Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1731

VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ EFEKTYVUMO DIDINIMO KONCEPCIJA

I. PRIEŽASTYS, LĖMUSIOS BŪTINUMĄ DIDINTI VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ EFEKTYVUMĄ

1. Valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo koncepcijos (toliau – Koncepcija) tikslas – nustatyti, kaip turėtų būti pertvarkomas valstybės valdomų įmonių valdymas, numatyti šios pertvarkos tikslus, principus ir kryptis, siekiant užtikrinti didesnį įmonių veiklos ir turto naudojimo efektyvumą ir geresnius rezultatus.

2. Valstybė – stambiausias komercinio naudojimo turto savininkas Lietuvoje. Pagrindinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) uždavinys – pasiekti, kad šis turtas kurtų vertę pagrindiniam savininkui – Lietuvos žmonėms. Valstybė turi būti profesionali ir atsakinga įmonių savininkė, aktyviai siekianti didinti jų turto vertę, o tokių įmonių valdymas – skaidrus ir orientuotas į aiškius tikslus.

3. Lietuvos valstybės valdomo komercinio naudojimo turto 2009 metų apžvalgos duomenimis, valstybės komercinio naudojimo turto vertė 2009 m. gruodžio 31 d. buvo 18 mlrd. litų. Apžvalga parodė, kad valstybės komercinio naudojimo turto portfelis veikia nepakankamai efektyviai, visų jų veiklos rezultatai prasti, daugelio įmonių finansinė grąža gerokai mažesnė už Europos valstybių vidurkį.

4. Remiantis tarptautine praktika ir mokslinėmis studijomis, manoma, kad tokio valstybės valdomų įmonių veiklos neefektyvumo priežastis – esama jų valdymo sistema, kuri neskatina valstybės valdomų įmonių veikti pelningai, kelia joms prieštaringus tikslus ir taip sudaro sąlygas netinkamai jas valdyti. Kaip ir daugelyje kitų valstybių Lietuvoje valstybės valdomų įmonių ryšiai su Vyriausybe pakankamai glaudūs, jų pavaldumas konkrečioms ministerijoms daugelį apsaugo nuo išorinės konkurencijos. Nors svarbiausia ministerijų funkcija turėtų būti atitinkamų veiklos sektorių reguliavimas, ministerijos dažnai taip pat ima aktyviai dalyvauti valdant jų reguliuojamame sektoriuje veikiančias valstybės valdomas įmones. Tokie ministerijų veiksmai mažina valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumą ir blogina jų finansinius rezultatus, lemia neišvengiamus interesų konfliktus.

5. Ilgai manyta, kad vienintelis būdas, kaip vyriausybėms išspręsti šią situaciją – valstybės valdomas komercinės paskirties įmones privatizuoti. Tačiau Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (toliau – EBPO) išanalizavo įvairiose šalyse sėkmingai atliktas valstybės valdomų įmonių reformas ir apibendrino jų geriausią patirtį valstybės valdomų įmonių gero valdymo rekomendacijose (toliau – EBPO rekomendacijos). Manoma, kad laikydamosi EBPO valstybių patvirtintų valdymo principų valstybės valdomos įmonės gali tapti pakankamai konkurencingos netgi tarptautinėje rinkoje ir pasiekti rezultatų, ne prastesnių nei privačios įmonės.

6. Vadovaujantis Koncepcija bus siekiama pertvarkyti valstybės valdomų įmonių valdymą – užtikrinti, kad jos galėtų veikti tokiomis pat rinkos sąlygomis kaip privačios įmonės, taip sudaryti joms galimybes vykdyti veiklą neiškreipiant konkurencinės aplinkos. Dėl padidėjusios konkurencijos valstybės valdomos įmonės turės stengtis, kad joms priklausantis turtas būtų atsakingiau ir racionaliau naudojamas. Tikimasi, kad numatomas sukurti efektyvesnis valstybės valdomų įmonių valdymo modelis ne tik atneš tiesioginės finansinės naudos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, bet ir pagerins Lietuvos gyventojams teikiamų paslaugų kokybę. Be to, tinkamas valstybės valdomų įmonių valdymas teigiamai veiks šalies ekonomiką, gerins verslo aplinką, Lietuva taps patrauklesnė užsienio investuotojams. Efektyviau valdomos įmonės galės į įstatinį kapitalą lengviau pritraukti investuotojų.

7. Koncepcijoje vartojamos sąvokos:

Valstybės valdoma įmonė – ūkinę komercinę veiklą vykdanti valstybės įmonė, akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, kurioje valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų. Valstybės valdomų įmonių, kurioms netaikomos Koncepcijos nuostatos, sąrašą nustato Vyriausybė.

Nuosavybės teisės įgyvendinimo gairės – Vyriausybės patvirtintas dokumentas, kuriame nustatoma, kaip valstybės institucijos įgyvendina joms pavestas nuosavybės teises. Be kita ko, jose numatoma, kaip atskiriamos reguliavimo ir nuosavybės funkcijos, nustatomi kolegialių valdymo organų atlyginimai, kolegialių valdymo organų atrankos tvarka ir principai.

II. VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO PRINCIPAI

8. Koncepcijoje aptariami valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo didinimo principai pagrįsti EBPO rekomendacijomis. Įgyvendinti EBPO rekomendacijose nustatytus principus privalo visos valstybės, įstojusioms arba siekiančioms įstoti į šią ekonomiškai svarbią organizaciją. EBPO rekomendacijose išdėstytų valstybės valdomų įmonių valdymo principų tikslas – gerinti valstybės valdomų įmonių veiklos ekonomiškumą, naudingumą ir efektyvumą, užtikrinti jų veiklos skaidrumą ir nustatyti aiškias su įmonėmis susijusių valstybės institucijų funkcijas ir atsakomybę.

9. Per ekonominius santykius valstybė įgyvendina daugelį funkcijų: savininko, reguliuotojo, investuotojo, viešųjų paslaugų teikėjo, konkurencijos ir ūkio plėtros skatintojo. Vadovaujantis EBPO rekomendacijomis, valstybės, kaip savininko, funkcijos turi būti griežtai atskirtos nuo valstybės, kaip reguliuotojo ir ūkio plėtros skatintojo, atliekamų funkcijų. Ministerijos nuolat dalyvauja reguliuojant atitinkamus ekonomikos sektorius, atsako ir už konkurencijos sąlygų tam tikruose sektoriuose palaikymą, tačiau neretai ir faktiškai dalyvauja didelę rinkos dalį užimančių valstybės valdomų įmonių veikloje. Tokiose situacijose neišvengiamai kyla aiškūs interesų konfliktai.

10. Svarbu pažymėti, kad valstybės, kaip savininko ir reguliuotojo, funkcijų atskyrimas nereiškia, kad šių funkcijų atlikėjai negali tam tikru mastu bendradarbiauti. Pavienių ūkio sektorių strateginiuose planavimo dokumentuose gali būti nustatomi ir tam tikri politiniai ir socialiniai valstybės valdomų įmonių tikslai.

11. Vadovaujantis EPBO rekomendacijomis, Koncepcijoje nustatomi šie pagrindiniai valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo didinimo principai:

11.1. įmonių veiklos skaidrumas;

11.2. valstybės nuosavybės ir reguliavimo funkcijų atskyrimas;

11.3. aiškūs įmonių veiklos tikslai.

Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumas

12. Kai visuomenė neturi tikslios ir išsamios informacijos apie valstybės valdomas įmones, sunku vertinti šių įmonių ir jų valdymo organų darbą, reikalauti iš jų efektyviai naudoti kapitalą ir siekti nustatytų rezultatų. Viešai skelbiama ir prieinama svarbiausia informacija apie valstybės valdomų įmonių veiklą skatina atsakomybę, mažina įmonei ir valstybei nenaudingos veiklos šiose įmonėse galimybių. Nors daugumos valstybės valdomų įmonių akcijomis vertybinių popierių biržoje neprekiaujama, iš esmės šių įmonių veikla vieša, taigi turėtų būti net skaidresnė už vertybinių popierių biržoje kotiruojamų bendrovių veiklą.

13. Tinkamo valstybės valdomų įmonių valdymo pagrindas – aiškūs šių įmonių ir jų vadovų veiklos tikslai ir periodiškas šios veiklos rezultatų vertinimas. Taigi valstybės valdomų įmonių finansiniai ataskaitų rinkiniai turi būti rengiami ir tikrinami auditorių pagal aukščiausius tarptautinius standartus, laikantis teisės aktuose nustatytų terminų.

14. Skaidrumo principas jau pradėtas įgyvendinti Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 1052 (Žin., 2010, Nr. 88-4637) patvirtinus Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo gairių aprašą, kuriuo vadovaujantis numatoma parengti apibendrinančias metines ir tarpines (3, 6, 9 ir 12 mėnesių) ataskaitas apie valstybės valdomas įmones.

Valstybės nuosavybės ir reguliavimo funkcijų atskyrimas

15. EBPO rekomendacijose nustatyta, kad valstybės valdomose įmonėse, konkuruojančiose su privačiomis įmonėmis, valstybė, įgyvendindama savo nuosavybės teises, turi griežtai laikytis nuosavybės ir reguliavimo funkcijų atskyrimo principo. Ministerijai reguliuojant konkretaus rinkos sektoriaus veiklą ir drauge valdant įmonę, kuri veikia tame pačiame sektoriuje, kyla neišvengiamas interesų konfliktas. Toks reguliavimo ir nuosavybės funkcijų susiliejimas iškraipo konkurenciją ir neskatina valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumo.

16. Nuosavybės ir reguliavimo funkcijas įvairios valstybės atskiria skirtingai. Tam gali būti atliekami įvairūs pertvarkymai:

16.1. vidiniai pertvarkymai, kai atribojamos nuosavybės ir reguliavimo funkcijos toje pačioje ministerijoje;

16.2. išoriniai pertvarkymai, kai:

16.2.1. nuosavybės funkcijos priskiriamos vienai ministerijai, o reguliavimo funkcijos lieka šakinėms ministerijoms;

16.2.2. nuosavybės funkcijos priskiriamos specialiai tam įsteigtai nepriklausomai institucijai, o reguliavimo funkcijos lieka šakinėms ministerijoms;

16.2.3. nuosavybės funkcijos priskiriamos specialiam fondui, sukuriamam, pavyzdžiui, kaip akcinė bendrovė, kurios kontrolinis akcijų paketas priklausytų valstybei; taip būtų užtikrinta galimybė priimti nepriklausomus vadybos sprendimus; reguliavimo funkcijos tokiais atvejais lieka šakinėms ministerijoms.

17. Kad valstybės nuosavybės ir reguliavimo funkcijų atskyrimo principas būtų tinkamai įgyvendintas, EBPO valstybėse stebima tendencija priskirti valstybės nuosavybės valdymo funkciją vienai institucijai arba specialiam fondui.

18. Išanalizavus tarptautinę praktiką, EBPO rekomendacijas ir esamą situaciją Lietuvoje, šiuo metu numatoma nuosavybės ir reguliavimo funkcijas atskirti atliekant vidinius pertvarkymus, griežtai laikantis specialiai šiais tikslais parengtų nuosavybės teisės įgyvendinimo gairių, nustatančių principus, kurių turi laikytis institucijos, vengdamos reguliavimo ir nuosavybės funkcijų konfliktų.

Aiškūs valstybės valdomų įmonių veiklos tikslai

19. Dauguma valstybės valdomų įmonių šiuo metu siekia įvairių ir neretai prieštaringų tikslų, o tai lemia neapibrėžtą jų atskaitomybę.

20. Institucijoms veikiant pagal nuosavybės teisės įgyvendinimo gaires, turės būti užtikrinta, kad visi valstybės valdomų įmonių politiniai ir socialiniai tikslai būtų absoliučiai skaidrūs ir aiškiai deklaruojami, o šių tikslų įgyvendinimo išlaidos apskaitomos atskirai. Tai padės užtikrinti, kad visi valstybės valdomų įmonių politiniai uždaviniai ir socialinės paslaugos, nustatytos Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės sprendimų, ir toliau būtų vykdomi skaidriai tvarkant apskaitą, patiriant mažiau sąnaudų ir siekiant geresnės kokybės.

21. Taip pat labai svarbu optimizuoti valstybės valdomų įmonių kapitalo struktūrą ir nustatyti aiškią dividendų politiką. Tai labiausiai skatins valstybės valdomas įmones kuo labiau efektyvinti veiklą ir didinti įmonės vertę.

22. Nepelningų ir neperspektyvių valstybės valdomų įmonių veikla ir struktūra bus keičiamos siekiant užtikrinti teigiamus jų veiklos rezultatus. Nerentabilių ir nereikalingų komercinių funkcijų bus atsisakoma.

III. VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ VEIKLOS EFEKTYVUMO DIDINIMO KRYPTYS

23. Valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumas gali būti padidintas atliekant pertvarkymus šiomis kryptimis:

23.1. nustatant įmonių valdymo organų skyrimo ir atlygio apskaičiavimo tvarką;

23.2. tobulinant rinkos sektorių reguliavimą.

Valstybės valdomų įmonių valdymo organų narių skyrimas ir jų atlygio apskaičiavimas

24. Siekiant įgyvendinti EBPO rekomendacijose nustatytus valstybės valdomų įmonių gero valdymo principus, būtina sukurti patikimą valdymo struktūrą, kuri užtikrintų strateginį įmonės orientavimąsi į tikslus, efektyvią įmonės valdymo organų priežiūrą, jų atskaitomybę ir atsakomybę įmonėms ir akcininkams. Įmonės valdymo organai privalo veikti skaidriai, o išsami informacija apie įmonės veiklą turi būti prieinama viešai.

25. Įmonių valdymas turi būti pagrįstas teisės normų, išteklių, institucijų ir įvairių procesų visuma, kuri lemia įmonės valdymą ir priežiūrą. Įmonių valdymo principai taip pat apibrėžia susijusių valstybės institucijų santykius su įmone ir būdus, kuriais valstybės institucijos per valstybės valdomą įmonę gali įgyvendinti savo tikslus.

26. Nuosavybės teisės įgyvendinimo gairės nustatys valstybės valdomų įmonių valdymo struktūrą. Kiekviena valstybės valdoma įmonė turės kolegialų valdymo organą – valdybą. Valdyba bus svarbiausias valdymo organas, pagal įstatymą atsakingas ir atskaitingas už įmonės plėtrą. Valdybos bus įpareigotos veikti nuosekliai, profesionaliai, laikydamosi aukščiausių etikos standartų, atstovaudamos įmonės ir akcininkų interesams. Jeigu valdybos sprendimai galės daryti įtaką pavieniams akcininkams, valdyba turės sprendimus priimti vienodai atsižvelgdama į visų akcininkų interesus. Tarp svarbių valdybos funkcijų bus įmonės strategijos vertinimas ir įgyvendinimas, įmonės veiklos rizikos valdymas, metinių biudžetų ir verslo planų tvirtinimas, veiklos tikslų nustatymas ir jų įgyvendinimo stebėjimas, svarbiausių investicinių projektų tvirtinimas, priežiūra ir kita.

27. Valdybos nariai bus nepriklausomi. Jie privalės veikti atsakingai, siekdami geriausiai atstovauti įmonės ir visų įmonės akcininkų interesams, vadovaudamiesi įmonės įstatais, nuosavybės teisės įgyvendinimo gairėmis ir kitais teisės aktais. Valdybos narių nepriklausomumo ir pareigos veikti įmonės interesais reikalavimai bus nustatyti nuosavybės teisės įgyvendinimo gairėse. Valdybos nariai bus visiškai atsakingi už nuostolius, kuriuos gali sukelti jų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas.

28. Vyriausybės priimti teisės aktai užtikrins, kad valstybės valdomų įmonių valdybos veikla būtų visiškai autonomiška ir į ją nebūtų kišamasi.

29. Nuosavybės teisės įgyvendinimo gairės nustatys skaidrią kandidatų į valdymo organų narius parinkimo tvarką. Kaip ir kiekvienoje privačioje arba valstybės valdomoje įmonėje kompetentingos valdybos skyrimas ypač svarbus verslo sėkmei.

30. Valdybų narių atranka bus išsamiai reglamentuota. Valdybos nario atrankos kriterijai bus nustatyti atsižvelgiant į parengtus įmonės verslo planus, atsakingą rinkos ir įmonės verslo aplinkos analizę. Ypač daug dėmesio bus skirta kandidatų etiniams, reputacijos ir potencialių interesų konfliktų išvengimo aspektams. Kandidatai galės būti tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje gyvenantys asmenys. Akcininkai kontroliuos įmones priimdami sprendimus per akcininkų susirinkimus, išklausydami auditorių išvadas dėl finansinių ataskaitų rinkinių ir vertindami valdybos veiklą. Daugiausia dėmesio bus skiriama aukščiausių etikos ir verslo standartų laikymuisi. Šie standartai bus nustatyti pagal organizacijos „Transparency International“ antikorupcines gaires ir rekomendacijas.

31. 2009 m. balandžio 30 d. Europos Komisija priėmė rekomendaciją Nr. 2009/385/EB, papildančią rekomendacijas 2004/913/EB ir 2005/162/EB dėl bendrovių, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į biržos sąrašus, direktorių atlyginimų nustatymo tvarkos (OL 2009 L 120, p. 28–31). Svarbiausias šių rekomendacijų tikslas – suformuoti skaidrią atlyginimų politiką ir suteikti akcininkui ir jo paskirtai valdybai įrankį juos kontroliuoti. Rekomenduojama atlyginimus susieti su pasiektais įmonės veiklos rezultatais (taip pat ir nefinansiniais). Rekomenduojamos kintamosios atlygio dalies ribos, dalis kintamojo atlygio nukeliama – susiejama su ilgalaikiais įmonės rezultatais. Rekomenduojama nustatyti, kad atlygis gali būti neišmokėtas, jeigu paskelbti rezultatai pasirodo neteisingi. Rekomenduojama viešai atskleisti vadovų atlygio nustatymo principus ir taisykles.

32. Vadovaujantis minėtomis Europos Komisijos rekomendacijomis ir EBPO sukaupta patirtimi, nuosavybės teisės įgyvendinimo gairės nustatys valstybės valdomų įmonių valdymo organų narių atlygio apskaičiavimo tvarką. Atlygis valstybės valdomų įmonių valdymo organų nariams bus konkurencingas rinkos atlygiams palyginamose privačiose įmonėse, tačiau niekada nebus didžiausias rinkoje.

Rinkos sektorių reguliavimo tobulinimas

33. Siekiant gerinti verslo aplinką, turės būti persvarstytas ir prireikus patobulintas visų pagrindinių sektorių (taip pat ir energetikos, pašto paslaugų, telekomunikacijų ir transporto) reguliavimas. Atskyrus komercinę veiklą ir reguliavimo funkcijas, atsiras dar daugiau paskatų tobulinti reguliavimo standartus. Kiekviena ministerija bus atsakinga ir atskaitinga už savo reguliavimo sritį, o Vyriausybė prižiūrės, kad reguliavimas būtų nešališkas ir skaidrus, tam stiprindama nepriklausomą reguliuotoją, turintį užtikrinti griežtą ir apgalvotą monopolijų valdymą, nesvarbu, kas yra įmonės savininkas.

34. Nepriklausomas reguliuotojas privalo veikti taip, kad užtikrintų visišką reguliuojamų sektorių skaidrumą, be kita ko, ir skaidrų kainų nustatymą.

35. Vyriausybė teiks Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymus, kaip didinti reguliuotojo nepriklausomumą ir skaidrumą, kad būtų užtikrintas energetikos, transporto, pašto paslaugų ir telekomunikacijų sektorių sąnaudų efektyvumas.

IV. VALSTYBĖS VALDOMŲ ĮMONIŲ VALDYMAS

36. Siekiant užtikrinti, kad valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumas didėtų vienodai, būtina įgyvendinti vientisą valstybės valdomų įmonių valdymo politiką ir nustatyti vienodus standartus.

37. Finansų ministerija atliks šias funkcijas:

37.1. nustatys pagrįstus valstybės valdomos įmonės finansinius rodiklius; nustatytini finansiniai rodikliai, jų peržiūros periodiškumas, nustatymo tvarka, dėl jų kylančių nesutarimų ir ginčų sprendimo tvarka bus nustatyti nuosavybės teisės įgyvendinimo gairėse;

37.2. nuolat stebės valstybės valdomų įmonių veiklos rodiklius;

37.3. dalyvaus vertinant valstybės valdomų įmonių kolegialių valdymo organus ir vadovus.

38. Ūkio ministerija atliks šias funkcijas:

38.1. parengs nuosavybės teisės įgyvendinimo gaires, rengs pasiūlymus dėl jų tobulinimo;

38.2. vykdys nuosavybės teisės įgyvendinimo gairių laikymosi priežiūrą;

38.3. kartu su Finansų ministerija dalyvaus nustatant valstybės valdomų įmonių finansinius tikslus ir rodiklius;

38.4. parengs ir tobulins valstybės valdomų įmonių valdymo kodeksą, atitinkantį EBPO rekomendacijose išdėstytus principus;

38.5. dalyvaus rengiant valstybės valdomų įmonių kolegialių organų darbo reglamentus, vadovų darbo tvarkos taisykles, kitus su įmonių valdymo organizavimu susijusius dokumentus;

38.6. dalyvaus vertinant valstybės valdomų įmonių kolegialių valdymo organų ir vadovų veiklą;

38.7. rengs pasiūlymus dėl valstybės valdomų įmonių valdymo procedūrų keitimo, didinančius įmonių veiklos efektyvumą.

