Neoficialus nutarimo tekstas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
2000 m. kovo 31 d. Nr. 373
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 475 “Dėl Lietuvos Respublikos derybinės pozicijos derybose dėl narystės Europos Sąjungoje rengimo tvarkos” (Žin., 1999, Nr. 38–1167), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1.1. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją “Konkurencija” (6 derybinis skyrius);
1.2. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją “Mažos ir vidutinės įmonės” (16 derybinis skyrius);
1.3. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją “Kultūra ir audiovizualinė politika” (20 derybinis skyrius);
1.4. Lietuvos Respublikos derybinę poziciją “Išoriniai santykiai” (26 derybinis skyrius).
2. Pavesti Užsienio reikalų ministerijai pateikti 1 punkte nurodytas derybines pozicijas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą konferencijai.
Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius
Užsienio reikalų ministras Algirdas Saudargas
___________________
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 373
Lietuvos Respublikos derybinė pozicija
“KONKURENCIJA”
(6 DERYBINIS SKYRIUS)
2004 m. sausio 1 d. laikome data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika pritaria acquis konkurencijos ir valstybės pagalbos srityse.
Lietuvos Respublika pasirengusi suderinti savo nacionalinę teisę su konkurencijos ir valstybės pagalbos acquis reikalavimais.
II. PAGRINDIMAS
Konkurencija
Konkurencijos srities acquis pagrindinės nuostatos išdėstytos Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau vadinama – EB sutartis) 81–85 straipsniuose, taip pat Europos anglies ir plieno bendrijos steigimo sutarties 65 ir 66 straipsniuose. Koncentracijos kontrolę reguliuoja Tarybos reglamentas Nr. 4064/89 (su pakeitimais).
Konkurencijos teisės pagrindas Lietuvoje yra 1999 m. kovo 23 d. priimtas naujas Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas (Žin., 1999, Nr. 30–856), suderintas su Europos Bendrijos konkurencijos teise tiek konkurencijos principų įgyvendinimo, tiek jų taikymo prasme.
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymą, Konkurencijos taryba priėmė šiuos teisės aktus:
1999 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. 2 “Dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos administracijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 98–2839);
1999 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 4 “Dėl Laikinojo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos posėdžių reglamento patvirtinimo“ (Žin., Nr. 98–2840);
1999 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. 38 “Dėl bendrosios išimties suteikimo vertikaliesiems susitarimams taikant Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5, 6 ir 7 straipsnius“ (Žin., 1999, Nr. 110–3253), suderintą su Tarybos reglamentu 19/65(EEC) ir Komisijos reglamentais 1983/83(EEC), 1984/83(EEC), 4087/88(EEC), 2790/99 (EC);
2000 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. 1 “Dėl reikalavimų ir sąlygų susitarimams, kurie dėl savo mažareikšmio poveikio nelaikomi Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimu, patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 6–176), suderintą su Komisijos pranešimu dėl mažareikšmio poveikio susitarimų, kuriems netaikomas EB sutarties 85 (1) straipsnis.
2000–2001 metais Konkurencijos taryba numato parengti ir priimti nutarimą dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos darbo reglamento patvirtinimo, nutarimus dėl bendrųjų pajamų apskaičiavimo tvarkos vykdant koncentracijos kontrolę ir tipinės pranešimo apie koncentraciją formos, taip pat nutarimus dėl bendrųjų išimčių suteikimo sutartims atskiruose ūkio sektoriuose.
Visiškai suderinti nacionalinę teisę su Bendrijos acquis konkurencijos srityje numatoma iki 2001 m. gruodžio 31 d., kai Konkurencijos taryba patvirtins visus Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme numatytus įstatymo lydimuosius aktus.
Valstybės pagalba
Valstybės pagalbos srities acquis pagrindinės nuostatos išdėstytos EB sutarties 87–89 straipsniuose.
Valstybės pagalbos teikimą Lietuvoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 137 “Dėl Valstybės pagalbos kontrolės vykdymo tvarkos patvirtinimo” (Žin., 1997, Nr. 17–373; 1999, Nr. 40–1263). Šiuo nutarimu monitoringo institucijai suteikta teisė įvertinti valstybės pagalbą pagal Europos Bendrijos teisės normas ir spręsti, ar pagalba atitinka Europos Bendrijos teisės normas. Valstybės pagalbos monitoringą vykdo Konkurencijos taryba.
Vienas svarbiausių tolesnių veiksmų, perimant pagrindines Europos Bendrijos teisės nuostatas, reglamentuojančias valstybės pagalbos teikimą, bus Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos įstatymo priėmimas (šį įstatymą numatoma priimti 2000 metais).
Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos įstatymui įgyvendinti Konkurencijos taryba numato 2000–2003 metais parengti ir Konkurencijos tarybos nutarimu patvirtinti metodinius nurodymus, reglamentuojančius valstybės pagalbos teikimą atskiriems sektoriams, taip pat horizontalios pagalbos ir regioninės pagalbos teikimo tvarką.
Visą ACQUIS valstybės pagalbos monitoringo srityje planuojama perkelti į nacionalinę teisę iki 2002 m. liepos 1 dienos.
Pastraipos pakeitimai:
Nr. 1187, 00.10.05
Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 59–1462) numato tam tikras lengvatas laisvosiose ekonominėse zonose įsikūrusioms įmonėms, kurios gali būti priskiriamos prie valstybės pagalbos formų. Kadangi šiuo metu laisvosios ekonominės zonos Lietuvoje tik pradeda veikti, neįmanoma įvertinti jų galimo poveikio konkurencijai bei prekybai su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis. Lietuva ištirs tokio poveikio galimybes ir tai, ar suteikiamos mokesčių lengvatos atitinka Europos Sąjungos teisės nuostatas. Tuo pagrindu Lietuva pateiks papildomą informaciją ir pasiūlymus, iš jų ir dėl galimų pereinamųjų laikotarpių, dėl kurių bus konsultuojamasi.
Valstybės monopoliai, specialios ir išimtinės teisės
Komercinio pobūdžio valstybės monopolius reguliuoja EB sutarties 31 straipsnis, valstybės įmones ir įmones su specialiomis ar išimtinėmis teisėmis – 86 straipsnis.
Lietuvos Respublikos teisės sistema iš esmės atitinka EB sutarties 31 ir 86 straipsnių nuostatas, išskyrus tai, kad Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 56–1548) suteikia teisę pagrindiniam bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriui iki 2002 m. gruodžio 31 d. būti vieninteliu bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriumi ir bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėju. Nuo 2003 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisė visiškai atitiks acquis reikalavimus valstybės monopolių, taip pat specialių ir išimtinių teisių srityje.
III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS
Už Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo ir konkurencijos politikos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje atsakinga Konkurencijos taryba – nepriklausoma valstybės įstaiga, kurios pirmininkas ir nariai skiriami Respublikos Prezidento. Konkurencijos tarybos funkcijoms vykdyti formuojama Konkurencijos tarybos administracija.
Konkurencijos bylas Lietuvoje taip pat nagrinėja:
Aukštesnysis administracinis teismas, kai pastarajam apskundžiami Konkurencijos tarybos nutarimai;
kiti teismai, kai pateikiamas ieškinys dėl Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimo.
Konkurencijos taryba taip pat vykdo valstybės pagalbos monitoringą. Gautų iš valstybės pagalbos teikėjų duomenų pagrindu sudaryta 1996–1998 metų valstybės pagalbos duomenų bazė, kuri nuolat atnaujinama. Remdamasi šia duomenų baze, Konkurencijos taryba kasmet rengia ataskaitas Europos Komisijai apie ataskaitiniais metais Lietuvoje teiktą valstybės pagalbą, jos bendrą apimtį ir formas.
Lietuvos Respublikos institucinė sistema bus pasirengusi įgyvendinti šio derybinio skyriaus acquis reikalavimus.
–––––––––––––––––––––-
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 373
LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
“MAŽOS IR VIDUTINĖS ĮMONĖS”
(16 DERYBINIS SKYRIUS)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikome data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika pritaria visam acquis mažų ir vidutinių įmonių srityje.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti mažų ir vidutinių įmonių acquis reikalavimus nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Lietuvos Respublika neprašo pereinamųjų laikotarpių ar išimčių šiame derybiniame skyriuje.
II. PAGRINDIMAS
Šiuo metu galiojančios acquis nuostatų įmonių politikos, distribucinės prekybos, turizmo ir socialinės ekonomikos srityse neprivalu perkelti į nacionalinę Lietuvos teisę, kadangi šio derybinio skyriaus acquis daugiausia sudaro rekomendacijos ir sprendimai, patvirtinantys programas ir nustatantys konsultacijų tvarką. Išimtį sudaro specifinė Turizmo statistikos direktyva (95/57/EC).
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis smulkų ir vidutinį verslą Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymas (Žin., 1998, Nr. 109–2993). Padarius šio įstatymo pakeitimus 2002 metais, smulkios ir vidutinės įmonės apibrėžimas visiškai atitiks Komisijos rekomendacijos 96/280/EC priede pateiktą smulkios ir vidutinės įmonės apibrėžimą pagal rekomenduojamus įmonės darbuotojų skaičiaus, įmonės nepriklausomumo ir įmonės metinės apyvartos kriterijus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2000 m. liepos 1 d. patvirtins Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros strategines kryptis iki 2004 metų, taip pat Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros programos įgyvendinimo priemonių 1998 metų plano papildymą 2000–2001 metams. Šių dokumentų paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos vidutinės trukmės prioritetus, pagrindines veiksmų kryptis ir jų įgyvendinimo priemones skatinant smulkaus ir vidutinio verslo plėtrą Lietuvoje.
Lietuvos Respublika dalyvauja Trečiojoje daugiametėje Europos Sąjungos smulkaus ir vidutinio verslo rėmimo programoje.
Turizmo veiklą šalyje reglamentuoja Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 32–852) ir įstatymo lydimieji teisės aktai, kurių reikia šiam įstatymui įgyvendinti. Įstatymas nustato turizmo prioritetus, reglamentuoja turizmo paslaugų teikimą, vartotojų teisių apsaugą turizmo srityje bei šios ūkio šakos strateginį planavimą. Turizmo statistika renkama Lietuvos Respublikos statistikos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 54–1048; 1999, Nr. 114–3299) ir jo lydimųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. VIII–1284 „Dėl Nacionalinės turizmo plėtros programos“ (Žin., 1999, Nr. 63–2061) patvirtinta Nacionalinė turizmo plėtros programa atitinka Europos Sąjungos principines nuostatas turizmo srityje.
Lietuvos Respublikos įstatymai ir institucinė sistema sudaro sąlygas visiškai įgyvendinti Tarybos 1986 m. gruodžio 22 d. sprendimo 86/664/EEC, steigiančio konsultavimo ir bendradarbiavimo procedūrą turizmo srityje, reikalavimus.
Statistikos rinkimo tvarka turizmo srityje atitinka Tarybos 1995 m. lapkričio 23 d. direktyvos 95/57/EC A ir B dalių reikalavimus. Šios direktyvos C dalies reikalavimai bus visiškai įgyvendinti iki 2003 m. gruodžio 31 d. atlikus vidaus ir išvykstamojo turizmo tyrimą.
III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS
Lietuvoje yra valdymo, ekspertinės ir paramos institucijos, atsakingos už valstybės politiką mažų ir vidutinių įmonių srityje: Ūkio ministerija, Verslo plėtojimo taryba, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra, Tarpžinybinė taryba smulkaus ir vidutinio verslo problematikai nagrinėti ir interesams derinti prie Ūkio ministerijos, Smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo fondas, Valstybinis turizmo departamentas prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos, Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
––––––––––––––––––––––-
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 373
"KULTŪRA IR AUDIOVIZUALINĖ POLITIKA"
(20 DERYBINIS SKYRIUS)
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikome data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika pritaria visam acquis kultūros ir audiovizualinės politikos srityje.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi visiškai įgyvendinti acquis kultūros ir audiovizualinės politikos srityje nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Lietuvos Respublika neprašo pereinamųjų laikotarpių ar išimčių šiame derybiniame skyriuje.
II. PAGRINDIMAS
Įgyvendindama Europos (Asociacijos) sutarties 103 straipsnio nuostatas ir atsižvelgdama į Europos Bendrijos steigimo sutarties 151 straipsnį (buvusį 128 straipsnį), Lietuva siekia bendradarbiauti su Europos šalimis kultūros srityje, įsijungdama į Europos Sąjungos paramos kultūrai programas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 28 d. nutarime Nr. 290 “Dėl Lietuvos dalyvavimo Europos Sąjungos programose” (Žin., 1997, Nr. 29–695) pritarta Lietuvos dalyvavimui Europos Sąjungos paramos kultūrai programose. Galimybė Lietuvai dalyvauti tokiose programose taip pat patvirtinta Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos Asociacijos Tarybos 1998 m. gruodžio 22 d. sprendimu “Dėl Lietuvos dalyvavimo Bendrijos kultūros programose”.
Asociacijos Tarybai patvirtinus Lietuvos dalyvavimą naujai atveriamoje programoje Culture 2000, Lietuva sieks joje dalyvauti laisvos konkurencijos principu ir akcentuodama Lietuvos kultūros europietiškuosius bruožus bei išlaikydama nacionalinius jos savitumus prisidės prie bendrojo Europos kultūros paveldo puoselėjimo.
Audiovizualinė politika
Europos Bendrijos audiovizualinė politika susideda iš dviejų neatskiriamų dalių: teisinio pagrindo, kurį sudaro direktyva dėl kai kurių Europos Sąjungos šalių narių įstatymuose, reglamentuose ir administraciniuose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos transliacijų veikla, suderinimo (89/552/EEC, papildyta direktyva 97/36/EC), ir finansinės paramos programos MEDIA.
Lietuvos audiovizualinį sektorių reguliuoja šie Lietuvos Respublikos įstatymai: Visuomenės informavimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 71–1706), Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 102–2319) ir Telekomunikacijų įstatymas (Žin., 1998, Nr. 56–1548).
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas, iki 2000 m. liepos 1 d. priėmus jų pakeitimo įstatymus, bus suderinti su Europos Sąjungos direktyvų dėl televizijos be sienų (89/552/EEC ir 97/36/EC) reikalavimais dėl Europos kūrinių propagavimo, nepriklausomų kūrėjų darbų, transliuotojų jurisdikcijos, reklamos ir rėmimo, teisės atsakyti ir nepilnamečių apsaugos. Jų nuostatos bus taikomos visiems Lietuvos transliuotojams nepriklausomai nuo turimos auditorijos ar priklausomybės (privati ar visuomeninė).
Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. vasario 17 d. ratifikavo Europos konvenciją dėl televizijos be sienų bei šios konvencijos pataisų protokolą.
Radijo ir televizijos komisija, įgyvendindama Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus, nuo 2000 m. sausio 1 d. pagal naujas licencijavimo taisykles pratęsia licencijas transliuoti radijo ir televizijos programas, išduoda naujas licencijas su priedais (programų struktūra ir turinys, reklama, transliuotojų įsipareigojimai).
III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS
Kultūros politikos koordinatorė yra Kultūros ministerija.
Programos Culture 2000 veiklai koordinuoti numatyta įkurti informacinį padalinį.
Pagrindinės institucijos, atsakingos už Europos Sąjungos audiovizualinės politikos įgyvendinimą Lietuvoje, yra Radijo ir televizijos komisija, reguliuojanti komercinį audiovizualinį sektorių, ir Nacionalinio radijo ir televizijos taryba, reguliuojanti visuomeninį sektorių.
Radijo ir televizijos komisija iki 2000 m. liepos 1 d. turi parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti strategijos ir strateginio plano, kuriame numatytos Lietuvos audiovizualinės politikos ir audiovizualinės rinkos plėtros kryptys iki 2006 metų, projektus.
Pagal Acquis įgyvendinimo priemonių planą 2000–2002 metais Radijo ir televizijos komisija numato padidinti administracinius gebėjimus, stiprinti transliuotojų veiklos kontrolės bei priežiūros mechanizmus, išplėsti audiovizualinės rinkos analizės, licencijų sąlygų kontrolės, monitoringo ir programų bei auditorijos tyrimų padalinius. Finansavimas, kurio reikia šiems tikslams įgyvendinti, numatytas nacionalinėje PHARE 1999 metų programoje. Parengusi „Dvynių“ projektą “Audiovizualinės politikos stiprinimas”, Radijo ir televizijos komisija nuo 1999 metų gruodžio mėnesio bendradarbiauja su Prancūzijos audiovizualinį sektorių reguliuojančiomis institucijomis – Aukštąja audiovizualinių reikalų taryba ir Informacijos bei komunikacijos teisine ir technine tarnyba.
Radijo dažnių koordinavimo, techninių transliavimo (licencijų) sąlygų kontrolės bei priežiūros, taip pat nepriklausomos Ryšių reguliavimo tarnybos klausimai bus aptarti derybinėje pozicijoje “Telekomunikacijos ir informacijos technologijos”.
––––––––––––––––––––––-
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 373
LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINĖ POZICIJA
“IŠORINIAI SANTYKIAI”
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
2004 m. sausio 1 d. laikome data, nuo kurios Lietuvos Respublika turi būti pasirengusi prisiimti narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus.
Lietuvos Respublika pritaria visam acquis išorinių santykių srityje.
Lietuvos Respublika bus pasirengusi įgyvendinti išorinių santykių acquis reikalavimus nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Lietuvos Respublika pasirengusi perimti Europos Sąjungos įsipareigojimus pagal jos tarptautines sutartis su trečiosiomis šalimis nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos.
Pastraipos pakeitimai:
Nr. 1187, 00.10.05
II. PAGRINDIMAS
Europos Bendrijos steigimo sutarties VII skyrius, reglamentuojantis bendrąją prekybos politiką, Lietuvai visiškai priimtinas. Lietuva sutinka, kad įgyvendinant minėto skyriaus nuostatas užsienio prekybos režimų nustatymas būtų deleguotas Europos Sąjungos Tarybai ir Europos Komisijai pagal šios sutarties 133 straipsnį (buvusįjį 113 straipsnį).
Lietuvos įsipareigojimai Pasaulio prekybos organizacijai (PPO)
Nuo įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją dienos Lietuvos įsipareigojimus reglamentuos šios organizacijos susitarimai. Lietuva pasirengusi nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos įgyvendinti acquis dėl techninių barjerų prekyboje, sanitarinių ir fitosanitarinių normų taikymo, intelektinės nuosavybės apsaugos, muitinio įvertinimo, kiekybinių apribojimų, diskriminacinių mokesčių taikymo panaikinimo, bendrojo susitarimo dėl prekybos ir tarifų, viešojo pirkimo reglamentavimo, kitų Pasaulio prekybos organizacijos susitarimų. Derybose dėl narystės Pasaulio prekybos organizacijoje Lietuva siekia žemės ūkio sektoriuje užsitikrinti pakankamą vidaus paramos, muitų tarifų žemės ūkio prekėms “užšaldymo” lygį ir teisę nuo narystės šioje organizacijoje datos pereinamuoju laikotarpiu taikyti eksporto subsidijas žemės ūkio prekėms.
Lietuvos sutartiniai santykiai su Latvija, Estija bei Ukraina
(Neteko galios)
Pastraipos pakeitimai:
Nr. 1187, 00.10.05
Žvejybiniai susitarimai acquis atžvilgiu
(Neteko galios)
Pastraipos pakeitimai:
Nr. 1187, 00.10.05
Lomé konvencija
Lietuva derėsis dėl dalyvavimo Europos plėtros fonde sąlygų.
Europos ekonominė erdvė
Derėdamasi dėl narystės Europos Sąjungoje, Lietuva kartu derėsis ir dėl prisijungimo prie Europos ekonominės erdvės. Vadovaudamasi sutarties dėl Europos ekonominės erdvės 128 straipsniu, Lietuva ketina parengti ir pateikti reikiamus dokumentus Sutarties dėl Europos ekonominės erdvės tarybai.
Sutartiniai Europos Sąjungos santykiai su trečiosiomis šalimis (įskaitant prekybos režimus)
Lietuva pasirengusi perimti Europos Sąjungos įsipareigojimus trečiųjų šalių atžvilgiu (įskaitant užsienio prekybos režimus) nuo įstojimo į Europos Sąjungą datos.
III. GEBĖJIMAI ĮGYVENDINTI ACQUIS
Lietuvos Respublikoje už išorinius santykius yra atsakingi Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Lietuvos standartizacijos departamentas prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos, Nacionalinis akreditacijos biuras prie Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos, Valstybinė veterinarijos tarnyba, Konkurencijos taryba, kitos suinteresuotos institucijos.
–––––––––––––-
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1187, 00.10.05
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2000 M. KOVO 31 D. NUTARIMO NR. 373 "DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DERYBINIŲ POZICIJŲ DERYBOSE DĖL NARYSTĖS EUROPOS SĄJUNGOJE PATVIRTINIMO" DALINIO PAKEITIMO
*** Pabaiga ***
Redagavo: Angonita Rupšytė (2000.10.17)