Suvestinė redakcija nuo 2010-09-15 iki 2012-12-31
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 2-40, i. k. 1021100NUTA00002100
Nauja redakcija nuo 2010-09-15:
Nr. 1263, 2010-08-31, Žin. 2010, Nr. 105-5430 (2010-09-07), i. k. 1101100NUTA00001263
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL MENO DOKTORANTŪROS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2002 m. gruodžio 31 d. Nr. 2100
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 48 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad:
2.1. Universitetai, turintys teisę vykdyti meno aspirantūros studijas, gali iki 2011 m. gegužės 31 d. vykdyti doktorantų priėmimą šiuo nutarimu patvirtintų Meno doktorantūros nuostatų nustatyta tvarka, kai:
2.1.1. sudaro ir patvirtina doktorantūros komitetus pagal šiuo nutarimu patvirtintų Meno doktorantūros nuostatų 23 punkto reikalavimus;
2.2. Universitetai, siekiantys įgyti meno doktorantūros teisę ir vykdyti doktorantų priėmimą nuo 2011 m. birželio 1 d., Švietimo ir mokslo ministerijai iki 2011 m. vasario 1 d. pateikia Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintame Meno doktorantūros teisės suteikimo tvarkos apraše nurodytus dokumentus.
3. Pavesti:
3.1. Švietimo ir mokslo ministerijai – iki 2010 m. rugsėjo 15 d. patvirtinti Meno doktorantūros teisės suteikimo tvarkos aprašą;
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. gruodžio 31 d.
nutarimu Nr. 2100
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. rugpjūčio 31 d.
nutarimo Nr. 1263 redakcija)
MENO DOKTORANTŪROS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Meno doktorantūros nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja meno doktorantūros – trečiosios universitetinių studijų pakopos menų srityje – studijų, meno projekto rengimą, gynimą ir meno daktaro laipsnio suteikimą.
2. Meno doktorantūros (toliau – doktorantūra) paskirtis – rengti tyrėjus menininkus, sudaryti jiems sąlygas kūrybinę veiklą jungti su savarankiškais tyrimais, siekti meninės brandos, praturtinti meno sritį vertingomis įžvalgomis ir naujomis žiniomis. Meno daktaro laipsnį įgijęs asmuo yra pasirengęs menininko karjerai, turi tiriamojo darbo ir visuminių kompetencijų.
3. Meno daktaro laipsnis gali būti suteikiamas asmeniui, kuris sėkmingai baigė (paprastai 4 metų trukmės) doktorantūros studijas, parengė ir apgynė meno projektą, arba asmeniui, kuris Nuostatų nustatyta tvarka eksternu išlaikė doktorantūroje numatytus egzaminus ir apgynė parengtą meno projektą. Doktorantūros apimtis – 240 (iki 2011 m. rugsėjo 1 d. – 160) studijų kreditų, iš jų ne mažiau kaip 40 (iki 2011 m. rugsėjo 1 d. – 26) – studijų kreditai, skirti doktorantūros dalykų studijoms.
4. Nuostatuose vartojamos sąvokos:
Doktorantūros reglamentas – doktorantūrai vykdyti reikalingų tvarkų ir reikalavimų aprašas, kurį parengia ir patvirtina menų studijas vykdantis universitetas arba universitetai, teikiantys meno daktaro laipsnį.
Doktorantas – trečiosios universitetinių studijų pakopos studentas ir tyrėjas.
Doktorantūros komitetas – pripažintų tarptautinio lygio menininkų, aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų ir meno daktarų grupė, atsakinga už doktorantūros turinį, kokybę, organizavimą ir vykdymą.
Doktorantūros skyrius – administracinė struktūra, organizuojanti doktorantūros ir doktorantūros komiteto nutarimų įgyvendinimą.
Doktoranto vadovas – pripažintas menininkas, mokslininkas arba meno daktaras, atitinkantis doktorantūros reglamento nustatytus reikalavimus ir vadovaujantis kūrybinei ir (ar) tiriamajai meno projekto daliai ir doktoranto studijoms.
Doktoranto darbo planas – individualus doktoranto darbo planas, kuriame numatyti doktorantūros studijų ir meno projekto (kūrybinio ir tiriamojo darbo) rengimo etapai ir terminai, dalyvavimas tarptautinio judumo ir (ar) meno (mokslo) renginių programose.
