Suvestinė redakcija nuo 2007-04-29

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 80-3180, i. k. 10630AAISAK0000V-70

 

 

APLINKOS APSAUGOS AGENTŪROS DIREKTORIUS

 

Į S A K Y M A S

DĖL SUNKIŲJŲ METALŲ (PB, CD, HG), PESTICIDŲ LIKUČIŲ IR POLICHLORINTŲ BIFENILŲ BEI RADIONUKLIDŲ ŽUVYSE, PRAEIVIŲ ŽUVŲ BŪKLĖS, VERSLINIŲ ŽUVŲ POPULIACIJŲ BŪKLĖS IR IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO (ATVIROJE JŪROJE) BEI UŽKREČIAMŲ ŽUVŲ LIGŲ VALSTYBINIO MONITORINGO METODINIŲ REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO

 

2006 m. liepos 13 d. Nr. V-70

Vilnius

 

Vadovaudamasis Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 160 (Žin., 2002, Nr. 40-1514), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymo Nr. D1-464 „Dėl komisijos aplinkos monitoringo metodinių reikalavimų projektui įvertinti sudarymo ir įgaliojimų suteikimo“, 3.2 punktu, Aplinkos apsaugos agentūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-385 (Žin., 2004, Nr. 115-4310), 10.5 punktu,

tvirtinu pridedamus:

1. Sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučių ir polichlorintų bifenilų bei radionuklidų žuvyse valstybinio monitoringo metodinius reikalavimus;

2. Praeivių žuvų būklės valstybinio monitoringo metodinius reikalavimus;

3. Verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių naudojimo (atviroje jūroje) valstybinio monitoringo metodinius reikalavimus;

4. Užkrečiamųjų žuvų ligų valstybinio monitoringo metodinius reikalavimus.

 

 

DIREKTORIUS                                                                                           LIUTAURAS STOŠKUS

 

PATVIRTINTA

Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus

2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-70

 

SUNKIŲJŲ METALŲ (PB, CD, HG), PESTICIDŲ LIKUČIŲ IR POLICHLORINTŲ BIFENILŲ BEI RADIONUKLIDŲ ŽUVYSE VALSTYBINIO MONITORINGO METODINIAI REIKALAVIMAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šie sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučių ir polichlorintų bifenilų bei radionuklidų žuvyse tyrimų metodiniai reikalavimai (toliau – Metodiniai reikalavimai) taikomi nustatyti teršalų lygį žuvyse.

2. Pagal šiuos Metodinius reikalavimus nustatomi saugos rodikliai žuvyse vidaus vandenyse.

3. Sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučių ir polichlorintų bifenilų bei radionuklidų žuvyse tyrimai atliekami vadovaujantis Valstybinio aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos įgyvendinimo priemonių planu 2006 metams, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3D-46 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos vykdymo“ (Žin., 2006, Nr. 18-640) ir Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. B1-175 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 m. programos vykdymo 2005 metais“.

 

II. STEBĖJIMO VIETŲ PARINKIMO PRINCIPAS

 

4. Sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučių ir polichlorintų bifenilų bei radionuklidų (Cs-137 ir Sr-90) tyrimų žuvyse vietų skaičius parenkamas vadovaujantis Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje nurodytomis apimtimis, stebėjimo (žvejybos) vietos privalomai suderinamos su reikiamame telkinyje esančiomis vandens monitoringo vietomis.

 

III. STEBĖJIMO VIETOS CHARAKTERISTIKA, STEBIMŲ OBJEKTŲ APRAŠYMAS

 

5. Ėminių surinkimas vykdomas vietose, kurių skaičius nustatytas vadovaujantis Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje nurodytomis apimtimis, bei privalomai suderintose su reikiamame telkinyje esančiomis vandens monitoringo vietomis. Stebimi objektai pasirenkami vadovaujantis Metodinių reikalavimų priede pateiktu atitinkamose stebėjimo vietose stebimų objektų sąrašu.

 

IV. MATUOJAMI PARAMETRAI

 

6. Matuojami šie parametrai:

 

Eil. Nr.

Pavadinimas

Žuvų kiekis

Dokumentas

Žuvų rūšių pavadinimai

1.

Sunkieji metalai

5 vnt.

KSP 5.7. VCh.1. Žuvų mėginių paėmimas cheminiams tyrimams

Plėšrios žuvys (ešeriai, lydekos, starkiai ir kt.)

2.

Pesticidų liekanos ir PCB

5 vnt.

KSP 5.7. VCh.1. Žuvų mėginių paėmimas cheminiams tyrimams

Plėšrios žuvys (ešeriai, lydekos, starkiai ir kt.)

3.

Radionuklidai Cs-137 ir Sr-90

3 vnt.

KSP 5.7. R.01. Mėginių ėmimas aplinkos monitoringo radiologiniams žuvų tyrimams. Pagrindinės nuorodos.

Plėšrios žuvys (ešeriai, lydekos, starkiai ir kt.)

 

V. ĖMINIŲ SURINKIMO PROCEDŪRA

 

7. Ėminių surinkimas vykdomas vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais:

7.1. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. Ch.1. Žuvų mėginių paėmimas cheminiams tyrimams;

7.2. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. R.01. Mėginių ėmimas aplinkos monitoringo radiologiniams žuvų tyrimams. Pagrindinės nuorodos.

 

VI. ĖMINIŲ REGISTRACIJOS PROCEDŪRA

 

8. Ėminių registracija vykdoma vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais:

8.1. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. Ch.1. Žuvų mėginių paėmimas cheminiams tyrimams;

8.2. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. R.01. Mėginių ėmimas aplinkos monitoringo radiologiniams žuvų tyrimams. Pagrindinės nuorodos.

 

VII. ĖMINIŲ KONSERVAVIMAS, TRANSPORTAVIMAS, SAUGOJIMAS

 

9. Ėminių konservavimas, transportavimas vykdomas vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais:

9.1. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. Ch.1. Žuvų mėginių paėmimas cheminiams tyrimams;

9.2. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. R.01. Mėginių ėmimas aplinkos monitoringo radiologiniams žuvų tyrimams. Pagrindinės nuorodos.

 

VIII. BANDINIŲ PARUOŠIMO ANALIZEI PROCEDŪROS, MĖGINIŲ ANALIZĖS METODAI, DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI

 

10. Bandinių paruošimas ir analizė vykdoma vadovaujantis šiais šaltiniais:

10.1. atliekant Pb, Cd, Hg tyrimus:

10.1.1. Oficialus tyrimų metodų pagal § LMBG rinkinys. L 00 00 19/3 – Maisto produktų tyrimai. Išliekančių elementų maisto produktuose nustatymas. Dalis 3: Švino, kadmio, chromo ir molibdeno nustatymas grafito vamzdelyje atomų absorbcijos spektrometro pagalba (AAS);

10.1.2. Oficialus tyrimų metodų pagal § LMBG rinkinys. L 00 00 19/4 – Maisto produktų tyrimai. Išliekančių elementų maisto produktuose nustatymas. Dalis 4: Gyvsidabrio nustatymas atomų absorbcijos spektrometrija (AAS) – šaltojo garo technika;

10.2. atliekant pesticidų ir PCB tyrimus:

10.2.1. LST EN 1528-1:2001. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 1 dalis. Bendroji dalis;

10.2.2. LST EN 1528-2:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 2 dalis. Riebalų, pesticidų ir polichlorbifenilų ekstrahavimo ir riebalų kiekio nustatymas;

10.2.3. LST EN 1528-3:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 3 dalis. Valymo metodai;

10.2.4. LST EN 1528-4:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 4 dalis. Nustatymas, atitikties įvertinimo tyrimai, įvairūs klausimai;

10.3. atliekant radionuklidų tyrimus:

10.3.1. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Standartinė darbo procedūra SDP 5.4. R.01 – Maisto produktų, pašarų ir aplinkos mėginių gama spektrinė analizė;

10.3.2. LAND 36-2000, Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas – mėginių gama spektrometrinė analizė spektrometru, turinčiu puslaidininkinį detektorių;

10.3.3. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Standartinė darbo procedūra SDP 5.4. R02 – Stroncio-90 nustatymas gyvūniniuose ir augaliniuose maisto produktuose;

10.3.4. SSI-rapport 93-11. Swedish Radiation Protection Institute; Methods for determination of Strontium-90 in food and environmental samples by Cerencov counting, Stockholm 1993.

 

IX. STEBĖJIMŲ ORGANIZAVIMO LIETUVOJE PRINCIPAI

 

11. Mėginių paėmimą vidaus vandens telkiniuose atlieka Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras. Sunkiųjų metalų (švino, kadmio, gyvsidabrio), pesticidų, PCB ir radionuklidų tyrimus atlieka Nacionalinė veterinarijos laboratorija.

 

X. DUOMENŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

 

12. Duomenų kokybė užtikrinama vadovaujantis:

12.1. atliekant Pb, Cd, Hg tyrimus:

12.1.1. Oficialus tyrimų metodų pagal § LMBG rinkinys. L 00 00 19/3 – Maisto produktų tyrimai. Išliekančių elementų maisto produktuose nustatymas. Dalis 3: Švino, kadmio, chromo ir molibdeno nustatymas grafito vamzdelyje atomų absorbcijos spektrometro pagalba (AAS);

12.1.2. Oficialus tyrimų metodų pagal § LMBG rinkinys. L 00 00 19/4 – Maisto produktų tyrimai. Išliekančių elementų maisto produktuose nustatymas. Dalis 4: Gyvsidabrio nustatymas atomų absorbcijos spektrometrija (AAS) – šaltojo garo technika;

12.2. atliekant pesticidų ir PCB tyrimus:

12.2.1. LST EN 1528-1:2001. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 1 dalis. Bendroji dalis;

12.2.2. LST EN 1528-2:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 2 dalis. Riebalų, pesticidų ir polichlorbifenilų ekstrahavimo ir riebalų kiekio nustatymas;

12.2.3. LST EN 1528-3:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 3 dalis. Valymo metodai;

12.2.4. LST EN 1528-4:2000. Riebalingas maistas. Pesticidų ir polichlorbifenilų nustatymas. 4 dalis. Nustatymas, atitikties įvertinimo tyrimai, įvairūs klausimai;

12.3. atliekant radionuklidų tyrimus:

12.3.1. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Standartinė darbo procedūra SDP 5.4. R.01 – Maisto produktų, pašarų ir aplinkos mėginių gama spektrinė analizė;

12.3.2. LAND 36-2000, Aplinkos elementų užterštumo radionuklidais matavimas – mėginių gama spektrometrinė analizė spektrometru, turinčiu puslaidininkinį detektorių;

12.3.3. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Standartinė darbo procedūra SDP 5.4. R02 – Stroncio-90 nustatymas gyvūniniuose ir augaliniuose maisto produktuose;

12.3.4. SSI-rapport 93-11. Swedish Radiation Protection Institute; Methods for determination of Strontium-90 in food and environmental samples by Cerencov counting, Stockholm 1993.

______________

 

 

Sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Hg), pesticidų

likučių ir polichlorintų bifenilų bei

radionuklidų žuvyse valstybinio

monitoringo metodinių reikalavimų

priedas

 

VALSTYBINĖS APLINKOS MONITORINGO 2005–2010 METŲ PROGRAMOS VANDENS TELKINIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL DOMINUOJANČIAS ŽUVŲ RŪŠIS

 

Nuorodos: Klasifikacija upėms: L – lašišinės upės, K – karpinės upės. Upėms išskirti 8 tipai: 1, 2 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai upokšniai iki 10 km ilgio, 3, 4 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – mažos upės, 10–50 km, 5–6 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – vidutinio dydžio upės, 50–200 km, 7–8 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – didelės upės, didesnės kaip 200 km. (Lašišinės upės yra šaltavandenės, tipai 1, 3, 5, 7, o karpinės upės yra šiltavandenės, tipai 2, 4, 6, 8). Ežerai suskirstyti į 5 tipus: stintinius, seliavinius, karšinius, starkinius, lydekinius), o vandens saugyklos priklauso mišriam tipui.

