Redaguota: 1995 06 28
1. Nr.1-2138; 1991.12.20.; Žin., 1992, Nr.1-11;
2. Nr.1-2214; 1992.01.16.; Žin., 1992, Nr.3-45;
3. Nr.1-2565; 1992.05.07.; Žin., 1992, Nr.15-404;
4. Nr.1-230; 1993.07.15.; Žin., 1993, Nr.32-727;
5. Nr.1-447; 1994.04.26.; Žin., 1994, Nr.34-621;
6. Nr.1-476; 1994.05.24.; Žin., 1994, Nr.43-777.
7. Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-940
Žin., 1995, Nr.53-1295
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO
PAKEITIMO IR PAPILDYMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMAS
I skyrius.Bendrieji nuostatai
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės santykius ir
žemės reformos tvarką.
2 straipsnis. Žemės reformos tikslas
Žemės reformos tikslai: įgyvendinti Lietuvos piliečių teisę
į žemės nuosavybę ir naudojimą, įstatymų nustatyta tvarka ir
sąlygomis grąžinant nusavintą žemę bei parduodant ar išnuomojant
valstybinę žemę; suformuoti efektyviam ūkininkavimui pritaikytas
žemės ūkio paskirties žemėnaudas; sudaryti teisines ir
organizacines prielaidas disponuoti privačia žeme rinkos
ekonomikos sąlygomis.
Pakeitimai:
1.Nr.1-230; 1993.07.15.;
Žin., 1993, Nr.32-727;
3 straipsnis. Žemės reformos objektas
Žemės reformos objektas yra Lietuvos Respublikos žemės
fondas.
4 straipsnis. Žemės reformos vykdymo sąlygos
1. Žemės reforma kaimo vietovėje vykdoma pagal žemės
reformos žemėtvarkos projektus, vadovaujantis šiuo ir kitais
žemės santykius reguliuojančiais įstatymais, atsižvelgiant į
pageidaujančių įsigyti bei naudoti žemę fizinių ir juridinių
asmenų interesus bei būtinumą suformuoti ekonomiškai efektyvias
ūkines struktūras.
Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami pagal Lietuvos
Respublikos Vyriausybės patvirtintą metodiką."
2. Žemės reformos procesas apima teisinį, ekonominį ir
ekologinį pagrindimą, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės
reformos projektų parengimą, derinimą bei tvirtinimą, teisinį
žemės nuosavybės ar nuomos įforminimą.
3. Žemės reforma vykdoma valstybės ir fizinių bei juridinių
asmenų lėšomis.
4. Privatizuojant žemę, valstybės lėšomis pastatyti
melioracijos įrenginiai paprastai paliekami valstybės
nuosavybėje. Jų priežiūrą ir apsaugą reglamentuoja Lietuvos
Respublikos žemės įstatymas ir kiti teisiniai aktai.
Pakeitimai:
1.Nr.1-230; 1993.07.15.;
Žin., 1993, Nr.32-727;
5 straipsnis. Žemės nuosavybės rūšys
Lietuvos Respublikoje žemė yra privatinė ir valstybinė
nuosavybė.
Privatinės nuosavybės žemę sudaro piliečių įsigyta žemė,
įskaitant šioje žemėje augantį mišką arba joje esančius vandenis.
Valstybei nuosavybės teise priklauso žemė, nurodyta
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje.
Žemės reformos metu sudaromi žemėtvarkos projektai ir pagal
juos suformuojamos nustatytą tikslinę paskirtį turinčios
žemėnaudos, kurių pagrindu žemė gali priklausyti vienam
piliečiui, valstybei, taip pat (bendrosios nuosavybės teise) -
keliems fiziniams asmenims arba fiziniams asmenims ir valstybei.
Pakeitimai:
1.Nr.1-230; 1993.07.15.;
Žin., 1993, Nr.32-727;
2.Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Žin., 1995, Nr.53-1295
Privati žemė
6 straipsnis. Žemės privatizavimas
1. Teisę į privatinę žemės nuosavybę turi tie asmenys, kurie
pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Lietuvos piliečiai, turi
šią pilietybę patvirtinantį dokumentą.
2. Vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai:
nuosavybės teisės atstatymas, žemę grąžinant arba suteikiant
neatlygintinai; žemės pirkimas iš valstybės.
Žemė suteikiama nuosavybėn neatlygintinai:
1) asmenims, kurių šeimos buvo įkeldintos į
Lietuvos Respublikos teritoriją iš nuosavybės teise turėtų ūkių
Lenkijos ir Prūsijos (dabartinė Rusijos Federacijos Kaliningrado
sritis) teritorijose, tokiomis pat sąlygomis ir tvarka, kaip ir
asmenims, kuriems žemė ir miškas sugrąžinami ekvivalentine
natūra, bet ne daugiau, kaip šie asmenys turėjo žemės ar miško
nuosavybės teise, arba gavo naudotis įkeldinant juos į Lietuvos
Respublikos teritoriją;
2) asmenims, įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į
išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų"
nustatyta tvarka kompensuojant už žemę, turėtą miestuose ir
miesto tipo gyvenvietėse, arba valstybės išperkamą žemę;
3) asmenims, išsikeliantiems iš grąžinamų buvusiems
savininkams gyvenamųjų namų, suteikiant žemės sklypus
individualiai statybai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta
tvarka.
4) Vyčio Kryžiaus ordinu ir Vyčio Kryžiumi apdovanotiems
asmenims, žuvusiųjų (mirusiųjų) tokių asmenų sutuoktiniams, o
jeigu sutuoktinio nėra, - tėvams arba vaikams, arba jų prašymu
suteikiamas žemės sklypas individualiai statybai Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Žemė privatinėn nuosavybėn gali būti įsigyjama ūkininko
ūkiui steigti, bendrai žemės ūkio veiklai, asmeniniam ūkiui bei
kitai žemės ūkio veiklai, individualioms (personalinėms) įmonėms
bei kitai įstatymų neuždraustai veiklai.
Bendrai žemės ūkio veiklai įsigyta žemė - tai žemė, kurią
jos savininkai nuomoja juridinio asmens teise veikiančioms žemės
ūkio įmonėms.
Pakeitimai:
1.Nr.1-2138; 1991.12.20.;
Žin., 1992, Nr.1-11;
2.Nr.1-2214; 1992.01.16.;
Žin., 1992, Nr.3-45;
3.Nr.1-230; 1993.07.15.;
Žin., 1993, Nr.32-727;
4.Nr.1-447; 1994.04.26.;
Žin., 1994, Nr.34-621.
5. Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Žin., 1995, Nr.53-1295
7 straipsnis. Nuosavybės teisės į žemę atstatymas
Žemės nuosavybės teisės atstatymo miestuose ir kaimo
vietovėse tvarką, žemės ir miško sklypų dydžius ir grąžinimo
sąlygas nustato Lietuvos Respublikos įstatymas "Dėl piliečių
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo
tvarkos ir sąlygų".
8 straipsnis. Žemės pardavimas piliečiams
1. Piliečiai, įsigydami žemės ūkio paskirties žemę, kurios
žemėnaudos, suformuotos pagal Valstiečio ūkio įstatymą arba pagal
žemės reformos žemėtvarkos projektus, yra didesnės negu
sugrąžinamos privatinėn nuosavybėn žemės ekvivalentiškas plotas,
taip pat jeigu jie neturėjo susigrąžinamos, perka ją iš valstybės
išsimokėtinai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka,
bet ne ilgiau kaip per 15 metų. Kitą žemę piliečiai įsigyja
išpirkdami iš karto arba per Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatytą laiką, bet ne ilgesnį kaip per 10 metų.
2. Ūkininko ūkiui steigti žemė parduodama pasirengusiems
ūkininkauti asmenims. Pasirengimą ūkininkauti įvertina
apskrities valdytojo sudaryta komisija Žemės ūkio ministerijos
nustatyta tvarka.
