Įsakymas netenka galios 2017-01-05:

Utenos rajono savivaldybės administracija, Įsakymas

Nr. AĮ-1237, 2016-12-16, paskelbta TAR 2017-01-04, i. k. 2017-00446

Dėl Utenos rajono savivaldybės viešojo sektoriaus subjektų grupės apskaitos politikos

Suvestinė redakcija nuo 2012-08-22 iki 2017-01-04

Įsakymas paskelbtas: TAR 2011-06-14, i. k. 2011-00919

UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKTŲ GRUPĖS APSKAITOS POLITIKOS PATVIRTINIMO

2011 m. birželio 14 d. Nr. AĮ-574

Utena

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55- 1049; 2008, Nr. 113-4290; 2009, Nr. 159-7206) 29 straipsnio 8 dalies 2 ir 5 punktais, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515; 2008, Nr. 82-3236) 9 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdama į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 1K-092 „Dėl Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus subjektų grupių finansinėms ataskaitoms konsoliduoti sudėties ir atsakingų už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių rengimą viešojo sektoriaus subjektų patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr.34-1625) Utenos rajono savivaldybės administracija yra atsakinga už konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir siekdama tinkamai jį parengti:

1. Tvirtinu Utenos rajono savivaldybės viešojo sektoriaus subjektų grupės apskaitos politiką (pridedama).

2. Rekomenduoju Utenos rajono savivaldybės viešojo sektoriaus subjektams, sudarant finansinių ataskaitų rinkinius, atsižvelgti į 1 punktu patvirtintą apskaitos politiką.

Šis įsakymas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo numatyta tvarka.

Administracijos direktoriaus pavaduotoja,

pavaduojanti administracijos direktorių                                             Zita Ringelevičienė

PATVIRTINTA

Utenos rajono savivaldybės administracijos

direktoriaus

2011 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. AĮ-574

UTENOS RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJO SEKTORIAUS SUBJEKTŲ GRUPĖS APSKAITOS POLITIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Utenos rajono savivaldybės (toliau - Savivaldybės) viešojo sektoriaus subjektų (toliau -VSS) apskaitos politika parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais (toliau -VSAFAS) ir kitais teisės aktais.

2. Apskaitos politikos tikslas – reglamentuoti ir detalizuoti Savivaldybės VSS buhalterinę apskaitą ir finansinių ataskaitų sudarymą, siekiant teisingai ir tinkamai sudaryti Savivaldybės VSS grupės konsoliduotą finansinių ataskaitų rinkinį, atsižvelgiant į VSAFAS ir kitų teisės aktų reikalavimus.

3. Apskaitos politikoje pateikiama bendrųjų apskaitos principų, metodų ir taisyklių, skirtų VSS buhalterinei apskaitai tvarkyti ir finansinėms ataskaitoms parengti visuma.

4. Prieš taikydami Apskaitos politiką, Savivaldybės VSS perkėlė buhalterinių sąskaitų likučius ir užregistravo apskaitoje neregistruotus sąskaitų likučius pagal likučių perkėlimo iš senojo sąskaitų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 70, į naujojo viešojo sektoriaus bendrojo sąskaitų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.1K-224, sąskaitas.

5. Apskaitos politikos nuostatos neprieštarauja VSAFAS.

6. Savivaldybės VSS gali taikyti šią Apskaitos politiką, tačiau gali parengti ir informuoti Utenos rajono savivaldybės administracijos Finansų skyrių (toliau — Finansų skyrius) apie savo apskaitos politiką.

7. Visos ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami litais ir centais, apvalinant iki šimtųjų lito dalių (dviejų skaitmenų po kablelio).

8. Apskaitos politika keičiama tik vadovaujantis 7 VSAFAS „Apskaitos politikos, apskaitinių įverčių keitimas ir klaidų taisymas“ ir taikoma vienodai visiems finansinių ataskaitų straipsniams, kuriems turi įtaką apskaitos politikos keitimas.

II. APSKAITOS ORGANIZAVIMAS

Atsakomybė už apskaitos organizavimą

9. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą „Dėl Biudžetinių įstaigų apskaitos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą laiku atsakingi Savivaldybės VSS vadovai.

10. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą įstaigų vyriausieji (vyresnieji) buhalteriai atsako už buhalterinių įrašų teisingumą.

11. Savivaldybės VSS vadovai pasirašo įstaigų finansines ir biudžeto vykdymo ataskaitas, Savivaldybės administracijos direktorius - ir konsoliduotąsias finansines ataskaitas.

Apskaitos tvarkytojai

12. VSS buhalterinę apskaitą organizuoja pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatytas buhalterinės apskaitos organizavimo taisykles.

13. Savivaldybės iždo apskaitą tvarko Finansų skyriaus vyriausiasis specialistas, kuriam pagal pareigybės aprašymą priskirta vyriausiojo buhalterio funkcija. Savivaldybės administracijos ir Savivaldybės privatizavimo fondo apskaitą tvarko Savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyrius, kuriam vadovauja Buhalterinės apskaitos skyriaus vedėjas, atliekantis vyriausiojo buhalterio funkcijas. Kitų Savivaldybės VSS - vyresnieji buhalteriai, atliekantys vyriausiųjų buhalterių funkcijas.

14. Apskaitos tvarkytojų veiklą koordinuoja Finansų skyrius. Apskaitos tvarkytojai dirbdami vadovaujasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtintomis buhalterinės apskaitos organizavimo taisyklėmis ir kitais teisės aktais, taip pat šia Apskaitos politika.

Bendrieji apskaitos principai, metodai ir taisyklės

15. Tvarkydami apskaitą ir sudarydami finansines ataskaitas, VSS vadovaujasi VSAFAS.

16. Savivaldybės VSS finansinių ataskaitų rinkinys turi būti sudarytas taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įstaigų turtą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, grynąjį turtą, pinigų srautus ir, kad konsoliduotajame Savivaldybės VSS finansinių ataskaitų rinkinyje turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos bei grynasis turtas būtų atspindėti tikrai ir teisingai.

17. Savivaldybės VSS, tvarkydami buhalterinę apskaitą ir sudarydami finansines ataskaitas, vadovaujasi šiais bendraisiais apskaitos principais:

1) subjekto;

2) veiklos tęstinumo;

3) periodiškumo;

4) pastovumo;

5) piniginio mato;

6) kaupimo;

7) palyginimo;

8) atsargumo;

9) neutralumo;

10) turinio viršenybės prieš formą.

18. Savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojai, sudarydami biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinį, vadovaujasi subjekto, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato ir pinigų principais.

Subjekto principas

19. Kiekvienas viešojo sektoriaus subjektas, sudarantis finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius, laikomas atskiru apskaitos vienetu.

20. Apskaitoje registruojamas tik to viešojo sektoriaus subjekto nuosavas ir patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės ar savivaldybės turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos.

21. Išteklių fondo tvarkytojas šio fondo apskaitą tvarko atskirai nuo savo, kaip asignavimų valdytojo apskaitos.

Veiklos tęstinumo principas

22. Tvarkant apskaitą, daroma prielaida, kad:

1) VSS veiklos laikotarpis neribotas;

2) VSS nenumatoma likviduoti.

23. Šis principas netaikomas Savivaldybės VSS, kai yra priimtas sprendimas juos likviduoti.

Periodiškumo principas

24. Savivaldybės VSS veikla tvarkant apskaitą skirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromos ataskaitos.

Pastovumo principas

25. Savivaldybės VSS pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat.

26. Apskaitos metodą galima keisti tik tuo atveju, jeigu siekiama teisingiau parodyti įstaigų finansinių metų turtą, finansavimo sumas ir įsipareigojimus.

Piniginio mato principas

27. Savivaldybės VSS turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai ataskaitose rodomi pinigine išraiška.

Kaupimo principas

28. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai Savivaldybės VSS apskaitoje registruojami tada, kai jie įvyksta, ir pateikiami tų ataskaitinių laikotarpių finansinėse ataskaitose. Pajamos registruojamos tada, kai jos uždirbamos, o sąnaudos - tada, kai jos patiriamos, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.

Palyginimo principas

29. Finansinėse ataskaitose turi būti pateikiami ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienų finansinių metų duomenys, išskyrus finansines ataskaitas už 2010 metų ataskaitinius laikotarpius.

30. Pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas.

31. Finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip, kad jų informacijos vartotojai galėtų palyginti jose pateiktus duomenis su kitų ataskaitinių laikotarpių bei kitų VSS finansinėse ataskaitose pateiktais duomenimis ir teisingai įvertinti Savivaldybės VSS finansinės būklės pokyčius ir Savivaldybės VSS grupės konsoliduotos finansinės būklės pokyčius.

Atsargumo principas

32. Savivaldybės VSS turi pasirinkti tokius apskaitos metodus, kuriuos taikant VSS turto, finansavimo sumų ir įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų vertė negalėtų būti nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta.

Neutralumo principas

33. Apskaitos informacija pateikiama nešališkai. Jos pateikimas neturi daryti įtakos apskaitos informacijos vartotojų priimamiems sprendimams ir neturi būti siekiama iš anksto numatyto rezultato.

Turinio viršenybės prieš formą principas

34. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai apskaitoje registruojami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų teisinę formą.

Pinigų principas

35. Savivaldybės VSS išlaidos pripažįstamos tada, kada išmokami pinigai, o pajamos pripažįstamos tada, kada gaunami pinigai.

III. SĄSKAITŲ PLANAS

36. Savivaldybės VSS sudaro ir tvirtina savo sąskaitų planą pagal pateiktus pavyzdinius biudžetinių įstaigų, iždų ir fondų sąskaitų planus.

37. Sąskaitų planai apima privalomojo bendrojo sąskaitų plano sąskaitas ir privalomus detalizuojančius požymius, taip pat rekomenduojamas ir (arba) pagal įstaigų poreikius pasirinktas registravimo sąskaitas ir kitus detalizuojančius požymius.

38. Siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomi finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių rengimo reikalavimai, nustatyta tokia individualių sąskaitų ir jas detalizuojančių požymių struktūra, kad būtų pateikiama minėtoms ataskaitoms parengti reikalinga informacija. Biudžeto vykdymo ataskaitoms sudaryti apskaitos duomenys detalizuojami pagal šiuos požymius:

38.1. valstybės funkciją

38.2. programą;

38.3. lėšų šaltinį;

38.4. valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnį.

39. Sąskaitų plano detalizuojančių požymių sąrašas prireikus gali būti dar papildomas.

40. Savivaldybės VSS visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius apskaitoje registruoja dvejybiniu įrašu vieną kartą. VSS taiko tokį pasirinktą duomenų registravimo buhalterinėje apskaitoje variantą: ūkines operacijas ir ūkinius įvykius registruoja bendroje didžiojoje knygoje, kurios duomenys skirti sudaryti finansinėms ir biudžeto vykdymo ataskaitoms. Kitus apskaitos registrus pasirenka savo nuožiūra pagal poreikį.

41. Toliau pateikiama Savivaldybės VSS taikoma apskaitos politika, apimanti atskirus finansinių ataskaitų elementus arba straipsnius, ūkines operacijas, ūkinius įvykius ir jų apskaitos procedūras.

IV. NEMATERIALIOJO TURTO APSKAITA

Nematerialiojo turto pripažinimas

42. Savivaldybės VSS nematerialųjį turtą pripažįsta ir registruoja apskaitoje, jei jis atitinka nematerialiojo turto apibrėžimą ir visus nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus, pateiktus 13 VSAFAS „Nematerialusis turtas“.

43. Nustačius, kad turtas atitinka nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus, apibrėžtus 13 VSAFAS „Nematerialusis turtas“ jis registruojamas įsigijimo ar pasigaminimo savikaina. Duomenys įrašomi į nematerialiojo turto kortelę ir suteikiamas inventoriaus numeris.

44. Nematerialiojo turto duomenų kortelėje nurodoma tokia informacija apie nematerialųjį turtą: pavadinimas, nematerialiojo turto grupė, nematerialiojo turto aprašas, tiekėjas (davėjas), įsigijimo būdas, nuosavybė, įsigijimo data, įsigijimo savikaina, numatomas naudingo tarnavimo laikas, metai, kuriais paskutinį kartą bus apskaičiuota amortizacija, amortizacijos suma, naudojimo veikloje pradžios data ir turto perdavimo naudoti veikloje akto numeris, eksploatavimo vieta, savikainos padidėjimas dėl esminio nematerialiojo turto pagerinimo, esminio pagerinimo data, materialiai atsakingas asmuo, nematerialiojo turto perleidimo ar nurašymo pagrindas, perleidimo ar nurašymo data ir priežastis.

45. Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, įskaitant negrąžintinus mokesčius, atėmus prekybos nuolaidas. Visos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos prie nematerialiojo turto įsigijimo išlaidų ir susijusios su nematerialiojo turto paruošimu naudoti (testavimo, adaptavimo ir pan. išlaidos), taip pat yra įtraukiamos į jo įsigijimo savikainą, jeigu jos reikšmingos. Reikšminga suma laikoma 1 000 Lt.

46. Nematerialusis turtas ir visos su juo susijusios operacijos registruojamos vadovaujantis 13 VSAFAS „Nematerialusis turtas“ nuostatomis.

Nematerialiojo turto įsigijimas

47. Gavus nematerialųjį turtą, išankstinių mokėjimų suma perkeliama į atitinkamos nematerialiojo turto grupės įsigijimo savikainos registravimo sąskaitą.

48. Nemokamai (neatlygintinai) ne iš VSS pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą gautas nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas turto tikrąja verte pagal įsigijimo dienos būklę. Jei tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, tai nematerialusis turtas registruojamas simboline vieno lito verte. Tuo pačiu metu registruojamos iš kitų finansavimo šaltinių gautos Finansavimo sumos, lygios nematerialiojo turto tikrajai vertei.

49. Nemokamai (neatlygintinai) iš kito VSS pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą gautas nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas nematerialiojo turto vieneto įsigijimo savikaina, sukauptos amortizacijos ir nuvertėjimo (jei jis yra) sumos - pagal nematerialiojo turto perdavimo dienos būklę. Taip pat registruojamos gautos finansavimo sumos, lygios nematerialiojo turto balansinei vertei, pagal perdavimo ir priėmimo akte nurodytą finansavimo šaltinį, iš kurio lėšų nematerialųjį turtą perdavęs VSS jį įsigijo, jeigu nematerialusis turtas buvo įsigytas iš finansavimo sumų.

50. Už simbolinį mokestį pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą įsigytas nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas turto tikrąja verte, jei tikrąją vertę galima patikimai nustatyti. Tuo pačiu metu registruojamos iš kitų šaltinių gautos finansavimo sumos verte, lygia nematerialiojo turto tikrosios vertės ir simbolinio atlygio skirtumui. Jei tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, nematerialusis turtas registruojamas simbolinio atlygio verte.

51. Išsinuomotas ir gautas pagal panaudos sutartis nematerialusis turtas registruojamas įstaigų nebalansinėse sąskaitose nurodant kiekvieno nematerialiojo turto vieneto nuomotoją ar panaudos davėją.

52. Programinė įranga ar kitas nematerialusis turtas, kurio naudojimo pradžią galima tiksliai nustatyti, perduodami naudoti veikloje pagal ilgalaikio turto perdavimo naudoti veikloje aktą. Kai nematerialiojo turto naudojimo pradžios negalima tiksliai nustatyti, nematerialiojo turto vienetų nereikia perduoti naudoti veikloje, nes turtas pradedamas naudoti veikloje nematerialiojo turto įsigijimo ar sukūrimo dieną.

53. Pradedant naudoti nematerialųjį turtą veikloje, 2 egzemplioriais parengiamas ilgalaikio turto perdavimo naudoti veikloje aktas. Pasirašius materialiai atsakingiems asmenims ir įstaigų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims aktą patvirtinus, vienas akto egzempliorius pateikiamas buhalterijai, o kitas egzempliorius lieka materialiai atsakingam asmeniui. Pagal ilgalaikio turto perdavimo naudoti veikloje aktą ne vėliau kaip per 1 darbo dieną gavus aktą su nematerialiojo turto amortizacijos skaičiavimu susiję duomenys įrašomi į nematerialiojo turto vieneto duomenų kortelę.

Nematerialiojo turto priežiūra ir esminis pagerinimas

54. Visos išlaidos, susijusios su nematerialiojo turto priežiūra, pvz., programinės įrangos diegėjo atliekamų programinės įrangos priežiūros darbų išlaidos, pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.

55. Esminiu nematerialiojo turto pagerinimu laikomas esminis programinės įrangos patobulinimas, kuris neapima eilinių trūkumų taisymo, vienetinių programinės įrangos funkcinio suderinamumo pagerinimų. Esminiu pagerinimu laikomas naujo modulio įdiegimas naudojamoje programinėje įrangoje, naujos programinės įrangos versijos sukūrimas ir įdiegimas, jei nauja versija įdiegiama vietoj naudojamos versijos ir pan.

56. Jei yra atlikti nematerialiojo turto esminio pagerinimo darbai, pvz., įdiegtas naujas apskaitos programos modulis, darbų verte didinama nematerialiojo turto įsigijimo savikaina.

57. Jei, pasibaigus licencijos galiojimo laikui, įsigyjama nauja licencija, tai registruojamas naujas nematerialiojo turto vienetas.

Nematerialiojo turto amortizacija

58. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti ribotas ir neribotas. Nematerialiojo turto, kurio yra neribotas tarnavimo laikas, amortizacija neskaičiuojama.

59. Neriboto naudingo tarnavimo laiko yra plėtros darbai, literatūros, mokslo ir meno kūriniai.

60. Prie kitų nematerialiojo turto grupių priskiriamas nematerialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudingo tarnavimo laiko, atsižvelgiant į nematerialiojo turto vieneto ypatybes.

61. Naudojamo pagal nuomos ar panaudos sutartį nematerialiojo turto amortizacija neskaičiuojama ir apskaitoje neregistruojama.

62. Programinės įrangos ir kito nematerialiojo turto, kurio naudojimo pradžią galima tiksliai nustatyti, amortizacija pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos, kai vienetas perduodamas naudoti veikloje. Kai nematerialiojo turto naudojimo pradžios negalima tiksliai nustatyti, nematerialiojo turto amortizacija pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos, užregistravus turtą apskaitoje.

63. Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama už visą mėnesį.

64. Nematerialiojo turto amortizacija nebeskaičiuojama nuo kito mėnesio 1 dienos, kai:

64.1. nematerialusis turtas nurašomas;

64.2. nematerialusis turtas perleidžiamas ar kitaip perduodamas ir nurašomas iš balansinių sąskaitų;

64.3. nematerialusis turtas nustoja būti naudojamas;

64.4. visa naudojamo nematerialiojo turto vertė (atėmus likvidacinę vertę, jei ji nelygi nuliui) perkeliama į sąnaudų sąskaitas.

65. Nenaudojamo nematerialiojo turto amortizacija neskaičiuojama. Nenaudojamu nematerialiuoju turtu laikomas pripažintas nereikalingu, netinkamu (negalimu) naudoti ir vykdant atitinkamas programas perduotinas valdyti, naudoti ir disponuoti kitoms biudžetinėms įstaigoms arba kitiems subjektams.

66. Nematerialiojo turto amortizacija skaičiuojama remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais nematerialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimaliais ir maksimaliais ekonominiais normatyvais. Konkretūs nematerialiojo turto grupių amortizacijos normatyvai nustatyti Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. TS-356 „Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams patvirtinimo“.

67. Nematerialiojo turto likvidacinė vertė nenustatoma ir yra lygi nuliui.

68. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas ir likvidacinė vertė peržiūrimi kiekvienų finansinių metų pabaigoje ir gali būti tikslinami gavus papildomos informacijos. Nematerialiojo turto likutinė vertė, pradedant nuo laikotarpio, kurį buvo patikslintas naudingo tarnavimo laikas arba likvidacinė vertė, turi būti amortizuota per likusį (patikslintą) nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką.

69. VSS vadovų įsakymu sudaryta komisija inventorizacijos metu tikrina nevisiškai amortizuoto ir nenaudojamo veikioje nematerialiojo turto, taip pat didelės likutinės vertės nematerialiojo turto, kurio naudingo tarnavimo laikas greitai baigsis, arba kitokio nematerialiojo turto, jei taip nustatyta įstaigos vadovo įsakyme, būklę ir teikia savo pasiūlymus dėl tolesnio nematerialiojo turto naudojimo.

70. Nematerialiojo turto amortizacija registruojama apskaitoje kiekvieną mėnesį pagal nematerialiojo turto amortizacijos apskaičiavimo žiniaraštį (ar kitą apskaitos registrą). Registruojant apskaitoje amortizacijos sumą pajamomis pripažįstama amortizacijai proporcinga finansavimo sumų, gautų tam tikram nematerialiojo turto vienetui įsigyti, dalis.

71. Nematerialiojo turto amortizacija negali viršyti nematerialiojo turto įsigijimo savikainos, atėmus likvidacinę vertę.

72. Registruojant apskaitoje nematerialiojo turto amortizacijos sumą finansavimo sumos pajamomis nepripažįstamos tik tuo atveju, jei nematerialusis turtas įsigytas iš VSS gautų pajamų (už turto nuomą, turto pardavimą suteiktas paslaugas).

73. VSS pagrindinėje veikloje naudojamo nematerialiojo turto amortizacija pripažįstama pagrindinės veiklos sąnaudomis, kitoje veikloje naudojamo nematerialiojo turto amortizacija (pvz., nuomojamo turto) pripažįstama kitos veiklos sąnaudomis.

Nematerialiojo turto nuvertėjimo įvertinimas ir apskaita

74. Jei nematerialusis turtas nuvertėja, įsigijimo savikainos amortizacijos suma nesikeičia. Nuvertėjimo suma amortizuojama per likusį nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką, mažinant amortizacijos sąnaudas. Registruojant nematerialiojo turto, kurio vertė buvo sumažinta, amortizacijos sumą, taip pat registruojama nematerialiojo turto nuvertėjimo amortizacija ir mažinamos pripažintos finansavimo pajamos.

75. Kiekvienų ataskaitinių metų pabaigoje atliekant metinę inventorizaciją arba esant poreikiui VSS vadovų įsakymais sudarytos komisijos nustato, ar yra požymių, kad nematerialusis turtas gali būti nuvertėjęs. Jei nematerialusis turtas atitinka bent vieną iš vidinių ar išorinių 22 VSAFAS „Turto nuvertėjimas“ nurodytų turto nuvertėjimo požymių, komisija turi įvertinti nematerialiojo turto atsiperkamąją vertę.

76. Nematerialiojo turto, kurio grynoji realizavimo vertė viršija likutinę vertę, nuvertėjimas neregistruojamas.

77. Nematerialiojo turto likutinės vertės ir atsiperkamosios vertės skirtumas yra nematerialiojo turto nuvertėjimo suma.

78. Jeigu atsitikus kokiems nors įvykiams VSS dėl tam tikrų aplinkybių visiškai negali naudoti nematerialiojo turto savo veikloje ir negali jo realizuoti, tokio nematerialiojo turto likutinė vertė turi būti lygi nuliui, t. y. turi būti apskaičiuojamas ir užregistruojamas 100 proc. nuvertėjimas, lygus nematerialiojo turto likutinei vertei. Nuvertėjimas turi būti apskaičiuojamas ir užregistruojamas tą ataskaitinį laikotarpį, kurį nematerialusis turtas pripažintas netinkamu naudoti veikloje.

79. Duomenys apie nematerialųjį turtą, kurio alsi perkamoji vertė mažesnė nei likutinė vertė, įtraukiami į nuostolio dėl ilgalaikio turto nuvertėjimo pažymą.

80. Remiantis nuostolio dėl ilgalaikio turto nuvertėjimo pažyma, apskaitoje registruojamas nematerialiojo turto nuvertėjimas ir pripažįstama ta pati finansavimo pajamų suma, jei nematerialusis turtas buvo įsigytas iš finansavimo sumų.

81. Jei nematerialiojo turto nuvertėjimas buvo užregistruotas ankstesniais laikotarpiais, apskaitoje registruojamas lik nuvertėjimo skirtumas.

