Suvestinė redakcija nuo 2020-05-01 iki 2022-01-07
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 94-4874, i. k. 112505ANUTA0003-176
Nauja redakcija nuo 2020-05-01:
Nr. 03-16, 2020-01-30, paskelbta TAR 2020-01-31, i. k. 2020-02161
LIETUVOS BANKO VALDYBA
NUTARIMAS
DĖL BANKŲ VIDAUS VALDYMO BENDRŲJŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO
2012 m. rugpjūčio 2 d. Nr. 03-176
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 36 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi, įgyvendindama 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/36/ES dėl galimybės verstis kredito įstaigų veikla ir dėl riziką ribojančios kredito įstaigų ir investicinių įmonių priežiūros, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2002/87/EB ir panaikinamos direktyvos 2006/48/EB bei 2006/49/EB (OL 2013 L 176, p. 338), ir atsižvelgdama į Europos bankininkystės institucijos 2018 m. kovo 21 d. Vidaus valdymo gairėse (angl. Guidelines on Internal Governance) (EBA/GL/2017/11) pateiktas rekomendacijas, Lietuvos banko valdyba n u t a r i a:
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu Nr. 03-176
(Lietuvos banko valdybos
2020 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 03-16
redakcija)
BANKŲ VIDAUS VALDYMO BENDRŲJŲ REIKALAVIMŲ APRAŠAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Bankų vidaus valdymo bendrųjų reikalavimų apraše (toliau – Aprašas) apibrėžti pagrindiniai principai ir reikalavimai, skirti užtikrinti, kad bankų organizacinė struktūra ir vidaus valdymas būtų veiksmingi, grindžiami ilgalaike veiklos strategija, taip pat atitiktų bankų veiklos pobūdį, prisiimamą verslo riziką ir jos valdymą bei banko organų gebėjimą tinkamai vadovauti banko veiklai.
2. Aprašas taikomas Lietuvos Respublikoje įsteigtiems bankams ir centrinėms kredito unijoms (toliau – bankai). Aprašas mutatis mutandis taikomas finansinei grupei, jeigu jai taikomi Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Lietuvos banko teisės aktuose nustatyti jungtinės (konsoliduotos) priežiūros reikalavimai.
3. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL 2013 L 176, p. 1) (toliau – Reglamentas), Europos bankininkystės institucijos 2018 m. kovo 21 d. Vidaus valdymo gairėse (angl. Guidelines on Internal Governance) (EBA/GL/2017/11), Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, Lietuvos Respublikos bankų įstatyme, Lietuvos banko valdybos 2013 m. lapkričio 14 d. nutarime Nr. 03-181 „Dėl Lietuvos banko prižiūrimų finansų rinkos dalyvių vadovų ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų vertinimo nuostatų patvirtinimo“ ir Europos bankininkystės institucijos ir Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos priimtose Gairėse dėl valdymo organo narių ir pagrindines funkcijas atliekančių asmenų tinkamumo vertinimo (EBA/GL/2017/12) (toliau – Gairės).
II SKYRIUS
BANKO ORGANŲ VEIKLA
4. Banko stebėtojų taryba, valdyba ir administracijos vadovas (toliau – banko organai) yra atsakingi už patikimą ir saugią banko veiklą, įskaitant valdymo priemonių, kuriomis užtikrinamas veiksmingas ir riziką ribojantis banko valdymas, įgyvendinimą. Banko organų funkcijos ir atsakomybė turi būti aiškiai reglamentuoti ir įtvirtinti banko vidaus dokumentuose, nurodant, kokios funkcijos kokiems banko organams priskirtos.
5. Banko organai atsakingi už tai, kad būtų tinkamai reglamentuotos, vykdomos ir laiku apsvarstytos šios funkcijos:
5.1. banko strateginių tikslų nustatymas, banko veiklos ir veiklos rizikos, įskaitant su verslo ciklu susijusią makroekonominės aplinkos riziką, valdymo strategijų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas ir užtikrinimas, kad jos atitiktų banko veiklą reglamentuojančius teisės aktus;
5.2. vidaus kapitalo ir nuosavų lėšų dydžių nustatymas, paskirstymas ir struktūra, užtikrinant jų pakankamumą rizikai padengti;
5.3. tinkamos ir skaidrios banko organizacinės struktūros, užtikrinančios veiksmingą apsikeitimą informacija ir atskaitomybę jos viduje, kūrimas;
5.4. vyresniosios vadovybės ir darbuotojų, kurių funkcijos banke laikomos reikšmingomis, t. y. kurių profesinė veikla ir (arba) priimami sprendimai gali turėti reikšmingą įtaką banko prisiimamai rizikai, skyrimas ir (arba) atleidimas, jų veiklos priežiūra;
5.5. darbuotojų atlygio politikos, kuri turi atitikti banko veiklos ir veiklos rizikos valdymo strategijas, rengimas, tvirtinimas ir įgyvendinimas;
5.6. banko vidaus valdymo sistemos, paslaugų teikimo kūrimas ir diegimas, taip pat veiklos etikos ir verslo kultūros kūrimas ir diegimas;
5.7. banko kontrolės sistemos, kuri apimtų rizikos kontrolės, atitikties ir vidaus audito funkcijas, kūrimas ir diegimas;
5.8. apskaitos ir finansinių ataskaitų teikimo sistemų vientisumo, įskaitant finansų ir veiklos kontrolę ir atitiktį teisės aktų bei kitų standartų reikalavimams, užtikrinimas;
6. Banko organai yra atsakingi už veiksmingo apsikeitimo informacija su banko priežiūrą vykdančia institucija (toliau – priežiūros institucija) ir kitomis suinteresuotomis šalimis proceso užtikrinimą.
