Redaguota: 1994 11 21

Pakeitimai:

 

  1. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-2826, priimtas 92.08.04,

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO KAI KURIŲ

     STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

  2. Parlamentas, Įstatymas

     Nr. 1-99, priimtas 93.03.16,

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO DALINIO

     PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

  3. Parlamentas, Įstatymas

     Nr.1-645, priimtas 94.11.08,

     DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

    

 Pabaiga ***

 

 

 

                     LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

                         SEIMO RINKIMŲ

                           ĮSTATYMAS

 

 

                    I. BENDRIEJI NUOSTATAI

 

     1 straipsnis.Seimo narių rinkimų pagrindai

 

     Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimo) nariai  renkami

ketveriems  metams  vienmandatėse  ir  daugiamandatėje   rinkimų

apygardose, remiantis visuotine  ir lygia rinkimų  teise, slaptu

balsavimu tiesioginiuose mišrios sistemos rinkimuose.

 

     2 straipsnis. Visuotinė rinkimų teisė

 

     Rinkimų teisę turi Lietuvos Respublikos piliečiai,  kuriems

rinkimų  dieną  yra  sukakę  18  metų.   Rinkimuose  nedalyvauja

piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.

     Seimo  nariu  gali   būti  renkamas  Lietuvos   Respublikos

pilietis,  kuris  nesusijęs  priesaika  ar pasižadėjimu užsienio

valstybei ir  rinkimų dieną  yra ne  jaunesnis kaip  25 metų bei

nuolat gyvena Lietuvoje.

     Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę  atlikti

bausmės  pagal  teismo  paskirtą  nuosprendį,  taip pat asmenys,

teismo pripažinti neveiksniais.

     Seimo  nariais  negali  būti  renkami  asmenys, atliekantys

tikrąją karo  arba alternatyviąją  tarnybą, taip  pat neišėję  į

atsargą krašto apsaugos  sistemos, policijos ir  vidaus tarnybos

karininkai,  puskarininkiai  ir  liktiniai,  kitų  sukarintų  ir

saugumo tarnybų apmokami pareigūnai.

     Kiti tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos  Respublikos

piliečių  rinkimų  teisių  apribojimai  dėl  kilmės,   politinių

pažiūrų,  socialinės  ir   turtinės  padėties  ir   nacionalinės

priklausomybės,  lyties,  išsilavinimo,   kalbos,  santykio   su

religija, užsiėmimo rūšies ir pobūdžio draudžiami.

 

     3 straipsnis.Lygi rinkimų teisė

 

     Kiekvienas  turintis  teisę  rinkti  Lietuvos   Respublikos

pilietis  rinkimuose  turi  po  vieną  balsą  vienmandatėje   ir

daugiamandatėje  apygardose,  o  šie  balsai  yra   lygiaverčiai

kiekvieno kito, turinčio teisę rinkti, piliečio balsui.

     Visi piliečiai Seime atstovaujami lygiais pagrindais  pagal

atstovavimo normą, kuri nustatoma prieš kiekvienus rinkimus.

 

     4 straipsnis.Tiesioginiai rinkimai

 

     Seimo narius rinkėjai renka be tarpininkų.

 

     5 straipsnis.Slaptas balsavimas

 

     Rinkėjai  balsuoja  asmeniškai  ir  slaptai.   Kontroliuoti

rinkėjų valią rinkimuose draudžiama.

 

     6 straipsnis.Viešumas rengiant ir vykdant rinkimus

 

     Valstybės  institucijos  ir   rinkimų  komisijos   rinkimus

rengia  ir  vykdo  viešai.   Apie  visus  rinkimų   organizavimo

renginius (susirinkimus, posėdžius)  viešai turi būti  pranešama

ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki renginių pradžios.

     Rinkimų  komisijos  informuoja  piliečius  apie savo darbą,

rinkimų  apygardų  ir   apylinkių  sudarymą,  rinkimų   komisijų

sudėtį,  buvimo  vietą  ir  darbo  laiką,  apie rinkėjų sąrašus,

kandidatų į Seimo  narius registravimo rezultatus,  balsavimo ir

rinkimų rezultatus.

     Masinės  informacijos  priemonės   informuoja  apie   Seimo

rinkimų rengimą ir vykdymą.  Jų atstovai turi teisę  nekliudomai

dalyvauti  visuose  renginiuose,  kuriuos  organizuoja   rinkimų

komisijos, taip  pat gauti  informaciją apie  rinkimų rengimą ir

vykdymą.

 

     7 straipsnis.Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos

 

     Seimo rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė.

 

 

                 II. RINKIMŲ APYGARDOS IR APYLINKĖS

 

     8 straipsnis.Rinkimų apygardų sudarymas

 

     Rinkimams  organizuoti  ir  vykdyti  Lietuvos   Respublikos

teritorija  dalinama   į  71   vienmandatę  rinkimų    apygardą,

atsižvelgiant į gyventojų  skaičių ir administracinį  teritorinį

padalijimą.  Gyventojų   skaičius  apygardose   neturi   skirtis

daugiau kaip 25%.   Apygardų dydį, ribas  ir centrus nustato  ir

skelbia Vyriausioji  rinkimų komisija  likus ne  mažiau kaip  75

dienų iki rinkimų.

     Taip  pat  sudaroma  viena  daugiamandatė rinkimų apygarda,

kurioje balsuoja visi turintys aktyviąją rinkimų teisę  Lietuvos

Respublikos  piliečiai.    Šioje  apygardoje  pagal   proporcinę

rinkimų sistemą renkama 70 Seimo narių.

 

     9 straipsnis.Rinkimų apylinkių sudarymas

 

     Rinkimų   apygardos   dalijamos   į   rinkimų    apylinkes.

Kiekvienos rinkimų  apygardos suskirstymą  į rinkimų  apylinkes,

rinkimų   apylinkių   skaičių   ir   dydį   nustato    apygardos

rinkimųkomisija likus ne mažiau kaip 45 dienoms iki rinkimų.

     Rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventine daugiau  kaip

5000 rinkėjų.

     Apygardos  rinkimų  komisija  per  7  dienas  nuo apylinkių

sąrašo patvirtinimo informuoja  rinkėjus, kokios yra  kiekvienos

rinkimų  apylinkės  ribos,  nurodo,  kur  yra  jos  buveinė   ir

balsavimo patalpos.

 

 

                  III. RINKIMŲ ORGANIZAVIMAS

 

     10 straipsnis.Rinkimų komisijos

 

     Rinkimus į Seimą organizuoja ir vykdo:

     1) Vyriausioji rinkimų komisija;

     2) apygardų rinkimų komisijos;

     3) apylinkių rinkimų komisijos.

     Rinkimų  komisijų  nariai  negali  būti kandidatais į Seimo

narius.

 

     11 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymas

 

     Vyriausioji  rinkimų  komisija   yra  aukščiausia   rinkimų

organizavimo institucija.

     Vyriausiąją  rinkimų  komisiją,  iki  eilinių Seimo rinkimų

dienos likus ne mažiau kaip 90 dienų, sudaro Seimas.

     Vyriausioji  rinkimų  komisija  sudaroma  ketveriems metams

iš:

     komisijos pirmininko;

     trijų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų,  kurie

burtais  nustatomi  iš   teisingumo  ministro  pasiūlytų   šešių

kandidatų;

     trijų aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų,  kurie

burtais  nustatomi  iš  Lietuvos  teisininkų draugijos pasiūlytų

šešių kandidatų.

     Teisingumo  ministras  ir  Lietuvos  teisininkų  draugija į

Vyriausiąją rinkimų komisiją gali siūlyti ir daugiau kandidatų.

     Burtų   traukimą   Seimo    posėdyje   organizuoja    Seimo

Pirmininkas arba jo pavaduotojas.

     Politinės  partijos  ir  politinės  organizacijos, gavusios

Seimo  narių  mandatų  daugiamandatėje  rinkimų  apygardoje, nuo

vieno šio daugiamandatėje  rinkimų apygardoje iškeltų  kandidatų

sąrašo  (jungtinio  sąrašo)  turi  teisę pasiūlyti į Vyriausiąją

rinkimų komisiją po vieną atstovą iki komisijos sudarymo.

     Seimas negali pasiūlytų kandidatų atmesti.

     Visais  atvejais  asmenys,  paskirti  į Vyriausiąją rinkimų

komisiją  iš   teisingumo  ministro   ir  Lietuvos    teisininkų

draugijos pasiūlytų  kandidatų, turi  sudaryti daugiau  kaip 1/2

komisijos  narių.   Jeigu  šių   asmenų  yra   mažiau,  komisija

padidinama šiame straipsnyje  nustatyta tvarka traukiant  burtus

po  lygiai  iš  teisingumo   ministro  ir  Lietuvos   teisininkų

draugijos  pasiūlytų   kandidatų,  kurių   turi  būti   dvigubai

daugiau,  negu  reikia  papildomai  paskirti narių į Vyriausiąją

rinkimų komisiją.

     Vyriausiosios rinkimų  komisijos pirmininką  skiria Seimas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, taip pat  komisijos

nariai, burtais  paskirti į  komisiją, jeigu  jie yra  politinių

partijų,  politinių  organizacijų  nariai,  turi sustabdyti savo

narystę šiose  partijose ir  politinėse organizacijose  ir darbo

komisijoje laikotarpiu negali dalyvauti partijų ir  organizacijų

veikloje bei vykdyti jų pavedimų.

     Vyriausioji  rinkimų  komisija   savo  posėdyje   išsirenka

pirmininko  pavaduotoją  ir  komisijos  sekretorių.   Pirmininko

pavaduotojas  renkamas  iš  narių,  neatstovaujančių  politinėms

partijoms, politinėms organizacijoms.

 

     12 straipsnis. Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai

 

     Vyriausioji rinkimų komisija:

     1)  suskirsto  Lietuvos  teritoriją  į vienmandates rinkimų

apygardas ir nustato jų ribas;

     2) sudaro apygardų rinkimų komisijas;

     3) priima  kandidatų į  Seimo narius  iškėlimo pareiškinius

dokumentus,  juos  tikrina,  registruoja  kandidatus  ir skelbia

rinkimuose   dalyvaujančių    politinių    partijų,    politinių

organizacijų  ir  koalicijų  iškeltų  kandidatų  sąrašus,  jiems

suteiktus numerius,  taip pat  vienmandatėse rinkimų  apygardose

iškeltus kandidatus;

     4) nustato balsavimo biuletenių, kitų rinkimuose  naudojamų

dokumentų,  paketų,   antspaudų  pavyzdžius   bei  formas,    jų

užpildymo pavyzdžius, taip pat biuletenių antspaudavimo tvarką;

     5) tvarko rinkimams skirtas valstybės lėšas;

     6) prižiūri, kaip vykdomas šis įstatymas;

     7)  nagrinėja  skundus  ir  priima  sprendimus dėl apygardų

rinkimų komisijų, apylinkių rinkimų komisijų sprendimų;

     8)  vykdo  ir  daugiamandatės  apygardos  rinkimų komisijos

funkcijas;

     9) nustato ir skelbia galutinius rinkimų rezultatus;

     10)  išrinktam  kandidatui  išduoda  Lietuvos   Respublikos

Seimo nario pažymėjimą;

     11) perduoda  Valstybės archyvui  saugoti rinkėjų  sąrašus,

balsų skaičiavimo ir kitus rinkimų komisijų protokolus;

     12) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.

     Vyriausioji rinkimų komisija  negali aiškinti šio  įstatymo

nuostatų. Prireikus tai  padaryti, Vyriausioji rinkimų  komisija

kreipiasi į  Seimą dėl  šio įstatymo  pakeitimo.   Vyriausiosios

rinkimų komisijos pateiktus  klausimus Seimas svarsto  ypatingos

skubos tvarka.

 

     13 straipsnis. Apygardų rinkimų komisijų sudarymas

 

     Apygardų  rinkimų  komisijas  sudaro  Vyriausioji   rinkimų

komisija ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pastarosios sudarymo.

     Jei  rinkimai  vyksta  vienoje  ar  keliose  apygardose, tų

apygardų  rinkimų  komisijos  sudaromos  ne  vėliau  kaip per 20

dienų nuo nutarimo paskelbti rinkimus priėmimo datos.