Gynimo taryba – doktorantūros komiteto sudaryta menininkų, mokslininkų ir (ar) meno daktarų grupė, kuri vertina ginamą meno projektą ir sprendžia, ar doktorantui suteiktinas meno daktaro laipsnis.
Meno projektas – doktorantūros metu parengtų ir ginti teikiamų darbų visuma, susidedanti iš dviejų lygiaverčių dalių: meninės-kūrybinės (toliau – kūrybinė) ir tiriamosios.
II. DOKTORANTŪROS TEISĖS SUTEIKIMAS, SUSTABDYMAS IR PANAIKINIMAS
5. Doktorantūros teisę universitetui (universitetams) suteikia Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi pačios patvirtintu Meno doktorantūros teisės suteikimo tvarkos aprašu (toliau – Doktorantūros teisės aprašas). Teisė suteikiama remiantis į doktorantūrą pretenduojančių universitetų meno ir mokslinės veiklos lygio, pateiktų doktorantūros, studijų infrastruktūros dokumentų, numatomų bendradarbiavimo susitarimų dėl doktorantūros su Lietuvos ir (ar) užsienio mokslo ir studijų institucijomis įvertinimu.
6. Pretenduoti į doktorantūros teisę gali atitinkamos meno studijų krypties II pakopos arba joms prilygintas studijas vykdantis universitetas (universitetai), galintis užtikrinti Nuostatų reikalavimus atitinkančios doktorantūros organizavimą ir vykdymą.
7. Siekiantis įgyti doktorantūros teisę universitetas (universitetai) Švietimo ir mokslo ministerijai pateikia Doktorantūros teisės apraše nurodytus dokumentus.
8. Švietimo ir mokslo ministerija, gavusi universiteto (universitetų) Doktorantūros teisės apraše nurodytus dokumentus, per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo teikia juos įvertinti Lietuvos mokslo tarybai. Lietuvos mokslo taryba meninės ir mokslinės veiklos lygiui ir pateiktiems Doktorantūros teisės apraše nurodytiems dokumentams vertinti sudaro ekspertų komisiją (toliau – Komisija), į kurią gali būti kviečiami ir užsienio ekspertai. Skirtumas tarp Komisijos ekspertų menininkų ir (ar) meno daktarų ir Komisijos ekspertų mokslininkų skaičiaus negali būti didesnis nei vienas asmuo. Komisijos pirmininku skiriamas menininkas arba meno daktaras. Vertinama pagal Lietuvos mokslo tarybos patvirtintą Meno doktorantūros vertinimo kriterijų ir tvarkos aprašą, kuriame turi būti numatyti atskirų meno krypčių vertinimo kriterijai ir reikalavimai doktorantūros komiteto (komitetų) nariams. Doktorantūros teisę siekiančių įgyti institucijų meno ir mokslinės veiklos lygis vertinamas pagal Mokslo ir studijų institucijų mokslo (meno) darbų vertinimo metodiką, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2010 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-1128 (Žin., 2010, Nr. 86-4569).
9. Lietuvos mokslo tarybos sudaryta Komisija per 3 mėnesius (į šį laikotarpį neįskaitomi liepos ir rugpjūčio mėnesiai) nuo prašymo gavimo Lietuvos mokslo taryboje dienos įvertina prašymą ir pateiktus dokumentus, prireikus aptaria juos su doktorantūros teisę įgyti siekiančiu universitetu (universitetais), parengia ir Švietimo ir mokslo ministerijai teikia vertinamąją išvadą ir rekomendaciją. Švietimo ir mokslo ministras, išnagrinėjęs vertinamąją išvadą ir rekomendaciją, priima sprendimą dėl doktorantūros teisės suteikimo. Doktorantūros teisę įgijęs universitetas (universitetai) doktorantūros komiteto sudėtį ir doktorantūros reglamentą viešai paskelbia savo interneto tinklalapyje (-iuose). Universitetai, kuriems po prašymo įvertinimo doktorantūros teisė nesuteikiama, su nauju patikslintu prašymu gali kreiptis ne anksčiau kaip po vienerių metų. Ginčai dėl nesuteiktos doktorantūros teisės nagrinėjami Doktorantūros teisės aprašo nustatyta tvarka.
10. Universiteto (universitetų) doktorantūros komiteto (komitetų) sudėtis, reglamentas ir jų pakeitimai turi būti suderinti su Lietuvos mokslo taryba.
11. Ne rečiau kaip kas 4 metai Švietimo ir mokslo ministerijos pavedimu Lietuvos mokslo taryba (pirmą kartą įsteigtos doktorantūros atveju – po 6 metų) organizuoja doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimą, vadovaudamasi pačios patvirtintu Meno doktorantūros kokybės ir efektyvumo vertinimo tvarkos aprašu, ir teikia pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai.
12. Jeigu vertinant nustatoma nedidelių doktorantūros trūkumų, Lietuvos mokslo taryba įgalioja juos pašalinti. Kaip jie pašalinti, universitetas (-ai) atsiskaito Lietuvos mokslo tarybai ne vėliau kaip per metus po Lietuvos mokslo tarybos vertinimo išvados gavimo universitete (universitetuose) dienos. Jeigu vertinant nustatoma, kad doktorantūros kokybė ir efektyvumas nepakankami, Lietuvos mokslo taryba Švietimo ir mokslo ministerijai siūlo dvejiems metams sustabdyti doktorantūros teisę arba doktorantūros teisę panaikinti. Universitetas, kurio doktorantūros teisė sustabdyta, negali vykdyti priėmimo į doktorantūrą.
13. Jeigu Švietimo ir mokslo ministerija priima sprendimą dėl doktorantūros teisės sustabdymo, universitetas ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo švietimo ir mokslo ministro įsakymo dėl doktorantūros teisės sustabdymo įsigaliojimo gali kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją prašydamas atnaujinti sustabdytą doktorantūros teisę ir pateikti Doktorantūros teisės apraše nurodytus dokumentus. Švietimo ir mokslo ministerija gautą universiteto kreipimąsi teikia Lietuvos mokslo tarybai įvertinti ir gavusi siūlymą priima atitinkamą sprendimą. Universitetas, kuriam doktorantūros teisė panaikinta, Nuostatų nustatyta tvarka gali kreiptis su prašymu suteikti doktorantūros teisę ne anksčiau kaip po 3 metų nuo švietimo ir mokslo ministro įsakymo dėl doktorantūros teisės panaikinimo įsigaliojimo.
III. PRIĖMIMAS Į DOKTORANTŪRĄ
14. Doktorantūroje gali studijuoti asmenys, turintys kvalifikacinį magistro laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį universitetinį išsilavinimą, pasiekę gerų meninių rezultatų, pasižymintys originalia kūrybine pozicija, kritiniu mąstymu, atitinkamos meno srities išmanymu, plačiu akiračiu ir gebantys argumentuotai dėstyti idėjas žodžiu ir raštu. Į doktorantūrą priimama atviro konkurso būdu.
15. Konkursą į doktorantūrą vykdo priėmimo komisija, kurią iš savo, o prireikus – kviestinių narių sudaro doktorantūros komitetas. Jeigu doktorantūrą vykdo keli universitetai, į priėmimo komisiją turi įeiti visų šių institucijų atstovai.
16. Stojantysis į doktorantūrą turi pateikti doktorantūros reglamente nurodytus dokumentus ir publikacijas kultūros ir meno leidiniuose (jeigu jų turi).
17. Stojantysis į doktorantūrą dalyvauja konkurse, kuris susideda iš:
17.1. kūrybos pristatymo, atskleidžiančio stojančiojo profesinį pasirengimą; jeigu priėmimo komisija nusprendžia, kad stojančiojo kūrybos meninis lygis nepakankamas, tolesniame konkurse jis nedalyvauja;
IV. DOKTORANTŪROS VYKDYMAS
19. Doktorantūra – priemonių ir išteklių visuma, apimanti tam tikros meno krypties studijas (dalykų studijų apimtis – ne mažesnė kaip 40 (iki 2011 m. rugsėjo 1 d. – 26) studijų kreditų), meninę-kūrybinę praktiką (apimtis – ne mažesnė kaip 80 (iki 2011 m. rugsėjo 1 d. – 52) studijų kreditų) ir mokslinius tyrimus (apimtis – ne mažesnė kaip 80 (iki 2011 m. rugsėjo 1 d. – 52) studijų kreditų), bet visa doktorantūros apimtis turi sudaryti 240 (iki 2011 m. rugsėjo 1 d. – 160) kreditų.
20. Studijuodamas doktorantūroje doktorantas tobulina profesinę praktiką ir įgyja numatytas visumines kompetencijas. Doktorantui, rengiančiam kūrybinę ir tiriamąją meno projekto dalis, atsižvelgiant į meno projekto specifiką, vadovauja vadovas arba vadovai. Doktorantas, sėkmingai baigęs doktorantūrą ir apgynęs meno projektą, įgyja meno daktaro laipsnį.
21. Doktorantūra vykdoma doktorantūros teisę turinčio universiteto patvirtintame doktorantūros reglamente nustatyta tvarka. Jeigu doktorantūros teisė suteikiama keliems universitetams, parengiamas bendras tarpusavyje suderintas doktorantūros reglamentas.
22. Doktorantūros reglamente turi būti nustatyta:
22.1. reikalavimai doktorantų vadovams, recenzentams, priėmimo komisijos nariams, jų skyrimo tvarka;
22.2. doktorantūros komiteto, doktoranto vadovų (vadovo), gynimo tarybos funkcijos ir darbo tvarka, doktorantūros komiteto nutarimų tvirtinimo ir įgyvendinimo tvarka;
22.4. doktorantūros studijų ir meno projekto bendrųjų reikalavimų aprašai, reikalavimai kūrybinei ir tiriamajai meno projekto dalims;
22.6. doktorantūros studijų, doktoranto kūrybinės ir tiriamosios veiklos, žinių, gebėjimų ir įgūdžių vertinimo ir atestavimo tvarka;
22.7. meno projekto pateikimo recenzentams, gynimo tarybos nariams, doktoranto supažindinimo su recenzentų pastabomis ir doktorantūros komiteto sprendimais tvarka;
22.8. doktoranto meno projekto įforminimo, pristatymo, vertinimo, gynimo ir meno daktaro diplomo išdavimo tvarka;
22.11. interesų konflikto aiškinimas ir jo sprendimo tvarka, apeliacijų ir skundų (dėl nesuteikto meno daktaro laipsnio, eksterno ar doktoranto prašymo ginti meno projektą atmetimo ir kitais su doktorantūros vykdymu susijusiais klausimais) nagrinėjimo doktorantūrą vykdančiame universitete tvarka;
23. Doktorantūros komitetas sudaromas iš 9 tarptautiniu lygiu pripažintų menininkų, aukšto lygio mokslinius tyrimus vykdančių mokslininkų ar (ir) meno daktarų, dirbančių doktorantūros teisę įgijusiame universitete (universitetuose). Doktorantūros komitete turi būti 5 ekspertai menininkai ir (ar) meno daktarai ir 4 ekspertai mokslininkai. Doktorantūros komiteto pirmininku skiriamas menininkas arba meno daktaras. Doktorantūros komitetas koordinuoja doktorantūros studijas, vertina meno projektą, atsako už doktorantūros kokybę ir efektyvumą. Tas pats asmuo gali būti ne daugiau kaip 2 doktorantūros komitetų nariu.
24. Jeigu doktorantūros teisę universitetas įgyja kartu su kitu universitetu, į doktorantūros komitetą turi įeiti visų doktorantūros teisę įgijusių universitetų atstovai.
25. Doktoranto vadovai (-as) turi atitikti reglamente nustatytus reikalavimus ir vienu metu gali vadovauti ne daugiau kaip 4 doktorantams.
26. Doktoranto darbo planas turi atitikti Nuostatų 19 punkto reikalavimus. Darbo planą įvertina ir tvirtina doktorantūros komitetas. Darbo plane numatomi studijuojami dalykai, atsiskaitymo už juos formos ir terminai, meno projekto sudėtinės dalys – kūrybinis ir tiriamasis darbai, jų rengimo etapai, atsiskaitymo terminai ir meno projekto gynimo būdas (kūrybinė ir tiriamoji dalys gali būti ginamos atskirai arba kartu).
27. Reglamente nustatyta tvarka doktorantas kas pusę metų atestuojamas. Po 2 doktorantūros metų doktorantas privalo atsiskaityti už darbo plane numatytus studijų dalykus egzamino ar kita forma. Neatestuoto arba neatsiskaičiusio doktoranto studijų skoloms panaikinti skiriamas pusmetis. Jeigu skolos nepanaikinamos, doktorantas šalinamas iš doktorantūros. Jeigu doktorantas iki doktorantūros pabaigos nepateikia ginti meno projekto, jis laikomas pašalintu iš doktorantūros.
V. MENO PROJEKTAS IR JO GYNIMAS
28. Per doktorantūros studijas doktorantas turi parengti ir apginti meno projektą, susidedantį iš lygiaverčių kūrybinės ir tiriamosios dalių. Konkretūs reikalavimai meno projektui, jo pristatymo ir gynimo būdai, priklausantys nuo meno krypties ar šakos, nustatomi reglamente ir numatomi individualiame doktoranto darbo plane. Doktorantas meno projektą gali teikti ginti po to, kai pagrindines tiriamosios dalies idėjas paskelbia kultūros ir meno leidiniuose.
29. Kūrybinę meno projekto dalį sudaro studijuojant doktorantūroje sukurti, atlikti ir viešai pristatyti meno kūriniai. Jų visuma turi atskleisti doktoranto profesinį tobulėjimą, meninę individualybę ir kūrybinę brandą. Meno projekto kūrybinė dalis ginti pateikiama kartu su kūrinį ar atlikimą (interpretaciją) pristatančia ir (ar) liudijančia medžiaga (partitūromis, vaizdo ir garso kompiuterinių laikmenų įrašais, parodų katalogais, nuotraukomis, kritikų atsiliepimais, kita pateikiama medžiaga).
30. Tiriamoji meno projekto dalis apibendrina studijuojant doktorantūroje doktoranto atliktus tyrimus. Jie turi atskleisti metodiško tiriamojo darbo įgūdžius, gebėjimą savarankiškai interpretuoti ir argumentuotai gvildenti aktualias meno ir kultūros procesų problemas. Galimas įvairus tiriamojo darbo pobūdis: išsamus įvairialypis savo kūrybos ir (ar) interpretacijos metodo tyrimas ir pagrindimas; aktualių meno praktikos problemų gvildenimas; teorinis-metodologinis tyrimas ir panašiai.
31. Ginti teikiamą doktoranto tiriamąjį darbą sudaro tekstas (su pavyzdžiais, iliustruojančia medžiaga, bibliografija, nuorodomis, priedais ir panašiai), kurio apimtis – 30 000–40 000 žodžių, ir maždaug 5 000 žodžių santrauka. Tiriamajame darbe turi būti nurodytas tiriamasis objektas, tyrimo tikslas, atskleista tyrimo koncepcija, jos tobulinimo raida, aptarti tyrimo rezultatai, išvados ir paaiškinimai. Tiriamojo darbo tekstas rašomas lietuvių, o jeigu pritaria doktorantūros komitetas, kita kalba. Tiriamojo darbo santrauka rašoma kita kalba. Jeigu tiriamojo darbo tekstas parašytas ne lietuvių kalba, privalu pateikti santrauką lietuvių kalba. Tekstai turi būti parašyti taisyklinga kalba.
32. Doktorantas su vadovais (-u) suderintą meno projektą kartu su prašymu leisti jį ginti pateikia doktorantūros skyriui. Doktorantūros skyrius, patikrinęs, ar doktorantas yra įvykdęs doktoranto darbo planą ir kitus reglamente nustatytus reikalavimus, teikia meno projektą doktorantūros komitetui.
33. Doktorantūros komitetas kūrybinei meno projekto daliai įvertinti skiria recenzentą per doktorantūros studijas. Jeigu recenzentas kūrybinei meno projekto daliai įvertinti nepaskiriamas per doktorantūros studijas, jis skiriamas ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki gynimo. Tiriamajai meno projekto daliai įvertinti skiriamas bent vienas recenzentas, kuris per mėnesį turi įvertinti doktoranto tyrimą ir pateikti rašytines išvadas ir pasiūlymus. Meno projektą recenzentams ir gynimo tarybos nariams pateikia doktorantūros skyrius reglamento nustatyta tvarka.
34. Gavęs recenzentų išvadas, doktorantūros komitetas priima sprendimą, ar meno projektas teiktinas ginti, ar jį reikia taisyti ir per kiek laiko projektas turi būti pataisytas pagal recenzentų pastabas.
35. Jeigu doktorantūros komitetas nusprendžia, kad pataisytas meno projektas teiktinas ginti, jis gali būti ginamas kaip visuma (kartu ginamos ir kūrybinė, ir tiriamoji dalys) arba dalimis (kūrybinė ir tiriamoji dalys ginamos atskiruose gynimo tarybos posėdžiuose). Kai kūrybinė ir tiriamoji dalys ginamos atskiruose gynimo tarybos posėdžiuose, laikoma, kad vyksta vienas gynimo tarybos posėdis. Meno projekto gynimui doktorantūros komitetas sudaro 5 narių gynimo tarybą ir vieną iš jos narių (menininką ar meno daktarą) skiria pirmininku, kuris gynimo tarybos posėdyje dalyvauti privalo. Tarp gynimo tarybos narių turi būti 3 menininkai ir (ar) meno daktarai ir 2 mokslininkai. Ne mažiau kaip vienas gynimo tarybos narys turi būti iš giminingą doktorantūrą vykdančios užsienio institucijos. Vienas iš kūrybinio projekto gynimo tarybos narių gali būti tarptautinį pripažinimą pelnęs menininkas ne iš doktorantūrą vykdančio universiteto (universitetų). Gynimo tarybos nariai turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, keliamus asmenims, siekiantiems eiti profesoriaus pareigas. Tarp gynimo tarybos narių ir doktoranto, jo vadovo (-ų) ir recenzentų neturi kilti interesų konflikto. Kylantis konfliktas pirmiausia turi būti išnagrinėtas universitete, kuriame ginamas meno projektas. Konfliktas, kurio nepavyksta išspręsti universitete reglamento nustatyta tvarka, sprendžiamas teisės aktų nustatyta tvarka.
36. Doktorantūros reglamento nustatyta tvarka Doktorantūros skyrius ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki meno projekto gynimo:
36.2. išsiunčia pranešimą apie numatomą ginti meno projektą Lietuvos mokslo tarybai, doktorantūros komiteto nustatytoms Lietuvos ir užsienio meno, mokslo ir studijų institucijoms; pranešime nurodoma: doktoranto vardas, pavardė, institucija, kurioje parengtas meno projektas, vadovai (-as) ir gynimo tarybos nariai, informacija apie meno projekto kūrybinę dalį, tiriamosios dalies pavadinimas, gynimo vieta ir laikas, interneto svetainės, kuriose skelbiama išsami informacija apie meno projektą ir tiriamojo darbo santrauka; jeigu meno projekto dalys ginamos atskirai, pateikiama informacija apie abiejų meno projekto dalių gynimo vietą ir laiką.
37. Meno projektas ginamas viešame gynimo tarybos posėdyje. Jeigu meno projektas ginamas Lietuvos institucijoje, posėdis vyksta lietuvių kalba. Jeigu posėdyje vartojama kita kalba, turi būti užtikrintas vertimas į lietuvių kalbą (už tai atsako institucija, kurioje meno projektas ginamas). Jeigu meno projektas ginamas ne Lietuvos institucijoje, posėdis vyksta gynimo tarybai priimtina užsienio kalba. Posėdžiui vadovauja gynimo tarybos pirmininkas. Posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 4 gynimo tarybos nariai. Posėdyje perskaitomi nedalyvaujančio gynimo tarybos nario ir kiti gauti atsiliepimai apie meno projektą.
38. Ginant meno projektą kaip visumą gynimo tarybos posėdyje, turi būti akivaizdžiai parodytas kūrybinės ir tiriamosios dalių vientisumas, atskleisti meno daktaro kvalifikacijai derantys profesiniai gebėjimai, meninės pozicijos individualumas, naujas požiūris ir turimos tyrimų srities žinios.
39. Per viešą meno projekto gynimą pristatydamas kūrybinę projekto dalį, doktorantas komentuoja kūrybines idėjas ir (ar) technologinius sprendimus, argumentuotai pagrindžia savo meninę poziciją, kūrinio aktualumą, atskleidžia jo vietą meno raidoje, atsako į klausimus ir komentuoja pareikštas pastabas. Gynimo taryba įvertina pateikto kūrybinio projekto originalumą, profesionalumą, meninę doktoranto brandą, žinias, visuminę kompetenciją ir gebėjimą diskutuoti kultūros ir meno klausimais.
40. Pristatydamas tiriamąjį darbą, doktorantas pateikia svarbiausius savo darbo rezultatus ir išvadas, nurodo savo indėlį į tiriamą problematiką. Doktorantas atsako į klausimus ir komentuoja pareikštas pastabas. Gynimo tarybos nariai įvertina tiriamojo darbo kokybę, rezultatų naujumą ir originalumą, išvadų pagrįstumą, nurodo darbo trūkumus ir netikslumus. Tarybos nariai gynimo metu įvertina doktoranto bendruosius gebėjimus, visuminę kompetenciją, pasirengimą dirbti savarankišką tiriamąjį darbą.
41. Po diskusijų su doktorantu gynimo tarybos nariai balsuodami sprendžia, ar jam suteikti meno daktaro laipsnį. Sprendimas suteikti meno daktaro laipsnį priimamas, jeigu posėdyje ar kiekvienoje jo dalyje (kai meno projekto dalys ginamos atskirai) už jį balsuoja ne mažiau kaip 4 gynimo tarybos nariai. Jeigu viena iš meno projekto dalių (kūrybinė ar tiriamoji) neapginama, meno daktaro laipsnis nesuteikiamas. Balsavimo protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę gynimo tarybos nariai.
42. Ne vėliau kaip per 10 darbo dienų po meno projekto gynimo tarybos posėdžio apie gynimo rezultatus doktorantūros reglamento nustatyta tvarka pranešama Lietuvos mokslo tarybai. Per 2 savaites nuo gynimo tarybos sprendimo suteikti meno daktaro laipsnį priėmimo vienas apginto meno projekto tiriamojo darbo egzempliorius doktorantūros reglamento nustatyta tvarka pateikiamas Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir paskelbiamas Lietuvos elektroninių tezių ir disertacijų duomenų bazėje.
43. Jeigu gynimo taryba nusprendžia, kad meno daktaro laipsnis nesuteiktinas, asmuo turi teisę pataisytą ir (ar) papildytą meno projektą vieną kartą pakartotinai pateikti ginti ne anksčiau kaip po vienerių ir ne vėliau kaip po dvejų metų. Šiuo atveju pakartotinio meno projekto gynimo organizavimo išlaidas padengia pats pretendentas. Nustačius mokslinio nesąžiningumo faktą (plagiatą ir panašiai), meno projektas negali būti ginamas, o jau suteiktas meno daktaro laipsnis jį suteikusio universiteto doktorantūros komiteto sprendimu panaikinamas.
44. Jeigu doktorantas iki doktorantūros pabaigos pateikia ginti meno projektą, bet dėl svarbių priežasčių nespėja jo apginti, doktorantūros komiteto sprendimu meno projektą įprasta tvarka gali būti leidžiama ginti dar 12 mėnesių nuo doktorantūros pabaigos. Per šį laiką neapgintas meno projektas gali būti ginamas eksternu Nuostatų VI skyriuje nustatyta tvarka.
VI. MENO DAKTARO LAIPSNIO ĮGIJIMAS EKSTERNU
45. Siekti eksternu įgyti meno daktaro laipsnį gali ryškių kūrybinių rezultatų pasiekęs menininkas (toliau – eksternas), turintis kvalifikacinį magistro laipsnį arba jam prilygintą aukštąjį išsilavinimą. Eksternas turi pateikti išsamią paskutinių 5 metų meninės veiklos ataskaitą, pristatančią jo kūrybinius laimėjimus šalies ir tarptautinėje erdvėje.
46. Eksternas turi būti savarankiškai parengęs meno daktaro kvalifikacijai gauti derantį, Nuostatų 30 ir 31 punktų ir doktorantūros reglamento reikalavimus atitinkantį tiriamąjį darbą.
47. Meninės-kūrybinės veiklos ataskaita, savarankiškai parengtas tiriamasis darbas (gali būti išleista monografija) ir jo santrauka kartu su prašymu leisti meno projektą ginti eksternu teikiami doktorantūros teisę turinčio universiteto rektoriui. Prie prašymo pridedama:
47.3. magistro kvalifikacinio laipsnio (ar jam prilyginto aukštojo išsilavinimo) diplomo ir jo priedų kopijos;
48. Doktorantūros komitetas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo išnagrinėja pateiktą medžiagą, kūrybinei ir tiriamajai meno projekto dalims įvertinti skiria po vieną recenzentą, kurie pateikia rašytines išvadas ir pasiūlymus. Gavęs recenzentų išvadas, doktorantūros komitetas nusprendžia, ar meno projektas atitinka doktorantūros reikalavimus ir teiktinas ginti, ar jį reikia taisyti, per kiek laiko jis turi būti pataisytas pagal recenzentų pastabas. Jeigu priimamas teigiamas sprendimas, doktorantūros komitetas doktorantūros reglamente nustatyta tvarka:
48.1. nustato studijuotinus doktorantūros dalykus (bendra studijuotų dalykų apimtis, įskaitant išlaikytus doktorantūros studijų dalykų egzaminus, turi būti ne mažesnė kaip 40 (iki 2011 m. rugsėjo 1 d. – 26) studijų kreditų) ir jų egzaminų laikymo terminus;
49. Eksternas meno projektą gali teikti ginti po to, kai pagrindines tiriamosios dalies idėjas paskelbia kultūros ir meno leidiniuose. Doktorantūros komitetui leidus ginti meno projektą, eksternas jį gina pagal Nuostatų 35–42 punktų ir doktorantūros reglamento reikalavimus. Eksternas universitetui padengia tik tiesiogiai su meno daktaro laipsnio įgijimu susijusias išlaidas. Jeigu doktorantūros komitetas nusprendžia atmesti eksterno prašymą leisti ginti meno projektą arba gynimo taryba nusprendžia, kad meno daktaro laipsnis eksternui nesuteiktinas, pakartotinai teikti prašymą leisti ginti meno projektą jis gali ne anksčiau kaip po 2 metų nuo doktorantūros komiteto sprendimo atmesti eksterno prašymą arba gynimo tarybos sprendimo nesuteikti meno daktaro laipsnio priėmimo.
VII. MENO DAKTARO LAIPSNIO SUTEIKIMAS
50. Meno projektą apgynusiam asmeniui meno daktaro laipsnį suteikia ir diplomą išduoda doktorantūros teisę turintis universitetas (universitetai).
51. Apeliacija dėl nesuteikto meno daktaro laipsnio nagrinėjama doktorantūros teisę turinčiame universitete (-uose) doktorantūros reglamento nustatyta tvarka. Teisės aktų nustatyta tvarka skundas dėl nesuteikto meno daktaro laipsnio gali būti teikiamas akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui.
52. Meno daktaro laipsnį suteikęs universitetas gali atšaukti sprendimą suteikti šį laipsnį, jeigu:
53. Meno daktaro laipsnį suteikęs universitetas atšaukia sprendimą suteikti šį laipsnį, jeigu akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius priima tai padaryti įpareigojantį sprendimą.
Priedo pakeitimai:
Nr. 937, 2006-09-25, Žin., 2006, Nr. 104-3972 (2006-09-28), i. k. 1061100NUTA00000937
Nr. 1263, 2010-08-31, Žin., 2010, Nr. 105-5430 (2010-09-07), i. k. 1101100NUTA00001263
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1017, 2003-08-12, Žin., 2003, Nr. 80-3654 (2003-08-16), i. k. 1031100NUTA00001017
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 2100 "Dėl Meno aspirantūros nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 937, 2006-09-25, Žin., 2006, Nr. 104-3972 (2006-09-28), i. k. 1061100NUTA00000937
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 2100 "Dėl Meno aspirantūros nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1263, 2010-08-31, Žin., 2010, Nr. 105-5430 (2010-09-07), i. k. 1101100NUTA00001263
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 2100 "Dėl Meno aspirantūros nuostatų patvirtinimo" pakeitimo