7. Banko organai turi stebėti ir ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus įvertinti banko vidaus valdymo sistemos veiksmingumą (atlikti savęs įvertinimą). Vertinimo metu turi būti atsižvelgiama į vidaus ir išorės veiksnius, galinčius turėti įtakos banko vidaus valdymui. Šio vertinimo metu taip pat turi būti atliktas tiek atskirų banko organų narių, tiek kolegialios veiklos veiksmingumo ir struktūros įvertinimas, valdymo procedūrų, darbo efektyvumo ir pasiektų veiklos tikslų, banke veikiančių komitetų veiklos įvertinimas. Šiam vertinimui atlikti gali būti naudojamasi kviestinių nepriklausomų auditorių (ekspertų) paslaugomis. Vertinimo metu nustatytiems trūkumams šalinti banko organai turi parengti vidaus valdymo sistemos tobulinimo planą.
8. Banko organų narių skaičius ir sudėtis turi būti pakankama, o veikla organizuota taip, kad užtikrintų veiksmingą patiriamos rizikos suvokimą ir valdymą, banko vidaus valdymo ir veiklos procesą. Banko organų veikla turi būti reglamentuota banko vidaus dokumentais, kurie nustatytų organų narių atrankos, skyrimo ir atleidimo, jų veiklos stebėjimo ir vertinimo bei rotacijos tvarką. Banko organų narių skaičius ir sudėtis turi būti nustatoma atsižvelgiant į banko organizacinę struktūrą ir jos sudėtingumą, banko atliekamas operacijas ir veiklos pobūdį ir turi užtikrinti tiek individualių, tiek kolegialių sprendimų dėl banko vidaus valdymo kompetenciją. Banko organus turi sudaryti toks narių skaičius, kad atskiro asmens arba nedidelės asmenų grupės nuomonė negalėtų būti svarbiausia šiems organams priimant sprendimus. Banko organų nariai turi turėti pakankamai kompetencijos, žinių ir patirties savo funkcijoms atlikti. Reikalingai kompetencijai pasiekti turi būti užtikrinamas banko organų narių mokymo procesas, įvertinamos ir nustatomos sritys, kuriose banko organų nariams reikėtų patobulinti savo įgūdžius ir žinias.
9. Banko vidaus valdymo veiksmingam tęstinumui išlaikyti banko organai, atsižvelgdami į banko veiklą reglamentuojančių įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimus dėl banko organų narių atrankos, skyrimo ir atleidimo, turi užtikrinti, kad organų nariai būtų atrenkami tik įvertinus jų patirtį, kvalifikaciją ir reputaciją. Atrankos kriterijai turi būti aiškiai dokumentuoti ir skaidrūs. Banko organų narių skyrimo (rinkimo) procesas turi būti skaidrus ir nediskriminacinis, turi būti sudarytos lygiavertės sąlygos dalyvauti visiems kandidatams, kurie atitinka konkurso (atrankos) metu nustatytas sąlygas.
10. Banko organų nariai turi būti skiriami (renkami) nustatytam terminui. Jų rotacija, perrinkimas kitam paskyrimo laikotarpiui turi būti grindžiamas išsamiu jų praėjusio laikotarpio veiklos įvertinimu. Taip pat turi būti užtikrinama, kad, keičiantis banko organų nariams, jų pakeitimas neturės neigiamos įtakos banko valdymo veiksmingumui.
11. Banko organų nariai turi aktyviai ir veiksmingai dalyvauti banko vidaus valdymo sistemoje, sugebėti priimti savarankiškus, pagrįstus, objektyvius banko valdymo sprendimus. Kiekvienas banko organo narys turi veikti sąžiningai, dorai ir savarankiškai, kad prireikus pagal savo kompetenciją veiksmingai įvertintų ir užginčytų vyresniosios vadovybės sprendimus ir veiksmingai prižiūrėtų, kaip priimami šie sprendimai.
12. Banko organų nariai turi turėti pakankamai patirties ir būti tinkamos kvalifikacijos, suprasti banko prisiimamą riziką, organizacinę ir valdymo struktūras bei savo funkcijas šiose struktūrose. Banko organų narių individuali kvalifikacija ir kompetencija turi užtikrinti, kad jiems pavestos funkcijos bus atliekamos tinkamai. Banko organų narių kvalifikacija ir kompetencija turi būti pakankama, kad kolegialiai priimti sprendimai ir veiksmai užtikrintų veiksmingą banko valdymą.
13. Banko organų nariai turi žinoti ir suprasti banko veiklą tose srityse, kuriose jie dalyvauja priimant sprendimus, ir turi būti atsakingi už individualiai priimtus sprendimus. Jie turi turėti pakankamai kompetencijos ir patirties priimti kiekvieną sprendimą, susijusį su banko valdymo ir (arba) priežiūros funkcijomis. Banko organų nariai turi užtikrinti, kad kolegialūs sprendimai ir veiksmai neprieštarauja veiksmingam banko valdymui (valdymo ir priežiūrinėms funkcijoms atlikti), su banko veikla susijusios rizikos valdymui, ir jie yra atsakingi už šiuos sprendimus.
14. Banko organų nariai skiriami (renkami) įvertinus jų gebėjimą skirti pakankamai laiko ir pastangų savo funkcijoms, ypač susijusioms su rizikos vertinimo klausimais. Kiekvienas narys banko organų nustatyta tvarka turėtų įsipareigoti apriboti kitus savo profesinius įsipareigojimus tiek, kad jie netrukdytų tinkamai atlikti priskirtas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, banko organų nariui priskirtos funkcijos turi būti aiškiai apibrėžtos banko vidaus dokumentuose.
15. Banko organų narys laikomas nepriklausomu tik tada, kai jo nesaisto jokie verslo, giminystės arba kitokie ryšiai su bendrove, ją kontroliuojančiu akcininku arba administracija, kaip nurodyta Gairių 9.3 skirsnyje, dėl kurių kyla arba gali kilti interesų konfliktas ir kurie gali paveikti nario nuomonę. Nepriklausomų narių skaičius turėtų būti toks, kad priimant sprendimus negalėtų vyrauti atskiras narys arba narių grupė.
16. Laikydamasis profesinių įsipareigojimų apribojimo, banko, kuris pagal banko veiklą reglamentuojančių įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimus pripažintas kita sisteminės svarbos įstaiga, organų narys vienu metu gali atlikti ne daugiau kaip:
17. Priežiūros institucijos leidimu, be Aprašo 16.1 arba 16.2 papunkčiuose nustatytų pareigų, banko, kuris pagal banko veiklą reglamentuojančių įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimus pripažintas kita sisteminės svarbos įstaiga, organų narys papildomai gali atlikti vieno stebėtojo tarybos nario pareigas.
18. 16 punkte nurodytais tikslais vienomis pareigomis laikomos:
18.1. valdybos nario arba stebėtojų tarybos nario pareigos, atliekamos toje pačioje finansinėje grupėje;
18.2. valdybos arba stebėtojų tarybos nario pareigos, atliekamos:
18.2.1. finansų įstaigose, kurios yra tos pačios institucinės užtikrinimo sistemos, kuri atitinka Reglamento 113 straipsnio 7 dalyje nustatytas sąlygas, narės;
19. Valdybos arba stebėtojų tarybos nario pareigos pelno nesiekiančiose organizacijose arba atstovavimas valstybei šiuose organuose nelaikomos pareigomis 16 punkte nurodytais tikslais.
20. Banko organų nariai, dalyvaujantys papildomoje profesinėje, su banko valdymu nesusijusioje, veikloje, turi banko nustatyta tvarka deklaruoti, kad ši veikla neturės neigiamos įtakos jų funkcijoms, susijusioms su banko vidaus valdymu. Banko valdymo sistema turi skatinti banko organų narius vengti interesų konflikto ir užtikrinti, kad galimi banko organų narių interesų konfliktai būtų veiksmingai atskleisti.
21. Banko organų posėdžiai turi vykti reguliariai, banko vidaus dokumentuose nustatytu periodiškumu. Periodiškumas turi būti toks, kad būtų užtikrintas nenutrūkstamas esminių banko valdymo klausimų sprendimas. Siekiant užtikrinti pakankamą svarstomų klausimų išankstinio vertinimo laikotarpį, kiekvienas posėdis turi vykti laikantis iš anksto patvirtintos darbotvarkės. Su svarstomais klausimais banko organų nariai turi būti supažindinami iš anksto (išskyrus neeilinius posėdžius arba klausimus), kad jiems pakaktų laiko tinkamai pasirengti svarstyti posėdyje nagrinėjamus klausimus ir priimti tinkamą sprendimą.
22. Asmenys, vadovaujantys banko organams, turi siekti, kad būtų užtikrintas banko organų priimamų sprendimų objektyvumas ir nešališkumas, o sprendimus priimantys nariai būtų susipažinę su svarstomais klausimais ir juos suprastų. Priimant sprendimus turi būti atsižvelgiama į kiekvieno nario nuomonę, sprendimų priėmimo procesas turi būti protokoluojamas.
III SKYRIUS
BANKO KOMITETAI
23. Bankai, kurie pagal bankų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimus pripažinti kitomis sisteminės svarbos įstaigomis, privalo įsteigti Skyrimo komitetą, Atlygio komitetą ir Rizikos komitetą.
24. Šių komitetų nariais turi būti banko stebėtojų tarybos nariai, o Skyrimo ir Rizikos komiteto daugumą sudaryti ir šiems komitetams vadovauti turi nepriklausomi stebėtojų tarybos nariai. Nustatant, ar komiteto narys gali būti laikomas nepriklausomu, vadovaujamasi Gairių 9.3 skirsnyje nurodytais kriterijais.
25. Steigiamų arba jau veikiančių komitetų sudėtis turi būti pakankama: narių skaičius, kompetencija ir patirtis turi leisti kompetentingai vykdyti visas komitetams priskirtas pareigas. Kiekvieną komitetą turi sudaryti ne mažiau kaip trys nariai. Bankai, atsižvelgdami į veiklos pobūdį (sudėtingumą, rizikos (finansinė, operacinė, teisinė ir pan.) lygį) ir stebėtojų tarybos narių skaičių, turi užtikrinti, kad komitetų sudėtyje nebūtų ta pati narių grupė, kuri sudaro kitą komitetą. Rizikos komiteto vadovas negali vadovauti jokiam kitam banke įsteigtam komitetui.
26. Visi komitetai privalo turėti dokumentuotus ir aiškiai apibrėžtus įgaliojimus, veiklos procedūras, komitetų narių ir vadovų rotacijos principus. Komitetų vadovų rotacijos procesas turi užtikrinti komitetų veiklos tęstinumą.
27. Banko vidaus dokumentuose turi būti numatytas įsteigtų komitetų atskaitingumas banko organams ir reglamentuotas komitetų tarpusavio bendradarbiavimas. Užtikrinant veiksmingą komitetų tarpusavio bendradarbiavimo procesą gali būti taikomas mišraus dalyvavimo principas, t. y. vieno komiteto nariams gali būti sudaromos galimybės dalyvauti kitų komitetų veikloje.
28. Komitetų posėdžiai turi vykti laikantis iš anksto patvirtintos darbotvarkės, sprendimų priėmimo procesas ir išvados turi būti protokoluojamos.
29. Skyrimo ir Rizikos komitetams atliekant savo pareigas, jų nariams turi būti suteiktos teisės:
29.1. turėti tinkamą prieigą prie visos informacijos iš kontrolės funkcijas vykdančių asmenų, įskaitant teisės, finansų, audito, atitikties, žmogiškųjų išteklių duomenis, taip pat informaciją apie banko rizikos padėtį, galimus reikšmingus pažeidimus, priemones, kurių imtasi arba siūloma imtis tiems pažeidimams taisyti;
29.2. reguliariai persvarstyti ir priimti sprendimus dėl rizikos, apie kurią jiems turi būti pranešama, informacijos turinio, formato ir pateikimo periodiškumo;
30. Rizikos komiteto nariai turi turėti tinkamų žinių, įgūdžių ir kompetencijos, kad suprastų ir kontroliuotų banko rizikos valdymo strategiją ir bankui priimtiną riziką.
31. Rizikos komitetas atlieka šias funkcijas:
31.1. atsižvelgdamas į visų rūšių riziką, kad ji derėtų su banko veiklos strategija, tikslais, banko kultūra ir vertybėmis, pataria banko stebėtojų tarybai dėl bendros esamos ir būsimos įstaigai priimtinos rizikos ir strategijos stebėsenos;
31.2. padeda stebėtojų tarybai prižiūrėti, kaip šią strategiją įgyvendina ir laikosi atitinkamų nustatytų ribų vyresnioji vadovybė;
31.3. prižiūri, kai įgyvendinamos kapitalo ir likvidumo valdymo, visų kitų svarbių rūšių (kredito, rinkos, teisinės, IT) rizikos ir reputacijai kylančios rizikos strategijos, vertina, ar jų pakanka atsižvelgiant į patvirtintą priimtiną riziką ir strategiją;
31.4. teikia stebėtojų tarybai rekomendacijas dėl būtinų rizikos strategijos pakeitimų, susijusių su banko verslo modelio pokyčiais ir rinkos pokyčiais, arba atsižvelgęs į rizikos kontrolės funkciją atliekančių asmenų pasiūlymus;
31.6. vertindamas, kaip banko rizikos pobūdis reaguotų į išorės ir vidaus veiksnius, persvarsto kelis galimus, įskaitant ir nepalankius, scenarijus;
31.7. prižiūri, ar visi banko klientams siūlomi produktai ir paslaugos suderinti su banko verslo modeliu ir rizikos valdymo strategija. Jeigu kainos tinkamai neparodo rizikos, atsižvelgiant į verslo modelį ir rizikos valdymo strategiją, Rizikos komitetas pateikia trūkumų šalinimo planą;
31.8. siekdamas padėti nustatyti patikimą atlygio politiką ir praktiką ir nedarydamas poveikio Atlygio komiteto užduotims, nagrinėja, ar atlygio sistemoje numatant paskatas atsižvelgiama į riziką, kapitalą, likvidumą, uždarbio tikimybę ir laiką;
32. Skyrimo komitetas atlieka šias funkcijas:
32.1. siūlo kandidatus į laisvas banko organų narių vietas ir rekomenduoja banko organams juos svarstyti. Skyrimo komitetas turi įvertinti įgūdžių, žinių ir patirties pusiausvyrą banko organe, parengti funkcijų ir gebėjimų, kurių reikia konkrečiai pareigybei, aprašą ir įvertinti pareigoms atlikti reikalingą laiką. Skyrimo komitetas taip pat gali vertinti banko visuotinio akcininkų (narių) susirinkimo pasiūlytus kandidatus į banko organus;
32.2. ne rečiau kaip kartą per metus vertina banko organų struktūrą, dydį, sudėtį ir veiklos rezultatus, teikia banko organams rekomendacijas dėl reikiamų pokyčių;
32.3. ne rečiau kaip kartą per metus vertina tiek atskirų banko organų narių, tiek bendras visų banko organų žinias, įgūdžius ir patirtį, teikia banko organams vertinimo išvadas;
32.4. teikia pasiūlymus banko organams, siekdamas užtikrinti, kad atskiro banko organų nario arba nedidelės narių grupės nuomonė negalėtų būti svarbiausia šiems organams priimant sprendimus, kurie galėtų pakenkti banko interesams;
32.5. vertina, koks turi būti banko organuose nepakankamai atstovaujamos lyties narių siektinas skaičius, ir rengia pasiūlymus (politiką) dėl priemonių, kurios užtikrintų, kad šis skaičius būtų pasiektas;
33. Atlygio komiteto funkcijos nustatytos Lietuvos banko valdybos 2015 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 03-82 „Dėl Minimalių kredito įstaigų ir finansų maklerio įmonių darbuotojų atlygio politikos reikalavimų aprašo patvirtinimo“.