82. Nuvertėjimas yra amortizuojamas per nematerialiojo turto vieneto likusį naudingą tarnavimo laiką, mažinant pripažintas amortizacijos sąnaudas ir finansavimo pajamas.

83. Nematerialiojo turto apžiūros metu nustatoma, ar nėra požymių, kad anksčiau pripažintas nuostolis dėl nematerialiojo turto nuvertėjimo nebeegzistuoja ar sumažėjo. Jei tokių požymių yra, viešojo sektoriaus subjektai turi perskaičiuoti nematerialiojo turto vieneto atsiperkamąją vertę.

84. Nematerialiojo turto likutinė vertė gali būti didinama iki nematerialiojo turto atsiperkamosios vertės. Iš naujo apskaičiuota nematerialiojo turto vertė negali būti didesnė nei likutinė vertė, kuri būtų buvusi nustatyta, jei ankstesniais laikotarpiais nebūtų buvusios pripažintos nuvertėjimo sąnaudos.

85. Remiantis įstaigos vadovo patvirtinta nuostolio dėl ilgalaikio turto nuvertėjimo panaikinimo pažyma, apskaitoje registruojamas nematerialiojo turto nuvertėjimo panaikinimas ir mažinamos pripažintos finansavimo pajamos.

86. Nematerialiojo turto operaciją korespondencijoms VSS naudoja Finansų ministerijos Pavyzdinio buhalterinės apskaitos vadovo Nematerialiojo turto apskaitos apraše pateiktų buhalterinių įrašų pavyzdžius.

Nematerialiojo turto inventorizacija

87. Nematerialųjį turtą įstaigos inventorizuoja remdamosi teisės aktais, nustatančiais inventorizacijos taisykles.

Nematerialiojo turto perleidimas

88. Nematerialiojo turto perleidimu laikoma:

88.1. nematerialiojo turto išnuomojimas;

88.2. nematerialiojo turto perdavimas panaudai;

88.3. nematerialiojo turto neatlygintinas perdavimas;

88.4. nematerialiojo turto pardavimas.

89. Visos su nematerialiojo turto perleidimu susijusios operacijos turi būti registruojamos apskaitoje tada, kai buvo apskaičiuota ir apskaitoje užregistruota einamojo mėnesio nematerialiojo turto amortizacija (jeigu ji skaičiuojama).

90. Jeigu nematerialusis turtas išnuomojamas, gavus nuomos sutarties kopiją ir turto perdavimo ir priėmimo aktą pakeičiamas nematerialiojo turto vieneto naudojimo požymis (iš naudojamo į išnuomotą). Išnuomotas nematerialusis turtas lieka užregistruotas apskaitoje.

91. Perdavus nematerialųjį turtą panaudai, pakeičiamas jo naudojimo požymis (iš naudojamo į perduotą panaudai). Panaudai perduoto nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudos priskiriamos prie pagrindinės veiklos sąnaudų.

92. Perduodant kitam VSS nematerialųjį turtą rengiamas turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktas. Jame nurodoma:

92.1. nematerialiojo turto įsigijimo savikaina:

92.2. nematerialiojo turto įsigijimo data;

92.3. sukaupta amortizacijos suma;

92.4. nematerialiojo turto nuvertėjimo suma;

92.5. nematerialiojo turto likutinė vertė;

92.6. Finansavimo šaltinis (-iai), iš kurio (-ių) lėšų nematerialusis turtas buvo įsigytas;

92.7. kita informacija.

93. Priėmus sprendimą nemokamai (neatlygintinai) perduoti nematerialųjį turtą kitam subjektui, perduotas nematerialusis turtas nurašomas iš apskaitos. Jei nematerialusis turtas perduodamas kitam VSS, finansavimo pajamos nepripažįstamos, o mažinamos gautos finansavimo sumos. Jei nematerialusis turtas perduodamas ne VSS, pripažįstamos finansavimo pajamos.

94. Remiantis pasirašyta nematerialiojo turto pardavimo-pirkimo sutartimi rengiama sąskaita faktūra ir apskaitoje registruojamas kitos veiklos pelnas arba nuostolis iš nematerialiojo turto perleidimo. Taip pat pripažįstamos finansavimo pajamos verte, lygia parduoto nematerialiojo turto likutinei vertei, jei nematerialusis turtas buvo įsigytas iš finansavimo sumų. Pasirašius turto perdavimo ir priėmimo aktą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną dokumentai perduodami buhalterijai.

Nematerialiojo turto naudojimo veikloje nutraukimas, pergrupavimas ir nurašymas

95. Materialiai atsakingas asmuo dėl nematerialiojo turto netinkamumo (negalimo naudoti) informuoja VSS vadovo įsakymu sudarytą komisiją dėl nematerialiojo turto vieneto tolesnio naudojimo veikloje. Komisija, apžiūrėjusi ir patikrinusi nematerialųjį turtą parengia ilgalaikio turto naudojimo veikloje nutraukimo aktą ir pateikia pasiūlymus dėl tolesnio nematerialiojo turto naudojimo.

96.  Pasirašytas ilgalaikio turto naudojimo veikloje nutraukimo aktas pateikiamas buhalterijai ne vėliau kaip per vieną darbo dieną. Remiantis ilgalaikio turto naudojimo veikloje nutraukimo aktu, nematerialiojo turto amortizacija nebeskaičiuojama.

97. Nematerialusis turtas teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nurašomas:

97.1. VSS vadovo įsakymu sudarytos komisijos siūlymu per metus, kai nustatomas nurašytinas nematerialusis turtas;

97.2. atlikus metinę inventorizaciją ir VSS vadovo įsakymu sudarytos komisijos siūlymu.

98. Nematerialusis turtas nurašomas, jei jis pripažintas netinkamu (negalimu) naudoti ir nebeatitinka nematerialiojo turto požymių dėl vienos iš šių priežasčių:

98.1. dėl visiško amortizavimo ir netinkamumo naudoti;

98.2. dėl stichinės nelaimės;

98.3. dėl gaisro;

98.4. dėl trečiųjų asmenų veikos;

98.5. dėl moralinio pasenimo;

98.6. dėl sugedimo, kai taisyti netikslinga;

98.7. dėl to, kad netikslinga ar neįmanoma nematerialiojo turto parduoti viešuose prekių aukcionuose;

98.8. dėl kitų priežasčių.

99. Visiškai amortizuotas nematerialusis turtas negali būti nurašomas, jei jis dar tinkamas naudoti veikloje.

100. VSS vadovo įsakymu sudaryta komisija pildo pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nurašymo ir likvidavimo aktą.

101. Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nurašymo ir likvidavimo aktas pateikiamas buhalterijai.

102. Sprendimus dėl nematerialiojo turto pripažinimo netinkamu naudoti priima VSS vadovas.

103. Sprendimus dėl pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti nematerialiojo turto nurašymo priima teisės aktuose nustatytos institucijos.

104. Gavus patvirtintą pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti nematerialiojo ir ilgalaikio materialiojo turto nurašymo ir likvidavimo aktą, apskaitoje registruojamas nematerialiojo turto nurašymas. Jeigu nurašomas veikloje naudojamas nematerialusis turtas, prieš nurašant apskaičiuojama ir užregistruojama einamojo mėnesio šio turto amortizacijos suma.

105. Nurašant nematerialųjį turtą gali būti registruojamos šios operacijos: jei nematerialusis turtas sugadintas, prarastas dėl materialiai atsakingo (atsakingo) ar kito asmens kaltės ir yra galimybė nematerialiojo turto praradimo žalą išieškoti iš šio asmens, registruojamas nematerialiojo turto nurašymas, išieškotina suma ir pripažįstamos finansavimo pajamos.

106. Nebalansinėse sąskaitose kaupiama informacija apie prarastą nematerialųjį turtą tol, kol pagal teisės aktus, Civilinį kodeksą sueina senaties terminas:

106.1. teisės aktų nustatyta tvarka suėjus užregistruoto ieškinio senaties terminui, registruojamos nematerialiojo turto nurašymo sąnaudos;

106.2. jei nematerialusis turtas nurašomas į sąnaudas, registruojamas nematerialiojo turto nurašymas ir pripažįstamos finansavimo pajamos, jei nematerialusis turtas buvo įsigytas iš finansavimo sumų.

V. ILGALAIKIO MATERIALIOJO TURTO APSKAITA

Ilgalaikio materialiojo turto pirminis pripažinimas

107. Ilgalaikis materialusis turtas pripažįstamas ir registruojamas apskaitoje, jei jis atitinka ilgalaikio materialiojo turto apibrėžimą ir visus jo pripažinimo kriterijus, pateiktus 12 VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“.

108. Minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę (įsigijimo ar pasigaminimo savikainą), nuo kurios turtas pripažįstamas ilgalaikiu materialiuoju turtu, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Ilgalaikio materialiojo turto registrų duomenys

109. Nustačius, kad turtas atitinka visus ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo kriterijus, apibrėžtus 12 VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“, jis registruojamas įsigijimo savikaina. Duomenys įrašomi į ilgalaikio materialiojo turto kortelę ir ilgalaikio materialiojo turto vienetui suteikiamas inventoriaus numeris.

110. Ilgalaikio materialiojo turto duomenų kortelėje nurodoma tokia informacija apie turtą: ilgalaikio materialiojo turto inventoriaus numeris, ilgalaikio materialiojo turto pavadinimas, ilgalaikio materialiojo turto grupė, ilgalaikio materialiojo turto sudedamosios dalys (kai ilgalaikio materialiojo turto techniniame pase nurodyta, kad ilgalaikio materialiojo turto sudėtyje yra tauriųjų metalų, turi būti išvardijamos detalės, kurių sudėtyje yra tauriųjų metalų, nurodomi jų pavadinimai ir masė), ilgalaikio materialiojo turto mato vienetas (vienetais arba komplektais), komplekto sudėtis (jei parengta komplekto duomenų kortelė), jeigu yra, serijos numeris, tiekėjas (davėjas), įsigijimo dokumento numeris, ilgalaikio materialiojo turto gamintojas, įsigijimo būdas, nuosavybė, įsigijimo data, ilgalaikio materialiojo turto būklė, įsigijimo savikaina, numatomas naudingo tarnavimo laikas, metai, kuriais paskutinį kartą bus apskaičiuotas nusidėvėjimas, likvidacinė vertė, nusidėvėjimo suma, naudojimo veikloje pradžios data ir ilgalaikio materialiojo turto perdavimo naudoti veikloje akto numeris, eksploatavimo vieta, įsigijimo savikainos padidėjimas dėl ilgalaikio materialiojo turto esminio pagerinimo, esminio pagerinimo data, materialiai atsakingas (atsakingas) asmuo, ilgalaikio materialiojo turto perleidimo ar nurašymo pagrindas, perleidimo ar nurašymo data ir priežastis.

111. Ilgalaikio materialiojo turto vienetui suteiktas inventoriaus numeris nekeičiamas per visą ilgalaikio materialiojo turto buvimo įstaigoje laiką. Inventoriaus numerį galima keisti tik tais atvejais, kai nustatoma, kad ilgalaikis materialusis turtas buvo klaidingai sunumeruotas.

112. Nuomojamą (gautą pagal panaudos sutartis) turtą nuomininkas apskaito nebalansinėse nulinės klasės sąskaitose pagal nuomotojo jam priskirtus inventoriaus numerius.

113. Gavus ilgalaikį materialųjį turtą, išankstinių mokėjimų suma perkeliama į atitinkamos ilgalaikio materialiojo turto grupės įsigijimo savikainos sąskaitą.

Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina

114. Įsigytas ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina.

115. Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą sudaro pirkimo kaina, įskaitant importo ir kitus negrąžintinus mokesčius, atėmus prekybos nuolaidas, jei dėl to įsigijimo savikaina netampa reikšmingai mažesnė už turto rinkos vertę.

116. Visos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimui ir susijusios su turto paruošimu naudoti iki jo naudojimo pradžios, yra įtraukiamos į jo įsigijimo (pasigaminimo) savikainą.

117. Į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą neįtraukiamos, o nurašomos į sąnaudas tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos padarytos, šios išlaidos:

117.1. išlaidos, padaromos nuo tada, kai ilgalaikis materialusis turtas tampa tokios būklės, kad galima pradėti jį naudoti, išskyrus esminio turto pagerinimo išlaidas;

117.2. išlaidos, kurios nėra būtinos norint paruošti ilgalaikį materialųjį turtą numatomam naudojimui;

117.3. išlaidos, padarytos ilgalaikio materialiojo turto naudojimo pradžioje, prieš jam pasiekiant planuotą pajėgumą;

117.4. viešųjų pirkimų organizavimo išlaidos;

117.5. administracinės ir kitos bendrosios pridėtinės išlaidos, išskyrus atvejus, kai jos gali būti tiesiogiai susiejamos su ilgalaikio materialiojo turto įsigijimu ar paruošimu naudoti.

118. Jeigu VSS turtą įsigyja išsimokėtinai per ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje nurodytos palūkanos reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos arba nėra nurodytos, turto įsigijimo savikaina apskaičiuojama diskontuojant visą sutartyje nurodytą sumą iki dabartinės vertės, taikant apskaičiuotų palūkanų ar kitą pagrįstą normą sutarties sudarymo metu. Mokėtinos sumos dabartinės vertės ir sutartyje nurodytos už turtą mokėtinos sumos skirtumas jo apskaičiavimo metu į ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą netraukiamas, o pripažįstamas palūkanų sąnaudomis per sutartyje nustatytą išsimokėjimo laiką.

Ilgalaikio materialiojo turto registravimas

119. Ilgalaikis materialusis turtas registruojamas sąskaitų plano ilgalaikio materialiojo turto klasės sąskaitose.

120. Įstaigų įsigytas perduoti neatlygintinai naujas turtas registruojamas ilgalaikio materialiojo turto klasės sąskaitose, kaip ir įsigytas.

121. Ilgalaikis materialusis turtas registruojamas ir apskaita tvarkoma pagal turto vienetus.

122. Ilgalaikio materialiojo turto vienetu VSS pripažįsta visiškai užbaigtą įrenginį su visais jo įtaisais ir priklausiniais arba pavienį atskiros konstrukcijos daiktą, arba atskirą komplektą sujungtų daiktų, sudarančių visumą ir drauge atliekančių tam tikras funkcijas, jei jo įsigijimo ar pasigaminimo savikaina yra ne mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali turto vertė (įsigijimo (pasigaminimo) savikaina).

123. Jei keli panašių savybių ir vienodo tarnavimo laiko ilgalaikio materialiojo turto vienetai negali funkcionuoti vieni be kitų, jie apskaitoje privalo būti susieti ir registruojami kaip vienas ilgalaikio turto vienetas, net jeigu kiekvieno jų įsigijimo savikaina yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali ilgalaikio materialiojo turto vertė, tačiau jų visų bendra įsigijimo ar pasigaminimo savikaina viršija minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę (pvz., vieną ilgalaikio materialiojo turto vienetą sudaro kompiuteris, sisteminis blokas, klaviatūra, pelė ir pan.). Tokio ilgalaikio materialiojo turto vieneto sudedamosios dalys turi turėti tą patį inventoriaus numerį, o duomenų kortelėje turi būti nurodyta, iš kelių dalių vienetas sudarytas.

124. Nemokamai (neatlygintinai) gautas ilgalaikis materialusis turtas ne iš VSS pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą apskaitoje registruojamas jo tikrąja verte pagal įsigijimo dienos būklę. Jei tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, tai ilgalaikis materialusis turtas registruojamas simboline vieno lito verte. Tuo pačiu metu registruojamos iš kitų finansavimo Šaltinių gautos finansavimo sumos verte, lygia ilgalaikio materialiojo turto tikrajai vertei.

125. Nemokamai (neatlygintinai) gautas ilgalaikis materialusis turtas iš kito VSS pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina, sukauptas nusidėvėjimas ir nuvertėjimas (jei jis yra) - pagal ilgalaikio materialiojo turto perdavimo dienos būklę. Tuo pačiu metu registruojamos gautos finansavimo sumos, lygios ilgalaikio materialiojo turto balansinei vertei, pagal perdavimo ir priėmimo akte nurodytą finansavimo šaltinį, iš kurio lėšų jį perdavęs VSS įsigijo, jeigu ilgalaikis materialusis turtas buvo įsigytas iš finansavimo sumų.

126. Už simbolinį mokestį įsigytas ilgalaikis materialusis turtas pagal turto perdavimo ir priėmimo aktą apskaitoje registruojamas įsigijimo dieną ilgalaikio materialiojo turto tikrąja verte, jei tikrąją vertę galima patikimai nustatyti. Taip pat registruojamos iš kitų šaltinių gautos finansavimo sumos verte, lygia ilgalaikio materialiojo turto tikrosios vertės ir simbolinio atlygio skirtumui. Jei tikrosios vertės negalima patikimai nustatyti, ilgalaikis materialusis turtas registruojamas simbolinio atlygio verte.

127. Išsinuomotas ir gautas pagal panaudos sutartis ilgalaikis materialusis turtas registruojamas įstaigos nebalansinėse sąskaitose, nurodant kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto vieneto inventoriaus numerį, nuomotoją ar panaudos davėją.

128. Pradedant naudoti ilgalaikį materialųjį turtą veikloje parengiamas ilgalaikio turto perdavimo naudoti veikloje aktas ir jo duomenys įrašomi į ilgalaikio materialiojo turto vieneto duomenų kortelę.

Ilgalaikio materialiojo turto remonto ir statybos darbai

129. VSS atliekami ilgalaikio materialiojo turto remonto darbai skirstomi į šias pagrindines grupes:

129.1. esminio pagerinimo darbų;

129.2. paprastojo remonto ir kitų panašaus pobūdžio darbų.

130. Ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimo, remonto ir pan. atliktų darbų išlaidų registravimas apskaitoje priklauso nuo tų darbų teikiamo rezultato.

131. Jei ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas pripažįstamas esminiu ilgalaikio materialiojo turto pagerinimu (pailgina ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką ar pagerina jo naudingąsias savybes), rekonstravimo ar remonto darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir iš naujo nustatomas ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas. Šio ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė, pradedant laikotarpiu, nuo kurio buvo nustatytas naujas ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas, turi būti nudėvėta per iš naujo nustatytą naudingo tarnavimo laiką.

132. Jei ilgalaikio materialiojo turto rekonstravimas ar remontas, pripažįstamas esminiu ilgalaikio materialiojo turto pagerinimu, tik pagerina naudingąsias turto savybes, bet nepailgina jo naudingo tarnavimo laiko, rekonstravimo ar remonto darbų verte didinama ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina ir ji nudėvima per likusį ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudingo tarnavimo laiką.

133. Jei ilgalaikio materialiojo turto remontas nėra pripažįstamas esminiu pagerinimu, išlaidos nurašomos į sąnaudas tą ataskaitinį laikotarpį, kurį padaromos. Pavyzdžiui, smulkus pastatų remontas ir pan.

134. VSS vadovo paskirtas už remonto darbus atsakingas darbuotojas remonto darbų pirkimo dokumentuose, sutartyje dėl remonto darbų atlikimo ir atliktų darbų aktuose turi nurodyti remonto tipą (atskilti esminį pagerinimą nuo paprastojo remonto) ir remontuojamo ilgalaikio materialiojo turto vieneto inventoriaus numerį.

135. Remonto ir statybos darbų apskaita tvarkoma vadovaujantis šiomis nuostatomis:

135.1. paprastojo remonto išlaidos pagal faktiškai gautas sąskaitas faktūras, atsargų nurašymo aktus, atliktų darbų aktus ir kitus pirminius apskaitos dokumentus priskiriamos einamojo mėnesio sąnaudoms. Jei sąskaitos faktūros negautos, tačiau žinoma atliktų darbų vertė pagal atliktų darbų aktą, registruojamos sukauptos sąnaudos. Paprastojo remonto sąnaudos registruojamos nurodant ilgalaikio materialiojo turto vieneto inventoriaus numerį;

135.2. kapitalinio remonto, rekonstravimo ir statybos išlaidos pagal faktiškai gautas sąskaitas faktūras, atsargų nurašymo aktus ir kitus pirminius apskaitos dokumentus remonto ar statybų laikotarpiu kaupiamos nebaigtos statybos ar esminio pagerinimo darbų sąskaitose pagal ilgalaikio materialiojo turto vieneto inventoriaus numerį. Sąnaudos gali būti kaupiamos ir priskiriamos ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainai iki ilgalaikio materialiojo turto atidavimo naudoti veikloje:

135.2.1. kapitalinio remonto išlaidos užbaigus remonto darbus priskiriamos konkrečiam ilgalaikio materialiojo turto vienetui, o statybos išlaidos užbaigus darbus priskiriamos ilgalaikiam materialiajam turtui, sukuriant naują ilgalaikio materialiojo turto duomenų kortelę;

135.2.2. užbaigus kilnojamųjų kultūros vertybių konservavimą ir restauravimą, darbų išlaidos, kurios laikomos esminiu pagerinimu, registruojamos vadovaujantis 12 VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ nuostatomis kaip atskiras (papildomas) ilgalaikio materialiojo turto vienetas;

135.2.3. užbaigus nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbus, išlaidos, kurios laikomos esminiu turto pagerinimu, registruojamos atskiru (papildomu) ilgalaikio materialiojo turto vienetu vadovaujantis 12 VSAFAS „,Ilgalaikis materialusis turtas“ nuostatomis;

135.2.4. ūkio būdu atliekamų kapitalinio remonto, rekonstravimo ir statybos darbų sąnaudų apskaita tvarkoma pagal kiekvieną objektą, detalizuojant sąnaudas pagal elementus: darbo užmokestį, atsargas (nurodant jų pavadinimus, kiekį, kainą, vertę), kt. Rangos būdu atliekamų kapitalinio remonto, rekonstravimo ir statybos darbų sąnaudų apskaita tvarkoma pagal kiekvieną objektą, jų nedetalizuojant.

136. Kai esminio pagerinimo darbai atliekami atskirais etapais, sukauptos išlaidos turi būti priskiriamos remontuojamo ilgalaikio materialiojo tūrio įsigijimo savikainai tik užbaigus visus remonto darbus.

137. Rekonstravimo, remonto ir statybos darbams, atliekamiems ūkio būdu. priskiriamos šios išlaidos:

137.1. atsargų ir medžiagų (įskaitant ir montuotinus įrenginius);

137.2. darbuotojų darbo užmokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų ir kitos su darbo užmokesčiu susijusios sąnaudos, jeigu galima jas patikimai nustatyti;

137.3. kitos sąnaudos, patirtos išskirtinai rekonstravimo, remonto ar statybos darbams atlikti (pvz., transportavimas, sertifikavimas, patikra ir pan.).

138. Rekonstravimo, remonto ir statybos darbams, atliekamiems rangos būdu, priskiriamos šios išlaidos:

138.1. rangovų (subrangovų) paslaugų ir jų sunaudotų medžiagų:

138.2. kitos sąnaudos, patirtos išskirtinai remontui atlikti (pvz., transportavimas, sertifikavimas, patikra ir pan.).

139. Jei ilgalaikio materialiojo turto remonto išlaidas kompensuoja draudimo įmonė ar kitas subjektas, tai gavus sprendimą dėl patirtų išlaidų kompensavimo mažinamos pripažintos remonto sąnaudos.

Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas

140. Ilgalaikis materialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudingo tarnavimo laiko. Ilgalaikio materialiojo turto, kurio yra neribotas naudingo tarnavimo laikas, nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

141. Neriboto naudojimo laiko yra žemė, kultūros vertybės ir bibliotekų fondai, todėl jų nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Kultūros vertybių nusidėvėjimas skaičiuojamas tik tuo atveju, jei jos buvo konservuotos ar restauruotos ir dėl to buvo padidinta jų vertė ir užregistruotas atskiras (papildomas) ilgalaikio materialiojo turto vienetas.

142. Nebaigtos statybos nusidėvėjimas neskaičiuojamas.

143. Ilgalaikio materialiojo turto, naudojamo pagal nuomos ar panaudos sutartį, nusidėvėjimas neskaičiuojamas ir apskaitoje neregistruojamas.

144. Konkretaus ilgalaikio materialiojo turto vieneto nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos, kai ilgalaikio materialiojo turto vienetas perduodamas naudoti.

145. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas už visą mėnesį.

146. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos, kai ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė sutampa su jo likvidacine verte, kai jis perleidžiamas, nurašomas, kai apskaičiuojamas ir užregistruojamas to vieneto nuvertėjimas lygus jo likutinės vertės sumai arba ilgalaikis materialusis turtas nustoja būti naudojamas.

147. Nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Nenaudojamu laikomas pripažintas nereikalingu, netinkamu (negalimu) naudoti ir vykdant atitinkamas programas perduotinas valdyti, naudoti ir disponuoti kitoms biudžetinėms įstaigoms arba kitiems subjektams turtas. Laikinai nenaudojamas, pvz., dėl remonto, ilgalaikis materialusis turtas nepriskiriamas nenaudojamam veikloje ilgalaikiam materialiajam turtui.

148. Viešojo sektoriaus subjektai ilgalaikio materialiojo turto likvidacines vertės nenustato.

149. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas skaičiuojamas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimaliais ir maksimaliais ekonominiais normatyvais. Konkretūs ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo normatyvi nustatyti Utenos rajono savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 22 d. sprendime Nr. TS-356 „Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) ekonominių normatyvų viešojo sektoriaus subjektams patvirtinimo“.

150. Ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laikas ir likvidacinė vertė peržiūrimi kiekvienų finansinių metų pabaigoje ir gali būti tikslinami gavus papildomos informacijos apie pasikeitusias vidaus ir išorės aplinkybes. Ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė, pradedant nuo laikotarpio, kurį buvo patikslintas naudingo tarnavimo laikas arba likvidacinė vertė, turi būti nudėvėta per likusį (patikslintą) ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką.

151. VSS vadovo įsakymu sudarytu komisija tikrina nenusidėvėjusio ir nenaudojamo VSS veikloje didelės likutinės vertes ilgalaikio materialiojo turto, kurio naudingo tarnavimo laikas greitai baigsis, arba kito ilgalaikio materialiojo turto, jei taip nustatyta VSS vadovo įsakyme, būklę ir teikia pasiūlymus dėl ilgalaikio materialiojo turto tolesnio naudojimo.

152. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo suma negali viršyti ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainos.

153. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas registruojamas apskaitoje kiekvieną mėnesį pagal ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo žiniaraštį.

154. Registruojant apskaitoje nusidėvėjimą, pajamomis pripažįstama nusidėvėjimui proporcinga finansavimo sumų, gautų konkrečiam ilgalaikio materialiojo turto vienetui įsigyti, dalis.

155. Registruojant apskaitoje ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą finansavimo sumos pajamomis nepripažįstamos tik tuo atveju, jei ilgalaikis materialusis turtas įsigytas iš įstaigos gautų pajamų (už turto nuomą turto pardavimą, suteiktas paslaugas).

156. VSS pagrindinėje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas pripažįstamas pagrindinės veiklos sąnaudomis, o kitoje veikioje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas (pvz., nuomojamo turto) — kitos veiklos sąnaudomis.

157. Jei ilgalaikis materialusis turtas nuvertėja, įsigijimo savikainos nusidėvėjimo suma nesikeičia. Nuvertėjimo suma nudėvima per likusį ilgalaikio materialiojo turto naudingo tarnavimo laiką, mažinant nusidėvėjimo sąnaudas. Registruojant ilgalaikio materialiojo turto, kurio vertė buvo sumažinta, nusidėvėjimą, registruojamas ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimo nusidėvėjimas ir mažinamos pripažintos finansavimo pajamos.

Ilgalaikio materialiojo turto vertės pasikeitimo ir nuvertėjimo įvertinimas ir apskaita

158. Kiekvienų finansinių metų pabaigoje atliekant metinę inventorizaciją arba esant poreikiui VSS vadovo įsakymu sudaryta komisija nustato, ar yra požymių, kad ilgalaikis materialusis turtas gali būti nuvertėjęs. Jei ilgalaikis materialusis turtas atitinka bent vieną iš vidinių ar išorinių 22 VSAFAS „Turto nuvertėjimas“ nurodytų turto nuvertėjimo požymių, komisija turi įvertinti ilgalaikio materialiojo turto atsiperkamąją vertę. Ilgalaikio materialiojo turto atsiperkamoji vertė - ilgalaikio materialiojo turto grynoji realizavimo vertė arba jo naudojimo vertė, ta, kuri yra didesnė.

159. Atsiperkamąją vertę apskaičiuoja VSS vadovo įsakymu sudaryta komisija. Ilgalaikio materialiojo turto, kurio grynoji realizavimo vertė viršija likutinę vertę, nuvertėjimas neregistruojamas.

160. Ilgalaikio materialiojo turto likutinės vertės ir ilgalaikio materialiojo turto atsiperkamosios vertės skirtumas yra ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimo suma.

161. Jeigu atsitikus tam tikriems įvykiams VSS dėl tam tikrų aplinkybių visiškai negali naudoti ilgalaikio materialiojo turto savo veikloje ir negali jo realizuoti, tokio ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė turi būti lygi nuliui, t. y. turi būti apskaičiuojamas ir užregistruojamas 100 proc. nuvertėjimas, lygus ilgalaikio materialiojo turto likutinei vertei. Nuvertėjimas turi būti apskaičiuojamas ir užregistruojamas tą ataskaitinį laikotarpi, kurį ilgalaikis materialusis turtas pripažintas netinkamu naudoti veikloje.

162. Duomenys apie ilgalaikį materialųjį turtą, kurio atsiperkamoji vertė mažesnė nei likutinė vertė, įtraukiami į nuostolio dėl ilgalaikio turto nuvertėjimo pažymą.

163. Remiantis pateikta nuostolio dėl ilgalaikio turto nuvertėjimo pažyma, apskaitoje registruojamas ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimas ir pripažįstama ta pati finansavimo pajamų suma, jei ilgalaikis materialusis turtas buvo įsigytas iš finansavimo sumų.

164. Jeigu ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimas buvo užregistruotas ankstesniais laikotarpiais, apskaitoje registruojamas tik nuvertėjimo skirtumas.

165. Nuvertėjimas yra nudėvimas per likusį ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudingą tarnavimo laiką, mažinant pripažintas nusidėvėjimo sąnaudas ir finansavimo pajamas.

166. Ilgalaikio materialiojo turto apžiūros metu nustatoma, ar nėra požymių, kad anksčiau pripažintas nuostolis dėl ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimo nebeegzistuoja ar sumažėjo. Jei tokių požymių yra, viešojo sektoriaus subjektas turi perskaičiuoti ilgalaikio materialiojo turto vieneto atsiperkamąją vertę.

167. Ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė gali būti didinama iki ilgalaikio materialiojo turto atsiperkamosios vertės. Iš naujo apskaičiuota ilgalaikio materialiojo turto vertė negali būti didesnė nei likutinė vertė, kuri būtų buvusi nustatyta, jei ankstesniais laikotarpiais nebūtų buvę pripažintos nuvertėjimo sąnaudos.

168. Remiantis VSS vadovo patvirtinta nuostolio dėl ilgalaikio turto nuvertėjimo panaikinimo pažyma, apskaitoje registruojamas ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimo panaikinimas ir mažinamos pripažintos finansavimo pajamos.

169. Žemės, kultūros vertybių ir kitų vertybių apskaitai taikomas tikrosios vertės metodas. Jeigu kultūros vertybės nėra apdraustos ir nėra duomenų jų rinkos vertei nustatyti, kultūros vertybių tikroji vertė galėtų būti prilyginama įsigijimo savikainai, jei tokia yra. Jei nėra kultūros vertybių įsigijimo savikainos, VSS vadovo įsakymu sudaryta komisija turi nustatyti tikrąją jų vertę.

170. Ilgalaikio materialiojo turto vertės pokytis apskaitoje užregistruojamas pagal pažymą.

171. Ilgalaikio materialiojo turto ūkinių operacijų sąskaitų korespondencijoms VSS naudoja Finansų ministerijos Pavyzdinio buhalterinės apskaitos vadovo Ilgalaikio materialiojo turto apskaitos apraše pateiktų buhalterinių įrašų pavyzdžius.

Ilgalaikio materialiojo turto inventorizacija

172. Ilgalaikis materialusis turtas inventorizuojamas remiantis teisės aktais, nustatančiais

turto inventorizacijos taisykles.

173. VSS vadovo sudaryta turto inventorizacijos komisija pagal VSS vadovo įsakyme nurodytos dienos būklę inventorizuoja visą VSS esantį turtą.

174. Ilgalaikio materialiojo turto inventorizavimo aprašus-sutikrinimo žiniaraščius parengia už ilgalaikio materialiojo turto apskaitą atsakingas asmuo. Jis turi nurodyti ilgalaikio materialiojo turto vienetą, inventoriaus numerį, buvimo vietą ir materialiai atsakingą (atsakingą) asmenį. Į inventorizavimo aprašus-sutikrinimo žiniaraščius ilgalaikio materialiojo turto vienetai traukiami pavieniui.

175. Inventorizacijos rezultatai registruojami tokiais buhalterinės apskaitos įrašais:

175.1. nustačius ilgalaikio materialiojo turto trūkumą:

175.1.1. jeigu nustatytas kaltas asmuo ir numatoma trūkumų sumas išieškoti, ilgalaikio materialiojo turto trūkumas priskiriamas prie išieškotinų sumų. Nustačius trūkumą, apskaitoje registruojama nurašomo ilgalaikio materialiojo turto vertė ir pajamomis pripažįstamos finansavimo sumos, iš kurių ilgalaikis materialusis turtas buvo įsigytas, ir registruojamos išieškotinos sumos;

175.1.2. jeigu kaltas asmuo nenustatytas ir trūkumų išieškoti neįmanoma, gavus dokumentus iš teisėsaugos institucijų teisės aktų nustatyta tvarka registruojamas išieškotinos sumos nurašymas. Informacija apie nurašytą gautiną sumą kaupiama nebalansinėse sąskaitose;

175.2. nustačius ilgalaikio materialiojo turto perteklių, rastas neužpajamuotas ilgalaikis materialusis turtas užpajamuojamas 12 VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ nustatyta tvarka.

Ilgalaikio materialiojo turto perleidimas

176. Visos su ilgalaikio materialiojo turto perleidimu susijusios operacijos turi būti registruojamos apskaitoje tada, kai apskaičiuojamas ir apskaitoje užregistruojamas einamojo mėnesio ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas (jeigu jis skaičiuojamas).

177. Jei perleidžiama dalis ilgalaikio materialiojo turto, VSS vadovo įsakymu sudaryta komisija jį iškomplektuoja. Sudedamosios dalys užpajamuojamos apskaitoje kaip atskiri turto vienetai - parengiamos duomenų kortelės ir ilgalaikio materialiojo turto vienetams suteikiami inventoriaus numeriai.

178. Jeigu ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas, gavus nuomos sutarties kopiją ir turto perdavimo ir priėmimo aktą, pakeičiamas ilgalaikio materialiojo turto vieneto naudojimo požymis (iš naudojamo į išnuomotą). Išnuomoto ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos priskiriamos kitos veiklos sąnaudoms . (Jei išnuomojamas visas vienetas.)

179. Panaudai atiduoto ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudos priskiriamos pagrindinės veiklos sąnaudoms .

180. Perduodant ilgalaikį materialųjį turtą kitam VSS, rengiamas turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktas. Jame nurodoma:

180.1. ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikaina;

180.2. ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo data;

180.3. ilgalaikio materialiojo turto sukaupta nusidėvėjimo suma;

180.4. ilgalaikio materialiojo turto nuvertėjimas;

180.5. ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė;

180.6. finansavimo šaltinis (-iai), iš kokių lėšų ilgalaikis materialusis turtas buvo įsigytas;

180.7. kita informacija.

181. Priėmus sprendimą nemokamai (neatlygintinai) perduoti ilgalaikį materialųjį turtą kitam subjektui ir šį turtą perdavus, jis nurašomas iš apskaitos. Jei ilgalaikis materialusis turtas perduodamas kitam VSS, finansavimo pajamos nepripažįstamos, o mažinamos gautos finansavimo sumos. Jei ilgalaikis materialusis turtas perduodamas ne VSS. pripažįstamos finansavimo pajamos.

182. Remiantis pasirašyta ilgalaikio materialiojo turto pardavimo-pirkimo sutartimi, rengiama sąskaita faktūra ir apskaitoje registruojamas kitos veiklos pelnas arba nuostolis iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo. Taip pat pripažįstamos finansavimo pajamos verte, lygia parduoto ilgalaikio materialiojo turto likutinei vertei, jei ilgalaikis materialusis turtas buvo įsigytas iš finansavimo sumų.

Ilgalaikio materialiojo turto naudojimo veikloje nutraukimas, pergrupavimas ir nurašymas

183. VSS materialiai atsakingi asmenys dėl nepataisomo ilgalaikio materialiojo turto gedimo, neatitikties techniniams reikalavimams ir pan. turi informuoti VSS vadovo įsakymu sudarytą komisiją dėl ilgalaikio materialiojo turto vieneto apžiūrėjimo ir tolesnio naudojimo veikloje. Komisija, apžiūrėjusi ilgalaikį materialųjį turtą, turi parengti ilgalaikio turto naudojimo veikloje nutraukimo aktą ir pateikti pasiūlymus dėl tolesnio ilgalaikio materialiojo turto naudojimo.

184. Pasirašytas ilgalaikio turto naudojimo veikloje nutraukimo aktas pateikiamas buhalterijai ne vėliau kaip per vieną darbo dieną. Remiantis ilgalaikio turto naudojimo veikloje nutraukimo aktu, ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas.

185. VSS veikloje nebenaudojamas ilgalaikio materialiojo turto vienetas, kurį priimtas sprendimas parduoti, pergrupuojamas į atsargas to turto likutine verte tą dieną, kurią priimtas sprendimas tą turtą parduoti.

186. Ilgalaikis materialusis turtas teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nurašomas:

186.1. VSS vadovo įsakymu sudarytos komisijos ar jo įgaliotų asmenų siūlymu per metus, kai nustatomas nu rašytinas ilgalaikis materialusis turtas;

186.2. atlikus metinę inventorizaciją ir VSS vadovo įsakymu sudarytai komisijai pasiūlius.

187. Ilgalaikis materialusis turtas nurašomas, jei jis pripažintas netinkamu (negalimu naudoti) ir nebeatitinka ilgalaikio materialiojo turto požymių dėl vienos iš šių priežasčių:

187.1. dėl visiško nusidėvėjimo ir netinkamumo naudoti;

187.2. dėl stichinės nelaimės;

187.3. dėl gaisro;

187.4. dėl trečiųjų asmenų veikos;

187.5. dėl moralinio nusidėvėjimo;

187.6. dėl fizinio nusidėvėjimo;

187.7. dėl turto sugedimo, kai remontuoti netikslinga;

187.8. dėl pripažinimo avariniu;

187.9. dėl to, kad netikslinga ar neįmanoma turto parduoti viešuose prekių aukcionuose;

187.10. dėl kitų priežasčių.

188. Visiškai nusidėvėjęs ilgalaikis materialusis turtas negali būti nurašomas, jei jis dar tinkamas naudoti veikioje.

189. VSS vadovo įsakymu sudaryta komisija turi pildyti pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti ilgalaikio turto nurašymo ir likvidavimo aktą. Jei nurašomas nekilnojamasis turtas, turi būti parengiama tokio turto vieneto apžiūros pažyma.

190. Sprendimus dėl ilgalaikio materialiojo turto pripažinimo netinkamu naudoti priima VSS vadovai teisės aktų nustatyta tvarka.

191. Sprendimus dėl pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti ilgalaikio materialiojo turto nurašymo priima teisės aktuose nustatytos institucijos.

192. Gavus patvirtintą ilgalaikio turto nurašymo ir likvidavimo aktą, ilgalaikio materialiojo turto nurašymas registruojamas apskaitoje. Jeigu nurašomas iki tol veikloje naudojamas ilgalaikis materialusis turtas, prieš nurašant apskaičiuojamas ir užregistruojamas nusidėvėjimas už einamąjį mėnesį.

193. Nurašant, parduodant ilgalaikį materialųjį turtą, kurio užregistruotas vertės pokytis, likusi tikrosios vertės pokyčių rezervo dalis yra pripažįstama grynuoju turtu.

194. Nurašant ilgalaikį materialųjį turtą gali būti registruojamos šios operacijos:

194.1. ilgalaikis materialusis turtas nurašomas į sąnaudas ir užpajamuojamos liekamosios medžiagos, atsiradusios išmontavus ilgalaikį materialųjį turtą. Liekamosios medžiagos registruojamos apskaitoje tikrąja verte, kurią nustato VSS vadovo įsakymu sudaryta komisija ar jos įgalioti asmenys ir kuri turi būti nurodoma turto nurašymo akto liekamųjų medžiagų priede;

194.2. jei ilgalaikis materialusis turtas sugadintas, prarastas dėl materialiai atsakingo ar kito asmens kaltės ir yra galimybė turto praradimo žalą išieškoti iš šio asmens, registruojamas ilgalaikio materialiojo turto nurašymas, registruojant išieškotiną sumą ir pripažįstant finansavimo pajamas. Įstaigoje nebalansinėse sąskaitose turi būti tvarkomas prarasto ilgalaikio materialiojo turto registras; jame informacija apie prarastą ilgalaikį materialųjį turtą turi būti laikoma tol, kol nesueina senaties terminas pagal Civilinį kodeksą;

194.3. teisės aktų nustatyta tvarka suėjus užregistruoto ieškinio senaties terminui, registruojamos ilgalaikio materialiojo turto nurašymo sąnaudos;

194.4. jei ilgalaikis materialusis turtas nurašomas į sąnaudas, registruojamas ilgalaikio materialiojo turto nurašymas ir pripažįstamos finansavimo pajamos, jei ilgalaikis materialusis turtas buvo įsigytas iš finansavimo sumų.

Nebalansinė ilgalaikio materialiojo turto apskaita

195. Nebalansinėse sąskaitose registruojamas:

195.1. iš trečiųjų šalių priimtas saugoti ilgalaikis materialusis turtas;

195.2. prarastas ilgalaikis materialusis turtas:

195.3. panaudai gautas ilgalaikis materialuis turtas;

195.4. panaudai perduotas ilgalaikis materialusis turtas.

196. Viešojo sektoriaus subjektai prarastą ilgalaikį materialųjų turtą iš nebalansinių sąskaitų turi nurašyti, kai pagal Civilinį kodeksą sueina senaties terminas.

VI. FINANSINIO TURTO APSKAITA

Finansinio turto pirminis pripažinimas

197. Finansinis turtas apskaitoje pripažįstamas tik tada, kai įvykdomos visos sąlygos, nustatytos 14 VSAFAS „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“. 15 VSAFAS „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į konsoliduojamus subjektus“ ir 17 VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“.

198. Pirmą kartą pripažįstamą finansinį turtą VSS įvertina įsigijimo savikaina.

199. Finansinis turtas apskaitoje registruojamas pagal jo pagrindimo dokumentus (pvz., pirkimo sutartis).

Finansinio turto grupavimas

200. Finansinis turtas VSS apskaitoje grupuojamas į ilgalaikį ir trumpalaikį.

201. VSS apskaitoje gali būti šių rūšių ilgalaikio finansinio turto:

201.1. investicijų į nuosavybės vertybinius popierius;

201.2. ilgalaikių gautinų sumų;

201.3. kito ilgalaikio finansinio turto;

201.4. po vienerių metų gautinos sumos;

201.5. ilgalaikiai terminuoti indėliai.

202. Investicijos į nuosavybės vertybinius popierius skirstomos pagal:

202.1. kontroliuojamus VSS;

202.2. kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus ir asocijuotuosius subjektus:

202.2.1. kontroliuojamus ne VSS;

202.2.2. asocijuotuosius subjektus;

202.3. kitus subjektus:

202.3.1. investicijas į viešąsias įstaigas;

202.3.2. investicijas į tarptautines organizacijas;

202.3.3. investicijas į kitus subjektus.

203. VSS gali turėti šių rūšių trumpalaikio finansinio turto:

203.1. per vienus metus gautinų sumų (įskaitant ilgalaikių gautinų sumų einamųjų metų dalį);

203.2. trumpalaikių investicijų;

203.3. pinigų ir pinigų ekvivalentų, kurie skirstomi:

203.3.1. pagal pinigų buvimo vietą:

203.3.1.1.į pinigus bankų sąskaitose (įskaitant mokėjimo korteles);

203.3.1.2. į grynuosius pinigus (kasoje);

203.3.1.3. į pinigus, kurių naudojimas laikinai apribotas;

203.3.1.4. į pinigus kelyje;

203.3.1.5. į pinigų ekvivalentus;

203.3.2. pagal valiutą:

203.3.2.1. litais;

203.3.2.2. eurais;

203.3.2.3. kita valiuta;

203.3.3. pagal pinigų paskirtį:

203.3.3.1. į biudžeto asignavimus;

203.3.3.2. į nebiudžetines lėšas;

203.3.3.3. į biudžetinių įstaigų pajamų lėšas.

203.4. kito trumpalaikio finansinio turto.

Investicijų apskaita nuosavybės metodu

204. Investicijos į kontroliuojamus VSS apima investicijas į kitus VSS. Investicijos į VSS rodomos nebalansinėse sąskaitose, nes jų vertė yra lygi nuliui.

205. Investicijos į kontroliuojamus ne VSS gali būti investicijos į savivaldybės įmones, akcines ir uždarąsias akcines bendroves, įnašai į viešųjų įstaigų kapitalą, kai VSS turi 50 proc. ir daugiau balsavimo teisių.

206. Investicijos į asocijuotuosius ne VSS apima investicijas į savivaldybės įmones, akcines ir uždarąsias akcines bendroves, kai VSS turi daugiau nei 20 proc., bet mažiau nei 50 proc. balsavimo teisių.

207. Investicijos į kontroliuojamus ne VSS įsigijimo momentu registruojamos įsigijimo savikaina, o kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje rodomos, taikant nuosavybės metodą.

208. Po pirminio pripažinimo investicijos į kontroliuojamus ne viešojo sektoriaus ir asocijuotuosius subjektus, kai VSS turi 20 proc. ir daugiau balsavimo teisių, jų apskaitoje registruojamos taikant nuosavybės metodą.

209. Steigdami bendrovę ar pirkdami visas bendrovės akcijas ar jų dalį, VSS gali už akcijas atsiskaityti pinigais ir (arba) kitu turtu. Akcijos VSS apskaitoje registruojamos įsigijimo savikaina (ją įvertinant sumokėta pinigų suma) ir (arba) kito turto, kuris yra perduodamas bendrovei steigti arba akcijoms įsigyti (pvz., užuot sumokėjusi už steigiamos įmonės akcijas pinigais, VSS įmonei kaip įnašą į kapitalą perduoda kompiuterinę įrangą), perimtų įsipareigojimų tikrąja verte. Į įsigijimo savikainą neturi būti įskaičiuojamos kitos tiesioginės išlaidos, susijusios su investavimu į ne VSS arba su jo steigimu (pvz., teisinės paslaugos, notaro paslaugos, turto vertinimo paslaugos, konsultacijos, komisiniai pinigai ir pan.). Jos pripažįstamos einamojo laikotarpio finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis. Netiesioginės išlaidos, tokios kaip tarnautojų (darbuotojų) atlyginimai, ilgalaikio turto nusidėvėjimas, VSS įsigijimo savikainai nepriskiriamos.

210. Investicijos į viešąsias įstaigas yra lygios įnašų (piniginių ir nepiniginių) į viešųjų įstaigų kapitalą vertei.

211. VSS, įsigydamas ne VSS akcijų, turi apskaičiuoti prestižą, kaip nustatyta 14 VSAFAS „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“. Prestižas rodomas tik konsoliduotajame finansinių ataskaitų rinkinyje.

212. Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje kontroliuojamų ir asocijuotųjų subjektų rezultatus VSS rodo finansinio turto sąskaitose, taikydama nuosavybės metodą, kaip nustatyta 14 VSAFAS „Jungimai ir investicijos į asocijuotuosius subjektus“.

213. Jei taikant nuosavybės metodą VSS nuostolių dalis kontroliuojamame (asocijuotajame) subjekte viršija jo investicijų balansinę vertę, o subjektas neketina kompensuoti kontroliuojamo ar asocijuotojo ne viešojo sektoriaus subjekto nuostolių, įstaiga pripažįsta nuostolių sumą, lygią savo investicijų vertei, ir investicijas rodo nuline verte.

214. Tik jei VSS įsipareigoja kompensuoti kontroliuojamo (asocijuotojo) subjekto nuostolius ar prisiima kitų įsipareigojimų, o investicijų į kontroliuojamą ar asocijuotąjį subjektą vertė jau lygi nuliui, apskaitoje užregistruojamas įsipareigojimas.

215. Jei įsipareigojimo kompensuoti nuostolius ir kitų įsipareigojimų nėra prisiimta, nuostoliai, viršijantys investicijų vertę, užregistruojami nebalansinėse sąskaitose.

216. Kai kontroliuojamo ar asocijuotojo subjekto veikia tampa pelninga, VSS pradeda rodyti savo finansinėse ataskaitose pelno dalį tik padengęs nebalansinėse sąskaitose užregistruotus nuostolius.

217. Bendrovė, registruojama VSS apskaitoje taikant nuosavybės metodą, ekonominę naudą teikia ne biudžetinei įstaigai, o savivaldybei, dėl to grynosios pajamos iš gautų dividendų VSS apskaitoje neregistruojamos. Kai VSS kontroliuojamas arba asocijuotasis subjektas paskelbia teigiamus rezultatus. VSS juos registruoja savo apskaitoje didindamas investicijas nuosavybės metodu. Kai paskelbiami dividendai. VSS perkelia sumą, lygią paskelbtų dividendų vertei, iš investicijų sąskaitos į einamųjų metų sukauptą perviršio arba deficito sąskaitą. Taip pat registruojami gautini ir pervestini į biudžetą dividendai.

218. VSS, perdavęs visas bendrovės akcijas ar jų dalį valstybės įmonei Valstybės turto fondui, apskaitoje registruoja investicijų nurašymą. Perduodamų akcijų verte mažinamos finansavimo sumos, gautos ilgalaikiam turtui įsigyti.

219. VSS, perdavęs visas bendrovės akcijas ar jų dalį kitam VSS, apskaitoje registruoja investicijų nurašymą. Atitinkamai perduotų akcijų verte mažinamos finansavimo sumos, gautos ilgalaikiam turtui įsigyti.

220. Jeigu bendrovė, kurios akcijų turi VSS, reorganizavimo metu padalijama į dvi bendroves ir po padalijimo VSS investicijų į vieną bendrovę arba į abi iš jų dalis sumažėja ir tampa mažesnė negu 20 proc., tai investicija į bendrovę, kurios akcijų VSS turi mažiau nei 20 proc., įvertinama taikant savikainos metodą.

Investicijų apskaita savikainos metodu

221. VSS investicijos į viešąsias įstaigas, uždarąsias akcines bendroves ir akcines bendroves, kuriose jos turi mažiau negu 20 proc. balsavimo teisių, apskaitoje registruojamos taikant savikainos metodą.

222. Investicijos į viešąsias įstaigas yra lygios įnašų (piniginių ir nepiniginių) į VSS nuosavą kapitalą vertei (jų steigimo metu ir vėliau). Investicijomis laikomi tie įnašai, kurie patvirtinami Lietuvos Respublikos teisės aktais.

223. Jei viešajai įstaigai perduodamos lėšos ar turtas, kurie laikomi parama, VSS apskaitoje investicijų padidėjimas neregistruojamas (pvz., fizinis asmuo per VSS skyrė viešajai įstaigai lėšų renginiui, kurio paskirtis atitinka viešosios įstaigos įstatuose nustatytus tikslus).

224. Teisės aktų nustatyta tvarka įsigyjant nekontroliuojamo subjekto akcijų ir darant įnašus į viešąją įstaigą, apskaitoje registruojamas finansinis turtas.

225. Nustačius, kad VSS negalės atgauti savo investicijų į nekontroliuojamą subjektą dalies arba viešajai įstaigai nutraukus savo veiklą, registruojamas finansinio turto nuvertėjimas.

226. VSS investicija, registruojama apskaitoje taikant savikainos metodą, ekonominę naudą teikia ne subjektui, o savivaldybei, dėl to grynosios dividendų pajamos viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje neregistruojamos. Bendrovei paskelbus dividendus, viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje registruojami gautini dividendai ir apskaičiuotos dividendų pajamos. Tuo pačiu metu yra registruojami pervestini į biudžetą dividendai ir mažinamos pripažintos pajamos. Bendrovei pervedus dividendus į biudžetą, VSS mažina pervestinus į biudžetą dividendus ir mažina gautinus dividendus.

227. Taikant savikainos metodą apskaitoje registruojamos investicijos pripažįstamos įsigijimo metu ir jų vertė nekoreguojama atsižvelgiant į bendrovės ar viešosios įstaigos veiklos rezultatą.

Pinigų apskaita

228. Pinigai apskaitoje registruojami gavus finansavimo sumas iš finansavimo šaltinių ar (išankstinį apmokėjimą) už turto naudojimą, parduotas prekes, turtą, paslaugas, baudas, sumas už konfiskuotą turtą ir kitas netesybas ar kt.

229. Pinigų sumažėjimas registruojamas, kai gražinami ilgalaikiai įsipareigojimai, pervedamos finansavimo sumos pavaldžioms įstaigoms ar kitiems subjektams, sumokamos socialinės pašalpos, grąžinamos gautos permokos, pervedamos sumos išteklių fondams ir kitiems viešojo sektoriaus subjektams už turto naudojimą, parduotas prekes, turtą, paslaugas, grąžinamos finansavimo sumos, sumokamos sumos, susijusios su vykdoma veikla.

230. VSS buhalteriai, registruodami pinigines operacijas (kasos išlaidas), pinigų apskaitą tvarko detalizuodami pagal šiuos požymius:

230.1. programą;

230.2. lėšų šaltinį;

230.3. valstybės ir savivaldybių biužeto išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnį.

VII. ATSARGŲ APSKAITA

Atsargų pirminis pripažinimas

231. Atsargas viešojo sektoriaus subjektai pripažįsta ir registruoja apskaitoje, jei jos atitinka atsargų apibrėžimą, pateiktą 8 VSAFAS „Atsargos“.

232. Atsargos registruojamos pagal atsargų įsigijimo dokumentus (sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą, kai jų nėra - gabenimo važtaraštį). Įsigytos ar pasigamintos atsargos apskaitoje registruojamos jų įsigijimo ar pasigaminimo savikaina.

Atsargų grupavimas

233. VSS apskaitoje atsargos skirstomos į šias grupes:

233.1. medžiagų ir žaliavų (pvz.: malkos, anglys, atsarginės dalys, sanitarijos priemonės, maisto produktai ir kt.);

233.2. ūkinio inventoriaus (spaudinai, bibliotekų fondai, baldai, indai, apranga ir kt.)

233.3. nebaigtos gaminti produkcijos;

233.4. nebaigtų vykdyti sutarčių;

233.5. pagamintos produkcijos;

233.6. atsargų, skirtų parduoti (perduoti);

233.7. kito turto, skirto parduoti.

234. Įsigytos medžiagos ir žaliavos, kurias ateityje numatoma naudoti pagal atitinkamus investicijų projektus ilgalaikiam turtui kurti, priskiriamos prie ilgalaikio turto (nebaigtos statybos) ir registruojamos apskaitoje ilgalaikio turto sąskaitose pagal atskirus projektus.

Atsargų registrų duomenys

235. Registruojant apskaitoje atsargų Įsigijimo operaciją, Įvedami šie duomenys:

235.1. įsigijimo data;

235.2. įsigijimo ar pasigaminimo savikaina;

235.3. atsargų grupė;

235.4. įsigijimo šaltinis;

235.5. detalizavimo požymis;

235.6. nurašymo iš balanso ir iš nebalansinės apskaitos pagrindas.

236. Kiekvienas VSS atsargų apskaitos registrą ir kitus į registrą Įvedamus duomenis pasirenka savo nuožiūra.

Atsargų savikaina

237. Į atsargų įsigijimo savikainą įskaičiuojama:

237.1. pirkimo kaina, atėmus pirkimo metu žinomas ir taikytas nuolaidas bei nukainojimo sumas;

237.2. su įsigijimu susiję negrąžintini mokesčiai ir rinkliavos (muitai, akcizai, PVM ir kt.);

237.3. transporto (išskyrus transportavimo sąnaudas, kai gabenama įstaigos transportu), krovos ir kitos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos atsargų įsigijimo išlaidoms.

238. į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitoma:

238.1. pirkimo PVM, jei mokestis yra grąžintinas iš biudžeto;

238.2. nuolaidos ir nukainojimo sumos;

238.3. viešųjų pirkimų organizavimo išlaidos:

238.4. konfiskuoto, valstybės paveldėto, bešeimininkio turto saugojimo ir tvarkymo išlaidos;

238.5. transporto ir krovos išlaidos, jeigu viešojo sektoriaus subjektas transportuoja atsargas savo transportu.

239. Atsargos, įsigytos užsienio valiuta, ir kitos su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos užsienio valiuta apskaitoje registruojamos nacionaline valiuta pagal atsargų pirkimo dieną galiojusį Lietuvos banko nustatytą valiutos kursą ir vėliau dėl užsienio valiutos kurso pasikeitimo atsargų vertė neperskaičiuojama.

240. Nemokamai arba už simbolinį mokestį gautų atsargų įsigijimo savikaina laikoma jų grynoji galimo realizavimo vertė.

241. Kito turto (ilgalaikio materialiojo ir biologinio turto), skirto parduoti, perkelto į atsargų grupę, įsigijimo savikaina laikoma to turto likutinė (balansinė) vertė perkėlimo į atsargų grupę dieną.

Atsargų apskaita

242. Atsargų, priskiriamų prie ilgalaikio turto (nebaigtos statybos), apskaita tvarkoma šia nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad jos yra registruojamos ilgalaikio turto sąskaitose. Jeigu sukūrus ilgalaikį materialųjį turtą dalis atsargų lieka nepanaudotos, turi būti mažinami ilgalaikio turto sąskaitų ir didinami atsargų sąskaitų likučiai.

243. Nemokamai gautos atsargos apskaitoje registruojamos, jeigu yra galimybė jas parduoti ar panaudoti VSS veikloje. Tokios atsargos registruojamos grynąja realizavimo verte pagal dokumentą, kuriuo įrodomas atsargų gavimas. Jeigu nėra galimybės nemokamai gautų atsargų panaudoti veikloje arba parduoti, nes pasibaigęs jų galiojimo laikas arba dėl kitų priežasčių nelikę prekinės vertės, tai šios atsargos pripažįstamas atliekomis ir apskaitoje neregistruojamos.

244. Nemokamai gautos naudotos atsargos iš kito VSS, jei jos jau buvo iškeltos į užbalansines sąskaitas, apskaitomos tik užbalansinėse sąskaitose. Nemokamai gavus tokias atsargas iš kito VSS gautos finansavimo sumos neregistruojamos. Atsargas perduodantysis VSS pažymi atsargų perdavimo-priėmimo akte, kad atsargos perduodamos iš užbalansines sąskaitos.

245. Jei atsargų įsigijimo išlaidos bus ar buvo apmokėtos iš finansavimo sumų arba jos gautos nemokamai, registruojamos finansavimo sumos.

246. Išlaidos, kurios susidarė atsargas gabenant į jų buvimo vietą ir sudarant sąlygas jas tinkamai naudoti, į atsargų įsigijimo savikainą įtraukiamos tik tuo atveju, kai alsai gos dar nėra

nurašytos iš apskaitos ir:

246.1. sąskaita faktūra už paslaugas gaunama tą mėnesį, kurį įsigytos atsargos, arba

246.2. žinoma tiksli išlaidų suma, ir šios išlaidos yra sukaupiamos atsargų įsigijimo momentu.

247. Gavus išlaidų pagrindimo dokumentus (pvz., sąskaitą faktūrą) ir užregistravus atsargas, finansavimo sumos registruojamos taip:

247.1. jei išlaidoms apmokėti gautos finansavimo sumos kitoms išlaidoms, registruojamas jų sumažėjimas ir registruojamos gautos finansavimo sumos nepiniginiam turtui;

247.2. jei išlaidoms apmokėti finansavimo sumos dar negautos ir mokėjimo paraiška dar nepersiųsta, tačiau išlaidos pagal sąmatą bus apmokėtos iš biudžeto asignavimų, registruojamos sukauptos finansavimo pajamos;

247.3. jei išlaidoms apmokėti finansavimo sumos dar negautos, bet mokėjimo paraiška persiųsta, registruojamos gautinos finansavimo sumos nepiniginiam turtui (o ne kitoms išlaidoms) įsigyti.

248. Kai nuolaidos ar nukainojimo sumos atsargų (medžiagų, žaliavų, ūkinio inventoriaus, kurie apskaitoje registruojami įsigijimo savikaina) įsigijimo metu nebuvo žinomos:

248.1. nuolaidų ar nukainojimo suma yra mažinami sąnaudų straipsniai, jei atsargos jau sunaudotos arba parduotos;

248.2. koreguojama atsargų įsigijimo savikaina, jei atsargos dar neperduotos naudoti, neparduotos ar neperleistos.

249. Nebaigta gaminti produkcija - produkcija, kuri ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nėra visiškai baigta gaminti ir dėl tos priežasties nėra tinkama parduoti ar naudoti viešojo sektoriaus subjekto veikloje. Ši produkcija apskaitoje registruojama faktine jai priskirtų tiesioginių ir netiesioginių gamybos išlaidų suma per ataskaitinį laikotarpį.

250. Pagaminta produkcija registruojama apskaitoje pasigaminimo savikaina, kurią sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos. Detalus išlaidų priskyrimas tiesioginėms ir netiesioginėms išlaidoms nustatytas 8 VSAFAS „Atsargos“.

251. Atiduotos į gamybą medžiagos ar žaliavos registruojamos nebaigtos gaminti produkcijos sąskaitose pagal medžiagų ar žaliavų perdavimo ir priėmimo aktą.

252. Kiekvieno mėnesio paskutinę dieną viešojo sektoriaus subjekto atsakingas darbuotojas apskaičiuoja tiesiogines ir netiesiogines gamybos išlaidas, turėtas gaminant tą produkciją, ir parengia buhalterinę pažymą, kurioje nurodoma, kiek tiesioginių išlaidų ir kiek netiesioginių, išlaidų pagal kiekvieną sąskaitų plano sąnaudų sąskaitą priskirta tai produkcijai pagaminti. Pagal paskutinės mėnesio dienos būklę apskaičiuota kitų tiesioginių ir netiesioginių gamybos išlaidų suma, išskyrus gamybai sunaudotas medžiagas ir žaliavas, mažinama sąnaudų ir didinama nebaigtos gamybos likučio suma.

253. Pagaminus produkciją, pagal pagamintos produkcijos aktą atsargos registruojamos pagamintos produkcijos sąskaitose ir mažinama nebaigtos gamybos sąskaitos likučio suma.

254. Atsargos, įsigytos užsienio valiuta, ir kitos su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos užsienio valiuta apskaitoje registruojamos litais pagal atsargų pirkimo dieną galiojusį Lietuvos banko nustatytą valiutos kursą ir vėliau dėl užsienio valiutos kurso pasikeitimo atsargų vertė neperskaičiuojama.

Atsargų nuvertėjimas

255. Jeigu VSS turi nuvertėjusių atsargų, jos pagal kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos būklę įvertinamos grynąja realizavimo verte.

256. Atsargų grynoji realizavimo vertė nustatoma atsargoms, įtrauktoms į atitinkamą inventorizavimo aprašą-sutikrinimo žiniaraštį,

257. Jei atsargų grynoji realizavimo vertė yra didesnė už jų įsigijimo ar pasigaminimo savikainą, atsargų sąskaitų likučiai nekoreguojami.

258. Atsargos laikomos nuvertėjusiomis, jei atsargų grynoji realizavimo vertė mažesnė už jų įsigijimo savikainą. Tokiu atveju įsigijimo savikainos ir grynosios realizavimo vertės skirtumo suma registruojama atsargų nuvertėjimo sąskaitose, pripažįstant atitinkamo dydžio nuvertėjimo sąnaudas.

259. Atsargų įsigijimo savikaina mažinama iki grynosios realizavimo vertės, kai:

259.1. atsargos sugenda arba yra sugadintos;

259.2. atsargos visiškai ar iš dalies yra pasenusios;

259.3. atsargų pardavimo kaina sumažėjo;

259.4. atsargų, naudojamų viešosioms paslaugoms teikti, rinkos kainų sumažėjimas lemia pačios paslaugos kainos sumažėjimą ir akivaizdu, kad suteiktų paslaugų savikaina viršys joms teikti naudojamų atsargų grynąją realizavimo vertę.

260. Jei atsargos nebuvo sunaudotos, perduotos ar parduotos ilgiau negu 12 mėnesių, materialiai atsakingi arba atsakingi asmenys turi raštu nurodyti jų laikymo priežastis ir argumentus, kodėl jos laikomos. Jei argumentų nėra arba jie nepakankami, vadovaujantis atsargumo principu nustatyta tvarka turi būti apskaičiuojamas tokių atsargų nuvertėjimas.

261. Užregistravus atsargų, kurios buvo įsigytos iš finansavimo sumų arba buvo gautos nemokamai, nuvertėjimo sąnaudas, iš karto registruojamos finansavimo pajamos ir panaudotos finansavimo sumos.

262. Atsargų vertė mažinama iki grynosios realizavimo vertės pagal kiekvieną atsargų vienetą. Jeigu neįmanoma nustatyti vieno atsargų vieneto grynosios realizavimo vertės, panašus ar susiję atsargų vienetai yra grupuojami pagal vartojamąsias savybes ar kitą pasirinktą požymį ir kiekvienos vienarūšių atsargų grupės vertė mažinama atskirai.

263. Atsargos, laikomos numatant jas perduoti nemokamai arba už simbolinį atlygį, turi būti vertinamos ne grynąja realizavimo verte, o įsigijimo arba pasigaminimo savikaina, t. y. jų nuvertėjimas neskaičiuojamas.

264. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo registruotas atsargų nuvertėjimas, grynoji realizavimo vertė nustatoma iš naujo, perskaičiuojamas atsargų nuvertėjimas ir registruojamas skirtumas tarp jo ir anksčiau registruoto atsargų nuvertėjimo, atitinkamai registruojant nuvertėjimo sąnaudų pokytį.

265. Atsargos, kurių grynoji realizavimo vertė gali būti nustatyta tik užsienio valiuta, turi būti parodytos grynąja realizavimo verte nacionaline valiuta pagal nustatymo metu galiojusį Lietuvos banko nustatytą valiutos kursą.

Atsargų inventorizacija

266. Atsargos inventorizuojamos remiantis Lietuvos Respublikos teises aktais, nustatančiais atsargų inventorizacijos taisykles.

267. Už atsargų apskaitą atsakingas specialistas parengia inventorizavimo aprašą- sutikrinimo žiniaraštį, nurodydamas atsargų vieneto pavadinimą, buvimo vietą, materialiai atsakingą asmenį ir kitus inventorizacijos taisyklėse išvardytus rekvizitus.

268. Atsargoms inventorizuoti VSS vadovo įsakymu sudaroma inventorizacijos komisija.

269. Inventorizacijos komisija, inventorizuodama atsargas:

269.1. jas suskaičiuoja, pasveria, išmatuoja arba naudoja kitus kiekio nustatymo būdus;

269.2. įvertina atsargų būklę, galimus kokybės pažeidimus ir natūralią netektį;

269.3. inventorizavimo apraše-sutikrinimo žiniaraštyje nurodo faktinį atsargų kiekį ir vertę;

269.4. inventorizavimo aprašuose-sutikrinimo žiniaraščiuose patvirtina atsargų buvimo ar nebuvimo faktą ir pastabose pažymi atsargų būklės pasikeitimus (pvz., įbrėžta, netinkama naudoti, sugadinta).

270. Radusi neužregistruotų atsargų, taip pat atsargų, kurioms pagrįsti nėra pirminių apskaitos dokumentų, komisija į inventorizavimo aprašą-sutikrinimo žiniaraštį įrašo trūkstamus šių atsargų duomenis ir techninius rodiklius.

271. Radusi atsargų perteklių, komisija nustato, kada ir kieno leidimu buvo įsigytos inventorizacijos metu rastos apskaitoje neužregistruotos atsargos, kur buvo nurašytos jų įsigijimo išlaidos.

272. Radusi skirtumų tarp atsargų likučių apskaitoje ir faktiškai rastų atsargų, komisija patikrina, ar šie skirtumai neatsirado dėl atsargų judėjimo inventorizacijos metu. Visi skirtumai, susiję su atsargų judėjimu iki faktinės inventorizacijos atlikimo dienos, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Jeigu tokių dokumentų nėra, skirtumus būtina nurodyti inventorizavimo apraše - sutikrinimo žiniaraštyje, pagal kurį surašoma buhalterinė pažyma ir apskaitoje registruojamas atsargų trūkumas arba perteklius.

273. Inventorizacijos metu rastas atsargų perteklius įvertinamas grynąja realizavimo verte.

274. inventorizacijos metu nustatyti rezultatai apskaitoje registruojami tokiais buhalteriniais įrašais:

274.1. atsargų perteklius:

274.1.1. rastos neužregistruotos atsargos registruojamos atsargų įsigijimo savikainos sąskaitose ir registruojamos gautos finansavimo sumos;

274.1.2. rastos netinkamai nurašytos atsargos registruojamos atsargų įsigijimo savikainos sąskaitose, mažinamos pripažintos atitinkamos sąnaudos, finansavimo pajamos ir atkuriamos panaudotos arba perduotos finansavimo sumos;

274.2. atsargų trūkumas:

274.2.1. jeigu numatoma trūkumų sumas išieškoti, atsargų trūkumas registruojamas kaip išieškotinos sumos už padarytą žalą;

274.2.2. jeigu trūkumų išieškoti neįmanoma, registruojamos atsargų nurašymo sąnaudos ir tuo pačiu metu registruojamos panaudotos finansavimo sumos ir panaudotų finansavimo sumų, iš kurių atsargos buvo įsigytos, pajamos.

Atsargų nurašymas

275. Atsargos nurašomos, kai sunaudojamos veikloje:

275.1. ilgalaikio materialiojo turto priežiūrai, eksploatacijai, remontui, rekonstrukcijai ar naujai statybai;

275.2. teikiant viešąsias paslaugas;

275.3. VSS ūkio reikmėms;

275.4. perdavus naudojimui ūkinį inventorių.

276. Atsargos gali būti nurašomos, kai dėl įvairių priežasčių jų negalima naudoti šiais atvejais:

276.1. dėl trečiųjų asmenų veikos;

276.2. pripažinus atsargas nereikalingomis arba netinkamomis naudoti teisės aktų nustatyta tvarka, kai:

276.2.1. jos nepataisomai sugedo arba buvo sugadintos;

276.2.2. jų ekonomiškai netikslinga parduoti viešuosiuose prekių aukcionuose (kai laukiamos įplaukos, pardavus atsargas viešuosiuose prekių aukcionuose rinkos kainomis, būtų mažesnės už aukciono organizavimo išlaidas);

276.2.3. jų nepavyko parduoti viešuosiuose prekių aukcionuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir nėra daugiau kur jų panaudoti;

276.2.4. jos neatlygintinai perduotos kitiems subjektams, išskyrus atvejus, kai jos buvo apskaitomos tik užbalansinėse sąskaitose:

276.2.5. jos prarastos dėl stichinių nelaimių;

276.2.6. nustatytas jų trūkumas inventorizacijos metu, o trūkumas neišieškotinas;

276.2.7. jos parduotos.

277. Nurašius atsargas, registruojamos pagrindinės veiklos ar kitos veiklos sąnaudos:

277.1. atsargų nurašymo sąnaudos, jei atsargos buvo sugadintos, prarastos, pavogtos ir nėra galimybės nustatyti kaltininko arba išieškoti atsargų praradimo žalos iš kaltininko;

277.2. sunaudotų ir parduotų atsargų savikaina, jei atsargos buvo sunaudotos savo veikloje ar parduotos.