 

Eil. Nr.

Programos vykdymo laikas

Vandens telkinio pavadinimas

Monitoringo vietos pavadinimas

Monitoringo vietos koordinatės

Vandens telkinio tipas

Dominuojančios žuvų rūšys

X

Y

1

2

3

5

6

7

8

9

 

1

Balandis

Neris

žemiau Nemenčinės

588004

6080800

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, gružlys

 

2

 

 

žemiau Vilniaus

569789

6061398

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, gružlys

 

3

 

 

žemiau Jonavos

515000

6102850

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, gružlys

 

4

 

 

Kauno santaka

496139

6091431

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, karšis, gružlys

 

5

 

Žeimena

žemiau Švenčionėlių

625946

6113037

L 5 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

 

6

 

 

žemiau Pabradės

609618

6092982

L 5 tipas

Kuoja, gružlys, lašiša

 

7

 

Nevėžis

žemiau Panevėžio

515073

6177935

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

 

8

 

 

žemiau Krekenavos

505016

6154004

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

 

9

 

 

žemiau Kėdainių

496803

6123481

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys, karšis

 

10

 

 

žemiau Babtų

487453

6093254

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys, karšis

 

11

 

Šešupė

Lietuvos–Kaliningrado pasienis

418418

6092649

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, salatis

 

12

 

 

Lietuvos–Lenkijos pasienis

439100

6024804

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

 

13

 

Šelmenta

Lietuvos–Lenkijos pasienis

439652

6024268

K 2 tipas

Kuoja, gružlys

 

14

 

Drūkšiai

Zarasų, Ignalinos r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, karšis, seliava

 

15

 

Lūšiai

Zarasų, Ignalinos r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, seliava, stinta

 

16

 

Dringis

Zarasų, Ignalinos r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, karšis, seliava

 

17

 

Baluošas

Zarasų, Ignalinos r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, karšis, seliava

 

18

 

Kretuonas

Švenčionių r.

 

 

starkinis

Ešerys, kuoja, karšis, starkis

 

19

 

Žeimenis

Švenčionių r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, karšis, seliava

 

20

 

Kertuojai

Švenčionių r.

 

 

starkinis

Ešerys, kuoja, karšis, starkis

 

21

Gegužė

Šventoji

žemiau Užpalių

598607

6166867

K 8 tipas

Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas

 

22

 

 

žemiau Anykščių

567004

6151020

K 8 tipas

Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas

 

23

 

 

žemiau Kavarsko

557600

6137500

K 7–8 tipas

Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris

 

24

 

 

žemiau Ukmergės

546279

6120720

K 7–8 tipas

Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris

 

25

 

Minija

žemiau Žarėnų

386680

6191007

7 tipas

Kuoja, upėtakis

 

26

 

 

žemiau Kartenos

340008

6200016

7 tipas

Kuoja, upėtakis

 

27

 

 

žemiau Gargždų

334872

6173738

7 tipas

Kuoja, šlakys, žiobris

 

28

 

Šešupė

žemiau Marijampolės

460294

6053099

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

 

29

 

 

žemiau Pilviškių

445760

6066240

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

 

30

 

 

žemiau Kudirkos Naumiesčio

426898

6073060

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, karšis

 

31

 

Venta

žemiau Kuršėnų

431822

6210378

K 6 tipas

Kuoja, šapalas, ešerys

 

32

 

 

žemiau Ventos

415170

6231230

L 7 tipas

Kuoja, šapalas, ešerys

 

33

 

 

Mažeikių

390857

6252886

L 7 tipas

Kuoja, šapalas, ešerys, žiobris

 

34

 

Skroblus

žemiau Dubininkų

518320

5996561

L 3 tipas

Upėtakis, strepetys

 

35

 

Didžiulis (Daugai)

Alytaus r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

 

36

 

Obelija

Alytaus r.

 

 

karšinis

Kuoja, ešerys, karšis

 

37

 

Bebrusai

Molėtų r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

 

38

 

Galuonai

Molėtų r.

 

 

karšinis

Kuoja, ešerys, karšis

 

39

 

Lakajai Baltieji

Molėtų r.

 

 

stintinis

Kuoja, ešerys, stinta

 

40

 

Asveja

Molėtų, Švenčionių r.

 

 

stintinis

Kuoja, ešerys, stinta

 

41

 

Aisetas

Utenos r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

 

42

 

Utenas

Utenos r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

 

43

 

Tauragnas

Utenos r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

 

44

 

Plateliai

Plungės r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, sykas

 

45

Birželio

Nemunas

žemiau Druskininkų

501000

5991000

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius

 

46

 

 

aukščiau Druskininkų

497978

5988134

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius

 

47

 

 

žemiau Prienų

499524

6056664

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, karšis

 

48

 

 

žemiau Piliuonos

509002

6073004

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, karšis

 

49

 

 

žemiau Kauno

486569

6086656

mišrus tipas 7–8

Kuoja, ešerys, salatis, karšis

 

50

 

 

žemiau Vilkijos

470002

6101007

mišrus tipas 7–8

Kuoja, ešerys, salatis, karšis

 

51

 

 

žemiau Jurbarko

409369

6104754

mišrus tipas 7-8

Kuoja, ešerys, salatis, žiobris

 

52

 

Skirvytė

žemiau Rusnės

333402

6131419

mišrus tipas 7–8

Kuoja, ešerys, stinta, karšis

 

53

 

Širvinta

žemiau Širvintų

558192

6103933

L, K 5–6

Kuoja, šapalas, žiobris

 

54

 

Šušvė

žemiau Grinkiškių

478204

6150003

K4

Kuoja, šapalas, gružlys

 

55

 

 

ties Josvainiais

487562

6126670

K4

Kuoja, šapalas, žiobris

 

56

 

Skirvytė

ties Rusne

333402

6131419

mišrus tipas 5–6

Kuoja, karšis, žiobris, lašiša

 

57

 

Vištytis

Vilkaviškio r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, sykas

 

58

 

Sartai

Zarasų, Rokiškio r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, karšis

 

59

 

Luodis

Zarasų, Rokiškio r.

 

 

karšinis

Kuoja, ešerys, karšis

 

60

 

Dusia

Lazdijų r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, stinta

 

61

 

Metelys

Lazdijų r.

 

 

karšinis

Kuoja, ešerys, karšis

 

62

 

Kuršių marios

Klaipėdos r.

 

 

mišrus tipas

Kuoja, ešerys, karšis, starkis

 

63

Liepos

Merkys

žemiau Valkininkų

541622

6018841

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, upėtakis

 

64

 

 

žemiau Merkinės

512314

6002010

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, upėtakis

 

65

 

Jūra

žemiau Kaltanėnų

385880

6136868

L 5 tipas

Kuoja, upėtakis

 

66

 

 

žemiau Tauragės

387808

6121998

L 5 tipas

Kuoja, žiobris, šlakys

 

67

 

 

žemiau Vilkyškių

382740

6107000

L 5 tipas

Kuoja, žiobris, šlakys

 

68

 

Akmena-Danė

žiotyse

319356

6178402

L 5 tipas

Kuoja, šapalas, šlakys

 

69

 

Šventoji

žiotyse

522594

6106551

L 5 tipas

Kuoja, šapalas, žiobris, lašiša

 

70

 

Drūkšiai

Ignalinos, Zarasų r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, karšis, seliava

 

71

 

Lūšiai

Ignalinos, Zarasų r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, seliava, stinta

 

72

 

Dringis

Ignalinos, Zarasų r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, karšis, seliava

 

73

 

Baluošas

Ignalinos, Zarasų r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, karšis, seliava

 

74

Rugpjūtis

Neris

žemiau Nemenčinės

588004

6080800

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, gružlys

 

75

 

 

žemiau Vilniaus

569789

6061398

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, gružlys

 

76

 

 

žemiau Jonavos

515000

6102850

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, gružlys

 

77

 

 

Kauno santaka

496139

6091431

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, karšis, gružlys

 

78

 

 

ties Buivydžiais

611897

6079280

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, gružlys

 

79

 

Sidabra

Lietuvos–Latvijos pasienis

476241

6245522

K 4 tipas

Kuoja

 

80

 

Šešupė

žemiau Marijampolės

460294

6053099

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

 

81

 

 

žemiau Pilviškių

445760

6066240

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

 

82

 

 

Kudirkos Naumiestis

426898

6073060

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, karšis

 

83

 

Šušvė

žemiau Grinkiškių

478204

6150003

K4

Kuoja, šapalas, gružlys

 

84

 

 

ties Josvainiais

487562

6126670

K4

Kuoja, šapalas, žiobris

 

85

 

Dusia

Lazdijų r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, stinta

 

86

 

Metelys

Lazdijų r.

 

 

karšinis

Kuoja, ešerys, karšis

 

87

 

Bebrusai

Molėtų r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

 

88

 

Galuonai

Molėtų r.

 

 

karšinis

Kuoja, ešerys, karšis

 

89

 

Lakajai Baltieji

Molėtų r.

 

 

stintinis

Kuoja, ešerys, stinta

 

90

 

Kauno marios

Kauno r.

 

 

mišrus tipas

Kuoja, ešerys, karšis, starkis

 

91

 

Galvė

Trakų r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

 

92

 

Aisetas

Utenos r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

 

93

 

Žuvintas

Alytaus r.

 

 

lydekinis

Kuoja, ešerys, lydeka, karšis

 

94

 

Vištytis

Vilkaviškio r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, sykas

 

95

 

Drūkšiai

Ignalinos, Zarasų r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, karšis, seliava

 

96

 

Plateliai

Plungės r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, sykas

 

97

 

Kuršių marios

ties Ventės ragu

 

 

mišrus tipas

Kuoja, ešerys, karšis, starkis

 

98

Rugsėjis

Nemunas

žemiau Druskininkų

501000

5991000

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius

 

99

 

 

žemiau Prienų

499524

6056664

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, karšis

 

100

 

 

žemiau Piliuonos

509002

6073004

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, karšis

 

101

 

 

žemiau Kauno

486569

6086656

mišrus tipas 7–8

Kuoja, ešerys, salatis, karšis

 

102

 

 

žemiau Vilkijos

470002

6101007

mišrus tipas 7-8

Kuoja, ešerys, salatis, karšis

 

103

 

 

žemiau Jurbarko

409369

6104754

mišrus tipas 7–8

Kuoja, ešerys, salatis, žiobris

 

104

 

 

žemiau Rusnės

333402

6131419

mišrus tipas 7–8

Kuoja, ešerys, stinta, karšis

 

105

 

Širvinta

žemiau Širvintų

558192

6103933

L, K 5–6

Kuoja, šapalas, žiobris

 

106

 

Minija

žemiau Žarėnų

386680

6191007

7 tipas

Kuoja, upėtakis

 

107

 

 

žemiau Kartenos

340008

6200016

7 tipas

Kuoja, upėtakis

 

108

 

 

žemiau Gargždų

334872

6173738

7 tipas

Kuoja, šlakys, žiobris

 

109

 

Kertuojai

Švenčionių r.

 

 

starkinis

Ešerys, kuoja, karšis, starkis

 

110

 

Žeimenis

Švenčionių r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, karšis, seliava

 

111

 

Kretuonas

Švenčionių r.

 

 

starkinis

Ešerys, kuoja, karšis, starkis

 

112

 

Ai setas

Utenos r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

 

113

 

Utenas

Utenos r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

 

114

 

Tauragnas

Utenos r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

 

115

 

Alnis

Molėtų r.

 

 

lydekinis

Kuoja, ešerys, lydeka

 

116

 

Balsis

Lazdijų r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

 

117

Spalis

Nevėžis

žemiau Panevėžio

515073

6177935

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

 

118

 

 

žemiau Krekenavos

505016

6154004

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

 

119

 

 

žemiau Kėdainių

496803

6123481

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys, karšis

 

120

 

 

žemiau Babtų

487453

6093254

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys, karšis

 

121

 

Venta

žemiau Kuršėnų

431822

6210378

K 6 tipas

Kuoja, šapalas, ešerys

 

122

 

 

Žemiau Ventos

415170

6231230

L 7 tipas

Kuoja, šapalas, ešerys

 

123

 

 

Mažeikių r.

