Suvestinė redakcija nuo 2008-05-18

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 81-3214, i. k. 1062070ISAKSAK-1519

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL PRIVALOMO ANKSTYVOJO UŽSIENIO KALBŲ MOKYMO ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS

2006 m. liepos 17 d. Nr. ISAK-1519

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755) 37 straipsnio 4 dalimi ir 56 straipsnio 14 punktu,

tvirtinu Privalomo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įgyvendinimo programą (pridedama).

L. E. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO PAREIGAS                         REMIGIJUS MOTUZAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2006 m. liepos 17 d.

įsakymu Nr. ISAK-1519

PRIVALOMO ANKSTYVOJO UŽSIENIO KALBŲ MOKYMO ĮGYVENDINIMO PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Privalomas ankstyvasis užsienio kalbų mokymas šioje Privalomo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įgyvendinimo programoje (toliau vadinama – Programa) suprantamas kaip visiems mokiniams nuo antrosios klasės privalomas ir valstybės garantuojamas mokymas pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. ISAK-1015 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo standarto ir Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų I–X klasėms tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 77-3525) (toliau vadinama – Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo bendroji programa).

2. Programos paskirtis – pateikti ankstyvojo užsienio kalbų mokymo situacijos analizę, apibrėžti programos tikslą ir uždavinius, pagrindinius programos principus, numatyti priemones, užtikrinančias sėkmingą perėjimą prie privalomo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo visose pradinio ugdymo programą vykdančiose mokyklose, numatyti laukiamus programos rezultatus, apibrėžti privalomo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įgyvendinimo etapus, finansavimą.

3. Programa parengta siekiant įgyvendinti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), bei atsižvelgiant į 2002 m. Barselonos Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas ir Veiksmų planą 2004–2006, 24.07.2003 KOM (2003) 449 „Skatinti kalbų mokymąsi ir kalbų įvairovę“, Europos Komisijos Daugiakalbystės pagrindų strategijos nuostatas (Briuselis, 22.11.2005 KOM (2005) 596) ir Europos Tarybos ekspertų ataskaitos „Kalbų mokymo politikos aprašas“ (2005 m. sausis, antrasis projektas) rekomendacijas.

II. SITUACIJOS ANALIZĖ

4. Europos Sąjungos, Europos Tarybos ir Lietuvos Respublikos švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose pabrėžiama užsienio kalbų, ypač ankstyvojo užsienio kalbų mokymosi, svarba.

4.1. Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų 13 punktas numato, kad siekiant užtikrinti švietimo plėtotės kokybę, „sustiprinamas užsienio kalbų mokymasis. Pasiekiama, kad visi vidurinio ugdymo (brandos) programą baigę mokiniai galėtų bendrauti dviem užsienio kalbomis“, 14 punktas numato, kad plėtojant Lietuvos švietimą iki 2012 metų pasiekiama, jog „ne mažiau kaip 70 procentų mokinių, baigiančių pagrindinę bendrojo lavinimo mokyklą, pirmosios užsienio kalbos įgūdžiai atitiktų siūlomą „Slenksčio“ lygmenį; ne mažiau kaip 70 procentų mokinių, baigiančių vidurinę bendrojo lavinimo mokyklą, būtų įgiję: pirmosios užsienio kalbos įgūdžius, atitinkančius „Aukštumos“ lygmenį, o antrosios užsienio kalbos – „Slenksčio“ lygmenį“.

4.2. Europos Komisijos Daugiakalbystės pagrindų strategija padeda įgyvendinti Europos Komisijos daugiakalbystės politiką, kuri skatina mokytis kalbų, propaguoja visuomenės kalbų įvairovę, skatina gyvybingą daugiakalbę ekonomiką. 2002 m. kovo mėn. Europos Sąjungos valstybių vadovai susitikime Barselonoje ragino nuo ankstyvos vaikystės mokyti mažiausiai dviejų užsienio kalbų. Komisijos tikslas yra didinti individualią daugiakalbystę tol, kol kiekvienas pilietis, be savo gimtosios kalbos, praktiškai mokės bent dvi kalbas. Auga pradinių mokyklų mokinių, besimokančių užsienio kalbos, procentas, tačiau vidutinis užsienio kalbų, mokomų bendrojo lavinimo mokyklose, skaičius skiriasi nuo siekiamo tikslo. Be to, pastebima tendencija, kad mokytis užsienio kalbos – reiškia mokytis anglų kalbos. Komisija jau pabrėžė, kad anglų kalbos nepakanka.

2003 m. Komisija įsipareigojo imtis 45 naujų priemonių, skatinančių nacionalines, regiono ir vietos valdžios institucijas prisidėti iš esmės keičiant kalbų mokymosi ir kalbų įvairovės propagavimą. Valstybės narės kalbinių gebėjimų tobulinimą paskelbė prioritetu, o nacionalinių kalbų ekspertų grupė parengė rekomendacijas dėl pagrindinių sričių, kuriose reikia imtis veiksmų. Viena iš tokių sričių yra ankstyvas kalbų mokymasis. Pažymima, kad daugelyje valstybių mažiausiai pusė iš visų pradinių mokyklų mokinių dabar mokosi užsienio kalbos. Tačiau Komisija jau anksčiau nurodė, kad anksti pradėjus mokytis kalbų nauda pajuntama tik tuomet, jei mokytojai yra specialiai pasiruošę mokyti kalbų labai mažus vaikus, klasės yra nedidelės, disponuojama tinkama mokymo medžiaga ir mokymo plane kalbų mokymui yra skiriama pakankamai laiko.

4.3. Europos Tarybos ekspertų ataskaitoje „Kalbų mokymo politikos aprašas“ nurodoma, kad užsienio kalbų pasirinkimas mokykloje galėtų būti platesnis, ypač dabar, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare. Tai ypač taikytina šiaurės šalių ir romanų kalboms, taip pat kitų kaimyninių šalių ir ne tik rusų, kalboms. Taip pat rekomenduojama pereiti prie privalomo užsienio kalbų mokymo nuo antrosios klasės, nes pasirenkamas užsienio kalbos mokymas nuo antrosios klasės kelia tęstinumo problemų pagrindinėje mokykloje ir vėliau, kadangi ne visi mokiniai pradeda mokytis būdami to paties amžiaus.

„Kalbų mokymo politikos apraše“ pateikiamos Užsienio kalbų mokymo strategijos gairės numato įgyvendinti šias strategines užsienio kalbų mokymo kryptis 2004–2012 m.: „kurti kalboms palankią aplinką; panaudoti visas galimybes Europos kalbų ir kultūrų įvairovei atskleisti, puoselėti ir propaguoti; skatinti suvokti kalbų mokymosi naudą šiuolaikinėje visuomenėje; panaudoti kalbos mokymą socialinei ir pilietinei integracijai; rengti kvalifikuotus užsienio kalbų mokytojus, kardinaliai pertvarkant visą mokytojų rengimo sistemą; šalyje įgyvendinti dviejų užsienio kalbų privalomą mokymą visiems mokiniams; plėtoti užsienio kalbų pasirinkimo galimybę bendrojo lavinimo mokyklose (italų, ispanų, danų, švedų ir kt.); skatinti kalbų mokymo(si) iniciatyvas: ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą – visiems mokiniams nuo antrosios klasės“.

5. Lietuvos ankstyvojo užsienio kalbų mokymo situacija, palyginti su Europos šalių situacija (remiantis tyrimu „Užsienio kalbų mokymas pradinėse klasėse“, 2005, Švietimo ir mokslo ministerija, ir Key Data on Teaching Languages at School in Europe, 2005 Edition, Eurydice):

5.1. 2005–2006 m. m. Lietuvoje pagal Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo bendrąją programą mokosi 68 proc. antrosios klasės mokinių. Visos Lietuvos mokyklos, kurios vykdo neprivalomą ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą, pradeda mokyti užsienio kalbų nuo antrosios klasės. Beveik visose Europos Sąjungos šalyse užsienio kalbų mokyti pradedama vykdant ikimokyklinio, priešmokyklinio ar pradinio ugdymo programas. Kai kuriose šalyse užsienio kalbos pradedama mokyti pirmaisiais mokymosi mokykloje metais (pvz., Liuksemburge, Austrijoje).

5.2. Lietuvoje Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo programą vykdančiose mokyklose pradinių klasių mokiniams yra siūloma viena ar dvi užsienio kalbos. Dažniausiai pasirenkama kalba yra anglų kalba, kitos kalbos – prancūzų, rusų ir vokiečių. Daugiau nei pusės Europos Sąjungos šalių pradinių klasių mokiniai mokosi dviejų ar daugiau užsienio kalbų. Daugiau nei pusėje senųjų Europos Sąjungos šalių švietimą reglamentuojančiuose dokumentuose pastebima tendencija atsisakyti vienos privalomos užsienio kalbos ir suteikti galimybę rinktis, kurios kalbos pradėti mokytis pradinėse klasėse.

5.3. Lietuvoje Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo bendroji programa orientuota į Europos Tarybos kalbų mokėjimo Al lygį. Šios programos ir išsilavinimo standartų reikalavimai gali būti realiai įvykdomi esant 3 ar 4 savaitinėms valandoms. Pasirenkamam ankstyvajam užsienio kalbų mokymui antrojoje klasėje paprastai skiriamos 2 valandos per savaitę, kai kuriose mokyklose – tik 1 valanda. Jei užsienio kalbai skiriama papildomojo ugdymo valanda, klasė nedalijama į grupes. Esant tokiai situacijai realiai sunku ketvirtosios klasės pabaigoje pasiekti Al lygį. Palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje vidutinis sąlyginis privalomo užsienio kalbos mokymo valandų skaičius pradinėje mokykloje yra mažiausias (13 astronominių valandų vieneriems kalendoriniams metams). Europos Sąjungos šalyse ankstyvajam užsienio kalbų mokymui skiriama vidutiniškai 30–50 sąlyginių valandų vieneriems kalendoriniams metams. Pirmaisiais mokymo metais skiriama 3–4 valandos per savaitę (Eurydice duomenys, 2005).

5.4. Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo bendrąją programą vykdo persikvalifikavę pradinių klasių mokytojai arba užsienio kalbų mokytojai, išklausę specialų ugdymo pradinėse klasėse metodikos kursą. Užsienio kalbų mokytojų, gebančių dirbti pradinėse klasėse, ir pradinių klasių mokytojų, gebančių mokyti užsienio kalbos, labai trūksta, nėra gerai veikiančios kvalifikuotų pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemos. Daugelyje senųjų Europos Sąjungos šalių narių pradinėje mokykloje užsienio kalbų moko pradinių klasių mokytojai, Rytų ir Vidurio Europoje – užsienio kalbų mokytojai. Europos Sąjungoje ryškėja tendencija rengti pradinio ugdymo mokytojus ir užsienio kalbų mokytojus universitetinėse aukštosiose mokyklose; studijų trukmė – 4–5 metai.

5.5. Ne visose Lietuvos mokyklose, kurios siūlo Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo bendrąją programą, sukurta tinkama mokymosi aplinka, nors ji reglamentuojama dokumentuose. Egzistuoja platus užsienio leidyklų vadovėlių pasirinkimas, yra parengti nacionaliniai užsienio kalbų vadovėliai, tačiau mokytojai ne visada pasirenka tinkamas mokymo priemones Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo bendrajai programai įgyvendinti.

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

6. Programos tikslas – sudaryti lygias galimybes visiems pradinių klasių mokiniams ugdytis užsienio kalbos komunikacinę kompetenciją mokyklose, vykdančiose pradinio ugdymo programą.

7. Programos uždaviniai:

7.1. parengti teisės aktus, reglamentuojančius privalomą ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą;

7.2. rengti pradinių klasių ir užsienio kalbų mokytojus ankstyvajam užsienio kalbų mokymui;

7.3. tobulinti pradinių klasių ir užsienio kalbų mokytojų kvalifikaciją;

7.4. sukurti ankstyvajam užsienio kalbų mokymui tinkamą mokymo(si) aplinką, aprūpinti mokyklas mokymo(si) priemonėmis;

7.5. informuoti visuomenę ankstyvojo užsienio kalbų mokymo klausimais.

IV. PAGRINDINIAI PROGRAMOS PRINCIPAI

8. Įgyvendinant Programą laikomasi visų švietimo sistemos principų. Prioritetiniais laikomi:

8.1. lygių galimybių principas – visiems pradinių klasių mokiniams nuo antrosios klasės laiduojamas ankstyvasis užsienio kalbos mokymas;

8.2. demokratiškumo principas – pagal mokyklos ugdymo plano galimybes mokiniams suteikiama galimybė rinktis norimą mokytis užsienio kalbą.

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

9. Programos įgyvendinimo priemonių planas ir lėšų poreikis pateikiami Programos priede.

VI. LAUKIAMI REZULTATAI

10. Nuo 2009–2010 mokslo metų pradžios visi antrosios klasės mokiniai mokysis užsienio kalbos pagal Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo bendrąją programą.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1379, 2008-05-12, Žin., 2008, Nr. 56-2131 (2008-05-17), i. k. 1082070ISAKSAK-1379

11. 2011 m. ne mažiau kaip dviejų trečdalių mokinių, baigusių Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo bendrąją programą, pasiekimai atitiks pagrindinį ir aukštesnįjį užsienio kalbos mokymosi pasiekimų lygmenį pagal išsilavinimo standartus, atitinkančius Europos Tarybos rekomenduojamą A1 lygį.

12. Iki 2007 m. rugsėjo 1 d. bus parengta 80 konsultantų; iki 2008 m. rugsėjo 1 d. ne mažiau kaip 700 mokytojų dalyvaus kvalifikacijos tobulinimo programose; visiems pradinių klasių mokytojams, pageidaujantiems mokyti pagal Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo bendrąją programą, bus sudarytos galimybės persikvalifikuoti.

13. Iki 2009 m. ne mažiau kaip 80 proc. pradinių klasių bus sukurta ankstyvojo užsienio kalbų mokymo(si) aplinka, atitinkanti mokyklų aprūpinimo standartą.

VII. PRIVALOMO ANKSTYVOJO UŽSIENIO KALBŲ MOKYMO ĮGYVENDINIMO ETAPAI

14. Numatomi šie Programos įgyvendinimo etapai:

14.1. Pirmasis etapas – iki 2009–2010 mokslo metų pradžios atliekami parengiamieji darbai: atliekami mokinių pasiekimų tyrimai; rengiami privalomą ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą reglamentuojantys dokumentai, skiriama lėšų mokykloms, kuriamos užsienio kalbų specialistų rengimo ir tobulinimo programos, nustatomas ankstyvajam užsienio kalbų mokymui reikalingų pedagogų poreikis, rengiami mokytojai;

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1379, 2008-05-12, Žin., 2008, Nr. 56-2131 (2008-05-17), i. k. 1082070ISAKSAK-1379

14.2. Antrasis etapas – nuo 2009–2010 mokslo metų pradžios privalomasis ankstyvasis užsienio kalbų mokymas teikiamas visose mokyklose, vykdančiose pradinio ugdymo programas.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-1379, 2008-05-12, Žin., 2008, Nr. 56-2131 (2008-05-17), i. k. 1082070ISAKSAK-1379

VIII. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

15. Programa finansuojama iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

16. Programos vykdytoja – Švietimo ir mokslo ministerija.

17. Programos įgyvendinimo partneriai – apskričių viršininkų, savivaldybių administracijos, pradinio ugdymo programą vykdančios mokyklos, pedagogus rengiančios aukštosios mokyklos, Mokytojų kompetencijos centras, mokytojų švietimo centrai, Lietuvoje veikiantys užsienio šalių kultūros centrai, nevyriausybinės organizacijos ir kitos susijusios institucijos.

______________

Privalomo ankstyvojo užsienio

kalbų mokymo įgyvendinimo programos

priedas

PRIVALOMO ANKSTYVOJO UŽSIENIO KALBŲ MOKYMO ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS PRIEMONIŲ PLANAS IR LĖŠŲ POREIKIS

Eil. Nr.	Uždaviniai	Priemonės	Vykdytojai, partneriai	Vykdymo laikas	Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. Lt)	Lėšų šaltinis
1.	Parengti teisės aktus, reglamentuojančius privalomą ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą	1.1. Atnaujinti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. ISAK-1015 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo standarto ir Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų I—X klasėms tvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 77-3525)	Švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo plėtotės centras	Iki 2007 m. I ketv.	7	Švietimo ir mokslo ministerijai skirti bendrieji asignavimai
		1.2. Bendruosiuose ugdymo planuose reglamentuoti privalomą ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą	Švietimo ir mokslo ministerija	2007 m. I ketv.	-
		1.3. Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 17-549) pakeitimo projektą į Turinio tobulinimo stebėsenos rodiklių ir siekių sąrašą įrašant papildomą užsienio kalbų ugdymo kokybės matavimo rodiklį	Švietimo ir mokslo ministerija	2008 m. III ketv.	-
		1.4. Parengti Lietuvos higienos normos HN 21:2005 „Bendrojo lavinimo mokykla. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-476 (Žin., 2005, Nr. 76-2770), pakeitimo projektą.	Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija	2007 m.	-
		1.5. Mokyklų aprūpinimo standartuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1180, atnaujinti reikalavimus materialinėms techninėms sąlygoms, reikalingoms ankstyvajam užsienio kalbų mokymui	Švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo aprūpinimo centras	2007 m. I ketv.	3	Švietimo ir mokslo ministerijai skirti bendrieji asignavimai
2.	Rengti pedagogus ankstyvajam užsienio kalbų mokymui	2.1. Nustatyti ankstyvajam užsienio kalbų mokymui reikalingų mokytojų poreikį	Švietimo ir mokslo ministerija	2006 m. IV ketv.	-
		2.2. Parengti ir patvirtinti mokytojui, dirbančiam pagal Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo programą, būtinų kompetencijų aprašą	Švietimo ir mokslo ministerija	2007 m. I ketv.	-
		2.3. Didinti kvotas mokytojams, dirbantiems pagal Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo bendrąją programą rengti atsižvelgiant į jų poreikį.	Švietimo ir mokslo ministerija, aukštosios mokyklos	Nuo 2007 m. III ketv.		Švietimo ir mokslo ministerijai skirti bendrieji asignavimai
		2.4. Perkvalifikuoti pradinių klasių mokytojus užsienio kalbų mokymui pradinėse klasėse	Universitetai	2006–2008 m.		Valstybės biudžeto lėšos pagal poreikį
		2.5. Parengti ir patvirtinti reikalavimus užsienio kalbos mokymo pradinėse klasėse perkvalifikavimo programai	Švietimo ir mokslo ministerija	2006 m. III ketv.	3	Švietimo ir mokslo ministerijai skirti bendrieji asignavimai
		2.6. Vykdyti perkvalifikavimo programas	Švietimo ir mokslo ministerija	2006–2008 m.		Švietimo ir mokslo ministerijai skirti bendrieji asignavimai
3.	Tobulinti pedagogų kvalifikaciją	3.1. Išanalizuoti ankstyvojo užsienio kalbų mokymo konsultantų rengimo ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimo patirtį, parengti ir švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinti kvalifikacijos tobulinimo programą dėl privalomo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įgyvendinimo	Švietimo ir mokslo ministerija, Mokytojų kompetencijos centras, Pedagogų profesinės raidos centras, Mokytojų švietimo centrai	2007 m. I ketv.	4	Švietimo ir mokslo ministerijai skirti bendrieji asignavimai
		3.2. Vykdyti ankstyvojo užsienio kalbų mokymo konsultantų ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimą	Pedagogų profesinės raidos centras, Mokytojų švietimo centrai	2007 m. – 2008 m.	140	Švietimo ir mokslo ministerijai skirti bendrieji asignavimai
4.	Sukurti tinkamą mokymosi aplinką, aprūpinti mokyklas mokymo(si) priemonėmis	4.1. Aprūpinti mokyklas ankstyvajam užsienio kalbų mokymui tinkamomis priemonėmis (pagal „Mokyklų aprūpinimo standartą“)	Švietimo ir mokslo ministerija, Švietimo aprūpinimo centras, mokyklų steigėjai	2007 m. III ketv. 2008 m. III ketv.		Švietimo ir mokslo ministerijai skirti bendrieji asignavimai
		4.2. Pritaikyti vadovėlius ankstyvajam užsienio kalbos mokymui specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams	Švietimo ir mokslo ministerija	2007 m. – 2008 m. IV ketv.		Švietimo ir mokslo ministerijai skirti bendrieji asignavimai
		4.3. Parengti metodines rekomendacijas mokytojui dėl vadovėlių ir kitų mokymo priemonių naudojimo mokant specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus	Švietimo ir mokslo ministerija	2007 m. IV ketv.	7	Švietimo ir mokslo ministerijai skirti bendrieji asignavimai
		4.4. Parengti Kalbų aplanko, skirto 1–4 klasėms, projektą	Švietimo ir mokslo ministerija	2008 m. IV ketv.	10	Švietimo ir mokslo ministerijai skirti bendrieji asignavimai
5.	Informuoti visuomenę ankstyvojo užsienio kalbų mokymo(si) klausimais	5.1. Parengti ir patvirtinti informacijos apie ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą sklaidos planą	Švietimo ir mokslo ministerija	2006 m. III ketv.	-
		5.2. Įgyvendinti Informacijos apie ankstyvąjį užsienio kalbų mokymą sklaidos planą	Švietimo ir mokslo ministerija	2006 m. IV ketv. – 2008 m. III ketv.	100	Švietimo ir mokslo ministerijai skirti bendrieji asignavimai
		5.3. Parengti leidinį „Ankstyvojo užsienio kalbų mokymo patirtis“	Švietimo ir mokslo ministerija	2008 m. II ketv.	70	Švietimo ir mokslo ministerijai skirti bendrieji asignavimai

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. ISAK-715, 2007-04-20, Žin., 2007, Nr. 47-1829 (2007-04-28), i. k. 1072070ISAKISAK-715

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-715, 2007-04-20, Žin., 2007, Nr. 47-1829 (2007-04-28), i. k. 1072070ISAKISAK-715

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. ISAK-1519 "Dėl Privalomo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įgyvendinimo programos" pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-1379, 2008-05-12, Žin., 2008, Nr. 56-2131 (2008-05-17), i. k. 1082070ISAKSAK-1379

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. ISAK-1519 "Dėl Privalomo ankstyvojo užsienio kalbų mokymo įgyvendinimo programos" pakeitimo