Nutarimas paskelbtas: Žin., 1992, Nr. 20-602

Neoficialus nutarimo tekstas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

 

1992 m. gegužės 13 d. Nr. 346

Vilnius

 

DĖL VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PROGRAMOS IKI 2000 METŲ PATVIRTINIMO

 

Atsižvelgdama į tai, kad gyvulių veislių ir produktyviųjų jų savybių gerinimas yra valstybinės svarbos dalykas, ir siekdama užtikrinti, kad toliau būtų intensyvinama gyvulininkystė, nuolatinį dėmesį skiriant veislininkystei, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :

1. Patvirtinti Valstybinę gyvulių veislininkystės programą iki 2000 metų (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. Valstybinė gyvulių veislininkystės programa iki 2000 metų ir Žemės ūkio ministerijos priimti dokumentai gyvulių veislininkystės klausimais privalomi visiems gyvulių augintojams ir su gyvulių veislininkyste susijusioms organizacijoms;

2.2. Valstybinė gyvulių veislininkystės programa iki 2000 metų ir Valstybinė gyvulių veislininkystės tarnyba finansuojamos iš Lietuvos valstybės biudžeto lėšų, skirtų Žemės ūkio ministerijai.

 

 

Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas                                                    G.Vagnorius

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 346

 

Valstybinė gyvulių veislininkystės programa iki 2000 metų

 

Bendroji dalis

1. Daugelio kartų Lietuvos gyvulių augintojų ir veislininkystės specialistų pastangomis sukurtos ir išsaugotos Lietuvos juodmargių, Lietuvos žalųjų galvijų, Lietuvos baltųjų kiaulių, Lietuvos juodgalvių avių, Lietuvos sunkiųjų arklių ir žemaitukų arklių veislės. Mūsų veisliniai gyvuliai turi paklausą Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių rinkoje, o ateityje gali būti eksportuojami ir į kitas šalis. Parduoti veislinius gyvulius yra rentabiliau, negu realizuoti gyvulininkystės produktus.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. I-7451 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos" patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje pabrėžiama, kad pagrindinė žemės ūkio plėtojimo kryptis ir toliau turi likti mėsos ir pieno gamybos bei veislinė gyvulininkystė, pagrįsta intensyvia gamyba.

Vienas iš svarbiausių gyvulininkystės intensyvinimo veiksnių yra selekcija, reguliuojama Valstybinės gyvulių veislininkystės programos iki 2000 metų bei Žemės ūkio ministerijos patvirtintų kai kurių gyvulių rūšių ir veislių tobulinimo programų. Valstybinė gyvulių veislininkystės programa iki 2000 metų parengta žemės ūkio reformos, nuosavybės kitimo laikotarpiui, kurį gyvulių veislininkystė turi būti intensyviai remiama Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis, taip pat jai turi teikti paramą mėsos ir pieno pramonė. Labai svarbu žemės ūkio reformos metu išsaugoti mūsų gyvulių veislių genetinį fondą.

 

Galvijininkystė

2. Lietuvos juodmargių (60 procentų visų galvijų) ir Lietuvos žalųjų (40 procentų visų galvijų) produktyvumas ir kitos naudingosios savybės yra tokie patys. Abi veislės veistinos dabartiniuose jų arealuose.

 

3. Galvijų selekcijos tikslai iki 2000 metų yra šie:

3.1. didinti galvijų pieningumą, pieno baltymingumą ir riebumą, taip pat išsaugoti mėsines savybes.

Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų veislių karvės, šeriamos pilnaverčiais pašarais, 2000 metais turėtų duoti ne mažiau kaip po 5000 kilogramų pieno per metus. Pieno riebumas turėtų būti 3,9-4 procentų, pieno baltymingumas - ne mažiau 3,2 procento. Per metus turėtų būti gaunama po 195 kilogramus pieno riebalų ir 160 kilogramų baltymų iš karvės;

3.2. didinti galvijų genetinį potencialą (kasmet papildomai primelžti ne mažiau kaip po 50 kg pieno ir gauti po 3,5 kg pieno riebalų ir baltymų), tuo tikslu būtina:

3.2.1. turėti ne mažiau kaip 3000 rinktinių karvių, atrinktų pagal požymių kompleksą;

3.2.2. nupirkti kasmet buliukų auginimo ūkiams po 500 geriausios kilmės buliukų;

3.2.3. nupirkti kasmet veislininkystės įmonėms ir pradėti tikrinti po 140-200 bulių, padidinti bulių skaičių įmonėse bent iki 500, pastatant patalpas jiems laikyti 1993 metais nupirkti veislininkystės įmonėms 50 bulių ir pradėti juos tikrinti;

3.2.4. surinkti kasmet apie 50 geriausiai įvertintų bulių spermą karvėms ir telyčioms sėklinti ir sunaudoti ją per 2 metus;

3.2.5. įsteigti finansuojamą iš Lietuvos valstybės biudžeto embrionų transplantavimo centrą, plėsti ir tobulinti geriausių karvių embrionų persodinimą.

Taikant šį metodą, gali būti gaunama apie 150 didelės genetinės vertės buliukų per metus;

3.2.6. plėsti veislinių bulių citogeninius bei imunogeninius tyrimus siekiant išvengti genetinių anomalijų ir kilmės klaidų, taip pat toliau tikrinti bulius pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes.

Šie darbai finansuojami iš Lietuvos valstybės biudžeto;

3.2.7. toliau vykdyti karvių produktyvumo kontrolę, plėsti ją ūkininkų bandose, nuo 1992 metų pradėti kontroliuoti 40 tūkstančių ūkininkų karvių ir telyčių.

Šiam darbui vykdyti reikės 200-300 kontrolės asistentų. Norint tinkamai įvertinti veislinius bulius pagal palikuonis ir vykdyti jų atranką, reikia turėti ne mažiau kaip 200 tūkstančių kontroliuojamų karvių ūkininkų, bendrijų, bendrovių bandose. Todėl būtina didinti kontrolės asistentų, išlaikomų iš Lietuvos valstybės biudžeto, skaičių, taip pat dengti iš nurodytojo biudžeto išlaidas už bulių spermą, sunaudotą fizinių ir juridinių asmenų karvėms bei telyčioms sėklinti;

1993 metais kontroliuoti 15000 ūkininkų karvių ir telyčių, skirti iš Lietuvos valstybės biudžeto dalį lėšų kontrolės asistentams, atliekantiems juridinių asmenų karvių produktyvumo kontrolę, išlaikyti, taip pat padengti dalį išlaidų už bulių spermą, sunaudotą fizinių ir juridinių asmenų karvėms ir telyčioms sėklinti.

3.2.8. siekti, kad būtų nustatomas ne tik kontroliuojamų karvių pieno riebumas, bet ir baltymingumas, somatinių ląstelių kiekis ir kiti duomenys. Tuo tikslu per artimiausius 2 metus iš Danijos reikia nupirkti 4-6 milkoskanus seniems milkotesteriams MK-3, kuriais nustatomas tik pieno riebumas, pakeisti;

3.3. oficialiai pripažinti galvijų produktyvumo bei kilmės duomenis ir pirkti veislinį galvijų prieauglį tik tuo atveju, kai galvijų produktyvumą patikrina veislininkystės tarnyba, o duomenys apdorojami galvijų veislininkystės informacinėje sistemoje. Ši informacinė sistema apima gyvulių identifikavimą, produktyvumo kontrolės duomenų analizę, gyvulių testavimą, veislininkystės dokumentų išdavimą. Būtina suvienodinti produktyviųjų ir veislinių galvijų savybių vertinimo sistemą su sistema, taikoma Vakarų Europos šalyse, taip pat plėtoti galvijų veislininkystės informacinę sistemą žemės ūkio reformos sąlygomis, siekiant, kad ši sistema pagelbėtų ūkininkams. Sistema plėtojama Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Iš Lietuvos valstybės biudžeto turėtų būti finansuojamas ir privačių asmenų galvijų veislininkystės duomenų apdorojimas bei analizė;

3.4. Lietuvoje veisiamiems galvijams gerinti per pirmuosius 5 Valstybinės gyvulių veislininkystės programos iki 2000 metų įgyvendinimo metus iš užsienio kasmet nupirkti po 20-30 jaunų bulių ir po 3-5 tūkstančius dozių vertingiausių bulių spermos;

3.5. tobulinti bulių spermos kriokonservavimo ir naudojimo technologiją, pradėti gaminti šiai technologijai reikalingą įrangą, taip pat nupirkti užsienyje ekstruderį ir Diuaro indų, naudojamiems bulių spermos kriokonservavimui, gaminti;

3.6. įstoti Lietuvos juodmargių ir Lietuvos žalųjų galvijų veislių gerinimo organizacijoms į analogiškas tarptautines organizacijas;

3.7. remti mėsinių veislinių galvijų fermų kūrimą, kad būtų didinama galvijienos gamyba ir gerinama jos kokybė.

Apie 10-15 procentų juodmargių ir žalųjų karvių bei telyčių gali būti kryžminama su mėsinių veislių buliais. Šią priemonę turi skatinti ir remti mėsos pramonės įmonės.

Punkto pakeitimai:

Nr. 287, 1993 04 29, Žin., 1993, Nr. 15-387 (1993 05 21)

 

Kiaulininkystė

4. Lietuvoje daugiausia veisiamos Lietuvos baltųjų veislės kiaulės (95 procentai visų kiaulių). Be to, veisiami landrasai (4 fermos) ir jorkšyrai (2 fermos), taip pat turima diurokų bei hempšyrų.

 

5. Kiaulių selekcijos tikslai yra šie:

5.1. siekti, kad Lietuvos baltųjų veislės kiaulėms pašarų sąnaudos, reikalingos 1 kg svorio priaugti, būtų ne didesnės kaip 3,7 pašarinio vieneto, vidutinis nugaros lašinių storis būtų 28 milimetrai, išsaugant stiprią konstituciją, gerą vislumą (11-12 paršelių) ir pieningumą (55-60 kg).

Lietuvos baltųjų kiaulių veislė gerinama grynuoju veisimu trijų zonų populiacijose, naudojant importinių mėsinių bekoninių veislių genofondą dviejų zonų populiacijose;

5.2. siekti, kad pagrindiniai selekcijos metodai būtų kuilių ir paršavedžių įvertinimas pagal palikuonis valstybinėse kiaulių kontrolinio penėjimo stotyse, kuiliukų kontrolinis auginimas valstybiniuose eleveruose, masinė atranka pagal lašinių storį, nustatomą gyvoms kiaulėms, tuo tikslu:

5.2.1. įvertinti kasmet 6 valstybinėse kiaulių kontrolinio penėjimo stotyse po 350 kuilių ir 1800 paršavedžių 1993 metais įvertinti 250 kuilių ir 750 paršavedžių;

5.2.2. baigti rengti ir pradėti diegti kiaulių veislininkystės informacinę sistemą, reikalingą selekcijos proceso analizei vykdyti, taip pat parengti naują kiaulių veislinių ir produktyviųjų savybių vertinimo sistemą.

Šie darbai atliekami, duomenys apdorojami ir analizuojami Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis;

5.2.3. tęsti kuilių ir paršavedžių patikrinimą pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes ir šių duomenų apskaičiavimą.

Šie darbai finansuojami Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis;

5.3. išauginti kasmet po 90-100 tūkstančių veislinio kiaulių prieauglio, kontroliuojant 20 tūkstančių paršavedžių produktyvumą. Šiam darbui atlikti reikės 200 kontrolės asistentų. 1992 metais bus kontroliuojamas 3000 paršavedžių, laikomų ūkininkų ūkiuose, produktyvumas. Šiam darbui atlikti reikia 30 kontrolės asistentų;

Fizinių ir juridinių asmenų bandose kuilių ir paršavedžių produktyvumo kontrolė finansuojama iš Lietuvos valstybės biudžeto. 1993 metais šie darbai finansuojami iš dalies.

5.4. Lietuvos baltųjų veislės kiaulių mėsinėms savybėms gerinti gamybinėse fermose plačiai taikyti gamybinį mišrinimą, naudojant specializuotus mėsinio bekoninio tipo (landrasų, jorkšyrų) veislės kuilius. Šiam tikslui kasmet reikia išauginti po 4-5 tūkstančius landrasų ir jorkšyrų veislės kuiliukų, taip pat veislės atnaujinimui kas metai nupirkti po 25 Vokietijos ir Suomijos landrasą ir tiek pat Švedijos ir Suomijos jorkšyrų veislės kuiliukų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 287, 1993 04 29, Žin., 1993, Nr. 15-387 (1993 05 21)

 

Avininkystė

6. Norint išsaugoti Lietuvos juodgalvių veislės avių genofondą, fizinių ir juridinių asmenų veislinių avių bandose ėriavedžių produktyvumo kontrolę ir įvertinimą numatoma finansuoti iš Lietuvos valstybės biudžeto. 1993 metais šie darbai finansuojami iš dalies.

Lietuvos juodgalvių veislės avys veisiamos grynuoju veisimu ir gerinamos su giminingų ir panašaus produktyvumo veislių avinais. Kasmet reikėtų užsienyje nupirkti po 10 avinų. 1993 metais reikėtų nupirkti užsienyje 100 veislinių ožkų ir 10 ožių, o ateityje - kasmet po 10 ožių. Be avių veislinių fermų, Lietuvoje reikėtų turėti bent vieną pieninių, vilninių (pūkinių) ožkų veislinę fermą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 287, 1993 04 29, Žin., 1993, Nr. 15-387 (1993 05 21)

 

Arklininkystė

7. Lietuvoje veisiami Lietuvos sunkiųjų, žemaitukų, trakėnų, Hanoverio, grynakraujų jojamųjų, rusų ristūnų ir arabų veislių arkliai.

Lietuvos sunkiųjų ir žemaitukų veislių arkliai sudaro 95 procentus visų veislinių arklių. Jie tinka dirbti ir kitoms darbinių arklių veislėms gerinti, yra pakankamai stambūs. Ypač svarbu išsaugoti žemaitukų veislės arklių senąjį tipą. Tam tikslui reikia turėti 80-100 šio tipo kumelių.

8. Valstybiniai žirgynai su eržilų depo funkcijomis lieka viena iš arklių veislininkystės sistemos organizavimo grandžių. Žirgynų uždavinys - didelės veislinės vertės eržilų, sportinių arklių auginimas ir arklių kokybės gerinimas žirgynui paskirtoje veiklos zonoje. Valstybiniai žirgynai turi priklausyti valstybės reguliavimo sferai ir aprūpinti veisliniais arkliais ūkininkus, Krašto apsaugos ministerijos tarnybas ir Lietuvos policiją reikiamų veislių arkliais.

9. Sportinių arklių veislių auginimą būtina plėtoti ne tik valstybiniuose žirgynuose, bet ir kituose ūkiuose. Būtina remti besikuriančias arklių auginimo bei treniravimo organizacijas, siekti, kad šios organizacijos įstotų į tarptautines arklių augintojų asociacijas, taip pat kasmet pirkti užsienyje po vieną trakėnų, Hanoverio, grynakraujų jojamųjų ir rusų ristūnų veislių eržilą.

 

Bendrosios priemonės

10. Siekdama išsaugoti geriausių gyvulių bandų genofondą, Žemės ūkio ministerija remia geriausius veislinius gyvulius laikančius ūkius, ūkininkus bei žemės ūkio bendroves.

11. Dalis Lietuvos veterinarijos akademijos rengiamų zooinžinierių turi būti specializuota dirbti gyvulių veislininkystės srityje. Veislininkystės specialistus ir mokslo darbuotojus rekomenduojama siųsti stažuotis į Danijos, Olandijos, Vokietijos, Švedijos, Suomijos bei kitų šalių mokslo įstaigas ir veislininkystės organizacijas.

 

Veislininkystės tarnyba

12. Gyvulių selekcijai Lietuvos Respublikoje vadovauja ir ją kontroliuoja Valstybinė gyvulių veislininkystės tarnyba.

13. Valstybinė gyvulių veislininkystės tarnyba vykdo šias funkcijas:

13.1. įgyvendina valstybines gyvulių veislininkystės programas, rengia ir įgyvendina kai kurių gyvulių rūšių ir veislių gerinimo programas;

13.2. organizuoja veislininkystės apskaitos tvarkymą ir automatizavimą, kilmės knygų, veislininkystės, apyskaitų, informacijos apie geriausius gyvulius rengimą ir leidimą, taip pat veislinių gyvulių parodas, konkursus, žirgų lenktynes.

Gyvulininkystės ir arklininkystės priemonės bei zoninės arklininkystės grupės finansuojamos iš Lietuvos valstybės biudžeto;

14. Būtina iki 2000 metų pereiti prie bendros valstybinės ir kooperatinės gyvulių selekcijos proceso valdymo sistemos, kurią įgyvendinti padėtų ūkininkai ir kiti gyvulių augintojai, gyvulininkystės produktų perdirbimo įmonės, susibūrę į kai kurių gyvulių rūšių ir veislių augintojų organizacijas. Pirmuosius 5 metus veislininkystė besikuriančių ūkininkų gyvulių bandose, gyvulių sėklinimas ir produktyvumo kontrolė remiami valstybės.

____________________

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 287, 1993 04 29, Žin., 1993, Nr. 15-387 (1993 05 21)

DĖL VALSTYBINĖS GYVULIŲ VEISLININKYSTĖS PROGRAMOS IKI 2000 METŲ DALINIO PAKEITIMO

 

*** Pabaiga ***

 

Redagavo: Angonita Rupšytė (2001 04 23)

anrups@lrs.lt