390857

6252886

L 7 tipas

Kuoja, šapalas, ešerys, žiobris

 

124

 

Žeimena

žemiau Švenčionėlių

625946

6113037

L 5 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

 

125

 

 

žemiau Pabradės

609618

6092982

L 5 tipas

Kuoja, gružlys, lašiša

 

126

 

Mūša

žemiau Kulpės

479245

6217551

K 8 tipas

Kuoja, karosas, aukšlė

 

127

 

Asveja

Molėtų, Švenčionių r.

 

 

Stintinis

Kuoja, ešerys, stinta

 

128

 

Vištytis

Vilkaviškio r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, sykas

 

129

 

Sartai

Zarasų, Rokiškio r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, karšis

 

130

 

Luodis

Zarasų, Rokiškio r.

 

 

Karšinis

Kuoja, ešerys, karšis

 

131

 

Plateliai

Plungės r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, sykas

 

132

 

Kuršių marios

Klaipėdos r.

 

 

mišrus tipas

Kuoja, ešerys, karšis, starkis

 

133

Lapkritis

Šventoji

žemiau Užpalių

598607

6166867

K 8 tipas

Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas

 

134

 

 

žemiau Anykščių

567004

6151020

K 8 tipas

Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas

 

135

 

 

žemiau Kavarsko

557600

6137500

K 7–8 tipas

Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris

 

136

 

 

žemiau Ukmergės

546279

6120720

K 7–8 tipas

Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris

 

137

 

Merkys

žemiau Valkininkų

541622

6018841

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, upėtakis

 

138

 

 

žemiau Merkinės

512314

6002010

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, upėtakis

 

139

 

Jūra

žemiau Kaltanėnų

385880

6136868

L 5 tipas

Kuoja, upėtakis

 

140

 

 

žemiau Tauragės

387808

6121998

L 5 tipas

Kuoja, žiobris, šlakys

 

141

 

 

žemiau Vilkyškių

382740

6107000

L 5 tipas

Kuoja, žiobris, šlakys

 

142

 

Didžiulis (Daugai)

Alytaus r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

 

143

 

Obelija

Alytaus r.

 

 

karšinis

Kuoja, ešerys, karšis

 

144

 

Galvė

Trakų r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

 

145

 

Kauno marios

Kauno r.

 

 

mišrus tipas

Kuoja, ešerys, karšis, starkis

 

______________

 

 

PATVIRTINTA

Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus

2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-70

 

PRAEIVIŲ ŽUVŲ BŪKLĖS VALSTYBINIO MONITORINGO METODINIAI REIKALAVIMAI

 

I. STEBĖJIMO VIETŲ PARINKIMO PRINCIPAS

 

1. Reproduktorių gausumo monitoringo stebėjimo vietos parinktos atsižvelgiant į migruojančių žuvų migracijos kelius ir Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1144 (Žin., 2004, Nr. 137-4995):

1.1. Neris žemiau Jonavos;

1.2. Neris žemiau Vokės žiočių;

1.3. Šventoji žemiau Širvintos žiočių;

1.4. Širvinta ties žiotimis;

1.5. Siesartis žemiau Vaizgeliškio malūno;

1.6. Vokė žemiau Grigiškių užtvankos;

1.7. Žeimena žemiau Družilių tilto;

1.8. Minija žemiau Gargždų;

1.9. Šyša žemiau Šilutės užtvankos;

1.10. Jūra ties žiotimis;

1.11. Dubysa žemiau Ariogalos;

1.12. Venta žemiau Kuodžių;

1.13. Šventoji žemiau Laukžemis užtvankos;

1.14. Nemunas ties Rusne;

1.15. Vilnia aukščiau Rokantiškių patvankos.

Punkto pakeitimai:

Nr. AV-45, 2007-04-25, Žin., 2007, Nr. 47-1842 (2007-04-28), i. k. 10730AAISAK000AV-45

 

2. Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo stebėjimo vietos parinktos atsižvelgiant į skirtingo tipo veikiančias žuvų pralaidas:

2.1. Kavarsko užtvanka ant Šventosios – baseinėlių su vertikaliais plyšiais;

2.2. Tauragės užtvanka ant Jūros – šliuzas;

2.3. Belmonto užtvanka ant Vilnios – kanalas su slenksčiais;

2.4. Rokantiškių užtvanka – Denil tipo.

3. Stebėjimai organizuojami atsižvelgiant į migruojančių žuvų migracijos pradžią, nuo žemupio kylant link aukštupio, dviem etapais, pavasario ir rudens laikotarpiu.

 

II. STEBĖJIMO VIETŲ CHARAKTERISTIKA

 

4. Reproduktorių gausumo monitoringo stebėjimo vietos. Stebėjimai vykdomi parinktose nurodytų upių rėvose ir sraunumose, su žvirgždėtu dugnu ir duobėse. X ir Y koordinatės nustatomos GPS pagalba.

5. Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo stebėjimo vietos. Stebėjimai vykdomi žuvų pralaidose – užtvankų žemutiniame bjefe ir pačiose pralaidose.

5.1. Kavarsko žuvų pralaida buvo pastatyta 2003 m. kairėje užtvankos pusėje ties elektrine. Tipas – gelžbetoniniai baseinėliai su vertikaliu plyšiu. Žuvų tako bendras ilgis – 88,55 m. Žuvų tako vieno baseinėlio ilgis – 3,2 m. Žuvų tako latako plotis – 2,3 m. Maksimalus vandens lygių skirtumas tarp viršutinio ir žemutinio bjefų žuvų tako veikimo metu – 5,13 m. Minimalus vandens lygių skirtumas tarp viršutinio ir žemutinio bjefų žuvų tako veikimo metu – 3,11 m. Maksimalus vandens lygių skirtumas tarp baseinėlių – 0,33 m. Minimalus vandens lygių skirtumas tarp baseinėlių – 0,093 m. Maksimalus žuvų tako debitas – 1,31 m3/s, minimalus žuvų tako debitas – 0,7 m3/s. Minimalus vandens gylis baseinėlyje – 1,55 m. Maksimalus vandens gylis baseinėlyje – 4,78 m. Dažniausiai naudojamas žuvų takas yra universalaus tipo baseininis žuvų takas su vertikaliomis angomis. Jis sudarytas iš keleto baseinų, einančių paeiliui per kliūtį, t. y. per užtvanką. Baseinėlių sienos turi slenksčius, išpjovas, vertikalias angas, kurios palaiko vandens lygį kiekviename baseine ir srovės debitą žuvų take. Šie baseinai turi dvigubą funkciją:

1) užtikrinti tinkamą vandens, tekančio per žuvitakį, energijos išsisklaidymą;

2) užtikrinti poilsio vietas žuvims. Vandens lygio skirtumas tarp gretimų baseinėlių dažniausiai yra apie 30 cm. Priklausomai nuo žuvų rūšies, kurioms takas skirtas, šis skirtumas gali kisti 10–15%.

Tvenkinio kodas – 12250004, upės pavadinimas – Šventoji, monitoringo vieta – Kavarsko užtvanka, koordinatės: X – 6148094, Y – 5369905;

5.2. Tauragės žuvų pralaida pastatyta 1980 m. ant Jūros upės dešinėje užtvankos pusėje. Ji skirta vertingoms praeivėms žuvų rūšims (lašiša, šlakys, žiobris, upinė nėgė) perkelti į aukštutinį užtvankos bjefą. Šliuzo ilgis 26 m, plotis 3 m, aukštis 6 m (ties žemutiniu skydu). Debitas šliuze priklauso nuo viršutinio skydo pakėlimo aukščio. Pastarąjį galima reguliuoti nuo 1 iki 5,8 m3/s. Šliuze įrengta stacionari kilnojama žuvų gaudyklė. 2000 m. atlikta šios pralaidos rekonstrukcija. Aukštutiniame bjefe įrengtas vertikalus slenkstis (šandoras-skydas), leidžiantis reguliuoti vandens debitą šliuze persiliejimo metu. Viršutinėje šliuzo dalyje įtaisytos pertvaros vandens srovei slopinti. Žuvų priviliojimui pagerinti į žuvų pralaidą prie žemutinio skydo apačios pritvirtinti 2 kvadratiniai profiliai, kad skydui nusileidus, jo viduje liktų 1 m ilgio ir 8 cm pločio anga, per kurią praleidžiamas 0,3–0,5 m3/s debitas. Įrengta plieno vamzdžio (d = 630 mm) sifoninė pralaida. Įrengta gaudyklė, leidžianti įvertinti žuvų migracijas per pralaidą.

Tvenkinio kodas – 12250004, upės pavadinimas – Jūra, monitoringo vieta – Tauragės užtvanka, koordinatės: X – 6125430, Y – 390536;

5.3. Belmonto akmeninio kanalo su slenksčiais žuvų pralaida pastatyta šalia Belmonto užtvankos, esančios ant Vilnios upės. Skirta daugiausia lašišinėms žuvims, tačiau juo gali pasinaudoti ir kitos žuvys. Ją sudaro 9 slenksčiai, įrengti kas 4 m. Pralaidos ilgis 41 m, plotis, esant normaliam patvenkto vandens lygiui, – 3 m. Minimalus vandens gylis pralaidoje – 0,6 m, vidutinis srovės greitis – 0,34 m/s, maksimalus debitas – 3,48 m3/s.

Tvenkinio kodas – 12250004, upės pavadinimas – Vilnia, monitoringo vieta – Belmonto užtvanka, koordinatės: X – 5441123, Y – 2521444;

5.4. Rokantiškių žuvų pralaida pastatyta ant Vilnios upės ties Rokantiškėmis. Ji pradėta eksploatuoti 1998 m. Pralaidos plotis 1 m, aukštis 1,5 m, ilgis per 30 m, nuolydis 20%. Joje įmontuota 31 srovę slopinanti pertvarėlė, viduryje yra 3 m ilgio poilsio baseinėlis. Srovės greitis pralaidoje priklausomai nuo vandens lygio siekia 1,18–1,29 m/s, vidutinis vandens gylis lovyje – 0,7 m. Skydais palaikomas labai mažas viršutinio bjefo vandens lygio svyravimas – būtina sąlyga Denil tipo pralaidoms (1 pav.).

 

1 pav. Denil tipo žuvų pralaida

 

Slopinamuose arba Denil tipo žuvų takuose skirtingos konstrukcijos slopintuvai išdėstomi panardinto latako apačioje, arba apačioje ir šonuose. Slopintuvai latake sukuria sraigtines sroves, kurios išsklaido vandens energiją tokiu būdu sumažindamos srovės, prieš kurią žuvis turi kilti, greitį. Vandens tėkmė slopinamuose žuvų takuose yra intensyviau aeruojama ir turbulentiška nei baseininio tipo žuvų takuose.

Tvenkinio kodas – 12250004, upės pavadinimas – Vilnia, monitoringo vieta – Rokantiškių užtvanka, koordinatės: X – 6063125, Y – 588962.

 

III. STEBIMŲ OBJEKTŲ APRAŠYMAS

 

6. LAŠIŠA (Salmo salar(L.)). Antklasis – žuvys. Klasė – kaulinės žuvys. Būrys – lašišažuvės. Šeima – lašišinės. Gentis – europinės lašišos. Kūnas verpsto formos, plokščias iš šonų. Galva nedidelė. Nugara melsva, šonai sidabriški, pilvas baltas. Snukio ilgis lygus trims akies skersmenims. Žiotys galinės. Turi dantis. Žvynai stambūs. Pelekai pilki, nugarinis ir uodeginis tamsesni. Uodeginio peleko užpakalinis kraštas nedaug iškirptas. Virš vidurio linijos yra X ar pusmėnulio formos juodos dėmelės. Raumenys raudoni. Svoris siekia iki 40–45 kg, dažniausiai 4–10 kg. Ilgis iki 1,6 m. Paplitusi Šiaurės Atlante, Baltijos, Baltosios ir Barenco jūros baseinuose. Praeivės, sparčiai augančios žuvys. Neršti migruoja į upių aukštupius. Neršdamos lašišos nesimaitina. Kūnas patamsėja, patinų šonuose ir ant žiaunadangčių atsiranda raudonų ar oranžinių dėmių, apatinis žiomuo užsiriečia į viršų. Po neršto grįžta atgal į jūrą. Gyvena 8–9 metus, iš jų 2–3 m. upėse. Per gyvenimą neršia iki 4 kartų. Įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą.