3. Bendrai žemės ūkio veiklai žemę gali nusipirkti esamų
arba steigiamų žemės ūkio bendrovių, akcinių bendrovių, ūkinių
bendrijų, kooperatyvų ir kitų žemės ūkio įmonių nariai.
4. Kitai žemės ūkio veiklai žemę gali pirkti asmenys, kurie
ją naudos asmeninio ūkio poreikiams.
5. Valstybiniai miškai, įsiterpę į žemės ūkio paskirties
žemėnaudas ir sudarantys atskirus ne didesnius kaip 10 ha miško
masyvus, gali būti parduodami žemės savininkams, turintiems su
šiuo mišku susisiekiančias žemės valdas. Kiti miškai, įsiterpę
tarp sugrąžinamų privatinėn nuosavybėn miško sklypų, parduodami
konkurso būdu, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje
numatytus atvejus.
6. Ne žemės ūkio veiklai kaimo vietovėje ir visais atvejais
miestuose žemė parduodama Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
7. Parduodamos valstybinės žemės ir miško kainą bei mokėjimo
tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Pakeitimai:
1.Nr.1-2214; 1992.01.16.;
Žin., 1992, Nr.3-45;
2.Nr.1-2565; 1992.05.07.;
Žin., 1992, Nr.15-404;
3.Nr.1-230; 1993.07.15.;
Žin., 1993, Nr.32-727;
4. Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Žin., 1995, Nr.53-1295
9 straipsnis. Parduodamos žemės plotų dydžiai
1. Piliečiams, įsigyjantiems žemę ūkininko ūkiui steigti
arba bendrai žemės ūkio veiklai, žemės reformos metu galima
parduoti tiek valstybinės žemės, kad vienai šeimai susigrąžintos
ir pirktos žemės tektų: bendro ploto - iki 80 ha, iš jo žemės
ūkio naudmenų - iki 50 ha, miško - iki 25 ha, ežerų - iki 5 ha.
Atsižvelgiant į vietos sąlygas ir žemėtvarkos projekte
suformuotos žemėnaudos racionalias ribas, apskrities valdytojo
sprendimu šie maksimaliai leistini plotai gali būti iki 10
procentų padidinti.
2. Piliečiams kitai žemės ūkio veiklai (asmeniniam ūkiui)
žemės reformos metu galima parduoti tiek valstybinės žemės, kad
vienai šeimai nuosavybės teise priklausančios žemėnaudos ribose
būtų ne daugiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų, įskaitant šeimos
narių susigrąžintą ir pirktą lengvatinėmis sąlygomis arba pagal
tuo metu galiojančias kainas žemę.
3. Piliečiams, individualių (personalinių) ne žemės ūkio
produkciją gaminančių įmonių savininkams šių įmonių veiklai
parduodamo žemės sklypo dydis nustatomas:
įmonių rejestre įregistruotoms įmonėms - pagal faktiškai
įmonių veiklai reikalingą žemės plotą;
steigiamoms įmonėms - pagal detaliuose planuose nustatytas
žemės sklypų ribas.
4. Atskirai sodybai (namų valdai) parduodama žemė, užimta
statiniais, daugiamečiais sodiniais, kitais sodybos želdiniais,
kiemas ir sodybos ribose pastoviai daržui naudojamos žemės
sklypas. Kaip taisyklė, sodybai parduodamas žemės plotas
faktiškai yra sodybos užimamose ribose.
5.Miestuose, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinį parką,
privačių namų valdoms parduodami faktiško valdos dydžio sklypai,
bet ne didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,
Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose,
Palangoje, Birštone ir 0,3 ha - kituose miestuose.
Parduodant esamų privačių namų valdų žemės sklypus, jei
šiuose namuose gyvena dviejų ir daugiau bendrasavininkių šeimos,
maksimalų faktiškai naudojamo ir galimo parduoti žemės sklypo
plotą nustato vietos savivaldos institucija.
6. Sodininkų bendrijų nariams ir asmenims, norintiems
steigti sodus, parduodamas žemės sklypas nustatomas pagal sodo
išplanavimo projektą, bet ne didesnis kaip 0,12 ha.
7. Nauji žemės sklypai vienbučių ir daugiabučių gyvenamųjų
namų statybai parduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyto dydžio pagal patvirtintus teritorinio planavimo
dokumentus.
Pakeitimai:
1.Nr.1-2214; 1992.01.16.;
Žin., 1992, Nr.3- 45;
2.Nr.1-2565; 1992.05.07.;
Žin., 1992, Nr.15-404;
3.Nr.1-230; 1993.07.15.;
Žin., 1993, Nr.32-727;
4. Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Žin., 1995, Nr.53-1295
10 straipsnis. Pretendentų įsigyti žemės ūkio
paskirties žemę eilė
1. Vykdant žemės reformą, žemės ūkio paskirties žemė
įsigyjama pagal suprojektuotas žemėnaudas laikantis šios
pretendentų įsigyti žemę eilės:
1) asmenys, turintys teisę įsigyti žemę asmeniniam ūkiui;
2) kaime gyvenantys asmenys, susigrąžinantys toje vietovėje
esančią žemę natūra;
3) asmenys, kuriems žemė buvo leista naudotis pagal
Valstiečio ūkio įstatymą, tačiau šios žemės suteikimas nebuvo
nustatytu laiku įformintas, taip pat kaimo vietovėje gyvenantys
asmenys, kurių turėtoji žemė buvo suteikta kitiems asmenims pagal
Valstiečio ūkio įstatymą;
4) kiti asmenys, susigrąžinantys žemę natūra;
5) vietos gyventojai, susigrąžinantys ekvivalentine natūra
toje buvusioje žemės ūkio įmonėje ir toje apylinkėje turėtą žemę;
6) kaime gyvenantys politiniai kaliniai ir tremtiniai arba
jų vaikai, susigrąžinantys žemę toje apylinkėje ekvivalentine
natūra. Jeigu šie asmenys gyvena mieste ar miesto tipo
gyvenvietėje, tai jų prašymu jiems gali būti sugrąžinta to
regiono kaimo vietovėje tik dalis (ne daugiau 2 ha kiekvienam
pretendentui) turėtos žemės, už likusią dalį išmokant
kompensaciją;
7) vietos gyventojai, susigrąžinantys ekvivalentine natūra
kitose to rajono apylinkėse ar to rajono teritorijoje esančiuose
miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse turėtą žemės ūkio
paskirties žemę;
8) vietos gyventojai, susigrąžinantys ekvivalentine natūra
kituose rajonuose ir kitų rajonų miestuose turėtą žemę;
9) vietos gyventojai, perkantys valstybinę žemę ūkininko
ūkiui steigti ar bendrai žemės ūkio veiklai;
10) kiti piliečiai, susigrąžinantys žemę ekvivalentine
natūra;
11) kiti piliečiai, perkantys valstybinę žemę.
2. Jeigu tą patį žemės plotą pretenduoja susigrąžinti
ekvivalentine natūra ar pirkti keli asmenys, turintys vienodą
pirmumo teisę jį įsigyti, žemės sklypų paskirstymas sprendžiamas
pagal parengtą žemėtvarkos projektą. Jeigu šie asmenys su
suprojektuotu žemės sklypų išdėstymu nesutinka, žemė sugrąžinama
ekvivalentine natūra arba parduodama aukciono būdu.
3. Žemės savininkai turi pirmumo teisę pirkti ne konkurso
būdu gretimus valstybinės žemės ir miško sklypus, nepatogius
naudoti kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims.
4. Asmenys, turintys specialių miškininkystės žinių ir miškų
tvarkymo patirtį, turi teisę ne konkurso būdu pirkti nepatogius
administruoti valstybinių miškų sklypus, kurių vietos gyventojai
nepretenduoja susigrąžinti natūra arba ekvivalentine natūra.
Pakeitimai:
1.Nr.1-230; 1993.07.15.;
Žin., 1993, Nr.32-727;
11 straipsnis. Disponavimas privatizuota žeme ir mišku
ir jų naudojimo apribojimai
Disponavimą privatizuota žeme ir mišku bei jų naudojimo
apribojimus nustato Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Miškų
įstatymas ir Saugomų teritorijų įstatymas.
Pakeitimai:
1.Nr.2565; 1992.05.07.;
Žin., 1992, Nr.15- 404;
2.Nr.1-230; 1993.07.15.;
Žin., 1993, Nr.32-727;
3.Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Žin., 1995, Nr.53-1295
12 straipsnis. Riboto ūkinio naudojimo žemės
privatizavimas
1. Saugomų vietovių žemė, kurioje ūkinė veikla ribojama,
suderinus su atitinkamomis valstybinėmis tarnybomis, gali būti
privatizuojama ribotam ūkiniam naudojimui.
2. Sprendimai dėl žemės sugrąžinimo bei suteikimo
nuosavybėn neatlygintinai priimami ir valstybinės žemės pirkimo-
pardavimo sutartys sudaromos tik jeigu pilietis sutinka su jo
įsigyjamam žemės sklypui žemės reformos žemėtvarkos projekte ir
kituose teritorijų planavimo dokumentuose nustatytomis
specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, žemės
servitutais ir kitais veiklos apribojimais.
3. Savininkams, nesilaikantiems nustatytų žemės naudojimo
apribojimų, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
materialinė atsakomybė.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Žin., 1995, Nr.53-1295
Valstybinė žemė
13 straipsnis. Neprivatizuotina žemė
Privatinėn nuosavybėn piliečiams neparduodama:
1) kelių, aerodromų, uostų ir jų įrenginių, karinių dalinių,
taip pat valstybinės sienos ir krašto apsaugai reikalinga žemė;
2) žemė kaimo gyvenvietėse, naudotina bendroms gyventojų ar
kitoms visuomenės reikmėms pagal parengtus ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikslintus šių
gyvenviečių užstatymo projektus;
3) miestų,miestelių irkaimų bendram naudojimui ir
visuomeninei statybai bei rekreacijai naudotina žemė pagal
parengtus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
patikslintus projektus;
4) žemė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka
suteikta arba numatoma suteikti mokslo ir mokymo įstaigoms
eksperimentams bei kitoms mokslo ir mokymo reikmėms;
5) miškai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus priskirti
valstybiniams rezervatams, nacionaliniams ir regioniniams
parkams, kurortų sanitarinės apsaugos zonoms, miestų miškams,
miško parkams, miško genetiniams rezervatams, miško medelynams ir
sėklininkystės plantacijoms.
Taip pat neprivatizuojami miškai, priskirti Baltijos jūros
ir Kuršių marių apsauginėms juostoms iki 7 km pločio, ypač
vertingiems rekreaciniams prie vandens telkinių ir gyvenviečių
esantiems miškams, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei
selekcinės sėklininkystės objektams, kurių sąrašus tvirtina
Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
6) ištirtų ir nustatyta tvarka patvirtintų naudingųjų
iškasenų telkinių žemė;
7) valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos
monitoringo teritorijų rezervatų, rezervatinių apyrubių, Kuršių
nerijos nacionalinio parko, valstybinės reikšmės gamtos paminklų
žemė;
8) žemė, kurioje pastatyti ar projektuojami valstybinės
nuosavybės objektai;
9) nacionalinių ir regioninių parkų bei draustinių
teritorijoje esantys miškai, krūmai, vandenys, pelkės, smėlynai
ir kitos nenaudojamos žemės, išskyrus iki 5 ha ploto sklypus,
įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas jeigu šios neprivatizuotinos
žemės naudmenos yra pažymėtos nustatyta tvarka parengtuose
teritorijų planavimo dokumentuose, suderintuose su Aplinkos
apsaugos ministerija, Miškų ūkio ministerija ir Valstybine
žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos;
10) žemė, kurią užima valstybinės socialinės globos ir
rūpybos įstaigos, taip pat šioms įstaigoms priskirta žemės ūkio
paskirties žemė ar miškas;
11) buvusios bažnyčių (religinių konfesijų ir jų
institucijų) žemės valdos, kurios nėra priskirtos valstybės
išperkamai žemei.
Pakeitimai:
1.Nr.1-2565; 1992.05.07.;
Žin., 1992, Nr.15- 404;
2.Nr.1-230; 1993.07.15.;
Žin., 1993, Nr.32-727,
3.Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Žin., 1995, Nr.53-1295
Pakeitimai:
1.Nr.1-230; 1993.07.15.;
Žin., 1993, Nr.32-727;
2.Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Žin., 1995, Nr.53-1295
15 straipsnis. Valstybinės žemės suteikimas naudojimui
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys naudoti
valstybinę žemę kaimo vietovėje, žemės reformos metu pateikia
paraiškas agrarinės reformos tarnyboms, nurodydami šiuo
metu jiems nustatyta tvarka suteiktos naudotis žemės plotą,
pageidaujamos žemės plotą, ūkinės veiklos būdą, naudojimo
terminą, sklypo vietą ir, prireikus žemės poreikio techninį-
ekonominį pagrindimą.
2. Pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus bei
valstybinio žemės kadastro medžiagą, atsižvelgiant į turimos
valstybinio žemės fondo žemės plotą ir žemės naudotojų bei
valstybės interesus, žemės reformos žemėtvarkos projekte
numatomas žemės ploto paskirstymas naujiems žemės naudotojams.
Patvirtinus žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemės sklypai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiami
naudotis arba išnuomojami.
3. Kuriant žemės ūkio bendroves ir kitas įmones, jų
steigėjai iki steigimo sutarties sudarymo turi gauti
agrarinės reformos tarnybos išvadą apie galimą tai įmonei
išnuomoti žemės plotą ir jo vietą.
4. Įmonėms suteikiamų naudotis žemės sklypų dydis ir
išsidėstymas turi užtikrinti galimybę juos racionaliai tvarkyti
ir efektyviai ūkininkauti.
5. Miestuose valstybinė žemė
parduodama, suteikiama privatinėn nuosavybėn neatlygintinai,
suteikiama naudotis arba išnuomojama Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka, vadovaujantis statybos projektais
ir schemomis.
Pakeitimai:
1.Nr.1-230; 1993.07.15.;
Žin., 1993, Nr.32- 727;
2. Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Žin., 1995, Nr.53-1295
16 straipsnis. Gyventojų asmeninio ūkio žemė
1. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą asmeninio
ūkio žemės sklypų išdėstymas gali būti patikslinamas, jeigu taip
nusprendė asmenų, naudojančių šią žemę toje vietoje,
susirinkimas. Susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarką
nustato Žemės ūkio ministerija.
Tikslinant asmeninio ūkio žemės sklypų išsidėstymą pirmumo
teisę rinktis sklypo vietą turi toje vietovėje gyvenantys
asmenys, kurių žemę išperka valstybė, remdamasi Lietuvos
Respublikos įstatymo "Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį
nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų" 12 straipsnio
pirmosios dalies 3 punkto nuostatomis.
2. Asmeninio ūkio žemės naudotojai gali šią žemę įsigyti
privatinėn nuosavybėn, jei jos sklypai įtraukiami į susigrąžinamą
natūra arba ekvivalentine natūra žemės plotą arba jeigu šie
asmenys neturėjo susigrąžintinos žemės arba jos turėjo mažiau,
negu naudoja asmeniniam ūkiui. Šiais atvejais žemės sklypai jiems
parduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka,
išskyrus žemę, kuri buvo suteikta po 1993 m. liepos 1 d. ir
skirta plote, kuris iki tol nebuvo naudotas gyventojų asmeninio
ūkio poreikiams. Už perkamą žemę gali būti atsiskaitoma iš karto
arba išsimokėtinai, bet ne vėliau kaip per 15 metų.
3. Asmenims, kurie pagal įstatymą "Dėl piliečių nuosavybės
teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir
sąlygų" turi teisę susigrąžinti ne mažesnį kaip asmeniniam ūkiui
suteiktos žemės plotą, tačiau pageidauja kompensacijos arba savo
teisę susigrąžinti žemę perleidžia kitiems asmenims, arba
atsisako šios teisės kitų pretendentų naudai, asmeninio ūkio žemė
neparduodama.
4. Asmeniniam ūkiui skirtą žemę turi teisę nusipirkti
lengvatinėmis sąlygomis iš šeimos tik vienas asmuo, kuris
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimo "Dėl kaimo
gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo" (1990 m. liepos 26 d. Nr.I-
411) priėmimo dieną buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą ir yra
buvęs žemės ūkio įmonės darbuotojas arba pensininkas, išdirbęs
ūkyje ne mažiau kaip 5 metus, ir jeigu šis asmuo:
1) ir dabar gyvena kaimo vietovėje ar buvusio rajono mieste
bei turėjo teisę gauti asmeninio ūkio žemę ir ja naudojosi;
2) yra kaime gyvenančios daugiavaikės šeimos tėvas ar
motina, nesvarbu, koks jų darbo stažas žemės ūkio įmonėse;
3) gyvena kaimo vietovėje ar ten dirba arba dirbo švietimo,
kultūros, medicinos, melioracijos ir kitose žemės ūkį
aptarnaujančiose įmonėse bei įstaigose.
5. Po 1990 m. liepos 26 d. išsiskyrę sutuoktiniai turi teisę
lengvatinėmis sąlygomis pirkti: buvęs sutuoktinis, su kuriuo likę
gyventi vaikai ar kiti išlaikytiniai - 2/3 šeimos naudojamos
asmeninio ūkio žemės, kitas sutuoktinis - 1/3. Iškilę tarp jų
ginčai sprendžiami teismine tvarka.
6. Kiti asmenys žemę asmeniniam ūkiui gali pirkti pirkimo
metu galiojančia tvarka ir žemės kainomis.
7. Tuo atveju, kai asmeninio ūkio žemės naudotojas sumokėjo
už perkamą asmeninio ūkio žemę, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis
nebuvo sudaryta, jam mirus, teisė įsigyti šį žemės sklypą pereina
toje vietovėje gyvenantiems testamentiniams arba šaukiamiems
paveldėti pagal įstatymą įpėdiniams, jeigu šie paveldėjo toje
vietovėje esančius pastatus (ar jų dalį) bei patys ar jų šeimos
nariai neturi asmeninio ūkio žemės.
Pakeitimai:
1.Nr.1-230; 1993.07.15.;
Žin., 1993, Nr.32-727;
2.Nr.1-476; 1994.05.24;
Žin., 1994, Nr.43-777.
3.Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Žin., 1995, Nr.53-1295
Žemės reformos vykdymas
17 straipsnis. Žemės reformos vykdytojai
1. Žemės reformą vykdo apskričių valdytojai bei į jų
administracijos sudėtį įeinančios agrarinės reformos tarnybos. Jų
darbą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos
Vyriausybė. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimui ir žemės
privatizavimo darbams miestuose bei kaimo vietovėse metodiškai
vadovauja Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės
ūkio ministerijos.
2. Žemės reformos žemėtvarkos projektus rengia Valstybinis
žemėtvarkos institutas.
3. Miestų teritorinio planavimo
projektus rengia specializuotos projektavimo įmonės vietos
savivaldos vykdomųjų institucijų.
4.Skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemėnaudų
tinkamumo bei dėl žemės privatizavimui ir nuomai parengtų
dokumentų atitikimo įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimams
nagrinėja apskrities valdytojo administracija ir Valstybinė
žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Žemės reformą vykdantys pareigūnai, pažeidę šio įstatymo
reikalavimus, traukiami atsakomybėn įstatymų ir Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pakeitimai:
1.Nr.1-230; 1993.07.15.;
Žin., 1993, Nr.32-727;
2.Nr.1-476; 1994.05.24.;
Žin., 1994, Nr.43-777.
3.Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Žin., 1995, Nr.53-1295
18 straipsnis. Prašymų žemei gauti pateikimo ir
svarstymo tvarka
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pageidaujantys įsigyti
žemės ūkinei ir kitai veiklai, prašymus pateikia agrarinės
reformos tarnybai pagal pageidaujamo įsigyti žemės sklypo buvimo vietą.
Prašymai žemei įsigyti pateikiami Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais.
2. Agrarinės reformos tarnyba kartu su Valstybiniu
žemėtvarkos institutu išanalizuoja prašymus žemei gauti, parengia
sprendimų dėl jų tenkinimo projektus ir apie tai raštu informuoja
pretendentus.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Žin., 1995, Nr.53-1295
19 straipsnis. Skundų dėl žemės reformos vykdytojų
sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo
tvarka
1. Fiziniai ir juridiniai asmenys agrarinės reformos
tarnybos sprendimus dėl prašymų gauti žemę tenkinimo gali
apskųsti apskrities valdytojui per mėnesį nuo šių sprendimų
gavimo. Apskrities valdytojas gautą skundą per mėnesį išnagrinėja
ir priima sprendimą.
Apskrities valdytojų sprendimai dėl žemės įsigijimo per 20 dienų
nuo jų priėmimo gali būti apskųsti teismui.
2. Nustačius įstatymų pažeidimus, žemės reformos metu
neteisėtai įsigyta žemė paimama į valstybinį žemės fondą įstatymo
ie Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, netaikant senaties terminų.
Pakeitimai:
1. Nr.1-230; 1993.07.15.;
Žin., 1993, Nr.32-727;
2. Nr.1-476; 1994.05.24.;
Žin., 1994, Nr.43-777.
3. Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Žin., 1995, Nr.53-1295
Žemėtvarkos darbai
20 straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų
sudarymas
1.Žemė reformos žemėtvarkos projektas rengiamas teritorijai,
kurios ribas nustato apskrities valdytojas. Žemės reformos
žemėtvarkos projektų bei jų parengimui reikalingų planų ir
žemėtvarkos schemų turinį nustato Valstybinė žemėtvarkos ir
geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
2. Žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir
žemėtvarkos darbai atliekami valstybės lėšomis. Jų parengimo
grafikus tvirtina Žemės ūkio ministerija.
Pakeitimai:
1.Nr.1-476; 1994.05.24.;
Žin., 1994, Nr.43-777.
2.Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Žin., 1995, Nr.53-1295
21 straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos
projektų svarstymo, derinimo ir
tvirtinimo tvarka
1. Žemės reformos žemėtvarkos projektai svarstomi
pretendentų gauti žemės (fizinių ir juridinių asmenų)
susirinkimuose, dalyvaujant agrarinės reformos
tarnybai, ir suderinamai su suinteresuotomis valstybinėmis
institucijomis.
2. Suderintus kompleksinius žemės reformos žemėtvarkos
projektus tvirtina apskrities valdytojas.
Pakeitimai:
1. Lietuvos Respublikos 1995 06 13
Įstatymas Nr.1-94.
Žin., 1995, Nr.53-1295
22 straipsnis. Žemės sklypų paženklinimas ir
žemės nuosavybės teisės dokumentų
išdavimas
Patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus,
valstybinis žemėtvarkos institutas paženklina žemės sklypų ribas
vietovėje ir parengia žemės nuosavybės ir žemės naudojimo teisės
dokumentus.
Šių dokumentų formas, parengimo ir išdavimo tvarką
nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS
Vilnius, 1991 m. liepos 25 d.
Nr. I-1607
_