@D1=19941025;D2=19960417;D3=19960515

Pakeitimai:

Parlamentas, Įstatymas

{#96CPAA1289 ;} Nr. 1-1289, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-987 (96.05.08)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS ĮSTATYMO 6 IR

15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS

ĮSTATYMAS

1994 m. spalio 25 d. Nr.I-614

Vilnius

I SKIRSNIS

BENDRIEJI NUOSTATAI

1 straipsnis. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos

valstybinės darbo inspekcijos (toliau - Darbo inspekcija)

uždavinius, funkcijas, struktūrą, darbo inspektorių teises,

pareigas, atsakomybę, tikrinimų vykdymo tvarką ir darbo

organizavimą.

2 straipsnis. Darbo inspekcija yra valstybinė kontrolės

įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos. Darbo inspekcija yra juridinis asmuo, turi

antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Darbo

inspekcija finansuojama iš valstybės biudžeto.

3 straipsnis. Darbo inspekcija savo veikloje vadovaujasi

Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais,

taip pat kitais norminiais aktais, reglamentuojančiais darbo san-

tykius ir darbų saugą.

4 straipsnis. Darbo inspekcijos veikla pagal kompetenciją

apima:

1) Lietuvos Respublikos teritorijoje esančias įmones,

įstaigas ir organizacijas (toliau - įmonės), nesvarbu, koks jų

pavaldumas ir nuosavybės formos;

2) užsienio kapitalo įmones, esančias Lietuvos Respublikos

teritorijoje, įmones, kuriose įstatinio kapitalo dalis priklauso

užsienio investitoriui (bendras įmones), esančias Lietuvos

Respublikos teritorijoje, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinėse

sutartyse;

3) įmones, esančias užsienyje (kitų valstybių teritorijoje),

bet priklausančias Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu

kitaip nenustatyta tarptautinėse sutartyse (susitarimuose).

Krašto apsaugos, vidaus reikalų, valstybės saugumo sistemų

įmonių inspektavimo darbo santykių ir darbų saugos srityse

tvarka, suderinus su šiomis institucijomis, nustatoma Valstybinės

darbo inspekcijos nuostatuose (toliau - Nuostatai), kuriuos

tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Darbo inspekcija tam tikruose objektuose nekontroliuoja tų

darbų saugos sričių, kurias kontroliuoti pavesta kitoms

specializuotoms inspekcijoms.

Kitų inspekcijų, valstybinių tarnybų kompetenciją darbų

saugos klausimais jų kontroliuojamose įmonėse, vadovaudamasi

potencialiai pavojingų techninių įrenginių būtinosios priežiūros

taisyklėmis, kitais darbų saugos norminiais aktais, nustato šių

inspekcijų ir tarnybų nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

II SKIRSNIS

DARBO INSPEKCIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

5 straipsnis. Pagrindiniai Darbo inspekcijos uždaviniai:

vykdyti valstybinę darbų saugos politiką, kad būtų užtikrinta

darbų saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių

ligų prevencija;

kontroliuoti, ar laikomasi darbo ir darbų saugos įstatymų,

kitų šiuos klausimus reglamentuojančių norminių aktų.

6 straipsnis. Darbo inspekcija:

1) tikrina, kaip įmonėse laikomasi darbo, darbų saugos

įstatymų (Darbo sutarties, Žmonių saugos darbe, Darbo

apmokėjimo, Atostogų, Bedarbių rėmimo, Kolektyvinių susitarimų

ir sutarčių), taip pat kitų su šiais klausimais susijusių

norminių aktų. Tikrindama, kaip laikomasi Bedarbių rėmimo

įstatymo, Darbo inspekcija kontroliuoja, kaip darbdaviai laikosi

šiame įstatyme nustatytos darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo

tvarkos.