39. (neteko galios).

Punkto pakeitimai:

Nr. 388, 2013-04-30, Žin., 2013, Nr. 47-2342 (2013-05-09)

V. LAUKIAMI KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI

40. Numatoma, kad įgyvendinus Koncepciją būtų pasiekta šių teigiamų rezultatų:

40.1. gerės verslo aplinka;

40.2. bus plėtojama kapitalo rinka;

40.3. bus plėtojamas privatus sektorius.

Verslo aplinkos gerinimas

41. Valstybės valdomas komercinis turtas Lietuvoje sudaro nemenką dalį šalies bendrojo vidaus produkto, todėl veiksmingas tokio svarbaus ekonomikos sektoriaus valdymas itin teigiamai veiks verslo aplinką.

42. Valstybės valdomų įmonių apskaitos standartų ir audito procedūrų tobulinimas iki tarptautinių standartų, dažnesnis finansinių ataskaitų rinkinių rengimas įvedus tarpines ketvirtines ataskaitas neabejotinai didins pasitikėjimą Lietuvos verslu ir gausins užsienio investicijų.

Kapitalo rinkos plėtra

43. Lietuvos kapitalo rinkos išplėtotos nepakankamai, o daugelis privačių įmonių finansuojamos per bankus: daugiau kaip 90 procentų verslo finansavimo srauto – bankinis finansavimas. Didesnę konkurenciją verslo finansavimo srityje bus galima sukurti kapitalo rinkų priemonėmis.

44. Lietuvos vertybinių popierių biržos kapitalizacijos lygis – 10 procentų šalies bendrojo vidaus produkto. Daugelyje išsivysčiusių ekonomikų šis skaičius viršija 100 procentų, o Rytų ir Centrinės Europos rinkose jis sudaro maždaug 50 procentų.

45. Listingavus keletą didžiausių valstybės valdomų įmonių vertybinių popierių biržoje, rinkos kapitalizacijos lygis smarkiai padidės ir tai skatins vietos vertybinių popierių biržą pritraukti daugiau institucinių investuotojų, tarp jų – užsienio investuotojų. Labai tikėtina, kad tai mažiausiai triskart padidins vertybinių popierių biržos kapitalizacijos vertę, kuri sudarys daugiau nei 30 procentų šalies bendrojo vidaus produkto. Tai labai skatintų tolesnę kapitalo rinkų plėtrą.

Privataus sektoriaus plėtra

46. Net ir valstybės valdoma įmonė turi veikti vienodomis rinkos sąlygomis su kitomis įmonėmis, atsižvelgiant į rinkos ir konkurencijos jėgas. Įgyvendinus Koncepciją, įmonių konkuravimo sąlygos bus suvienodintos, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, bus išvengta dirbtinio pasiūlos ar kainų reguliavimo. Taigi padidės konkurencija įvairiuose sektoriuose, pagerės verslo ir investicijų sąlygos, intensyviau bus plėtojamas privatus verslas.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

47. Koncepcijos įgyvendinimo priemonių planas pateiktas priede.

––––––––––––––––––––

Priemonė		Įgyvendinimo terminas	Vykdytojai
1.	Nustatyti valstybės valdomų įmonių trumpalaikius (2011 metų) veiklos tikslus ir siektinus finansinius rodiklius	2010 metų IV ketvirtis	Finansų ministerija, visos ministerijos
2.	Parengti valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijas	2013 metų III ketvirtis	Ūkio ministerija
3.	Vadovaujantis valstybės valdomų įmonių specialiųjų įpareigojimų nustatymo ir informacijos pateikimo rekomendacijomis, parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti valstybės valdomų įmonių informacijos apie specialiuosius įpareigojimus atskleidimo tvarką	2013 metų IV ketvirtis	visos ministerijos
4.	(neteko galios)
5.	Parengti nuosavybės teisės įgyvendinimo gaires, jose reglamentuoti nuosavybės funkcijų įgyvendinimą, nustatyti valstybės valdomų įmonių valdymo organų narių skyrimo ir jų atlygio apskaičiavimo tvarką ir kita	2011 metų I ketvirtis	Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Aplinkos ministerija, Energetikos ministerija, Susisiekimo ministerija, Teisingumo ministerija
6.	Informuoti Vyriausybę apie Koncepcijos įgyvendinimo darbų eigą	2011 metų I ketvirtis	Ūkio ministerija, Finansų ministerija