     Apygardų rinkimų komisijos sudaromos iš:

     dviejų  tame  mieste,  rajone  gyvenančių  ar  dirbančių ir

aukštąjį teisinį išsilavinimą  turinčių asmenų, kuriuos  pasiūlo

teisingumo ministras;

     dviejų  tame  mieste,  rajone  gyvenančių  ar  dirbančių ir

aukštąjį teisinį išsilavinimą  turinčių asmenų, kuriuos  pasiūlo

Lietuvos teisininkų draugija.

     Teisingumo ministras ir  Lietuvos teisininkų draugija  gali

siūlyti ir daugiau kandidatų.

     Politinės  partijos  ir  politinės  organizacijos, gavusios

Seimo  narių  mandatų  daugiamandatėje  rinkimų apygardoje pagal

iškeltų  kandidatų  sąrašą  (jungtinį  sąrašą),  nuo  vieno  šio

daugiamandatėje apygardoje  iškeltų kandidatų  sąrašo (jungtinio

sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po  du

savo  atstovus.  Vyriausioji  rinkimų  komisija  šių   kandidatų

atmesti  negali.   Jei  kandidatų  nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji

rinkimų  komisija  vietoje  jų  gali papildomai skirti komisijos

nariais kandidatus, pasiūlytus  teisingumo ministro ir  Lietuvos

teisininkų draugijos.

     Visais  atvejais  asmenys,  paskirti  į  apygardų   rinkimų

komisijas  iš   teisingumo  ministro   ir  Lietuvos   teisininkų

draugijos pasiūlytų kandidatų, turi sudaryti ne mažiau kaip  1/3

komisijos  narių.   Jeigu  šių   asmenų  yra   mažiau,  komisija

padidinama  po  lygiai  iš   teisingumo  ministro  ir   Lietuvos

teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatų.

     Apygardos rinkimų  komisijos pirmininką  skiria Vyriausioji

rinkimų komisija.

     Apygardos   rinkimų   komisija   savo   pirmajame  posėdyje

išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

 

     13-1 straipsnis. Apygardos rinkimų komisijos įgaliojimai

 

     Apygardos rinkimų komisija:

 

     1)  suskirsto  rinkimų   apygardos  teritoriją  į   rinkimų

apylinkes, nustato jų ribas ir apylinkių numeraciją;

     2) informuoja rinkimų apygardoje gyvenančius rinkėjus  apie

rinkimų apylinkių ribas, jų  buveines, darbo laiką ir  balsavimo

patalpas;

     3)  prižiūri,   kaip  rinkimų   apygardoje  vykdomas    šis

įstatymas;

     4) surašo rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą;

     5)  svarsto   skundus  dėl   apylinkių  rinkimų    komisijų

sprendimų ir veiksmų, priima dėl jų sprendimus;

     6) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.

 

     14 straipsnis. Apylinkių rinkimų komisijų sudarymas

 

     Apylinkių  rinkimų   komisijas  sudaro   apygardų   rinkimų

komisijos ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pastarųjų sudarymo.

     Apylinkių  rinkimų   komisijos  sudaromos   iš   kandidatų,

kuriuos pasiūlo politinės  partijos ir politinės  organizacijos,

gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų  apygardoje

pagal  iškeltų   kandidatų  sąrašą   (jungtinį  sąrašą).    Šios

politinės  partijos  ir   politinės  organizacijos  turi   teisę

pasiūlyti į apylinkių rinkimų  komisiją iki trijų savo  atstovų.

Jeigu  kandidatų  nebuvo  pasiūlyta,  apygardų rinkimų komisijos

gali   proporcingai   padidinti   nurodytųjų   politinių    jėgų

atstovavimo normą.

     Apygardų   rinkimų   komisijos    negali   atmesti    šiame

straipsnyje nurodytų  kandidatų, pasiūlytų  į apylinkės  rinkimų

komisiją.

     Apylinkių  rinkimų  komisijų  pirmininkus  skiria  apygardų

rinkimų komisijos.

     Apylinkės   rinkimų   komisija   savo   pirmajame  posėdyje

išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.

 

     14-1 straipsnis. Apylinkės rinkimų komisijos įgaliojimai

 

     Apylinkės rinkimų komisija:

     1)  iš  savivaldybių  valdymo  institucijų  gauna   rinkėjų

sąrašus, juos tikslina ir tvirtina;

     2) nagrinėja skundus dėl rinkėjų sąraše padarytų klaidų;

     3) likus iki  rinkimų ne mažiau  kaip 25 dienoms,  pateikia

apylinkės rinkėjų sąrašą apygardos rinkimų komisijai;

     4)  įteikia   ar  kitaip   perduoda  rinkėjams    balsavimo

pažymėjimus;

     5)  garantuoja,  kad  pagal  šio įstatymo reikalavimus būtų

įrengtos balsavimo patalpos ir balsadėžės;

     6) rinkimų dieną organizuoja rinkimų apylinkėje balsavimą;

     7) suskaičiuoja balsus, surašo apylinkės balsų  skaičiavimo

protokolą;

     8)  svarsto  tos  apylinkės  rinkėjų  ir  stebėtojų skundus

rinkimų  rengimo,  balsavimo  organizavimo,  balsų  skaičiavimo,

balsų skaičiavimo  protokolų surašymo  klausimais ir  priima dėl

jų sprendimus;

     9) vykdo kitus šiame įstatyme numatytus įgaliojimus.

 

     15 straipsnis. Rinkimų komisijų darbo organizavimas

 

     Rinkimų  komisijų  posėdžiai   yra  teisėti,  jeigu   juose

dalyvauja  ne   mažiau  kaip   3/5  komisijos   narių.  Komisijų

sprendimai  priimami  atviru  balsavimu  posėdyje  dalyvaujančių

komisijos narių balsų dauguma.   Balsams pasidalijus po  lygiai,

lemia   komisijos   pirmininko   balsas.     Komisijos   nariai,

nesutinkantys  su   sprendimu,  turi   teisę  raštu    pareikšti

atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie protokolo.

     Pasibaigus   balsavimui,   apylinkės   rinkimų   komisijos,

apygardų  rinkimų  komisijos  gali  priimti  sprendimus  tik dėl

balsų skaičiavimo protokolų surašymo.

     Visų rinkimų komisijų visi posėdžiai yra vieši. Juose  turi

teisę dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų  bei

kandidatų į Seimo  narius stebėtojai, visų  masinės informacijos

priemonių atstovai.

     Niekas  neturi  teisės  rengti  neviešų  rinkimų   komisijų

posėdžių.

     Nuo rinkimų  komisijų sudarymo  jų pirmininkams  ir nariams

draudžiama bet kokia forma  vykdyti rinkimų agitaciją ar  kitaip

bandyti   paveikti   rinkėjų   valią.   Asmenys,   pažeidę    šį

reikalavimą, gali būti atleisti iš komisijos.

 

     16 straipsnis.Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,

                   priimtų iki balsavimo pabaigos

 

     Politinės partijos  ir politinės  organizacijos, iškėlusios

kandidatą  į  Seimo  narius,  kandidatai  į  Seimo  narius,   jų

įgaliotiniai, stebėtojai  rinkimų komisijų  sprendimus, priimtus

iki balsavimo pabaigos, gali apskųsti:

     1)  apylinkių   rinkimų  komisijų   -  apygardos    rinkimų

komisijai;

     2)  apygardų  rinkimų   komisijų  -  Vyriausiajai   rinkimų

komisijai;

     3)  Vyriausiosios   rinkimų  komisijos   -   Vilniaus apygardos

teismui;

     Skundai  turi  būti  išnagrinėti  ne  vėliau  kaip  per  48

valandas  nuo  skundo  padavimo.  Į  šį  terminą  įskaitomos  ir

nedarbo dienos.  Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo

paskelbimo.

        Pakeitimai:

        1. Nr.1-645; 1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1718.

 

 

     17 straipsnis.Parama rinkimų komisijoms

 

     Valstybės     institucijos,     įmonės,     įstaigos    bei

organizacijos, jų pareigūnai  privalo padėti rinkimų  komisijoms

vykdyti šių įgaliojimus, teikti joms reikalingas žinias.

     Valstybės institucijos, įmonės, įstaigos ir  organizacijos,

jų pareigūnai  ne vėliau  kaip per  3 dienas  privaloapsvarstyti

rinkimų komisijų  pateiktus prašymusir  duoti rinkimų  komisijai

motyvuotą atsakymą.

     Pagalbiniams   darbams   rinkimų   komisija   gali  samdyti

reikiamą skaičių personalo.

     Vietos  savivaldybės,valstybės  įstaigos  ir  organizacijos

privalo  suteikti  rinkimų  komisijoms  patalpas  bei  įrengimus

rinkimams rengti ir vykdyti.

 

 

     18 straipsnis.Rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimas

 

     Rinkimų  komisijų  pirmininkai  ir  nariai už darbą rinkimų

komisijose   gauna   atlyginimą   pagal   Vyriausiosios  rinkimų

komisijos  pateiktus   ir  Vyriausybės   patvirtintus   tarifus.

Rinkimų komisijų pirmininkams  ir nariams, dirbantiems  įmonėse,

įstaigose,   organizacijose   ir   dėl   savo   veiklos  rinkimų

komisijose  negaunantiems  darbo  užmokesčio,  valstybė   išmoka

vidutinio darbo užmokesčio toje darbo vietoje dydžio sumą.

 

 

     19 straipsnis.Rinkimų komisijų sudėties keitimas

 

     Rinkimų  komisijų  pirmininkus  ir  narius  iš  jų  pareigų

komisijoje  gali  atleisti  institucija,  patvirtinusi komisijos

sudėtį.

     Prireikus  naujas  rinkimų  komisijos  pirmininkas ar narys

skiriamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

 

 

                      IV. RINKĖJŲ SĄRAŠAI

 

 

     20 straipsnis.Rinkėjų sąrašų sudarymas

 

     Rinkimams  vykdyti  sudaromi  kiekvienos  rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašai.   Juos sudaro  atitinkamų savivaldybių  valdymo

institucijos  ir  jų   vadovų  pasirašytus  perduoda   apylinkių

rinkimų  komisijoms  likus  ne  mažiau  kaip 30 dienųiki rinkimų

dienos.

     Rinkimų  komisijos  gautus  rinkėjų  sąrašus  patikslina ir

juos tvirtina.   Patvirtintą rinkėjų  sąrašą pasirašo  apylinkės

rinkimų komisijos pirmininkas ir sekretorius.

 

 

     21 straipsnis.Piliečių įrašymo į rinkėjų sąrašus

                   bendroji tvarka

 

     Į apylinkės rinkėjų sąrašą įrašomi aktyviąją rinkimų  teisę

turintys Lietuvos Respublikos  piliečiai, kurie sąrašo  sudarymo

metu nuolat gyvena tos rinkimų apylinkės teritorijoje.

     Jei  po  sąrašų  sudarymo  pradžios  rinkėjas  pakeitė savo

nuolatinę gyvenamąją vietą, jis  gali būti įrašomas į  apylinkės

rinkėjų  sąrašus  pagal  naują  nuolatinę  gyvenamąją vietą, jei

likus  ne  mažiau  kaip  35  dienoms  iki rinkimų šios apylinkės

komisijai  jis  padavė  pareiškimą  dėl  jo  įrašymo  į  rinkėjų

sąrašą.   Apylinkės rinkimų  komisija turi  pasirūpinti, kad jis

būtų išbrauktas  iš tos  apylinkės rinkėjų  sąrašo, kur  buvo jo

ankstesnė nuolatinė gyvenamoji vieta.

 

 

     22 straipsnis.Užsienyje esančių Lietuvos Respublikos

                   piliečių įrašymas į sąrašus

 

     Užsienyje esantys Lietuvos  Respublikos piliečiai, jei  jie

neįrašomi   į   rinkėjų   sąrašusbendrąja   tvarka,   pagal   jų

pasirinkimą  gali  būti  įrašomi  į  rinkimų  apygardos,  kurios

teritorijoje  jie  nuolatos  gyveno  iki  išvykimo  iš  Lietuvos

Respublikos, rinkėjų sąrašus.

     Užsienyje   esantys    Lietuvos    Respublikos    piliečiai

pareiškimą  dėl  įrašymo  į  rinkėjų  sąrašus  paduoda  Lietuvos

Respublikos  diplomatinei  atstovybei  likus  ne  mažiau kaip 50

dienų  iki  rinkimų,  jei  Vyriausioji  rinkimų  komisija   nėra

nustačiusi trumpesnio termino.

 

     23 straipsnis.Krašto apsaugos karių įrašymas į rinkėjų

                   sąrašus

 

     Asmenys,  atliekantys  tikrąją  karinę  arba   alternatyvią

tarnybą, įrašomi į tos rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą,  kurios

teritorijoje jie nuolatos gyveno  iki jie buvo pašaukti  atlikti

tikrąją karinę arba alternatyvią tarnybą.

     Krašto  apsaugos  sistemos  ir  vidaus tarnybos karininkai,

puskarininkiai  ir  liktiniai  įrašomi  į  tos rinkimų apylinkės

rinkėjų sąrašus, kurios teritorijoje jie nuolatos gyvena.

 

 

     24 straipsnis.Rinkėjų įrašymas tik į vieną sąrašą

 

     Kiekvienas rinkėjas gali būti įrašytas tik į vieną  rinkėjų

sąrašą.  Tai  tikrina Vyriausioji rinkimų  komisija. Nustačiusi,

kad rinkėjas  yra įrašytas  į kelių  apylinkių rinkėjų  sąrašus,

likus  ne  mažiau  kaip  20  dienų  iki  rinkimų  ji kreipiasi į

rinkėją,  kad  šis  per  10  dienų  praneštų,  į  kurį apylinkės

rinkėjų  sąrašą  jis  norėtų  būti  įrašytas.  Jei per nustatytą

terminą rinkėjas  neapsisprendžia, Vyriausioji  rinkimų komisija

jį įrašo į  tos rinkimų apylinkės  rinkėjų sąrašą, kurioje,  jos

nuomone, rinkėjui patogiau  balsuoti, ir apie  tai per 3  dienas

praneša   rinkėjui.    Toks   Vyriausiosios   rinkimų  komisijos

sprendimas negali būti apskųstas.

 

     25 straipsnis.Rinkėjų sąrašų paskelbimas

 

     Likus  ne  mažiau  kaip  20  dienų  iki  rinkimų  apylinkės

rinkimų komisija viešai paskelbia, kad rinkėjų sąrašai  parengti

ir  sudaro  sąlygas  rinkėjams  su  jais susipažinti, nurodydama

laiką ir vietą šiai rinkėjų teisei įgyvendinti.

 

     26 straipsnis.Rinkėjų sąrašų patikslinimas

 

     Pastabas dėl netikslumų rinkėjų sąraše bet kuris  rinkėjas,

kandidato  į  Seimo  narius  ar  politinės  partijos,  politinės

organizacijos  įgaliotinis  gali   pateikti  apylinkės   rinkimų

komisijai  likus  ne   mažiau  kaip  7   dienoms  iki   rinkimų.

Apylinkės  rinkimų  komisija  pastabas  privalo  išnagrinėti  ir

sprendimą priimti per 2 dienas nuo jų gavimo. Apylinkės  rinkimų

komisijos  sprendimas  gali  būti  apskųstas  apygardos  rinkimų

komisijai per  2 dienas;  apygardos rinkimų  komisijos sprendimą

privalo  priimti  per  2  dienas  nuo  skundo  gavimo. Apygardos

rinkimų komisijos sprendimas yra galutinis.

 

     27 straipsnis.Skundai dėl rinkimų teisės atstatymo

 

     Skundus  dėl  rinkėjų  sąraše  padarytų  klaidų,  dėl kurių

rinkėjas  negali  realizuoti  savo  teisėsrinkti,  rinkėjas   ar

politinės  partijos,  politinės  organizacijos atstovas pateikia

apylinkės rinkimų komisijai likus  ne mažiau kaip 7  dienoms iki

rinkimų. Apylinkės rinkimų  komisija skundą privalo  išnagrinėti

ir sprendimą priimti tuoj pat  arba ne vėliau kaip per  2 dienas

nuo jo  gavimo, jeigu  iki rinkimų  dienos liko  daugiau kaip 10

dienų.

     Apylinkės rinkimų  komisijos sprendimas  per 3  dienas gali

būti  apskųstas  apylinkės  teismui,  kuris  skundą

išnagrinėja per 2 dienas, o jo sprendimas yra galutinis.

     Praleidus  pastaboms  ir   skundams  pareikšti   nustatytus

terminus, pastabos ir skundai nenagrinėjami.

     Apie  gautus   skundus  ir   rinkėjų  sąrašuose   padarytus

pataisymus apylinkių rinkimų  komisijos praneša Vyriausiajai  ir

apygardos rinkimų komisijoms  per kiek įmanoma  trumpesnį laiką,

bet ne vėliau kaip per 24 valandas.

        Pakeitimai:

        1.Nr.1-645; 1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1718.

 

     28 straipsnis.Rinkimų apygardų rinkėjų sąrašai

 

     Apygardos   rinkėjų   sąrašus   sudaro   apygardos  rinkimų

komisijos pagal apylinkių  rinkimų komisijų pateiktus  apylinkių

rinkėjų sąrašus.

 

 

     29 straipsnis.Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašas

 

     Lietuvos  Respublikos  rinkėjų  sąrašą  sudaro  Vyriausioji

rinkimų  komisija  pagal  apygardų  rinkimų  komisijų  pateiktus

apygardų  rinkėjų  sąrašus  likus  ne  mažiau  kaip 20 dienų iki

rinkimų dienos.

 

            V. KANDIDATŲ Į SEIMO NARIUS KĖLIMAS

 

     30 straipsnis.Kandidatų į Seimo narius kėlimas

                   vienmandatėse ir daugiamandatėje rinkimų

                   apygardose

 

     Kandidatus   į    Seimo    narius   vien    mandatėse    ir

daugiamandatėje rinkimų  apygardose turi  teisę kelti  politinės

partijos,  įregistruotos  rinkimams   pagal  Politinių   partijų

įstatymą ne vėliau  kaip prieš 35  dienas iki rinkimų,  taip pat

politinės organizacijos, kurių  veikiantys įstatai su  nuoroda į

politinį   organizacijos   pobūdį   bei   jų   pakeitimai    yra

įregistruoti  Teisingumo  ministerijoje  ne  vėliau kaip prieš 2

mėnesius iki  rinkimų, ir  jei yra  ne mažiau  kaip 1 tūkstantis

rinkėjų parašų, remiančių judėjimo dalyvavimą rinkimuose.

     Pavieniai  asmenys  gali  iškelti  save kandidatais į Seimo

narius vienmandatėse  rinkimų apygardose,  jeigu jų  kandidatūrą

remia raštu ne mažiau kaip 1 tūkstantis tos apygardos rinkėjų.

     Daugiamandatėje  rinkimų  apygardoje  politinės partijos ir

politinės  organizacijos  ar  jų  koalicijos  savo  kandidatus į

Seimo  narius  kelia,  pateikdami  kandidatų  sąrašus.    Sąraše

negali būti įrašyta mažiau kaip 20 kandidatų.

 

     31 straipsnis.Kandidatų iškėlimo pareiškiniai

                   dokumentai

 

     Politinės partijos  ar politinės  organizacijos, keliančios

kandidatus, turi pateikti  Vyriausiajai rinkimų komisijai  šiuos

pareiškinius dokumentus:

     1)  įstatus,  jų  pakeitimus,  registracijos  dokumentus ir

rinkėjų  parašus  pagal  šio  įstatymo  30  straipsnio pirmosios

dalies reikalavimus;

     2)  pareiškimą  apie  dalyvavimą  rinkimuose, kur nurodytos

rinkimų  apygardos,  kuriose  politinės  partijos  ar  politinės

organizacijos numato kelti savo kandidatus;

     3)  daugiamandatėje  rinkimų  apygardoje  keliamų kandidatų

sąrašą, kuriame kandidatai surašyti  iš eilės.  Jeigu  politinės

organizacijos įstatai  nenumato kitaip,  kandidatų sąrašas  turi

būti patvirtintas organizacijos suvažiavime ar konferencijoje;

     4)  išrašus   iš  sprendimų   dėl  kandidatų    konkrečiose

vienmandatėse rinkimų apygardose iškėlimo;

     5) iškeltų  kandidatų raštiškus  sutikimus būti  iškeltiems

konkrečiose rinkimų  apygardose.   Sutikime turi  būti kandidato

įsipareigojimas,  jei  jis  bus  išrinktas, nutraukti darbinę ar

kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu;

     6) dokumentus,  patvirtinančius, kad  yra sumokėtas  sąrašo

rinkiminis  užstatas   lygus  1   vidutiniam  mėnesiniam   darbo

užmokesčiui (VMDU), padaugintam iš kandidatų skaičiaus sąraše;

     7)   dokumentus,   patvirtinančius,   kad   yra    sumokėti

organizacijos   iškeltų   kandidatų   vienmandatėse   apygardose

rinkiminiai užstatai  - po  1 vidutinį  mėnesinį darbo užmokestį

(VMDU) už kiekvieną.

     Pavieniai asmenys, iškėlę save kandidatais į Seimo  narius,

apygardos rinkimų komisijai turi pateikti:

     1) pareiškimą apie savęs iškėlimą kandidatu į Seimo  narius

konkrečioje rinkimų apygardoje.  Pareiškime turi būti  kandidato

įsipareigojimas,  jei  jis  bus  išrinktas, nutraukti darbinę ar

kitokią veiklą, nesuderinamą su Seimo nario statusu;

     2) ne mažiau kaip 1 tūkstantį tos rinkimų apygardos rinkėjų,

remiančių šį iškėlimą, parašų;

     3) dokumentą,  patvirtinantį, kad  yra įmokėtas  rinkiminis

užstatas,  lygus  1  vidutiniam  mėnesiniam  darbo   užmokesčiui

(VMDU).

     Taip  pat  turi  būti   nurodyta  visų  kandidatų   vardas,

pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta ir pateiktas  dokumentas,

patvirtinantis  Lietuvos  Respublikos  pilietybę.    Kandidatai,

kurie yra  davę kitų  valstybių piliečio  priesaiką, turi  raštu

jos atsisakyti.

     Užstatas  grąžinamas  laimėjusiam  rinkimus  kandidatui  ir

politinėms organizacijoms, kurių  sąrašai gauna teisę  dalyvauti

mandatų     paskirstyme.     Kiti     užstatai     pervedami   į

valstybės biudžetą.

     Pareiškinių  dokumentų   įteikimas  pradedamas   likus   65

dienoms ir baigiamas likus 35 dienoms iki rinkimų.

     Gavusi  politinės  organizacijos  pareiškinius  dokumentus,

Vyriausioji  rinkimų  komisija  turi  per  2  dienas  kreiptis į

Teisingumo  ministeriją  dėl  organizacijos  registracijos fakto

patvirtinimo.   Teisingumo   ministerija  turi  duoti   raštišką

atsakymą  per  2  dienas.   Gavusi  pranešimą  apie  kokius nors

registracijos trūkumus, Vyriausioji  rinkimų komisija turi  apie

tai nedelsdama pranešti politinės organizacijos įgaliotiniui.

 

     32 straipsnis.Įgaliotinis rinkimams

 

     Pateikiant politinės  partijos, politinės  organizacijos ar

pavienio  kandidato  rinkimų  pareiškinius  dokumentus turi būti

nurodomi jų įgaliotinių rinkimams pavardės ir adresai.

 

     33 straipsnis.Kandidatų į Seimo narius kėlimas ir

                   įrašymas į sąrašą

 

     Kiekvienas  kandidatas  į  Seimo  narius gali būti įrašytas

tik  į  vienos  politinės  partijos  ar  politinės organizacijos

iškeltų  kandidatų  sąrašą  daugiamandatėje  rinkimų apygardoje.

Asmuo, įrašytas  į tokį  sąrašą, turi  teisę tuo  pat metu  būti

iškeltas kandidatu į Seimo  narius dar ir vienoje  vienmandatėje

rinkimų apgardoje.

     Jeigu asmuo  yra įrašytas  daugiau kaip  į vienos politinės

organizacijosiškeltų  kandidatų  sąrašą  daugiamandatėje rinkimų

apygardoje arba yra iškeltas daugiau kaip vienoje  vienmandatėje

rinkimų  apygardoje,  Vyriausioji  rinkimų komisija pareikalauja

iš  jo  pasirinkti,   kurios  politinės  organizacijos   iškeltų

kandidatų  sąraše,  taip   pat  kokioje  vienoje   vienmandatėje

rinkimų apygardoje jis norėtų balotiruotis.  Jei likus 35  dienų

iki  rinkimų  kandidatas  nepraneša  apie  savo pasirinkimą, jis

išbraukiamas iš visų kandidatų sąrašų daugiamandatėje ir  visose

vienmandatėse rinkimų apygardose.

 

     34 straipsnis.Kandidatų sąrašų sujungimas

 

     Likus ne mažiau kaip  35 dienoms iki rinkimų  dienos kelios

politinės  partijos  ar  politinės  organizacijos  gali sujungti

savo  iškeltų  kandidatų  sąrašus.  Tam  jie  privalo   pateikti

Vyriausiajai rinkimų komisijai pareiškimus dėl kandidatų  sąrašų

sujungimo.  Jungtiniai  sąrašai  laikomi  vienu  sąrašu.   Viena

politinė  partija  ar  politinė  organizacija  negali  dalyvauti

daugiau kaip viename jungtiniame kandidatų sąraše.

 

 

     35 straipsnis.Teisė atsiimti rinkimų pareiškinius

                   dokumentus

 

     Politinė partija ar politinė organizacija, taip pat  asmuo,

iškeltas  vienmandatėje   rinkimų  apygardoje   arba   politinės

organizacijos  sąraše,  bet  kuriuo  metu  gali  atsiimti   savo

rinkimų pareiškinius dokumentus, tačiau ne vėliau kaip likus  15

dienų iki rinkimų.  Dėl  to reikia raštu kreiptis į  Vyriausiąją

rinkimų    komisiją    ir    pranešti    atitinkamai   politinei

organizacijai.

     Jai pareiškinius dokumentus atsiima politinė  organizacija,

esanti  koalicijoje,  tai  kandidatai  išbraukiami  iš jungtinio

kandidatų   sąrašo   ir   gali   būti   pakeičiamas   koalicijos

pavadinimas.   Šiuo  atveju  būtina  raštu informuoti koalicijos

partnerius.   Jeigu  atsiėmus  pareiškinius  rinkimų  dokumentus

koalicijos daliai jungtiniame kandidatų sąraše lieka tik  vienos

politinės partijos  ar politinės  organizacijos kandidatai,  jie

rinkimuose  dalyvauja  tik  kaip  šios  politinės  partijos   ar

politinės organizacijos kandidatai.

 

 

     36 straipsnis.Kandidatų ir jų sąrašų paskelbimas

 

     Pasibaigus kandidatų sąrašų pateikimo terminui,  Teisingumo

ministerija  per   1  dieną   Vyriausiosios  rinkimų   komisijos

reikalavimu oficialiai patvirtina, kokios politinės partijos  ir

politinės  organizacijos  yra  įregistruoti,  kokių  veikla  yra

sustabdyta ar nutraukta.  Kitą dieną po Teisingumo  ministerijos

oficialaus  patvirtinimo  gavimo  Vyriausioji  rinkimų komisija,

dalyvaujant politinių  partijų įgaliotiniams,  organizuoja eilės

numerių  suteikimą  pagal  burtus  atskirais sąrašais rinkimuose

dalyvaujančioms politinėms partijoms, politinėms  organizacijoms

ir jų koalicijoms.

     Likus  ne  mažiau  kaip  30  dienų  iki rinkimų Vyriausioji

rinkimų  komisija  skelbia  rinkimuose  dalyvaujančių  politinių

partijų, politinių organizacijų  ir koalicijų iškeltų  kandidatų

sąrašus,  jiems  suteiktus  numerius,  taip  pat   vienmandatėse

rinkimų apygardose iškeltus kandidatus.

     Nuo tokio paskelbimo dienos prasideda rinkimų kampanija.

 

 

      VI. KANDIDATŲ Į SEIMO NARIUS VEIKLOS GARANTIJOS

 

     37 straipsnis.Kandidato į Seimo narius teisė

                   pasisakyti susirinkimuose, naudotis

                   masinės informacijos priemonėmis

 

     Kandidatai į  Seimo narius  po kandidatų  sąrašų paskelbimo

rinkimų  apygardose  turi  lygią  teisę  pasisakyti  rinkėjų  ir

kitokiuose    susirinkimuose,    pasitarimuose,     posėdžiuose,

valstybinėse  masinės  informacijos  priemonėse  ir skelbti savo

rinkiminę programą.

     Valstybinės valdžios  ir valdymo  institucijų vadovai  turi

padėti  kandidatams  į  Seimo  narius organizuoti susitikimus su

rinkėjais, gauti reikalingą informaciją, išskyrus neskelbtiną.

 

 

     38 straipsnis.Atsakomybė už Lietuvos Respublikos Seimo

                   rinkimų įstatymo pažeidimą

 

     Asmenys,   smurtu,   apgaule,   grasinimais   arba   kitaip

kliudantys   rinkėjams   įgyvendinti   teisę   rinkti   ir  būti

išrinktais į  Seimą, organizuoti  rinkiminę agitaciją,  taip pat

rinkimų  komisijų  nariai,  kiti  pareigūnai, suklastoję rinkimų

dokumentus,  neteisingai  suskaičiavę  balsus, pažeidę balsavimo

slaptumą arba kitaip pažeidę šį įstatymą, atsako pagal  Lietuvos

Respublikos įstatymus.  Atsakomybėn taip pat traukiami  asmenys,

paskelbę arba kitaip platinę melagingus duomenis apie  kandidatą

į Seimo narius ar trukdę kandidatui susitikti su rinkėjais.

 

 

     39 straipsnis.Kandidato į Seimo narius teisė būti

                   atleistam nuo darbo ar tarnybinių

                   pareigų rinkimų kampanijos laikui

 

     Įrašytas  į  kandidatų  sąrašus  kandidatas rinkimų į Seimą

organizavimo ir vykdymo laikui, bet ne ilgiau kaip 1 mėnesį,  jo

prašymu gali būti atleidžiamas nuo darbo ar tarnybinių pareigų.

 

 

     40 straipsnis.Kandidato į Seimo narius neliečiamybė

 

     Kandidatas  į  Seimo  narius  rinkimų kampanijos metu, taip

pat po  rinkimų negali  būti be  Vyriausiosios rinkimų komisijos

sutikimo  patrauktas  baudžiamojon  atsakomybėn,  suimtas,   jam

negali būti taikomos  administracinės nuobaudos teismine  tvarka

už veiksmus, padarytus rinkimų kampanijos metu.

 

 

     41 straipsnis.Rinkimų stebėtojai

 

     Politinės  partijos,  politinės  organizacijos  ar pavienio

kandidato rinkimų stebėtojas  yra asmuo, turintis  Vyriausiosios

rinkimų komisijos nustatytos formos pažymėjimą.

     Rinkimų  stebėtojai  turi  teisę  reikalauti,  kad  rinkimų

komisijos pirmininkas  ir nariai,  taip pat  balsavimo patalpoje

esantys  asmenys  laikytųsi  šio  ir  kitų  Lietuvos Respublikos

įstatymų.

 

                   VII. RINKIMINĖ AGITACIJA

 

     42 straipsnis.Rinkiminės agitacijos pagrindai

 

     Politinės  partijos,  politinės  organizacijos ir pavieniai

kandidatai rinkiminę agitaciją gali pradėti nuo tos dienos,  kai

prasideda rinkimų kampanija.

     Rinkiminė  agitacija   gali  būti   vykdoma  bet   kokiomis

formomis  ir  būdais,  išskyrus  tuos,  kurie pažeidžia Lietuvos

Respublikos Konstituciją ir įstatymus.

 

 

     43 straipsnis.Naudojimosi masinės informacijos

                   priemonėmis sąlygos ir tvarka

 

     Politinėms     partijoms,     politinėms    organizacijoms,

iškėlusiems   kandidatus,   taip   pat   pavieniams  kandidatams

suteikiama  teisė  nemokamai   naudotis  valstybinėmis   masinės

informacijos priemonėmis. Konkrečią radijo ir televizijos  laidų

apimtį  ir   laiką,  skirtą   rinkiminei  agitacijai,    nustato

Vyriausioji   rinkimų   komisija,   suderinusi   su   radijo  ir

televizijos  vadovais,  ir  paskirsto  taip, kad būtų išlaikytas

lygybės   principas   tarp   politinių   partijų   ir  politinių

organizacijų, dalyvaujančių rinkimuose,  ir tarp save  iškėlusių

kandidatų.    Kiekvienai   politinei   partijai   ar   politinei

organizacijai  skiriama  ne  mažiau  kaip  1,5 val.  valstybinės

televizijos  laiko,  o  save  iškėlusiems  kandidatams  - 5 min.

kiekvienam.

     Save  iškėlę  kandidatai  turi  teisę nemokamai pateikti ne

ilgesnį kaip  1 mašinraščio  puslapio savo  rinkiminės programos

tekstą  valstybės   laikraščiuose  ir   apygardų,  kuriose   jie

iškelti,  savivaldybių  laikraščiuose.   Agitaciją   komercinėse

masinės  informacijos  priemonėse  riboja  tik  rinkimų sąskaitų

dydis.

     Visus   ginčus   dėl   rinkiminės   agitacijos    sprendžia

Vyriausioji  rinkimų  komisija,  vadovaudamasi politinių partijų

ir  politinių   organizacijų,  taip   pat  pavienių    kandidatų

lygiateisiškumo principu.

     Jeigu    masinės    informacijos    priemonės     paskelbia

kompromituojančią medžiagą apie  kandidatus į Seimo  narius, tai

ne  vėliau  kaip  per  5  dienas  iki  rinkimų  privalo suteikti

galimybę pareikšti atsakomąją nuomonę.

 

 

     44 straipsnis.Draudimas valstybės institucijų

                   pareigūnams daryti poveikį rinkėjų

                   valiai

 

     Rinkimų kampanijos metu valstybės institucijų  pareigūnams,

taip   pat    valstybinių   masinės    informacijos    priemonių

darbuotojams draudžiama naudojantis tarnybinėmis pareigomis  bet

kokia  forma  vykdyti  rinkiminę  agitaciją  ar  kitaip  bandyti

paveikti rinkėjų valią.

     Jeigu tokie asmenys yra kandidatai į Seimo narius,  masinės

informacijos priemonėse jie gali pasisakyti tik šio įstatymo  43

straipsnyje  nustatyta   tvarka.  Jeigu   jų  pareigų   vykdymas

reikalauja  pranešti  masinės  informacijos  priemonėms svarbias

žinias, tą jie gali padaryti tik spaudos konferencijoje.

 

     45 straipsnis.Rinkiminės agitacijos finansavimas

 

     Rinkiminė  agitacija  finansuojama  iš  valstybės, taip pat

politinių partijų, politinių  organizacijų ir kandidatų  į Seimo

narius  gautų   lėšų,  kurios   kaupiamos  specialiose   rinkimų

sąskaitose.  Maksimalus  leidžiamų panaudoti rinkimų  kampanijai

lėšų  dydis  yra  20  VMDU  pavieniam  kandidatui  ir  200  VMDU

politinei  organizacijai.   Jei  pervestų  į atitinkamą sąskaitą

lėšų dydis  viršija nustatytą  sumą, bankas  perteklių perveda į

valstybės biudžetą.

     Kandidatams  iš  valstybės  lėšų   apmokama  už  pagal   šį

įstatymą skirtą  laiką valstybiniame  radijuje ir  televizijoje,

už kandidato vienmandatėje  apygardoje rinkiminio plakato,  taip

pat   rinkiminės   programos   valstybiniuose   ir  savivaldybių

laikraščiuose   atspausdinimą,    už   politinių    organizacijų

kandidatų sąrašų atspausdinimą.

     Rinkiminei agitacijai skirtų lėšų panaudojimą  kontroliuoja

finansų  organai  ir  Vyriausioji  rinkimų  komisija. Ataskaitas

apie  lėšų   šaltinius  ir   naudojimą  rinkiminei    agitacijai

politinės  partijos  ir  politinės  organizacijos turi paskelbti

spaudoje ne vėliau kaip per 15 dienų po rinkimų.

 

     46 straipsnis.Rinkiminės agitacijos draudimas rinkimų

                   dieną

 

     Rinkiminė  agitacija  draudžiama  likus  24  valandoms  iki

rinkimų pradžios ir  rinkimų dieną, išskyrus  nuolatinę vaizdinę

agitaciją  tam  skirtose  vietose,  jeigu  ji iškabinta likus ne

mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios.  Jokių  vaizdinių

rinkiminės agitacijos priemonių negali būti balsavimo  patalpoje

ir 50 metrų atstumu aplink ją.

 

         VIII. PARENGTINĖ RINKIMŲ ORGANIZAVIMO VEIKLA

 

     47 straipsnis.Rinkimų dokumentų pavyzdžių nustatymas

 

     Balsavimo  pažymėjimų,  balsavimo  biuletenių,  vidinių  ir

išorinių  vokų  balsavimui  paštu,  kitų  rinkimuose   naudojamų

oficialių  vokų,  paketų,  dokumentų,  antspaudų  pavyzdžius bei

formas,  taip  pat  jų  užpildymo pavyzdžius nustato Vyriausioji

rinkimų komisija.

 

     48 straipsnis.Rinkimų biuleteniai

 

     Rinkimams  į  Seimą   kiekvienam  rinkėjui  pateikiami   du

biuleteniai:  vienas   balsavimui  dėl   kandidato   konkrečioje

vienmandatėje  apygardoje,  kitas  -  dėl  politinės partijos ar

politinės   organizacijos    (koalicijos)    kandidatų    sąrašų

daugiamandatėje apygardoje.

     Į  vienmandačių  apygardų  rinkimų  biuletenį  kandidatai į

Seimo  narius   įrašomi  pagal   abėcėlę,  nurodoma    kiekvieno

kandidato  į  Seimo  narius  pavardė,  vardas  ir  jį iškėlusios

politinės organizacijos pavadinimas.

     Daugiamandatės   rinkimų   apygardos   biuletenyje  įrašomi

politinių  organizacijų,   kurios  iškėlė   kandidatų   sąrašus,

pavadinimai  pagal  joms  suteiktus  eilės  numerius  didėjančia

tvarka.

 

     49 straipsnis.Rinkimų biuletenių pristatymas

 

     Rinkimų biuleteniai  ir vokai  rinkimų apylinkėms  ir pašto

skyriams pristatomi likus ne mažiau kaip 7 dienoms iki rinkimų.

     Lietuvos   Respublikos    diplomatinėse   atstovybėse    ir

laivuose,  plaukiojančiuose  su  Lietuvos  valstybine   vėliava,

rinkimų biuleteniai ir vokai balsavimui paštu turi būti  laisvai

prieinami rinkėjams likus ne mažiau kaip 10 dienų iki rinkimų.

     Vyriausioji rinkimų komisija  atsako už rinkimų  biuletenių

ir vokų balsavimui  paštu išleidimą ir  pristatymą nepažeidžiant

nurodytų terminų.

 

 

     50 straipsnis.Balsavimo pažymėjimas

 

     Numeruotus balsavimo pažymėjimus išduoda apylinkių  rinkimų

komisijos.

     Balsavimo pažymėjime nurodoma:

     1) rinkėjo vardas, pavardė;

     2) rinkėjo gimimo data (metai, mėnuo, diena);

     3) rinkėjo adresas;

     4) apygarda, kurioje rinkėjas balsuoja;

     5) apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašus įtrauktas  rinkėjas,

adresas.

 

     51 straipsnis.Balsavimo pažymėjimo įteikimas rinkėjams

 

     Balsavimo pažymėjimai įteikiami  rinkėjams likus ne  mažiau

kaip  10  dienų  iki  rinkimų  dienos. Jei dėl rinkimų komisijos

kaltės  balsavimo  pažymėjimas  nebuvo  įteiktas,  jis turi būti

išduodamas tuoj pat, rinkėjui pareikalavus.

     Rinkėjui,  kuriam  buvo  išduotas  balsavimo pažymėjimas su

netikslumais,  arba  dėl  klaidos  rinkėjų  sąraše  nebuvo visai

išduotas, teisingas  balsavimo pažymėjimas  išduodamas tuoj  pat

po klaidos ištaisymo.

 

 

     52 straipsnis.Balsavimo pažymėjimo dublikatas

 

     Rinkėjo raštišku prašymu  jam gali būti  išduotas balsavimo

pažymėjimo   dublikatas.     Balsavimo   pažymėjimų   dublikatai

neišduodami rinkimų dieną.

 

 

                        IX. BALSAVIMAS

 

 

     53 straipsnis.Balsavimo laikas ir vieta

 

     Balsavimas  vyksta  rinkimų  dieną  nuo  7  iki 21 valandos

apylinkės  rinkimų  komisijos  nurodytoje  patalpoje.   Rinkėjas

balsuoja toje rinkimų apylinkėje,  į kurios rinkėjų sąrašus  jis

yra įtrauktas, jei kitko nenumato šis įstatymas.

 

     54 straipsnis.Balsavimo patalpos įrengimas

 

     Balsavimo   patalpos    įrengimo    reikalavimus    nustato

Vyriausioji rinkimų komisija.

     Balsavimo  kabina  turi  būti  įrengta  taip,  kad   niekas

negalėtų matyti joje esančio rinkėjo.

     Šio  įstatymo  tekstas  turi  būti  prieinamas  kiekvienoje

rinkimų  apylinkėje.   Balsavimo  patalpoje  turi būti iškabinti

kandidatų, renkamų toje apygardoje, sąrašai.

     Balsavimo patalpoje  negalima rengti  jokių kitų  renginių,

išskyrus rinkimų organizavimą ir balsavimą.

 

     55 straipsnis. Balsavimo pradžia

 

     Rinkimų dieną  balsavimo patalpa  atidaroma tik  susirinkus

joje ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių.  Tada

rinkimų komisijos pirmininkas  su komisijos nariais  patikrinęs,

ar  balsadėžė  yra  tuščia,  ją  antspauduoja.  Įsitikinęs,  kad

balsavimo patalpa  įrengta nepažeidžiant  nustatytų reikalavimų,

apylinkės  rinkimų  komisijos  pirmininkas  įrašo visą apylinkės

gautų  biuletenių   skaičių  į   balsų  skaičiavimo   protokolą,

išdalija  rinkimų  biuletenius  ir  rinkėjų  sąrašus   komisijos

nariams,   kiekvienam   komisijos   nariui   išdalintų   rinkimų

biuletenių skaičių įrašo  į rinkimų apylinkės  balsų skaičiavimo

protokolą ir atidaro  balsavimo patalpą, tuo  skelbdamas rinkimų

pradžią.

 

     56 straipsnis. Rinkėjo asmenybės nustatymas

 

     Atvykęs į  balsavimo patalpą,  rinkėjas pateikia  apylinkės

rinkimų  komisijos  nariui  balsavimo  pažymėjimą,  pasą ar kitą

dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę bei pilietybę, ir  pasirašo

rinkėjų sąraše.   Balsavimo pažymėjimas  rinkėjui  negrąžinamas.

Tik  po  to,  kai  rinkėjas  pasirašo,  jam  išduodami   rinkimų

biuleteniai.   Balsuojant paštu,  balsavimo pažymėjime  pažymima

apie  biuletenių  išdavimą  ir  balsavimo pažymėjimas grąžinamas

rinkėjui.

     Išduoti rinkėjui kurio  nors kito asmens  rinkimų biuletenį

draudžiama.  Komisijos  narys,  pažeidęs  šį reikalavimą, atsako

pagal įstatymus.

 

     57 straipsnis.Balsavimo tvarka

 

     Gavęs  rinkimų  biuletenius,  rinkėjas  eina  į   balsavimo

kabiną, kurioje biuletenius užpildo.

     Vienmandatės rinkimų apygardos biuletenyje rinkėjas  pažymi

to kandidato  į Seimo  narius pavardę,  už kurį  jis balsuoja, o

daugiamandatės   rinkimų   apygardos   biuletenyje   pažymi  tos

politinės partijos  ar politinės  organizacijos (jų  koalicijos)

pavadinimą,  dėl  kurių  iškeltų  kandidatų  sąrašo jis balsuoja

"už".

     Užpildytus rinkimų biuletenius rinkėjas asmeniškai įmeta  į

balsadėžę.

     Rinkėjui    prašant,    sugadintas    rinkimų    biuletenis

pakeičiamas nauju.   Sugadinti biuleteniai  laikomi atskirai  po

to,  kai  išdavęs  naują  biuletenį,  rinkimų komisijos narys jį

perbraukė ir ant jo pasirašė.

     Rinkėjas, kuris dėl  fizinių trūkumų negali  pats užpildyti

rinkimų biuletenio,  įmesti jo  į balsadėžę,  gali nurodyti kitą

asmenį (išskyrus  rinkimų komisijos  pirmininką ar  narį), kuris

vietoje jo atliktų šiuos veiksmus.

 

     58 straipsnis. Balsavimas paštu

 

     Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo  valandomis,

pradedant 7  diena iki  rinkimų ir  baigiant likus  1 dienai iki

rinkimų, jei rinkėjas yra  įrašytas į to miesto,  rajono rinkėjų

sąrašus, ir baigiant likus  2 dienoms iki rinkimų,  jei rinkėjas

nėra įrašytas į  to miesto, rajono  rinkėjų sąrašus.   Balsavimo

paštu išlaidas apmoka valstybė.

     Už   balsavimo   organizavimą    atsako   pašto    skyriaus

viršininkas.   Jis  yra  atsakingas  už  rinkimų  biuletenių  ir

balsavimo vokų išdavimą ir priėmimą balsavimo paštu metu.

     Rinkimų  biuleteniams   ir  vokams   išduoti  bei   priimti

balsavimo   paštu   metu    skiriamas   atsakingas    pareigūnas

(pareigūnai).

     Pašto  skyriuose  turi  būti  patalpa (vieta), kur rinkėjas

galėtų netrukdomas užpildyti  rinkimų biuletenius ir  įdėti juos

į balsavimo voką.

     Balsavimas   paštu   vyksta   šio   įstatymo   56   ir   57

straipsniuose nustatyta  tvarka, išskyrus  biuletenių įmetimą  į

balsadėžę.  Kartu  su  rinkimų  biuleteniais  rinkėjui išduodami

vokai balsavimui paštu.

     Rinkėjas  užpildytus  rinkimų  biuletenius  įdeda  į vidinį

balsavimo voką, jį užklijuoja  ir kartu su balsavimo  pažymėjimu

įdeda į išorinį voką,  kurį taip pat užklijuoja.  Išorinis vokas

antspauduojamas ryšių skyriaus antspaudu.

     Vokai balsavimui  paštu adresuojami  tos apylinkės  rinkimų

komisijai,  į  kurios  apylinkės  rinkėjų  sąrašą  rinkėjas  yra

įtrauktas.

     Išorinius  vokus,  balsavimo  vokus  ir rinkimų biuletenius

paštininkas  atneša  į  namus  negalintiems vaikščioti rinkėjams

likus iki rinkimų  dienos ne mažiau  kaip 2 dienoms.  Negalinčių

vaikščioti  rinkėjų  sąrašą  ne  vėliau  kaip prieš 7 dienas iki

rinkimų  sudaro  apylinkės  rinkimų  komisijos  pagal  duomenis,

miesto, rajono globos ir rūpybos įstaigų pateiktus raštu.  Pašto

darbuotojai,  rinkimų  komisijų  nariai  ar  kiti asmenys negali

atnešti išorinių  vokų, balsavimo  vokų ir  rinkimų biuletenių į

namus  rinkėjams,  kurie  nėra  įrašyti  į negalinčių vaikščioti

rinkėjų sąrašą.

     Užklijuotą  išorinį   voką  (su   jame  esančiu   balsavimo

pažymėjimu,  balsavimo  voku  ir  ten  esančiais   biuleteniais)

rinkėjas gali:

     1) įteikti pašto skyriaus pareigūnui;

     2) įteikti paštininkui, atnešusiam jam rinkimų dokumentus;

     3) įmesti į pašto dėžutę.

 

     59 straipsnis.Balsavimas diplomatinėje atstovybėje

 

     Balsuoti  Lietuvos  Respublikos  diplomatinėje  atstovybėje

(konsulate) galima jos darbo  valandomis tam skiriant ne  mažiau

kaip  4  valandas  per  dieną.  Balsavimo  dienas  (ne mažiau 5)

kiekvienai   diplomatinei   atstovybei   (konsulatui)    nustato

Vyriausioji  rinkimų  komisija,  suderinusi  su Užsienio reikalų

ministerija.   Diplomatinių   atstovybių   (konsulatų),  kuriose

vyksta balsavimas, sąrašą  sudaro Vyriausioji rinkimų  komisija,

suderinusi  su  Užsienio   reikalų  ministerija.  Už   balsavimo

organizavimą   atsako   diplomatinės   atstovybės   (konsultato)

vadovas.

 

 

     60 straipsnis.Balsavimas laive, plaukiojančiame su

                   Lietuvos valstybine vėliava

 

     Balsavimas laive vyksta, jeigu laivas ne mažiau kaip  prieš

6 dienas iki rinkimų išplaukia iš Lietuvos Respublikos uosto  ir

negrįžta iki rinkimų dienos  arba jei yra kitos  aplinkybės, dėl

kurių  turintis  teisę  rinkti  laivo  įgulos  narys ar keleivis

negali balsuoti savo rinkimų apylinkėje ar paštu.

     Sąrašą  laivų,  kuriuose  vyksta  balsavimas,  ir balsavimo

kiekviename laive  laiką nustato  Vyriausioji rinkimų  komisija,

suderinusi su  kompetentingomis tarnybomis  ir Užsienio  reikalų

ministerija taip,  kad kiekvienam  laive esančiam  rinkėjui būtų

sudaryta  galimybė  balsuoti.   Už  balsavimo laive organizavimą

atsako  laivo  kapitonas  ar   jo  padėjėjas, kurie yra Lietuvos

Respublikos piliečiai.

 

 

     61 straipsnis.Balsavimo Lietuvos Respublikos

                   diplomatinėse atstovybėse ir laivuose,

                   plaukiojančiuose su Lietuvos valstybine

                   vėliava, tvarka

 

     Balsavimo   tvarką   Lietuvos   Respublikos   diplomatinėse

atstovybėse   ir   laivuose,   plaukiojančiuose   su    Lietuvos

valstybine vėliava, nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

 

 

     62 straipsnis.Balsavimas gydymo, socialinės rūpybos ir

                   globos įstaigose

 

     Gydymo,  socialinės  rūpybos  ir  globos įstaigose sudaromi

specialūs balsavimui skirti pašto skyriai.

     Galintys  judėti  šių  įstaigų  pacientai  balsuoja   patys

balsavimo  patalpoje  šio  įstatymo  58  straipsnyje   nustatyta

tvarka.

     Negalinčius judėti  gydymo bei  globos įstaigų  globotinius

lanko  specialaus  pašto  skyriaus  pareigūnai, kuriuos tvirtina

apygardų rinkimų  komisijos.   Balsuojantis asmuo  turi pats jam

sudarytomis slaptumo  sąlygomis užpildyti  rinkimų biuletenį  ir

įdėti  jį   į  balsavimo   voką.   Esant   reikalui,  jis   gali

pasinaudoti asmens, kuriuo pasitiki, pagalba.

     Gydymo,  socialinės  rūpybos  ar  globos  įstaigos   vadovo

nurodymu gali būti  draudžiama dėl balsavimo  trikdyti ligonius,

kurių  būklė  yra  sunki.    Šis  nurodymas  specialiems   pašto

skyriams yra privalomas.

     Taip pat  draudžiama dėl  balsavimo trikdyti  asmenį, jeigu

Sveikatos  apsaugos  ministerijos   nustatyta  tvarka   gydytojų

komisija padarė  išvadą, kad  jis balsavimo  metu dėl chroniškos

psichinės  ligos,  silpnaprotystės  ar  trumpalaikio   psichikos

sutrikimo negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

 

 

     63 straipsnis.Balsavimas kariniuose daliniuose

 

     Krašto  apsaugos  sistemos  ir  vidaus  tarnybos daliniuose

sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai.

     Pagal  galimybę  dalinių   vadai  sudaro  sąlygas   kariams

balsuoti jų nuolatinės gyvenamosios vietos rinkimų apylinkėse.

 

 

     64 straipsnis.Balsavimas bausmės atlikimo vietose

 

     Bausmės  atlikimo  vietose  sudaromi  specialūs  balsavimui

skirti pašto skyriai.

     Įkalinimo  įstaigų  vadovai  įstatymų  numatyta tvarka gali

išleisti  nuteistuosius  balsuoti  jų  nuolatinės   gyvenamosios

vietos rinkimų apygardose.

 

 

     X. BALSŲ SKAIČIAVIMAS IR RINKIMŲ REZULTATŲ NUSTATYMAS

 

 

     65 straipsnis.Balsavimo vokų ir biuletenių apskaita

                   pašto skyriuose

 

     Likus vienai dienai iki rinkimų pašto skyriaus  viršininkas

grąžina  nepanaudotus  vokus  ir  rinkimų  biuletenius apygardos

rinkimų komisijai.

     Balsavimo  vokų   ir  biuletenių   apskaitą  tvarko   pašto

skyriaus   viršininkas   tam    specialiai   skirtame    žurnale

Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka.

     Paštas  vokus    su   rinkėjų    užpildytais   biuleteniais

įteikia  apylinkių  rinkimų  komisijoms  rinkimų dieną ne vėliau

kaip likus 2 valandoms iki rinkimų pabaigos.

     Balsavimo   vokų     ir   biuletenių   apskaitą    Lietuvos

Respublikoje tvarko Vyriausioji rinkimų komisija.

 

     66 straipsnis.Rinkimų biuletenių apskaita rinkimų

                   apylinkėse

 

     Uždarius  balsavimo  patalpą,  apylinkės  rinkimų komisijos

pirmininkas, dalyvaujant  ne mažiau  kaip 3/5  rinkimų komisijos

narių, užklijuoja ir antspauduoja balsadėžės plyšį, atskirai  iš

kiekvieno   apylinkės    rinkimų   komisijos    nario    surenka

nepanaudotus  rinkimų  biuletenius,  viešai  juos  suskaičiuoja,

įrašo jų skaičių į balsų skaičiavimo protokolą ir pagal  parašus

rinkėjų  sąraše  bei  balsavimo  pažymėjimus  patikrina, ar nėra

neteisėtai išduotų biuletenių.

     Nepanaudotus  ir  sugadintus  rinkimų  biuletenius  rinkimų

komisija  viešai  suskaičiuoja,  anuliuoja  nukirpdama  dešinįjį

viršutinį  kampą,  sudeda  į  specialiai  tam  skirtus  vokus ir

antspauduoja.   Nepanaudotų  ir  sugadintų  biuletenių  skaičius

įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą.

 

     67 straipsnis.Balsų skaičiavimas rinkimų apylinkėje ir

                   balsavusių rinkėjų apskaita

 

     Apylinkės rinkimų komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip  3/5

jos narių, apžiūri apylinkės  rinkimų balsadėžę:  ar  nepažeisti

antspaudai ir ar nėra  kitų požymių, liudijančių, kad  ji galėjo

būti  atidaryta  ar  kitaip  būtų  buvę  įmanoma  iš  jos išimti

rinkimų  biuletenius.  Ar  balsadėžė  buvo  pažeista,  sprendžia

komisija, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių.  Jeigu

komisija  priima  sprendimą,  kad  balsadėžė buvo pažeista, apie

tai surašomas aktas ir balsai neskaičiuojami.

     Įsitikinus, kad balsadėžė  nebuvo pažeista, dalyvaujant  ne

mažiau kaip  3/5 komisijos  narių ir  stebėtojams, ji atidaroma,

visi rinkimų  biuleteniai sudedami  ant stalų,  ant kurių negali

būti jokių  kitų dokumentų  bei rašymo  priemonių, ir  pradedama

skaičiuoti balsus.

     Balsai  skaičiuojami  taip,  kad  šią  procedūrą,   rinkėjų

pažymėtus  balsavimo  biuletenius  galėtų  stebėti  visi   balsų

skaičiavimo  metu   dalyvaujantys  asmenys.    Konkrečią   balsų

skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

     Pagal   apylinkės   rinkėjų   sąrašus   nustatomas  rinkimų

apylinkės  rinkėjų  skaičius.   Rinkėjų,  kuriems  buvo  išduoti

biuleteniai,   skaičius   nustatomas   pagal   rinkėjų  parašus,

liudijančius,   kad   biuleteniai   gauti.   Balsavusių  rinkimų

apylinkėje rinkėjų skaičius  nustatomas pagal apylinkės  rinkimų

balsadėžėje  rastų  biuletenių  skaičių.  Dalyvavusių rinkimuose

rinkėjų skaičius nustatomas pagal apylinkių rinkimų  balsadėžėse

rastų biuletenių skaičių ir paštu gautų biuletenių skaičių.

     Radusi  balsadėžėje  biuletenių   daugiau,  negu  jų   buvo

išduota   rinkėjams,   komisija   imasi   priemonių  priežastims

išsiaiškinti.

     Balsų skaičiavimo  rezultatai įrašomi  į balsų  skaičiavimo

protokolą.

 

     67-1 straipsnis.Balsavusių paštu rinkėjų apskaita ir balsų

                     skaičiavimas

 

     Suskaičiavus   balsadėžėje   rastus   rinkimų  biuletenius,

pradedami skaičiuoti rinkimų biuleteniai, gauti paštu:

     1)  apylinkės   rinkimų  komisijos   pirmininkas   pateikia

neatplėštus visus  paštu gautus  išorinius vokus.   Jų  skaičius

įrašomas į balsų skaičiavimo protokolą;

     2) išoriniai vokai po vieną atplėšiami;

     3)  iš  išorinių  vokų  išimami  balsavimo  pažymėjimai  ir

tikrinami pagal apylinkės  rinkėjų sąrašą, o  vidiniai balsavimo

vokai   antspauduojami   rinkimų   apylinkės   antspaudu.  Jeigu

balsavimo pažymėjime įrašytas asmuo, kurio nėra rinkėjų  sąraše,

arba rinkėjų  sąraše yra  rinkėjo parašas,  liudijantis, kad jis

jau balsavo apylinkėje, arba yra gautas kitas to paties  rinkėjo

balsavimo  paštu  vokas,  arba  išoriniame  voke  nėra balsavimo

pažymėjimo, arba išoriniame voke  yra įdėta daugiau kaip  vienas

vidinis balsavimo  vokas, antspaudas  nededamas ir  laikoma, kad

voke esantys  rinkimų biuleteniai  negalioja.   Tą faktą  būtina

pažymėti ant vidinio balsavimo voko;

     4)  apylinkės  rinkėjų  sąraše  prie  rinkėjo, kurio balsas

gautas paštu, pavardės įrašoma "balsavo paštu";

     5)  antspauduotas  vidinis   balsavimo  vokas  įmetamas   į

balsadėžę, įrengtą pagal nustatytus reikalavimus;

     6)  taip  peržiūrėjus  visus  paštu gautus vokus, balsadėžė

atidaroma ir, atplėšus  antspauduotus vidinius balsavimo  vokus,

skaičiuojami   paštu   gauti   balsai   pagal   67    straipsnio

reikalavimus. Jeigu  balsavimo voke  yra daugiau  kaip po  vieną

vienmandatės  ir  daugiamandatės  apygardos  rinkimų  biuletenį,

visi voke esantys biuleteniai pripažįstami negaliojančiais.

     Jei  rinkimų   apylinkėje  (komisijoje)   yra  tik   vienas

antspauduotas  vidinis   vokas,  jis,   kad  nebūtų    pažeistas

balsavimo slaptumas, neatplėšiamas, o perduodamas  aukštesniajai

rinkimų komisijai, kuri balsavimo rezultatus įrašo į savo  balsų

skaičiavimo protokolą.

 

     68 straipsnis.Balsų skaičiavimo rinkimų apylinkėje

                   protokolai

 

     Kiekvienoje   rinkimų   apylinkėje   surašomi   du    balsų

skaičiavimo  protokolai:  vienmandatės   rinkimų  apygardos   ir

daugiamandatės rinkimų apygardos.

     Vienmandatės rinkimų apygardos balsų skaičiavimo  protokole

įrašoma:

     1) rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;

     2)  gautų   iš  apygardos   rinkimų  komisijos   biuletenių

skaičius;

     3) kiekvienam komisijos  nariui išduotų rinkimų  biuletenių

skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų  parašų

skaičius,   balsavimo   pažymėjimų   skaičius,   nepanaudotų  ir

sugadintų biuletenių skaičius;

     4) anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius;

     5)   rinkimų   apylinkės   patalpoje   balsavusių   rinkėjų

skaičius;

     6) balsadėžės atidarymo laikas;

     7)  balsadėžėje  rastų  negaliojančių  rinkimų   biuletenių

skaičius;

     8)  balsadėžėje   rastų  galiojančių   rinkimų   biuletenių

skaičius;

     9)  balsadėžėje  rastų  atskirai  už  kiekvieną kandidatą į

Seimo narius paduotų balsų skaičius;

     10) paštu  gautų vokų  skaičius, antspauduotų  vidinių vokų

skaičius;

     11) paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

     12) paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

     13)  paštu  gautų  balsų  už  kiekvieną  kandidatą  į Seimo

narius skaičius;

     14)  iš  viso  rinkimų  apylinkėje  dalyvavusių  rinkimuose

rinkėjų skaičius;

     15)  iš  viso  negaliojančių  rinkimų apylinkėje biuletenių

skaičius;

     16) iš viso už  kiekvieną kandidatą į Seimo  narius paduotų

balsų skaičius.

     Daugiamandatės   rinkimų   apygardos   balsų    skaičiavimo

protokole įrašoma:

     1) rinkėjų skaičius rinkimų apylinkėje;

     2)  gautų   iš  apygardos   rinkimų  komisijos   biuletenių

skaičius;

     3) kiekvienam komisijos  nariui išduotų rinkimų  biuletenių

skaičius, rinkėjams išduotų biuletenių skaičius, rinkėjų  parašų

skaičius,   balsavimo   pažymėjimų   skaičius,   nepanaudotų  ir

sugadintų biuletenių skaičius;

     4) anuliuotų rinkimų biuletenių skaičius;

     5)   rinkimų   apylinkės   patalpoje   balsavusių   rinkėjų

skaičius;

     6) balsadėžės atidarymo laikas;

     7)  balsadėžėje  rastų  negaliojančių  rinkimų   biuletenių

skaičius;

     8)  balsadėžėje   rastų  galiojančių   rinkimų   biuletenių

skaičius;

     9)  balsadėžėje  rastų  atskirai  už  kiekvienos  politinės

partijos  ar  politinės  organizacijos  (jų  koalicijos) iškeltų

kandidatų sąrašą paduotų balsų skaičius;

     10) paštu  gautų vokų  skaičius, antspauduotų  vidinių vokų

skaičius;

     11) paštu gautų negaliojančių rinkimų biuletenių skaičius;

     12) paštu gautų galiojančių rinkimų biuletenių skaičius;

     13)  paštu  gautų  balsų,  paduotų  už kiekvienos politinės

partijos  ar  politinės  organizacijos  (jų  koalicijos) iškeltų

kandidatų sąrašą, skaičius;

     14)  iš  viso  rinkimų  apylinkėje  dalyvavusių  rinkimuose

rinkėjų skaičius;

     15)  iš  viso  negaliojančių  rinkimų apylinkėje biuletenių

skaičius;

     16) iš viso už  kiekvienos politinės partijos ar  politinės

organizacijos (jų koalicijos)  iškeltų kandidatų sąrašą  paduotų

balsų skaičius.

     Jeigu  balsadėžėje  buvo  rasta  daugiau biuletenių negu jų

buvo  išduota  rinkėjams,  apie  tai  įrašoma  balsų skaičiavimo

protokoluose ir nurodoma, kiek biuletenių buvo rasta daugiau.

     Rinkimų  apylinkės  balsų  skaičiavimo  protokolus pasirašo

apylinkės  rinkimų  komisijos  pirmininkas  ir  nariai.  Po   to

protokolus pasirašo  stebėtojai.   Jų pastabos,  komisijos narių

nuomonės  pridedamos  prie  protokolų  ir  yra  neatskiriama  jų

dalis.

 

     69 straipsnis.Negaliojantys biuleteniai

 

     Negaliojančiais biuleteniais laikomi:

     1) nenustatyto pavyzdžio rinkimų biuleteniai;

     2) užantspauduoti ne tos rinkimų apylinkės antspaudu;

     3) ne tos rinkimų apygardos rinkimų biuleteniai;

     4)  tie,  kuriuose  rinkėjas  pažymėjo  daugiau  kaip vieną

kandidatą  į  Seimo  narius  ar  politinės  partijos,  politinės

organizacijos  (jų  koalicijos)  iškeltų  kandidatų  sąrašą,  už

kuriuos  jis  balsavo,  arba  nepažymėjo  nė  vieno kandidato ar

kandidatų sąrašo.

     Sprendimą dėl rinkimų biuletenio pripažinimo  negaliojančiu

priima apylinkės rinkimų komisija.

 

 

     70 straipsnis.Apylinkės balsų skaičiavimo dokumentų

                   pateikimas apygardos rinkimų komisijai

 

     Apylinkės rinkimų komisija visus rinkimų biuletenius,  taip

pat  negaliojančius  ir   nepanaudotuosius,  balsų   skaičiavimo

protokolus,  rinkėjų   sąrašus  ir   kitus  rinkimų   dokumentus

Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  nustatyta  tvarka  sudeda   į

paketą ir užantspauduoja.   Paketas apygardos rinkimų  komisijai

pristatomas  ne  vėliau  kaip   per  12  valandų  po   balsavimo

pabaigos, jei Vyriausioji rinkimų komisija nenustatė kitaip.

     Vyriausioji   rinkimų   komisija    bei   Vidaus    reikalų

ministerija privalo užtikrinti rinkimų dokumentų  transportavimo

bei juos transportuojančių asmenų saugumą.

 

 

     71 straipsnis.Balsų skaičiavimas apygardos rinkimų

                   komisijoje

 

     Apygardos rinkimų komisija  balsus pradeda skaičiuoti,  kai

gauna visus balsų skaičiavimo dokumentus iš rinkimų apylinkių.

 

 

     72 straipsnis.Panaikintas

 

     73 straipsnis.Panaikintas

 

     74 straipsnis.Apygardos rinkimų komisijos balsų

                   skaičiavimo protokolai

 

     Pagal  rinkimų  apylinkių  balsų  skaičiavimo   protokolus,

rinkimų  biuletenius  ir  kitus  rinkimų  dokumentus   apygardos

rinkimų komisija nustato:

     1)  apygardoje  rinkimuose  dalyvavusių  rinkėjų   skaičių,

kuris  lygus  apygardos  rinkimų  apylinkėse  balsavusių rinkėjų

skaičiui;

     2)  apygardoje  negaliojančių  biuletenių  skaičių,   kuris

lygus  apygardos  rinkimų  apylinkėse  negaliojančių  biuletenių

skaičiui;

     3) apygardoje galiojančių  biuletenių skaičių, kuris  lygus

apygardos rinkimų apylinkėse galiojančių biuletenių skaičiui;

     4)  už  kiekvieną  kandidatą  į  Seimo narius paduotų balsų

skaičių, kuris  lygus rinkimų  apylinkėse atskirai  už kiekvieną

kandidatą į Seimo narius gautų balsų skaičiui;

     5)   už   kiekvienos   politinės   partijos   ar  politinės

organizacijos (jų koalicijos)  iškeltų kandidatų sąrašą  paduotų

balsų  skaičių,  kuris  lygus  rinkimų  apylinkėse  atskirai  už

kiekvienos  politinės  partijos  ar  politinės organizacijos (jų

koalicijos) iškeltų kandidatų sąrašą gautų balsų skaičiui.

 

 

     75 straipsnis.Rinkimų rezultatų nustatymas

                   vienmandatėse rinkimų apygardose

 

     Vienmandatėse   rinkimų    apygardose   rinkimai    laikomi

įvykusiais, jei  rinkimuose dalyvauja  daugiau kaip  40 procentų

rinkėjų,  įrašytų  į  tos  rinkimų  apygardos  rinkėjų  sąrašus.

Išrinktu  laikomas  kandidatas,   už  kurį  rinkimuose   balsavo

daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

     Jeigu  rinkimų  apygardoje  balotiravosi  daugiau  kaip  du

kandidatai  ir  nė  vienas  iš  jų nebuvo išrinktas Seimo nariu,

Vyriausioji   rinkimų   komisija,   laikydamasi   šio   įstatymo

reikalavimų,  ne  vėliau  kaip  per  dvi  savaites  nuo  rinkimų

rezultatų  paskelbimo  rengia  pakartotinį  balsavimą,   kuriame

dalyvauja  du  kandidatai,  pirmajame  balsavime gavę daugiausia

balsų.   Po   pakartotinio  balsavimo   išrinktu  laikomas   tas

kandidatas,  už  kurį  balsavo  daugiau  rinkėjų.   Jeigu už abu

kandidatus   paduotas   vienodas   balsų   skaičius,    rengiami

pakartotiniai rinkimai.

     Jeigu rinkimų  apygardoje balotiravosi  ne daugiau  kaip du

kandidatai  ir  nė  vienas  iš  jų  nebuvo  išrinktas,  rengiami

pakartotiniai rinkimai.

 

 

     76 straipsnis.Rinkimų rezultatų nustatymas

                   daugiamandatėje rinkimų apygardoje

 

     Daugiamandatėje   rinkimų   apygardoje   rinkimai   laikomi

įvykusiais,   jeigu   juose   dalyvavo   daugiau   kaip   vienas

ketvirtadalis visų rinkėjų.

     Politinė partija ar politinė organizacija (koalicija)  gali

gauti  Seimo  narių  mandatus  tik  tuomet,  jei  už jo pateiktą

kandidatų  sąrašą   balsavo  ne   mažiau  kaip   4%   rinkimuose

dalyvavusių  rinkėjų.  Tautinių   mažumų  visuomeninė   politinė

organizacija  gali  gauti  Seimo  narių  mandatus,  jeigu už jos

pateiktą sąrašą balsavo ne mažiau rinkėjų, negu reikia  sudaryti

bent vieną kvotą.

     Mandatai politinėms partijoms ir politinėms  organizacijoms

(koalicijoms)  paskirstomi  proporcingai  pagal  tai, kokį balsų

skaičių gavo kiekviena  politinė organizacija, taikant  kvotų ir

liekanų metodą.

     Pirmiausia apskaičiuojama kvota,  t.y. kiek balsų  reikia 1

mandatui gauti. Ji lygi visų daugiamandatėje apygardoje  paduotų

balsų už sąrašus, dalyvaujančius mandatų paskirstyme,  skaičiui,

padalintam  iš  70.  Jei  dalijant  gaunamas  dalmuo su liekana,

liekana atmetama, o prie dalmens pridedamas 1.

     Tada už kiekvieną sąrašą paduotas balsų skaičius  dalinamas

iš  kvotos.   Gautas  sveikasis  dalmuo  yra  mandatų  skaičius,

tenkantis   kiekvienam   sąrašui,   o   šio   dalinimo  liekanos

naudojamos  likusiems  mandatams   paskirstyti.  Dėl  to   visos

politinės organizacijos  (koalicijos) yra  surašomos iš  eilės -

pagal  joms  atitekusių  dalinimo  liekanų  didumą pradedant nuo

didžiausiosios.   Jei dviejų  organizacijų liekanos  yra lygios,

pirmąja  yra  įrašoma  ta,  kuri  gavo  daugiau rinkėjų balsų, o

jeigu  ir  šie  skaičiai  lygūs,  pirmąja  įrašoma  ta, kuri yra

gavusi daugiau  mandatų visose  apygardose.   Likusieji mandatai

po vieną padalinami sąrašams pagal taip sustatytą eilę.

     Jei kuriai nors politinei organizacijai (koalicijai)  tektų

didesnis mandatų skaičius, negu yra jos sąraše, tai  atliekantis

mandatų skaičius tuo pačiu būdu padalijamas kitiems sąrašams.

     Viename sąraše kandidatai  gauna mandatus ta  eilės tvarka,

kuri   buvo   nurodyta   politinės   organizacijos  (koalicijos)

pareiškiniuose    dokumentuose.    Sąraše    praleidžiami    tie

kandidatai,  kurie  buvo   išrinkti  vienmandatėse   apygardose.

Išrinktam  kandidatui  iš  politinės  organizacijos  sąrašo, dėl

kurio  dar  turi  vykti  pakartotinis  balsavimas  vienmandatėje

apygardoje,  Seimo nario pažymėjimo  įteikimas  atidedamas   iki

pakartotinio balsavimo rezultatų nustatymo.

 

     77 straipsnis.Apygardos balsų skaičiavimo dokumentų

                   pateikimas Vyriausiajai rinkimų

                   komisijai

 

     Apygardos  rinkimų  komisija  visus  dokumentus,  gautus iš

rinkimų  apylinkių,  paštu  gautus  rinkimų biuletenius, rinkimų

apygardos  balsų  skaičiavimo   protokolus,  apygardos   rinkimų

rezultatų  nustatymo  protokolą  ir  kitus  rinkimų   dokumentus

sudeda  į  specialius  paketus  ir  užantspauduoja.  Paketai per

Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  nustatytą  laiką   perduodami

Vyriausiajai rinkimų komisijai.

     Rinkimų dokumentus Vyriausioji rinkimų komisija saugo  visą

Seimo įgaliojimų laiką.

 

 

     78 straipsnis.Stebėtojų dalyvavimas skaičiuojant

                   balsus ir nustatant rinkimų rezultatus

 

     Skaičiuojant  balsus  rinkimų  apylinkėse  bei  apygardose,

taip  pat   nustatant  rinkimų   rezultatus  apygardose,    gali

dalyvauti  politinių  partijų  ir  politinių  organizacijų   bei

kandidatų  į   Seimo  narius   stebėtojai,  taip   pat   masinės

informacijos priemonių atstovai.

     Stebėtojai  turi  teisę  reikšti  pastabas  ir  pretenzijas

atitinkamoms  rinkimų  komisijoms  dėl  šio  ir  kitų   Lietuvos

Respublikos  įstatymų  pažeidimų,  bet  neturi  kliudyti rinkimų

komisijoms  darbui.   Stebėtojai  turi  teisę  raštu   pareikšti

protestą,  kuris  kartu  su  kitais  rinkimų  apylinkės  rinkimų

dokumentais pateikiamas apygardos rinkimų komisijai.

     Iki  Vyriausiosios  rinkimų  komisijos  pranešimo   masinės

informacijos  priemonių  atstovams  draudžiama  vaizdo  ar garso

įrašymo technika, žodžiu,  raštu ar kitaip  skleisti informaciją

apie balsų skaičiavimo ar rinkimų rezultatus.

 

     78-1 straipsnis.Skundai dėl rinkimų komisijų sprendimų,

                     priimtų pasibaigus balsavimui

 

     Politinės partijos  ir politinės  organizacijos, iškėlusios

kandidatą  į  Seimo  narius,  kandidatai  į  Seimo  narius,   jų

įgaliotiniai, stebėtojai  apylinkių rinkimų  komisijų sprendimus

dėl  balsų   skaičiavimo  protokolų   surašymo  gali    apskųsti

apygardos rinkimų komisijai ne  vėliau kaip per 24  valandas nuo

jų priėmimo.  Šie skundai  turi būti išnagrinėti ne vėliau  kaip

per 24 valandas.

     Apygardų  komisijos,  nagrinėdamos  skundus  dėl  apylinkių

rinkimų  komisijų  sprendimų  dėl  balsų  skaičiavimo  protokolų

surašymo, dalyvaujant ne mažiau  kaip 3/5 komisijos narių,  gali

perskaičiuoti    apylinkės    rinkimų    komisijos     pateiktus

biuletenius,  o  nustačiusios  protokoluose  aritmetinę  klaidą,

neteisingai   suskaičiuotus   galiojančius   bei  negaliojančius

biuletenius,  surašo  papildomą   apylinkės  balsų   skaičiavimo

protokolą  ir  prideda  jį  prie  apylinkės  balsų   skaičiavimo

protokolo.  Apygardų rinkimų komisijos neturi teisės  pripažinti

negaliojančiais  apylinkių  rinkimų  komisijų  balsų skaičiavimo

protokolų.

     Vyriausioji  rinkimų  komisija,  nagrinėdama  skundus   dėl

apygardų  rinkimų  komisijų  sprendimų  dėl  balsų   skaičiavimo

protokolų  surašymo  apygardoje,  gali  perskaičiuoti  apygardos

rinkimų komisijos  pateiktus rinkimų  biuletenius, o  nustačiusi

protokoluose   aritmetinę   klaidą,   neteisingai  suskaičiuotus

galiojančius  ar  negaliojančius  biuletenius,  surašo papildomą

apygardos,  apylinkės  balsų  skaičiavimo  protokolus ir prideda

juos  prie  apygardos  balsų  skaičiavimo protokolų. Vyriausioji

rinkimų  komisija  neturi   teisės  pripažinti   negaliojančiais

apygardų ir apylinkių balsų skaičiavimo protokolų.

     Politinės partijos  ir politinės  organizacijos, iškėlusios

kandidatus   į   Seimo   narius,   kandidatai   į  Seimo  narius

Vyriausiosios rinkimų komisijos  sprendimus arba jos  atsisakymą

nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymo pažeidimų ne vėliau  kaip

per  24  valandas  po  to,  kai  paskelbiami  oficialūs  rinkimų

rezultatai,  gali  apskųsti  Seimui  ar Respublikos Prezidentui.

Tokiais  atvejais  Seimas  ar  Respublikos Prezidentas ne vėliau

kaip  per  48  valandas  kreipiasi  į  Konstitucinį  Teismą   su

paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.

 

     78-2 straipsnis.Paklausimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo

                     rinkimų įstatymo pažeidimo

 

     Su  paklausimu,  ar  nebuvo  pažeistas Lietuvos Respublikos

Seimo  rinkimų  įstatymas,  į  Konstitucinį Teismą gali kreiptis

Lietuvos Respublikos  Seimas, taip  pat Respublikos  Prezidentas

ne vėliau  kaip per  3 dienas  po to,  kai paskelbiami oficialūs

rinkimų rezultatai.

     Konstitucinis  Teismas  tiria   ir  vertina   Vyriausiosios

rinkimų  komisijos  sprendimą  arba  jos  atsisakymą   nagrinėti

skundus  dėl   Lietuvos  Respublikos   Seimo  rinkimų   įstatymo

pažeidimų tais  atvejais, kai  sprendimai buvo  priimti ar  kita

komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui.

     Tokį  paklausimą  Konstitucinis   Teismas  išnagrinėja   ne

vėliau  kaip  per  72  valandas  nuo  jo įteikimo Konstituciniam

Teismui. Į šį terminą įskaitomos ir nedarbo dienos.

     Remdamasis   Konstitucinio   Teismo   išvadomis,   galutinį

sprendimą  dėl  Lietuvos  Respublikos  Seimo  rinkimų   įstatymo

pažeidimo priima Lietuvos Respublikos Seimas.

     Jeigu Konstitucinis Teismas  priima išvadą, kad  šiurkščiai

pažeistas  Lietuvos  Respublikos  Seimo  rinkimų  įstatymas   ar

suklastoti  rinkimų  dokumentai  ir  tai  turėjo  esminės įtakos

rinkimų rezultatams,  Lietuvos Respublikos  Seimas gali  priimti

vieną iš šių nutarimų:

     1)  pripažinti  rinkimus  vienmandatėje  ar daugiamandatėje

rinkimų   apygardoje   negaliojančiais   -   kai   pagal   balsų

skaičiavimo  protokolus  negalima   nustatyti  tikrųjų   rinkimų

rezultatų;

     2)  nustatyti  tikruosius  galutinius  rinkimų   rezultatus

pagal rinkimų komisijų pateiktus balsų skaičiavimo protokolus.

     Seimas  kartu  priima  nutarimą  dėl neteisėtai ir teisėtai

išrinktų Seimo narių.

 

     79 straipsnis.Rinkimų rezultatų paskelbimas

 

     Galutinius rinkimų rezultatus ne  vėliau kaip per 7  dienas

nuo rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

 

     80 straipsnis.Seimo nario pažymėjimas

 

     Po  rinkimų   rezultatų  paskelbimo   Vyriausioji   rinkimų

komisija  per  3  dienas  išrinktiems  kandidatams įteikia Seimo

nario pažymėjimus, išskyrus  atvejus, numatytus 76  straipsnyje.

Visus ginčus  dėl Seimo  nario pažymėjimo  neįteikimo ne  vėliau

kaip  per  3  dienas  sprendžia Vilniaus apygardos teismas, kurio

sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo.

        Pakeitimai:

        1.Nr.1-645; 1994.11.08.; Žin., 1994, Nr.89-1718.

 

     81 straipsnis.Nebesančių Seimo narių vietų užėmimas

 

     Jei  Seimo  narys  mirė,   nebegali  vykdyti  Seimo   nario

įgaliojimų  ar   anksčiau  laiko   nutraukti  jo    deputatiniai

įgaliojimai:

     1)  vienmandatėje  rinkimų  apygardoje,  kurioje  jis  buvo

išrinktas, organizuojami nauji rinkimai;

     2)  daugiamandatėje  rinkimų  apygardoje  Seimo nariu tampa

tos  politinės  partijos,  politinės  organizacijos ar jungtinio

sąrašo,  pagal  kurį  buvo  išrinktas  nebesantis  Seimo  narys,

pirmas neišrinktasis kandidatas.

 

     82 straipsnis.Pakartotiniai rinkimai

 

     Pakartotiniai rinkimai vyksta:

     1)  rinkimų   apygardose,  kuriose   rinkimai  neįvyko   ar

pripažinti negaliojančiais;

     2) šio įstatymo 75 straipsnyje numatytais atvejais.

     Pakartotiniai  rinkimai  rengiami  ne  vėliau kaip po pusės

metų.  Konkrečią  pakartotinių  rinkimų  dieną  ir  jų   rengimo

tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

 

     83 straipsnis. Rinkimų pripažinimas negaliojančiais

 

     Vyriausioji  rinkimų  komisija   gali  pripažinti   rinkimų

rezultatus  rinkimų  apygardose  negaliojančiais, jeigu nustato,

kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai, padaryti balsavimo  metu,

ar  dokumentų  suklastojimas  turėjo  lemiamos  įtakos   rinkimų

rezultatams.

 

     84 straipsnis.Seimo nario mandato netekimas

 

     Kiekvienas kandidatas į Seimo narius turi viešai  paskelbti

ir   savo   rinkiminiuose   plakatuose,   taip   pat   politinės

organizacijos plakatuose su kandidatų sąrašu pažymėti, jeigu  ne

pagal    Lietuvos    Respublikos    užduotis    yra   sąmoningai

bendradarbiavęs su kitų valstybių specialiosiomis tarnybomis.

     Jei  kandidatas   to  nepadarė   ir  po   rinkimų  įstatymų

nustatyta tvarka įrodoma, kad jis ne pagal Lietuvos  Respublikos

užduotis sąmoningai  bendradarbiavo su  KGB ar  kitomis užsienio

specialiosiomis  tarnybomis,  nuo  tos  dienos  nutraukiami   jo

deputatiniai įgaliojimai.

 

 

     85 straipsnis.Įstatymo įsigaliojimas

 

     Šis   įstatymas   įsigalioja   nuo   Lietuvos   Respublikos

Aukščiausiosios  Tarybos  nutarimo  "Dėl  Lietuvos   Respublikos

Seimo rinkimų 1992 m. spalio 25 d." priėmimo dienos.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                               VYTAUTAS LANDSBERGIS

 

Vilnius, 1992 m. liepos 9 d.

     Nr.I-2721

_