Darbo inspekcija teikia išvadas sprendžiant teismuose

ginčus darbo ir darbų saugos klausimais;

2) konsultuoja ir teikia informaciją darbdaviams bei jų

organizacijoms, įmonių darbų saugos tarnyboms, darbuotojams,

profesinėms sąjungoms darbo, darbų saugos, kolektyvinių sutarčių

ir kolektyvinių susitarimų sudarymo ir vykdymo klausimais;

3) tikrina, ar įmonėse eksploatuojamos darbo priemonės,

taip pat darbo sąlygos atitinka norminių aktų reikalavimus bei

kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi nustatytos

potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarkos;

4) tikrina, kaip įmonėse darbuotojai aprūpinami

bendrosiomis ir individualiosiomis saugos darbe priemonėmis,

nemokamų medicininių adaptogeninių preparatų išdavimą, taip pat

tikrina, ar darbdaviai sudaro sąlygas ir reikalauja, kad

darbuotojai, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, laiku ją

pasitikrintų;

5) Nuostatuose nustatyta tvarka:

atlieka naujai kuriamų darbo priemonių, taip pat saugos

darbe priemonių projektų ekspertizes ir pateikia išvadas dėl šių

projektų atitikimo darbų saugos reikalavimams, pagal darbo

priemonių, saugos darbe priemonių pavyzdžių bandymų rezultatus

išduoda įmonėms leidimus priemonių gamybai;

nustato paslaugų teikimo įmonėms darbų saugos klausimais

(mokymo ir atestavimo, konsultavimo, techninių paslaugų) tvarką,

išduoda juridiniams ir fiziniams asmenims leidimus tokioms

paslaugoms teikti;

išduoda leidimus kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų

gavybos ir perdirbimo, geologinio gręžimo, seismo žvalgybos,

degiųjų dujų, chemijos, naftos perdirbimo darbams, taip pat

technologiniams procesams, kuriems vykstant galimi sprogimo,

gaisro ar apsinuodijimo atvejai;

teikia išvadas rengiant mokymo programas darbų saugos

specialistams mokyti ir kvalifikacijai kelti, aukštųjų mokyklų

studentams, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų

moksleiviams apmokyti darbų saugos;

koordinuoja taisyklių, tipinių instrukcijų rengimą kitose

institucijose;

6) išduoda leidimus eksploatuoti naujas ir rekonstruotas

įmones (jų padalinius), naujas technologijas, užsiimti nauja

veikla, teikia pasiūlymus įmonių rejestro tvarkytojui atšaukti

įmonės registravimą, kai darbdavys pradėjo eksploatuoti naują ar

rekonstruotą įmonę (jos padalinį), naudoti naują technologiją,

pradėjo naują veiklą ir tam negavo Darbo inspekcijos leidimo,

taip pat kai darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pradėjo

eksploatuoti įmonę nustatyta tvarka nepasitikrinę žinių saugos

darbe klausimais.

Darbo inspekcija dalyvauja atestuojant darbuotojus,

darbdavius (jų įgaliotus asmenis) darbų saugos klausimais;

7) tiria sunkių bei nelaimingų atsitikimų su mirtinomis

pasekmėmis priežastis ir aplinkybes, tikrina, ar įmonėse

laikomasi nelaimingų atsitikimų tyrimo nustatytos tvarkos, taip

pat kaip diegiamos prevencinės priemonės, kad būtų išvengta

nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, teikia išvadas

valstybinio privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe

vykdytojui, ar nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu

įvykiu, vykdo kitas įstatymo nustatytas funkcijas, susijusias su

valstybiniu privalomuoju draudimu nuo nelaimingų atsitikimų

darbe;

registruoja nelaimingus atsitikimus darbe, apibendrina jų

priežastis ir aplinkybes;

dalyvauja profesinių ligų ir avarijų įmonėse tyrime;

8) teikia informaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybei,

taip pat ataskaitas socialinės apsaugos ir darbo ministrui apie

įstatymų ir kitų norminių aktų, kurie priskirti Valstybinės

darbo inspekcijos kontrolės kompetencijai, laikymąsi įmonėse.

Apie šių norminių aktų laikymąsi informuoja visuomenę;

9) registruoja darbų saugos norminius aktus,

reglamentuojančius Darbo inspekcijos kontrolės kompetencijai

priskirtus klausimus;

10) duoda privalomus vykdyti nurodymus darbdaviams dėl

sutarčių, kuriose yra visos būtinos darbo sutarties sąlygos,

įforminimo darbo sutartimis;

11) vykdo kituose įstatymuose, Nuostatuose, norminiuose

aktuose nustatytas funkcijas.

Straipsnio pakeitimai:

{#96CPAA1289 ;} Nr. 1-1289, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-987 (96.05.08)

III SKIRSNIS

DARBO INSPEKTORIŲ TEISĖS IR PAREIGOS

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis

darbo inspektorius (toliau - vyriausiasis valstybinis darbo

inspektorius), jo pavaduotojas (pavaduotojai), skyrių vyriausieji

darbo inspektoriai, vyresnieji darbo inspektoriai, darbo

inspektoriai (šiame įstatyme - darbo inspektoriai), vykdydami

pavestas funkcijas, turi teisę:

1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, bet kuriuo paros metu įeiti

į įmones ir tikrinti, ar laikomasi Darbo inspekcijos

kompetencijai priskirtų norminių aktų;

2) gauti iš įmonių duomenis ir dokumentus (jų nuorašus,

išrašus), reikalingus Darbo inspekcijos funkcijoms vykdyti;

3) gauti iš darbdavių, darbuotojų, o tiriant nelaimingus at-

sitikimus ir iš kitų asmenų, pasiaiškinimus, paaiškinimus žodžiu

ar raštu dėl darbo, darbų saugos įstatymų, kitų norminių aktų,

reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius, pažeidimų, taip

pat dėl teisėtų Darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo;

4) sustabdyti šio įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nurodytų

leidimų galiojimą, kai nustatomas veiklos, kuriai išduoti šie

leidimai, pažeidimas;

5) teikti nurodymus dėl statomų, rekonstruojamų įmonių, jų

padalinių bei darbo priemonių projektų, kai paaiškėja, kad

projektuose numatyti sprendimai neatitinka darbų saugos

reikalavimų;

6) Nuostatuose nustatyta tvarka:

uždrausti gaminti, reklamuoti ir realizuoti darbo ir saugos

darbe priemones, jeigu jos neatitinka darbų saugos norminių aktų

reikalavimų, kenkia žmonių sveikatai ir kelia pavojų gyvybei;

pranešus darbdaviui, paimti darbų saugos ekspertizei darbo

priemonių (žaliavų, gaminių) pavyzdžius, pareikalauti, kad įmonės

lėšomis būtų atlikti darbo aplinkos kontroliniai matavimai,

laboratorinės analizės, darbo bei saugos priemonių ekspertizės ar

specialūs jų tyrimai;

7) informuoti darbdavį apie darbuotojus, nevykdančius darbų

saugos reikalavimų;

8) pagal kompetenciją spręsti ginčą tarp darbdavio ir

darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog

negarantuota darbų sauga;

9) reikalauti, kad darbdavys, jo įgalioti asmenys sustabdytų

darbus, kai:

darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti,

dėl darbo priemonių gedimo ar avarinės būklės gali

susidaryti arba susidarė sąlygos nelaimingiems atsitikimams,

ūmiems apsinuodijimams,

dėl technologinių ar darbo procesų pažeidimų darbo aplinka

tampa pavojinga sveikatai ar gyvybei,

darbuotojai neaprūpinti reikiamomis kolektyvinės ar

individualios saugos priemonėmis,

paaiškėja, kad gaminama darbo priemonė kenks žmonių

sveikatai ar kels pavojų jų gyvybei;

10) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta

tvarka skirti pinigines baudas asmenims, pažeidusiems darbo

įstatymus, darbų saugos norminius aktus;

11) atvykus į įmonę tirti sunkių, mirtinų nelaimingų

atsitikimų ir avarijų priežasčių, jeigu būtina, nemokamai

naudotis tikrinamų įmonių ryšio ir transporto priemonėmis.

Šio straipsnio 4, 6 punktuose nurodytos teisės suteikiamos

vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, jo pavaduotojui,

skyrių vyriausiesiems darbo inspektoriams.

