugos analizės ataskaita ir kitais saugą pagrindžiančiais dokumentais.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

Organizaciniai saugos užtikrinimo aspektai

Papildyta poskirsniu:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

158. Neteko galios nuo 2017-08-18

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

159. AE projekte privalo būti nurodytos ir pagrįstos svarbių saugai sistemų atidavimo techniniam aptarnavimui, remontui ir bandymams sąlygos, kurioms esant AE sauga yra užtikrinama.

1591. Įvykus įvykiui arba atsiradus vidiniam arba išoriniam poveikiui, kurie gali sutrikdyti saugos funkcijų vykdymą arba fiziškai pažeisti AE sistemas ar elementus, turi būti vykdomos priemonės, kurių vykdymo metu turi būti nustatoma, ar yra vykdomos saugos funkcijos, identifikuojama AE būklė, bei vykdomos koreguojančios priemonės, įskaitant sistemų ir elementų tikrinimą, jų bandymus ir remontą, kad AE būtų užtikrinta normalaus eksploatavimo būsena.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

160. Privalo būti numatytos organizacinės priemonės, neleidžiančios nesankcionuotai keisti saugos valdymo sistemų schemas, aparatūrą ir algoritmus.

1601. Neteko galios nuo 2024-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-12, 2024-01-16, paskelbta TAR 2024-01-16, i. k. 2024-00641

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

1602. Neteko galios nuo 2024-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-12, 2024-01-16, paskelbta TAR 2024-01-16, i. k. 2024-00641

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

161. Atlikus techninį aptarnavimą, privaloma tikrinti sistemų bei įrengimų darbingumą, taip pat atitikimo projektui charakteristikas, dokumentuojant tikrinimo rezultatus.

162. Projektinė ir eksploatavimo dokumentacija turi būti tvarkoma, saugoma ir peržiūrima pagal normų ir taisyklių reikalavimus.

163. Visą AE eksploatavimo laiką reikia saugoti AE projektą, AE statybos dokumentaciją, bandymų ir tyrimų aktus ir saugos sistemų (elementų) bei svarbių saugai elementų techninio aptarnavimo ir remonto dokumentaciją.

164. Dokumentus ir duomenis apie saugaus eksploatavimo ribų ir sąlygų kontrolę būtina saugoti atominėje elektrinėje dvejus metus. Prieš sunaikinant šiuos dokumentus, rezultatai privalo būti įtraukti į eksploatuojančios organizacijos ataskaitas, pateikiamas VATESI.

165. Gedimų ir avarijų AE tyrimų medžiaga privalo būti saugoma visą AE eksploatavimo laikotarpį.

166. AE blokas privalo būti sustabdytas, jeigu reaktoriui dirbant energetiniu pajėgumu negali būti laikomasi nustatytų AE saugaus eksploatavimo ribų ir sąlygų.

167. Nenumatyti technologiniame reglamente ir eksploatavimo instrukcijose AE bloko bandymai privalo būti atliekami pagal programas ir metodikas, užtikrinančias šių bandymų saugą. Bandymų programas ir metodikas privalo suderinti, jeigu tai būtina, organizacijos, dalyvavusios jas ruošiant, ir patvirtinti eksploatuojanti organizacija. Atlikti tokius bandymus leidžia eksploatuojanti organizacija nustatyta tvarka suderinusi su VATESI tokių bandymų programas.

168. Avarines situacijas ir avarijas, įvykusias atominėje elektrinėje, privalo kruopščiai ištirti komisijos, sudarytos vadovaujantis galiojančiomis normomis ir taisyklėmis. Eksploatuojanti organizacija atsakinga už operatyvų informavimą apie avariją, tyrimo išsamumą ir kokybę, operatyvų tyrimo rezultatų pateikimą nustatyta tvarka VATESI, kitoms valstybės valdymo ir priežiūros institucijoms ir atitinkamoms organizacijoms ir už tai, kad avariją išnagrinėtų eksploatavimo personalas, būtų parengtos ir įvykdytos priemonės, užkertančios kelią normalaus eksploatavimo pažeidimams ir avarijoms pasikartoti dėl tų pačių priežasčių.

169. Pagal AE projekto, normų ir taisyklių reikalavimus privaloma tikrinti saugos sistemų, svarbių saugai sistemų (elementų), kontrolės ir valdymo priemonių darbingumą, funkcionalumą ir atitiktį AE projekte nustatytiems reikalavimams bei atlikti svarbių saugai AE sistemų bei elementų pagrindinio metalo ir suvirintų sujungimų būklės kontrolę. Periodinių tikrinimų dažnis ir tikrinimo metu atliekami darbai nustatomi remiantis grafikais, kuriuos rengia ir suderina su VATESI eksploatuojanti organizacija. Nurodyti grafikai privalo atitikti galiojančias normas ir taisykles atsižvelgus į sistemų (elementų) patikimumo analizę. VATESI pareikalavus, turi būti atliekami ir neeiliniai patikrinimai. Svarbių saugai sistemų (elementų) funkcionalumas ir atitiktis AE projekte nustatytiems reikalavimams tikrinami vykdant bandymus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-98, 2013-10-30, Žin., 2013, Nr. 114-5718 (2013-11-01), i. k. 1135310ISAK022.3-98

 

1691. Eksploatuojanti organizacija vadovaudamasi AE projektu bei normomis ir taisyklėmis, turi tikrinti AE sistemų ir elementų bei eksploatuojančiai organizacijai priklausančių mobilių įrenginių, kurie bus naudojami vadovaujantis Reikalavimų 1871 punktu, skirtų valdyti neprojektines avarijas, parengtumą, funkcionalumą ir atitiktį AE projekte ir normose ir taisyklėse nustatytiems reikalavimams.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

170. Eksploatavimo metu atominėje elektrinėje informacija apie įrenginių gedimus bei personalo klaidingus veiksmus turi būti surenkama, apdorojama, analizuojama ir saugoma. Eksploatuojanti organizacija yra atsakinga už tai, kad informacija būtų laiku surenkama, kokybiškai analizuojama, susisteminama ir operatyviai perduodama VATESI bei kitoms suinteresuotoms organizacijoms.