278. Registruojamos perduotos finansavimo sumos, jei atsargos perduotos kitiems VSS, išskyrus atvejus, kai kitiems VSS perduodamos tik užbalansinėse sąskaitose apskaitomos atsargos.

279. Atsargos nurašomos taikant konkrečių kainų metodą.

280. Atsargų sunaudojimas įforminamas atsargų nurašymo aktu .

281. Atsargų nurašymo aktą parengia vadovo įsakymu paskirtas arba už turto apskaitą atsakingas specialistas.

282. Nurašant ilgalaikio materialiojo turto remonto, rekonstrukcijos ar naujos statybos atsargas, atskirai rengiamas kiekvieno ilgalaikio materialiojo turto objekto nurašymo aktas, nurodant šių objektų inventoriaus numerius (kai atliekamas remontas) arba investicijų projekto numerius (kai atliekama rekonstrukcija, vykdoma nauja statyba), o sunaudojus ilgalaikio materialiojo turto priežiūros ir eksploatavimo atsargas gali būti rengiamas vienas nurašymo aktas ir kiekvienos nurašomų atsargų pozicijos skiltyje „Pastaba“ turi būti nurodomi ilgalaikio materialiojo turto inventoriaus numeriai. Nurašius į sąnaudas atsargų įsigijimo savikainą, tuo pačiu metu pripažįstamos panaudotos finansavimo sumos ir panaudotų finansavimo sumų nepiniginiam turtui įsigyti pajamos.

283. Atsargos nurašomos pagal pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti trumpalaikio turto nurašymo ir likvidavimo aktą. Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti trumpalaikio turto nurašymo ir likvidavimo aktą rengia už turto apskaitą arba kitas vadovo įsakymu paskirtas atsakingas specialistas įstaigos vadovo įsakymu sudarytos komisijos arba jo įgaliotų asmenų siūlymu. Pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti trumpalaikio turto nurašymo ir likvidavimo aktą pasirašo įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

284. Atsargos, skirtos parduoti (perduoti), nurašomos pagal pardavimo sąskaitą faktūrą (ir) arba priėmimo ir perdavimo aktą nurodant jo surašymo datą.

285. Nurašius atsargas, įsigytas iš finansavimo sumų arba gautų nemokamai, poveikis finansavimo sumoms registruojamas taip:

285.1. jei atsargos sunaudotos savo veikloje (taip pat ir atiduotas naudoti ūkinis inventorius) - iš karto registruojamos panaudotos finansavimo sumos ir finansavimo pajamos;

285.2. jei atsargos perduotos kitiems viešojo sektoriaus subjektams - registruojamos perduotos finansavimo sumos, išskyrus atvejus, kai kitiems VSS perduotos tik užbalansinėse sąskaitose apskaitomos atsargos.

286. Ūkinis inventorius atiduodamas naudoti pagal turto atidavimo naudoti aktą. Aktą pasirašo šie asmenys:

1) vadovas arba vadovo įsakymu paskirtas kitas asmuo;

2) asmuo, išdavęs naudoti ūkinį inventorių;

3) asmuo, gavęs naudoti ūkinį inventorių.

287. Pagal pasirašytą turto atidavimo naudoti aktą atiduotas naudoti ūkinis inventorius nurašomas, pripažįstant nurašymo sąnaudas.

288. Visas atiduotas naudoti ūkinis inventorius, pvz.: specialieji drabužiai, apranga, avalynė, patalynė, automobilių padangos ir akumuliatoriai, jeigu įstaigos vadovas nenustatė kitaip, kontrolės tikslais registruojamas nebalansinėse sąskaitose.

289. Atiduotas naudoti ūkinis inventorius kontrolės tikslais registruojamas nebalansinėse sąskaitose kiekine ir vertine išraiška.

290. Atsargas sugadinus, praradus dėl materialiai atsakingo ar kito asmens kaltės ir jei yra galimybė atsargų praradimo žaią išieškoti iš šio asmens, registruojamos išieškotinos sumos už padarytą žalą iš atsakingų asmenų ir iš karto mažinamos gautos finansavimo sumos atsargoms ir didinamos finansavimo sumos kitoms išlaidoms, jeigu atsargos buvo įsigytos iš finansavimo sumų arba buvo gautos nemokamai.

Nebalansinė atsargų apskaita

291. Nebalansinėse sąskaitose registruojama:

291.1. atiduotas naudoti ūkinis inventorius;

291.2. iš trečiųjų šalių priimtos saugoti atsargos;

291.3. prarastos atsargos ir ūkinis inventorius;

291.4. bešeimininkės atsargos iki tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka jos pripažįstamos savivaldybės nuosavybe.

292. Ūkinis inventorius kontrolės tikslais registruojamas nebalansinėse sąskaitose kiekine ir vertine išraiška pagal materialiai atsakingus asmenis. Ūkinis inventorius gali būti nurašomas iš nebalansinių sąskaitų teisės aktų nustatyta tvarka jam susidėvėjus, jį sugadinus ar praradus. Iš kaltų asmenų išieškotinos sumos registruojamos mažinant pagrindinės arba kitos veiklos sąnaudas (atsargų savikaina).

293. Nebetinkamas naudoti arba prarastas ūkinis inventorius nurašomas iš nebalansinės apskaitos pagal ūkinio inventoriaus nurašymo aktą. Ūkinis inventorius iš nebalansinės sąskaitos nurašomas ūkinio inventoriaus nurašymo akto data.

294. Perduotas kitiems VSS ūkinis inventorius nurašomas iš užbalansinių sąskaitų pagal perdavimo priėmimo aktą.

Vidaus dokumentai

295. Atsargų ūkinių operacijų sąskaitų korespondencijos naudojamos vadovaujantis Finansų ministerijos Pavyzdinio buhalterinės apskaitos vadovo Atsargų apskaitos tvarkos apraše nurodytais buhalteriniais įrašais.

296. Dokumentus rengia atsakingi darbuotojai, o tvirtina įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

VIII. IŠANKSTINIŲ APMOKĖJIMŲ IR GAUTINŲ SUMŲ APSKAITA

Išankstinių apmokėjimų pirminis pripažinimas

297. Išankstinių apmokėjimų suma registruojama apskaitoje pagal mokėjimo pavedimo turinį.

298. Ateinančių laikotarpių sąnaudos apskaitoje registruojamos pagal pirkimo sąskaitą faktūrą ar kitą dokumentą (pvz., draudimo polisą), pagal kurį sąnaudų turima patirti ateinančiais laikotarpiais (pvz., gaunama sąskaita faktūra už laikraščio prenumeratą metams). Kiekvieno ketvirčio pabaigoje apskaitoje pripažįstamos patirtos sąnaudos mažinant ateinančių laikotarpių sąnaudas. Sąnaudos pripažįstamos proporcingomis dalimis per tiek mėnesių, kiek jos faktiškai bus patiriamos (pvz., laikraščio prenumeratos metams sąnaudos bus išskaidytos į dvylika lygių dalių ir registruojamos apskaitoje trijų mėnesių kiekvieno ketvirčio paskutinę dieną).

Gautinų sumų pirminis pripažinimas

299. Gautinos sumos apskaitoje registruojamos tada, kai įstaiga įgyja teisę gauti pinigus ar kitą finansinį turtą pagal 17 VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“. Registruojamas gautinas sumas įstaiga turi įvertinti įsigijimo savikaina. Registruojant gautinas sumas, ir sąskaitoje faktūroje, ir apskaitoje būtina nurodyti tikslų atsiskaitymo terminą.

300. Pirminio pripažinimo metu gautinas sumas įstaiga registruoja apskaitoje įsigijimo savikaina.

Gautinų sumų grupavimas

301. VSS apskaitoje gautinos sumos yra grupuojamos pagal šiuos požymius:

301.1. mokėjimo terminą;

301.2. mokėtoją;

301.3. tikslą.

302. Pagal mokėjimo terminą gautinos sumos skirstomos (grupuojama VSS sąskaitų plano sąskaitose):

302.1. į ilgalaikes - tai gautinos sumos, kurias viešojo sektoriaus subjektas gaus po 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos;

302.2. į trumpalaikes:

302.2.1. į trumpalaikes - tai gautinos sumos, kurias tikimasi gauti per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos;

302.2.2. įeinamaisiais metais gautinų ilgalaikių sumų dalį – tai gautinų sumų, kurias VSS gaus po vienų metų, dalis, t. y. ji bus gaunama per 12 mėnesių nuo paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.

303. Pagal tikslą gautinos sumos skirstomos:

303.1. į gautinas finansavimo sumas;

303.2. į gautinas sumas už turto naudojimą;

303.3. į gautinas sumas už parduotas prekes, turtą, paslaugas;

303.4. į gautinas baudas, konfiskacijos sumas ir kitas gautinas netesybas;

303.5. į sukauptas gautinas sumas:

303.5.1. į gautinas sumas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto;

303.5.2. į sukauptas pajamas;

303.5.3. į kitas sukauptas gautinas sumas;

303.6. į kitas gautinas sumas.

Gautinų sumų registravimas ir įvertinimas

304. Ilgalaikės gautinos sumos (gautinos sumos už parduotą turtą, suteiktas paslaugas, jei atsiskaitymo terminas yra ilgesnis nei 12 mėnesių) registruojamos apskaitoje sąskaitų plano ilgalaikio turto sąskaitose, o ilgalaikių gautinų sumų einamųjų metų dalis registruojama sąskaitų plano trumpalaikio turto sąskaitose:

304.1. registruojant ilgalaikes gautinas sumas, visa suma registruojama sąskaitų plano ilgalaikio turto sąskaitose įsigijimo savikaina;

304.2. metų pabaigoje ilgalaikė gautina suma įvertinama amortizuota savikaina, atėmus nuvertėjimo nuostolius. Kartu apskaičiuojama gautinų sumų dalis, kuri bus gauta per kitus 12 mėnesių nuo paskutinės ateinančio ketvirčio dienos, ir ji registruojama kaip ilgalaikių gautinų sumų einamųjų metų dalis sąskaitų plano trumpalaikio turto sąskaitose;

304.3. pagal metų paskutinės dienos būklę iš ilgalaikių gautinų sumų į trumpalaikes gautinas sumas (ilgalaikių gautinų sumų einamųjų metų dalį) iškeliama ta gautinų sumų dalis, kuri bus grąžinta per ateinančius 12 mėnesių.

305. Gautinos sumos už konfiskuotą turtą, baudos ir kitos netesybos registruojamos remiantis teismo sprendimu, delspinigių pažyma ar kitu teises į netesybas įrodymo dokumentu jo įsigaliojimo dieną (arba tą dieną, kuri nustatyta teismo sprendime ar kitame dokumente). Kol nesibaigė apskundimo terminas, šios sumos registruojamos nebalansinėse sąskaitose, o vėliau atsižvelgiant į sumokėjimo tikimybę jos perkeliamos į balansines sąskaitas arba paliekamos nebalansinėse sąskaitose.

306. Sukauptos gautinos sumos iš savivaldybės biudžeto už pervestus nuompinigius ar sukauptos gautinos sumos už kitas pervestinas pajamas mažinamos iš karto, kai šios sumos įstaigai grąžinamos iš biudžeto, nepripažįstant finansavimo sumų. Jeigu VSS turi sąnaudų, kurios labiau tikėtina, nei netikėtina, bus kompensuotos iš finansavimo sumų, bet ataskaitinio laikotarpio pabaigoje jis nepateikė paraiškos finansavimo sumų davėjui, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje VSS registruoja sukauptas gautinas sumas (sukauptas finansavimo pajamas) ir finansavimo pajamas.

307. Jeigu VSS pagal patvirtintą sąmatą ir (arba) finansavimo sutartį iš savo finansavimo sumų turi apmokėti kito subjekto turimas sąnaudas ir yra gavęs iš jo paraišką su sąnaudų patvirtinimo dokumentais, tačiau dar nėra pateikęs paraiškos gauti finansavimo sumas, ataskaitinio laikotarpio pabaigoje jis savo apskaitoje registruoja:

307.1. sukauptas gautinas sumas ir kitus trumpalaikius įsipareigojimus, jei sąnaudas padarė VSS;

307.2. sukauptas gautinas sumas (sukauptas finansavimo pajamas) ir finansavimo pajamas bei kitus trumpalaikius įsipareigojimus (sukauptas sąnaudas) ir finansavimo sąnaudas, jei sąnaudas padarė ne VSS.

308. Išieškotinos sumos už padarytą žalą registruojamos VSS apskaitoje pagal žalos įrodymo dokumentus žalos nustatymo dieną dokumente nurodyta verte:

308.1. jeigu išieškoma neturtinė žala arba priteista suma yra didesnė už prarasto ar sugadinto turto balansinę vertę, registruojamos kitos pajamos;

308.2. jeigu dėl padarytos žalos VSS prarado teisę į gautinas sumas, tai, registruojant išieškotinas sumas, mažinama gautina suma, į kurią VSS prarado teisę;

308.3. jeigu dėl padarytos žalos buvo padaryta sąnaudų, tai, registruojant išieškotinas sumas, mažinamos sąnaudos ir anksčiau pripažintos finansavimo pajamos.

309. Kitos sumos, gautinos iš mokėtojo (pirkėjo) pagal sąskaitą faktūrą ar kitą dokumentą, registruojamos sąskaitos faktūros ar kito dokumento išrašymo dieną.

310. Registruojant apskaitoje gautinas sumas, reikia nurodyti šiuos papildomus detalizavimo požymius:

310.1. valstybės funkciją, kurią atliekant įgyta teise į gautinas sumas arba atlikti išankstiniai apmokėjimai;

310.2. programą, kurią vykdant įgyta teisė į gautinas sumas arba pagal kurią atliktas išankstinis apmokėjimas.

Išankstinių apmokėjimų ir gautinų sumų nuvertėjimo apskaičiavimas

311. Sudarant metinę finansinės būklės ataskaitą, vadovaujantis 17 VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 22 VSAFAS „Turto nuvertėjimas“, išankstinių apmokėjimų ir gautinų sumų balansinė vertė apskaitoje mažinama įvertintų abejotinų gautinų sumų dydžiu, t. y. sumos turi būti rodomos grynąja verte, atėmus nustatytas neatgautinas sumas.

312. Siekiant teisingai parodyti metinėje finansinės būklės ataskaitoje išankstinių apmokėjimų ir gautinų sumų vertę, išankstiniai apmokėjimai ir gautinos sumos rodomi grynąja verte, iš įsigijimo savikainos atėmus nuvertėjimą. Grynosios vertės koregavimas nėra gautinos sumos nurašymas, nes viešojo sektoriaus subjektas neatsisako pretenzijų į šias sumas.

313. VSS apskaitoje atskirai skaičiuojamas kiekvienos gautinos sumos nuvertėjimas.

314. Išankstinių apmokėjimų nuvertėjimo požymiai nurodyti 22 VSAFAS „Turto nuvertėjimas“, gautinų sumų nuvertėjimo požymiai nurodyti 17 VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“. Vertinant, ar ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais pripažinti nuostoliai dėl išankstinių apmokėjimų ir gautinų sumų nuvertėjimo išnyko arba sumažėjo, turi būti atsižvelgiama į požymius, nurodytus 17 VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ ir 22 VSAFAS „Turto nuvertėjimas“.

315. Kiekvienų finansinių metų pabaigoje atlikus metinę finansinių įsipareigojimų inventorizaciją ir nustačius, kad gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų skolas vėluojama grąžinti 360 ar daugiau dienų, apskaičiuojamas 100 proc, tokių skolų nuvertėjimas.

316. Jeigu atkuriamas gautinų sumų. kurias registruojant buvo mažinamos įstaigos pajamos bei užregistruotos sukauptos pervestinos sumos ir kurios turi būti pervestos į savivaldybės biudžetą ar kitam VSS, nuvertėjimas. įstaiga registruoja gautinų sumų nuvertėjimo atkūrimą.

317. Gautinų sumų iš atskaitingų asmenų nuvertėjimas skaičiuojamas, kai nėra galimybės šių sumų per trumpą laikotarpį (vienus metus) išskaičiuoti iš įstaigos darbuotojų atlyginimo ir kai nėra rašytinio įstaigos tarnautojų (darbuotojų) įsipareigojimo padengti skolą.

Gautinų sumų ir išankstinių apmokėjimų inventorizacija

318. Inventorizuojant gautinas sumas ir išankstinius apmokėjimus, vadovaujamasi apskaitos registrais.

319. Norint inventorizuoti VSS gautinas sumas ir išankstinius apmokėjimus, rengiami tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aklai, kuriuose nurodoma data. pagal kurios būklę derinama gautina suma ir išankstiniai apmokėjimai, išankstinio apmokėjimo ar gautinos sumos vertė, jos atsiradimo pagrindas, data, dokumentų numeriai.

320. Gautina suma laikoma suderinta, kai gautinų sumų suderinimo aktą pasirašo abi šalys, patvirtindamos, kad sutinka su akte nurodyta likučio suma.

321. Jeigu mokėtojas (pirkėjas) nesutinka su nurodytu gautinos sumos ar išankstinio apmokėjimo likučiu, turi būti ieškoma nesutapimo priežasties. Jeigu randamas neatitikimas VSS apskaitoje, šis parengia tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą pagal pakoreguotus duomenis ir aktą pakartotinai teikia mokėtojui (pirkėjui).

322. Suderinus išankstinius apmokėjimus ar gautinas sumas, sudaromas VSS išankstinių apmokėjimų ir gautinų sumų inventorizavimo aprašas-sulikrinimo žiniaraštis.

323. Atskiri inventorizavimo aprašai-sutikrinimo žiniaraščiai sudaromi inventorizuojant nesuderintas, laiku negrąžintas ir beviltiškas gautinas sumas.

324. Jei iki inventorizacijos pabaigos gautina suma nebuvo suderinta, VSS išankstinių apmokėjimų ir gautinų sumų inventorizavimo apraše-sutikrinimo žiniaraštyje nurodo nesuderintas gautinas sumas ir priežastis.

Gautinų sumų nurašymas

325. VSS gali nurašyti gautinas sumas tik tada, kai jos netenka teisės kontroliuoti šių sumų arba jų dalies.

326. Gautinos sumos nurašomos, kai:

326.1. apmokamos;

326.2. perduodamos kitam VSS;

326.3. nurašomos, anksčiau užregistravus jų nuvertėjimą (atsisakoma teisių į gautiną sumą, sueina senaties terminas) ;

326.4. grąžinamos ne pinigais.

327. Išankstinis apmokėjimas nurašomas, kai VSS gauna turtą pagai gautą iš anksto apmokėtą pirkimo sąskaitą faktūrą. Tuomet VSS registruoja mokėtiną sumą ir sumažina mokėtinas sumas tiekėjams išankstinio apmokėjimo suma.

328. Jeigu už atsargas sumokama iš anksto, o atsargos gaunamos anksčiau nei sąskaita faktūra, atsargų gavimo momentu registruojamos atsargos ir sukaupta mokėtina suma. Jeigu sąskaita faktūra už atsargas negaunama iki metų pabaigos, tai pagal metų paskutinės dienos duomenis išankstinio apmokėjimo suma mažinama sukaupta mokėtina suma tiekėjui už atsargas.

329. Išankstinių apmokėjimų ir gautinų sumų ūkinių operacijų sąskaitų korespondencijos naudojamos vadovaujantis Finansų ministerijos Pavyzdinio buhalterinės apskaitos vadovo Išankstinių apmokėjimų ir gautinų sumų apskaitos tvarkos apraše nurodytais buhalteriniais įrašais.

IX. FINANSAVIMO SUMŲ APSKAITA

Finansavimo sumų pripažinimas ir registravimas apskaitoje

330. Finansavimo sumos pripažįstamos ir registruojamos apskaitoje, jei atitinka 20 VSAFAS „Finansavimo sumos“ pateiktą sąvoką ir kriterijus.

331. Savivaldybės iždas finansavimo sumas gali gauti iš valstybės biudžeto, kitų savivaldybių biudžetų, tiesiogiai iš užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos ar kitų šaltinių savivaldybės tikslams ir programoms įgyvendinti.

332. Savivaldybės iždo gautos (gautinos) ir panaudotos finansavimo sumos arba jų dalis pripažįstamos finansavimo pajamomis tais laikotarpiais, kuriais patiriamos su finansavimo sumomis susijusios sąnaudos.

333. Iždo gautos ir perduotos VSS finansavimo sumos, kurios buvo gautos iš valstybės biudžeto, kitų savivaldybių biudžetų, užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos ar kitų šaltinių, savivaldybės iždo sąnaudomis nepripažįstamos. Gautos finansavimo sumos mažinamos perduotomis finansavimo sumomis.

334.  Savivaldybės iždo apskaitoje pripažįstamos finansavimo sąnaudos, kai iš savivaldybės iždo uždirbtų pajamų finansuojami VSS ar ne VSS ir iš gautų finansavimo sumų suteikiamos finansavimo sumos ne VSS.

335. Lėšos, kurias VSS pervedė į biudžetą ir vėl gavo iš biudžeto (paslaugų pardavimo, turto pardavimo ir kitos pajamos), nelaikomos finansavimo sumomis.

336. VSS apskaitoje finansavimo sumos skirstomos į gautinas ir gautas.

337. Gautinos ir gautos finansavimo sumos apskaitoje turi būti registruojamos pagal detalizavimo požymius, nurodant finansavimo sumos teikėją, valstybės funkcijas, programas, kurioms vykdyti skirtos finansavimo sumos, ir kitus požymius.

338. Gautinos finansavimo sumos apskaitoje registruojamos tuomet, kai tenkina bent vieną iš šio punkto sąlygų:

338.1. mokėjimo paraiška, neviršijanti programų sąmatose patvirtintų sumų ir tenkinanti kitus teisės aktų reikalavimus ar kitų finansavimo sumų teikėjų nustatytas taisykles, pateikiama Finansų skyriui, kitai finansuojančiai įstaigai ar asignavimų valdytojui;

338.2. paraiška ar ją atitinkantis dokumentas pateikiama pagal sudarytą VSS veiklos ar vykdomo projekto finansavimo (padarytų išlaidų kompensavimo) sutarti;

338.3. išimtiniais atvejais, pagal kitus dokumentus (pvz., pasirašius sutarti, neįpareigojančią teikti paraiškų ar jas atitinkančių dokumentų gauti finansavimo sumas, pateikus ataskaitą, priėmus sprendimus ir t. t.).

339. Patvirtinta programos sąmata ar sudaryta sutartis, neužtikrinanti privalomo finansavimo pagal tam tikras sąlygas, nėra pagrindas registruoti apskaitoje gautinas finansavimo sumas.

340. Pripažintos gautinomis finansavimo sumos apskaitoje registruojamos taip:

340.1. jeigu finansavimo sumos turi būti gautos jau padarytoms sąnaudoms kompensuoti, registruojamos gautinos finansavimo sumos, panaudotos finansavimo sumos ir ta pačia suma mažinamos sukauptos finansavimo pajamos;

340.2. jeigu finansavimo sumos turi būti gautos nepiniginiam turtui įsigyti, ateinančių laikotarpių sąnaudoms kompensuoti ar kiliems subjektams finansuoli, tai registruojamos tik gautinos finansavimo sumos .

341. Gautos finansavimo sumos apskaitoje registruojamos tada, kai faktiškai gaunamos lėšos į VSS sąskaitą, pervedamos tiesiogiai tiekėjams arba gaunamas nepiniginis turtas (natūra).

342. Faktiškai gavus apskaitoje užregistruotą gautiną finansavimo sumą arba jos dalį, gauta suma turi būti sumažinta gautina finansavimo suma ir užregistruota gauta finansavimo suma.

343. VSS nemokamai arba už simbolinį atlygį gautas turtas ne iš VSS apskaitoje registruojamas tikrąja verte, taip pat registruojamos gautos finansavimo sumos iš kitų šaltinių, lygios turto tikrajai vertei arba tikrosios vertės ir simbolinio atlygio skirtumui.

344. Jeigu turtas gaunamas iš kito VSS, tai turto perdavimo ir priėmimo akte turi būti pateikiama informacija apie turtą ir finansavimo sumas, taip pat nurodomas pirminis finansavimo sumų šaltinis, iš kurio perduodamas turtas įsigytas. Pavyzdžiui, jei vienas VSS neatlygintinai perdavė kitam VSS ilgalaikį materialųjį turtą, įsigytą iš Europos Sąjungos paramos lėšų, tai gavėjas apskaitoje registruoja finansavimo sumas, gautas iš Europos Sąjungos paramos lėšų, lygias gauto turto likutinei vertei.

345. Jei registruodamas gautinas arba gautas finansavimo sumas VSS negali nustatyti finansavimo sumų paskirties (nepiniginiam turtui ar išlaidoms), išskyrus valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimus, finansavimo sumos turi būti priskirtos finansavimo sumoms, skirtoms kitoms išlaidoms, iki to laiko, kol bus vadovo patvirtinta išlaidų sąmata. Kai patvirtinama sąmata, finansavimo sumos turi būti pergrupuojamos ir nurodoma tiksli jų paskirtis.

346. Jei registruodamas gautas finansavimo sumas VSS negali nurodyti finansavimo sumų šaltinio, tai finansavimo sumos turi būti priskiriamos tam šaltiniui, iš kurio per praėjusius ataskaitinius metus gauta daugiausia lėšų. Jei VSS, išlaikomas iš savivaldybės biudžeto, negali nustatyti, iš kokių lėšų buvo įsigytas turtas, nes neturi turto įsigijimo pagrindimo dokumentų, tai jis turi registruoti iš savivaldybės biudžeto gautas finansavimo sumas. Kai sužinomas tikslus finansavimo sumų šaltinis, finansavimo sumos perkeliamos, nurodomas tikslus jų šaltinis.

347. Jeigu gautos finansavimo sumos kitoms išlaidoms panaudojamos atsargoms arba ilgalaikiam turtui įsigyti ar su turtu susijusioms išlaidoms, kuriomis didinama turto įsigijimo savikaina, padengti, jos turi būti pergrupuojamos pagal faktinį jų panaudojimą. Pavyzdžiui, gautos finansavimo sumos kitoms išlaidoms panaudojamos ilgalaikio materialiojo turto transportavimo paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos įtraukiamos į įsigyto ilgalaikio materialiojo turto savikainą. Gautų finansavimo sumų dalis, kuria buvo apmokėtos transportavimo išlaidos, turi būti perkelta įgautas finansavimo sumas nepiniginiam turtui įsigyti.

348. Jei VSS padarytos išlaidos buvo pripažintos netinkamomis finansuoti (pvz., paramos lėšomis), subjektas turi mažinti pripažintas finansavimo pajamas ir sukauptas pajamas, jei jos buvo užregistruotos, taip pat gautinas finansavimo sumas, jei jos buvo užregistruotos. Jei VSS padarytos išlaidos bus finansuojamos iš kito finansavimo šaltinio, bet įstaiga dar nepriėmė sprendimo iš kokio, tai turi būti registruojamos finansavimo iš kitų šaltinių pajamos ir sukauptos pajamos. Priėmus sprendimą, iš kokio šaltinio VSS finansuos šias išlaidas, registruojamos finansavimo pajamos iš tam tikro šaltinio. Jei VSS išlaidos buvo padarytos neteisėtai, VSS turi mažinti pripažintas sąnaudas ir registruoti gautiną sumą.

349. Pasibaigus ataskaitiniams metams, VSS nepanaudotos finansavimo sumos, kurios teisės aktų nustatyta tvarka turi būti grąžinamos, perkeliamos į grąžintinas finansavimo sumas.

Finansavimo sumų grupavimas

350. Visos VSS gaunamos ir perduodamos finansavimo sumos turi būti grupuojamos, atsižvelgiant į finansavimo sumų paskirtį pagal VSS pavyzdinio sąskaitų plano sąskaitas, tai yra:

350.1. finansavimo sumos ilgalaikiam turtui įsigyti;

350.2. finansavimo sumos biologiniam turtui įsigyti;

350.3. finansavimo sumos atsargoms įsigyti;

350.4. finansavimo sumos kitoms išlaidoms.

351. Visos VSS gaunamos ir perduodamos finansavimo sumos grupuojamos pagal finansavimo šaltinius. Grupuoti privaloma pagal VSS privalomojo bendrojo sąskaitų plano sąskaitas, tai yra:

351.1. finansavimo sumos iš užsienio valstybių (pvz. finansinė parama iš Norvegijos Karalystės Vyriausybės);

351.2. finansavimo sumos iš tarptautinių organizacijų (pvz., lėšos iš Pasaulio banko, Jungtinių Tautų Organizacijos);

351.3. finansavimo sumos iš Europos Sąjungos (finansinė parama);

351.4. finansavimo sumos iš valstybės biudžeto (neįskaitant Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinės paramos);

351.5. finansavimo sumos iš savivaldybės biudžeto (Utenos rajono ir kitų savivaldybių):

351.6. finansavimo sumos iš kitų šaltinių (pvz., trečiųjų juridinių asmenų parama, 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio, socialinei įstaigai trečiųjų asmenų padovanotas turtas).

Finansavimo pajamų pripažinimas ir apskaita

352. Finansavimo pajamos pripažįstamos atsižvelgiant į 20 VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatas.

353. Finansavimo pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą - gautos finansavimo sumos arba jų dalys pripažįstamos pajamomis tais laikotarpiais, kuriais padarytos sąnaudos.

354. Finansavimo pajamos pripažįstamos tuo pačiu momentu kaip ir sąnaudos.

355. Registruojant apskaitoje visas su finansavimo pajamomis dvejybiniu įrašu susijusias sumas, būtina nurodyti, kokiai valstybės funkcijai atlikti ar programai vykdyti buvo pripažintos finansavimo pajamos, naudojant detalizavimo požymius.

356. Finansavimo sumos, skirtos nematerialiajam, ilgalaikiam materialiajam ir biologiniam turtui įsigyti, pripažįstamos finansavimo pajamomis:

356.1. registruojant turto nusidėvėjimą (amortizaciją);

356.2. registruojant turto nuvertėjimą;

356.3. registruojant turto pardavimą ar perleidimą ne viešojo sektoriaus subjektams;

356.4. nurašant į sąnaudas sugadintą ar dėl kitų priežasčių netinkamą naudoti turtą.

357. Finansavimo sumos finansiniam turtui įsigyti pripažįstamos finansavimo pajamomis, kai finansinis turtas yra nurašomas iš apskaitos arba registruojamas tokio turto nuvertėjimas. Visi kiti finansinio turto vertės pasikeitimo atvejai finansavimo pajamoms neturi įtakos.

358. Finansavimo sumos atsargoms įsigyti pripažįstamos finansavimo pajamomis:

358.1. perdavus ūkinį inventorių naudoti įstaigos veikioje;

358.2. sunaudojus medžiagas ir žaliavas veikloje;

358.3. pardavus atsargas;

358.4. atsargoms nuvertėjus;

358.5. nurašius pripažintas nereikalingomis, netinkamomis (negalimomis) naudoti atsargas.

359. Finansavimo sumos kitoms išlaidoms kompensuoti pripažįstamos finansavimo pajamomis, kurios lygios turėtų sąnaudų sumai, tą patį mėnesį, kurį jos padarytos.

360. Finansavimo pajamos mažinamos, kai:

360.1. kompensuojamos padarytos sąnaudos, kurios jau buvo pripažintos finansavimo pajamomis, pvz., nuomotojas kompensuoja dalį patalpų remonto išlaidų;

360.2. registruojamas ilgalaikio turto nuvertėjimo nusidėvėjimas;

360.3. registruojamas ilgalaikio, biologinio turto ar atsargų nuvertėjimo panaikinimas;

360.4. registruojamas nurašyto ilgalaikio materialiojo turto išmontuotų dalių pąjamavimas į atsargas.

Perduotų finansavimo sumų registravimas apskaitoje

361. Gautų finansavimo sumų dalis gali būti perduodama kitiems VSS (neatsižvelgiant į pavaldumą) programoms vykdyti. Perduotos finansavimo sumos nelaikomos panaudotomis ir nepripažįstamos finansavimo pajamomis, nes VSS tik perduoda finansavimo sumas kitam VSS (veikia kaip tarpininkas). Finansavimo sumos, kurios nebuvo panaudotos VSS pajamoms uždirbti ir buvo perduotos VSS, laikomos perduotomis finansavimo sumomis.

362. VSS finansavimo sumos (gautos) mažinamos kitiems VSS perduotų finansavimo sumų verte.

363. Perduota finansavimo suma apskaitoje turi būti detalizuojama pagal VSS, kuriems skiriamos finansavimo sumos, valstybės funkcijas, programas, finansavimo šaltinius, valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnius ir kitus įstaigos nustatytus detalizavimo požymius.

364. Jeigu VSS nemokamai perleidžia kitam VSS nepiniginį turtą, įsigytą ne iš uždirbtų pajamų, o iš finansavimo sumų, apskaitoje registruojama perduota finansavimo suma, o finansavimo pajamos nepripažįstamos.

365. Jeigu perduotos kitam VSS finansavimo sumos grąžinamos, apskaitoje užregistruojamas perduotų finansavimo sumų sumažėjimas pagal pirminį šaltinį (iš kurio buvo perduotos finansavimo sumos).

Finansavimo sąnaudų registravimas apskaitoje

366. VSS patiria finansavimo sąnaudų, kai:

366.1. iš savo uždirbtų pajamų (iš suteiktų paslaugų, turto nuomos, turto pardavimo pajamų) finansuoja kito subjekto išlaidas;

366.2. finansavimo sumas perduoda kitiems ne VSS programoms vykdyti.

367. Finansavimo sąnaudos registruojamos tuo pačiu metu, kai registruojama kitam subjektui mokėtina finansavimo suma, arba gavus sutartyje nurodytus dokumentus.

Finansavimo sumų apskaitos operacijos laikotarpio pabaigoje

368. Kiekvieno mėnesio pabaigoje registruojant apskaitoje sukauptas sąnaudas, turi būti užregistruotos ir finansavimo pajamos.

369. Kiekvieno mėnesio pabaigoje VSS patikrina, ar per menesį pripažintų finansavimo pajamų suma atitinka per mėnesį pripažintų sąnaudų sumą pagal kiekvieną valstybės funkciją, programą ir lėšų šaltinį.

370. Jei randama neatitikimų, reikia patikrinti, ar finansavimo pajamos buvo tinkamai pripažintos ir, jei reikia, atlikti koregavimo įrašus.

371. Finansavimo pajamų sumos turi atitikti sąnaudų sumas pagal kiekvieną iš minėtų požymių, išskyrus sąnaudas, susijusias su pajamomis, gautomis:

371.1. už suteiktas paslaugas;

371.2. už turto naudojimą;

371.3. už turto pardavimą.

372. Pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, VSS per 5 darbo dienas turi parengti ir pateikti kiekvienai ją finansuojančiai institucijai pažymą, kurioje turi būti nurodyta ši informacija pagal paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos būklę :

372.1. sukauptos finansavimo pajamos pagal jų paskirtį (nepiniginiam turtui ar kitoms išlaidoms), kiekvieną valstybės funkciją, programą, finansavimo šaltinį;

372.2. gautinos finansavimo sumos pagal jų paskirtį (nepiniginiam turtui ar kitoms išlaidoms), kiekvieną valstybės funkciją programą, finansavimo šaltinį;

372.3. gautos finansavimo sumos pagal jų paskirtį (nepiniginiam turtui ar kitoms išlaidoms), kiekvieną valstybės funkciją programą, finansavimo šaltinį;

372.4. grąžintinos finansavimo sumos pagal jų paskirtį (nepiniginiam turtui ar kitoms išlaidoms), kiekvieną valstybės funkciją programą, finansavimo šaltinį.

373. Jei VSS gauna pažymą iš kito subjekto, kuriam buvo pervedęs finansavimo sumas, tai jis turi užregistruoti apskaitoje įrašus pagal pažymoje nurodytą finansavimo sumų paskirtį (nepiniginiam turtui ar išlaidoms), kiekvieną valstybės funkciją programą finansavimo šaltinį, valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnius:

373.1. jei VSS nurodė apskaitoje užregistravęs sukauptas finansavimo pajamas. Finansų skyrius (ar kitas finansavimo sumų teikėjas) savo apskaitoje turi užregistruoti sukauptas mokėtinas sumas;

373.2. jei VSS nurodė apskaitoje užregistravęs gautinas finansavimo sumas, Finansų skyrius (ar kitas finansavimo sumų teikėjas) turi patikrinti, ar užregistruotos mokėtinos finansavimo sumos atitinka biudžetinių įstaigų nurodytas gautinas finansavimo sumas;

373.3. jei VSS, gavęs finansavimo sumas, nurodė, kad apskaitoje turi užregistravęs grąžintinas finansavimo sumas, Finansų skyrius (ar kitas finansavimo sumų teikėjas) apskaitoje turi užregistruoti gautinas grąžintinas finansavimo sumas ir mažinti perduotas finansavimo sumas arba finansavimo sąnaudas, atsižvelgdamas į tai, iš kokių lėšų ir kuriam subjektui buvo suteiktos finansavimo sumos.

374. Nesuderinus gautoje pažymoje rastų neatitikimų ar abejotinų įrašų, pažymą pateikusio subjekto (finansavimo sumų gavėjo) apskaitoje turi būti daromi taisymai pagal finansavimo sumų teikėjo nurodymus. Apskaitoje atlikus koregavimus, turi būti pateikiama nauja pažyma.

375. Finansavimo sumų (gautos, panaudotos, perduotos ir grąžintos) sąskaitos turi būti uždaromos pagal kiekvieną valstybės funkciją, programą finansavimo šaltinį ir kitus detalizavimo požymius.

PAJAMŲ APSKAITA

Pajamų pripažinimas ir grupavimas

376.  Pajamos pripažįstamos pagal kaupimo principą, vadovaujantis 9 VSAFAS „Mokesčių ir socialinių įmokų pajamos“, 10 VSAFAS „Kitos pajamos“ ir 20 VSAFAS „Finansavimo sumos“, o savivaldybės ižde pajamos pripažįstamos vadovaujantis minėtais VSAFAS ir 26 VSAFAS. Pajamos negali būti pripažįstamos, jei negalima patikimai įvertinti sąnaudų.

377. Pagal palyginimo principą pajamos ir sąnaudos, susijusios su ta pačia ūkine operacija arba įvykiu, turi būti pripažįstamos tą patį ataskaitinį laikotarpį.

378. Savivaldybės iždo apskaitoje mokesčių pajamos yra pripažįstamos pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktą ataskaitą.

379. Pajamų pripažinimo sąlygos taikomos kiekvienai pajamų grupei atskirai.

380. Visos VSS pajamos veiklos rezultatų ataskaitai sudaryti skirstomos į:

380.1. pagrindinės veiklos;

380.2. kitos veiklos;

380.3. Finansinės ir investicinės veiklos.

Pagrindinės veiklos pajamomis laikomos pajamos, gautos vykdant VSS nuostatuose nustatytą veiklą. Pajamos, gautos iš veiklos, kuri pagal nuostatus nepriskirtina pagrindinei veiklai, priskiriamos kitos veiklos pajamoms. Finansinės ir investicinės veiklos pajamas sudaro pelnas dėl valiutos kurso pasikeitimo, baudų ir delspinigių pajamos, palūkanų pajamos, dividendų pajamos (jas gali gauti savininko teises įgyvendinantis VSS), kitos finansinės investicines veiklos pajamos.

381. VSS apskaitoje pajamos pagal pobūdį skirstomos į šias grupes (grupuoti privaloma pagal įstaigą sąskaitų plano sąskaitas):

381.1. finansavimo pajamas:

381.1.1. panaudotų finansavimo sumų nepiniginiam turtui įsigyti pajamas;

381.1.2. panaudotų finansavimo sumų kitoms išlaidoms pajamas;

381.2. turto naudojimo pajamas (pagal nuomos ir kitas turto naudojimo sutartis);

381.3. prekių, turto, paslaugų pardavimo pajamas, skirstomas į šiuos pogrupius:

381.3.1. pajamas už suteiktas paslaugas;

381.3.2. pajamas už išlaikymą švietimo, socialinės apsaugos ir kitose įstaigose;

381.3.3. pelną iš turto perleidimo;

381.3.4. kitas pajamas už parduotas prekes, turtą, paslaugas;

381.4. finansinės ir investicinės veiklos pajamas;

381.5. kitas pajamas.

382. Su pajamomis susijusios operacijos registruojamos šiose VSS sąskaitų plano sąskaitų grupėse:

382.1. apskaičiuotos pajamos - registruojamos [staigų uždirbtos (apskaičiuotos) pajamos;

382.2. pervestinos sumos - mažinamos įstaigų pajamos neatlygintinai pervestinomis į biudžetus sumomis;

382.3. gautinų sumų su mažėjimas - mažinamos neatlygintinai pervestinos į biudžetą pajamos, jei užregistruotas gautinos sumos nuvertėjimas.

383. Savivaldybės iždo pajamomis pripažįstamos VSS surinktos pajamos, jei subjektas yra atsakingas už tam tikrų sumų administravimą ir surinkimą, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka privalo pervesti surinktas sumas savivaldybės biudžetui ir neturi teisės šių sumų ar jų dalies atgauti tą patį ar vėlesniais ataskaitiniais laikotarpiais. Taip pat savivaldybės iždo pajamomis pripažįstamos VSS uždirbtos pajamos, kurias jie teisės aktų nustatyta tvarka turi neatlygintinai pervesti į savivaldybės biudžetą.

Turto naudojimo pajamų pripažinimas ir apskaita

384. Turto naudojimo pajamos pripažįstamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį uždirbamos. Pajamos registruojamos neatsižvelgiant į tai, ar buvo sumokėta už turto naudojimą, ar ne.

385. Uždirbtos turto naudojimo pajamos registruojamos pagal sąskaitas faktūras, kai sąskaitos faktūros išrašomos už einamąjį mėnesį.

386. Uždirbtos pajamos nepripažįstamos pagal sąskaitas faktūras, kurios išrašytos už keletą ateinančių mėnesių. Tada registruojamos ateinančių laikotarpių pajamos, kurios pajamomis pripažįstamos kiekvieno mėnesio pabaigoje.

387. Gavus išankstinius apmokėjimus, pajamos nepripažįstamos, o registruojamos ateinančių laikotarpių pajamos arba gauti išankstiniai apmokėjimai. Jei išankstinio apmokėjimo sąskaita neišrašoma, registruojami gauti išankstiniai apmokėjimai. Pajamos pripažįstamos mėnesio pabaigoje tais atvejais, kai apskaičiuojama tiksli uždirbtų pajamų suma, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą ir sumą.

388. Pridėtinės vertės mokestis prie pajamų nepriskiriamas.

389. Kompensacija už padarytas komunalines išlaidas nepripažįstama pajamomis. Išrašant sąskaitą faktūrą kitam VSS už komunalinius patarnavimus, kurie bus kompensuoti, būtina pažymėti, kad tai yra kompensuojamos išlaidos. Surinktomis sumomis už padarytas komunalines išlaidas sumokama pagal pateiktas sąskaitas komunalinių paslaugų tiekėjams.

390. Gavę turto naudojimo pajamų (nuompinigių) įplaukų, VSS Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka privalo pervesti jas Finansų skyriaus biudžeto sąskaitą.

391. VSS pagal poreikį pateikia Finansų skyriui prašymą grąžinti lėšas, pagal kurį lėšos pervedamos į jų sąskaitas.

392. Turto naudojimo įplaukos naudojamos pagal Biudžeto sandaros įstatyme numatytą biudžetinių įstaigų pajamų panaudojimo tvarką ir vadovo patvirtintą sąmatą.

Paslaugų pardavimo pajamos

393. Uždirbtos paslaugų pardavimo pajamos registruojamos tada, kai pasirašomas paslaugų perdavimo ir priėmimo aktas arba kitas paslaugų suteikimo faktą įrodantis dokumentas. Kai yra teikiamos periodinės paslaugos pagal ilgalaikes sutartis, uždirbtos pardavimo pajamos registruojamos kas mėnesį, taip pat registruojamos sukauptos pajamos, atsižvelgiant į sutartyje nustatytus paslaugų teikimo terminus ir sąlygas.

394. Gavus išankstinius apmokėjimus, pajamos nepripažįstamos, o registruojamos ateinančių laikotarpių pajamos arba gauti išankstiniai apmokėjimai. Jei išankstinio apmokėjimo sąskaita neišrašoma, registruojami gauti išankstiniai apmokėjimai. Pajamos pripažįstamos mėnesio pabaigoje tais atvejais, kai apskaičiuojama tiksli uždirbtų pajamų suma, neatsižvelgiant į pinigų gavimo momentą ir sumą.

395. Pridėtinės vertės mokestis pajamomis nepripažįstamas.

396. VSS, gavę įplaukų iš parduotų paslaugų, Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka privalo pervesti jas į Finansų skyriaus biudžeto sąskaitą.

397. VSS išlaidoms finansuoti iŠ gautų pajamų už suteiktas paslaugas pateikia Finansų skyriui prašymą, pagal kurį lėšos pervedamos į jų sąskaitas.

398. Suteiktų paslaugų pajamų įplaukos naudojamos VSS išlaidoms pagal įstaigos vadovo patvirtintą sąmatą.

Turto pardavimo pajamos

399. Turto pardavimo pajamos yra registruojamos tada, kai pasirašomas turto perdavimo ir priėmimo aktas arba kitas pardavimo faktą įrodantis dokumentas.

400. Ilgalaikio turto pardavimo pajamomis pripažįstamas ilgalaikio turto pardavimo pelnas (gautų (gautinų) įplaukų už parduotą ilgalaikį turtą ir likutinės turto vertės skirtumas). Registruojama visa gauta (gautina) atsargų pardavimo pajamų suma.

401. Užregistravus nereikalingo, netinkamo (negalimo) naudoti turto pardavimo pajamas, registruojamos sukauptos teisės aktų nustatyta tvarka negrąžintinai į Savivaldybės biudžetą pervestinos sumos. Pagal galiojančius teisės aktus pervestina suma lygi 50 proc. sumos, gautos iš pardavimo įplaukų atėmus pardavimo išlaidas.

402. Jeigu yra didelė tikimybė, kad už parduotą nereikalingą, netinkamą (negalimą) naudoti turtą bus sumokėta tą patį ketvirtį, kurį buvo registruotos atsargų pardavimo pajamos ar pelnas iš ilgalaikio turto perleidimo, sukauptos pervestinos sumos neregistruojamos, tačiau ketvirčio pabaigoje reikia patikrinti, ar buvo gautos įplaukos už parduotą turtą ir ar užregistruotos sukauptos pervestinos sumos. Jeigu ketvirčio paskutinę dieną mokėtojas (pirkėjas) dar nebuvo sumokėjęs, registruojamos sukauptos pervestinos sumos pagal ketvirčio paskutinės dienos būklę.

403. VSS, gavęs įplaukų už viešajame aukcione arba atliekų tvarkytojams parduotą nereikalingą, netinkamą (negalimą) naudoti turtą, registruoja į Savivaldybės biudžetą pervestinas sumas, lygias 50 proc. gautų įplaukų, atėmus pardavimo išlaidas, ir mažina sukauptas pervestinas sumas, jei jos buvo užregistruotos.

Pajamų kaupimas laikotarpio pabaigoje

404. Pajamos kaupiamos:

404.1. kai nuomojamas turtas ar teikiamos periodinės paslaugos pagal ilgalaikes sutartis, už kurias sąskaita privalo būti išrašyta už praėjusių laikotarpį pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui (ketvirčiui, metams);

404.2. kai suteikiamos vienkartinės paslaugos ir pasirašomas darbų atlikimo, paslaugų suteikimo aktas ar kitas dokumentas, jei sąskaita išrašoma kitą ataskaitinį laikotarpį (ketvirtį, metus).

405. Pajamos kaupiamos remiantis paslaugų teikimo sutartimi, darbų atlikimo, paslaugų suteikimo aktu ar kitu dokumentu, kuriame nurodytas paslaugų pobūdis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminai ar pan.

Pajamų sąskaitų uždarymas pasibaigus finansiniams metams

406. Pasibaigus ataskaitiniams metams ir užregistravus visas praėjusių metų operacijas, visos pajamų grupės sąskaitos turi būti uždaromos. Visos per ataskaitinius metus užregistruotos pajamų sumos paskutinę ataskaitinių metų dieną turi būti perkeltos į 31 sąskaitą „Sukauptas perviršis ar deficitas“.

XI. ILGALAIKIŲ IR TRUMPALAIKIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ APSKAITA

Įsipareigojimų pirminis pripažinimas

407. įsipareigojimai pripažįstami apskaitoje tik tada, kai yra įvykdomos visos sąlygos, susijusios su įsipareigojimo atsiradimu, ir viešojo sektoriaus subjektas prisiima įsipareigojimą sumokėti pinigus ar atsiskaityti kitu finansiniu turtu pagal 17 VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“, 18 VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“ ir 19 VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“ nuostatas.

408. Finansinius įsipareigojimus VSS pripažįsta įsigijimo savikaina.

409. Įsipareigojimai registruojami apskaitoje pagal sąskaitas faktūras, perdavimo ir priėmimo aktus, žiniaraščius, buhalterines pažymas ar kitus jų pagrindimo dokumentus.

Įsipareigojimų grupavimas

410. VSS įsipareigojimai, išskyrus atidėjinius, apskaitoje grupuojami:

410.1. pagal trukmę:

410.1.1. į ilgalaikius - tai įsipareigojimai, kuriuos reikia įvykdyti po 12 mėnesių nuo paskutinės einamojo ataskaitinio laikotarpio dienos;

410.1.2. į trumpalaikius:

410.1.2.1. į ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalį - tai įsipareigojimų dalis, kurią reikia įvykdyti per 12 mėnesių nuo einamojo ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos;

410.1.2.2. į trumpalaikius - tai įsipareigojimai, kuriuos reikia įvykdyti per 12 mėnesių nuo paskutinės einamojo ataskaitinio laikotarpio dienos:

410.2. pagal pobūdį:

410.2.1. į atidėjinius;

410.2.2. į finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimus;

410.2.3. į įsipareigojimus kontroliuojamiems ir asocijuotiesiems subjektams;

410.2.4. į mokėtinas finansavimo sumas:

410.2.4.1. į mokėtinas finansavimo sumas asignavimų valdytojų programų vykdytojams (viešosioms įstaigoms ir kitiems VSS);

410.2.4.2. į kitas mokėtinas finansavimo sumas;

410.2.5. į mokėtinas socialines išmokas;

410.2.6. į grąžintinus mokesčius ir įmokas;

410.2.7. į pervestinas sumas į valstybės biudžetą;

410.2.8. į pervestinas sumas į savivaldybių biudžetus;

410.2.9. į kitas pervestinas sumas;

410.2.10. į grąžintinas finansavimo sumas;

410.2.11. į mokėtinas sumas, susijusias su vykdoma veikla;

410.3. pagal konsolidavimo požymį:

410.3.1. į įsipareigojimus vienos konsolidavimo grupės subjektams;

410.3.2. į įsipareigojimus kontroliuojamiems subjektams;

410.3.3. į įsipareigojimus kitiems subjektams.

411. Atidėjiniai grupuojami:

411.1. pagal pobūdį:

411.1.1. į socialinių išmokų įsipareigojimus;

411.1.2. į grąžintinus mokesčius ir įmokas;

411.1.3. į kitas pervestinas sumas;

411.1.4. į mokėtinas sumas, susijusias su vykdoma veikla;

411.2. pagal konsolidavimo požymį (grupuojami sukuriant sąskaitų plano subsąskaitas arba nurodant papildomus požymius):

411.2.1. į įsipareigojimus kontroliuojamiems subjektams;

411.2.2. į įsipareigojimus vienos konsolidavimo grupės subjektams;

411.2.3. į įsipareigojimus kitiems subjektams;

411.3. pagal trukmę:

411.3.1. į ilgalaikius;

411.3.2. į trumpalaikius:

411.3.2.1. į ilgalaikių atidėjinių einamųjų metų dalį;

411.3.2.2. į trumpalaikius.

Įsipareigojimų registravimas ir įvertinimas

412. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai registruojami apskaitoje ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio dieną pagal visus gautus dokumentus.

413. Ilgalaikiai įsipareigojimai registruojami apskaitoje sąskaitų plano ilgalaikių įsipareigojimų sąskaitose. Ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis registruojama sąskaitų plano trumpalaikių įsipareigojimų sąskaitose:

413.1. ilgalaikių įsipareigojimų apskaičiuota daiis, kuri turi būti grąžinta per 12 mėnesių, skaičiuojant nuo paskutinės metų dienos, perkeliama į trumpalaikių įsipareigojimų ir ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalies sąskaitas;

413.2. pagal metų paskutinės dienos būklę apskaičiuojama ilgalaikių įsipareigojimų dalis, kuri bus grąžinta per kitus 12 mėnesių po paskutinės einamojo ataskaitinio laikotarpio dienos, ir palyginama su ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalies sąskaitos likučiu.

414. Kiekvienų metų paskutinę dieną ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalis turi būti lygi įsipareigojimų daliai, kuri bus grąžinta per 12 mėnesių nuo paskutinės einamojo ataskaitinio laikotarpio dienos.

415. Registruojant ilgalaikius įsipareigojimus, reikia nustatyti, kokia yra šių ilgalaikių įsipareigojimų apskaičiuotų palūkanų norma. Si palūkanų norma taikoma vertinant ilgalaikius įsipareigojimus amortizuota savikaina paskutinę metų ataskaitinio laikotarpio dieną, jei norma neatitinka rinkos palūkanų normos arba iš viso nėra nurodyta. Ilgalaikių įsipareigojimų apskaičiuotų palūkanų norma yra nustatoma remiantis palūkanų normomis, taikomomis rinkoje atitinkamos trukmės įsipareigojimams (pvz., automobilio trejų metų trukmės finansinės nuomos (lizingo) rinkos palūkanų norma nustatoma remiantis rinkoje taikomomis automobilių finansinės nuomos (lizingo) (atitinkamos trukmės) palūkanų normomis). Apskaičiuotų palūkanų norma grindžiama buhalterine pažyma, kurioje nurodoma, kuo remiantis apskaičiuotų palūkanų norma buvo nustatyta.

416. Mokėtinų sumų apskaita tvarkoma pildant kiekvienos įstaigos pasirenkamą duomenų registrą pagal kiekvieną gavėją (tiekėją).

417. Mokėtinos finansavimo sumos pripažįstamos atsižvelgiant į 20 VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatas.

418. Ilgalaikiai socialiniai įsipareigojimai registruojami pagal socialinių išmokų paskyrimo ar kitų dokumentų sudarymo datą. Pagal kiekvieno einamojo ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos būklę perskaičiuojama ir registruojama ilgalaikių socialinių įsipareigojimų einamųjų metų dalis ir įvertinama amortizuota savikaina.

419. Sukauptos pervestinos sumos apskaitoje registruojamos pardavus atsargas ar turtą pagal sąskaitos faktūros sudarymo datą, kai pagal teisės aktus VSS turi pervesti gautas sumas į biudžetą. Gavus pinigus iš mokėtojų (pirkėjų), pinigų gavimo dieną apskaitoje registruojamos pervestinos į biudžetą sumos ir mažinamos sukauptos pervestinos sumos.

420. Trumpalaikės mokėtinos socialinės išmokos registruojamos apskaitoje pagal socialinių išmokų apskaičiavimo žiniaraščių sudarymo datą arba mėnesio, už kurį apkaičiuotos išmokos, paskutinės dienos datą, jeigu žiniaraštis sudarytas pasibaigus mėnesiui, už kurį apkaičiuotos išmokos. Tuo pačiu momentu pripažįstamos socialinių išmokų sąnaudos ir finansavimo pajamos.

421. Gautos sumų už konfiskuotą turtą, baudų, netesybų ir kitos permokos registruojamos apskaitoje pagal banko išrašą, kai mokėtojas (pirkėjas) sumoka didesnę sumą, negu buvo nurodyta sąskaitoje faktūroje arba baudų, sumų už konfiskuotą turtą ir netesybų apskaičiavimo pažymoje.

422. Pervestinos sumos išteklių fondams ir kitiems VSS apskaitoje registruojamos remiantis banko išrašu tuo momentu, kai VSS sumokama už turtą, turto naudojimą ar suteiktas paslaugas ir kai pagal teisės aktus ji turi pervesti gautas sumas išteklių fondams arba kitiems VSS.

423. Mokėtinos sumos tiekėjams registruojamos pagal iš tiekėjų gautų sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų sudarymo datą.

424. Su darbo santykiais susijusios mokėtinos sumos registruojamos apskaitoje pagal kiekvieno mėnesio, už kurį mokamas darbo užmokestis, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščių paskutinės mėnesio dienos datą.

425. Mokėtinas pardavimo PVM registruojamas apskaitoje pagal pardavimo sąskaitos faktūros sudarymo datą. Pardavimo PVM registruojamas tik tuo atveju, jei VSS yra PVM mokėtojas.

426. Mokėtinas PVM apskaitoje registruojamas, kai pagal PVM deklaraciją gaunamas mokėtinas į biudžetą PVM. Mokėtinas PVM registruojamas paskutinę mėnesio, už kurį pildoma PVM deklaracija, dieną, užregistravus mokėtiną PVM pagal PVM deklaraciją pirkimo PVM, importo PVM ir mokėtino pardavimo PVM sąskaitų likučiai turėtų būti lygūs nuliui.

427. Kiti mokėtini mokesčiai registruojami pagal teritorinei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar kitai institucijai pateiktą tam tikro mokesčio deklaraciją.

428.  Gauti išankstiniai apmokėjimai už parduotas prekes, turtą ir paslaugas yra registruojami tada, kai gaunamos lėšos į VSS sąskaitą. Išrašius sąskaitą faktūrą, gautų išankstinių apmokėjimų suma yra mažinamos iš mokėtojų (pirkėjų) gautinos sumos.

429. Sukauptos sąnaudos registruojamos tada, kai jos per ketvirtį padaromos, bet sąnaudų pagrindimo dokumentai gaunami iki kito mėnesio 5 dienos ketvirčiui pasibaigus ir sąnaudas galima patikimai įvertinti:

429.1. periodinės sąnaudos (pvz., periodinių leidinių prenumeratos sąnaudos, draudimo sąnaudos) registruojamos pagal praėjusių laikotarpių duomenis;

429.2. kitos vienkartinės sąnaudos registruojamos remiantis sudarytomis sutartimis ar užsakymais.

430. Sukauptos sąnaudos yra registruojamos pagal buhalterinę pažymą ar kitą dokumentą paskutinę ketvirčio dieną.

431. Ateinančių laikotarpių pajamos registruojamos tuomet, kai sąskaita faktūra už suteiktas paslaugas išrašoma anksčiau, negu suteikiama paslauga. Ateinančių laikotarpių pajamos registruojamos pagal išrašytą sąskaitą faktūrą (pvz., aukciono dalyvio mokestis).

432. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai užsienio valiuta apskaitoje registruojami litais pagal įsipareigojimo registravimo dieną galiojantį Lietuvos banko nustatytą valiutos kursą, remiantis 21 VSAFAS „Sandoriai užsienio valiuta“ kriterijais.

Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimų įvertinimas ir registravimas

433. VSS apskaitoje registruojami finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimai, jei veikios nuomos sutartis atitinka 19 VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“ nurodytas finansinės nuomos sąlygas.

434. Finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimai registruojami apskaitoje pasirašius veiklos nuomos sutartį pagal turto perdavimo ir priėmimo akto datą.

435. Nuomos sutarties nuostatų atitiktį 19 VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“ apibrėžtoms finansinės nuomos sąlygoms vertina įstaigos vadovo įgaliotas asmuo ar komisija.

436. Ilgalaikiai finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimai registruojami apskaitoje ilgalaikių įsipareigojimų ir ilgalaikių įsipareigojimų einamųjų metų dalies sąskaitose.

437. VSS, gavęs turtą pagal veiklos nuomos sutartį, jei sutartis atitinka 19 VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“ nurodytas finansinės nuomos sąlygas, registruoja turtą ir ilgalaikius įsipareigojimus pagal turto vertės dengimo sumą, o jei palūkanos nenustatytos ar mažesnės negu rinkoje - diskontuotą pagal apskaičiuotų palūkanų normą veiklos nuomos sutarties sudarymo momentu pagrindinių nuomos įmokų suma. Finansinės nuomos (lizingo) apskaičiuotų palūkanų norma yra nustatoma remiantis palūkanų normomis, taikomomis atitinkamos trukmės finansinei nuomai (lizingui) (pvz., automobilio trejų metų trukmės finansinei nuomai (lizingui). Pasirinkta finansinės nuomos (lizingo) apskaičiuotų palūkanų norma grindžiama buhalterine pažyma, kurioje nurodoma, kuo remiantis finansinės nuomos (lizingo) apskaičiuotų palūkanų norma buvo nustatyta.

438. Su veiklos nuomos sutarties (jei sutartis atitinka 19 VSAFAS „Nuoma, finansinė nuoma (lizingas) ir kitos turto perdavimo sutartys“ nurodytus finansinės nuomos (lizingo) kriterijus) sudarymu ir turto paruošimu naudoti susijusios ir iki turto naudojimo pradžios padarytos išlaidos (išskyrus palūkanas) priskiriamos įsigyjamo turto vertei.

439. Turto, nuomojamo pagal sutartį, atitinkančią finansinės nuomos sutartį, nuvertėjimo, remonto ir eksploatavimo išlaidų apskaitos reikalavimai nustatyti 12 VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“, 13 VSAFAS „Nematerialusis turtas“ ir 22 VSAFAS „Turto nuvertėjimas“.

440. Finansinės nuomos (lizingo) įmokos turi būti registruojamos apskaitoje išskiriant turto vertės dengimo sumą, palūkanas ir kitas įmokas.

441. Palūkanos priskiriamos finansinės ir investicinės veiklos sąnaudoms.

442. Nutraukus veiklos nuomos sutartį, viešojo sektoriaus subjekto nuostoliai, susidarę dėl prievolės kompensuoti veiklos nuomos sutarties nutraukimo išlaidas, pripažįstami ataskaitinio laikotarpio sąnaudomis.

Ilgalaikių įsipareigojimų amortizuotos savikainos apskaičiavimas

443. Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas, ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai apskaitoje turi būti įvertinami amortizuota savikaina, pritaikius įsipareigojimo pirminio pripažinimo metu buvusią apskaičiuotų palūkanų normą remiantis 17 VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nuostatomis. Apskaičiuotų palūkanų norma atitinka pirminio registravimo metu taikytas paskolų palūkanų normas, už kurias VSS būtų galėjęs gauti paskolą suteiktos paskolos laikotarpiui. Pavyzdžiui, amortizuojant 3 metų finansinės nuomos (lizingo) įsipareigojimą, turi būti taikoma 3 metų finansinės nuomos sutarčių palūkanų norma, kuri buvo taikoma pirminio pripažinimo metu. Apskaičiuotų palūkanų norma grindžiama buhalterine pažyma, kurioje nurodoma, kuo remiantis apskaičiuotų palūkanų norma buvo nustatyta.

444. Ilgalaikius finansinius įsipareigojimus būtina įvertinti amortizuota savikaina, kad būtų galima finansinėse ataskaitose pateikti tikslų dabartinį būsimo įsipareigojimo dydį. įsipareigojimo savikainos ir amortizuotos savikainos skirtumas yra pripažįstamas finansinės ir investicinės veiklos sąnaudomis.

Ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų inventorizacija

445. Ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų inventorizacija atliekama, remiantis teisės aktais, nustatančiais inventorizacijos taisykles.

446. Inventorizacija atliekama pagal VSS vadovo įsakyme nurodytos dienos būklę.

447. Vyriausiasis buhalteris arba kitas VSS vadovo įsakymu paskirtas asmuo parengia tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus, kuriuose nurodo, pagal kurios dienos būklę derinamas įsipareigojimas, įsipareigojimo vertę, jo atsiradimo pagrindą ir datą, dokumentų numerius.

448. Derinant įsipareigojimus, būtina išsiųsti tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus visiems gavėjams (tiekėjams), kurių skola yra didesnė, negu būtų padarytos pašto išlaidos dėl tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto siuntimo gavėjui (tiekėjui).

449. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas siunčiamas paštu arba perduodamas asmeniškai gavėjui (tiekėjui). Įsipareigojimas laikomas suderintu, kai įsipareigojimų suderinimo aktą pasirašo abi šalys, patvirtindamos, kad sutinka su akte nurodyta likučio suma.

450. Jeigu gavėjas (tiekėjas) yra ir mokėtojas (pirkėjas), galima išsiųsti vieną tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą gautinoms sumoms, išankstiniams mokėjimams ir įsipareigojimams suderinti.

451. Jeigu gavėjas (tiekėjas) nesutinka su nurodytu įsipareigojimo likučiu, turi būti ieškoma nesutapimo priežasties. Jeigu randamas neatitikimas apskaitoje, VSS parengia tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą pagal pakoreguotus duomenis ir pakartotinai išsiunčia jį gavėjui (tiekėjui).

452. Suderinus įsipareigojimų sumas, sudaromas VSS įsipareigojimų inventorizavimo aprašas-sutikrinimo žiniaraštis .

453. Nesuderintų įsipareigojimų sumų inventorizavimo aprašas-sutikrinimo žiniaraštis sudaromas atskirai.

454. Jei iki inventorizacijos pabaigos įsipareigojimo suma nebuvo suderinta, VSS įsipareigojimų inventorizavimo apraše-sutikrinimo žiniaraštyje nurodoma:

454.1. gavėjo (tiekėjo) apskaitos duomenų nesuderinto įsipareigojimo sumų skirtumas, įstaigos apskaitos duomenų nesuderinto įsipareigojimo sumų skirtumas ir priežastys (pvz., gavėjas (tiekėjas) nesutiko ieškoti neatitikimo priežasties);

454.2. nesuderintos įsipareigojimų sumos, jeigu gavėjai (tiekėjai) neatsiliepė į prašymą suderinti įsipareigojimo sumą.

455. Mokėtinos Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčių sumos turi būti suderintos kreipiantis į mokesčių inspekcijos apskaitos skyrių dėi informacijos apie deklaruotus ir sumokėtus mokesčius pateikimo. Gautą informaciją reikia įforminti kaip mokesčių skolų suderinimo aktą.

456. Mokėtina Valstybinio socialinio draudimo fondui suma kiekvieną mėnesį deklaruojama pateikiant nustatytos formos ataskaitą. Ši ataskaita, kai patvirtinama, kad ji priimta Valstybinio socialinio draudimo fonde ar jo teritoriniame skyriuje, laikoma suderinimo aktu.

Ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų nurašymas

457. Ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai arba jų dalis gali būti nurašomi iš apskaitos registrų, kai VSS netenka teisės jų kontroliuoti: įvykdomi, panaikinami arba nustoja galioti. Įsipareigojimų nurašymo priežastys:

457.1. apmokamas įsipareigojimas;

457.2. įsipareigojimus apmoka kitas subjektas pagal skolos įskaitymo susitarimą:

457.3. įsipareigojimus apmoka finansavimo sumų teikėjas.

458. Sukauptos sąnaudos mažinamos, kai gaunamas sąnaudų pagrindimo dokumentas.

459. Ateinančių laikotarpių pajamos mažinamos, kai pripažįstamos pajamos.

Atidėjinių apskaita

460. Atidėjinys yra įsipareigojimas, kurio galutinės padengimo sumos ar įvykdymo laiko negalima tiksliai apibrėžti, tačiau galima patikimai įvertinti ir kuris kyla dėl praeities ūkinio įvykio. Tuo jis skiriasi nuo sukauptų sąnaudų, nes sukauptos sąnaudos jau būna padarytos, tik dar nėra gautas jų pagrindimo dokumentas.

461. Atidėjiniai pripažįstami apskaitoje, kai atitinka visus 18 VSAFAS „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“ išvardytus pripažinimo kriterijus.

462. Atidėjiniai gali būti pripažįstami dė! teisinio įsipareigojimo, atsiradusio kaip praeities įvykių pasekmė. Tokiais praeities įvykiais gali būti laikoma:

462.1. sutartys, kuriose nustatytos garantijos;

462.2. teismo arba kitų institucijų sprendimai, įrodantys įvykį, lemiantį teisinio įsipareigojimo buvimą;

462.3. privalomi įstaigos vadovybės sprendimai:

462.4. priimti įstatymai ir kiti teisės aktai, dėl kurių viešojo sektoriaus subjektas gali turėti išlaidų.

463. Atidėjiniai dėl suteiktų garantijų kitiems subjektams gali būti pripažįstami ir registruojami VSS apskaitoje, jeigu subjektas, kuriam suteikta garantija, pateikia informaciją apie:

463.1. labai pablogėjusią finansinę padėtį arba

463.2. pradėtą bankroto procedūrą.

464. Esant solidariajai atsakomybei, atsiradus pagrįstai tikimybei, kad VSS liks vienintelis atsakingas už viso įsipareigojimo sumą, nes kitos sutarties šalys neįvykdys savo įsipareigojimų, VSS turi pripažinti kaip atidėjinį visą įsipareigojimo sumą.

465. VSS atidėjinio sumą registruoja apskaitoje pagal buhalterinės pažymos sudarymo datą.

466. Jeigu registruojamas ilgalaikis atidėjinys, einamųjų metų ilgalaikių atidėjinių dalį būtina išskirti, jeigu tikimasi, kad įsipareigojimą, dėl kurio sudarytas ilgalaikis atidėjinys, reikės apmokėti per 12 mėnesių nuo paskutinės finansinių metų dienos.

467. Pagal 12 VSAFAS „Ilgalaikis materialusis turtas“ ir 18 VSAFAS „Atidėjiniai. neapibrėžtieji įsipareigojimai, neapibrėžtasis turtas ir poataskaitiniai įvykiai“ numatomos būsimos turto išmontavimo, išvežimo ir turto gamybos vietos sutvarkymo išlaidos nepripažįstamos sąnaudomis tiek, kiek jos atitinka įsipareigojimų ir atidėjinių apibrėžimą, o yra įtraukiamos į ilgalaikio turto savikainą.

468. Kai tikėtina, kad atidėjiniui padengti reikalingas išlaidas arba jų dalį apmokės kita šalis, gautina kompensacija turi būti pripažįstama tik tada, kai yra pakankamai įrodymų, kad ši kompensacija bus gauta, subjektui įvykdžius įsipareigojimą. Tuomet reikia sumažinti atidėjinių sąnaudas, o jei ir kompensacija, ir atidėjinys registruojami tą patį ketvirtį, apskaitoje galima registruoti tik atidėjinių sumos ir gautinos kompensacijos skirtumą.

469. Atidėjinys nurašomas pasikeitus aplinkybėms ir VSS nusprendus, kad labiau netikėtina, nei tikėtina, kad dėl priežasčių, dėl kurių buvo sudarytas atidėjinys. gali atsirasti įsipareigojimas.

470. Kai dėl priežasčių, dėl kurių buvo sudarytas atidėjinys, atsiranda įprastinis įsipareigojimas:

470.1. yra mažinamos atidėjinių sąnaudos ir pripažintos finansavimo pajamos, jeigu įsipareigojimas yra mažesnis už atidėjinio sumą;

470.2. yra pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio pagrindinės veiklos sąnaudos ir finansavimo pajamos, jeigu įsipareigojimas yra didesnis už atidėjinio sumą.

471. Ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų ūkinių operacijų sąskaitų korespondencijos naudojamos vadovaujantis Finansų ministerijos Pavyzdinio buhalterinės apskaitos vadovo Ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų apskaitos tvarkos apraše nurodytais buhalteriniais įrašais.

XII. SĄNAUDŲ APSKAITA

Sąnaudų pripažinimas

472. Sąnaudos pripažįstamos ir VSS apskaitoje registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos buvo padarytos, t. y. kai uždirbamos su jomis susijusios pajamos, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo laiką, kaip nustatyta 11 VSAFAS „Sąnaudos“.