7. ŠLAKYS (Salmo trutta trutta (L.)). Antklasis – žuvys. Klasė – kaulinės žuvys. Būrys – lašišažuvės. Šeima – lašišinės. Gentis – europinės lašišos. Upėtakio (Salmo trutta) porūšis. Labai panaši į lašišą žuvis. Nuo pastarosios skiriasi šiek tiek aukštesniu uodegos stiebeliu, arčiau snukio galo esančiomis akimis (snukio ilgis lygus dviem akies skersmenims). Kūno šonuose, aukščiau ir žemiau šoninės linijos, yra X ar pusmėnulio formos tamsių dėmių. Viršutinis žandikaulis pastebimai užeina toliau už vertikalios linijos, pravestos pro užpakalinį akies kraštą. Riebalinis pelekas dažnai su rausvu apvadu. Skirtingai nei lašišos, 3 žiaunadangčio kaulai susijungia viename taške. Uodegos pelekas mažai įpjautas arba visai tiesus. Noragikaulio plokštelė trikampio formos, jos užpakaliniame krašte yra 3–4 pakrypę į šonus dantukai, o ant kotelio yra 1–2 eilės dantų. Žvynai smulkūs. Šlakių raumenys pilkai rožiniai. Ilgis iki 1,2 m, dažniausiai 30–70 cm, svoris – iki 12–13 kg, dažniausiai 0,5–5,0 kg. Paplitęs Šiaurės Atlanto vakarinėje dalyje nuo Baltosios iki Juodosios jūrų. Praeivis. Po neršto grįžta atgal į jūrą. Pasilikę gyventi upėse, patinai nesiskiria nuo margųjų upėtakių (S., trutta fario). Svarbios verslinės žuvys, anksčiau buvo įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Pagausėjus ištekliams, Lietuvoje leidžiama verslinė ir pagal licencijas mėgėjiška žvejyba.

8. ŽIOBRIS (Vimba vimba (L.)). Antklasis – žuvys. Klasė – kaulinės žuvys. Būrys – karpžuvės. Šeima – karpinės. Gentis – žiobriai. Nugara melsvai pilka, šonai ir pilvas sidabriški. Žvynai dideli. Nugaros ir pilvo pelekai pilki. Nugaros pelekas aukštas. Analinis, krūtininis ir pilvo pelekai – gelsvi. Uodegos stiebelis iš nugaros ir pilvo pusės briaunotas. Žiotys apatinės, gali išsikišti kaip dumplės į priekį. Ilgis – 30–50 cm, svoris 1–3 kg. Praeivės. Neršti į upes migruoja spalio-lapkričio ir balandžio -gegužės mėn. Jaunikliai upėse gyvena metus, po to migruoja į jūrą. Minta planktonu, suaugusios žuvys – bentosiniais bestuburiais ir dumbliais. Svarbus verslinės ir mėgėjiškos žūklės objektas.

9. NĖGĖ (Lampetra fluviatilis (L.)). Antklasis – bežandžiai. Klasė – apskritažiomeniai. Būrys – nėgės. Šeima – nėginės. Gentis – upinės nėgės. Kūnas ilgas, cilindriškas, panašus į ungurio. Nugara pilkšvai melsva, žalsva, rusva ar juoda, be ryškių dėmių. Pilvas pilkšvai baltas, dažniausiai taškuotas. Burna piltuvo formos, apvali, apsupta lūpos. Pirmasis nugarinis pelekas žemesnis ir apvalesnis už antrąjį; juos skiria tarpas, kuris prieš nerštą pamažu mažėja, kol išnyksta. Kūno šonuose ties galva 7, labai retai 4 ar 5 poros žiauninių angų. Žiočių šonuose po 3 dantis, iš kurių viduriniai trišakiai ar keturšakiai, o kraštiniai dvišakiai. Ilgis – 25–50 cm. Svoris – 80–130 g. Praeivės. Neršti migruoja į Nemuną, į Nerį ir jų intakus. Po neršto žūva.

 

IV. MATUOJAMI IR STEBIMI PARAMETRAI

 

10. Reproduktorių gausumo monitoringo metu stebima: biologiniai parametrai – žuvų kiekis, lytis, amžius, ilgis L cm, ilgis 1 cm, svoris g.

11. Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo metu stebima:

11.1. biologiniai parametrai – žuvų kiekis, atplaukusių prie pralaidos žuvų skaičius, užkilusių žuvų pralaida žuvų skaičius, lytis, amžius, ilgis L cm, ilgis 1 cm, svoris g;

11.2. hidrologiniai parametrai: debitas – m3/s, srovės greitis – m/s, vandens temperatūra, pralaidos debitas – m3/s, srovės greitis pralaidoje – m/s, apatinės patvankos aukštis – m, vandens lygis aukštutiniame bjefe.

 

V. DETALI STEBĖJIMŲ VYKDYMO (ĖMINIŲ SURINKIMO) PROCEDŪRA, DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI IR KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

 

12. Monitoringo programos plano vykdymo metodikos buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 3D-437 „Dėl migruojančių žuvų rūšių stebėsenos metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 112-4109) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. D1-501 „Dėl žuvų išteklių tyrimų metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 131-4748).

13. Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo stebėjimų vykdymo procedūra:

13.1. Žuvų, atplaukiančių iki žuvų pralaidos kiekio vertinimas. Atplaukusių kiekvienos rūšies žuvų kiekis gali būti nustatytas ženklinant – prie užtvankos suleidžiama žinomas kiekis ženklintų žuvų ir po 3 valandų šioje vietoje žuvys vėl gaudomos. Visų sugautų paženklintų žuvų kiekis prilyginamas visų esančių prie užtvankos žuvų kiekio santykiui su sugautomis žuvimis. Tokiu atveju galima prie užtvankos esančių visų žuvų kiekį sulyginti su paženklintų žuvų kiekiu: jeigu paleidome 100 paženklintų žiobrių ir vėl gaudydami sugavome taip pat 100 žiobrių, iš kurių 10 yra paženklintų, galime teigti, kad prie užtvankos yra 1000 žiobrių (procento, procentas).

Prie užtvankos atplaukusių žuvų kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

N = Np XNa/RC,

 

kur:

N – prie užtvankos esančių žuvų skaičius;

Np – pirmą kartą sugautų ir paženklintų žuvų skaičius;

Na – antrą kartą sugautų žuvų skaičius;

R – paženklintų žuvų, sugautų antrą kartą, skaičius;

C – koeficientas (0 < C < 1), įvertinantis ženklinimo poveikį (mirtingumą ir kt.; įvertinamas eksperimentiškai ar pagal literatūrinius duomenis). Šis metodas taikytinas žuvų kiekio nustatymui ir kitose vietose.

Migruojančių žuvų populiacija žemiau žuvitakio gali būti įvertinta ir apskaičiuojant žuvų, praėjusių žuvitakiu, skaičių:

 

N = Nn x Np / NmC,

 

kur:

N – žuvų populiacija žemiau žuvitakio;

Nn – nežymėtų žuvų, praplaukusių žuvitakiu, skaičius;

Np – paženklintų žuvų skaičius žemiau žuvitakio;

Nm – paženklintų žuvų, įplaukusių į žuvitakį, skaičius;

C – koeficientas (0 < C < 1), įvertinantis ženklinimo poveikį (mirtingumą ir kt.; įvertinimas eksperimentiškai ar pagal literatūrinius duomenis).

13.2. Praplaukusių per žuvitakį žuvų kiekio nustatymas. Žuvitakio darbo efektyvumas laikomas žuvų, esančių žemutiniame upės bjefe, santykis su praplaukusių žuvų žuvitakiu skaičiumi. Norint įvertinti žuvitakio efektyvumą, būtina nustatyti praėjusių žuvitakiu žuvų kiekį. Atplaukusių iki žuvitakio ir juo praplaukusių žuvų santykis ir parodo žuvitakio efektyvumą. Žuvų tako efektyvumas įvertinamas pagal formulę:

 

E = 100 x Nm /(NpC),

 

kur:

E- žuvitakio efektyvumas, išreikštas procentais;

Nm – paženklintų žuvų, praplaukusių žuvitakį, skaičius;

C – koeficientas (0 < C < 1), įvertinantis ženklinimo poveikį (mirtingumą ir kt.; įvertinamas eksperimentiškai ar pagal literatūrinius duomenis);

Np – paženklintų žuvų skaičius žemiau žuvitakio. Tuomet žuvitakį praėjusios populiacijos dydis Na yra:

 

Na = E/100 x N.

 

Sunkiau yra įvertinti ženklinimo efektyvumą (koeficientą C). Jis gali būti nereikšmingas energingoms žuvims (lašišinių šeimos atstovams), tačiau reikšmingas jautrioms žuvims, kada ženklinimas gali pakeisti migracijos elgseną (perpelėms ir kt.) ar gali būti mirties priežastis.

Pralaidą įveikusių žuvų skaičių apskaičiuojant pagal formulę:

 

Na = (Nst x Tint/Tst) ± Npak,

 

kur:

Na – pralaidą įveikusios žuvys;

Tint – intensyvios migracijos laikas (jeigu migracija vyksta vienodu intensyvumu visą parą,

Tint = 24 valandos);

Nst – pralaidą įveikusių žuvų kiekis per stebėjimo laiką;

Tst – stebėjimo laikas (valandomis);

Npak – paklaida.

Paklaidos dydis tiesiogiai priklauso nuo tolygių stebėjimo intervalų skaičiaus ir jų trukmės. Kuo didesnis stebėjimo intervalų skaičius ir ilgesnė jų trukmė, tuo paklaida mažesnė. Korektiškam paklaidos apskaičiavimui būtini eksperimentiniai duomenys. Pačiu paprasčiausiu būdu paklaida gali būti apskaičiuota pagal formulę:

 

Npak = ± Nst x (Tint/ Tst – 1).

 

Žuvų gaudymas gaudyklėmis pačiame žuvitakyje yra vienas iš populiariausių ir pigiausių žuvitakio efektyvumo vertinimo metodų – jis taikomas Skandinavijoje, Vidurio Europoje, taip pat mūsų šalyje. Metodikos pagrindą sudaro žuvitakyje įrengta stacionari gaudyklė, kuria gaudomos praplaukiančios žuvys. Pageidautina šią gaudyklę įrengti viename iš viršutinių baseinų bei sukonstruoti taip, kad būtų galima gaudyti tiek į viršų kylančias, tiek ir žemyn migruojančias žuvis. Ji turi būti pastatyta taip, kad sugaudytų visas į žuvitakį įplaukusias žuvis. Gaudyklė tikrinama per pasirinktą laiko tarpą, tačiau ne rečiau kaip kas 2 valandos. Kad nebūtų sutrikdyta migracija, gaudymo periodai turi kartotis su laisvu žuvitakio veikimu. Rekomenduojama intensyvios migracijos metu gaudymo ir laisvos migracijos periodų santykis 1:1 (parą gaudoma ir parą ne). Neintensyvios migracijos metu šis santykis gali būti ir didesnis, bet ne daugiau kaip 1:4. Nustatant praėjusių žuvų kiekį, gauti tyrimų rezultatai perskaičiuojami visam migracijos laikui. Laikas, per kurį žuvys suranda žuvitakį, gali būti nustatomas aprašytu ženklintų žuvų apskaitos metodu arba naudojant sudėtingesnes tyrimų priemones (radiologines, videoaparatūrą, kurios apibūdinamos toliau).

13.3. Hidrologinių parametrų matavimas žuvų pralaidose. Apatinės patvankos aukštis ir vandens lygis aukštutiniame bjefe (VLAB) žuvų pralaidose nustatomas, atliekant techninę niveliaciją centimetro tikslumu, naudojant geodezinės matuoklės juodas atskaitas. Niveliuojama nuo reperių, kurių aukščiai dažniausiai nurodomi žuvų pralaidų techninių darbo projektų generaliniuose planuose. Po niveliacijos žinomais geodezijos metodais apskaičiuojami nesąryšiai. Vandens lygis aukštutiniame bjefe nustatomas aukščiau žuvų pralaidos slenksčio keteros, suradus tašką, kuriame nėra vandens slūgio. Apatinės patvankos aukštis nustatomas atliekant matavimus iškart už hidraulinio šuolio ribos. Debito nustatymui reikia pamatuoti geometrinį slėgio aukštį – H. Jo pamatavimui reikia nustatyti slenksčio keteros viršaus aukštį, kuris nustatomas išniveliavus slenksčio keteros viršų. Pagal vandens lygio aukštutiniame bjefe aukščio ir slenksčio keteros viršaus aukščio skirtumą apskaičiuojamas geometrinis slėgio aukštis – H. Išmatavus slenksčio plotį b ir nustačius slenksčio debito koeficientą m galima apskaičiuoti vandens debitą ir greitį žuvų pralaidoje.

Žuvų pralaidų hidrologinių parametrų skaičiavimas:

Latakinio pertvarinio slenkstinio ir/ar su paviršine anga žuvitakio:

– praleidžiamasis debitas

 

 

čia m – slenksčio ar paviršinės angos debito koeficientas;

b – slenksčio ar paviršinės stačiakampės angos plotis;

g – gravitacijos pagreitis;

Hlj – liejimosi aukštis;

– vidutinis vandens tekėjimo greitis virš slenkstinės pertvaros ar paviršinėje angoje

 

v @ Q / (bHlj);

 

Papildoma informacija:

a) latako bei slopintuvo plotis b = 0,5–1 m; didesnis lašišoms;

b) slopintuvo santykiniai matmenys: bs = 0,58 b; C = 0,47 b; D = 0,24 b; H = (1,9–2,2) b; P = 0,66 b;

c) trakto nuolydis i = 0,1–0,2; tikslinamas pagal greitį;

d) slopintuvo medžiagos: dažniausiai 8–10 mm storio metalo lakštas; medis ar betonas šiuo atveju elemento storis ~ b/20;

e) santykiniai vandens tekėjimo greičiai: v* = 0,5(ha/b);

f) santykiniai vandens debitai, kai ha/b = 0,3–1,2;

g) konkrečių matmenų Denil žuvitakio debitai ir greičiai:

 

Q = 3,13Q*b2,5, m3/s;

v = 3,13 v*b0,5, m/s; v £ vlei;

 

i

Santykiniai debitai Q*

0,1

0,32(ha/b) – 0,09

0,15

0,11(ha/b)2 + 0,15(ha/b) – 0,03

0,2

0,15(ha/b)2 + 0,13(ha/b) – 0,03

 

14. Reproduktorių gausumo monitoringo ir Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo stebėjimų vykdymo procedūra, vertinant žuvų išteklius upėse.

14.1. Žuvų išteklių tyrimams upėse Reproduktorių gausumo monitoringo ir Žuvų pralaidų efektyvumo monitoringo metu naudojamas elektrožūklės aparatas, kurio elektros srovės galingumas vandenyje iki 3000 W, elektrinių impulsų dažnis iki 120 Hz.

14.2. Žuvų išteklių tyrimus atliekant elektrožūklės aparatu, upėse, kurių baseinų plotas yra iki 100 km2 (upės plotis iki 10 m), pasirenkami ruožai nuo 20 iki 150 m ilgio, juos atitvėrus statomaisiais tinklaičiais. Priklausomai nuo žuvų gausumo žvejojama 2 ar 3 kartus iš eilės. Du kartus gaudoma tada, kai gaudant antrą kartą sugaunama mažiau kaip 50% pirmą apgaudymą sugautų vienos rūšies žuvų.

14.3. Sugautos žuvys suskirstomos rūšimis. Visos sužvejotos žuvys suskaičiuojamos ir pasveriamos (nustatomas bendras laimikio svoris ir sugautų žuvų skaičius). Žuvys suskirstomos ilgio grupėmis. Iš kiekvienos ilgio grupės imama po 10 žuvų. Kiekviena iš šių žuvų pasveriama (q) ir išmatuojami ilgiai (L) ir (1). Nustatomas žuvų gausumas N (vnt./ha) ir biomasė B (kg/ha). Lašišinėms žuvims žuvų gausumas ir biomasė nustatoma 100 m2.

14.4. Žuvų gausumas ir biomasė naudojant dviejų apgaudymų metodą apskaičiuojami pagal formules:

 

y= c12/ c1- c2,

V(y) = c12 c22(c1+ c2)/(c1-c2)4,

 

čia: y – populiacijos dydis (N ar B);

c1 – pirmojo gaudymo metu sugautų žuvų kiekis;

c2 – antrojo gaudymo metu sugautų žuvų kiekis;

V (y) – standartinė paklaida.

14.5. Žuvų gausumas ir biomasė naudojant trijų apgaudymų metodą apskaičiuojami pagal formules:

 

y = 6A2-3AT-T2+T 2 T2+6AT-3A2/18(A-T)

V(y) = y(l-q3)q3/(l-q3)2 – (3p)2q2,

 

čia.:A = 2c1+c2;

T = c1+c2+c3;

q = 1-p;

p = 3A-T-2T2+6AT-3A2/2A.

 

14.6. Žuvų gausumas ir biomasė apskaičiuojama ploto vienetui pagal formulę:

 

N, B = y/s

 

čia: s – tyrimo stoties plotas;

y – gausumas arba biomasė ištirtoje stotyje.

14.7. Žuvitakio efektyvumo vertinimo metodika labai priklauso nuo žuvitakio tipo, vandens telkinio ichtiologinių charakteristikų, tyrimų laiko bei turimų galimybių. Jų gali būti keletas. Vienas iš populiariausių ir pigiausių žuvitakio efektyvumo vertinimo metodų yra žuvų gaudymas gaudyklėmis pačiame žuvitakyje. Metodikos pagrindą sudaro žuvitakyje įrengta stacionari gaudyklė, kuria gaudomos praplaukiančios žuvys. Pageidautina šią gaudyklę įrengti viename iš viršutinių baseinų. Gaudyklė turi būti pastatyta taip, kad sugaudytų visas į žuvitakį įplaukusias žuvis. Gaudyklė tikrinama per pasirinktą laiko tarpą, tačiau ne rečiau kaip kas 2 valandos. Kad nebūtų sutrikdyta migracija, gaudymo periodai turi kartotis su laisvu žuvitakio veikimu. Rekomenduojamas intensyvios migracijos metu gaudymo ir laisvos migracijos periodų santykis 1:1 (parą gaudoma ir parą ne). Ne intensyvios migracijos metu šis santykis gali būti ir didesnis, bet ne daugiau kaip 1:4. Nustatant praėjusių žuvų kiekį, gauti tyrimų rezultatai ekstrapoliuojami į visą migracijos laiką. Laikas, per kurį žuvys suranda žuvitakį, gali būti nustatomas aprašytu ženklintų žuvų apskaitos metodu.

14.8. Tyrimų dažnumas ir monitoringo taškų pasirinkimas ne žuvų pralaidose priklauso nuo upės tipo. Remiantis aukščiau išdėstytais faktais, upės – migracijos keliai gali būti suskirstyti į kelias kategorijas:

1 kategorija – pagrindinės tranzitinės upės/migracijos keliai, svarbios visų diadrominių ir potamodrominių rūšių reprodukcijai bei reprodukcinėms migracijoms. Tai – didžiosios Lietuvos upės, tokios kaip Nemunas, Neris, Šventoji, Dubysa, Jūra, Minija, Venta, Merkys ir kt., kuriomis į nerštavietes migruoja (ar praeityje, iki užtvankų pastatymo migravo) bei neršia visos tolimais atstumais migruojančios diadrominės (lašiša, šlakys, žiobris, upinė nėgė) bei potamodrominės (ūsorius, salatis, kiršlys, upėtakis, skersnukis) rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, saugomos pagal Europos rūšių ir buveinių direktyvą ar Berno konvenciją.

2 kategorija – upės, lašišinių žuvų migracijos keliai ir nerštavietės. Šioms upėms būdingas didesnis vagos nuolydis, žemesnė vandens temperatūra vasaros metu, taip pat mažesnis baseino plotas/upės ilgis. Tai – dauguma 1-os kategorijos upių mažųjų intakų, kuriose neršia šlakiai, upėtakiai, gyvena Europos rūšių ir buveinių direktyvos saugomos mažosios nėgės, kūjagalviai. Dėl specifinių ekologinių sąlygų kitos diadrominės rūšys – lašiša, žiobris, upinė nėgė į šios kategorijos upes užklysta retai. Taip pat čia nėra ir stambiųjų potamodrominių rūšių – ūsorių, salačių, skersnukių ir kt.

3 kategorija – mažesnio vagos nuolydžio ir/ar aukštesnės vandens temperatūros upės, dėl specifinių sąlygų netinkamos lašišinių žuvų gyvensenai bei reprodukcijai. Šiomis upėmis iš jūros migruoja bei jų baseinuose neršia žiobriai, upinės nėgės, taip pat gyvena salačiai, kai kuriose jų – ūsoriai bei kitos, smulkesnės saugomos rūšys (srovinė aukšlė, kartuolė, kirtiklis). Šiai kategorijai priskirtinos Šiaurės Lietuvos upių – Mūšos, Lėvens, Nemunėlio baseinai, taip pat Vidurio Lietuvos žemuma tekantis Nevėžis, Užnemunės žemuma tekanti Šešupė.

4 kategorija – upės, kuriose diadrominės žuvys bei dauguma reofilinių potamodrominių žuvų rūšių dėl natūralių priežasčių negyvena, tačiau jos yra svarbios Berno konvencijos, Europos rūšių ir buveinių direktyvos saugomų rūšių egzistencijai.

14.9. 1 tipo (tranzitinėse) upėse stebėjimai atliekami 1 kartą per mėnesį ne žuvų migracijos ir neršto metu ir 2 kartus per mėnesį žuvų migracijos ir neršto metu. 2 ir 3 kategorijos upėse monitoringas vykdomas tik žuvų migracijos ir neršto metu priklausomai nuo migracijos ir neršto intensyvumo vienodais laiko tarpais, bet ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį. 4 kategorijos upėse tyrimai vykdomi tik žuvų migracijos ir neršto metu, tačiau gali būti retesni, negu 2 ir 3 kategorijos upėse, bet ne retesni kaip 1 kartas per mėnesį.

14.10. Žuvitakiuose intensyvios migracijos metu stebėjimai turi būti vykdomi ne rečiau kaip kartą per parą, ekstensyvios migracijos metu – 1 kartą kas 4–5 paras. Periodiškumas gali būti keičiamas atsižvelgiant į meteorologines sąlygas ir migruojančios populiacijos dydį.

14.11. Didelėse upėse tyrimui pasirenkamų upių ruožai nuo 20 iki 150 m ilgio, kuriose žvejojama 1–3 kartus iš eilės, kas 45 min. visame ruože. Sugautos žuvys suskirstomos pagal rūšis, išmatuojant visų individų ilgį (L ir l, cm) ir svorį (Q, g).

14.12. Žuvų žymėjimas atliekamas žymėjimo pistoletu, žymeklį įvedant į šoną, nugarinio peleko pagrindo užpakalinę dalį.

14.13. Sugauta žuvis paleidžiama.

 

VI. DUOMENŲ REGISTRACIJOS PROCEDŪRA

 

15. Duomenys apie sugautų žuvų tiriamus parametrus registruojami lauko žurnale.

 

VII. STEBĖJIMŲ ORGANIZAVIMO LIETUVOJE PRINCIPAI

 

16. Stebėjimus (gaudymus) atlieka Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras.

______________

 

 

Praeivių žuvų būklės valstybinio monitoringo

metodinių reikalavimų

priedas

 

BIBLIOGRAFIJA

 

1. Žuvų pralaidos. Pagrindinės nuostatos. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.03:2003. Aplinkos ministerija, 2003.

2. A. Dumbrauskas, P. Punys. Hidrometrijos-hidrologijos mokomosios praktikos metodiniai patarimai. Kaunas – Akademija, 2003.

3. K. Dabužinskas. Hidraulika. Vilnius, 1984.

4. A. Kontautas, K. Matiukas, T. Ruginis, N. Nika. Lašišų ir šlakių 2004 metų populiacijos būklės rezultatai. Ataskaita. KU. Klaipėda, 2004.

5. V. Kesminas, T. Virbickas. V. Pliūraitė, A. Steponėnas, K. Skrupskelis. Lašišų ir šlakių 2004 metų populiacijos būklės rezultatai. Ataskaita. VU Ekologijos institutas. Vilnius, 2004.

6. V. Kesminas. Žuvitakių efektyvumo vertinimo ir monitoringo metodikos parengimas. Lietuvos hidrobiologų draugija. Vilnius, 2004.

7. Jonas Pašukoms. Žuvitakių efektyvumo vertinimo ir monitoringo programų parengimas. LVŽŽTC 2005 m. ataskaita.

______________

 

 

PATVIRTINTA

Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus

2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-70

 

VERSLINIŲ ŽUVŲ POPULIACIJŲ BŪKLĖS IR IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO VALSTYBINIO MONITORINGO (ATVIROJE JŪROJE) METODINIAI REIKALAVIMAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Tikslas – žuvų bendrijų kiekybinių ir kokybinių pokyčių, sąlygojamų antropogeninių veiksnių, tyrimai bei neigiamų efektų mažinimo būdų paieška.

 

II. STEBĖJIMO VIETŲ PARINKIMO PRINCIPAS

 

2. Ichtiologinis monitoringas vykdomas labiausiai ekologiniu požiūriu jautriose Baltijos jūros LEZ dalyse:

2.1. Būtingės naftos terminalo poveikio zona;

2.2. rajone, kuriame vykdoma intensyvi menkių ir kitų žuvų žvejyba;

2.3. ties naftos gręžiniu D-6 esanti akvatorija;

2.4. grunto sąvartyno vieta.

 

III. STEBĖJIMO VIETŲ CHARAKTERISTIKA

 

3. Būtingės naftos terminalo poveikio zona. Šioje vietoje numatyta monitorinio tralavimo trasa, kurios pradžios koordinatės yra: platuma 55°53,5“ N, ilguma – 20°48“ E, gylis – 43 m, gylio variacija – 42–44 m, kursas – 275°.

4. Rajonas, kuriame vykdoma intensyvi menkių ir kitų žuvų žvejyba. Monitorinio tralavimo trasos pradžios koordinatės: platuma – 55°50,0“ N, ilguma – 20°30,0“ E, gylis – 61 m, gylio variacijos – 61–62 m, kursas – 240°.

5. Ties naftos gręžiniu D-6 esanti akvatorija. Šiame rajone egzistuoja potenciali vandens užteršimo naftos produktais galimybė susijusi su pradėtu eksploatuoti naftos telkiniu D-6. Monitorinio tralavimo trasos pradžios koordinatės: platuma – 55°30,0“ N, ilguma – 20°38,0“ E, gylis – 64 m, gylio variacijos – 63-65 m, kursas – 130°.

6. Grunto sąvartyno vieta. Monitorinio tralavimo trasos pradžios koordinatės: platuma – 55°38,0“ N, ilguma – 20°42,0“ E, gylis – 45 m, gylio variacijos – 45–48 m, kursas – 175°.

7. Visos parinktos monitorinių tralavimų trasos yra netoli Jūrinių tyrimo centro hidrologinio monitoringo stočių (stotys 2c,46a,20a,6b), (Jūrinių tyrimų centras, 1998).

 

IV. STEBIMŲ OBJEKTŲ APRAŠYMAS

 

8. Tyrimų objektai – pagrindinės verslinės Baltijos jūros LEZ žuvų rūšys:

8.1. Menkės. Pagrindinis Lietuvos žvejų verslo objektas, garantuojantis didžiąją dalį visų pajamų. 2004 metais šių žuvų laimikiai sudarė 26,84% nuo visų LEZ sugautų žuvų masės. Klaipėdos sekluma yra viena pagrindinių menkių jauniklių atsiganymo vietų, o nuo 1996 m. šios žuvų rūšies išteklių dydis yra mažesnis už kritinį.

8.2. Bretlingiai. Pelaginė migruojanti rūšis, aptinkama beveik visoje LEZ akvatorijoje, didžiausios biomasės stebimos didesniuose nei 30–40 m gyliuose. 2004 m. šių žuvų laimikiai sudarė 51,4% visų LEZ sugautų žuvų masės. Pasirinkti rajonai laikomi jų jauniklių atsiganymo vietomis, kuriose tam tikru metų laiku bretlingiai sudaro dideles santalkas.

8.3. Strimelės. Pelaginė migruojanti rūšis, aptinkama visoje LEZ akvatorijoje. Pavasarį migruoja į priekrantės vandenis neršti. Turi didelę verslinę reikšmę, pavyzdžiui, 2004 m. jų laimikiai sudarė 14,4% nuo visų LEZ sugautų žuvų masės.

8.4. Upinės plekšnės. Dugninė rūšis, jautriai reaguojanti į grunto užterštumą bei kitus antropogeninius veiksnius. Jų sugavimai LEZ jau nuo 2001 m. viršija 1000 t per metus. Vyksta sezoninės migracijos ir paplitusi visoje LEZ.

8.5. Kitos žuvų rūšys. Priskiriamos periodiškai mėginiuose aptinkamos žuvų rūšys, kurios yra svarbūs bioindikatoriai, pavyzdžiui, perpelės, keturūsės vėgėlės ir kitos.

 

V. DETALI STEBĖJIMŲ VYKDYMO (ĖMINIŲ SURINKIMO) PROCEDŪRA

 

9. Darbai jūroje vykdomi MŽTG „Darius“ naudojant specialų tralą TV-3/520. Tralo eiga dugnu kontroliuojama hidroakustiniu prietaisu „Simrad EY-500“. Biologinių parametrų nustatymui naudojama įvairi laboratorinė įranga (specialios matavimo lentos, svarstyklės, binokuliarai, mikroskopai ir kt.). Vandens temperatūros nustatymui naudojami termometrai ir specialūs zondai.

10. Laivui pasiekus monitoringo programoje numatytą tralavimo trasą, nustatoma vandens temperatūra, grunto tipas. Sustabdžius vajerius (tralui pasiekus dugną), pradedamas skaičiuoti tralavimo laikas, t.y. 30 min., kuomet laivo greitis yra 3 mazgai. Tralavimai vykdomi tik šviesiu paros metu. Visi tralavimo duomenys (tralavimo pradžios ir pabaigos koordinatės, rūšinė laimikio sudėtis ir kt.) įrašomi specialioje, numatytos formos tralavimo kortelėje.

 

VI. ĖMINIŲ REGISTRACIJOS PROCEDŪRA

 

11. Ėminiai registruojami tralavimo kortelėje (1 priedas).

 

VII. ĖMINIŲ KONSERVAVIMAS, TRANSPORTAVIMAS, SAUGOJIMAS

 

12. Atrinkus žuvų mėginį jis yra „konservuojamas“ (atvėsinamas arba užšaldomas šaldytuve arba šaldymo kameroje, sumaišomas su smulkintu ledu) ir laikomas laivo triume, iki kol laivas pasieks iškrovimo vietą. Išsami biologinė žuvų analizė atliekama krante, t.y. laboratorijoje, pagal priimtas metodikas (Manual sampling of the Baltic Sea commercial fisheries. Prepared under EU project 98/024. „International Baltic Sea Sampling Program“, 20–24 pp. Anon. 2001, Thoresson, 1993, Правдин, 1966.

13. Visi žuvies išmatavimai (ilgis L, masė, lytinių produktų brandos stadija, skrandžio užpildymas) surašomi specialiame, nustatytos formos, darbiniame žurnale. Žuvies amžiaus nustatymui išimami otolitai, jie dedami į specialias knygutes. Žurnalo ir knygučių laikymo trukmė – 15 metų.

14. Nustačius žuvų amžių mėginiuose, visi gauti duomenys suvedami į kompiuterį, t.y. sudaroma duomenų bazė, į kurią įeina žuvų biologinių parametrų duomenys bei rajono, kuriame buvo sugautos, sąlygos ir charakteristikos. Laikas, periodiškumas, žuvų rūšys, jų kiekis pateikti 1 lentelėje.

 

VIII. BANDINIŲ PARUOŠIMO ANALIZEI PROCEDŪRA

 

15. Bandiniai ruošiami vadovaujantis Manual sampling of the Baltic Sea commercial fisheries. Prepared under EU project 98/024. „International Baltic Sea Sampling Program“, 20–24 pp. Anon. 2001, Thoresson, 1993, Правдин, 1966.

 

IX. MĖGINIŲ ANALIZĖS METODAS

 

16. Mėginiai analizuojami vadovaujantis Manual sampling of the Baltic Sea commercial fisheries. Prepared under EU project 98/024. „International Baltic Sea Sampling Program“, 20–24 pp. Anon. 2001, Thoresson, 1993, Правдин, 1966.

 

X. DUOMENŲ ANALIZĖS METODAS IR DUOMENŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

 

17. Mėginiai analizuojami ir duomenų kokybė užtikrinama vadovaujantis Manual sampling of the Baltic Sea commercial fisheries. Prepared under EU project 98/024. „International Baltic Sea Sampling Program“, 20–24 pp. Anon. 2001, Thoresson, 1993, Правдин, 1966.

 

XI. STEBĖJIMŲ ORGANIZAVIMO LIETUVOJE PRINCIPAI

 

18. Stebėjimus organizuoja ir atlieka Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro žuvininkystės tyrimų laboratorija.

______________

 

 

Verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių

naudojimo valstybinio monitoringo (atviroje

jūroje) metodinių reikalavimų

1 priedas

 

TRALAVIMO KORTELĖS UŽPILDYTAS PAVYZDYS

 

Eil. Nr.

Vandens telkinio pavadinimas

Koordinatės

Poėmių skaičius

Ėmimo laikas, mėnuo

Ėmimo įrankiai

Biologiniai parametrai

Hidrologiniai parametrai

Vykdytojas

X

Y

Rūšis

Kiekis, vnt.

Ilgis, L

Svoris

Amžius

Lytis

Temperatūra, °C

1

Baltijos jūra

 

 

 

 

 

menkė

skaičiuojamos visos sugautos

50

50

50

50

 

 

55°

20°

4

03,05,

tralas

TV-3/520

strimelė

100

100

100

100

+

LVŽŽTC

53,5'

48,0'

 

09,11

bretlingis

50

50

50

50

 

ŽTL

 

 

 

 

up. plekšnė

20

20

20

20

 

 

2

Baltijos

jūra

 

 

 

 

 

menkė

skaičiuojamos visos sugautos

50

50

50

50

 

 

55°

20°

4

03,05,

tralas

TV-3/520

strimelė

100

100

100

100

+

LVŽŽTC

50,0'

30,0'

 

09,11

bretlingis

50

50

50

50

 

ŽTL

 

 

 

 

up. plekšnė

20

20

20

20

 

 

3

Baltijos

jūra

 

 

 

 

 

menkė

skaičiuojamos visos sugautos

50

50

50

50

 

 

55°

20°

4

03,05,

tralas

TV-3/520

strimelė

100

100

100

100

+

LVŽŽTC

30,0'

38,0'

 

09,11

bretlingis

50

50

50

50

 

ŽTL

 

 

 

 

up. plekšnė

20

20

20

20

 

 

4

Baltijos

jūra

 

 

 

 

 

menkė

skaičiuojamos visos sugautos

50

50

50

50

 

 

55°

20°

4

03,05,

tralas

TV-3/520

strimelė

100

100

100

100

+

LVŽŽTC

38,0'

42,0'

 

09,11

bretlingis

50

50

50

50

 

ŽTL

 

 

 

 

up. plekšnė

20

20

20

20

 

 

______________

 

 

Verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių

naudojimo valstybinio monitoringo (atviroje

jūroje) metodinių reikalavimų

2 priedas

 

BIBLIOGRAFIJA

 

1. Anon. 2001. Manual sampling of the Baltic Sea commercial fisheries. Prepared under EU project 98/024. „International Baltic Sea Sampling Program“, 20–24 pp.

2. Kuršių marių ir Baltijos jūros aplinkos būklė. Jūrinių tyrimų centro mokslinis-informacinis leidinys. Klaipėda, 1998.

3. Thoresson G. Guidelines for coastal monitoring (Fischery biology).– Kustrapport, 1993, 36 p.

4. Правдин. И. Ф. Руководство по изучению рыб. – M., 1966, 327 c.

______________

 

 

PATVIRTINTA

Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus

2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-70

 

UŽKREČIAMŲJŲ ŽUVŲ LIGŲ VALSTYBINIO MONITORINGO METODINIAI REIKALAVIMAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šie užkrečiamųjų žuvų ligų monitoringo metodiniai reikalavimai (toliau – Metodiniai reikalavimai) taikomi žuvų užkrečiamųjų ligų tyrimams, reikalingiems žuvų sveikatingumo būklei įvertinti natūraliuose vandens telkiniuose. Užkrečiamos žuvų ligos dažnai lėtina žuvų augimo tempą, mažina jų vislumą, lemia į įvairių anomalijų pasireiškimą, turi nemažos reikšmės žuvies mėsos kokybei bei gali sukelti masinius žuvų kritimus.

2. Pagal šiuos Metodinius reikalavimus nustatomas žuvų sergamumas vidaus vandenyse.

3. Užkrečiamųjų žuvų ligų tyrimai atliekami vadovaujantis Valstybinio aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos įgyvendinimo priemonių planu 2006 metams, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 3D-46 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programos vykdymo“ (Žin., 2006, Nr. 18-640) ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. B1-175 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2005–2010 programos vykdymo 2005 metais“.

 

II. STEBĖJIMO VIETŲ PARINKIMO PRINCIPAS

 

4. Užkrečiamųjų žuvų ligų monitoringo vietos parinktos pagal natūralių vandens telkinių kokybės stebėjimo programą, vykdomą Aplinkos ministerijos, bei labiausiai epizootiniu požiūriu jautriuose natūraliuose vandens telkiniuose, kur intensyviausiai vykdoma verslinė žvejyba.

 

III. STEBĖJIMO VIETOS CHARAKTERISTIKA, STEBIMŲ OBJEKTŲ APRAŠYMAS

 

5. Ėminiai surenkami vykdomas vadovaujantis Metodinių reikalavimų priede pateiktu stebėjimo vietų ir stebimų objektų sąrašu.

 

IV. MATUOJAMI PARAMETRAI

 

6. Atrenkant mėginius vadovaujamasi Metodinių reikalavimų priede pateiktu dominuojančių žuvų sąrašu ir tiriamoms ligoms imlių žuvų šeimų sąrašu:

 

Eil. Nr.

Pavadinimas

Žuvų kiekis

Dokumentas

Žuvų rūšių pavadinimai

1.

Pavasarinė karpių viremija

5 vnt. vienos rūšies žuvų

KSP 5.7. V.1 Žuvų mėginių paėmimas virusologiniams tyrimams

Karpinių šeimos žuvys

2.

Virusinė hemoraginė septicemija

5 vnt. vienos rūšies žuvų

KSP 5.7. V.1 Žuvų mėginių paėmimas virusologiniams tyrimams

Lašišinės, sykinės, lydekinės žuvys

3.

Žuvų furunkuliozė

5 vnt. vienos rūšies žuvų

KSP 5.7. B.1 Žuvų mėginių paėmimas bakteriologiniams tyrimams

Lašišinės, sykinės, karpinės, lydekinės ir ešerinės žuvys

4.

Žuvų pseudomonozė5

5 vnt. vienos rūšies žuvų

KSP 5.7. B.1 Žuvų mėginių paėmimas bakteriologiniams tyrimams

Karpinės žuvys

5.

Žuvų parazitai

15 vnt. vienos rūšies žuvų

KSP 5.7. B.2 Žuvų mėginių paėmimas parazitologiniams tyrimams

Vienos rūšies žuvys

 

V. ĖMINIŲ SURINKIMO PROCEDŪRA

 

7. Ėminių surinkimas vykdomas vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais:

7.1. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. B.1. Žuvų mėginių paėmimas bakteriologiniams tyrimams. Bendros nuorodos;

7.2. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. B.2. Žuvų mėginių paėmimas parazitologiniams tyrimams. Bendros nuorodos;

7.3. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. V.1. Žuvų mėginių paėmimas virusologiniams tyrimams.

 

VI. ĖMINIŲ REGISTRACIJOS PROCEDŪRA

 

8. Ėminių surinkimo registracija vykdoma vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais:

8.1. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. B.1. Žuvų mėginių paėmimas bakteriologiniams tyrimams. Bendros nuorodos;

8.2. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. B.2. Žuvų mėginių paėmimas parazitologiniams tyrimams. Bendros nuorodos;

8.3. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. V.1. Žuvų mėginių paėmimas virusologiniams tyrimams.

 

VII. ĖMINIŲ KONSERVAVIMAS, TRANSPORTAVIMAS, SAUGOJIMAS

 

9. Ėminių transportavimas vykdomas vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais:

9.1. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. B.1. Žuvų mėginių paėmimas bakteriologiniams tyrimams. Bendros nuorodos;

9.2. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. B.2. Žuvų mėginių paėmimas parazitologiniams tyrimams. Bendros nuorodos;

9.3. Kokybės sistemos procedūra KSP 5.7. V.1. Žuvų mėginių paėmimas virusologiniams tyrimams.

 

VIII. BANDINIŲ PARUOŠIMO ANALIZEI PROCEDŪROS, MĖGINIŲ ANALIZĖS METODAI, DUOMENŲ ANALIZĖS METODAI

 

10. Bandinių paruošimas vykdomas vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais:

10.1. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. M.2. Gėlavandenių žuvų parazitologinis tyrimas;

10.2. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. V.13. Karpių pavasarinės viremijos (KPVV) antigeno nustatymas imunofermentinės analizės (IFA) metodu;

10.3. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. V.14. Žuvų virusinės hemoraginės septicemijos (VHS) antigeno nustatymas imunofermentinės analizės (IFA) metodu;

10.4. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. B31. Žuvų pseudomonozės nustatymas;

10.5. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. B30. Žuvų furunkuliozės nustatymas.

 

IX. STEBĖJIMŲ ORGANIZAVIMO LIETUVOJE PRINCIPAI

 

11. Mėginių paėmimą vidaus vandens telkiniuose ir žuvų parazitologinius tyrimus atlieka Lietuvos valstybinis žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centras. Viruso loginius ir bakteriologinius tyrimus atlieka Nacionalinė veterinarijos laboratorija.

 

X. DUOMENŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

 

12. Duomenų kokybė užtikrinama vadovaujantis šiais Nacionalinės veterinarijos laboratorijos dokumentais:

12.1. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. M.2. Gėlavandenių žuvų parazitologinis tyrimas.

12.2. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. V.13. Karpių pavasarinės viremijos (KPVV) antigeno nustatymas imunofermentinės analizės (IFA) metodu;

12.3. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. V.14. Žuvų virusinės hemoraginės septicemijos (VHS) antigeno nustatymas imunofermentinės analizės (IFA) metodu;

12.4. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. B31. Žuvų pseudomonozės nustatymas;

12.5. Standartinė darbo procedūra SDP 5.4.4. B30. Žuvų furunkuliozės nustatymas.

______________

 

 

Užkrečiamųjų žuvų ligų valstybinio

monitoringo metodinių reikalavimų

priedas

 

VALSTYBINĖS APLINKOS MONITORINGO 2005–2010 METŲ PROGRAMOS VANDENS TELKINIŲ KLASIFIKACIJA PAGAL DOMINUOJANČIAS ŽUVŲ RŪŠIS

 

Nuorodos: Klasifikacija upėms: L – lašišinės upės, K – karpinės upės. Upėms išskirti 8 tipai: 1, 2 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – upokšniai iki 10 km ilgio, 3, 4 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – mažos upės, 10–50 km, 5–6 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – vidutinio dydžio upės, 50–200 km, 7–8 (šiltavandenės ir šaltavandenės) tipai – didelės upės, didesnės kaip 200 km. (Lašišinės upės yra šaltavandenės, tipai 1, 3, 5, 7, o karpinės upės yra šiltavandenės, tipai 2, 4, 6, 8). Ežerai suskirstyti į 5 tipus: stintinius, seliavinius, karšinius, starkinius, lydekinius), o vandens saugyklos priklauso mišriam tipui.

 

Eil. Nr.

Programos vykdymo laikas

Vandens telkinio pavadinimas

Monitoringo vietos pavadinimas

Monitoringo vietos koordinatės

Vandens telkinio tipas

Dominuojančios žuvų rūšys

X

Y

1

2

3

5

6

7

8

9

1

Balandis

Neris

žemiau Nemenčinės

588004

6080800

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, gružlys

2

 

 

žemiau Vilniaus

569789

6061398

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, gružlys

3

 

 

žemiau Jonavos

515000

6102850

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, gružlys

4

 

 

Kauno santaka

496139

6091431

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, karšis, gružlys

5

 

Žeimena

žemiau Švenčionėlių

625946

6113037

L 5 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

6

 

 

žemiau Pabradės

609618

6092982

L 5 tipas

Kuoja, gružlys, lašiša

7

 

Nevėžis

žemiau Panevėžio

515073

6177935

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

8

 

 

žemiau Krekenavos

505016

6154004

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

9

 

 

žemiau Kėdainių

496803

6123481

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys, karšis

10

 

 

žemiau Babtų

487453

6093254

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys, karšis

11

 

Šešupė

Lietuvos–Kaliningrado pasienis

418418

6092649

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, salatis

12

 

 

Lietuvos–Lenkijos pasienis

439100

6024804

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

13

 

Šelmenta

Lietuvos–Lenkijos pasienis

439652

6024268

K 2 tipas

Kuoja, gružlys

14

 

Drūkšiai

Zarasų, Ignalinos r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, karšis, seliava

15

 

Lūšiai

Zarasų, Ignalinos r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, seliava, stinta

16

 

Dringis

Zarasų, Ignalinos r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, karšis, seliava

17

 

Baluošas

Zarasų, Ignalinos r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, karšis, seliava

18

 

Kretuonas

Švenčionių r.

 

 

starkinis

Ešerys, kuoja, karšis, starkis

19

 

Žeimenis

Švenčionių r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, karšis, seliava

20

 

Kertuojai

Švenčionių r.

 

 

starkinis

Ešerys, kuoja, karšis, starkis

21

Gegužė

Šventoji

žemiau Užpalių

598607

6166867

K 8 tipas

Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas

22

 

 

žemiau Anykščių

567004

6151020

K 8 tipas

Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas

23

 

 

žemiau Kavarsko

557600

6137500

K 7–8 tipas

Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris

24

 

 

žemiau Ukmergės

546279

6120720

K 7–8 tipas

Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris

25

 

Minija

žemiau Žarėnų

386680

6191007

7 tipas

Kuoja, upėtakis

26

 

 

žemiau Kartenos

340008

6200016

7 tipas

Kuoja, upėtakis

27

 

 

žemiau Gargždų

334872

6173738

7 tipas

Kuoja, šlakys, žiobris

28

 

Šešupė

žemiau Marijampolės

460294

6053099

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

29

 

 

žemiau Pilviškių

445760

6066240

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

30

 

 

žemiau Kudirkos Naujamiesčio

426898

6073060

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, karšis

31

 

Venta

žemiau Kuršėnų

431822

6210378

K 6 tipas

Kuoja, šapalas, ešerys

32

 

 

žemiau Ventos

415170

6231230

L 7 tipas

Kuoja, šapalas, ešerys

33

 

 

Mažeikių

390857

6252886

L 7 tipas

Kuoja, šapalas, ešerys, žiobris

34

 

Skroblus

žemiau Dubininkų

518320

5996561

L 3 tipas

Upėtakis, strepetys

35

 

Didžiulis (Daugai)

Alytaus r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

36

 

Obelija

Alytaus r.

 

 

karšinis

Kuoja, ešerys, karšis

37

 

Bebrusai

Molėtų r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

38

 

Galuonai

Molėtų r.

 

 

karšinis

Kuoja, ešerys, karšis

39

 

Lakajai Baltieji

Molėtų r.

 

 

stintinis

Kuoja, ešerys, stinta

40

 

Asveja

Molėtų, Švenčionių r.

 

 

stintinis

Kuoja, ešerys, stinta

41

 

Aisetas

Utenos r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

42

 

Utenas

Utenos r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

43

 

Tauragnas

Utenos r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

44

 

Plateliai

Plungės r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, sykas

45

Birželio

Nemunas

žemiau Druskininkų

501000

5991000

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius

46

 

 

aukščiau Druskininkų

497978

5988134

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius

47

 

 

žemiau Prienų

499524

6056664

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, karšis

48

 

 

žemiau Piliuonos

509002

6073004

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, karšis

49

 

 

žemiau Kauno

486569

6086656

mišrus tipas 7–8

Kuoja, ešerys, salatis, karšis

50

 

 

žemiau Vilkijos

470002

6101007

mišrus tipas 7–8

Kuoja, ešerys, salatis, karšis

51

 

 

žemiau Jurbarko

409369

6104754

mišrus tipas 7–8

Kuoja, ešerys, salatis, žiobris

52

 

Skirvytė

žemiau Rusnės

333402

6131419

mišrus tipas 7–8

Kuoja, ešerys, stinta, karšis

53

 

Širvinta

žemiau Širvintų

558192

6103933

L, K 5–6

Kuoja, šapalas, žiobris

54

 

Šušvė

žemiau Grinkiškių

478204

6150003

K4

Kuoja, šapalas, gružlys

55

 

 

ties Josvainiais

487562

6126670

K4

Kuoja, šapalas, žiobris

56

 

Skirvytė

ties Rusne

333402

6131419

mišrus tipas 5–6

Kuoja, karšis, žiobris, lašiša

57

 

Vištytis

Vilkaviškio r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, sykas

58

 

Sartai

Zarasų, Rokiškio r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, karšis

59

 

Luodis

Zarasų, Rokiškio r.

 

 

karšinis

Kuoja, ešerys, karšis

60

 

Dusia

Lazdijų r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, stinta

61

 

Metelys

Lazdijų r.

 

 

karšinis

Kuoja, ešerys, karšis

62

 

Kuršių marios

Klaipėdos r.

 

 

mišrus tipas

Kuoja, ešerys, karšis, starkis

63

Liepos

Merkys

žemiau Valkininkų

541622

6018841

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, upėtakis

64

 

 

žemiau Merkinės

512314

6002010

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, upėtakis

65

 

Jūra

žemiau Kaltanėnų

385880

6136868

L 5 tipas

Kuoja, upėtakis

66

 

 

žemiau Tauragės

387808

6121998

L 5 tipas

Kuoja, žiobris, šlakys

67

 

 

žemiau Vilkyškių

382740

6107000

L 5 tipas

Kuoja, žiobris, šlakys

68

 

Akmena-Danė

žiotyse

319356

6178402

L 5 tipas

Kuoja, šapalas, šlakys

69

 

Šventoji

žiotyse

522594

6106551

L 5 tipas

Kuoja, šapalas, žiobris, lašiša

70

 

Drūkšiai

Ignalinos, Zarasų r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, karšis, seliava

71

 

Lūšiai

Ignalinos, Zarasų r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, seliava, stinta

72

 

Dringis

Ignalinos, Zarasų r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, karšis, seliava

73

 

Baluošas

Ignalinos, Zarasų r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, karšis, seliava

74

Rugpjūtis

Neris

žemiau Nemenčinės

588004

6080800

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, gružlys

75

 

 

žemiau Vilniaus

569789

6061398

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, gružlys

76

 

 

žemiau Jonavos

515000

6102850

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, gružlys

77

 

 

Kauno santaka

496139

6091431

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, karšis, gružlys

78

 

 

ties Buivydžiais

611897

6079280

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, gružlys

79

 

Sidabra

Lietuvos–Latvijos pasienis

476241

6245522

K 4 tipas

Kuoja

80

 

Šešupė

žemiau Marijampolės

460294

6053099

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

81

 

 

žemiau Pilviškių

445760

6066240

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

82

 

 

Kudirkos Naumiestis

426898

6073060

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, karšis

83

 

Šušvė

žemiau Grinkiškių

478204

6150003

K4

Kuoja, šapalas, gružlys

84

 

 

ties Josvainiais

487562

6126670

K4

Kuoja, šapalas, žiobris

85

 

Dusia

Lazdijų r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, stinta

86

 

Metelys

Lazdijų r.

 

 

karšinis

Kuoja, ešerys, karšis

87

 

Bebrusai

Molėtų r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

88

 

Galuonai

Molėtų r.

 

 

karšinis

Kuoja, ešerys, karšis

89

 

Lakajai Baltieji

Molėtų r.

 

 

stintinis

Kuoja, ešerys, stinta

90

 

Kauno marios

Kauno r.

 

 

mišrus tipas

Kuoja, ešerys, karšis, starkis

91

 

Galvė

Trakų r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

92

 

Aisetas

Utenos r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

93

 

Žuvintas

Alytaus r.

 

 

lydekinis

Kuoja, ešerys, lydeka, karšis

94

 

Vištytis

Vilkaviškio r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, sykas

95

 

Drūkšiai

Ignalinos, Zarasų r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, karšis, seliava

96

 

Plateliai

Plungės r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, sykas

97

 

Kuršių marios

ties Ventės ragu

 

 

mišrus tipas

Kuoja, ešerys, karšis, starkis

98

Rugsėjis

Nemunas

žemiau Druskininkų

501000

5991000

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, ūsorius

99

 

 

žemiau Prienų

499524

6056664

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, karšis

100

 

 

žemiau Piliuonos

509002

6073004

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, salatis, karšis

101

 

 

žemiau Kauno

486569

6086656

mišrus tipas 7–8

Kuoja, ešerys, salatis, karšis

102

 

 

žemiau Vilkijos

470002

6101007

mišrus tipas 7–8

Kuoja, ešerys, salatis, karšis

103

 

 

žemiau Jurbarko

409369

6104754

mišrus tipas 7–8

Kuoja, ešerys, salatis, žiobris

104

 

 

žemiau Rusnės

333402

6131419

mišrus tipas 7–8

Kuoja, ešerys, stinta, karšis

105

 

Širvinta

žemiau Širvintų

558192

6103933

L, K 5–6

Kuoja, šapalas, žiobris

106

 

Minija

žemiau Žarėnų

386680

6191007

7 tipas

Kuoja, upėtakis

107

 

 

žemiau Kartenos

340008

6200016

7 tipas

Kuoja, upėtakis

108

 

 

žemiau Gargždų

334872

6173738

7 tipas

Kuoja, šlakys, žiobris

109

 

Kertuojai

Švenčionių r.

 

 

starkinis

Ešerys, kuoja, karšis, starkis

110

 

Žeimenis

Švenčionių r.

 

 

seliavinis

Ešerys, kuoja, karšis, seliava

111

 

Kretuonas

Švenčionių r.

 

 

starkinis

Ešerys, kuoja, karšis, starkis

112

 

Aisetas

Utenos r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

113

 

Utenas

Utenos r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

114

 

Tauragnas

Utenos r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

115

 

Alnis

Molėtų r.

 

 

lydekinis

Kuoja, ešerys, lydeka

116

 

Balsis

Lazdijų r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

117

Spalis

Nevėžis

žemiau Panevėžio

515073

6177935

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

118

 

 

žemiau Krekenavos

505016

6154004

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

119

 

 

žemiau Kėdainių

496803

6123481

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys, karšis

120

 

 

žemiau Babtų

487453

6093254

K 8 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys, karšis

121

 

Venta

žemiau Kuršėnų

431822

6210378

K 6 tipas

Kuoja, šapalas, ešerys

122

 

 

Žemiau Ventos

415170

6231230

L 7 tipas

Kuoja, šapalas, ešerys

123

 

 

Mažeikių r.

390857

6252886

L 7 tipas

Kuoja, šapalas, ešerys, žiobris

124

 

Žeimena

žemiau Švenčionėlių

625946

6113037

L 5 tipas

Kuoja, ešerys, gružlys

125

 

 

žemiau Pabradės

609618

6092982

L 5 tipas

Kuoja, gružlys, lašiša

126

 

Mūša

žemiau Kulpės

479245

6217551

K 8 tipas

Kuoja, karosas, aukšlė

127

 

Asveja

Molėtų, Švenčionių r.

 

 

stintinis

Kuoja, ešerys, stinta

128

 

Vištytis

Vilkaviškio r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, sykas

129

 

Sartai

Zarasų, Rokiškio r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, karšis

130

 

Luodis

Zarasų, Rokiškio r.

 

 

karšinis

Kuoja, ešerys, karšis

131

 

Plateliai

Plungės r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava, sykas

132

 

Kuršių marios

Klaipėdos r.

 

 

mišrus tipas

Kuoja, ešerys, karšis, starkis

133

Lapkritis

Šventoji

žemiau Užpalių

598607

6166867

K 8 tipas

Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas

134

 

 

žemiau Anykščių

567004

6151020

K 8 tipas

Ešerys, kuoja, gružlys, šapalas

135

 

 

žemiau Kavarsko

557600

6137500

K 7–8 tipas

Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris

136

 

 

žemiau Ukmergės

546279

6120720

K 7–8 tipas

Ešerys, kuoja, gružlys, žiobris

137

 

Merkys

žemiau Valkininkų

541622

6018841

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, upėtakis

138

 

 

žemiau Merkinės

512314

6002010

L 7 tipas

Kuoja, ešerys, upėtakis

139

 

Jūra

žemiau Kaltanėnų

385880

6136868

L 5 tipas

Kuoja, upėtakis

140

 

 

žemiau Tauragės

387808

6121998

L 5 tipas

Kuoja, žiobris, šlakys

141

 

 

žemiau Vilkyškių

382740

6107000

L 5 tipas

Kuoja, žiobris, šlakys

142

 

Didžiulis (Daugai)

Alytaus r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

143

 

Obelija

Alytaus r.

 

 

karšinis

Kuoja, ešerys, karšis

144

 

Galvė

Trakų r.

 

 

seliavinis

Kuoja, ešerys, seliava

145

 

Kauno marios

Kauno r.

 

 

mišrus tipas

Kuoja, ešerys, karšis, starkis

______________

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Aplinkos apsaugos agentūra, Įsakymas

Nr. AV-45, 2007-04-25, Žin., 2007, Nr. 47-1842 (2007-04-28), i. k. 10730AAISAK000AV-45

Dėl Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2006 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. V-70 "Dėl Sunkiųjų metalų (Pb, Cd, Hg), pesticidų likučių ir polichlorintų bifenilų bei radionuklidų žuvyse, Praeivių žuvų būklės, Verslinių žuvų populiacijų būklės ir išteklių naudojimo (atviroje juroje) bei Užkrečiamų žuvų ligų valstybinio monitoringo metodinių reikalavimų patvirtinimo" pakeitimo