 

RĮ pasas

Papildyta poskirsniu:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

1701. Eksploatuoti atominėje elektrinėje esantį branduolinio reaktoriaus įrenginį (toliau – RĮ) galima tik turint suderintą su VATESI ir įregistruotą VATESI RĮ pasą.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-48, 2013-06-04, Žin., 2013, Nr. 61-3046 (2013-06-08), i. k. 1135310ISAK022.3-48

 

1702. Parengti RĮ paso projektą vadovaujantis Reikalavimų 1 priede nurodyta forma ir teikti jį VATESI suderinimui turi eksploatuojanti organizacija. Eksploatuojanti organizacija, teikdama RĮ paso projektą VATESI suderinimui, turi:

1702.1. vadovaujantis 1708 ir 1709 punktais, nurodyti RĮ paso projekto teikimo pagrindą;

1702.2. pateikti dvi užpildytas RĮ paso formas, patvirtintas eksploatuojančios organizacijos vadovo;

1702.3. pateikti saugos analizės ir pagrindimo dokumentus, kurie turi pagrįsti RĮ pase nurodytų charakteristikų leistinas kitimo ribines vertes, jei rengiamas naujas RĮ pasas dėl Reikalavimų 1708.2, 1708.3 ar 1709 punktuose nurodytų priežasčių;

1702.4. nurodo paso galiojimo terminą, atsižvelgiant į prognozuojamas technologines RĮ charakteristikas, kuris negali būti ilgesnis nei 4 metai.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-48, 2013-06-04, Žin., 2013, Nr. 61-3046 (2013-06-08), i. k. 1135310ISAK022.3-48

 

1703. Rengdama RĮ paso projektą eksploatuojanti organizacija į RĮ paso projektą turi įtraukti informaciją, galiojančią RĮ paso projekto rengimo metu. Jei RĮ charakteristikos buvo nustatytos naudojant kompiuterines skaičiavimo programas, tai RĮ pase turi būti nurodyti šių programų pavadinimai. Jei RĮ nėra eksploatuojamas gaminant energiją, RĮ paso projekte gali būti nurodoma ne visa Reikalavimų 1 priede nurodytoje formoje nurodyta informacija, tačiau tokiu atveju turi būti pateiktas atitinkamas paaiškinimas ir Reikalavimų 1 priede nurodytos formos V dalyje pateiktos nuorodos į pagrindžiančius dokumentus.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-48, 2013-06-04, Žin., 2013, Nr. 61-3046 (2013-06-08), i. k. 1135310ISAK022.3-48

 

1704. RĮ paso projektą ir saugos analizės ir pagrindimo dokumentus VATESI peržiūri, įvertina ir priima sprendimą dėl RĮ paso suderinimo Lietuvos Respublikos branduolinės saugos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 91-4316) 34 straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais. VATESI įregistruoja RĮ pasą, jei yra priimamas sprendimas jį suderinti. Vienas suderinto ir įregistruoto RĮ paso egzempliorius paliekamas saugoti VATESI, kitas perduodamas eksploatuojančiai organizacijai.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-48, 2013-06-04, Žin., 2013, Nr. 61-3046 (2013-06-08), i. k. 1135310ISAK022.3-48

 

1705. Eksploatuojanti organizacija privalo tikrinti, ar esamos RĮ charakteristikos atitinka RĮ pase nurodytas leistinas kitimo ribines vertes. Tikrinimas turi būti vykdomas pagal eksploatuojančios organizacijos parengtas ir su VATESI suderintas metodikas. RĮ charakteristikų atitiktis RĮ pase nustatytoms charakteristikų leistinoms kitimo ribinėms vertėms taip pat turi būti tikrinama eksploatuojančios organizacijos inspekcijų, vykdomų vadovaujantis Atominių elektrinių reaktoriaus įrenginių branduolinės saugos taisyklių, VD-T-001-0-97, patvirtintų VATESI viršininko 1997 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2012, Nr. 57-2891), 4.4 ir 4.5 punktais, metu.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-48, 2013-06-04, Žin., 2013, Nr. 61-3046 (2013-06-08), i. k. 1135310ISAK022.3-48

 

1706. Nustačius, kad esamos RĮ charakteristikos neatitinka RĮ pase nurodytų leistinų kitimo ribinių verčių arba Reikalavimų 1705 punkte nurodytose tikrinimo metodikose nustatytų papildomų kriterijų, eksploatuojanti organizacija turi imtis visų reikiamų priemonių branduolinei saugai užtikrinti. Per tris dienas nuo tokios neatitikties nustatymo eksploatuojanti organizacija apie tai turi raštu pranešti VATESI bei pateikti savo pasiūlymus dėl galimybės ir būtinybės įforminti naują RĮ pasą bei dėl tolesnių RĮ eksploatavimo sąlygų.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-48, 2013-06-04, Žin., 2013, Nr. 61-3046 (2013-06-08), i. k. 1135310ISAK022.3-48

 

1707. VATESI pareikalauja eksploatuojančios organizacijos pateikti RĮ pase nurodytų charakteristikų leistinų kitimo ribinių verčių pagrindimą šiais atvejais:

1707.1. pasikeitus branduolinės saugos normatyviniams techniniams dokumentams, jeigu normatyvinių techninių dokumentų pasikeitimas susijęs su RĮ eksploatavimu;

1707.2. nustačius, kad esamos RĮ charakteristikos neatitinka RĮ pase nurodytų leistinų kitimo ribinių verčių arba Reikalavimų 1705 punkte nurodytose tikrinimo metodikose nustatytų papildomų kriterijų;

1707.3. nustačius, kad RĮ charakteristikos nustatytos netinkamais metodais;

1707.4. nustačius, kad saugos analizės ir pagrindimo dokumentuose, kurių pagrindu buvo suderintas RĮ pasas, yra netikslumų.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-48, 2013-06-04, Žin., 2013, Nr. 61-3046 (2013-06-08), i. k. 1135310ISAK022.3-48

 

1708. Eksploatuojanti organizacija turi parengti ir pateikti VATESI suderinti naują RĮ pasą šiais atvejais:

1708.1. prieš esamo RĮ paso galiojimo pabaigą;

1708.2. vykdant modifikacijas, kurios turi įtakos RĮ pase nurodytoms charakteristikoms;

1708.3. nustačius neatitikčių, nurodytų 1706 punkte, jei neįmanoma pagrįsti RĮ charakteristikų atitikties RĮ pase nurodytoms leistinoms kitimo ribinėms vertėms.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-48, 2013-06-04, Žin., 2013, Nr. 61-3046 (2013-06-08), i. k. 1135310ISAK022.3-48

 

1709. Naujas RĮ paso projektas taip pat gali būti teikiamas VATESI suderinimui eksploatuojančios organizacijos sprendimu (pavyzdžiui, atsižvelgiant į eksploatavimo patirtį).

