LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Suvestinė redakcija nuo 2009-02-01 iki 2009-05-19

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 73-2907, i. k. 1072250ISAK000V-540

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE REIKALAVIMŲ APRAŠO IR LIGŲ IR BUKLIŲ, KURIOMS ESANT TAIKOMOS INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪROS, IR ŠIŲ PROCEDŪRŲ TAIKYMO INDIKACIJŲ SĄRAŠO BEI INTERVENCINĖS RADIOLOGUOS PASLAUGŲ, APMOKAMŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠOMIS, IR JŲ BAZINIŲ KAINŲ SĄRAŠO PATVIRTINIMO

2007 m. birželio 22 d. Nr. V-540

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) 25 straipsnio 1 dalimi bei pritarus Privalomojo sveikatos draudimo tarybai (2007 m. balandžio 3 d. nutarimas Nr. 2/2):

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Intervencinės radiologijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašą;

1.2. Ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąrašą;

1.3. Intervencinės radiologijos paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašą.

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. gegužės 10 d. įsakymo Nr. 229 „Dėl ligų ir parodymų, kuriems taikomos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokamos intervencinės radiologijos procedūros bei kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 42-1348) 1.3 punktą.

3. Nustatau, kad įsakymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 dienos.

4. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui pagal administruojamą sritį.

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS RIMVYDAS TURČINSKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymu

Nr. V-540

INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PASLAUGŲ TEIKIMO ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOSE REIKALAVIMŲ APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Intervencinės radiologijos paslaugas sudaro intervencinės diagnostikos ir gydymo procedūros (toliau vadinamos – IRP), kurios gali būti taikomos pacientams, sergantiems širdies ir / ar kraujagyslių ligomis.

2. IRP pagal klinikinį taikymo profilį skirstomos į:

2.1. kardiologines IRP;

2.2. angiologines IRP;

2.3. elektrofiziologines IRP.

3. Kiekvieno klinikinio profilio IRP pagal procedūros specifiką skirstomos į:

3.1. diagnostines IRP (toliau vadinama – DIRP);

3.2. gydomąsias IRP (toliau vadinama – GIRP).

4. Kardiologinės IRP:

4.1. kardiologinės DIRP:

4.1.1. koronarografija su ventrikulografįja;

4.1.2. pulmoangiografįja;

4.1.3. širdies ertmių manometrija su ventrikulografija;

4.1.4. endomiokardo biopsija;

4.1.5. frakcijinis širdies kraujagyslių kraujotakos tėkmės rezervo tyrimas (toliau vadinama – FFR);

4.1.6. širdies intrakraujagyslinis ultragarsinis tyrimas (toliau vadinama – IVUS);

4.2. kardiologinės GIRP:

4.2.1. paprasta perkutaninė koronarinė intervencija (toliau vadinama – PKI);

4.2.2. sudėtinga PKI;

4.2.3. vainikinių arterijų rotabliacija;

4.2.4. reolizinė vainikinių arterijų trombektomija;

4.2.5. sudėtingas trumpalaikis asistuojantis kraujotakos palaikymas;

4.2.6. transkoronarinė alkoholinė hipertrofinės tarpskilvelinės pertvaros abliacija;

4.2.7. balioninė valvuloplastika;

4.2.8. Rushkind'o septostomija;

4.2.9. prieširdžių ar skilvelių pertvaros defekto ar atviro arterinio latako uždarymas;

4.2.10. perikardo punkcija ir drenavimas kontroliuojant ultragarsu.

5. Angiologinės IRP:

5.1. angiologinės DIRP:

5.1.1. cerebrinė angiografija;

5.1.2. spinalinė angiografija;

5.1.3. bronchialinė angiografija;

5.1.4. aortografija;

5.1.5. abdominalinė visceralinė angiografija;

5.1.6. selektyvi angiografija;

5.1.7. renalinė angiografija;

5.1.8. angiografija ir transstenozinio spaudimo gradiento matavimas;

5.1.9. dubens organų angiografija;

5.1.10. galūnių angiografija;

5.1.11. venografija ir/ar kavagrafija;

5.1.12. kepenų venografija ir pleištinio gradiento matavimas;

5.1.13. transjugulinė biopsija;

5.2. angiologinės GIRP:

5.2.1. perkutaninė transliuminalinė angioplastika (toliau vadinama – PTA);

5.2.2. periferinė embolizacija su dalelėmis ir nustumiamosiomis spiralėmis;

5.2.3. periferinė embolizacija su atskiriamosiomis spiralėmis;

5.2.4. neuroradiologinė embolizacija;

5.2.5. sudėtinga neuroradiologinė embolizacija;

5.2.6. transjugulinis intrahepatinis portosisteminis šuntavimas (toliau vadinama – TIPS);

5.2.7. intravaskulinė selektyvi trombolizinė terapija;

5.2.8. tuščiosios venos filtro implantavimas;

5.2.9. perkateterinis intravaskulinis svetimkūnių pašalinimas;

5.2.10. intraarterinė chemoterapija ir / ar chemoembolizacija;

5.2.11. ilgalaikio centrinės venos kateterio implantavimas;

5.2.12. pilvinės aortos stentavimas;

5.2.13. krūtininės aortos stentavimas.

6. Elektrofiziologinės IRP:

6.1. elektrofiziologinė DIRP (intrakardinis elektrofiziologinis tyrimas);

6.2. elektrofiziologinės GIRP:

6.2.1. perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija;

6.2.2. perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija, atliekant tarpprieširdinės pertvaros punkciją kontroliuojant intrakardiniu ultragarsu;

6.2.3. Radiodažninė ir/ar mikrobangų abliacija naudojant trimatį intrakardinį kartografavimą ar minimaliai invazinį gydymo būdą torakoskopo kontrolėje;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-677, 2007-08-10, Žin., 2007, Nr. 91-3655 (2007-08-23), i. k. 1072250ISAK000V-677

6.2.4. vienkamerinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas;

6.2.5. dvikamerinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas;

6.2.6. biventrikulinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas;

6.2.7. vienkamerinio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-32, 2009-01-22, Žin., 2009, Nr. 12-499 (2009-01-31), i. k. 1092250ISAK0000V-32

6.2.8. dvikamerinio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas

Papildyta punktu:

Nr. V-32, 2009-01-22, Žin., 2009, Nr. 12-499 (2009-01-31), i. k. 1092250ISAK0000V-32

6.2.9. vienkamerinio vaikiško elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas

Papildyta punktu:

Nr. V-32, 2009-01-22, Žin., 2009, Nr. 12-499 (2009-01-31), i. k. 1092250ISAK0000V-32

II. REIKALAVIMAI ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGOMS

7. Asmens sveikatos priežiūros įstaiga (toliau vadinama – ASPĮ), kurioje atliekamos IRĘ turi atitikti:

7.1. Bendruosius išvystytos infrastruktūros vidaus ligų profilio subspecializuotų stacionarinių tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 606 „Dėl Bendrųjų vidaus ligų stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų“ (Žin., 2000, Nr. 105-3319; 2005, Nr. 76-2774);

7.2. Bendruosius stacionarinių tretinio lygio vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos paslaugų teikimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 603 „Dėl Bendrųjų vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos (ortopedijos, traumatologijos) stacionarinių antrinio ir tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų“ (Žin., 2000, Nr. 106-3372; 2005, Nr. 76-2773);

7.3. Tretinio lygio reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų (reanimacijos III) teikimo suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos apraše nurodytus Bendruosius tretinio lygio paslaugų teikimo reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-827 „Dėl Reanimacijos ir intensyviosios terapijos paslaugų teikimo vaikams ir suaugusiesiems sąlygų ir tvarkos aprašų patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 128-4644);

7.4. atsižvelgiant į Europos kardiologų draugijos ir Europos širdies ir kraujagyslių ir intervencinės radiologijos draugijos rekomendacijas, ASPĮ turi būti atliekama ne mažiau kaip 150 intervencinės radiologijos GIRP per metus.

III. REIKALAVIMAI PATALPOMS IR ĮRANGAI INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪRAI TEIKTI

8. Intervencinės radiologinės procedūros atliekamos operacinėje. Patalpos turi atitikti ASPĮ keliamus higienos reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-136 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1:2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1213).

9. IRP atlikti reikalingi medicinos prietaisai turi atitikti Medicinos prietaisų saugos techninį reglamentą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. 101 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 4:2001 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ ir medicinos normos MN 100:2001 „Aktyviųjų implantuojamųjų medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 15-467).

10. Operacinės medicinos prietaisai, priemonės ir medikamentai:

10.1. rentgeno angiografinė sistema, pritaikyta širdies ir periferinėms kraujagyslėms tirti ir gydomosioms procedūroms atlikti;

10.2. prietaisai paciento gyvybinėms funkcijoms stebėti;

10.3. universalus šviesos šaltinis;

10.4. gyvybinių funkcijų atstatymo ir palaikymo medicinos prietaisai:

10.4.1. deguonies tiekimo sistema;

10.4.2. defibriliatorius;

10.4.3. dirbtinio plaučių ventiliavimo aparatas, intubavimo reikmenys;

10.4.4. intraaortinės kontrapulsacijos aparatas (atliekant PKI);

10.5. angiografinė automatinė pompa;

10.6. elektrokardiostimuliatorius;

10.7. vaistų rinkinys gaivinimui;

10.8. analgetikai;

10.9. vietiniai anestetikai;

10.10. intraveniniai anestetikai;

10.11. diuretikai;

10.12. opioidai;

10.13. inotropiniai medikamentai;

10.14. antiaritminiai medikamentai;

10.15. krešėjimą veikiantys medikamentai;

10.16. perfuzinė intraveninė pompa;

10.17. dezinfekavimo priemonės;

10.18. archyvavimo ir dokumentavimo įranga ir priemonės.

IV. PERSONALAS, TEIKIANTIS INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪRĄ

11. DIRP atlieka vienas iš gydytojų pagal medicinos normoje nustatytą kompetenciją:

11.1. gydytojas kardiologas;

11.2. gydytojas vaikų kardiologas;

11.3. gydytojas radiologas;

11.4. atliekant DIRP dalyvauja:

11.4.1. gydytojas anesteziologas reanimatologas ir anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojas (kai to reikalauja paciento amžius arba būklė, arba procedūros rūšis);

11.4.2. operacinės slaugytojas;

11.4.3. slaugytojo padėjėjas;

11.4.4. medicinos technikos inžinierius.

12. GIRP atlieka vienas iš gydytojų pagal medicinos normoje nustatytą kompetenciją:

12.1. gydytojas kardiologas;

12.2. gydytojas vaikų kardiologas;

12.3. gydytojas radiologas.

13. Atliekant GIRP dalyvauja:

13.1. gydytojas anesteziologas reanimatologas ir anestezijos ir intensyvios terapijos slaugytojas (kai to reikalauja paciento amžius arba būklė, arba procedūros rūšis);

13.2. gydytojas angiochirurgas (aortos stentavimo procedūros);

13.3. operacinės slaugytojas;

13.4. slaugytojo padėjėjas;

13.5. medicinos technikos inžinierius.

V. INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪRŲ APMOKĖJIMO TVARKA

14. Vienam ligoniui suteiktos diagnostinės ir / ar gydomosios intervencinės radiologijos procedūros vertinamos kaip atskiros procedūros.

15. Apmokėti Brangiųjų tyrimų ir procedūrų apmokėjimo tvarka, nustatyta sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 721 „Dėl Brangiųjų tyrimų ir procedūrų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bazinių kainų taikymo tvarkos bei ligų ir indikacijų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 25-652; 2004, Nr. 80-2849), prilyginant vieną balą vienam litui.

16. Stacionarinės paslaugos apmokamos šioms paslaugoms apmokėti skirtomis lėšomis Terapijos III trumpalaikio gydymo paslaugos bazine kaina, jei intervencinės radiologijos procedūros pacientams suteikiamos planine tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-677, 2007-08-10, Žin., 2007, Nr. 91-3655 (2007-08-23), i. k. 1072250ISAK000V-677

17. ASPĮ, norinti teikti intervencinės radiologijos paslaugas, turi atitikti II ir III skirsnyje nustatytus reikalavimus.

18. Nesant būklių, įvardytų Ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąraše, kai būtina skubiai pacientui atlikti IRP, šis diagnostikos ar gydymo metodas gali būti taikomas gydytojų konsiliumo sprendimu.

19. Nesant būklių, įvardytų Ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąraše, kai būtina planine tvarka pacientui atlikti IRP, šis diagnostikos ar gydymo metodas gali būti taikomas gydytojų konsiliumo sprendimu ir suderinus su teritorine ligonių kasa.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos

ministro

2007 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. V-540

LIGŲ IR BŪKLIŲ, KURIOMS ESANT TAIKOMOS INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PROCEDŪROS, IR ŠIŲ PROCEDŪRŲ TAIKYMO INDIKACIJŲ SĄRAŠAS

1. Kardiologinė DIRP

Nr.	Procedūra		TLK-10 kodas	Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė		Procedūrų taikymo indikacijos
1.1.	Koronarografija su ventrikuliografija		I20.1	Krūtinės angina su nustatytu spazmu		Nėra efekto gydant medikamentais
			I20.8	Įtampos krūtinės angina		Ryškiai teigiami krūvio mėginiai
			I20.9	Krūtinės angina, nepatikslinta		Neinvaziniais metodais nepavyksta patvirtinti ar ekskliuduoti koronarinės širdies ligos
			I25	Lėtinė išeminė širdies liga		Angiospastinė krūtinės angina
			I20.0	Nestabili krūtinės angina		Didelės ir vidutinės rizikos nestabili krūtinės angina Nėra efekto 1–2 paras gydant medikamentais Praėjus paūmėjimui ir esant teigiamiems krūvio mėginiams Po miokardo infarkto per pirmus 2 mėn. atsiradusi krūtinės angina arba teigiamas krūvio mėginys
			I21	Ūminis miokardo infarktas		Ūminis miokardo infarktas, jei nuo skausmo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 valandų
			I22	Pakartotinis miokardo infarktas		Išlieka skausmai ar atsiranda grįžtamoji išemija
			I23	Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos		Įtariamos mechaninės miokardo infarkto komplikacijos
			I25.6	Beskausmė (nebyli) miokardo išemija		Besimptominiai ligoniai, jei ryškiai teigiami krūvio mėginiai
			I46.0	Širdies sustojimas su sėkminga reanimacija		Po dokumentuotos klinikinės mirties be ūminio miokardo infarkto
			I50	Širdies nepakankamumas		Ūmus ar ryškus lėtinis širdies nepakankamumas diagnozei patikslinti
			I05	Reumatinės dviburio vožtuvo ydos		Aortinės ydos – jei numatomas chirurginis gydymas
			I06	Reumatinės aortos vožtuvo ydos		Kitos įgytos širdies ydos prieš chirurginį gydymą–vyrams per 40 m., moterims – per 50 m.
			I07	Reumatinės triburio vožtuvo ydos
			I08	Daugiavožtuvinės ydos
			I34	Nereumatinės dviburio (mitralinio) vožtuvo ydos
			I35	Nereumatinės aortos vožtuvo ydos
			I36	Nereumatinės triburio vožtuvo ydos
			I37	Plautinio kamieno vožtuvo ydos
1.2.	Pulmoangiografija		I26		Plaučių arterijos embolija	Diagnozei nustatyti ir patikslinti
			I27		Kitos plautinės širdies ligų formos	Gydymo taktikai parinkti
			I28		Kitos plaučių kraujagyslių ligos	Įtariama plautinė embolizacija, kai negalima atlikti plaučių perfuzijos tyrimo arba jis neinformatyvus
			Q33		Įgimta plaučio formavimosi yda	Kraujavimo iš kvėpavimo takų ir įgimtų ar įgytų pulmonalinių anomalijų (plaučių sekvestracija, malformacijos ir kt.) diagnostika ir įvertinimas
			R04		Kraujavimas iš kvėpavimo takų
1.3.	Širdies ertmių manometrų a su ventrikulografija		Q20		Įgimtos širdies ertmių (kamerų) ir jungčių formavimosi ydos	Įgimtų ir įgytų ydų diagnozei patikslinti
			Q21		Įgimtos širdies pertvaros formavimosi ydos	Gydymo taktikai parinkti
			Q22		Įgimtos plautinio kamieno ir triburio vožtuvo formavimosi ydos
			Q23		Įgimtos aortos ir dviburio (mitralinio) vožtuvo formavimosi ydos
			Q24		Kitos įgimtos širdies formavimosi ydos
			Q25		Įgimtos didžiųjų arterijų formavimosi ydos
			Q26		Įgimtos didžiųjų venų formavimosi ydos
			I05-I09		Įgytos širdies ydos
			I34-I39		Širdies vožtuvų ydos
1.4.	Endomiokardo biopsija		I40		Ūminis miokarditas	Aktyvaus ar besirezorbuojančio miokardito diagnozei nustatyti
			I41		Miokarditas, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur	Įvertinti ir kontroliuoti chemoterapijos, ypač antraciklinų, toksinį poveikį miokardui
			I42		Kardiomiopatija	Miokardo patologijai, turinčiai būdingą morfologinį vaizdą (pvz., amiloidozei, sarkoidozei, hemochromatozei, spinduliniam pažeidimui, susikaupusiam glikogenui, širdies navikams, endokardo fibrozei ar fibroelastozei), nustatyti
			I43		Kardiomiopatija, sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur	Diferencijuoti konstrikcinį perikarditą nuo restrikcinės kardiomiopatijos
1.5.	Frakcijinis širdies kraujagyslių tėkmės rezervo tyrimas	I20			Krutinės angina	Įvertinti kraujotakos pakankamumą širdies kraujagyslėse
		I21			Ūminis miokardo infarktas	Stenozės hemodinaminiam reikšmingumui įvertinti, kai krūvio mėginiai neatlikti, neinformatyvūs arba ligonis negali jų atlikti
		I22			Pakartotinis miokardo infarktas	Trijų vainikinių arterijų ligai diagnozuoti prieš gydymo taktikos parinkimą (aorto koronarinis šuntavimas ar PKI su stentavimu)
		I23			Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos	PKI su stentavimu rezultatui įvertinti
		I25.6			Beskausmė (nebyli) miokardo išemija
		I46.0			Širdies sustojimas su sėkminga reanimacija
		I50			Širdies nepakankamumas
1.6.	Širdies intrakraujagyslinis ultragarsinis tyrimas	I20			Krūtinės angina	Įvertinti širdies kraujagyslių spindžio ir sienelės morfologinius aterosklerotinius pakitimus parenkant gydymo taktiką
		I21			Ūminis miokardo infarktas
		I22			Pakartotinis miokardo infarktas	Gydymo taktikos ir PKI rezultato įvertinimas ligoniams su kairės vainikinės arterijos kamieno liga ir priekinės ir/ ar juosiančios arterijos žiočių liga
		I23			Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos
		I25.6			Beskausmė (nebyli) miokardo išemija
		I46.0			Širdies sustojimas su sėkminga reanimacija
		I50			Širdies nepakankamumas

2. Kardiologinė GIRP

Nr.	Procedūra	TLK-10 kodas	Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė	Procedūrų taikymo indikacijos
2.1.	Paprasta perkutaninė koronarinė intervencija	I20.8	Įtampos krūtinės angina	Vienos ar kelių koronarinių arterijų susiaurėjimai (>50 %) ir kuris nors iš šių rodiklių:
		I20.9	Krūtinės angina, nepatikslinta	teigiami krūvio mėginiai;
				anamnezėje buvo klinikinė mirtis;
				medikamentinis gydymas neefektyvus;
				poinfarktinė krūtinės angina;
				skilvelinė tachikardija, atspari medikamentams;
				frakcijinis kraujotakos rezervas <0,75;
				intravaskulinio ultragarsinio tyrimo duomenimis, stenozės diametras < 4 mm²
		I20.0	Nestabili krūtinės angina	Didelės ir vidutinės rizikos nestabili krūtinės angina
				Mažos rizikos krūtinės angina ir teigiami krūvio
				mėginiai
				Poinfarktinė krūtinės angina
		I21	ūminis miokardo infarktas	Platus miokardo infarktas, kai nuo skausmų pradžios
				praėjo mažiau kaip 12 valandų ir kartojasi skausmai ar
				vystosi komplikacijos
		I22	Pakartotinis miokardo infarktas	Kardiogeninis šokas dėl miokardo infarkto
		I23	Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos	Fibrinolitinės terapijos kontraindikacijos
		I25	Lėtinė išeminė širdies liga	Neefektyvi fibrinolitinė terapija
		I25	Lėtinė išeminė širdies liga	Besimptomiai ligoniai ir ryškiai teigiami krūvio mėginiai
2.2.	Sudėtinga perkutaninė koronarinė intervencija	I20.8	Įtampos krūtinės angina	Visi požymiai kaip ir paprastos PKI ir bet kuris iš žemiau išvardytų rodiklių:
		I20.9	Krūtinės angina, nepatikslinta	cukrinis diabetas;
		I20.0	Nestabili krūtinės angina	kelių vainikinių arterijų PKI;
		I21	Ūminis miokardo infarktas	lėtinė vainikinės arterijos okliuzija;
		I22	Pakartotinis miokardo infarktas	vainikinės arterijos spindis siauresnis nei 3 mm;
		I23	Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos	kairiosios vainikinės arterijos kamieno stenozė;
		I25	Lėtinė išeminė širdies liga	bifurkacinė ar trifurkacinė vainikinių arterijų stenozė;
				vainikinės arterijos stenozės ilgis >20 mm;
				vainikinių arterijų Stento restenozė
2.3.	Sudėtingas trumpalaikis asistuojantis kraujotakos palaikymas	I50	Širdies veiklos nepakankamumas	Kai neefektyvi intraaortinė balioninė kontrapulsacija
2.3.		I21	Ūminis miokardo infarktas	Kai neefektyvi intraaortinė balioninė kontrapulsacija
2.4.	Vainikinių arterijų rotabliacija	I20.8	Įtampos krūtinės angina	Visi požymiai kaip paprastos PKI ir ryški vainikinių arterijų fibrozė ir kalcinozė
		I20.9	Krūtinės angina, nepatikslinta
		I20.0	Nestabili krūtinės angina
		I21	Ūminis miokardo infarktas
		I22	Pakartotinis miokardo infarktas
		I23	Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos
		I25	Lėtinė išeminė širdies liga
2.5.	Reolizinė vainikinių arterijų trombektomija	I20.8	Įtampos krūtinės angina	Visi požymiai kaip paprastos PKI ir trombas koronarinėje arterijoje arba veninėse jungtyse
		I20.9	Krūtinės angina, nepatikslinta
		I20.0	Nestabili krūtinės angina
		I21	Ūminis miokardo infarktas
		I22	Pakartotinis miokardo infarktas
		I23	Neabejotinai su ūminiu miokardo infarktu susijusios komplikacijos
		I25	Lėtinė išeminė širdies liga
2.6.	Transkoronarinė alkoholinė hipertrofinės tarpskilvelinės pertvaros abliacija	I42.1	Hipertrofinė obstrukcinė kardiomiopatija	Esant kairiojo skilvelio išvarymo trakto spaudimo gradientui >60 mmHg
2.7.	Balioninė valvuloplastika	I05.0	Reumatinė dviburė stenozė (mitralinė stenozė)	Ligoniai, kurių ligos simptomai mažai išreikšti (II NYHA funkcinė klasė), bet yra II laipsnio plautinė hipertenzija
		I34.2	Nereumatinė mitralinė (dviburio vožtuvo) stenozė	Ligoniai III–IV funkcinės klasės, kurių mitralinės angos plotas <1,5 cm², esant jaunam amžiui, nedideliam povožtuvinio aparato pažeidimui, neišreikštai vožtuvų kalcinozei, išlikus burių judrumui
		Q22.1	Įgimta plautinio kamieno vožtuvo stenozė (susiaurėjimas)	Neoperabiliais atvejais, kai pati operacija ar protezavimas nepageidaujami
		I06.0	Reumatinė aortos vožtuvo (angos) stenozė	Aortos vožtuvo stenozė, esant spaudimo gradientui >50 mmHg
		I35.0	Nereumatinė aortos vožtuvo (angos) stenozė	Asimptominiai ir simptominiai ligoniai, esant kritinei aortos angos stenozei (anga <0,8 cm² ir vidutinis spaudimo gradientas >50 mmHg), ir jauno amžiaus ligoniai, esant įgimtai aortos angos stenozei be kalcinozės; ar paruošiamuoju etapu prieš protezavimą, esant kardiogeniniam šokui, kai protezuoti artimiausiu metu nebus galima, kaip paliatyvinė priemonė stipriai išreikštos aortinės stenozės atveju, esant operacijos kontraindikacijoms ar ligoniui atsisakius operacijos
2.8.	Rushkind'o septostomija	Q20.3	Diskordantinė ventrikuloarterinė jungtis	Naujagimio gyvybę gelbstinti procedūra
2.9.	Prieširdžių ar skilvelių pertvaros defekto uždarymas ar atviro arterinio latako uždarymas	I51.0	Širdies pertvarų defektai, įgyti	Ligoniai, kurių ligos simptomai mažai išreikšti (II NYHA funkcinė klasė), bet yra II laipsnio plautinė hipertenzija
		Q21	Įgimtos širdies pertvaros formavimosi ydos	III–IV funkcinės klasės ligoniai
		Q25.0	Atviras arterinis latakas	Esant kliniškai reikšmingoms ydoms
2.10.	Perikardo punkcija ir drenavimas kontroliuojant ultragarsu	I31.2	Hemoperikardas (kraujo sankaupa perikarde), neklasifikuojamas kitur	Esant širdies tamponadai Diagnostikos tikslais
2.10.	Perikardo punkcija ir drenavimas kontroliuojant ultragarsu	I31.3	Skysčio sankaupa perikarde (neuždegiminis)	Esant širdies tamponadai Diagnostikos tikslais

3. Angiologinė DIRP

Nr.	Procedūra	TLK-10 kodas	Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė	Procedūrų taikymo indikacijos
3.1.	Cerebrinė angiografija	G45	Praeinantys (tranzitiniai) smegenų išemijos priepuoliai ir su jais susiję sindromai	Ligoniai su simptominiu cerebrovaskuliniu nepakankamumu diagnozei patikslinti
		G46	Kraujagysliniai galvos smegenų sindromai sergant cerebrovaskulinėmis ligomis
		I63	Smegenų infarktas
		I64	Insultas, nepatikslintas, kaip kraujosruva ar infarktas
		I65	Precerebrinių arterijų užsikimšimas ir stenozė, nesukėlę smegenų infarkto	Asimptominiai ligoniai, kuriems neinvaziškai nustatyta žymi stenozė ar išopėjusi plokštelė ir būtina patikslinti indikacijas revaskuliarizacijai
		I66	Nesukeliantis smegenų infarkto smegeninių (cerebral) arterijų užsikimšimas ir stenozė	Įtartos intrakranijinės okliuzinės ligos ir / ar kolateralinės kraujotakos įvertinimas
		I67.5	Moyamoya liga
		I67.7	Cerebrinis arteritas, neklasifikuojamas kitur
		I67.0	Smegenų arterijų sienelės atsisluoksniavimas, neplyšęs	Pirminių kraujagyslių anomalijų, įskaitant aneurizmas, kraujagyslių malformacijas, okliuzinę ligą ar vaskulitus, diagnostika ir įvertinimas
		I67.1	Smegenų kraujagyslių aneurizma, neplyšusi
		I67.1	Smegenų kraujagyslių aneurizma, neplyšusi	Pooperacinis chirurginių arba neurointervencinių procedūrų įvertinimas
		I72.0	Miego arterijos aneurizma
		Q28.0	Precerebrinių kraujagyslių arterioveninė formavimosi yda
		Q28.1	Kitos precerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos
		Q28.2	Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda
		Q28.3	Kitų cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos
		I60	Subarachnoidinė kraujosruva	Intracerebrinės kraujosruvos, įskaitant ir trauminę, įvertinimas
		I61	Intracerebrinė kraujosruva
		S06.4	Epiduralinis kraujo išsiliejimas
		S06.5	Trauminis subduralinis kraujo išsiliejimas
		S06.6	Trauminis subarachnoidinis kraujo išsiliejimas
		S06.7	Intrakranijinis sužalojimas su ilgalaike koma
		S06.8	Kiti intrakranijiniai sužalojimai
		S15	Kaklo kraujagyslių sužalojimas	Simptominės trauminės disekacijos diagnostika ir įvertinimas
		R04.0	Kraujavimas iš nosies	Rekurentinės epistaxis arba trauminio kraujavimo, kurio nepavyksta kitaip sustabdyti, diagnostika ir įvertinimas
		C01-	Piktybiniai navikai	Galvos, kaklo ir intrakranijinių navikų diagnostika ir įvertinimas
		C14
		C71	Galvos smegenų piktybiniai navikai
		C79.3	Metastaziniai galvos smegenų ir smegenų dangalų piktybiniai navikai
		D10	Burnos ir ryklės gerybiniai navikai
		D33.0	Supratentorinės galvos smegenų dalies gerybiniai navikai
		D33.1	Intratentorinės galvos smegenų dalies gerybiniai navikai
		D33.2	Galvos smegenų nepatikslinti gerybiniai navikai
3.2.	Spinalinė angiografija	Q28.2	Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda	Nugaros smegenų kraujagyslių patologijos (malformacijos ir arterioveninės fistulės) diagnostika ir įvertinimas
		Q28.8	Kitos patikslintos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos
		Q28.9	Įgimta kraujo apytakos sistemos formavimosi yda, nepatikslinta
3.3.	Bronchialinė arteriografija	R04	Kraujavimas iš kvėpavimo takų	Kraujavimo iš kvėpavimo takų ir įgimtų ar įgytų pulmonalinių anomalijų (plaučių sekvestracija, malformacijos ir kt.) diagnostika ir įvertinimas
3.3.	Bronchialinė arteriografija	Q33	Įgimta plaučio formavimosi yda
3.4.	Aortografija	Q25.0	Atviras arterinis latakas	Aortos patologinių pakitimų (disekacija, aneurizma, okliuzinė liga, aortitas, įgimti aortos defektai ir aortos sužalojimas) diagnostika bei įvertinimas
		Q25.1	Aortos koarktacija (susiaurėjimas)
		Q25.2	Aortos atrezija
		Q25.3	Aortos stenozė (susiaurėjimas)
		Q25.4	Kitos įgimtos aortos formavimosi ydos
		I70.0	Aortos aterosklerozė
		I71	Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas (disekacija)
		I74.0	Pilvinės aortos dalies embolija ir trombozė
		I74.1	Kitų ir nepatikslintų aortos dalių embolija ir trombozė
		S25.0	Krūtinės aortos sužalojimas
		S35.0	Pilvo aortos sužalojimas
3.5.	Abdominalinė visceralinė angiografija	K92.0	Vėmimas krauju	Ūmus ar chroniškas kraujavimas į virškinamąjį traktą, kurio nepavyksta kitaip lokalizuoti ir sustabdyti
		K92.1	Kraujas išmatose
		K92.2	Skrandžio ir žarnyno hemoragija, nepatikslinta
		C22	Kepenų ir intrahepatitinių tulžies latakų piktybiniai navikai	Intraabdominalinių navikų diagnostika ir įvertinimas
		C25	Kasos piktybiniai navikai
		C26.1	Blužnies piktybiniai navikai
		C74	Antinksčių piktybiniai navikai
		D13.4	Kepenų gerybiniai navikai
		D13.6	Kasos gerybiniai navikai
		D13.7	Endokrininės kasos dalies gerybiniai navikai
		D13.9	Netiksliai nurodytos virškinimo sistemos lokalizacijos gerybiniai navikai
		D35.0	Antinksčio gerybiniai navikai
		S35	Pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimas	Parenchiminių organų traumos diagnostika ir įvertinimas
		S36	Pilvo ertmės organų sužalojimas	Parenchiminių organų traumos diagnostika ir įvertinimas
		K76.6	Portinė hipertenzija	Portinės hipertenzijos ir varikozinių stemplės venų mazgų diagnostika ir įvertinimas
		I81	Portinės venos trombozė
		I81	Portinės venos trombozė	Portosisteminių jungčių ir preoperacinis įvertinimas, ruošiantis parenchiminių organų transplantacijai
		K55	Žarnų kraujagyslių ligos	Ūmios ar chroniškos žarnyno išemijos diagnostika ir įvertinimas
		I77	Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai
		I77.4	Pilvinės arterijos (truncus celiacus) suspaudimo sindromas
3.6.	Selektyvi angiografija	K92.0	Vėmimas krauju	Kraujavimo šaltinio iš virškinamojo trakto, į pilvo (krūtinės) ertmę arba kitur nustatymui, kai tai nepavyksta įprastinės angiografijos metu
		K92.1	Kraujas išmatose
		K92.2	Skrandžio ir žarnyno hemoragija, nepatikslinta
		S35	Pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimas
		S36	Pilvo ertmės organų sužalojimas
		S15	Kaklo kraujagyslių sužalojimas
		S25	Krūtinės kraujagyslių sužalojimas
		S45	Kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje
3.7.	Renalinė angiografija	C64	Inkstų, išskyrus geldeles, piktybiniai navikai	Inkstų navikų, renovaskulinės okliuzinės ligos, pirminės renovaskulinės patologijos arba traumos diagnostika ir įvertinimas
		D30.0	Inkstų gerybiniai navikai
		I12	Hipertenzinė (inkstų liga) [nefropatija]
		I13	Hipertenzinė (širdies ir inkstų liga) [kardiopatija ir nefropatija]
		I15.0	Renovaskulinė hipertenzija
		I70.1	Inkstų arterijų aterosklerozė
		I72.2	Inkstų arterijos aneurizma
		N28.0	Inkstų išemija ir infarktas
		S35.4	Inkstų kraujagyslių sužalojimas
		Q27.1	Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas)
		Q27.2	Kitos įgimtos inkstų arterijos formavimosi ydos
		R31	Hematurija, nepatikslinta	Neaiškios kilmės hematurijos diagnostika ir įvertinimas
3.8.	Angiografija ir transstenozinio spaudimo gradiento matavimas	I70.1	Inkstų arterijų aterosklerozė	Ribinės stenozės hemodinaminiam reikšmingumui arba PTA rezultatui įvertinti
		I70.2	Galūninių arterijų aterosklerozė
		I73	Kitos periferinių arterijų ligos
		Q27.1	Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas)
		Q27.2	Kitos įgimtos inkstų arterijos formavimosi ydos
3.9.	Dubens organų angiografija	K92.1	Kraujas išmatose	Gastrointestinalinio, genitourinarinio, retroperitoninio ar dubens organų kraujavimo diagnostika ir įvertinimas
		K92.2	Skrandžio ir žarnyno hemoragija, nepatikslinta
		R31	Hematurija, nepatikslinta
		C48	Retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės piktybiniai navikai
		C56	Kiaušidžių piktybiniai navikai
		D20	Retroperitoninio tarpo minkštųjų audinių ir pilvaplėvės gerybiniai navikai
		N93	Kiti nenormalūs kraujavimai iš gimdos ir makšties
		S35	Pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimas
		S36	Pilvo ertmės organų sužalojimas
		D25	Gimdos lejomioma	Simptominės gimdos lejomiomos įvertinimas prieš embolizaciją
		I70.8	Kitų arterijų aterosklerozė	Arterijų aterosklerotinių pakitimų ir kitų pirminės kraujagyslių patologijos būklių diagnostika ir įvertinimas
		I72.3	Klubinės arterijos aneurizma
		I74.5	Klubinės arterijos embolija ir trombozė
		I77	Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai
		N50.1	Vyro lytinių organų kraujagysliniai pakitimai	Vyrų impotencijos, sukeltos arterijų okliuzinės ligos, diagnostika ir įvertinimas
3.10.	Galūnių angiografija	E10.5	Cukrinis diabetas su periferinės kraujotakos sutrikimais	Aterosklerotinės kraujagyslių ligos (aneurizmos, embolijos, okliuzinės ligos, trombozės) ir kitų pirminės kraujagyslių patologijos būklių (malformacijos, vaskulito, apvogimo sindromo, kt.) diagnostika ir įvertinimas
		I70.2	Galūninių arterijų aterosklerozė
		I72.1	Viršutinių galūnių arterijų aneurizma
		I72.1	Viršutinių galūnių arterijų aneurizma	Chirurginių ir dializinių jungčių bei fistulių įvertinimas
		I72.4	Apatinių galūnių arterijų aneurizma
		I74.2	Viršutinių galūnių arterijų embolija ir trombozė
		I74.3	Apatinių galūnių arterijų embolija ir trombozė
		I74.4	Galūnių arterijų nepatikslinta embolija ir trombozė
		I73	Kitos periferinių arterijų ligos
		I77.0-9	Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai
		Q27	Kitos įgimtos periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydos
		S45	Kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje	Kraujagyslių traumų, tumorų diagnostika ir įvertinimas
		S55	Dilbio kraujagyslių sužalojimas
		S75	Klubo ir šlaunies kraujagyslių sužalojimas
		S85	Blauzdos kraujagyslių trauma
		S95	Kraujagyslių trauma čiurnos ir pėdos lygyje
		C49	Kiti jungiamųjų ir minkštųjų audinių piktybiniai navikai
		D21	Kiti jungiamojo ir kitų minkštųjų audinių ir pilvaplėvės gerybiniai navikai
3.11.	Venografija ir / ar kavagrafija	I80	Flebitas ir tromboflebitas	Įtariama patologija viršutinėje ir apatinėje tuščiosiose venose arba jų intakuose. Įvertinimas prieš filtro implantaciją arba kitą gydomąją intervenciją
3.11.	Venografija ir / ar kavagrafija	I82 Q26	Kitų venų embolija ir trombozė Įgimtos didžiųjų venų formavimosi ydos
3.12.	Kepenų venografija ir pleištinio gradiento matavimas	K70.3	Kepenų alkoholinė cirozė	Kepenų venų būklės ir portinės hipertenzijos dydžio įvertinimas, sergant įvairios etiologijos kepenų ciroze
		K74.3	Pirminė biliarinė cirozė
		K74.4	Antrinė biliarinė cirozė
		K74.6	Kita ir nepatikslinta kepenų cirozė
		K76.6	Portinė hipertenzija
3.13.	Transjugulinė biopsija	K74	Kepenų cirozė ir fibrozė	Kraujo krešumo sutrikimai, neleidžiantys atlikti įprastinės perkutaninės biopsijos
		K70.3	Kepenų alkoholinė cirozė
		B18.2	Lėtinis virusinis hepatitas C
		B18.9	Lėtinis virusinis hepatitas, nepatikslintas
		K73.9	Lėtinis hepatitas, nepatikslintas

4. Angiologinė GIRP

Nr.	Procedūra	TLK-10 kodas	Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė	Indikacijos
4.1.	Perkutaninė transliuminalinė angioplastika	I65.2	Miego arterijos užsikimšimas ir stenozė	Simptominis (>50% pagal NASCET*) miego arterijos susiaurėjimas arba asimptominis (>70 % pagal NASCET) miego arterijos susiaurėjimas
		I67.0 S15.0 S15.1	Smegenų arterijų sienelės atsisluoksniavimas, neplyšęs Miego arterijos sužalojimas Slankstelinės arterijos sužalojimas	Simptominės trauminės arba spontaninės disekacijos gydymo metodas
		I65.0	Slankstelinės arterijos užsikimšimas ir stenozė	Ligonių, kuriems yra vertebrobaziliarinės arterijos sindromas arba diagnozuojamas šio baseino insultas ir angiografiškai nustatoma slankstelinės (-ių) arterijos (-ų) stenozė, gydymo metodas
		I65.1	Pamatinės arterijos užsikimšimas ir stenozė	Simptominiai ir hemodinamiškai reikšmingi intracerebrinių arterijų susiaurėjimai, jeigu simptomatika išlieka vartojant antiagregantus
		I66.0	Vidurinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė
		I66.1	Priekinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė
		I66.2	Užpakalinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė
		I60	Subarachnoidinė kraujosruva	Simptominis ir rezistentiškas medikamentiniam gydymui galvos smegenų arterijų vazospazmas
		I65.3	Dauginis ir abipusis priešsmegeninių (precerebral) arterijų užsikimšimas ir stenozė	Simptominiai ir hemodinamiškai reikšmingi precerebrinių arterijų susiaurėjimai arba užsikimšimai
		I65.8	Kitų priešsmegeninių (precerebral) arterijų užsikimšimas ir stenozė
		I70.2	Galūnių arterijų aterosklerozė	Angiografiškai nustačius arterijos susiaurėjimą (>50%) arba / ir segmentinę okliuziją ir esant bent vienam iš išvardytų simptomų: protarpinis šlubavimas, kuris riboja įprastą gyvenimo stilių; išeminiai galūnių skausmai ramybėje; išeminės opos ar kitokie audinių defektai.
		I77	Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai	Hemodinamiškai reikšminga nuosruvio arba arterinės / veninės jungties (dializinės fistulės) stenozė
		I70.1	Inkstų arterijų aterosklerozė	Renovaskulinės kilmės hipertenzija ir / arba inkstų funkcijos nepakankamumas (padidintas kreatinino kiekis serume), esant hemodinamiškai reikšmingam aterosklerotinės arba fibromuskulinės kilmės inksto (-ų) arterijos (-ų) pažeidimui
		Q27.1	Įgimta inkstų arterijos stenozė (susiaurėjimas)
			Viršutinių galūnių arterijų aneurizma	Periferinių arterijų aneurizmų ir pseudoaneurizmų gydymo metodas
		I72.1	Viršutinių galūnių arterijų aneurizma
		I72.1	Inkstų arterijos
		I72.2	aneurizma
			Klubinės arterijos
		I72.3	aneurizma
			Apatinių galūnių
		I72.4	arterijų aneurizma
		K55	Žarnų kraujagyslių ligos	Hemodinamiškai reikšmingas žarnų kraujagyslių susiaurėjimas (užsikimšimas), esant ūmios ar chroniškos žarnyno išemijos klinikai
		I77	Kiti arterijų ir arteriolių sutrikimai
		Q25.1	Aortos koarktacija (susiaurėjimas)	Simptominis ir hemodinamiškai reikšmingas (transstenozinis spaudimo gradientas ³ 15 mmHg) įgimtas arba įgytas aortos susiaurėjimas
			Aortos koarktacija (susiaurėjimas)
		I70.0	Aortos aterosklerozė
		I82	Kitų venų embolija ir trombozė	Simptominis tuščiosios venos arba jos intakų susiaurėjimas
			Kitų venų embolija ir trombozė
		I82.0	Budd-Chiari sindromas
		I82.2	Tuščiosios venos embolija ir trombozė
			Tuščiosios venos embolija ir trombozė
4.2.	Periferinė embolizacija su dalelėmis ir nustumiamomis spiralėmis	D33.0	Supratentorinės galvos smegenų dalies gerybiniai navikai	Galvos ir kaklo gerybinių arba piktybinių navikų priešoperacinė devaskuliarizacija.
		D33.0	Supratentorinės galvos smegenų dalies gerybiniai navikai	Paliatyvi embolizacija inoperabilių navikų atvejais arba esant kraujavimui
		D33.1	Intratentorinės galvos smegenų dalies gerybiniai navikai
		D10	Burnos ir ryklės gerybiniai navikai
		C01-C14	Piktybiniai navikai
		R04	Kraujavimas iš kvėpavimo takų	Kai kitais būdais nepavyksta sustabdyti kraujavimo iš kvėpavimo takų
		Q27.3	Periferinė arterioveninė formavimosi yda	Nustačius simptominę periferinių kraujagyslių malformaciją
		Q28.0	Precerebrinių kraujagyslių arterioveninė formavimosi yda	Nustačius simptominę periferinių kraujagyslių malformaciją
		I28.0	Plaučių arterioveninė fistulė (jungtis)	Simptominės arterioveninės fistulės gydymo metodas
		S35	Pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimas	Potrauminio kraujavimo stabdymo metodas
		S36	Pilvo ertmės ir dubens
		S37	organų sužalojimas
		I85.0	Kraujuojantys stemplės varikoziniai mazgai	Kraujavimo iš varikozinių stemplės venų kontrolė portinės hipertenzijos bei blužnies venų trombozės atveju
		D73.1	Hipersplenizmas	Įvairios etiologijos hipersplenizmo ir trombocitopenijos gydymo metodas
		D56.1	Beta talasemija
		D69.3	Idiopatinė trombocitopeninė purpura
		D69.4	Kitos pirminės trombocitopenijos
		D69.5	Antrinė trombocitopenija
		D69.6	Trombocitopenija, nepatikslinta
		C22	Kepenų ir intrahepatinių tulžies latakų piktybiniai navikai	Paliatyvinė embolizacija neoperabiliais atvejais, norint palengvinti simptomus, mažinti diseminaciją, pagerinti atsaką į chemoterapiją ar švitinimą
		C25	Kasos piktybiniai navikai
		C26.1	Blužnies piktybiniai navikai
		C74	Antinksčių piktybiniai navikai
		C54	Gimdos kūno piktybiniai navikai
		C64	Inkstų, išskyrus geldeles, piktybiniai navikai	Pirminių navikų (inkstų) ikioperacinė embolizacija arba paliatyvinė embolizacija esant kraujavimui iš inoperabilaus inksto arba šlapimo pūslės naviko
		C67	Šlapimo pūslės piktybiniai navikai
		C53.8	Gimdos kaklelio išplitęs pažeidimas	Paliatyvinė embolizacija esant kraujavimui iš išplitusio, inoperabilaus gimdos ar jos priedų piktybinio naviko
		C57.4	Gimdos priklausiniai, nepatikslinti
		C55	Gimdos piktybiniai navikai, lokalizacija nepatikslinta
		I86	Kitų vietų venų varikozė	Simptominis varikocelės gydymo metodas
		D25	Gimdos lejomioma	Simptominis gimdos lejomiomos gydymo metodas
4.3.	Periferinė embolizacija su atskiriamomis spiralėmis	K92.0	Vėmimas krauju	Kraujavimui į virškinamąjį traktą, pilvo (krūtinės) ertmę arba kitur stabdyti, kai kraujavimo židinys nustatomas superselektyvios angiografijos metu ir kitos priemonės neefektyvios
		K92.1	Kraujas išmatose
		K92.2	Skrandžio ir žarnyno hemoragija, nepatikslinta
		S35	Pilvo, juosmens ir dubens kraujagyslių sužalojimas	Kai dėl angioanatominių ypatumų neįmanoma atlikti embolizacijos su dalelėmis ir nustumiamomis spiralėmis
		S36	Pilvo ertmės organų sužalojimas
		S15	Kaklo kraujagyslių sužalojimas
		S25	Krūtinės kraujagyslių sužalojimas
		S45	Kraujagyslių sužalojimas peties ir žasto lygyje
4.4.	Neuroradiologinė	I67.1	Smegenų kraujagyslių aneurizma, neplyšusi	Galvos smegenų arterijų plyšusių ir neplyšusių aneurizmų gydymo metodas
	embolizacija	I67.1	Smegenų kraujagyslių aneurizma, neplyšusi
		I72.0	Miego arterijos aneurizma
		I60.0-9	Subarachnoidinė kraujosruva
		Q28.2	Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda	Simptominių galvos ir nugaros smegenų malformacijų ir arterioveninių fistulių gydymo metodas
		Q28.3	Kitų cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos
		Q28.8	Kitos patikslintos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos
		I77.0	Arterioveninė fistulė, įgyta
4.5.	Sudėtinga neuroradiologinė embolizacija	I67.1	Smegenų kraujagyslių aneurizma, neplyšusi	Atliekama vadovaujantis neuroradiologinės embolizacijos indikacijomis ir papildomomis indikacijomis. Arterinių aneurizmų atvejais turi būti bent vienas iš šių rodiklių: didelė (11–25 mm skersmens) arterinė aneurizma; gigantinė (>25mm skersmens) arterinė aneurizma pagal NINDS klasifikaciją; platus aneurizmos kaklelis (kaklelio / kūno santykis yra>l/2).
		I72.0	Miego arterijos aneurizma
		I60.0-9	Subarachnoidinė kraujosruva
		Q28.2	Arterioveninė smegenų kraujagyslių formavimosi yda	CNS arterinių / veninių malformacijų (AVM) atvejais turi būti vienas iš šių rodiklių: didelė (>30 mm skersmens) AVM; giliai galvos smegenyse lokalizuota AVM; trauminė karotido / kavernozinė fistulė
		Q28.3	Kitų cerebrinių kraujagyslių formavimosi ydos
		Q28.8	Kitos patikslintos kraujo apytakos sistemos formavimosi ydos
		I77.0	Arterioveninė fistulė, įgyta
4.6.	Transjugulinis intrahepatinis portosisteminis šuntavimas	K74	Kepenų cirozė	Padidėjęs vartų venos spaudimas, dėl kurio vystosi refrakterinis ascitas ir įvyksta pasikartojantys, endoskopiškai nesustabdomi kraujavimo epizodai iš virškinamojo trakto varikozinių mazgų
		K70.3	Kepenų alkoholinė cirozė
		K74.6	Kita ir nepatikslinta
			kepenų cirozė
		K74.3	Pirminė biliarinė cirozė
		K74.6	Kita ir nepatikslinta kepenų cirozė
		B18.2	Lėtinis virusinis hepatitas C
		B18.9	Lėtinis virusinis hepatitas, nepatikslintas
		K73.9	Lėtinis hepatitas, nepatikslintas
		K76.6	Portinė hipertenzija
		K76.5	Kepenų venų okliuzinė liga
4.7.	Intravaskulinė selektyvi trombolizinė terapija	I26	Plaučių arterijos embolija	Plaučių arterijos embolijos gydymo metodas
		I80	Flebitas ir tromboflebitas	Periferinių venų embolijos ir trombozės gydymo metodas
		I82	Kitų venų embolija ir trombozė	Periferinių venų embolijos ir trombozės gydymo metodas
		I74.2	Viršutinių galūnių arterijų embolija ir trombozė	Periferinių arterijų embolijos ir trombozės gydymo metodas
		I74.3	Apatinių galūnių arterijų embolija ir trombozė
		I74.5	Klubinės arterijos embolija ir trombozė
		I74.8	Kitų arterijų embolija ir trombozė
		K55.0	Ūminiai žarnų kraujotakos sutrikimai	Ūmios viršutinės pasaito arterijos embolijos ar trombozės gydymo metodas praėjus ≤6 val. nuo susirgimo pradžios, angiografiškai nustačius arterijos užsikimšimą ir nesant klinikinių kontraindikacijų
		I63.0-9	Smegenų infarktas	Išeminio galvos smegenų infarkto gydymo metodas, praėjus ≤3 val. nuo susirgimo pradžios, angiografiškai nustačius arterijos užsikimšimą ir nesant klinikinių kontraindikacijų
		I65.1	Pamatinės arterijos užsikimšimas ir stenozė
		I65.2	Miego arterijos užsikimšimas ir stenozė
		I66.0	Vidurinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė
		I66.1	Priekinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė
		166.2	Užpakalinės smegenų arterijos užsikimšimas ir stenozė
		166.3	Smegenėlių arterijos užsikimšimas ir stenozė
4.8.	Tuščiosios venos filtro implanta vimas	126	Plaučių arterijos embolija	Diagnozavus plaučių arterijos emboliją ir esant vienam iš šių rodiklių: pasikartojantys embolijos epizodai, nepaisant adekvataus gydymo antikoaguliantais; antikoaguliantų skyrimo kontraindikacijos; flotuojantys trombai apatinėje tuščiojoje venoje; embolektomija iš apatinių galūnių; aukštas embolijų pasikartojimo rizikos laipsnis
		180	Flebitas ir tromboflebitas
		182	Kitų venų embolija ir trombozė
4.9.	Perkateterinis intravaskulinis svetimkūnių pašalinimas	197.8	Kiti kraujotakos sistemos sutrikimai po procedūrų, neklasifikuojami kitaip	Svetimkūniai kraujagyslėse, kaip buvusios procedūros komplikacija arba būklė po laikino tuščiosios venos filtro implantacijos
4.9.	Perkateterinis intravaskulinis svetimkūnių pašalinimas	T82.5	Kitos širdies ir kraujagyslių įtaisų ir implantatų mechaninės komplikacijos
4.10.	Intraarterinė chemoterapija ir / ar chemoembolizacija	C00-C75	Piktybiniai navikai	Paliatyvinė terapija neoperabilių navikų atvejais arba priešoperacinė terapija, siekiant pagerinti naviko rezektabilumą
4.11.	Ilgalaikio centrinės venos kateterio implantavimas	C00-C75	Piktybiniai navikai	Indikuotina pastovi ir ilgalaikė medikamentų ir / arba tirpalų intraveninė infuzija
4.12.	Pilvinės aortos stentavimas	170.0	Aortos aterosklerozė	Plyšusios arba neplyšusios pilvinės aortos dalies aneurizmos bei atsisluoksniavimo gydymo metodas
		171	Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas (disekacija)
		171.3	Pilvinės aortos dalies aneurizma, plyšusi
		171.4	Pilvinės aortos dalies aneurizma, kai neminimas plyšimas
		179.0	Aortos aneurizma sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
		S35.0	Pilvo aortos sužalojimas
4.13.	Krūtininės aortos stentavimas	170.0	Aortos aterosklerozė	Plyšusios arba neplyšusios krūtininės aortos dalies aneurizmos bei atsisluoksniavimo gydymo metodas
		171	Aortos aneurizma ir atsisluoksniavimas (disekacija)
		171.1	Krūtininės aortos dalies aneurizma, plyšusi
		171.2	Krūtininės aortos dalies aneurizma, kai neminimas plyšimas
		171.5	Krūtininės ir pilvinės aortos dalių aneurizma, plyšusi
		171.6	Krūtininės ir pilvinės aortos dalių aneurizma, kai neminimas plyšimas
		I79.0	Aortos aneurizma sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur
		S25.0	Krūtinės aortos sužalojimas

* NASCET – Siaurės Amerikos simptominio miego arterijos susiaurėjimo endarterektomijos studija.

5. Elektrofiziologinė DIRP

	Procedūra	TLK-10 kodas	Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė	Procedūrų taikymo indikacijos
5.1.	Intrakardinis elektrofiziologinis tyrimas	I44	Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokada	AV laidumo funkcijos tyrimas (AV mazgo, Hiso pluošto bei intraskilveliniame lygyje) vaistų fone ir be jo, tikslaus blokados lygio (suprahisinė, intrahisinė, infrahisinė) nustatymas: Nesant aiškios simptomų priežasties Esant Hiso pluošto kojyčių blokadai, numatant skirti vaistus, galinčius bloginti laidumą
		I45 išskyrus I45.6	Kiti laidumo sutrikimai
		I45.6	Priešlaikinio sujaudinimo (preeksitacijos) sindromas	Prieš atliekant kateterinę ar chirurginę papildomo laidumo pluošto abliaciją
				Esant skilvelių preekscitacijai, kai buvusi klinikinė mirtis ar nepaaiškinama sinkopė
				Kai nėra simptomų ir aritmijos mechanizmo bei papildomo laidumo pluošto ar normalios laidžiosios sistemos savybės gali nulemti gydymo taktiką
				Kai paciento giminėje yra pasitaikiusių staigios kardialinės mirties atvejų arba yra skilvelių preeksitacija, bet be spontaninių aritmijų, kai pacientas nori dirbti rizikingą darbą ir kuriam papildomo pluošto savybių ar tachikardijos įvertinimas padėtų nustatyti rekomendacijas darbui ar gydymui
				Skilvelių preeksitacija, kai bus atliekama širdies operacija gydant kitas širdies ligas
		I47.0	Skilvelinė aritmija re-entry tipo	Pacientas, sergantis plačių QRS kompleksųtachikardija, kuriam EKG neleidžia nustatyti tikslios diagnozės, o to reikia gydymo taktikai parinkti
		I47.2	Skilvelinė tachikardija
		I47.1	Supraventrikulinė tachikardija	Kai širdies ritmo sutrikimas nepasiduoda medikamentiniam gydymui ir informacija apie tachikardiją yra svarbi parenkant gydymo taktiką
		I47.9	Paroksizminė tachikardija, nepatikslinta	Pasikartojantys tachikardijos epizodai, reikalaujantys gydymo vaistais, ir yra abejonių dėl proaritminio veikimo ar poveikio sinusiniam mazgui ar AV laidumui
		I48	Prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas
		I49.5	Sinusinio mazgo silpnumo sindromas	Esant sinusinio mazgo disfunkcijai ir atrioventrikulinio laidumo sutrikimams
		I49.5	Sinusinio mazgo silpnumo sindromas	Esant sinusinei bradiaritmijai, kai reikia įvertinti, ar kitos aritmijos negali būti simptomų priežastimi
		I49.9	Širdies aritmija, nepatikslinta	Kai informacija apie tachikardiją yra svarbi parenkant gydymo taktiką

6. Elektrofiziologinė GIRP

	Procedūra	TLK-10 kodas	Įtariama arba nustatyta klinikinė diagnozė	Procedūrų taikymo indikacijos
6.1.	Perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija	I45.6	Priešlaikinio sujaudinimo (preeksitacijos) sindromas	Supraventrikulinė tachikardija, kai medikamentinis gydymas neefektyvus, pacientas netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti medikamentų
				Prieširdžių virpėjimas ar kita prieširdine tachikardija, lydima skilvelinės tachisistolijos dėl impulso vedimo per papildomą laidumo pluoštą, jei medikamentai neefektyvūs, pacientas jų netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti
				Skilvelių preeksitacija be simptomų, kai pirmą kartą atsiradusi tachiaritmija dėl paciento gyvenimo būdo ir profesijos gali sukelti grėsmę jo ir aplinkinių sveikatai
		I47	Paroksizminė tachikardija	Kai medikamentinis gydymas neefektyvus, pacientas netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti medikamentų
		I47.1	Supraventrikulinė tachikardija
		I48	Prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas	III laipsnio AV blokadai sukelti esant lėtinei arba persistuojančiai aritmijai, kai kiti gydymo metodai neefektyvūs arba netaikytini
		I49.1	Prieširdžių priešlaikinė depoliarizacija	Ritmo sutrikimo mechanizmui išaiškinti ir optimaliai gydymo taktikai parinkti, kai ritmo sutrikimas sukelia simptomus arba širdies nepakankamumą
		I49.1	Atrioventrikulinės jungties priešlaikinė depoliarizacija
		I49.2	Atrioventrikulinės jungties priešlaikinė depoliarizacija
		I49.3	Skilvelinė priešlaikinė depoliarizacija
			Kitos ir nepatikslintos priešlaikinės depoliarizacijos
		I49.4	Kitos ir nepatikslintos priešlaikinės depoliarizacijos
		I49.4	Kitos patikslintos širdies aritmijos (ritmo vadovo padėties pakitimai)
		I49.8
			Skilvelinė aritmija re-entry tipo	Hemodinamiškai stabili monomorfinė skilvelių tachikardija, jei medikamentai neefektyvūs, pacientas jų netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti medikamentų Hiso pluošto kojyčių re-entry tachikardija
		I47.0	Skilvelinė aritmija re-entry tipo
			Skilvelinė tachikardija	Dažna monomorfinė skilvelinė tachikardija pacientui su implantuotu kardioverteriu-defibriliatoriumi, kai medikamentinis gydymas ir defibriliatoriaus perprogramavimas neapsaugo nuo daugybinių šokų
		I47.2
		I47.2		Trumpalaikė simptominė skilvelių tachikardija, jei medikamentai neefektyvūs, pacientas jų netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti
6.2.	Perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija naudojant tarpprieširdinės pertvaros punkciją kontroliuojant intrakardiniu ultragarsu	I45.6	Priešlaikinio sujaudinimo (preeksitacijos) sindromas	Kai papildomo laidumo tako abliacijai reikia patekti į kairįjį prieširdį / skilvelį
6.2.		I47.1	Supraventrikulinė tachikardija	Kai papildomo laidumo tako arba tachikardijos židinio (zonos) abliacijai reikia patekti į kairįjį prieširdį / skilvelį
6.3.	Radiodažninė ir/ar mikrobangų abliacija naudojant trimatį intrakardinį kartografavimą ar minimaliai invazinį gydymo būdą torakoskopo kontrolėje	I45.6	Priešlaikinio sujaudinimo (preeksitacijos) sindromas	Supraventrikulinė tachikardija, kai medikamentinis gydymas neefektyvus, pacientas netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti medikamentų Prieširdžių virpėjimas ar kita prieširdinė tachikardija, lydima skilvelinės tachisistolijos dėl impulso vedimo per papildomą laidumo pluoštą jei medikamentai neefektyvūs, pacientas jų netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti Skilvelių preeksitacija be simptomų, kai pirmą kartą atsiradusi tachiaritmija dėl paciento gyvenimo būdo ir profesijos gali sukelti grėsmę jo ir aplinkinių sveikatai
		I47	Paroksizminė tachikardija Supraventrikulinė tachikardija	Kai medikamentinis gydymas neefektyvus, pacientas netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti medikamentų
		I47.1	Paroksizminė tachikardija Supraventrikulinė tachikardija
		I48	Prieširdžių virpėjimas, prieširdžių plazdėjimas	Paroksizminė arba persistuojanti aritmija su ryškiais simptomais arba besivystančiu širdies nepakankamumu, kai medikamentinis gydymas neefektyvus
		I49.1	Prieširdžių priešlaikinė depoliarizacija (sujaudinimas)	Ritmo sutrikimo mechanizmui išaiškinti ir optimaliai gydymo taktikai parinkti, kai ritmo sutrikimas sukelia simptomus arba širdies nepakankamumą
		I49.2	Jungties priešlaikinė depoliarizacija (jungties ekstrasistolės)
		I49.3	Skilvelių priešlaikinė depoliarizacija (skilvelių ekstrasistolės)
		I49.4	Kitos ir nepatikslintos priešlaikinės depoliarizacijos
		I49.8	Kitos patikslintos širdies aritmijos
		I47.0 I47.2	Skilvelinė aritmija re-entry tipo Skilvelinė tachikardija	Hemodinamiškai stabili monomorfinė skilvelių tachikardija, jei medikamentai neefektyvūs, pacientas jų netoleruoja ar nenori ilgą laiką vartoti medikamentų Hiso pluošto kojyčių re-entry tachikardija Tais atvejais, kai aritmijos mechanizmo nepavyksta išaiškinti taikant paprastesnius tyrimo ir gydymo metodus
		I47.0 I47.2
6.4.	Vienkamerinio elektrokardiostimulia– toriaus implantavimas			Didelė visiškos AV blokados ir su ja susijusios staigios mirties rizika
		I44	Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokada	Morganio-Adams-Stokso sindromas
			Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokada	Simptominė bradikardija
			Kiti laidumo sutrikimai	Būtinumas skirti antiaritminius ir kitus vaistus, sukeliančius simptominę bradikardiją
		I45
		I45		Didelė visiškos AV blokados ir su ja susijusios staigios mirties rizika
6.5.	Dvikamerinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas	I44	Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokada	Morganio-Adams-Stokso sindromas Simptominė bradikardija
		I45	Kiti laidumo sutrikimai	Būtinumas skirti antiaritminius ir kitus vaistus, sukeliančius simptominę bradikardiją
				Didelė visiškos AV blokados ir su ja susijusios staigios mirties rizika
		I49.5	Sinusinio mazgo silpnumo sindromas	Būtinumas skirti antiaritminius ir kitus vaistus, sukeliančius simptominę bradikardiją
				Didelė visiškos AV blokados ir su ja susijusios staigios mirties rizika

6.6.	Biventrikulinio elektrokardio- stimuliatoriaus implantavimas	I50	Širdies nepakankamumas	Širdies resinchronizavimo terapijai, kai yra kairiosios Hiso pluošto kojytės blokada (I44.7)
6.7.	Vienkamerinio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas	I 46	Širdies sustojimas	Staigios mirties pirminei arba antrinei profilaktikai
		I 49.0	Skilvelių virpėjimas ir plazdėjimas	Hemodinamiškai nestabili skilvelinė tachikardija
		I 47.2	Skilvelinė tachikardija	Skilvelinė tachikardija ir sumažinta kairiojo skilvelio išstūmimo frakcija (širdies nepakankamumas, I 50) Įgimti sindromai su didele staigios mirties rizika – ilgo QT intervalo, trumpo QT intervalo, Brugada sindromas, katecholaminerginė skilvelinė tachikardija; hipertrofinė, diliatacinė ir kitos kardiomiopatijos – pirminei arba antrinei staigios mirties profilaktikai
6.8	Dvikamerinio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas	I 46	Širdies sustojimas	Kai yra bent viena vienkamerinio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimo indikacija ir papildomai -
		I 49.0	Skilvelių virpėjimas ir plazdėjimas	AV laidumo sutrikimas (I44, I45, išskyrus I45.6) arba sinusinio mazgo silpnumo sindromas (I49.5)
		I 47.2	Skilvelinė tachikardija
6.9	Vienkamerinio vaikiško elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas	I 44	Atrioventrikulinė ir kairiosios Hiso pluošto šakos blokada	Morgalio-Adams-Stokso sindromas
		I 45 išskyrus I45.6	Kiti laidumo sutrikimai	Simptominė bradikardija
		I 49	Kitos aritmijos, sinusinio mazgo silpnumo sindromas	Būtinumas skirti antiaritminius ir kitus vaistus, sukeliančius simptominę bradikardiją
				Didelė visiškos AV blokados ir su ja susijusios staigios mirties rizika

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-677, 2007-08-10, Žin., 2007, Nr. 91-3655 (2007-08-23), i. k. 1072250ISAK000V-677

Nr. V-32, 2009-01-22, Žin., 2009, Nr. 12-499 (2009-01-31), i. k. 1092250ISAK0000V-32

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-446

INTERVENCINĖS RADIOLOGIJOS PASLAUGŲ, APMOKAMŲ PRIVALOMOJO SVEIKATOS DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO LĖŠOMIS, IR JŲ BAZINIŲ KAINŲ SĄRAŠAS

Eil. Nr.	Paslaugų pavadinimai	Matavimo vienetas	Bazinė kaina (balais)
1. Kardiologinė diagnostinė intervencinė radiologija
1.1.	Koronarografija su ventrikulografija	viena procedūra	1231
1.2.	Pulmoangiografija	viena procedūra	1774
1.3.	Širdies ertmių manometrija su ventrikulografija	viena procedūra	2074
1.4.	Endomiokardo biopsija	viena procedūra	1996
1.5.	Frakcijinis širdies kraujagyslių tėkmės rezervo tyrimas	viena procedūra	4205
1.6.	Širdies intrakraujagyslinis ultragarsinis tyrimas	viena procedūra	4836
Pastaba. Vienkartinio naudojimo medžiagos sudaro ne mažiau kaip 70 proc. bazinės kainos
2. Kardiologinė gydomoji intervencinė radiologija
2.1.	Paprasta perkutaninė koronarinė intervencija (PKI)	viena procedūra	5155*
2.2.	Sudėtinga perkutaninė koronarinė intervencija (PKI)	viena procedūra	8445 *
2.3.	Vainikinių arterijų rotabliacija	viena procedūra	9861*
2.4.	Reolizinė vainikinių arterijų trombektomija	viena procedūra	10483*
2.5.	Transkoronarinė alkoholinė hipertrofinės tarpskilvelinės pertvaros abliacija	viena procedūra	3259
2.6.	Balioninė valvuloplastika	viena procedūra	3031
2.7.	Rushkind'o septostomija	viena procedūra	2214
2.8.	Prieširdžių ar skilvelių pertvaros defekto uždarymas ar atviro arterinio latako uždarymas	viena procedūra	17286
2.9.	Perikardo punkcija ir drenavimas kontroliuojant ultragarsu	viena procedūra	444
2.10.	Sudėtingas trumpalaikis asistuojantis kraujotakos palaikymas	viena procedūra	20264
Pastaba. Vienkartinio naudojimo medžiagos sudaro ne mažiau kaip 80 proc. bazinės kainos
3. Angiologinė diagnostinė intervencinė radiologija
3.1.	Cerebrinė angiografija	viena procedūra	1101
3.2.	Spinalinė angiografija	viena procedūra	1217
3.3.	Bronchialinė arteriografija	viena procedūra	1024
3.4.	Aortografija	viena procedūra	947
3.5.	Abdominalinė visceralinė angiografija	viena procedūra	1092
3.6.	Selektyvi angiografija	viena procedūra	2039
3.7.	Renalinė angiografija	viena procedūra	1091
3.8.	Angiografija ir transstenozinio spaudimo gradiento matavimas	viena procedūra	1317
3.9.	Dubens organų angiografija	viena procedūra	1152
3.10.	Galūnių angiografija	viena procedūra	1089
3.11.	Venografija ir / ar kavagrafija	viena procedūra	780
3.12.	Kepenų venografija ir pleištinio gradiento matavimas	viena procedūra	627
3.13.	Transjugulinė biopsija	viena procedūra	2087
Pastaba. Vienkartinio naudojimo medžiagos sudaro ne mažiau kaip 60 proc. bazinės kainos
4. Angiologinė gydomoji intervencinė radiologija
4.1	Perkutaninė transliuminalinė angioplastika (PTA)	viena procedūra	5104
4.2.	Periferinė embolizacija su dalelėmis ir nustumiamomis spiralėmis	viena procedūra	6028
4.3.	Periferinė embolizacija su atskiriamomis spiralėmis	viena procedūra	9389
4.4.	Neuroradiologinė embolizacija	viena procedūra	13580
4.5.	Sudėtinga neuroradiologinė embolizacija	viena procedūra	22585
4.6.	Transjugulinis intrahepatinis portosisteminis šuntavimas (TIPS)	viena procedūra	12829
4.7.	Intravaskulinė selektyvi trombolizinė terapija	viena procedūra	2801 *
4.8.	Tuščiosios venos filtro implantavimas	viena procedūra	4369
4.9.	Perkateterinis intravaskulinis svetimkūnių pašalinimas	viena procedūra	6929
4.10.	Intraarterinė chemoterapija ir/ar chemoembolizacija	viena procedūra	7460
4.11.	Ilgalaikio centrinės venos kateterio implantavimas	viena procedūra	1604
4.12.	Pilvinės aortos stentavimas	viena procedūra	30721
4.13.	Krūtininės aortos stentavimas	viena procedūra	25192
Pastaba. Vienkartinio naudojimo medžiagos sudaro ne mažiau kaip 70 proc. bazinės kainos
5. Elektrofiziologinė diagnostinė intervencinė radiologija
5.1.	Intrakardinis elektrofiziologinis ištyrimas	viena procedūra	1519
Pastaba. Vienkartinio naudojimo medžiagos sudaro ne mažiau kaip 80 proc. bazinės kainos
6. Elektrofiziologinė gydomoji intervencinė radiologija
6.1.	Vienkamerinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas	viena procedūra	1770
6.2.	Dvikamerinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas	viena procedūra	2450
6.3.	Perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija	viena procedūra	5486
6.4.	Vienkamerinio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas	viena procedūra	10589
6.5.	Biventrikulinio elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas	viena procedūra	6408
6.6.	Radiodažninė ir/ar mikrobangų abliacija naudojant trimatį intrakardinį kartografavimą ar minimaliai invazinį gydymo būdą torakoskopo kontrolėje	viena procedūra	13512
6.7.	Perkateterinė radiodažninė intrakardinė abliacija naudojant tarpprieširdinės pertvaros punkciją kontroliuojant intrakardiniu ultragarsu	viena procedūra	7642
6.8.	Dvikamerinio kardioverterio defibriliatoriaus implantavimas	viena procedūra	13981
6.9.	Vienkamerinio vaikiško elektrokardiostimuliatoriaus implantavimas	viena procedūra	5172
Pastaba. Vienkartinio naudojimo medžiagos sudaro ne mažiau kaip 80 proc. bazinės kainos

Pastabos:

1. Į intervencinės radiologijos paslaugų bazines kainas įskaičiuotos kontrastinių medžiagų išlaidos.

2. Į simboliu „*“ pažymėtų procedūrų bazines kainas neįskaičiuoti centralizuotai perkami vaistai. Pasikeitus centralizuotai perkamų vaistų sąrašui, neperkamų centralizuotai vaistų kaina bus įtraukta į paslaugos bazinę kainą.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-32, 2009-01-22, Žin., 2009, Nr. 12-499 (2009-01-31), i. k. 1092250ISAK0000V-32

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-677, 2007-08-10, Žin., 2007, Nr. 91-3655 (2007-08-23), i. k. 1072250ISAK000V-677

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-540 "Dėl Intervencinės radiologijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašo ir Ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąrašo bei Intervencinės radiologijos paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo" pakeitimo

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-446, 2008-05-09, Žin., 2008, Nr. 54-2039 (2008-05-13), i. k. 1082250ISAK000V-446

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-32, 2009-01-22, Žin., 2009, Nr. 12-499 (2009-01-31), i. k. 1092250ISAK0000V-32

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-540 "Dėl Intervencinės radiologijos paslaugų teikimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimų aprašo ir ligų ir būklių, kurioms esant taikomos intervencinės radiologijos procedūros, ir šių procedūrų taikymo indikacijų sąrašo bei intervencinės radiologijos paslaugų, apmokamų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, ir jų bazinių kainų sąrašo patvirtinimo" pakeitimo