@D1=19941025;D2=19960417;D3=19960515
Pakeitimai:
1.
Parlamentas, Įstatymas
{#96CPAA1289 ;} Nr. 1-1289, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-987 (96.05.08)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS ĮSTATYMO 6 IR
15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINĖS DARBO INSPEKCIJOS
ĮSTATYMAS
1994 m. spalio 25 d. Nr.I-614
Vilnius
I SKIRSNIS
BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos
valstybinės darbo inspekcijos (toliau - Darbo inspekcija)
uždavinius, funkcijas, struktūrą, darbo inspektorių teises,
pareigas, atsakomybę, tikrinimų vykdymo tvarką ir darbo
organizavimą.
2 straipsnis. Darbo inspekcija yra valstybinė kontrolės
įstaiga, veikianti prie Socialinės apsaugos ir darbo
ministerijos. Darbo inspekcija yra juridinis asmuo, turi
antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Darbo
inspekcija finansuojama iš valstybės biudžeto.
3 straipsnis. Darbo inspekcija savo veikloje vadovaujasi
Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais,
taip pat kitais norminiais aktais, reglamentuojančiais darbo san-
tykius ir darbų saugą.
4 straipsnis. Darbo inspekcijos veikla pagal kompetenciją
apima:
1) Lietuvos Respublikos teritorijoje esančias įmones,
įstaigas ir organizacijas (toliau - įmonės), nesvarbu, koks jų
pavaldumas ir nuosavybės formos;
2) užsienio kapitalo įmones, esančias Lietuvos Respublikos
teritorijoje, įmones, kuriose įstatinio kapitalo dalis priklauso
užsienio investitoriui (bendras įmones), esančias Lietuvos
Respublikos teritorijoje, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinėse
sutartyse;
3) įmones, esančias užsienyje (kitų valstybių teritorijoje),
bet priklausančias Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu
kitaip nenustatyta tarptautinėse sutartyse (susitarimuose).
Krašto apsaugos, vidaus reikalų, valstybės saugumo sistemų
įmonių inspektavimo darbo santykių ir darbų saugos srityse
tvarka, suderinus su šiomis institucijomis, nustatoma Valstybinės
darbo inspekcijos nuostatuose (toliau - Nuostatai), kuriuos
tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Darbo inspekcija tam tikruose objektuose nekontroliuoja tų
darbų saugos sričių, kurias kontroliuoti pavesta kitoms
specializuotoms inspekcijoms.
Kitų inspekcijų, valstybinių tarnybų kompetenciją darbų
saugos klausimais jų kontroliuojamose įmonėse, vadovaudamasi
potencialiai pavojingų techninių įrenginių būtinosios priežiūros
taisyklėmis, kitais darbų saugos norminiais aktais, nustato šių
inspekcijų ir tarnybų nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos
Respublikos Vyriausybė.
II SKIRSNIS
DARBO INSPEKCIJOS UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS
5 straipsnis. Pagrindiniai Darbo inspekcijos uždaviniai:
vykdyti valstybinę darbų saugos politiką, kad būtų užtikrinta
darbų saugos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų prevencija;
kontroliuoti, ar laikomasi darbo ir darbų saugos įstatymų,
kitų šiuos klausimus reglamentuojančių norminių aktų.
6 straipsnis. Darbo inspekcija:
1) tikrina, kaip įmonėse laikomasi darbo, darbų saugos
įstatymų (Darbo sutarties, Žmonių saugos darbe, Darbo
apmokėjimo, Atostogų, Bedarbių rėmimo, Kolektyvinių susitarimų
ir sutarčių), taip pat kitų su šiais klausimais susijusių
norminių aktų. Tikrindama, kaip laikomasi Bedarbių rėmimo
įstatymo, Darbo inspekcija kontroliuoja, kaip darbdaviai laikosi
šiame įstatyme nustatytos darbo sutarčių sudarymo ir nutraukimo
tvarkos.
Darbo inspekcija teikia išvadas sprendžiant teismuose
ginčus darbo ir darbų saugos klausimais;
2) konsultuoja ir teikia informaciją darbdaviams bei jų
organizacijoms, įmonių darbų saugos tarnyboms, darbuotojams,
profesinėms sąjungoms darbo, darbų saugos, kolektyvinių sutarčių
ir kolektyvinių susitarimų sudarymo ir vykdymo klausimais;
3) tikrina, ar įmonėse eksploatuojamos darbo priemonės,
taip pat darbo sąlygos atitinka norminių aktų reikalavimus bei
kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi nustatytos
potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros tvarkos;
4) tikrina, kaip įmonėse darbuotojai aprūpinami
bendrosiomis ir individualiosiomis saugos darbe priemonėmis,
nemokamų medicininių adaptogeninių preparatų išdavimą, taip pat
tikrina, ar darbdaviai sudaro sąlygas ir reikalauja, kad
darbuotojai, kuriems privaloma tikrintis sveikatą, laiku ją
pasitikrintų;
5) Nuostatuose nustatyta tvarka:
atlieka naujai kuriamų darbo priemonių, taip pat saugos
darbe priemonių projektų ekspertizes ir pateikia išvadas dėl šių
projektų atitikimo darbų saugos reikalavimams, pagal darbo
priemonių, saugos darbe priemonių pavyzdžių bandymų rezultatus
išduoda įmonėms leidimus priemonių gamybai;
nustato paslaugų teikimo įmonėms darbų saugos klausimais
(mokymo ir atestavimo, konsultavimo, techninių paslaugų) tvarką,
išduoda juridiniams ir fiziniams asmenims leidimus tokioms
paslaugoms teikti;
išduoda leidimus kasybos, sprogdinimo, naudingųjų iškasenų
gavybos ir perdirbimo, geologinio gręžimo, seismo žvalgybos,
degiųjų dujų, chemijos, naftos perdirbimo darbams, taip pat
technologiniams procesams, kuriems vykstant galimi sprogimo,
gaisro ar apsinuodijimo atvejai;
teikia išvadas rengiant mokymo programas darbų saugos
specialistams mokyti ir kvalifikacijai kelti, aukštųjų mokyklų
studentams, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo lavinimo mokyklų
moksleiviams apmokyti darbų saugos;
koordinuoja taisyklių, tipinių instrukcijų rengimą kitose
institucijose;
6) išduoda leidimus eksploatuoti naujas ir rekonstruotas
įmones (jų padalinius), naujas technologijas, užsiimti nauja
veikla, teikia pasiūlymus įmonių rejestro tvarkytojui atšaukti
įmonės registravimą, kai darbdavys pradėjo eksploatuoti naują ar
rekonstruotą įmonę (jos padalinį), naudoti naują technologiją,
pradėjo naują veiklą ir tam negavo Darbo inspekcijos leidimo,
taip pat kai darbdavys ar jo įgaliotas asmuo pradėjo
eksploatuoti įmonę nustatyta tvarka nepasitikrinę žinių saugos
darbe klausimais.
Darbo inspekcija dalyvauja atestuojant darbuotojus,
darbdavius (jų įgaliotus asmenis) darbų saugos klausimais;
7) tiria sunkių bei nelaimingų atsitikimų su mirtinomis
pasekmėmis priežastis ir aplinkybes, tikrina, ar įmonėse
laikomasi nelaimingų atsitikimų tyrimo nustatytos tvarkos, taip
pat kaip diegiamos prevencinės priemonės, kad būtų išvengta
nelaimingų atsitikimų, profesinių ligų, teikia išvadas
valstybinio privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe
vykdytojui, ar nelaimingą atsitikimą pripažinti draudiminiu
įvykiu, vykdo kitas įstatymo nustatytas funkcijas, susijusias su
valstybiniu privalomuoju draudimu nuo nelaimingų atsitikimų
darbe;
registruoja nelaimingus atsitikimus darbe, apibendrina jų
priežastis ir aplinkybes;
dalyvauja profesinių ligų ir avarijų įmonėse tyrime;
8) teikia informaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybei,
taip pat ataskaitas socialinės apsaugos ir darbo ministrui apie
įstatymų ir kitų norminių aktų, kurie priskirti Valstybinės
darbo inspekcijos kontrolės kompetencijai, laikymąsi įmonėse.
Apie šių norminių aktų laikymąsi informuoja visuomenę;
9) registruoja darbų saugos norminius aktus,
reglamentuojančius Darbo inspekcijos kontrolės kompetencijai
priskirtus klausimus;
10) duoda privalomus vykdyti nurodymus darbdaviams dėl
sutarčių, kuriose yra visos būtinos darbo sutarties sąlygos,
įforminimo darbo sutartimis;
11) vykdo kituose įstatymuose, Nuostatuose, norminiuose
aktuose nustatytas funkcijas.
Straipsnio pakeitimai:
{#96CPAA1289 ;} Nr. 1-1289, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-987 (96.05.08)
III SKIRSNIS
DARBO INSPEKTORIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
7 straipsnis. Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis
darbo inspektorius (toliau - vyriausiasis valstybinis darbo
inspektorius), jo pavaduotojas (pavaduotojai), skyrių vyriausieji
darbo inspektoriai, vyresnieji darbo inspektoriai, darbo
inspektoriai (šiame įstatyme - darbo inspektoriai), vykdydami
pavestas funkcijas, turi teisę:
1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, bet kuriuo paros metu įeiti
į įmones ir tikrinti, ar laikomasi Darbo inspekcijos
kompetencijai priskirtų norminių aktų;
2) gauti iš įmonių duomenis ir dokumentus (jų nuorašus,
išrašus), reikalingus Darbo inspekcijos funkcijoms vykdyti;
3) gauti iš darbdavių, darbuotojų, o tiriant nelaimingus at-
sitikimus ir iš kitų asmenų, pasiaiškinimus, paaiškinimus žodžiu
ar raštu dėl darbo, darbų saugos įstatymų, kitų norminių aktų,
reglamentuojančių darbų saugą ir darbo santykius, pažeidimų, taip
pat dėl teisėtų Darbo inspekcijos nurodymų nevykdymo;
4) sustabdyti šio įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nurodytų
leidimų galiojimą, kai nustatomas veiklos, kuriai išduoti šie
leidimai, pažeidimas;
5) teikti nurodymus dėl statomų, rekonstruojamų įmonių, jų
padalinių bei darbo priemonių projektų, kai paaiškėja, kad
projektuose numatyti sprendimai neatitinka darbų saugos
reikalavimų;
6) Nuostatuose nustatyta tvarka:
uždrausti gaminti, reklamuoti ir realizuoti darbo ir saugos
darbe priemones, jeigu jos neatitinka darbų saugos norminių aktų
reikalavimų, kenkia žmonių sveikatai ir kelia pavojų gyvybei;
pranešus darbdaviui, paimti darbų saugos ekspertizei darbo
priemonių (žaliavų, gaminių) pavyzdžius, pareikalauti, kad įmonės
lėšomis būtų atlikti darbo aplinkos kontroliniai matavimai,
laboratorinės analizės, darbo bei saugos priemonių ekspertizės ar
specialūs jų tyrimai;
7) informuoti darbdavį apie darbuotojus, nevykdančius darbų
saugos reikalavimų;
8) pagal kompetenciją spręsti ginčą tarp darbdavio ir
darbuotojo dėl darbuotojo atsisakymo dirbti motyvuojant, jog
negarantuota darbų sauga;
9) reikalauti, kad darbdavys, jo įgalioti asmenys sustabdytų
darbus, kai:
darbuotojai neapmokyti saugiai dirbti,
dėl darbo priemonių gedimo ar avarinės būklės gali
susidaryti arba susidarė sąlygos nelaimingiems atsitikimams,
ūmiems apsinuodijimams,
dėl technologinių ar darbo procesų pažeidimų darbo aplinka
tampa pavojinga sveikatai ar gyvybei,
darbuotojai neaprūpinti reikiamomis kolektyvinės ar
individualios saugos priemonėmis,
paaiškėja, kad gaminama darbo priemonė kenks žmonių
sveikatai ar kels pavojų jų gyvybei;
10) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta
tvarka skirti pinigines baudas asmenims, pažeidusiems darbo
įstatymus, darbų saugos norminius aktus;
11) atvykus į įmonę tirti sunkių, mirtinų nelaimingų
atsitikimų ir avarijų priežasčių, jeigu būtina, nemokamai
naudotis tikrinamų įmonių ryšio ir transporto priemonėmis.
Šio straipsnio 4, 6 punktuose nurodytos teisės suteikiamos
vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui, jo pavaduotojui,
skyrių vyriausiesiems darbo inspektoriams.
8 straipsnis. Darbo inspektoriai privalo:
1) nustatę darbo, darbų saugos reikalavimų pažeidimus,
įspėti darbdavį ir įpareigoti juos pašalinti, o esant šio
įstatymo 7 straipsnio 9 punkto 1, 2, 3 ir 4 pastraipose
nurodytiems atvejams - sustabdyti darbus ir, jeigu reikia,
išvesti darbuotojus iš pavojingos zonos, kai tai padaryti
darbdavys atsisakė;
2) perduoti teisėsaugos institucijoms medžiagą dėl darbo,
darbų saugos norminių aktų pažeidimų įmonėje, jeigu tai sukėlė
arba galėjo sukelti sunkius nelaimingus atsitikimus žmonėms arba
kitokias sunkias pasekmes;
3) neatskleisti valstybinių, įmonių komercinių bei
technologinių paslapčių, kurias jie sužinojo vykdydami tarnybines
pareigas.
IV SKIRSNIS
TIKRINIMŲ VYKDYMO TVARKA
9 straipsnis. Darbo inspekcija nustato įmonių inspektavimo
periodiškumą, būdą ir mastą.
10 straipsnis. Darbo inspektorius praneša darbdaviui arba jo
įgaliotam asmeniui apie būsimą atvykimą į įmonę, jeigu toks
pranešimas nepakenks tikrinimo efektyvumui.
Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo sudaryti darbo
sąlygas darbo inspektoriui, o jeigu reikia, ir darbo
inspektoriaus pasitelktiems specialistams inspektavimui vykdyti.
11 straipsnis. Darbo inspektorius apie savo atvykimą į įmonę
gali pranešti darbdaviui (jo įgaliotam asmeniui), įmonės
profesinių sąjungų atstovams, kurie gali (jeigu pageidauja)
dalyvauti inspektuojant įmonę.
12 straipsnis. Darbo inspektorius, patikrinęs įmonę, surašo
nustatytos formos dokumentus ir su jais supažindina darbdavį (jo
įgaliotą asmenį). Su patikrinimo medžiaga supažindina profesinių
sąjungų atstovus, jeigu jie to pageidauja.
Darbo inspektoriaus nurodymai, reikalavimai,
neprieštaraujantys norminiams aktams, yra privalomi darbdaviui (jo
įgaliotam asmeniui), darbuotojams.
V SKIRSNIS
DARBO INSPEKCIJOS STRUKTŪRA IR DARBO ORGANIZAVIMAS
13 straipsnis. Darbo inspekcijos struktūrą sudaro valdyba
(centrinis aparatas), inspektavimo skyriai (tarp jų ir
teritoriniai), jeigu reikia, neviršijant biudžetinių asignavimų,
gali būti steigiami kiti padaliniai, kurių steigimą vyriausiojo
valstybinio darbo inspektoriaus teikimu tvirtina socialinės
apsaugos ir darbo ministras.
Atskiri Darbo inspekcijos padaliniai gali turėti juridinio
asmens ar ne pelno organizacijos statusą.
14 straipsnis. Darbo inspekcijai ir jos valdybai vadovauja
vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius. Jį skiria ir iš
pareigų atleidžia socialinės apsaugos ir darbo ministras.
15 straipsnis. Vyriausiasis valstybinis darbo
inspektorius:
1) organizuoja Darbo inspekcijos darbą ir atsako už jos
veiklą;
2) veikia Darbo inspekcijos vardu ir jai atstovauja;
3) tvirtina Darbo inspekcijos darbo reglamentą,
struktūrinių padalinių bei darbo inspektorių pareiginius
nuostatus, Darbo inspekcijos etatus;
4) skiria ir atleidžia iš pareigų skyrių ir kitų padalinių
vadovus, kitus darbuotojus;
5) tvirtina sąrašą įmonių, kuriose reikia privaloma tvarka
įdiegti specialiąsias darbų saugos valdymo ir kontrolės
sistemas, priemones;
6) turi teisę teikti pasiūlymus Lietuvos Respublikos
Vyriausybei dėl valdymo ir kitų valstybinių įstaigų sprendimų
sustabdymo ir panaikinimo, jeigu jie prieštarauja darbų saugos
įstatymams ir kitiems norminiams aktams darbų saugos klausimais;
7) teikia privalomas išvadas dėl darbo priemonių bei
gaminamos produkcijos techninių sąlygų, taip pat dėl statybinių
normų bei darbų saugos taisyklių atitikimo darbų saugos
reikalavimams;
leidžia įsakymus, nustatyta tvarka tvirtina ministerijų,
kitų valstybinių įstaigų parengtas darbų saugos taisykles ir
tipines instrukcijas;
8) turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su darbo ir darbų
saugos norminiais aktais bei jų vykdymu;
9) nagrinėja skundus dėl darbo inspektorių veiksmų ir
sprendimų;
vykdo kitus socialinės apsaugos ir darbo ministro suteiktus
įgaliojimus;
10) nustato rekomenduojamus darbo inspektoriams piniginių
baudų, įstatymo nustatyta tvarka skiriamų asmenims, pažeidusiems
darbo, darbų saugos ir darbo higienos norminius aktus, dydžius.
Straipsnio pakeitimai:
{#96CPAA1289 ;} Nr. 1-1289, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-987 (96.05.08)
16 straipsnis. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus
pavaduotojas vykdo vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus
pavedimus, o jo nesant, jį pavaduoja.
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotoją
(pavaduotojus) skiria ir iš pareigų atleidžia vyriausiasis
valstybinis darbo inspektorius.
17 straipsnis. Darbo inspekcijos skyriams (tarp jų ir
teritoriniams) vadovauja skyrių vyriausieji darbo inspektoriai.
18 straipsnis. Eiti darbo inspektoriaus pareigas gali
Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį išsilavinimą,
specialių žinių ir atestuoti norminių aktų nustatyta tvarka.
19 straipsnis. Profesinio kvalifikavimo reikalavimus darbo
inspektoriams, jų mokymo, kvalifikacijos kėlimo ir atestavimo
tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.
20 straipsnis. Darbo inspektoriai negali būti valstybinių,
akcinių, privataus verslo įmonių valdymo organų nariais, eiti
kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti kitose valstybinėse ar
privačiose įmonėse, gauti kito papildomo atlyginimo, išskyrus
atlyginimą už kūrybinę veiklą.
21 straipsnis. Valstybinės darbo inspekcijos lėšos, gautos už
paslaugas, skiriamos Lietuvos Respublikos saugos darbe fondui.
22 straipsnis. Išlaidas darbo inspekcijos paskirtoms
ekspertizėms, susijusioms su sunkių ir mirtinų nelaimingų
atsitikimų tyrimu, apmoka įmonė, kurioje įvyko nelaimingas
atsitikimas, Nuostatuose nustatyta tvarka.
23 straipsnis. Darbo inspekcija, vykdydama jai pavestas
funkcijas, palaiko ryšius ir keičiasi informacija su kitomis
Lietuvos Respublikos valstybinėmis institucijomis, profesinėmis
sąjungomis, darbdavių organizacijomis, kitų valstybių
analogiškomis tarnybomis.
VI SKIRSNIS
DARBO INSPEKTORIŲ ATSAKOMYBĖ, JŲ VEIKSMŲ APSKUNDIMAS
24 straipsnis. Darbo inspektorius asmeniškai atsako už savo
tarnybinius veiksmus ir sprendimus, o jų padaryta žala įmonei ar
darbuotojui atlyginama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta
tvarka.
Darbo inspektoriaus veiksmai ir sprendimai gali būti apskųsti
vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui arba socialinės
apsaugos ir darbo ministrui, arba teismui. Vyriausiojo valstybinio
darbo inspektoriaus sprendimai gali būti apskųsti socialinės
apsaugos ir darbo ministrui arba teismui.
VII SKIRSNIS
BAIGIAMIEJI NUOSTATAI
25 straipsnis. Darbo inspektoriai yra valstybės tarnautojai
ir jiems taikomos įstatymo nustatytos garantijos, susijusios su
darbu valstybės tarnyboje.
26 straipsnis. Darbo inspekcijos steigimo, reorganizavimo ar
veiklos nutraukimo klausimus sprendžia Lietuvos Respublikos
Vyriausybė.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
_