Suvestinė redakcija nuo 2012-08-04 iki 2014-01-10
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 107-5068, i. k. 1111100NUTA00000998
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL MARIJAMPOLĖS KOLEGIJOS STATUTO PATVIRTINIMO
2011 m. rugpjūčio 24 d. Nr. 998
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 28 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Įgalioti Marijampolės kolegijos direktorių teisės aktų nustatyta tvarka pasirašyti šiuo nutarimu patvirtintą statutą, pateikti jį ir kitus pakeistus duomenis Juridinių asmenų registrui, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su kolegijos pertvarkymu.
3. Pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 1135 „Dėl Marijampolės kolegijos pertvarkymo“ (Žin., 2010, Nr. 93-4905) 2 ir 7 punktus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 998
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2012 m. liepos 18 d. nutarimo
Nr. 950 redakcija)
MARIJAMPOLĖS KOLEGIJOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Marijampolės kolegijos statutas (toliau – Statutas) nustato Marijampolės kolegijos pavadinimą, buveinės adresą, teisinę formą, Marijampolės kolegijos misiją, veiklos tikslus ir uždavinius, veiklos sritis ir rūšis, mokslo ir studijų organizavimo pagrindines nuostatas, kolegijos organus ir jų kompetenciją, jų rinkimo (skyrimo, šaukimo) ir atšaukimo tvarką, studentų ir darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę, studentų priėmimo ir šalinimo tvarką, ginčų tarp studentų, administracijos ir kitų darbuotojų nagrinėjimo komisijų sudarymo, ginčų nagrinėjimo ir sprendimų įgyvendinimo tvarką, lėšų šaltinius, turto ir lėšų naudojimo tvarką, filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo tvarką, statuto keitimo tvarką ir kita.
2. Marijampolės kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, kurios savininkė – Lietuvos Respublika. Kolegijos savininkės turtines ir neturtines teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kolegijos pavadinimas – Marijampolės kolegija.
4. Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis kaip viešoji įstaiga, turintis aukštosios mokyklos statusą pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą (Žin., 2009, Nr. 54-2140) (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas). Kolegijos teisinė forma – viešoji įstaiga.
5. Kolegija turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu, sąskaitas Lietuvos Respublikos ir užsienio bankuose. Kolegijos buveinės adresas: Marijampolė, V. Kudirkos g. 61 / Sodžiaus g. 1.
6. Kolegijoje organizuojamos ir vykdomos koleginės studijos; vykdomas neformalusis švietimas; plėtojami taikomieji moksliniai tyrimai, profesionalusis menas. Kolegija turi teisę atlikti mokslo taikomuosius tyrimus pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių juridiniais ir fiziniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio valstybių tyrimų programose.
7. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu ir akademine laisve. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka Kolegijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Švietimo ir mokslo ministerijai (toliau – Ministerija).
II. MISIJA, VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS
10. Kolegijos misiją, įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos taryba (toliau – Taryba).
11. Pagrindinis Kolegijos veiklos tikslas – vykdyti koleginių studijų programas, pagal kurias įgyjamas atitinkamos studijų krypties profesinio bakalauro laipsnis arba profesinio bakalauro laipsnis ir kvalifikacija, tenkinančias Lietuvos valstybės, visuomenės ir ūkio reikmes, atitinkančias mokslo ir naujausių technologijų lygį.
12. Kiti veiklos tikslai:
12.1. plėtoti pietvakarių Lietuvos regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti vietos valdžios ir ūkio subjektus;
12.2. sudaryti sąlygas tobulinti asmenų įgytas žinias ir gebėjimus, vykdyti tęstines studijas pagal asmenų poreikį ir pasirinkimą;
12.3. rengti pietvakarių Lietuvos regiono ir visos Lietuvos valstybės socialinius ekonominius ir rinkos poreikius atitinkančius įvairių sričių į praktinę veiklą orientuotus specialistus;
13. Kolegijos uždaviniai:
13.1. plėtoti partnerystės tinklą Lietuvoje ir užsienyje, sudaryti dėstytojų ir studentų akademinio mobilumo, inovacijų ir patirties sklaidos sąlygas;
13.2. įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą principus, organizuoti asmenų profesinės kvalifikacijos tobulinimą ir perkvalifikavimą pagal jų poreikius ir pasirinkimą;
13.4. sudaryti vienodas studijų sąlygas asmenims, siekiantiems aukštojo koleginio išsilavinimo, nepaisant lyties, amžiaus, etninės priklausomybės, religijos, politinių pažiūrų, negalios ir socialinės padėties;
13.5. prisidėti prie mokslui ir žinioms imlios visuomenės kūrimo, šviesti visuomenę – ugdyti jos humanitarinę ir technologinę kultūrą, moralines vertybes ir pilietiškumą;
14. Pagrindinė Kolegijos veiklos sritis – švietimas. Pagrindinė Kolegijos veiklos rūšis – koleginių studijų vykdymas.
15. Kitos Kolegijos veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių):
15.16. įstaigos mašinų ir įrangos, įskaitant kompiuterius, nuoma ir išperkamoji nuoma, kodas – 77.33;
III. PAGRINDINĖS VEIKLOS NUOSTATOS
17. Organizuojant veiklą Kolegijoje, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Mokslo ir studijų įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministerijos teisės aktais, Statutu ir kitais teisės aktais.
18. Kolegijoje pagrindinė dėstomoji kalba yra lietuvių kalba. Mokslo ir studijų įstatymo numatytais atvejais kai kurios studijų programos ir jų dalys gali būti dėstomos kitomis kalbomis.
19. Kolegija nuolat tobulina savo veiklą, atsižvelgdama į savianalizės ir išorinio vertinimo išvadas.
21. Kolegijoje:
21.3. ugdomas studentų pilietiškumas ir patriotizmas, jie skatinami aktyviai dalyvauti savivaldoje, mokslinėje, visuomeninėje ir meno, sporto veikloje;
22. Kolegija gali sudaryti sutartis su kitomis mokslo ir studijų institucijomis dėl bendrų studijų ir tyrimų programų, studijų, mokymo, testavimo, egzaminavimo, tyrimo programų, keitimosi dėstytojais, studentais ir kita.
23. Kolegija atsako už mokslo (meno) veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę, viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir kartu su vertinimo institucijomis puoselėja mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūrą.
24. Mokslo (meno) veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per Kolegijos vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, švietimo ir mokslo prieinamumo ir kokybės stebėseną, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį Kolegijos įvertinimą ir (arba) akreditavimą. Kolegijos atskaitomybė taip pat vykdoma per priežiūrą, kuri apima Kolegijos, mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų konsultavimą, prevencijos priemonių vykdymą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones.
IV. KOLEGIJOS ORGANAI ir jų kompetencija, jų rinkimas (skyrimas, šaukimas) ir atšaukimas, KOLEGIJOS PADALINIAI
25. Kolegijos organai sudaromi ir jų kompetencija nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – Civilinis kodeksas) ir Mokslo ir studijų įstatymu. Kolegija turi kolegialius valdymo organus – Tarybą, Akademinę tarybą, taip pat vienasmenį valdymo organą – Kolegijos direktorių (toliau – direktorius).
26. Kolegijos valdymas grindžiamas demokratijos, kompetencijos, savivaldos ir efektyvumo principais.
27. Kolegija, įgyvendindama savo tikslus ir uždavinius, pasirenka organizacinę ir valdymo struktūrą, kurią tvirtina Taryba.
28. Kolegijoje veikia fakultetų tarybos ir Kolegijos studentų atstovybė (toliau – Studentų atstovybė). Jų veiklą reglamentuoja Statutas ir Studentų atstovybės įstatai.
29. Taryba sudaroma iš 9 narių:
29.1. vieną Tarybos narį skiria Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija);
29.2. keturis narius skiria akademinės bendruomenės nariai (išskyrus studentus) Akademinės tarybos nustatyta tvarka;
29.3. keturi nariai, nepriklausantys Kolegijos personalui ir studentams, atrenkami, skiriami ir atšaukiami Akademinės tarybos nustatyta tvarka, iš jų vienas narys – Studentų atstovybės nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos); šie keturi nariai atrenkami viešo konkurso būdu ir skiriami įvertinus Aukštojo mokslo tarybos atliktą kandidatų įvertinimą.
31. Tarybos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, ėjęs ar einantis atsakingas pareigas švietimo, mokslo, kultūros, visuomeninės veiklos ar verslo srityje (šis reikalavimas netaikomas studentų atstovui) ir turintis žinių bei gebėjimų, padedančių siekti Kolegijos tikslų ir įgyvendinti Kolegijos misiją. Tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Tarybos kadencijas iš eilės.
32. Tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
33. Tarybos kadencija – 5 metai. Ne vėliau kaip prieš mėnesį iki Tarybos nario kadencijos pabaigos Akademinės tarybos pirmininkas paskelbia sudaromos naujos Tarybos sudėtį.
34. Pradėdamas eiti pareigas Tarybos narys pirmajame Tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Akademinės tarybos nariai ir kiti Kolegijos akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais, sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo ir Statuto nustatytas funkcijas.
35. Taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Kolegijos personalui priklausantis asmuo ar studentas.
36. Taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Taryba sprendimus priima paprasta posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Tarybos narių. Savo sprendimus Taryba skelbia viešai Kolegijos interneto tinklalapyje.
38. Tarybos nariams už veiklą einant Tarybos nario pareigas gali būti atlyginama iš Kolegijos lėšų pagal pasirašytas sutartis už atitinkamų funkcijų atlikimą.
39. Jeigu Tarybos narys netinkamai vykdo Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto, Tarybos darbo reglamento ar Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas, nepasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje numatyto įsipareigojimo, Tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą Tarybos narį.
40. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Tarybos narį Statuto nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujas Tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia Akademinės tarybos pirmininkas ir Tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.
42. Taryba atlieka šias funkcijas:
42.2. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Statuto pakeitimus;
42.3. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina direktoriaus pateiktą Kolegijos strateginį veiklos planą;
42.5. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką;
42.6. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką;
42.10. direktoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
42.11. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
42.12. svarsto direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir tvirtina šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
42.14. įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, tvirtina Kolegijos reorganizavimo arba likvidavimo planus ir teikia juos Lietuvos Respublikos Vyriausybei;
42.15. rengia metinę savo veiklos ataskaitą ir ją skelbia viešai Kolegijos interneto tinklalapyje kasmet iki balandžio 1 dienos;
43. Akademinė taryba yra Kolegijos akademinių reikalų valdymo organas. Ji sudaroma Statute nustatyta tvarka 5 metams. Akademinės tarybos nariais gali būti Kolegijos akademinės bendruomenės nariai, Kolegijos administracijos nariai, patenkantys į Akademinę tarybą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai.
44. Akademinę tarybą sudaro 15 narių, iš jų: 3 studentų atstovai, kuriuos skiria Studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) savo nustatyta tvarka; direktorius yra Akademinės tarybos narys pagal pareigas, 3 kitų mokslo ir studijų institucijų atstovai, atstovaujantys Kolegijoje veikiančioms studijų sritims (akademinės bendruomenės susirinkimo sprendimu kreipiamasi į atitinkamas institucijas, kurios skiria atstovus į Akademinę tarybą), vienas Kolegijos fakulteto tarybos pirmininkas, skirtas Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimo sprendimu, 6 asmenys, skirti Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimo sprendimu, vienas asmuo, skirtas Kolegijos direktorato sprendimu. Docento ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Akademinės tarybos narių.
45. Akademinės tarybos sudėtis skelbiama direktoriaus įsakymu. Akademinės tarybos veiklą reglamentuoja Akademinės tarybos patvirtintas Akademinės tarybos darbo reglamentas.
46. Akademinės tarybos pirmininką renka jos nariai. Akademinės tarybos pirmininku negali būti direktorius.
48. Akademinės tarybos eiliniai posėdžiai šaukiami Akademinės tarybos pirmininko iniciatyva. Akademinės tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip 2 kartus per akademinius metus, kiekvieną semestrą. Apie posėdžio vietą, laiką ir darbotvarkę Akademinės tarybos nariai turi būti informuoti raštu ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki posėdžio. Posėdžiai yra teisėti, jeigu juose tiesiogiai dalyvauja arba dėl svarbių priežasčių savo nuomonę raštu pareiškia ne mažiau kaip 2/3 Akademinės tarybos narių (įskaitant ir pareiškusius nuomonę elektroniniu paštu). Akademinės tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių jos narių balsų dauguma. Akademinės tarybos nutarimai skelbiami viešai Kolegijos interneto tinklalapyje ir Kolegijos skelbimų lentose. Kartą per metus Akademinė taryba atsiskaito Kolegijos bendruomenei už savo veiklą.
49. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis gali būti šaukiamas ne mažiau kaip 1/3 jos narių teikimu, Akademinės tarybos pirmininko, direktoriaus siūlymu ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teikimo.
50. Jeigu Akademinės tarybos narys netinkamai vykdo Statuto, Akademinės tarybos darbo reglamento ar Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas pareigas, Akademinės tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį skyrusią instituciją ar organą su prašymu atšaukti paskirtą narį.
51. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
51.2. tvirtina studijų programas ir teikia direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti, vertina atliktų tyrimų rezultatus ir Kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;
51.4. nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
51.5. Statuto nustatyta tvarka šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus (konferencijas) svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti;
51.7. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos vizijos ir misijos, strateginio veiklos plano;
51.11. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir nuosavybės teise valdomo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarkos;
51.12. svarsto ir teikia siūlymus Tarybai dėl bendro studijų vietų skaičiaus nustatymo, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslo, meno veiklos kokybę;
53. Direktorius atlieka šias funkcijas:
53.1. vadovauja Kolegijai, organizuoja Kolegijos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
53.5. teikia Tarybai siūlymus dėl studijų kainų ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžių nustatymo;
53.6. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
53.9. teikia Tarybai tvirtinti strateginį Kolegijos veiklos ir Kolegijos struktūros pertvarkos planus;
53.10. svarsto ir priima sprendimus, susijusius su Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų administracijos ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymu, naudojimu ir disponavimu jais;
57. Direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
58. Su išrinktu direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Kolegijos vardu pasirašo Tarybos pirmininkas arba kitas Tarybos įgaliotas asmuo.
60. Jeigu direktoriaus pateikta Kolegijos metinė veiklos ataskaita Tarybos visų narių balsų dauguma nepatvirtinama, direktorius teisės aktų nustatyta tvarka atleidžiamas iš pareigų ne mažiau kaip 6 Tarybos narių balsų dauguma.
61. Direktorius įsakymu dalį savo funkcijų (išskyrus tas funkcijas, kurias privalo atlikti pats įstaigos vadovas) gali pavesti savo pavaduotojams.
62. Kolegijos direktoratas (toliau – Direktoratas) yra kolegiali direktoriaus patariamoji institucija, analizuojanti ir sprendžianti akademinius, organizacinius, ūkinius ir kitus klausimus. Direktoratą sudaro direktorius, jo pavaduotojai, fakultetų dekanai ir Kolegijos padalinių vadovai. Direktoratui vadovauja ir jo sudėtį tvirtina direktorius.
63. Profesoriaus emerito vardas už ypatingus nuopelnus Kolegijai plėtojant mokslą ar meną gali būti suteiktas profesoriams ir vyriausiesiems mokslo darbuotojams, kurie turi ne mažesnį kaip 25 metų mokslinio arba pedagoginio darbo stažą, taip pat ne mažesnį kaip 15 metų tokio darbo stažą Kolegijoje. Profesoriaus emerito vardą suteikia Akademinė taryba slaptu balsavimu. Kandidatūras turi teisę teikti Taryba, direktorius ar ne mažiau kaip 1/2 Akademinės tarybos narių. Profesorius emeritas gali dalyvauti Kolegijos mokslinėje, pedagoginėje ir visuomeninėje, Akademinės tarybos, Kolegijos fakultetų tarybų sudarytų komisijų veikloje. Jam leidžiama nemokamai naudotis Kolegijos bibliotekomis, informacinėmis priemonėmis. Kolegija pagal galimybes sudaro sąlygas profesoriui emeritui naudotis darbo vieta ir įranga. Savo veiklą profesorius emeritas vykdo jį rekomendavusiame Kolegijos padalinyje. Savo gyvenimu ir veikla jis turi reprezentuoti Kolegiją, visur ir visada ginti jos garbę. Profesoriui emeritui Tarybos nustatyta tvarka iš Kolegijos lėšų mokama Tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.
64. Studentų interesams Kolegijos ir jos padalinių valdymo organuose, patariamosiose ir ginčų sprendimo struktūrose atstovauja studentų atstovai, kuriuos skiria Studentų atstovybė savo nustatyta tvarka, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Studentų atstovybė veikia pagal Studentų konferencijos patvirtintus nuostatus (įstatus). Studentų konferenciją sudaro Kolegijos fakultetų studentų deleguoti studentai, balsų dauguma išrinkti fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose. Studentų konferencija yra teisėta, jeigu joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų konferencijos delegatų (studentų). Studentų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvaujančių studentų. Studentų atstovybę sudaro studentų konferencijos išrinkti studentai. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745), kitais teisės aktais, Statutu ir studentų konferencijos patvirtintais Studentų atstovybės įstatais.
65. Jeigu Kolegijoje Studentų atstovybės nėra, į Kolegijos visuotinį studentų susirinkimą (konferenciją) Kolegijos fakultetų studentai deleguoja atstovus, balsų dauguma išrinktus fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose (konferencijose).
66. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių visais studijų klausimais.
67. Kolegija Tarybos nustatyta tvarka remia Studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria joms patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai.
68. Studentų atstovybė turi teisę pareikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir jos narių balsų dauguma reikalauti pakartotinai svarstyti Kolegijos valdymo organų priimtus sprendimus. Studentų atstovybės reikalavimai teikiami raštu (kartu su Studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) susirinkimo protokolo išrašu) atitinkamai valdymo ar savivaldos institucijai, kuri juos svarsto posėdžiuose. Studentų atstovybės posėdžiai šaukiami ir sprendimai priimami Studentų atstovybės įstatų nustatyta tvarka.
69. Studentų atstovybė atsiskaito už Kolegijos skirtas lėšas Statuto ir Studentų atstovybės įstatų nustatyta tvarka.
70. Studentų atstovybė turi teisę jungtis į asociacijas ar kitas organizacijas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
72. Kolegijos fakultetas (toliau – fakultetas) yra giminingas studijų kryptis ir taikomuosius mokslinius tyrimus vykdantis struktūrinis Kolegijos padalinys, kurio pagrindinė paskirtis ir kompetencija – organizuoti studijas, atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus ir rengti įvairių sričių specialistus. Fakultetų veiklą reglamentuoja Statutas ir direktoriaus įsakymu tvirtinami fakulteto nuostatai.
73. Fakulteto taryba yra aukščiausioji fakulteto savivaldos institucija. Fakulteto tarybos narių skaičių nustato fakulteto bendruomenės susirinkimas. Fakulteto taryba tvirtina savo darbo reglamentą.
76. Fakulteto dekaną direktoriaus teikimu tvirtina Akademinė taryba. Fakulteto dekanas tiesiogiai pavaldus direktoriui. Fakulteto dekano pareigas jo ligos, atostogų ar komandiruotės laikotarpiu eina direktoriaus įsakymu paskirtas prodekanas.
77. Dekanatas yra dekano įsakymu sudaryta ir jo vadovaujama kolegiali dekano patariamoji institucija, kurią sudaro dekanas, prodekanai, skyrių vedėjai, katedrų vedėjai.
79. Katedra yra pagrindinis fakulteto studijų ir mokslinių tyrimų padalinys. Katedra savo veikloje vadovaujasi fakulteto nuostatais ir direktoriaus įsakymu patvirtintais Katedros nuostatais. Katedrai vadovauja katedros vedėjas, kuris veikia katedros vardu ir jai atstovauja. Katedros vedėjas tiesiogiai pavaldus fakulteto dekanui.
V. KOLEGIJOS PERSONALAS
81. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai. Jų darbo ir darbo apmokėjimo sąlygas ir socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (Žin., 2002, Nr. 64-2569) (toliau – Darbo kodeksas), kiti teisės aktai ir Statutas.
82. Kolegijos darbuotojai priimami į darbą Darbo kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Su Kolegijos darbuotojais sudaromos darbo sutartys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, jiems užtikrinamos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų numatytos darbo sąlygos ir socialinės garantijos.
83. Kolegijos dėstytojai savo darbe privalo vadovautis Akademinės etikos kodeksu, kurį pagal akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus rekomendacijas parengia ir tvirtina Akademinė taryba.
84. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas. Kvalifikacinius dėstytojų pareigybių reikalavimus, ne žemesnius už nustatytuosius Mokslo ir studijų įstatyme, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo ir dėstytojų atestavimo tvarką nustato Akademinė taryba.
85. Kolegija gali ne ilgiau kaip 2 metams kviesti dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotą darbo sutartį.
86. Kviestiniams dėstytojams ir mokslo darbuotojams Statute nustatyta skyrimo į pareigas tvarka netaikoma.
87. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai turi teisę:
87.2. išvykti laikinai dirbti (stažuotis) pedagoginį ar mokslo tiriamąjį darbą kitose mokymo įstaigose (Lietuvoje ir užsienyje);
87.5. tobulinti kvalifikaciją, nustatyta tvarka būti atestuojami ir gauti pareigybę atitinkantį atlyginimą;
87.6. burtis į profesines sąjungas, asociacijas ir kitas organizacijas, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
88. Dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigos:
88.1. dalyvauti studijų procese: skaityti paskaitas, dalyvauti nepaskaitinėje veikloje, tenkinančioje studentų saviraiškos ir saviugdos poreikius, kultūrinius interesus;
88.2. vykdyti taikomuosius mokslo tyrimus, skelbti tyrimų rezultatus recenzuojamuose moksliniuose leidiniuose;
88.3. dalyvauti ekspertinėje, mokslinėje, eksperimentinėje veikloje, respublikiniuose ir tarptautiniuose projektuose ir apibendrinti šio darbo rezultatus;
88.6. rengti dėstomųjų dalykų programas, tobulinti jų turinį, siekti, kad studentai suvoktų dėstomąją medžiagą;
88.13. skaityti mokslinius pranešimus tarptautinėse ar vietos mokslinėse konferencijose, dalyvauti švietėjiškoje veikloje;
88.14. bendradarbiauti su specialistais, praktikais ir darbdaviams atstovaujančiomis asociacijomis, universitetų mokslininkais, vykdant taikomuosius mokslinius tyrimus ir bendrus projektus;
89. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai atsako už:
VI. mokslo ir studijų organizavimo pagrindinės nuostatos
92. Kolegijoje organizuojamos studijos pagal laipsnį suteikiančias ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Studijų formos yra šios: nuolatinė ir ištęstinė. Konkrečios krypties studijų formas, dėstomuosius dalykus ir jų santykį, studijų trukmę nustato Ministerijos patvirtintas atitinkamos studijų krypties aprašas. Kolegijoje studijos vykdomos vadovaujantis su Akademine taryba suderintu ir direktoriaus patvirtintu Studijų reglamentu.
93. Kolegijoje gali būti sudarytos sąlygos studentams studijuoti pagal individualią studijų programą, sudarytą Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
94. Ministerijos nustatyta tvarka Kolegijoje gali būti įskaitomi studijų kitose mokslo ir studijų institucijose rezultatai.
95. Tenkindama visuomenės ir ūkio poreikius, Kolegija gali organizuoti studijas asmenims perkvalifikuoti, jų kvalifikacijai ir profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos Akademinės tarybos nustatyta tvarka.
97. Į Kolegiją konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Studentų priėmimo į Kolegiją taisyklių nustatytus kriterijus. Konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą ir konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertintus Studentų atstovybės, nustato Akademinė taryba ir skelbia ne vėliau kaip prieš 2 metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.
100. Asmeniui, baigusiam Kolegijoje bet kurią koleginių studijų programą, išduodamas tai patvirtinantis nustatytos formos diplomas.
101. Asmeniui, studijavusiam Kolegijoje atskirus studijų dalykus arba dalinėse studijose, išduodamas tai patvirtinantis Akademinės tarybos nustatytos formos pažymėjimas.
102. Studijos Kolegijoje vykdomos pagal studijų programas, įregistruotas Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.
104. Kolegijos studijų programų išorinį vertinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras arba kita aukštojo mokslo kokybės vertinimo agentūra, įtraukta į Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo agentūrų registrą.
105. Studijų programas Ministerijos nustatyta tvarka akredituoja Ministerijos įgaliota institucija. Akredituota studijų programa nustatytam terminui įregistruojama į Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą.
106. Kolegija gali vykdyti jungtinių studijų programas kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir teikti jungtinę profesinę kvalifikaciją, vadovaudamasi Ministerijos nustatytais bendraisiais jungtinių studijų programų reikalavimais.
107. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gavus leidimą, Kolegijoje gali būti vykdomos studijos pagal kitų valstybių aukštųjų mokyklų studijų programas, jeigu tose valstybėse yra nacionalinė vertinimo (akreditavimo) sistema, pagal kurią įvertintos (akredituotos) tos aukštosios mokyklos arba jų programos.
VII. STUDENTŲ IR KLAUSYTOJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
109. Kolegijos studentai yra asmenys, studijuojantys Kolegijoje pagal koleginių studijų programas. Studentų studijų sąlygos nustatomos jų sutartyse su Kolegija. Sutarčių sudarymo tvarką, mokėjimo sąlygas ir mokėjimo lengvatas direktoriaus teikimu tvirtina Taryba.
110. Kolegijos klausytojai yra asmenys, studijuojantys pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes). Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Kolegija.
111. Kolegijos studentai turi teisę:
111.1. studijuodami naudotis auditorijomis, bibliotekomis, centrais, laboratorijomis, studijų įranga ir priemonėmis;
111.2. pasirinkti studijų programas, studijuoti pagal individualų studijų grafiką Kolegijos nustatyta tvarka, pasirinkti dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai);
111.5. siūlyti Akademinei tarybai įtraukti į studijų programą naujus dalykus, steigti naujas studijų programų specializacijas;
111.6. nutraukti ir atnaujinti studijas (esant motyvuotam rašytiniam studento prašymui ir direktoriaus įsakymui);
111.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kolegijos nustatyta tvarka gauti stipendijas ir paskolas;
111.12. burtis į studentų asociacijas, klubus, draugijas ir kitas organizacijas, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;
111.15. išeiti akademinių atostogų, neprarasdami studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo išeidami akademinių atostogų;
111.16. neišlaikę egzamino, įskaitos ar kitaip neatsiskaitę (neįvertinti iš studijų programoje numatytų dalykų), vieną kartą nemokamai perlaikyti (atsiskaityti) Akademinės tarybos nustatyta tvarka;
111.17. Akademinės tarybos nustatyta tvarka už dalykus, numatytus studijų programoje, atsiskaityti eksternu;
111.19. naudotis žodžio, studijų, mokslinių tyrimų, meno ir sporto veiklos laisve, nepažeisdami kitų asmenų teisių, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Statuto;
112. Studentų pareigos:
112.3. laikytis Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto, kitų teisės aktų ir Kolegijos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų;
112.5. vykdyti Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų teisėtus reikalavimus, jos valdymo ir savivaldos institucijų, direktoriaus sprendimus;
113. Paskatų ir nuobaudų studentams skyrimo tvarką nustato Akademinė taryba, atsižvelgdama į Studentų atstovybės siūlymus.
114. Už kiekvieną drausmės pažeidimą galima skirti tik vieną drausminę nuobaudą. Jeigu paskyrus drausminę nuobaudą studentas toliau pažeidžia drausmę, drausminė nuobauda gali būti skiriama pakartotinai.
VIII. GINČŲ NAGRINĖJIMAS
116. Kolegijoje ginčus, prašymus ir skundus nagrinėja šios komisijos:
117. Direktorius ar jo įgalioti asmenys, gavę Kolegijos studentų rašytinius prašymus ar skundus dėl Statute ar kituose teisės aktuose nustatytų jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 dienų juos išnagrinėti ir raštu į juos atsakyti.
118. Ginčus tarp Kolegijos administracijos ir darbuotojų dėl darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose ir darbo sutartyse nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo nagrinėja Darbo ginčų komisija, sudaroma ir veikianti pagal Darbo kodeksą.
119. Ginčų komisiją sudaro 6 asmenys: 3 – Kolegijos administracijos skirti asmenys, 3 – Studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) įgalioti asmenys. Šią komisiją tvirtina Akademinė taryba. Komisijos pirmininką jos nariai renka paprasta balsų dauguma. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jos narių. Į Ginčų nagrinėjimo komisiją studentai kreipiasi raštu dėl savo teisių ar teisėtų interesų pažeidimų arba tada, kai nepatenkinti Kolegijos administracijos ar jos įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negauna per 15 dienų. Ginčų nagrinėjimo komisija gautą skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo gavimo. Ginčų nagrinėjimo komisija teikia sprendimus Kolegijos administracijai. Jeigu Kolegijos administracija per 10 dienų sprendimo neįvykdo (nevykdo), Ginčų nagrinėjimo komisija kreipiasi į Akademinę tarybą, kurios sprendimas galutinis.
IX. LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMAS
121. Kolegijos turtą sudaro valstybės jai patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį perduotas ilgalaikis materialusis turtas ir turtas, kurį Kolegija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise.
122. Turtas, kurį Kolegija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
122.2. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
122.4. kitos piniginės lėšos, išskyrus Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) lėšas;
122.5. iš valstybės biudžeto lėšų ir Statuto 122.2–122.4 punktuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
122.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų, kitų intelektinės nuosavybės objektų);
123. Kolegijos lėšas sudaro:
123.4. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
124. Valdydama, naudodama savo turtą ir juo disponuodama, Kolegija gali sudaryti tik tokius civilinius sandorius, kurie neprieštarauja jos steigimo dokumentams ir veiklos tikslams.
125. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
125.1. taikomiesiems moksliniams tyrimams, eksperimentinei (socialinei, kultūrinei) plėtrai ir meno veiklai;
126. Valstybės biudžeto lėšos studijoms skiriamos:
127. Kiekvienais metais, ne vėliau kaip iki gegužės 1 d., Kolegijos administracija viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitą.
128. Už valstybės biudžeto lėšų naudojimą atsiskaitoma teisės aktų nustatyta tvarka. Kolegija sudaro iš valstybės biudžeto gaunamų lėšų naudojimo sąmatą.
X. MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMas
130. Kolegija atsako už mokslo (meno) veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę. Kolegija viešai skelbia savo veiklos kokybės rodiklius ir puoselėja taikomųjų mokslinių tyrimų ir studijų veiklos kokybės kultūrą. Kolegijos atskaitomybė taip pat vykdoma per priežiūrą, kuri apima švietimo ir mokslo prieinamumo ir kokybės stebėseną, Kolegijos, mokslo ir studijų politiką įgyvendinančių institucijų konsultavimą, prevencijos priemonių vykdymą, Kolegijos vertinimą ir akreditavimą, poveikio priemonių taikymą, švietimo ir mokslo veiklos kokybės gerinimo skatinimą ir kitas įstatymų numatytas priemones.
131. Mokslo (meno) veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybė užtikrinama per Kolegijos vidines kokybės užtikrinimo sistemas, išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį Kolegijos įvertinimą ir (arba) akreditavimą.
134. Kolegija turi vidinę studijų kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis ir Tarybos patvirtinta veiklos kokybės gerinimo strategija, numato veikimo būdus ir priemones, padedančius užtikrinti jos teikiamo aukštojo išsilavinimo kokybę.
135. Kolegija nuolat savo interneto tinklalapyje ir kitais būdais viešai skelbia tikslią kiekybinę ir kokybinę informaciją apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, taikomąją mokslinę veiklą, įsivertinimo rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių Kolegijos veiklos vertinimus, absolventų karjeros rodiklius ir kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas.
136. Kolegijos veiklos kokybei gerinti ir atskaitomybei įgyvendinti Ministerija Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka inicijuoja jos veiklos išorinį vertinimą. Kolegijos veiklos išorinis vertinimas apima visas Statute nurodytas veiklos sritis ir grindžiamas veiklos atitikties Statute nurodytai misijai, mokslo ir studijų tarptautiniam lygiui, studijų rezultatų vertinimo atitikties nustatytiems reikalavimams, akademinės etikos ir procedūrų reikalavimų vykdymo ir valstybės lėšų naudojimo veiksmingumo kriterijais.
XI. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS
137. Kolegija turi teisę steigti filialus ir atstovybes Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse. Kolegijos filialų ir atstovybių skaičius neribojamas.
138. Kolegijos filialai ir atstovybės steigiami ir jų veikla nutraukiama Tarybos sprendimu, Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
139. Kolegijos filialas yra Kolegijos struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas Kolegijos funkcijas arba jų dalį. Filialas veikia pagal Kolegijos patvirtintus nuostatus. Kolegijos filialas nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal filialo prievoles, ir filialas atsako pagal Kolegijos prievoles.
XII. Baigiamosios nuostatos
143. Statutą ir jo pakeitimus, įvertinusi Akademinės tarybos siūlymus, Taryba teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 950, 2012-07-18, Žin., 2012, Nr. 92-4783 (2012-08-03), i. k. 1121100NUTA00000950
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 998 "Dėl Marijampolės kolegijos statuto patvirtinimo" pakeitimo