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-48, 2013-06-04, Žin., 2013, Nr. 61-3046 (2013-06-08), i. k. 1135310ISAK022.3-48

 

17010. RĮ pasus, išduotus, užregistruotus ir (arba) suderintus nuo 2000 m. kovo 21 d., eksploatuojanti organizacija turi saugoti visą energijos bloko eksploatavimo laiką.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-48, 2013-06-04, Žin., 2013, Nr. 61-3046 (2013-06-08), i. k. 1135310ISAK022.3-48

 

17011. Prieš atliekant AE modifikacijas, kurios gali turėti įtakos RĮ paso charakteristikoms, eksploatuojanti organizacija turi pateikti VATESI pagrindimą, kad atlikus AE modifikaciją visos RĮ paso charakteristikos išliks leistinose kitimo ribose ir saugos analizės ir pagrindimo dokumentai, kurių pagrindu buvo suderintas aktualus RĮ pasas, atitinka teisės aktų reikalavimus ir (ar) objektyvius duomenis (faktus), arba parengti ir pateikti VATESI suderinimui naują RĮ pasą.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-48, 2013-06-04, Žin., 2013, Nr. 61-3046 (2013-06-08), i. k. 1135310ISAK022.3-48

 

17012. RĮ pase nurodytų sistemų eksploatavimo nutraukimas turi būti atliekamas vadovaujantis su VATESI suderintais saugos analizės ir pagrindimo dokumentais.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-48, 2013-06-04, Žin., 2013, Nr. 61-3046 (2013-06-08), i. k. 1135310ISAK022.3-48

 

17013. RĮ pasas galioja iki jame nurodyto galiojimo termino arba baigia galioti pašalinus visą branduolinį kurą iš reaktoriaus. Apie viso branduolinio kuro pašalinimą iš reaktoriaus eksploatuojanti organizacija raštu turi informuoti VATESI per 20 dienų. VATESI, gavusi šį pranešimą, priima sprendimą dėl RĮ paso galiojimo pasibaigimo. Apie šį sprendimą VATESI ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos raštu informuoja eksploatuojančią organizaciją.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-48, 2013-06-04, Žin., 2013, Nr. 61-3046 (2013-06-08), i. k. 1135310ISAK022.3-48

 

I1 SKIRSNIS

AE EKSPLOATAVIMAS

 

AE techninis aptarnavimas

 

17014. Svarbios saugai sistemos (elementai) turi atitikti projekto reikalavimus visais AE gyvavimo etapais ir gebėti vykdyti AE projekte nurodytas jų funkcijas AE projekte apibrėžtomis  normalaus eksploatavimo, tikėtinų eksploatacinių įvykių ar avarijų  sąlygomis. Dėl to jų techninis aptarnavimas, įskaitant profilaktiką, remontą, detalių pakeitimą, modifikacijas, bandymus, patikrą ir kalibravimą, turi būti atliekamas reguliariai, vadovaujantis normomis ir taisyklėmis, Lietuvos Respublikos teisės aktais ir (ar) AE projektu, gamintojų pateiktais reikalavimais ir (ar) rekomendacijomis ir (ar) vadovaujantis eksploatavimo patirtimi.

17015. Turi būti atliekami svarbių saugai sistemų (elementų) bandymai pagal eksploatuojančios organizacijos sudarytas programas, planus, grafikus, rengiamus vadovaujantis Reikalavimų 169 punktu, instrukcijas ir procedūrų aprašus, parengtus remiantis AE projekto, normų ir taisyklių reikalavimais, gamintojų reikalavimais ir rekomendacijomis bei AE technologiniu reglamentu, o šių bandymų rezultatai turi būti dokumentuojami.

17016. Eksploatuojanti organizacija turi:

17016.1. parengti AE techninio aptarnavimo programas (techninio aptarnavimo programa – dokumentų, kuriuose nurodomos techninio aptarnavimo, įskaitant profilaktiką ir remontą, administracinės ir techninės priemonės, visuma), planus, grafikus, instrukcijas ir procedūrų aprašus ir techninio aptarnavimo darbus vykdyti pagal juos;

17016.2. galiojančią techninio aptarnavimo dokumentaciją suderinti su šių Reikalavimų nuostatomis;

17016.3. visus AE techninio aptarnavimo darbus atlikti kokybiškai ir laiku, o jų atlikimą dokumentuoti vadybos sistemos dokumentuose nustatyta tvarka;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

17016.4. atlikti svarbių saugai sistemų (elementų) bandymus, numatytus techninio aptarnavimo programoje;

17016.5. peržiūrėti ir, prireikus, atnaujinti AE techninio aptarnavimo programas AE eksploatuojančios organizacijos nustatytu periodiškumu, siekiant įvertinti savo ir kitų AE eksploatavimo patirtį.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

17017. Techninio aptarnavimo programoje turi būti nustatyta:

17017.1. bendrieji reikalavimai bandymų vykdymui ir priimtinumo kriterijai;

17017.2. reikalavimai atsarginių dalių ir instrumentų tiekimui laiku bei jų pakankamo kiekio užtikrinimui;

17017.3. reikalavimai suvirinimo medžiagų, atsarginių dalių ir instrumentų saugojimo vietoms ir būdams, kontrolei ir išdavimui;

17017.4. reikalavimai degių medžiagų, pavyzdžiui, tirpiklių, tepalų, naudojimo kontrolei;

17017.5. reikalavimai patikros, kalibravimo ir bandymo įrangos būklės kontrolei. Patikros, kalibravimo ir bandymo įranga turi atitikti galiojančių normų ir taisyklių, Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus;

17017.6. reikalavimai patikros, kalibravimo ir bandymų įrangos priežiūrai, saugojimui ir patikrinimui reguliarumu, nustatytu gamintojų reikalavimuose bei rekomendacijose, siekiant užtikrinti matavimų vienovę ir būtiną tikslumą techninio aptarnavimo metu;

17017.7. techninio aptarnavimo dokumentacijos, kuri apima visus techninio aptarnavimo darbų etapus, sudėtis, formatas ir tvarkymo būdai.

17018. Prieš pradėdama vykdyti techninio aptarnavimo darbus, eksploatuojanti organizacija, remdamasi parengta techninio aptarnavimo programa, turi parengti AE sistemų (elementų) techninio aptarnavimo planus ir grafikus, kuriuose turi būti numatytos priemonės, kurios padėtų užtikrinti, kad darbai bus atlikti kokybiškai ir laiku, bus aprūpinama būtinomis atsarginėmis dalimis, medžiagomis, instrumentais, bus užtikrinama techninio aptarnavimo darbams vykdyti reikalinga darbuotojų kvalifikacija, įrengimų dezaktyvacija ir bus užtikrinti kiti būtini ištekliai.

17019. Eksploatuojanti organizacija turi parengti techninio aptarnavimo procedūrų aprašus ir instrukcijas, kuriose būtų nurodyta išsami ir sisteminga informacija darbuotojams, atliekantiems konkrečius techninio aptarnavimo darbus. Procedūrų aprašai ir instrukcijos turi būti nuolat atnaujinami, atsižvelgiant į atliekamus AE projekto pakeitimus, normų ir taisyklių reikalavimus bei AE technologinio reglamento reikalavimus.

17020. Visiems numatytiems techninio aptarnavimo darbams turi būti parengta dokumentacija. Ši dokumentacija turi būti saugoma visais AE gyvavimo etapais. Numatomi nukrypimai nuo techninio aptarnavimo ir bandymų programų, planų, grafikų, instrukcijų ir procedūrų aprašų turi būti pagrįsti bei dokumentuoti prieš pradedant vykdyti techninio aptarnavimo programoje numatytus darbus.

