Suvestinė redakcija nuo 2012-09-01 iki 2014-05-08

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 85-3100, i. k. 1042070ISAKISAK-751

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL BRANDOS EGZAMINŲ IR PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMŲ PROGRAMŲ

2004 m. gegužės 17 d. Nr. ISAK-751

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 56 straipsnio 14 punktu ir remdamasis Bendrojo lavinimo egzaminų ir moksleivių pasiekimų tyrimo tarybos 2004 m. vasario 24 d. posėdžio nutarimu:

1. Tvirtinu pridedamas^*:

1.1. Neteko galios nuo 2012-09-01

Papunkčio naikinimas:

Nr. V-1197, 2011-07-01, Žin. 2011, Nr. 93-4426 (2011-07-21), i. k. 1112070ISAK00V-1197

1.2. Neteko galios nuo 2012-09-01

Papunkčio naikinimas:

Nr. V-1197, 2011-07-01, Žin. 2011, Nr. 93-4426 (2011-07-21), i. k. 1112070ISAK00V-1197

1.3. Neteko galios nuo 2012-09-01

Papunkčio naikinimas:

Nr. V-1197, 2011-07-01, Žin. 2011, Nr. 93-4426 (2011-07-21), i. k. 1112070ISAK00V-1197

1.4. Muzikologijos brandos egzamino programą;

1.5. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą kurčiųjų mokykloms;

1.6. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą neprigirdinčiųjų mokykloms;

1.7. Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programą neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų mokykloms.

2. Pavedu Nacionaliniam egzaminų centrui (direktorius Vidmantas Jurgaitis) paskelbti brandos egzaminų programas Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje.

3. Pripažįstu netekusiais galios švietimo ir mokslo ministro 2003 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. ISAK-496 „Dėl brandos egzaminų programų“ 1.5–1.8 punktus.

4. Šio įsakymo 1.1–1.4, 3 punktai įsigalioja nuo 2004 m. rugsėjo 1 d.

Švietimo ir mokslo Ministras Algirdas Monkevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymu

Nr. ISAK-751

(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2009 m. rugsėjo 3d. įsakymo

Nr. ISAK-1798 redakcija)

ISTORIJOS VALSTYBINIO BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

Neteko galios nuo 2012-09-01

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1197, 2011-07-01, Žin., 2011, Nr. 93-4426 (2011-07-21), i. k. 1112070ISAK00V-1197

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ĮSAK-751

DAILĖS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

Neteko galios nuo 2012-09-01

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1197, 2011-07-01, Žin., 2011, Nr. 93-4426 (2011-07-21), i. k. 1112070ISAK00V-1197

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu ĮSAK-751

MUZIKOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

Neteko galios nuo 2012-09-01

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1197, 2011-07-01, Žin., 2011, Nr. 93-4426 (2011-07-21), i. k. 1112070ISAK00V-1197

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK-751

MUZIKOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO PROGRAMA

Pakeistas priedo pavadinimas:

Nr. ISAK-2100, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4582 (2005-10-27), i. k. 1052070ISAKSAK-2100

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Muzikologijos mokyklinio brandos egzamino programa parengta remiantis bendrojo lavinimo mokyklos reformos dokumentuose keliamais tikslais, Nacionalinės M. K. Čiurlionio bei E. Balsio menų mokyklų, J. Naujalio muzikos gimnazijos, S. Šimkaus, J. Gruodžio bei Vilniaus konservatorijų mokymo programomis. Sudarant programą atsižvelgta į jau dvejus metus M. K. Čiurlionio menų mokykloje vykdyto muzikologijos egzamino rezultatus, organizavimo ir vykdymo patirtį.

2. 2005 m. pasirenkamąjį muzikologijos brandos egzaminą gali laikyti Lietuvos menų ir muzikos mokyklų mokiniai, būsimieji muzikai profesionalai, siekiantys studijuoti Lietuvos muzikos akademijoje. Egzaminą renkasi mokiniai, mokęsi muzikologinių dalykų bendruoju ir specialiuoju lygmenimis.

3. Muzikologijos brandos egzamino programa siekiama apibrėžti pirmą kartą rengiamo technologinio profilio egzamino turinį, užduočių tipus, reikalavimus mokinių žinioms ir gebėjimams. Juo siekiama daryti įtaką mokymo(si) procesui: skatinti mokytojus ir mokinius tobulinti muzikologinių dalykų mokymą ir mokymąsi.

II. MUZIKOLOGINIŲ DALYKŲ MOKYMOSI TIKSLAI

4. Muzikologinių dalykų mokymas menų mokyklose (gimnazijose), konservatorijose yra meninio ugdymo dalis. Mokymo branduolį sudaro solfedžio, harmonijos, elementariosios muzikos teorijos, muzikos istorijos, muzikos kūrinių analizės dalykai. Jų mokomasi dviem lygmenimis – bendruoju ir specialiuoju. Mokymo lygmenys skiriasi turinio apimtimi, gilumu ir sudėtingumu bei keliamais reikalavimais mokinio žinioms ir gebėjimams.

5. Muzikologinių dalykų mokymo tikslai abiem lygmenims yra bendri:

5.1. muzikos teorijos ir muzikos istorijos žinių perteikimas;

5.2. žinių ir gebėjimų praktinis taikymas;

5.3. specialiųjų gebėjimų, būtinų muziko profesijai lavinimas.

6. Baigdamas mokyklą, mokinys turi gebėti:

6.1. išmanyti klausomą muziką – jos estetinę vertę, istorinį kontekstą, struktūros ir raiškos ypatumus;

6.2 žinoti muzikos kalbos dėsnius ir vartoti juos muzikinėje veikloje – dainuojant ar grojant fortepijonu;

6.3 gebėti sudaryti ir taisyklingai užrašyti natomis struktūrinius muzikos kalbos elementus, suvoktos muzikos fragmentus arba savo kūrybinius bandymus;

6.4. kalbėti apie muziką, jos reiškinius ir savo muzikinę patirtį tinkamai vartojant muzikologines sąvokas ir terminus.

III. EGZAMINO TIKSLAI

7. Muzikologijos egzaminu nesiekiama patikrinti ir įvertinti visos mokinio muzikologinės kompetencijos ir gebėjimų. Pagrindinis jo tikslas – susitelkti ties bendro muzikologinio išprusimo sritimis ir įvertinti svarbiausius gebėjimus, būtinus muzikui profesionalui:

7.1. patikrinti ir įvertinti mokinių muzikinę klausą ir ritmo pojūtį;

7.2. patikrinti ir įvertinti muzikos teorijos žinias bei muzikinį raštingumą;

7.3. patikrinti ir įvertinti harmonijos žinias ir įgūdžius;

7.4. patikrinti ir įvertinti gebėjimą savarankiškai nagrinėti muzikos kūrinius;

7.5. patikrinti ir įvertinti muzikos istorijos žinias, gebėjimą kalbėti apie muziką ir tinkamai naudotis muzikologine terminija.

8. Muzikologijos egzaminu siekiama įvertinti mokinių žinias ir gebėjimus taip, kad egzamino rezultatai būtų patikimas pagrindas aukštosioms muzikos mokykloms atrinkti būsimus studentus.

IV. MOKINIŲ GEBĖJIMAI

9. Muzikologijos egzamine tikrinami ir vertinami gebėjimai, atitinkantys kelių muzikologinių dalykų (solfedžio, harmonijos, elementariosios muzikos teorijos, muzikos istorijos, muzikos kūrinių analizės) mokymo tikslus. Jie siejami su šiems dalykams įprastomis veiklos sritimis:

9.1. solfedžio – dainavimas ir muzikinio diktanto rašymas;

9.2. harmonijos – melodijos harmonizavimas (arba kūrybinė užduotis) bei skambinimas fortepijonu;

9.3. elementariosios teorijos – gebėjimas naudotis muzikine terminija, muzikinio rašto ženklais bei muzikinių struktūrų pažinimas;

9.4. muzikos istorijos – muzikos kūrinių atpažinimas ir istorinio išprusimo parodymas;

9.5. muzikos kūrinių analizė – muzikinių kūrinių struktūros nagrinėjimas iš natų.

10. Egzamine tikrinamus mokinių gebėjimus galima suskirstyti į tris grupes:

10.1. žinios ir supratimas;

10.2. žinių pritaikymas;

10.3. specialieji muzikiniai gebėjimai.

10.1. Žinios ir supratimas

11.1. Tikrinant šios grupės gebėjimus, mokinys turi parodyti, ar jis žino ir supranta:

10.1.1. muzikologines sąvokas bei terminologiją (pvz., dermė, melodija, harmonija, largo, marcato, foršlagas, žanras, moduliacija, dviejų dalių paprasta forma, coda, sonata, opera ir pan.);

10.1.2. muzikos kalbos elementų struktūrą (pvz., gama, tetrachordas, dermė, intervalas, akordas ir pan.);

10.1.3. balsovados taisykles, akordų funkcijas, jų jungimo logiką (pvz., nuoseklus ir šuoliškas, funkcinė seka T S D T, harmoninis ir melodinis jungimas);

10.1.4. svarbiausius muzikos istorijos raidos faktus ir jų kontekstą (pvz., muzikos epocha, stilius, stilistinė kryptis, kompozitorius, nacionalinė mokykla ir pan.);

10.1.5. muzikos instrumentus ir dainininkų balsus (pvz., styginiai skambinamieji, mediniai pučiamieji, sopranai, altai, bosai ir pan.).

11.2. Žinių pritaikymas

11.2. Tikrinant šios grupės gebėjimus, mokinys turi parodyti, ar jis moka:

11.2.1. dainuodamas:

11.2.1.1. tinkamu tempu atlikti muzikos kūrinio fragmentą (pratimą), atsižvelgdamas į visas muzikiniame tekste pateiktas nuorodas;

11.2.1.2. sudaryti ir jungti melodinius akordus;

11.2.1.3. sudaryti moduliaciją sakinio forma;

11.2.2. užrašydamas muzikinį diktantą, teoriniu požiūriu tiksliai ir tvarkingai užrašyti skambinamą muziką natomis.

11.2.3. harmonizuodamas melodiją ar kurdamas akompanimentą:

11.2.3.1. įžvelgti pateiktoje melodijoje slypinčią harmonijos funkcijų ir tonacijų kaitos logiką;

11.2.3.2. išspręsti uždavinį, remiantis balsovados, akordų sudarymo ir jungimo taisyklėmis;

11.2.3.3. išlaikyti tam tikrą stilių, balsų skaičių, faktūros tipą;

11.2.4. skambindamas fortepijonu:

11.2.4.1. sudaryti ir jungti akordus;

11.2.4.2. sudaryti kadencijas, sekvencijas, nukrypimus, moduliacijas;

11.2.4.3. sudaryti formą – sakinį, schemą ar periodą.

11.2.5. klausydamas muzikos:

11.2.5.1. atpažinti kūrinius, priskirti juos epochai, žanrui, autoriui;

11.2.5.2. atpažinti dainininkų balsus ir muzikos instrumentus solo, ansamblyje ir orkestre;

11.2.6. kalbėdamas apie muziką, pasirinkti tinkamus pasakojamai temai faktus, interpretuoti juos istoriniame kontekste, palyginti, surasti panašumų, skirtumų ir pan.;

11.2.7. analizuodamas muzikos kūrinius iš natų:

11.2.7.1. nustatyti kūrinio formą, nurodyti jos padalas, įvardyti skiriamuosius jų požymius;

11.2.7.2. pavaizduoti muzikos kūrinio formą tinkama schema;

11.2.7.3. priskirti kūrinį tinkamai formų klasei, žanrui, nurodyti tai įrodančius tipinius bruožus;

11.2.7.3. nurodyti, kuriai muzikos epochai, krypčiai ar kompozitoriui priklauso muzikos kūrinys;

11.2.7.4. nustatyti ir paaiškinti kūrinio temų plėtojimo principus.

11.3. Specialieji muzikiniai gebėjimai

11.3.1. Specialieji muzikiniai gebėjimai susiję su muzikinės veiklos sritimis, reikalaujančiomis specialių gabumų (muzikinės klausos, muzikinės atminties, ritmo pojūčio) ir įgūdžių (balso valdymo bei skambinimo fortepijonu).

11.3.2. Specialieji muzikiniai gebėjimai parodo, ar mokinys gali:

11.3.2.1. dainuodamas:

11.3.2.1.1. intonaciniu ir ritminiu požiūriu tiksliai ir išraiškingai atlikti muzikinį tekstą;

11.3.2.1.2. pastebėti ir pataisyti pasitaikiusias klaidas ar netikslumus.

11.3.2.2. užrašydamas muzikinį diktantą bei klausydamas muzikos:

11.3.2.2.1. nustatyti fortepijonu skambinamo muzikos fragmento dermę ir tonaciją pagal kamertoną;

11.3.2.2.2. nustatyti tinkamą muzikos tempą, metrą;

11.3.2.2.3. suvokti garsus kūrinio dermėje ir metre;

11.3.2.2.4. atpažinti konkrečius muzikos kalbos elementus (pvz., dermes, melodinius ir harmoninius intervalus, trigarsius ir keturgarsius akordus, jų jungtis, nukrypimus, moduliacijas, neakordinius garsus, melizmas), raiškos priemones (pvz., tempą, metrą, dinamiką) bei muzikos formos struktūrinius elementus (pvz., motyvus, frazes, sakinius, periodus, kadencijas, sekvencijas);

11.3.2.2.5. pastebėti tempo kaitos, dinamikos bei muzikinės artikuliacijos niuansus (pvz., p, mf, f, cres., dim., rit. stacc., ir pan.);

11.3.2.2.6. skirti muzikos instrumentų ir žmogaus balsų tembrus bei sekti jų melodinės tėkmės ypatumus (pvz., šuolius);

11.3.2.3. harmonizuodamas melodiją, atliekdamas kūrybinę užduotį, skambindamas fortepijonu ir analizuodamas muziką iš natų:

11.3.2.3.1. audijuoti natomis užrašytą (ar kuriamą) melodiją (muzikos kūrinį);

11.3.2.3.2. audijuoti melodijos skambėjimą įvairiuose harmoniniuose bei faktūros kontekstuose;

11.3.2.3.3. sklandžiai perteikti savo idėjas skambinant fortepijonu ir harmonizuojant melodiją raštu;

11.3.2.3.4. pastebėti ir pataisyti pasitaikiusias klaidas ar netikslumus.

V. EGZAMINO TURINYS

12. Muzikologijos egzamino turinys pateikiamas bendruoju ir specialiuoju lygmenimis. Bendruoju lygmeniu pateikti reikalavimai privalomi ir mokiniams, laikantiems egzaminą specialiuoju lygmeniu. Reikalavimai bendruoju lygmeniu atskirose muzikologinės veiklos srityse dar skirstomi į reikalavimus skirtingoms atlikėjų specialybėms.

13. Reikalavimai bendrajam ir specialiajam lygmeniui pateikti programos 1 priede. Muzikos istorijos žinių tikrinimo žodžiu potemės tvirtinamos Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus įsakymu ir skelbiamos Nacionalinio egzaminų centro tinklalapyje iki kovo 1 d.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2033, 2006-10-24, Žin., 2006, Nr. 116-4420 (2006-10-31), i. k. 1062070ISAKSAK-2033

14. Žinotinų muzikos kūrinių sąrašas bendrajam lygmeniui pateiktas programos 2 priede. Žinotinų muzikos kūrinių sąrašas specialiajam lygmeniui pateiktas programos 3 priede.

V. EGZAMINO STRUKTŪRA

15 Muzikologijos mokyklinį brandos egzaminą sudaro:

15.1. egzamino dalis raštu:

15.1.1 diktantas, kurio metu klausoma muzika užrašoma natomis;

15.2.2. muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas;

15.2.3. muzikinio mąstymo testas;

15.2. kūrybinė užduotis:

15.2.1 dainavimas;

15.2.2. skambinimas fortepijonu (harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu);

15.2.3. pasakojimas (muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu).

16. Egzamino dalių trukmė pateikiama lentelėje.

Egzamino dalis raštu
Užduotis	Užduoties sudedamosios dalys	Atlikimo trukmė
1. Muzikinis diktantas		30 min.
2. Muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas	10–12 užduočių, susietų su skambančios muzikos pavyzdžiais.	75-90 min.
3. Muzikinio mąstymo testas	1. harmonijos uždavinys (teorijos užduotys); 2. muzikinio kūrinio analizė iš natų; 3. muzikos kūryba pagal pateiktą pavyzdį.	150 min.
Egzamino dalies trukmė		~4,5 val.
Kūrybinė užduotis
1. Dainavimas	1. moduliacijos schemos dainavimas; 2. nežinomo muzikinio teksto dainavimas iš natų.	8 min.
2. Harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu	1. sekvencijos skambinimas; 2. moduliacijos periodo skambinimas.	7 min.
3. Muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu	1. visuotinės muzikos istorijos klausimas; 2. lietuvių muzikos istorijos klausimas.	15 min.
Egzamino dalies trukmė (vienam mokiniui)		30 min.

16. Egzamino dalis raštu ir kūrybinė užduotis vykdoma skirtingomis dienomis.

VII. EGZAMINO MATRICA

17. Muzikologijos mokyklinio brandos egzamino užduočių ir egzamino vertinimas grindžiamas turinio sričių ir tikrinamų gebėjimų proporcijomis, nusakytomis egzamino matricoje.

Gebėjimai

Veiklos sritys

Žinios ir supratimas

Žinių taikymas

Specialieji gebėjimai

Svarba
(%)

Dalis
raštu

Muzikinis diktantas

Muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas

Muzikinio mąstymo testas

Kūrybinė užduotis

Dainavimas

Harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu

Muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu

Iš viso (%)

100

VI. EGZAMINO VERTINIMAS

18. Muzikologijos brandos egzamino užduočių ir egzamino vertinimas grindžiamas turinio sričių ir tikrinamų gebėjimų proporcijomis, nusakytomis egzamino matricoje.

	Gebėjimai Veiklos sritys	Žinios ir supratimas	Žinių taikymas	Specialieji gebėjimai	Svarba (%)
Dalis raštu	Muzikinis diktantas				50
	Muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas
	Muzikinio mąstymo testas
Kūrybinė užduotis	Dainavimas				50
	Harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu
	Muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu
	Iš viso (%)	55	25	20	100

Matricoje pateikti skaičiai yra orientaciniai, todėl egzamino užduotyje galima tam tikra paklaida.

Punkto pakeitimai:

Nr. ISAK-2100, 2005-10-20, Žin., 2005, Nr. 127-4582 (2005-10-27), i. k. 1052070ISAKSAK-2100

19. Egzamino vertinimas yra kriterinis. Mokinių darbai įvertinami taškais, kurie paverčiami dešimtbalės skalės pagal vertinimo instrukcijoje pateiktas vertinimo skales. Egzaminas yra išlaikytas tik tada, kai išlaikytos abi jo dalys, t.y. už kūrybinę užduotį ir dalį raštu mokinys turi surinkti ne mažiau kaip po 35 proc. galimų taškų.

20. Muzikologijos egzamine tas pačias užduotis atlieka ir bendrojo, ir specialiojo lygmens mokiniai, kurie turi galimybę rinktis užduotis pagal savo gebėjimus. Todėl jų vertinimo skalė atskiriems lygmenims ir specialybėms yra skirtinga. Taip sudaromos sąlygos įvertinti mokinio pasiekimus pagal galimybes, pasirengimo lygmenį ir poreikius.

_________________________________________

Muzikologijos brandos egzamino programos

1 priedas

EGZAMINO TURINYS

1. Muzikologijos egzamino turinys pateikiamas bendruoju ir specialiuoju lygmenimis. Bendruoju lygmeniu^{^[1]} pateikti reikalavimai privalomi ir mokiniams, laikantiems egzaminą specialiuoju lygmeniu.

2. Mokinių gebėjimai tikrinami:

2.1. Egzamino dalis raštu:

2.1.1. užrašant klausomą muziką natomis (diktantas);

2.1.2. klausant muzikos ir atliekant užduotis, susietas su skambančios muzikos fragmentais (muzikos istorijos ir muzikos teorijos testas);

2.1.3. atliekant teorines ir kūrybines užduotis (muzikinio mąstymo testas).

2.2. Kūrybinė užduotis:

2.2.1. dainuojant;

2.2.2. skambinant fortepijonu (harmonijos užduočių atlikimas fortepijonu);

2.2.3. pasakojant (muzikos istorijos žinių pateikimas žodžiu).

EGZAMINO DALIS RAŠTU

MUZIKINIS DIKTANTAS

	Reikalavimai bendrajam lygmeniui	Reikalavimai specialiajam lygmeniui
Diktanto užrašymo trukmė – 30 min.
Diktanto tipai ir sudėtingumas
vienbalsis	Solinio dainavimo specialybės mokiniams: Forma: · vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų tos pačios arba skirtingos tematikos, sakinių (7–9 taktai); · periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmasis sakinys gali baigtis pusine kadencija. Tempas: lėtas arba vidutinis, gali būti tempo sulėtinimai ir pagreitinimai. Metras: · 2/4, 3/4, 4/4, 3/8; · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės; · taškuotas, punktyrinis; · triolės aštuntinėmis; · sinkopės ( ). Tonacija: 0–2 prieraktiniai ženklai. Dermė: · vyrauja mažoro ir minoro diatonika; · galimi harmoninio ir melodinio mažoro elementai. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8 (šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais nenaudojami); neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai pereinamieji ir pagalbiniai garsai, šuoliniai diatoniniai pagalbiniai ir įbėgantieji garsai; Artikuliacija: legato, staccato, akcentas (>); Dinamika: laipsninė (f, mf, p) ir evoliucinė dinamika (cresc., dim.).
dvibalsis	Pučiamųjų ir liaudies instrumentų specialybių mokiniams Forma: · vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų, tos pačios arba skirtingos tematikos sakinių (6–10 taktų); · periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmasis sakinys gali baigtis pusine ar baigiamąja netobula kadencijomis. Faktūra: homofoninė. Tempas: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams. Metras: · 2/4, 3/4, 4/4; · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės; · taškuotas, punktyrinis ritmas; · ypatingosios dalybos grupės: triolės ( ); · sinkopės ( )^{^[2]}. Tonacija: 0–3 prieraktiniai ženklai. Dermė: nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8 (šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais nenaudojami); · neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai pereinamieji ir pagalbiniai garsai, šuoliniai diatoniniai pagalbiniai ir įbėgantieji garsai; · gali būti panaudotos sekvencijos – diatoninė ir chromatinė; Dinamika ir artikuliacija: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams.
	Fortepijono ir styginių instrumentų specialybių mokiniams: Forma: · vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų–trijų, pasikartojančios ar skirtingos tematikos sakinių (7–12 taktai); · periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmasis sakinys gali baigtis pusine, baigiamąja netobula, o vidurinis – vylingąja, pusine ar baigiamąja netobula kadencijomis. Faktūra: · homofoninė; · gali būti imitacijų, polifonijos elementų. Tempas: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams. Metras: · 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8. · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos; · taškuotas, punktyrinis; · ypatingosios dalybos grupės: triolės ( ); · sinkopės ( ; )^{^[3]}. Tonacija: 0 – 4 prieraktiniai ženklai. Dermė: · nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas; · gali būti nukrypimų į fryginį ar VI žemą dermės laipsnį. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8, kartais šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais; · neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai pereinamieji, pagalbiniai, šuoliniai pagalbiniai, įbėgantieji; · gali būti panaudotos sekvencijos – diatoninė ir chromatinė. Dinamika ir artikuliacija: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams.
tribalsis	Chorinio dainavimo ir dirigavimo specialybės mokiniams:	Muzikos teorijos ir muzikos istorijos specialybės mokiniams:
	Forma: · vientisinis periodas arba periodas, sudarytas iš dviejų – trijų, pasikartojančios ar skirtingos tematikos sakinių (7–13 taktai); · periodas baigiamas baigiamąja kadencija, pirmas sakinys gali baigtis pusine, baigiamąja netobula, o vidurinis – vylingąja, pusine ar baigiamąja netobula kadencijomis.
	Faktūra: · homofoninė; · gali būti imitacijų, polifonijos elementų.	Faktūra: polifoninės ir homofoninės derinys.
	Tempas: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams.
	Metras: · 3/4, 4/4, 6/8.	Metras: · 3/4, 4/4, 5/4, 6/8.
	· gali būti prieštaktis ir užtaktis.
	Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su lyga ir be jos;
		·
	· ypatingosios dalybos grupės: triolės ( );
		· kvintolė
	· sinkopės ( ) ^{^[4]}.
	Tonacija: 0–4 prieraktiniai ženklai.	Tonacija: 0–5 prieraktiniai ženklai.
	Dermė: nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas;
	· gali būti nukrypimų į fryginį ar VI žemą dermės laipsnį.	· nukrypimai į dur–moll sistemos akordus; · moduliacijos į pirmo giminingumo tonacijas.
	Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8;
		· šuoliai nuo gr.4 iki d.9.
	· šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais;
	neakordiniai garsai: užlaikymai, diatoniniai ir chromatiniai pereinamieji, pagalbiniai, šuoliniai pagalbiniai, įbėgantieji.
	· gali būti panaudotos sekvencijos – diatoninė ir chromatinė.	· sekvencijos (diatoninė ir chromatinė).
	Dinamika ir artikuliacija: žr. reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams.
Užduoties atlikimo pobūdis Mokinys turi galimybę rinktis diktantą – rašyti lengvesnį (gaudamas mažiau taškų) arba sudėtingesnį (gaudamas daugiau taškų).

MUZIKOS ISTORIJOS IR MUZIKOS TEORIJOS TESTAS

Tema

Reikalavimai

bendrajam lygmeniui

Reikalavimai

specialiajam lygmeniui

Testo atlikimo trukmė – 75–90 min.

Muzikos istorija

a) muzikos epochos

Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti:

· epochą ir autorių, kuriam priklauso ar galėtų priklausyti skambantis kūrinys;

· pagal tipinius požymius (instrumentus, faktūrą, muzikinę kalbą) priskirti kūrinį tinkamam muzikos stiliui.

Žinoti:

· chronologines epochų ribas ir su kokiais reiškiniais jos siejamos;

· estetinius idealus, būdingiausius žanrus, stiliaus ypatybes, žymiausius kūrėjus.

b) kompozitorius, kūrinys

Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti:

· žinotinus muzikos kūrinius, jų autorių^{^[5]}.

Žinoti:

· žymiausių muzikos kūrėjų svarbiausius gyvenimo faktus, susijusius su kūrybinio kelio tarpsniais;

· ryškiausius visuomeninės kompozitoriaus veiklos nuopelnus.

Apibūdinti:

· būdingiausius kompozitoriaus muzikos stiliaus ypatumus (idėjos, vyraujantys instrumentai ir žanrai, būdingiausi melodikos, ritmikos, harmonijos bruožai, formos plėtojimo ypatumai);

· kompozitoriaus nuopelnus nacionalinėje muzikinėje kultūroje;

· žinotino kūrinio ryškiausius muzikos kalbos ypatumus (melodiką, ritmiką, harmoniją) ir formą.

Paaiškinti:

· sąryšį su praeitomis ir ateinančiomis epochomis (muzikos kalbos aspektu).

Palyginti:

· dviejų kūrinių muzikos kalbos ypatumus (surasti panašumų ir skirtumų).

c) lietuvių muzikinis folkloras

Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti:

· lietuvių liaudies muzikos instrumentus.

Žinoti:

· etnografinius regionus, jiems būdingiausius žanrus;

· ryškiausius folkloro rinkimo ir skelbimo faktus.

Apibūdinti:

· ryškiausius lietuvių liaudies dainų melodikos ir ritmikos bruožus;

· lietuviško folkloro panaudojimą profesionaliojoje muzikoje (profesionaliojoje ir pramoginėje).

d) Lietuvos Respublikos muzikinis gyvenimas

Žinoti:

· žymiausius atlikėjus, pedagogus, kūrinių premjeras.

Apibūdinti:

· girdėtus naujausius kūrinius.

2. Muzikos teorija

a) muzikos garsai, užrašymo ženklai ir jų reikšmė

· taisyklingai rašyti muzikos ženklus (tempą, metrą, natas, dinamikos nuorodas ir kt.);

· paaiškinti muzikos ženklų, aptinkamų natose, reikšmes;

b) ritmas, metras, tempas, dinamika

· paaiškinti sąvokų turinį;

· tinkamai jomis naudotis.

2.1 Struktūriniai muzikos elementai

a) intervalai, akordai

Klausydamas muzikos kūrinio ir iš natų turi atpažinti:

· paprastuosius intervalus;

· pagrindinius mažorinius ir minorinius akordus (kvintakordus ir septakordus), jų apvertimus, sprendimus ir jungtis (3–4 akordai);

· sudaryti, apversti ir užrašyti pažįstamus intervalus ir akordus natomis;

· nurodyti struktūrinius jų ypatumus, akordų funkcijas;

· paaiškinti akordų jungimo ar tonacijų kaitos taisykles.

· atpažinti alteruotus S ir D grupių akordus ir jų sprendimus;

· atpažinti dur-moll sistemos akordus (VI žemą, III žemą, VII žemą, minorinę D) ir jų junginius su kitais akordais;

· atpažinti akordų grandines – VI žemų ir III žemų aukštyn arba žemyn.

b) dermė, gama, tetrachordas, tonacija

· klausydamas muzikos kūrinio ir iš natų turi atpažinti dermę, tetrachordus, gamas;

· paaiškinti sąvokų reikšmę;

· žinoti prieraktinius tonacijų ženklus;

· žinoti pirmojo giminingumo tonacijas.

· žinoti antrojo ir tolimo giminingumo tonacijas.

c) nukrypimas, moduliacija

· klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti nukrypimus į pirmo giminingumo tonacijas;

· surasti nukrypimus ir moduliacijas natose.

Klausydamas muzikos kūrinio ir natose turi atpažinti:

· nukrypimus ir moduliacijas į pirmo giminingumo tonacijas;

· nukrypimus į dur–moll sistemos akordus;

· nukrypimus ir moduliacijas į antro laipsnio giminingumo tonacijas;

· enharmonines moduliacijas per D7 ir VII (sm.).

d) melodija, muzikos sintaksė

Klausydamas muzikos kūrinio turi atpažinti:

· periodą;

· sintaksinius muzikos darinius (motyvą, frazę, sakinį);

· kadencijas (pusines, vylingas (nutrauktas), baigiamąsias; frygines (soprane ir bose).

Nustatyti iš natų:

· kadencijų tipus;

· sintaksinę melodijos struktūrą.

e) muzikos žanrai ir formos

· priskirti klausomą kūrinį tinkamam žanrui ir formai.

Žinoti:

· muzikos žanrų klasifikavimo aspektus;

· muzikos formų klasifikavimo kriterijus;

· sąvokų reikšmes.

Apibūdinti:

· žanrinius muzikos požymius;

· būdingiausius muzikos formų struktūrinius požymius;

f) faktūra, muzikinės medžiagos plėtojimo būdai

· klausydamas muzikos kūrinio ir iš natų homofoninę ir polifoninę faktūrą, sekvencijas, imitacijas, ostinato, vargonų punktą, varijavimą ir pan.

Žinoti ir apibūdinti:

· faktūros tipus (homofoninį, polifoninį, harmoninį);

· faktūros rūšis (monofoninę, akordinę, homofoninę-harmoninę);

g) raiškos priemonės

· klausomos muzikos tempą (lėtas, vidutinis, greitas), metrą (dviejų, trijų dalių), ritmo ypatumus (pvz., taškuotą, punktyrinį, sinkopes, ypatingąją ritmo dalybą);

· atpažinti, iššifruoti ir užrašyti melizmas – trumpąjį foršlagą, trelį, nachšlagą, mordentą, grupetą, tremolo;

· žinoti natų rašybos trumpinimo ir kitus atlikimo ženklus;

· skirti muzikos instrumentų tembrus (simfoninio orkestro instrumentų, fortepijono, klavesino, gitaros, akordeono, vargonų, ksilofono, vibrafono, varpų ir varpelių, lietuvių liaudies instrumentų);

· skirti žmogaus balso tembrus – diskantų, sopranų, altų, tenorų ir bosų;

h) modernios muzikos komponavimo technikos

· skirti ryškiausius XX amžiaus muzikos komponavimo būdus ir technikas – atonaliąją, minimalistinę, konkrečiąją, sonoristinę ir mikrotoninę.

Muzikos istorijos ir muzikos teorijos testo užduočių tipai.

Kiekvieną užduotį sudaro kelios dalys, susietos su klausomos muzikos fragmentais. Jose pateikti klausimai, į kuriuos atsakant reikia:

1) pažymėti teisingus arba neteisingus teiginius (sąvokas);

2) parašyti atsakymą;

3) pasirinkti tinkamus atsakymus;

4) susieti klausomą muziką su papildoma informacija (tekstais, natomis, paveikslėliais, schemomis, lentelėmis ir pan.);

5) parašyti ženklus tinkamoje vietoje (pvz., klausomos muzikos tempą, dinamiką, išgirstą intervalą, akordą natomis ir pan.);

6) užpildyti lentelę (sisteminti, klasifikuoti, palyginti ir t.t.);

7) sudaryti schemą (pvz., muzikos kūrinio formos).

Testo sudarymo pobūdis

Teste pateikti įvairaus sudėtingumo klausimai, vertinami skirtingu taškų skaičiumi. Lengvesni klausimai numatyti bendrajam, sudėtingesni – specialiajam gebėjimų lygmeniui.

MUZIKINIO MĄSTYMO TESTAS

Veiklos pobūdis		Reikalavimai bendrajam lygmeniui			Reikalavimai specialiajam lygmeniui
Testo atlikimo laikas – 150 min.
Harmonija
Melodijos harmonizavimas keturiais balsais
		Atlikėjų specialybių mokiniams (išskyrus solinio dainavimo specialybės mokinius): · 10 taktų periodas; · trijų ketvirtinių metras; · vyrauja ketvirtinės, aštuntinės, naudojamos pusinės; · moduliacija į pirmo giminingumo tonaciją; · trys kadencijos; · bendras akordas pradinėje tonacijoje yra bet kuris akordas, išskyrus naujos tonacijos toniką; · du alteruoti akordai; · du šuoliai; · dvi tipinės slinktys; · du perstatymai; · du nukrypimai.			Muzikos teorijos ir muzikos istorijos specialybės mokiniams: · 12 taktų periodas; · keturių ketvirtinių ar šešių aštuntinių metras; · vyrauja aštuntinės, naudojamos ketvirtinės, pusinės su tašku ir be taško; · moduliacija(-os) į pirmo, antro ar tolimo giminingumo tonacijas: derminė, nuosekli(-os), staigi(-os), per fryginį, VI žemą, D7 ar sumažintą septakordą; · naudojami nukrypimai, alteracijos, perstatymai; · kadencijos – pusinė, vylingoji, baigiamoji; · visos neakordinių garsų rūšys viename-trijuose balsuose.
Užduoties pateikimo pobūdis Atlikdamas užduotį mokinys turi galimybę rinkti lengvesnę (įvertintą mažesniu taškų skaičiumi) arba sunkesnę (įvertintą didesniu taškų skaičiumi) melodiją.
Elementarioji muzikos teorija
Muzikinio raštingumo testas ^{^[6]}
		Solinio dainavimo specialybės mokiniams: Sudaryti: · mažorinius ir minorinius garsaeilius (natūralius, harmoninius, melodinius); · tetrachordus (mažorinius, minorinius, harmoninius); · diatoninį bei chromatinį pustonį ir toną aukštyn ir žemyn nuo duoto garso; · atvirą arba uždarą kvintų ratą, pradedant duota tonacija. Sudaryti ir išspręsti galimais būdais: · intervalus (diatoninius, būdinguosius, chromatinius); · akordus (mažorinius, minorinius kvintakordus duota tonacija ar nuo duoto garso; · D7 ir jo apvertimus duota tonacija siaurame išdėstyme Nustatyti: · konsonansus ir disonansus; · melodijos dermę, tonaciją, dermės laipsnius; · duotos melodijos metrą. Nustatyti ir išspręsti: · intervalus (diatoninius ir būdinguosius); · akordus – mažorinius ir minorinius kvintakordus ir jų apvertimus, D7 ir jo apvertimus. Nustatyti ir apversti: · paprastą intervalą; · mažorinius ir minorinius akordus; · D7. Pakeisti enharmoniškai: · duotus garsus.
		Parašyti: · natas įvairiose oktavose smuiko ir boso raktais; · raidinius natų pavadinimus; · sinkopę 2/4 metru; · natų grupės ritminę vertę: viena nata su tašku ar be taško; · muzikinių terminų lietuviškas reikšmes. Transponuoti duotą melodiją: · duotu intervalu; · į nurodytą tonaciją. Kitos užduotys: · suskirstyti duotą melodiją taktais nurodytu metru; · tinkamai sugrupuoti natas duotu metru (2/4,3/4, 4/4).
Užduočių pateikimo ir atlikimo forma Kiekvieną užduotį sudaro kelios dalys. Jose pateikti klausimai, į kuriuos atsakant reikia: 1) pažymėti teisingus arba neteisingus teiginius (sąvokas); 2) pasirinkti tinkamus atsakymus; 3) parašyti ženklus tinkamoje vietoje; 4) susieti informaciją su papildoma medžiaga (natomis, schemomis, iliustracijomis, lentelėmis ir kt.); 5) atlikti užduotis rašant natas ir kitus ženklus penklinėje.
Muzikos kūrinių analizė
Muzikinio kūrinio analizė iš natų
	Atlikėjų specialybių mokiniams (išskyrus solinio dainavimo specialybės mokinius):			Muzikos teorijos ir muzikos istorijos specialybės mokiniams:
	Sudaryti muzikos kūrinio formos schemą-lentelę, kurioje nurodyti: · formos dalis (padalas), jų apimtį taktais; · tonacinį planą; · nustatyti kūrinio formos, formos dalies, struktūros tipą.
1.1. Smulkiosios formos
a) periodas	Priskirti klasei nurodytais atžvilgiais: · tematiniu (pasikartojančios, skirtingos tematikos); · tonaciniu (moduliacinis, vienatonacinis); · struktūriniu (normatyvinis, nenormatyvinis); · sintaksiniu (kvadratinis, nekvadratinis). Nustatyti struktūros tipą: · paprastas, sudėtinis. Apibūdinti sandaros ypatumus: · dalus, nedalus, vieno sakinio, dviejų sakinių, trijų sakinių.
b) paprastosios formos (2 ir 3-jų dalių)	Nustatyti: · tipą (neprizinis, nereprizinis); · pobūdį (vystomojo ar kontrastinio); · reprizos tipą.
c) sudėtinės formos (2 ir 3-jų dalių)	Nustatyti: · tipą (neprizinis, nereprizinis); · vidurinės dalies tipą (trio ar epizodas); · reprizos tipą.
d) tarpinės formos	Nustatyti pagal struktūros ypatumus: · tarpinę trijų dalių; · sudėtinę trijų–penkių dalių; · bar formą; · trijų–penkių dalių paprastąją.
e) posminė (kupletinė) forma	Nustatyti pagal struktūros ypatumus.
1.2. Stambiosios vientisinės formos
f) variacijų forma	Nustatyti struktūrinį tipą pagal nurodytus kriterijus: · formos sudarymo principą (variacijų, variantinė, kupetinė-variacinė); · temos traktavimo pobūdį: – griežtosios (ornamentinės (figūracinės) ir ostinatinės (nekintamu bosu ar melodija), – laisvosios (būdingosios) varijuojamų temų skaičių – paprastosios (viena tema), sudėtingosios (dvitemės, tritemės).
g) rondo	Nustatyti formos tipą: · senovinis (kupletinis) · moduliacinis; · klasikinis; · siuitinis (romantikų). Nustatyti struktūrinį tipą pagal nurodytus kriterijus: · pagal refrenų ir epizodų eilės tvarką (rondo su refrenu pirmoje vietoje, rondo su refrenu antroje vietoje); · pagal formą sudarančių dalių skaičių (penkių, septynių ir daugiau dalių); · pagal panaudotų temų skaičių (vienatemis, dvitemis, daugiatemis). Žinoti rondo formos raidą XIX–XX a.
1.3. Ciklinės formos
			Nustatyti ir apibūdinti formas: · dviejų dalių ciklinę; · monociklą; · siuitą (senovinę, naująją). Nustatyti ir apibūdinti ciklus: · vokalinį, instrumentinį miniatiūrų; · sonatinį-simfoninį; · superciklą.
a) sonatos forma	Nustatyti formos tipą ir jos atmainas: · klasikinė sonata; · sonatina; · sonata su epizodu; · sonata su dviguba ekspozicija; · rondo-sonata.
2. Laisvosios ir mišriosios formos bei žanrai
2.1. Polifoninė ir mišri faktūra	Atpažinti kanoną. Nustatyti polifoninį periodą.		Atpažinti: · imitaciją (inversija, retroversija, augmentacija, diminucija); · kanoną. Nustatyti formas: · polifoninį periodą; · senovinę dviejų, senovinę trijų dalių; · senovinę sonatos formą; · fugą ir jos formas (sudėtingąją fugą, fugetę, fugato). Užduočių pateikimo ir atlikimo forma Kiekvieną užduotį sudaro kelios dalys. Jose pateikti klausimai, į kuriuos atsakant reikia: · pažymėti teisingus arba neteisingus teiginius (sąvokas); · pasirinkti tinkamus atsakymus; · parašyti ženklus tinkamoje vietoje; · susieti informaciją su papildoma medžiaga (natomis, schemomis, iliustracijomis, lentelėmis ir kt.); · atlikti užduotis rašant natas ir kitus ženklus penklinėje.
Harmoninė muzikos kūrinio analizė
	Nurodyti: · akordų, neakordinių garsų pavadinimus; · sekvencijų, kadencijų rūšis; muzikos terminų lietuviškas reikšmes.
Elementari muzikos kūrinio analizė (solinio dainavimo mokiniams):
	Nustatyti kūrinio formą
a) periodas	Nustatyti formos tipą ir rūšį pagal nurodytus kriterijus: · teminiu (pasikartojančios, skirtingos tematikos); · tonaciniu (moduliacinis, vienatonacinis). Apibūdinti sandaros ypatumus (išplėstas ar sutrumpintas). Nurodyti: · sintaksinę struktūrą (motyvus, frazes, sakinius); · pagrindinę tonaciją; · tonacinį planą (nukrypimus); · kadencijų rūšis (pusinę ir baigiamąją, tobulą, netobulą); · chromatizmus (pereinamuosius, pagalbinius, moduliacinius). Apibūdinti melodijos liniją (kylanti, krintanti, banguojanti, rečitatyvinė).
Užduoties pateikimo ir atlikimo forma Analizei pateikiamas originalios muzikos kūrinys, nagrinėjamas nurodytais kriterijais.
Kūryba pagal pateiktą pavyzdį
Muzikinio fragmento komponavimas
	Pasirinkti tinkamiausias raiškos priemones: · melodikos tipą (kylantį, krintantį, banguojantį, rečitatyvinį); · akordus (nuo konsonansinių trigarsių iki daugiagarsių, alteruotų, netercinės sandaros akordų); · funkcijas (pagrindines ir šalutines mokyklinės harmonijos, džiazo harmonijos funkcijas).
Užduoties pateikimo ir atlikimo forma Užduotis pateikta penklinėje. Tai gali būti bet kokios faktūros rūšies muzikinis fragmentas, kurį reikia pratęsti.

KŪRYBINĖ UŽDUOTIS

HARMONIJOS UŽDUOČIŲ ATLIKIMAS FORTEPIJONU

Skambinimo užduotys	Reikalavimai bendrajam lygmeniui	Reikalavimai specialiajam lygmeniui
Užduočiai atlikti skiriama 7 min.
1. Sekvencijos
	Solinio dainavimo specialybės mokiniams^{^[7]}: Dviejų–trijų akordų jungtis: · T, S, D kvintakordai (apvertimai), perstatymai su sprendimu; · D7 ir apvertimai su sprendimu; · II ir VII laipsnių septakordai, apvertimai su sprendimu; · D9, II9 su sprendimu.
	Atlikėjų specialybių (išskyrus solinio dainavimo specialybės) mokiniams:
	· keturių akordų jungtis^{^[8]};	5–6 akordų jungtis su neakordiniais garsais;^{^[9]}
	· pagrindinių ir šalutinių kvintakordų, septakordų, jų apvertimų jungtis (perstatymai, sprendimai); · II ir V laipsnių nonakordų sprendimai ir jungtys su kitais akordais; · alteruotų S ir D grupių akordų sprendimas ir jungtys su kitais akordais.
2. Sekvencijos su nukrypimais
	· į pirmo giminingumo tonacijas, fryginį kvintakordą ir sekstakordą, III, VI, VII žemų laipsnių kvintakordus bei minorinę dominantę.
3. Moduliacijos
	· į pirmo giminingumo tonacijas Forma: periodas (išplėstas periodas).	· nuosekli per tarpinę tonaciją į pirmo, antro ar tolimo giminingumo tonacijas arba · derminė. Forma: periodas.
	Metras: 2/4, ¾. Tonacijos: 0-5 prieraktiniai ženklai.
	Kadencijos: pusinė sudėtinė, baigiamoji sudėtinė tobula. išplėsto periodo atveju – vylingoji. K46 pusinėje ir baigiamojoje kadencijose; D7 baigiamojoje kadencijoje; alteruoti S grupės akordai pusinėje ir baigiamojoje kadencijose.
	Panaudoti: · alteruotą D grupės akordą; · kvintakordą, sekstakordą ir kvartsekstakordą; · disonansinį II, V ar VII laipsnio akordą; · nukrypimą į I giminingumo tonaciją ar dur–moll sistemos akordą.	Panaudoti: · nukrypimus į pirmo giminingumo tonacijas ar dur–moll sistemos akordus; · fryginį kvintakordą, sekstakordą; · neakordinius garsus viename ar keliuose balsuose (užlaikymą pereinamuosius, pagalbinius, įbėgančiuosius).
4. Staigi moduliacija
		· per D7, sumažintą septakordą, fryginį ar VI žemą dermės laipsnį. Formą, metrą, tonacijas žr. moduliacijos reikalavimuose.
5. Tipinių melodinių struktūrų harmonizavimas
	· viršutinio mažorinio tetrachordo aukštyn ir žemyn soprane ir bose, · fryginio tetrachordo žemyn soprane ir bose.

DAINAVIMAS

Veiklos pobūdis	Reikalavimai bendrajam lygmeniui		Reikalavimai specialiajam lygmeniui
Moduliacijos schemos (sakinio forma) solfedžiavimas
Užduočiai atlikti skiriama 5 min.
	Atlikėjų specialybių (išskyrus solinio dainavimo specialybės mokinius) mokiniams: Solfedžiuojamos moduliacijos schemos į pirmo giminingumo tonacijas muzikinės kalbos sudėtingumas atitinka moduliacijos skambinimo fortepijonu reikalavimus atlikėjų specialybių mokiniams (išskyrus nukrypimus) (žr.psl. 15).	Muzikos teorijos ir muzikos istorijos specialybės mokiniams: Solfedžiuojamos moduliacijos schemos muzikinės kalbos sudėtingumas atitinka moduliacijos skambinimo fortepijonu reikalavimus specialiajam lygmeniui (išskyrus neakordinius garsus) (žr. psl. 15).
Nežinomo muzikos pavyzdžio dainavimas
Užduočiai atlikti skiriama 3 min.
Vienbalsės melodijos dainavimas iš natų
	Solinio dainavimo specialybės mokiniams: Solfedžiuojamos melodijos muzikinės kalbos sudėtingumas atitinka vienbalsio diktanto reikalavimus solinio dainavimo specialybės mokiniams (žr. psl. 5).	Muzikos teorijos ir istorijos specialybės mokiniams: Metras: · 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8, 9/8. · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos; · taškuotas, punktyrinis; · ypatingosios dalybos grupės (triolės, duolės, kvintolės, sekstolės); · sinkopės; Tonacija: 0–5 prieraktiniai ženklai. Dermė: · mažoras, minoras (natūralus, harmoninis, melodinis); · galimos alteracijos ir chromatizmai; · galimi nukrypimai ir moduliacijos į pirmo, antro giminingumo bei dur–moll sistemos tonacijas; · bliuzo; · tonų. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki d.9; · šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais.
	Pučiamųjų ir liaudies instrumentų specialybių mokiniams: Metras: · 2/4, 3/4, 4/4, 3/8; · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: žr. diktanto reikalavimus pučiamųjų ir liaudies instrumentų specialybių mokiniams (žr. psl. 6). Tonacija: 0–3 prieraktiniai ženklai. Dermė: · mažoras, minoras (natūralus, harmoninis, melodinis); · galimi dvigubai harmoninio mažoro ir minoro elementai; · galimos diatoninės liaudies dermės; · galima pentatonika; · nukrypimai į pirmo giminingumo tonacijas. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai, naudojami šuoliai intervalais – nuo grynosios kvartos iki grynosios oktavos (šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais nenaudojami); · neakordiniai garsai: pereinamieji ir pagalbiniai chromatizmai; · gali būti sekvencijos (diatoninės ir chromatinės).
	Fortepijono, styginių instrumentų ir chorinio dainavimo ir dirigavimo specialybių mokiniams: Metras: · 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8; · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos; · taškuotas, punktyrinis; · ypatingosios dalybos grupės (triolės, duolės, kvintolės); · sinkopės. Tonacija: 0 – 4 prieraktiniai ženklai. Dermė: · mažoras, minoras (natūralus, harmoninis, melodinis); · galimos alteracijos ir chromatizmai; · galimi nukrypimai ir moduliacijos pirmo giminingumo tonacijas. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8; · galimi šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais; · neakordiniai garsai; · gali būti sekvencijos (diatoninės ir chromatinės).
Vienbalsės melodijos dainavimas akompanuojant sau fortepijonu
			Metras: · 2/4, 3/4, 4/4, 3/8, 6/8. · gali būti prieštaktis ir užtaktis. Ritmas: · pagrindinės ritmo vertės; · pagrindinės ir mišrios ( ) jų dalybos ritminės grupės su lyga ar be jos; · taškuotas, punktyrinis; · ypatingosios dalybos grupės (triolės, duolės); · sinkopės; Tonacija: 0–5 prieraktiniai ženklai. Dermė: · mažoras, minoras (natūralus, harmoninis, melodinis); · alteracijos ir chromatizmai; · nukrypimai ir moduliacijos pirmo giminingumo tonacijas; · bliuzo; · tonų. Melodika: · vyrauja laipsniškos slinktys, tercijų žingsniai; · šuoliai intervalais – nuo gr.4 iki gr.8; · galimi šuoliai padidintais ar sumažintais intervalais.

MUZIKOS ISTORIJOS ŽINIŲ PATEIKIMAS ŽODŽIU

Temos	Reikalavimai bendrajam lygmeniui		Reikalavimai specialiajam lygmeniui
Užduočiai atlikti skiriama 10 min.
1. Visuotinė muzikos istorija
a) Europos viduramžių muzika
	Paaiškinti: · sąvokų pasaulietinė muzika, religinė muzika, grigališkasis choralas, liturgija reikšmes. Apibūdinti: · profesionalios muzikos raidos ypatumus (grigališkasis choralas, Notre Dame mokykla, organumas); · pasaulietinės muzikos raidos ypatumus (klajojančių muzikantų menas); · svarbiausius profesionalios ir pasaulietinės muzikos žanrus ir formas. Pateikti pavyzdžių · viduramžių pasaulietinės muzikos.
b) Renesansas	Žinoti: · ryškiausias XIV–XVI a. mokyklas (Italija, Prancūzija, Nyderlandai). Paaiškinti: · Ars Antiqua ir Ars Nova sąvokų reikšmę. Apibūdinti: · ryškiausius kūrėjus; · Renesanso muzikos žanrus. Pateikti pavyzdžių · religinės ir pasaulietinės muzikos (visų epochų).
			Palyginti: viduramžių ir Renesanso muzikos kalbos ypatumus.
c) Barokas	Žinoti: · XVII–XVIII a. muzikos instrumentus; · operos atsiradimo aplinkybes; · operos raidos ypatumus; · ryškiausius kompozitorius; · baroko epochos pabaigos ženklus. Paaiškinti: · sąvokų dramma per musica, opera buffa ir opera seria reikšmes; · sąvokų kantata, oratorija ir mišios reikšmes. Apibūdinti: · epochos stiliaus ypatumus ir būdingus žanrus; · baroko operos žanro ir formos ypatumus; · ankstyvosios operos kūrėjų nuopelnus žanro raidai (J. Peri, C. Monteverdi, A. Scarlatti, J. B. Lully, H. Purcell); · instrumentinės muzikos žanrus ir formas; · tipiškus muzikos kalbos ypatumus; · bendruosius G. F. Händelio ir J. S. Bacho stiliaus ypatumus (žanrus, formas, muzikos kalbą); · G. F. Händelio oratorijų ir instrumentinės muzikos ypatumus; · J. S. Bacho vokalinius instrumentinius žanrus (kantatos, pasijos mišios), klavyrinę muziką („Gerai temperuotas klavyras“ ), vargoninę muziką bei koncertus orkestrui. Pateikti pavyzdžių: · Oratorijų, kantatų, mišių (visų epochų);
			Pateikti pavyzdžių: · polifoninių preliudų ir fugų ciklų (visų epochų). Palyginti: · Renesanso ir baroko epochų muzikinį gyvenimą (pasaulietinės ir religinės, vokalinės ir instrumentinės muzikos santykio bei kompozitoriaus vaidmens visuomenėje kaitą); · Händelio ir Bacho stiliaus ypatumus (žanrus, formas, muzikos kalbą).
d) Švietimo epocha ir muzikinis klasicizmas
	Žinoti: · švietimo epochos intelektinio gyvenimo ypatumus; · ryškiausius švietėjus ir jų idėjas, turėjusius įtakos muzikos meno raidai; · kompozitorius klasicistus; · Ch. W. Glucko operos reformos esmę. Paaiškinti: · sąvokų klasikinis ir klasicistinis reikšmes. Apibūdinti: · epochos stilių, jo kitimą, būdingus žanrus, formas ir muzikos kalbą; · Ch. W. Glucko kūrybos ypatumus, jo operinės dramaturgijos principus (op. „Orfėjas ir Euridikė“). Pateikti pavyzdžių: · kompozitorių, vykdžiusių operos reformą (visų epochų).
			· Palyginti: baroko ir klasicistinę operą (žanras, forma, poetinio teksto ir muzikos santykis).
e) Vienos klasikų kūryba
	Žinoti: · ryškiausius klasicistinius kūrinius (turinio tipą, žanrus, formas, muzikinės kalbos ypatumus); · būdingus klasicistinės muzikos žanrus. Paaiškinti: · sąvokos stilius reikšmę; · sąvokos zingšpylis reikšmę; Apibūdinti: · J. Haydno simfonijas ir oratorijas („Metų laikai“); · W. A. Mozarto ir L. van Beethoveno stiliaus ypatumus (žanrus, formas, muzikinės kalbos ypatumus); · W. A. Mozarto operas (žanrai, forma, muzikos kalba) ir instrumentinę muziką („Requiem“); · L. van Beethoveno sonatas fortepijonui ir simfoninę kūrybą. Pateikti pavyzdžių: · zingšpylio.
		Pateikti pavyzdžių: · Beethoveno sonatų fortepijonui, neatitinkančių klasicistinio sonatinio ciklo normų. Palyginti: · ankstyvojo ir vėlyvojo klasicizmo muzikos kalbą; · Haydno, Mozarto ir Beethoveno sonatinio simfoninio ciklo (sonatos fortepijonui, simfonijos) traktuotę (sonatinio allegro temos, temų perdirbimas, ciklą sudarančios dalys ir jų apimtys).
f) Romantizmas muzikoje
	Žinoti: · romantizmo muzikoje apraiškas; · naujus muzikos žanrus, susiformavusius romantizmo epochoje. Paaiškinti: · sąvokų programinė muzika, leitmotyvas, begalinė melodija reikšmes; · sąvokos nacionalinė muzikos mokykla reikšmę; · sąvokos muzikinė drama reikšmę. Apibūdinti: · romantinės muzikos turinio ypatumus; · tipinius XIX a. muzikos žanrus, formas ir išraiškos priemones; · romantikų simfoninės muzikos ypatumus (turinys, forma ir išraiškos priemonės); · F. Schuberto, R. Schumanno, H. Berliozo, F. Chopino, F. Liszto, R. Wagnerio, J. Brahmso, B. Smetanos, A. Dvořako, E. Griego kūrybos ypatumus; · F. Schuberto dainas, vokalinius ciklus, instrumentinę muziką; · R. Schumano kūrinius fortepijonui, vokalinius ciklus; · H. Berliozo programinio simfonizmo ypatumus („Fantastinė simfonija“); · F. Chopino fortepijoninę muziką; · F. Liszto simfonines poemas bei fortepijoninę kūrybą; · R. Wagnerio muzikinės dramos principus; · J. Brahmso vokalinius ir instrumentinius žanrus; · E. Griego kūrinius fortepijonui ir muziką H. Ibseno dramai „Peras Giuntas“. Pateikti pavyzdžius: · kūrinių, kuriuose panaudoti leitmotyvai; · simfoninių poemų.
		Pateikti pavyzdžius: · vokalinių, instrumentinių (programinių ir neprograminių) ciklų. Palyginti: · klasicistinės ir romantinės melodijos ypatumus; · klasicistinės ir romantinės harmonijos ypatumus; · klasicistinę ir romantinę simfoniją (turinys, temos ir jų plėtotė, formos traktuotė).
g) XIX a. opera	Žinoti: · ryškiausius XIX a. operos kūrėjus ir jų kūrinius. Paaiškinti: · sąvokų siužetas, libretas reikšmę. Apibūdinti: · būdingiausius XIX a. italų operos bruožus; · G. Rossini, G. Verdi operų ypatumus; · G. Verdi operos „Rigoletto“, „Aida“ ypatumus; · G. Bizet operinę kūrybą („Karmen“).
		Pateikti pavyzdžių: · operų, kurių siužetas pagrįstas realaus gyvenimo vaizdais. Palyginti: · klasicistinę ir romantinę operą turinio požiūriu.
h) XIX a. rusų muzika
	Žinoti: · Ryškiausius XIX a. rusų muzikos kūrėjus ir jų kūrinius; · „Galingojo sambūrio“ įkūrimo idėją ir siekius. Paaiškinti: · sąvokos istorinė muzikinė drama reikšmę. Apibūdinti: · M. Glinkos, N. Rimskio-Korsakovo, P. Čaikovskio kūrybos ypatumus; · N. Rimskio-Korsakovo operos „Snieguolė“, simfoninės siuitos „Šecherazada“ ypatumus; · M. Musorgskio dainų, instrumentinės muzikos ir istorinės muzikinės dramos („Borisas Godunovas“) ypatumus; · P. Čaikovskio operų („Eugenijus Oneginas“, „Pikų dama“) ir simfonijų (IV ir VI) ypatumus; · XIX a. pab. – XX a. pr. Rusijos muzikinės kultūros pokyčius; · A. Skriabino ir S. Rachmaninovo kūrybos ypatumus.
		Pateikti pavyzdžių · lietuviškos istorinės muzikinės dramos. Palyginti: · XIX a. italų ir rusų operų ypatumus žanriniu aspektu.
i) XIX a. pab–XX a. pr. simfoninė muzika
	Žinoti: · ryškiausius XIX a. pab.–XX a. pr. simfoninės muzikos kūrėjus ir jų kūrinius. Paaiškinti: · Apibūdinti: · G. Mahlerio, R. Strausso simfonizmo ypatumus.
		Palyginti: · P. Čaikovskio, G. Mahlerio, R. Strausso simfonijų ypatumus.

j) XX a. muzikos stilistinės kryptys

Žinoti:

· ryškiausias XX a. pradžios muzikos kryptis;

· ryškiausius kiekvienos krypties atstovus ir jų kūrinius;

· Naujosios Vienos mokyklos įkūrimo idėją ir siekius.

Paaiškinti:

· sąvokos stilistinės kryptys reikšmę;

· sąvokų atonalumas, dodekafonija, serializmas reikšmę;

· sąvokos soprano ostinato reikšmę.

Apibūdinti:

· impresionizmo, ekspresionizmo, neoklasicizmo muzikinės raiškos ypatumus;

· C. Debussy ir M. Ravelio kūrybą bei fortepijoninės muzikos ypatumus.

Pateikti pavyzdžių

· dodekafoninių muzikos kūrinių;

· muzikos kūrinių, kur panaudotas soprano ostinato (visų epochų).

Pateikti pavyzdžių

· lietuviškos impresionistinės muzikos.

Palyginti:

· impresionizmą ir ekspresionizmą dailėje ir muzikoje;

· klasicistinės ir neklasicistinės muzikos ypatumus.

k) XX a. pirmosios pusės vidurio Europos šalių muzikinė kultūra

Žinoti:

· ryškiausius XX a. pirmosios pusės vidurio Europos kompozitorius ir jų kūrinius.

Apibūdinti:

· XX a. pirmosios pusės vidurio Europos muzikos ypatumus (B. Bartokas, L. Janačekas, K. Pendereckis);

· XX a. pirmosios pusės prancūzų muzikinės kultūros ypatumus;

· XX a. JAV ir Vokietijos muzikos ypatumus.

l) XX a. antrosios pusės kompozicinės technikos

Žinoti:

· naujas kompozicijos technikas, sukurtas XX a. antrojoje pusėje;

· klasikinius muzikos pavyzdžius, sukurtus panaudojant naujas technikas.

Paaiškinti:

· sąvokos kompozicinė technika reikšmę.

Apibūdinti:

· aleatorikos, sonoristikos, konkrečiosios muzikos, minimalizmo kūrybos technologiją ir raiškos galimybes.

Pateikti pavyzdžių

· aleatorikos, sonoristikos, konkrečiosios muzikos, minimalizmo.

2. Lietuvių muzika

a) folkloras

Žinoti:

· etnografines sritis;

· dainų žanrus;

· lietuvių dainų rinkimo ir publikavimo faktus.

Paaiškinti:

· sąvokos monodija reikšmę.

Apibūdinti:

· vokalinės ir instrumentinės muzikos ypatumus (žanrus, formas, raiškos savybes);

· būdingus lietuvių liaudies dainų melodikos bruožus.

Pateikti pavyzdžių

· dzūkų monodijos;

· darbo, kalendorinių, šeimos, šienapjūtės, rugiapjūtės dainų, baladžių.

Palyginti:

· sąvokų melodija ir melodika reikšmes;

· lietuvių ir kitos (žinomos) tautos dainos melodijos ypatumus.

b) Atgimimo laikotarpio (XIX a. pab–XX a. pr.) muzikinė kultūra

Žinoti:

· Atgimimo laikotarpio iškiliausius kūrėjus, ryškiausius jų kūrinius, nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai.

Paaiškinti:

· sąvokos dainos išdaila reikšmę.

Apibūdinti:

· J. Naujalio, Č. Sasnausko, M. Petrausko kūrybą;

· M. K. Čiurlionio stiliaus ypatumus, fortepijoninę kūrybą, harmonizuotas liaudies dainas bei simfoninę muziką;

· S. Šimkaus muzikinę veiklą ir dainų ypatumus.

Pateikti pavyzdžių

· originalių ir išdailintų dainų.

Palyginti:

· XIX a. pb. – XX a. pr. lietuvių ir Vakarų Europos muzikos žanrus ir muzikos kalbos ypatumus (pvz.: Šimkus, Gruodis – Bartokas, Čiurlionis – Griegas).

c) Lietuvos operos teatro įkūrimas

Žinoti:

· iškiliausius dainininkus ir dirigentus, jų nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai.

Apibūdinti:

· teatro repertuarą;

· J. Karnavičiaus operą „Gražina“.

d) XX a. pirmosios pusės muzikinė kultūra

Žinoti:

· J. Gruodžio nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai ir ryškiausius kūrinius.

Apibūdinti:

· J. Gruodžio kūrybos ypatumus, charakteristika simfoninę, kamerinę muziką, dainas, baletą.

Palyginti:

· Čiurlionio ir Gruodžio muziką žanriniu ir muzikos kalbos požiūriais.

e) XX a. IV dešimtmečio muzikinė kultūra

Žinoti:

· XX a. IV dešimtmečio muzikinės kultūros situaciją, ryškiausius kompozitorius ir jų kūrinius;

· B. Dvariono veiklą ir nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai.

Apibūdinti:

· naujos kartos kompozitorių (V. Bacevičiaus, V. Banaičio, J. Kačinsko) muzikos ypatumus;

· B. Dvariono atlikėjišką veiklą ir kūrybos ypatumus, fortepijoninę muziką, koncertą smuikui ir orkestrui.

f) XX a. vidurio–antrosios pusės muzikinė kultūra
	Žinoti: · ryškiausius kompozitorius ir jų kūrinius. Apibūdinti: · S. Vainiūno atlikėjišką veiklą ir kūrybos ypatumus, koncertus fortepijonui; · J. Juzeliūno kūrybos ypatumus, simfoninę ir kamerinę muziką; · E. Balsio kūrybos ypatumus, koncertus smuikui, baletą „Eglė žalčių karalienė“, oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio“; · V. Klovos operą „Pilėnai“; · F. Bajoro, B. Kutavičiaus, O. Balakausko kūrybos ypatumus.
		Palyginti: · XX a. vidurio ir antrosios pusės Lietuvos muzikinės kultūros ypatumus su to laikotarpio Vakarų Europos muzika.
g) Naujasis romantizmas ir postmodernizmas lietuvių muzikoje
	Žinoti: · ryškiausius kompozitorius ir jų kūrinius. Apibūdinti: · naujosios muzikos ypatumus; · A. Martinaičio, V. Bartulio, O. Narbutaitės, M. Urbaičio kūrybą. Pateikti pavyzdžių · naujojo romantizmo ir postmodernizmo.
		Paaiškinti: · sąvokų naujasis romantizmas ir postmodernizmas kriterijus. Palyginti: · žinomą romantinį ir naująjį romantinį kūrinį.

Muzikologijos brandos
egzamino programos
2 priedas

ŽINOTINŲ MUZIKOS KŪRINIŲ SĄRAŠAS BENDRAJAM LYGMENIUI

I. UŽSIENIO ŠALIŲ MUZIKA

Grigališkojo choralo pavyzdys: Salve Regina (Hanning^{^[10]}, p.37).

Sekvencija Dies irae („Rūstybės diena“).

Palestrina G. (~1525–1594'). Iš „Popiežiaus Marcelio mišių“ (Missa Papae Marcello): Agnus Dei I (Hanning, p. 192).

Vivaldi A. (168–1741). Iš ciklo „Metų laikai“: koncertas „Pavasaris“, I dalis.

Bach J. S. (1685–1750). Tokata ir fuga vargonams d-moll, BWV 565; Preliudai ir fugos: C-dur, c-moll (GTK, I); Chromatinė fantazija ir fuga klavyrui d-moll, BWV 903; Iš Mišių h-moll, BWV 232: Crucifixus (Nr.16).

Händel G. F. (1685–1759). Iš oratorijos „Mesijas“: choras nr. 42 Allelujah; iš Didžiosios siuitos klavesinui nr.7 g-moll: Pasakalija.

Gluck Chr. W. (1714-1787). Iš operos „Orfėjas ir Euridikė“ Fleitos solo iš II v.; Orfėjo arija „Netekau aš Euridikės“ (Che farò senza Euridice?) iš III v.

Haydn J. (1732–1809). Simfonija Nr. 103 Es-dur („Su timpanų tremolo“ I Mit dem Paukenwirbel);

Iš oratorijos „Metų laikai“ Simono arija (nr. 4), medžiotojų choras (nr. 29); Styginių kvarteto d-moll („Kvintų kvarteto“), op.76 nr.2, 1 dalis.

Mozart W. A. (1756–1791). Iš op. „Figaro vedybos“: Uvertiūra, Figaro arija (Non piu andrai) iš 1 v.;

iš op. „Don Žuanas“: Introdukcija (nuo Leporelo solo Notte e giorno), Don Žuano ir Cerlinos duettino iš I v. (La ci darem la mano); Don Žuano arija („su šampanu“) iš I v. (Finch'han dal vino); Sonata fortepijonui A-dur, K.331; Simfonija nr. 40 g-moll, K. 550; Koncerto fortepijonui ir orkestrui nr. 23 A-dur (K. 488) I dalis; iš Reųuiem: Dies irae, Lacrimosa.

Beethoven L. van (1770–1827). Sonatos fortepijonui: nr. 8 „Patetinė sonata“ c-moll, op.13; nr. 14 „Mėnesienos sonata“ (Sonata quasi una fantasia) cis-moll, op. 27 nr. 2; Simfonija nr. 5 („Likimo“) c-moll, op. 67; Simfonijos nr. 9 d-moll (op.125) finalas;

Uvertiūra „Egmontas“, op. 84.

Schubert F. (1797–1828). Dainos: „Girių karalius“ (D. 328), „Forelė“ (D. 550); iš ciklo „Gražioji malūnininkė“ (D. 795): „Kelionėn“; iš ciklo „Žiemos kelionė“ (D. 911): „Ramiai miegok“, „Rylininkas“; iš rinkinio „Gulbės giesmė“ (D. 957): „Serenada“, „Antrininkas“ (Der Doppelgänger); „Nebaigtoji simfonija“ h-moll (nr. 8, D. 759); iš fortepijoninio „Forelių kvinteto“ (D. 667) - IV d. (variacijos dainos „Forelė“ tema);

Schumann R. (1810–1856). Iš „Karnavalo“, op. 9: Įžanga (Prėambule)–- Pjero – Arlekinas – Euzebijus - Florestanas – Drugeliai – Šokančios raidės – Chopin – „Davidsbiundlerių“ maršas prieš filistinus; iš vokalinio ciklo „Poeto meilė“, op. 48: „Tada, geguži nuostabus“, „Aš nepykstu“.

Mendelssohn F. (1809–1847). Koncerto smuikui e-moll, op. 64, I dalis; iš muzikos Šekspyro komedijai „Vasarvidžio nakties sapnas“: Uvertiūra, Vestuvių maršas.

Paganini N. (1782–1840). Kapričas smuikui solo a-moll, op. I nr. 24.

Rossini G. (1792–1868). Iš op. „Sevilijos kirpėjas“: Uvertiūra; Figaro kavatina (Largo al factotum) iš I v. I pav.; Rozinos kavatina (Una voce poco fa) ir Don Bazilijo arija (La calunnia) iš I v. II pav.

Berlioz H. (1803–1869). „Fantastinė simfonija“.

Glinka M. (1804–1857). Simf. orkestrui: „Kamarinskaja“; Operos „Ruslanas ir Liudmila“ uvertiūra; romansas „Menu akimirką žavingą“ (Ja pomniu čudnoje mgnovenje).

Chopin F. (1810–1849). Baladė nr.l g-moll; Etiudas c-moll, op. 10 nr. 12 („Revoliucinis“); Mazurka a-moll, op.17 nr.4; Noktiurnas b-moll, op. 9; Polonezas A-dur, op. 40; Preliudas Des-dur, op. 28 nr.15; Sonatos nr.2 b-moll, op. 35, III d. – Gedulo maršas; Valsas cis-moll, op. 64 nr.2.

Liszt F. (1811–1886). Simfoninė poema „Preliudai“; Koncertas fortepijonui nr.l Es-dur, „Vengriškoji rapsodija“ fortepijonui nr.2 cis-moll.

Wagner R. (1813–1883). Iš op. „Tanhoizeris“: uvertiūra; iš operos „Lohengrinas“: 1 v. įžanga; iš operos „Tristanas ir Izolda“: Izoldos mirtis (Isoldes Liebestod) iš III v..

Brahms J. (1833–1897). Simfonija nr. 4 e-moll, I ir IV dalys; Koncertas smuikui ir ork. D-dur, I dalis.

Bizet G. (1838–1875). Iš op. „Karmen“: uvertiūra; habanera (I v.); Eskamiljo kupletai (II v.).

Gounod Ch. (1818–1893). Iš op. „Faustas“: Mefistofelio kupletai (Le veau d'or...) iš 1 v.

Smetana B. (1824–1884). Simf. poema „Vltava“ iš ciklo „Mano tėvynė“.

Dvořak A. (1841–1904). Simfonija nr. 9 e-moll „Iš Naujojo pasaulio“.

Musorgskij M. (1839–1881). Iš op. „Borisas Godunovas“: varpų skambesys, choras Slava ir Boriso monologas (Skorbit duša) iš prologo II paveikslo; Boriso monologas (Dostig ja vysšej vlasti) iš II v.; scena prie Vasilijaus Palaimintojo cerkvės (su Jurodivo daina Mesiac jedet, kotionok plačet) iš IV v.; iš „Parodos paveikslėlių“ fortepijonui: Pasivaikščiojimas, „Du žydai, turtingas ir vargšas“, „Karžygių vartai Kijeve“; daina „Blusa“.

Borodin A. (1833–1887) .Iš op. „Kunigaikštis Igoris“: Poloviečių šokiai (nuo Uletaj na kryljach vetra) iš II v.

Čaikovskij P. (1840–1893). Simfonijos: nr. 4 f-moll (op. 36) ir nr. 6 h-moll (op. 74); iš op. „Eugenijus Oneginas“: Tatjanos laiško scena (II pav.), Lenskio arija (Kuda, kuda vy udalilis) iš V pav.; iš op. „Pikų dama“: Introdukcija, Germano ir Lizos scena iš II pav. (su Germano ariozo Prosti, nebesnoje sozdanje), Germano ariozo (Čto naša žiznj) iš VII pav.; Koncerto fortepijonui ir ork. Nr. l b-moll I dalis.

Rimskij-Korsakov N. (1844–1908). Simf. siuita „Šecherazada“.

Grieg E. (1843–1907) Koncerto fortepijonui a-moll, op.16, I dalis; iš muzikos H. Ibseno dramai „Peras Giuntas“: „Rytas“, „Ozės mirtis“ (iš I siuitos), „Sulveigos daina“ (iš II siuitos);

Verdi G. (1813–1901). Iš op. „Rigoletas“: scena (nuo Povero Rigoletto!), Rigoleto dainelė (La rà, la rà) ir arija (Cortigiani, vil razza dannata) iš II v.; Hercogo dainelė (La donna ė mobile) ir Kvartetas (Un di, se ben rammentomi... Bella figlia dell'amore') iš III v.; iš op. „Traviata“: Įžanga, užstalės daina (Libiamo, libiamo) Violetos rečitatyvas ir arija (È strano!..) iš I v.; iš op. „Aida“: Įžanga; choras ir triumfo maršas iš II v.; Aidos ir Radameso duetas iš IV v. (nuo 0 terra addio).

Puccini G. (1858–1924). Iš op. „Bohema“: Rudolfo arija (Che gelida manina) iš 1 v.; iš op. „Madam Baterflai“: Čio–Čio-San arija (Un bel di, vedremo) iš II v.

Mahler G. (1860–1911). Simfonijos Nr. 1 D-dur, 1 dalis; Iš Simfonijos Nr. 5 - IV d. (Adagietto).

Strauss R. (1864–1949). Simf. poema „Tilio Oilenšpygelio išdaigos“, op. 28.

Skriabin A. (1872–1915). Fortepijonui: Etiudas dis-moll (op. 8 nr. 12) ir Sonata nr. 4 Fis-dur;

„Ekstazės poema“ orkestrui, op. 54.

Rachmaninov S. (1873–1943). Vokalizė balsui ir fortepijonui (arba orkestrui), op. 34 nr. 14; Preliudas fortepijonui cis-moll, op. 3 nr. 2; Koncertas fortepijonui nr. 2 c-moll, op. 18.

Debussy C. (1862–1918). Simfoninis preliudas „Fauno popietė“; „Bergamo siuitos“ fortepijonui III dalis - „Mėnesiena“ (Claire de lune); preliudas fortepijonui nr. 8 „Mergaitė linų spalvos plaukais“ (La fille aux cheveux de lin).

Ravel M. (1875–1937). „Bolero“ simf. orkestrui.

Stravinskij I. (1882–1971). Iš baleto „Petruška“: Rusiškas šokis (I pav.) ir Petruškos charakteristika (II pav. pradžia); iš baleto „Šventasis pavasaris“ (Vesna sviaščennaja / Le sacre du printemps): įžanga (su lietuvių liaudies dainos citata).

Webern A. (1883–1945). Variacijos fortepijonui, op. 27.

Bartok B. (1881–1945). Allegro barbaro fortepijonui.

Orff C. (1895–1982). Iš sceninės kantatos Carmina burana: įžanginis choras 0 Fortuna.

Gershwin G. (1898–1937) Iš operos „Porgis ir Besė“: Lopšinė (Lullaby); „Žydroji rapsodija“

(Rhapsody in Blue) fortepijonui ir orkestrui.

Prokofjev S. (1891–1953). Simfonija nr. 1 D-dur, op. 25 („Klasikinė“); iš bal. „Romeo ir Džuljeta^“ op. 64: „Džuljeta mergaitė^{“ (}Džuljetta-devočka, nr.10), „Riterių šokis“ (Tanec rycarej, nr.13; II siuitos iš baleto šis fragmentas vadinasi „Montekiai ir Kapulečiai“ ir prasideda III v. įžanga (nr.37).

Šostakovič D. (1906–1975). Simfonijos nr. 7 C-dur, op. 60 („Leningrado simfonijos“) I dalis.

Messiaen 0. (1908–1992). Simfonijos „Turangalila“ I dalis.

Penderecki K. (l933). „Rauda Hirošimos aukoms^“ (Ofiarom Hiroszimy -– Tren).

II. LIETUVIŲ MUZIKA

Naujalis J. (1869–1934). Dainos: „Jaunimo giesmė^“, „Vasaros naktys^“, „Lietuva brangi^“; „Svajonė^“ styginių kvartetui.

Sasnauskas Č. (1867–1916). Dainos: „Užmigo žemė“, „Kur bėga Šešupė^“.

Petrauskas M. (1873–1937) Iš op. „Birutė“: Birutės arija (Dievaičiai, dievuliai), Senojo vaidilos daina (Po tamsiai naktelei).

Čiurlionis M. K. (1875–1911). Simfoninės poemos „Miške“, „Jūra“; Fortepijonui: preliudai b-moll, op. 3 nr.l (VL 169), d-moll, op. 12 nr.l (VL 234); Fuga b-moll, op. 34 (VL 345); Harmonizuotos liaudies dainos: „Beauštanti aušrelė“, „Bėkit, bareliai“, „Oi, lekia, lekia“, „Oi, giria, giria^“.

Gruodis J. (1884–1948). Iš baleto „Jūratė ir Kastytis“: Adagio (A la Chopin); solo dainos: „Visur Tyla^“, „Aguonėlės^“; choro dainos: „Žvejai^“, „Žiema“; iš Sonatos smuikui ir fortepijonui – I ir IV dalys; simf. orkestrui: Variacijos liaudies temomis („Simfoninės variacijos“).

Šimkus S. (1887–1943). Solo daina: "Kur bakūžė samanota"; Choro dainos: „Vėjo dukra“, „Oželis^“, „Ūžia girelė“, „Lietuviais esame mes gimę^“.

Karnavičius J. (1884–1941). Iš operos „Gražina^“: Jauno bajoro daina (Tankumyne skardi ragas) iš I v., Gražinos rečitatyvas ir arija (Eiki, kryžiuočius pasiųski... 0 naktuže rami) iš II v.

Tallat-KeIpša J. (1889–1949). Dainos: „Kur lygūs laukai“ (ch.), „Mano sieloj šiandien šventė“ (solo).

Bacevičius V. (1905–1970) „Elektrinė poema^“simfoniniam orkestrui, op. 16.

Banaitis K. V. (1896–1963). Trio „Lietuviškos idilijos^“ (smuikui, klarnetui ir arfai) I dalis.

Dvarionas B. (1904–1972) .Iš op. „Dalia“: Skudučio baladė (IV v.); Koncertas smuikui; Pezzo elegiaco („Prie ežerėlio^“) smuikui ir fortepijonui; Iš „Žiemos eskizų“ fortepijonui: „Apsnigtas miškas^“, „Pirmosios snaigės“.

Vainiūnas S. (l909–1982). Koncertai fortepijonui: Nr. 2 (II-III dalys), Nr. 4 (I d.); iš „Mažosios vabzdžių siuitos^“ fortepijonui: „Drugelis“, „Žiogas“.

Juzeliūnas J. (1916–2001). Simfonijos Nr. 2 ir Nr. 5 („Lygumų giesmės“); „Afrikietiški eskizai“ simfoniniam orkestrui; Sonata balsui ir vargonams „Melika^“.

Balsys E. (1919–1984). Koncertas smuikui ir ork. Nr. 2; iš bal. „Eglė žalčių karalienė^“:

Prologas, Eglės rauda; oratorijos „Nelieskite mėlyno gaublio^“ III dalis.

Klova V. (l926). Iš op. „Pilėnai“: Pasveikinimo choras, Ūdrio daina su choru.

Laurušas V. (1930). „Nakties balsai^“ chorui.

Kutavičius B. (l932). „Dzūkiškos variacijos^“ kameriniam orkestrui; oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“.

Barkauskas V. (1931). Partita smuikui solo.

Balakauskas 0. (1937). „Kalnų sonata“ fortepijonui ir orkestrui – I dalis; ciklo „Kaip marių bangos prisilietimas“ smuikui ir f-nui II pjesė; Koncertas obojui, klavesinui ir styginiams.

Bajoras F. (1934) „Sakmių siuita“ balsui ir fortepijonui; Sonata smuikui ir fortepijonui „Prabėgę metai“.

Martinaitis A. (l950). Kantata-koncertas Cantus ad futurum.

Muzikologijos brandos
egzamino programos
3 priedas

ŽINOTINŲ MUZIKOS KŪRINIŲ SĄRAŠAS SPECIALIAJAM LYGMENIUI

I. UŽSIENIO ŠALIŲ MUZIKA

Himnas Ut queant laxis (Hanning, p. 47).

Vivaldi A. (168?–1741). Iš ciklo „Metų laikai“: koncertas „Pavasaris^“ (visas).

Bach J. S. (1685–1750). Preliudai ir fugos: D-dur (GTK, I); „Itališkasis koncertas^“ klavyrui F-dur (BWV 971); Iš Mišių h-moll, BWV 232: Kyrie eleison (Nr.l), Agnus Dei (Nr.23); choraliniai preliudai vargonams Ich ruf zu dir, Herr Jesu Christ, f-moll (BWV 639) ir Nun komm' der Heiden Heiland, g-moll (BWV 659)

Händel G. F. (1685–1759). Iš oratorijos „Samsonas“: Samsono arija (Nr. 8) iš I d.; Gedulo maršas (Nr. 53 a)
iš III d.

Gluck Chr. W (l714–1787). Iš op. „Orfėjas ir Euridikė“: demonų, furijų ir Orfėjo scena (II v.).

Haydn J. (1732–1809). Iš oratorijos „Metų laikai“: audros scena (choras, nr. 18), Hanos daina (su choru, nr. 405 G-dur); Styginių kvartetas d-moll („Kvintų kvartetas^“), op.76 nr.2 (visas); Sonata fortepijonui D-dur (Allegro con brio - Largo e sostenuto - Presto, ma non troppo).

Mozart W. A. (1756–.1791) „Jupiterio simfonijos“ (nr. 41, C-dur, K. 551) finalas; Koncertas fortepijonui ir orkestrui nr. 23 A-dur (K. 488); iš op. „Figaro vedybos“: Figaro kavatina (Se vuol ballare), Kerubino arija (Non so piu cosa son) iš I v. ir arijetė (Voi, che sapete) iš II v.; grafienės kavatina (Porgi, amor) iš II v.; iš op. „Don Žuanas“: Leporelo arija „Su sąrašu“ (Madamina! Il catalogo è questo) iš I v.

Beethoven L. van (1770–1827). Simfonijos: Nr. 3 („Herojinė“) Es-dur, op.55; Nr. 6 („Pastoralinė^“) F-dur, op.68, Koncerto fortepijonui nr.5 Es-dur (op. 73) I dalis; nr.17 d-moll („su rečitatyvu“), op.31 nr.2; nr.21 C-dur („Waldsteino sonata“ arba „Aurora^“), op.53; nr.23 f-moll (Appassionata), op.57.

Schubert F. (1797–1828). Dainos: „Margarita prie ratelio“, iš ciklo „Gražioji malūnininkė^“: „Kur“, „Mana“, „Medžiotojas“, „Malūnininkas ir upelis^“, „Upelio lopšinė“; iš ciklo „Žiemos kelionė^“: „Liepa“, „Pavasario sapnas^“; Styginių kvartetas d-moll (su variacijomis dainos „Mirtis ir mergelė“

Schumann R. (1810–1856). Fortepijonui: ciklas „Karnavalas^“, op. 9; iš „Fantastinių pjesių“ op.12:

„Polėkis“ (Aufschwung), „Kodėl“ (Wamm?); iš vokalinio ciklo „Poeto meilė“, op. 48: „Ak, rožės, lelijos^“ (Die Rose, die Lilie), „Sapne raudojau graudžiai“ (Ich hab' im Traum geweinet).

Mendelssohn F. (1809–1847). Koncertas smuikui ir orkestrui e-mo//, op. 64; iš muzikos Šekspyro (Shakespeare) komedijai „Vasarvidžio nakties sapnas“: Scherzo.

Paganini N. (1782–1840). Kapričas smuikui solo op.l nr. 9 E-dur („Medžioklė^“); Koncerto smuikui nr. 2 (h-moll, op.7) finalas - rondo La campanella („Varpelis^“).

Rossini G. (1792–1868). Iš op. „Sevilijos kirpėjas^“: Almavivos kavatina (Ecco ridente in cielo) iš I v. I pav.

Berlioz H. (1803–1869). „Rakoczy maršas“ (dar vadinamas "Vengrišku maršu") orkestrui.

Glinka M. (1804–1857). Simf. orkestrui: „Aragono chota“; iš op. „Gyvybė už carą^“ („Ivanas Susaninas“): introdukcijos choras, polonezas ir mazurka iš II v., Susanino arija (Ty vzojdioš, moja zaria!) iš IV v.; iš op. „Ruslanas ir Liudmila^“: Liudmilos kavatina (I v.), Černomoro maršas (IV v); romansas „Abejonė“ („Somnenije“).

Chopin F, (1810–1849). Kūriniai fortepijonui: Etiudas: E-dur, op.10 nr. 3; Mazurka: B-dur, op. 7 nr. Noktiurnas: c-moll, op. 48 nr. 1; Preliudai: h-moll, A-dur op. 28 nr. 6, 7.

Liszt F. (1811–1886). Fortepijonui iš ciklo „Klajonių metai“: „Prie šaltinio^“, „Petrarkos sonetas^“ nr. 123, Gondoljera ir tarantela iš ciklo „Venecįja ir Neapolis^“; Koncertinė parafrazė G.Verdi operos „Rigoletas^“ temomis; „Vengriškoji rapsodija^“ nr. 6 Des-dur.

Wagner R. (1813–1883). Iš „Skrajojančio olando“: Sentos baladė iš II v.; Jūreivių choras iš III v.; iš op. „Lohengrinas^“: III v. įžanga, Lohengrino pasakojimas (In fernem Land) iš III v.; iš op. „Tristanas ir Izolda“: įžanga; iš op. „Valkirija“: „Valkirijų skridimas^“ iš III v.; iš op. „Dievų žuvimas“: Gedulo maršas iš III v.

Brahms J. (1833–1897). Simfonija nr. 4 e-moll, op. 98; fortepijonui: Rapsodija h-moll, op.79 nr.l; Intermezzo Es-dur, op.117 nr. 1; „Vengrų šokis“nr.l g-moll (fortepijonui 4 rankom arba orkestrui).

Bizet G. (1838–1875). Iš op. „Karmen^“: segidilja (Prės des remparts de Séville) iš I v.; Don Chose arija iš II v. (La fleur que tu m'avais jeté); būrimo scena (tercetas Mèlons! Coupons!) iš III v.; Karmen ir Don Chose scena (Cest toi! C'est moi!) iš IV v.; iš muzikos A. Daudet dramai "Arlietė": Preliudas iš I siuitos, Pastoralė ir Farandola iš II-os.

Gounod Ch. (1818–1893). Iš op. „Faustas“: Valsas (Ainsi que la brise legėre) iš I v.; Zybelio kupletai (Faites-lui mes aveux), Fausto kavatina (Salut! demeure chaste et pure), Margaritos scena (baladė Il était Roi de Thulé ir „deimantų arija^“ (Ah! Jeris, de me voir) iš II v.

Smetana B. (1824–1884). Iš op. „Parduotoji nuotaka^“: valstiečių choras (Proč bychom se netešili) ir polka iš I v., furiantas iš II v., Marženkos ir Jeniko duetas (Tak tvrdosijná, divko) iš III v.

Dvořak A. (1841–1904). „Slavų šokiai“: g-moll, op. 46 nr. 8; e-moll, op. 72 nr. 2.

Musorgskij M. (1839–1881). „Parodos paveikslėliai^“ fortepijonui; iš op. „Borisas Godunovas“: Įžanga, choras (Na kogo ty nas pokidaješ) iš prologo I pav.; Varlamo daina (Kak vo gorode bylo...) iš I v.; solinės dainos: „Jeriomuškos lopšinė^“, „Seminaristas“.

Borodin A. (1833–1887). II simfonija („Karžygiškoji“), h-moll, iš op. „Kunigaikštis Igoris^“: uvertiūra; Igorio arija (Ni sna, ni otdycha), Končako arija (Zdorov li kniaz?), Jaroslavnos rauda (Ąch! pláču ja) iš IV v.

Čaikovskij P. (1840–1893). Uvertiūra-fantazija „Romeo ir Džuljeta^“; Koncertas fortepijonui ir ork. nr.l
b-moll, op.23; iš op. „Eugenijus Oneginas^“: įžanga; mergaičių choras (Devicy krasavicy) ir Onegino arija (Kogda by žizn domašnim krugom) iš III pav.; Onegino ir Tatjanos scena iš VII pav.; iš op. „Pikų dama“: Tomskio baladė (Odnaždy v Versalie) iš I pav.; IV paveikslo įžanga; Lizos arija (Už polnočj blizitsia) iš VI pav.

Rimskij-Korsakov N. (1844–1908). iš op. „Snieguolė“: Snieguolės arija (S podružkami po jagodu choditj), arijetė (Slychala ja) ir Užgavėnių palydų choras (Ranym-rano kury zapeli) iš prologo; Trečioji Lelio daina (Tuča so gromom) iš III v.; Snieguolės tirpimo scena (No čto so mnoj? Blaženstvo ili smertj?) ir finalinis choras (Sveti sila, bog Jarilo) iš IVv.; iš op. „Caro sužadėtinė^“: Liubašos daina (Snariažaj skorej) iš I v.; Marfos arija (V Novgorode my riadom s Vanej) iš II v., scena ir arija (Ivan Sergejič, chočeš v sad poidiom) iš IV v.

Grieg E. (1843–1907). Koncertas fortepijonui a-moll, op. 16; Muzika H. Ibseno dramai „Peras Giuntas“:I siuita; iš „Lyrinių pjesių^“ f-nui: „Drugelis^“ (op. 43 nr. 1), „Pavasarį“ (op. 43 nr. 6), „Nykštukų eisena^“ (op. 54 nr. 3); „Vestuvių diena Trolhaugene^“ (op. 65 nr. 6); solinės dainos: „Poeto širdis^“ (Des Dichters Herz, op. 5 nr. 2), „Myliu tave^“ (Jeg elsker dig!, op. 5 nr.3).

Verdi G. (1813–1901). Iš op. „Rigoletas“: įžanga; Hercogo baladė (Questa o quella) iš I v.; Džildos arija (Gualtier Maldè!... Caro nome) iš I v.; Rigoleto dainelė (La rà, la rà); Džildos ir Rigoleto scena (nuo Tutte le feste) iš II v. iš op„Traviata^“: Violetos ir Alfredo duetas (Parigi, o cara)iš III v.; iš op. „Aida“: Radameso rečitatyvas ir arija (Se quel guerrier io fossi!.. Celeste Aida!) bei Aidos scena (Ritorna vincitor!) iš I v.; III v. įžanga; Aidos ir Radameso duetas iš IV v. (nuo La fatal pietra).

Puccini G. (1858–1924). Iš op. „Bohema^“: Mimi arija (Sì. Mi chiamano Mimì) iš I v.; Miuzetės valsas (Quando men’vo’) iš II v.; iš op„Toska^“: Kavaradosio arija (E lucevan le stelle...) iš III v.

Mahler G. (1860–1911). Simfonija Nr. 1 D-dur.

Strauss R. (1864–1949). Iš op. „Salomėja^“ (Salome): finalinis Salomėjos monologas (Ah! Du wolltest mich nicht deinen Mund küssen lassen).

Skriabin A. (1872–1915). Simfonija nr. 3 („Dieviškoji poema^“), op. 43; Dvi poemos, op.32; Preliudai, op. 11: nr. 2 (a-moll), 5 (D-dur), 6 (h-molt).

Rachmaninov S. (1873–1943). Fortepijonui: preliudai: g-moll, op. 23 nr. 5; G-dur, op. 32 nr. 5; gis-moll, op. 32 nr. 12; Etiudas paveikslas a-moll, op. 39 nr. 6; Rapsodija fortepijonui ir orkestrui Paganini tema, op. 43.

Debussy C. (1862–1918. Preliudai fortepijonui: nr. 9 „Nutraukta serenada^“ (La sérėnade interrompue), nr.1O „Paskendusi katedra“ (La cathédrale engloutie).

Ravel M. (1875–1937). Fortepijonui: Pavana mirusiai infantai (Pavane pour une infante dêfunte); Sonatina.

Stravinskij I. (1882–1971). Iš bal. „Šventasis pavasaris^“ (Vesna sviaščennaja I Le sacre du printemps): finalas – „Didysis šventasis šokis“ (Išrinktoji).

Berg A. (1885–1935). Koncertas smuikui.

Honegger A. (1892–1955). Pacific 231 simf. orkestrui.

Milhaud D. (1892–1974). Siuita 2 fortepijonams „Skaramušas^“ (Scaramouche).

Hindemith P. (1895–1963). Iš ciklo fortepijonui Ludus tonalis: Preliudas, Fuga in G.

Šostakovič D. (1906–1975). Simfpnija nr. 7 C-dur, op. 60 („Leningrado simfonija“).

Chačaturian A. (1903–1978). Koncertas smuikui.

Ščedrin R. (1932). „Karmen-siuita“ G. Bizet operos temomis.

II. LIETUVIŲ MUZIKA

Naujalis J. (1869–1934). Noktiurnas fortepijonui.

Čiurlionis M. K. (1875–1911). Styginių kvarteto I dalis; Fortepijonui: preliudai Fis-dur, op. 6 nr.l (VL 184), Des-dur (Pastoralė), op. 7 nr. 2 (VL 187), d-moll, op. 12 nr.l (VL 234); ciklas „Marios“ („Jūra^“), op. 28 nr.l-3 (VL317).

Gruodis J. (1884–1948). Iš Sonatos fortepijonui nr. 2-II dalis („Lietuvoje“); solo dainos: „Alyvos“, „Pavasario naktis Berlyne“; choro dainos: „Skamba, skamba kankliai“, „Šiltas gražus rudenėlis^“, harmonizuotos liaudies dainos „Ulijona“, „Voverelė“.

Karnavičius J. (1884–1941). Iš op. „Gražina^“: iš II v., Liutauro monologas (Girdžiu trimitų aidą) iš III v.

Banaitis K. V. (1896–1963). Trio „Lietuviškos idilijos“ smuikui, klarnetui ir arfai.

Dvarionas B. (1904–1972). Koncertas fortepijonui nr. 2 e-moll; choro dainos: „Sesuo žydroji Vilija“, Penkios patarlės chorui; solo daina „Žvaigždutė“.

Vainiūnas S. (1909–1982). Koncertas fortepijonui Nr. 2;

Juzeliūnas J. (1916–2001). Iš baleto „Ant marių kranto^“: Mariaus ir Kastės adagio.

Balsys E. (1919–1984). „Dramatinės freskos“ smuikui, fortepijonui ir orkestrui; oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio^“; Iš bal. „Eglė žalčių karalienė“ Sutiktuvių maršas, Eglės ir Žilvino duetas.

Klova V. (1926). Iš op. „Pilėnai“: Margirio arija (IV v.).

Kutavičius B. (1932). „Mažasis spektaklis“.

Balakauskas 0. (1937). „Kalnų sonata“ fortepijonui ir orkestrui; ciklas „Kaip marių bangos prisilietimas“ smuikui ir f-nui.

Bartulis V.. (1954). „Palydžiu iškeliaujantį draugą...“ violončelei ir fortepijonui.

Urbaitis M. (1952). „Meilės daina ir išsiskyrimas“ balsui ir vėluojančiai sistemai;

Bachvariationen 4 smuikams.

Narbutaitė O. (1956). Iš oratorijos Centones mea urbi -III dalis („Pavasaris“).

___________________________________________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK- 751

LIETUVIŲ KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA NEPRIGIRDINČIŲJŲ MOKYKLOMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvių kalbos kaip dalyko mokymo neprigirdinčiųjų mokykloje tikslai – mokyti neprigirdintįjį bendrauti lietuvių kalba kasdienėse situacijose, ugdyti gebėjimą suvokti sakytinę ir rašytinę kalbą, palengvinti vaiko su klausos negale socialinę adaptaciją, rengti jį integruotis į girdinčiųjų visuomenę. Lietuvos neprigirdinčiųjų mokyklų pedagogai, įgyvendindami šiuos tikslus, dirba vadovaudamiesi Bendrosiomis programomis ir Išsilavinimo standartais, tačiau dėl mokinių negalės specifikos negali įgyvendinti visų reikalavimų, kuriuos kelia šie dokumentai (šiuo metu Lietuvoje nėra specialių neprigirdintiesiems pritaikytų Lietuvių kalbos programų V–XIII klasei).

2. Tarp girdinčiojo ir neprigirdinčiojo vaiko kalbos mokymo yra esminis skirtumas: girdintysis nuo ankstyvos vaikystės mėgdžiojimo būdu išmoksta kalbėti pats ir, atėjęs į mokyklą, pradeda mokytis kalbos sistemos, o neprigirdintysis ateina į mokyklą dažnai net nesugebėdamas pasakyti savo vardo, neturėdamas elementaraus žodyno ir stokodamas su kalba susijusios pažintinės veiklos. „Sutrikusios klausos vaikui mokantis lietuvių kalbos tenka trigubas krūvis: tuo pačiu metu jis mokosi suprasti kalbą, kalbėti ir turi įgyti kalbos sistemos pagrindus“^{^[11]}.

3. Mokslininkai surdopedagogai ir psichologai atskleidė nemažai dėsningumų, kurie lemia vaiko su klausos negale raidą:

3.1. Sumažėjęs gebėjimas priimti, apdoroti, išsaugoti ir panaudoti informaciją. Priimama informacija ne visai tiksli, iškreipta, siaura.

3.2. Dėl nepakankamai išlavėjusios kalbos sunkiai apibendrinamos ir žodžiu įprasminamos gautos žinios.

3.3. Atmintis ir vaizduotė nepakankamai išlavintos. Būdingas konkretus, o ne abstraktus, mąstymas ir vaizdinė atmintis.

4. Taigi šie neprigirdinčiojo psichinės raidos ir kalbos ypatumai bei kalbos mokymosi tikslai lemia lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo struktūrą ir užduočių pobūdį.

II. PASIEKIMŲ PATIKRINIMO TIKSLAS IR OBJEKTAS

5. Patikrinimo tikslas – patikrinti ir įvertinti mokinių, baigiančių neprigirdinčiųjų pagrindinę mokyklą, gebėjimą bendrauti žodine kalba įvairiomis temomis, patikrinti skaitomo teksto supratimą, kalbos gramatinės sandaros, rašybos įgūdžius bei gebėjimą savarankiškai reikšti mintis raštu.

6. Patikrinimą laiko visų Lietuvos neprigirdinčiųjų mokyklų ir neprigirdinčiųjų klasių mokiniai.

A. III. PATIKRINIMO STRUKTŪRA

7. Neprigirdinčiųjų mokyklos lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą sudaro 3 dalys:

I dalis – rašinys;

II dalis – skaitomo teksto supratimo ir gramatikos bei rašybos testas;

III dalis – kalbėjimas.

8. I dalyje tikrinamas ir vertinamas mokinio gebėjimas suprantamai reikšti mintis, požiūrį, jausmus raštu. Ši patikrinimo dalis sudaro apie 30% bendrojo vertinimo. Jo trukmė – 3 val. (180 min.).

9. II dalyje tikrinama ir vertinama:

9.1. gebėjimas suvokti skaitomą tekstą;

9.2. kalbos gramatinės sandaros suvokimas ir praktinis vartojimas;

9.3. rašybos įgūdžiai.

10. III dalyje tikrinama ir vertinama:

10.1. gebėjimas suprantamai reikšti mintis žodžiu stilistiškai neutralia kalba;

10.2. gebėjimas suvokti pateiktus klausimus ir į juos atsakyti.

B. IV. PATIKRINIMO UŽDUOČIŲ STRUKTŪRA

11. I dalis – rašinys. Pateikiama siužetinio pobūdžio iliustracija arba siužetas iš paveikslėlių ir kelios bendros temos. Mokinys pasirenka vieną iš jų ir parašo rašinį. Darbo apimtis turėtų būti ne mažesnė kaip 1 puslapis (formatas A4).

12. Jei mokinys negali įvardyti paveiksle atvaizduotų objektų arba veiksmų, mokytojas padeda mokiniui individualiai.

13. II dalis – skaitomo teksto supratimo ir gramatikos bei rašybos testas. Teksto supratimo testui pateikiamas apie 230–250 žodžių apimties informacinis, publicistinis arba grožinis tekstas. Mokiniai turi atlikti vieną užduotį: vietoj praleistų žodžių įrašyti tinkamus, kuriuos pasirenka iš žodžių sąrašo, pateikto po tekstu.

14. Gramatikos ir rašybos testui pateikiamos 5 užduotys. Tikrinami šie mokėjimai:

14.1. Ilgųjų ir trumpųjų balsių, dvigarsių, priebalsių rašyba.

14.2. Vardažodžių linksnių vartosena.

14.3. Veiksmažodžių nuosakų ir laikų vartosena.

14.4. Prielinksnių vartosena.

14.5. Jungtukų ir jungiamųjų žodžių vartosena.

15. Tikrinant rašybos ir skyrybos įgūdžius, duodama praktinė užduotis be reikalavimo pagrįsti taisyklėmis.

16. II dalies testo trukmė – 1,5 val. (90 min.).

17. Mokinys atsakymus testuose žymi tušinuku arba parkeriu. Per patikrinimą galima naudotis pieštuku, tačiau palikti pieštuku parašyti atsakymai nevertinami.

18. I ir II patikrinimo dalys vykdomos vieną dieną, tarp dalių daroma 1 val. pertrauka.

19. III dalis – kalbėjimas. Patikrinimui pateikiamos 6 temos:

19.1. Pareiga.

19.2. Lietuva.

19.3. Meilė.

19.4. Žmogus ir gamta.

19.5. Šventės.

19.6. Būkime sveiki.

20. Kiekviena iš jų turi 3 klausimus. Mokinys pasirenka vieną temą ir kaupia šia tema medžiagą. Atėjęs į patikrinimą, pasako savo temą. Patikrinimo vykdytojas pateikia šia tema 3 klausimus. Mokinys pasirenka vieną iš jų ir rengiasi atsakinėti. Rengimosi trukmė – 20 min., kalbėjimo trukmė – 5 min.

21. Mokinio kalbėjimas – monologas. Po monologo egzaminuotojas, norėdamas patikrinti mokinio sugebėjimą samprotauti, gali įvesti dialogą (paprašyti argumentuoti, teigti arba paneigti).

C. V. PATIKRINIMO TURINYS

22. Pasiekimų patikrinimo turinys yra apibrėžtas neprigirdinčiojo vaiko psichikos raidą atitinkančiais reikalavimais, kurie parengti vadovaujantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų Bendrosiomis programomis, Išsilavinimo standartais bei pereinamojo laikotarpio programa „Dešimtmetės pagrindinės mokyklos ugdymo turinys. Metodinės rekomendacijos“. Tikrinamos turinio sritys ir patikrinimo reikalavimai pateikti 1 priede.

D. VI. PATIKRINIMO VERTINIMAS

23. Visos pasiekimų patikrinimo dalys (rašinys, testas ir kalbėjimas) vertinamos taškais, vadovaujantis centralizuotai parengtomis instrukcijomis. Vertinimo instrukcijos pateikiamos vertintojams patikrinimo dieną kartu su pasiekimų patikrinimo medžiaga.

24. Rašinio užduotis neprigirdintiesiems yra sunki dėl šių priežasčių:

24.1. mokiniai remiasi vaizdiniu mąstymu, vaizdine atmintimi. Ne visada turimus vaizdinius gali įžodinti dėl žodyno skurdumo;

24.2. rašydami nepajėgia remtis perskaitytais kūriniais, matytais filmais ir spektakliais, nes dėl klausos sutrikimo gauna nepakankamą, o kartais net iškreiptą informaciją;

24.3. dažnai nesugeba argumentuoti, daryti išvadų, pateikti prasminių akcentų, aiškiai išreikšti pagrindinės minties, jiems sunku rašyti samprotaujamo tipo rašinius;

24.4. mokiniai negali pasirinkti nei stiliaus, nei žanro, nes mokomi kalbėti jiems suvokiama stilistiškai neutralia, bet gramatiškai taisyklinga sakytine ir rašytine kalba. Sunkiai suvokia žodžio reikšmių stilistinius atspalvius;

24.5. nepakankamai girdėdami kalbą, neprigirdintieji daro daug gramatinės sandaros ir žodyno klaidų, kurios nebūdingos bendrojo lavinimo mokyklos mokiniams. Todėl, vertindami rašinį, turėtume atsižvelgti į mokinio su klausos negale klaidų specifinį pobūdį ir taikyti tam tikras nuolaidas, t. y. už didesnį trūkumų skaičių (negu jų daro bendrojo lavinimo mokyklos mokiniai) rašyti teigiamą pažymį.

25. Rašinys vertinamas trimis aspektais: turinio, raiškos, raštingumo.

26. Turinio vertinimo kriterijai:

26.1. temos suvokimas, pavadinimo ir teksto dermė; pagrindinė mintis;

26.2. teiginių argumentavimas;

26.3. mokinio požiūris, vertinimas.

27. Raiškos vertinimo kriterijai:

27.1. teksto sandara;

27.2. teksto dalių nuoseklumas;

27.3. pastraipų struktūros darna;

27.4. žodyno turtingumas;

27.5. sakinių siejimas.

28. Raštingumo vertinimo kriterijai:

28.1. kalbos gramatinė sandara;

28.2. rašyba;

28.3. skyryba.

29. Testu siekiama įvertinti mokinių gebėjimą suvokti skaitomą tekstą, kalbos vartoseną bei rašybos ir skyrybos įgūdžius.

30. Užduočių vertė taškais pateikiama teste.

31. Trečiosios pasiekimų patikrinimo dalies tikslas – įvertinti, kaip mokinys geba suprantamai reikšti mintis žodžiu.

32. Vertinimo kriterijai:

32.1. iš anksto pasirengto kalbėjimo taisyklingumas, suprantamumas (gramatika, žodynas);

32.2. klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas.

33. Papildomi 1– 2 taškai skiriami mokiniui už aiškų kalbos garsų tarimą.

Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimo programa neprigirdinčiųjų mokykloms

1 priedas

PATIKRINIMO TURINIO SRITYS IR REIKALAVIMAI


	TURINIO sritys	PATIKRINIMO reikalavimai

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys		· Suprasti žodinės kalbos socialinę reikšmę (bendravimui su girdinčiaisiais, ryšiui su aplinka palaikyti, žinioms įgyti, informacijai kaupti, jausmams reikšti).
		· Suprasti kalbos reikšmę tautos ir asmens kultūrai.
Kalbos pradmenys		· Sugebėti pavartoti labiausiai paplitusius sinonimus, antonimus, frazeologizmus.
		· Žinoti dažniausiai vartojamų tarptautinių žodžių reikšmę.
		· Skirti šiuos tekstų tipus: grožinį ir mokslinį.
Komunikacinė veikla:		· Žinoti pasakojimo ir aprašymo struktūrą. Mokėti sieti sakinius ir teksto dalis.
		· Naudotis lietuvių kalbos žodynais.
· sakytinė komunikacija		· Suprantamai reikšti mintis, pagal individualias galimybes kuo taisyklingiau tarti žodžius.
		· Iškilus sunkumams kalbant, tikslingai naudotis gestais, mimika ir kitais nekalbiniais ženklais.
		· Perduoti informaciją (neiškraipyti faktų, duomenų ir kt.).
		· Pasirengti kalbėti pagal susidarytą planą.
· rašytinė komunikacija		· Suprantamai reikšti mintis raštu.
		· Parašyti tekstą nurodyta ir pasirinkta tema.
		· Mokėti rašyti tekstą gramatiškai taisyklinga kalba.
		· Mokėti tinkamai vartoti vardažodžių linksnius.
		· Mokėti vartoti veiksmažodžių nuosakas ir laikus.
		· Mokėti vartoti prielinksnius, jungtukus ir jungiamuosius žodžius.
Lietuvių tautosakos ir		· Atpažinti tautosakos elementus lietuvių literatūros kūriniuose.
literatūros paveldas		· Žinoti lietuvių literatūros klasikus ir svarbiausius jų parašytus kūrinius.
		· Nusakyti literatūrinio kūrinio poveikį žmogui.
		· Mokėti reikšti savo nuomonę apie perskaitytą literatūrinį kūrinį.
		· Žinoti lietuvių liaudies tradicijas ir papročius.
Kitos kultūrinio gyvenimo formos		· Reikšti savo nuomonę apie įvairius kultūrinio gyvenimo reiškinius.
		· Reikšti ir motyvuoti savo nuomonę apie įvairias visuomenės informavimo priemones.
		· Suprasti ir paaiškinti naujų technologijų reikšmę.

Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų

patikrinimo programa neprigirdinčiųjų mokykloms

2 priedas

VERTINIMO INSTRUKCIJA

RAŠINIO VERTINIMAS

Rašinio turinio ir raiškos trūkumus, visas rašybos, skyrybos, gramatikos sandaros ar žodyno klaidas vertintojas žymi sutartiniais ženklais vertinimo lape nurodytose vietose. (Paraščių apačioje parašyti skaičiai 1, 2, 3 atitinka mokinio teksto švarraščio pirmą, antrą ir trečią puslapius.) Paskui suskaičiuoja kiekvienos rūšies klaidas ir pagal čia pateiktas vertinimo lenteles nusprendžia, kiek taškų galima skirti pagal vieną ar kitą kriterijų. Šiuos taškus įrašo į vertinimo lape esančias lenteles. Vieną darbą vertina du vertintojai. Vyresnysis vertintojas skaičiuoja įvertinimų vidurkį. Jeigu vertinimas skiriasi daugiau negu 5 taškais, vertinimo komisija dar kartą peržiūri darbą ir nutaria dėl galutinio vertinimo.

Mokinio su klausos negale žodyno klaida laikoma:

1. vizualiai ar akustiškai panašių žodžių painiojimas (pvz.: pasveiko – pasveikino; vanagas – vagonas; rūmai – krūmai ir t. t.);

2. nepakankamas reikšminių žodžio dalių suvokimas ir vartojimas (pvz.: prasidėjo ruduo – pradėjo ruduo; aprišo kojelę – atrišo kojelę; kuprotas – turi protą; grįžo užšalusi – grįžo sušalusi).

Prie raiškos klaidų priskirtini:

1. netaisyklingos sintaksinės konstrukcijos sakiniai (pvz.: Berniukas išgąsdino vanagą ir nuskrido; Susiradome slėnį, kur mėgo A.Mickevičius sėdėti poetas);

2. nemotyvuotas veiksmažodžio laiko ir asmens kategorijų kaitaliojimas tame pačiame sakinyje, keliuose sakiniuose arba visame tekste;

3. veiksmažodžio laiko kategorijos, būdingos gestų kalbai, vartojimas (pvz.: buvo ėjo, buvo žaibavo).

Pastabos:

1. Gramatinės sandaros klaida laikoma:

1.1. žodžių valdymo klaidos (pvz.: numezgė pirštinė; išėjo su šuniukas);

1.2. žodžių derinimo klaidos (pvz.: nuėjo į žalias miškas).

2. Dvi vieno tipo klaidos laikomos viena klaida.

3. Ta pati klaida, pasikartojanti net ir kelis kartus, laikoma viena klaida.

Klaidų klasifikavimas ir žymėjimas

Vertinti neprigirdinčiųjų rašinio klaidas gana sudėtinga. Kad būtų išvengta painiavos, siūlome laikytis tokio klasifikavimo.

Turinio vertinimas

1. Klaidos, priskirtinos turinio trūkumams, žymimos paraštėje trumpomis pastabomis (pvz., nukrypta nuo temos, neaiški pagrindinė mintis ir t. t.).

2. Logikos klaidos (priežastis sukeista vietomis su pasekme, vieno veikėjo savybės priskirtos kitam ir pan.) žymimos lg.

Raiškos vertinimas

1. Naujos eilutės riba žymima Z.

2. Stiliaus trūkumai (netaisyklingai sudaryti sakiniai, nemotyvuotas veiksmažodžio laiko ir asmens kategorijų kaitaliojimas, laiko kategorijos, būdingos gestų kalbai, vartojimas ir pan.) žymimi st.

3. Esant minčių šuoliui tekste arba trūkstant sakinyje žodžio žymima .

4. Žodyno klaida žymima ž.

Raštingumo vertinimas

1. Gramatinės sandaros klaida – gr.s.

2. Rašybos klaida – /

3. Skyrybos klaida – Ú.

Turinio vertinimas (13 taškų)

Aspektai	Vertinimo normos	Taškai
Temos suvokimas, pavadinimo ir teksto dermė	Temos, pavadinimo ir teksto ryšys motyvuotas	3
	Nepakankamai motyvuotas temos, pavadinimo ir teksto ryšys	2
	Tekstas susijęs tik su tema arba tik su pavadinimu	1
	Tekstas nesusijęs nei su tema, nei su pavadinimu	0
Pagrindinė mintis, prasminiai akcentai	Pagrindinė mintis aiški, yra prasminių akcentų	3
	Pagrindinė mintis aiški, stinga prasminių akcentų	2
	Pagrindinę mintį galima suvokti, nėra prasminių akcentų	1
	Neįmanoma suvokti pagrindinės minties	0
Teiginių argumentavimas	Teiginiai argumentuoti	3
	Ne visi teiginiai argumentuoti	2
	Teiginiai nepakankamai argumentuoti, kartais argumentuoti neteisingai. Galima 1 logikos klaida	1
	Teiginiai neargumentuoti arba visi argumentai neteisingi. Yra logikos klaidų	0
Mokinio požiūris, vertinimas	Aiški pozicija aptariamų dalykų atžvilgiu	2
	Vertinimai ne visai aiškūs arba nenuoseklūs	1
	Nevertina, neišsako savo nuostatų	0

Pastaba. Papildomi 2 taškai mokiniui su klausos negale skiriami, jei jis parodo kultūrinį išprusimą (pvz., sugebėjimą remtis asmenine patirtimi ar kitais kontekstais).

Raiškos vertinimas (14 taškų)

Aspektai	Taškai
Aspektai	3	2	1	0
Teksto sandara (įžanga, dėstymas, pabaiga)		Ne daugiau kaip 1 trūkumas	Ne daugiau kaip 2 trūkumai	5–6 trūkumai
Tekstas vientisas, nuoseklus (atskiros pa-straipos jungiamos į vieną tekstą ir viena pastraipa jungiama su kita). Sakiniai siejami vienas su kitu		Ne daugiau kaip 1 trūkumas	Ne daugiau kaip 3 trūkumai	5–6 trūkumai
Pastraipos darnios struktūros (tezė, argumentavimas, išvada). Mintys nešokinėja ir nesikartoja		Ne daugiau kaip 1 trūkumas	Ne daugiau kaip 3 trūkumai	5–7 trūkumai
Mintis gebama reikšti stilistiškai neutralia, bet gramatiškai taisyklinga kalba. Sakiniai logiški, aiškūs, sklandūs. Derinamos veiksmažodžio morfologinės formos	Ne daugiau kaip 3 trūkumai	4–5 trūkumai	Ne daugiau kaip 8 trūkumai	9–11 trūkumų*
Suvokiamos žodžių reikšmės ir atspalviai. Kalba pakankamai žodinga	Ne daugiau kaip 3 trūkumai	4–5 trūkumai	Ne daugiau kaip 8 trūkumai

* Jeigu mokinys padaro daugiau klaidų, negu nurodyta nuliui taškų, iš bendros raiškos vertinimo sumos atimama po vieną tašką už kiekvienas dvi klaidas.

Pastaba. Už vaizdingą kalbą, žodyno turtingumą galima pridėti iki 2 taškų.

Raštingumo vertinimas (18 taškų)

Gramatinės sandaros, žodyno klaidos	Rašybos klaidos	Skyrybos klaidos	Taškai
1–2	1	1	6
3–4	2	2–3	5
5–6	3	4–5	4
7–8	4	6–7	3
9–10	5–6	8–9	2
11–12	7–8	10–12	1
13–14	9–12	13–15	0

Pastaba. Jeigu bent vienu aspektu mokinys padaro daugiau klaidų, negu nurodyta nuliui taškų, iš bendros raštingumo vertinimo sumos atimama po vieną tašką už kiekvienas dvi klaidas.

SKAITOMO TEKSTO SUPRATIMO IR GRAMATIKOS BEI RAŠYBOS TESTO VERTINIMAS

Skaitomo teksto supratimo testo vertinimas

Skaitomo teksto supratimo testas sudarytas iš 20 užduočių. Už kiekvieną teisingą atsakymą – 1 taškas (iš viso 20 taškų).

Gramatikos ir rašybos testo vertinimas

Gramatikos ir rašybos tikrinimo testas sudarytas iš 5 užduočių, už kurias iš viso galima surinkti 80 taškų. Vertinant reikia atsižvelgti į rašybos klaidas: jeigu parinkta teisinga žodžio forma, bet žodyje yra rašybos klaida, atsakymas vertinamas 0 taškų.

KALBĖJIMO VERTINIMAS

Kriterijus	Taškai	Aprašymas
Klausimo suvokimas, esminių teiginių perteikimas. Pasakojimo išsamumas	4	Puikiai suvokiama klausimo esmė, tiksliai atsakoma. Kalbama nuosekliai. Nedaroma faktinių klaidų
	3	Klausimo esmė suvokta, tačiau vienas kitas teiginys nesusijęs su klausimu. Kalbama nuosekliai. Galimos 2–3 faktinės klaidos
	2	Pakankamai suvokiama klausimo esmė, vienas kitas teiginys iš dalies susijęs su klausimu. Kalbama nenuosekliai. Galimos 5 faktinės klaidos
	1	Beveik nesuprasta klausimo esmė, vienas kitas teiginys iš dalies susijęs su klausimu. Kalbama nenuosekliai. Galimos 5 faktinės klaidos
	0	Visiškai nesuprastas klausimas, visiškai nesugebama atrinkti teiginių. Yra 6 ir daugiau faktinių klaidų
Kalbėjimo stilius	4	Kalbama stilistiškai neutralia, bet gramatiškai taisyklinga kalba
	3	Kalbama stilistiškai neutralia kalba, bet pasitaiko vienas kitas sakinių formuluotės, siejimo trūkumas
	2	Kalbėjimas nelabai sklandus, pasitaiko 3–4 sakinių siejimo, formulavimo trūkumai
	1	Kalbėjimas nesklandus, beveik nesugebama susieti sakinių, bet minčių turinys adresatui suprantamas
	0	Kalbėjimas visai nerišlus, kalbama atskirų sakinių nuotrupomis, nesugebama susieti sakinių, minčių turinys adresatui nesuprantamas
Gramatika, žodynas	4	Žodynas pakankamas stilistiškai neutraliai kalbai. Galimos 1–3 gramatikos ir leksikos klaidos
	3	Žodynas pakankamas stilistiškai neutraliai kalbai. Galimos 4–5 gramatikos ir leksikos klaidos
	2	Žodynas pakankamas stilistiškai neutraliai kalbai. Galimos 6–7 gramatikos ir leksikos klaidos
	1	Žodynas skurdokas. Galimos 8–10 gramatikos ir leksikos klaidų
	0	Žodynas skurdus. Daroma daug gramatikos ir leksikos klaidų
Papildomi taškai	2	Kalboje pasitaiko vaizdingų pasakymų, vartojami sinonimai, aiškiai taria kalbos garsus
Papildomi taškai	1	Aiškiai taria kalbos garsus
Iš viso taškų	14

Pastabos:

1. Mokinio su klausos negale tartis priklauso nuo klausos sutrikimo lygio, nuo individualių psichofizinių savybių ir nuo amžiaus, kuriame vaikas buvo pradėtas mokyti kalbos ir tarties. Todėl, vertinant kalbėjimą, atsisakoma tokių kriterijų kaip tartis, kirčiavimas, intonacija.

2. Papildomi taškai už aiškų garsų tarimą skiriami tik turintiems žymų, labai žymų neprigirdėjimą arba kurtumą.

PATIKRINIMO VERTINIMAS

Taškai, gauti už rašinį, gramatikos ir rašybos tikrinimo testą bei kalbėjimą, sumuojami ir paverčiami į pažymį pagal pateiktą lentelę:

Taškų suma	Pažymys
159–148	10
147–135	9
134–121	8
120–107	7
106–88	6
87–69	5
68–50	4
49–35	3
32–15	2
14–0	1

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK-751

LIETUVIŲ KALBOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA KURČIŲJŲ MOKYKLOMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvių kalbos ugdymas bendrojo lavinimo mokyklose lemia jauno žmogaus įvairių gebėjimų plėtrą, padeda skleistis jo intelekto galioms, emocinei bei socialinei brandai. Lietuvių kalbos kaip mokomojo dalyko paskirtį išsamiai ir tiksliai nusako Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai.

2. Sutrikusios klausos vaikai lietuvių kalbos mokosi pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas Bendrąsias programas ir Išsilavinimo standartus. Atsižvelgus į klausos sutrikimo specifiką ir nepakankamą kalbos formavimosi ir kalbinio mąstymo lygį, ugdymo planas, privalomosios dalies ugdymo turinys, išlaikant standartus, lanksčiau pritaikomas vaikui.

3. Sutrikusios klausos vaikų brendimas skiriasi nuo girdinčiųjų bendraamžių, nes net elementariausių pažintinių procesų (jutimų suvokimų) raidoje kalba yra labai svarbi. Sudėtingesnių pažintinių procesų (atminties, mąstymo) normali raida įmanoma tik esant visavertei kalbai. Sutrikusios klausos žmonės visą gyvenimą turi kalbos problemų, nes jie mąsto vaizdiniais.

4. Gestų kalba yra gimtoji kurčiųjų kalba ir pirmutinis žinių šaltinis, suteikiantis galimybę dalyvauti savo bendruomenės kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime. Kad kurtieji aktyviai dalyvautų visuomeniniame gyvenime, yra svarbu greta gestų kalbos naudotis lietuvių kalba.

5. Svarbiausia mokyklos užduotis yra sudaryti sąlygas išmokti šias abi kalbas. Mokykla turėtų padėti kurtiesiems žmonėms lavintis kaip dvikalbiams individams, kurių pirmoji kalba yra gestų, o antroji – rašytinė ir žodinė lietuvių kalba.

6. Lietuvių kalbos dėstymo tikslai ir siekiai yra tokie, kad mokiniai:

6.1. išmoktų rašomosios ir žodinės kalbos tiek, kad norėtų ir išdrįstų reikšti savo mintis raštu ir pagal galimybes žodžiu;

6.2. galėtų skaityti įvairių rūšių tekstus, tokius kaip grožinė literatūra, faktiniai tekstai, dienraščių straipsniai bendromis temomis, ir suprastų jų esmę;

6.3. suprastų gramatikos sandarą ir galėtų ja pasinaudoti rašydami ir kalbėdami;

6.4. priprastų naudotis žodynais, pažintų įvairių laikotarpių ir žanrų grožinę lietuvių literatūrą, gautų žinių apie žymiausius autorius.

7. Baigdami pagrindinio ugdymo programą mokiniai turėtų:

7.1. pagal savo individualias galimybes vartoti jiems prieinamas kalbinės veiklos rūšis, pajėgti skaityti jų amžių ir gebėjimus atitinkančią grožinę literatūrą, suprasti svarbiausius turinio dalykus;

7.2. mokėti glaustai rašyti pasakojimus, laiškus, daiktų ir įvykių aprašymus.

8. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa ir turinys rengiamas pagal kurčiojo gebėjimus ir veiklos sritis. Kiekvienas mokytojas, turėdamas pasiekimų patikrinimo programą, gali individualizuoti ugdymą atsižvelgdamas į savo ugdytinių pasirengimo lygį, socialinę, literatūrinę bei kalbinę situaciją, mokyklos pakraipą, tradicijas ir kitus aspektus.

9. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa nusako lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tikslus, uždavinius, formą, turinį, paaiškina vertinimą. Joje nurodyta būtina informacija apie patikrinimą.

II. PATIKRINIMO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

10. Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu siekiama:

10.1. Įvertinti kiekvieno mokinio pasiekimus, lyginant su pritaikytu kurtiesiems ugdymo turiniu.

10.2. Sudaryti sąlygas kiekvienai kurčiųjų mokyklai analizuoti lietuvių kalbos dėstymo veiksmingumą ir padėti įvertinti esamą padėtį.

10.3. Sudaryti palankias sąlygas kurtiems mokiniams parodyti savo įgūdžius ir gebėjimus, atskleisti savo patirtį.

10.4. Patikrinti ir įvertinti kurčių mokinių gebėjimą bendrauti, patikrinti skaitomo teksto supratimą, gramatinės sandaros įgūdžius.

III. PATIKRINIMO FORMA IR TVARKA

11. Pagrindinės mokyklos baigimo lietuvių kalbos pasiekimų patikrinimą sudaro trys dalys: I dalis – rašinys, II dalis – testas, III dalis – kalbėjimas.

12. I dalyje tikrinamas ir vertinamas mokinio gebėjimas suprantamai reikšti mintis, požiūrį, jausmus raštu. Ši patikrinimo dalis sudaro apie 40% bendro įvertinimo ir trunka 4 val. (240 min.).

13. II dalyje tikrinama ir vertinama:

13.1. gebėjimas skaityti ir suvokti grožinį tekstą, tiksliai atsakyti į pateiktus klausimus;

13.2. kalbos sandaros suvokimas, gebėjimas kalbos žinias taikyti praktiškai.

14. I ir II patikrinimo dalys vykdomos vieną dieną, tarp dalių daroma 1 val. pertrauka.

15. III dalyje tikrinamas ir vertinamas gebėjimas reikšti mintis stilistiškai neutralia kalba, suvokti pateiktus klausimus ir į juos atsakyti. Ši patikrinimo dalis sudaro apie 20% bendro įvertinimo.

IV. PATIKRINIMO UŽDUOČIŲ STRUKTŪRA

16. I dalis – rašinys. Pateikiama iliustracija arba siužetas iš paveikslėlių ir paaiškinama užduotis. Mokiniai sugalvoja pavadinimą ir parašo rašinį. Jeigu mokinys negali įvardyti paveiksle esančių objektų ar veiksmų, mokytojas individualiai padeda mokiniui. Rašydamas mokinys pagal galimybes gali remtis gyvenimo ir kultūros (skaitytomis knygomis, matytais filmais) patirtimi. Tikimasi, kad darbo apimtis turėtų būti apie 1 (A4 formato) puslapis.

17. II dalis – testas. Testui pateikiamas grožinis apie 90‑250 žodžių tekstas ir su tekstu susijusios užduotys: skaitymo ir suvokimo, literatūros teorijos; kalbos sistemos suvokimo (pvz., leksikos, morfologijos, sintaksės ir kt.). Mokiniams paaiškinami nesuprantami žodžiai ir nesuprantami klausimai.

18. III dalis – kalbėjimas. Pasiekimams patikrinti kalbėjimo daliai pateikiamos 6 temos:

18.1. Šeima.

18.2. Mokykla.

18.3. Lietuva.

18.4. Šventės.

18.5. Metų laikai.

18.6. Laisvalaikis.

19. Mokinys kaupia medžiagą šioms 6 temoms. Patikrinimo metu jam pateikiami 3 pasirinktos temos klausimai, iš kurių vieną išsirenka atsakinėti. Mokinys rengiasi atsakinėti 20 min., kalba 5 min.

20. Prireikus per pasiekimų patikrinimą, mokinys gali mintis reikšti gestų kalba.

V. PATIKRINIMO TURINYS

21. Pasiekimų patikrinimo turinys ir reikalavimai apibrėžti remiantis Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų kurtiesiems pritaikytomis programomis ir Išsilavinimo standartais bei pereinamojo laikotarpio programa „Dešimtmetės pagrindinės mokyklos ugdymo turinys. Metodinės rekomendacijos“. Šie reikalavimai nusako, kiek ir kokių reikia žinių, įgūdžių ir gebėjimų, kad kurčias mokinys sėkmingai atliktų lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo užduotis. Tikrinamos turinio sritys ir patikrinimo reikalavimai pateikti 1 priede.

VI. PATIKRINIMO VERTINIMAS

21. Visos pasiekimų patikrinimo dalys (rašinys, testas ir kalbėjimas) vertinamos taškais vadovaujantis vertinimo instrukcijomis (2 priedas).

22. Rašinys vertinamas trimis aspektais: turinio, raiškos ir raštingumo.

23. Turinio vertinimo kriterijai:

23.1. temos suvokimas, pavadinimo ir teksto dermė;

23.2. pagrindinė mintis, prasminiai akcentai;

23.3. teiginių argumentavimas;

23.4. mokinio požiūris, vertinimas.

24. Raiškos vertinimo kriterijai:

24.1. teksto sandara (įžanga, dėstymas, pabaiga);

24.2. teksto vientisumas, nuoseklumas;

24.3. pastraipų struktūros darna.

25. Raštingumo vertinimo kriterijai:

25.1. gramatika, žodynas;

25.2. rašyba;

25.3. skyryba.

26. Testu siekiama įvertinti mokinių gebėjimą suvokti skaitomą grožinį tekstą ir pateiktus klausimus, tiksliai ir argumentuotai atsakyti į klausimus, remtis literatūros teorijos žiniomis; gebėjimą suvokti kalbos sistemą, kalbos žinias taikyti praktiškai. Užduočių vertė taškais pateikiama teste. Vertinant testą gali būti skiriama papildomų taškų už raštingumą.

27. Trečiosios patikrinimo dalies tikslas – įvertinti, kaip mokiniai geba taisyklinga kalba reikšti mintis žodžiu. Vertinamas ne tik mokinio pasirengtas kalbėjimas, bet ir gebėjimas suvokti ir atsakyti į egzaminuotojo klausimus, susijusius su pasirinkta tema.

28. Kalbėjimo vertinimo kriterijai:

28.1. klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas;

28.2. kalbėjimo tikslas, kontaktas su adresatu;

28.3. kalbėjimo taisyklingumas (tartis, intonacija, kirčiavimas, gramatika, žodynas).

Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa

kurčiųjų mokykloms

1 priedas

PATIKRINIMO TURINIO SRITYS IR REIKALAVIMAI

TURINIO SRITYS	PATIKRINIMO REIKALAVIMAI
Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys	· Suprasti kalbos socialinę reikšmę (bendravimui, ryšiui su girdinčiaisiais, su aplinka palaikyti, žinioms įgyti, mintims ir jausmams reikšti ir pan.). · Suprasti kalbos reikšmę tautos ir asmens kultūrai.
Kalbotyros pradmenys	· Skirti pagrindines kalbos sritis ir jas tiriančius mokslus: žodžių darybą, gramatiką (morfologiją ir sintaksę), leksikologiją. · Skirti lietuvių kalbos dalis, svarbiausias morfologines kategorijas: giminę, skaičių, linksnį, nuosaką, laiką, asmenį. Mokėti morfologiškai nagrinėti žodžius. Pasakyti nagrinėjamų kalbos dalių funkcijas sakinyje. · Žinoti pagrindinius žodžių darybos būdus. Nagrinėti žodžius reikšminėmis žodžių dalimis. · Tikslingai vartoti labiausiai paplitusius sinonimus, antonimus. · Rasti sakinyje sakinio dalis, nusakyti jų funkcijas bei paaiškinti jų raišką. · Skirti sakinių tipus ir rūšis. Mokėti sintaksiškai nagrinėti sakinį. Žinoti ir paaiškinti sudėtinio sakinio skyrybą. · Skirti tekstų tipus: mokslinį ir grožinį.
Komunikacinė veikla:	· Žinoti rišlaus teksto sudarymo struktūrą, mokėti tirti sakinius ir teksto dalis. · Naudotis žodynais.
· sakytinė komunikacija · rašytinė komunikacija Tautosaka ir literatūra kaip meninė kūryba Kitos kultūrinio gyvenimo formos	· Pagal individualias galimybes suprantamai reikšti mintis, prireikus naudotis gestų kalba. · Naudotis gestais, mimika ir kitais nekalbiniais ženklais. · Perduoti informaciją neiškraipant faktų, duomenų. · Pasirengti kalbėti pagal pateiktą planą. · Pagal galimybes aiškiai deklamuoti poezijos bei prozos tekstus. · Suprantamai reikšti mintis ir jausmus raštu. · Parašyti tekstą nurodyta tema. · Pagal pateiktus klausimus nagrinėti ir aiškinti tekstus. · Suvokti epinio kūrinio turinį, apibūdinti veikėjus. · Atpažinti literatūros rūšis ir žanrus. · Suvokti epinio kūrinio pavaizduotąjį pasaulį, nusakyti pasakojimo situaciją, apibūdinti veikėjus, veiksmą (fabulą), laiką, pagrindinę kūrinio mintį. · Suvokti lyrinį tekstą, jo nuotaiką. · Suvokti svarbiausius draminio teksto ypatumus. · Suprasti eiliuotos ir neeiliuotos kalbos skirtumą. · Suvokti literatūros istoriškumą. · Suvokti tautosakos ryšį su literatūra. · Sieti literatūrą su savo pačių patirtimi ir gyvenimo problemomis. · Reikšti savo nuomonę apie įvairius kultūrinio gyvenimo reiškinius. · Reikšti savo nuomonę apie įvairias visuomenės informavimo priemones.

TURINIO SRITYS

PATIKRINIMO REIKALAVIMAI

Kalba kaip socialinis kultūrinis reiškinys

· Suprasti kalbos socialinę reikšmę (bendravimui, ryšiui su girdinčiaisiais, su aplinka palaikyti, žinioms įgyti, mintims ir jausmams reikšti ir pan.).

· Suprasti kalbos reikšmę tautos ir asmens kultūrai.

Kalbotyros pradmenys

· Skirti pagrindines kalbos sritis ir jas tiriančius mokslus: žodžių darybą, gramatiką (morfologiją ir sintaksę), leksikologiją.

· Skirti lietuvių kalbos dalis, svarbiausias morfologines kategorijas: giminę, skaičių, linksnį, nuosaką, laiką, asmenį. Mokėti morfologiškai nagrinėti žodžius. Pasakyti nagrinėjamų kalbos dalių funkcijas sakinyje.

· Žinoti pagrindinius žodžių darybos būdus. Nagrinėti žodžius reikšminėmis žodžių dalimis.

· Tikslingai vartoti labiausiai paplitusius sinonimus, antonimus.

· Rasti sakinyje sakinio dalis, nusakyti jų funkcijas bei paaiškinti jų raišką.

· Skirti sakinių tipus ir rūšis. Mokėti sintaksiškai nagrinėti sakinį. Žinoti ir paaiškinti sudėtinio sakinio skyrybą.

· Skirti tekstų tipus: mokslinį ir grožinį.

Komunikacinė veikla:

· Žinoti rišlaus teksto sudarymo struktūrą, mokėti tirti sakinius ir teksto dalis.

· Naudotis žodynais.

· sakytinė komunikacija

· rašytinė

komunikacija

Tautosaka ir literatūra kaip meninė kūryba

Kitos kultūrinio gyvenimo formos

· Pagal individualias galimybes suprantamai reikšti mintis, prireikus naudotis gestų kalba.

· Naudotis gestais, mimika ir kitais nekalbiniais ženklais.

· Perduoti informaciją neiškraipant faktų, duomenų.

· Pasirengti kalbėti pagal pateiktą planą.

· Pagal galimybes aiškiai deklamuoti poezijos bei prozos tekstus.

· Suprantamai reikšti mintis ir jausmus raštu.

· Parašyti tekstą nurodyta tema.

· Pagal pateiktus klausimus nagrinėti ir aiškinti tekstus.

· Suvokti epinio kūrinio turinį, apibūdinti veikėjus.

· Atpažinti literatūros rūšis ir žanrus.

· Suvokti epinio kūrinio pavaizduotąjį pasaulį, nusakyti pasakojimo situaciją, apibūdinti veikėjus, veiksmą (fabulą), laiką, pagrindinę kūrinio mintį.

· Suvokti lyrinį tekstą, jo nuotaiką.

· Suvokti svarbiausius draminio teksto ypatumus.

· Suprasti eiliuotos ir neeiliuotos kalbos skirtumą.

· Suvokti literatūros istoriškumą.

· Suvokti tautosakos ryšį su literatūra.

· Sieti literatūrą su savo pačių patirtimi ir gyvenimo problemomis.

· Reikšti savo nuomonę apie įvairius kultūrinio gyvenimo reiškinius.

· Reikšti savo nuomonę apie įvairias visuomenės informavimo priemones.

Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa

kurčiųjų mokykloms

2 priedas

VERTINIMO INSTRUKCIJA

RAŠINIO VERTINIMAS

Rašinio turinio bei raiškos trūkumus, visas rašybos, skyrybos, gramatikos ar žodyno klaidas vertintojas žymi sutartiniais ženklais vertinimo lape nurodytose vietose. (Paraštėse parašyti skaičiai 1, 2, 3 atitinka mokinio teksto švarraščio pirmą, antrą ir trečią puslapius.) Paskui suskaičiuoja kiekvienos rūšies klaidas ir pagal čia pateiktas vertinimo lenteles nusprendžia, kiek taškų galima skirti pagal vieną ar kitą kriterijų. Šiuos taškus įrašo į vertinimo lape esančias lenteles. Vieną darbą vertina 2 vertintojai. Vyresnysis vertintojas skaičiuoja įvertinimų vidurkį. Jeigu vertinimas skiriasi daugiau negu 5 taškais, vertinimo komisija dar kartą peržiūri darbą ir nutaria dėl galutinio vertinimo.

Pastaba. Rašinys kurčiajam mokiniui yra labai sunki užduotis, nes dėl mąstymo vaizdiniais jų kalba ir žodynas yra skurdus.

Kurti mokiniai dažnai nesugeba argumentuoti, daryti išvadų, sunkiai suvokia vaizdingus pasakymus, jie kalba ir rašo stilistiškai neutralia kalba, nepajėgia remtis perskaitytais kūriniais, filmais. Jie daro daug gramatinės sandaros ir žodyno klaidų. Vertinant rašinį reikėtų atsižvelgti į kurčių mokinių daromų klaidų specifinį pobūdį ir už didesnį klaidų skaičių rašyti teigiamą pažymį.

Klaidų klasifikavimas ir žymėjimas

Logikos klaidos – lg.

Nauja eilutė – Z

Stiliaus trūkumai – st.

Žodyno klaidos – ž.

Gramatinės sandaros klaidos – gr. s.

Rašybos klaida – ê

Skyrybos klaidos – Ú

Turinio vertinimas (12 taškų)

Aspektai	Vertinimo normos	Taškai
Temos suvokimas, pavadinimo ir teksto dermė	Temos, pavadinimo ir teksto ryšys motyvuotas. Nepakankamai motyvuotas temos, pavadinimo ir teksto ryšys. Tekstas susijęs tik su tema arba tik su pavadinimu. Tekstas nesusijęs nei su tema, nei su pavadinimu.	3 2 1 0
Pagrindinė mintis, prasminiai akcentai	Pagrindinė mintis aiški, ryškūs prasminiai akcentai. Pagrindinė mintis aiški, stinga prasminių akcentų. Pagrindinę mintį galima suvokti, nėra prasminių akcentų. Neįmanoma suvokti pagrindinės minties.	3 2 1 0
Teiginių argumentavimas	Visi teiginiai pakankamai argumentuoti. Ne visi teiginiai pakankamai argumentuoti. Teiginiai nepakankamai argumentuoti, argumentuojama neteisingai. Teiginiai neargumentuojami arba argumentai nepagrindžia teiginių.	3 2 1 0

Pastaba. Kurtiems mokiniams papildomai skiriami 3 taškai, jeigu jie parodo nuodugnesnį temos suvokimą, socialinę brandą, geba remtis asmenine patirtimi ar kitais kontekstais.

Raiškos vertinimas (14 taškų)

Aspektai	Taškai
	3	2	1	0
Teksto sandara (įžanga, dėstymas, pabaiga).		Ne daugiau kaip 1–3 trūkumai	Ne daugiau kaip 4 trūkumai	5–6 trūkumai
Tekstas vientisas, nuoseklus (atskiros pastraipos jungiamos į vieną tekstą ir viena pastraipa jungiama su kita).		Ne daugiau kaip 2–3 trūkumai	Ne daugiau kaip 4 trūkumai	5–7 trūkumai
Pastraipos darnios struktūros (tezė, argumentavimas, išvada).		Ne daugiau kaip 2–3 trūkumai	Ne daugiau kaip 4 trūkumai	5–7 trūkumai
Mintys reiškiamos stilistiškai neutralia kalba, sakiniai aiškūs, logiški, gramatiškai teisingi. Morfologinės formos (pvz.: laiko, asmens) vartojamos motyvuotai.	Ne daugiau kaip 4 trūkumai	4–5 trūkumai	Ne daugiau kaip 9 trūkumai	10–15 trūkumų
Vartojamas žodynas suvokiamas sąmoningai. Suvokiamos žodžių reikšmės ir jų atspalviai. Žodynas pakankamas.

Pastaba. Jeigu mokinys padaro daugiau klaidų negu nurodyta nuliui taškų, iš raiškos vertinimo bendros taškų sumos atimama po vieną tašką už kiekvienas dvi klaidas. Už turtingą žodyną ir įdomią raišką galima pridėti iki 2 taškų.

Raštingumo vertinimas (18 taškų)

Gramatinės sandaros ir žodyno klaidos	Rašybos klaidos	Skyrybos klaidos	Taškai
1–3	1	1	6
3–4	2	2–3	5
5–8	3	4–5	4
8–10	4	6–7	3
10–12	5–6	8–9	2
13–14	7–8	10–12	1
15–18	9–12	13–15	0

Pastabos

1. Gramatikos ir žodyno klaidomis laikytini atvejai, numatyti vadovėliuose ir „Didžiųjų kalbos klaidų sąraše“.

2. Dvi vienodos rašybos, skyrybos, gramatikos ar žodyno klaidos skaičiuojamos kaip viena klaida. Jeigu bent vienu aspektu mokinys padaro daugiau klaidų, negu nurodyta nuliui taškų, iš raštingumo vertinimo bendros taškų sumos atimama po vieną tašką už kiekvienas dvi klaidas.

3. Ta pati klaida, pasikartojanti net ir kelis kartus, laikoma viena klaida (pvz., žodis grįžti kelis kartus parašytas gryžti).

testo atsakymai ir vertinimas

Už skaitymo ir suvokimo užduotis galima surinkti 24 taškus.

Už kiekvieną teisingą atsakymą skiriami 2 taškai. Kai atsakymo mintis teisinga, tik blogai suformuluotas atsakymas, skiriama 1 taškas. Skaitymo ir suvokimo testas sudarytas iš 12 klausimų.

Pastaba. Už nuodugnų teksto suvokimą ir motyvuotus atsakymus mokiniui skiriami 2 papildomi taškai.

Gramatikos užduotys (14 taškų)

Kl.Nr.

Vertinimo normos

Taškai

Teisingai nurodyta visos kalbos dalys ir visi požymiai.

Teisingai nurodytos visos kalbos dalys, klaidingai nurodyti ne daugiau kaip 2 požymiai./Klaidingai nurodyta ne daugiau kaip 1 kalbos dalis, bet teisingai nurodyti visi požymiai.

Teisingai nurodytos visos kalbos dalys, klaidingai nurodyti ne daugiau kaip 5 požymiai./Klaidingai nurodyta ne daugiau kaip 2 kalbos dalys ir ne daugiau kaip 2 požymiai.

Klaidingai nurodyta 1 kalbos dalis ir ne daugiau kaip 4 požymiai.

Klaidingai nurodyta daugiau kaip 2 kalbos dalys arba daugiau kaip 5 požymiai.

Visi atsakymai teisingi.

Padaryta ne daugiau kaip 1 klaida.

Padaryta daugiau kaip 2 klaidos.

Padarytos 3 klaidos.

Teisingai paaiškinti visi skyrybos ženklai.

6–7 teisingi aiškinimai.

4–5 teisingi aiškinimai.

3–4 teisingi aiškinimai.

Mažiau kaip 3 teisingi aiškinimai.

Teisingai pabrauktos visos sakinio dalys ir teisingai parašyti visi klausimai

Ne daugiau kaip 3 sakinio dalys nepabrauktos arba pabrauktos neteisingai. Neteisingai parašyti ne daugiau kaip 3 klausimai

Ne daugiau kaip 4 sakinio dalys nepabrauktos arba pabrauktos neteisingai. Neteisingai parašyti ne daugiau kaip 4 klausimai

Nepabrauktos arba neteisingai pabrauktos daugiau kaip 4 sakinio dalys. Neteisingai parašyti daugiau kaip 4 klausimai

Pastaba. Jeigu atsakymuose nėra rašybos, skyrybos, gramatikos ar žodyno klaidų, pridedami 2 taškai, jeigu padaryta ne daugiau kaip 2 klaidos, pridedamas 1 taškas, t. y. už testą mokinys gali gauti 42 taškus. Tačiau papildomi taškai gali būti skiriami tik tada, jeigu mokinys atsakinėjo daugiau kaip pusę klausimų.

KALBĖJIMO VERTINIMAS

Kriterijus

Taškai

Aprašymas

Klausimo suvokimas, teiginių argumentavimas, pasakojimo išsamumas

Puikiai suvokiama klausimo esmė, svariai, logiškai argumentuojama. Kalbama nuosekliai, nedaroma faktinių klaidų.

Klausimo esmė suvokta, tačiau ne visi teiginiai logiški. Galimos 2–3 taktinės klaidos.

Klausimo esmė pakankamai suvokta, tačiau dažnai kalbama apie pašalinius dalykus. Ne visi argumentai logiški.

Klausimo esmė beveik suvokta, kalbama visai apie kitus dalykus, nesugebama pagrįsti savo teiginio. Kalbama nenuosekliai. Galimos 4–5 faktinės klaidos.

Visiškai nesuprastas klausimas.

Kalbėjimo stilius

Kalbėjimo stilius sklandus, nepastebėta jokių rišlumo, sakinių formulavimo trūkumų. Kalba gramatiškai taisyklinga.

Kalbėjimas gana sklandus, tačiau ne visi sakiniai susiję, yra sakinių formulavimo trūkumų.

Kalbėjimas nelabai sklandus, kalbama neutraliai, mokinys daro klaidų formuluodamas sakinius.

Kalbėjimas nesklandus. Nesugeba susieti sakinių, bet minčių turinys suprantamas.

Kalbama atskirų sakinių nuotrupomis. Mintys nesuprantamos.

Gramatika, žodynas

Beveik nedaroma gramatikos ar žodyno klaidų. 1–3 leksikos ir gramatikos klaidos.

Pasitaiko gramatikos ar žodyno klaidų, tačiau kalbama gana taisyklingai. Galimos 4–6 gramatikos ir leksikos klaidos.

Daroma daug gramatikos ar žodyno klaidų, tačiau stengiamasi kalbėti taisyklingai. Galimos 6–8 gramatikos ir leksikos klaidos.

Žodynas skurdus. Galimos 9–12 gramatikos ir leksikos klaidų.

Daroma labai daug gramatikos ir leksikos klaidų.

Papildomi taškai

Naudojamasi vaizdingais pasakymais, tartis aiški.

Aiški tartis.

Iš viso taškų

PATIKRINIMO VERTINIMAS

Pažymys rašomas sudėjus visų trijų patikrinimo dalių (rašinio, testo ir žodinės dalies) taškus. Taškai susumuojami ir paverčiami į pažymį pagal pateiktą lentelę.

Taškų suma	Pažymys
100 – 92	10
91 – 83	9
82 – 74	8
73 – 65	7
64 – 56	6
55 – 47	5
46 – 38	4
37 – 29	3
28 – 20	2
19 – 1	1

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. ISAK-751

MATEMATIKOS PAGRINDINIO UGDYMO PASIEKIMŲ PATIKRINIMO PROGRAMA NEPRIGIRDINČIŲJŲ IR KURČIŲJŲ MOKYKLOMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų mokykloje dirbama pagal modifikuotą bendrojo lavinimo mokyklų programą. Mokyklose siekiama dirbti, atsižvelgiant į kurčiojo mokinio negalę ir galimybes.

II. MATEMATIKOS MOKYMO PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE TIKSLAI IR PASIEKIMŲ PATIKRINIMO FUNKCIJOS

2. Matematikos, kaip mokomojo dalyko pagrindinėje mokykloje, paskirtis:

2.1. Siekiama, kad visi mokiniai taptų matematiškai raštingi:

2.1.1. suprastų pagrindines matematikos sąvokas ir procedūras, gebėtų atpažinti matematinius objektus;

2.1.2. gebėtų pritaikyti standartinius jau taikytus sprendimo algoritmus naujai užduočiai spręsti, mokėtų remtis analogijomis, įvairiais būdais (grafikais, simboliais, lentelėmis ir pan.) pateikta informacija bei gebėtų ją šiais būdais perteikti.

2.2. Mokant matematikos, svarbu plėtoti kiekvieno kurčio ar neprigirdinčio mokinio matematinius gabumus, sudaryti sąlygas gabiausiems mokiniams atsiskleisti ir parodyti savo galimybes.

3. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo funkcijos yra:

3.1. įvertinti mokinio pasiekimus, palyginti jo žinias ir pasiekimus su atitinkamais standartais, pateiktais patikrinimo programoje;

3.2. sudaryti sąlygas mokiniams pasitikrinti savo matematinius pasiekimus;

3.3. skatinti mokyklas ir mokytojus tobulinti matematikos mokymą;

3.4. skatinti mokinius geriau mokytis matematikos.

III. MATEMATIKOS PASIEKIMŲ PATIKRINIMO FORMA IR

VYKDYMO TVARKA

4. Patikrinimas vykdomas ir vertinamas kiekvienoje neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų mokykloje. Darbai vertinami dešimtbalės skalės pažymiu vadovaujantis vertinimo instrukcijomis. Patikrinimo trukmė – 3 val. Patikrinimas vyksta be pertraukos.

5. Patikrinimo metu leidžiama naudotis rašymo priemonėmis, braižybos įrankiais bei skaičiuokliais, neturinčiais tekstinės atminties. Prie kiekvienos patikrinimo užduoties pridedamas matematinių formulių rinkinys – toks, koks pateiktas šios programos 1 priede, arba papildytas formulėmis, reikalingomis užduočiai atlikti.

6. Patikrinimo užduotis sąlygiškai gali būti suskirstyta į tris dalis.

6.1. Pirmosios dalies uždaviniais tikrinamas minimalus matematinis raštingumas, jie atitinka patikrinimo programos minimaliojo lygmens reikalavimus. Jų esmė – sugebėti atlikti aritmetinius, elementarius algebrinius bei geometrinius skaičiavimus, suprasti pagrindines sąvokas, žinoti svarbiausius matematinius objektus.

6.2. Antrosios dalies uždaviniai – šiek tiek sudėtingesni. Pagrindinis skirtumas, palyginti su pirmąja dalimi, – sudėtingesnis kontekstas. Šia dalimi tikrinamas gebėjimas atpažinti matematinius objektus ir taikyti pagrindines matematines žinias sudėtingesniame kontekste. Antrosios dalies uždaviniai atitinka patikrinimo programos pagrindinio pasiekimų lygmens reikalavimus.

6.3. Trečioji dalis – vienas uždavinys su probleminiais elementais, skirtas tiems, kurie gerai ir labai gerai moka matematiką. Šis uždavinys gali būti matematinio arba praktinio turinio. Trečiosios dalies uždavinys atitinka pasiekimų patikrinimo programos aukštesniojo pasiekimų lygmens reikalavimus.

7. Kiekvieno uždavinio sprendimas vertinamas tam tikru prie uždavinio nurodytu taškų skaičiumi. Taškų suma, remiantis vertinimo instrukcijomis, konvertuojama į pažymį.

8. Surinkęs tiek taškų, kiek skiriama už pirmosios ir antrosios dalies uždavinių sprendimą, mokinys gauna 9 (devynis). Mokinys, surinkęs daugiau taškų negu skiriama už pirmosios ir antrosios dalies uždavinius, gauna 10 (dešimt).

9. Už pirmosios dalies uždavinius skiriama apie 40% visų taškų, už antrosios – apie 40% taškų, už trečiosios – apie 20% taškų.

IV. DALYKINIAI PASIEKIMŲ PATIKRINIMO REIKALAVIMAI IR

TURINIO STRUKTŪRA

Patikrinimo tematika

10. Pagrindinės mokyklos matematikos kursas susideda iš temų, kurias sąlygiškai galima sugrupuoti į keturias pagrindines sritis:

10.1. skaičiai ir skaičiavimai;

10.2. algebra;

10.3. geometrija;

10.4. funkcijos.

11. Reikalavimai mokinių žinioms ir gebėjimams iš kiekvienos mokyklinės matematikos srities pateikiami lentelėje.

11.1. Pirmoje lentelės skiltyje surašyti minimalūs reikalavimai atitinka pirmąją patikrinimo užduoties dalį, kuria tikrinamas minimalus (funkcinis) matematinis raštingumas, antroje skiltyje – antrąją dalį, trečioje – trečiąją dalį. Antros skilties reikalavimai apima ir pirmos skilties reikalavimus, trečios skilties – pirmos ir antros skilties reikalavimus.

11.2. Lentelės tekste vartojami tokie uždavinio sunkumą nusakantys terminai ir žodžių junginiai:

11.2.1. Paprasčiausiais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia atlikti vieną standartinę operaciją ar žinoti algoritmą ir mokėti jį taikyti.

11.2.2. Paprastais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia suderinti ir atlikti dvi standartines operacijas ar algoritmus.

11.2.3. Nesudėtingais vadinami uždaviniai, kuriuos sprendžiant reikia suderinti ir atlikti 3–4 standartines operacijas ar algoritmus.

11.2.4. Paprasčiausia situacija – standartinė situacija, prilygstanti paprasčiausiam uždaviniui.

11.2.5. Paprasta algebrinė lygtis – lygtis, iš kurios nežinomąjį paprasta išsireikšti, pvz., .

11.2.6. Nesudėtingas reiškinys – reiškinys, kurio reikšmė gali būti apskaičiuota 3–4 veiksmais.


sritys ir temos	MinimalŪS Reikalavimai		pagrindiniAI reikalavimai		Aukštesni reikalavimai


SKAIČIAI IR SKAIČIAVIMAI
Skaičių teorijos sąvokos ir dalumas	1. Suprasti sąvokas dauginamasis, daliklis, kartotinis, pirminis skaičius, bendrasis daliklis, bendrasis kartotinis, lyginis skaičius, nelyginis skaičius ir naudotis jomis sprendžiant paprasčiausius uždavinius 2. Suprasti sąvokas skaičiaus daliklis ir kartotinis 3. Atpažinti natūraliuosius skaičius, kurie dalijasi iš 2, 5 ir 10		1. Paprastais atvejais išskaidyti sudėtinį skaičių pirminiais dauginamaisiais 2. Mokėti paprastais at-vejais rasti dviejų skaičių bendruosius kartotinius ir bendruosius daliklius 3. Gebėti taikyti dalumo iš 2, 3, 5, 9 ir 10 požymius paprastiems uždaviniams spręsti		1. Paprastais atvejais rasti dviejų skaičių mažiausią bendrąjį kartotinį ir didžiausią bendrąjį daliklį 2. Žinoti dalumo iš 2, 3, 5, 9 ir 10 požymius ir taikyti juos nesudėtingiems uždaviniams spręsti

Realieji skaičiai	1. Paprasčiausiais atvejais prastinti trupmenas 2. Apvalinti skaičius 3. Paprasčiausiais atvejais palyginti du skaičius		1. Suprasti sąvokas natūralieji, sveikieji, racionalieji, iracionalieji, realieji skaičiai bei paprastosios ir dešimtainės trupmenos 2. Mokėti naudotis pa-prastųjų ir dešimtainių trupmenų ryšiu spren-džiant paprasčiausius uždavinius 3. Suprasti sąvokas prie-šingas skaičius duota-jam, atvirkštinis skaičius duotajam, naudotis jomis sprendžiant paprasčiausius uždavinius 4. Paprastais atvejais palyginti skaičius		1. Naudotis sąvokomis natūralieji, sveikieji, racionalieji, iracionalieji, realieji skaičiai, paprastosios ir dešimtainės trupmenos, standartinis skaičiaus pavidalas sprendžiant paprastus uždavinius 2. Mokėti naudotis pa-prastųjų ir dešimtainių trupmenų ryšiu spren-džiant uždavinius 3. Naudotis sąvokomis priešingas skaičius duotajam ir atvirkštinis skaičius duotajam sprendžiant uždavinius 4. Palyginti skaičius

Veiksmai su skaičiais	1. Atlikti nesudėtingus veiksmus su dešim-tainėmis trupmenomis 2. Paprastais atvejais atlikti veiksmus su pa-prastosiomis trupme-nomis 3. Suprasti sąvoką skai-čiavimų tikslumas 4. Apskaičiuoti paprastų skaitinių reiškinių reikšmes nurodytu tikslumu		1. Atlikti veiksmus su dešimtainėmis trupmenomis 2. Nesudėtingais atvejais atlikti veiksmus su pa-prastosiomis trupmenomis 3. Apskaičiuoti nesudė-tingų skaitinių reiškinių reikšmes 4. Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti nurodytu tikslumu		1. Atlikti veiksmus su dešimtainėmis ir paprastosiomis trupmenomis 2. Žinoti veiksmų savybes ir taikyti jas skaičiavimams supaprastinti 3. Mokėti apskaičiuoti skaitinių reiškinių reikšmes 4. Atlikti apytikslius skaičiavimus nurodytu tikslumu

Procentai		1. Suprasti procento są-voką 2. Mokėti naudotis skai-čiuokliu skaičiuojant procentus 3. Spręsti paprastus matematinio ir praktinio turinio procentų uždavinius		1. Paprastais atvejais taikyti procentų ir trupmenų ryšius 2. Spręsti nesudėtingus procentų uždavinius (uždavinio sąlyga turi būti aiškiai ir trumpai pateikta)		1. Taikyti procentus praktinio ir matematinio turinio uždaviniams spręsti (uždavinio sąlyga turi būti pateikta trumpais ir aiškiais sakiniais, suprantamais kurčiam mokiniui)

Ekonomikos elementai		1. Paprasčiausiais atvejais gebėti apskaičiuoti antkainį, nuolaidą, pajamas, išlaidas, pelną, nuostolį ir paprastąsias palūkanas		1. Skirti sąvokas kaina, antkainis, nuolaida, pajamos, išlaidos, pelnas, nuostoliai, palūkanos 2. Paprastais atvejais apskaičiuoti sudėtines palūkanas		1. Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti sudėtines palūkanas

Kombinatorikos elementai		1. Nubraižyti galimybių medžius, kurių šakos tiesiogiai suskaičiuojamos, ir juos taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti		1. Taikyti kombinatorines sudėties ir daugybos taisykles paprastiems uždaviniams spręsti		1. Spręsti nesudėtingus kombinatorikos uždavinius taikant galimybių medžius, lenteles ir kombinatorines sudėties bei daugybos taisykles

Tikimybių teorijos elementai		1. Paprasčiausiais atvejais mokėti apskaičiuoti įvykio tikimybę		1. Mokėti apskaičiuoti įvykiui priešingo įvykio tikimybę ir ją taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti		1. Paprastose situacijose atpažinti būtiną, negalimą ir įvykiui priešingą įvykius 2. Spręsti paprastus uždavinius, taikant klasikinį įvykio tikimybės apibrėžimą ir priešingo įvykio tikimybės formules

Statistikos elementai		1. Skirti sąvokas imtis, imties dydis, dažnis, dažnių lentelė, diagrama, imties vidurkis 2. Paprasčiausiais atvejais užrašyti duomenis dažnių lentele 3. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti imties vidurkį		1. Skaityti paprastas dažnių lenteles ir stulpelines bei skritulines diagramas 2. Paprastais atvejais užrašyti duomenis dažnių lentele 3. Paprastais atvejais pavaizduoti duomenis diagrama		1. Mokėti naudotis dažnių lentelėje ir diagramose esančia informacija sprendžiant uždavinius 2. Paprastais atvejais apskaičiuoti imties medianą 3. Taikyti imties vidurkio sąvoką paprastiems uždaviniams spręsti
ALGEBRA
Algebriniai reiškiniai	1. Mokėti apskaičiuoti paprastų algebrinių reiškinių reikšmes 2. Mokėti apskaičiuoti dydžių reikšmes pagal nurodytą paprastą formulę 3. Mokėti atlikti veiksmus su paprasčiausiais algebriniais reiškiniais 4. Gebėti taikyti formules paprasčiausiems uždaviniams spręsti		1. Mokėti apskaičiuoti nesudėtingų algebrinių reiškinių reikšmes 2. Mokėti atlikti veiksmus su paprastais algebriniais reiškiniais 3. Gebėti taikyti formules paprasčiausiems uždaviniams spręsti 4. Mokėti tapačiai per-tvarkyti paprasčiausius reiškinius 5. Mokėti sutrumpintos daugybos formules taikyti paprastiems reiškiniams pertvarkyti, skaičiavimams supaprastinti		1. Suprasti sąvokas vienanaris, daugianaris, algebrinis reiškinys, racionalusis reiškinys ir gebėti jomis naudotis sprendžiant uždavinius 2. Mokėti apskaičiuoti įvairių reiškinių reikšmes 3. Mokėti sutrumpintos daugybos formules 4. Mokėti tapačiai pertvarkyti reiškinius taikant sutrumpintos daugybos formules


GEOMETRIJA
Pagrindinės planimetrijos sąvokos	1. Atpažinti ir pavaizduoti paprastus planimetrinius objektus (taškus, tieses, spindulius, atkarpas ir kampus) 2. Suprasti sąvokas smailusis, statusis, bukasis, ištiestinis kampas 3. Mokėti matuoti atkarpas ir kampus 4. Žinoti svarbiausius ilgio, kampo didumo ir ploto matavimo vienetus		1. Suprasti sąvokas kryž-miniai ir gretutiniai kampai bei remtis jomis sprendžiant paprasčiausius uždavinius 2. Suprasti tiesių lygiagretumo ir statmenumo sąvokas 3. Žinoti ilgio, kampo di-dumo ir ploto matavimo vienetus bei jų sąryšius 4. Suprasti perimetro ir ploto sąvokas		1. Mokėti planimetrinių figūrų elementų pava-dinimus 2. Remtis kryžminių ir gretutinių kampų savybėmis sprendžiant paprastus uždavinius 3. Gebėti remtis perimetro ir ploto savybėmis sprendžiant paprastus uždavinius

Trikampiai	1. Paprastais atvejais mokėti apskaičiuoti trikampio plotą 2. Atpažinti lygius trikampius 3. Taikyti Pitagoro teoremą paprasčiausiems uždaviniams spręsti		1. Taikyti pagrindinę trikampio ploto formulę nesudėtingiems uždaviniams spręsti 2. Taikyti trikampio kampų sumos formulę paprastiems uždaviniams spręsti		1. Taikyti Pitagoro teoremą paprastiems uždaviniams spręsti 2. Naudotis masteliu sprendžiant paprastus uždavinius 3. Mokėti taikyti trikampio ploto formules paprastiems uždaviniams spręsti

Daugiakampiai	1. Atpažinti ir mokėti pavaizduoti kvadratą, stačiakampį, rombą, lygiagretainį ir trapeciją		1. Paprasčiausiais atvejais apskaičiuoti kvadrato, stačiakampio, lygiagretainio plotą ir perimetrą		1. Klasifikuoti keturkampius ir remtis jų savybėmis sprendžiant paprastus uždavinius

Apskritimas ir skritulys	1. Mokėti apskritimo ilgio ir skritulio ploto formules bei gebėti jas taikyti paprastiems uždaviniams spręsti		1. Atpažinti ir mokėti pa-vaizduoti apskritimo centrinius ir įbrėžtinius kampus 2. Atpažinti apskritimo centrinius ir įbrėžtinius kampus		1. Taikyti apskritimo ilgio ir skritulio ploto formules paprastiems uždaviniams spręsti 2. Žinoti įbrėžtinio kampo teoremą ir mokėti ją taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti

Simetrijos	1. Suprasti sąvoką simetriška figūra		1. Paprastais atvejais gebėti nurodyti simetrijos centrus ir ašis		1. Suprasti sąvokas cen-trinė simetrija ir ašinė simetrija, mokėti pavaizduoti paprastais atvejais figūras, simetriškas duotosioms

Pagrindinės stereometrijos sąvokos	1. Atpažinti ir pavaizduoti paprasčiausius stereometrinius objektus: tašką, tiesę, plokštumą		1. Suprasti kūno paviršiaus ploto ir tūrio sąvokas 2. Žinoti tūrio matavimo vienetus ir jų sąryšius		1. Gebėti naudotis ploto ir tūrio savybėmis sprendžiant nesudėtingus uždavinius

Geometriniai kūnai			1. Atpažinti paprasčiausius geometrinius kūnus (stačiąsias prizmes, piramides, kūgius, ritinius, rutulius) 2. Mokėti apskaičiuoti kubų, stačiakampių gretasienių, stačiųjų prizmių, piramidžių tūrius bei paviršių plotus pagal duotas formules		1. Mokėti apskaičiuoti kūgių, ritinių ir rutulių paviršių plotus ir tūrius pagal duotas formules
FUNKCIJOS
Pagrindinės sąvokos, funkcijos grafikas	1. Suprasti sąvokas argumentas, funkcija, funkcijos grafikas 2. Skaityti paprastų funkcijų grafikus		1. Naudotis sąvokomis ar-gumentas, funkcija, fun-kcijos grafikas, didėjimo ir mažėjimo intervalai, funkcijos nuliai, lyginumas skaitant nubraižytus funkcijų grafikus 2. Braižyti paprastų funkcijų grafikus		1. Naudotis sąvokomis apibrėžimo sritis ir reikšmių sritis skaitant nubraižytus funkcijų grafikus 2. Braižyti nesudėtingų funkcijų grafikus


Laipsniai ir šaknys	1. Atlikti paprasčiausius reiškinių su šaknimis ir racionaliaisiais rodikliais tapačius pertvarkius 2. Skaičiuokliu apskaičiuoti laipsninių funkcijų , ir reikšmes		1. Taikyti pagrindines laipsninių funkcijų ir savybes paprastiems uždaviniams spręsti 2. Atlikti paprastus reiš-kinių su šaknimis tapačius pertvarkius		1. Taikyti pagrindines laipsninių funkcijų ir savybes tapačiai pertvarkant reiškinius su šaknimis, sprendžiant uždavinius 2. Skaičiuokliu apskai-čiuoti reiškinių su laipsniais ir šaknimis reikšmes

Atskiri laipsninių funkcijų atvejai			1. Suprasti tiesioginį proporcingumą, spręsti proporcijas		1. Taikyti pagrindines tiesinių ir kvadratinių funkcijų savybes paprastiems uždaviniams spręsti

Skaičiaus modulis	1. Suprasti modulio sąvoką		1. Gebėti apskaičiuoti nesudėtingų reiškinių su moduliais reikšmes

Bendrosios žinios apie lygtis, nelygybes ir jų sistemas	1. Suprasti sąvokas lygtis, nežinomasis, lygties sprendinys 2. Suprasti sąvokas nelygybė, kintamasis, nelygybės sprendinys		1. Turėti supratimą apie grafinį lygčių sistemų sprendimo būdą ir gebėti jį taikyti paprastiems uždaviniams spręsti		1. Turėti supratimą apie lygčių sistemų sprendimo keitimo ir sudėties būdus ir gebėti juos taikyti paprastiems uždaviniams spręsti

Tiesinės, kvadratinės, racionaliosios lygtys	1. Mokėti spręsti papras-čiausias tiesines ir kvadratines lygtis bei tikrinti lygčių sprendimus		1. Naudoti diskriminantą kvadratinės lygties sprendinių skaičiui nustatyti		1. Mokėti spręsti paprastas racionaliąsias lygtis, kurios pakeičiamos tiesinėmis lygtimis
			2. Mokėti skaidyti kvadratinį trinarį dauginamaisiais

Tiesinės, kvadratinės ir racionaliosios nelygybės	1. Mokėti pavaizduoti paprasčiausių tiesinių nelygybių su vienu kintamuoju sprendinius skaičių tiesėje		1. Mokėti spręsti paprastas tiesines ir kvadratines nelygybes su vienu kintamuoju		1. Mokėti spręsti tiesines bei kvadratines nelygybes su vienu kintamuoju bei paprastas jų sistemas 2. Mokėti spręsti paprastas lygtis ir nelygybes su moduliais


Trigonometrija	1. Suprasti radiano sąvoką 2. Žinoti , , , , , ir kampų dydžių išraiškas radianais		1. Paprastais atvejais skaičiuokliu apskaičiuoti kampo laipsninį matą, kai duotas radianinis matas		1. Nesudėtingais atvejais apskaičiuoti kampo laipsninį matą, kai duotas radianinis matas, ir atvirkščiai

Trigono-metrinės funkcijos	1. Žinoti sinuso, kosinuso ir tangento apibrėžimus bei gebėti juos taikyti paprasčiausiems uždaviniams spręsti		1. Žinoti sinuso, kosinuso ir tangento savybes bei gebėti jas taikyti paprastiems uždaviniams spręsti 2. Žinoti to paties argumento trigonometrinių funkcijų ryšius ir taikyti juos paprasčiausiems trigonometriniams reiškiniams pertvarkyti ir trigonometrinių funkcijų reikšmėms apskaičiuoti 3. Mokėti redukuoti sinusą, kosinusą ir tangentą ()		1. Mokėti taikyti sinuso, kosinuso ir tangento apibrėžimus, savybes uždaviniams spręsti 2. Pagal lenteles mokėti apskaičiuoti , , , ir kampų sinuso, kosinuso ir tangento reikšmes 3. Taikyti to paties argumento trigonometrinių funkcijų ryšius uždaviniams spręsti

Vertinamos veiklos pobūdis


VEIKLOS sritys ir RŪŠYS	MinimalŪS Reikalavimai	pagrindiniAI reikalavimai	Aukštesni reikalavimai


Matematinių žinių ir procedūrų reprodukavimas
Žinių įsisavinimas	1. Skirti matematines sąvokas 2. Atpažinti paprastus matematiškai ekvivalenčius objektus (geometrines figūras, funkcijas ir pan.) 3. Atpažinti svarbiausius matematinius simbolius 4. Žinoti esmines svar-biausių apibrėžimų ir teiginių detales	1. Pademonstruoti mate-matinių sąvokų ir procedūrų žinojimą pavaizduojant piešiniu 2. Taisyklingai vartoti svarbiausius matematinius simbolius	1. Paprasčiausiais atvejais atsiminti matematiškai ekvivalenčius objektus (geometrines figūras, reiškinius, lygtis ir pan.) 2. Gebėti išvardyti mate-matinius objektus, tenkinančius konkrečius reikalavimus


Įprastinių procedūrų naudojimas	1. Naudotis nedidelės apimties formulių rinkiniais, paprastomis lentelėmis, paprastais skaičiuokliais 2. Dauguma atvejų teisingai atlikti paprastas standartines matematines procedūras	1. Naudotis formulių rin-kiniais, lentelėmis, braižymo įrankiais ir skaičiuokliais paprastiems uždaviniams spręsti 2. Atlikti paprastas stan-dartines skaičiavimo, reiškinių pertvarkymo, grafikų braižymo, lygčių sprendimo ir kitas (šiame dokumente numatytas) matematines procedūras	1. Naudotis formulių rinkiniais, lentelėmis, braižymo įrankiais ir skaičiuokliais 2. Atlikti standartines skaičiavimo, reiškinių pertvarkymo, grafikų braižymo, lygčių sprendimo ir kitas (šiame dokumente numatytas) matematines procedūras 3. Atlikti nesudėtingas įprastas matematines procedūras, patikrinti gautą atsakymą, ištirti funkciją

Matematikos taikymai ir matematinis mąstymas
Matematinis komunikavimas	1. Skaityti ir suprasti labai aiškiai suformuluotas paprastų uždavinių sąlygas 2. Pateikti atsakymus	1. Skaityti ir suprasti labai aiškiai suformuluotas uždavinių sąlygas bei kitokius paprastus ir aiškius matematinius tekstus 2. Pateikti atsakymus ir išdėstyti skaitinius rezultatus	1. Skaityti ir suprasti aiškiai suformuluotas uždavinių sąlygas bei kitokius nesudėtingus matematinius tekstus 2. Trumpai aprašyti uždavinio sprendimą 3. Matematiškai aprašyti sąryšius, dėsningumus ir algoritmus 4. Veiksmingai naudotis matematiniais terminais ir simboliais

Matematinis mąstymas	1. Paprasčiausiais atvejais pritaikyti algoritmus ir procedūras	1. Pritaikyti algoritmus ir procedūras konkretiems uždaviniams spręsti	1. Pritaikyti algoritmus ir procedūras nesudėtingiems uždaviniams spręsti 2. Atlikti nesudėtingus matematinius tyrimus


Modeliavimas ir problemų sprendimas		1. Taikyti paprasčiausius matematinius modelius (lygtis, nelygybes, funk-cijas ir pan.) paprastiems praktinio turinio uždaviniams spręsti	1. Taikyti matematinius modelius (lygtis, nelygybes, funkcijas ir pan.) praktinio turinio nesudėtingiems uždaviniams spręsti

Matematikos ryšiai	1. Žinoti svarbiausius matematikos taikymus	1. Derinti algebros, geometrijos ir funkcijų metodus sprendžiant paprastus uždavinius 2. Žinoti svarbiausius ryšius tarp pagrindinių matematinių sąvokų bei procedūrų	1. Sprendžiant uždavinius taikyti matematikos vidinius ryšius (tarp temų) ir svarbiausius matematikos ryšius su kitais mokomaisiais dalykais

Pasiekimų patikrinimo matrica

12. Patikrinimo užduotys sudaromos vadovaujantis turinio struktūra ir struktūrinių dalių proporcijomis, nusakytomis šia matrica. Matricos paskirtis – garantuoti, kad kiekvienais metais šios proporcijos būtų tos pačios. Konkrečiose užduotyse galimi tam tikri nukrypimai nuo šių skaičių, tačiau jie neturėtų būti didesni kaip 5 proc.

MATEMATINĖS

ŽINIOS

IR PROCEDŪROS

MATEMATIKOS TAIKYMAI IR MATEMATINIS MĄSTYMAS

Skaičiai ir skaičiavimai

Algebra

Geometrija

Funkcijos

100

Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo programa

neprigirdinčiųjų ir kurčiųjų mokykloms
1 priedas

FORMULĖS

Sutrumpintos daugybos formulės.

(a – b) (a + b) = a²– b²,

(a ± b)² = a² ± 2ab + b².

Sudėtinių procentų formulė. S_n = S (1 + )ⁿ.

Trigonometrinės funkcijos.

sin²a + cos²a = 1,

tg a = , cos a ¹ 0,

ctg a = , sin a ¹ 0,

1 + tg²a = , cos a ¹ 0,

1 + ctg²a = , sin a ¹ 0,

Ketvirčiai	sin a	cos a	tg a	ctg a
I ketvirtis	+	+	+	+
II ketvirtis	+	–	–	–
III ketvirtis	–	–	+	+
IV ketvirtis	–	+	–	–

a	0˚	30˚	45˚	60˚	90˚
sin a	0				1
cos a	1				0
tg a	0		1		–
ctg a	–		1		0

Funkcijos	Argumentas x
	90˚–a	90˚+a	180˚–a	180˚+a
			p – a	p + a
sin x	cos a	cos a	sin a	– sin a
cos x	sin a	– sin a	– cos a	– cos a
tg x	ctg a	– ctg a	– tg a	tg a
ctg x	tg a	– tg a	– ctg a	ctg a

Trikampis.

a² = b² + c² – 2bc cos A,

čia a, b, c – trikampio kraštinės, A, B, C – prieš jas esantys kampai, p – pusperimetris, r ir R – įbrėžtinio ir apibrėžtinio apskritimų spinduliai, S – plotas.

Daugiakampio kampų suma lygi 180˚(n – 2); čia n – daugiakampio kampų skaičius.

Skritulio išpjova. ; čia a – centrinio kampo didumas laipsniais, S – išpjovos plotas, l – išpjovos lanko ilgis, R – apskritimo spindulys.

Prizmė. V= SH; čia S – pagrindo plotas, H – prizmės aukštinė.

Piramidė. V = SH; čia S – pagrindo plotas, H – piramidės aukštinė.

Kūgis. V = pR²H, , šoninis paviršius S = pRl; čia l – sudaromoji, R – pagrindo spindulys, H – kūgio aukštinė, S – pagrindo plotas.

Ritinys. V = pR²H, šoninis paviršius S = 2pRH; čia R – pagrindo spindulys, H – ritinio aukštinė.

Rutulys. V = pR³, S = 4 pR²; čia R – rutulio spindulys, S – sferos arba rutulio paviršius.