Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.17)

 

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1994, Nr.87-1644

 

Neoficialus įstatymo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1289, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-987 (96.05.08)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS ĮSTATYMO 6 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-364, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1654 (97.07.16)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

*** Pabaiga ***

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS

ĮSTATYMAS

 

1994 m. spalio 25 d. Nr.I-614

Vilnius

 

 

I SKIRSNIS

BENDRIEJI NUOSTATAI

 

     1 straipsnis. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos valstybinės darbo  inspekcijos (toliau  - Darbo inspekcija) uždavinius, funkcijas,  struktūrą, darbo inspektorių teises, pareigas, atsakomybę,  tikrinimų vykdymo  tvarką  ir  darbo organizavimą.

 

     2 straipsnis. Darbo inspekcija yra valstybinė kontrolės įstaiga,  veikianti  prie  Socialinės  apsaugos  ir  darbo ministerijos. Darbo  inspekcija yra  juridinis asmuo,  turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Darbo inspekcija finansuojama iš valstybės biudžeto.

 

     3 straipsnis. Darbo inspekcija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat kitais norminiais aktais, reglamentuojančiais darbo san- tykius ir darbų saugą.

 

     4 straipsnis. Darbo inspekcijos veikla pagal kompetenciją apima:

     1) Lietuvos  Respublikos teritorijoje  esančias įmones, įstaigas ir organizacijas (toliau - įmonės), nesvarbu, koks jų pavaldumas ir nuosavybės formos;

     2) užsienio kapitalo įmones, esančias Lietuvos Respublikos teritorijoje, įmones, kuriose įstatinio kapitalo dalis priklauso užsienio investitoriui  (bendras įmones),  esančias Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinėse sutartyse;

     3) įmones, esančias užsienyje (kitų valstybių teritorijoje), bet priklausančias Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinėse sutartyse (susitarimuose).

     Krašto apsaugos, vidaus reikalų, valstybės saugumo sistemų įmonių  inspektavimo darbo santykių ir darbų saugos srityse tvarka, suderinus su šiomis institucijomis, nustatoma Valstybinės darbo inspekcijos nuostatuose (toliau - Nuostatai), kuriuos tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

     Darbo inspekcija tam tikruose objektuose nekontroliuoja tų darbų saugos  sričių, kurias  kontroliuoti  pavesta  kitoms specializuotoms inspekcijoms.

     Kitų inspekcijų, valstybinių tarnybų kompetenciją darbų saugos klausimais jų kontroliuojamose įmonėse, vadovaudamasi potencialiai pavojingų techninių įrenginių būtinosios priežiūros taisyklėmis, kitais darbų saugos norminiais aktais, nustato šių inspekcijų ir tarnybų nuostatai, kuriuos tvirtina   Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

                               II SKIRSNIS

                DARBO INSPEKCIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

 

     5 straipsnis. Pagrindiniai Darbo inspekcijos uždaviniai:

     vykdyti valstybinę darbų saugos politiką, kad būtų užtikrinta darbų saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencija;

     kontroliuoti, ar laikomasi darbo ir darbų saugos įstatymų, kitų šiuos klausimus reglamentuojančių norminių aktų.

 

     6 straipsnis. Darbo inspekcija:

     1) tikrina, kaip įmonėse laikomasi darbo, darbų saugos įstatymų  (Darbo  sutarties,  Žmonių  saugos  darbe,  Darbo apmokėjimo, Atostogų, Bedarbių rėmimo, Kolektyvinių susitarimų ir sutarčių), taip pat kitų su šiais klausimais susijusių norminių  aktų.  Tikrindama, kaip laikomasi Bedarbių rėmimo įstatymo, Darbo inspekcija kontroliuoja, kaip darbdaviai laikosi šiame įstatyme nustatytos darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo tvarkos.

     Darbo  inspekcija  teikia išvadas sprendžiant teismuose ginčus darbo ir darbų saugos klausimais;

     2) konsultuoja ir teikia informaciją darbdaviams bei jų organizacijoms, įmonių darbų saugos tarnyboms, darbuotojams, profesinėms sąjungoms darbo, darbų saugos, kolektyvinių sutarčių ir kolektyvinių susitarimų sudarymo ir vykdymo klausimais;

     3) tikrina, ar įmonėse eksploatuojamos darbo priemonės, taip pat darbo sąlygos atitinka norminių aktų reikalavimus bei kaip  fiziniai  ir  juridiniai  asmenys  laikosi nustatytos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarkos;

     4)  tikrina,  kaip  įmonėse  darbuotojai  aprūpinami bendrosiomis ir individualiosiomis saugos darbe priemonėmis, nemokamų medicininių adaptogeninių preparatų išdavimą, taip pat tikrina,  ar  darbdaviai sudaro sąlygas ir reikalauja, kad darbuotojai, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, laiku ją pasitikrintų;

     5) Nuostatuose nustatyta tvarka:

     atlieka naujai kuriamų darbo priemonių, taip pat saugos darbe priemonių projektų ekspertizes ir pateikia išvadas dėl šių projektų  atitikimo darbų saugos reikalavimams, pagal darbo priemonių, saugos darbe priemonių pavyzdžių bandymų rezultatus išduoda įmonėms leidimus priemonių gamybai;

     nustato paslaugų teikimo įmonėms darbų saugos klausimais (mokymo ir atestavimo, konsultavimo, techninių paslaugų) tvarką, išduoda  juridiniams ir fiziniams asmenims leidimus tokioms paslaugoms teikti;

     išduoda leidimus kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų gavybos ir perdirbimo, geologinio gręžimo, seismo žvalgybos, degiųjų dujų, chemijos, naftos perdirbimo darbams, taip pat technologiniams procesams, kuriems vykstant galimi sprogimo, gaisro ar apsinuodijimo atvejai;

     teikia  išvadas rengiant mokymo programas darbų saugos specialistams mokyti ir kvalifikacijai kelti, aukštųjų mokyklų studentams, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviams apmokyti darbų saugos;

     koordinuoja taisyklių, tipinių instrukcijų rengimą kitose institucijose;

     6) išduoda leidimus eksploatuoti naujas ir rekonstruotas įmones (jų padalinius), naujas technologijas, užsiimti nauja veikla, teikia pasiūlymus įmonių rejestro tvarkytojui atšaukti įmonės registravimą, kai darbdavys pradėjo eksploatuoti naują ar rekonstruotą įmonę (jos padalinį), naudoti naują technologiją, pradėjo naują veiklą ir tam negavo Darbo inspekcijos leidimo, taip  pat  kai  darbdavys  ar  jo įgaliotas asmuo pradėjo eksploatuoti įmonę nustatyta tvarka nepasitikrinę žinių saugos darbe klausimais.

     Darbo  inspekcija  dalyvauja  atestuojant  darbuotojus, darbdavius (jų įgaliotus asmenis) darbų saugos klausimais;

     7) tiria sunkių bei nelaimingų atsitikimų su mirtinomis pasekmėmis  priežastis  ir  aplinkybes, tikrina, ar įmonėse laikomasi nelaimingų atsitikimų tyrimo nustatytos tvarkos, taip pat kaip diegiamos prevencinės priemonės, kad būtų išvengta nelaimingų  atsitikimų,  profesinių  ligų,  teikia  išvadas valstybinio privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe vykdytojui,  ar nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu įvykiu, vykdo kitas įstatymo nustatytas funkcijas, susijusias su valstybiniu  privalomuoju draudimu nuo nelaimingų atsitikimų darbe;

     registruoja nelaimingus atsitikimus darbe, apibendrina jų priežastis ir aplinkybes;

     dalyvauja profesinių ligų ir avarijų įmonėse tyrime;

     8) teikia informaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybei, taip pat ataskaitas socialinės apsaugos ir darbo ministrui apie įstatymų ir kitų norminių aktų, kurie priskirti Valstybinės darbo inspekcijos kontrolės kompetencijai, laikymąsi įmonėse. Apie šių norminių aktų laikymąsi informuoja visuomenę;

     9)   registruoja  darbų  saugos  norminius  aktus, reglamentuojančius  Darbo inspekcijos kontrolės kompetencijai priskirtus klausimus;

     10) tikrina, ar nedirbamas nelegalus darbas, duoda privalomus vykdyti nurodymus darbdaviams dėl sutarčių, kuriose yra visos būtinos darbo sutarties sąlygos, įforminimo darbo sutartimis;

     11) vykdo kituose įstatymuose, Nuostatuose, norminiuose aktuose nustatytas funkcijas.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1289, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-987 (96.05.08)

Nr. VIII-364, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1654 (97.07.16)

 

                             III SKIRSNIS

                  DARBO INSPEKTORIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

 

     7 straipsnis. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius (toliau - vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius), jo pavaduotojas (pavaduotojai), skyrių vyriausieji darbo inspektoriai,  vyresnieji  darbo  inspektoriai,  darbo inspektoriai (šiame įstatyme - darbo inspektoriai), vykdydami pavestas funkcijas, turi teisę:

     1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, bet kuriuo paros metu įeiti į įmones  ir  tikrinti,  ar  laikomasi  Darbo  inspekcijos kompetencijai priskirtų norminių aktų;

     2) gauti iš įmonių duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), reikalingus Darbo inspekcijos funkcijoms vykdyti;

     3) gauti iš darbdavių, darbuotojų, o tiriant nelaimingus at- sitikimus ir iš kitų asmenų, pasiaiškinimus, paaiškinimus žodžiu ar raštu dėl darbo, darbų saugos įstatymų, kitų norminių aktų, reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius, pažeidimų, taip pat dėl teisėtų Darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo;

     4) sustabdyti šio įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nurodytų leidimų galiojimą, kai nustatomas veiklos, kuriai išduoti šie leidimai, pažeidimas;

     5) teikti nurodymus dėl statomų, rekonstruojamų įmonių, jų padalinių bei darbo priemonių projektų, kai paaiškėja, kad projektuose  numatyti  sprendimai  neatitinka  darbų  saugos reikalavimų;

     6) Nuostatuose nustatyta tvarka:

     uždrausti gaminti, reklamuoti ir realizuoti darbo ir saugos darbe priemones, jeigu jos neatitinka darbų saugos norminių aktų reikalavimų, kenkia žmonių sveikatai ir kelia pavojų gyvybei;

     pranešus darbdaviui, paimti darbų saugos ekspertizei darbo priemonių (žaliavų, gaminių) pavyzdžius, pareikalauti, kad įmonės lėšomis būtų  atlikti darbo aplinkos kontroliniai matavimai, laboratorinės analizės, darbo bei saugos priemonių ekspertizės ar specialūs jų tyrimai;

     7) informuoti darbdavį apie darbuotojus, nevykdančius darbų saugos reikalavimų;

     8) pagal kompetenciją spręsti ginčą tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog negarantuota darbų sauga;

     9) reikalauti, kad darbdavys, jo įgalioti asmenys sustabdytų darbus, kai:

     darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti,

     dėl darbo  priemonių gedimo  ar avarinės  būklės gali susidaryti arba susidarė sąlygos nelaimingiems atsitikimams, ūmiems apsinuodijimams,

     dėl technologinių ar darbo procesų pažeidimų darbo aplinka tampa pavojinga sveikatai ar gyvybei,

     darbuotojai  neaprūpinti  reikiamomis  kolektyvinės  ar individualios saugos priemonėmis,

     paaiškėja, kad  gaminama darbo  priemonė kenks  žmonių sveikatai ar kels pavojų jų gyvybei;

     10) Administracinių  teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka skirti pinigines baudas asmenims, pažeidusiems darbo įstatymus, darbų saugos norminius aktus;

     11) atvykus  į įmonę tirti sunkių, mirtinų nelaimingų atsitikimų ir  avarijų priežasčių,  jeigu būtina, nemokamai naudotis tikrinamų įmonių ryšio ir transporto priemonėmis.

     Šio straipsnio 4, 6 punktuose nurodytos teisės suteikiamos vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, jo pavaduotojui, skyrių vyriausiesiems darbo inspektoriams.

 

     8 straipsnis. Darbo inspektoriai privalo:

     1) nustatę darbo, darbų saugos reikalavimų pažeidimus, įspėti darbdavį ir įpareigoti juos pašalinti, o esant šio įstatymo 7 straipsnio 9 punkto 1, 2, 3 ir 4 pastraipose nurodytiems atvejams -  sustabdyti darbus ir, jeigu reikia, išvesti darbuotojus  iš pavojingos zonos, kai tai padaryti darbdavys atsisakė;

     2) perduoti teisėsaugos institucijoms medžiagą dėl darbo, darbų saugos  norminių aktų pažeidimų įmonėje, jeigu tai sukėlė arba galėjo sukelti sunkius nelaimingus atsitikimus žmonėms arba kitokias sunkias pasekmes;

     3)  neatskleisti  valstybinių,  įmonių  komercinių  bei technologinių paslapčių, kurias jie sužinojo vykdydami tarnybines pareigas.

 

                              IV SKIRSNIS

                        TIKRINIMŲ VYKDYMO TVARKA

 

     9 straipsnis. Darbo inspekcija nustato įmonių inspektavimo periodiškumą, būdą ir mastą.

 

     10 straipsnis. Darbo inspektorius praneša darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui apie būsimą atvykimą į įmonę, jeigu toks pranešimas nepakenks tikrinimo efektyvumui.

     Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo sudaryti darbo sąlygas darbo  inspektoriui,  o  jeigu  reikia,  ir  darbo inspektoriaus pasitelktiems specialistams inspektavimui vykdyti.

 

     11 straipsnis. Darbo inspektorius apie savo atvykimą į įmonę gali pranešti  darbdaviui (jo  įgaliotam asmeniui),  įmonės profesinių sąjungų atstovams, kurie gali (jeigu pageidauja) dalyvauti inspektuojant įmonę.

 

     12 straipsnis. Darbo inspektorius, patikrinęs įmonę, surašo nustatytos formos dokumentus ir su jais supažindina darbdavį (jo įgaliotą asmenį). Su patikrinimo medžiaga supažindina profesinių sąjungų atstovus, jeigu jie to pageidauja.

     Darbo   inspektoriaus    nurodymai,    reikalavimai, neprieštaraujantys norminiams aktams, yra privalomi darbdaviui (jo įgaliotam asmeniui), darbuotojams.

 

                              V SKIRSNIS

           DARBO INSPEKCIJOS STRUKTŪRA IR DARBO ORGANIZAVIMAS

 

     13 straipsnis. Darbo inspekcijos struktūrą sudaro valdyba (centrinis aparatas),  inspektavimo  skyriai  (tarp  jų  ir teritoriniai), jeigu reikia, neviršijant biudžetinių asignavimų, gali būti steigiami kiti padaliniai, kurių steigimą vyriausiojo valstybinio darbo  inspektoriaus teikimu tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

     Atskiri Darbo inspekcijos padaliniai gali turėti juridinio asmens ar ne pelno organizacijos statusą.

 

     14 straipsnis. Darbo inspekcijai ir jos valdybai vadovauja vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Jį skiria ir iš pareigų atleidžia socialinės apsaugos ir darbo ministras.

 

     15   straipsnis.   Vyriausiasis  valstybinis  darbo inspektorius:

     1) organizuoja Darbo inspekcijos darbą ir atsako už jos veiklą;

     2) veikia Darbo inspekcijos vardu ir jai atstovauja;

     3)  tvirtina  Darbo  inspekcijos  darbo  reglamentą, struktūrinių  padalinių  bei  darbo  inspektorių pareiginius nuostatus, Darbo inspekcijos etatus;

     4) skiria ir atleidžia iš pareigų skyrių ir kitų padalinių vadovus, kitus darbuotojus;

     5) tvirtina sąrašą įmonių, kuriose reikia privaloma tvarka įdiegti  specialiąsias  darbų  saugos  valdymo ir kontrolės sistemas, priemones;

     6)  turi  teisę teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei dėl valdymo ir kitų valstybinių įstaigų sprendimų sustabdymo ir panaikinimo, jeigu jie prieštarauja darbų saugos įstatymams ir kitiems norminiams aktams darbų saugos klausimais;

     7)  teikia privalomas išvadas dėl darbo priemonių bei gaminamos produkcijos techninių sąlygų, taip pat dėl statybinių normų  bei  darbų  saugos taisyklių atitikimo darbų saugos reikalavimams;

     leidžia įsakymus, nustatyta tvarka tvirtina ministerijų, kitų valstybinių įstaigų parengtas darbų saugos taisykles ir tipines instrukcijas;

     8) turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su darbo ir darbų saugos norminiais aktais bei jų vykdymu;

     9) nagrinėja skundus dėl darbo inspektorių veiksmų ir sprendimų;

     vykdo kitus socialinės apsaugos ir darbo ministro suteiktus įgaliojimus;

     10) nustato rekomenduojamus darbo inspektoriams piniginių baudų, įstatymo nustatyta tvarka skiriamų asmenims, pažeidusiems darbo, darbų saugos ir darbo higienos norminius aktus, dydžius.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1289, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-987 (96.05.08)

 

     16 straipsnis. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas vykdo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavedimus, o jo nesant, jį pavaduoja.

     Vyriausiojo valstybinio  darbo inspektoriaus pavaduotoją (pavaduotojus) skiria  ir iš pareigų atleidžia vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius.

 

     17 straipsnis. Darbo inspekcijos skyriams (tarp jų ir teritoriniams) vadovauja skyrių vyriausieji darbo inspektoriai.

 

     18 straipsnis.  Eiti darbo inspektoriaus pareigas gali Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį išsilavinimą, specialių žinių ir atestuoti norminių aktų nustatyta tvarka.

 

     19 straipsnis. Profesinio kvalifikavimo reikalavimus darbo inspektoriams, jų mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir atestavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

 

     20 straipsnis. Darbo inspektoriai negali būti valstybinių, akcinių, privataus verslo įmonių valdymo organų nariais, eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti kitose valstybinėse ar privačiose įmonėse, gauti kito papildomo atlyginimo, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą.

 

     21 straipsnis. Valstybinės darbo inspekcijos lėšos, gautos už paslaugas, skiriamos Lietuvos Respublikos saugos darbe fondui.

 

     22 straipsnis.  Išlaidas darbo  inspekcijos  paskirtoms ekspertizėms, susijusioms  su sunkių  ir mirtinų nelaimingų atsitikimų tyrimu,  apmoka įmonė, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, Nuostatuose nustatyta tvarka.

 

     23 straipsnis. Darbo inspekcija, vykdydama jai pavestas funkcijas, palaiko ryšius ir keičiasi informacija su kitomis Lietuvos Respublikos valstybinėmis institucijomis, profesinėmis sąjungomis,  darbdavių  organizacijomis,  kitų  valstybių analogiškomis tarnybomis.

 

                               VI SKIRSNIS

           DARBO INSPEKTORIŲ ATSAKOMYBĖ, JŲ VEIKSMŲ APSKUNDIMAS

 

     24 straipsnis. Darbo inspektorius asmeniškai atsako už savo tarnybinius veiksmus ir sprendimus, o jų padaryta žala įmonei ar darbuotojui atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

     Darbo inspektoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti apskųsti vyriausiajam valstybiniam  darbo inspektoriui arba socialinės apsaugos ir darbo ministrui, arba teismui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimai gali būti apskųsti socialinės apsaugos ir darbo ministrui arba teismui.

 

                              VII SKIRSNIS

                         BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

 

     25 straipsnis. Darbo inspektoriai yra valstybės tarnautojai ir jiems taikomos įstatymo nustatytos garantijos, susijusios su darbu valstybės tarnyboje.

 

     26 straipsnis. Darbo inspekcijos steigimo, reorganizavimo ar veiklos nutraukimo  klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                               ALGIRDAS BRAZAUSKAS