17021. Techninio aptarnavimo dokumentacijoje turi būti nustatytas darbų tipas, apimtys ir jų atlikimo periodiškumas, vadovaujantis normomis ir taisyklėmis, AE projekto reikalavimais, AE sistemų (elementų) gamintojų reikalavimais ir rekomendacijomis, jų svarba AE saugai, techninio aptarnavimo patirties analize, radiacinės saugos optimizavimo principu (ALARA) bei priemonėmis darbuotojų, komandiruotų darbuotojų ir lankytojų apšvitai mažinti, savos ir kitų AE eksploatavimo patirtimi.

17022. Vykdant techninį aptarnavimą, turi būti:

17022.1. išvengta AE svarbių saugai sistemų (elementų) pažeidimų ir (arba) gedimų diagnozuojant jų būklę;

17022.2. pakeistos savo resursą pabaigusios svarbios saugai sistemos (elementai) iki jų gedimo;

17022.3. atstatytas svarbių saugai sistemų (elementų) gebėjimas atlikti savo funkcijas eksploatavimo metu pasitaikančių šių sistemų (elementų) gedimų ir (arba) pažeidimų atveju;

17022.4. taikomas radiacinės saugos optimizavimo principas (ALARA) bei priemonės darbuotojų, komandiruotų darbuotojų ir lankytojų apšvitai mažinti.

17023. Visos techninio aptarnavimo priemonės turi būti parengtos ir vykdomos vadovaujantis normomis ir taisyklėmis, gamintojo pateiktais svarbių saugai sistemų (elementų) techninių dokumentų reikalavimais, rekomendacijomis ir techninėmis specifikacijomis bei AE projektu.

17024. Eksploatuojanti organizacija, analizuodama informaciją apie svarbių saugai sistemų (elementų) gedimus ir (ar) pažeidimus, turi nustatyti pagrindines priežastis, sukėlusias gedimus ir (ar) pažeidimus, išsiaiškinti techninio aptarnavimo trūkumus ar tai, jog būtinas techninis aptarnavimas išvis nebuvo atliktas, išsiaiškinti gedimų ir (ar) pažeidimų tendencijas ir suplanuoti bei įgyvendinti koreguojančias priemones, užkertančias kelią gedimų ir (ar) pažeidimų pasikartojimui.

17025. Turi būti atlikti bandymai, siekiant įsitikinti, kad svarbios saugai sistemos (elementai) gali būti toliau saugiai eksploatuojami. Šie bandymai turi būti vykdomi vadovaujantis techninio aptarnavimo programoje nustatytais reikalavimais bandymų vykdymui.

17026. Atlikus techninį aptarnavimą, svarbios saugai sistemos (elementai) gali būti eksploatuojami tik tuo atveju, kai bandymų, nurodytų šių Reikalavimų 17015 punkte, rezultatai patvirtina, kad yra vykdomos AE projekte numatytos funkcijos ir jos atitinka nustatytus reikalavimus, o techninio aptarnavimo metu atlikti darbai neturi neigiamos įtakos kitų sistemų (elementų) funkcijų vykdymui ir tai yra patvirtinta techninio aptarnavimo atlikimo dokumentuose.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

17027. Eksploatuojanti organizacija, vykdydama techninio aptarnavimo darbus, turi teisę sudaryti sutartis su tokias paslaugas teikiančiais tiekėjais. Eksploatuojanti organizacija turi kontroliuoti saugai svarbaus produkto tiekėjų veiklą vadovaudamasi Branduolinės saugos reikalavimais BSR-1.4.1-2016 „Vadybos sistema“, patvirtintais VATESI viršininko 2010 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 22.3-56 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.4.1-2016„Vadybos sistema“ patvirtinimo“.

17028. Techninio aptarnavimo darbai turi būti vykdomi vadovaujantis normomis ir taisyklėmis bei eksploatuojančios organizacijos vadybos sistemos dokumentais. Eksploatuojanti organizacija atsako už vykdomų techninio aptarnavimo darbų kokybę nepriklausomai nuo to, kas tuos darbus atlieka.

17029. Eksploatuojanti organizacija turi parengti ir laiku įgyvendinti priemones, koreguojančias (gerinančias) techninio aptarnavimo darbų atlikimo kokybę, kai techninio aptarnavimo efektyvumas neatitinka nustatytų tikslų ir uždavinių arba kai kiti kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai (bandymų rezultatai, reguliariai atliekamų eksploatacinių bandymų rezultatai, techninio aptarnavimo darbų, atliekamų atsiliekant nuo numatytų terminų, dalis, laikas, būtinas atstatyti sistemų (elementų) darbingumą po gedimo nustatymo, pakartotinių gedimų (pažeidimų) skaičius ir dažnis, techninio aptarnavimo darbus atliekančių darbuotojų apšvitos kolektyvinė efektinė dozė) nurodo techninio aptarnavimo darbų pagerinimo būtinybę.

 

Vandens cheminio režimo palaikymas

 

17030. AE turi būti palaikomas šilumnešio ir vandens, naudojamo panaudoto branduolinio kuro saugojimo baseinuose, cheminis režimas, užtikrinantis saugai svarbių sistemų ir elementų bei branduolinio kuro apvalkalų vientisumą. Eksploatuojanti organizacija turi nustatyti kontroliuojamus vandens parametrus, ir, atsižvelgdama į šių parametrų įtaką korozijai, nustatyti vandens ėminių paėmimo vietas šių parametrų kontrolei ir šių parametrų kontrolės dažnumą. Eksploatuojanti organizacija turi vykdyti vandens parametrų kontrolę ir jos rezultatus dokumentuoti. Kontrolės rezultatai turi būti saugomi eksploatuojančioje organizacijoje ne trumpiau nei iki tol, kol iš energijos blokų bus pašalintas visas panaudotas branduolinis kuras. Eksploatuojanti organizacija turi perduoti šiuos rezultatus organizacijai, tvarkančiai panaudotą branduolinį kurą po jo pašalinimo iš energijos blokų, kartu su tolesniam tvarkymui perduodamu panaudotu branduoliniu kuru.

17031. Eksploatuojanti organizacija vadovaudamasi saugos analizės ataskaita ir branduolinės saugos normatyviniais techniniais dokumentais bei atsižvelgdama į radiacinės saugos optimizavimo principą (ALARA), turi nustatyti didžiausią leistiną šilumnešio ir vandens, naudojamo panaudoto branduolinio kuro saugojimo baseinuose, tūrinį aktyvumą. Eksploatuojanti organizacija turi nuolat kontroliuoti šilumnešio ir vandens, naudojamo panaudoto branduolinio kuro saugojimo baseinuose, tūrinį aktyvumą ir imtis priemonių jį palaikyti mažesnį nei leistiną ir tiek mažą, kiek įmanoma pasiekti protingomis priemonėmis. Šilumnešio ir vandens, naudojamo panaudoto branduolinio kuro saugojimo baseinuose, tūrinio aktyvumo matavimų rezultatai turi būti dokumentuojami.

Papildyta skirsniu:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

2 skirsnis. Neteko galios nuo 2018-11-01

Skirsnio naikinimas:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

III SKIRSNIS

RADIACINĖ APSAUGA EKSPLOATAVIMO METU

 

179. Radiacinė apsauga užtikrinama normaliai eksploatuojant ir vykdant technines bei organizacines priemones, nurodytas galiojančiose normose ir taisyklėse.

180. AE projekte privalo būti numatyta sistema, kontroliuojanti barjerų sistemos vientisumą visame radioaktyviųjų produktų plitimo kelyje.

181. AE sanitarinės apsaugos ir stebėjimo zonose pagal projektą turi būti nuolat matuojama jonizuojančios spinduliuotės dozės galia, vėjo greitis ir kiti meteorologiniai parametrai bei periodiškai radioaktyviųjų teršalų tankis. Tai sudaro sąlygas įvertinti ir prognozuoti radiacinę padėtį aplinkoje esant normaliai AE eksploatavimui, projektinėms ir neprojektinėms avarijoms. Taip pat privalo būti numatytos techninės priemonės, leidžiančios atlikti šiuos vertinimus ir prognozes.

182. AE administracija užtikrina AE personalo ir kitų organizacijų, atliekančių techninį aptarnavimą, personalo apšvitos dozės apskaitą ir ruošia bei įgyvendina priemones, mažinančias personalo apšvitą iki mažiausio realiai pasiekiamo lygio.

183. AE administracija užtikrina visų daliųjų ir radioaktyviųjų medžiagų, nenaudoto bei panaudoto branduolinio kuro, išmontuotų radioaktyvių įrenginių, užterštų instrumentų, drabužių, pramoninių atliekų ar kitų jonizuojančios spinduliuotės šaltinių kiekio, judėjimo ir buvimo vietos apskaitą.

 

III1 SKIRSNIS

BRANDUOLINĖS, RADIACINĖS IR FIZINĖS SAUGOS GERINIMAS

 

1831.  AE eksploatuojanti organizacija privalo užtikrinti, kad branduolinės, radiacinės ir fizinės saugos būklė būtų nuolat analizuojama ir vertinama, atsižvelgiant į eksploatavimo patirtį, mokslinių tyrimų rezultatus, techninės pažangos lygį ir tarptautinę gerąją praktiką, o gauta informacija būtų panaudojama numatant saugos gerinimo priemones. Saugos gerinimo priemonės turi atitikti branduolinę, radiacinę ir fizinę saugą reglamentuojančių teisės aktų ir branduolinės saugos normatyvinių techninių dokumentų reikalavimus.

1832. Saugos gerinimo priemonėms įgyvendinti AE eksploatuojanti organizacija turi parengti saugos gerinimo programą.

1833. Saugos gerinimo programoje turi būti nurodyta:

1833.1. saugos gerinimo priemonės;

1833.2. saugos gerinimo priemonių tikslai;

1833.3. planuojami pasiekti rezultatai;

1833.4. saugos gerinimo priemonių įgyvendinimo terminai;

1833.5. atsakingi už saugos gerinimo priemonių įgyvendinimą asmenys arba padaliniai;

1833.6. prireikus, kita saugos gerinimo planavimui, vykdymui ir atsekamumui reikalinga informacija.

1834. Saugos gerinimo programa kartą per metus turi būti peržiūrima ir keičiama, pašalinant įgyvendintas saugos priemones ir papildant naujomis saugos gerinimo priemonėmis, jei tokios yra reikalingos, atsižvelgiant į 1831 punkto nuostatas.

1835. AE eksploatuojanti organizacija privalo pateikti saugos gerinimo programą ir jos pakeitimus VATESI suderinti.

1836. VATESI suderina saugos gerinimo programą ir jos pakeitimus tik įsitikinusi, kad saugos gerinimo programoje ar jos pakeitimuose numatytos saugos gerinimo priemonės neprieštarauja branduolinę, radiacinę ir fizinę saugą reglamentuojančių teisės aktų ir branduolinės saugos normatyvinių techninių dokumentų reikalavimams. VATESI priima sprendimą dėl saugos gerinimo programos ar jos pakeitimų suderinimo ir apie jį raštu informuoja AE eksploatuojančią organizaciją ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dokumentų (programos ar jos pakeitimo projekto) gavimo dienos.

1837. Vadovaudamasis Branduolinės saugos reikalavimais BSR-1.1.6-2020 „Branduolinės, radiacinės ir fizinės saugos užtikrinimo metinė ataskaita“, patvirtintais VATESI viršininko 2020 m. gegužės 18 d. įsakymu Nr. 22.3-94 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-1.1.6-2020 „Branduolinės, radiacinės ir fizinės saugos užtikrinimo metinė ataskaita“ patvirtinimo“, licencijos turėtojas metinėje ataskaitoje turi pateikti šią informaciją apie saugos gerinimo programos vykdymą:

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-102, 2020-05-20, paskelbta TAR 2020-05-20, i. k. 2020-10644

1837.1. užbaigtas vykdyti saugos gerinimo programos saugos gerinimo priemones ir jų įvykdymą pagrindžiančius dokumentus;

1837.2. pasiektus tikslus;

1837.3. pasiektus rezultatus;

1837.4. vykdytų, bet nebaigtų įgyvendinti saugos gerinimo priemonių pasiektus tarpinius rezultatus;

1837.5. nevykdytas saugos gerinimo priemones ir jų nevykdymo priežastis;

1837.6. prireikus, kitą saugos gerinimo planavimui, vykdymui ir atsekamumui reikalingą informaciją.

Papildyta skirsniu:

Nr. 22.3-136, 2017-08-04, paskelbta TAR 2017-08-04, i. k. 2017-13098

 

4 skirsnis. Neteko galios nuo 2017-05-01

Skirsnio naikinimas:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

5 skirsnis. Neteko galios nuo 2017-05-01

Skirsnio naikinimas:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

VI SKIRSNIS

VI SKIRSNIS PIRMINIS IR GALUTINIS AVARINĖS PARENGTIES PLANAS IR AVARIJŲ VALDYMAS

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

187. Avarinio eksploatavimo instrukcijos ir Reikalavimų 155 punkte nurodyti gairių aprašai turi būti tarpusavyje suderinti ir suderinti su avarinės parengties planais ir avarinės parengties instrukcijomis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

Nr. 22.3-22, 2020-01-21, paskelbta TAR 2020-01-21, i. k. 2020-00910

 

1871. Eksploatuojanti organizacija turi turėti priemones ir žmogiškuosius išteklius valdyti projektinėms avarijoms. Neprojektinių avarijų valdymui ir išorės poveikių padarinių likvidavimui, vadovaujantis Reikalavimų 28–30 punktais, taip pat gali būti:

1871.1. naudojamos avarijos nepaveiktų branduolinės energetikos objekto įrenginių ir (ar) eksploatuojančiajai organizacijai priklausančių branduolinės energetikų objektų sistemos ar elementai, jei toks jų panaudojimas neturės neigiamos įtakos šių įrenginių ar branduolinės energetikos objektų saugos užtikrinimui;

1871.2. naudojami mobilūs įrenginiai (pavyzdžiui, elektros energijos generatoriai, autonominiai vandens ar oro siurbliai);

1871.3. naudojamos už AE aikštelės ribų esančių fizinių ir (ar) juridinių asmenų (pavyzdžiui, elektros energijos tiekimo įmonių, ugniagesių tarnybų) paslaugos ir (ar) priemonės, įvertinus galimybę (laiką, infrastruktūrą ir kitus aspektus) jas gauti, avarijų vystymosi spartą, galimą infrastruktūros pažeidimą dėl išorės poveikių.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

188. Neteko galios nuo 2020-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-22, 2020-01-21, paskelbta TAR 2020-01-21, i. k. 2020-00910

 

189. Neteko galios nuo 2020-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-22, 2020-01-21, paskelbta TAR 2020-01-21, i. k. 2020-00910

 

190. Neteko galios nuo 2020-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-22, 2020-01-21, paskelbta TAR 2020-01-21, i. k. 2020-00910

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

191. Neteko galios nuo 2017-08-18

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

192. Neteko galios nuo 2017-08-18

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

193. Neteko galios nuo 2017-08-18

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

 

194. Neteko galios nuo 2020-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-22, 2020-01-21, paskelbta TAR 2020-01-21, i. k. 2020-00910

 

195. Neteko galios nuo 2020-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-22, 2020-01-21, paskelbta TAR 2020-01-21, i. k. 2020-00910

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

VII SKIRSNIS

PERIODINĖ SAUGOS ANALIZĖ IR PAGRINDIMAS

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

196. Vadovaujantis Branduolinės saugos įstatymo reikalavimais licencijos turėtojas periodiškai turi atlikti periodinę saugos analizę ir pagrindimą ir parengti periodinio saugos vertinimo ataskaitą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

197. Eksploatuojančiai organizacijai tenka visiška atsakomybė už periodinės saugos analizės ir pagrindimo atlikimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

198. Sritys, kurių analizę būtina pateikti periodinio saugos vertinimo ataskaitoje, yra:

198.1. AE projektas ir esama sistemų ir elementų būklė;

198.2. AE aikštelės ir jos aplinkos pasikeitimų įvertinimas;

198.3. AE sistemų ir elementų atitiktis normoms ir taisyklėms;

198.4. išorinių ir vidinių poveikių analizė;

198.5. apžvalginio laikotarpio sava eksploatavimo patirtis bei šios patirties naudojimo sistemos efektyvumas;

198.6. organizacinė struktūra, vadybos sistema ir saugos kultūra;

198.7. personalo komplektavimas ir kvalifikacija;

198.8. avarinė parengtis;

198.9. radiologinis poveikis aplinkai;

198.10. kitų asmenų, veikiančių branduolinės energetikos sektoriuje, patirties ir mokslo tiriamųjų darbų rezultatų panaudojimas;

198.11. AE eksploatavimo instrukcijos, avarinio eksploatavimo instrukcijos ir neprojektinių avarijų valdymo gairių aprašai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

199. Neteko galios nuo 2018-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

200. Neteko galios nuo 2018-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

201. Periodinei saugos analizei ir pagrindimui turi būti naudojama šiuolaikinė, sistematinė ir dokumentuota metodologija, atsižvelgianti į deterministinį ir tikimybinį įvertinimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

202. Neteko galios nuo 2018-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

203. Neteko galios nuo 2018-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

204. Neteko galios nuo 2018-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

205. Neteko galios nuo 2018-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

IX SKYRIUS

AE GALUTINIS SUSTABDYMAS IR EKSPLOATAVIMO NUTRAUKIMAS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

206. Galutinai sustabdytas AE energijos blokas laikomas eksploatuojamu tol, kol iš jo bus pašalintas visas panaudotas branduolinis kuras. AE energijos bloko galutinio sustabdymo ir eksploatavimo nutraukimo laikotarpiu licencijos turėtojas turi užtikrinti visų likusių svarbių saugai sistemų ir elementų tinkamumą, patikimumą ir funkcionalumą būtinoms saugos funkcijoms vykdyti bei galimų avarijų valdymą ir avarinę parengtį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

207. Neteko galios nuo 2018-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

208. Neteko galios nuo 2018-11-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

209. Neteko galios nuo 2024-05-01

Punkto naikinimas:

Nr. 22.3-12, 2024-01-16, paskelbta TAR 2024-01-16, i. k. 2024-00641

Punkto pakeitimai:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

2091. Asmuo, pažeidęs šiuos Reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Papildyta punktu:

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

 

210. Ginčai dėl šių Reikalavimų sprendžiami įstatymų numatyta tvarka.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

 

_________________

 

Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“

1 priedas

 

ATOMINĖS ELEKTRINĖS ENERGIJOS BLOKO reaktoriaus įrenginio RBMK-1500 paso forma

 

 

 

 

 

 

____________________________________________________________

Atominės elektrinės pavadinimas ir energijos bloko numeris

 

REAKTORIAUS ĮRENGINIO PASAS Nr. _______

 

 

 

 

 

Eksploatuojančios organizacijos vadovas

 

__________________________________

vardas, pavardė

 

__________________________________

parašas, antspaudas

 

__________________________________

data

 

 

__________________________________

Atominės elektrinės pavadinimas ir energijos bloko numeris

Reaktoriaus įrenginio pasas Nr. _______

Galioja iki ___________

data

 

 

Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininkas

 

 

__________________________________

vardas, pavardė

 

__________________________________

parašas, antspaudas

 

__________________________________

data

 

 

 

 

I. Bendros charakteristikos

 

 

1.

Pastatymo vieta

 

2.

Eksploatuojanti organizacija

 

3.

Reaktoriaus įrenginio eksploatacijos pradžia

 

4.

Galia:

 

4.1.

Nominali šiluminė galia

MW

 

4.2.

Nominali elektrinė galia

MW

 

4.3.

Leistina šiluminė galia

MW

 

5.

Reaktoriaus aktyviosios zonos charakteristikos:

 

5.1.

Diametras

m

 

5.2.

Aukštis

m

 

5.3.

Šoninio reflektoriaus storis

m

 

5.4.

Galinio reflektoriaus storis

m

 

5.5.

Technologinės gardelės žingsnis

m

 

5.6.

Gaminių, kuriuos leidžiama krauti į technologinius kanalus, tipai (pavadinimas, cheminė sudėtis ir kuro įsodrinimas, kitos konstrukcinės charakteristikos)

 

 

5.7.

Lėtiklis

 

 

5.8.

Šilumnešis

 

 

5.9.

Technologinių kanalų skaičius,

vnt.

 

iš jų:

 

Esama reikšmė1

• su gaminiais (pagal 5.6 punkte nurodytus tipus)

vnt.

 

• neužkrautų (vandens stulpų)

vnt.

 

5.10.

Specialiųjų kanalų skaičius,

vnt.

 

 

 

iš jų:

 

• Valdymo ir apsaugos sistemos (VAS) kanalų

vnt.

 

 

 

• kanalų su energijos išsiskyrimo kontrolės pagal aukštį jutikliais

vnt.

 

 

 

• paleidimo jonizacinių dalijimosi kamerų kanalų

vnt.

 

 

 

• kanalų, skirtų grafito temperatūros matavimui, nepriklausančių technologinei gardelei:

 

- plato zonoje

vnt.

 

 

 

- šoniniame reflektoriuje

vnt.

 

 

 

• kanalų, skirtų temperatūros matavimui atraminėse ir viršutinėse apsauginėse plokštėse

vnt.

 

 

 

• jonizacinių kamerų kanalų, nepriklausančių technologinei gardelei:

 

- darbinių

vnt.

 

 

 

- paleidimo

vnt.

 

 

 

- plačiadiapazonio reaktoriaus galios matavimo kanalas

vnt.

 

 

 

 

______________

1 Eksploatavimo metu užkrovimas gali keistis sutinkamai su sąlygomis, numatytomis suderintuose su VATESI dokumentuose.

 

II. pagrindinės RĮ sistemų charakteristikos

 

6. Fizikinės ir dinaminės charakteristikos:

6.1. Ikikritinė būsena su maksimaliu Kef: _____________________________________________

 

Nr.

Parametras

Matavimo

vnt.

Esama reikšmė

Ekspl. ribos

Skaičiavimo programos pavadinimas

 

 

 

eksp.

skaič.

min.

maks.

 

6.2.

Maksimali reaktyvumo atsarga

 

• ikikritinėje aktyviosios zonos būsenoje su maksimalia Kef reikšme

betaef

 

 

 

 

 

• darbinėje aktyviosios zonos būsenoje*

beta ef

 

 

 

 

 

6.3.

Suminis Valdymo ir apsaugos sistemos (VAS) strypų efektyvumas

 

• ikikritinėje aktyviosios zonos būsenoje su maksimalia reaktyvumo atsarga

beta ef

 

 

 

 

 

• darbinėje aktyviosios zonos būsenoje*

beta ef

 

 

 

 

 

6.4.

Suminis Greitų avarinės apsaugos (GAA) strypų efektyvumas

 

• ikikritinėje aktyviosios zonos būsenoje su maksimalia Kef reikšme

beta ef

 

 

 

 

 

• darbinėje aktyviosios zonos būsenoje*

beta ef

 

 

 

 

 

6.5.

Suminis Avarinės apsaugos (AA) sistemos strypų efektyvumas

 

• ikikritinėje aktyviosios zonos būsenoje su maksimalia Kef reikšme

beta ef

 

 

 

 

 

• darbinėje aktyviosios zonos būsenoje*

beta ef

 

 

 

 

 

6.6.

Suminis Greito galios mažinimo (GGM) sistemos strypų efektyvumas

 

• ikikritinėje aktyviosios zonos būsenoje su maksimalia Kef reikšme

beta ef

 

 

 

 

 

• darbinėje aktyviosios zonos būsenoje*

beta ef

 

 

 

 

 

6.7.

Vidutinis Rankinio reguliavimo (RR) strypo efektyvumas

 

• ikikritinėje aktyviosios zonos būsenoje su maksimalia Kef reikšme

beta ef

 

 

 

 

 

• darbinėje aktyviosios zonos būsenoje*

beta ef

 

 

 

 

 

6.8.

Aktyviosios zonos ikikritiškumas būsenoje su maksimalia Kef reikšme ir ištrauktais avarinės apsaugos strypais

DELTA? ef / ? ef

 

 

 

 

 

6.9.

Greito galios reaktyvumo koeficientas darbinėje aktyviosios zonos būsenoje*

10-4 beta ef/MW

 

 

 

 

 

6.10.

Garo reaktyvumo koeficientas

beta ef

 

 

 

 

 

6.11.

Temperatūrinis kuro reaktyvumo koeficientas

10-3 beta ef/oC

 

 

 

 

 

6.12.2

Temperatūrinis grafito reaktyvumo koeficientas

10-3 beta ef/oC

 

 

 

 

 

6.13.

AA sistemos efektyvumas

be vieno efektyviausio strypo

 

• ikikritinėje aktyviosios zonos būsenoje su maksimalia Kef reikšme

beta ef

 

 

 

 

 

• darbinėje aktyviosios zonos būsenoje*

beta ef

 

 

 

 

 

6.14.

VAS aušinimo kontūro nuvandeninimo efektas

 

• ikikritinėje aktyviosios zonos būsenoje su maksimalia Kef reikšme

beta ef

 

 

 

 

 

• darbinėje aktyviosios zonos būsenoje*

beta ef

 

 

 

 

 

6.15.

Daugkartinės priverstinės cirkuliacijos kontūro (DPCK) nuvandeninimo efektas

 

• darbinėje aktyviosios zonos būsenoje*

beta ef

 

 

 

 

 

• ikikritinėje aktyviosios zonos būsenoje su maksimalia Kef reikšme

beta ef

 

 

 

 

 

6.16.

Efektyvioji vėluojančių neutronų dalis

sant.vnt.

 

 

 

 

 

6.17.

Radialinio energijos išsiskyrimo pirmos azimutinės harmonikos vystymosi periodas

min.

 

 

 

 

 

6.18.

Papildomos išlaikymo sistemos efektyvumas

 

• ikikritinėje aktyviosios zonos būsenoje su maksimalia Kef reikšme

beta ef

 

 

 

 

 

• ikikritinėje aktyviosios zonos būsenoje sugėriklio tirpalą paduodant į nuvandenintą VAS aušinimo kontūrą

beta ef

 

 

 

 

 

 

_______________

2 Nurodomas reaktyvumo, pasireiškiančio reaktoriaus šildymo (nenaudojant branduolinio šilumos šaltinio) metu, koeficientas.

 

* Nuorodoje pateikti parametrus, nurodant, kur reikia, reaktoriaus galią.

7. Reaktoriaus įrenginio sistemos, skirtos reguliuoti reaktyvumą:

7.1. Reaktoriaus valdymo ir apsaugos sistemos (VAS) charakteristikos3

 

VAS vykdomojo organo tipas

VAS vykdomųjų organų skaičius

Grupių skaičius

Vykdomųjų organų skaičius grupėje

Grupės efektyvumas, darbinėje aktyviosios zonos būsenoje, beta ef

Maksimalus grupės reaktyvumo didinimo greitis, beta ef/s

VAS vykdančiųjų organų įvedimo į aktyviąją zoną pagal signalą AA trukmė, s

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

________________

3 Lentelę būtina pildyti nuosekliai, t. y. vienoje eilutėje turi būti nurodytos charakteristikos, priklausančios vienam vykdomųjų organų tipui.

 

7.2. Papildomos reaktoriaus įrenginio sistemos, skirtos reguliuoti reaktyvumą:

__________________________________________________________________________

 

8. Avarinio aušinimo sistemos charakteristikos:

 

8.1. Aktyvioji sistemos dalis

• kanalų skaičius

vnt.

 

• siurblių skaičius kanale

vnt.

 

• kanalo našumas

m3/h

 

• siurblio išvystomas slėgis

kG/cm2

 

8.2. Pasyvioji sistemos dalis

• kanalų skaičius

vnt.

 

• hidrobalionų skaičius kanale

vnt.

 

• vandens lygis hidrobalionuose

m

 

• vandens tūris hidrobalionuose

m3

 

• azoto slėgis hidrobalionuose

kG/cm2

 

• leistinas lygio kritimas hidrobalionuose

m

 

 

9. Apsaugos sistemos nuo slėgio padidėjimo reaktoriaus erdvėje (RE) charakteristikos:

 

9.1. Posistemių skaičius

vnt.

 

Maksimalus garo debitas, patenkantis iš RE į sistemą

• iki dubliuojančios posistemės suveikimo

t/h

 

• po dubliuojančios posistemės suveikimo

t/h

 

9.2. Suveikimo riba

• pagrindinės posistemės

kPa

 

• dubliuojančios posistemės

kPa

 

 

10. Apsaugos sistemos nuo slėgio padidėjimo daugkartinės priverstinės cirkuliacijos kontūre (DPCK) charakteristikos:

 

Įrenginio pavadinimas

Įrenginių skaičius bloke, vnt.

Vieno įrenginio garo pralaidumas,

t/h

Perteklinis atsidarymo / užsidarymo slėgis, kg/cm2

 

 

 

 

 

 

 

 

 

III. avarinės apsaugos charakteristikos

 

11. Avarinės apsaugos ir neutronų srauto kontrolės aparatūra4:

 

Nr.

Aparatūros pavadinimas

Kanalų skaičius

Prietaisų tipai

Matavimo intervalas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

_______________

4 Lentelėje turi būti nurodyta aparatūra, užtikrinanti avarinės apsaugos suveikimą pagal galios lygį, galios didėjimo spartą, taip pat aparatūra, skirta galios lygio, galios didėjimo spartos, reaktyvumo, neutronų srauto ir kiti parametrų, susijusių su neutronų srautu aktyviojoje zonoje, kontrolei.

 

12. Avarinės apsaugos suveikimo ribų ir signalų sąrašas:

__________________________________________________________________________

 

IV. kuro perkrovimas

 

13. Panaudoto branduolinio kuro perkrovimo būdai ir sąlygos:

• perkrovimo būdai __________________________________________________________

• sustabdyto reaktoriaus ikikritiškumas, būsenoje su ištrauktais avarinės apsaugos strypais kuro

perkrovimo, DELTAKef/Kef ________________________________________________________

 

 

V. Nuorodos

 

14. Pasui sudaryti panaudota:

1. _____________________________________________________________________

2. _____________________________________________________________________

3. _____________________________________________________________________

 

_________________

Papildyta priedu:

Nr. 22.3-48, 2013-06-04, Žin., 2013, Nr. 61-3046 (2013-06-08), i. k. 1135310ISAK022.3-48

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Įsakymas

Nr. 22.3-48, 2013-06-04, Žin., 2013, Nr. 61-3046 (2013-06-08), i. k. 1135310ISAK022.3-48

Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 22.3-16 "Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 "Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai" patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Įsakymas

Nr. 22.3-98, 2013-10-30, Žin., 2013, Nr. 114-5718 (2013-11-01), i. k. 1135310ISAK022.3-98

Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 22.3-16 "Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 "Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai" patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Įsakymas

Nr. 22.3-1, 2015-01-05, paskelbta TAR 2015-01-05, i. k. 2015-00081

Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 22.3-16 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo

 

4.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Įsakymas

Nr. 22.3-15, 2016-01-29, paskelbta TAR 2016-02-01, i. k. 2016-01894

Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 22.3-16 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo

 

5.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Įsakymas

Nr. 22.3-211, 2016-12-27, paskelbta TAR 2016-12-27, i. k. 2016-29621

Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 22.3-16 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo

 

6.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Įsakymas

Nr. 22.3-12, 2017-01-23, paskelbta TAR 2017-01-23, i. k. 2017-01303

Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 22.3-16 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo

 

7.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Įsakymas

Nr. 22.3-16, 2017-01-30, paskelbta TAR 2017-01-31, i. k. 2017-01725

Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 22.3-16 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo

 

8.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Įsakymas

Nr. 22.3-136, 2017-08-04, paskelbta TAR 2017-08-04, i. k. 2017-13098

Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 22.3-16 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo

 

9.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Įsakymas

Nr. 22.3-142, 2017-08-16, paskelbta TAR 2017-08-17, i. k. 2017-13369

Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 22.3-16 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo

 

10.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Įsakymas

Nr. 22.3-77, 2018-03-21, paskelbta TAR 2018-03-21, i. k. 2018-04264

Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 22.3-16 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo

 

11.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Įsakymas

Nr. 22.3-181, 2019-07-30, paskelbta TAR 2019-07-30, i. k. 2019-12547

Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 22.3-16 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo

 

12.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Įsakymas

Nr. 22.3-8, 2020-01-13, paskelbta TAR 2020-01-13, i. k. 2020-00496

Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 22.3-16 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo

 

13.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Įsakymas

Nr. 22.3-22, 2020-01-21, paskelbta TAR 2020-01-21, i. k. 2020-00910

Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 22.3-16 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo

 

14.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Įsakymas

Nr. 22.3-102, 2020-05-20, paskelbta TAR 2020-05-20, i. k. 2020-10644

Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 22.3-16 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“ patvirtinimo" pakeitimo

 

15.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Įsakymas

Nr. 22.3-120, 2021-07-23, paskelbta TAR 2021-07-23, i. k. 2021-16400

Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 22.3-16 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo

 

16.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Įsakymas

Nr. 22.3-12, 2024-01-16, paskelbta TAR 2024-01-16, i. k. 2024-00641

Dėl Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko 2010 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 22.3-16 „Dėl Branduolinės saugos reikalavimų BSR-2.1.2-2010 „Bendrieji atominių elektrinių su RBMK-1500 tipo reaktoriais saugos užtikrinimo reikalavimai“ patvirtinimo“ pakeitimo