8 straipsnis. Darbo inspektoriai privalo:

1) nustatę darbo, darbų saugos reikalavimų pažeidimus,

įspėti darbdavį ir įpareigoti juos pašalinti, o esant šio

įstatymo 7 straipsnio 9 punkto 1, 2, 3 ir 4 pastraipose

nurodytiems atvejams - sustabdyti darbus ir, jeigu reikia,

išvesti darbuotojus iš pavojingos zonos, kai tai padaryti

darbdavys atsisakė;

2) perduoti teisėsaugos institucijoms medžiagą dėl darbo,

darbų saugos norminių aktų pažeidimų įmonėje, jeigu tai sukėlė

arba galėjo sukelti sunkius nelaimingus atsitikimus žmonėms arba

kitokias sunkias pasekmes;

3) neatskleisti valstybinių, įmonių komercinių bei

technologinių paslapčių, kurias jie sužinojo vykdydami tarnybines

pareigas.

IV SKIRSNIS

TIKRINIMŲ VYKDYMO TVARKA

9 straipsnis. Darbo inspekcija nustato įmonių inspektavimo

periodiškumą, būdą ir mastą.

10 straipsnis. Darbo inspektorius praneša darbdaviui arba jo

įgaliotam asmeniui apie būsimą atvykimą į įmonę, jeigu toks

pranešimas nepakenks tikrinimo efektyvumui.

Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo sudaryti darbo

sąlygas darbo inspektoriui, o jeigu reikia, ir darbo

inspektoriaus pasitelktiems specialistams inspektavimui vykdyti.

11 straipsnis. Darbo inspektorius apie savo atvykimą į įmonę

gali pranešti darbdaviui (jo įgaliotam asmeniui), įmonės

profesinių sąjungų atstovams, kurie gali (jeigu pageidauja)

dalyvauti inspektuojant įmonę.

12 straipsnis. Darbo inspektorius, patikrinęs įmonę, surašo

nustatytos formos dokumentus ir su jais supažindina darbdavį (jo

įgaliotą asmenį). Su patikrinimo medžiaga supažindina profesinių

sąjungų atstovus, jeigu jie to pageidauja.

Darbo inspektoriaus nurodymai, reikalavimai,

neprieštaraujantys norminiams aktams, yra privalomi darbdaviui (jo

įgaliotam asmeniui), darbuotojams.

V SKIRSNIS

DARBO INSPEKCIJOS STRUKTŪRA IR DARBO ORGANIZAVIMAS

13 straipsnis. Darbo inspekcijos struktūrą sudaro valdyba

(centrinis aparatas), inspektavimo skyriai (tarp jų ir

teritoriniai), jeigu reikia, neviršijant biudžetinių asignavimų,

gali būti steigiami kiti padaliniai, kurių steigimą vyriausiojo

valstybinio darbo inspektoriaus teikimu tvirtina socialinės

apsaugos ir darbo ministras.

Atskiri Darbo inspekcijos padaliniai gali turėti juridinio

asmens ar ne pelno organizacijos statusą.

14 straipsnis. Darbo inspekcijai ir jos valdybai vadovauja

vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Jį skiria ir iš

pareigų atleidžia socialinės apsaugos ir darbo ministras.

15 straipsnis. Vyriausiasis valstybinis darbo

inspektorius:

1) organizuoja Darbo inspekcijos darbą ir atsako už jos

veiklą;

2) veikia Darbo inspekcijos vardu ir jai atstovauja;

3) tvirtina Darbo inspekcijos darbo reglamentą,

struktūrinių padalinių bei darbo inspektorių pareiginius

nuostatus, Darbo inspekcijos etatus;

4) skiria ir atleidžia iš pareigų skyrių ir kitų padalinių

vadovus, kitus darbuotojus;

5) tvirtina sąrašą įmonių, kuriose reikia privaloma tvarka

įdiegti specialiąsias darbų saugos valdymo ir kontrolės

sistemas, priemones;

6) turi teisę teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos

Vyriausybei dėl valdymo ir kitų valstybinių įstaigų sprendimų

sustabdymo ir panaikinimo, jeigu jie prieštarauja darbų saugos

įstatymams ir kitiems norminiams aktams darbų saugos klausimais;

7) teikia privalomas išvadas dėl darbo priemonių bei

gaminamos produkcijos techninių sąlygų, taip pat dėl statybinių

normų bei darbų saugos taisyklių atitikimo darbų saugos

reikalavimams;

leidžia įsakymus, nustatyta tvarka tvirtina ministerijų,

kitų valstybinių įstaigų parengtas darbų saugos taisykles ir

tipines instrukcijas;

8) turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės

posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su darbo ir darbų

saugos norminiais aktais bei jų vykdymu;

9) nagrinėja skundus dėl darbo inspektorių veiksmų ir

sprendimų;

vykdo kitus socialinės apsaugos ir darbo ministro suteiktus

įgaliojimus;

10) nustato rekomenduojamus darbo inspektoriams piniginių

baudų, įstatymo nustatyta tvarka skiriamų asmenims, pažeidusiems

darbo, darbų saugos ir darbo higienos norminius aktus, dydžius.

Straipsnio pakeitimai:

{#96CPAA1289 ;} Nr. 1-1289, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-987 (96.05.08)

16 straipsnis. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus

pavaduotojas vykdo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus

pavedimus, o jo nesant, jį pavaduoja.

Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotoją

(pavaduotojus) skiria ir iš pareigų atleidžia vyriausiasis

valstybinis darbo inspektorius.

17 straipsnis. Darbo inspekcijos skyriams (tarp jų ir

teritoriniams) vadovauja skyrių vyriausieji darbo inspektoriai.

18 straipsnis. Eiti darbo inspektoriaus pareigas gali

Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį išsilavinimą,

specialių žinių ir atestuoti norminių aktų nustatyta tvarka.

19 straipsnis. Profesinio kvalifikavimo reikalavimus darbo

inspektoriams, jų mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir atestavimo

tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

20 straipsnis. Darbo inspektoriai negali būti valstybinių,

akcinių, privataus verslo įmonių valdymo organų nariais, eiti

kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti kitose valstybinėse ar

privačiose įmonėse, gauti kito papildomo atlyginimo, išskyrus

atlyginimą už kūrybinę veiklą.

21 straipsnis. Valstybinės darbo inspekcijos lėšos, gautos už

paslaugas, skiriamos Lietuvos Respublikos saugos darbe fondui.

22 straipsnis. Išlaidas darbo inspekcijos paskirtoms

ekspertizėms, susijusioms su sunkių ir mirtinų nelaimingų

atsitikimų tyrimu, apmoka įmonė, kurioje įvyko nelaimingas

atsitikimas, Nuostatuose nustatyta tvarka.

23 straipsnis. Darbo inspekcija, vykdydama jai pavestas

funkcijas, palaiko ryšius ir keičiasi informacija su kitomis

Lietuvos Respublikos valstybinėmis institucijomis, profesinėmis

sąjungomis, darbdavių organizacijomis, kitų valstybių

analogiškomis tarnybomis.

VI SKIRSNIS

DARBO INSPEKTORIŲ ATSAKOMYBĖ, JŲ VEIKSMŲ APSKUNDIMAS

24 straipsnis. Darbo inspektorius asmeniškai atsako už savo

tarnybinius veiksmus ir sprendimus, o jų padaryta žala įmonei ar

darbuotojui atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta

tvarka.

Darbo inspektoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti apskųsti

vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba socialinės

apsaugos ir darbo ministrui, arba teismui. Vyriausiojo valstybinio

darbo inspektoriaus sprendimai gali būti apskųsti socialinės

apsaugos ir darbo ministrui arba teismui.

VII SKIRSNIS

BAIGIAMIEJI NUOSTATAI

25 straipsnis. Darbo inspektoriai yra valstybės tarnautojai

ir jiems taikomos įstatymo nustatytos garantijos, susijusios su

darbu valstybės tarnyboje.

26 straipsnis. Darbo inspekcijos steigimo, reorganizavimo ar

veiklos nutraukimo klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS