LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2010 M. SAUSIO 8 D. ĮSAKYMO Nr. V-54 „DĖL PEDAGOGŲ RENGIMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2012 m. gegužės 15 d. Nr. V-827
Vilnius
P a k e i č i u Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. sausio 8 d. įsakymą Nr. V-54 „Dėl Pedagogų rengimo reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 9-425) ir išdėstau jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PEDAGOGŲ RENGIMO REGLAMENTO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 56 straipsnio 14 punktu:
2. N u s t a t a u, kad:
2.1. šio įsakymo 1 punktu patvirtintas Pedagogų rengimo reglamentas (toliau – Reglamentas) taikomas:
3. P a v e d u Studijų kokybės vertinimo centrui iki 2012 m. birželio 1 d. suderinti su Švietimo ir mokslo ministerija ir patvirtinti Laipsnio nesuteikiančių pedagoginių studijų programos aprašo rengimo ir vertinimo metodiką.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2010 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. V-54
(Lietuvos Respublikos
švietimo ir mokslo ministro
2012 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. V-827
redakcija)
PEDAGOGŲ RENGIMO REGLAMENTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pedagogų rengimo reglamentas (toliau – Reglamentas) nustato pedagogų (išskyrus aukštųjų mokyklų dėstytojus) rengimo būdus ir studijų vykdymo reikalavimus.
2. Reglamente vartojamos sąvokos:
Mentorius – patirties sukaupęs ir pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą tvarką parengtas praktikuojantis pedagogas, teikiantis pagalbą pedagoginę praktiką atliekantiems studentams vienoje ar keliose švietimo įstaigose ar kitose su pedagogo darbu susijusias veiklas vykdančiose įstaigose (įmonėse, organizacijose).
Mokomojo dalyko modulis – 90 studijų kreditų apimties mokomąjį dalyką atitinkančios studijų krypties dalykai, teikiantys studentui ar praktikuojančiam pedagogui dalyko žinių ir gebėjimų, kurių pagrindu suteikiama teisė šį dalyką mokyti. Mokomojo dalyko modulis vykdomas kaip pedagoginių pagrindinės krypties studijų dalis arba kaip pedagoginės gretutinės krypties studijos.
Pedagoginės gretutinės krypties studijos – 90 studijų kreditų apimties greta pedagoginių pagrindinės krypties studijų studijuojamas mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos modulis, kurį įvykdžius suteikiamas mokomąjį dalyką arba pedagoginę specializaciją atitinkančios (gretutinės) studijų krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis.
Pedagoginės pagrindinės krypties studijos – studijų programos dalis (pedagoginės studijos ir mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos modulis), kurios pagrindu suteikiamas pedagogikos (pagrindinės) krypties (šakos) kvalifikacinis laipsnis ir pedagogo kvalifikacija.
Pedagoginė praktika – studijų dalis, skirta pedagogo praktinio darbo įgūdžiams ugdyti.
Pedagoginė specializacija – ikimokyklinis ugdymas, pradinis ugdymas, socialinė pedagoginė pagalba, specialioji pedagoginė pagalba, andragogika arba kita specializuota veikla, atitinkanti Švietimo ir ugdymo krypčių grupei priskiriamą kryptį (šaką).
Pedagoginės specializacijos modulis – 90 studijų kreditų apimties Švietimo ir ugdymo krypčių grupei priskiriamos studijų krypties (šakos) studijų dalykai, teikiantys studentui ar praktikuojančiam pedagogui pedagoginės specializacijos žinių ir gebėjimų, kurių pagrindu suteikiama teisė užsiimti specializuota pedagogine veikla. Pedagoginės specializacijos modulis gali būti vykdomas kaip pedagoginių pagrindinės krypties studijų dalis ar kaip pedagoginės gretutinės krypties studijos.