34. Skyrimo, Atlygio ir Rizikos komitetams pavestas funkcijas gali atlikti patronuojančiajame banke įsteigti tokie patys komitetai, jeigu jie užtikrina tinkamą funkcijų vykdymą patronuojamajame banke, atitinka įstatymuose, Apraše ir kituose teisės aktuose šiems komitetams keliamus reikalavimus ir jeigu finansinei grupei taikoma jungtinė (konsoliduota) priežiūra, kaip nustatyta Reglamente.
35. Bankai, kurie pagal bankų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir priežiūros institucijos teisės aktų reikalavimus nėra pripažinti kitomis sisteminės svarbos įstaigomis, nusprendę įsteigti Skyrimo ir Rizikos komitetus, gali juos sujungti. Taip pat Skyrimo komitetą galima sujungti su Audito komitetu. Tokiais atvejais banko vidaus dokumentuose turi būti nurodytos komitetų sujungimo priežastys ir bendros veiklos tikslai. Bankas turi užtikrinti, kad bendro komiteto nariai individuliai ir kolektyviai turėtų būtinų žinių, įgūdžių ir patirties bendro komiteto veiklos tikslams pasiekti.
IV SKYRIUS
BANKO IR FINANSINĖS GRUPĖS ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA IR VIDAUS VALDYMO SISTEMA
37. Banko organai yra atsakingi už veiksmingos banko organizacinės struktūros ir vidaus valdymo sistemos kūrimą. Banko organizacinė struktūra turi užtikrinti veiksmingą ir apdairų banko vidaus valdymą.
38. Banko organizacinė struktūra turi sudaryti sąlygas siekti banko veiklos ir veiklos rizikos valdymo strategijose nustatytų tikslų, turi atitikti banko veiklos pobūdį (veiklos sritis), būti aiški ir skaidri. Banko struktūrinių padalinių funkcijos, atsakomybė ir atskaitomybė turi būti aiškios ir apibrėžtos banko vidaus dokumentuose. Banko struktūrinių padalinių tarpusavio ryšiai turi būti reglamentuoti ir dokumentuoti taip, kad būtų užtikrintas jų skaidrumas. Banko struktūrinių padalinių ryšiai neturėtų daryti įtakos banko organų gebėjimams įvertinti banko patiriamą riziką ir sudaryti prielaidų jos valdymo veiksmingumo sumažėjimui.
39. Organizacinės struktūros ir vidaus valdymo sistemos reikšmingi pakeitimai daromi tik įvertinus jų įtaką banko veiklai ir rizikos valdymo procesų veiksmingumui. Banko vidaus dokumentuose turi būti aiškiai reglamentuoti kriterijai, kuriais remiantis organizacinės struktūros ir vidaus valdymo sistemos pakeitimai būtų laikomi reikšmingais. Banko organai turi vengti kurti sudėtingas ir neskaidrias struktūras. Priimant sprendimus turi būti atsižvelgiama į rizikos vertinimo, kuriuo siekiama nustatyti, ar tokios struktūros galėtų būti naudojamos su pinigų plovimu ar kitais finansiniais nusikaltimais susijusiais tikslais, rezultatus. Banko organai turi užtikrinti, kad į rizikos vertinimo procesą būtų įtraukti vidaus kontrolės funkcijas atliekantys asmenys (rizikos valdymo, atitikties ir vidaus audito). Atliekant rizikos vertinimą atsižvelgiama bent į tai:
39.1. kiek organizacinės struktūros ir vidaus valdymo sistemos pakeitimai naudingi siekiant strategijose nustatytų tikslų (aiškus ekonominis pagrindimas arba teisinis tikslas);
39.2. kiek jurisdikcijos, kuriose steigiami struktūriniai padaliniai, veiksmingai laikosi ES ir tarptautinių mokesčių skaidrumo ir kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu standartų;
39.3. kiek organizacinės struktūros ir vidaus valdymo sistemos pakeitimais galima pasinaudoti siekiant nuslėpti galutinio tikrojo savininko tapatybę;
40. Banko organai turi žinoti ir suprasti banko organizacinę struktūrą ir vidaus valdymo sistemą, struktūrinių padalinių veiklą ir jos tikslus, padalinių tarpusavio ryšius, įvykusius pokyčius ir jų priežastis, taip pat sugebėti įvertinti organizacinės struktūros ir vidaus valdymo sistemos trūkumus.
41. Banko organai turi siekti, kad banko organizacinė struktūra ir vidaus valdymo sistema nebūtų pernelyg sudėtinga, kad neapsunkintų banko valdymo proceso. Banko organai yra atsakingi už banko vidaus dokumentų, reglamentuojančių banko organizacinį planavimą ir vidaus valdymo pokyčius, rengimą ir tvirtinimą. Šiuose dokumentuose turi būti įvertinta rizika, kuri gali atsirasti dėl pernelyg sudėtingos arba neaiškios banko organizacinės struktūros, taip pat užtikrinta, kad gaunamos iš banko struktūrinių padalinių informacijos pakanka valdymo sprendimams priimti. Banko organai turi imtis tinkamų priemonių, kad būtų sumažinta sudėtingų organizacinių struktūrų rizika. Vidaus audito funkciją atliekantys asmenys turi periodiškai apsvarstyti sudėtingas struktūras ir nestandartinę veiklą, įskaitant jų atitiktį teisės aktams, taip pat vertinti tęstinį poreikį išlaikyti tokias struktūras ir veiklą.
42. Banko organai atsakingi už veiksmingą finansinės grupės vidaus valdymą. Siekiant užtikrinti veiksmingą grupės narių vidaus valdymą ir jų veiklos rizikos vertinimą, finansinės grupės organizacinė struktūra ir vidaus valdymo sistema turi būti paremta bendrais principais ir reikalavimais.
43. Banko organai turi suprasti ir įvertinti finansinės grupės organizacinę struktūrą, grupės narių veiklos tikslus, uždavinius, verslo ir rizikos ryšius tarp atskirų grupės narių. Banko organai turi užtikrinti, kad visi finansinės grupės narių organai disponuotų pakankama informacija grupės verslo sprendimams priimti ir veiklos rizikai įvertinti. Informacijos apsikeitimo procesas turi būti aiškiai reglamentuotas ir, pateikus prašymą, nedelsiant prieinamas banko organams, kontrolės funkcijas atliekantiems padaliniams ir (arba) priežiūros institucijai.
44. Jeigu bankas arba finansinės grupės nariai vykdo veiklą per sudarančius pakeitimo vertybiniais popieriais sandorius dalyvius arba veikia rinkose, kurių skaidrumo reikalavimų nepakanka ir (arba) kurių veiklos reguliavimas ir priežiūra neatitinka pripažintų tarptautinių bankinės veiklos standartų (pvz., Bazelio bankų priežiūros komiteto rekomendacijų, Europos bankininkystės institucijos išleistų gairių), banko organai turi suprasti ir vertinti su tokia veikla susijusią riziką. Banko organai turi toleruoti tik tokią veiklą, kurios keliamą riziką galima patikimai vertinti ir valdyti.
45. Valdymo priemonėmis ir procesais turi būti užtikrinama, kad bankas turi pakankamai duomenų ir informacijos ir gali įvertinti su finansine grupe susijusią operacinę riziką, finansinės grupės vidaus pozicijas ir poveikį, kuris gali būti padarytas grupės finansavimui, kapitalui, likvidumui ir rizikos pobūdžiui įprastomis ir nepalankiomis aplinkybėmis.
46. Banko organai finansinės grupės atžvilgiu turi:
46.1. atsižvelgdami į finansinės grupės kompleksiškumą (įvertindami atskirų finansinės grupės narių veiklos pobūdį) užtikrinti, kad organizacinė struktūra ir vidaus valdymo sistema padės veiksmingai stebėti ir kontroliuoti finansinės grupės narių veiklą, taip pat įvertinti visos finansinės grupės mastu patiriamą riziką, jos mastą ir sudėtingumą;
46.2. patvirtinti bendrus banko ir finansinės grupės vidaus valdymo dokumentus, nustatančius finansinės grupės narių organų įsipareigojimus, susijusius su vidaus valdymu;
46.3. užtikrinti tinkamą finansinių išteklių paskirstymą finansinės grupės viduje laikantis tiek bendrų finansinės grupės, tiek atskiro grupės nario vidaus valdymo reikalavimų (standartų);
46.4. sukurti ir įdiegti priemones, būtinas stebėti, kaip kiekvienas finansinės grupės narys laikosi vidaus valdymo ir visų specialiųjų reikalavimų (standartų);
46.5. užtikrinti, kad horizontalūs ir vertikalūs atskaitomybės ryšiai tarp finansinės grupės narių būtų aiškūs ir skaidrūs;
47. Banko organai turi užtikrinti, kad būtų imamasi pakankamų priemonių siekiant išvengti rizikos, atsirandančios dėl Aprašo 43 punkte nurodytos veiklos. Šios priemonės turi apimti:
47.1. dokumentuotas procedūras ir procesus (patvirtintus veiklos limitus ir pan.), skirtus tokiai veiklai patvirtinti ir rizikai valdyti, atsižvelgiant į bendrą banko organizacinę struktūrą ir vidaus valdymo sistemą;
47.2. su šia veikla susijusios informacijos pasiekiamumą banko organams, banko priežiūros institucijai, banko auditą atliekančioms bendrovėms;
48. Banko organai atsakingi už tai, kad finansinės grupės narių organizacinė struktūra ir vidaus valdymo sistema užtikrintų:
V SKYRIUS
BANKO VEIKLOS RIZIKOS KULTŪRA, ETIKA IR VERTYBĖS
49. Banko organai turi sukurti integruotą, patikimą ir nuoseklią rizikos kultūrą ir skatinti ją taikyti banko veiklos, strategijos ir rizikos valdymo srityse per procedūras, kontrolės priemones ir darbuotojų mokymą taip, kad darbuotojai visiškai suvoktų savo su rizikos prisiėmimu ir valdymu susijusią atsakomybę. Rizikos valdymo pareigos deleguojamos ne tik rizikos kontrolės funkciją atliekantiems asmenims, bet ir visiems banko struktūriniams padaliniams, atsižvelgiant į bankui priimtiną rizikos lygį ir pajėgumą prisiimti riziką.
50. Rizikos kultūra turi apimti:
50.1. banko organų atsakomybę už pagrindinių vertybių ir lūkesčių nustatymą ir skelbimą: banko organų narių, pagrindines funkcijas atliekančių asmenų elgesys turi atspindėti remiamas vertybes ir padėti vidaus lygmeniu jas skleisti darbuotojams. Darbuotojai turi veikti laikydamiesi visų taikytinų įstatymų ir normų, nedelsdami pranešti aukštesnio lygio atstovams apie reikalavimų nesilaikymą įstaigos viduje arba už jos ribų (pvz., banko priežiūros institucijai pagal informavimo apie pažeidimus procedūrą). Banko organai turi nuolat skatinti, stebėti ir vertinti rizikos kultūrą, jos poveikį banko finansiniam stabilumui, rizikos pobūdžiui ir patikimam vidaus valdymui, prireikus daryti pakeitimus;
50.2. atskaitomybę: bet kokio lygmens darbuotojai turi žinoti ir suvokti pagrindines banko vertybes ir, kiek tai būtina jų pareigoms vykdyti, priimtiną riziką ir pajėgumą prisiimti riziką. Jie turi gebėti eiti savo pareigas ir suvokti, kad bus laikomi atsakingais už savo veiksmus, susijusius su rizikos prisiėmimu;
50.3. veiksmingą bendravimą ir kritinį mąstymą: patikima rizikos kultūra turi būti skatinama atviro bendravimo ir kritinio mąstymo aplinka, kurioje vykstant sprendimų priėmimo procesams remiama didelė nuomonių įvairovė, sudaromos galimybės išbandyti galiojančią praktiką, skatinamas darbuotojų konstruktyvus kritinis požiūris ir kuriama atviro ir konstruktyvaus dalyvavimo aplinka;
51. Banko organai turi užtikrinti, kad rizikos kontrolės funkciją atliekantys asmenys bus atsakingi už tai, kad visa reikšminga rizika būtų nustatyta ir įvertinta. Rizikos kontrolės funkciją atliekantys asmenys turi dalyvauti rengiant banko rizikos strategiją ir priimant visus sprendimus dėl reikšmingos rizikos valdymo. Banko valdymo organams turi būti periodiškai teikiama visapusiška visų banko patiriamos rizikos rūšių apžvalga. Rizikos kontrolės funkciją atliekantys asmenys turi turėti galimybę tiesiogiai informuoti banko stebėtojų tarybą ir, jeigu įsteigtas, Rizikos komitetą apie esančius arba galinčius atsirasti specifinius rizikos pokyčius, kurie gali daryti bankui neigiamą poveikį.
52. Turi būti nustatyta aiški rizikos kontrolės funkciją atliekančių asmenų vadovo atsakomybė už rizikos kontrolės funkciją. Rizikos kontrolės funkciją atliekančių asmenų vadovas atleidžiamas tik tada, kai tam iš anksto pritaria stebėtojų taryba, ir, kai reikia, jis turi turėti galimybę palaikyti su ja tiesioginį ryšį.
53. Banko organai turi užtikrinti, kad banke būtų sukurti ir skatinami įgyvendinti veiklos etikos ir profesiniai standartai. Banko vidaus dokumentuose nurodoma, kaip turi būti laikomasi minėtų standartų:
53.2. diegiama tvirta rizikos kultūra, skatinanti veikti neviršijant nustatytos priimtinos rizikos, ribų ir darbuotojų atsakomybės sričių;
53.3. nustatomi priimtino ir nepriimtino elgesio principai, susiję su netinkamų finansinių ataskaitų teikimu, ekonominiais ir finansiniais nusikaltimais (sukčiavimu, pinigų plovimu, korupcija, manipuliavimu rinka, kitais vartotojų apsaugos teisės aktų pažeidimais);
53.4. nurodoma, kad darbuotojai turi ne tik laikytis teisės aktų, normų ir vidaus dokumentuose nustatytų reikalavimų, bet ir profesionaliai vykdyti savo pareigas ir elgtis sąžiningai;
54. Banko organai turi užtikrinti, kad darbuotojai būtų supažindinti su minėtais reikalavimais, pavyzdžiui, rengiant specialius mokymus.
55. Aprašo 52 punkte nurodyti standartai turi būti įgyvendinti visose banko veiklos srityse. Banko valdymo sistemoje turi būti apibrėžta funkcija, kurios vykdytojas ne rečiau kaip kartą per metus įvertintų, kaip standartai įgyvendinami ir kaip jų laikomasi, o apie rezultatus informuotų atsakingus banko organus.
56. Banko organai atsako už darbuotojų, įskaitant banko organų narius, interesų konfliktų (kai jų asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti banko interesams), kurie gali turėti neigiamą poveikį jų pareigų vykdymui ir atsakomybei, nustatymo, vertinimo, veiksmingo valdymo ir mažinimo arba prevencijos priemonių rengimą, tvirtinimą ir jų taikymo priežiūrą. Galimos interesų konfliktų sritys turi būti aiškiai atskleistos ir išdėstytos banko vidaus dokumentuose, įskaitant darbuotojų artimiausių šeimos narių interesus ir situacijas, kai interesų konfliktų gali kilti ne tik dėl dabartinių, bet ir dėl ankstesnių asmeninių ar profesinių santykių, nurodant laikotarpį, per kurį darbuotojas turėtų pranešti apie tokius interesų konfliktus, kai jie dar gali turėti poveikį darbuotojų elgesiui ir dalyvavimui sprendimų priėmimo procese, ir kriterijus, kuriais remiantis vertinamas kilusio interesų konflikto reikšmingumas ir priimami sprendimai dėl tinkamų mažinimo priemonių taikymo.
57. Interesų konfliktų valdymo procese turi būti atskleisti galimi interesų konfliktai, atsirandantys dėl santykių tarp:
58. Taip pat turi būti atsižvelgiama į situacijas, kai interesų konfliktai gali kilti dėl politinės įtakos arba politinių santykių.
59. Siekdami ilgalaikių grupės veiklos strategijoje numatytų tikslų, banko organai taip pat turi užtikrinti subalansuotą visos finansinės grupės interesų konfliktų valdymą.
60. Banko vidaus dokumentuose turi būti reglamentuotas banko organų narių galimų interesų konfliktų valdymas ir sprendimai, kurie turi apimti:
60.3. banko organų narių pareigą informuoti apie visas situacijas arba sprendimus, kurie gali sukelti arba sukėlė interesų konfliktą;
60.4. banko organų narių pareigą nusišalinti nuo dalyvavimo (balsavimo) priimant sprendimus, kurie sukeltų interesų konfliktą arba kitaip galėtų paveikti jų sprendimų objektyvumą ir nepriklausomumą;
61. Turi būti numatytos šios banko ir finansinės grupės interesų konfliktų valdymo priemonės:
61.1. aiškiai atskirti struktūriniai padaliniai, jų funkcijos ir pareigos, kad būtų sudarytos prielaidos išvengti interesų konflikto;
61.2. įgyvendinti informacijos atskyrimo reikalavimai, įskaitant struktūrinių padalinių fizinę atskirtį, jeigu to reikia;
61.3. apribojimai asmenims, kurių profesinė veikla apima veiklą už banko ir (arba) finansinės grupės ribų;
62. Banko vidaus dokumentuose turi būti įvardytas atsakingasis asmuo, kuriam darbuotojai būtų įpareigoti nedelsdami pranešti apie galimą arba jau kilusį interesų konfliktą, taip pat patvirtinti bendravimo su šiuo asmeniu, ataskaitų teikimo, galimų ir kilusių konfliktų bei su jais susijusios rizikos pripažinimo ir priimtų sprendimų taikyti konfliktų mažinimo arba panaikinimo priemones dokumentavimo procesai.
VI SKYRIUS
INFORMAVIMO SISTEMOS
64. Bankas turi turėti patikimas ir veiksmingas informavimo sistemas, kurios apimtų visas pagrindines veiklos sritis. Apie banko organų patvirtintas strategijas, politikas, procedūras ir kitus vidaus dokumentus (jų pakeitimus) turi būti pranešama visiems su jų vykdymu ir (arba) įgyvendinimu susijusiems darbuotojams. Banko organai turi užtikrinti, kad banko darbuotojai savo funkcijas atlieka susipažinę su patvirtintų strategijų, politikų, procedūrų ir kitų vidaus dokumentų reikalavimais, juos supranta ir jų laikosi.
65. Banko organai taip pat turi įdiegti banke tinkamą vidaus perspėjimo sistemą, kuri sudarytų sąlygas darbuotojams keistis su jais informacija. Ši sistema turi būti naudojama kaip perspėjimo priemonė, kuria banko organai būtų informuojami apie kylančias veiklos ir vidaus valdymo problemas banke ir (arba) finansinėje grupėje. Siekiant išvengti interesų konflikto, ši sistema turi būti atskirta ir nepriklausoma nuo banke ir (arba) finansinėje grupėje esančių įprastų pavaldumo struktūrų. Ši sistema turi būti prieinama visiems banko darbuotojams.
66. Diegiant vidaus perspėjimo sistemą turi būti atsižvelgiama ne tik į Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 35 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 437 straipsnyje arba Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bet taip pat turi būti:
66.2. imamasi priemonių prieš tuos asmenis, kurie persekioja sistemomis pasinaudojusius ir apie pažeidimus pranešusius darbuotojus;
66.3. apsaugomi darbuotojai, apie kuriuos pranešama, nuo bet kokio neigiamo poveikio, nes vykdant tyrimą gali būti nerasta jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima prieš tą darbuotoją imtis priemonių, arba, jei imamasi, priemonės turi būti įgyvendinamos taip, kad nesukeltų nepageidaujamo poveikio, neatitinkančio įgyvendinamos priemonės tikslo;
VII SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Priedo pakeitimai:
Nr. 03-16, 2020-01-30, paskelbta TAR 2020-01-31, i. k. 2020-02161
Pakeitimai:
1.
Lietuvos bankas, Nutarimas
Nr. 03-54, 2015-04-09, paskelbta TAR 2015-04-10, i. k. 2015-05526
Dėl Lietuvos banko valdybos 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 03-176 „Dėl Bankų vidaus valdymo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
2.
Lietuvos bankas, Nutarimas
Nr. 03-16, 2017-01-24, paskelbta TAR 2017-01-25, i. k. 2017-01373
Dėl Lietuvos banko valdybos 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 03-176 „Dėl Bankų vidaus valdymo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
3.
Lietuvos bankas, Nutarimas
Nr. 03-16, 2020-01-30, paskelbta TAR 2020-01-31, i. k. 2020-02161
Dėl Lietuvos banko valdybos 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimo Nr. 03-176 „Dėl Bankų vidaus valdymo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo