Suvestinė redakcija nuo 2016-08-01 iki 2017-10-31
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 82-1965, i. k. 0961010ISTA00I-1495
Nauja įstatymo redakcija nuo 2005 m. liepos 12 d.:
Nr. X-258, 2005-06-21, Žin., 2005, Nr. 84-3105 (2005-07-12)
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO
ĮSTATYMAS
1996 m. rugpjūčio 15 d. Nr. I-1495
Vilnius
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota institucija, koordinuojanti poveikio aplinkai vertinimo procesą ir vykdanti kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.
2. Planuojama ūkinė veikla – numatoma vykdyti veikla, apimanti statinių statybą, esamų statinių rekonstravimą, produktų gamybą, gamybos proceso ir technologinės įrangos įdiegimą, modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, žemės gelmių išteklių gavybą ir kitų gamtos išteklių naudojimą, taip pat žemėtvarkos, miškotvarkos, vandentvarkos projektuose numatomą ūkinę veiklą ir kitą ūkinę veiklą, galinčią turėti poveikį aplinkai.
3. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) – fizinis ar juridinis asmuo ar juridinio asmens padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ir kitą organizaciją, taip pat jų padalinį), planuojantys ūkinę veiklą, kuriai turi būti atliktos šiame įstatyme nustatytos poveikio aplinkai vertinimo procedūros.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XII-2305, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10411
4. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas – planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) įgaliotas fizinis asmuo, turintis atitinkamą aukštąjį išsilavinimą ar kvalifikaciją srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką, arba juridinis asmuo, turintis specialistus su atitinkamu aukštuoju išsilavinimu ar kvalifikacija srities, kuri atitinka rengiamų poveikio aplinkai vertinimo dokumentų ar jų dalių specifiką.
5. Poveikio aplinkai vertinimo procesas – planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai nustatymas, apibūdinimas ir įvertinimas.
6. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai – valstybės ir savivaldybių institucijos, nagrinėjančios poveikio aplinkai vertinimo programas bei ataskaitas ir pagal savo kompetenciją teikiančios išvadas.
8. Reikšmingas poveikis aplinkai – numatomas aplinkos pokytis, kurio poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti būtina numatyti atitinkamas priemones.
9. Sprendimas – atsakingos institucijos motyvuotas nustatyta tvarka priimtas nustatytos formos dokumentas, nurodantis, ar planuojama ūkinė veikla, atsižvelgiant į atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, veiklos pobūdį ir (ar) poveikį aplinkai, leistina, ar neleistina pasirinktoje vietoje.
10. Suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį sprendimai, veiksmai ar neveikimas poveikio aplinkai vertinimo srityje arba kuri yra suinteresuota poveikio aplinkai vertinimo procesu. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis.
11. Visuomenė – vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys bei jų organizacijos, asociacijos ar grupės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1654, 2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)
Nr. XI-1433, 2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)
3 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo objektas ir procesas
1. Poveikio aplinkai vertinimo objektas yra planuojama ūkinė veikla, kuri dėl savo pobūdžio, masto ar numatomos vietos ypatumų gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai.
2. Poveikio aplinkai vertinimas atliekamas, kai:
1) planuojama ūkinė veikla įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą (1 priedas);
2) atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai yra privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą;
3. Visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus.
4. Planuojamai ūkinei veiklai, kuriai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, ūkinės veiklos leidimas gali būti išduotas, jeigu yra galiojantis atsakingos institucijos teigiamas sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvados, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.
5. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procesą sudaro:
1) atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informavimas bei pranešimas visuomenei apie priimtą atrankos išvadą;
2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo programos (toliau – programa) rengimas, pranešimas visuomenei apie parengtą programą, derinimas ir tvirtinimas;
3) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos (toliau – ataskaita) rengimas, derinimas ir viešas visuomenės supažindinimas;
6. Kai Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka planuojamai ūkinei veiklai yra suteiktas valstybės sienos, krašto apsaugos objekto statusas, o šio įstatymo nuostatų taikymas tokiai veiklai gali turėti neigiamą poveikį valstybės gynybos tikslams, kiekvienu konkrečiu atveju atsakinga institucija sprendžia, ar tokiai veiklai taikytini šio įstatymo reikalavimai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1654, 2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)
Nr. XI-1433, 2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)
Nr. XII-418, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3835 (2013-07-16)
4 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo tikslai
Poveikio aplinkai vertinimo tikslai:
1) nustatyti, apibūdinti ir įvertinti galimą tiesioginį ir netiesioginį planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms bei šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai;
2) sumažinti planuojamos ūkinės veiklos neigiamą poveikį visuomenės sveikatai ir kitiems šio straipsnio 1 punkte išvardytiems aplinkos komponentams arba šio poveikio išvengti;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1433, 2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)
5 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai
1. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai yra:
2) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai: valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, ir savivaldybių institucijos;
2. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai gali būti ir kitos šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nenurodytos valstybės institucijos, jei jas pakviečia dalyvauti atsakinga institucija ar jos pačios suinteresuotos dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese ir atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos pobūdį, mastą ar vietos ypatumus, tam pritaria. Tokiais atvejais atsakinga institucija raštu praneša visiems poveikio aplinkai vertinimo subjektams bei planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui, kokios kitos valstybės institucijos dalyvauja poveikio aplinkai vertinimo procese.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1654, 2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)
Nr. XI-784, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2647 (2010-05-11)
Nr. XI-1433, 2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)
6 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių funkcijos
1. Atsakinga institucija:
2) atlieka atranką, nagrinėja ir tvirtina programas, nagrinėja suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, ataskaitas, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl programų, ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir priima sprendimą;
2. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) savo lėšomis atlieka šio įstatymo jam nustatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
3. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas nustato, apibūdina ir įvertina planuojamos ūkinės veiklos galimą poveikį aplinkai, rengia programą ir ataskaitą bei atlieka šio įstatymo jam nustatytas poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
4. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjektai pagal savo kompetenciją nagrinėja programas bei ataskaitas ir teikia išvadas dėl programų, ataskaitų bei planuojamos ūkinės veiklos galimybių.
5. Visuomenė Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia pasiūlymus dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir šios veiklos galimo poveikio aplinkai.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1654, 2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)
Nr. XI-1433, 2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)
II SKYRIUS
POVEIKIO APLINKAI VERTINIMAS
7 straipsnis. Atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo
1. Atranka atliekama planuojamai ūkinei veiklai, įrašytai į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą (2 priedas), ir tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką.
2. Atrankos tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.
3. Atranką atlieka atsakinga institucija, vadovaudamasi planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais, kuriuos rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija.
4. Atranka atliekama remiantis planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateikta informacija apie vietą, kurioje numatoma planuojama ūkinė veikla, bei informacija, apibūdinančia planuojamą ūkinę veiklą (veiklos mastas, naudojamos technologijos bei medžiagos, gamtinių išteklių naudojimas, pavojingų medžiagų naudojimas, atliekų susidarymas, jų tvarkymas, tarša ir trukdžiai, galima sąveika su kita planuojama ūkine veikla, avarijų tikimybė ir jų prevencija).
5. Atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, gali pareikalauti iš planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo papildomos informacijos, reikalingos atrankai atlikti. Tokiais atvejais planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo informaciją atrankai atlikti ir pakartotinai teikia ją atsakingai institucijai, kuri pateikia išvadą šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka.
6. Atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, remdamasi šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodyta informacija bei atsižvelgusi į:
1) vietovės, kurią planuojama ūkinė veikla gali paveikti, jautrumą aplinkosaugos požiūriu, ekosistemos savybes, kraštovaizdį, žemėnaudos pobūdį, vietovės infrastruktūrą, gamybos objektų sutelkimą, santykinį gamtinių išteklių kiekį, kokybę ir regeneracijos galimybes, natūralios aplinkos atsparumą, ypatingą dėmesį atkreipdama į saugomas teritorijas, taip pat į Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos gamtosauginius tikslus, tankiai apgyvendintas teritorijas, pelkes, miškus, apsaugines zonas, vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizę, teritorijas, kuriose jau viršytas leistinas užterštumo lygis ar kurios vertingos istoriniu, kultūriniu arba archeologiniu aspektu;
2) galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, gyvūnijai, augalijai, dirvožemiui, vandeniui, orui, klimatui, kraštovaizdžiui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir visų šių veiksnių sąveikai, ypatingą dėmesį atkreipdama į galimą poveikio mastą, tarpvalstybinį poveikį, poveikio kompleksiškumą, jo tikimybę, trukmę, dažnumą ir grįžtamumą bei teritorijos ir populiacijos dydį.
7. Atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (jeigu jis teikė atrankos informaciją) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo galioja 3 metus nuo atrankos išvados viešo paskelbimo dienos. Atsakinga institucija, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ir patvirtintais kriterijais, gali priimti sprendimą pratęsti atrankos išvados galiojimą ne ilgesniam kaip 3 metų terminui per 20 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl atrankos išvados galiojimo pratęsimo.
8. Apie tai, kad pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, arba apie atrankos išvadą planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) praneša visuomenei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
9. Suinteresuota visuomenė per 20 darbo dienų nuo atrankos išvados paskelbimo dienos turi teisę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikti atsakingai institucijai pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą.
10. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados gavimo dienos turi teisę pateikti atsakingai institucijai motyvuotą prašymą persvarstyti atrankos išvadą.
11. Atsakinga institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo, poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotą prašymą ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.
12. Kai, persvarstant atrankos išvadą, poveikio aplinkai vertinimo subjektai pareikalauja papildomos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas tokią informaciją turi pateikti poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos raštu informuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją (jeigu jis teikė papildomą informaciją) ir atsakingą instituciją apie savo išvadas, ar privaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą.“
13. Atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.
14. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) apie galutinę atrankos išvadą praneša visuomenei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
15. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) gali pradėti poveikio aplinkai vertinimą be atrankos procedūros.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1433, 2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)
8 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo programa
1. Poveikio aplinkai vertinimo programa rengiama, kai pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatas privaloma vertinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.
2. Programą rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, vadovaudamasis Aplinkos ministerijos patvirtintais poveikio aplinkai vertinimo programos ir ataskaitos rengimo nuostatais.
4. Programoje turi būti pateikta:
1) trumpas pagrindinių poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo svarstytų alternatyvų aprašymas;
2) trumpas techninių charakteristikų, technologinio proceso ir numatomų naudoti medžiagų, gamtinių išteklių reikmių ir žemės naudojimo (statybos ir eksploatavimo etapais) aprašymas;
4) informacija apie tai, kokie aplinkos komponentai ir koks poveikis bus nagrinėjamas atliekant vertinimą;
5) informacija apie tai, kokiais aspektais bus vertinamas planuojamos ūkinės veiklos poveikis visuomenės sveikatai, socialinei ekonominei aplinkai;
6) informacija apie poveikio aplinkai prognozavimo ir vertinimo metodus, kuriuos numatoma naudoti atliekant vertinimą, bei numatytos priemonės neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti ar kompensuoti;
7) informacija apie tai, ar planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį kitos valstybės aplinkai;
5. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas organizuoja visuomenės informavimą apie parengtą programą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Pasibaigus programos viešinimo terminui, parengtą ir pagal gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pataisytą programą poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pateikia poveikio aplinkai vertinimo subjektams.
6. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai programą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos motyvuotas išvadas pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atsakingi už priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, atsižvelgę į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, teikdami išvadas dėl programos, turi nurodyti, ar jie pageidauja nagrinėti ataskaitą. Jeigu poveikio aplinkai vertinimo subjektai, atsakingi už priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, nurodo, kad nepageidauja nagrinėti ataskaitą, ataskaita jiems neteikiama.
7. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų programą. Tokiais atvejais poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildo ar pataiso programą ir pakartotinai teikia ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams, kurie programą išnagrinėja ir per 5 darbo dienas nuo jos gavimo dienos pateikia savo motyvuotas išvadas poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.
8. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas programą ir visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas pateikia atsakingai institucijai.
9. Jeigu iki programos patvirtinimo savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba priima neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, poveikio aplinkai vertinimo procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose. Apie savivaldybės tarybos priimtą neigiamą sprendimą savivaldybės administracija nedelsdama (per 3 darbo dienas) informuoja atsakingą instituciją ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą) ir kartu pateikia savivaldybės tarybos sprendimą. Atsakinga institucija, gavusi savivaldybės tarybos sprendimą, apie tai informuoja visuomenę Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
10. Atsakinga institucija, išnagrinėjusi programą, turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui papildyti ar pataisyti programą.
11. Atsakinga institucija, išnagrinėjusi programą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, patvirtina programą per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos.
12. Kai poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados prieštarauja viena kitai ir (ar) atsakinga institucija yra gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, atsakinga institucija, prieš tvirtindama programą, kviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, poveikio aplinkai vertinimo subjektus svarstyti jų išvadų ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymų. Taip pat kviečiami atvykti ir pasiūlymus pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai.
13. Kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros pagal Jungtinių Tautų Organizacijos 1991 m. Konvenciją dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste (toliau – Konvencija), atsakinga institucija tvirtina programą, gavusi galinčios patirti neigiamą poveikį aplinkai Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės, kuri yra prisijungusi prie Konvencijos, (toliau – užsienio valstybė) atsakymą apie ketinimą dalyvauti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese. Programa tvirtinama ir tuo atveju, kai pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį negaunamas atsakymas iš Europos Sąjungos valstybės narės ar pagal Konvencijos reikalavimus iš užsienio valstybės.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1654, 2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)
Nr. XI-784, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2647 (2010-05-11)
Nr. XI-1433, 2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)
9 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaita
1. Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą rengia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal atsakingos institucijos patvirtintą programą. Šioje ataskaitoje privalo būti išsamiai išnagrinėti visi programoje numatyti klausimai ir pateikta ši informacija: susidarysiančių teršalų aprašymas; atliekų susidarymo, jų tvarkymo aprašymas; aplinkos komponentų, kuriuos planuojama ūkinė veikla gali paveikti, aprašymas; galimo tiesioginio ir netiesioginio planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai, gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, socialinei ekonominei aplinkai ir materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių aplinkos komponentų tarpusavio sąveikai apibūdinimas ir įvertinimas; priemonių, numatytų neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo padariniams likviduoti, aprašymas; poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo išnagrinėtų alternatyvų analizė nurodant jų pasirinkimo priežastis, atsižvelgus į geriausius prieinamus gamybos būdus ir galimą poveikį aplinkai; informacija apie techninio ar praktinio pobūdžio problemas, kurios poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui kilo atliekant poveikio aplinkai vertinimą; informacija apie galimas ekstremaliąsias situacijas, priemones joms išvengti ar sušvelninti ir padariniams likviduoti; vykdytos aplinkos stebėsenos duomenų analizė, numatomos aplinkos stebėsenos metmenys, informacija apie galimą reikšmingą neigiamą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės aplinkai, taip pat visos ataskaitoje nagrinėjamos informacijos santrauka.
2. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka organizuoja visuomenės supažindinimą su ataskaita.
3. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pagal suinteresuotos visuomenės pasiūlymus pateikia patikslintą ataskaitą poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie patikrina, ar ataskaitoje išsamiai išnagrinėti jų kompetencijai priklausantys ir programoje numatyti klausimai.
4. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai išnagrinėja ataskaitą ir per 20 darbo dienų nuo jos gavimo dienos savo motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.
5. Poveikio aplinkai vertinimo subjektai turi teisę pateikti motyvuotus reikalavimus, kad poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas papildytų ar pataisytų ataskaitą. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją poveikio aplinkai vertinimo subjektams. Šie ataskaitą išnagrinėja ir per 10 darbo dienų nuo jos gavimo dienos motyvuotas išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių pateikia poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui.
6. Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas atsakingai institucijai pateikia ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių bei argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą. Kai planuojamai ūkinei veiklai taikomos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros pagal Konvenciją, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas pateikia ir argumentuotą galinčios patirti neigiamą poveikį aplinkai Europos Sąjungos valstybės narės ir (ar) užsienio valstybės pasiūlymų įvertinimą.
7. Atsakinga institucija turi teisę pareikalauti pakartotinai organizuoti visuomenės viešą supažindinimą su ataskaita, jeigu po viešo supažindinimo su ataskaita ji yra iš esmės keičiama, taisoma ar papildoma (pavyzdžiui, siūlomos naujos vietos, technologijų alternatyvos, poveikį švelninančios priemonės ir t. t.) dėl gautų poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotų išvadų ir atsakingos institucijos motyvuotų reikalavimų pataisyti ar papildyti ataskaitą. Kai po pakartotinio viešo supažindinimo arba atsakingos institucijos pateiktų pastabų ataskaita iš esmės pakeičiama, pataisoma ar papildoma, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi gauti pakartotines poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas šio straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.
8. Visi poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrų vykdymo metu, iki atsakinga institucija priima sprendimą, turi teisę kreiptis į atsakingą instituciją ir poveikio aplinkai vertinimo subjektus jų kompetencijos klausimais, raštu pateikdami informaciją dėl galimų pažeidimų nustatant, apibūdinant ir įvertinant galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai ar vykdant poveikio aplinkai vertinimo procedūras.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1654, 2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)
Nr. XI-1433, 2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)
10 straipsnis. Sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių
1. Atsakinga institucija, išnagrinėjusi ataskaitą, poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos galimybių, argumentuotą suinteresuotos visuomenės pasiūlymų įvertinimą, taip pat raštu gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, per 25 darbo dienas nuo ataskaitos gavimo dienos:
2. Kai vadovaudamasi šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punktu atsakinga institucija ataskaitai nagrinėti pasitelkia konsultantus, ši institucija motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti teikia arba priima sprendimą per 50 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos. Atsakinga institucija priima motyvuotą sprendimą pasitelkti konsultantus ir pateikia jį planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui per 5 darbo dienas po ataskaitos gavimo dienos. Šioje straipsnio dalyje nurodytas sprendimo priėmimo terminas vieną kartą gali būti pratęstas iki 30 dienų. Atsakinga institucija apie priimtą sprendimą pratęsti terminą privalo ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki termino pabaigos pranešti planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui ir nurodyti priežastis, dėl kurių terminas buvo pratęstas.
3. Kai atsakinga institucija pateikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas turi papildyti ar pataisyti ataskaitą ir pakartotinai pateikti ją atsakingai institucijai. Ši ataskaitą išnagrinėja ir per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą priima sprendimą arba dar kartą teikia motyvuotus reikalavimus ataskaitą pataisyti ar papildyti.
4. Kai planuojamai ūkinei veiklai atliekamas tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas pagal Konvenciją, atsakinga institucija, atsižvelgusi į tarpvalstybinių konsultacijų rezultatus, sprendimą priima pasibaigus tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūroms per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą.
5. Atsakinga institucija poveikio aplinkai vertinimo subjektams, planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui sprendimą pateikia raštu.
6. Kai poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvados dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių prieštarauja viena kitai ir (ar) atsakinga institucija yra gavusi suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, atsakinga institucija, prieš priimdama sprendimą, kviečia atvykti planuojamos ūkinės veiklos organizatorių (užsakovą), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėją, poveikio aplinkai vertinimo subjektus svarstyti jų išvadas ir (ar) suinteresuotos visuomenės pasiūlymus. Taip pat kviečiami ir pasiūlymus pateikę suinteresuotos visuomenės atstovai.
7. Jeigu nustatoma, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas sukels reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir nėra alternatyvių planuojamos ūkinės veiklos sprendinių, planuojama ūkinė veikla gali būti leistina tik tais atvejais, kai jos sprendiniai susiję su visuomenės sveikata, tam tikrų aplinkos komponentų išsaugojimu arba, atsižvelgiant į Europos Komisijos nuomonę, su kitomis svarbiomis priežastimis. Tokiais atvejais turi būti numatomos ir įgyvendinamos visos įmanomos kompensacinės priemonės, būtinos Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijų tinklo vientisumui išsaugoti. Apie šias kompensacijos priemones institucija, atsakinga už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, informuoja Europos Komisiją Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
8. Atsakingos institucijos priimtas teigiamas sprendimas galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos. Atsakinga institucija, vadovaudamasi Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka ir patvirtintais kriterijais, gali priimti sprendimą pratęsti sprendimo galiojimą ne ilgesniam kaip 5 metų terminui per 20 darbo dienų nuo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) pateikto motyvuoto prašymo dėl sprendimo galiojimo pratęsimo.
9. Jeigu atsakinga institucija priima sprendimą, kad planuojama ūkinė veikla dėl atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų pažeidimų ir (ar) galimo neigiamo poveikio aplinkai pasirinktoje vietoje neleistina, planuojama ūkinė veikla negali būti vykdoma.
10. Atsakinga institucija ir planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka praneša visuomenei apie sprendimą ir suteikia galimybę su juo susipažinti. Kai planuojamai ūkinei veiklai atliktos tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procedūros pagal Konvenciją, informacija apie sprendimą teikiama ir galinčiai patirti neigiamą poveikį aplinkai Europos Sąjungos valstybei narei ir (ar) užsienio valstybei Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1654, 2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)
Nr. XI-1433, 2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)
III SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
11 straipsnis. Tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas
1. Jeigu atliekant atranką arba rengiant programą paaiškėja, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės aplinkai arba kita Europos Sąjungos valstybė narė, kuri, jos nuomone, gali tapti neigiamą poveikį aplinkai patiriančia valstybe, to pareikalauja, Lietuvos Respublika informuoja Europos Sąjungos valstybę narę apie planuojamą ūkinę veiklą, galimą tos veiklos tarpvalstybinį poveikį, pateikia informaciją apie numatomo priimti sprendimo pobūdį, nurodo laikotarpį, per kurį galima pateikti pranešimą, ar galinti patirti neigiamą poveikį aplinkai Europos Sąjungos valstybė narė pageidauja dalyvauti tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese, ir nurodo, kada numatoma parengti ataskaitą.
2. Europos Sąjungos valstybė narė, kuri gali būti reikšmingai paveikta, gavusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, per pranešime nurodytą laikotarpį turi teisę informuoti Lietuvos Respubliką, patvirtindama, kad gavo pranešimą, ir nurodydama, ar ji dalyvaus tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo procese. Jeigu Europos Sąjungos valstybė narė, kuri gali būti reikšmingai paveikta, neatsako per pranešime nurodytą laikotarpį, Lietuvos Respublika atlieka poveikio aplinkai vertinimą remdamasi savo nacionalinės teisės normomis ir galiojančia praktika.
3. Gavusi galinčios patirti neigiamą poveikį aplinkai Europos Sąjungos valstybės narės atsakymą apie jos norą dalyvauti atliekant tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimą, Lietuvos Respublika turi pateikti galinčiai patirti neigiamą poveikį aplinkai Europos Sąjungos valstybei narei atitinkamą informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą ir apie jos galimą reikšmingą neigiamą tarpvalstybinį poveikį aplinkai, informaciją apie poveikio aplinkai vertinimo procedūras ir nurodyti laikotarpį, per kurį galinti patirti neigiamą poveikį aplinkai Europos Sąjungos valstybė narė gali pateikti savo pasiūlymus. Laikotarpio trukmė turi būti pakankama, kad galinčios patirti neigiamą poveikį aplinkai Europos Sąjungos valstybės narės pateiktus pasiūlymus ar papildomą informaciją būtų galima įtraukti į ataskaitą, iki atsakinga institucija priims sprendimą.
4. Gavusi galinčios patirti neigiamą poveikį aplinkai Europos Sąjungos valstybės narės pasiūlymus ar papildomą informaciją apie planuojamą ūkinę veiklą, Lietuvos Respublika pradeda tarpvalstybines konsultacijas su galinčia patirti neigiamą poveikį aplinkai Europos Sąjungos valstybe nare dėl galimo tarpvalstybinio planuojamos ūkinės veiklos poveikio, numatomų priemonių poveikiui aplinkai sumažinti ar pašalinti.
5. Kai Lietuvos Respublikos teritorijoje planuojama ūkinė veikla gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį užsienio valstybei arba kai tokia užsienio valstybė reikalauja, poveikio aplinkai vertinimas atliekamas vadovaujantis Konvencija, tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir atitinkama užsienio valstybė yra sudariusi.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1654, 2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)
12 straipsnis. Informacijos, reikalingos poveikio aplinkai vertinimui atlikti, prieinamumas ir dokumentų pateikimas
1. Valstybės ar savivaldybių institucijos, disponuojančios informacija apie aplinką, reikalinga poveikio aplinkai vertinimui atlikti, privalo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui suteikti galimybę šia informacija pasinaudoti Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Visi poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka teikti dokumentus atsakingai institucijai ir gauti atsakymus iš jos per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per kontaktinį centrą, kaip tai nustatyta Paslaugų įstatyme, arba tiesiogiai kreipdamiesi į atsakingą instituciją, išskyrus atvejus, kai nėra techninių galimybių tokiais būdais pateiktos informacijos atgaminti ar perskaityti.
3. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka atsako už teisingos informacijos, reikalingos atrankai dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atlikti, poveikio aplinkai vertinimo programai patvirtinti, sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių priimti, ir kitos teisingos informacijos, kurią privaloma pateikti poveikio aplinkai vertinimo procese, pateikimą.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XII-2305, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10411
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1433, 2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)
13 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo proceso viešumas
1. Poveikio aplinkai vertinimo metu suinteresuota visuomenė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka gauti iš kitų planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių informaciją apie galimą planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai.
2. Visuomenės informavimą ir dalyvavimą planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese savo lėšomis nustatyta tvarka organizuoja planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas).
3. Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarką nustato Aplinkos ministerija.
4. Atsakinga institucija ir poveikio aplinkai vertinimo subjektai saugo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo pateiktos informacijos konfidencialumą ir intelektinės nuosavybės teises, jeigu tokia informacija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, yra neskelbtina.
14 straipsnis. Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvių atsakomybė
Poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai įstatymų nustatyta tvarka atsako už šio įstatymo nuostatų vykdymą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XII-2305, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10411
15 straipsnis. Ginčų nagrinėjimas
1. Ginčai dėl šio įstatymo taikymo, taip pat dėl sprendimų, veiksmų ar neveikimo poveikio aplinkai vertinimo srityje nagrinėjami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jeigu mano, kad jos prašymas, pateiktas teisės aktų, reglamentuojančių teisę gauti informaciją apie aplinką, nustatyta tvarka, buvo neteisėtai atmestas, į jį buvo iš dalies ar visiškai netinkamai atsakyta arba į prašymą deramai neatsižvelgta pagal teisės aktus, reglamentuojančius teisę gauti informaciją apie aplinką.
2. Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių juridinių bei fizinių asmenų ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nenumatyta kitokia šių ginčų nagrinėjimo ir sprendimo tvarka.
3. Suinteresuota visuomenė turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo ginčijant sprendimų, veiksmų ar neveikimo poveikio aplinkai vertinimo srityje materialinį ar procesinį teisėtumą.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-1433, 2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)
Lietuvos Respublikos
planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimo
įstatymo
1 priedas
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS, KURIOS POVEIKIS APLINKAI
PRIVALO BŪTI VERTINAMAS,
RŪŠIŲ SĄRAŠAS
1. Žemės ir vandens ūkis:
1.1. Intensyvus kiaulių auginimas, jeigu yra daugiau kaip 3 000 vietų kiaulėms (sunkesnėms negu 30 kg), arba intensyvus paršavedžių auginimas, jeigu yra daugiau kaip 900 vietų paršavedėms;
1.2. Intensyvus naminių paukščių auginimas, jeigu yra daugiau kaip 85 000 vietų broileriams, 60 000 vietų vištoms;
2. Gavyba ir perdirbamoji pramonė:
3. Energetika:
3.1. Šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių, įskaitant pramoninius įrenginius elektrai, garui gaminti ar vandeniui šildyti, įrengimas (kai įrenginių galingumas – 300 MW ir didesnis);
3.2. Atominių elektrinių ar kitų branduolinių reaktorių įrengimas bei tokių elektrinių ar reaktorių(* )demontavimas ar uždarymas;
4. Metalų gamybos ir perdirbimo pramonė:
5. Mineralinių statybinių medžiagų pramonė:
Asbesto gavyba ar perdirbimas, asbesto ar gaminių, kuriuose yra asbesto, perdirbimas (kai gaminių, kuriuose yra asbesto, pagaminama 20 000 ir daugiau tonų per metus; frikcinių medžiagų – kai per metus pagaminama 50 ir daugiau tonų; kitais asbesto panaudojimo atvejais – kai per metus naudojama 200 ir daugiau tonų asbesto).
6. Chemijos pramonė:
6.1. Organinių cheminių medžiagų, neorganinių cheminių medžiagų, fosforo, azoto ar kalio trąšų (įskaitant kompleksines trąšas), kitų agrocheminių medžiagų (įskaitant biocidus), farmacinių produktų gamyba pramoniniu mastu;
6.2. Naftos, naftos produktų bei cheminių medžiagų saugojimo statinių (sandėlių ar aikštelių) statyba (kai talpa – 200 000 ir daugiau tonų);
7. Medienos ir popieriaus pramonė:
8. Inžineriniai statiniai:
8.1. Jūros uostų, prieplaukų ar terminalų (pakrovimo ar iškrovimo) įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia, – 1 350 ir daugiau tonų);
8.2. Vidaus vandenų kelių, uostų, prieplaukų ar terminalų (pakrovimo ar iškrovimo) įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia, – 1 350 ir daugiau tonų);
8.4. Kelių, turinčių keturias ir daugiau eismo juostų, tiesimas ar kelių, turinčių mažiau negu keturias eismo juostas, rekonstravimas įrengiant keturias ar daugiau eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas 10 km ar ilgesnis nenutrūkstamas kelio ruožas);
8.7. Dujų, naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – 800 ir daugiau milimetrų, o ilgis – 40 ir daugiau kilometrų);
8.8. Antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas (kai įtampa – 110 kV ar aukštesnė, o linijos ilgis – 15 ir daugiau kilometrų);
9. Kitos planuojamos ūkinės veiklos rūšys:
9.2. Požeminių vandenų dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma 10 milijonų ir daugiau m(3) vandens);
9.3. Nuotėkio perskirstymas upių baseinams (kai per metus perskirstoma 100 milijonų ir daugiau m(3) vandens) ar vandens išteklių perskirstymas upių baseinams (kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra 2 000 milijonų ir daugiau m(3) vandens per metus ir perskirstoma 5 procentai ir daugiau šio nuotėkio);
9.4. Miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginių įrengimas (kai įrenginiai gali išvalyti 50 000 ir daugiau gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį);
9.5. Radioaktyviųjų atliekų apdorojimo, naudojimo, saugojimo, laidojimo ar šalinimo įrenginių įrengimas bei šių įrenginių eksploatacijos nutraukimas;
9.6. Pavojingų atliekų šalinimas jas deginant ar apdorojant cheminiu būdu arba jų šalinimas pavojingų atliekų sąvartyne;
9.7. Nepavojingų atliekų naudojimas energijai gauti arba jų šalinimas jas deginant ar apdorojat cheminiu būdu (kai numatoma naudoti arba šalinti 100 ir daugiau tonų per parą atliekų);
10. Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos pakeitimas ar išplėtimas tais atvejais, kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka šiame priede nustatytus ribinius dydžius, jei jie yra nustatyti.
Priedo pakeitimai:
Nr. X-1654, 2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)
Nr. XI-1433, 2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)
Nr. XII-353, 2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3177 (2013-06-18)
Lietuvos Respublikos
planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimo įstatymo
2 priedas
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS, KURIAI TURI BŪTI ATLIEKAMA
ATRANKA DĖL POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO,
RŪŠIŲ SĄRAŠAS
1. Žemės ir vandens ūkis, miškininkystė:
1.1. Kiaulininkystė (mažiau kaip 900, bet daugiau kaip 200 paršavedžių; mažiau kaip 3 000, bet daugiau kaip 700 kitų kiaulių);
1.3. Vištų auginimas (mažiau kaip 85 000, bet daugiau kaip 10 000 broilerių; mažiau kaip 60 000, bet daugiau kaip 10 000 vištų);
1.6. Vandentvarkos įrenginių žemės ūkio reikmėms, įskaitant sausinimo ir drėkinimo sistemas, įrengimas (kai užimamas plotas didesnis kaip 5 ha);
1.7. Užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar nuolatiniam saugojimui, įrengimas (mažiau kaip 5 milijonai m(3), bet daugiau kaip 200 000 m(3) vandens tūrio arba kai jų vandens paviršiaus plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha);
1.8. Nesukultūrintų žemės plotų panaudojimas intensyvaus žemės ūkio reikmėms (kai naudojamas didesnis kaip 0,5 ha plotas);
1.10. Miško įveisimas, išskyrus plotus, kuriuose pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas numatyta įveisti mišką, ar miško iškirtimas siekiant pakeisti žemės naudojimą (kai plotas – didesnis kaip 1 ha miestuose ir didesnis kaip 10 ha kaimo vietovėse);
2. Gavyba ir perdirbamoji pramonė:
2.2. Gamtinių dujų gavyba ar perdirbimas (kai išgaunama ar perdirbama mažiau kaip 500 000 m(3) per parą);
2.3. Kitų naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kai kasybos plotas – mažiau kaip 25 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha);
2.5. Giluminių gręžinių (geoterminių, vandens tiekimo, mineralinio vandens gavybos ir kt., išskyrus gręžinius, skirtus grunto stabilumui tirti) įrengimas;
3. Energetika:
3.1. Šiluminių elektrinių bei kitų deginimo įrenginių ar kitokių pramoninių įrenginių elektrai, garui gaminti arba vandeniui šildyti įrengimas (kai įrenginių galingumas – mažiau kaip 300 MW, bet daugiau kaip 20 MW);
3.4. Kito iškastinio kuro saugojimo statinių (sandėlių ar aikštelių) statyba (kai talpa – daugiau kaip 1 000 tonų);
3.6. Vandens elektrinių (hidroelektrinių, malūnų, lentpjūvių ar kitų jėgainių, naudojančių sukauptą vandens energiją) įrengimas (kai galingumas – daugiau kaip 0,1 MW);
4. Metalų gamybos ir perdirbimo pramonė:
4.3. Juodųjų metalų perdirbimas, įskaitant karštą valcavimą, kalimą, presavimą, štampavimą, profiliavimą ir apsauginės aplydytosios dangos taikymą;
4.4. Spalvotųjų metalų (išskyrus tauriuosius) lydymas ar liejimas, įskaitant antrinių žaliavų perdirbimą (valymą, liejimą ir t. t.) (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 30 tonų per parą);
4.5. Metalų ar plastikų paviršių apdorojimas elektrolizės ar cheminiais būdais (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 50 000 m(2) per metus);
4.6. Variklinių transporto priemonių ar jų variklių gamyba bei surinkimas (kai pagrindinis plotas – daugiau kaip 1 000 m(2));
5. Mineralinių statybinių medžiagų pramonė:
5.2. Asbesto gavyba ar perdirbimas, asbesto ar gaminių, kuriuose yra asbesto, perdirbimas (kai gaminių, kuriuose yra asbesto, pagaminama mažiau kaip 20 000 tonų per metus; frikcinių medžiagų – kai per metus pagaminama mažiau kaip 50 tonų; kitais asbesto panaudojimo atvejais – kai per metus naudojama mažiau kaip 200 tonų asbesto);
5.4. Mineralinių medžiagų lydymas, įskaitant mineralinių pluoštų gamybą (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 10 tonų per parą);
5.7. Betoninių statybinių medžiagų ar konstrukcijų gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 000 m(3) per metus);
6. Chemijos pramonė:
6.2. Farmacijos produktų (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 1 tona per parą), pesticidų (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per parą), dažų ir lakų (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 10 tonų per parą), elastomerų (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 10 tonų per parą), peroksidų (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per parą), tarpinių produktų (kai pagaminama daugiau kaip 10 tonų per parą) gamyba ar perdirbimas;
6.3. Naftos, naftos produktų bei cheminių medžiagų saugojimo statinių (sandėlių ar aikštelių) statyba (kai talpa – mažiau kaip 200 000, bet daugiau kaip 5 000 tonų);
7. Maisto ir tabako pramonė:
7.1. Augalinių ar gyvulinių riebalų bei aliejaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per parą);
7.2. Augalinių ar gyvulinių maisto produktų pakavimas ar konservavimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 5 tonos per parą);
7.4. Salyklo ar alaus gamyba (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 10 tonų salyklo per parą ar 10 000 litrų alaus per parą);
8. Tekstilės, odos, medienos ir popieriaus pramonė:
8.2. Popieriaus ar kartono gamyba (kai gamybos pajėgumas – mažiau kaip 200, bet daugiau kaip 20 tonų per parą);
8.3. Pluoštų ar tekstilės apdorojimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 200 000 m(2) per metus);
9. Gumos pramonė:
Produktų iš elastomerų gamyba ar perdirbimas (kai gamybos pajėgumas – daugiau kaip 15 tonų per parą).
10. Inžineriniai statiniai:
10.1. Antžeminių elektros perdavimo linijų tiesimas, kai linijos trumpesnės kaip 15 km, bet ilgesnės kaip 3 km, išskyrus 1 priedo 8.8 punkte nurodytą veiklą;
10.2. Urbanistinių objektų (išskyrus vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, mašinų stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 0,5 ha plotas);
10.3. Antžeminių ar požeminių geležinkelių, išskyrus pagrindinius viešojo naudojimo geležinkelius, (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas;
10.4. Geležinkelių, kelių, jūrų ar oro transporto krovinių paskirstymo ar perkrovimo įrenginių ar terminalų įrengimas (kai įrengiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas);
10.7. Kelių, turinčių keturias ar daugiau eismo juostų, tiesimas ar kelių, turinčių mažiau negu keturias eismo juostas, rekonstravimas, įrengiant juose keturias ar daugiau eismo juostų (kai tiesiamas ar rekonstruojamas trumpesnis kaip 10 km, bet ilgesnis kaip 2 km nenutrūkstamas kelio ruožas);
10.8. Jūros uostų ar prieplaukų įrengimas (laivams, kurių keliamoji galia, – mažiau kaip 1 350 tonų, o uosto ar prieplaukos plotas – daugiau kaip 1 ha);
10.9. Vidaus vandenų kelių, uostų ar prieplaukų įrengimas (kai tinka laivams, kurių keliamoji galia, – mažiau kaip 1 350 tonų, o uosto ar prieplaukos plotas – daugiau kaip 1 ha);
10.11. Apsisaugoti nuo potvynių skirtų hidrotechnikos statinių statyba (kai plotas didesnis kaip 1 ha);
10.12. Tramvajaus, požeminių geležinkelių ar kitokio transporto, iš dalies ar išimtinai naudojamo keleiviams vežti, linijų (ilgesnių kaip 2 km) tiesimas;
10.13. Kabančio transporto (pvz., keltuvų) ar funikulierių, iš dalies ar išimtinai naudojamo keleiviams vežti, linijų (ilgesnių kaip 500 m) tiesimas;
10.14. Naftos ar cheminių medžiagų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – mažiau kaip 800 mm, o ilgis – mažiau kaip 40 km);
10.15. Dujų tiekimo vamzdynų tiesimas (kai vamzdžio skersmuo – mažiau kaip 800 mm, o ilgis – mažiau kaip 40 km, bet daugiau kaip 5 km);
10.17. Priešerozinių jūros pakrantės statinių ar įrenginių, galinčių pakeisti jūros pakrantę, (pvz., pylimų, molų ir kt.) statyba ar įrengimas;
10.18. Vandenviečių įrengimas (kai pajėgumas – mažiau kaip 10 milijonų m(3), bet daugiau kaip 350 000 m(3) per metus);
11. Kitos planuojamos ūkinės veiklos rūšys:
11.1. Variklinių transporto priemonių nuolatinių lenktyniavimo ar išbandymo trasų įrengimas (kai įrengiamas didesnis kaip 1 ha plotas);
11.2. Nepavojingų atliekų naudojimas energijai gauti ar šalinimas, išskyrus 1 priedo 9.7 punkte nurodytą veiklą;
11.3. Vandenvalos įrenginių įrengimas:
11.3.1. miestų, miestelių ar kaimų nuotekų valymo įrenginiai (galintys išvalyti mažiau kaip 50 000, bet daugiau kaip 2 000 gyventojų ekvivalentą atitinkantį teršalų kiekį);
11.3.2. paviršinių nuotekų valymo įrenginiai (skirti paviršinėms nuotekoms, surenkamoms kanalizacijos tinklais iš 50 ha ir didesnės teritorijos);
11.4. Vandenvalos įrenginių dumblo ar kitokio užteršto dumblo utilizavimo ar saugojimo įrenginių įrengimas;
11.6. Požeminių vandenų dirbtinis papildymas (kai per metus papildoma mažiau kaip 10 milijonų m(3) vandens);
11.7. Nuotėkio perskirstymas upių baseinams (kai per metus perskirstoma mažiau kaip 100 milijonų m(3) vandens) ar vandens išteklių perskirstymas upių baseinams (kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra mažesnis kaip 2 000 milijonų m(3) vandens per metus ir perskirstoma mažiau kaip 5 procentai šio nuotėkio);
11.8. Metalo laužo, įskaitant nereikalingas transporto priemones, saugyklų įrengimas (kai įrengiamas didesnis kaip 0,5 ha plotas);
11.9. Variklių, turbinų ar reaktorių išbandymų įrenginių įrengimas (kai pagrindinis plotas didesnis kaip 500 m(2));
11.10. Sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar kenksmingumo pašalinimo įrenginių įrengimas arba sprogstamųjų medžiagų sunaikinimo ar kenksmingumo pašalinimo vietų nustatymas;
11.11. Kritusių ar sergančių gyvulių supirkimas arba skerdimas (kai pajėgumas didesnis kaip 10 gyvulių per parą);
11.13. Ežerų, tvenkinių (išskyrus pramoninės žuvininkystės tvenkinius) ir upių (išskyrus esamus vandens kelius) dugno valymas ar statinių, skirtų ežerų, upių vandens lygiui ir (ar) srautui keisti, statyba (kai atliekamas dugno valymas ar vandens lygio keitimas upių ruožuose, ilgesniuose kaip 1 km, ar kai valomas didesnis kaip 0,5 ha ežero ar tvenkinio plotas arba keičiamas vandens lygis didesniame kaip 1 ha ežero plote), išskyrus veiklą, nurodytą šio priedo 1.7 punkte;
11.14. Nuosėdų išgavimas iš jūros ar vidaus vandens telkinių dugno tokiems tikslams kaip statyba, paplūdimių papildymas ar atkūrimas, žaliava pramonei ar kt.;
11.17. Televizijos, radijo stočių, radarų įrenginių įrengimas (kai bendras siųstuvų galingumas – 20 kW ir daugiau);
12. Turizmas ir laisvalaikis:
12.2. Poilsio namų ar viešbučių kompleksų už miestų ribų statyba (kai užimamas plotas didesnis kaip 0,5 ha);
13. Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą įrašyta planuojama ūkinė veikla, skirta eksperimentiniam tobulinimui ar bandymui ir nevykdoma ilgiau kaip dvejus metus.
14. Į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ar į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą įrašytos planuojamos ūkinės veiklos keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai, išskyrus 1 priedo 10 punkte nurodytus atvejus.
Priedo pakeitimai:
Nr. X-1654, 2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)
Nr. XI-1433, 2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28), atitaisymas skelbtas: Žin., 2011, Nr. 109
Lietuvos Respublikos
planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimo įstatymo
3 priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
1. 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyva 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 248) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114).
2. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/105/EB (OL 2006 L 363, p. 368).
Priedo pakeitimai:
Nr. XI-1433, 2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-329, 97.06.26, Žin., 1997, Nr.65-1553 (97.07.09)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-436, 97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2428 (97.10.24)
LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 1, 3, 7, 10, 11 IR 12 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1636, 00.04.18, Žin., 2000, Nr.39-1092 (00.05.12)
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2000 m. birželio 1 d., išskyrus Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 11 straipsnį, kuris įsigalioja Lietuvos Respublikai prisijungus prie Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-258, 2005-06-21, Žin., 2005, Nr. 84-3105 (2005-07-12)
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija nuo 2005 m . liepos 12 d.
Šio įstatymo normos, reglamentuojančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, taikomos procedūroms, pradėtoms įsigaliojus šiam įstatymui. Poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal tuo metu galiojusias teisės normas.
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1654, 2008-06-30, Žin., 2008, Nr. 81-3167 (2008-07-17)
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 2, 3, 5, 6, 8, 9, 10, 11 STRAIPSNIŲ IR ĮSTATYMO 1, 2 PRIEDŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Poveikio aplinkai vertinimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal tuo metu galiojusias teisės normas.
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-784, 2010-04-27, Žin., 2010, Nr. 54-2647 (2010-05-11)
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 5 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas įsigalioja 2010-07-01.
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1433, 2011-06-09, Žin., 2011, Nr. 77-3720 (2011-06-28)
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 15 STRAIPSNIŲ IR 1, 2, 3 PRIEDŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 5 straipsnis, 6 straipsnio 4, 6 ir 8 dalys, 7 straipsnio 4 dalis, 8 straipsnio 3 dalis, 9 straipsnio 1, 6, 7 ir 8 dalys įsigalioja po 3 mėnesių nuo šio įstatymo paskelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ dienos.
Šio įstatymo 12 straipsnio 3, 6 ir 7 dalys ir 13 straipsnio 4 ir 7 dalys įsigalioja Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo įsigaliojimo dieną (2011-07-19).
Šio įstatymo atitaisymas skelbtas: Žin., 2011, Nr. 109 (2011-09-03)
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-353, 2013-05-30, Žin., 2013, Nr. 64-3177 (2013-06-18)
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 1 PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-418, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3835 (2013-07-16)
PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2305, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10411
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas
* Atominės elektrinės ar kiti branduoliniai reaktoriai nebepriskiriami šios rūšies įrenginiams, kai branduolinis kuras ir kitos radionuklidais užterštos dalys visam laikui pašalinamos iš įrenginio vietos.