Pedagoginės studijos – 60 studijų kreditų apimties universitetinių arba koleginių studijų modulis, teikiantis studentui ar pedagoginiam darbuotojui žinių ir gebėjimų, kurių pagrindu suteikiama pedagogo kvalifikacija. Pedagoginės studijos vykdomos kaip pedagoginių pagrindinės krypties studijų dalis, kaip gretutinės krypties studijoms prilyginamas modulis, studijuojamas greta bet kurios kitos (ne pedagogikos) krypties studijų arba kaip laipsnio nesuteikianti studijų programa,
Praktikos mokykla – švietimo įstaiga, sudariusi bendradarbiavimo sutartį su pedagogines studijas vykdančia aukštąja mokykla arba kita švietimo įstaiga, jeigu joje dirba asmuo, studijuojantis pagal laipsnio nesuteikiančią pedagoginių studijų programą.
Praktikos vadovas – aukštosios mokyklos dėstytojas, vadovaujantis studentų pedagoginei praktikai.
3. Kitos Reglamente vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 2009, Nr. 93-3975) ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) vartojamas sąvokas.
4. Laipsnį suteikiančioms studijų programoms, kurių pagrindinis tikslas yra rengti pedagogus, kitų studijų krypčių (krypčių grupių, sričių) aprašai (reglamentai) taikomi tiek, kiek neprieštarauja šiam reglamentui.
II. PEDAGOGŲ RENGIMO BŪDAI
6. Pedagogo kvalifikacija įgyjama baigus pedagogines studijas, kurios gali būti:
6.2. studento pasirenkamas gretutinės krypties studijoms prilyginamas modulis jam studijuojant pagal bet kurios kitos (ne pedagogikos) krypties universitetinių studijų programą;
7. Pedagoginės studijos integruojamos į universitetinių ir koleginių pirmosios pakopos studijų programas, kurių pagrindinis tikslas yra rengti pedagogus ir kurios registruojamos kaip pedagogikos studijų krypties programos. Baigus tokią studijų programą įgyjamas pedagogikos (pagrindinės) studijų krypties (atitinkamos šakos) ir pedagogines gretutinės krypties studijas (jeigu yra) atitinkančios studijų krypties (šakos) bakalauro (profesinio bakalauro) laipsnis ir pedagogo kvalifikacija, patvirtinami bakalauro (profesinio bakalauro) diplomu.
8. Laipsnį suteikianti pedagogines studijas integruojanti programa turi tenkinti pedagoginių studijų, aprašytų Reglamento III skyriuje, ir šiuos reikalavimus (pagal priede nustatytą studijų programos ir suteikiamo kvalifikacinio laipsnio pavadinimo sandarą):
8.1. didžiausia galima studijų programos apimtis yra: universitetinių – 240, koleginių – 210 studijų kreditų, iš jų:
8.2. pedagogines pagrindinės krypties studijas (150 studijų kreditų) sudaro pedagoginės studijos (60 studijų kreditų) ir mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos modulis (90 studijų kreditų);
8.3. pedagogines gretutinės krypties studijas gali sudaryti:
8.3.1. universitetinių studijų atveju (ne daugiau kaip 90 studijų kreditų) – mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos modulis;
8.3.2. koleginių studijų atveju (ne daugiau kaip 60 studijų kreditų) – tam tikrais priede nurodytais atvejais pedagoginės specializacijos modulis (modulis parenkamas taip, kad ne mažiau kaip 30 studijų kreditų sutaptų su pedagoginės pagrindinės krypties moduliu, šiuo atveju studijų programos apimtis – 210 studijų kreditų);
8.3.3. pedagoginės gretutinės krypties studijos, kurias sudaro mokomojo dalyko modulis, gali būti vykdomos tik tuo atveju, jeigu aukštoji mokykla vykdo akredituotą atitinkamos studijų krypties (šakos) laipsnį suteikiančią studijų programą (šiuo atveju įgyjamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis), neviršijant priede nurodytų pasirinkimų; studijų pasirinkimo tvarką nustato ir šių studijų vykdymo kokybę užtikrina aukštoji mokykla;
8.4. vietoj pedagoginių gretutinės krypties studijų gali būti vykdomi studento pasirenkami studijų dalykai. Jų pasirinkimo tvarką nustato ir šių studijų vykdymo kokybę užtikrina aukštoji mokykla;
8.5. bendrieji universitetinių (koleginių) studijų dalykai sudaro ne daugiau kaip 15 studijų kreditų – jie skiriami ugdymo filosofijai, profesinės užsienio kalbos vartosenai, profesinės kalbos kultūrai ir kt.;
9. Pedagoginės studijos gali būti vykdomos kaip studento pasirenkamas gretutinės krypties studijoms prilyginamas pedagoginių studijų modulis, sudarantis dalį universitetinių pirmosios pakopos studijų programos, kurios pagrindinis tikslas nėra rengti pedagogus. Baigus tokią programą įgyjamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis – studijuojamos (pagrindinės) krypties bakalauro laipsnis ir pedagogikos krypties bakalauro laipsnis bei pedagogo kvalifikacija, patvirtinami bakalauro diplomu. Studento pasirenkamas pedagoginių studijų modulis gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu aukštoji mokykla vykdo bent vieną akredituotą laipsnį suteikiančią pedagogams rengti skirtą programą arba laipsnio nesuteikiančią pedagoginių studijų programą. Modulio pasirinkimo tvarką nustato ir šių studijų vykdymo kokybę užtikrina aukštoji mokykla.
10. Pedagoginės studijos gali būti vykdomos kaip laipsnio nesuteikianti studijų programa, į kurią priimami aukštojo mokslo kvalifikaciją turintys asmenys, dirbantys pedagoginį darbą švietimo įstaigose ar kitose su pedagogo darbu susijusias veiklas vykdančiose įstaigose (įmonėse, organizacijose) arba studijuojantys pagal pedagogikos, andragogikos, edukologijos arba švietimo ir ugdymo studijų krypčių magistrantūros studijų programas, tačiau neturintys pedagogo kvalifikacijos. Laipsnio nesuteikianti studijų programa registruojama kaip pedagogikos studijų krypties programa. Ją baigusiems asmenims suteikiama pedagogo kvalifikacija, patvirtinama studijų pažymėjimu.
III. PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ SANDARA
11. Nepriklausomai nuo pedagogų rengimo būdo pedagoginės studijos turi užtikrinti, kad absolventas būtų sukaupęs pakankamai dalykinių žinių ir gebėjimų, išsiugdęs tinkamas vertybines nuostatas, išmanytų mokomojo dalyko arba pedagoginės specializacijos metodiką, pedagoginius reiškinius ir edukacinę veiklą, pažintų mokinio psichologiją, gebėtų įgytas žinias ir gebėjimus taikyti profesinėje veikloje ir įgytų kitų reikiamo lygio kompetencijų, nustatytų pedagogų profesinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
12. Pedagoginių studijų apimtis yra 60 studijų kreditų. Jas sudaro:
12.1. teorinė dalis, kurios apimtis yra 30 studijų kreditų (prioritetas teiktinas pedagogikai, psichologijai, dalyko (pedagoginės specializacijos) metodikai); į šią dalį įeina teorinis ar teoriją ir praktiką integruojantis pedagoginių studijų baigiamasis darbas, kuriam skiriama ne daugiau kaip 3 studijų kreditai (kreditų apimties požiūriu jis negali būti tapatinamas su bakalauro (profesinio bakalauro) baigiamuoju darbu);
12.2. pedagoginė praktika, kurios apimtis yra 30 studijų kreditų; dėl būtinybės praktikos vadovui ir mentoriui aktyviai dalyvauti praktikanto veikloje studento savarankiškas darbas rengiantis pamokoms ir kitai pedagoginei veiklai ir ją stebint negali sudaryti daugiau nei 40 procentų pedagoginės praktikos apimties. Kai pedagoginės studijos vykdomos pagal Reglamento 7 punkte nustatytą būdą, atliekama pedagoginė praktika.
IV. PEDAGOGINIŲ STUDIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
13. Pedagogines studijas turi vykdyti kompetentingi, kvalifikuoti dėstytojai ir mokytojai praktikai, padedantys studentams pasirengti ugdomajai veiklai. Joms vykdyti turi būti moderni materialioji bazė.
