Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1999.02.24)
Įstatymas paskelbtas: Žin., 1992, Nr.22-635
Neoficialus įstatymo tekstas
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr. I-2826, 92.08.04, Žin., 1992, Nr. 24-710
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO KAI KURIŲ STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-99, 93.03.16, Žin., 1993, Nr. 10-234
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO DALINIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-645, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1718 (94.11.18)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-756, 95.01.12, Žin., 1995, Nr. 7-142 (95.01.20)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO 10, 12 IR 82 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1408, 96.06.27, Žin., 1996, Nr. 62-1467 (96.07.02)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-438, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2324 (97.10.15)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1049, 99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-513 (99.02.24)
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO 21, 36, 93 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. gegužės 1 d.
*** Pabaiga ***
LIETUVOS RESPUBLIKOS
SEIMO RINKIMŲ
ĮSTATYMAS
1996 m. birželio 27 d. Nr. I-1408
Vilnius
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Seimo narių rinkimų pagrindai
Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimo) nariai renkami ketveriems metams vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.
2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė
1. Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.
2. Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu su užsienio valstybe ir rinkimų dieną yra ne jaunesnis kaip 25 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Nustatant piliečiui, kuris atvyko gyventi į Lietuvą iš kitos valstybės, nuolatinio gyvenimo faktą, Lietuvos Respublikos įstatyme “Dėl asmenų, laikomų nuolat gyvenančiais Lietuvos Respublikoje” nustatytas vienerių metų terminas netaikomas. Šiuo būdu nustatytas nuolatinio gyvenimo faktas pripažįstamas reikšmingu tik pagal Seimo rinkimų įstatymą.
3. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, kurie, likus 65 dienoms iki rinkimų, yra nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba nepakaltinamais.
4. Seimo nariais negali būti renkami asmenys, rinkimų dieną atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat likus 65 dienoms iki rinkimų neišėję į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai.
5. Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai - dėl kilmės, politinių pažiūrų, socialinės ir turtinės padėties ir nacionalinės priklausomybės, lyties, išsilavinimo, kalbos, santykio su religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio - draudžiami.
3 straipsnis. Lygi rinkimų teisė
Kiekvienas turintis teisę rinkti Lietuvos Respublikos pilietis rinkimuose turi po vieną balsą vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose, o šie balsai yra lygiaverčiai kiekvieno kito, turinčio teisę rinkti, piliečio balsams. Kiekvienas rinkėjas turi lygią teisę pareikšti savo nuomonę dėl kandidatų, įrašytų į tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o ši nuomonė yra lygiavertė kiekvieno kito balsavusio už šį sąrašą rinkėjo nuomonei.
4 straipsnis. Tiesioginiai rinkimai
Seimo narius rinkėjai renka be tarpininkų.
5 straipsnis. Slaptas balsavimas
1. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta šio įstatymo 65 straipsnio 6 dalyje. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją paskleisti.
2. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį.
3. Rinkėjas privalo balsuoti slaptai.
6 straipsnis. Seimo rinkimų datos paskelbimas
1. Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas, pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti Lietuvos Respublikos Seimas arba Respublikos Prezidentas .
2. Eilinius Seimo rinkimus skelbia Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip likus šešiems mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos. Jeigu, likus keturiems mėnesiams iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos, Respublikos Prezidentas nėra paskelbęs eilinių Seimo rinkimų datos, eiliniai Seimo rinkimai rengiami paskutinį sekmadienį, nuo kurio iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos lieka ne mažiau kaip mėnuo. Eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Seimo narių įgaliojimų pabaigos.
3. Jeigu eiliniai rinkimai turi būti rengiami karo veiksmų metu, Seimas arba Respublikos Prezidentas priima sprendimą pratęsti Seimo įgaliojimus. Šiuo atveju rinkimai turi būti skiriami ne vėliau kaip po trijų mėnesių karui pasibaigus.
4. Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, arba skelbiami Respublikos Prezidento Konstitucijos 58 straipsnio antrojoje dalyje nustatytais atvejais. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo. Respublikos Prezidento dekrete dėl eilinių Seimo rinkimų, Seimo nutarime ar Respublikos Prezidento dekrete dėl pirmalaikių Seimo rinkimų turi būti nurodoma naujo Seimo rinkimų diena.
5. Naujo Seimo rinkimų diena yra diena, kada balsuojama daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir pirmajame rinkimų ture vienmandatėse rinkimų apygardose. Balsavimas paštu bei balsavimas laivuose ir diplomatinėse atstovybėse vykdomas iki balsavimo dienos arba baigiamas balsavimo dieną, kaip yra nustatyta šio įstatymo. Terminas, kuris skaičiuojamas nuo rinkimų dienos ir gali būti įgyvendintas tik esant paskelbtiems rinkimų rezultatams, pradedamas skaičiuoti nuo rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.
6. Pakartotinio balsavimo, naujų ar pakartotinių rinkimų vienmandatėje rinkimų apygardoje datą numatytais šiame įstatyme atvejais ne vėliau kaip po 15 dienų nuo dienos, kurią atsirado reikalas rengti šiuos rinkimus, jeigu kitko nenumato šis įstatymas, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.
7 straipsnis. Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus
1. Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios. Vyriausioji rinkimų komisija apie savo posėdžius, kuriuose sprendžiama dėl: naujų ir pakartotinių rinkimų datų; rinkimų apygardų ribų nustatymo; rinkimų apygardų komisijų sudarymo ir sudėties keitimo; kandidatų registravimo; burtais sprendžiamų klausimų; rinkimų rezultatų, galutinių rinkimų rezultatų nustatymo; Seimo nario įgaliojimų priešlaikinio nutraukimo; naujo Seimo narių įgaliojimų pripažinimo, taip pat nagrinėjami ginčai dėl rinkimų agitacijos bei Rinkimų įstatymo pažeidimų - papildomai praneša visuomenės informavimo priemonėms per Lietuvos telegramų agentūrą (ELTA).
2. Rinkimų komisijų posėdžiai ir balsavimai yra vieši, juos gali stebėti: partijų, politinių organizacijų, kandidatų į Seimo narius atstovai ir stebėtojai, pateikę nustatytos formos pažymėjimus arba juos tam įgaliojusių organizacijų antspaudu patvirtintas pažymas; visuomenės informavimo priemonių atstovai, pateikę darbo pažymėjimus. Kandidatas į Seimo narius rinkimų komisijos posėdyje gali dalyvauti: jeigu priimamas sprendimas dėl jo asmeninės veikos arba dėl tiesiogiai su jo asmeniu susijusių aplinkybių; jei jį dalyvauti posėdyje pakvietė rinkimų komisijos pirmininkas.
3. Posėdžių salėje esantys asmenys iš savo vietų gali įrašinėti, stenografuoti ar užrašinėti posėdį, fotografuoti ar filmuoti, daryti vaizdo įrašus. Fotografuoti ir filmuoti, daryti vaizdo įrašus, kai dėl to reikia vaikščioti po patalpą ar naudoti specialią apšvietimo įrangą, taip pat tiesiogiai transliuoti posėdžius per radiją ar televiziją galima tik leidus rinkimų komisijos pirmininkui.
4. Rinkimų komisijos negali rengti uždarų posėdžių. Vyriausioji rinkimų komisija gali uždrausti bet kam įeiti į rinkimų komisijas aptarnaujančių darbuotojų darbo, dokumentų saugojimo patalpas, jeigu būtina garantuoti netrikdomas darbuotojų darbo sąlygas, apsaugoti rinkimų dokumentus.
5. Jei yra pagrindo manyti, kad posėdžio metu gali kilti grėsmė rinkimų komisijos ar jo dalyvių saugumui, komisijos pirmininkas gali duoti nurodymą policijai tikrinti įeinančių į salę asmenų dokumentus, daiktus ar atlikti asmens apžiūrą.
6. Rinkimų komisija gali pašalinti iš posėdžio salės asmenis, kliudančius normaliam komisijos darbui.
8 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos
Seimo rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Valstybės lėšomis apmokama rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti bei rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbas. Savivaldybių lėšomis apmokama balsavimo bei apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių patalpų išlaikymas, balsavimo patalpų įrengimo inventoriaus įsigijimo ir išsaugojimo išlaidos.
II. RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS
9 straipsnis. Rinkimų apygardų sudarymas
1. Rinkimams organizuoti ir vykdyti Lietuvos Respublikos teritorija dalijama į 71 vienmandatę rinkimų apygardą, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir administracinį teritorinį padalijimą. Rinkimų apygarda sudaroma iš bendrą ribą turinčių rinkimų apylinkių. Rinkėjų skaičius apygardoje turi būti nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų visose vienmandatėse rinkimų apygardose skaičiaus. Vyriausioji rinkimų komisija likus ne mažiau kaip 95 dienoms iki rinkimų nustato ir likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų “Valstybės žiniose” skelbia rinkimų apygardą sudarančių rinkimų apylinkių sąrašą, jų balsavimo būstinių adresus ir telefonus, apygardos rinkėjų skaičių, apygardos rinkimų komisijos adresą ir telefoną.
2. Taip pat sudaroma viena daugiamandatė rinkimų apygarda, kurioje balsuoja visi turintys rinkimų teisę Lietuvos Respublikos piliečiai. Šioje apygardoje pagal proporcinę rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių.
10 straipsnis. Rinkimų apylinkių sudarymas
1. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, miestų, rajonų teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.
2. Miesto, rajono teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes mero teikimu tvirtina ir keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jame padaromus pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia “Valstybės žiniose“.
3. Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų.
4. Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo būstinės adresas keičiami esant reikalui, bet ne vėliau kaip prieš 100 dienų iki rinkimų. Miesto, rajono meras teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo: siūlomą apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo būstinės adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi daryti pakeitimai. Ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų meras Vyriausiajai rinkimų komisijai taip pat praneša apie naujai atsiradusius, pakeistų pavadinimų arba išnykusius adresus, patvirtina balsavimo būstinių adresus ir telefonus.
III. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS
11 straipsnis. Rinkimų komisijos
1. Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo:
1) Vyriausioji rinkimų komisija;
2) apygardų rinkimų komisijos;
3) apylinkių rinkimų komisijos.
2. Į rinkimų komisiją gali būti siūlomas Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į nustatytą kandidatui į Seimo narius jauniausią amžių, bet rinkimų dieną ne jaunesnis kaip 18 metų) ir nebuvo anksčiau atleistas iš rinkimų komisijos už rinkimų ar referendumo įstatymų pažeidimus.
3. Vienu metu tas pats asmuo negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu į Seimo narius; kandidatu į Seimo narius ir atstovu rinkimams; atstovu rinkimams ir rinkimų komisijos nariu; kandidatu į Seimo narius ir rinkimų stebėtoju; rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Rinkimų komisijos narys, jeigu jis pageidauja būti kandidatu į Seimo narius, prieš duodamas sutikimą tapti kandidatu ar pradėdamas rinkti piliečių parašus, privalo ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki to raštu atsisakyti rinkimų komisijos nario pareigų. Jeigu rinkimų komisijos narys nėra to padaręs, jis šalinamas iš rinkimų komisijos už rinkimų įstatymo pažeidimą ir neregistruojamas ar išbraukiamas iš kandidatų į Seimo narius.
12 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymas
1. Vyriausioji rinkimų komisija yra nuolat veikianti aukščiausia Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimų ir referendumų organizavimo institucija.
2. Vyriausiąją rinkimų komisiją ketveriems metams, laikotarpiu, kai iki eilinių Seimo rinkimų dienos liko ne mažiau kaip 100 dienų ir ne daugiau kaip 130 dienų, sudaro Seimas. Prieš neeilinius Seimo rinkimus Vyriausioji rinkimų komisija naujai nesudaroma, jos įgaliojimai išlieka, iki Vyriausioji rinkimų komisija bus sudaryta prieš eilinius Seimo rinkimus.
3. Vyriausioji rinkimų komisija sudaroma iš:
1) komisijos pirmininko;
2) trijų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtais nustatomi iš teisingumo ministro pasiūlytų šešių kandidatūrų;
3) trijų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kurie burtais nustatomi iš Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų šešių kandidatūrų;
4) partijų, politinių organizacijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.
4. Teisingumo ministras ir Lietuvos teisininkų draugija į Vyriausiąją rinkimų komisiją gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų.
5. Burtų traukimą Seimo posėdyje organizuoja Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas.
6. Partijos, politinės organizacijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į Vyriausiąją rinkimų komisiją po vieną atstovą iki komisijos sudarymo.
7. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, Seimas negali pasiūlytų kandidatūrų atmesti.
8. Visais atvejais asmenys, paskirti į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi sudaryti daugiau kaip 1/2 komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama šiame straipsnyje nustatyta tvarka, traukiant burtus, po lygiai iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, kurių turi būti dvigubai daugiau negu reikia papildomai paskirti narių į Vyriausiąją rinkimų komisiją.
9. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininką skiria Seimas. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, taip pat komisijos nariai, burtais paskirti į komisiją, jeigu jie yra partijų, politinių organizacijų nariai, turi sustabdyti savo narystę šiose partijose ir politinėse organizacijose ir darbo komisijoje laikotarpiu negali dalyvauti partijų ir politinių organizacijų veikloje bei vykdyti jų pavedimų.
10. Vyriausioji rinkimų komisija savo posėdyje išsirenka pirmininko pavaduotoją ir komisijos sekretorių. Pirmininko pavaduotojas renkamas iš narių, neatstovaujančių partijoms, politinėms organizacijoms.
13 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties
patikslinimas po Seimo rinkimų
1. Lietuvos Respublikos Seimas ne vėliau kaip per 100 dienų po pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio patikslina Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį: atleidžia ir naujai paskiria partijų bei politinių organizacijų pasiūlytus komisijos narius, kad jos sudėtyje būtų daugiamandatėje rinkimų apygardoje gavusių mandatus partijų, politinių organizacijų atstovai. Esant reikalui, Seimas gali tik papildyti burtais tapusių komisijos narių skaičių.
2. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir burtais tapusių komisijos narių įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko tik šiais atvejais:
1) nariui atsistatydinus;
2) nariui mirus;
3) jeigu narys nebeatitinka šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų;
4) jeigu nario atžvilgiu įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis;
5) jei Konstitucinis Teismas teikia išvadą, kad Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimų įstatymas buvo pažeistas dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos veikos.
14 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai
1. Vyriausioji rinkimų komisija garantuoja vienodą rinkimų ir referendumo įstatymų taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tam tikslui ji leidžia šiems Lietuvos Respublikos įstatymams įgyvendinti instrukcijas, kurių vykdymas yra privalomas visoms institucijoms ir pareigūnams. Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus gali pakeisti tik ji pati arba įsigaliojęs teismo sprendimas. Valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, partijoms, politinėms ar visuomeninėms organizacijoms ar piliečiams kištis į Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą organizuojant rinkimus ar referendumą yra draudžiama.
2. Vyriausioji rinkimų komisija, vykdydama Seimo rinkimus:
1) suskirsto Lietuvos teritoriją į vienmandates rinkimų apygardas;
2) sudaro apygardų rinkimų komisijas;
3) priima kandidatų į Seimo narius iškėlimo pareiškinius dokumentus, juos tikrina, registruoja kandidatus ir skelbia rinkimuose dalyvaujančių kandidatų sąrašus, jiems suteiktus numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus;
4) nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose naudojamų dokumentų, paketų, antspaudų pavyzdžius bei formas, jų užpildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką;
5) tvarko rinkimams skirtas valstybės lėšas;
6) prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas;
7) nagrinėja skundus ir priima sprendimus dėl apygardų rinkimų komisijų, taip pat, jeigu reikia, ir dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų;
8) vykdo daugiamandatės apygardos rinkimų komisijos funkcijas;
9) nustato ir skelbia galutinius rinkimų rezultatus;
10) išrinktam kandidatui išduoda Lietuvos Respublikos Seimo nario pažymėjimą;
11) perduoda valstybės archyvui saugoti balsų skaičiavimo ir kitus rinkimų komisijų protokolus;
12) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.
3. Laikotarpiu tarp rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija vykdo Lietuvos Respublikos Seimo mandatų komisijos funkcijas: priima ir skelbia sprendimus nutrūkus Seimo nario įgaliojimams; pripažįsta naujų Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, įgaliojimus, skelbia naujus arba pakartotinius rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje.
4. Vyriausioji rinkimų komisija apibendrina rinkimų patirtį, kartu su kitomis valstybės institucijomis propaguoja laisvų, demokratiškų ir sąžiningų rinkimų reikšmę, rūpinasi rinkėjų lavinimu. Taip pat palaiko ryšius su kitų valstybių institucijomis, kurios tose valstybėse rengia ir organizuoja rinkimus.
5. Vyriausioji rinkimų komisija negali aiškinti šio įstatymo nuostatų. Prireikus tai padaryti, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į Seimą dėl šio įstatymo pakeitimo. Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus klausimus Seimas svarsto ypatingos skubos tvarka.
15 straipsnis. Apygardų rinkimų komisijų sudarymas
1. Apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 85 dienoms iki rinkimų.
2. Apygardų rinkimų komisijos sudaromos iš:
1) dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo teisingumo ministras;
2) dviejų tame mieste, rajone gyvenančių ar dirbančių ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, kuriuos pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;
3) vieno tame mieste, rajone (po vieną iš kiekvieno miesto, rajono) dirbančio “B” grupės valdininko, kurį pasiūlo to miesto, rajono meras;
4) partijų, politinių organizacijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.
3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir miesto, rajono meras gali siūlyti ir daugiau kandidatūrų. Jeigu rinkimų apygardos teritorija sudaryta iš kelių miestų, rajonų teritorijų, komisija sudaroma iš tiek “B” grupės valdininkų, kiek merų turi teisę siūlyti kandidatus.
4. Partijos, politinės organizacijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po du savo atstovus. Jeigu atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jei kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais kandidatūras, pasiūlytas teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero.
5. Visais atvejais asmenys, paskirti į apygardų rinkimų komisijas iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir miesto, rajono mero pasiūlytų kandidatūrų, turi sudaryti ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba miesto, rajono mero pasiūlytų kandidatūrų.
6. Jeigu tą pačią dieną kartu vyksta arba Seimo, arba Respublikos Prezidento rinkimai, arba referendumas, apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos sudaromos tos pačios. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną - miesto, rajono, apygardos rinkimų arba referendumo - komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.
7. Apygardos rinkimų komisijos pirmininką skiria Vyriausioji rinkimų komisija.
8. Apygardos rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-438, 97.10.09, Žin., 1997, Nr.93-2324 (97.10.15)
16 straipsnis. Apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai
Apygardos rinkimų komisija:
1) informuoja rinkimų apygardoje gyvenančius rinkėjus apie rinkimų apylinkių ribas, jų buveines, darbo laiką ir balsavimo patalpas;
2) prižiūri, kaip rinkimų apygardoje vykdomas šis įstatymas;
3) sudaro apylinkių rinkimų komisijas;
4) sudaro rinkimų apygardos teritorijoje esančių gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų, karinių dalinių ir bausmės atlikimo vietų sąrašą ir kartu su pašto vadovu pasirūpina, kad juose būtų organizuotas balsavimas paštu;
5) surašo rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą;
6) svarsto skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų ir veiksmų, priima dėl jų sprendimus;
7) vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus.
17 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas
1. Ne vėliau kaip likus 75 dienoms iki rinkimų, apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų ir politinių organizacijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras į rinkimų komisijas, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, meras.
2. Į apylinkės rinkimų komisiją kandidatus turi teisę siūlyti partijos, politinės organizacijos, gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą) bei partijos, politinės organizacijos, gavusios savivaldybės tarybos narių mandatų pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą) savivaldybės tarybos rinkimuose, bet kiekviena partija arba politinė organizacija turi teisę siūlyti po tiek pat kandidatūrų, kaip ir kitos, turinčios teisę siūlyti kandidatūras, partijos bei politinės organizacijos.
3. Partijos, politinės organizacijos savo kandidatūrų sąrašą apygardos rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 62 dienoms iki rinkimų.
4. Apylinkių rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro apygardų rinkimų komisijos ne vėliau kaip likus 60 dienų iki rinkimų. Jeigu kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, apygardos rinkimų komisija negali jos atmesti.
5. Jeigu kandidatų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytos kandidatūros neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardų rinkimų komisijos gali pakeisti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į merą teikti į apylinkių rinkimų komisijas trūkstamą kandidatūrų skaičių. Mero teikiamos kandidatūros negali būti partijų, politinių organizacijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip trys apygardos rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant komisijos narį prieštarauja dėl mero teikiamos kandidatūros skyrimo apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis kandidatas negali būti skiriamas komisijos nariu.
6. Apylinkių rinkimų komisijų pirmininkus skiria apygardų rinkimų komisijos.
7. Apylinkės rinkimų komisija savo pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.
18 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai
Apylinkės rinkimų komisija:
1) iš apygardos rinkimų komisijos gauna rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas susipažinti su jais rinkėjams, partijų ir politinių organizacijų atstovams rinkimams, įteikia ar kitaip perduoda rinkėjams rinkėjo pažymėjimus, praneša apygardos rinkimų komisijai apie rinkėjų sąraše aptiktus netikslumus;
2) nagrinėja skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;
3) gali stebėti, kaip rinkimų apylinkės teritorijoje vykdomas balsavimas paštu ir kontroliuoti, kad būtų sudarytos sąlygos balsuoti paštu visose rinkimų apylinkės teritorijoje esančiose gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose, kariniuose daliniuose ir bausmės atlikimo vietose;
4) pasirūpina, kad pagal šio įstatymo reikalavimus laiku būtų parengtos balsavimo patalpos, slapto balsavimo kabinos ir balsadėžės;
5) rinkimų dieną organizuoja balsavimą rinkimų apylinkėje;
6) suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų skaičiavimo protokolą;
7) svarsto tos apylinkės rinkėjų ir stebėtojų skundus dėl rinkimų rengimo, balsavimo organizavimo, balsų skaičiavimo, balsų skaičiavimo protokolų surašymo ir priima dėl jų sprendimus;
8) vykdo kitus šio įstatymo numatytus įgaliojimus.
19 straipsnis. Rinkimų komisijų narių priesaika ir rašytinis
pasižadėjimas
1. Rinkimų komisijos narys, pirmininkas pareigas rinkimų komisijoje pradeda eiti davęs priesaiką arba rašytinį pasižadėjimą.
2. Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai ir pirmininkas prisiekia Seime. Priesaiką priima Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas. Nustatomas šis rinkimų komisijos nario, pirmininko priesaikos tekstas:
“Aš, rinkimų komisijos narys, pirmininkas (vardas, pavardė), prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises.
Tepadeda man Dievas.”
3. Apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų nariai, pirmininkai duoda rašytinį pasižadėjimą. Rašytinio pasižadėjimo davimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Nustatomas šis rinkimų komisijos nario, pirmininko pasižadėjimo tekstas:
“Aš, rinkimų komisijos narys, pirmininkas (vardas, pavardė), pasižadu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir įstatymų, sąžiningai ir garbingai atlikti savo pareigas rinkimų komisijoje ir susilaikyti nuo poelgių, pažeidžiančių įstatymus ir piliečių teises.
Tepadeda man Dievas.”
4. Prisiekti arba duoti rašytinį pasižadėjimą galima ir be paskutiniojo sakinio. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo. Priesaika galioja visam paskyrimo dirbti rinkimų komisijoje laikotarpiui. Neprisiekus pradėti eiti rinkimų komisijos nario pareigų negalima.
5. Rinkimų komisijos narių, pirmininkų priesaikas, rašytinius pasižadėjimus saugo juos paskyrusios institucijos.
6. Institucija, skirdama rinkimų komisijos narį, nustato laiką, iki kada jis privalo prisiekti arba duoti rašytinį pasižadėjimą. Asmuo, neprisiekęs, nedavęs rašytinio pasižadėjimo daugiau kaip per 10 dienų nuo paskyrimo arba prisiekęs arba davęs rašytinį pasižadėjimą su išlyga, netenka pareigų rinkimų komisijoje.
20 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas
1. Rinkimų komisijų posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Komisijų sprendimai priimami atviru balsavimu posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas. Komisijos nariai, nesutinkantys su sprendimu, turi teisę raštu pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie protokolo ir yra neatsiejama jo dalis.
2. Pasibaigus rinkimams, apygardų ir apylinkių rinkimų komisijos narių, pirmininkų įgaliojimai nutraukiami. Sprendimą nutraukti įgaliojimus priima rinkimų komisija, paskyrusi komisijos narius, kai ši komisija, jos pirmininkas yra atlikę visus pagal įstatymą jam pavestus darbus.
3. Rinkimų komisijos nariui ar pirmininkui, davusiam priesaiką arba rašytinį pasižadėjimą, draudžiama bet kokia forma vykdyti rinkimų agitaciją ar kitaip bandyti paveikti rinkėjų valią. Asmuo, pažeidęs šį reikalavimą, rinkimų komisijos nario priesaiką ar rašytinį pasižadėjimą, turi būti atleistas iš komisijos ir gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
[21 straipsnio redakcija iki 1999 m. gegužės 1 d.]
21 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų
iki balsavimo pabaigos
1. Partija bei politinė organizacija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, gali apskųsti:
1) apylinkės rinkimų komisijos - apygardos rinkimų komisijai;
2) apygardos rinkimų komisijos - Vyriausiajai rinkimų komisijai;
3) Vyriausiosios rinkimų komisijos - Vilniaus apygardos teismui.
2. Skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
[21 straipsnio redakcija nuo 1999 m. gegužės 1 d.]
21 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų
iki balsavimo pabaigos
1. Partija bei politinė organizacija, iškėlusi kandidatą į Seimo narius, kandidatas į Seimo narius, atstovas rinkimams, rinkimų stebėtojas rinkimų komisijos sprendimą, priimtą iki balsavimo pabaigos, gali apskųsti:
1) apylinkės rinkimų komisijos - apygardos rinkimų komisijai;
2) apygardos rinkimų komisijos - Vyriausiajai rinkimų komisijai;
3) Vyriausiosios rinkimų komisijos - Aukštesniajam administraciniam teismui.
2. Rinkėjas, politinės partijos ar visuomeninės organizacijos atstovas, nesutikdamas su apylinkės rinkimų komisijos sprendimu, priimtu pagal jo skundą dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas negali įgyvendinti savo teisės rinkti (neteisingai įrašytas į sąrašą arba išbrauktas iš sąrašo, taip pat kai sąraše netiksliai nurodyti duomenys apie rinkėją), gali apylinkės rinkimų komisijos sprendimą apskųsti atitinkamos apygardos administraciniam teismui.
3. Skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo skundo padavimo. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos. Teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1049, 99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-513 (99.02.24)
22 straipsnis. Parama rinkimų komisijoms
1. Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos bei organizacijos, jų pareigūnai privalo padėti rinkimų komisijoms vykdyti jų įgaliojimus, teikti joms reikalingas žinias.
2. Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos, jų pareigūnai ne vėliau kaip per 3 dienas privalo apsvarstyti rinkimų komisijų pateiktus prašymus ir duoti rinkimų komisijai motyvuotą atsakymą.
3. Pagalbiniams darbams rinkimų komisija gali samdyti reikiamą skaičių personalo.
4. Miestų, rajonų savivaldybės, valstybinės įstaigos ir organizacijos privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas bei įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti.
23 straipsnis. Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas
Rinkimų komisijų pirmininkai ir nariai už darbą rinkimų komisijose gauna atlyginimą pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktus ir Vyriausybės patvirtintus tarifus.
24 straipsnis. Rinkimų komisijų sudėties keitimas
1. Rinkimų komisijos pirmininką ar narį iš pareigų komisijoje gali atleisti rinkimų komisija, patvirtinusi šios komisijos sudėtį, arba Vyriausioji rinkimų komisija, išsprendusi skundą dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimo.
2. Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos ar politinės organizacijos siūlymą atšaukti jos pačios pasiūlytą rinkimų komisijos narį.
3. Prireikus naujas rinkimų komisijos pirmininkas ar narys skiriamas šio įstatymo nustatyta tvarka.
IV. RINKĖJŲ SĄRAŠAI IR RINKĖJO PAŽYMĖJIMAS
25 straipsnis. Rinkėjų sąrašai
1. Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromi šie rinkėjų sąrašai:
1) Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas;
2) vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai;
3) rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai.
2. Rinkėjų sąrašai sudaromi du kartus - išankstiniai ir galutiniai. Šie sąrašai gali būti naudojami tik rinkimams organizuoti ir vykdyti.
3. Rinkimų sąrašų sudarymo tvarka turi būti tokia, kad kiekvienas rinkimų teisę turintis Lietuvos Respublikos pilietis būtų įrašytas į rinkėjų sąrašus. Niekas negali būti įrašytas į rinkėjų sąrašą kelis kartus.
4. Rinkimų agitacijai organizuoti, kandidatų arba kandidatus iškėlusių partijų, politinių organizacijų prašymu gali būti sudaromi apibendrinti rinkėjų sąrašai (be rinkėjų pavardžių, be gimimo datų, be tikslaus gyvenamosios vietos adreso). Šių sąrašų sudarymo faktines išlaidas apmoka juos užsakiusi partija, politinė organizacija ar kandidatas.
5. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas ir vienmandačių rinkimų apygardos rinkėjų sąrašai, kuriuos sudaro ir tvarko gyventojų registro tvarkytojas, sudaromi magnetinėse laikmenose. Sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
26 straipsnis. Piliečių įrašymo į Lietuvos Respublikos rinkėjų
sąrašą bendroji tvarka
1. Į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą įrašomi visi rinkimų teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai pagal pilietybę patvirtinančio dokumento (paso) išdavimo duomenis ir Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Pagal šiuos duomenis sudaryti sąrašai yra išankstiniai.
2. Rinkėjų sąrašų sudarymą, tikslinimą ir tvarkymą organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija, remdamasi valstybės institucijų ir apygardų rinkimų komisijų teikiama informacija.
3. Iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo turi būti išbraukiamas:
miręs Lietuvos Respublikos pilietis;
asmuo, netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;
pilietis, dėl kurio įsigaliojo teismo sprendimas pripažinti jį neveiksniu.
4. Likus ne daugiau kaip 7 dienoms iki rinkimų, išankstiniai rinkėjų sąrašai su juose padarytais ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka pripažintais pakeitimais patvirtinami kaip galutiniai rinkėjų sąrašai. Pakeitimai galutiniuose rinkėjų sąrašuose gali būti padaryti tik sutikus Vyriausiajai rinkimų komisijai.
27 straipsnis. Vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašai
Rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą magnetinėse laikmenose pagal Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų perduoda apygardos rinkimų komisijai. Kartu sudaromi užsienyje gyvenančių rinkėjų sąrašai ir perduodami Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių, kurių gyvenamoji vieta nėra žinoma.
28 straipsnis. Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašai
Rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą pagal apygardos rinkėjų sąrašą ir jame nurodytą rinkėjo gyvenamąją vietą sudaro apygardos rinkimų komisija ir ne vėliau kaip likus 55 dienoms iki rinkimų perduoda apylinkės rinkimų komisijai. Taip pat sudaromas sąrašas piliečių, kurių gyvenamoji vieta tiksliai nėra žinoma. Rinkėjai, laivų įgulų nariai ir keleiviai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje yra laivo registravimo uostas ar laivo savininko administracija, rinkėjų sąrašą.
29 straipsnis. Rinkėjų sąrašų paskelbimas ir susipažinimas
su rinkėjų sąrašais
Likus ne mažiau kaip 55 dienoms iki rinkimų, apylinkės rinkimų komisija, diplomatinė atstovybė sudaro sąlygas rinkėjams susipažinti su rinkėjų sąrašu. Diplomatinėje atstovybėje, prie įėjimo į rinkimų komisijos patalpas, turi būti nurodytas laikas ir vieta šiai rinkėjų teisei įgyvendinti.
30 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimas
1. Rinkėjo pažymėjimas yra rinkimų komisijos išduotas dokumentas, kuriame nurodoma, kurios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše yra įrašytas Lietuvos Respublikos pilietis. Neturint šio pažymėjimo, balsuoti paštu negalima.
2. Rinkėjo pažymėjime nurodoma:
1) rinkėjo vardas ir pavardė;
2) rinkėjo gimimo data (metai, mėnuo, diena);
3) rinkėjo adresas;
4) vienmandatės rinkimų apygardos, kurioje balsuoja rinkėjas, pavadinimas ir numeris;
5) apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įtrauktas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo būstinės adresas;
6) rinkėjo eilės numeris rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.
31 straipsnis. Rinkėjo pažymėjimo įteikimas
1. Rinkėjo pažymėjimų įteikimą rinkėjams organizuoja apylinkės rinkimų komisija. Užsienyje esančiam rinkėjui, pranešusiam savo adresą diplomatinei atstovybei, rinkėjo pažymėjimus įteikia arba siunčia paštu diplomatinė atstovybė. Rinkėjui, balsuojančiam laive, rinkėjo pažymėjimas neįteikiamas.
2. Apie rinkėjo pažymėjimo įteikimą pažymima rinkimų apylinkės išankstiniame rinkėjų sąraše. Rinkėjo pažymėjimas įteikiamas arba rinkėjui asmeniškai, arba kitam kartu su rinkėju gyvenančiam asmeniui, arba rinkėjo kaimynui, kuris pažįsta rinkėją ir įsipareigoja perduoti jam rinkėjo pažymėjimą. Rinkėjo pažymėjimų įteikimas rinkėjams turi būti baigtas ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų.
3. Rinkėjas, kuris laiku negavo rinkėjo pažymėjimo arba kuriam buvo išduotas rinkėjo pažymėjimas su netikslumais, privalo nedelsdamas pranešti apie tai apylinkės rinkimų komisijai, kurios aptarnaujamoje teritorijoje gyvena, ir pateikti rinkimų komisijai savo pasą arba kitą jo asmenybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu rinkėjas yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija turi rinkėjui išrašyti naują rinkėjo pažymėjimą ir nedelsdama jį išduoti. Jeigu rinkėjas nėra įrašytas šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, apylinkės rinkimų komisija apie tai nedelsdama praneša apygardos rinkimų komisijai, kuri turi pasirūpinti įrašyti rinkėją į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą. Rinkėjo pažymėjimas išrašomas ir įteikiamas rinkėjui po to, kai yra patikslinti rinkėjų sąrašai.
4. Apygardos rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali išrašyti rinkėjo pažymėjimą kitos rinkimų apygardos rinkėjų sąraše įrašytam rinkėjui, jeigu jis negali parvykti į nuolatinę gyvenamąją vietą pasiimti ar kitaip gauti rinkėjo pažymėjimo. Rinkėjas to turi prašyti raštu ir pateikti Lietuvos Respublikos piliečio pasą su gyvenamosios vietos įrašu.
32 straipsnis. Rinkėjų sąrašų patikslinimas iki galutinių sąrašų
sudarymo
1. Išankstiniai rinkėjų sąrašai tikslinami perkeliant rinkėją iš vieno apylinkės, apygardos rinkėjų sąrašo į kitą, išbraukiant ar įrašant rinkėją į Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą.
2. Rinkėjas perkeliamas iš vieno rinkėjų sąrašo į kitą, jeigu paaiškėja, kad išankstiniame sąraše buvo klaidingai nurodytas jo gyvenamosios vietos adresas arba jis pasikeitė po sąrašo sudarymo.
3. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo į kitos toje pačioje rinkimų apygardoje tvarko apygardos rinkimų komisija ir apie rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašuose padarytus pakeitimus praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai. Rinkėjo perkėlimą iš vienos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašo į kitos tvarko Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu ir apie padarytus pakeitimus praneša rinkimų apygardų komisijoms. Rinkėją įrašyti arba išbraukti iš Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašo gali tik Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo 26 straipsnyje nustatytais atvejais.
33 straipsnis. Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos piliečių
įrašymas į rinkėjų sąrašus
1. Kitose valstybėse esantys Lietuvos Respublikos piliečiai įrašomi į tos vienmandatės rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje yra Lietuvos Respublikos Seimas.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė, likus ne mažiau kaip 15 dienų iki Seimo rinkimų, perduoda Vyriausiajai rinkimų komisijai diplomatinėje atstovybėje sudarytą rinkėjų sąrašą ir duomenis apie jo patikslinimą. Šis sąrašas gali būti papildomas rinkėjais, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą ir balsuoja diplomatinėje atstovybėje.
34 straipsnis. Krašto apsaugos karių, rinkėjų, esančių laivuose
bei bausmės atlikimo vietose, įrašymas į rinkėjų
sąrašus
1. Rinkėjai, atliekantys tikrąją karinę arba alternatyviąją tarnybą, įrašomi į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki buvo pašaukti atlikti tikrąją karinę arba alternatyviąją tarnybą.
2. Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai įrašomi į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus, kurios teritorijoje jie nuolat gyvena.
3. Laivuose esantys rinkėjai, kurie balsavimo paštu laikotarpiu ir rinkimų dieną negali sugrįžti į Lietuvą, įrašomi į tos rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą yra įrašyta laivo įgula, papildomą rinkėjų sąrašą.
4. Rinkėjai, esantys bausmės atlikimo vietose, įrašomi į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki pateko į bausmės atlikimo vietą. Jeigu asmuo, esantis bausmės atlikimo vietoje, raštu prašo, jis arašomas į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, kurios teritorijoje yra bausmės atlikimo vieta.
35 straipsnis. Rinkėjų sąrašų tikslinimas, sudarius galutinius
rinkėjų sąrašus, taip pat rinkimų dieną
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją po galutinio rinkėjų sąrašų patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 14 valandos, kreipiasi rinkėjas ir pateikia Lietuvos Respublikos piliečio pasą su jame įrašytu gyvenamosios vietos adresu, priskirtu šios rinkimų apylinkės teritorijai, bet rinkėjas nėra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, apylinkės rinkimų komisija įrašo rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka ir tuoj pat praneša šio rinkėjo pavardę, vardą, asmens kodą, jo paso numerį ir pase įrašytą adresą apygardos rinkimų komisijai. Apygardos rinkimų komisija patikrina, ar rinkėjas yra įrašytas į rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių garantuoti, kad rinkėjas negalėtų du kartus balsuoti arba jo užpildyti biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas paštu arba balsavus pagal papildomą apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.
36 straipsnis. Skundai dėl rinkėjų sąrašų
1. Rinkėjas arba partijos, politinės organizacijos atstovas skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų, dėl kurių rinkėjas šio įstatymo nustatyta tvarka nėra įrašytas į rinkėjų sąrašą arba yra įrašytas į kelis rinkėjų sąrašus, gali pateikti apylinkės rinkimų komisijai likus iki rinkimų ne mažiau kaip 7 dienoms. Apylinkės rinkimų komisija skundą privalo išnagrinėti ir sprendimą priimti tuoj pat arba ne vėliau kaip per 2 dienas nuo jo gavimo, jeigu iki rinkimų dienos liko daugiau kaip 10 dienų.
[36 straipsnio 2 dalies redakcija iki 1999 m. gegužės 1 d.]
2. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas apylinkės teismui, kuris skundą išnagrinėja per 2 dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.
[36 straipsnio 2 dalies redakcija nuo 1999 m. gegužės 1 d.]
2. Apylinkės rinkimų komisijos sprendimas per 3 dienas gali būti apskųstas atitinkamos apygardos administraciniam teismui, kuris skundą išnagrinėja per 3 dienas. Teismo sprendimas yra galutinis.
3. Praleidus nustatytus terminus pareikšti pastabas ir skundus, pastabos ir skundai nenagrinėjami.
4. Apie gautus skundus ir teismo sprendimu rinkėjų sąrašuose padarytus pataisymus apylinkių rinkimų komisijos praneša apygardos rinkimų komisijai, o ši -Vyriausiajai rinkimų komisijai per kiek įmanoma trumpesnį laiką, bet ne vėliau kaip per 12 valandų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1049, 99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-513 (99.02.24)
V. KANDIDATŲ Į SEIMO NARIUS KĖLIMAS
37 straipsnis. Kandidatų į Seimo narius kėlimas
1. Kandidatus į Seimo narius gali kelti:
1) vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų apygardose partija ar politinė organizacija, įregistruota pagal Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą ne vėliau kaip prieš 65 dienas iki rinkimų;
2) vienmandatėje rinkimų apygardoje kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris gali būti renkamas Seimo nariu, gali išsikelti kandidatu į Seimo narius, jeigu jo išsikėlimą parašais paremia ne mažiau kaip vienas tūkstantis tos apygardos rinkėjų.
2. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje partija, politinė organizacija kandidatus į Seimo narius kelia pateikdama kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti iš jos nustatytos eilės. Jeigu partijos, politinės organizacijos įstatai nenumato kitaip, kandidatai vienmandatėse rinkimų apygardose ir kandidatų, surašytų iš eilės, sąrašas daugiamandatėje rinkimų apygardoje turi būti patvirtinti partijos, politinės organizacijos suvažiavimo ar konferencijos. Kandidatų sąraše negali būti mažiau kaip 20 ir daugiau kaip 120 kandidatų.
38 straipsnis. Kandidatų iškėlimo pareiškiniai dokumentai
1. Partija, politinė organizacija turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
1) pareiškimą dalyvauti rinkimuose;
2) savo įstatų, jų pakeitimų ir registracijos dokumentų kopijas. Taip pat gali pateikti partijos, politinės organizacijos programą, rinkimų programą;
3) daugiamandatėje rinkimų apygardoje keliamų kandidatų sąrašą;
4) vienmandatėse rinkimų apygardose keliamų kandidatų sąrašą;
5) kiekvieno keliamo kandidato pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbinę ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, sutikimą būti šios partijos ar politinės organizacijos iškeltu kandidatu konkrečioje rinkimų apygardoje, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir pajamų bei turto deklaracijos, pateiktos valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašą, patvirtintą tos mokesčių inspekcijos, kuriai buvo pateikta deklaracija. Taip pat turi teisę pateikti kiekvieno kandidato fotonuotraukas, autobiografiją;
6) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat turi teisę pateikti įgaliojimus atstovauti jai ir jos keliamiems kandidatams apygardų rinkimų komisijose;
7) dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas;
8) jeigu partija, politinė organizacija paskutiniuose prieš tai vykusiuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašus, ji turi teisę pateikti kopiją spaudoje paskelbtos ataskaitos, kuri turėjo būti paskelbta vykdant Seimo, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymus, apie lėšų šaltinius ir naudojimą rinkimų agitacijai kopiją;
9) finansų įstaigai pateiktos praėjusių metų finansinės veiklos deklaracijos kopiją, kuri turėjo būti pateikta pagal Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą, patvirtintą tos mokesčių inspekcijos, kuriai buvo pateikta ši deklaracija, ir gali pateikti kopiją ataskaitos (pranešimo), kuri turėjo būti viešai paskelbta pagal Politinių partijų ir politinių organizacijų įstatymą apie jos biudžeto pajamas ir jų šaltinius, išlaidas ir jų paskirtį;
10) finansų įstaigai pateiktos finansinės veiklos nuo metų pradžios iki tos dienos, kai iki rinkimų yra likę 80 dienų, deklaracijos kopiją, patvirtintą tos mokesčių inspekcijos, kuriai buvo pateikta ši deklaracija, ir gali pateikti kopiją ataskaitos (pranešimo), kurią viešai paskelbė apie jos biudžeto pajamas ir jų šaltinius, išlaidas ir jų paskirtį nuo metų pradžios iki tos dienos, kai iki rinkimų yra likę 80 dienų.
2. Asmuo, nusprendęs išsikelti kandidatu į Seimo narius, apygardos rinkimų komisijai turi pateikti:
1) pareiškimą apie išsikėlimą kandidatu į Seimo narius šioje rinkimų apygardoje;
2) paties pasirašytą įsipareigojimą, jeigu jis bus išrinktas, nutraukti darbinę ar kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu, paties užpildytą kandidato į Seimo narius anketą ir pajamų bei turto deklaracijos, pateiktos valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašą, patvirtintą tos mokesčių inspekcijos, kuriai buvo pateikta deklaracija. Taip pat turi teisę pateikti savo fotonuotraukas, autobiografiją;
3) dokumentą, patvirtinantį, kad yra įmokėtas rinkimų užstatas;
4) gali būti pateiktas kandidato įgaliojimas jam atstovauti Vyriausiojoje ir tos apygardos rinkimų komisijose.
3. Apygardos rinkimų komisija piliečiui, nusprendusiam išsikelti kandidatu į Seimo narius, per tris dienas išduoda vardinius parašų rinkimo lapus, kuriuose įrašyta kandidato vardas ir pavardė, rinkti jo išsikėlimą remiančių tos rinkimų apygardos rinkėjų parašus. Parašų rinkimo lape pilietis, remiantis asmens išsikėlimą kandidatu, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso numerį, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą ir pasirašyti. Parašų rinkimo lapus kandidatas turi grąžinti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 40 dienų iki rinkimų. Gavusi parašų rinkimo lapus, apygardos rinkimų komisija ne daugiau kaip per 7 dienas juos patikrina. Neįskaičiuojami šie parašai: rinkėjo, neįrašyto į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašą; jei nėra įrašyti visi šio įstatymo nustatyti duomenys; jei įrašyti neteisingi duomenys; visi parašai piliečio, kuris už to paties asmens išsikėlimą pasirašė keletą kartų. Jeigu parašų rinkimo lapuose yra surinktas šio įstatymo nustatytas parašų skaičius, apygardos rinkimų komisija teikia Vyriausiajai rinkimų komisijai registruoti asmenį kandidatu į Seimo narius. Jeigu yra nustatoma, kad piliečių parašai suklastoti, kad renkant parašus buvo pažeistas savanoriškumo principas, apygardos rinkimų komisija Vyriausiajai rinkimų komisijai gali pasiūlyti neregistruoti kandidato į Seimo narius.
4. Kandidato į Seimo narius anketoje pilietis, išsikėlęs pats arba keliamas kandidatu į Seimo narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis: pavardę, vardą, paso numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, neišėjęs į atsargą krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkas, puskarininkis ar liktinis, kitos sukarintos ar saugumo tarnybos apmokamas pareigūnas, ar jis turi kitos valstybės pilietybę - ir pasirašyti. Asmenys, kurie yra davę kitų valstybių piliečio priesaiką, turi raštu jos atsisakyti ir nurodyti anketoje, kaip ir kada jie tai padarė. Kandidato į Seimo narius anketoje taip pat gali būti pateikiama ir kitų, papildomai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytų klausimų, į kuriuos asmuo gali ir neatsakyti.
5. Pareiškinių dokumentų įteikimas pradedamas likus 65 dienoms ir baigiamas likus 35 dienoms iki rinkimų.
39 straipsnis. Kandidatų į Seimo narius registravimas
1. Prasidėjus kandidatų sąrašų pateikimo terminui, Teisingumo ministerija per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios partijos, politinės organizacijos yra įregistruotos, kokių partijų, politinių organizacijų veikla yra sustabdyta ar nutraukta.
2. Gavusi partijos, politinės organizacijos pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos, politinės organizacijos registracijos fakto ir pateiktų įstatų galiojimo patvirtinimo. Teisingumo ministerija turi duoti raštišką atsakymą per 2 dienas.
3. Tikrindama kandidato į Seimo narius užpildytus pareiškinius dokumentus, Vyriausioji rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Esant reikalui, ji gali kreiptis pagalbos į Užsienio, Vidaus reikalų, Teisingumo ministerijas ar kitas valstybės institucijas, kad šios praneštų reikšmingus kandidato registravimui duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o raštiškas atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų.
4. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl kandidato registravimo, po to, kai patikrino pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustatė, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, turi priimti per 10 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip likus iki rinkimų 31 dienai.
5. Jeigu yra pareiškinių dokumentų trūkumų, Vyriausioji rinkimų komisija turi apie tai nedelsdama pranešti atitinkamam atstovui rinkimams.
40 straipsnis. Atstovas rinkimams
1. Vyriausiojoje ar apygardos rinkimų komisijoje atstovas rinkimams visais klausimais atstovauja jį tam įgaliojusiai partijai, politinei organizacijai, piliečiui, išsikėlusim ir įregistruotam kandidatu į Seimo narius. Rinkimų komisijos posėdžiuose jis turi patariamojo balso teisę ir teisę pareikšti atskirąją nuomonę visais svarstomais klausimais. Atstovas rinkimams tos rinkimų apygardos teritorijoje, kurios rinkimų komisijoje jis įgaliotas atstovauti, turi visas rinkimų stebėtojo teises. Partijų, politinių organizacijų įgaliojimai atstovauti joms rinkimų komisijose Vyriausiajai rinkimų komisijai anksčiausiai gali būti pateikti kitą dieną po to, kai buvo sudaryta atitinkama rinkimų komisija, vėliausiai - paskutiniąją pareiškinių dokumentų pateikimo dieną. Jeigu atstovo rinkimams kandidatūra atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip per tris dienas registruoja jo įgaliojimą ir išduoda atstovo rinkimams pažymėjimą. Atstovo rinkimams įgaliojimas pasibaigia suėjus 20 dienų po galutinio rinkimų rezultatų paskelbimo. Atstovo rinkimams atitinkamoje rinkimų komisijoje įgaliojimai pasibaigia taip pat suėjus 20 dienų po pareiškinių dokumentų pateikimo, jeigu partija, politinė organizacija tos rinkimų apygardos teritorijoje neturi kandidato (kandidatų).
2. Iki rinkimų dienos partija, politinė organizacija, pilietis, išsikėlęs kandidatu, įgaliojimą atstovauti gali bet kada atšaukti ir įgalioti atstovu rinkimams kitą asmenį. Šiuo atveju atstovas rinkimams turi būti įregistruotas, jam išduotas pažymėjimas, o ankstesniojo atstovo rinkimams registravimas nutrauktas ne vėliau kaip per 3 dienas.
41 straipsnis. Rinkimų užstatas
1. Vienam kandidatui į Seimo narius įregistruoti vienmandatėje rinkimų apygardoje rinkimų užstatas yra vienas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (VMDU). Įregistruoti vieną naują kandidatą vienmandatėje rinkimų apygardoje vietoj kandidato, kurio pareiškiniai dokumentai buvo atšaukti arba jis juos atšaukė pats - vienas VMDU.
2. Vienam kandidatų į Seimo narius sąrašui įregistruoti daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimų užstatas yra dvidešimt VMDU. Pakeisti vieno kandidato vietą sąraše, įrašyti į sąrašą naują kandidatą - vienas VMDU. Sujungti kandidatų sąrašus - po 0,3 VMDU už kiekvieną sujungiamą sąrašą.
3. Rinkimų užstatai įregistruoti kandidatų sąrašą nustatomi du kartus didesni tai partijai, politinei organizacijai, kuri paskutiniuose prieš tai vykusiuose Seimo arba savivaldybių tarybų rinkimuose buvo iškėlusi kandidatus arba kandidatų sąrašą (sąrašus) ir nepateikė kopijos ataskaitos, paskelbtos spaudoje apie lėšų šaltinius ir naudojimą rinkimų agitacijai.
4. Per 40 dienų po galutinio rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija grąžina rinkimų užstatą jį įnešusiai partijai, politinei organizacijai arba asmeniui, kai:
1) iškeltas kandidatas į Seimo narius arba asmuo, išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, išrinktas Seimo nariu vienmandatėje rinkimų apygardoje;
2) iškeltų kandidatų sąrašas (jungtinis sąrašas) gavo teisę dalyvauti paskirstant mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir spaudoje yra paskelbta ataskaita, skelbtina pagal šį įstatymą, apie lėšų šaltinius ir naudojimą rinkimų agitacijai.
5. Negrąžintini užstatai pervedami į valstybės biudžetą.
42 straipsnis. Draudimai vienam asmeniui būti kandidatu keliose
rinkimų apygardose arba keliuose kandidatų sąrašuose
1. Kiekvienas kandidatas į Seimo narius gali būti įrašytas tik į vienos partijos, politinės organizacijos iškeltų kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje.
2. Asmuo, įrašytas į tokį kandidatų sąrašą, turi teisę tuo pat metu būti iškeltas kandidatu į Seimo narius dar ir vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje.
3. Jeigu asmuo yra įrašytas daugiau kaip į vienos partijos, politinės organizacijos iškeltų kandidatų sąrašą daugiamandatėje rinkimų apygardoje arba yra iškeltas daugiau kaip vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje, Vyriausioji rinkimų komisija pareikalauja iš jo pasirinkti, kuriame iškeltų kandidatų sąraše, taip pat kokioje vienoje vienmandatėje rinkimų apygardoje jis norėtų balotiruotis. Jei likus 35 dienoms iki rinkimų kandidatas raštu nepraneša apie savo pasirinkimą, jis išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų daugiamandatėje ir visose vienmandatėse rinkimų apygardose.
43 straipsnis. Kandidatų sąrašų sujungimas
Likus ne mažiau kaip 35 dienoms iki rinkimų, kelios partijos, politinės organizacijos gali sujungti savo kandidatų sąrašus. Tam jos privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti pareiškimą dėl kandidatų sąrašų sujungimo, kuriame nurodomas koalicijos pavadinimas. Taip pat pateikiamas jungtinis sąrašas, kuriame kandidatai surašyti iš naujai sudarytos eilės, ir dokumentas, patvirtinantis, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas sujungti kandidatų sąrašus. Jungtiniame sąraše gali būti tik asmenys, įrašyti jungiamuose sąrašuose. Koalicijos pavadinime turi būti žodis “koalicija” ir jame negali būti nuorodų į partijų, politinių organizacijų, nesudarančių šios koalicijos, pavadinimus. Jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija, politinė organizacija negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.
44 straipsnis. Teisė atšaukti ar papildyti rinkimų pareiškinius
dokumentus
1. Partija, politinė organizacija ar rinkimų koalicija, taip pat pilietis, iškeltas ar išsikėlęs kandidatu į Seimo narius vienmandatėje rinkimų apygardoje arba politinės organizacijos sąraše, bet kuriuo metu patys gali paskelbti savo pareiškinius dokumentus visiškai ar iš dalies atšauktais, tačiau ne vėliau kaip likus 35 dienoms iki rinkimų. Partija, politinė organizacija ar rinkimų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai tai praneša pareiškimu, pilietis - pareiškimu, patvirtintu notarine tvarka, ir apie tai yra informuojami atitinkami atstovai rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atšaukus pareiškinius dokumentus, rinkimų užstatas gali būti grąžinamas tik po rinkimų, jeigu jis taps grąžintinu, kaip tai nustatyta šio įstatymo 41 straipsnyje. Papildomai galima teikti naujus pareiškinius dokumentus keičiant kandidatų sąrašo eilę arba keliant naujus kandidatus vienmandatėse rinkimų apygardose.
2. Jei pareiškinius dokumentus atšaukia partija, politinė organizacija, esanti koalicijoje, tai jos iškelti kandidatai išbraukiami iš jungtinio kandidatų sąrašo ir, jeigu koalicijos pavadinime yra nuoroda į jos pavadinimą, keičiamas koalicijos pavadinimas. Šiuo atveju būtina raštu informuoti koalicijos partnerių atstovus rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Jeigu atšaukus pareiškinius rinkimų dokumentus koalicijos kandidatų sąraše lieka tik vienos partijos, politinės organizacijos iškelti kandidatai, jie rinkimuose dalyvauja tik kaip šios partijos, politinės organizacijos kandidatai.
3. Jeigu atšaukus pareiškinius dokumentus ar anuliavus kandidatų registravimą kandidatų sąraše lieka mažiau kaip 20 kandidatų, anuliuojamas visų šio sąrašo kandidatų registravimas.
45 straipsnis. Kandidatų ir kandidatų sąrašų paskelbimas,
rinkimų agitacijos kampanijos pradžia
1. Likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija “Valstybės žiniose” skelbia rinkimuose dalyvaujančių partijų, politinių organizacijų ir koalicijų kandidatų sąrašus, jiems burtais suteiktus numerius, taip pat vienmandatėse rinkimų apygardose iškeltus kandidatus. Kandidatų į Seimo narius pažymėjimai perduodami atstovui rinkimams.
2. Nuo tokio paskelbimo dienos prasideda rinkimų agitacijos kampanija.
VI. KANDIDATŲ Į SEIMO NARIUS VEIKLOS GARANTIJOS
46 straipsnis. Kandidato į Seimo narius teisė pasisakyti
susirinkimuose, naudotis visuomenės informavimo
priemonėmis
1. Prasidėjus rinkimų agitacijos kampanijai, kandidatai į Seimo narius rinkimų apygardose turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, valstybinėse visuomenės informavimo priemonėse ir skelbti savo rinkimų programą.
2. Valstybės valdžios ir valdymo institucijų vadovai turi padėti kandidatams į Seimo narius organizuoti susitikimus su rinkėjais, gauti reikiamą informaciją, išskyrus neskelbtiną pagal Lietuvos Respublikos ir Vyriausybės nutarimus.
47 straipsnis. Atsakomybė už Seimo rinkimų įstatymo pažeidimą
Asmenys, smurtu, apgaule, grasinimais, papirkinėjimais arba kitaip kliudantys rinkėjams įgyvendinti teisę rinkti ir būti išrinktais į Seimą, organizuoti rinkimų agitaciją, taip pat rinkimų komisijų nariai, kiti pareigūnai, suklastoję rinkimų dokumentus, neteisingai suskaičiavę balsus, pažeidę balsavimo slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Atsakomybėn taip pat traukiami asmenys, paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie kandidatą į Seimo narius ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.
48 straipsnis. Kandidato į Seimo narius teisė būti atleistam nuo
darbo ar tarnybinių pareigų rinkimų agitacijos
kampanijos laikui
Kandidatas į Seimo narius rinkimų į Seimą organizavimo ir vykdymo laikui, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį, jo prašymu gali būti atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.
49 straipsnis. Kandidato į Seimo narius neliečiamybė
Kandidatas į Seimo narius rinkimų agitacijos kampanijos metu, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių arba naujų rinkimų - iki galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo) be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, jam negali būti taikomos administracinės nuobaudos teismine tvarka už veiksmus, padarytus rinkimų agitacijos kampanijos metu.
VII. RINKIMŲ AGITACIJA
50 straipsnis. Rinkimų agitacijos pagrindai
1. Pradėti rinkimų agitaciją partijoms, politinėms organizacijoms ir save iškėlusiems kandidatams sudaromos šio įstatymo nustatytos sąlygos nuo tos dienos, kai prasideda rinkimų agitacijos kampanija.
2. Rinkimų agitacija gali būti vykdoma bet kokiomis formomis ir būdais, išskyrus tuos, kurie pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.
51 straipsnis. Naudojimosi visuomenės informavimo
priemonėmis sąlygos ir tvarka
1. Partijoms, politinėms organizacijoms, iškėlusioms kandidatų sąrašus, kandidatams vienmandatėse rinkimų apygardose, taip pat save iškėlusiems kandidatams suteikiama teisė nemokamai naudotis valstybinėmis ir savivaldybių visuomenės informavimo priemonėmis. Konkrečią valstybinio (nacionalinio) radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką, skirtą rinkimų agitacijai, nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su radijo ir televizijos vadovais, ir paskirsto taip, kad būtų išlaikyti šie lygiateisiškumo principai: tarp kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje; tarp vienmandačių rinkimų apygardų; tarp kandidatų vienmandatėje rinkimų apygardoje. Kiekvienam kandidatų sąrašui skiriama ne mažiau kaip po 1,5 valandos valstybinio (nacionalinio) radijo ir televizijos laiko, kiekvienam kandidatui, iškeltam arba išsikėlusiam vienmandatėje rinkimų apygardoje, ne mažiau kaip po 5 minutes valstybinės televizijos ir 7 minutes valstybinio radijo laiko.
2. Konkrečią savivaldybių radijo ir televizijos laidų trukmę ir laiką, skirtą rinkimų agitacijai, nustato apygardos rinkimų komisija (komisijos), suderinusi su radijo ir televizijos vadovais, ir paskirsto taip, kad būtų išlaikyti lygiateisiškumo principai.
3. Kandidatų sąrašo rinkimų programą išspausdina Vyriausioji rinkimų komisija per 20 dienų nuo jos pateikimo.
4. Kandidato, dėl kurio balsuojama vienmandatėje rinkimų apygardoje, rinkimų programą išspausdina tos apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 15 dienų iki rinkimų. Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
5. Agitaciją komercinėse visuomenės informavimo priemonėse riboja tik specialių rinkimų sąskaitų dydis.
6. Visus ginčus dėl rinkimų agitacijos sprendžia Vyriausioji rinkimų komisija, vadovaudamasi šiame įstatyme nurodytais pagrindais.
52 straipsnis. Kandidatą į Seimo narius
kompromituojančios medžiagos skelbimas ir
kandidato atsakomoji nuomonė
1. Jeigu rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu visuomenės informavimo priemonė paskelbia kompromituojančią medžiagą apie kandidatą į Seimo narius (vėliausiai tokius duomenis galima skelbti: visuomenės informavimo priemonėje, kuri leidžiama daugiau kaip tris kartus per savaitę, likus 5 dienoms iki rinkimų, kitose visuomenės informavimo priemonėse - 10 dienų iki rinkimų, bet visais atvejais kompromituojanti medžiaga apie kandidatą gali būti paskelbta ne vėliau kaip priešpaskutiniame iki rinkimų visuomenės informavimo priemonės leidinyje), tai ji privalo suteikti galimybę kandidatui pareikšti atsakomąją nuomonę, kurią sudaro paskelbtos kompromituojančios medžiagos trumpas išdėstymas ir kandidato atsakymas. Atsakomosios nuomonės apimtis paprastai negali daugiau kaip tris kartus viršyti kompromituojančios medžiagos apimties. Visuomenės informavimo priemonė kandidato atsakomąją nuomonę turi paskelbti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai ji buvo pareikšta, bet ne vėliau kaip likus 3 dienoms iki rinkimų. Jeigu visuomenės informavimo priemonė negali įstatymo nustatytu laikotarpiu pati paskelbti kandidato atsakomosios nuomonės, ji turi pasirūpinti savo lėšomis paskelbti kandidato atsakomąją nuomonę kitoje visuomenės informavimo priemonėje.
2. Kompromituojančia kandidatą medžiaga pripažįstama tokia medžiaga, kuria siekiama paveikti rinkėjus nebalsuoti už konkretų kandidatą ir kurioje pranešama kandidatą negatyviai apibūdinanti žinia. Visuomenės informavimo priemonės paskelbta nuomonė (skirtingai nuo žinios, nuomonei netaikomi tiesos kriterijai) apie kandidatą, taip pat ir negatyvi, nėra pripažįstama kompromituojančia medžiaga ir nesuteikia kandidatui teisės reikalauti paskelbti atsakomąją nuomonę. Kandidato reikalavimas paskelbti atsakomąją nuomonę taip pat gali būti netenkinamas, kai: medžiaga paskelbta ne apie jį asmeniškai; apie jį paskelbta medžiaga nėra kompromituojanti; kompromituojančią medžiagą apie kandidatą paskelbė jis pats arba kitas, iškeltas tame pačiame kandidatų sąraše arba iškeltas tos pačios partijos, politinės organizacijos kandidatas; medžiagoje nėra jokių kandidatą apibūdinančių žinių; kandidatas jau yra pasinaudojęs atsakomosios nuomonės teise.
3. Jeigu kandidatas laiku pateikė visuomenės informavimo priemonei atsakomąją nuomonę, bet ji nebuvo paskelbta, kandidato atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per valstybinį (nacionalinį) radiją ar televiziją ir apmokama pagal reklamos skelbimų kainą. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti dvigubą šio paskelbimo kainą.
4. Jeigu kompromituojanti medžiaga apie kandidatą buvo paskelbta laikotarpiu, kurį ji pagal šį įstatymą negali būti skelbiama, kandidato atsakomoji nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu skelbiama per valstybinį (nacionalinį) radiją ar televiziją ir apmokama pagal reklamos skelbimų kainą. Tuo atveju visuomenės informavimo priemonė privalo Vyriausiajai rinkimų komisijai sumokėti trigubą šio paskelbimo kainą.
5. Visais atvejais atsakomoji nuomonė neskelbiama rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu. Atsakomosios nuomonės paskelbimas neatleidžia visuomenės informavimo priemonės nuo atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. 6. Kai kandidato atsakomoji nuomonė skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, šio įstatymo nustatyta paskelbimo kaina ne ginčo tvarka išieškoma iš tos visuomenės informavimo priemonės, kuri kandidatą kompromituojančią medžiagą skelbė neleistinu laikotarpiu arba pati laiku nepaskelbė kandidato atsakomosios nuomonės.
53 straipsnis. Draudimas vykdyti rinkimų agitaciją naudojantis
tarnybine padėtimi
1. Bet kam draudžiama panaudoti tarnybinę padėtį valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat valstybinėse ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant bet kokią rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip, naudojant savo tarnybinę padėtį, bandyti paveikti rinkėjų valią.
2. Jeigu asmuo yra kandidatas į Seimo narius, valstybės ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse jis gali pasisakyti tik šio įstatymo 51 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu dėl einamų pareigų reikia pranešti visuomenės informavimo priemonėms svarbių žinių, tai jie gali padaryti tik spaudos konferencijoje. Valstybinės ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonės gali skelbti tik šios konferencijos įrašą, kuriame nėra rinkimų agitacijos.
54 straipsnis. Rinkimų agitacijos finansavimas
1. Rinkimų agitacija finansuojama iš partijos, politinės organizacijos ar kandidato į Seimo narius gautų lėšų, kurios kaupiamos specialioje rinkimų sąskaitoje, atidarytoje pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą. Maksimalus leidžiamų panaudoti rinkimų kampanijai lėšų dydis yra 50 VMDU kandidatui vienmandatėje rinkimų apygardoje ir 1000 VMDU kandidatų sąrašui daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jei pervestų į atitinkamą sąskaitą lėšų dydis viršija nustatytą sumą, bankas perteklių perveda į valstybės biudžetą.
2. Nustatyti, kad rinkimų agitacijos išlaidas sudaro: renginių, publikacijų, radijo ar televizijos laidų, taip pat gaminių ar paslaugų, kuriomis siekiama paveikti rinkėjų valią balsuoti arba nebalsuoti už kandidatą ar kandidatus, rengimo, įsigijimo, gamybos ar teikimo kaina. Apmokėti rinkimų agitacijos išlaidas ne iš šių sąskaitų draudžiama. Rinkimų agitacijos gaminiai ir paslaugos, kurių vertė didesnė kaip 0,5 VMDU, negali būti teikiami nemokamai. Rinkimų agitacijos gaminiai ir paslaugos negali būti teikiami darant akivaizdžias nuolaidas. Norintysis paremti kandidatų sąrašą ar kandidatą privalo tai daryti pervesdamas lėšas į specialias rinkimų sąskaitas. Jeigu išlaidos rinkimų agitacijos gaminiams buvo padarytos iki rinkimų agitacijos kampanijos pradžios, partija, politinė organizacija ar kandidatas praneša apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai, kuri, įvertinusi rinkimų agitacijos gaminius, jų išlaidų suma sumažina specialios rinkimų sąskaitos maksimalų leidžiamų panaudoti rinkimų kampanijai lėšų dydį ir išduoda pažymą, kad šie gaminiai gali būti panaudoti rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu. Visuomenės informavimo priemonė, neturinti valstybinio ar savivaldybių kapitalo, gali nurodyti, kurį kandidatų sąrašą (sąrašus) ar kandidatą (kandidatus) ji remia ir po to jų rinkimų agitaciją skelbti nemokamai. Šiuo atveju visuomenės informavimo priemonei už tokios rinkimų agitacijos skelbimą negali būti atlyginama bet kokiais kitais būdais. Tuo atveju, jeigu vienkartines rinkimų agitacijos paslaugas, kurių vertė mažesnė kaip 0,5 VMDU, nemokamai teikia kandidato, kandidatų sąrašo rėmėjai (tai draudžiama asmenims, nurodytiems 53 straipsnyje), jos neįvertinamos ir specialios rinkimų sąskaitos maksimalaus dydžio nekeičia.
3. Mokesčių inspekcija, nustačiusi, kad rinkimų agitacijos kampanijos laikotarpiu už rinkimų agitacijos gaminius ar paslaugas buvo apmokėta ne iš specialios rinkimų sąskaitos, taip pat grynaisiais pinigais arba netiesiogiai, sumokėtą sumą ar atlyginimą (sumą ar atlyginimą, kurie turėjo būti sumokėti) už rinkimų agitacijos gaminius, paslaugas ne ginčo tvarka išieško iš jos gavėjo ir perveda į valstybės biudžetą.
4. Rinkimų agitacija taip pat finansuojama iš valstybės lėšų. Kandidatas, partija, politinė organizacija nemoka už pagal šį įstatymą skirtą laiką valstybiniame, savivaldybės radijuje ir televizijoje, už kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje rinkimų plakato, taip pat rinkimų programos, kandidatų sąrašų atspausdinimą laikraščiuose ir šios išlaidos nekeičia specialios rinkimų sąskaitos maksimalaus leistino dydžio.
5. Rinkimų agitacijai skirtų lėšų panaudojimą kontroliuoja mokesčių inspekcijos ir Vyriausioji rinkimų komisija. Partijos, politinės organizacijos ataskaitas, kurių formą nustato Vyriausioji rinkimų komisija, apie lėšų šaltinius ir naudojimą rinkimų agitacijai turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 25 dienas po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo. Vyriausioji rinkimų komisija šias ataskaitas paskelbia “Valstybės žiniose”. Vienmandačių rinkimų apygardų kandidatai nustatytos formos ataskaitas Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip per 15 dienų po galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo.
6. Specialios rinkimų sąskaitos uždaromos ne vėliau kaip per 20 dienų po galutinio rinkimų rezultatų paskelbimo. Rinkimų agitacijai nepanaudotas lėšas kandidatai, kandidatų sąrašą iškėlusi partija, politinės organizacijos naudoja savo nuožiūra. Laiku neuždarytų sąskaitų lėšas bankas perveda į valstybės biudžetą.
55 straipsnis. Rinkimų agitacijos draudimas rinkimų dieną
Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios. Rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu jokių vaizdinių rinkimų agitacijos priemonių (išskyrus tas, kurias išleido Vyriausioji rinkimų komisija) negali būti balsavimo patalpoje ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa.
VIII. PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA
56 straipsnis. Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas
Rinkėjo pažymėjimų, balsavimo biuletenių, kandidato vienmandatėje rinkimų apygardoje ir kandidatų sąrašų daugiamandatėje rinkimų apygardoje plakatų su duomenimis apie kandidatą (kandidatus), vidinių ir išorinių vokų balsavimui paštu, kitų dokumentų, blankų, anketų, oficialių vokų, paketų, antspaudų, naudojamų rinkimuose, pavyzdžius bei formas, taip pat jų užpildymo, esant reikalui, pavyzdžius nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
57 straipsnis. Rinkimų biuleteniai
1. Rinkimams į Seimą kiekvienam rinkėjui pateikiami du biuleteniai: vienas -balsavimui dėl kandidato konkrečioje vienmandatėje apygardoje, kitas - dėl kandidatų sąrašo daugiamandatėje apygardoje.
2. Į vienmandačių apygardų rinkimų biuletenį kandidatai į Seimo narius įrašomi pagal abėcėlę tokiame pat plote ir tuo pačiu šriftu (šriftais). Nurodoma kiekvieno kandidato į Seimo narius vardas, pavardė ir jį iškėlusios partijos, politinės organizacijos pavadinimas arba nurodoma “Išsikėlė pats”.
3. Į daugiamandatės rinkimų apygardos rinkimų biuletenį kandidatų sąrašai įrašomi pagal jiems suteiktus rinkimų numerius jų didėjimo tvarka tokiame pat plote ir tuo pačiu šriftu (šriftais). Šrifto dydis parenkamas toks, kad geriausiai tiktų užpildyti įrašui skirtą plotą. Biuletenyje įrašomas partijos, politinės organizacijos, koalicijos ar ją sudariusiųjų pavadinimai ir ne mažiau kaip dešimties pirmųjų sąrašo kandidatų pavardės. Prie pavardžių yra pažymėtos vietos, kuriose rinkėjas galėtų pareikšti savo teigiamą nuomonę apie kandidatus, įrašytus į sąrašą, už kurį jis balsuoja.
4. Kitoje daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenio dalyje pateikiamas kandidatų reitingo lentelės tęsinys. Čia šalia skaičių, nurodančių likusiųjų kandidatų eilės numerį sąraše, yra pažymėtos vietos, kuriose rinkėjas galėtų pareikšti savo teigiamą nuomonę apie likusius kandidatus, įrašytus į sąrašą, už kurį jis balsuoja.
5. Neigiamą nuomonę rinkėjas gali pareikšti išbraukdamas kandidato pavardę arba jo eilės numerį sąraše.
58 straipsnis. Rinkimų biuletenių pristatymas
1. Apygardų rinkimų komisijos rinkimų biuletenius ir vokus centriniams pašto skyriams pateikia ne vėliau kaip prieš dvi dienas iki balsavimo paštu pradžios, balsavimo biuletenius rinkimų apylinkėms - 12 valandų iki balsavimo pradžios.
2. Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse biuleteniai ir vokai balsavimui paštu turi būti laisvai prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 20 dienų iki rinkimų, laivuose biuletenių tekstas turi būti laisvai prieinamas rinkėjams likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų. Laivuose rinkimų biuleteniai spausdinami pagal radiograma perduotą jų aprašymą.
3. Vyriausioji rinkimų komisija atsako už rinkimų biuletenių ir vokų balsavimui paštu išleidimą, jų apskaitos tvarkymą ir pristatymą nepažeidžiant nurodytų terminų.
59 straipsnis. Balsavimo patalpų parengimas
1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti visiškai parengta rinkimams ne vėliau kaip likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Taip pat rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš apygardos rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje rinkėjas galėtų slapta užpildyti rinkimų biuletenius. Balsavimo patalpoje turi būti iškabinti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleisti: kandidatų, renkamų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, sąrašai; kandidatų, renkamų toje vienmandatėje rinkimų apygardoje, rinkimų plakatai. Šio įstatymo tekstas turi būti prieinamas kiekvienoje rinkimų apylinkėje. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Taip pat turi būti paruoštos darbo vietos rinkimų komisijos nariams, vietos rinkimų stebėtojams. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša apygardos rinkimų komisijai.
2. Kitus balsavimo patalpos įrengimo reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
60 straipsnis. Rinkimų stebėtojai
1. Partijos, politinės organizacijos, taip pat kandidatai į Seimo narius turi teisę skirti rinkimų stebėtojus. Rinkimų stebėtojas yra asmuo, turintis Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą. Jis turi teisę stebėti rinkimus tos rinkimų apygardos arba apylinkės teritorijoje, kuri nurodyta jo pažymėjime. Stebėtojo pažymėjimą išduoda:
1) Vyriausioji rinkimų komisija - stebėti rinkimus visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šalies diplomatinėse atstovybėse arba tik konkrečiose rinkimų apygardose, apylinkėse pagal užsienio reikalų ministro, Respublikos Prezidento patarėjo teikimą, užsienio valstybėms arba tarptautinėms institucijoms atstovaujančių asmenų prašymus, taip pat ir savo nuožiūra;
2) apygardos rinkimų komisija - stebėti rinkimus visoje pios rinkimų apygardos teritorijoje, vienoje arba keliose rinkimų apylinkėse vyresniems kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiams pagal kandidato, dėl kurio balsuojama daugiamandatėje arba šioje rinkimų apygardoje, teikimą arba partijos, politinės organizacijos vietos skyriaus prašymą, kuriame turi būti nurodyta asmens pavardė, vardas, asmens kodas, rinkimų apylinkės (apylinkių) pavadinimas.
2. Stebėtojo pažymėjimus rinkimų komisijos vardu išduoda jos pirmininkas arba kitas komisijos narys komisijos pirmininko pavedimu. Stebėtojo pažymėjimo negalima atsisakyti išduoti arba vilkinti jo išdavimą, jeigu asmuo, kuriam jis turėtų būti išduotas, atitinka šio įstatymo reikalavimus. Apie visus atsisakymus išduoti stebėtojo pažymėjimą turi būti pranešta artimiausiame komisijos posėdyje ir atitinkamam atstovui rinkimams.
3. Rinkimų stebėtojas turi teisę reikalauti, kad rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai, taip pat balsavimo patalpoje esantys asmenys laikytųsi šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų. Rinkimų komisijos turi pasirūpinti, kad rinkimų stebėtojui rinkimų apylinkės balsavimo patalpose būtų sudarytos tinkamos sąlygos stebėti, kaip laikomasi šio įstatymo. Jeigu stebėtojas pats pažeidžia šį arba kitus įstatymus, jo stebėtojo pažymėjimas gali būti anuliuotas apygardos rinkimų komisijos pirmininko sprendimu, apie kurį turi būti iškart pranešta rinkimų komisijos nariams, Vyriausiajai rinkimų komisijai ir atitinkamam atstovui rinkimams.
IX. BALSAVIMAS
61 straipsnis. Balsavimo laikas ir vieta
Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos apylinkės rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įtrauktas, jei kitko nenumato šis įstatymas.
62 straipsnis. Draudimas rengti balsavimo patalpoje kitus
renginius
Balsavimo patalpoje negalima rengti jokių kitų renginių, išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą. Jokių renginių taip pat negalima rengti ir perėjimo patalpose (koridoriuose) bei prie įėjimo į balsavimo patalpos pastatą.
63 straipsnis. Balsavimo pradžia
Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, stebėtojai ir budintis policininkas. Rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia ir ją antspauduoja. Po to, kai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą apylinkės rinkimų komisijos iš apygardos rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą ir išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams, kiekvienam komisijos nariui išdalytų rinkimų biuletenių skaičių įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir atidaro rinkėjams balsavimo patalpą, tuo skelbdamas rinkimų pradžią.
64 straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas
1. Prie įėjimo į balsavimo patalpą rinkėjas pateikia apylinkės rinkimų komisijos nariui rinkėjo pažymėjimą, pasą ar kitą dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę bei pilietybę. Komisijos narys, nustatęs, kad rinkėjas atvyko į tą rinkimų apylinkę, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įrašytas, įteikia rinkėjui rinkimų apylinkės antspaudu antspauduotą atvykimo lapelį, kuriame yra nurodyta, kelintas rinkėjas atvyko balsuoti, ir nurodo, į kurį komisijos narį kreiptis balsavimo biuletenio. Draudžiama vienam rinkėjui išduoti kelis atvykimo lapelius arba šį lapelį išduoti už kitą rinkėją. Jeigu asmuo, atvykęs į balsavimo patalpas, neturi reikalingų dokumentų arba nėra aišku, ar jis yra įrašytas į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, komisijos narys šiam asmeniui atvykimo lapelio neišduoda, įteikia jam svečio lapelį ir pasiunčia jį pas komisijos pirmininką ar jo pavaduotoją išsiaiškinti dėl balsavimo.
2. Komisijos narys, kuriam pavesta išduoti rinkimų biuletenius, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, kad atvykęs balsuoti asmuo tikrai yra į rinkėjų sąrašą įrašytas pilietis, arba jeigu rinkimų komisijos pirmininkui raštu tai paliudija du, įrašyti į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, Lietuvos Respublikos piliečiai, rinkėjų sąraše suranda rinkėjo pavardę, paima iš asmens rinkėjo pažymėjimą ir atvykimo lapelį. Po to, kai rinkėjas ir komisijos narys, išduodantis rinkimų biuletenius, pasirašo rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, rinkėjui išduodami rinkimų biuleteniai - vienas vienmandatės rinkimų apygardos ir vienas daugiamandatės rinkimų apygardos. Rinkėjo pažymėjimas ir atvykimo lapelis rinkėjui negrąžinami. Balsuojant paštu, rinkėjo pažymėjime pažymima apie biuletenių išdavimą ir rinkėjo pažymėjimas grąžinamas rinkėjui.
3. Išduoti rinkėjui kito asmens rinkimų biuletenį draudžiama. Komisijos narys, pažeidęs šį reikalavimą, atsako pagal įstatymus.
65 straipsnis. Balsavimo tvarka
1. Gavęs rinkimų biuletenius, rinkėjas eina į balsavimo kabiną ir joje biuletenius užpildo. Pildyti biuletenius ne balsavimo kabinoje draudžiama.
2. Vienmandatės rinkimų apygardos biuletenyje rinkėjas pažymi to kandidato į Seimo narius pavardę, už kurį jis balsuoja“už”. Daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje rinkėjas pažymi tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsuoja “už”.
3. Daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenyje rinkėjas gali padaryti atitinkamas žymas kandidatų reitingo lentelėje - pareikšti apie kandidatą (kandidatus), įrašytą į tą kandidatų sąrašą, už kurį jis balsavo, teigiamą nuomonę arba neigiamą - išbraukti kandidato pavardę ar jo eilės numerį sąraše, ir tai reikš balsavimą, kad būtų nustatyta kita šio kandidatų sąrašo eilė. Rinkėjas gali nepareikšti vertinimo ir tai reikš, kad šio kandidatų sąrašo eilė nebūtų keičiama. Jeigu rinkėjas tą patį kandidatą (kandidatus) įvertino teigiamai ir išbraukė arba pagal padarytas žymas negalima nustatyti rinkėjo valios, laikoma, kad rinkėjas nepareiškė jokio vertinimo.
4. Užpildytus rinkimų biuletenius rinkėjas pats įmeta į balsadėžę.
5. Jeigu rinkėjas prašo, sugadintas rinkimų biuletenis pakeičiamas nauju. Sugadinti biuleteniai laikomi atskirai po to, kai išdavęs naują biuletenį rinkimų komisijos narys jį perbraukė ir ant jo pasirašė.
6. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats užpildyti rinkimų biuletenio, įmesti jo į balsadėžę, gali pasikviesti kitą asmenį (išskyrus rinkimų komisijos pirmininką ar narį, ar rinkimų stebėtoją), kuris už jį atliktų šiuos veiksmus.
66 straipsnis. Balsavimas paštu
1. Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis, pradedant 12 diena iki rinkimų ir baigiant likus 1 dienai iki rinkimų, jei rinkėjas yra įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas nėra įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.
2. Už balsavimo organizavimą atsako pašto skyriaus viršininkas. Jis yra atsakingas už rinkimų biuletenių ir balsavimo vokų apskaitą, išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu.
3. Rinkimų biuleteniams ir vokams išduoti bei priimti balsavimo paštu metu pašto viršininkas, pritarus apygardos rinkimų komisijai, paskiria pašto darbuotojus (pareigūnus), kuriems patikima išduoti rinkimų biuletenius ir balsavimo vokus. Jeigu apygardos rinkimų komisija pareikalauja, pašto viršininkas privalo nušalinti pašto darbuotoją nuo darbo su rinkimų dokumentais. Pašto darbuotojams, kurie įgaliojami išduoti rinkimų dokumentus, apygardos rinkimų komisija išduoda nustatytos formos pažymas. Rinkimų komisijos narys, rinkimų stebėtojas, pateikęs pašto darbuotojui savo pažymėjimą, rinkėjas - rinkėjo pažymėjimą ir jo asmenybę patvirtinantį dokumentą, turi teisę įrašyti į šią pažymą savo pastabą, apie kurią pašto viršininkas nedelsdamas praneša apygardos rinkimų komisijai. Šios pažymos neturintis pašto darbuotojas neturi teisės išduoti rinkimų dokumentų.
4. Pašto skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slapta užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką.
5. Pašto darbuotojas rinkimų dokumentus rinkėjui išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Kartu su rinkimų biuleteniais rinkėjui išduodami vokai balsavimui paštu. Išorinį voką balsavimui paštu pašto darbuotojas adresuoja tai apylinkės rinkimų komisijai, kuri nurodyta asmens rinkėjo pažymėjime.
6. Rinkėjas balsuoja slaptai:
1) užpildo rinkimų biuletenius;
2) užpildytus rinkimų biuletenius įdeda į vidinį balsavimo voką;
3) užklijuoja vidinį voką;
4) vidinį voką kartu su rinkėjo pažymėjimu įdeda į išorinį voką;
5) gali įdėti lapelį su adresu, kuriuo prašo pasiųsti savąjį rinkėjo pažymėjimą, jeigu būtų rengiamas pakartotinis balsavimas;
6) užklijuoja išorinį voką.
7. Išorinius vokus, balsavimo vokus ir rinkimų biuletenius paštininkas atneša į namus negalintiems vaikščioti rinkėjams likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Negalinčių vaikščioti rinkėjų sąrašą ne vėliau kaip prieš 15 dienų iki rinkimų sudaro apylinkės rinkimų komisijos pagal miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų duomenis, pateiktus raštu. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali atnešti išorinių vokų, balsavimo vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams, kurie nėra įrašyti į negalinčių vaikščioti rinkėjų sąrašą.
8. Užklijuotą išorinį voką (su jame esančiu rinkėjo pažymėjimu, balsavimo voku ir ten esančiais biuleteniais) rinkėjas gali:
1) įteikti pašto skyriaus darbuotojui ;
2) įteikti paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;
3) įmesti į pašto dėžutę.
9. Pašto darbuotojas, atnešęs rinkėjui balsavimo dokumentus, voką iš rinkėjo gali priimti tik kitą dieną. Draudžiama priimti iš rinkėjo išorinį neužklijuotą voką.
67 straipsnis. Balsavimas diplomatinėje atstovybėje
1. Balsuoti Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje (konsulate) galima jos darbo valandomis tam skiriant ne mažiau kaip 4 valandas per dieną. Jeigu rinkėjai prašo, diplomatinė atstovybė (konsulatas) gali jam rinkimų dokumentus siųsti ir priimti paštu.
2. Vyriausioji rinkimų komisija Užsienio reikalų ministerijos teikimu sudaro diplomatinių atstovybių (konsulatų), kuriose vyksta balsavimas, sąrašą ir nustato balsavimo dienas (ne mažiau kaip 10) kiekvienai diplomatinei atstovybei (konsulatui).
3. Už balsavimo organizavimą atsako diplomatinės atstovybės (konsulato) vadovas.
68 straipsnis. Balsavimas laive
1. Balsavimas laive vyksta, jeigu laivas ne mažiau kaip prieš 12 dienų iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto ir negrįžta iki rinkimų dienos arba jei yra kitos aplinkybės, dėl kurių turintis teisę rinkti laivo įgulos narys ar keleivis negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje, paštu ar diplomatinėje atstovybėje.
2. Sąrašą laivų, kuriuose yra ne mažiau kaip 10 įgulos narių - rinkėjų, su kuriais balsavimo metu palaikomas radijo ryšys ir kuriuose vykdomas balsavimas, taip pat balsavimo kiekviename laive laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija Susisiekimo ministerijos teikimu taip, kad kiekvienam laive esančiam rinkėjui būtų sudaryta galimybė balsuoti. Už balsavimo laive organizavimą atsako laivo kapitonas Lietuvos Respublikos pilietis. Laive dėl kandidatų sąrašo reitingo nėra balsuojama.
3. Laivuose, kuriuose organizuoti balsavimą pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sąlygų, balsavimas neorganizuojamas.
69 straipsnis. Balsavimo Lietuvos Respublikos diplomatinėse
atstovybėse ir laivuose tvarka
Balsavimo tvarką Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir laivuose nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
70 straipsnis. Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir globos
įstaigose
1. Gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai. Apygardos rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų: gydymo, socialinės rūpybos ir globos įstaigų vadovų teikimu sudaro specialių pašto skyrių sąrašą; pašto viršininko teikimu nustato šių skyrių darbo laiką. Įstaigos vadovas skiria tinkamas balsavimui patalpas ir yra atsakingas, kad rinkėjams būtų pranešta apie specialaus pašto skyriaus darbo vietą bei laiką ir būtų sudarytos sąlygos į jį atvykti rinkėjams.
2. Galintys judėti šių įstaigų pacientai balsuoja patys balsavimo patalpoje šio įstatymo 66 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Pas negalinčius judėti gydymo bei globos įstaigų pacientus ar globotinius atvyksta specialaus pašto skyriaus pareigūnai.
4. Balsuojantis asmuo turi pats jam sudarytomis slaptumo sąlygomis užpildyti rinkimų biuletenį ir įdėti jį į balsavimo voką. Esant reikalui, jis gali pasinaudoti kito asmens (išskyrus tos įstaigos darbuotojo, paštininko, rinkimų komisijos nario ar rinkimų stebėtojo), kuriuo pasitiki, pagalba.
5. Gydymo, socialinės rūpybos ar globos įstaigos vadovo nurodymu gali būti draudžiama dėl balsavimo trikdyti ligonius, kurių būklė yra sunki. Šis nurodymas paštininkams yra privalomas.
6. Taip pat draudžiama dėl balsavimo trikdyti asmenį, jeigu Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka gydytojų komisija padarė išvadą, kad jis balsavimo metu dėl chroniškos psichinės ligos, silpnaprotystės ar trumpalaikio psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
71 straipsnis. Balsavimas kariniuose daliniuose
1. Krašto apsaugos sistemos ir vidaus tarnybos daliniuose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra nustatyta 70 straipsnyje.
2. Pagal galimybę dalinių vadai sudaro sąlygas kariams balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.
72 straipsnis. Balsavimas bausmės atlikimo vietose
1. Bausmės atlikimo vietose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip yra nustatyta 70 straipsnyje.
2. Įkalinimo įstaigų vadovai įstatymų nustatyta tvarka gali išleisti nuteistuosius balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apygardose.
X. BALSŲ SKAIČIAVIMAS
73 straipsnis. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita pašto
skyriuose
1. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą tvarko pašto skyriaus viršininkas, jų apskaitos duomenis nurodydamas specialiai tam skirtame žurnale Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.
2. Likus vienai dienai iki rinkimų, pašto skyriaus viršininkas grąžina nepanaudotus vokus ir rinkimų biuletenius apygardos rinkimų komisijai.
3. Paštas vokus su rinkėjų užpildytais biuleteniais įteikia apylinkių rinkimų komisijoms rinkimų dieną ne vėliau kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.
4. Balsavimo vokų ir biuletenių apskaitą Lietuvos Respublikoje tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.
74 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos darbo
organizavimas skaičiuojant balsus
1. Balsų skaičiavimo darbą komisijoje organizuoja ir jam vadovauja apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas. Jo nurodymai skaičiuojant balsus privalomi ir turi būti vykdomi visų šioje patalpoje esančių asmenų. Jis turi užtikrinti, kad balsai būtų skaičiuojami pagal nustatytą tvarką ir turi teisę pareikšti bet kuriam balsavimo patalpoje esančiam asmeniui įspėjimą, jeigu jis trukdo komisijos darbui ar netinkamai atlieka savo pareigas. Tokį savo sprendimą komisijos pirmininkas paskelbia viešai. Sprendimas įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą, jį pasirašo komisijos pirmininkas. Sprendimas privalo būti vykdomas nedelsiant, o esant reikalui, rinkimų komisija jį gali svarstyti tik po to, kai bus pasirašytas balsų skaičiavimo protokolas.
2. Visi į protokolą įrašomi duomenys turi būti viešai paskelbti taip, kad juos girdėtų visi dalyvaujantys balsų skaičiavimo darbe asmenys. Jeigu dėl biuletenio galiojimo ar žymų prasmės kyla abejonių, komisijos pirmininkas jį pateikia komisijos nariams ir skelbia balsavimą dėl jo įvertinimo (jeigu tokių biuletenių yra keletas, pateikia po vieną). Šio balsavimo rezultatai užrašomi ant biuletenio tuščiojoje pusėje.
75 straipsnis. Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų apylinkėse
1. Uždarius balsavimo patalpą, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 rinkimų komisijos narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį.
2. Atskirai iš kiekvieno apylinkės rinkimų komisijos nario surenkami nepanaudoti rinkimų biuleteniai, viešai suskaičiuojami, jų skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą. Pagal parašus rinkėjų sąraše, rinkėjo pažymėjimus, atvykimo lapelius, rinkėjų sugadintus ir grąžintus pakeisti tuščiais biuletenius patikrinama, ar komisijos narys visus biuletenius išdavė teisėtai.
3. Nepanaudotus ir sugadintus rinkimų biuletenius rinkimų komisija: viešai suskaičiuoja; anuliuoja nukirpdama dešinįjį viršutinį kampą; sudeda į specialiai tam skirtus vokus ir šiuos vokus antspauduoja. Nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.
76 straipsnis. Rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų
balsų skaičiavimas
1. Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 jos narių, apžiūri apylinkės rinkimų balsadėžę, ar nepažeisti antspaudai ir ar nėra kitų požymių, liudijančių, kad ji galėjo būti atidaryta ar kitaip būtų buvę įmanoma iš jos išimti rinkimų biuletenius. Ar balsadėžė buvo pažeista, sprendžia komisija dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių. Jeigu komisija priima sprendimą, kad balsadėžė buvo pažeista, apie tai surašomas aktas, balsadėžė supakuojama, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Balsadėžė pristatoma apygardos rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šios balsadėžės balsų skaičiavimo priima apygardos rinkimų komisija.
2. Įsitikinus, kad balsadėžė nebuvo pažeista, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių ir stebėtojams, ji atidaroma, visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija pradeda skaičiuoti balsus. Biuleteniai surūšiuojami pagal rinkimų apygardas, po to - į galiojančius ir negaliojančius. Galiojantys biuleteniai suskirstomi į grupes pagal juose rinkėjų padarytas žymas. Kiekviena biuletenių grupė turi būti perskaičiuota mažiausiai du kartus. Antrą kartą biuletenius turi perskaičiuoti kiti komisijos nariai.
3. Balsai skaičiuojami taip, kad šią procedūrą, rinkėjų žymas balsavimo biuleteniuose galėtų matyti visi balsų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.
4. Konkrečią balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 20 dienų iki rinkimų.
77 straipsnis. Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų
skaičiavimas
1. Suskaičiavus balsadėžėje rastus rinkimų biuletenius, pradedami skaičiuoti paštu gauti rinkimų biuleteniai:
1) apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas pateikia neatplėštus visus paštu gautus išorinius vokus. Jų skaičius paskelbiamas ir įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;
2) išoriniai vokai po vieną atplėšiami;
3) iš išorinio voko išimamas rinkėjo pažymėjimas, garsiai perskaitoma rinkėjo pavardė, ji patikrinama apylinkės rinkėjų sąraše ir vidinis balsavimo vokas antspauduojamas rinkimų apylinkės antspaudu. Jeigu rinkėjo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų sąraše; rinkėjų sąraše yra rinkėjo parašas, liudijantis, kad jis jau balsavo apylinkėje; yra gautas kitas to paties rinkėjo balsavimo paštu vokas; išoriniame voke nėra rinkėjo pažymėjimo; išoriniame voke yra įdėta daugiau kaip vienas vidinis balsavimo vokas, - antspaudas nededamas ir laikoma, kad voke esantys rinkimų biuleteniai negalioja. Tą faktą būtina pažymėti ant vidinio (vidinių) balsavimo voko;
4) apylinkės rinkėjų sąraše prie rinkėjo, kurio balsas gautas paštu, pavardės įrašoma “balsavo paštu”;
5) antspauduotas vidinis balsavimo vokas įmetamas į balsadėžę, įrengtą ir antspauduotą pagal nustatytus reikalavimus;
6) baigus peržiūrėti visus paštu gautus vokus, balsadėžė atidaroma ir atplėšiami vidiniai antspauduoti balsavimo vokai. Jeigu balsavimo voke yra daugiau kaip po vieną vienmandatės ir daugiamandatės apygardos rinkimų biuletenį, visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais. Toliau paštu gauti balsai skaičiuojami pagal 76 straipsnio reikalavimus.
2. Jei rinkimų apylinkėje (komisijoje) yra tik vienas antspauduotas vidinis vokas, jis, kad nebūtų pažeistas balsavimo slaptumas, neatplėšiamas ir perduodamas šią komisiją sudariusiai rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo balsų skaičiavimo protokolą.
78 straipsnis. Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje protokolai
1. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje surašomi du balsų skaičiavimo protokolai: vienmandatės rinkimų apygardos ir daugiamandatės rinkimų apygardos.
2. Vienmandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokole įrašoma:
1) rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2) gautų iš apygardos rinkimų komisijos vienmandatės rinkimų apygardos biuletenių skaičius;
3) kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, rinkėjo pažymėjimų skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius;
4) anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės atidarymo laikas;
7) balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8) balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
9) balsadėžėje rastų atskirai už kiekvieną kandidatą į Seimo narius paduotų balsų skaičius;
10) paštu gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų skaičius;
11) paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu gautų balsų už kiekvieną kandidatą į Seimo narius skaičius;
14) iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15) iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;
16) iš viso už kiekvieną kandidatą į Seimo narius paduotų balsų skaičius.
3. Daugiamandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokole įrašoma:
1) rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;
2) gautų iš apygardos rinkimų komisijos daugiamandatės rinkimų apygardos biuletenių skaičius;
3) kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų parašų skaičius, rinkėjo pažymėjimų skaičius, nepanaudotų ir sugadintų biuletenių skaičius;
4) anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius;
5) rinkimų apylinkės patalpoje balsavusių rinkėjų skaičius;
6) balsadėžės atidarymo laikas;
7) balsadėžėje rastų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
8) balsadėžėje rastų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
9) balsadėžėje rastų atskirai už kiekvienos partijos ar politinės organizacijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;
10) paštu gautų vokų skaičius, antspauduotų vidinių vokų skaičius;
11) paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;
12) paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;
13) paštu gautų balsų, paduotų už kiekvienos partijos ar politinės organizacijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą, skaičius;
14) iš viso rinkimų apylinkėje dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius;
15) iš viso negaliojančių rinkimų apylinkėje biuletenių skaičius;
16) iš viso už kiekvienos partijos ar politinės organizacijos (jų koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius.
4. Pagal apylinkės rinkėjų sąrašus nustatomas rinkimų apylinkės rinkėjų skaičius. Rinkėjų, kuriems buvo išduoti biuleteniai, skaičius nustatomas pagal rinkėjų parašus, liudijančius, kad biuleteniai gauti. Balsavusių rinkimų apylinkėje rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkės rinkimų balsadėžėje rastų biuletenių skaičių. Dalyvavusių rinkimuose rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkių rinkimų balsadėžėse rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.
5. Jeigu balsadėžėje randama biuletenių daugiau negu jų buvo išduota rinkėjams, komisija imasi priemonių priežastims išsiaiškinti. Tai įrašoma balsų skaičiavimo protokole ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.
6. Tuomet, kai į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą yra įrašyti visi duomenys ir visi biuleteniai yra sudėti į antspauduotus paketus, rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolus pasirašo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai. Po to protokolus pasirašo stebėtojai. Jų pastabos, komisijos narių atskirosios nuomonės pridedamos prie protokolų ir yra neatskiriama jų dalis.
79 straipsnis. Negaliojantys biuleteniai
1. Negaliojančiais biuleteniais laikomi:
1) nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;
2) užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės komisijos antspaudu (biuleteniai gauti paštu - neantspauduoti apygardos komisijos rinkimų antspaudu);
3) ne tos rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;
4) vienmandatėje rinkimų apygardoje tie, kuriuose rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatą į Seimo narius arba nepažymėjo nė vieno kandidato, arba pagal žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios;
5) daugiamandatėje rinkimų apygardoje tie, kuriuose rinkėjas pažymėjo daugiau kaip vieną kandidatų sąrašą arba nepažymėjo nė vieno kandidatų sąrašo, arba pagal padarytą žymą neįmanoma nustatyti rinkėjo valios. Biuletenis negali būti pripažintas negaliojančiu dėl žymų kandidatų reitingo lentelėje ar kanidatų pavardžių išbraukimų.
2. Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo negaliojančiu priima apylinkės rinkimų komisija balsavimu.
80 straipsnis. Rinkimų apylinkės dokumentų pateikimas apygardos
rinkimų komisijai
1. Apylinkės rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius, taip pat negaliojančius ir nepanaudotus, kitus rinkimų dokumentus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka sudeda į paketus, juos aprašo ir užantspauduoja. Paketai kartu su balsų skaičiavimo protokolu ir jo priedais, rinkėjų sąrašas, apylinkės rinkimų komisijos protokolai ir finansinė dokumentacija už visą jos darbo laikotarpį apygardos rinkimų komisijai pristatomi ne vėliau kaip per 12 valandų po balsavimo pabaigos, jei Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.
2. Vyriausioji rinkimų komisija bei Vidaus reikalų ministerija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų gabenimo bei juos gabenančių asmenų saugumą.
81 straipsnis. Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų komisijoje
1. Apygardos rinkimų komisija priima apylinkės rinkimų komisijos pateiktus dokumentus ir patikrina:
1) ar yra pristatyti visi privalomi pateikti dokumentai (paketai);
2) paketų antspaudavimą ir užrašus (ar užrašas pilnas ir teisingas);
3) ar į balsų skaičiavimo protokolą įrašyti visi duomenys; ar jie neprieštarauja vieni kitiems; ar atitinka apygardos rinkimų komisijai žinomus duomenis (apylinkės rinkimų komisijai išduotų biuletenių skaičių, rinkėjų skaičių, paštu gautų išorinių vokų skaičių); ar yra visi reikalingi parašai; ar prie protokolo pridėtos visos jame nurodytos komisijos narių atskirosios nuomonės, stebėtojų pastabos;
4) ar visos pastabos ir rinkėjų skundai yra apsvarstyti apylinkės rinkimų komisijoje;
2. Apygardos rinkimų komisija nedelsdama praneša Vyriausiajai rinkimų komisijai, jos nustatyta tvarka, balsų skaičiavimo protokolo duomenis, savo pastabas dėl apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų ir pasirūpina pateiktų dokumentų saugumu.
3. Apylinkių rinkimų komisijų antspauduoti paketai, kuriuose yra rinkimų biuleteniai, apygardos rinkimų komisijoje gali būti atidaromi tik apygardos rinkimų komisijos sprendimu.
4. Nustačiusi apylinkės rinkimų komisijos pateiktų dokumentų trūkumus, apygardos rinkimų komisija imasi priemonių juos pašalinti, pareikalauja iš apylinkės rinkimų komisijos pirmininko pateikti trūkstamus dokumentus.
5. Apygardos rinkimų komisija balsus skaičiuoja taip: susumuoja apylinkių rinkimų komisijų pateiktus duomenis ir prie jų prideda tuos paštu balsavusių rinkėjų balsus, kurie buvo suskaičiuoti apygardos rinkimų komisijoje.
82 straipsnis. Apygardos balsų skaičiavimo dokumentų pateikimas
Vyriausiajai rinkimų komisijai
Apygardos rinkimų komisija visus dokumentus, gautus iš rinkimų apylinkių (išskyrus finansinę dokumentaciją), rinkėjų sąrašus, rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą, apygardos rinkimų komisijos protokolus už visą darbo laikotarpį ir kitus rinkimų dokumentus sudeda į specialius paketus ir užantspauduoja. Paketai per Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytą laiką perduodami Vyriausiajai rinkimų komisijai.
83 straipsnis. Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant balsus ir
nustatant rinkimų rezultatus
1. Skaičiuojant balsus rinkimų apylinkėse bei apygardose, taip pat nustatant rinkimų rezultatus apygardose, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai, taip pat visuomenės informavimo priemonių atstovai.
2. Stebėtojai turi teisę reikšti pastabas ir pretenzijas rinkimų komisijoms dėl šio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų pažeidimų, bet neturi kliudyti rinkimų komisijų darbui. Stebėtojai turi teisę raštu pareikšti protestą apylinkės rinkimų komisijai, kuris pridedamas prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo ir kartu su kitais rinkimų apylinkės rinkimų dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų komisijai. Rinkimų stebėtojo protestas apygardos rinkimų komisijai pridedamas prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo. Protestus nagrinėja ta rinkimų komisija, kuriai jie pareikšti.
84 straipsnis. Išankstinių rinkimų rezultatų skelbimas
1. Išankstinius rinkimų rezultatus gali pranešti tik Vyriausioji rinkimų komisija. Jeigu apygardos rinkimų komisija perdavė rinkimų rezultatų išankstinius duomenis visose rinkimų apylinkėse, Vyriausioji rinkimų komisija turi nedelsdama parengti pranešimą visuomenės informavimo priemonėms. Šis pranešimas pirmiausiai perduodamas Lietuvos telegramų agentūrai.
2. Iki Vyriausiosios rinkimų komisijos pranešimo visuomenės informavimo priemonių atstovams draudžiama vaizdo ar garso įrašymo technika, žodžiu, raštu ar kitaip skleisti informaciją apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.
85 straipsnis. Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų, priimtų
pasibaigus balsavimui
1. Partijos, politinės organizacijos, iškėlusios kandidatą į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius, jų atstovai rinkimams, rinkimų stebėtojai apylinkių rinkimų komisijų sprendimus dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo gali apskųsti apygardos rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 24 valandas nuo jų surašymo. Šie skundai turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 24 valandas.
2. Apygardos rinkimų komisijos sprendimai dėl balsų skaičiavimo protokolų gali būti apskųsti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jų surašymo ir privalo būti išnagrinėti iki oficialių rinkimų rezultatų paskelbimo.
3. Apygardų komisijos, nagrinėdamos skundus dėl apylinkių rinkimų komisijų sprendimų dėl balsų skaičiavimo protokolų surašymo, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, gali perskaičiuoti apylinkės rinkimų komisijos pateiktus biuletenius, o nustačiusios protokoluose aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius bei negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apylinkės balsų skaičiavimo protokolo. Apygardos rinkimų komisija neturi teisės pripažinti negaliojančiais apylinkės rinkimų komisijos balsų skaičiavimo protokolų.
4. Vyriausioji rinkimų komisija, nagrinėdama skundą dėl apygardos rinkimų komisijos sprendimo dėl apygardos balsų skaičiavimo protokolo surašymo, gali perskaičiuoti apygardos rinkimų komisijos pateiktus rinkimų biuletenius, o nustačiusi protokole aritmetinę klaidą, neteisingai suskaičiuotus galiojančius ar negaliojančius biuletenius, surašo papildomą apygardos, apylinkės balsų skaičiavimo protokolą ir prideda jį prie apygardos balsų skaičiavimo protokolo.
5. Partijos, politinės organizacijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, kandidatai į Seimo narius Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau kaip per 24 valandas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai, gali apskųsti Seimui ar Respublikos Prezidentui. Tokiais atvejais Seimas ar Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
86 straipsnis. Apygardos rinkimų komisijos balsų skaičiavimo
protokolai
1. Pagal rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolus, rinkimų biuletenius ir kitus rinkimų dokumentus apygardos rinkimų komisija nustato:
1) apygardoje rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių;
2) apygardoje negaliojančių biuletenių skaičių;
3) apygardoje galiojančių biuletenių skaičių;
4) už kiekvieną kandidatą į Seimo narius paduotų balsų skaičių;
5) už kiekvieną kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičių.
2. Apygardos rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai apygardos rinkimų komisijos protokolą pasirašo po to, kai apsvarsto apylinkių rinkimų komisijų narių atskirąsias nuomones, stebėtojų pastabas ir rinkėjų skundus. Apygardos rinkimų komisija gali pasiūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai pripažinti rinkimus apygardoje negaliojančiais.
XI. RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS IR PASKELBIMAS
87 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas vienmandatėse
rinkimų apygardose
1. Rinkimų rezultatus nustato Vyriausioji rinkimų komisija po to, kai išnagrinėja visus skundus ir nustato visus rinkimų rezultatus šioje apygardoje, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje ir laivuose.
2. Vienmandatėse rinkimų apygardose rinkimai laikomi įvykusiais, jei rinkimuose dalyvauja daugiau kaip 40 procentų rinkėjų, įrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus.
3. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį rinkimuose balsavo daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
4. Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas Seimo nariu, Vyriausioji rinkimų komisija, laikydamasi šio įstatymo reikalavimų, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo rinkimų rezultatų paskelbimo rengia pakartotinį balsavimą, kuriame dalyvauja du kandidatai, pirmajame balsavime gavę daugiausia balsų. Po pakartotinio balsavimo išrinktu laikomas tas kandidatas, už kurį balsavo daugiau rinkėjų. Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, už kurį pirmajame rinkimų ture balsavo daugiau rinkėjų. Jeigu ir pirmajame rinkimų ture abu kandidatai buvo gavę vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa vyresnio amžiaus kandidatas.
5. Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas, rengiami pakartotiniai rinkimai.
88 straipsnis. Rinkimų rezultatų nustatymas
daugiamandatėje rinkimų apygardoje
1. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.
2. Partijos, politinės organizacijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jungtinis kandidatų sąrašas, sudarytas pagal šio įstatymo 43 straipsnį, gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tuomet, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Jeigu už sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, teisę dalyvauti skirstant mandatus įgyja tas lig šiol skirstant mandatus nedalyvavęs sąrašas (sąrašai, jeigu už juos balsavo vienodas rinkėjų skaičius), už kurį balsavo daugiausiai rinkėjų. Tokiu pat būdu kandidatų sąrašų, turinčių teisę dalyvauti skirstant mandatus, skaičius didinamas ir toliau, iki tokio jų skaičiaus, kada už kandidatų sąrašus, dalyvaujančius skirstant mandatus, yra balsavę ne mažiau kaip 60 procentų visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
3. Mandatai kandidatų sąrašams paskirstomi pagal tai, kiek balsų gavo kiekvienas jų, taikant kvotų ir liekanų metodą.
4. Pirmiausiai apskaičiuojama kvota - tai yra, kiek balsų reikia 1 mandatui gauti. Ji lygi rinkėjų balsų, kuriuos gavo sąrašai, dalyvaujantys skirstant mandatus, sumai, padalytai iš 70. Jei dalijant gaunama liekana, dalmuo padidinamas vienetu.
5. Už kiekvieną sąrašą paduotas balsų skaičius dalijamas iš kvotos. Gautas sveikasis dalmuo yra mandatų skaičius, tenkantis kiekvienam sąrašui pagal kvotą, o šio dalijimo liekanos naudojamos likusiems mandatams paskirstyti pagal liekanas. Dėl to visų sąrašų pavadinimai yra surašomi iš eilės, kurioje po paskutiniojo toliau eina pirmasis, pagal jiems atitekusių dalijimo liekanų didumą pradedant nuo didžiausiosios. Jei dviejų sąrašų liekanos yra lygios, pirmiau yra įrašomas tas sąrašas, kuris gavo daugiau rinkėjų balsų, o jeigu ir šie skaičiai lygūs, pirmiau įrašomas tas, kuris yra gavęs daugiau mandatų visose vienmandatėse apygardose. Jeigu ir mandatų gauta po lygiai, pirmiau įrašomas sąrašas su mažesniu rinkimų numeriu. Nepadalyti, dalijant kvotų metodu, mandatai po vieną padalijami sąrašams pagal eilę, pradedant tuo sąrašu, kuris buvo įrašytas pirmasis.
6. Jei kuriam nors sąrašui tektų didesnis mandatų skaičius nei sąraše yra kandidatų, tai šie mandatai padalijami kitiems sąrašams, tęsiant toliau jų dalijimą liekanų metodu.
7. Viename sąraše kandidatai gauna mandatus ta eilės tvarka, kurią nustato Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi kandidatų reitingą. Sąraše praleidžiami tie kandidatai, kurie buvo išrinkti vienmandatėse apygardose.
8. Jeigu partija, politinė organizacija, koalicija kartu su pareiškiniais dokumentais įteikia prašymą, kad jų kandidatų reitingas nebūtų nustatomas, apie tai iš anksto pranešama rinkėjams, nurodoma rinkimų biuletenyje ir kandidatų reitingas neskaičiuojamas, o įregistruota kandidatų eilė sąraše laikoma galutine.
89 straipsnis. Kandidatų į Seimo narius reitingo skaičiavimas
ir sąrašų galutinės eilės nustatymas
1. Kandidatų į Seimo narius reitingą skaičiuoja ir sąrašų galutinę eilę nustato Vyriausioji rinkimų komisija.
2. Pirmiausiai suskaičiuojama, kiek rinkėjų pareiškė teigiamą nuomonę apie kandidatą, kiek jį išbraukė ir kiek nepareiškė nuomonės apie kandidatą reitingų lentelėje. Žymos prie kandidatų pavardžių iš kitų sąrašų, už kuriuos rinkėjas nebalsavo, neskaičiuojamos.
3. Po to suskaičiuojami kiekvieno kandidato į Seimo narius surinkti reitingo balai, kurie yra lygūs dviejų skaičių – pirmojo daugiklio (rinkiminio reitingo) ir antrojo daugiklio (partinio reitingo) sandaugai. Pirmasis daugiklis (rinkiminis reitingas) gaunamas prie rinkėjų, balsavusių už tą sąrašą, kuriame yra įrašytas šis kandidatas, skaičiaus pridėjus rinkėjų, kurie šį kandidatą įvertino teigiamai, skaičių ir atėmus rinkėjų, kurie šį kandidatą išbraukė, skaičių. Antrasis daugiklis (partinis reitingas) gaunamas prie kandidatų skaičiaus tame sąraše, kuriame yra įrašytas šis kandidatas, pridėjus vienetą ir atėmus šio kandidato eilės numerį šiame sąraše.
4. Galutinė kandidatų į Seimo narius eilė sąrašuose nustatoma pagal kiekvieno kandidato gautus reitingo balus. Pirmesniuoju eilėje įrašomas kandidatas, surinkęs daugiau reitingo balų. Jeigu keli kandidatai surenka po lygiai reitingo balų, tuomet pirmesniuoju įrašomas tas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis reitingas. Jeigu kandidatų ir rinkiminiai reitingai lygūs, tuomet pirmesniuoju įrašomas tas, kurio didesnis partinis reitingas.
5. Galutinę kandidatų į Seimo narius sąrašų eilę skelbia Vyriausioji rinkimų komisija tą pačią dieną kaip pakartotinio balsavimo rezultatus vienmandatėse rinkimų apygardose.
90 straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais
1. Vyriausioji rinkimų komisija gali pripažinti rinkimų rezultatus rinkimų apygardoje negaliojančiais, jeigu nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti rinkimų apylinkėje arba rinkimų apygardoje, dokumentų suklastojimas ar jų praradimas turėjo lemiamos įtakos rinkimų rezultatams ir pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti rinkimų šių esminių rezultatų:
vienmandatėje rinkimų apygardoje - kandidato, kuriam tenka mandatas, arba kandidatų, dalyvaujančių pakartotiniame balsavime;
daugiamandatėje rinkimų apygardoje - kandidatų sąrašų, dalyvaujančių paskirstant mandatus, arba kandidatų sąrašui tenkančių mandatų skaičių galima nustatyti tik daugiau kaip vieno mandato tikslumu.
2. Rinkimai negali būti skelbiami negaliojančiais, jeigu neginčijamai nustatyti rinkimų rezultatai leidžia nustatyti esminius rinkimų rezultatus.
91 straipsnis. Pakartotiniai rinkimai
1. Pakartotiniai rinkimai vyksta:
1) rinkimų apygardose, kuriose rinkimai neįvyko ar pripažinti negaliojančiais;
2) šio įstatymo 87 straipsnio 5 dalyje numatytu atveju.
2. Pakartotiniai rinkimai rengiami ne vėliau kaip po pusės metų, o po neįvykusių pakartotinių rinkimų - ne vėliau kaip po metų.
3. Konkrečią pakartotinių rinkimų rengimo tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus rengti Seimo rinkimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgdama į tai, kad pakartotiniai rinkimai rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų. Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama pakartotinių rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų. Į apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi tie šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys piliečiai, kuriems pakartotinių rinkimų dieną sukaks ne mažiau kaip 18 metų, ir iš sąrašo išbraukiami tik rinkimų teisę praradę asmenys. Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus tą atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami pakartotiniai rinkimai, rinkėjų sąrašus), ne šios rinkimų apygardos teritorijoje esančiuose paštuose (išskyrus miestų, rajonų centrinius paštus) - nerengiamas.
4. Pakartotiniai rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki Seimo kadencijos pabaigos yra likę mažiau kaip pusė metų.
92 straipsnis. Galutinių rinkimų rezultatų nustatymas ir
paskelbimas
1. Galutinius rinkimų rezultatus nustato Vyriausioji rinkimų komisija po to, kai išnagrinėja visus skundus ir nustato visus rinkimų rezultatus šioje apygardoje, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje ir laivuose.
2. Galutinius rinkimų rezultatus vienmandatėse rinkimų apygardose ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje - nuo pakartotinio balsavimo vienmandatėse rinkimų apygardose skelbia Vyriausioji rinkimų komisija. Šiuos rezultatus ji pirmiausiai praneša Lietuvos telegramų agentūrai ir paskelbia artimiausiame “Valstybės žinių” numeryje.
3. Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kai per tris mėnesius po galutinio rinkimų rezultatų paskelbimo išleidžia knygą apie rinkimų rezultatus ir per keturis mėnesius perduoda valstybės archyvui neterminuotai saugoti rinkimų apylinkių ir rinkimų apygardų balsų skaičiavimo protokolus, pareiškinius dokumentus (išskyrus parašų rinkimo lapus), Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžių protokolus bei sprendimus ir rinkimų dokumentų pavyzdžių komplektą. Po to ji gali nuspręsti sunaikinti nesaugotinus rinkimų dokumentus.
93 straipsnis. Seimo nario pažymėjimas
1. Po rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 3 dienas išrinktiems kandidatams įteikia Seimo nario pažymėjimus.
[93 straipsnio 2 dalies redakcija iki 1999 m. gegužės 1 d.]
2. Visus ginčus dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas sprendžia Vilniaus apygardos teismas, kurio sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
[93 straipsnio 2 dalies redakcija nuo 1999 m. gegužės 1 d.]
2. Visus ginčus dėl Seimo nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas sprendžia Aukštesnysis administracinis teismas, kurio sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. VIII-1049, 99.02.09, Žin., 1999, Nr.19-513 (99.02.24)
94 straipsnis. Paklausimas dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo
1. Su paklausimu, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, į Konstitucinį -Teismą gali kreiptis Lietuvos Respublikos Seimas, taip pat Respublikos Prezidentas ne vėliau kaip per 3 dienas po to, kai paskelbiami oficialūs rinkimų rezultatai arba Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas dėl laisvos Seimo nario vietos atsiradimo ar užėmimo.
2. Konstitucinis Teismas tiria ir vertina Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui.
3. Tokį paklausimą Konstitucinis Teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui. Į šį terminą įskaitomos ir ne darbo dienos.
4. Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Lietuvos Respublikos Seimas.
5. Jeigu Konstitucinis Teismas priima išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas ar suklastoti rinkimų dokumentai ir tai turėjo įtakos nustatant rinkimų esminius rezultatus, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų:
1) pripažinti rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais - kai pagal balsų skaičiavimo protokolus negalima nustatyti esminių rinkimų rezultatų;
2) nustatyti tikruosius esminius rinkimų rezultatus pagal rinkimų komisijų pateiktus balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus.
6. Seimas kartu priima nutarimą dėl neteisėtai ir teisėtai išrinktų Seimo narių.
7. Jeigu Konstitucinis Teismas priėmė išvadą, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyti esminiai rinkimų rezultatai yra neteisingi arba jos veika neatitinka šio įstatymo, tai Seimas kartu priima nutarimą nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos narių ir jos pirmininko įgaliojimus prieš terminą ir ne vėliau kaip per 7 dienas suformuoja naujos sudėties Vyriausiąją rinkimų komisiją.
95 straipsnis. Seimo nario įgaliojimų pripažinimas
nutrūkusiais
Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija, išskyrus šio įstatymo 94 straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus, ne vėliau kaip per 15 dienų po to, kai tam atsiranda vada:
1) Seimo nariui mirus - pagal notariškai patvirtintą mirties liudijimo kopiją;
2) Seimo nariui atsistatydinus - pagal Seimo nario paties parašytą pareiškimą atsistatydinti. Šį pareiškimą Seimo narys pats turi pakartoti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje. Jeigu Seimo narys dėl sveikatos būklės negali pats atvykti į posėdį, komisijos posėdis rengiamas Seimo nario buvimo vietoje;
3) teismui pripažinus Seimo narį neveiksniu - pagal įsigaliojusį teismo sprendimą;
4) Seimui panaikinus Seimo nario mandatą apkaltos proceso tvarka - pagal įsigaliojusį Seimo nutarimą;
5) Seimo nariui perėjus dirbti arba neatsisakius darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, - pagal įsigaliojusį Seimo nutarimą;
6) Seimo nariui netekus Lietuvos Respublikos pilietybės - pagal įsigaliojusį teisės aktą dėl pilietybės netekimo;
7) įstatymo nustatyta tvarka Seimo narys neprisiekė arba prisiekė lygtinai - pagal įsigaliojusį Seimo nutarimą.
96 straipsnis. Laisvos Seimo nario vietos užėmimas
Seimo nario įgaliojimus pripažinus nutrūkusiais, Seime atsiranda laisva Seimo nario vieta. Ji užimama taip:
1) jei buvęs Seimo narys buvo išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje, šioje rinkimų apygardoje organizuojami nauji rinkimai. Nauji rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 6 mėnesius. Rinkimai nerengiami, jeigu skelbtina rinkimų data patenka į laikotarpį, kai iki Seimo kadencijos pabaigos yra likę mažiau kaip pusė metų. Konkrečią naujų rinkimų rengimo tvarką pagal šio įstatymo nustatytus reikalavimus ir terminus nustato Vyriausioji rinkimų komisija atsižvelgdama į tai, kad nauji rinkimai rengiami vienoje iš vienmandačių rinkimų apygardų. Vyriausioji rinkimų komisija, nustatydama naujų rinkimų rengimo tvarką, negali keisti rinkimų apygardos ribų. Į apygardos rinkėjų sąrašą papildomai įrašomi tie šios rinkimų apygardos teritorijoje nuolat gyvenantys piliečiai, kuriems naujų rinkimų dieną sukaks ne mažiau kaip 18 metų, ir iš sąrašo išbraukiami tik rinkimų teisę praradę asmenys. Balsavimas užsienyje, laivuose (išskyrus atvejį, kai užsienyje gyvenantys rinkėjai ar laivuose esančios įgulos įrašytos į tos rinkimų apygardos, kurioje rengiami nauji rinkimai, rinkėjų sąrašus), ne šios rinkimų apygardos teritorijoje esančiuose paštuose (išskyrus miestų, rajonų centrinius paštus) nerengiamas;
2) daugiamandatėje rinkimų apygardoje Seimo nariu tampa kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvusysis Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas. Jeigu šiame kandidatų sąraše Seimo nario mandatų negavusių kandidatų nėra, Seimo nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę. Ir Seimo nariu tampa naujai mandatą gavusio sąrašo pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą dėl Seimo nario mandato pripažinimo naujam Seimo nariui turi priimti ne vėliau kaip per 7 dienas po to, kai atsirado laisva Seimo nario vieta.
97 straipsnis. Seimo nario mandato netekimas dėl rinkėjams
nepaskelbto bendradarbiavimo su kitų
valstybių specialiosiomis tarnybomis
1. Kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai paskelbti, jeigu ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis. Apie tai jis nurodo kandidato į Seimo narius anketoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos leidžiamame kandidato į Seimo narius rinkimų plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: “Ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis yra sąmoningai bendradarbiavęs su kitos valstybės specialiosiomis tarnybomis”.
2. Jei kandidatas to nenurodė ir galioja teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su KGB ar kitomis užsienio specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija jo neregistruoja, o jeigu buvo jį įregistravusi kandidatu į Seimo narius, nedelsdama panaikina jo registravimą kandidatu į Seimo narius. Jei kandidatas to nenurodė ir po Seimo rinkimų įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos Respublikos užduotis sąmoningai bendradarbiavo su KGB ar kitomis užsienio specialiosiomis tarnybomis, nuo tos dienos nutraukiami jo Seimo nario įgaliojimai.
LAIKINAI EINANTIS
RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAREIGAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS
Vilnius, 1992 m. gruodžio 22 d.
Nr.I-28