@D1=19900209;D2=19921029;D3=19940110
Pakeitimai:
1. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-2474, priimtas 92.04.09, Žin., 1992, Nr. 12-316
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SPAUDOS IR KITŲ MASINĖS
INFORMACIJOS PRIEMONIŲ ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO
2. Parlamentas, Įstatymas
Nr. 1-3019, priimtas 92.10.29, Žin., 1992, Nr. 32-979
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 7-1 STRAIPSNIO
BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS SPAUDOS IR KITŲ MASINĖS
INFORMACIJOS PRIEMONIŲ ĮSTATYMO 33 STRAIPSNIO PAKEITIMO
*** Pabaiga ***
LIETUVOS TARYBŲ SOCIALISTINĖS RESPUBLIKOS
SPAUDOS IR KITŲ MASINĖS INFORMACIJOS
PRIEMONIŲ
Į S T A T Y M A S
I. BENDRIEJI NUOSTATAI
1 straipsnis. Spaudos laisvė
Lietuvos TSR piliečiai turi teisę laisvai ir nekliudomai
reikšti savo pažiūras, nuomonę, skleisti žinias spaudoje ir
kitose masinės informacijos priemonėse, gauti iš jų objektyvią
informaciją kiekvienu valstybės ir visuomenės gyvenimo klausimu.
Masinės informacijos priemonės laisvos ir necenzūruojamos.
Kišimasis į jų veiklą rengiant ir skleidžiant informaciją yra
neleistinas.
2 straipsnis. Masinės informacijos priemonės
Pagal šį įstatymą masinės informacijos priemonės yra
laikraščiai, žurnalai, knygos, biuleteniai ir kiti periodiniai,
taip pat vienkartiniai leidiniai, kurių tiražas daugiau kaip 100
egzempliorių ir skirtas viešam platinimui, taip pat televizijos
ir radijo laidos, kino kronika, informacijos agentūrų pranešimai,
audiovizualiniai įrašai bei programos, kurias rengia ir platina
Respublikos valstybinės, politinės, visuomeninės organizacijos ir
visuomeniniai judėjimai, taip pat Lietuvos TSR piliečiai.
Masinės informacijos priemonėms atstovauja leidėjai, spaudos
televizijos ir radijo redakcijos, redaktoriai, informacijos
agentūros, leidyklos ir kitos įstaigos, rengiančios ir
skleidžiančios masinę informaciją.
Masinės informacijos priemonė gali būti juridinis asmuo.
Šis įstatymas nereguliuoja visuomeninių santykių,
atsirandančių leidžiant įstatyminius aktus, valstybinės valdžios
ir valdymo organų aktus, žinybinius normatyvinius aktus.
3 straipsnis. Masinės informacijos priemonių veiklos
pagrindiniai principai
Masinės informacijos priemonės laisvai rengia ir skleidžia
informaciją. Savo veikloje jos vadovaujasi humanizmo, lygybės,
tolerancijos, pagarbos žmogui ir kitomis bendražmogiškomis
vertybėmis, padeda plėtoti demokratiją ir viešumą, skatinti
visuomenės ir valstybės pažangą.
4 straipsnis. Teisė gauti informaciją
Valstybinės, politinės, visuomeninės organizacijos ir
visuomeniniai judėjimai, jų vadovai teikia informaciją masinės
informacijos priemonėms, išskyrus informaciją, kuri yra
neskelbtina pagal šio įstatymo 6 straipsnį.
Informacija teikiama Lietuvos TSR valstybine kalba arba kita
abiems pusėms priimtina kalba.
5 straipsnis. Masinių informacijos priemonių kalba
Respublikos teritorijoje masinės informacijos priemonės
rengia ir platina informaciją lietuvių kalba, o prireikus - ir
kitomis kalbomis. Masinės informacijos priemonė privalo laikytis
įstatymų aktų, reglamentuojančių Lietuvos TSR valstybinės kalbos
vartojimą, rūpintis jos kultūra.
Tautinėms mažumoms įstatymo nustatyta tvarka garantuojama
teisė gauti, rengti ir platinti informaciją jų gimtąja kalba.
6 straipsnis. Neskelbtina informacija bei informacija,
kurios platinimas ribojamas
Masinės informacijos priemonėms neleidžiama skelbti
valstybinių paslapčių, kurių sąrašą nustato Lietuvos TSR Ministrų
Taryba. Vyriausybė gali nustatyti ir kitus apribojimus, kurie yra
reikalingi apsaugoti Respublikos interesus ir piliečių teises.
Neleidžiama platinti informaciją, kurstančią karą, smurtą,
nacionalinę ir religinę nesantaiką, taip pat draudžiama gaminti,
platinti ir demonstruoti pornografinius kūrinius.
Neleidžiama platinti informacijos apie žmogaus asmeninį
gyvenimą be jo sutikimo, išskyrus žinias, nustatytas teismo.
Neleidžiama skelbti parengtinio tyrimo duomenų be raštiško
prokuroro, tardytojo ar asmens, dariusio kvotą, leidimo.
Nusviečiant teismo procesą, neleidžiama publikuoti rašinių,
pažeidančių nekaltumo prezumpciją bei įtakos teismo sprendimai.
Erotinio ir smurtinio pobūdžio spaudos leidinių platinimo,
kino filmų ir videoprogramų bei kitų žiūrovinių renginių viešo
rodymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-2474, priimtas 92.04.09, Žin., 1992, Nr. 12-316
II. MASINĖS INFORMACIJOS PRIEMONĖS STEIGIMAS, JOS VEIKLOS
SUSTABDYMAS IR NUTRAUKIMAS
7 straipsnis. Teisė steigti masinės informacijos
priemones
Steigti masinės informacijos priemones turi teisę
Respublikos valstybinės, politinės, visuomeninės organizacijos ir
visuomeniniai judėjimai, kūrybinės sąjungos ir mokslo draugijos,
religinės, kooperatinės ir kitos organizacijos, taip pat
pilnamečiai Lietuvos TSR piliečiai, gyvenantys Respublikos
teritorijoje.
Leidėjas gali bet kada nutraukti, reorganizuoti masinės
informacijos priemonės veiklą.
8 straipsnis. Masinės informacijos priemonės
registravimas
Masinės informacijos priemonė per mėnesį nuo pareiškimo
padavimo registruojama Lietuvos TSR Ministrų Taryboje ar jos
nurodytoje organizacijoje.
Pareiškime dėl masinės informacijos priemonės steigimo
nurodoma:
1) leidėjas (organizacija, judėjimas, pilietis);
2) masinės informacijos priemonės buvimo vieta ir
pavadinimas taip pat kalba, kuria bus skleidžiama informacija;
3) masinės informacijos priemonės tikslai;
4) teritorija, kurioje numatoma platinti pagrindinę masinės
informacijos priemonės produkcijos dalį;
5) išleidimo periodiškumas ir apimtis.
Už pareiškimą steigti masinės informacijos priemonę mokamas
valstybinis mokestis, kurio dydį nustato Lietuvos TSR Ministrų
Taryba.
Įregistravus masinės informacijos priemonę, leidėjui
išduodamas masinės informacijos priemonės steigimo liudijimas.
Masinės informacijos priemonės leidėjas turi teisę pradėti
savo veiklą per vienerius metus nuo liudijimo gavimo dienos. Apie
leidinio išleidimą per tris dienas pranešama masinės informacijos
priemonę įregistravusiai organizacijai.
Privalomieji leidinių egzemplioriai pateikiami bibliotekoms
ir kitoms įstaigoms Lietuvos TSR Ministrų Tarybos nustatyta
tvarka.
9 straipsnis. Neregistruojama leidybinė veikla
Masinės informacijos priemonės neregistruojamos, jeigu
leidybinę veiklą vykdo valstybinės valdžios ir valdymo organai,
leisdami teisinius aktus, taip pat kitą jų darbui reikalingą
medžiagą.
Registravimas nereikalingas, jeigu gaminama produkcija, kuri
nėra skirta viešai platinti.
10 straipsnis. Atsisakymas registruoti
Atsisakyti registruoti masinės informacijos priemonę galima,
jeigu:
1) pareiškimas paduotas nesilaikant šio įstatymo 7 ir 8
straipsniuose numatytų reikalavimų;
2) pareiškime nurodyti neteisingi duomenys;
3) asmuo ankščiau baustas laisvės atėmimu už sunkų tyčinį
nusikaltimą;
4) asmuo yra neveiksnus;
5) tokiu pat pavadinimu masinės informacijos priemonė jau
yra įregistruota ir veikia toje pačioje teritorijoje;
6) jeidu už pareiškimą nesumokėtas valstybinis mokestis.
Atsisakius įregistruoti masinės informacijos priemonę, apie
tai pareiškėjui per penkias dienas pranešama raštu ir nurodoma
atsisakymo priežastis.
11 straipsnis. Veiklos sustabdymas
Paskleidus neskelbtiną informaciją, nurodytą šio įstatymo 6
straipsnyje, masinės informacijos priemonės veikla gali būti
sustabdyta, t.y. uždrausta išleisti vieną ar keletą leidinio
numerių, taip pat nurodyta laikinai nutraukti radijo ar
televizijos laidas.
Sustabdyti masinės informacijos priemonės veiklą
laikotarpiui iki vieno mėnesio turi teisę ją įregistravusi
organizacija. Veikla sustabdoma ne vėliau kaip per tris dienas po
informacijos paskleidimo.
Masinės informacijos priemonių veikloje galima ne ilgesnė
kaip vienerių metų pertrauka.
12 straipsnis. Veiklos nutraukimas
Masinės informacijos priemonę įregistravusi organizacija
gali nutraukti jos veiklą, jeigu:
1) sistemingai pažeidžiamas šis įstatymas ir leidėjas dėl to
per metus bus tris kartus įspėtas. Įspėti dėl įstatymo pažeidimo
turi teisę organizacija, įregistravusi masinės informacijos
priemonę. Jos veiklos sustabdymas laikomas įspėjimu;
2) šiurkščiai pažeistas šis įstatymas ir tai sukėlė ar
galėjo sukelti sunkias pasekmes;
3) masinės informacijos priemonė nedirba ilgiau kaip
vienerius metus.
Nutraukti masinės informacijos priemonės veiklą galima ne
vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kai atsiranda šiame
straipsnyje numatyti pagrindai.
Masinės informacijos priemonės veikla laikoma nutraukta,
jeigu leidėjas per dešimt dienų neapskundė sprendimo nutraukti
jos veiklą teismui. Priešingu atveju veikla laikoma nutraukta nuo
teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Nutraukus masinės informacijos priemonės veiklą, ją galima
atnaujinti tik pagal šio įstatymo 7 ir 8 straipsniuose nustatytą
tvarką.
13 straipsnis. Apskundimas
Atsisakymą įregistruoti masinės informacijos priemonę, taip
pat sprendimą sustabdyti ar nutraukti jos veiklą leidėjas gali
per dešimt dienų apskųsti teismui.
Pripažinus šiuos sprendimus neteisėtais, juos priėmusi
organizacija turi atlyginti masinės informacijos priemonei
padarytus materialinius nuostolius.
III. MASINĖS INFORMACIJOS PRIEMONIŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
14 straipsnis. Gamybinė ir finansinė veikla
Masinės inormacijos priemonių gamybinė ir finansinė veikla
reguliuojama Lietuvos TSR įstatymais.
15 straipsnis. Vadovavimas masinės informacijos
priemonėms
Masinės informacijos priemonei vadovauja leidėjas arba jo
skiriamas asmuo.
Kiekvienas periodinis leidinys privalo turėti redaktorių.
Juo gali būti tik Lietuvos TSR pilietis. Redoktorių skiria ir
atleidžia leidėjas pagal Lietuvos TSR darbo įstatymus.
16 straipsnis. Leidėjas ir masinės informacijos
priemonė
Masinės informacijos priemonė leidėjo programą vykdo
savarankiškai. Leidėjo ir masinės informacijos priemonės ūkiniai,
finansiniai ir kiti santykiai reguliuojami jų sutartimi.
17 straipsnis. Redaktorius ir redakcija (redakcinė
kolegija)
Redakcijos (redakcinės kolegijos) sudarymo tvarką, jos
įgaliojimus nustato redakcijos nuostatai.
Redakcijai vadovauja redaktorius, kuris atsako už tai, kad
nebūtų pažeistas šis įstatymas.
18 straipsnis. Publikacijų rengimas ir panaudojimas
Masinės informacijos priemonės tiria ir skelbia gautus
laiškus ir kitus kūrinius savo nuožiūra. Žurnalistikos,
literatūros, mokslo, meno bei kitais kūriniais naudojamasi
laikantis autorinės teisės įstatymų.
19 straipsnis. Leidinio duomenys
Kiekviename leidinyje turi būti nurodomi šie duomenys:
1) leidinio pavadinimas;
2) leidėjas (organizacija, piliečio vardas ir pavardė);
3) leidinio kalba;
4) leidinio eilės numeris ir išleidimo data;
5) kaina;
6) redakcijos adresas;
7) spaustuvės pavadinimas ir adresas;
8) masinės informacijos priemonės steigimo liudijimo
numeris;
9) redaktorius.
Leidinyje turi būti nurodomi ir kiti valstybinio standarto
duomenys.
Televizijos ar radijo stotis praneša savo pavadinimą, taip
pat laidos vedėjo vardą ir pavardę.
20 straipsnis. Masinės informacijos platinimas
Masinės informacijos priemonių produkciją platina leidėjas,
taip pat valstybinės ar visuomeninės organizacijos, piliečiai
pagal sutartis su leidėju.
Neregistruotai masinės informacijos priemonei gaminti
produkciją ir ją platinti draudžiama.
Dauginti ir platinti paskelbtą spausdintą ar kitą
informaciją leidžiama tik tuo atveju, jeigu tai nepažeidžia
autoriaus, taip pat leidėjo teisių ir teisėtų interesų.
Padaugintoje informacijoje turi būti nurodyta, iš kokio šaltinio
informacija yra padauginta, kas ir kada ti padarė, taip pat
dauginimo vieta (adresas).
21 straipsnis. Oficialūs pranešimai
Valstybinės valdžios ir valdymo organų oficialius pranešimus
valstybinės masinės informacijos priemonės skelbia nemokamai ir
jų nurodytu laiku.
Masinės informacijos priemonės privalo nemokamai skelbti
taip pat teismų sprendimus bei valstybinio arbitražo nutarimus,
kurie turi būti paskebti.
22 straipsnis. Platinimo sustabdymas
Jeigu leidinyje yra informacija, kuri neskelbtina pagal šio
įstatymo 6 straipsnį, šio leidinio platinimą sustabdo masinę
informacijos priemonę įregistravusi organizacija.
Masinės informacijos priemonė gali šį sprendimą apskųsti
teismui, kuris išnagrinėja bylą per penkias dienas.
Jeigu teismas pripažįsta platinimo sustabdymą nepagrįstu,
organizacija, priėmusi tokį sprendimą, privalo atlyginti masinės
informacijos priemonei sustabdymu padarytus materialinius
nuostolius.
23 straipsnis. Paskelbtos informacijos saugojimas
Televizijos ir radijo laidų redakcijos privalo saugoti
informacijos įrašus ne trumpiau negu 6 mėnesius nuo tos dienos,
kai ši informacija buvo paskelbta.
Leidėjas privalo saugoti išleistų leidinių egzempliorius ne
trumpiau kaip vienerius metus nuo tos dienos, kai jie buvo
pradėti platinti.
24 straipsnis. Paneigimas
Valstybinės, politinės, visuomeninės organizacijos ir
visuomeniniai judėjimai, asmenys turi teisę paneigti masinių
informacijos priemonių paskelbtas žinias, kurios neatitinka
tikrovės, žemina jų garbę ir orumą.
Paneigime turi būti tiksliai nurodyta, kokios žinios
neatitinka tikrovės, kada i kur jos buvo paskelbtos.
Masinės informacijos priemonė privalo nedelsdama paskelbti
spaudoje arba kitokiais būdais išplatinti paneigimą, jeigu ji
negali įrodyti, kad paskelbta informacija atitinka tikrovę.
Jeigu masinės informacijos priemonė atsisako paneigti
paskleistas žinias, asmuo ar organizacija turi teisę per teismą
reikalauti paneigti šias žinias, jeigu masinės informacijos
priemonė neįrodo, kad jos atitinka tikrovę.
Masinės informacijos priemonė gali atsisakyti paneigti
paskleistas žinias, jeigu:
1) prašoma paneigti faktus, nustatytus įsiteisėjusiu teismo
sprendimu arba nuosprendžiu;
2) paneigiamos žinios, už kurių skleidimą masinės
informacijos priemonė neatsako pagal šio įstatymo 34 straipsnį;
3) žinios jau buvo paneigtos šio įstatymo nustatyta tvarka.
25 straipsnis. Informacijos šaltinio paslaptis
Masinės informacijos priemonė neprivalo nurodyti
informacijos šaltinio ir neturi teisės nurodyti pateikusio
informaciją asmens vardo ir pavardės, jeigu nėra šio asmens
sutikimo.
Informacijos šaltinis gali būti nurodomas tik tardymo
organams ar teismui reikalaujant, jeigu tai reikalinga tiriant ir
nagrinėjant bylas.
IV. ŽURNALISTO TEISĖS IR PAREIGOS
26 straipsnis. Žurnalistas
Žurnalistu pagal šį įstatymą laikomas asmuo, kuris renka,
rašo, redaguoja ar kitaip rengia medžiagą masinės informacijos
priemonei ir yra su ja sudaręs darbo sutartį arba atlieka šį
darbą masinės informacijos priemonės pavedimu, arba yra
Žurnalistų sąjungos narys.
27 straipsnis. Žurnalistų teisės
Žurnalistas turi teisę:
1) rinkti informaciją ir ją skelbti;
2) atsisakyti rašyti ir skelbti savo publikacijas,
prieštaraujančias jo įsitikinimams;
3) nepasirašyti medžiagos, kurią jis pateikė, jei šios
medžiagos turinys redakcinio rengimo buvo iškraipytas;
4) užsirašinėti, taip pat naudotis audiovizualinės technikos
priemonėmis, filmuoti ar fotografuoti, taip pat kitais būdais
fiksuoti informaciją.
Trukdyti žurnalistui vykdyti savo profesinę pareigą
neleidžiama.
28 straipsnis. Atsisakymas teikti informaciją
Valstybinės, politinės, visuomeninės organizacijos ir
visuomeniniai judėjimai, jų vadovai gali atsisakyti teikti
informaciją, kuri yra neskelbtina pagal šio įstatymo 6 straipsnį.
Atsisakymas įteikiamas masinės informacijos priemonės atstovui
raštu ne vėliau kaip per tris dienas ir nurodoma atsisakymo
priežastis.
29 straipsnis. Atsisakymo pakeisti informaciją
apskundimas
Atsisakymas pateikti informaciją gali būti apskundžiamas
aukštesniajam pareigūnui arba teismui.
30 straipsnis. Žurnalistų pareigos
Masinės informacijos priemonėje dirbantis žurnalistas
privalo:
1) teikti objektyvią informaciją;
2) autorizuoti pirmą kartą skelbiamą pasisakymą, jeigu to
prašo informaciją pateikęs asmuo;
3) gauti asmens arba jo teisėtų atstovų sutikimą skleisti
per masinės informacijos priemonę žinias apie jo asmeninį
gyvenimą. Sutikimo nereikia, kai būtina apginti valstybės,
visuomenės, taip pat asmenų teises ir teisėtus interesus;
4) pranešti redaktoriui, jeigu informacijos skleidimas
prilygtų valstybinės ar kitokios įstatymo saugomos paslapties
pagarsinimui;
5) atsisakyti vykdyti redaktoriaus paveldimą, jeigu tai
susiję su įstatymo pažeidimu;
6) gerbti asmenų, valstybinių ir visuomeninių organizacijų
teises bei teisėtus interesus, laikytis profesinės etikos normu.
31 straipsnis. Akreditavimas
Masinės informacijos priemonės, susitarusios su
valstybinėmis, politinėmis, visuomeninėmis organizacijomis ir
visuomeniniais judėjimais, gali akredituoti prie jų savo
žurnalistus.
Žurnalistas dalyvauja jį akreditavusios organizacijos
rengiamuose posėdžiuose, pasitarimuose ir kituose renginiuose,
aprūpinamas stenogramomis, protokolais ir kitais dokumentais šios
organizacijos nustatyta tvarka.
Kitų valstybių masinės informacijos priemonių žurnalistai
akredituojami prie Lietuvos TSR užsienio reikalų ministerijos
Lietuvos TSR užsienio reikalų ministerija gali nutraukti šių
žurnalistų akreditavimą, jeigu jie pažeidžia Lietuvos TSR
Konstituciją ir įstatymus, sistemingai rengia ir skleidžia
dezinformaciją apie Lietuvos gyvenimą, kenkia jos interesams.
V. ATSAKOMYBĖ UŽ SPAUDOS IR KITŲ MASINĖS INFORMACIJOS PRIEMONIŲ
ĮSTATYMO PAŽEIDIMĄ
32 straipsnis. Atsakomybės pagrindai
Už neregistruotos masinės informacijos priemonės
produkcijos gaminimą bei platinimą, informacijos šaltinio
paslapties pagarsinimą, trukdymą žurnalistui vykdyti savo
profesinę pareigą, atsisakymą teikti žurnalistui informaciją, už
žinių, neatitinkančių tikrovės, žeminančių žmogaus garbę ir
orumą, skleidimą, už valstybinių ar kitų įstatymo saugomų
paslapčių skelbimą, taip pat už 6 straipsnio antrojoje dalyje
nurodytos neleidžiamos informacijos platinimą, taip pat už
Vyriausybės nustatytos 6 straipsnio penktojoje dalyje nurodytų
leidinių platinimo ir žiūrovinių renginių viešo rodymo tvarkos
pažeidimus kalti asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos
įstatymus.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-2474, priimtas 92.04.09, Žin., 1992, Nr. 12-316
33 straipsnis. Moralinės žalos atlyginimas
Masinės informacijos priemonė, paskleidusi be asmens
sutikimo informaciją apie jo asmeninį gyvenimą ar tikrovės
neatitinkančias žinias, žeminančias jo garbę ir orumą, teismo
sprendimu atlygina jam padarytą moralinę žalą.
Moralinės (neturtinės) žalos atlyginimo dydį nustato
teismas, tačiau kiekvienu atveju jis negali viršyti 300
minimalių mėnesinių algų.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. 1-3019, priimtas 92.10.29, Žin., 1992, Nr. 32-979
34 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės
Masinės informacijos priemonių leidėjai, redaktoriai,
žurnalistai, autoriai neatsako už tikrovę neatitinkančių žinių
skleidimą, jeigu šios žinios:
1) pateiktos valstybinės valdžios ir valdymo organų,
politinių, visuomeninių organizacijų ir visuomeninių judėjimų
oficialiuose dokumentuose ir pranešimuose;
2) pažodžiui pakartoja viešai pasakytas kalbas;
3) gautos iš kitų informacinių agentūrų.
VI. TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS
MASINĖS INFORMACIJOS SRITYJE
35 straipsnis. Tarptautinės sutartys ir susitarimai
Masinės informacijos priemonių tarptautinis
bendradarbiavimas reguliuojamas sutartimis ir susitarimais,
kuriuos sudarė Lietuvos TSR masinės informacijos priemonės,
žurnalistų profesinės organizacijos, kitos kūrybinės sąjungos.
Jeigu tarptautinėje sutartyje ar susitarime nustatytos
kitokios taisyklės negu šiame įstatyme, tai taikomos tarptautinės
sutarties ar susitarimo taisyklės.
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Pirmininkas
A.BRAZAUSKAS
Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo Sekretorius
I.SABUTIS
Vilnius, 1990 m. vasario 9 d.
Nr. XI-3670
_