14. Reikalavimai kolegijų pedagoginių studijų dėstytojams:
14.1. ne mažiau kaip 80 procentų dalykų turi dėstyti dėstytojai, įgiję dėstomojo dalyko studijų krypties ne žemesnį kaip magistro laipsnį arba jam prilygintą kvalifikaciją, arba jų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti dėstomąjį dalyką ir ne mažiau kaip 10 procentų dėstytojų turi turėti vadybinio ar pedagoginio darbo švietimo įstaigoje patirties (ne trumpesnės kaip 3 metų ir įgytos ar atnaujintos ne anksčiau kaip prieš 5 metus);
15. Reikalavimai universitetų pedagoginių studijų dėstytojams:
15.2. ne mažiau kaip 80 procentų dalykų dėstytojų moksliniai interesai turi atitikti dėstomojo dalyko kryptį ir ne mažiau kaip 10 procentų dėstytojų turi turėti vadybinio ar pedagoginio darbo švietimo įstaigose ar kitose su pedagogo darbu susijusias veiklas vykdančiose įstaigose (įmonėse, organizacijose) patirties (ne trumpesnės kaip 3 metų ir įgytos ar atnaujintos ne anksčiau kaip prieš 5 metus).
16. Pedagoginių studijų dėstytojai turi nuolat tobulinti pedagoginę ir studijų krypties kvalifikaciją, reguliariai dalyvauti praktikos mokyklų veikloje aukštosios mokyklos nustatyta tvarka. Pedagoginio gretutinės krypties studijų dalyko dėstytojų mokslinės veiklos kryptis turi atitikti atitinkamą mokomąjį dalyką ar pedagoginę specializaciją.
V. PedagoginĖS praktikOS REIKALAVIMAI
17. Pedagoginės praktikos paskirtis – padėti būsimajam pedagogui įgyti praktiniam pedagoginiam darbui reikalingų profesinės kompetencijos bei patirties, remiantis sudarytomis galimybėmis nustatytą laikotarpį dirbti praktinį pedagogo darbą ar vykdyti atskiras pedagogo profesinės veiklos funkcijas, padedamam mentoriaus ir praktikos vadovo. Pedagoginė praktika grindžiama aukštosios mokyklos ir praktikos mokyklos bendradarbiavimu. Pedagoginei praktikai keliami tikslai ir uždaviniai, praktikos metu atliekamos konkrečios užduotys derinamos dalyvaujant praktikantui, mentoriui ir praktikos vadovui. Aukštosios mokyklos, praktikos mokyklos ir pedagoginę praktiką atliekančio studento teisės bei pareigos apibrėžiamos trišale praktinio mokymo sutartimi.
18. Pedagoginė praktika vykdoma praktikos mokyklose, kurios:
18.1. turi ne mažesnę kaip 5 metų pedagoginės veiklos patirtį turinčius ir gebančius praktikos metu teikti pagalbą mentorius;
18.2. atitinka praktinei pedagoginių studijų daliai vykdyti būtinus reikalavimus:
18.2.1. naudoja šiuolaikines ugdymo technologijas ir metodikas praktinėje veikloje, yra aktyvios tarptautinių projektų dalyvės;
19. Pedagoginė praktika studijuojantiems pagal laipsnį suteikiančią studijų programą organizuojama siejant ją su studijuojamu mokomuoju dalyku ir (arba) pedagogine specializacija.
20. Tuo atveju, kai pedagoginė praktika studijuojantiems pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą vykdoma mokykloje, kurioje studentas dirba, tai mokyklai gali būti netaikomi Reglamento 18 punkte nustatyti praktikos mokyklos kriterijai. Praktiką atliekančiam studentui pagalbą teikia mentorius, dirbantis toje pačioje ar kitoje mokykloje.
21. Pedagoginė praktika gali būti atliekama ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokyklose, kitose Lietuvos ir užsienio institucijose, jei tai atitinka studijų programos bei praktikos pobūdį ir aukštoji mokykla sudaro su šiomis institucijomis atitinkamas sutartis arba vykdo jungtinę studijų programą.
22. Pedagoginė praktika grindžiama tiesioginiu studentų dalyvavimu profesinėje pedagoginėje veikloje. Praktiką atliekančio studento vaidmuo praktikos metu turėtų keistis pagal schemą: praktikos pradžioje – stebėtojas ir pedagogo asistentas, dirbantis padedamas mentoriaus ir praktikos vadovo, praktikos pabaigoje – stebimas mentoriaus ir (ar) praktikos vadovo savarankiškai atliekantis pedagogoginį darbą asmuo. Praktikos užduočių atlikimo kokybė, atskirų praktikantų veikla ir indėlis aptariami individuliai tarp praktikos vadovo, mentoriaus ir studento vykstant pedagoginei praktikai, o praktikai baigiantis surengiamas praktikos aptarimas kolegialiai dalyvaujant mokyklos vadovui, mokytojams, kitais pedagoginiais darbuotojais, taip pat kitų panašias toje pačioje praktikos mokykloje praktikos užduotis atlikusių praktikantų grupių nariams, mentoriams ir praktikos vadovams. Pedagogine praktika nelaikoma tokia pedagoginio darbo stebėjimo arba savarankiško mokymo (ugdymo) veikla, kurią studentas atlieka be mentoriaus ir (ar) praktikos vadovo dalyvavimo.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
23. Praktikuojantis pedagogas gali įgyti kito nei moko mokomojo dalyko mokymui reikalingų žinių ir gebėjimų neformaliojo švietimo būdu studijuodamas aukštojoje mokykloje mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulį. Į modulio studijas priimami aukštojo mokslo kvalifikaciją turintys pedagogai, dirbantys pedagoginį darbą švietimo įstaigoje. Jiems gali būti įskaitomi ankstesnių studijų metu išklausyti ir atsiskaityti studijų dalykai, jei jų pobūdis ir apimtis atitinka mokomojo dalyko ar pedagoginės specializacijos modulio reikalavimus, bet ne daugiau kaip 30 studijų kreditų, išskyrus pedagoginę praktiką, kuri turi būti atliekama siejant ją su studijuojamo modulio turiniu. Baigus modulį įgytos žinios ir gebėjimai patvirtinami studijų pažymėjimu, o baigusiajam suteikiama teisė mokyti atitinkamą mokomąjį dalyką ar užsiimti specializuota pedagogine veikla pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus. Modulio studijoms neformaliojo švietimo būdu mutatis mutandis taikomi Reglamento reikalavimai.
24. Jei asmuo studijuoja pagal pedagogikos, andragogikos, edukologijos arba švietimo ir ugdymo studijų krypčių magistrantūros studijų programą arba yra ją baigęs, kai nuo baigimo praėję ne daugiau kaip 3 metai, pedagogo kvalifikaciją gali įgyti įstojęs į laipsnio nesuteikiančią pedagoginių studijų programą ir atlikęs pagal šią studijų programą numatytą 30 studijų kreditų apimties pedagoginę praktiką, nustatytą Reglamento 12.2 punkte. Šiuo atveju asmeniui įskaitomi studijų rezultatai teorinės pedagoginių studijų dalies, sutampančios su magistrantūros studijų programoje esančiais Švietimo ir ugdymo grupės krypties (šakos) studijų dalykais. Jam suteikiama pedagogo kvalifikacija, kuri patvirtinama studijų pažymėjimu.
Pedagogų rengimo reglamento
priedas
PEDAGOGAMS RENGTI SKIRTŲ LAIPSNĮ SUTEIKIANČIŲ PIRMOSIOS PAKOPOS STUDIJŲ PROGRAMŲ SANDARA
1 lentelė. Laipsnį suteikiančios koleginių pedagogines studijas integruojančios studijų programos sandara, kai nesuteikiamas gretutinės studijų krypties kvalifikacinis laipsnis (skliausteliuose nurodyta studijų apimtis studijų kreditais)
| Pedagoginės pagrindinės krypties studijos (150) |
Aukštosios mokyklos nustatyti ir studento pasirenkami studijų dalykai (15–45) |
Bendrieji dalykai (15) |
Kvalifikacinio laipsnio sandara ir pavadinimų pavyzdžiai |
Kvalifikacija |
| Pedagoginės studijos (60) ir mokomojo dalyko1 modulis (90) |
Studento pasirenkami studijų dalykai (15–45) |
Bendrieji koleginių studijų dalykai (15) |
Pedagogikos (dalyko pedagogikos, meno pedagogikos), (mokomąjį dalyką1 atitinkančios studijų krypties pavadinimas), profesinio bakalauro laipsnis
(Meno pedagogikos, muzikos profesinio bakalauro laipsnis) |
Pedagogas |
| Pedagoginės studijos (60) ir pedagoginės specializacijos (90) modulis – ikimokyklinio ugdymo pedagogika arba pradinio ugdymo pedagogika, arba socialinė pedagogika |
(pedagoginę specializaciją atitinkančios šakos pavadinimas) profesinio bakalauro laipsnis
(Socialinės pedagogikos profesinio bakalauro laipsnis) |
1 Užsienio kalba pagal amžiaus tarpsnį, gestų kalba, menai, technologijos.
2 lentelė. Laipsnį suteikiančios koleginių pedagogines studijas integruojančios studijų programos sandara, kai suteikiamas gretutinės studijų krypties kvalifikacinis laipsnis (skliausteliuose nurodyta studijų apimtis studijų kreditais)
| Pedagoginės pagrindinės krypties studijos (150) |
Pedagoginės gretutinės krypties studijos (902) |
Bendrieji dalykai (0) |
Kvalifikacinio laipsnio sandara3 ir pavadinimų pavyzdžiai |
Kvalifikacija |
| Pedagoginės studijos (60) ir mokomojo dalyko1 modulis (90) |
Mokomojo dalyko1 modulis (902) |
0 |
Pedagogikos (dalyko pedagogikos, meno pedagogikos), (mokomąjį dalyką1 atitinkančios studijų krypties pavadinimas) ir (kitos mokomąjį dalyką1 atitinkančios studijų krypties pavadinimas) profesinio bakalauro laipsnis
(Meno pedagogikos, dailės ir dizaino profesinio bakalauro laipsnis) |
Pedagogas |
| Pedagoginės specializacijos modulis (902) – ikimokyklinio ugdymo pedagogika arba socialinė pedagogika |
Pedagogikos (dalyko pedagogikos, meno pedagogikos), (mokomąjį dalyką1 atitinkančios studijų krypties pavadinimas) ir pedagoginę specializaciją atitinkančios šakos pavadinimas) profesinio bakalauro laipsnis
(Meno pedagogikos, dailės ir ikimokyklinio ugdymo pedagogikos profesinio bakalauro laipsnis)
(Meno pedagogikos, dailės ir socialinės pedagogikos profesinio bakalauro laipsnis) |
1 Užsienio kalba pagal amžiaus tarpsnį, gestų kalba, menai, technologijos.
2 Iš jų ne mažiau kaip 30 studijų kreditų turi sutapti su pedagoginių pagrindinės krypties studijų kreditais.
3 Diplome įrašomo kvalifikacinio laipsnio pavyzdys (Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre nurodomas tik pedagoginių pagrindinės studijų krypties kvalifikacinio laipsnio pavadinimas).
3 lentelė. Laipsnį suteikiančios universitetinių pedagogines studijas integruojančios studijų programos sandara, kai nesuteikiamas gretutinės studijų krypties kvalifikacinis laipsnis (skliausteliuose nurodyta studijų apimtis studijų kreditais)
| Pedagoginės pagrindinės krypties studijos (150) |
Aukštosios mokyklos nustatyti ir studento pasirenkami studijų dalykai (45–75) |
Bendrieji dalykai (15) |
Kvalifikacinio laipsnio sandara ir pavadinimų pavyzdžiai
|
Kvalifikacija |
| Pedagoginės studijos (60) ir mokomojo dalyko modulis (90) |
Studento pasirenkami studijų dalykai (45–75) |
Bendrieji universitetinių studijų dalykai (15) |
Pedagogikos (Dalyko pedagogikos, Meno pedagogikos), (mokomąjį dalyką atitinkančios studijų krypties pavadinimas), bakalauro laipsnis
(Dalyko pedagogikos, matematikos bakalauro laipsnis) |
Pedagogas |
| Pedagoginės studijos (60) ir pedagoginės specializacijos modulis (90) – ikimokyklinio ugdymo pedagogika arba pradinio ugdymo pedagogika arba socialinė pedagogika arba specialioji pedagogika |
(pedagoginę specializaciją atitinkančios šakos pavadinimas) bakalauro laipsnis
(Pradinio ugdymo pedagogikos bakalauro laipsnis) |
4 lentelė. Laipsnį suteikiančios universitetinių pedagogines studijas integruojančios studijų programos sandara, kai suteikiamas gretutinės studijų krypties kvalifikacinis laipsnis (skliausteliuose nurodyta studijų apimtis studijų kreditais)
| Pedagoginės pagrindinės krypties studijos (150) |
Pedagoginės gretutinės krypties studijos (75) |
Bendrieji dalykai (15) |
Kvalifikacinio laipsnio sandara1 ir pavadinimų pavyzdžiai |
Kvalifikacija |
| Pedagoginės studijos (60) ir mokomojo dalyko modulis (90) |
Mokomojo dalyko modulis (90)
|
0 |
Pedagogikos (dalyko pedagogikos, meno pedagogikos), (mokomąjį dalyką atitinkančios studijų krypties pavadinimas) ir (kitos mokomąjį dalyką atitinkančios studijų krypties pavadinimas) bakalauro laipsnis
(Dalyko pedagogikos, matematikos ir informatikos bakalauro laipsnis) |
Pedagogas |
| Pedagoginės specializacijos modulis (90) – ikimokyklinio ugdymo pedagogika, pradinio ugdymo pedagogika, socialinė pedagogika, specialioji pedagogika arba kita pedagoginė specializacija (atitinkama Švietimo ir ugdymo grupės kryptis (šaka)) 2 |
Pedagogikos (dalyko pedagogikos, meno pedagogikos), (mokomąjį dalyką atitinkančios studijų krypties pavadinimas) ir pedagoginę specializaciją atitinkančios šakos pavadinimas) bakalauro laipsnis
(Dalyko pedagogikos, anglų kalbos ir pradinio ugdymo pedagogikos bakalauro laipsnis) |
|||
| Pedagoginės studijos (60) ir pedagoginės specializacijos modulis – ikimokyklinio ugdymo pedagogika (90) |
Mokomojo dalyko modulis (90) |
(pedagoginę specializaciją atitinkančios šakos pavadinimas) ir pedagogikos (dalyko pedagogikos, meno pedagogikos), (mokomąjį dalyką atitinkančios studijų krypties pavadinimas) bakalauro laipsnis
(Ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir meno pedagogikos, dailės bakalauro laipsnis)
(pedagoginę specializaciją atitinkančios šakos pavadinimas) ir (kitą pedagoginę specializaciją atitinkančios šakos pavadinimas) bakalauro laipsnis
(Ikimokyklinio ugdymo pedagogikos ir socialinės pedagogikos bakalauro laipsnis) |
||
| Pedagoginės specializacijos modulis (90) – socialinė pedagogika, specialioji pedagogika, pradinio ugdymo pedagogika arba kita pedagoginė specializacija (atitinkama švietimo ir ugdymo grupės kryptis (šaka)) 2 |
||||
| Pedagoginės studijos (60) ir pedagoginės specializacijos modulis (90) – pradinio ugdymo pedagogika |
Mokomojo dalyko modulis (90) |
|||
| Pedagoginės specializacijos modulis (90) – ikimokyklinio ugdymo pedagogika, socialinė pedagogika, specialioji pedagogika arba kita pedagoginė specializacija (atitinkama švietimo ir ugdymo grupės kryptis (šaka)) 2 |
1 Diplome įrašomo kvalifikacinio laipsnio pavyzdys (Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre nurodomas tik pedagoginių pagrindinės studijų krypties kvalifikacinio laipsnio pavadinimas).
2 X 100 Pedagogika, X300 Andragogika, X900 Švietimo ir ugdymo kryptis arba krypties šaka.