Suvestinė redakcija nuo 2021-02-01 iki 2021-04-30
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 71-1706, i. k. 0961010ISTA00I-1418
Nauja įstatymo redakcija nuo 2006-09-01:
Nr. X-752, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3254 (2006-07-27)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VISUOMENĖS INFORMAVIMO
ĮSTATYMAS
1996 m. liepos 2 d. Nr. I-1418
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Abonentas – asmuo, kuris pagal sutartį su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotoju ar retransliuotoju priima radijo ir (ar) televizijos programas.
2. Anonsas – savarankiškas radijo ar televizijos programos vienetas, kurio tikslas – pristatyti programą (programas).
3. Antžeminė televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per antžeminę analoginę ar skaitmeninę televizijos stotį ar tokių stočių tinklą.
4. Antžeminis radijas – radijo programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per antžeminę analoginę ar skaitmeninę radijo stotį ar tokių stočių tinklą.
5. Antžeminis radijo tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro daugiau kaip viena antžeminė analoginė ar skaitmeninė radijo stotis ir kuris yra skirtas tai pačiai radijo programai (programoms) transliuoti ir (ar) retransliuoti visuomenei.
6. Antžeminis televizijos tinklas – elektroninių ryšių tinklas, kurį sudaro daugiau kaip viena antžeminė analoginė ar skaitmeninė televizijos stotis ir kuris yra skirtas tai pačiai televizijos programai (programoms) transliuoti ir (ar) retransliuoti visuomenei.
7. Asmens kritika – asmens ar jo veiklos nagrinėjimas ir vertinimas neįžeidžiant asmens garbės ir orumo, nepažeidžiant jo privataus gyvenimo, nesumenkinant dalykinės reputacijos.
8. Asmuo – fizinis arba juridinis asmuo, įsisteigęs Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje.
9. Audiovizualinė politika – audiovizualinio sektoriaus strategijos, valstybinio valdymo principų ir plėtros krypčių, tikslų bei uždavinių nustatymas ir įgyvendinimas, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių audiovizualinio sektoriaus veiklą, rengimas ir derinimas su tarptautiniais reikalavimais, taip pat jų įgyvendinimas.
10. Audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – televizijos programų transliavimas, užsakomoji audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, komercinių audiovizualinių pranešimų skelbimo paslauga, kai tokių paslaugų ar nuo jų atsiejamos dalies pagrindinis tikslas elektroninių ryšių tinklais visuomenei teikti (perduoti) programas informavimo, pramogų ar švietimo tikslais ir už kurias redakcinė atsakomybė tenka šių paslaugų teikėjui, vykdančiam ūkinę komercinę veiklą.
11. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas – asmuo, kuris teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugą, sprendžia, kokia tvarka pateikiamas jos turinys, ir kuriam tenka redakcinė atsakomybė už šios paslaugos turinio parinkimą.
12. Audiovizualinis kūrinys – kinematografinis ar kitas kinematografinėmis priemonėmis išreikštas kūrinys, sudarytas iš tarpusavyje susijusių vaizdų, perteikiančių judesį su garsu arba be jo, įrašytas (užfiksuotas) materialioje vaizdo įrašymo laikmenoje.
13. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga – paslauga, kurios visos arba nuo jos atsiejamos dalies pagrindinis tikslas arba viena iš esminių funkcijų yra informavimo, pramogų ar švietimo tikslais elektroninių ryšių tinklais teikti programas ir (ar) naudotojų sukurtus vaizdo įrašus visuomenei ir kurios organizavimą, neprisiimdamas redakcinės atsakomybės, nustato jos teikėjas, be kita ko, automatinėmis ar kitomis priemonėmis arba algoritmais įdiegdamas, rodydamas žymas ir nustatydamas seką.
14. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas – asmuo, teikiantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugą.
16. Erotinio pobūdžio informacija – informacija, kuria skatinamas lytinis geismas, rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas ar kitoks seksualinis pasitenkinimas arba sekso reikmenys.
17. Informacinės visuomenės informavimo priemonės – visuomenės informavimo priemonės, kuriomis teikiant informacinės visuomenės paslaugas skleidžiama viešoji informacija.
18. Informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas – asmuo, faktiškai valdantis informacinės visuomenės informavimo priemonę, kurioje rengiama ir (ar) skleidžiama viešoji informacija, arba rengiantis ir (ar) skleidžiantis tokios priemonės turinį.
19. Kabelinė televizija – televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per infrastruktūrą, kurios didžioji dalis yra laidinė ir naudojama televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti į galinius įrenginius.
20. Kabelinės televizijos tinklas – suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme.
21. Komercinis audiovizualinis pranešimas – vaizdais, su garsu arba be jo skleidžiama informacija, kuri yra skirta prekėms, paslaugoms ar ūkinę komercinę veiklą vykdančio asmens įvaizdžiui (pavadinimui, logotipui ar kitam įvaizdžio ženklui) reklamuoti tiesiogiai arba netiesiogiai ir kuri yra įtraukta į programą ar naudotojo sukurtą vaizdo įrašą arba skleidžiama kartu su jais už užmokestį arba kitokį atlygį arba savireklamos tikslais. Komerciniai audiovizualiniai pranešimai, be kita ko, apima televizijos reklamą, rėmimo pranešimus, teleparduotuvę ir prekių rodymą.
25. Mikrobangų daugiakanalė televizija (toliau – MDTV) – televizijos programų transliavimas ir (ar) retransliavimas per elektroninių ryšių tinklą, naudojamą televizijos programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams pakeisti ir joms antžeminiais mikrobangų siųstuvais ir tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius įrenginius perduoti.
26. Mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklas (toliau – MDTV tinklas) – elektroninių ryšių tinklas, naudojamas televizijos programoms transliuoti, retransliuoti, priimti, jų kodavimo būdui ar elektromagnetinių virpesių parametrams pakeisti ir joms antžeminiais mikrobangų siųstuvais ir tų siųstuvų signalų priėmimo tinklais į galinius įrenginius perduoti.
27. Nacionalinis laikraštis – laikraštis, platinamas teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų.
28. Nacionalinė radijo ir (ar) televizijos programa – radijo ir (ar) televizijos programa, kuri transliuojama antžeminiu radijo ir (ar) televizijos tinklu ir priimama teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų.
29. Naudotojo sukurtas vaizdo įrašas – bet kokios trukmės judesį perteikiančių vaizdų su garsu ar be jo visuma, sudaranti atskirą dalijimosi vaizdo medžiaga platformos naudotojo sukurtą vienetą, jo paties arba kito naudotojo įkeltą į šią platformą.
30. Nepriklausomas kūrėjas – audiovizualinius kūrinius ar programas kuriantis ir laisvai juos parduodantis ar kitaip perleidžiantis viešai skleisti asmuo, kuris nėra audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo, radijo programų transliuotojo dalyvis, jo vadovas ar kitų organų narys ir nėra susijęs su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėju, radijo programų transliuotoju darbo, tarnybos santykiais ar jungtine veikla.
31. Nuomonė – visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.
32. Oficialūs valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų dokumentai – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sukurti, patvirtinti arba gauti su jų veikla susiję bet kokios formos tekstiniai, grafiniai, garsiniai ar kitokie dokumentai, įtraukti į šių institucijų, įmonių ir įstaigų dokumentų apskaitą.
33. Pagrindinis televizijos programų paketas – televizijos programų paketas, teikiamas visiems vartotojams už nustatytą mokestį.
34. Paslėpta reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie gamintoją ar paslaugos teikėją, jo pavadinimą ar veiklą, prekių ar kitą įvaizdžio ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai reklama, arba gali suklysti dėl pateiktos reklamos tikrojo tikslo. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėpta reklama, kai už ją užmokama ar kitaip atsilyginama.
35. Paslėptas komercinis audiovizualinis pranešimas – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos tikslais skleidžiama informacija apie prekių gamintojo ir (ar) paslaugos teikėjo pavadinimą ir (ar) veiklą, prekes, paslaugas arba prekių ar kitą įvaizdžio ženklą, pateikiama taip, kad vartotojas gali nesuprasti, kad tai komercinis audiovizualinis pranešimas. Toks informacijos pateikimas visais atvejais laikomas paslėptu komerciniu audiovizualiniu pranešimu, kai už jį užmokama ar kitaip atsilyginama.
36. Pornografinio pobūdžio informacija – informacija, kai atvirai ir detaliai rodomas tikras ar suvaidintas lytinis aktas, lytiniai organai, tuštinimasis, masturbacija arba lytiniai iškrypimai (pedofilija, sadizmas, mazochizmas, zoofilija, nekrofilija ir kt.), ir tai yra pagrindinis tokios informacijos tikslas.
37. Prekių rodymas – bet kokios formos komercinis audiovizualinis pranešimas, kuriame už užmokestį ar kitokį atlygį programoje ar naudotojo sukurtame vaizdo įraše aiškiai pateikiama informacija apie prekę, paslaugą ar prekių ženklą ir (ar) nuorodas į juos.
38. Privataus pobūdžio informacija – žmogaus teisės į privataus gyvenimo apsaugą užtikrinimo požiūriu neskelbtina informacija.
39. Privatus gyvenimas – asmeninis žmogaus, jo šeimos gyvenimas, gyvenamoji aplinka, kurią sudaro žmogaus gyvenamoji patalpa, jai priklausanti privati teritorija ir kitos privačios patalpos, kurias žmogus naudoja savo ūkinei, komercinei ar profesinei veiklai, laisvalaikiui, poilsiui, taip pat kitos žmogaus privataus gyvenimo sritys, kuriose jis pagrįstai gali tikėtis privatumo, žmogaus psichinė ir fizinė neliečiamybė, garbė ir reputacija, slapti asmeniniai faktai, žmogaus fotonuotraukos ar kiti atvaizdai, informacija apie žmogaus sveikatą, privatus susirašinėjimas ar kitoks ryšio palaikymas, žmogaus pažiūros, įsitikinimai, įpročiai ir kiti duomenys, kuriuos galima naudoti tik jam sutikus.
40. Programa – savarankiškų savo turiniu ir struktūra garsų ir (arba) judančių vaizdų visuma, sudaranti atskirą paslaugų teikėjo nustatyto programų tvarkaraščio arba katalogo vienetą, nepriklausomai nuo jo trukmės (vaidybinis filmas, vaizdo klipas, sporto ar kitoks renginys, situacijų komedija, dokumentinis filmas, programa vaikams, originalus dramos kūrinys, anonsas, pokalbių programa, žinių programa ir kt.).
41. Programa vaikams – programa, kurios tikslinė auditorija yra asmenys iki 18 metų. Programa, kurios tikslinė auditorija yra įvairaus amžiaus asmenys, nelaikoma programa vaikams.
42. Programų katalogas (toliau – katalogas) – užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo sudarytas siūlomų programų sąrašas.
43. Programų tvarkaraštis – numatomų transliuoti radijo programų ar televizijos programų išankstinis planas, paprastai skelbiamas visuomenės informavimo priemonėse, nurodant programų pavadinimus ir jų transliavimo laiką.
44. Radijo dažnis (kanalas) – radijo bangų dažnių juosta, būtina bent vienai radijo ar televizijos programai perduoti.
45. Radijo programa – radijo transliuotojo transliuojamų programų, skleidžiamų visuomenei elektroninių ryšių tinklais, visuma. Radijo programą gali sudaryti ir viena (atskira) programa.
46. Radijo programų transliavimas – radijo programų transliuotojo teikiama visuomenės informavimo paslauga – radijo programų perdavimas pagal programų tvarkaraštį klausyti tuo pačiu metu.
47. Radijo programų transliuotojas – radijo programų transliavimo paslaugų teikėjas, kuriam tenka redakcinė atsakomybė už radijo programų turinio parinkimą ir jo išdėstymą radijo programų tvarkaraštyje ir kuris kuria, rengia radijo programas ir (ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei.
48. Radijo stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas radijo programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.
49. Redakcinė atsakomybė – viešosios informacijos rengėjui ir (ar) viešosios informacijos skleidėjui, išskyrus retransliuotoją ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėją, tenkanti atsakomybė už kontrolę rengiant viešąją informaciją visuomenei, ruošiant ją skleisti ir šią informaciją skleidžiant, taip pat atrenkant programas ir jas išdėstant chronologine tvarka programų tvarkaraštyje ir (ar) kataloge.
50. Redakcinis sprendimas – reguliariai priimamas sprendimas, kuriuo prisiimama redakcinė atsakomybė dėl kasdienės audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos.
51. Regioninis laikraštis – laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo platinama vienos Lietuvos Respublikos apskrities teritorijoje.
52. Regioninis programų transliuotojas – radijo ar televizijos programos transliuotojas, kurio antžeminiu televizijos, radijo tinklu transliuojama programa yra priimama teritorijoje, kurioje gyvena mažiau negu 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų.
53. Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis reklamos užsakovo interesais arba savireklamos tikslais skleidžiama informacija, išskyrus televizijos reklamą, apie asmens ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.
54. Rėmimas – pagalba, kurią asmuo, nedalyvaujantis transliuojant radijo programą ir (ar) teikiant audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, ir (ar) kuriant audiovizualinius ar garso kūrinius, teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugoms ir (ar) programoms, radijo programoms, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų paslaugoms ir (ar) programoms ar naudotojų sukurtiems vaizdo įrašams finansuoti, siekdamas skleisti informaciją apie savo pavadinimą, prekių ženklą, įvaizdį, veiklą, prekes ar paslaugas.
55. Retransliavimas – transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir skleidimas visuomenei, šiuo tikslu jas priimant ir tuo pačiu metu nepakeistas perduodant visuomenei elektroninių ryšių tinklais arba techninėmis ir (ar) programinėmis priemonėmis sudarant visuomenei galimybę priimti elektroninių ryšių tinklais perduodamas sąlygine prieiga apsaugotas radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas.
56. Retransliuojamo turinio licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui verstis transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų parinkimu ir teikimu skleisti visuomenei radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) nustatytoje teritorijoje ir kuriame nustatomos tokios veiklos sąlygos.
57. Retransliuotojas – asmuo, kuris retransliuoja visuomenei nepakeistas transliuojamas radijo ir (ar) televizijos programas arba atskiras programas.
58. Siuntimas – su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu ir (ar) retransliavimu susijusi elektroninių ryšių veiklos sritis, apimanti radijo ir (ar) televizijos programos elektromagnetinių signalų perdavimą elektroninių ryšių tinklais į galinius įrenginius.
59. Siuntimo stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro radijo ir (ar) televizijos siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.
60. Smurtinio pobūdžio informacija – informacija, kai detaliai rodomas žmonių, gyvūnų žudymas, žalojimas, kankinimas ar kitoks prieš žmogų, bet kokią kitą gyvą būtybę nukreiptas elgesys, sukeliantis skausmą, diskomfortą arba darantis kitokią žalą (fizinę, psichologinę, materialinę), taip pat vandalizmas ir (ar) teigiamai vertinama, skatinama prievarta, žiaurumas ar mėgavimasis tuo.
61. Teleparduotuvė – televizijos programų transliuotojo už užmokestį visuomenei transliuojami tiesioginiai siūlymai pirkti prekių ar naudotis paslaugomis, tarp jų ir siūlymai įsigyti nekilnojamojo turto, turtinių teisių ir įsipareigojimų.
62. Televitrina – teleparduotuvės intarpams skirta programa, transliuojama televizijos programose, kurios nėra skirtos tik teleparduotuvei.
63. Televizijos programa – televizijos programų transliuotojo elektroninių ryšių tinklais visuomenei transliuojamų programų visuma, skirta programoms žiūrėti pagal transliuotojo nustatytą programų tvarkaraštį tuo pačiu metu. Televizijos programą gali sudaryti ir viena (atskira) programa.
64. Televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga – transliuojamų televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir tuo pačiu metu nepakeistų skleidimas visuomenei internete, įskaitant tokį skleidimą visuomenei naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga bei apsaugotų televizijos programų ar atskirų programų skleidimą visuomenei internete naudojant sąlyginę prieigą.
65. Televizijos programų paketas – televizijos programų retransliuotojo ir (ar) kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, sudaromas ir vartotojams siūlomas televizijos programų rinkinys.
66. Televizijos programų transliavimas – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiama linijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – televizijos programų perdavimas žiūrėti pagal programų tvarkaraštį tuo pačiu metu.
67. Televizijos programų transliuotojas – televizijos programų transliavimo paslaugų teikėjas, kuris kuria, rengia televizijos programas ir (ar) atskiras programas ir jas perduoda visuomenei arba leidžia kitam asmeniui nepakeistas perduoti visuomenei ir kuriam tenka redakcinė atsakomybė už audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos turinio parinkimą ir jo išdėstymą televizijos programų tvarkaraštyje.
68. Televizijos reklama – už užmokestį ar kitokį atlygį bet kokia forma audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo skelbiama informacija, kurią asmuo, vykdantis ūkinę komercinę ar profesinę veiklą, užsako skleisti ar skleidžia savireklamos tikslais ar siekdamas skatinti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.
69. Televizijos stotis – technikos kompleksas, kurį sudaro televizijos siųstuvai kartu su antenomis ir kitais techniniais įrenginiais, skirtas televizijos programoms transliuoti, retransliuoti ar siųsti.
70. Teroristinius nusikaltimus skatinanti ar kurstanti informacija – informacija, kuria tiesiogiai arba netiesiogiai skatinama arba kurstoma daryti teroristinius nusikaltimus, įskaitant informaciją, kuria šlovinami arba pateisinami šie nusikaltimai, niekinamos jų aukos, skleidžiami jų vaizdai siekiant užsitikrinti paramą teroristiniam elgesiui arba stipriai įbauginti gyventojus.
71. Transliavimo licencija – Lietuvos radijo ir televizijos komisijos išduotas dokumentas, kuriuo suteikiama teisė jį turinčiam asmeniui verstis radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla nustatytoje teritorijoje ir kuriame nustatomos tokios transliavimo sąlygos.
72. Už papildomą mokestį platinamas televizijos programų paketas – televizijos programų paketas, teikiamas vartotojams už mokestį, neįtrauktą į mokestį už pagrindinį televizijos programų paketą. Už papildomą mokestį platinamą televizijos programų paketą gali sudaryti ir viena atskira televizijos programa.
73. Užsakomoji audiovizualinės žiniasklaidos paslauga – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiama nelinijinė audiovizualinės žiniasklaidos paslauga, skirta programoms žiūrėti vartotojo prašymu ir jo pasirinktu laiku pagal audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo siūlomą katalogą.
74. Viešasis asmuo – valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas fizinis asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams.
75. Viešoji informacija – informacija, skirta viešai skleisti, išskyrus privataus pobūdžio informaciją, taip pat kitą informaciją, kuri pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti viešai skleidžiama.
76. Viešosios informacijos rengėjas – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją.
77. Viešosios informacijos skleidėjas – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, retransliuotojas, asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
78. Vietinis laikraštis – laikraštis, kurio ne mažiau kaip 90 procentų tiražo platinama vienos savivaldybės teritorijoje.
79. Vietinė radijo ir (ar) televizijos programa – radijo ir (ar) televizijos programa, transliuojama per vieną antžeminę radijo ir (ar) televizijos stotį, kabelinės televizijos tinklais ir (ar) laidiniais plačiajuosčio ryšio tinklais.
81. Visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai.
83. Žinių programa – programa, kurios turinys apima aktualią visuomenei informaciją apie politiką, ekonomiką, kultūrą, sportą, orus ir kitas sritis.
84. Žurnalas – iliustruotas informacinis periodinis leidinys, skirtas įvairiai auditorijai, kuriame spausdinami įvairių sričių straipsniai.
85. Žurnalistas – fizinis asmuo, kuris profesionaliai renka, rengia ir teikia medžiagą viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui pagal sutartį su juo ir (ar) yra žurnalistų profesinės organizacijos narys.
86. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatyme, Elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatyme, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, Lietuvos Respublikos loterijų įstatyme, Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme, Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme ir kituose įstatymuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-1048, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
3 straipsnis. Pagrindiniai visuomenės informavimo principai
1. Lietuvos Respublikoje laiduojama Konstitucijoje, šiame ir kituose įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtinta informacijos laisvė.
2. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai ir leidėjai savo veikloje vadovaujasi Konstitucija ir įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, humanizmo, lygybės, pakantos, pagarbos žmogui principais, gerbia žodžio, kūrybos, religijos ir sąžinės laisvę, nuomonių įvairovę, laikosi profesinės etikos normų, Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – Kodeksas) nuostatų, padeda plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, skatina visuomenės pilietiškumą ir valstybės pažangą, stiprina valstybės nepriklausomybę, ugdo valstybinę kalbą, tautinę kultūrą ir dorovę.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1357, 2014-11-25, paskelbta TAR 2014-12-04, i. k. 2014-18935
3. Viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama teisingai, tiksliai ir nešališkai.
4. Naudojimasis informacijos laisve gali būti saistomas tokių reikalavimų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kuriuos nustato įstatymai ir kurie demokratinėje visuomenėje būtini Lietuvos valstybės saugumui, teritorijos vientisumui, viešajai tvarkai, konstitucinei santvarkai apginti, teisminės valdžios nešališkumui garantuoti, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, konfidencialios informacijos atskleidimui, apsaugoti žmonių sveikatą bei dorovę, taip pat jų privatų gyvenimą, orumą ir kitas teises.
II SKYRIUS
INFORMACIJOS LAISVĖ IR JOS APSAUGA
4 straipsnis. Informacijos laisvė
1. Kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei yra būtina apsaugoti konstitucinę santvarką, žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę.
2. Lietuvos Respublikoje laiduojamas laisvas televizijos programų, kurios transliuojamos laikantis Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytų reikalavimų, priėmimas ir retransliavimas iš Europos Sąjungos valstybių narių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos šalių.
5 straipsnis. Teisė rinkti ir skelbti informaciją
1. Kiekvienas asmuo turi teisę:
2) neleisti skelbti savo parengtos informacijos, jeigu jos turinys redakcinio rengimo metu buvo iškreiptas;
3) užsirašinėti, fotografuoti, filmuoti, naudotis garso ir vaizdo technikos priemonėmis, taip pat kitais būdais fiksuoti informaciją, išskyrus šio įstatymo 13 straipsnyje nurodytus atvejus;
2. Niekas negali būti verčiamas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, platinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų informaciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
6 straipsnis. Teisė gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų
1. Kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų biudžetinių įstaigų viešąją informaciją apie jų veiklą, oficialius jų dokumentus (kopijas), taip pat informaciją, kurią minėtos įstaigos turi apie jį patį.
3. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama.
4. Informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų, viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, žurnalistams pateikiama ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, o informacija, kurią rengiant reikia kaupti papildomus duomenis, – ne vėliau kaip per savaitę.
5. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, kitos biudžetinės įstaigos, atsisakiusios teikti viešąją informaciją viešosios informacijos rengėjui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną turi raštu pranešti rengėjui apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis.
6. Valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų viešoji informacija yra nemokama. Šios įstaigos gali imti mokestį tik už paslaugas ir patarnavimus, susijusius su teikiamos informacijos paieška, informacijos ar dokumentų dauginimu (kopijavimu). Šis mokestis negali būti didesnis už realias informacijos pateikimo sąnaudas.
7. Kitos įstaigos ir įmonės, taip pat politinės partijos, politinės organizacijos, profesinės sąjungos, asociacijos ir kitos organizacijos teikia viešosios informacijos rengėjams ir kitiems asmenims viešąją informaciją apie savo veiklą šių įstaigų, įmonių ar organizacijų įstatų (nuostatų) nustatyta tvarka.
7 straipsnis. Redagavimo apribojimai
8 straipsnis. Informacijos šaltinio paslaptis
1. Viešosios informacijos rengėjas, skleidėjas, jų dalyvis, žurnalistas turi teisę išsaugoti informacijos šaltinio paslaptį, neatskleisti informacijos šaltinio, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus.
2. Įpareigoti atskleisti informacijos šaltinį arba taikyti įstatymuose nustatytas prievartos priemones, kuriomis siekiama atskleisti informacijos šaltinį, gali tik teismas motyvuotu sprendimu, kai yra šios sąlygos: atskleisti informacijos šaltinį būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas, ir kai kitomis priemonėmis atskleisti informacijos šaltinį nėra galimybės arba jos jau yra išnaudotos.
3. Krata ir poėmis viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų darbo, gyvenamosiose, pagalbinėse patalpose, transporto priemonėse siekiant atskleisti informacijos šaltinį atliekami Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, dalyvaujant žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimo įgaliotam atstovui arba šios patalpos, transporto priemonės savininko ar naudotojo pasiūlytam kviestiniui. Žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimas privalo patvirtinti ir pateikti suinteresuotoms institucijoms įgaliotų atstovų sąrašą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1016, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-18, i. k. 2014-10349
9 straipsnis. Teisė viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų ir pareigūnų veiklą
10 straipsnis. Draudimas taikyti neteisėtus informacijos laisvės apribojimus
11 straipsnis. Teisė ginti informavimo laisvę
1. Kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.
12 straipsnis. Žurnalistų akreditavimas
1. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas turi teisę akredituoti savo žurnalistus prie valstybės institucijų, politinių partijų, politinių organizacijų ir asociacijų, taip pat kitų institucijų šalių susitarimu.
2. Žurnalistas gali dalyvauti jį akreditavusios institucijos ar organizacijos posėdžiuose, kituose renginiuose, jis yra aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais ar jų nuorašais tarpusavio susitarimu numatytomis sąlygomis.
III SKYRIUS
ASMENS, VISUOMENĖS IR VALSTYBĖS INTERESŲ APSAUGA
VISUOMENĖS INFORMAVIMO SRITYJE
13 straipsnis. Asmens teisių, garbės ir orumo apsauga
1. Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją draudžiama:
1) be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose;
2) filmuoti, fotografuoti ar daryti garso ir vaizdo įrašus neviešų renginių metu be organizatorių, turinčių teisę rengti tokius renginius, sutikimo;
3) filmuoti ir fotografuoti žmogų ir naudoti jo atvaizdus reklamai visuomenės informavimo priemonėse be šio žmogaus sutikimo;
4) filmuoti ir fotografuoti asmenį su aiškiais fiziniais trūkumais be šio asmens sutikimo arba filmuoti ir fotografuoti asmenį jam esant bejėgiškos būklės dėl sveikatos sutrikimo;
5) filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo. Draudžiama naudoti vaikų fotografijas, garso ar vaizdo įrašus erotinio, pornografinio ir smurtinio pobūdžio informacijose;
14 straipsnis. Privataus gyvenimo apsauga
1. Rengiant ir platinant viešąją informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą.
2. Informaciją apie privatų gyvenimą galima skelbti, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, tik jei tas žmogus sutinka.
3. Informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes.
15 straipsnis. Atsakymo teisė
Kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją, arba pareikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta tvarka paneigtų tikrovės neatitinkančią informaciją.
16 straipsnis. Nuomonių įvairovės visuomenės informavimo priemonėse užtikrinimas
1. Gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių.
17 straipsnis. Nepilnamečių apsauga
1. Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai įstatymų nustatyta tvarka turi užtikrinti, kad nepilnamečiai būtų apsaugoti nuo neigiamą poveikį jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi darančios viešosios informacijos, ypač susijusios su pornografinio pobūdžio ir (ar) smurtinio pobūdžio bei žalingus įpročius skatinančios informacijos skleidimu.
2. Viešosios informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo šiai informacijai kriterijus nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.
3. Neteko galios 2018-04-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-983, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01002
18 straipsnis. Neteikiama informacija
1. Valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos, taip pat kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos neteikia viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams, kitiems asmenims informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba yra privataus pobūdžio informacija.
2. Neteikiama ir ta informacija, kurią teikti draudžia kiti įstatymai, nes jos suteikimas pakenktų valstybės saugumo ir gynybos interesams, baudžiamajam asmenų persekiojimui, skatintų pažeisti valstybės teritorijos vientisumą ar viešąją tvarką arba jos nesuteikimas užkirstų kelią teisės pažeidimams ar būtų labai svarbus žmonių sveikatai apsaugoti.
19 straipsnis. Neskelbtina informacija
1. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje:
1) skleidžiama dezinformacija, karo propaganda, kurstomas karas, raginama prievarta pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą – pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į jos nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą;
3) skleidžiama ar kurstoma neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu;
4) skleidžiama, propaguojama ar reklamuojama pornografija, taip pat propaguojamos ir (ar) reklamuojamos seksualinės paslaugos, lytiniai iškrypimai;
5) propaguojamas ir (ar) reklamuojamas narkotinių, psichotropinių ir (ar) kitų psichologinę priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimas, taip pat psichologinė priklausomybė nuo azartinių lošimų.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
2. Draudžiama skleisti informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
3. Draudžiama skleisti informaciją, pažeidžiančią nekaltumo prezumpciją.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-983, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01002
4. Neteko galios 2018-04-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-983, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01002
5. Asmuo, manydamas, kad viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas paskelbė ir (ar) paskleidė galimai neskelbtiną informaciją, turi teisę kreiptis į už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingą instituciją su motyvuotu prašymu atlikti tyrimą, priimti sprendimą ir taikyti objektyviai būtinas poveikio priemones neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) skleidimo atveju. Už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija išnagrinėja prašyme nurodytas aplinkybes ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos informuoja prašymą pateikusį asmenį apie nagrinėjimo rezultatus. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės pasitvirtina, apie tai informuojamas prašymą pateikęs asmuo, o už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo prašymą pateikusio asmens informavimo dienos priima sprendimą, kuriuo patvirtinamas neskelbtinos informacijos paskelbimo ir (ar) paskleidimo faktas ir kuriame nurodomos objektyviai būtinos poveikio priemonės, taikytinos viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui. Asmuo gali skųsti priimtą sprendimą, o tais atvejais, kai už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo jo informavimo apie prašyme nurodytų aplinkybių patvirtinimą dienos nepriima sprendimo, asmuo gali skųsti šios institucijos neveikimą, paduodamas motyvuotą skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
6. Prokuroras ir (ar) visuomenės informavimo srityje veikiančios asociacijos, turinčios pagrindą manyti, kad už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingos institucijos nevykdė arba netinkamai vykdė joms teisės aktuose nustatytas pareigas, susijusias su šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos neskelbtinos informacijos kontrole, ir tokiais veiksmais buvo pažeistas viešasis interesas visuomenės informavimo srityje, kreipiasi į instituciją, kurioje buvo padarytas šis pažeidimas, su motyvuotu prašymu imtis būtinų veiksmų pažeidimui pašalinti. Tais atvejais, kai už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakinga institucija per 20 darbo dienų nepriima sprendimo, kuriuo pašalinamas viešojo intereso pažeidimas, prokuroras ir (ar) visuomenės informavimo srityje veikiančios asociacijos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl už neskelbtinos informacijos kontrolę atsakingų institucijų neveikimo su motyvuotu prašymu įpareigoti kompetentingas institucijas tinkamai vykdyti neskelbtinos informacijos kontrolės funkciją ir taikyti šiame įstatyme nurodytas poveikio priemones.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
7. Visuomenės informavimo srityje veikiančios asociacijos šio straipsnio 6 dalyje numatytais atvejais turi teisę ginti viešąjį interesą, jeigu jos atitinka visas šias sąlygas:
2) asociacijos steigimo dokumentuose nurodytas veiklos tikslas – užtikrinti vartotojų arba visuomenės informavimo srityje veikiančių asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimą;
3) asociacijoje yra ne mažiau kaip 6 nariai. Tuo atveju, kai asociacijos nariai yra juridiniai asmenys, iš viso visuomenės informavimo srityje veikiančių juridinių asmenų asociacijos narių turi būti ne mažiau kaip 6.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
8. Visuomenės informavimo srityje veikianti asociacija, pateikdama motyvuotą prašymą dėl viešojo intereso gynimo, privalo pateikti įrodymus, kad ji atitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sąlygas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
9. Policija, sužinojusi, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta neskelbtina informacija paskleista internete, ir atsižvelgusi į informacijos pavojingumą, jos saugojimo vietą ar kitas reikšmingas aplinkybes:
1) praneša elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams apie šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą informaciją. Jeigu elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai savanoriškai per 2 valandas nuo pranešimo gavimo nepašalina šios informacijos arba nepanaikina galimybės jos pasiekti, policija duoda motyvuotus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjams panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti šią informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu;
2) bendradarbiaudama su kitomis kompetentingomis institucijomis, siekia, kad būtų pašalinta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje saugoma šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija. Kai šios informacijos iš jos šaltinio pašalinti neįmanoma, duoda motyvuotus privalomus nurodymus viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams panaikinti galimybę ją pasiekti ne ilgiau kaip 72 valandoms, o ilgiau kaip 72 valandoms – su teismo leidimu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
3) praneša pagal šio įstatymo 48 ir 50 straipsniuose nurodytą kompetenciją Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ir (ar) žurnalistų etikos inspektoriui. Kai šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta informacija pašalinta arba panaikinta galimybė ją pasiekti, šios informacijos kopija pateikiama kartu su pranešimu minėtoms institucijoms.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1683, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-10, i. k. 2018-20184
10. Policija, siekdama gauti šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą leidimą duoti motyvuotus privalomus nurodymus pašalinti neskelbtiną informaciją arba panaikinti galimybę ją pasiekti ilgiau kaip 72 valandoms, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas (jeigu žinomi), įtariamo pažeidimo pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus pateikimo momento. Jeigu policija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti šią nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti šiuos veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo policijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti šiuos veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų atlikti veiksmų slaptumą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1683, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-10, i. k. 2018-20184
11. Šio straipsnio 9 dalies 1 ar 2 punkte nurodytus privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų, viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai privalo įvykdyti ne vėliau kaip per 2 valandas nuo privalomų nurodymų gavimo.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1683, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-10, i. k. 2018-20184
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
12. Elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai apie savo atliktų veiksmų (informacijos pašalinimo ir (ar) galimybės pasiekti ją panaikinimo) priežastis informuoja viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, išskyrus atvejus, kai neturi viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktinių duomenų arba kai policija to prašo konkrečiam terminui, kuris negali būti ilgesnis kaip 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos, kad nebūtų pakenkta ikiteisminiam tyrimui, o viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (ar) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai apie galimybės pasiekti informaciją panaikinimo priežastis informuoja vartotojus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos. Kai viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų kontaktiniai duomenys yra nežinomi, elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjai ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo atliktų veiksmų dienos apie tai praneša policijai, kuri apie elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjų atliktų veiksmų priežastis nedelsdama, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną, paskelbia savo interneto svetainėje.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1683, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-10, i. k. 2018-20184
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
20 straipsnis. Pareiga skelbti perspėjimo pranešimus
1. Gresiančios ar susidariusios ekstremaliosios situacijos metu, paskelbus mobilizaciją, karo ar nepaprastosios padėties, kitais įstatymų nustatytais atvejais viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turi nedelsdami nemokamai skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms nemokamai perspėjimo pranešimus skelbti tiesioginiame eteryje. Sprendimus dėl perspėjimo pranešimų skelbimo nacionaliniuose viešosios informacijos skleidėjuose ir (ar) rengėjuose Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka priima Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, regioniniuose viešosios informacijos rengėjuose ir (ar) skleidėjuose – savivaldybės administracijos direktorius. Perspėjimo pranešimai turi būti skelbiami taip, kad juose skleidžiama informacija būtų prieinama neįgaliesiems.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
2. Seimas karo ar nepaprastosios padėties atveju įstatymu gali nustatyti viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos ribojimus ir (ar) kitas prievoles, būtinas piliečių ir visuomenės interesų apsaugai.
3. Už atsisakymą šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais skelbti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų perspėjimo pranešimus arba sudaryti galimybes valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms perspėjimo pranešimus skelbti tiesiogiai atsakoma įstatymų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1804, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10151
IV SKYRIUS
Viešosios informacijos rengėjų, SKLEIDĖJŲ IR jų dalyvių, ŽURNALISTŲ teisinis statusas ir veiklos sąlygos
PIRMASIS skirsnis
VIešosios informacijos rengėjų, SKLEIDĖJŲ, ŽURNALISTŲ STATUSO REGLAMENTAVIMAS
22 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir jų dalyviai
1. Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir jų dalyvių santykius reglamentuoja šis ir kiti įstatymai, teisės aktai ir šalių susitarimai.
2. Lietuvos Respublikoje rengti ir (ar) skleisti informaciją gali visi asmenys, išskyrus šiame ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus atvejus. Lietuvos Respublikoje radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veikla gali verstis tik Lietuvos Respublikoje ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigę juridiniai asmenys.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
3. Neteko galios nuo 2021-02-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
4. Jeigu keičiasi transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtoją kontroliuojantis asmuo, akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kitaip kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir įgyti asmenys privalo gauti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – Komisija) rašytinį sutikimą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
5. Komisija privalo atsisakyti duoti sutikimą dėl transliuotojo ir (ar) retransliuotojo akcijų (dalių, pajų) ir (ar) kontrolės (valdymo) perleidimo, jeigu yra nors viena iš šių aplinkybių:
1) licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinantiems įsigyti asmenims įstatymų nustatytais atvejais draudžiama būti viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų dalyviais;
2) perleidžiant ir (ar) įsigyjant licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą), vyksta koncentracija ir nėra gautas Konkurencijos tarybos leidimas, kai pagal Konkurencijos įstatymą toks leidimas būtinas;
3) licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinantis įsigyti asmuo arba asmuo, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti šį asmenį, turintis įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens valdymo organuose arba galintis skirti bent vieną licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narį, buvo nuteistas už nusikaltimą Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;
4) Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gaunama informacija, kad licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinantis įsigyti asmuo arba asmuo, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti šį asmenį, turintis įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens valdymo organuose arba galintis skirti bent vieną licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narį, turi ar praeityje turėjo grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamais asmenimis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1015, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01028
5) Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gaunama informacija, kad licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinantis įsigyti asmuo arba asmuo, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti šį asmenį, turintis įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens valdymo organuose arba galintis skirti bent vieną licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narį, yra ar praeityje buvo susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis, ar palaiko ryšius su asmenimis, priklausančiais joms.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1015, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01028
6. Tais atvejais, kai transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinantys perleisti ir (ar) įsigyti asmenys nepateikė Komisijos reikalaujamų duomenų arba pateikė neteisingus duomenis, Komisija atsisako duoti sutikimą dėl licencijos turėtojo akcijų (dalių, pajų) ir (ar) kontrolės (valdymo) perleidimo, iki bus tinkamai pateikti Komisijos reikalaujami duomenys.
7. Komisijos sprendimas, kuriuo atsisakoma duoti sutikimą dėl transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojo akcijų (dalių, pajų) ir (ar) kontrolės (valdymo) perleidimo, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
8. Viešosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais negali būti, taip pat negali įgaliojimo pagrindu jų valdyti:
1) valstybės institucijos ir įstaigos (išskyrus mokslo ir studijų institucijas bei švietimo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra valstybė, jos institucija ar įstaiga;
2) savivaldybių institucijos ir įstaigos (išskyrus mokslo ir studijų institucijas bei švietimo įstaigas), taip pat juridiniai asmenys, kurių steigėjas, dalininkas ar akcininkas yra savivaldybė, jos institucija ar įstaiga;
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1941, 2015-09-22, paskelbta TAR 2015-09-25, i. k. 2015-14259
9. Šio straipsnio 8 dalyje nurodyti subjektai gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemonių, skirtų visuomenei informuoti apie savo veiklą. Valstybės ir savivaldybių mokslo ir studijų institucijos bei švietimo įstaigos turimas visuomenės informavimo priemones ir jose skleidžiamą viešąją informaciją naudoja tik tiek, kiek tai susiję su mokslo, studijų ir švietimo veikla.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1941, 2015-09-22, paskelbta TAR 2015-09-25, i. k. 2015-14259
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-983, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01002
10. Kiekvienas viešosios informacijos rengėjas ar jo dalyvis turi paskirti asmenį (vyriausiąjį redaktorių, redaktorių, programos vedėją ar kitą asmenį), kuris atsako už visuomenės informavimo priemonės turinį. Kai viešosios informacijos rengėjas ir dalyvis yra tas pats fizinis asmuo, jis atsako už savo visuomenės informavimo priemonės turinį.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1941, 2015-09-22, paskelbta TAR 2015-09-25, i. k. 2015-14259
11. Viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai:
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XII-1941, 2015-09-22, paskelbta TAR 2015-09-25, i. k. 2015-14259
1) skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus;
2) privalo būti objektyvūs ir nešališki, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais;
3) fiksuodami įvairias viešas visuomenės akcijas – mitingus, eitynes, streikus, piketus ir kt. – neturi skatinti imtis neteisėtų ar desperatiškų veiksmų;
5) privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties ar ligos atveju, neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti;
6) neturi propaguoti ar patraukliai vaizduoti rūkymo, girtavimo ar narkotikų vartojimo. Rūkymo, girtavimo, narkomanijos vaizdavimas pateisinamas tik kaip kontekstas, siekiant tikroviškumo;
7) neturi skleisti tendencingos ir šališkos informacijos apie religiją, neturi diskriminuoti kitų religijų;
9) neturi propaguoti žmonių ar jų grupių antgamtinių, nerealių savybių, paranormalių reiškinių, išskyrus atvejus, kai tokia informacija pateikiama pramogai arba kaip tyrimo objektas. Neturi sudaryti įspūdžio, kad astrologai, chiromantai, ekstrasensai, bioenergetikai gali teikti patarimus dėl ateities, sveikatos, pinigų ir panašiai;
10) skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, neturi skelbti savižudybės ar bandymo nusižudyti motyvų, priemonių ir būdų, traktuoti savižudybės kaip tinkamo kokios nors problemos sprendimo būdo ar kaip savaime suprantamo, kasdienio fakto, vartoti savižudybes romantizuojančių apibūdinimų, rodyti savižudybės proceso ar bandančio nusižudyti, nusižudžiusio žmogaus. Informacijoje apie savižudybes ar bandymus nusižudyti privalu pranešti apie esamas emocinės ir psichologinės pagalbos galimybes bei pagalbos sau grupes nusižudžiusiųjų artimiesiems;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-1470, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14698
11) privalo savo valdomoje visuomenės informavimo priemonėje ar savo interneto svetainėje paskelbti informaciją apie Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą ir Komisiją, į kurias galima kreiptis dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimų, taip pat informaciją apie Visuomenės informavimo etikos komisiją, į kurią galima kreiptis dėl Kodekso nuostatų pažeidimo.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-1048, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
23 straipsnis. Žurnalistas ir jo santykiai su viešosios informacijos rengėjais, skleidėjais
1. Viešosios informacijos rengėjas privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (ar) vidaus etikos kodeksą. Bent viename iš šių viešosios informacijos rengėjo patvirtintų dokumentų turi būti nustatytos žurnalisto teisės, pareigos, atsakomybė, tarnybiniai santykiai, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo teisių suvaržymo.
2. Neatsižvelgiant į tai, ar žurnalistas su viešosios informacijos rengėju susijęs darbo santykiais, viešosios informacijos rengėjas turi su žurnalistu raštu susitarti dėl žurnalisto autorinio kūrinio panaudojimo. Tokiu susitarimu laikomas ir viešosios informacijos rengėjo ar jam atstovaujančios organizacijos su žurnalistais ar jiems atstovaujančia organizacija sudarytas kolektyvinis susitarimas (kolektyvinė sutartis), kuriame aptartos žurnalistų autorinių kūrinių panaudojimo sąlygos. Jeigu viešosios informacijos rengėjas, naudojantis žurnalisto autorinį kūrinį, su žurnalistu raštu dėl to nesusitarė ir nėra kolektyvinio susitarimo dalyvis, tai neatleidžia viešosios informacijos rengėjo nuo prievolės už panaudotą žurnalisto autorinį kūrinį teisingai atlyginti.
24 straipsnis. Duomenų ir informacijos apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir jų veiklą teikimas ir skleidimas
1. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos visuomenės informavimo srityje (toliau – Vyriausybės įgaliota institucija) nustatyta tvarka turi būti pateikiami, o jiems pasikeitus, atnaujinami šie duomenys ir informacija apie viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kurie yra juridiniai asmenys, taip pat apie jų veiklą:
2) valdomos (valdomų) visuomenės informavimo priemonės (priemonių) pavadinimas (pavadinimai), rūšis (rūšys: laikraštis, žurnalas, leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, interneto svetainė ir kitos) ir kategorija (kategorijos: nacionalinis, vietinis, regioninis ir kitos);
5) valdymo organo (organų) nario (narių) vardas (vardai), pavardė (pavardės) ir asmens kodas (kodai); jeigu valdymo organo narys yra užsienietis, papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas;
6) už valdomos visuomenės informavimo priemonės turinį atsakingo (atsakingų) asmens (asmenų) vardas (vardai), pavardė (pavardės) ir asmens kodas (kodai), jeigu už turinį atsako ne juridinio asmens vadovas; jeigu atsakingas už visuomenės informavimo priemonės turinį asmuo yra užsienietis, papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas;
7) duomenys apie dalyvius ir dalyvių dalyvius: dalyvių vardai ir pavardės (jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiami jo pavadinimas ir šio juridinio asmens dalyviai tol, kol paskutinysis dalyvis ar dalyvio dalyvis yra fizinis asmuo, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, nurodant jų vardus ir pavardes; jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, pateikiamas jos pavadinimas ir valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pavadinimas), asmens kodai (jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra juridinis asmuo, pateikiamas juridinio asmens kodas; jeigu dalyvė ar dalyvio dalyvė yra valstybė ar savivaldybė, pateikiami jos kodas ir valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvės, teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos kodas; jeigu dalyvis yra užsienietis, papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas; jeigu dalyvis ar dalyvio dalyvis yra užsienio valstybės juridinis asmuo, nurodoma valstybė, kurioje juridinis asmuo įregistruotas), nuosavybės teise turima ar valdoma juridinio asmens turto (įnašų arba akcijų) dalis procentais ir balsų dalis procentais;
8) informacija apie padarytą rimtą profesinį pažeidimą, kaip jis apibrėžtas šio įstatymo 27 straipsnio 3 dalyje, ir už šį pažeidimą kompetentingos institucijos skirtą baudą arba taikytas kitas šiame įstatyme numatytas poveikio priemones;
9) informacija apie profesinės etikos nesilaikančius viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, kuriuos tokiais pripažino Visuomenės informavimo etikos komisija;
10) informacija apie turimą (turimas) licenciją (licencijas), jeigu juridinis asmuo pagal šį įstatymą užsiima licencijuojama veikla;
11) informacija apie viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui šio įstatymo nustatyta tvarka nustatytą metinę įmoką už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą;
12) leidinio (leidinių) tiražas (tiražai), tarptautinis standartinis numeris (ISBN arba ISSN) ir tiražo tikrinimo duomenys;
14) informacija apie viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo:
a) pajamas iš politinės reklamos ir jų šaltinį (jeigu politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra fizinis asmuo, nurodomi jo vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu politinės kampanijos dalyvis yra užsienietis, papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas); jeigu politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra juridinis asmuo, nurodomi jo pavadinimas ir juridinio asmens kodas; jeigu politinės kampanijos dalyvis, kurio interesais paskleista politinė reklama, yra fizinių asmenų grupė, nurodomas šios grupės pavadinimas);
b) lėšas, gautas sandorio ar administracinio akto pagrindu, kurių šaltinis yra valstybės ar savivaldybės biudžetas ar kitas valstybės ar savivaldybės įsteigtas fondas, valstybės ar savivaldybės įmonė, valstybės ar savivaldybės valdoma ar kontroliuojama bendrovė ar šios bendrovės valdoma ar kontroliuojama dukterinė bendrovė, taip pat kitas juridinis asmuo, kurio dalyvių susirinkime valstybė ar savivaldybė turi daugiau kaip 50 procentų balsų arba skiria daugiau kaip pusę jų valdymo organų narių;
c) gautą paramą ir jos šaltinį (jeigu paramos teikėjas yra fizinis asmuo, nurodomi jo vardas, pavardė ir asmens kodas (jeigu paramos teikėjas yra užsienietis, papildomai pateikiami jo gimimo data ir valstybės, kuri išdavė asmens dokumentus, pavadinimas); jeigu paramos teikėjas yra juridinis asmuo, nurodomi jo pavadinimas ir juridinio asmens kodas), jeigu to paties paramos teikėjo per vienus kalendorinius metus suteiktos paramos suma viršija 10 bazinių socialinių išmokų dydį.
2. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti duomenys teikiami Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatyta tvarka. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti duomenys, išskyrus fizinio asmens gimimo datą ir asmens kodą, skelbiami viešai ir neatlygintinai.
3. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje tvarkomų asmens duomenų tvarkymo tikslas – didinti viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos viešumą, skaidrumą ir atskaitingumą, užtikrinant galimybę visuomenei ir kompetentingoms valstybės institucijoms vienoje informacinėje sistemoje stebėti, analizuoti ir vertinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis apie viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir jų veiklą.
4. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojas turi teisę gauti iš kitų valstybės informacinių išteklių valdytojų ir (ar) tvarkytojų, taip pat kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis ir informaciją. Šiuos duomenis ir informaciją nurodytų valstybės informacinių išteklių valdytojai ir (ar) tvarkytojai, taip pat kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo pateikti Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.
5. Pareigą Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje pateikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus duomenis viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai turi tik tais atvejais, kai šie duomenys nėra kaupiami kituose valstybės informaciniuose ištekliuose ar valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinėje sistemoje neteikiami duomenys apie dalyvius – fizinius asmenis – tų viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų, kurių teisinė forma yra asociacija, religinė bendruomenė ar religinė bendrija, profesinė sąjunga ar jų susivienijimas.
6. Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos nuostatus tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
7. Už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą, kai juos pateikti yra viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo pareiga, Viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų informacinės sistemos tvarkytojui yra atsakingas viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo vadovas ar kitas jo paskirtas atsakingas asmuo. Už minėtų duomenų nepateikimą ar klaidingų duomenų pateikimą taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta atsakomybė ir kitos poveikio priemonės, kurių taikymas viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams yra nustatytas su viešosios informacijos rengimu ir skleidimu susijusiuose teisės aktuose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1048, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-983, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01002
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
25 straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai
1. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu:
1) audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir redakciniai sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami Lietuvos Respublikoje;
2) audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tačiau redakciniai sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, bet Lietuvos Respublikoje veikia reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veikloje. Jeigu reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikloje, veikia kiekvienoje iš šių valstybių, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu čia yra jo pagrindinė buveinė. Jeigu reikšminga dalis darbuotojų, dalyvaujančių su programa susijusioje audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikloje, neveikia nė vienoje iš šių valstybių, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu čia jis pirmiausia pradėjo savo veiklą ir palaiko nuolatinius ir veiksmingus ryšius su Lietuvos Respublika;
3) redakciniai sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje), tačiau audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir reikšminga audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje arba audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė yra trečiojoje šalyje (ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje), tačiau redakciniai sprendimai dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos yra priimami Lietuvos Respublikoje ir reikšminga audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo veikla užsiimančių darbuotojų dalis vykdo veiklą Lietuvos Respublikoje.
2. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, kuris neatitinka nė vienos iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų ir nepriklauso Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai, laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu:
3. Jeigu pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis negalima nuspręsti, kurios Europos Sąjungos valstybės narės jurisdikcijai priklauso audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, Lietuvos Respublika bus laikoma kompetentinga valstybe, jeigu audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas yra joje įsisteigęs pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 49–54 straipsnius.
4. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai Komisijos nustatyta tvarka, prieš tai suderinta su Vyriausybės įgaliota institucija, privalo informuoti Komisiją apie pokyčius, kurie gali paveikti jurisdikcijos nustatymą pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis. Komisija sudaro ir nuolat atnaujina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame nurodoma, kuriais kriterijais, išdėstytais šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, grindžiama jų jurisdikcija. Šį sąrašą su nuolat atnaujinamais duomenimis Komisija perduoda Europos Komisijai.
5. Jeigu Lietuvos Respublika ir kita Europos Sąjungos valstybė narė nesutaria, kurios valstybės jurisdikcijai priklauso audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, Komisija apie tai praneša Europos Komisijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-1454, 2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3797 (2011-06-30)
Nr. XII-557, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 115-5732 (2013-11-07)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
26 straipsnis. Viešosios informacijos platinimas
1. Informaciją visuomenei platina pats viešosios informacijos rengėjas arba kitas asmuo pagal sutartį su viešosios informacijos rengėju ar turėdamas šio leidimą.
2. Užsienyje parengtas visuomenės informavimo priemones leidžiama platinti Lietuvos Respublikoje, jeigu jų turinys neprieštarauja šio ir kitų įstatymų nuostatoms ir Lietuvos Respublikos tarptautinėms sutartims. Užsienyje parengtas radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas leidžiama transliuoti ir retransliuoti Lietuvos Respublikoje, nepažeidžiant šio ir kitų įstatymų nuostatų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
27 straipsnis. Valstybės parama viešosios informacijos rengėjams
1. Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų – juridinių asmenų – kultūrinius ir šviečiamuosius projektus. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams teikiama konkursų tvarka ir, išskyrus nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, per viešąją įstaigą Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (toliau – Fondas). Fondo veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės institucijos ir įstaigos negali teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams.
2. Finansinė parama iš valstybės biudžeto knygų leidybai, taip pat garso ir vaizdo laikmenomis platinamos produkcijos leidybai, kino filmų gamybai yra skiriama per Kultūros ministeriją bei Švietimo ir mokslo ministeriją ekspertų komisijų, veikiančių prie šių ministerijų, teikimu.
3. Viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kuriam šio įstatymo nustatyta tvarka buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos šiame įstatyme numatytos kitos poveikio priemonės už šio įstatymo 19 straipsnio 1, 2 ir (ar) 3 dalies pažeidimą, vienus metus nuo paskutinio pažeidimo nustatymo dienos laikomas rimtą profesinį pažeidimą padariusiu viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
4. Viešosios informacijos rengėjui, kuris laikomas padaręs rimtą profesinį pažeidimą, šiame straipsnyje nurodyta parama negali būti teikiama.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1048, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)
271 straipsnis. Neteko galios nuo 2012-01-01.
Įstatymas papildytas straipsniu:
Nr. X-1696, 2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3456 (2008-07-31)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1048, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)
Nr. XI-1820, 2011-12-20, Žin., 2011, Nr. 163-7740 (2011-12-31)
28 straipsnis. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas
1. Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – konkurso tvarka teikti paramą viešosios informacijos rengėjų kultūriniams, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamiesiems projektams.
2. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais. Fondo dalininkais Fondo įstatuose nustatyta tvarka gali būti meno kūrėjų asociacijos, viešosios informacijos rengėjų ir kitos organizacijos bei institucijos, formuojančios kultūros ir švietimo politiką, užsiimančios kultūrine ir (ar) šviečiamąja veikla. Fondo įstatuose turi būti numatyta naujų dalininkų priėmimo tvarka.
3. Fondui ir jo administracijai, kuri atlieka Fondo finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą ir padeda Fondui atlikti jam pavestas funkcijas, vadovauja direktorius. Fondo direktorių į pareigas skiria ir atšaukia iš pareigų Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas viešo konkurso būdu 5 metų laikotarpiui. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros, švietimo raidos procesus ir turėti ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamojo darbo patirtį visuomenės informavimo srityje. Tas pats asmuo gali būti Fondo direktoriumi ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybos posėdžiuose Fondo direktorius turi teisę dalyvauti stebėtojo teisėmis. Fondo direktoriaus skyrimo į pareigas konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas ir viešai juos skelbia Fondo interneto svetainėje. Fondo direktorius kiekvienais metais teikia Fondo visuotiniam dalininkų susirinkimui Fondo veiklos ir finansines ataskaitas, jo veikla kiekvienais metais vertinama Fondo įstatuose nustatyta tvarka. Fondo direktoriaus teises ir pareigas organizuojant viešosios įstaigos veiklą ir atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai, Fondo įstatai ir Fondo direktoriaus pareigybės aprašymas.
4. Fondui pateiktus kultūrinius ir šviečiamuosius projektus vertina ekspertai. Visi ekspertai turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 5 metų patirtį visuomenės informavimo, kultūros ar švietimo srityse, būti nepriekaištingos reputacijos, turėti specialių žinių, įgūdžių, kompetencijos, reikalingų vertinti pateiktus projektus. Ekspertams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Ekspertai skiriami 2 metų laikotarpiui, tas pats asmuo negali būti ekspertų grupės nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Ekspertais negali būti kultūros ir meno organizacijų vadovai, jų pavaduotojai, jų įsteigtų įstaigų vadovai, Fondo darbuotojai. Taip pat ekspertu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatyme, yra susiję su Fondo dalininkais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais.
5. Kandidatus į Fondo ekspertų sąrašą konkrečiai programai per ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų terminą po viešo paskelbimo gali siūlyti Fondo dalininkai, meno kūrėjų, viešosios informacijos rengėjų asociacijos ir kitos asociacijos bei institucijos, formuojančios kultūros politiką ar veikiančios kultūrinėje žiniasklaidoje. Tarybos patvirtintas bendras ekspertų sąrašas per 14 kalendorinių dienų skelbiamas Fondo interneto svetainėje.
6. Kiekvienai fondo programai yra sudaroma ekspertų grupė, kurią sudaro ne mažiau kaip 3 asmenys. Kiekviena ekspertų grupė savo narių balsų dauguma išsirenka ekspertų grupės pirmininką. Detali ekspertų atrankos, ekspertų sąrašo ir ekspertų grupių sudarymo ir darbo tvarka, projektų vertinimo kriterijai ir tvarka nustatoma ekspertų darbo reglamente, kurį tvirtina Fondo direktorius.
8. Fondo tarybą sudaro 7 nariai. Į Fondo tarybą narius deleguoja: Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru sutarimu – vieną narį; Lietuvos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Kultūros ministerija ir Švietimo ir mokslo ministerija – po vieną narį. Galutinę Fondo tarybos sudėtį tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas. Detali delegavimo į Fondo tarybos narius tvarka nustatoma Fondo įstatuose.
9. Fondo tarybos nariai privalo būti nepriekaištingos reputacijos, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, išmanyti kultūros ir žiniasklaidos raidos procesus. Fondo tarybos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tarybos nariais negali būti Fondo darbuotojai ir Fondo ekspertai.
10. Fondo tarybos kadencija trunka 3 metus ir pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas patvirtina galutinę Fondo tarybos sudėtį. Tas pats asmuo negali būti Fondo tarybos nariu daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo tarybai vadovauja Fondo tarybos pirmininkas. Jį Fondo taryba renka iš savo narių Fondo tarybos kadencijos laikotarpiui. Fondo tarybos sprendimai priimami paprasta visų Fondo tarybos narių balsų dauguma; balsams pasidalijus po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas. Fondo taryba veikia pagal savo patvirtintą darbo reglamentą. Fondo taryba sprendimus dėl konkursų rezultatų priima remdamasi ekspertų grupių išvadomis.
11. Visi ekspertai ir Fondo tarybos nariai prieš pradėdami eiti atitinkamas pareigas turi pateikti nešališkumo deklaraciją ir pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą, kurių formas tvirtina Fondo visuotinis dalininkų susirinkimas.
12. Visiems ekspertams ir Fondo tarybos nariams yra taikomos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos.
13. Fondo lėšų šaltiniai:
14. Fondas konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų kultūrinius, visuomenės informavimo saugumo, medijų raštingumo ugdymo ir šviečiamuosius projektus pagal 6 programas:
15. Fondo tarybos parengtus bendruosius konkursų nuostatus, kuriuose atsispindi programų ir finansavimo proporcijos ir kurie suderinti su Seimo Kultūros komitetu, tvirtina Vyriausybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-109, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29761
16. Fondas kiekvienais metais spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1696, 2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3456 (2008-07-31)
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-1820, 2011-12-20, Žin., 2011, Nr. 163-7740 (2011-12-31)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1273, 2014-10-21, paskelbta TAR 2014-11-04, i. k. 2014-15747
29 straipsnis. Sąžininga konkurencija visuomenės informavimo srityje
1. Valstybės ir savivaldybių įstaigos, taip pat kitos visų rūšių įmonės, įstaigos ir organizacijos ar fiziniai asmenys negali monopolizuoti visuomenės informavimo priemonių.
2. Valstybė sudaro vienodas teisines ir ekonomines sąlygas viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų, išskyrus smurtinio bei erotinio pobūdžio produkcijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, sąžiningai konkurencijai. Šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka valstybės ir savivaldybių institucijos kontroliuoja, kad būtų išsaugotas visuomenės informavimo pliuralizmas ir sąžininga konkurencija, nė vienas asmuo nepiktnaudžiautų dominuojama padėtimi tarp viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų arba kurios nors atskiros visuomenės informavimo priemonių rūšies rinkoje. Dominuojama padėtis visuomenės informavimo srityje nustatoma vadovaujantis šiuo įstatymu ir Konkurencijos įstatymu.
30 straipsnis. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija
31 straipsnis. Radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimas
1. Lietuvos Respublikoje yra licencijuojama ši radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla:
5) televizijos programų transliavimas elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra radijo ir (ar) televizijos programų ir (ar) programų transliavimas ir (ar) retransliavimas, išskyrus televizijos programų transliavimą per informacinės visuomenės informavimo priemones (interneto svetaines, tinklalapius) ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
2. Asmenys, norintys Lietuvos Respublikoje verstis licencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla, privalo gauti transliavimo licenciją. Transliavimo licencijas Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka išduoda Komisija. Tais atvejais, kai radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti yra būtini radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatyti radijo dažniai (kanalai), Komisija, atsižvelgdama į šiame plane numatytą konkretaus radijo dažnio (kanalo) paskirtį, konkurso būdu išduoda transliavimo licencijas, suteikiančias teisę transliuotojui įrengti ir eksploatuoti savo elektroninių ryšių tinklus, teisę naudoti savo turimus elektroninių ryšių tinklus arba teisę naudotis trečiosios šalies teikiama siuntimo paslauga.
3. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti bus naudojami radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatyti radijo dažniai (kanalai), retransliuotojas privalo gauti retransliuojamo turinio licenciją. Retransliuojamo turinio licenciją Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka išduoda Komisija.
4. Informaciją apie sukoordinuotus radijo dažnius (kanalus), pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą nustatytus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams ir (ar) retransliuotojams, kartu su elektroninių ryšių tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis, reikalingomis transliavimo licencijoms ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoms išduoti, Komisijai pateikia Ryšių reguliavimo tarnyba. Komisija, gavusi šioje dalyje nurodytą informaciją, šio įstatymo ir Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis išduoda transliavimo licencijas ir (ar) retransliuojamo turinio licencijas.
5. Transliavimo licencijoje ar retransliuojamo turinio licencijoje, išskyrus atvejus, kai radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti nenaudojami radijo dažnių skyrimo radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatyti radijo dažniai (kanalai), kartu su radijo dažniais (kanalais) nurodomos elektroninių ryšių tinklų pagrindinės veiklos sąlygos turi atitikti Ryšių reguliavimo tarnybos Komisijai pateiktas radijo dažnių (kanalų) ir elektroninių ryšių tinklų, skirtų radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti ir (ar) retransliuoti, pagrindines veiklos sąlygas.
6. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę pakeisti radijo dažnį (kanalą) kitu tai pačiai paskirčiai naudojamu radijo dažniu (kanalu) prieš 6 mėnesius įspėjusi apie tai radijo dažnio (kanalo) naudotoją arba panaikinti radijo dažnio (kanalo) skyrimą prieš 12 mėnesių įspėjusi apie tai radijo dažnio (kanalo) naudotoją, jeigu:
2) Elektroninių ryšių įstatymo nustatyta tvarka keičiama radijo dažnių juostos paskirtis dėl tarptautinių įsipareigojimų ar Europos Sąjungos teisės aktų, įskaitant rekomendacijas, – derindama su Komisija, jeigu radijo dažnio (kanalo) skyrimas keičiamas ar naikinamas nesibaigus Ryšių reguliavimo tarnybos nustatytam radijo dažnio (kanalo) naudojimo terminui;
3) radijo dažnis (kanalas) pagal radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane nurodytus kriterijus naudojamas neveiksmingai;
8. LRT vykdoma radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla nėra licencijuojama. LRT radijo ir (ar) televizijos programų transliavimui užtikrinti Komisija be konkurso pirmumo tvarka pagal šio įstatymo nuostatas ir sąlygas išduoda leidimus, suteikiančius teises, tolygias toms, kurios suteikiamos šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis licencijomis.
9. Išduodant transliavimo licencijas, pirmenybė teikiama asmenims, kurie įsipareigoja rengti originalios kūrybos kultūrines, informacines ir šviečiamąsias programas, užtikrinti teisingą ir nešališką informacijos pateikimą, gerbti asmens orumą ir teisę į privatų gyvenimą, saugoti nepilnamečius nuo galimo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, taip pat asmenims, įsipareigojusiems transliuoti radijo ir (ar) televizijos programas, kokių numatomoje priėmimo zonoje dar netransliuoja kiti radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai.
10. Transliavimo licencijos ir retransliuojamo turinio licencijos išduodamos konkurso būdu, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje nustatytus atvejus. Komisija konkursą transliavimo licencijai ir (ar) retransliuojamo turinio licencijai gauti paskelbia ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio straipsnio 4 dalyje nurodytos informacijos iš Ryšių reguliavimo tarnybos gavimo dienos. Komisijos sprendimai dėl konkursų paskelbimo skelbiami Komisijos interneto svetainėje. Komisija privalo išduoti pareiškėjui licenciją arba pateikti jam motyvuotą atsisakymą tai padaryti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo paraiškos licencijai gauti be konkurso gavimo dienos, o tais atvejais, kai transliavimo licencija ir (ar) retransliuojamo turinio licencija išduodama konkurso būdu, – ne vėliau kaip per 30 dienų nuo konkurso sąlygose nurodytos paraiškų dalyvauti konkurse priėmimo termino pabaigos.
11. Komisija privalo atsisakyti išduoti pareiškėjui transliavimo licenciją arba retransliuojamo turinio licenciją, jeigu:
1) įstatymų nustatytais atvejais pareiškėjui arba jo dalyviui yra draudžiama būti viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju arba jo dalyviu;
2) pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių buvo panaikintas transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas arba pareiškėjo dalyviai yra dalyviai asmens, kuriam per paskutinius 12 mėnesių buvo panaikintas transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas, išskyrus atvejus, kai transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-893, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21493
3) asmuo, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti pareiškėją, turintis įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis pareiškėjo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens valdymo organuose arba galintis skirti bent vieną pareiškėjo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narį, buvo nuteistas už nusikaltimą Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;
4) Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gaunama informacija, kad pareiškėjas ir (arba) asmuo, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai jį kontroliuoti, turintis įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis pareiškėjo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens valdymo organuose arba galintis skirti bent vieną pareiškėjo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narį, turi ar praeityje turėjo grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamais asmenimis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1015, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01028
5) Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gaunama informacija, kad pareiškėjas ir (arba) asmuo, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai jį kontroliuoti, turintis įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis pareiškėjo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens valdymo organuose arba galintis skirti bent vieną pareiškėjo akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narį, yra ar praeityje buvo susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis, ar palaiko ryšius su asmenimis, priklausančiais joms.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1015, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01028
12. Transliavimo licencijas Komisija be konkurso išduoda šiais atvejais:
1) mokslo ir studijų institucijoms arba švietimo įstaigoms – šviečiamosioms ir kultūrinėms radijo ir (ar) televizijos programoms transliuoti iki 20 W galios antžeminėmis radijo ir (ar) televizijos stotimis;
3) televizijos programoms transliuoti elektroninių ryšių tinklais, kurių pagrindinė paskirtis nėra radijo ir (ar) televizijos programų ir (ar) programų transliavimas ir (ar) retransliavimas;
13. Vyriausybės įgaliota institucija Komisijos teikimu tvirtina metinės įmokos už radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, platinimo internete arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą (toliau – metinė įmoka) dydžio nustatymo tvarkos aprašą ir vadovaudamasi šiuo aprašu nustato metinės įmokos dydį. Metinės įmokos pervedamos Visuomenės informavimo etikos asociacijai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
14. Vyriausybės įgaliota institucija metinės įmokos dydį nustato atsižvelgdama į:
1) licencijos turėtojo transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų, platinamų internete televizijos programų ir (ar) atskirų programų, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų pobūdį ir turinį;
2) teritoriją, kurioje bus transliuojamos ir (ar) retransliuojamos programos, platinami dekoderiai ir kiti įrenginiai, suteikiantys galimybę gauti prieigą prie programų (jeigu programos transliuojamos ir (ar) retransliuojamos panaudojant sąlyginės prieigos sistemas), ir į gyventojų skaičių šioje teritorijoje;
4) radijo ir (ar) televizijos programos reikšmę programų transliavimo, retransliavimo ir (ar) televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų plėtojimui.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
15. Komisija savo sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdo transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu:
1) Ryšių reguliavimo tarnyba panaikina teisę naudoti radijo dažnį (kanalą) ir kreipiasi į Komisiją dėl licencijos galiojimo sustabdymo;
2) transliavimo licencijos turėtojas paskelbia šio įstatymo 19 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytą neskelbtiną informaciją ir jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį patį pažeidimą jau buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos kitos šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės;
3) retransliuojamo turinio licencijos turėtojas nevykdo Komisijos sprendimo ir jam už tokį patį pažeidimą jau buvo skirta šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodyta bauda arba taikytos kitos šiame įstatyme nustatytos poveikio priemonės;
4) licencijos turėtojas per 3 mėnesius nesumoka šio įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu paskirtos baudos;
5) licencijos turėtojas pažeidžia pagrindines transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos sąlygas ir (ar) įsipareigojimus dėl transliuojamos ir (ar) retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos ir jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį patį pažeidimą buvo pakartotinai skirta administracinė nuobauda;
6) transliavimo licencijos turėtojas pažeidžia įstatymų reikalavimus dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi ir jam per paskutinius 12 mėnesių už tokį patį pažeidimą buvo pakartotinai skirta administracinė nuobauda;
16. Komisija panaikina transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą, jeigu:
3) licencijos turėtojas be Komisijos sutikimo daugiau kaip 2 mėnesius iš eilės arba daugiau kaip 3 mėnesius per kalendorinius metus nevykdo transliavimo licencijoje numatytos transliavimo veiklos ir (ar) neretransliuoja radijo ir (ar) televizijos programos (programų) radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) retransliuojamo turinio licencijoje nustatytomis sąlygomis;
4) licencijos turėtojas per licencijoje nustatytą terminą nepradėjo vykdyti transliavimo licencijoje numatytos transliavimo veiklos ir (ar) nepradėjo retransliuoti radijo ir (ar) televizijos programos (programų) radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) retransliuojamo turinio licencijoje nustatytomis sąlygomis;
5) transliavimo licencijai ar retransliuojamo turinio licencijai gauti licencijos turėtojas pateikė neteisingus duomenis;
6) licencijos turėtojas nepašalina pažeidimo, už kurį jam buvo taikytas laikinas licencijos galiojimo sustabdymas, arba per 12 mėnesių po licencijos galiojimo sustabdymo termino pabaigos padaro tokį patį pažeidimą;
7) licencijos turėtojas transliuoja radijo ir (ar) televizijos programą (programas), kai transliavimo licencijos galiojimas laikinai sustabdytas, arba retransliuoja radijo ir (ar) televizijos programą (programas) radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais), kai laikinai sustabdytas retransliuojamo turinio licencijos galiojimas;
8) negavus Komisijos sutikimo, pasikeičia licencijos turėtojo kontrolinio akcijų paketo savininkas arba licencijos turėtojo kontrolė (valdymas) pereina kitam asmeniui (asmenims), arba prašyme dėl Komisijos sutikimo pateikiami neteisingi duomenys;
9) Ryšių reguliavimo tarnyba panaikina teisę naudoti radijo dažnį (kanalą) ir kreipiasi į Komisiją dėl licencijos galiojimo panaikinimo;
17. Komisija, priimdama sprendimą dėl licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo, nustato konkretų terminą, nuo kada sustabdomas ar panaikinamas licencijos galiojimas. Šis terminas negali būti trumpesnis, negu šio įstatymo nustatytas terminas apskųsti Komisijos sprendimus teismui. Licencijos turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti) transliavimo licencijoje numatytą transliavimo veiklą ir (ar) sustabdyti (nutraukti) radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimą radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai, apskundus teismui šį Komisijos sprendimą, teismas laikinai sustabdo jo galiojimą. Jeigu teismas nepanaikina Komisijos sprendimo dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo, transliavimo licencijos turėtojas privalo sustabdyti (nutraukti) transliavimo veiklą, o retransliuotojas privalo sustabdyti (nutraukti) radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimą radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytais radijo dažniais (kanalais) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Komisijos sprendimą dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos laikino galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas, išskyrus Komisijos sprendimus dėl transliavimo licencijos ar retransliuojamo turinio licencijos galiojimo panaikinimo, kai licencijos turėtojas atsisako licencijos. Prašyme sankcionuoti Komisijos sprendimą turi būti nurodytas Komisijos sprendimo priėmimo faktinis ir juridinis pagrindas ir jį patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu turi būti pateiktas Komisijos sprendimas, jo faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijos ir kita būtina medžiaga. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas turi išnagrinėti Komisijos prašymą ir priimti motyvuotą nutartį patenkinti arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą, Komisijos įgaliotas atstovas turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo priėmimo dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
18. Transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos turėtojas negali perduoti licencijos arba ja suteiktų teisių kitiems asmenims. Jeigu licencijos turėtojas reorganizuojamas, Komisijos sprendimu jo teisių ir pareigų perėmėjui (perėmėjams) gali būti be konkurso išduota nauja (naujos) licencija (licencijos) vykdyti licencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą tomis pačiomis sąlygomis, jeigu šis asmuo prieš reorganizavimą pateikia Komisijai atitinkamą prašymą ir nurodo reorganizavimo sąlygas ir jeigu tiek iki reorganizavimo, tiek reorganizavimo metu nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, licencijos sąlygos ir Komisijos sprendimai.
19. Licencijos turėtojas privalo ne vėliau kaip prieš 30 dienų pranešti Komisijai apie numatomą licencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklos nutraukimą. Licencijos turėtojas, gavęs Komisijos sutikimą, gali laikinai, bet ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, sustabdyti licencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-1454, 2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3797 (2011-06-30)
Nr. XI-1572, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4335 (2011-07-19)
Nr. XI-2353, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6681 (2012-11-15)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
32 straipsnis. Apsauga nuo neteisėto transliavimo ir (ar) retransliavimo
1. Be Komisijos leidimo radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai ir (ar) retransliuotojai negali didinti ar kitaip keisti transliavimo licencijoje ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoje nustatytos transliavimo ir (ar) retransliavimo teritorijos (transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų aprėpties zonos).
2. Draudžiama neteisėtai įsiterpti į kitų radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų transliuojamas radijo ir (ar) televizijos programas, transliuoti ir (ar) retransliuoti radijo ir (ar) televizijos programas transliavimo licencijoje ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoje nenurodytais radijo dažnais (kanalais), kelti transliavimo trukdžius.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18), atitaisymas skelbtas: Žin., 2010, Nr. 130
Nr. XI-1572, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4335 (2011-07-19)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
321 straipsnis. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų apsauga nuo neteisėto komercinio turinio
Draudžiama audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų teikiamas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, neturint aiškaus šių paslaugų teikėjų sutikimo, uždengti komerciniais audiovizualiniais pranešimais (skelbti juos iššokančiame lange išmaniajame įrenginyje ar bet kuriais kitais būdais) ir (ar) šias paslaugas keisti, modifikuoti (dinamiškai įterpiant ar pakeičiant komercinius audiovizualinius pranešimus prieš ir per skleidžiamas programas, po skleidžiamų programų ar bet kuriais kitais būdais).
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
33 straipsnis. Nelicencijuojamos radijo ir televizijos programų transliavimo ir retransliavimo veiklos reguliavimas
1. Asmenys, norintys Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla, retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudos radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, prieš pradėdami šią veiklą, privalo Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai. Pradėti nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas šioje dalyje nurodyti asmenys gali kitą dieną nuo atitinkamo pranešimo pateikimo Komisijai dienos arba nuo pranešime nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė negu pranešimo pateikimo Komisijai diena. Šioje dalyje nurodyti asmenys, pradėję vykdyti veiklą, privalo per 30 kalendorinių dienų sumokėti metinę įmoką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, pateikdami pranešimą apie ketinimą pradėti veiklą, privalo deklaruoti, kad:
1) veiklą ketinančiam vykdyti asmeniui įstatymų nustatytais atvejais nėra draudžiama būti viešosios informacijos rengėju ir (ar) skleidėju arba jo dalyviu;
2) veiklą ketinančiam vykdyti asmeniui per paskutinius 12 mėnesių nebuvo panaikintas transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimas arba veiklą ketinančio vykdyti asmens dalyviai nėra dalyviai asmens, kuriam per paskutinius 12 mėnesių buvo panaikintas transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimas;
3) asmuo, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoti veiklą ketinantį vykdyti asmenį, turintis įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens valdymo organuose arba galintis skirti bent vieną veiklą ketinančio vykdyti asmens akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narį, nebuvo nuteistas už nusikaltimą Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai;
4) veiklą ketinantis vykdyti asmuo, taip pat asmuo, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai jį kontroliuoti, turintis įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens valdymo organuose arba galintis skirti bent vieną veiklą ketinančio vykdyti asmens akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narį, neturi ar praeityje neturėjo grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui keliančių ryšių su Europos Sąjungai ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijai nepriklausančių užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuojamais asmenimis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1015, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01028
5) veiklą ketinantis vykdyti asmuo, taip pat asmuo, galintis tiesiogiai ar netiesiogiai jį kontroliuoti, turintis įgaliojimus naudotis balsavimo teisėmis akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens valdymo organuose arba galintis skirti bent vieną veiklą ketinančio vykdyti asmens akcijas (dalis, pajus) ir (ar) kontrolę (valdymą) ketinančio įsigyti asmens stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos narį, nėra ar praeityje nebuvo susijęs su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis, užsienio valstybių specialiosiomis tarnybomis ar grupuotėmis, susijusiomis su tarptautinėmis teroristinėmis organizacijomis, ir nepalaiko ryšių su asmenimis, priklausančiais joms.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1015, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01028
3. Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo ar šio įstatymo nustatyta tvarka gavus informaciją, kad egzistuoja nors viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė, Komisija priima sprendimą uždrausti šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo veiklą, teikti Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, iki išnyks šio straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės. Komisija, priimdama sprendimą, nustato konkretų terminą, nuo kada įsigalioja draudimas Lietuvos Respublikoje vykdyti transliavimo ir (ar) retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą. Šis terminas negali būti trumpesnis negu Komisijos sprendimų apskundimo teismui terminas. Transliuotojas, retransliuotojas ar asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, privalo nutraukti transliavimo, retransliavimo ar televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklą nuo sprendime nurodytos dienos, išskyrus atvejus, kai, Komisijos sprendimą apskundus teismui, teismas laikinai sustabdo Komisijos sprendimo galiojimą. Jeigu teismas, laikinai sustabdęs Komisijos sprendimo galiojimą, Komisijos sprendimo dėl transliavimo, retransliavimo ar televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veiklos uždraudimo nepanaikina, transliuotojas, retransliuotojas ar asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete arba užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, privalo nutraukti šią veiklą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-893, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21493
Nr. XIII-1015, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01028
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytą Komisijos sprendimą turi sankcionuoti Vilniaus apygardos administracinis teismas. Prašyme sankcionuoti Komisijos sprendimą turi būti nurodytas Komisijos sprendimo priėmimo faktinis ir juridinis pagrindas ir jį patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu turi būti pateiktas Komisijos sprendimas, jo faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijos ir kita būtina medžiaga. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas turi išnagrinėti Komisijos prašymą ir priimti motyvuotą nutartį patenkinti arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutartimi atmesti prašymą, Komisijos įgaliotas atstovas turi teisę per 7 dienas apskųsti teisėjo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo nutarties ne vėliau kaip per 7 dienas nuo skundo priėmimo dienos.
5. Televizijos programų retransliuotojai, Lietuvos Respublikoje teikiantys televizijos programų retransliavimo paslaugas, taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, privalo retransliuoti, platinti internete visas nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas.
6. Komisija gali priimti sprendimą atleisti nuo įpareigojimo retransliuoti ir (ar) platinti internete nekoduotas nacionalines LRT televizijos programas, jeigu toks sprendimas neapriboja vartotojo galimybių matyti šias programas turimomis techninėmis priemonėmis.
7. Už privalomai retransliuojamas ir (ar) platinamas internete televizijos programas transliuotojai, retransliuotojai ir kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, vieni kitiems nemoka.
8. Retransliuojamas ir (ar) platinamas internete radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas keisti ar įterpti į jas bet kokią kitą informaciją draudžiama. Retransliuojamos ir (ar) platinamos internete televizijos programos pakeitimu nelaikomas specialių techninių priemonių naudojimas, siekiant užtikrinti nepilnamečių apsaugą nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio jų psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ir doroviniam vystymuisi, pritaikyti neįgaliesiems ar užtikrinti kitų radijo ir (ar) televizijos transliuotojų išimtines teises į televizijos programas ar atskiras programas.
9. Komisija, įvertinusi transliuojamos televizijos programos kultūrinę ar visuomeninę vertę, gali transliuotojo prašymu jai suteikti privalomai retransliuojamos ir (ar) platinamos internete programos statusą ir numatyti, kad ją privalo nemokamai retransliuoti ir (ar) platinti internete programų retransliuotojai ir kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas. Privalomai retransliuojamomis ir (ar) platinamomis internete televizijos programomis pripažįstamos tik specialios kultūros, švietimo, mokslo, žinių, sporto ar regioninės televizijos programos. Komisija, priimdama tokį sprendimą, apibrėžia retransliavimo ir (ar) platinimo internete mastą ir terminą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
10. Radijo ir (ar) televizijos programų retransliuotojai, taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, atsako už šio įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkančių radijo ir (ar) televizijos programų arba atskirų programų parinkimą, teikimą skleisti ir skleidimą bei tokios veiklos teisėtumą.
11. Televizijos programų retransliuotojai, taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, sudarydami retransliuojamų ir (ar) platinamų internete televizijos programų paketus, privalo vadovautis Komisijos patvirtintomis taisyklėmis dėl televizijos programų paketų sudarymo ir užtikrinti vartotojų teisę į nešališką informaciją, nuomonių, kultūrų ir kalbų įvairovę bei tinkamą nepilnamečių apsaugą nuo galimo neigiamo viešosios informacijos poveikio. Televizijos programos, kuriose buvo paskelbta šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodyta neskelbtina informacija, 12 mėnesių nuo šio straipsnio 12 dalies 1 punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos gali būti retransliuojamos ir (ar) platinamos internete tik už papildomą mokestį platinamuose televizijos programų paketuose, kuriuos tokiu atveju draudžiama subsidijuoti, remti ar taikyti jiems bet kokio pobūdžio nuolaidas, o jų kaina negali būti mažesnė negu paslaugos teikėjo patiriamos sąnaudos šiuos televizijos programų paketus sudarančioms televizijos programos įsigyti, retransliuoti ir (ar) platinti internete.
12. Komisija, nustačiusi, kad iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių retransliuojamoje ir (ar) platinamoje internete televizijos programoje, ją sudarančiose atskirose programose buvo paskelbta, perduota skleisti ir paskleista šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodyta neskelbtina informacija, šio įstatymo nustatyta tvarka:
1) priima sprendimą dėl televizijos programos platinimo tik už papildomą mokestį platinamuose televizijos programų paketuose ir informuoja apie tai retransliuotojus ir kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas;
2) nedelsdama imasi šio įstatymo 341 straipsnyje nurodytų veiksmų, kad būtų užtikrintas šio įstatymo reikalavimus atitinkančių televizijos programų ir (ar) atskirų programų transliavimas. Tais atvejais, kai kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausantis televizijos programų transliuotojas transliuoja televizijos programą, kurios visa ar didžioji dalis skirta Lietuvos Respublikos teritorijai, nepavykus susitarti su kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakinga institucija ir transliuotoju bei užtikrinti šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto reikalavimus atitinkančių televizijos programų ir (ar) atskirų programų transliavimą, Komisija, nustačiusi pakartotinį 19 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkte nurodytos neskelbtinos informacijos paskelbimo faktą toje pačioje televizijos programoje ir (ar) atskiroje programoje, priima sprendimą dėl šios televizijos programos pakeitimo ir įpareigoja retransliuotojus bei kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pakeisti šią televizijos programą;
13. Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje transliuojama programa laikoma visiškai ar daugiausia skirta Lietuvos Respublikai, jeigu pajamų iš televizijos reklamos ir (arba) abonementinio mokesčio kilmė yra Lietuvos Respublika arba pagrindinė paslaugos kalba yra lietuvių kalba, arba programos, reklamos ir (ar) komercinio pobūdžio audiovizualiniai pranešimai yra skirti Lietuvos Respublikos vartotojams.
14. Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai Komisijos nustatyta tvarka privalo teikti informaciją apie vykdomą transliavimo ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo visuomenei veiklą, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklą bei transliuojamų, retransliuojamų ir (ar) platinamų internete televizijos programų ir (ar) atskirų programų atitiktį šio įstatymo nustatytiems reikalavimams, Komisijos patvirtintoms taisyklėms dėl televizijos programų paketų sudarymo ir priimtiems sprendimams.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-1048, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
Antrasis skirsnis
viešosios informacijos rengimo ir platinimo Reikalavimai
34 straipsnis. Kalba, kuria rengiama ir skleidžiama viešoji informacija
1. Viešoji informacija rengiama ir skleidžiama valstybine kalba ar kitomis kalbomis, vadovaujantis šiuo ir Valstybinės kalbos įstatymu, taip pat Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, bendradarbiaudami su kompetentingomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, pagal galimybes užtikrina, kad skleidžiama viešoji informacija taptų prieinama neįgaliesiems.
2. Radijo ir (ar) televizijos programos, transliuojamos ne lietuvių kalba, bet kita oficialia Europos Sąjungos kalba, taip pat radijo ir (ar) televizijos programas sudarančios atskiros programos, transliuojamos ne oficialia Europos Sąjungos kalba, jeigu tokių programų suminė trukmė per parą yra ne didesnė negu 90 minučių, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą arba rodomos su lietuviškais subtitrais. Radijo ir (ar) televizijos programas sudarančios atskiros programos, transliuojamos ne oficialia Europos Sąjungos kalba, turi būti verčiamos į lietuvių kalbą, jeigu tokių programų suminė trukmė per parą yra didesnė negu 90 minučių. Skaičiuojant programų trukmę, neįskaitomas tokių programų pakartotinės transliacijos laikas, komercinių audiovizualinių pranešimų laikas ir anonsai. Ši nuostata netaikoma mokomosioms, proginėms, specialiosioms, muzikinėms ir retransliuojamoms užsienio valstybių radijo ir (ar) televizijos programoms ar atskiroms programoms, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų sukurtoms programoms, skirtoms Lietuvos tautinėms mažumoms. Komisija, atsižvelgdama į tautinių mažumų, gyvenančių transliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų aprėpties zonoje, poreikius, nurodydama licencijos sąlygas, gali nustatyti, kokią transliuojamų ir (ar) retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų dalį turi sudaryti radijo ir (ar) televizijos programos ar atskiros programos tautinių mažumų kalbomis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1355, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11457
3. Televizijos programų transliuotojams draudžiama rodyti audiovizualinius kūrinius, išverstus iš oficialios Europos Sąjungos kalbos į ne Europos Sąjungos kalbą.
4. Retransliuotojai, retransliuodami televizijos programas, ir (ar) kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, pirmenybę turi teikti oficialioms Europos Sąjungos kalboms. Televizijos programos oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis turi sudaryti ne mažiau kaip 90 procentų programų kiekio teikiant Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas ir (ar) ne mažiau kaip 90 procentų retransliuojamų televizijos programų kiekio kiekviename jų vartotojams siūlomame pagrindiniame televizijos programų pakete. Šis reikalavimas netaikomas už papildomą mokestį platinamiems televizijos programų paketams. Esant galimybei pasirinkti, kuria kalba retransliuoti ir (ar) platinti internete tokią pačią televizijos programą – oficialia Europos Sąjungos kalba ar kita kalba, retransliuotojai ir (ar) asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete paslaugas, privalo sudaryti visas sąlygas, kad televizijos programa ar atskira programa būtų retransliuojama ir (ar) platinama internete oficialia Europos Sąjungos kalba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-396, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09777
Nr. XIII-1355, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11457
5. Neoficialia Europos Sąjungos kalba retransliuojama ir (ar) platinama internete televizijos programa, kuri verčiama į oficialią Europos Sąjungos kalbą arba rodoma su oficialios Europos Sąjungos kalbos subtitrais, prilyginama programai, retransliuojamai ir (ar) platinamai internete oficialia Europos Sąjungos kalba.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-396, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09777
6. Jeigu televizijos programa transliuojama, retransliuojama ir (ar) platinama internete keliomis kalbomis, įskaitant ir oficialias Europos Sąjungos kalbas, tokia programa prilyginama programai, perduodamai ir (ar) skleidžiamai oficialia Europos Sąjungos kalba, tik tokiu atveju, kai esant techninėms galimybėms tokia programa vartotojams siunčiama ir (ar) skleidžiama su pirminiu nustatymu oficialia Europos Sąjungos kalba, o papildomų kalbų parinkimas yra galimas tik vartotojo valios veiksmu.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-396, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09777
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
341 straipsnis. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo laisvė ir apribojimai
1. Lietuvos Respublikoje laiduojamas laisvas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų priėmimas iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių.
2. Ne iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių teikiamas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, radijo ir (ar) televizijos programas ir (ar) atskiras programas leidžiama transliuoti ir retransliuoti, platinti internete ar laikyti kataloguose Lietuvos Respublikoje nepažeidžiant šio ir kitų įstatymų nuostatų.
3. Iš Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių teikiamų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, transliuojamų, retransliuojamų arba internete platinamų televizijos programų ar atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ar užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloguose esančių programų laisvas priėmimas (retransliavimas ir kitoks platinimas ar skleidimas) Lietuvos Respublikoje laikinai sustabdomas, kai:
1) šios programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnio, 19 straipsnio 1 dalies 3, 4 ar 5 punkto reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
b) Komisija raštu pranešė audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamus pažeidimus ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
c) Komisija audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamų pažeidimų ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu tokie pažeidimai pasikartos;
2) šios programos akivaizdžiai, rimtai ir sunkiai pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkto reikalavimus po to, kai buvo nustatytos visos šios sąlygos:
b) Komisija pranešė audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui, jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingai institucijai ir Europos Komisijai apie įtariamą pažeidimą ir apie priemones, kurių Komisija ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
c) Komisija audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamo pažeidimo ir priemonių, kurių ji ketina imtis, jeigu toks pažeidimas pasikartos;
4. Skubiu atveju, ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo įtariamo pažeidimo dienos, Komisija gali taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytas priemones – laikinai sustabdyti laisvą programų priėmimą Lietuvos Respublikoje ir nesilaikydama šio straipsnio 3 dalies 2 punkto a, b ir c papunkčiuose nurodytų sąlygų. Tokiu atveju Komisija apie taikomas priemones turi kuo greičiau pranešti Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės, kurios jurisdikcijai priklauso audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, atsakingai institucijai, taip pat nurodyti priežastis, kodėl Komisija mano, kad tai yra skubus atvejis. Šios dalies reikalavimai taikomi tik imantis priemonių prieš audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėją, kuris priklauso Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai.
5. Kitais negu šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais, kai Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti griežtesni ar išsamesni audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo reikalavimai, o kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausantis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugą, kurios visa ar didžioji dalis skirta Lietuvos Respublikos teritorijai, Komisija kreipiasi į jurisdikciją turinčios Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės atsakingą instituciją, kad būtų pasiektas abi valstybes tenkinantis bet kokios iškeltos problemos sprendimas. Tais atvejais, kai Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugą, kurios visa ar didžioji dalis skirta kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teritorijai, nesilaikydamas tos valstybės teisės aktuose nustatytų griežtesnių ar išsamesnių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo reikalavimų, ir Komisija, gavusi tos valstybės kompetentingos institucijos pagrįstą prašymą, kreipiasi į audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėją su prašymu laikytis atitinkamos valstybės nustatytų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikimo reikalavimų. Ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos Komisija informuoja prašymą pateikusios valstybės kompetentingą instituciją ir Europos Komisiją apie pasiektus prašyme iškeltos problemos sprendimo rezultatus.
6. Jeigu Komisija nustato, kad šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju iškeltai problemai spręsti pasiektų rezultatų nepakanka, ir pateikia įrodymus, patvirtinančius, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, kurio teikiama audiovizualinės žiniasklaidos paslauga pažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, įsisteigė kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės jurisdikcijai priklausančioje valstybėje, siekdamas išvengti griežtesnių nurodytoms sritims keliamų reikalavimų, taikomų Lietuvos Respublikoje įsisteigusiems audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjams, Komisija turi teisę nustatyti tam audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjui, nereikalaudama iš jo įrodymų dėl jo ketinimo išvengti griežtesnių taisyklių, galimas taikyti objektyviai būtinas, taikomas nediskriminuojant ir proporcingas tikslams, kurių siekiama, tinkamas šiame įstatyme numatytas priemones ir jų imtis.
7. Komisija taiko šio straipsnio 6 dalyje nurodytas priemones tik kai yra visos šios aplinkybės:
1) Komisija yra pranešusi Europos Komisijai ir Europos Sąjungos valstybei narei ar Europos ekonominės erdvės valstybei, kurioje įsisteigęs audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjas, apie ketinimą imtis šio straipsnio 6 dalyje nurodytų priemonių, nurodydama priežastis, kuriomis ji grindžia savo vertinimą;
2) Komisija audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui suteikė teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausytam dėl įtariamų pažeidimų ir priemonių, kurių ji ketina imtis;
8. Jeigu Europos Komisija nusprendžia, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytos priemonės nesuderinamos su Europos Sąjungos teise, Komisija neturi teisės imtis pasiūlytų priemonių. Komisijos pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis pritaikytos poveikio priemonės privalo būti atšauktos, jeigu Europos Komisija priima sprendimą dėl jų nesuderinamumo su Europos Sąjungos teise.
9. Iš ne Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių Europos valstybių teikiamų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, transliuojamų ar retransliuojamų arba internete platinamų televizijos programų ir (ar) atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, ir (ar) katalogų laisvas priėmimas Lietuvos Respublikoje gali būti sustabdytas Komisijos sprendimu, jeigu tokios valstybių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, televizijos programos ir (ar) atskiros programos, ir (ar) katalogai pažeidžia šio įstatymo 17 straipsnyje arba 19 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Komisija savo sprendime nurodo, kokios priemonės ir nuo kada bus taikomos, siekiant sustabdyti minėtų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Numatomos taikyti priemonės ir jų taikymo terminai turi būti proporcingi padarytiems pažeidimams, o taikoma priemonė turi būti parinkta atsižvelgiant į subjektą, kuriam ji taikoma, ir viešosios informacijos skleidimo būdą.
10. Pagal šio straipsnio 9 dalį priimamas Komisijos sprendimas dėl audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų, ir (ar) katalogų priėmimo sustabdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgiau kaip 72 valandoms gali būti priimtas tik gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo sankciją.
11. Komisija Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų objektu esančius pažeidimus sprendžia šioje konvencijoje nustatyta tvarka. Kai įtariamas pažeidimas nėra reguliuojamas Europos Tarybos konvencijos dėl televizijos be sienų, laisvas audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų priėmimas iš Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusių valstybių stabdomas šio straipsnio 9 ir 10 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XII-557, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 115-5732 (2013-11-07)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-2088, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07397
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
342 straipsnis. Neteko galios nuo 2021-02-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
35 straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas
1. Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas privalo saugoti išspausdinto leidinio egzempliorių, audiovizualinius kūrinius ir transliuotų radijo ir (ar) televizijos programų įrašus ne trumpiau kaip vienus metus nuo tos dienos, kai informacija buvo išplatinta.
2. Šio straipsnio 1 dalyje išdėstyti reikalavimai netaikomi informacinės visuomenės informavimo priemonėms, tačiau jų valdytojai turi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, terminais ir apimtimi užtikrinti, kad informacija apie turinio tvarkymą bus saugoma iki vienų metų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
36 straipsnis. Leidiniams ir jų platinimui keliami reikalavimai
1. Kiekviename leidinyje turi būti nurodyti jo tiražas, kiti Lietuvos standartuose nustatyti leidybiniai duomenys ir tarptautinis standartinis numeris (ISBN, ISSN, ISMN ir kt.). Šie reikalavimai netaikomi reklaminio ar pramoginio pobūdžio leidiniams (lankstinukams, atvirukams, kalendoriams ir kt.).
2. Vietinių, regioninių ir nacionalinių laikraščių, žurnalų, išskyrus tuos, kurių tiražas mažesnis negu 500 egzempliorių arba kuriuose nespausdinama reklama, tiražas turi būti tikrinamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
3. Vyriausybė nustato dokumentų privalomųjų egzempliorių, nemokamai perduodamų bibliotekoms, skaičių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1048, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)
37 straipsnis. Europos audiovizualiniai kūriniai ir jų sklaidai keliami reikalavimai
1. Europos audiovizualiniais kūriniais (toliau – Europos kūriniai) laikomi kūriniai:
1) sukurti Lietuvos Respublikoje arba kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse, kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu jų kūrėjai yra įsisteigę šiose valstybėse arba šių kūrinių kūrimą kontroliuoja vienas ar daugiau šiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų, arba nurodytose valstybėse įsisteigusių kūrėjų įnašas į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas yra didesnis negu kitose (trečiosiose) valstybėse įsisteigusių kūrėjų ir viso bendro kūrimo (gamybos) nekontroliuoja vienas ar daugiau kūrėjų, įsisteigusių ne Lietuvos Respublikoje, ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne Europos ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse;
2) sukurti trečiosiose valstybėse, tai yra ne Europos Sąjungos valstybėse narėse, ne Europos ekonominės erdvės valstybėse ar ne kitose Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusiose valstybėse, jeigu jie sukurti vienoje ar keliose trečiosiose valstybėse įsisteigusių kūrėjų arba šiems kūrėjams bendradarbiaujant su kūrėjais, įsisteigusiais vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Lietuvos Respublikoje, tuo atveju, jeigu Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika yra sudariusios su šiomis trečiosiomis valstybėmis sutartis dėl bendradarbiavimo audiovizualinėje srityje ir jeigu šie kūriniai yra iš esmės sukurti autorių ir kūrėjų, gyvenančių vienoje ar keliose Europos valstybėse.
2. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai taikomi tuo atveju, jeigu kūriniams, sukurtiems Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, diskriminacinės priemonės šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytose valstybėse netaikomos.
3. Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 dalies nuostatomis, neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet yra sukurti remiantis dvišalėmis bendro kūrimo (gamybos) sutartimis tarp Europos Sąjungos valstybių narių arba Lietuvos Respublikos ir trečiųjų valstybių, laikomi Europos kūriniais, jeigu Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos kūrėjų įnašas sudaro didžiąją bendro kūrimo (gamybos) išlaidų dalį ir jeigu jų kūrimas (gamyba) nėra kontroliuojamas kūrėjų, įsisteigusių ne Europos Sąjungos valstybėje narėje.
4. Kūriniai, kurie, remiantis šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, neturėtų būti laikomi Europos kūriniais, bet iš esmės yra sukurti bendradarbiaujant su autoriais ir kūrėjais, gyvenančiais vienoje ar keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, traktuojami kaip Europos kūriniai tokiu mastu, kuris atitinka Europos Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusių kūrėjų įnašą į šių kūrinių bendro kūrimo (gamybos) išlaidas.
5. Televizijos programų transliuotojai daugiau kaip pusę televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai yra įmanoma, turi skirti Europos kūriniams ir ne mažiau kaip 10 procentų televizijos programos laiko, kuris lieka atėmus laiką, skirtą žinių, sporto, žaidimų, reklamos programoms, teleteksto paslaugoms ir teleparduotuvei, kai tai yra įmanoma, turi skirti Europos kūriniams, sukurtiems nepriklausomų kūrėjų ne anksčiau kaip per pastaruosius 5 metus. Šios dalies reikalavimai netaikomi vietinėms televizijos programoms.
6. Užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai užtikrina, kad ne mažiau kaip 30 procentų programų užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų kataloge būtų Europos kūriniai. Šios dalies reikalavimai netaikomi tiems užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams, kurių bendra metinė apyvarta, įskaitant jų ir su jais susijusių įmonių apyvartą, yra maža (sudaro mažiau kaip vieną procentą bendrų pajamų, gaunamų iš Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinkos) arba kurių auditorija yra nedidelė (užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos auditorijos dalis Lietuvoje nesiekia vieno procento).
7. Komisija kas 2 metus pateikia Europos Komisijai ataskaitas, kaip įgyvendintos šio straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
38 straipsnis. Visuomenei reikšmingų įvykių prieiga ir kiti radijo ir televizijos programoms keliami reikalavimai
1. Televizijos programų transliuotojai savo reguliariai transliuojamose programose turi teisę laisvai rengti ir rodyti trumpus (ne ilgesnius kaip 90 sekundžių) naujienų pranešimus apie visuomenei reikšmingus Lietuvos ir kitų šalių įvykius, apie kuriuos teikti informaciją visuomenei kiti televizijos programų transliuotojai yra įsigiję išimtinę teisę. Trumpi naujienų pranešimai turi būti transliuojami ne anksčiau kaip pasibaigus tiesioginei visuomenei reikšmingo įvykio transliacijai. Televizijos programų transliuotojai nemoka už trumpų naujienų pranešimų transliavimą televizijos programų transliuotojams, kurie yra įsigiję išimtinę teisę teikti informaciją apie visuomenei reikšmingą įvykį, išskyrus atvejus, kai prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimas pareikalauja papildomų sąnaudų iš prieigą suteikiančio televizijos programų transliuotojo. Užmokestis už prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių suteikimą negali būti didesnis už papildomas sąnaudas, tiesiogiai patirtas teikiant prieigą.
2. Visi Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigę televizijos programų transliuotojai, norintys parengti trumpus naujienų pranešimus, sąžiningomis, pagrįstomis ir nediskriminacinėmis sąlygomis turi teisę į prieigą prie visuomenei reikšmingų įvykių, kurie išskirtinėmis teisėmis transliuojami Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo.
3. Jeigu kitas televizijos programų transliuotojas, įsisteigęs toje pačioje valstybėje narėje kaip ir prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių prašantis televizijos programų transliuotojas, įsigijo išskirtinių teisių, susijusių su tam tikru visuomenei reikšmingu įvykiu, prieigos prie visuomenei reikšmingų įvykių turi būti prašoma iš šio televizijos programų transliuotojo.
4. Prieiga prie visuomenei reikšmingų įvykių turi būti garantuojama leidžiant televizijos programų transliuotojams laisvai pasirinkti trumpus naujienų pranešimus iš perduodančio televizijos programų transliuotojo signalo ir, išskyrus atvejus, kai to neįmanoma atlikti dėl praktinių priežasčių, nurodant bent jų šaltinį.
5. Trumpi naujienų pranešimai gali būti naudojami tik bendro pobūdžio žinių programose, o teikiant užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas naudojami tik tuo atveju, jeigu tą pačią programą netiesioginio transliavimo forma siūlo tas pats audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas.
6. Transliuojant televizijos programas, skirtas visuomenei reikšmingiems įvykiams, laikomasi šių reikalavimų:
1) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai, įsigiję išimtines teises transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, turi visuomenei reikšmingus įvykius tiesiogiai arba netiesiogiai transliuoti tik nekoduotose ir visuomenei be jokio užmokesčio transliuojamose nacionalinėse televizijos programose, siunčiamose bet kokių technologinių formų televizijos tinklais ir priimamose teritorijoje, kurioje gyvena daugiau kaip 60 procentų Lietuvos Respublikos gyventojų. Netiesioginės visuomenei reikšmingų įvykių transliacijos turi būti rodomos ne vėliau kaip per 24 valandas nuo visuomenei reikšmingo įvykio pabaigos;
2) išskirtines viso ar dalies visuomenei reikšmingo įvykio transliacijos teises turintis Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantis televizijos transliuotojas, negalintis užtikrinti šios dalies 1 punkte nustatytų sąlygų, privalo per protingą terminą iki visuomenei reikšmingo įvykio imtis visų įmanomų priemonių tokias teises perleisti kitam televizijos transliuotojui, kad būtų užtikrinta šio įvykio transliacija pagal šios dalies 1 punkte nustatytas sąlygas;
3) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai negali naudotis išimtinėmis teisėmis transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, tokiu būdu, kad didžioji kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar kitoje Europos Tarybos konvenciją dėl televizijos be sienų ratifikavusioje valstybėje gyvenančių žmonių dalis netektų galimybės stebėti Lietuvoje ar už jos ribų vykstančių įvykių, kurie šios valstybės teisės aktais įteisinti kaip visuomenei reikšmingi. Programos apie šiuos įvykius transliuojamos laikantis toje valstybėje nustatytos transliavimo tvarkos;
4) Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys televizijos programų transliuotojai negali naudotis po 1997 m. liepos 30 d. nusipirktomis išskirtinėmis teisėmis taip, kad didžioji kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės gyventojų dalis nebegalėtų nemokamai stebėti tos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės visų ar dalies tiesiogiai transliuojamų visuomenei reikšmingų įvykių arba dėl objektyvių priežasčių taip būtų geriau visuomenės labui, visų ar dalies vėliau transliuojamų nemokamų televizijos įrašų, kuriuos kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės laiko reikšmingais visuomenei.
7. Komisijos parengtą Lietuvos Respublikos visuomenei reikšmingų įvykių sąrašą tvirtina Vyriausybė jos įgaliotos institucijos teikimu.
8. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai kinematografinius kūrinius turi perduoti tuo laikotarpiu, dėl kurio buvo susitarta su teisių turėtojais.
9. Radijo ir (ar) televizijos programoje ne rečiau kaip vieną kartą per valandą turi būti skelbiamas transliuojamos ar retransliuojamos radijo ir (ar) televizijos programos pavadinimas. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programos trukmė yra trumpesnė kaip viena valanda, tokios radijo ir (ar) televizijos programos pavadinimas skelbiamas jos pabaigoje.
10. Kiti reikalavimai, keliami radijo ir (ar) televizijos programoms, nustatyti šiame įstatyme, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme, kituose įstatymuose, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams išduotose licencijose.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XII-557, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 115-5732 (2013-11-07)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
39 straipsnis. Reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams keliami reikalavimai
1. Reklama, komerciniai audiovizualiniai pranešimai turi būti padorūs, teisingi ir aiškiai atpažįstami. Paslėpta reklama, paslėpti komerciniai audiovizualiniai pranešimai draudžiami.
2. Visuomenės informavimo priemonėse draudžiami reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai, kuriuose:
4) diskriminuojama ar skatinama diskriminuoti dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos;
5) skatinamas sveikatai ar saugai pavojingas elgesys, taip pat aplinkos apsaugai ypač žalingas elgesys;
6) reklamuojami tabako gaminiai, elektroninės cigaretės ir (ar) jų pildyklės, rūkomieji žoliniai gaminiai, kaip tai nustatyta Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme;
8) reklamuojami tik su receptu įsigyjami vaistiniai preparatai, kaip tai nustatyta Farmacijos įstatyme, ar gydytojų skiriamo gydymo paslaugos, išskyrus specialius leidinius ar specialias visuomenės informavimo priemones;
9) daromas neigiamas poveikis nepilnamečių psichikos sveikatai, fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kaip tai nustatyta Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme;
3. Reklamos, komercinių audiovizualinių pranešimų užsakovai neturi teisės daryti įtakos viešosios informacijos turiniui, išskyrus jų pačių užsakomos reklamos, komercinio audiovizualinio pranešimo turinį.
4. Asmenys, reguliariai vedantys žinių programas, negali dalyvauti nei reklamoje, nei komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose, nei jų įgarsinti.
5. Televizijos reklamai, anonsui, teleparduotuvei ir televitrinai keliami šie reikalavimai:
1) televizijos reklama ir teleparduotuvė turi būti padorios, neklaidinančios, aiškiai atpažįstamos ir atskirtos nuo programos turinio garsinėmis ir (ar) optinėmis, ir (ar) erdvinėmis priemonėmis. Televizijos reklama ir teleparduotuvė gali būti įterpiamos į programas tik šiame straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka, nepakenkiant atskiros programos vientisumui, atsižvelgiant į natūralias programos pertraukas, programos trukmę ir pobūdį ir nepažeidžiant programos turtinių teisių turėtojų teisių;
2) televizijos reklama, anonsas ar teleparduotuvė negali būti įterpiami į transliuojamas religines apeigas ir religinio pobūdžio programas;
3) televizijos reklama ir teleparduotuvė turi būti įterpiamos į programas sugrupuotos, ne mažiau kaip po dvi televizijos reklamas ir (ar) teleparduotuves viename intarpe. Sporto renginių transliavimo metu šios dalies 6 punkte nustatyta tvarka arba kitais Komisijos nustatytais išimtiniais atvejais į programas gali būti įterpiama viena televizijos reklama ar viena teleparduotuvė;
4) televizijos reklamos, teleparduotuvės intarpams skirtas suminis laikas turi sudaryti ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 6 iki 18 valandos ir ne daugiau kaip 20 procentų laiko per laikotarpį nuo 18 iki 24 valandos. Šis punktas netaikomas paties televizijos programų transliuotojo arba kitų tai pačiai transliuotojų grupei priklausančių subjektų transliuojamų programų ir su jomis tiesiogiai susijusių pagalbinių produktų, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų anonsams, rėmimo pranešimams, prekių rodymui ir neutraliems kadrams, kurie naudojami tarp redakcinio turinio ir televizijos reklamos ar teleparduotuvės intarpų bei tarp atskirų intarpų;
5) televitrinos mažiausia nepertraukiama trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 15 minučių. Per parą gali būti transliuojamos ne daugiau kaip 8 televitrinos, o jų bendra trukmė neturi viršyti 3 valandų per parą. Televitrinos turi būti aiškiai atskiriamos optinėmis ir erdvinėmis priemonėmis nuo kitų programų;
6) sporto ar kitų renginių, kuriuose daromos natūralios pertraukos, transliavimo metu televizijos reklamos ir (ar) teleparduotuvės intarpai turi būti rodomi tik per minėtų renginių natūralias pertraukas;
7) transliuojant televizijos filmus (išskyrus kelių serijų filmus, serialus ir dokumentinius filmus), kinematografijos kūrinius ir žinių programas, televizijos reklama ir (ar) teleparduotuvė gali būti rodomos vieną kartą per programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį;
8) transliuojant programas vaikams, televizijos reklama gali būti rodoma vieną kartą per kiekvieną programoje nustatytą ne trumpesnį kaip 30 minučių laikotarpį, jeigu numatoma jos trukmė yra ilgesnė kaip 30 minučių. Teleparduotuvė negali būti įterpiama į programas vaikams;
9) įterpti televizijos reklamą ir (ar) teleparduotuvę į retransliuojamas televizijos programas ar atskiras programas draudžiama;
6. Televizijos reklamai taikomi ir kituose įstatymuose nustatyti reklamos ir jos skleidimo reikalavimai.
7. Kaip laikomasi šio ir kitų įstatymų nustatytų reikalavimų, taikomų reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams, kontroliuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kitos Reklamos įstatyme ir kituose įstatymuose nurodytos reklamos priežiūros institucijos ir Komisija, bendradarbiaudamos su kitomis šiame įstatyme nurodytomis viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijomis ir reklamos savitvarkos institucijomis.
8. Šio įstatymo nuostatos, išskyrus šio įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje ir šio straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus atvejus, mutatis mutandis taikomos televizijos programoms, skirtoms tik televizijos reklamai ir teleparduotuvėms, taip pat televizijos programoms, skirtoms tik savireklamai.
9. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ar jų asociacijos turi priimti elgesio (etikos) kodeksus dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie įterpiami į programas vaikams arba yra įtraukti į tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai. Šiais elgesio (etikos) kodeksais turi būti siekiama veiksmingai sumažinti galimybę vaikams pamatyti komercinius audiovizualinius pranešimus apie nurodytus maisto produktus ir gėrimus, nustatant, kad komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose nebūtų pabrėžiamos teigiamos minėtų maisto produktų ir gėrimų maistingumo savybės. Elgesio (etikos) kodeksai priimami ir įsipareigojama jų laikytis šio įstatymo 43 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatyta tvarka. Nuostatos dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų gali būti įtrauktos į Kodeksą. Kai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai ar jų asociacijos nepriima šioje dalyje numatytų kodeksų ar neįsipareigoja jų laikytis arba Komisija, vadovaudamasi jos nustatyta ir prieš tai su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka, nustato, kad pasirinkti kodeksai arba jų dalys nėra pakankamai veiksmingi, Komisija nustato privalomus tokių komercinių audiovizualinių pranešimų skleidimo reikalavimus.
10. Reikalavimus, keliamus politinei reklamai, jos žymėjimo ir skleidimo visuomenės informavimo priemonėse tvarką nustato Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas ir kiti teisės aktai.
11. Atsakomybės už klaidinančios ir neleidžiamos lyginamosios reklamos naudojimo ypatumus ir jos taikymo tvarką nustato Reklamos įstatymas.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-1454, 2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3797 (2011-06-30)
Nr. XII-557, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 115-5732 (2013-11-07)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
40 straipsnis. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų rėmimas
1. Remiamos audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos, radijo programos ir (ar) atskiros programos turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) jokiomis aplinkybėmis jų turinio, o radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo metu – jų transliavimo laiko, negalima tvarkyti taip, kad būtų daromas poveikis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugos teikėjo ir radijo programų transliuotojo redakcinei atsakomybei ir nepriklausomumui;
2) jose negali būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
3) vartotojai turi būti aiškiai informuojami apie esamą rėmimo susitarimą. Programos pradžioje, jos metu ir (ar) pabaigoje tinkamu būdu pateikiant rėmėjo pavardę (pavadinimą), logotipą ir (ar) kitą ženklą, pavyzdžiui, nuorodą į jo produktą (produktus) ar paslaugą (paslaugas) arba jų skiriamąjį ženklą, būtina aiškiai parodyti, kad programa yra remiama.
2. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir (ar) atskirų programų negali remti asmenys, kurių pagrindinė veikla yra tabako gaminių, elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių, rūkomųjų žolinių gaminių gamyba ir (ar) pardavimas.
3. Jeigu asmenys, kurių veikla apima vaistinių preparatų gamybą arba pardavimą ar gydymo paslaugų teikimą, remia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas, radijo programas ir (ar) atskiras programas, jose gali būti paskelbiamas rėmėjo pavadinimas (logotipas) ar kitas jo įvaizdžio ženklas, tačiau negalima reklamuoti konkrečių vaistinių preparatų, kurie įsigyjami tik su receptu, ar gydytojų skiriamo gydymo paslaugų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XII-557, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 115-5732 (2013-11-07)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
401 straipsnis. Prekių rodymui programose keliami reikalavimai
1. Prekių rodymas programose turi atitikti visus šiuos reikalavimus:
1) jokiomis aplinkybėmis negalima daryti įtakos programos turiniui, programų pateikimui pagal jų tvarkaraštį ar programų pateikimui kataloge, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo redakcinei atsakomybei ir nepriklausomumui;
2) programose negali būti tiesiogiai skatinama pirkti ar nuomoti prekes ar paslaugas, ypač darant specialias reklamines nuorodas į šias prekes ar paslaugas;
2. Programose draudžiama rodyti šias prekes ir (ar) paslaugas:
1) tabako gaminius, elektronines cigaretes ir (ar) jų pildykles, rūkomuosius žolinius gaminius ir (ar) asmenų, kurių pagrindinė veikla yra tabako gaminių, elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių, rūkomųjų žolinių gaminių gamyba arba pardavimas, gaminamus ir (ar) parduodamus produktus;
3. Prekių rodymas draudžiamas:
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XII-557, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 115-5732 (2013-11-07)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
TREČIASIS SKIRSNIS
DALIJIMOSI VAIZDO MEDŽIAGA PLATFORMŲ PASLAUGŲ REGLAMENTAVIMAS
Įstatymas papildytas nauju trečiuoju skirsniu:
XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Pakeistas skirsnio pavadinimas:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
402 straipsnis. Neteko galios nuo 2015-10-01
Straipsnio naikinimas:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
403 straipsnis. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai
1. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas yra laikomas priklausančiu Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, jeigu:
1) jis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo tikslais yra įsisteigęs Lietuvos Respublikoje;
2) jis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo tikslais nėra įsiteigęs Lietuvos Respublikoje, bet jį patronuojančioji įmonė arba jo patronuojamoji įmonė (įskaitant visas pagrindinės patronuojančiosios įmonės patronuojamąsias įmones) yra įsisteigusi Lietuvos Respublikoje arba priklauso įmonių grupei (tai yra patronuojančiajai įmonei, visoms jos patronuojamosioms įmonėms ir visoms kitoms su jomis ekonominiais ir teisiniais organizaciniais ryšiais susijusioms įmonėms) ir kita tos įmonių grupės įmonė yra įsisteigusi Lietuvos Respublikoje. Jeigu patronuojančioji įmonė, patronuojamoji įmonė arba kitos įmonių grupei priklausančios įmonės visos yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu joje yra įsisteigusi jo patronuojančioji įmonė arba (jeigu patronuojančioji įmonė Lietuvos Respublikoje neįsteigta) Lietuvos Respublikoje yra įsisteigusi jo patronuojamoji įmonė, arba (jeigu patronuojamoji įmonė Lietuvos Respublikoje neįsteigta) Lietuvos Respublikoje yra įsisteigusi kita įmonių grupei priklausanti įmonė. Jeigu yra kelios patronuojamosios įmonės ir jos visos yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu joje viena iš patronuojamųjų įmonių pirmiausia pradėjo savo veiklą ir palaiko nuolatinius ir veiksmingus ryšius su Lietuvos Respublika. Jeigu yra kelios kitos įmonių grupei priklausančios įmonės ir jos visos yra įsisteigusios skirtingose valstybėse narėse, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas laikomas įsisteigusiu Lietuvos Respublikoje, jeigu joje viena iš šių įmonių pirmiausia pradėjo savo veiklą ir palaiko nuolatinius ir veiksmingus ryšius su Lietuvos Respublika.
2. Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, prieš pradėdami šią veiklą, privalo Komisijos nustatyta tvarka pranešti Komisijai apie planuojamas teikti dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas. Komisija sudaro ir nuolat atnaujina Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų sąrašą, kuriame nurodoma, kuriais kriterijais, išdėstytais šio straipsnio 1 dalyje, grindžiama jų jurisdikcija. Šį sąrašą su nuolat atnaujinamais duomenimis Komisija perduoda Europos Komisijai.
3. Jeigu Lietuvos Respublika ir kita Europos Sąjungos valstybė narė nesutaria, kurios valstybės jurisdikcijai priklauso dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas, Komisija apie tai praneša Europos Komisijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
404 straipsnis. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklai keliami reikalavimai
1. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai privalo:
1) imtis šio straipsnio 2 dalyje ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytų priemonių, siekdami apsaugoti nepilnamečius nuo programų, naudotojų sukurtų vaizdo įrašų ir komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuose skleidžiama neigiamą poveikį nepilnamečiams daranti informacija;
2) imtis šio straipsnio 2 dalyje nustatytų priemonių, siekdami apsaugoti visuomenę nuo programų, naudotojų sukurtų vaizdo įrašų ir komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuose skleidžiama šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyta informacija;
3) laikytis šio įstatymo 39 straipsnio reikalavimų dėl komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriuos dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai užsako patys ar skleidžia savo iniciatyva, taip pat imtis šio įstatymo nustatytų atitinkamų priemonių, susijusių su šio straipsnio reikalavimų laikymusi, dėl tų komercinių audiovizualinių pranešimų, kuriais dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai neprekiauja, kurių neparduoda ar netvarko;
4) aiškiai informuoti programų ir naudotojų sukurtų vaizdo įrašų naudotojus apie šiose programose ir vaizdo įrašuose skleidžiamus komercinius audiovizualinius pranešimus, kai apie juos yra deklaruota pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą arba dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas apie šiuos pranešimus žino;
5) laikytis savo arba kitų dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų priimto elgesio (etikos) kodekso dėl netinkamų komercinių audiovizualinių pranešimų, kurie įterpiami į programas vaikams arba yra įtraukti į tokias programas, apie maisto produktus ir gėrimus, kurių sudėtyje yra maistinių medžiagų ir maistiniu arba fiziologiniu poveikiu pasižyminčių medžiagų, ypač riebalų, riebalų rūgščių transizomerų, druskos arba natrio ir cukraus, kuriuos rekomenduojama vartoti saikingai. Šiais elgesio (etikos) kodeksais turi būti siekiama veiksmingai sumažinti galimybę vaikams pamatyti komercinius audiovizualinius pranešimus apie nurodytus maisto produktus ir gėrimus, nustatant, kad komerciniuose audiovizualiniuose pranešimuose nebūtų pabrėžiamos teigiamos minėtų maisto produktų ir gėrimų maistingumo savybės. Elgesio (etikos) kodeksai priimami šio įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.
2. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai pasirinktinai įgyvendina šias priemones:
1) įtraukia į dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo sąlygas šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus ir juos taiko;
2) įtraukia į dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo sąlygas šio įstatymo 39 straipsnio reikalavimus, taikomus komerciniams audiovizualiniams pranešimams, kuriais dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai neprekiauja, kurių jie neparduoda ir netvarko, ir juos taiko;
3) turi naudotojų sukurtus vaizdo įrašus įkeliantiems naudotojams skirtą funkciją, leidžiančią deklaruoti, kiek jiems žinoma arba, kaip pagrįstai galima manyti, jie turi žinoti, ar tokiuose vaizdo įrašuose esama komercinių audiovizualinių pranešimų;
4) sukuria ir taiko skaidrius ir paprastus naudoti mechanizmus, kuriais naudodamiesi dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojai atitinkamam dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui praneštų ir pažymėtų šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą turinį, kuris pateikiamas jo platformoje;
5) sukuria ir taiko sistemas, kuriomis naudodamiesi dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai paaiškintų dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojams, kokį rezultatą davė šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas pranešimas ir jo pažymėjimas;
6) sukuria ir taiko dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojų amžiaus tikrinimo sistemas dėl informacijos (turinio), darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams;
7) sukuria ir taiko lengvas naudoti sistemas, leidžiančias dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojams reitinguoti šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą turinį;
8) numato galutinių naudotojų valdomas tėvų kontrolės sistemas dėl informacijos (turinio), darančios neigiamą poveikį nepilnamečiams;
9) sukuria ir taiko skaidrias, lengvas naudoti ir veiksmingas naudotojų skundų, pateiktų dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjui dėl šios dalies 4–8 punktuose nurodytų reikalavimų įgyvendinimo, nagrinėjimo ir sprendimo procedūras;
3. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, įgyvendindami šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tikslus, pasirenka šio straipsnio 2 dalyje numatytas priemones, atsižvelgdami į dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų teikiamų paslaugų turinio pobūdį, žalą, kurią jis gali sukelti, apsaugotinų asmenų kategorijos ypatumus, taip pat dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformų naudotojų, kurie sukūrė arba įkėlė turinį, teises ir teisėtus interesus, taip pat viešąjį interesą. Šios priemonės turi būti pritaikomos ir proporcingos, atsižvelgiant į dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos apimtį ir teikiamos paslaugos pobūdį. Tokiomis priemonėmis ex ante kontrolės priemonės gali būti nustatomos ar filtruojamas įkeliamas turinys tik Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatyta tvarka. Siekiant apsaugoti nepilnamečius, žalingiausiam turiniui turi būti taikomos griežčiausios prieigos prie informacijos kontrolės priemonės.
4. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte nurodytiems reikalavimams ir 2 dalyje nurodytoms priemonėms įgyvendinti gali būti taikomi elgesio (etikos) kodeksai, numatyti šio įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje.
5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių tinkamumą ir įgyvendinimą vertina Komisija jos nustatyta ir prieš tai su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka. Komisija, nustačiusi, kad dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai pasirinko netinkamas priemones arba kad taikomi elgesio (etikos) kodeksai arba jų dalys nėra pakankamai veiksmingi, įpareigoja dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjus taikyti konkrečias šio straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones ar jų įgyvendinimo būdus.
6. Kai audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas savo paslaugas teikia naudodamasis dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslauga, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjo įgyvendinamos priemonės nepanaikina audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui taikomų reikalavimų, nustatytų šiame įstatyme ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme.
7. Kai dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjas teikia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ir (ar) televizijos programų, ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, jam taikomi šio įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimai, nustatyti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir (ar) televizijos programų, ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjams.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
405 straipsnis. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų atsakomybė ir asmens teisių apsauga
1. Dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai už šio įstatymo 403 ir 404 straipsnių reikalavimų laikymąsi atsako šio įstatymo ir Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
2. Asmenų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų tarpusavio ginčai, kylantys dėl šio įstatymo 404 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 2 dalies reikalavimų nesilaikymo, sprendžiami kreipiantis į Komisiją arba į teismą. Kreipimasis į Komisiją asmenims neužkerta kelio dėl to paties ginčo kreiptis į teismą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
KETVIRTASIS skirsnis
Žurnalistų, viešosios informacijos rengėjų ir SKLEIDĖJŲ
pareigos IR atsakomybė
Skirsnio pernumeravimas:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
41 straipsnis. Žurnalistų pareigos
2. Žurnalistai turi:
1) teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, kritiškai vertinti savo informacijos šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, tai nurodyti skelbiamoje informacijoje;
2) autorizuoti pirmą kartą platinti parengtą informaciją, jeigu to pageidauja šią informaciją jam pateikęs asmuo;
3) nevykdyti viešosios informacijos rengėjo, skleidėjo, jų dalyvio ar jų paskirto atsakingo asmens pavedimo, jeigu pavedimas verčia pažeisti įstatymus ar Kodeksą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1357, 2014-11-25, paskelbta TAR 2014-12-04, i. k. 2014-18935
4) vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų;
6) prašydamas informacijos, pristatyti savo pavardę, nurodyti savo darbovietę (visuomenės informavimo priemonę ir (ar) programą, kuriai rengia reportažą) ir pareigas, taip pat įspėti žmogų, kad jo žodžiai gali būti viešai paskleisti per visuomenės informavimo priemones;
8) prieš imdami interviu iš vaiko, gauti nors iš vieno jo tėvų, globėjų ar rūpintojų, taip pat paties vaiko sutikimą;
9) nenaudoti garso ir vaizdo įrašymo priemonių, jeigu to nenori informaciją teikiantis privatus asmuo;
10) laikytis šio įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje nustatytų pareigų.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
42 straipsnis. Pareiga teikti informaciją
1. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos šio įstatymo V skyriuje numatytoms viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijoms turi neatlygintinai teikti informaciją (įskaitant transliuotų programų įrašus), būtiną jų funkcijoms atlikti.
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms reglamentavimo ir savitvarkos institucijoms teikiama informacija, susijusi su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tvarkomais asmens duomenimis, turi būti naudojama laikantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo.
3. Viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi teikti asmenims informaciją (įskaitant transliuotų programų įrašus), kurios paskelbimas, tų asmenų nuomone, žemina jų garbę ir orumą arba pakenkė jų dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams. Prašymai teikti informaciją viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams pateikiami raštu. Už prašomos informacijos suteikimą viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai gali imti mokestį. Jo dydis negali viršyti prašomos informacijos kopijos pagaminimo išlaidų.
4. Viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams, pateikiantiems informaciją šio straipsnio 1 ir 3 dalyse išvardytiems subjektams, taikomos šio įstatymo 6 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
43 straipsnis. Visuomenės informavimo etika ir elgesio (etikos) kodeksai
1. Etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Kodeksas, šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyti elgesio (etikos) kodeksai, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistikos etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą ir skleidimą.
2. Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas (toliau – atstovų susirinkimas). Atstovų susirinkimą šaukia, jo veiklą koordinuoja ne mažiau kaip 5 viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijos, veikiančios visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, bendru viešu pareiškimu, kuris skelbiamas Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje. Atstovų susirinkime turi teisę dalyvauti ir visi kiti asmenys, tačiau balsavimo teisę atstovų susirinkime turi tik viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovai. Atstovų susirinkimas vyksta ne anksčiau kaip po 30 dienų nuo šioje dalyje minėto viešo paskelbimo apie jį dienos. Atstovų susirinkimas Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo vadovaudamasis atstovų susirinkimo darbo reglamentu. Kodeksą atstovų susirinkimą inicijavusių asmenų siūlymu atstovų susirinkimas tvirtina paprasta balsų dauguma. Kodekso arba jo pakeitimo ar papildymo projektus atstovų susirinkimą inicijavę asmenys viešai paskelbia Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki atstovų susirinkimo dienos. Atstovų susirinkimo patvirtintas Kodeksas turi būti skelbiamas viešai Visuomenės informavimo etikos asociacijos interneto svetainėje.
3. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo elgesio (etikos) kodeksas arba taisyklės negali prieštarauti Kodekso nuostatoms. Elgesio (etikos) kodeksai arba taisyklės viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų turi būti skelbiami viešai.
4. Skatinant savitvarką audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo srityje, Lietuvoje gali būti taikomi nacionalinio ir (ar) Europos Sąjungos lygmens elgesio (etikos) kodeksai, kuriuos parengia ir savo interneto svetainėje skelbia audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai arba jiems atstovaujančios organizacijos, prireikus bendradarbiaudami su pramonės, prekybos ar kitais sektoriais, profesinėmis ir vartotojų asociacijomis arba organizacijomis. Jeigu Europos Sąjungos elgesio (etikos) kodeksus parengia Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausantys audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai arba jiems atstovaujančios organizacijos, jie pateikia šių kodeksų projektus ir jų pakeitimus Europos Komisijai.
5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyti nacionalinio lygmens elgesio (etikos) kodeksai turi atitikti šiuos reikalavimus:
1) būti plačiai pripažinti – juos savo veikloje būtų įsipareigoję taikyti daugiau kaip 1/2 atitinkamos srities Lietuvos Respublikos viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir žurnalistų ar juos vienijančių organizacijų;
3) numatyti reguliarią, skaidrią ir nepriklausomą stebėseną ir vertinimą, kaip siekiama juose iškeltų tikslų;
6. Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjai savanoriškai pasirenka šio straipsnio 4 dalyje nurodytus kodeksus ir viešai paskelbia, kad jų veikla atitinka šių kodeksų normas, apie tai informuodami Komisiją. Paslaugų teikėjams, savanoriškai pasirinkusiems elgesio (etikos) kodeksus ir deklaravusiems, kad jų veikla atitinka pasirinktą elgesio (etikos) kodeksą, deklaruoto kodekso nuostatos yra privalomos.
7. Kai Komisija jos nustatyta ir su Vyriausybės įgaliota institucija suderinta tvarka nustato, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos teikėjų pasirinktas elgesio (etikos) kodeksas arba jo dalis nėra pakankamai veiksmingi, Komisija nustato paslaugų teikėjams privalomus reikalavimus, nepažeisdama Europos Sąjungos teisės. Apie tokius reikalavimus Komisija nedelsdama praneša Europos Komisijai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1357, 2014-11-25, paskelbta TAR 2014-12-04, i. k. 2014-18935
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
44 straipsnis. Paskelbtos informacijos paneigimas
1. Visuomenės informavimo priemonių pareigą paneigti paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, tokios informacijos paneigimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų civilinės atsakomybės sąlygas ir tvarką nustato Civilinio kodekso normos.
2. Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą, kuriame turi būti nurodyta, kokia paskelbta informacija neatitinka tikrovės, kada ir kur ji buvo paskelbta, kokie paskelbtos informacijos teiginiai žemina fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją, ir pareikalauti, kad šią informaciją paskleidusi visuomenės informavimo priemonė tokį paneigimą paskelbtų.
3. Gavus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą, privaloma jį tokios pat apimties ir ta pačia forma, kokia buvo paskelbta per visuomenės informavimo priemonę tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens reputaciją informacija, nemokamai išspausdinti ar kitu adekvačiu būdu jį paskelbti per dvi savaites, išskyrus tas visuomenės informavimo priemones, kurių periodiškumas yra retesnis. Tokiu atveju minėtas paneigimas skelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą (per dvi savaites) ir visuomenės informavimo priemonės pirmame leidinyje ar programoje nuo paneigimo gavimo dienos be komentarų, toje pačioje vietoje, tokios pat apimties ir tokios pat formos (televizija ir radijas – tą pačią savaitės dieną ir tuo pačiu metu), kokia buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti, žeminanti fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžianti juridinio asmens dalykinę reputaciją informacija. Per visuomenės informavimo priemonę privaloma paskelbti atsakymą, neatsižvelgiant į tai, ar per ją paskleisti duomenys buvo paskleisti pačios visuomenės informavimo priemonės vardu, ar kito asmens vardu.
4. Jei visuomenės informavimo priemonė, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą, nusprendžia neskelbti tokio paneigimo, ji privalo per dvi savaites nuo paneigimo gavimo dienos raštu atsakyti paneigimą pateikusiam asmeniui, nurodydama atsisakymo paskelbti paneigimą priežastis ir motyvus.
5. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi ir tais atvejais, kai visuomenės informavimo priemonė savo noru paskelbia tikrovės neatitinkančios informacijos, žeminančios fizinio asmens garbę ir orumą ar pažeidžiančios juridinio asmens dalykinę reputaciją, paneigimą.
6. Atsisakymas išspausdinti ar kitu būdu paskelbti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą paneigimą šio straipsnio 3–5 dalyse nurodyta tvarka gali būti skundžiamas teismui pagal fizinio asmens, kurio garbę ir orumą žemina paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, nuolatinę gyvenamąją vietą arba juridinio asmens, kurio dalykinę reputaciją pažeidžia paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija, buveinės registracijos vietą. Skundas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo padavimo, į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
V SKYRIUS
Viešosios informacijos RENGĖJŲ IR SKLEIDĖJŲ VEIKLOS
REGlamentavimo IR savitvarkos institucijos
45 straipsnis. Vyriausybės įgaliotos institucijos kompetencija visuomenės informavimo srityje
1. Valstybės politiką visuomenės informavimo srityje formuoja ir jos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija.
2. Vyriausybės įgaliota institucija atlieka šias funkcijas:
1) apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;
2) bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
3) bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;
4) bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų organizacijomis, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijomis, kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, skatina visuomenės gebėjimo naudotis visuomenės informavimo priemonėmis ugdymo priemones, imasi šių priemonių įgyvendinimo ir jų poveikio visuomenei periodinio vertinimo, kas 3 metus teikia šių priemonių įgyvendinimo ataskaitą Europos Komisijai;
7) bendradarbiauja su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis visuomenės informavimo srityje;
3. Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę gauti iš viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijų, viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti.
4. Siekdama tinkamai formuoti valstybės politiką visuomenės informavimo srityje ir koordinuoti jos įgyvendinimą, Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę sudaryti patariamąją instituciją – Medijų taryba, kuri Vyriausybės įgaliotai institucijai teikia ekspertinę nuomonę ir rekomendacijas svarbiausiais visuomenės informavimo srities politikos formavimo, koordinavimo ir įgyvendinimo klausimais, atlieka kitas šiuo įstatymu jai pavestas funkcijas. Medijų tarybos sudėtį, sudarymo tvarką ir darbo reglamentą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
46 straipsnis. Visuomenės informavimo etikos asociacija
1. Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) savo veikla siekia užtikrinti Kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija.
2. Asociaciją sudaro organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos: Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija, Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, Regioninių televizijų asociacija, Lietuvos kabelinės televizijos asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija. Nauji nariai į Asociaciją priimami Asociacijos įstatuose nustatyta tvarka.
3. Asociacija yra savarankiškas juridinis asmuo – asociacija, įsteigta šio straipsnio 2 dalyje išvardytų organizacijų. Ji turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitą banke.
4. Asociacija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis bei kitais teisės aktais.
5. Asociacijos veikla finansuojama iš:
1) šio įstatymo 31 straipsnio 13 dalyje nurodytų metinių įmokų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
6. Asociacija kiekvienais metais iki vasario 15 dienos patvirtina praėjusių metų pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą, kurią skelbia viešai. Komisija kiekvienais metais iki rugsėjo 15 dienos patvirtina kitų kalendorinių metų išlaidų ir pajamų sąmatą, kurią skelbia viešai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1696, 2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3456 (2008-07-31)
Nr. XI-348, 2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3804 (2009-07-28)
Nr. XI-1049, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6263 (2010-10-18)
Nr. XI-2353, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6681 (2012-11-15)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1357, 2014-11-25, paskelbta TAR 2014-12-04, i. k. 2014-18935
461 straipsnis. Visuomenės informavimo etikos komisija
1. Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau šiame straipsnyje – Komisija) – kolegialus Asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas.
2. Komisijos kadencija trunka 3 metus. Asociacijos nariai deleguoja po vieną savo atstovą į Komisiją. Komisijos nariu gali būti tik aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir 5 metų veiklos patirtį visuomenės informavimo srityje turintis asmuo. Komisija išsirenka iš savo narių kadencijos laikotarpiui Komisijos pirmininką.
3. Komisija atlieka šias funkcijas:
2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę;
3) nagrinėja asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas, taip pat nagrinėja viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų tarpusavio ginčus dėl Kodekso pažeidimų;
4) bendradarbiaudama su valstybės įstaigomis ir institucijomis užtikrina visuomenės raštingumo naudojantis visuomenės informavimo priemonėmis plėtrą, informacijos kritinio vertinimo ir analizės principų sklaidą;
5. Komisija savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“.
6. Komisija dirba pagal Komisijos patvirtintą darbo reglamentą. Komisija, priimdama sprendimus, turi teisę pasitelkti nepriklausomų ekspertų. Komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus, ir šio įstatymo 44 straipsnyje nustatyta paneigimo paskelbimo tvarka. Jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas per dvi savaites nepaskelbia Komisijos sprendimo dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų savo visuomenės informavimo priemonėje, Komisijos sprendimas dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų paskelbiamas per Lietuvos nacionalinio radijo pirmąją programą, o tokio sprendimo paskelbimo išlaidas apmoka viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, dėl kurio toks sprendimas buvo priimtas. Šis sprendimas taip pat paskelbiamas Asociacijos interneto svetainėje.
7. Viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali dėl jų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, tačiau vis tiek privalo juos paskelbti šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.
8. Komisija finansuojama iš Asociacijos visuotinio narių susirinkimo sprendimu skirtų Asociacijos lėšų Asociacijos įstatuose nustatyta tvarka.
9. Komisija kiekvienais metais iki kovo 31 dienos viešai paskelbia praėjusių kalendorinių metų veiklos ataskaitą.
Papildyta straipsniu:
Nr. XII-1357, 2014-11-25, paskelbta TAR 2014-12-04, i. k. 2014-18935
47 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisija
1. Komisija – nepriklausoma Seimui atskaitinga Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą reguliuojanti ir prižiūrinti, Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančių retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, veiklos priežiūrą vykdanti institucija. Komisija dalyvauja formuojant valstybės audiovizualinę politiką. Ji yra Seimo ir Vyriausybės ekspertė radijo, televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų klausimais. Komisija, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus jos kompetencijai priklausančiais klausimais, yra nepriklausoma ir nešališka, vadovaujasi žiniasklaidos pliuralizmo, kultūrų ir kalbų įvairovės, vartotojų apsaugos, prieinamumo, nediskriminavimo, tinkamo vidaus rinkos veikimo ir sąžiningos konkurencijos skatinimo principais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais bei teisės aktais, taip pat Seimo patvirtintais Komisijos nuostatais.
3. Komisija yra viešasis juridinis asmuo, valstybės biudžetinė įstaiga, kurios vadovas yra Komisijos pirmininkas, turinti savo antspaudą su valstybės herbu ir sąskaitą banke. Komisijos būstinė yra Vilniuje. Komisijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų valdytojas yra Komisijos pirmininkas. Jo teises ir pareigas bei atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Komisijai skirtas valstybės biudžeto lėšas nustato įstatymai.
4. Komisiją sudaro 11 narių: du narius skiria Respublikos Prezidentas, tris narius (vieną – iš opozicinių frakcijų) – Seimas Kultūros komiteto teikimu, tris narius – Lietuvos meno kūrėjų asociacija, vieną narį – Lietuvos katalikų bažnyčios Vyskupų konferencija, vieną narį – Lietuvos žurnalistų sąjunga, vieną narį – Lietuvos žurnalistų draugija. Komisijos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų patirtį audiovizualinės politikos, viešosios informacijos rengėjo ar skleidėjo veiklos srityse, profesinės ar akademinės patirties visuomenės informavimo, švietimo, kultūros, mokslo ar žmogaus teisių srityse. Komisijos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Komisijos nariu negali būti skiriamas asmuo, kuris mažiau kaip prieš vienus metus ėjo pareigas reguliuojamų sektorių įmonių ar organizacijų valdymo organuose ir (ar) gali tose įmonėse ar organizacijose turėti interesų. Komisijos nariai skiriami ketverių metų kadencijai ir jais gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Komisijos kadencijos pabaigos, Komisija kreipiasi į Komisijos narius skiriančias institucijas ar organizacijas dėl naujų narių skyrimo. Komisijos nario darbo Komisijoje teisinis pagrindas yra jį paskyrusios institucijos (institucijų) ar organizacijos (organizacijų) priimtas sprendimas. Komisijos pirmininkui, pirmininko pavaduotojui ir nariams taikomos Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatytos darbo apmokėjimo sąlygos ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Kai Komisijos narys dirba ne visą darbo dieną, už darbą atliekant Komisijos nario pareigas jam apmokama atsižvelgiant į faktiškai dirbtą darbo laiką.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-109, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29761
5. Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, kai:
2) Komisijos narys be pateisinamos priežasties daugiau kaip keturis mėnesius iš eilės nedalyvauja Komisijos posėdžiuose;
8) Komisijos narį atšaukia jį paskyrusi organizacija ar institucija po to, kai į ją kreipiasi Komisija, ne mažesne kaip 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma pripažinusi, kad Komisijos narys padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą, nurodytą Komisijos nuostatuose;
6. Tais atvejais, kai Komisijos nario įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko šiame straipsnyje numatytais pagrindais, Komisija kreipiasi į instituciją ar organizaciją, paskyrusią Komisijos narį, kurio įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, prašydama paskirti naują Komisijos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Komisijos narys, kurio įgaliojimai nutrūko anksčiau laiko, pabaigos. Informacija apie Komisijos sudėtį ir jos pasikeitimus skelbiama Komisijos interneto svetainėje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija.
7. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinti Komisijos nario įgaliojimų nutrūkimo ankščiau laiko pagrindai taikomi ir Komisijos pirmininkui, ir jo pavaduotojui.
9. Komisijos nariais negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, LRT tarybos nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, asmenys, susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais, kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais, taip pat radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų dalyviai, juos skiriančių institucijų ar organizacijų vadovai, Komisijos administracijos darbuotojai. Komisijos pirmininkas, jo pavaduotojas negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą, nesusijusią su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais, kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais ir (ar) jų dalyviais. Komisijos nariu negali būti asmuo, kurio artimi asmenys, kaip jie apibrėžti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme, yra susiję su radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojais, retransliuotojais, kitais asmenimis, teikiančiais Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjais darbo, autorinių sutarčių ar kitais sutartiniais santykiais arba yra radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų dalyviai. Politinių partijų nariai, paskirti į Komisiją, sustabdo savo narystę politinėje partijoje ir dalyvavimą jos veikloje iki savo kadencijos Komisijoje pabaigos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
10. Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją Seimo Kultūros komiteto teikimu iš Komisijos narių ketverių metų laikotarpiui skiria ir atleidžia Seimas. Kol Komisijos pirmininkas nėra paskirtas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių Komisijos narys. Asmuo negali būti Komisijos pirmininku ilgiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1489, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21244
Nr. XIII-109, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29761
11. Komisijos veiklos forma – posėdžiai, pasitarimai. Posėdžius ne rečiau kaip kartą per mėnesį šaukia Komisijos pirmininkas savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 Komisijos narių prašymu. Informacija apie numatomus posėdžius ir jų darbotvarkė skelbiama Komisijos nustatyta tvarka.
12. Komisijos posėdžiai yra vieši. Komisijos posėdis ne mažiau kaip 2/3 dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma gali būti paskelbtas uždaru, kai reikia apsaugoti asmens privataus gyvenimo slaptumą ar jo nuosavybę, taip pat jeigu viešas nagrinėjimas gali atskleisti valstybės, profesines ar komercines paslaptis.
13. Komisijos posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių. Komisija priima sprendimus. Sprendimai priimami atviru balsavimu paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Sprendimai išduoti licenciją, atsisakyti ją išduoti, taip pat dėl Administracinių nusižengimų kodekse ir šiame įstatyme numatytų nuobaudų skyrimo, konkursų sąlygų ir rezultatų, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo panaikinimo priimami ne mažesne kaip 2/3 visų Komisijos narių balsų dauguma.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1487, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21232
Nr. XII-2615, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-29, i. k. 2016-24189
14. Komisijos sprendimus pasirašo Komisijos pirmininkas, o kai jo nėra, – jo pavaduotojas, kai Komisijos pirmininkas yra laikinai išvykęs į užsienį arba dėl ligos laikinai negali eiti savo pareigų. Komisijos pirmininko pavaduotojas atlieka ir kitas funkcijas, kai Komisijos pirmininkas laikinai negali eiti savo pareigų. Komisijos sprendimai, kurie yra norminiai teisės aktai, skelbiami Teisės aktų registre. Komisijos sprendimai, kurie yra norminiai teisės aktai, įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiuose sprendimuose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Komisijos priimti individualūs teisės aktai skelbiami Komisijos interneto svetainėje – informacinės visuomenės informavimo priemonėje, kurios valdytoja yra Komisija, ir įsigalioja jų paskelbimo dieną, jeigu juose nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data. Visi Komisijos norminių teisės aktų projektai derinami su visuomene viešosiomis konsultacijomis. Viešųjų konsultacijų tvarka nustatoma Komisijos nuostatuose. Komisijos sprendimai radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams yra privalomi, juos šie asmenys gali skųsti teismui per 30 dienų nuo Komisijos sprendimų įsigaliojimo dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
15. Komisijos veiklą užtikrina Komisijos administracija. Komisijos administracijai vadovauja Komisijos pirmininkas. Komisijos pirmininkas administracijos veiklą organizuoja pagal Komisijos nuostatus. Komisijos administracijos struktūrą tvirtina Komisijos pirmininkas. Komisijos administracijos didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-893, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21493
16. Komisijos veiklai finansuoti radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, išskyrus LRT, gaunantys pajamas iš radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos, privalo mokėti įmokas į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, banko sąskaitą. Įmokos dydis yra 0,8 procento pajamų, gautų iš komercinių audiovizualinių pranešimų, reklamos, abonementinio mokesčio ir kitos veiklos, susijusios su radijo ir (ar) televizijos programų transliavimu, retransliavimu, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir (ar) užsakomosiomis audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugomis. Audiovizualinių paslaugų rinkos dalyviai privalo pervesti įmokas į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą kas ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 30 dienos. Iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, kurie nepervedė įmokų į Komisijos, kaip biudžetinės įstaigos, sąskaitą, šios lėšos išieškomos per teismą. Komisijos finansavimo šaltiniai yra valstybės biudžeto asignavimai, paramos lėšos, leidybinės veiklos pajamos ir kitos teisėtai gaunamos lėšos. Komisijos pajamos, gautos pagal šį straipsnį ir įmokėtos į valstybės biudžetą, gali būti naudojamos tik Komisijos strateginiame veiklos plane numatytoms ir įgyvendinamoms programoms finansuoti.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
Nr. XIII-893, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21493
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
17. Komisija kiekvienais metais rengia detalią metinę planuojamų pajamų ir išlaidų sąmatą. Komisijos buhalterinė apskaita organizuojama ir tvarkoma, finansinių ataskaitų rinkiniai sudaromi ir teikiami Buhalterinės apskaitos įstatyme ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme ir kituose teisės aktuose bei viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose nustatyta tvarka. Komisijos praėjusių metų finansinių ataskaitų rinkinį patikrina Komisijos parinktas auditorius ar audito įmonė ne vėliau kaip iki balandžio 1 dienos. Auditorius ar audito įmonė parenkami Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka. Atlikus auditą, Komisijai pateikiama nepriklausomo auditoriaus išvada ir audito ataskaita, kurias Komisija paskelbia viešai savo interneto svetainėje. Komisijos valstybinį auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė.
18. Kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos Komisija pateikia Seimui praėjusių metų Komisijos veiklos ataskaitą ir finansinių ataskaitų rinkinį kartu su nepriklausomo auditoriaus išvada ir audito ataskaita. Šias ataskaitas išklauso Seimo Kultūros komitetas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-109, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29761
Nr. XIII-966, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21724
19. Komisijos nariams ir administracijai draudžiama platinti informaciją, kuri yra radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų komercinė paslaptis. Šioje dalyje nurodytas draudimas taikomas ir pasibaigus Komisijos narių įgaliojimams bei nutrūkus administracijos darbuotojų darbo santykiams su Komisija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-2071, 2012-06-14, Žin., 2012, Nr. 76-3924 (2012-06-30)
Nr. XI-2353, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6681 (2012-11-15)
48 straipsnis. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kompetencija
1. Komisija:
1) kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba rengia ir tvirtina radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti planą;
2) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisykles;
3) šiame įstatyme ir Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka skelbia ir vykdo konkursus transliavimo licencijoms ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoms gauti, nustato šių konkursų, licencijų ir leidimų sąlygas, išduoda licencijas, leidimus, keičia licencijų, leidimų sąlygas;
4) teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai tvirtinti metinės įmokos dydžio nustatymo tvarkos aprašą;
5) šiame įstatyme nustatytais atvejais, taip pat Komisijai pakeitus licencijoje (leidime) nustatytą licencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritoriją ar gavus pranešimą apie nelicencijuojamos radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo ar retransliavimo veiklos teritorijos pasikeitimą, kreipiasi į Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl metinės įmokos dydžio nustatymo ir (ar) pakeitimo konkrečiam asmeniui;
6) nustato užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų pranešimo registravimo tvarką;
7) prižiūri, kaip transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių, šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl retransliuojamų, platinamų internete radijo ir (ar) televizijos programų arba atskirų programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo, kitų teisės aktų reikalavimų dėl viešosios informacijos turinio ir jos skleidimo, Komisijos patvirtintų taisyklių dėl televizijos programų paketų sudarymo ir sprendimų, licencijų sąlygų, ir vykdo elektroninių ryšių tinklais retransliuojamų audiovizualinių kūrinių, radijo ir (ar) televizijos programų stebėseną;
8) tvirtina taisykles dėl retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, televizijos programų paketų sudarymo ir nustato reikalavimus retransliuotojų ir kitų asmenų, teikiančių televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, vykdomai programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo visuomenei veiklai ir prižiūri, kaip laikomasi šių reikalavimų;
9) prižiūri, kaip radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai laikosi šio įstatymo ir Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, prisiimtų įsipareigojimų, licencijų, leidimų sąlygų ir Komisijos sprendimų;
10) pagal Komisijos nustatytą tvarką nagrinėja vartotojų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, taip pat dėl kitų asmenų, teikiančių vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugas, veiklos;
11) gavusi motyvuotą prašymą šio įstatymo 19 straipsnio 5 ar 6 dalyje nurodytu pagrindu, policijos pranešimą šio įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu arba atlikusi tyrimą, arba šio įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 4, 7, 8 punktuose nurodytais atvejais remdamasi žurnalistų etikos inspektoriaus išvada, arba vadovaudamasi ekspertų išvadomis, šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų objektyviai būtinų poveikio priemonių taikymo;
12) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;
13) nustato įstatymų ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų, keliamų radijo ir (ar) televizijos programų sandarai ir turiniui, komerciniams audiovizualiniams pranešimams ir reklamos transliavimui, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimo radijo ir (ar) televizijos programose įgyvendinimo tvarką, pagal savo kompetenciją priima kitus įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio ir kitų įstatymų nuostatų įgyvendinimo;
14) prižiūri, kaip televizijos programų transliuotojai, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi šio įstatymo nuostatų dėl Europos kūrinių ir nepriklausomų kūrėjų sukurtų kūrinių apimties transliuojamose televizijos programose ir kataloguose, teisės rodyti programas apie visuomenei reikšmingus įvykius, šio įstatymo reikalavimų, keliamų televizijos reklamai ir komerciniams audiovizualiniams pranešimams, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, radijo programų ir atskirų programų rėmimui, prekių rodymui programose;
15) teikia siūlymus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų su šia veikla susijusių teisės aktų projektų rengimo;
16) kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtai vykdomos transliavimo, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, neteisėtai vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo nutraukimo;
17) šio įstatymo nustatyta tvarka stabdo užsienio valstybių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų parengtų paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje;
18) kaupia aktualią informaciją apie radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjus, analizuoja jų veiklą, rengia informacinę ir metodinę medžiagą šiais klausimais;
19) konsultuojasi ir keičiasi informacija su kompetentingomis užsienio valstybių ir tarptautinėmis institucijomis dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, arba užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų ir jų teikiamų paslaugų, jų veiklos reguliavimo ir kontrolės;
20) kas 2 metus parengia ir teikia Seimui analitinę apžvalgą apie Lietuvos audiovizualinės politikos įgyvendinimą, audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų raidą, pateikia statistinius duomenis apie visų Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų veiklą įgyvendinant šio įstatymo nuostatas, taip pat nurodo priežastis, trukdančias įgyvendinti konkrečias nuostatas, ir priemones, kurių imtasi ar numatoma imtis trūkumams pašalinti;
21) bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir užsienio valstybių tokias pačias funkcijas atliekančiomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
22) nustato transliuojamų, retransliuojamų radijo ir (ar) televizijos programų, televizijos programų ir (ar) atskirų programų, platinamų internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo kodavimo tvarką;
24) informuoja Europos Komisiją apie nustatytus reikalavimus audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, kai šie reikalavimai nustato detalesnes ar griežtesnes taisykles, negu numatyta Europos Sąjungos teisėje;
25) teikia Europos Komisijai Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų sąrašą;
26) gavusi informaciją, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančio audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo paslaugos bus visiškai ar daugiausia skirtos kitos Europos Sąjungos valstybės narės auditorijai, apie tai informuoja atitinkamos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą reguliavimo instituciją;
2. Komisija radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo reikalavimus, transliavimo, retransliuojamo turinio licencijų, leidimų reikalavimus, taip pat nevykdantiems Komisijos sprendimų ar įpareigojimų, šio įstatymo nustatyta tvarka atlikusi tyrimą, gali taikyti šias poveikio priemones:
1) už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos neskelbtinos informacijos paskelbimą, teikimą skleisti ir skleidimą – taikyti įspėjimą arba šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams bei užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjams;
2) už šio įstatymo 33 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat šio įstatymo 341 straipsnyje nurodytų Komisijos sprendimų nevykdymą – taikyti šio straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas;
4) už Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme nustatytos informacijos paskelbimą skirti įspėjimą arba Administracinių nusižengimų kodekse nustatytą administracinę nuobaudą;
5) šio įstatymo nustatytais atvejais sustabdyti arba panaikinti transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą;
6) šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytais atvejais kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete ir užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų veiklos laikino sustabdymo ar neteisėtos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos nutraukimo.
3. Transliuotojui, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimą, o retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, – už šio įstatymo 33 straipsnio 12 dalies 1 ir 2 punktuose, taip pat šio įstatymo 341 straipsnyje nurodytų Komisijos sprendimų nevykdymą gali būti skiriama bauda iki 3 procentų transliuotojo, retransliuotojo, kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, o tais atvejais, kai bendrąsias metines pajamas apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki vieno šimto tūkstančių eurų.
4. Komisija turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos laikino sustabdymo ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu:
1) transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas per 3 mėnesius nesumoka šio straipsnio 3 dalyje nurodytos jam paskirtos baudos;
2) po šio straipsnio 3 dalyje nurodytos baudos skyrimo ar kitų šiame įstatyme nustatytų poveikio priemonių taikymo už Komisijos sprendimų nevykdymą transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas ir toliau nevykdo Komisijos sprendimo;
3) transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas laiku nesumoka metinės įmokos arba nustatytų įmokų Komisijos veiklai finansuoti ir jam per paskutinius 24 mėnesius už tokį patį pažeidimą buvo skirti du įspėjimai.
5. Komisija turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo ir kitokios neteisėtos veiklos nutraukimo, jeigu:
1) transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas vykdo transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą po šio straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo arba po transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos panaikinimo;
2) asmenys, vykdantys nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veiklą, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai, taip pat retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudoja radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), pradėjo vykdyti veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka.
6. Komisija, atlikusi tyrimą ir nustačiusi, kad asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti šią veiklą nepranešę Komisijai šio įstatymo nustatyta tvarka, turi teisę:
1) duoti privalomus nurodymus elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti elektroninės informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją, naudojamą vykdant veiklą, apie kurią Komisijai nebuvo pranešta, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti;
7. Komisija, siekdama atlikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamo pažeidimo (įtariamų pažeidimų) pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo dienos apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Komisijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.
8. Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
9. Komisija, įstatymų nustatyta tvarka taikydama poveikio priemones radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojams, retransliuotojams, kitiems asmenims, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo ar transliavimo licencijų ir (ar) retransliuojamo turinio licencijų reikalavimus, nevykdantiems Komisijos sprendimų, atsižvelgia į:
4) transliuotojo, retransliuotojo, kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Komisija, taikydama poveikio priemones, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis gali pripažinti ir kitas šiame įstatyme nenurodytas aplinkybes.
10. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas, padarę šio įstatymo pažeidimą ar nevykdantys Komisijos sprendimo, savo noru užkirto kelią žalingiems pažeidimo padariniams, aktyviai bendradarbiavo su Komisija tyrimo metu.
11. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjas kliudė Komisijai vykdyti tyrimą, slėpė padarytą šio įstatymo pažeidimą, tęsė šio įstatymo pažeidimą sudarančius veiksmus.
12. Konkretus baudos dydis nustatomas įvertinus šio straipsnio 9, 10, 11 dalyse nurodytas aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
13. Komisija sprendimą dėl šio straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse nurodytų poveikio priemonių taikymo kitais negu šio įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais turi priimti per 20 darbo dienų nuo tyrimo pradžios. Prieš priimdama sprendimą, Komisija suinteresuotiems asmenims raštu pateikia tyrimo išvadas ir sudaro galimybes per Komisijos nustatytą protingą terminą raštu pateikti savo paaiškinimus dėl šio įstatymo reikalavimų, transliavimo licencijų ir (ar) retransliuojamo turinio licencijų reikalavimų, taip pat Komisijos sprendimų nevykdymo.
14. Baigus tyrimą, šio įstatymo pažeidimu įtariamiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga, išskyrus atvejus, kai Komisija motyvuotai nusprendžia neleisti susipažinti su dalimi medžiagos, sudarančios valstybės ar tarnybos paslaptį arba kito ūkio subjekto komercinę paslaptį. Komisijos sprendimas neleisti susipažinti su dalimi medžiagos, sudarančios valstybės ar tarnybos paslaptį arba kito ūkio subjekto komercinę paslaptį, per 30 dienų nuo pranešimo apie tokio sprendimo priėmimą gavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
15. Prieš Komisijai priimant sprendimą dėl šio įstatymo pažeidimo, pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę duoti paaiškinimus ir būti išklausyti Komisijos posėdžio metu. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems turi būti iš anksto pranešta apie tai paskelbiant Komisijos interneto svetainėje ir individualiai išsiunčiant arba įteikiant tokį pranešimą. Apie numatomą posėdį Komisija taip pat turi teisę pranešti per visuomenės informavimo priemones.
16. Komisijos posėdžiai, kurių metu išklausomi pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys, yra vieši. Komisija savo iniciatyva, pažeidimu įtariamų asmenų arba kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali paskelbti posėdį uždarą, jeigu tai būtina siekiant apsaugoti valstybės ar tarnybos paslaptis arba ūkio subjektų komercines paslaptis.
17. Laikoma, kad pažeidimu įtariami asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys buvo išklausyti, kai yra duomenų, kad jiems buvo tinkamai pranešta apie Komisijos posėdžio vietą ir laiką, buvo suteikta galimybė duoti paaiškinimus, susipažinti su tyrimo išvadomis, o pažeidimu įtariamiems asmenims buvo suteikta galimybė susipažinti su tyrimo bylos medžiaga.
18. Komisijos sprendimai dėl baudos paskyrimo gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nurodytų Komisijos sprendimų apskundimas nestabdo šių sprendimų vykdymo.
19. Radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas Komisijos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo baudos paskyrimo dienos. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas sumoka baudą, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirta bauda sumažinama arba panaikinama, permokėta piniginė suma įskaitoma arba grąžinama radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojui, retransliuotojui, kitam asmeniui, teikiančiam Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui mutatis mutandis vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta mokesčių permokų įskaitymo arba grąžinimo tvarka. Jeigu radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojas, retransliuotojas, kitas asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas nesumoka baudos per šioje dalyje nustatytą terminą, skaičiuojamos Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio palūkanos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai sueina šioje dalyje nustatytas terminas. Palūkanos yra skaičiuojamos kiekvieną dieną ir baigiamos skaičiuoti tą dieną, kai bauda sumokama į valstybės biudžetą, bet ne ilgiau kaip 180 dienų.
20. Šio straipsnio 4 ir 5 dalyse numatytais atvejais kreipdamasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, Komisija pateikia teismui objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis pagrįstą prašymą dėl nelicencijuojamos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos laikino sustabdymo ar neteisėtos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos nutraukimo ir pateikia prašymo laikinai sustabdyti nelicencijuojamą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ar atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą faktinį ir juridinį pagrindą patvirtinančių dokumentų kopijas ir kitą būtiną medžiagą. Vilniaus apygardos administracinis teismas turi priimti sprendimą laikinai sustabdyti nelicencijuojamą veiklą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą arba atmesti prašymą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas dėl Komisijos prašymo laikinai sustabdyti nelicencijuojamą ar nutraukti neteisėtą transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklą per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacinį skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos.
21. Atlikdama šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas funkcijas, Komisija gali kreiptis dėl išvadų į žurnalistų etikos inspektorių dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuri daro neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, kategorijai, jeigu Komisijos nariams kyla abejonių vertinant viešosios informacijos žalą nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi arba tokios viešosios informacijos vertinimas reikalauja specialių žinių. Gavęs tokį paklausimą, žurnalistų etikos inspektorius privalo per 10 darbo dienų pateikti Komisijai savo arba Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ekspertų išvadas prašomu klausimu.
22. Komisija, atlikdama jai teisės aktais nustatytas funkcijas, turi teisę:
1) neatlygintinai gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų juridinių asmenų informaciją, taip pat ir tokią, kuri sudaro komercinę paslaptį, reikalingą Komisijos funkcijoms atlikti;
2) gauti iš radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, retransliuotojų, kitų asmenų, teikiančių Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjų, informacinės visuomenės informavimo priemonių valdytojų, valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, Vyriausybės ar ministerijų sudarytų komisijų, kitų asmenų dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą Komisijos kompetencijai priskirtų atitinkamų įstatymų pažeidimų tyrimams atlikti;
3) pasitelkti policiją, atliekant patikrinimus dėl galimai neteisėtai vykdomos transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikimo veiklos, taip pat dėl neteisėtai ir (ar) pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nustatytus transliuojamoms, retransliuojamoms, platinamoms internete ar skleidžiamoms dalijimosi vaizdo medžiaga platformose programoms, vykdomo radijo ir (ar) televizijos programų retransliavimo ir (ar) platinimo internete bei skleidimo dalijimosi vaizdo medžiaga platformose;
4) radijo ir (ar) televizijos programų ar atskirų programų stebėsenos tikslais stebėti radijo ir (ar) televizijos programas ar atskiras programas prijungiant galinius įrenginius ir (ar) kitas technines priemones, skirtas radijo ir (ar) televizijos programoms ar atskiroms programoms stebėti ir fiksuoti, prie elektroninių ryšių tinklų, įskaitant ir apsaugotuosius sąlygine prieiga, kuriais transliuojamos, retransliuojamos ir (ar) platinamos internete radijo ir (ar) televizijos programos, ir (ar) teikiamos užsakomosios audiovizualinės žiniasklaidos ar dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugos;
6) sudaryti komisijas, darbo grupes teisės aktų projektams rengti ar kitiems Komisijos kompetencijos klausimams spręsti, įtraukti į jas kitų institucijų (suderinus su jų vadovais) specialistus;
7) pagal savo kompetenciją kaip kompetentinga institucija, vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2017/2394, dalyvauti kuriant ir vykdant šiuo reglamentu nustatytą bendradarbiavimo sistemą;
9) sudaryti sutartis, prisiimti įsipareigojimus, turėti kitokių civilinių teisių ir pareigų, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-1572, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4335 (2011-07-19)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
49 straipsnis. Žurnalistų etikos inspektorius
1. Žurnalistų etikos inspektorius (toliau – inspektorius) yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos šio Įstatymo nuostatos.
2. Inspektorių 5 metams skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlo organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių narių veiklai taikomos Kodekso normos. Tas pats asmuo inspektoriumi negali būti skiriamas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Paskirtas inspektoriumi asmuo eina pareigas tol, kol paskiriamas naujas inspektorius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1357, 2014-11-25, paskelbta TAR 2014-12-04, i. k. 2014-18935
3. Inspektoriumi skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir pareigoms atlikti būtiną kompetenciją bei atitinkantis Reglamento (ES) 2016/679 53 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai taikomi tokie, kokie valstybės tarnautojams nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-1357, 2014-11-25, paskelbta TAR 2014-12-04, i. k. 2014-18935
Nr. XIII-1428, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11329
4. Inspektoriumi negali būti Seimo, Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Inspektorius ir jo šeimos nariai negali būti susiję darbo santykiais su viešosios informacijos rengėjais ir (ar) skleidėjais, negali turėti viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų akcijų. Savo kadencijos laikotarpiu inspektorius negali dalyvauti politinėje veikloje.
5. Inspektorius vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, ratifikuotomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu ir kitais teisės aktais.
6. Inspektoriaus veikla grindžiama teisėtumo, nešališkumo, nepriklausomumo, teisingumo ir viešumo principais.
7. Inspektorius negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, taip pat gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus nustatytą pagal Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą ir užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.
8. Inspektorius atleidžiamas iš pareigų, kai:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1428, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11329
9. Inspektorius, priimdamas sprendimą, gali pasitelkti ekspertų grupes (ekspertus), kurios (kurie) teikia išvadas dėl visuomenės informavimo priemonių ir (ar) jų turinio priskyrimo erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms, taip pat išvadas apie tai, ar viešoji informacija skatina nesantaiką dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos. Ekspertų grupių sudėtį ir ekspertų skaičių tvirtina inspektorius. Ekspertų grupės (ekspertai) atsako už savo išvados (išvadų) teisingumą įstatymų nustatyta tvarka. Ekspertų grupės (ekspertai) veikia pagal inspektoriaus patvirtintą darbo reglamentą. Visuomenės informavimo priemonių priskyrimo erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms tvarkos aprašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija inspektoriaus teikimu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-983, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01002
10. Inspektoriaus veiklą užtikrina Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra biudžetinė įstaiga, kuriai vadovauja ir tarnybos struktūrą tvirtina inspektorius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1428, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11329
11. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba yra viešasis juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba“. Už antspaudo naudojimą ir saugojimą atsako inspektorius. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos buveinė yra Vilniuje. Patalpas jai suteikia Vyriausybė.
12. Inspektoriaus, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos ir prie jos veikiančių ekspertų grupių (ekspertų) veikla finansuojama iš valstybės biudžeto. Biudžete šiai veiklai skirtos lėšos nurodomos atskira eilute.
13. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos uždaviniai, funkcijos, teisės ir pareigos, darbo organizavimo tvarka nustatomi Seimo patvirtintuose Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos nuostatuose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1428, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11329
14. Inspektorius kartą per metus atsiskaito Seimui už savo ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos veiklą ir iki kiekvienų metų balandžio 1 dienos pateikia metinę veiklos ataskaitą. Ji viešai skelbiama Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-348, 2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3804 (2009-07-28)
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-2353, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6681 (2012-11-15)
50 straipsnis. Inspektoriaus kompetencija
1. Inspektorius atlieka šias funkcijas:
1) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl visuomenės informavimo priemonėse pažeistos jų garbės ir orumo;
2) nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus (pareiškimus) dėl jų teisės į privataus gyvenimo apsaugą pažeidimo visuomenės informavimo priemonėse;
3) nagrinėja duomenų subjektų pagal Reglamento (ES) 2016/679 77 straipsnio 1 dalį pateiktus skundus Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjant šiuos skundus, šio straipsnio 3, 4, 5 ir 9–18 dalys netaikomos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1428, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11329
4) pagal savo kompetenciją prižiūri, kaip įgyvendinamos Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;
5) vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi šiame ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų;
6) teikia Seimui ir kitoms valstybės institucijoms siūlymus dėl šio ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių įstatymų bei teisės aktų tobulinimo ir įgyvendinimo;
7) vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, priskiria visuomenės informavimo priemones ir (ar) jų turinį erotinio, pornografinio ir (ar) smurtinio pobūdžio informacijos kategorijoms ir informuoja Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie erotinio ir (ar) smurtinio pobūdžio spaudos leidinius;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-983, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01002
8) vadovaudamasis ekspertų grupių (ekspertų) išvadomis, nustato, ar visuomenės informavimo priemonėse paskelbta viešoji informacija skatina nesantaiką dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, negalios, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-983, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01002
9) bendradarbiauja su Europos Sąjungos ir kitų šalių analogiškomis institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;
10) kas dveji metai rengia ir skelbia analitinę apžvalgą – visuomenės informavimo demokratinės kultūros plėtros gaires;
11) atlieka viešosios informacijos stebėseną visuomenės informavimo priemonėse, išskyrus radijo ir televizijos programų stebėseną;
12) įgyvendina 1981 m. sausio 28 d. Strasbūre sudarytos Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (ETS Nr. 108) ir jos protokolų nuostatas, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-2501, 2019-11-07, paskelbta TAR 2019-11-13, i. k. 2019-18190
2. Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius turi teisę:
1) savo iniciatyva pradėti tyrimą arba perduoti surinktą tyrimo medžiagą ištirti kitoms kompetentingoms valstybės institucijoms;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-983, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01002
2) šio įstatymo nustatyta tvarka nemokamai gauti iš viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų informaciją, įskaitant jų valdomose visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą informaciją (transliuotų programų vaizdo ir garso įrašus, leidinių egzempliorius, jų kopijas), būtiną savo funkcijoms atlikti;
3) nemokamai gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, dokumentus ir kitą medžiagą, būtiną savo funkcijoms atlikti;
4) įstatymų nustatyta tvarka, tačiau tik tokia apimtimi, kiek reikia jo funkcijoms atlikti, susipažinti su valstybės, tarnybos, komercinę ar banko paslaptį sudarančiais dokumentais, taip pat dokumentais, kuriuose yra informacijos apie įstatymų saugomus asmens duomenis;
5) nepažeisdamas asmenų teisių ir teisėtų interesų, filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus, naudoti kitas technines priemones tyrimų metu įstatymų nustatyta tvarka;
6) dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės įstaigų organizuojamuose posėdžiuose, pasitarimuose, jų sudarytų komisijų ir darbo grupių veikloje, taip pat viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos reglamentavimo ir savitvarkos institucijų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimu, inspektoriaus veikla arba jo atliekamu tyrimu, pareikšti juose savo nuomonę;
7) sudaryti darbo grupes, komisijas teisės aktams ir pasiūlymams rengti, renginiams organizuoti ir kitiems aktualiems klausimams nagrinėti;
3. Atlikdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, inspektorius gali priimti sprendimą:
1) įspėti viešosios informacijos rengėjus ir skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus (fizinius) asmenis apie pastebėtus šio Įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ir reikalauti juos pašalinti;
2) reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas nustatyta tvarka paneigtų paskelbtą tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią asmens garbę ir orumą ar kenkiančią jo dalykinei reputacijai, teisėtiems interesams, arba sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti tokią informaciją;
3) kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir Asociaciją dėl pastebėtų šio įstatymo ir kitų visuomenės informavimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-1357, 2014-11-25, paskelbta TAR 2014-12-04, i. k. 2014-18935
4) Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais pradėti administracinio nusižengimo teiseną;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2615, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-29, i. k. 2016-24189
5) Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XII-2615, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-29, i. k. 2016-24189
7) tyrimą, pradėtą savo iniciatyva, baigti, jeigu pažeidimai ar aplinkybės, dėl kurių buvo pradėtas tyrimas, nepasitvirtina;
4. Inspektoriui teikiamame skunde (pareiškime) turi būti nurodyta:
2) konkreti visuomenės informavimo priemonė ir publikacija ar laida, kuriose buvo paskleista informacija, žeminanti skundą (pareiškimą) pateikusio asmens (pareiškėjo) garbę ir orumą, pažeidžianti teisę į privataus gyvenimo apsaugą ar nepilnamečių interesus;
3) kokia paskleista informacija neatitinka tikrovės, kaip yra pažeista teisė į privatumą, kaip pakenkta nepilnamečių interesams;
5. Skundas (pareiškimas), kuriame nėra bent vieno iš reikalavimų, numatytų šio straipsnio 4 dalyje, nenagrinėjamas, jei inspektorius nenusprendžia kitaip. Tuo atveju, kai inspektorius atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) dėl jo turinio reikalavimų trūkumų, asmuo (pareiškėjas) apie tai informuojamas per 5 darbo dienas, nurodant šiuos trūkumus. Pašalinus trūkumus asmens (pareiškėjo) skundas (pareiškimas) yra priimamas nagrinėti, o jo pateikimo data laikoma ta diena, kai buvo gautas skundas (pareiškimas), atitinkantis jam keliamus reikalavimus.
6. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais inspektorius nagrinėja tik tų asmenų, kurių teisės visuomenės informavimo priemonėse yra pažeistos, arba jų atstovų pagal įstatymą, taip pat šių asmenų atstovų pagal pavedimą skundus (pareiškimus). Šiais atvejais anoniminiai skundai (pareiškimai) netiriami.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1428, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11329
7. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu atveju inspektorius nagrinėja ne tik tų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuomenės informavimo priemonėse, arba jų atstovų pagal įstatymą skundus (pareiškimus), bet ir kitų asmenų (pareiškėjų) pateiktus, taip pat anoniminius skundus (pareiškimus). Šiuo atveju tyrimą inspektorius gali pradėti savo iniciatyva.
8. Skundais (pareiškimais) nelaikomi suinteresuotų asmenų (pareiškėjų) rašytiniai ar žodiniai kreipimaisi, prašymai ir pranešimai, kuriuose ne skundžiami viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiksmai, o prašoma paaiškinti, suteikti informaciją ar pageidaujamus dokumentus, pareikšti nuomonę ar pateikti išvadą dėl šio Įstatymo nuostatų įgyvendinimo.
9. Inspektorius atsisako nagrinėti skundą (pareiškimą) ir jį grąžina skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui), jeigu:
1) skunde (pareiškime) nurodytų aplinkybių tyrimas nepriklauso inspektoriaus kompetencijai. Šiuo atveju skundas (pareiškimas) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduodamas viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai pranešama pateikusiam skundą (pareiškimą) asmeniui (pareiškėjui). Kai kompetentinga asmens skundą (pareiškimą) nagrinėti institucija yra teismas, skundas (pareiškimas) grąžinamas jį pateikusiam asmeniui (pareiškėjui) ir pateikiama reikalinga informacija;
2) pradėjus nagrinėti skundą (pareiškimą) paaiškėja, kad skundą (pareiškimą) tuo pačiu klausimu nagrinėja ir teismas. Šiuo atveju skundo (pareiškimo) nagrinėjimas sustabdomas, kol teismas skundą (pareiškimą) išnagrinės. Apie skundo (pareiškimo) nagrinėjimo sustabdymą pranešama skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui). Šiuo atveju skundo (pareiškimo) tyrimas atnaujinamas tik asmeniui (pareiškėjui) pageidaujant ir apie tai informavus inspektorių raštu;
3) teismas ar inspektorius jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo (pareiškėjas) nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą. Šiuo atveju apie sprendimą nenagrinėti skundo (pareiškimo) asmeniui (pareiškėjui) pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo (pareiškimo) gavimo dienos;
4) neįmanoma pradėti skundo (pareiškimo) tyrimo dėl duomenų trūkumo, o skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas) prašomas nepateikia būtinų skundo (pareiškimo) tyrimui duomenų arba dėl objektyvių priežasčių negali jų pateikti;
5) dėl skunde (pareiškime) keliamo klausimo (skundo (pareiškimo) dalyko) yra priimtas procesinis sprendimas iškelti baudžiamąją bylą;
10. Šio straipsnio 9 dalies 6 punkte nustatytu atveju asmeniui (pareiškėjui) atsisakius dalies skundo (pareiškimo) reikalavimų, nagrinėjama tik ta skundo (pareiškimo) dalis, kurios reikalavimų nebuvo atsisakyta.
11. Tuo atveju, kai priimamas sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą (pareiškimą), skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui) turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai.
12. Skundo (pareiškimo) tyrimas nutraukiamas, jei tyrimo metu paaiškėja šio straipsnio 9 dalyje nurodytos aplinkybės.
13. Inspektorius gautą skundą (pareiškimą) išnagrinėja per tris mėnesius nuo skundo (pareiškimo) gavimo dienos.
14. Jei skundas (pareiškimas) yra pagrįstas, inspektorius gali priimti vieną iš šio straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų. Su juo inspektorius supažindina skundą (pareiškimą) pateikusį asmenį (pareiškėją), viešosios informacijos rengėjus ir (ar) skleidėjus, už visuomenės informavimo priemonių turinį atsakingus asmenis.
15. Tais atvejais, kai skundas (pareiškimas) pripažįstamas nepagrįstu, inspektorius privalo raštu motyvuotai atsakyti skundą (pareiškimą) pateikusiam asmeniui (pareiškėjui).
16. Inspektoriaus sprendimai, išskyrus šio straipsnio 17 dalyje nustatytus atvejus, skelbiami Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje. Šiais atvejais rezoliucinė inspektoriaus sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta toje visuomenės informavimo priemonėje, kurioje inspektorius nustatė pažeidimą.
17. Tais atvejais, kai viešai paskelbus inspektoriaus sprendimą gali būti pažeistos asmens teisės ir (ar) teisėti interesai arba kai sprendimo paskelbti neprašo skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas), inspektoriaus sprendimas viešai neskelbiamas. Tokiais atvejais su inspektoriaus sprendimu supažindinamas tik skundą (pareiškimą) pateikęs asmuo (pareiškėjas) ir tas viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas, kurio valdomoje visuomenės informavimo priemonėje nustatytas pažeidimas.
18. Inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo arba, jeigu sprendimas neskelbiamas viešai, nuo pranešimo apie jo priėmimą gavimo dienos.
19. Inspektoriaus teisėtų reikalavimų, priimtų sprendimų nevykdymas ar kitoks trukdymas inspektoriui įgyvendinti šio Įstatymo jam suteiktas teises ar įgaliojimus užtraukia administracinę atsakomybę.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-348, 2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3804 (2009-07-28)
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XI-2353, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6681 (2012-11-15)
VI SKYRIUS
ATSAKOMYBĖ UŽ VISUOMENĖS INFORMAVIMĄ REGLAMENTUOJANČIŲ
TEISĖS AKTŲ PAŽEIDIMUS IR JOS ĮGYVENDINIMO TVARKA
51 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų ir pareigūnų atsakomybė
1. Už šio ir kitų įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių viešosios informacijos rengimą, pažeidimus, taip pat už įstatymų nustatytos viešosios informacijos platinimo tvarkos pažeidimus šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako viešosios informacijos rengėjas ar skleidėjas.
2. Už informacinės visuomenės informavimo priemonės turinį šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako jos valdytojas.
3. Neteko galios nuo 2021-02-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
52 straipsnis. Viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų veiklos sustabdymas arba nutraukimas
1. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo, išskyrus radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojus, retransliuotojus, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų teikėjus ir (ar) užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjus, veiklą gali laikinai sustabdyti arba nutraukti teismas, jeigu viešosios informacijos rengėjas ir (ar) skleidėjas pažeidžia šio įstatymo 19 straipsnio 1 ir (ar) 2 dalių nuostatas.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-983, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01002
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
2. Priimdamas sprendimą dėl laikino viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veiklos sustabdymo, teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio veiklos sustabdymo terminą laikraščių redakcijoms ir ne ilgesnį kaip trijų mėnesių – žurnalų redakcijoms.
3. Viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo veikla gali būti teismo nutraukiama tuo atveju, jei per pastaruosius 12 mėnesių teismas jau buvo bent kartą sustabdęs jo veiklą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
53 straipsnis. Žalos atlyginimas
54 straipsnis. Redakcinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo žalos atlyginimo
1. Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo:
1) pateikta valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, politinių partijų, profesinių sąjungų ir asociacijų ar kitų asmenų oficialiuose ar viešai paskelbtuose dokumentuose;
2) viešai pasakyta per atvirus posėdžius, pasitarimus, spaudos konferencijas, mitingus ir kitus renginius, o viešosios informacijos rengėjas neiškraipė pasakytų teiginių. Šiuo atveju visa atsakomybė tenka renginių organizatoriams ir informaciją paskelbusiems asmenims;
3) anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu ši informacija nebuvo paneigta per ją paskelbusias visuomenės informavimo priemones;
4) paskelbta tiesioginių programų, interneto konferencijų dalyvių, interaktyviosios televizijos žiūrovų ar informacinės visuomenės informavimo priemonės naudotojų, nesusijusių su viešosios informacijos rengėju;
2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Lietuvos Respublikos
visuomenės informavimo
įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyva 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/65/EB (OL 2007 L 332, p. 27).
2. 1998 m. liepos 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/48/EB, iš dalies keičianti Direktyvą 98/34/EB, nustatančią informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 21 tomas, p. 8).
3. Neteko galios nuo 2020-01-17
Punkto naikinimas:
Nr. XIII-2519, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-26, i. k. 2019-18823
4. 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (kodifikuota redakcija) (OL 2010 L 263, p. 15).
5. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1).
Papildyta punktu:
Nr. XIII-1428, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11329
6. 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL 2017 L 88, p. 6).
Papildyta punktu:
Nr. XIII-1683, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-10, i. k. 2018-20184
7. 2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL 2017 L 345, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/771 (OL 2019 L 136, p. 28).
Papildyta punktu:
Nr. XIII-2519, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-26, i. k. 2019-18823
8. 2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1808, kuria, atsižvelgiant į kintančias rinkos realijas, iš dalies keičiama Direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL 2018 L 303, p. 69).
Papildyta punktu:
Nr. XIII-2088, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07397
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-2519, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-26, i. k. 2019-18823
Priedo pakeitimai:
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
Nr. XII-557, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 115-5732 (2013-11-07)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1507, 96.08.22, Žin., 1996, Nr.82-1971 (96.08.30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 30 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-22, 96.12.05, Žin., 1996, Nr.121-2848 (96.12.14)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-101, 97.01.23, žin., 1997 , Nr.12-232 (97.02.07)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-402, 97.07.03, Žin., 1997, Nr.67-1677 (97.07.16)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-427, 97.09.25, Žin., 1997, Nr.91 (97.10.07)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-614, 98.01.15, Žin., 1998, Nr.8-166 (98.01.25)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1308, 99.07.07, Žin., 1999, Nr.66-2125 (99.07.30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1595, 00.03.28, Žin., 2000, Nr.30-829 (00.04.12)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1905, 2000 08 29, Žin., 2000, Nr. 75-2272 (2000 09 07)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. spalio 1d.
Kol bus priimtas šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatytas įstatymas, viešosios informacijos, kuri gali turėti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi, priskyrimo kriterijus nustato Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-39, 2000 11 21, Žin., 2000, Nr. 102-3215 (2000 11 29)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 4, 18, 26, 28, 37, 38, 39, 49 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO IR VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-131, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 113-3619 (2000 12 30)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 27, 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-561, 2001-10-18, Žin., 2001, Nr. 93-3255 (2001-11-07)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-953, 2002-06-13, Žin., 2002, Nr. 68-2759 (2002-07-03)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-972, 2002-06-20, Žin., 2002, Nr. 68-2771 (2002-07-03)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 43 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1487, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1732 (2003-04-24)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1853, 2003-11-25, Žin., 2003, Nr. 117-5319 (2003-12-17)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2176, 2004-04-27, Žin., 2004, Nr. 73-2515 (2004-04-30)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 1, 2, 23, 24, 29, 31, 32, 33, 35, 38, 39, 47, 48, 49, 51, 53 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO, 25, 41 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 56 STRAIPSNIU BEI PRIEDU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. gegužės 1 d.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2396, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 120-4436 (2004-08-03)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 48 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-752, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3254 (2006-07-27)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1696, 2008-07-14, Žin., 2008, Nr. 87-3456 (2008-07-31)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 28, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 27(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 ir 2 straipsniai įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-348, 2009-07-15, Žin., 2009, Nr. 89-3804 (2009-07-28)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 46, 49 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnis ir šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto 50 straipsnio 1 dalies 8 punktas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1046, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6260 (2010-10-18)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 50, 52, 54 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(1), 34(2), 40(1) STRAIPSNIAIS IR NAUJU TREČIUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 19 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 401 straipsnio nuostatos taikomos programoms, sukurtoms po 2009 m. gruodžio 19 d.
Šio įstatymo 19 straipsnyje išdėstyto Visuomenės informavimo įstatymo 401 straipsnio 2 dalies 4 punktas taikomas ne visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjo arba su juo susijusios bendrovės sukurtoms arba užsakytoms sukurti programoms nuo 2012 m. gruodžio 31 d.
Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2010, Nr. 130 (2010-11-06)
Šio įstatymo baigiamosios nuostatos pakeistos:
22.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1453, 2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3796 (2011-06-30)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 50, 52, 54 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 34(1), 34(2), 40(1) STRAIPSNIAIS IR NAUJU TREČIUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1048, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6262 (2010-10-18)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 2, 22, 24, 27, 27(1), 33, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 6 straipsnis įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1049, 2010-09-30, Žin., 2010, Nr. 123-6263 (2010-10-18)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 46 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1454, 2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3797 (2011-06-30)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25, 31 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1572, 2011-06-30, Žin., 2011, Nr. 91-4335 (2011-07-19)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 31, 32 IR 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. rugpjūčio 1 d.
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1820, 2011-12-20, Žin., 2011, Nr. 163-7740 (2011-12-31)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 27(1) STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2071, 2012-06-14, Žin., 2012, Nr. 76-3924 (2012-06-30)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
Įsigaliojus šiam įstatymui, Lietuvos radijo ir televizijos komisija sudaroma iš naujo ir Komisijos nariai skiriami vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis. Komisijos nariai eina pareigas iki tol, kol bus sudaryta nauja Komisija.
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2353, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6681 (2012-11-15)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 31, 46, 47, 49 IR 50 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-557, 2013-10-15, Žin., 2013, Nr. 115-5732 (2013-11-07)
VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 25, 34(1), 38, 39, 40, 40(1) STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 4 straipsnio nuostatos netaikomos televizijos programų transliuotojams, iki šio įstatymo įsigaliojimo įsigijusiems išimtines teises transliuoti programas, skirtas Lietuvoje ar už jos ribų vykstantiems visuomenei reikšmingiems įvykiams, iki sutarčių dėl šių įvykių transliavimo pabaigos, bet ne ilgiau kaip 2 metus nuo visuomenei reikšmingų įvykių sąrašo ir šių įvykių transliavimo sąlygų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1016, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-18, i. k. 2014-10349
LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-10-23, Žin., 2002, Nr. 104-4675 (2002-10-31)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO IR 14 STRAIPSNIO 3 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1273, 2014-10-21, paskelbta TAR 2014-11-04, i. k. 2014-15747
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 28 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1357, 2014-11-25, paskelbta TAR 2014-12-04, i. k. 2014-18935
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 3, 31, 41, 43, 46, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46-1 straipsniu įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1487, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21232
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1488, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21240
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48 straipsnio pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1489, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21244
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1804, 2015-06-18, paskelbta TAR 2015-06-25, i. k. 2015-10151
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 20 straipsnio pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1731, 2015-05-21, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08537
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 22, 24, 27, 31, 32, 33, 34, 34-1, 41, 46, 47, 48 straipsnių pakeitimo ir 40-2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1941, 2015-09-22, paskelbta TAR 2015-09-25, i. k. 2015-14259
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2239, 2015-12-23, paskelbta TAR 2016-01-06, i. k. 2016-00368
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 39 straipsnio pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-109, 2016-12-15, paskelbta TAR 2016-12-28, i. k. 2016-29761
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 28 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2615, 2016-09-20, paskelbta TAR 2016-09-29, i. k. 2016-24189
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47, 48 ir 50 straipsnių pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-396, 2017-06-01, paskelbta TAR 2017-06-09, i. k. 2017-09777
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-966, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21724
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 straipsnio pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-893, 2017-12-14, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21493
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 34-1, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1015, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01028
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-983, 2018-01-12, paskelbta TAR 2018-01-23, i. k. 2018-01002
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 17, 19, 22, 24, 49, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1428, 2018-06-30, paskelbta TAR 2018-07-04, i. k. 2018-11329
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 49 ir 50 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1470, 2018-09-11, paskelbta TAR 2018-09-19, i. k. 2018-14698
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22 straipsnio pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1683, 2018-12-04, paskelbta TAR 2018-12-10, i. k. 2018-20184
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 48 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2013, 2019-03-21, paskelbta TAR 2019-04-02, i. k. 2019-05346
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 39 straipsnio pakeitimo įstatymas
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1355, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-05, i. k. 2018-11457
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34 straipsnio pakeitimo įstatymas
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2088, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-07, i. k. 2019-07397
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 34-1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2501, 2019-11-07, paskelbta TAR 2019-11-13, i. k. 2019-18190
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 50 straipsnio pakeitimo įstatymas
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2519, 2019-11-14, paskelbta TAR 2019-11-26, i. k. 2019-18823
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 48 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-180, 2021-01-14, paskelbta TAR 2021-01-26, i. k. 2021-01352
Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 19, 20, 22, 24, 25, 31, 33, 34, 34-1, 37, 38, 39, 40, 40-1, 40-3, 40-4, 43, 45, 47, 48, 51, 52 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 32-1, 40-5 straipsniais, 34-2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymas