PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos telekomunikacijų reguliavimo pagrindus atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės reikalavimus, reguliuoja santykius tarp telekomunikacijų operatorių ir jų paslaugų vartotojų, radijo ryšio valdymą, naudojimą, kontrolę ir elektromagnetines bangas skleidžiančių įrenginių įvežimą, gamybą, naudojimą bei priežiūrą, užtikrina efektyvų radijo dažnių panaudojimą bei nustato sąlygas konkurencijai plėtoti telekomunikacijų srityje.

2. Šis įstatymas nenustato radijo, televizijos programų transliuotojų veiklos licencijavimo, išskyrus tai, kad sukoordinuotos veiklos radijo ir televizijos stočių dažnių (kanalų) ir telekomunikacijų tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms transliuoti, pagrindinės veiklos sąlygos turi būti pateiktos Radijo ir televizijos komisijai.

2 straipsnis. Įstatyme vartojamos pagrindinės sąvokos

1. Abonentas - asmuo, kuris reguliariai naudojasi telekomunikacijų paslaugomis pagal sutartį, sudarytą su telekomunikacijų paslaugų teikėju.

2. Atgalinio ryšio paslauga - tarptautinio telefono ryšio paslauga, kai telefono pokalbį inicijavęs abonentas papildomų techninių priemonių dėka tampa abonentu, kuriam skambinama.

3. Aparatūra ir įrenginiai - radioelektroninė aparatūra ir elektros įrenginiai, kurie veikdami spinduliuoja arba gali spinduliuoti radijo bangas.

4. Asmenys - fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens teisių neturinčios įmonės.

5. Balso telefonijos paslauga - balso signalo komutacinis perdavimas realiu laiku tarp galinių įrenginių, prijungtų prie bendrojo telekomunikacijų tinklo galinių taškų, t.y. kalbinės informacijos perdavimas tarp tokius galinius įrenginius naudojančių vartotojų.

6. Bendrasis telekomunikacijų tinklas - telekomunikacijų tinklas, skirtas visuomenei teikti visas ar dalį telekomunikacijų paslaugų.

7. Bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugos - vietinio, tarpmiestinio ir tarptautinio telefono ryšio paslaugos, teikiamos vartotojams bendruoju fiksuoto telefono ryšio tinklu.

8. Bendrasis fiksuoto telefono ryšio tinklas - telekomunikacijų tinklas, kuris, be kitų paslaugų, naudojamas ir balso telefonijos paslaugoms teikti tarp fiksuotų tinklo galinių taškų. Čia įeina visos komutavimo ir perdavimo priemonės bei kita infrastruktūra, skirta sujungimams su bendraisiais telekomunikacijų tinklais, esančiais už Lietuvos ribų.

9. Dominuojantis telekomunikacijų operatorius arba dominuojantis telekomunikacijų paslaugų teikėjas - asmuo, pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nustatytus kriterijus dominuojantis rinkoje.

10. Duomenų perdavimo paslaugos - telekomunikacijų paslaugos, apimančios ženklų, signalų, rašytinės informacijos, vaizdų ir garsų ar kitokio pobūdžio informacijos perdavimą laidinėmis, radijo, optinėmis ar kitomis elektromagnetinėmis sistemomis, išskyrus balso telefonijos paslaugas.

11. Galiniai įrenginiai - telefono, telegrafo, faksimilinio ryšio aparatai, modemai ir kiti telekomunikacijų paslaugų vartotojų įrenginiai, skirti prijungti prie atitinkamo telekomunikacijų tinklo galinių taškų.

12. Nacionalinė radijo dažnių paskirstymo lentelė - oficialus dokumentas, kuriame nustatytas radijo dažnių paskirstymas radijo ryšio, gamybos, mokslo, medicinos bei kitiems poreikiams.

13. Numerių ištekliai - telefono ryšio numeriai, kurie gali būti naudojami Lietuvos Respublikoje.

14. Pagrindinis bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatorius - akcinė bendrovė “Lietuvos telekomas” arba kiekviena kita įmonė, akcinės bendrovės “Lietuvos telekomas” teisių perėmėja, iki bus laisva telekomunikacijų rinka.

15. Pavojaus ir gelbėjimo radijo signalas - radijo signalas, skirtas pranešti apie pavojų žmogaus gyvybei ar turtui.

16. Radijo įrenginiai - radijo signalų siuntimo ar priėmimo įrenginiai.

17. Radijo bangos - laisvai sklindančios erdvėje elektromagnetinės bangos, kurių dažnis - nuo 9 kHz iki 3000 GHz.

18. Radijo dažnio (kanalo) skyrimas - Ryšių reguliavimo tarnybos išduodamas leidimas nustatytomis sąlygomis naudoti radijo dažnį arba radijo kanalą.

19. Radijo monitoringas - nuolatinė radijo bangų aplinkos parametrų kontrolė.

20. Radijo ryšio kanalai - radijo dažnių juosta nustatytai techninių priemonių ir radijo bangų sklidimo aplinkos visumai, skirta tam tikrai informacijai perduoti ir priimti.

21. Radijo ryšys - informacijos perdavimas, priėmimas radijo bangomis.

22. Radijo ryšio reglamentas - Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos oficialus leidinys, nustatantis radijo ryšio valdymą.

23. Radijo trukdžiai - įvairios kilmės pašaliniai elektromagnetiniai virpesiai, trukdantys priimti naudingąjį radijo signalą ir atkurti informaciją.

24. Siuntimas - radijo, televizijos programų transliavimo dalis, priklausanti telekomunikacijų veiklos sričiai ir apimanti radijo, televizijos programų perdavimą bei išspinduliavimą telekomunikacijų tinklais.

25. Telekomunikacijų tinklų sujungimas - fizinis ar loginis telekomunikacijų tinklų sujungimas, naudojamas to paties ar kito operatoriaus, kad vieno operatoriaus paslaugų vartotojai galėtų naudotis tarpusavio ryšiu ar ryšiu su kito operatoriaus paslaugų vartotojais arba kito operatoriaus teikiamomis telekomunikacijų paslaugomis.

26. Telekomunikacija - ženklų, signalų, rašytinių tekstų, vaizdų bei garsų arba kitokio pobūdžio informacijos perdavimas, siuntimas, priėmimas laidinėmis, radijo, optinėmis bei kitokiomis elektromagnetinėmis sistemomis.

27. Telekomunikacijų linija - fizinė telekomunikacijų tinklo grandis, jungianti bet kuriuos tinklo taškus.

28. Telekomunikacijų operatorius - asmuo, eksploatuojantis savo arba kito asmens telekomunikacijų tinklą (prižiūrintis, plėtojantis, valdantis jo darbą, sujungiantis su kitais tinklais).

29. Telekomunikacijų paslaugų teikėjas - asmuo, teikiantis telekomunikacijų paslaugas per savo ar kito asmens telekomunikacijų tinklą.

30. Telekomunikacijų paslaugos - paslaugos, visiškai ar iš dalies susijusios su signalų perdavimu, komutavimu bei radijo ir televizijos programų siuntimu telekomunikacijų tinklais, išskyrus transliuotojų veiklą.

31. Telekomunikacijų tinklas - informacijos perdavimo sistema ir (arba) komutavimo bei kiti įrenginiai, kurie užtikrina signalų perdavimą laidinėmis, radijo, optinėmis bei kitokiomis elektromagnetinėmis sistemomis, įskaitant kabelinės televizijos ir bendrąjį televizijos priėmimo tinklus.

32. Tinklo galinis taškas - fizinės jungtys, atitinkančios jų prieigos techninius reikalavimus, sudarančios bendrojo telekomunikacijų tinklo dalį ir būtinos galiniam įrenginiui prijungti prie bendrojo telekomunikacijų tinklo bei tuo tinklu palaikyti efektyvų ryšį.

33. Transliuotojas - Radijo ir televizijos komisijos išduotą licenciją turintis asmuo, kuris parengia radijo, televizijos programas siųsti ir siunčia arba leidžia jas, užbaigtas ir nepakeistas, siųsti trečiajai pusei.

34. Universaliosios (visuotinės) paslaugos - visiems vartotojams teikiamas Vyriausybės nustatytas telekomunikacijų paslaugų minimumas.

ANTRASIS SKIRSNIS

TELEKOMUNIKACIJŲ VEIKLOS REGULIAVIMO INSTITUCIJOS

3 straipsnis. Telekomunikacijų veiklos reguliavimo institucijos

1. Telekomunikacijas Lietuvos Respublikoje valstybės vardu šio įstatymo nustatyta tvarka reguliuoja:

1) Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

2) Ryšių reguliavimo tarnyba.

2. Telekomunikacijų, naudojamų valstybės gynybai, saugumui, valstybės sienos apsaugai, civilinei aviacijai, traukinių eismo saugumui bei stabiliam ir patikimam energetikos sistemos darbui užtikrinti, veiklą pagal savo kompetenciją reguliuoja valstybės atitinkamos institucijos.

4 straipsnis. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos funkcijos telekomunikacijų srityje

1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija telekomunikacijų srityje atlieka šias funkcijas:

1) formuoja ir įgyvendina valstybės politiką telekomunikacijų srityje;

2) bendradarbiauja su užsienio šalių telekomunikacijų institucijomis, pagal savo kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose;

3) tvirtina universaliųjų (visuotinių) paslaugų sąrašą;

4) šio įstatymo nustatytais atvejais išduoda licencijas steigti ir eksploatuoti telekomunikacijų tinklus, išskyrus tuos, kurie steigiami ir eksploatuojami pagal Radijo ir televizijos komisijos transliuotojams išduotas licencijas;

5) šio įstatymo nustatytais atvejais išduoda licencijas teikti telekomunikacijų paslaugas, išskyrus paslaugas, kurios teikiamos gavus Radijo ir televizijos komisijos transliuotojams išduotas licencijas;

6) paskelbus karo ar nepaprastąją padėtį, karo grėsmės, gaivalinių nelaimių ar kitais atvejais pagal Vyriausybės įgaliojimus reguliuoja telekomunikacijų veiklą, leidžia įsakymus, kurie yra privalomi visiems telekomunikacijų tinklų ir įrenginių savininkams bei telekomunikacijų operatoriams;

7) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

5 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnyba

1. Ryšių reguliavimo tarnyba - telekomunikacijų veiklą reguliuojanti ir šio įstatymo nuostatas įgyvendinanti savarankiška Vyriausybės įstaiga, veikianti pagal šį įstatymą ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus bei savo nuostatus.

2. Ryšių reguliavimo tarnybos nuostatus tvirtina Vyriausybė.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba yra juridinis asmuo, turintis antspaudą su valstybės herbu, galintis savo vardu įgyti turtinių bei asmeninių neturtinių teisių ir pareigų.

4. Ryšių reguliavimo tarnybai vadovauja direktorius. Direktorių ir šios tarnybos tarybą, kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė, penkeriems metams skiria ir atleidžia Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1607, 00.04.04, Žin., 2000, Nr.32-892 (00.04.19)

6 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai, funkcijos ir teisės

1. Ryšių reguliavimo tarnybos uždaviniai:

1) užtikrinti, kad telekomunikacijų operatoriai nebūtų diskriminuojami ir turėtų lygias galimybes sudaryti sutartis dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo;

2) užtikrinti, kad Lietuvos Respublikoje naudojama aparatūra ir įrenginiai atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančius techninius standartus;

3) užtikrinti, kad vartotojai nebūtų diskriminuojami - turėtų vienodas galimybes naudotis bendraisiais telekomunikacijų tinklais bei telekomunikacijų paslaugomis;

4) užtikrinti, kad bendrųjų telekomunikacijų tinklų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai vykdytų įpareigojimus, kurie gali būti nustatyti krašto apsaugos, nacionalinio saugumo bei viešosios tvarkos palaikymo interesais, taip pat ypatingų situacijų atvejais;

5) užtikrinti aparatūros ir įrenginių elektromagnetinį suderinamumą.

2. Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos:

1) nustato leidimų verstis nelicencijuojama telekomunikacijų veikla išdavimo tvarką ir sąlygas, juos išduoda;

2) atlieka licencijų sąlygų laikymosi priežiūrą;

3) išduoda leidimus gaminti ir naudoti aparatūrą ir įrenginius ir jais prekiauti, įvežti ir naudoti radijo siuntimo ir radijo monitoringo aparatūrą ir įrenginius;

4) rengia aparatūros ir įrenginių, galinių įrenginių, galinių įrenginių prijungimo prie bendrojo telekomunikacijų tinklo bei telekomunikacijų tinklų sujungimo privalomuosius reikalavimus;

5) rengia ir tvirtina telekomunikacijų tinklų statybos, naudojimo ir apsaugos taisykles, bendrąsias telekomunikacijų tinklų sujungimo sutarčių sąlygas ir ginčų, kilusių tarp telekomunikacijų operatorių dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo, sprendimo tvarką, taip pat taisykles ir teisės aktus, nustatančius tvarką, kuria telekomunikacijų operatoriai gali bendrai naudotis vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais ir stiebais;

6) nustato telekomunikacijų paslaugų kainų ir tarifų aukščiausią ribą šiame įstatyme nustatytais atvejais;

7) atstovauja Lietuvos Respublikai tarptautinėse organizacijose Radijo ryšio reglamento klausimais, rengia radijo ryšio plėtros planus ir radijo ryšį reglamentuojančius norminius teisės aktus, atlieka tarptautinį radijo dažnių koordinavimą;

8) rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti Nacionalinę radijo dažnių paskirstymo lentelę, nustato ir įgyvendina radijo dažnių naudojimo Lietuvoje strategiją;

9) kartu su Radijo ir televizijos komisija rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti strategiją ir strateginį planą (toliau - strateginis planas). Į šį planą įeina ir telekomunikacijų tinklų, skirtų radijo ir televizijos programoms transliuoti, plėtra;

10) rengia, kontroliuoja ir prižiūri Nacionalinį telefono ryšio numeracijos planą;

11) tvirtina telekomunikacijų paslaugų teikimo taisykles, telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir vartotojų tipinę sutartį;

12) nagrinėja ginčus tarp telekomunikacijų operatorių dėl telekomunikacijų tinklų sujungimo bei vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, bokštų ir stiebų bendro naudojimo;

13) Vyriausybės nustatyta tvarka kaupia ir saugo informaciją apie tai, kokius techninių įvykių duomenis fiksuoja ir saugo telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai;

14) atlieka kitas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

3. Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę:

1) kontroliuoti šio įstatymo, telekomunikacijų taisyklių ir kitų teisės aktų, susijusių su telekomunikacijų veikla, laikymąsi;

2) sertifikuoti Lietuvos Respublikoje naudojamą aparatūrą ir įrenginius, galinius įrenginius;

3) kontroliuoti aparatūrą ir įrenginius pagal radijo spinduliuotės parametrus;

4) atlikti radijo monitoringą;

5) skirti radijo dažnius (kanalus);

6) skirti telefono ryšio numerius telekomunikacijų tinklams;

7) įsipareigojusi išlaikyti konfidencialumą, gauti iš telekomunikacijų operatorių visą jai reikalingą, su pavestų uždavinių vykdymu susijusią informaciją, įskaitant ir finansinę;

8) steigti B lygio valdininkų patariamąsias komisijas bei tvirtinti jų darbo reglamentus;

9) turėti ir kitų teisės aktų nustatytų teisių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1220, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5513 (2002-12-24)

7 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos inspektorius

1. Ryšių reguliavimo tarnybos kontrolės funkcijas vykdo Ryšių reguliavimo tarnybos inspektorius. Jį skiria ir atleidžia Ryšių reguliavimo tarnybos direktorius.

2. Ryšių reguliavimo tarnybos inspektorius kontroliuoja teisės aktų, kurie reguliuoja telekomunikacijų tinklų, radijo ryšio naudojimą, licencijų sąlygų laikymąsi, licencijuojamų ir nelicencijuojamų telekomunikacijų paslaugų teikimą, tikrina aparatūros ir įrenginių, galinių įrenginių sertifikatus, aparatūrą ir įrenginius, leidimus juos gaminti, parduoti, naudotis, surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą, įstatymų nustatytais atvejais paima aparatūrą ir įrenginius.

TREČIASIS SKIRSNIS

TELEKOMUNIKACIJŲ PASLAUGŲ REGULIAVIMAS

8 straipsnis. Konkurencijos telekomunikacijų srityje reguliavimas

1. Bendrojo fiksuoto telefono ryšio tinklo eksploatavimo ir telekomunikacijų paslaugų teikimo šiuo tinklu rinka Lietuvoje turi būti laisva nuo 2002 m. gruodžio 31 d. Pagrindinis bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatorius iki šios datos turi teisę būti vieninteliu bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriumi ir bendrojo fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikėju.

2. Iki šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos negali būti išduodamos papildomos licencijos bei leidimai, dėl kurių pasikeistų pagrindinio bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriaus veiklos sąlygos.

3. Asmenims draudžiama teikti, organizuoti, reklamuoti ar kitaip dalyvauti organizuojant atgalinio ryšio paslaugas.

4. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir laikydamasi išduotų licencijų sąlygų, priima sprendimus dėl telekomunikacijų sektoriaus laipsniško liberalizavimo, atsižvelgdama į:

1) pagrindinio bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriaus tarifus, kurie rodo pagrindines telekomunikacijų tinklų eksploatavimo ir telekomunikacijų paslaugų teikimo išlaidas;

2) pagrindiniam bendrojo fiksuoto telefono ryšio operatoriui ir kitiems telekomunikacijų paslaugų teikėjams keliamus tarptautinių standartų reikalavimus plėtoti bendrąjį telekomunikacijų tinklą;

3) Europos Sąjungos principus ir politiką bei tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus.

9 straipsnis. Bendrieji telekomunikacinės veiklos licencijavimo principai

1. Telekomunikacinė veikla yra licencijuojama ar nelicencijuojama.

2. Licencijuojama tik tokia telekomunikacinė veikla, kuriai vykdyti yra riboti ištekliai - radijo dažniai ir telefono ryšio numeriai.

3. Licencijuojamos telekomunikacinės veiklos sąrašą ir telekomunikacinės veiklos licencijavimo sąlygas bei taisykles tvirtina Vyriausybė.

4. Licencija verstis telekomunikacine veikla išduodama konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Konkurso sąlygose tam tikrais atvejais gali būti numatytas reikalavimas licencijose nustatytomis sąlygomis leisti bet kuriam kitam telekomunikacijų operatoriui bendrai naudotis vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais, stiebais ir kitais įrenginiais.

5. Licencija yra viešas dokumentas.

6. Licencijos galiojimas gali būti sustabdytas ar panaikintas Vyriausybės patvirtintose telekomunikacinės veiklos licencijavimo taisyklėse nustatytais atvejais.

7. Jeigu telekomunikacinė veikla neįtraukta į licencijuojamos telekomunikacinės veiklos sąrašą, ja verstis išduodamas leidimas. Šis leidimas išduodamas kiekvienam juridiniam asmeniui ar neturinčiai juridinio asmens statuso įmonei, jeigu jie yra pateikę nelicencijuojamos telekomunikacinės veiklos leidimų išdavimo taisyklėse nurodytus dokumentus. Leidimas išduodamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo dokumentų pateikimo Ryšių reguliavimo tarnybai dienos. Leidimo turėtojas privalo laikytis leidimų išdavimo sąlygose keliamų reikalavimų, nustatytų techninių standartų ir paslaugų teikimo standartų.

8. Už licencijų ir leidimų verstis nelicencijuojama telekomunikacine veikla išdavimą mokamas žyminis mokestis Lietuvos Respublikos žyminio mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.

10 straipsnis. Licencijos radijo ir televizijos programų transliuotojams ir siuntimo

paslaugų teikėjams

1. Licenciją teikti siuntimo paslaugas išduoda Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

2. Transliuotojas, kuris naudojasi trečiosios šalies teikiamomis siuntimo paslaugomis, privalo turėti Radijo ir televizijos komisijos išduotą licenciją, kurios sąlygos turi būti suderintos su siuntimo paslaugas teikiančiu telekomunikacijų operatoriumi.

3. Transliuotojas, kuris gavo Radijo ir televizijos komisijos licenciją su teise steigti ir eksploatuoti savo telekomunikacijų tinklus, privalo gauti Ryšių reguliavimo tarnybos leidimus steigti ir eksploatuoti telekomunikacijų tinklus. Šių leidimų sąlygos turi atitikti Radijo ir televizijos komisijos organizuotiems konkursams Ryšių reguliavimo tarnybos pateiktas telekomunikacijų tinklų pagrindines veiklos sąlygas.

11 straipsnis. Telekomunikacijų paslaugų kainų reguliavimas

1. Visų telekomunikacijų paslaugų teikėjų nustatytas telekomunikacijų paslaugų kainas pagal savo kompetenciją prižiūri Valstybinė konkurencijos ir vartotojų teisių gynimo tarnyba.

2. Ribinė telekomunikacijos paslaugos kaina konkrečiai telekomunikacinės veiklos rūšiai gali būti nustatyta visiems šios paslaugos teikėjams išduodamose licencijose ar leidimuose.

3. Fiksuoto telefono ryšio ir universaliųjų (visuotinių) paslaugų didžiausią ribinę kainą nustato Vyriausybė. Kitų telekomunikacijų paslaugų kainų ir tarifų aukščiausią ribą Vyriausybė nustato šiais atvejais:

1) kai yra tik vienas tam tikros telekomunikacijų paslaugos rūšies teikėjas;

2) kai telekomunikacijų paslaugos teikėjas yra dominuojantis konkrečios telekomunikacijų paslaugos rinkoje;

3) kai vienintelis ar dominuojantis telekomunikacijų operatorius arba telekomunikacijų paslaugų teikėjas kryžmiškai subsidijuoja kitą jam priklausantį tinklą, kuriuo teikiamos konkurenciniu pagrindu siūlomos paslaugos.

4. Vykdant tarptautinius įsipareigojimus telekomunikacinių paslaugų kainų tarifų klausimais Vyriausybės priimti nutarimai yra privalomi visiems telekomunikacijų paslaugų teikėjams.

12 straipsnis. Telekomunikacijų tinklų sujungimas

1. Bendrųjų telekomunikacijų tinklų operatoriai privalo šio įstatymo numatytais atvejais patenkinti kitų turinčių licencijas telekomunikacijų operatorių prašymus sujungti bendruosius bei vidaus telekomunikacijų tinklus. Telekomunikacijų tinklai turi būti sujungti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.

2. Tais atvejais, kai atsisakoma sujungti telekomunikacijų tinklus arba telekomunikacijų operatoriai negali susitarti, kad tai būtų padaryta per tris mėnesius nuo pirmojo prašymo gavimo, kiekviena iš ginčo šalių turi teisę kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad ši išspręstų ginčą. Ryšių reguliavimo tarnyba išnagrinėja ginčą per du mėnesius ir priima sprendimą. Jeigu ginčo šalys nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, jos turi teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

3. Negalima atsisakyti sujungti telekomunikacijų tinklus, jei prašymas yra pagrįstas ir techniniu požiūriu gali būti patenkintas. Atsisakymas sujungti turi būti motyvuotas, o argumentai pateikiami raštu prašymą pateikusiam telekomunikacijų operatoriui ir Ryšių reguliavimo tarnybai ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos.

4. Telekomunikacijų operatorių sudaromos telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartys negali prieštarauti bendrosioms telekomunikacijų tinklų sujungimo sąlygoms.

5. Telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartys registruojamos Ryšių reguliavimo tarnyboje. Sutartyje turi būti išdėstytos visos techninės ir finansinės sąlygos.

6. Telekomunikacijų tinklų sujungimo sutartys yra viešos, išskyrus komercinę paslaptį sudarančias žinias.

13 straipsnis. Universaliųjų (visuotinių) paslaugų teikimas ir finansavimas

1. Universaliųjų (visuotinių) paslaugų sąrašą, jų teikimo taisykles ir kompensavimo už nuostolingas universaliąsias (visuotines) paslaugas tvarką tvirtina Vyriausybė.

2. Universaliąsias (visuotines) paslaugas privalo teikti visi operatoriai, turintys teisę teikti tokią telekomunikacijų paslaugos rūšį.

14 straipsnis. Telekomunikacijų paslaugų teikėjų ir vartotojų pareigos ir teisės

1. Telekomunikacijų paslaugų teikėjas ir vartotojas sudaro telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartį.

2. Telekomunikacijų paslaugų teikėjas privalo išnagrinėti gaunamus prašymus, pasiūlymus ir skundus dėl jo teikiamų telekomunikacijų paslaugų ir atsakyti per vieną mėnesį nuo jų gavimo dienos.

3. Kai abonentas yra įsiskolinęs telekomunikacijų paslaugų teikėjui už suteiktas paslaugas, telekomunikacijų paslaugų teikėjas turi teisę pareikalauti iš abonento išankstinio mokesčio už telekomunikacijų paslaugas.

4. Telekomunikacijų paslaugų teikėjas turi teisę neteikti telekomunikacijų paslaugų abonentui, jeigu šis pažeidžia telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartį.

5. Nutrauktas telekomunikacijų paslaugų teikimas turi būti atnaujinamas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

6. Telekomunikacijų paslaugų teikėjas privalo informuoti abonentą apie suteiktas paslaugas, taip pat atskirai ir apie kiekvieną suteiktą paslaugą, jeigu abonentas to pageidauja.

7. Telekomunikacijų paslaugų teikėjas privalo atlyginti dėl jo kaltės abonentui padarytą žalą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

8. Telekomunikacijų paslaugų teikimo sutartyje turi būti numatyta kompensacijos nustatymo ir jos mokėjimo tvarka, kai ne dėl vartotojo kaltės nebuvo galima naudotis paslaugų teikėjo teikiama paslauga.

9. Telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai abonentų pageidavimu neteikia tretiesiems asmenims informacijos, koks yra galinio įrenginio numeris, jo įrengimo vieta ir kam priklauso, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus atvejus.

10. Dominuojantis telekomunikacijų operatorius tvarko teikiamų telekomunikacijų paslaugų išlaidų apskaitą pagal atskiras jų rūšis, tarp jų ir tų telekomunikacijų paslaugų, kurių kainos nėra reguliuojamos.

11. Telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai informaciją apie tai, kokius techninių įvykių duomenis apie telekomunikacijas jie fiksuoja bei saugo, ir šių duomenų saugojimo terminą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1220, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5513 (2002-12-24)

15 straipsnis. Numerių išteklių valdymas ir numerių skyrimas

1. Numerių ištekliai valdomi ir numeriai skiriami vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Nacionaliniu telefono ryšio numeracijos planu.

2. Nacionalinis telefono ryšio numeracijos planas reglamentuoja bendrųjų telekomunikacijų tinklų, skirtų teikti balso telefonijos paslaugas, naudojamus telefono ryšio numerius.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TELEKOMUNIKACIJŲ TINKLŲ STATYBA, PRIEŽIŪRA , APSAUGA IR

TELEKOMUNIKACIJŲ ĮRENGINIŲ BENDRAS NAUDOJIMAS

16 straipsnis. Telekomunikacijų linijų ir telekomunikacijų įrenginių statyba ir bendras

naudojimas

1. Telekomunikacijų operatoriai turi teisę tiesti telekomunikacijų linijas ir statyti telekomunikacijų įrenginius žemėje, kuriai teisės aktų yra nustatytas servitutas, nekeisdami žemės paskirties. Tik įstatymų nustatyta tvarka gavę leidimą pakeisti žemės paskirtį, telekomunikacijų operatoriai turi teisę tiesti telekomunikacijų linijas ir statyti telekomunikacijų įrenginius žemėje, kuriai teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas servitutas.

2. Statant ar rekonstruojant pastatus, tiltus ir kitus statinius, telekomunikacijų linijų ir telekomunikacijų įrenginių iškėlimo darbus, suderinę su linijų ir telekomunikacijų įrenginių savininkais, turi atlikti statybų užsakovai.

3. Tiesiant naujas linijas ir statant telekomunikacijų įrenginius, laikomasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, taip pat Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo reikalavimų.

4. Bendruosius telekomunikacijų tinklus statantys telekomunikacijų operatoriai turi teisę, nepažeisdami Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, naudotis daugiabučių gyvenamųjų namų stogais bei techninėmis patalpomis antenoms bei joms reikalingai aparatūrai įrengti.

5. Telekomunikacijų operatoriai turi teisę įrengti telekomunikacinę aparatūrą jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose, o jų nuomojamose gyvenamosiose patalpose - tik gavę patalpų savininko leidimą. Jeigu norima telekomunikacinę aparatūrą įrengti daugiabučiuose (trijų ir daugiau butų) gyvenamuosiuose namuose, reikalingas visų gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų, esančių to paties aukšto laiptinėje, vienu aukštu aukščiau ir žemiau, taip pat turinčių su tomis patalpomis bendras sienas, savininkų bei neprivatizuotų butų nuomininkų notariškai patvirtintas raštiškas sutikimas.

6. Jeigu telekomunikacijų operatorius negali įgyvendinti teisės tiesti naujas papildomas telekomunikacijų linijas ir įrengti telekomunikacijų įrenginius arba jei tokios teisės įgyvendinimo išlaidos yra neproporcingai didelės, Ryšių reguliavimo tarnyba gali pareikalauti, kad jam bet kuris kitas telekomunikacijų operatorius nediskriminaciniais pagrindais leistų bendrai naudotis esamais vamzdynais, kabelių kanalais, kolektoriais, bokštais, stiebais ir kitais įrenginiais ar įrengti telekomunikacijų įrenginius, kai tai yra ekonomiškai tikslinga ir nereikia papildomų esminių darbų.

7. Naudojimosi kito operatoriaus vamzdynais, kanalais, kolektoriais, bokštais, stiebais ir kitais įrenginiais tvarka ir sąlygos nustatomos sutartimi. Telekomunikacijų operatorius, kuriam priklauso šioje dalyje minimi telekomunikacijų įrenginiai, šio įstatymo nustatytais atvejais negali atsisakyti sudaryti su kitu telekomunikacijų operatoriumi tokią sutartį, reikalauti ją pakeisti, nutraukti, jei yra vykdomi sutartyje nustatyti įpareigojimai.

8. Telekomunikacijų operatorius šalių susitarimu moka atitinkamą užmokestį kitam operatoriui, kurio vamzdynais, kanalais, kolektoriais, bokštais, stiebais ir kitais įrenginiais naudojasi.

9. Akcinė bendrovė “Lietuvos telekomas” išperka telekomunikacijų tinklus, įrengtus vartotojų lėšomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

10. Ryšių reguliavimo tarnyba nagrinėja ginčus dėl vamzdynų, kabelių kanalų, kolektorių, bokštų ir stiebų bendro naudojimo sutarčių sąlygų ir užmokesčio dydžio. Jeigu ginčo šalys nesutinka su Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimu, jos turi teisę kreiptis į teismą įstatymų nustatyta tvarka.

17 straipsnis. Telekomunikacijų linijų tiesimas ir priežiūra kelio juostoje ar jo

sanitarinėje zonoje

1. Telekomunikacijų tinklų, linijų, įrenginių statybą, telekomunikacijų tinklų apsaugą, jų bendrą naudojimą, telekomunikacijų linijų tiesimą ir priežiūrą kelio juostoje ar jo sanitarinėje zonoje reglamentuoja Telekomunikacijų tinklų statybos, naudojimo ir apsaugos taisyklės, Lietuvos Respublikos kelių įstatymas ir kiti teisės aktai.

2. Asmenys, nustatyta tvarka gavę leidimą tiesti bendrųjų telekomunikacijų tinklų linijas ir suderinę su valstybės ar savivaldybių institucijomis, turi teisę nemokamai naudotis valstybės ir savivaldybių kelių juostomis, aikštėmis, vamzdynais, vandenimis ir jų pakrantėmis, tiltais, viadukais, tuneliais, kitais statiniais.

3. Telekomunikacijų operatorius, tiesdamas naujas ar prižiūrėdamas esamas telekomunikacijų linijas, įrengtas kelio juostoje ar jo sanitarinėje zonoje, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos kelių įstatymu ir kitais teisės aktais.

4. Norint tiesti ar rekonstruoti telekomunikacijų linijas kelio juostoje ar jo sanitarinėje apsaugos zonoje, būtina gauti kelio ir (ar) žemės savininko leidimą, o jei atliekant darbus trukdoma eismui, - suderinti su kelių eismą reguliuojančia valstybės institucija.

5. Baigęs telekomunikacijų linijų tiesimo ar remonto darbus, telekomunikacijų operatorius teisės aktuose nustatyta tvarka turi sutvarkyti kelius ir (ar) jų statinius.

6. Tiesiant, taisant ar rekonstruojant kelius, telekomunikacijų linijų iškėlimo darbus savo sąskaita atlieka statybų užsakovai pagal telekomunikacijų linijų savininkų nurodytas technines sąlygas.

18 straipsnis. Telekomunikacijų galinių įrenginių jungimo sąlygos

1. Galinius telekomunikacijų įrenginius prijungti prie bendrųjų telekomunikacijų tinklų gali tik atitinkamų telekomunikacijų operatorių įgalioti darbuotojai.

2. Prisijungti prie telekomunikacijų linijų, įrenginių be telekomunikacijų operatoriaus ar telekomunikacijų paslaugų teikėjo sutikimo yra draudžiama.

PENKTASIS SKIRSNIS

RADIJO RYŠIO VALDYMAS

19 straipsnis. Radijo dažnių (kanalų) skyrimas

1. Radijo dažnius (kanalus), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais, Radijo ryšio reglamentu, Nacionaline radijo dažnių paskirstymo lentele ir kitais radijo ryšį reglamentuojančiais norminiais aktais, skiria Ryšių reguliavimo tarnyba.

2. Radijo dažniai (kanalai) radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti yra skiriami pagal strateginį planą.

3. Informacija apie sukoordinuotos veiklos radijo ir televizijos stočių dažnius, pagal strateginį planą numatytus transliuotojams, kartu su telekomunikacijų tinklų pagrindinėmis veiklos sąlygomis pateikiama Radijo ir televizijos komisijai. Leidimus statyti ir eksploatuoti transliacijos siųstuvus Ryšių reguliavimo tarnyba išduoda asmenims, turintiems Radijo ir televizijos komisijos išduotą licenciją.

4. Sukoordinuotos veiklos radijo ir televizijos stočių dažnius (kanalus), pagal strateginį planą numatytus siuntimo paslaugas teikiantiems telekomunikacijų operatoriams, telekomunikacijų tinklų, naudojamų radijo ir televizijos programoms transliuoti, rekonstrukcijai ir plėtimui, skiria Ryšių reguliavimo tarnyba.

20 straipsnis. Aparatūros ir įrenginių įvežimas, gamyba, prekyba ir naudojimas

1. Aparatūra ir įrenginiai gaminami, parduodami ir naudojami tik turint Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą.

2. Specialios paskirties aparatūrai ir įrenginiams, radijo bangas priimantiems ir informaciją dekoduojantiems įrenginiams įvežti iš užsienio ir naudoti reikalingi leidimai, kurie išduodami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

21 straipsnis. Aparatūros ir įrenginių savininko arba naudotojo pareigos

1. Aparatūros ir įrenginių savininkas ar naudotojas privalo leisti Ryšių reguliavimo tarnybos inspektoriams Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka patikrinti aparatūrą ir įrenginius jų naudojimo vietoje.

2. Šio įstatymo 27 straipsnyje numatytais atvejais aparatūros ir įrenginių savininkas ar naudotojas privalo vykdyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nurodymus.

22 straipsnis. Radijo ryšio slaptumas

1. Draudžiama atskleisti, platinti ar naudoti neviešo radijo pranešimo turinį ir pranešti apie jo buvimo faktą, išskyrus Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme, Baudžiamojo proceso ir Civilinio proceso kodeksuose numatytais atvejais. Draudžiama perduoti radijo ryšio kanalais nekoduotą informaciją, kuri yra valstybės paslaptis.

2. Radijo ryšio slaptumas nėra pažeistas, jei pranešimas priimtas kaip radijo trukdžiai ir, norint nustatyti jo tapatybę, apie tai pranešama Ryšių reguliavimo tarnybai. Ryšių reguliavimo tarnybos atliekamas radijo monitoringas taip pat nelaikomas radijo ryšio slaptumo pažeidimu. Ryšių reguliavimo tarnybos darbuotojams draudžiama atskleisti, platinti ar panaudoti priimtų neviešų radijo pranešimų turinį ar pranešti apie tokio pranešimo buvimo faktą.

3. Už šio straipsnio pažeidimus asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

23 straipsnis. Radijo monitoringas

1. Ryšių reguliavimo tarnyba kontroliuoja, kaip laikomasi radijo ryšį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, atlieka radijo monitoringą. Radijo monitoringu kontroliuojama ir analizuojama, kiek radijo dažnių spektras užimtas įvairių radijo stočių spinduliuočių, ar spinduliuotės spektrai naudojamose dažnių juostose ir pramoniniai radijo trukdžiai atitinka leistinas normas, o radijo stočių nejuostinės, šalutinės ir trukdinės spinduliuotės - ribines normas.

2. Radijo monitoringo metu gauta informacija naudojama tik Ryšių reguliavimo tarnybos veikloje, kurią reglamentuoja šis įstatymas.

24 straipsnis. Radijo trukdžių pašalinimas

1. Radijo trukdžius pašalinti privalo juos sukėlusio įrenginio savininkas arba naudotojas. Jeigu trukdžiai atsiranda dėl radijo imtuvo ar priėmimo įrenginio techninių parametrų pakitimų, trukdžius pašalinti privalo šio imtuvo ar įrenginio savininkas arba naudotojas. Aparatūros ir įrenginių savininkas ar naudotojas privalo pašalinti arba sumažinti radijo trukdžius ir trukdinius radijo reiškinius, kai tą nurodo Ryšių reguliavimo tarnyba. Radijo trukdžių pašalinimo tvarką, kai juos sukeliančių ir priimančių įrenginių spinduliuotės parametrai atitinka norminius techninius reikalavimus, nustato Ryšių reguliavimo tarnyba.

2. Asmenys, šio straipsnio 1 dalyje nurodytais veiksmais padarę žalą, privalo ją atlyginti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

25 straipsnis. Telekomunikacijų techninių priemonių sertifikavimas

Aparatūra ir įrenginiai, galiniai įrenginiai yra sertifikuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

Telekomunikacijų TINKLAIS PERDUODAMOS INFORMACIJOS SAUGUMAS

26 straipsnis. Telekomunikacijų tinklais perduodamų pranešimų slaptumas

1. Draudžiama atskleisti telefono pokalbių, pranešimų, kitos telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį arba sudaryti sąlygas sužinoti informaciją, su kuria telekomunikacijų įmonių darbuotojai susipažįsta atlikdami tarnybines pareigas, išskyrus įstatymų numatytus atvejus.

2. Informacija apie telekomunikacijų paslaugų vartotojus, reikalinga mokesčiams už telekomunikacijų paslaugas nustatyti, turi būti minimali ir negali būti atskleista kitiems asmenims, išskyrus pačius paslaugų vartotojus ar jų įgaliotus asmenis arba įstatymų numatytus atvejus.

3. Telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka privalo pranešti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai apie asmens duomenų tvarkymą automatiniu būdu, taip pat visų jų fiksuojamų ir saugomų su viešųjų telekomunikacijų paslaugų abonentu ir faktiniu telekomunikacijų paslaugų naudotoju susijusių telekomunikacijų srauto duomenų sąrašą.

4. Telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais veiksmais padarę žalą kitiems asmenims, ją atlygina Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. IX-1220, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5513 (2002-12-24)

27 straipsnis. Ypatingos aplinkybės

1. Nenugalimos jėgos ir ekstremalių situacijų atvejais Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka gali duoti telekomunikacijų operatoriams ir telekomunikacijų paslaugų teikėjams privalomus nurodymus apsaugoti ir palaikyti gyvybiškai svarbius telekomunikacijų tinklus, prireikus apribojant visuomenės galimybę naudotis telekomunikacijų tinklais.

2. Telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai turi teisę fiksuoti telekomunikacijų įvykius ir jų dalyvius tik tiek, kiek yra būtina telekomunikacijų operatorių ir telekomunikacijų paslaugų teikėjų ūkinei veiklai užtikrinti. Telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo įstatymų nustatyta tvarka turimą ir nusikaltimų užkardymui, tyrimui, nustatymui reikalingą informaciją pateikti operatyvinės veiklos subjektams, kvotos ir tardymo organams. Šią informaciją telekomunikacijų operatoriai teikia operatyvinės veiklos subjektų pagrindinėms institucijoms pagal jų paklausimus elektroniniu būdu ir nedelsdami.

3. Kai yra motyvuotas teismo sprendimas, telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai privalo sudaryti techninę galimybę operatyvinės veiklos subjektams, kvotos ir tardymo organams įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinį. Tam reikalingos įrangos įsigijimas ir palaikymas atliekamas valstybės lėšomis.

4. Telekomunikacijų operatoriai ir telekomunikacijų paslaugų teikėjai apie savo tinkle ar savo ir kitų telekomunikacijų operatorių sujungimo taškuose numatomus daryti pakeitimus, galinčius turėti įtakos įrangos, nustatytos šio straipsnio 3 dalyje, veikimui, privalo Vyriausybės įgaliotai institucijai – operatyvinės veiklos subjektui – ir Ryšių reguliavimo tarnybai pranešti, kai tik apie tai sužino.

5. Vyriausybės įgaliota institucija – operatyvinės veiklos subjektas – organizuoja ir Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro technines galimybes kiekvienam operatyvinės veiklos subjektui savarankiškai vykdyti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę.

6. Telekomunikacijų operatoriaus tinklui siunčiamos techninės komandos pradėti ar nutraukti pasiklausymą ar kitą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę saugomos taip, kad siųstų ir gautų komandų duomenų negalėtų pakeisti komandą siuntęs operatyvinės veiklos subjektas ar komandą gavęs telekomunikacijų operatorius.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-1827, 00.07.11, Žin., 2000, Nr.61-1830 (00.07.26)

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 93-4000 (2002-09-25)

Nr. IX-1220, 2002-12-05, Žin., 2002, Nr. 123-5513 (2002-12-24)

28 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo ir kitų norminių aktų pažeidimus

Už šio įstatymo ir kitų su telekomunikacijomis susijusių norminių aktų reikalavimų pažeidimus asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. rugpjūčio 1 d.

2. Įsigaliojus šiam įstatymui, pripažinti netekusiais galios:

1) Lietuvos Respublikos radijo ryšio įstatymą (Žin.,1995, Nr.102-2278);

2) Lietuvos Respublikos ryšių įstatymo (Žin., 1995, Nr.102-2280) 1 straipsnį, 3 straipsnio 2 dalį, 4, 5, 7, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21 straipsnius, 22 straipsnio 1 ir 3 dalis, 23, 24 straipsnius;

3) Lietuvos Respublikos ryšių įstatymo 5 ir 14 straipsnių papildymo įstatymą (Žin., 1997, Nr.64-1506);

4) Lietuvos Respublikos įstatymo “Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei akcionuoti, nei privatizuoti” pakeitimo įstatymo (Žin., 1997, Nr.32-785) 2 straipsnį ;

5) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos ryšių įstatymo įgyvendinimo” (Žin., 1995, Nr.102-2281);

6) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Lietuvos Respublikos radijo ryšio įstatymo įgyvendinimo” (Žin., 1995, Nr.102-2279);

7) Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą “Dėl Seimo nutarimo “Dėl Lietuvos Respublikos radijo ryšio įstatymo įgyvendinimo” pakeitimo” (Žin., 1997, Nr.28-667).

30 straipsnis. Lietuvos Respublikos telekomunikacijų įstatymas ir tarptautinės sutartys

Jei Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotose tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios nuostatos negu šiame įstatyme, taikomos tarptautinių sutarčių nuostatos.

31 straipsnis. Ryšių reguliavimo tarnybos įsteigimas

Ryšių reguliavimo tarnybos steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

32 straipsnis. Sutarčių tęstinumas

Vyriausybė telekomunikacijų įmonių privatizavimo sandoriuose nustato sąlygas ir tvarką šių įmonių sutartinių įsipareigojimų tęstinumui užtikrinti.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.