473. Sąnaudos apskaitoje registruojamos:

473.1. pagal sąskaitas faktūras ir kitus įsigijimo dokumentus (dažniausiai pripažįstamos paslaugų, komandiruočių ir kt. sąnaudos);

473.2. pagal išmokėjimo žiniaraščius pagal kiekvieną gavėją (pripažįstamos darbo užmokesčio, socialinių išmokų, atostoginių kaupimų ir kt. sąnaudos). Šios sąnaudos dažniausiai pripažįstamos kas mėnesį arba kas ketvirtį;

473.3. pagal įvairius kitus dokumentus (pvz., nuostolio dėl ilgalaikio turto nuvertėjimo pažymą, pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti turto nurašymo ir likvidavimo aktą, buhalterine pažymą), kuriais remiantis pripažįstamos nepiniginės sąnaudos (nurašymo, atidėjinių, nusidėvėjimo ir t.t.).

474. Finansavimo sąnaudos savivaldybės iždo apskaitoje pripažįstamos tuomet, kai savivaldybės iždas registruoja VSS ir ne VSS pervestinas finansavimo sumas iš savo uždirbtų pajamų arba iš gautų finansavimo sumų suteikia finansavimo sumas ne VSS.

Sąnaudų grupavimas

475. Sąnaudų priskyrimas konkrečiai grupei reglamentuotas 11 VSAFAS. Išskiriamos šios sąnaudų grupės pagal veiklos rūšis: pagrindinės veikios sąnaudos, kitos veiklos sąnaudos ir finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos.

476. Pagal veiklos sritis sąnaudos skirstomos į šias grupes (pagal sąskaitų plano sąskaitas):

476.1. socialinių išmokų sąnaudas;

476.2. finansavimo sąnaudas (pagal ekonominę prigimti priskiriamos prie pagrindinės veiklos sąnaudų);

476.3. pagrindinės veiklos sąnaudas;

476.4. kitos veiklos sąnaudas;

476.5. finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas savivaldybės ižde sudaro palūkanų sąnaudos už gautas paskolas, baudų ir delspinigių sąnaudos, neigiama valiutų kurso įtaka.

477. Pagal pobūdį pagrindinės veiklos sąnaudos skirstomos į šias grupes:

477.1. darbo užmokesčio sąnaudas:

477.1.1. darbo užmokesčio sąnaudas;

477.1.2. ligos pašalpų sąnaudas;

477.2. socialinio draudimo sąnaudas;

477.3. ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas:

477.3.1. plėtros darbų amortizacijos sąnaudas;

477.3.2. programinės įrangos ir jos licencijų amortizacijos sąnaudas;

477.3.3. patentų ir kitų licencijų amortizacijos sąnaudas;

477.3.4. kito nematerialiojo turto amortizacijos sąnaudas;

477.3.5. pastatų nusidėvėjimo sąnaudas;

477.3.6. infrastruktūros ir kitų statinių nusidėvėjimo sąnaudas;

477.3.7. mašinų ir įrenginių nusidėvėjimo sąnaudas;

477.3.8. transporto priemonių nusidėvėjimo sąnaudas:

477.3.9. baldų nusidėvėjimo sąnaudas:

477.3.10. kompiuterinės įrangos nusidėvėjimo sąnaudas;

477.3.11. kitos biuro įrangos nusidėvėjimo sąnaudas;

477.3.12. kitų vertybių nusidėvėjimo sąnaudas;

477.3.13. kito ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudas;

477.3.14. kito ilgalaikio turto amortizacijos (nusidėvėjimo) sąnaudas;

477.4. komunalinių paslaugų ir ryšių sąnaudas:

477.4.1. šildymo sąnaudas;

477.4.2. elektros energijos sąnaudas;

477.4.3. vandentiekio ir kanalizacijos sąnaudas;

477.4.4. ryšių paslaugų sąnaudas;

477.4.5. kitų komunalinių paslaugų sąnaudas;

477.5. komandiruočių sąnaudas;

477.6. transporto sąnaudas;

477.7. kvalifikacijos kėlimo sąnaudas:

477.8. paprastojo remonto ir eksploatavimo sąnaudas:

477.9. nuvertėjimo, nurašytų sumų sąnaudas:

477.9.1. ilgalaikio turto nuvertėjimo sąnaudas;

477.9.2. ilgalaikio turto nurašymo sąnaudas;

477.9.3. atsargų nuvertėjimo sąnaudas;

477.9.4. atsargų nurašymo sąnaudas;

477.9.5. išankstinių apmokėjimų nuvertėjimo sąnaudas;

477.9.6. išankstinių apmokėjimų nurašymo sąnaudas;

477.9.7. gautinų sumų nuvertėjimo sąnaudas;

477.9.8. gautinų sumų nurašymo sąnaudas;

477.9.9. pinigų [šaldytose sąskaitose nuvertėjimo sąnaudas;

477.9.10. pinigų Įšaldytose sąskaitose nurašymo sąnaudas;

477.9.11. kitas nuvertėjimo sąnaudas;

477.9.12. kitas nurašytų sumų sąnaudas;

477.9.13. atidėjinių sąnaudas;

477.10. sunaudotų ir parduotų atsargų savikainos:

477.10.1. sunaudoto kuro, degalų ir tepalų savikainos;

477.10.2. sunaudotų atsarginių dalių savikainos:

477.10.3. sunaudotų kitų medžiagų ir žaliavų savikainos;

477.10.4. sunaudotų ir parduotų kitų atsargų savikainos;

477.10.5. sunaudoto kito ūkinio inventoriaus savikainos;

477.10.6. parduotų atsargų savikainos;

477.11. nuomos sąnaudas;

477.12. kitų paslaugų sąnaudas;

477.13. pagrindinės veiklos kitas sąnaudas:

477.13.1. veiklos mokesčių sąnaudas;

477.13.2. pagrindinės veiklos kitas sąnaudas.

478. Kitos veiklos sąnaudos skirstomos į šias grupes:

478.1. nuostolių iš ilgalaikio turto perleidimo;

478.2. darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudas;

478.3. komandiruočių sąnaudas;

478.4. sunaudotų ir parduotų atsargų savikainos;

478.5. paslaugų sąnaudas:

478.6. ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudas;

478.7. nuvertėjimo, nurašytų sumų sąnaudas;

478.8. kitos veiklos kitas sąnaudas.

479. Kitos veiklos sąnaudų apskaitos tvarka yra tokia pat kaip ir pagrindinės veiklos sąnaudų apskaitos tvarka. Prie pagrindinės veiklos sąnaudų yra priskiriamos sąnaudos, padarytos įgyvendinant nuostatuose nurodytą veiklą. Sąnaudos, patirtos įgyvendinant nuostatuose nenurodytą veiklą, yra priskiriamos prie kitos veiklos sąnaudų, pvz., nuostoliai iš ilgalaikio materialiojo turto perleidimo, parduotų atsargų savikaina ar nepagrindinės veiklos (turto naudojimo) pajamų uždirbimo sąnaudos.

Sąnaudų pripažinimas pagal tiekėjo išrašytus dokumentus

480. Sąnaudos gali būti pripažįstamos pagal šiuos tiekėjo išrašytus dokumentus:

480.1. sąskaitą faktūrą;

480.2. darbų perdavimo ir priėmimo aktą;

480.3. kvitą;

480.4. prašymą kompensuoti (laisvos formos dokumentas);

480.5. sutartį.

481. Pridėtinės vertės mokestis pripažįstamas sąnaudomis, išskyrus atvejus, kai VSS yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas pagal pajamas už teikiamas paslaugas ir šiai veiklai vykdyti turima sąnaudų.

482. Sąnaudos ir mokėtinos sumos registruojamos tą mėnesį, kurį gaunamos sąskaitos faktūros ar kiti dokumentai, išskyrus atvejus, kai sąskaita faktūra yra išrašyta vėlesnį ketvirtį, nei suteiktos paslaugos. Tada sąnaudos turi būti sukaupiamos ir registruojamos apskaitoje ketvirčio, kurį sąnaudos buvo padarytos, paskutinę dieną.

483. Ataskaitinio ketvirčio pabaigos duomenys detalizuojami pagal sukauptų sąnaudų rūšis atitinkamose sąskaitose:

483.1. sukauptos finansavimo sąnaudos;

483.2. sukauptos atostoginių sąnaudos;

483.3. sukauptos valstybinio socialinio draudimo įmokų sąnaudos;

483.4. kitos sukauptos sąnaudos (detalizuojama pagal sąnaudų rūšis).

Sąnaudų pripažinimas pagal sąnaudų apskaičiavimo ir mokėjimo žiniaraščius

484. Darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo sąnaudos registruojamos kiekvieno mėnesio paskutinę dieną pagal to mėnesio išmokų apskaičiavimo žiniaraštį. Kartu registruojamos mokėtinos socialinės išmokos. Perskaičiuotos praėjusių laikotarpių sumos registruojamos ataskaitinio mėnesio apskaitoje.

485. VSS ne rečiau kaip vieną kartą per metus pagal paskutinės metų dienos būklę apskaičiuoja mokėtinas už kasmetines atostogas sumas. Sukauptą už kasmetines atostogas mokėtiną sumą įstaigos apskaitoje registruoja paskutinę metų dieną. Apskaičiuojama, kiek kiekvienas darbuotojas turi einamaisiais finansiniais metais nepanaudotų kasmetinių kalendorinių atostogų dienų (į kalendorinių dienų skaičių turi būti įskaičiuotos ir papildomai suteikiamos kasmetinės atostogų dienos (pvz., už darbo stažą ir pan.). Išmokų už kasmetines atostogas suma apskaičiuojama padauginus darbo dienų skaičių iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos darbo užmokesčio (vidutinis darbo dienos darbo užmokestis skaičiuojamas iš 3 paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį skaičiuojamos sukauptos išmokos už kasmetines atostogas). Darbo dienos išmokai už kasmetines atostogas išmokėti apskaičiuojamos padauginus nepanaudotų kalendorinių atostogų dienų skaičių iš galiojančio metinio darbo dienų koeficiento esant penkių (šešių) darbo dienų savaitei. Nuo apskaičiuotos sukauptos mokėtinos už kasmetines atostogas sumos skaičiuojama kauptina įmokų Valstybinio socialinio draudimo fondui suma.

Finansavimo sąnaudos

486. Finansavimo sąnaudų VSS, išskyrus Savivaldybės iždą ir Privatizavimo fondą turi tik tuomet, kai finansuojami ne VSS arba, kai finansuojami kiti VSS iš savo uždirbtų pajamų.

487. Finansavimo sąnaudos registruojamos tuo pačiu metu, kai ne VSS, kuriam buvo suteiktas finansavimas, atsiskaito už finansavimo lėšų panaudojimą.

Nuvertėjimo ir nurašytų sumų sąnaudos

488. Nuvertėjimo sąnaudų apskaitos tvarka aptarta šios Apskaitos politikos dalyse „Ilgalaikio materialiojo turto apskaita“, „Nematerialiojo turto apskaita“, „Atsargų apskaita“, „Išankstinių apmokėjimų ir gautinų sumų apskaita“, „Finansinio turto apskaita“.

489. Nurašytų sumų sąnaudų apskaitos tvarka išdėstyta šios Apskaitos politikos dalyse „Ilgalaikio materialiojo turto apskaita“, „Nematerialiojo turto apskaita“, „Atsargų apskaita“. „Išankstinių apmokėjimų ir gautinų sumų apskaita“, „Finansinio turto apskaita“, „Ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų apskaita“.

Sąnaudų sąskaitų uždarymas pasibaigus finansiniams metams

490. Užregistravus visas metų ataskaitinio laikotarpio ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, visos sąnaudų grupės sąskaitos turi būti uždaromos. Visų per metų ataskaitinį laikotarpį padarytų sąnaudų sąskaitų likučiai pagal paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos būklę turi būti perkeliami į sąskaitą „Sukauptas einamųjų metų perviršis ar deficitas“.

491. Sąnaudų sąskaitų korespondencijos naudojamos vadovaujantis Finansų ministerijos Pavyzdinio buhalterinės apskaitos vadovo Sąnaudų apskaitos tvarkos apraše nurodytais buhalteriniais įrašais.

XIII. FINANSINĖS IR INVESTICINĖS VEIKLOS PAJAMŲ IR SĄNAUDŲ APSKAITA

Finansinės ir investicinės veiklos pajamų ir sąnaudų pripažinimas

492. Finansinės ir investicinės veiklos pajamos pripažįstamos tada, kai tenkinamos 10 VSAFAS „Kitos pajamos“ nustatytos sąlygos.

493. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos registruojamos tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos buvo padarytos, remiantis 11 VSAFAS „Sąnaudos“.

494. Valiutų kursų skirtumas pripažįstamas finansinės ir investicinės veiklos pajamomis arba sąnaudomis remiantis 21 VSAFAS „Sandoriai užsienio valiuta“.

Finansinės ir investicinės veiklos pajamų ir sąnaudų grupavimas

495. Finansinės ir investicinės veiklos pajamos yra skirstomos į šias grupes:

495.1. palūkanų pajamas;

495.2. baudų ir delspinigių pajamas;

495.3. pajamas dėl teigiamos valiutos kurso pasikeitimo įtakos;

495.4. finansinio turto perleidimo pelną;

495.5. dividendus;

495.6. kitas finansinės ir investicinės veiklos pajamas.

496. Finansinės ir investicinės veiklos sąnaudos yra skirstomos į šias grupes:

496.1. palūkanų sąnaudas;

496.2. baudų ir delspinigių sąnaudas;

496.3. sąnaudas dėl neigiamos valiutos kurso pasikeitimo įtakos;

496.4. finansinio turto perleidimo nuostolius;

496.5. kitas finansinės ir investicinės veiklos sąnaudas.

Palūkanų pajamų ir sąnaudų registravimas

497. Finansinės ir investicinės veiklos palūkanų pajamos skirstomos į:

497.1. palūkanų pajamas už turto naudojimą (už teigiamą banko sąskaitos likutį);

497.2. sąlygines palūkanų pajamas (susijusias su ilgalaikių gautinų sumų amortizacija).

498. Finansinės ir investicinės veiklos palūkanų sąnaudos skirstomos į:

498.1. veiklos nuomos, registruojamos apskaitoje kaip finansinė nuoma (lizingas), palūkanų sąnaudas;

498.2. sąlygines palūkanų sąnaudas (susijusias su ilgalaikių įsipareigojimų ir atidėjinių amortizacija).

499. Palūkanų pajamas už turto naudojimą (teigiamą banko sąskaitos likutį) bankai perveda Finansų skyriui.

500. Sąlyginės palūkanų pajamos ir sąnaudos yra registruojamos remiantis buhalterine pažyma.

501. Ilgalaikės gautinos sumos arba ilgalaikiai įsipareigojimai registruojami įsigijimo savikaina.

502. Registruojant ilgalaikes gautinas sumas arba ilgalaikius įsipareigojimus, reikia nustatyti, kokia yra šių ilgalaikių gautinų sumų arba ilgalaikių įsipareigojimų apskaičiuotų palūkanų norma, nes ši palūkanų norma taikoma [vertinant ilgalaikius įsipareigojimus amortizuota savikaina paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

503. Finansinių metų pabaigoje ilgalaikės gautinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai yra perskaičiuojami amortizuota savikaina, taikant ilgalaikės gautinos sumos ar įsipareigojimo pirminio pripažinimo metu buvusią apskaičiuotą palūkanų normą (vertinant amortizuota savikaina naudojama formulė, nurodyta 17 VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“).

504. Kiekvienų kitų metų paskutinę dieną VSS pripažįsta palūkanų sąnaudas ir registruoja mokėtinos sumos padidėjimą (palūkanų sąnaudų suma) arba pajamas.

Kiekvienais kitais metais pripažįstamos sąlyginės palūkanų pajamos (kai gautina ilgalaikė suma) arba sąnaudos (kai yra ilgalaikiai įsipareigojimai).

505. Jeigu registruojamos sąlyginės palūkanų sąnaudos arba registruojamos finansinės investicinės veiklos sąnaudos (dėl ilgalaikių gautinų sumų įvertinimo amortizuota savikaina), Finansavimo pajamos nepripažįstamos.

506. Amortizuojant ilgalaikes gautinas sumas ir ilgalaikius įsipareigojimus, rinkos palūkanų norma taikoma panašiems ilgalaikiams įsipareigojimams ar ilgalaikėms gautinoms sumoms. Nustatant apskaičiuotų palūkanų normą, reikia vadovautis 17 VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nuostatomis.

Baudų ir delspinigių pajamų ir sąnaudų registravimas

507. VSS baudų, delspinigių (toliau vadinama baudų ir delspinigių) pajamas pripažįsta tada, kai atsiranda prievolė mokėtojui (pirkėjui) sumokėti šias sumas. Pajamos registruojamos pagal baudų, delspinigių apskaičiavimo pažymą arba sąskaitą faktūrą.

508. VSS turi pripažinti baudų ir delspinigių sąnaudas tos dienos data, kurią atsiranda prievolė sumokėti šias sumas. Baudų ir delspinigių sąnaudos registruojamos pagal baudų ar delspinigių pažymą arba sąskaitą faktūrą. Finansavimo pajamos pripažįstamos pagal lėšų šaltinius. Jeigu nežinomas lėšų šaltinis, pripažįstamos finansavimo pajamos iš kitų šaltinių. Paaiškėjus finansavimo šaltiniui, mažinamos finansavimo pajamos iš kitų šaltinių ir registruojamos finansavimo pajamos pagal paaiškėjus į lėšų šaltinį.

Valiutos kurso pasikeitimo įtakos pajamų ir sąnaudų registravimas

509. Finansinės ir investicinės veiklos valiutų kurso pasikeitimo įtaka yra registruojama:

509.1. kai sąskaitos užsienio valiuta gavimo data skiriasi nuo sąskaitos apmokėjimo datos;

509.2. kai finansinių ataskaitų rinkinių sudarymo dienos kursu yra perskaičiuojami sąskaitų (banko sąskaitų, mokėtojų (pirkėjų), gavėjų (tiekėjų) skolų ir kt.) likučiai užsienio valiutomis.

510. Jei apskaičiavus valiutų kurso pasikeitimo [taką nurodytais atvejais gaunamas teigiamas rezultatas, tai registruojamos pajamos dėl teigiamos valiutų kurso pasikeitimo [takos, jei gaunamas neigiamas rezultatas - sąnaudos dėl neigiamos valiutų kurso pasikeitimo įtakos.

511. Veiklos rezultatų ataskaitoje rodomas bendras valiutų kurso pasikeitimo rezultatas, t. y. skirtumas dėl teigiamos ir neigiamos valiutų kurso pasikeitimo įtakos.

Finansinio turto perleidimo pelno ir nuostolių registravimas

512. Finansinio turto perleidimo pelnas arba nuostoliai registruojami perleidus finansinį turtą (pvz., priklausančias akcinės bendrovės akcijas) kitam subjektui pagal finansinio turto pirkimo-pardavimo sandorio patvirtinimo dokumentus. Kai finansinis turtas parduodamas verte, didesne už finansinio turto vertę, užregistruotą apskaitoje, šių verčių skirtumo suma registruojamas finansinio turto perleidimo pelnas. Kai finansinis turtas parduodamas verte, mažesne už finansinio turto vertę, užregistruotą apskaitoje, šių verčių skirtumo suma registruojami finansinio turto perleidimo nuostoliai.

Dividendų registravimas

513. Paskelbus akcininkų sprendimą apie dividendų mokėjimą, kai akcijų turi VSS, subjektas pripažįsta pajamas ir gautinas sumas, ir registruoja apskaitoje pervestinas pajamas ir pervestinas sumas į Savivaldybės biudžetą. Pervedus dividendus į Savivaldybės biudžetą, VSS mažina pervestinus biudžetui dividendus ir mažina gautinus dividendus.

Finansinės ir investicinės veiklos sąskaitų uždarymas pasibaigus finansiniams metams

514. Užregistravus visas finansinių metų ūkines operacijas, visos finansinės ir investicinės veiklos pajamų ir sąnaudų sąskaitos uždaromos. Paskutinę finansinių metų dieną visų finansinės ir investicinės veiklos pajamų ir sąnaudų sąskaitų likučiai perkeliami į sąskaitą „Sukauptas perviršis ar deficitas“.

515. Finansinės ir investicinės veiklos pajamų ir sąnaudų sąskaitų korespondencijos naudojamos vadovaujantis Finansų ministerijos Pavyzdinio buhalterinės apskaitos vadovo analogiškame apskaitos tvarkos apraše nurodytais buhalteriniais įrašais.

XIV. FINANSINIŲ ATASKAITŲ RINKINYS

Bendrosios nuostatos

516. Finansinių ataskaitų rinkinio tikslas - pateikti informaciją vartotojams, kurie neturi galimybės pareikalauti jų poreikius atitinkančių ataskaitų.

517. Finansinių ataskaitų informacijos vartotojai yra mokesčių mokėtojai, valstybės valdžios institucijų nariai, VSS kreditoriai, tiekėjai ir pan. Finansinių ataskaitų rinkinyje pateikiama informacija apie VSS finansinę būklę, veiklos rezultatus, grynąjį turtą ir pinigų srautus. Šia informacija naudojasi vartotojai, priimdami ir vertindami sprendimus dėl išteklių paskirstymo ir jų naudojimo teikiant viešąsias paslaugas.

518. Savivaldybės VSS rengia žemesniojo lygio finansinių ataskaitų rinkinį.

519. VSS finansinėse ataskaitose visos sumos pateikiamos Lietuvos Respublikos piniginiais vienetais.

Ataskaitinis laikotarpis

520. VSS teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. VSS finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, tarpinis ataskaitinis laikotarpis sutampa su kalendoriniu ketvirčiu. Kai išskirtinėmis aplinkybėmis pateikiamas trumpesnio nei 12 mėnesių laikotarpio finansinių ataskaitų rinkinys (pvz., steigimo arba reorganizavimo atvejais), be finansinių ataskaitų rinkinio laikotarpio, VSS turi nurodyti:

520.1. priežastį, dėl kurios finansinių ataskaitų rinkinio laikotarpis trumpesnis nei 12 mėnesių;

520.2. faktą, kad tam tikrų ataskaitų, pvz.: veiklos rezultatų, grynojo turto pokyčių, pinigų srautų, lyginamųjų sumų, negalima palyginti.

Finansinių ataskaitų rinkinio sudarymas ir teikimas

Metinių finansinių ataskaitų rinkinys

521. VSS metinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro šios ataskaitos:

521.1. finansinės būklės ataskaita;

521.2. veiklos rezultatų ataskaita;

521.3. pinigų srautų ataskaita;

521.4. grynojo turto pokyčių ataskaita;

521.5. aiškinamasis raštas.

522. Finansinių ataskaitų privalomosios formos reglamentuotos 2-6 VSAFAS.

523. VSS metinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas pasibaigus finansiniams biudžetiniams metams. VSS metinis finansinių ataskaitų rinkinys teikiamas į Viešojo sektoriaus apskaitos ir konsolidavimo informacinę sistemą (toliau - VSAKIS) ir pasirašytas rinkinys Finansų skyriui VSAKIS darbų kalendoriuje numatytais terminais.

524. Metinių finansinių ataskaitų, įskaitant aiškinamojo rašto lenteles, formos gali būti keičiamos tik pakeitus VSAFAS nustatytas ataskaitų formas ir reikalavimus.

Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys

525. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys - finansinių ataskaitų rinkinys, parengtas apibendrinus laikotarpio, trumpesnio negu ataskaitinis laikotarpis (kalendoriniai metai), duomenis. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas kas ketvirtį.

526. Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį sudaro:

526.1. finansinės būklės ataskaita;

526.2. veiklos rezultatų ataskaita;

526.3. sutrumpintas aiškinamasis raštas.

527. Tarpinės finansinės ataskaitos, išskyrus aiškinamąjį raštą, rengiamos pagal tokius pat principus, reikalavimus bei formas kaip ir metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Sutrumpinto aiškinamojo rašto rengimo reikalavimai pateikti 23 VSAFAS „Tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys“.

528. VSS tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys sudaromas pasibaigus ketvirčiui. VSS tarpinių finansinių ataskaitų rinkinys teikiamas Finansų skyriui 23 VSAFAS nustatytais terminais.

529. Tarpinių finansinių ataskaitų, įskaitant aiškinamojo rašto lenteles, formos gali būti keičiamos tik pakeitus VSAFAS nustatytas ataskaitų formas ir reikalavimus.

Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys

530. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio reikalavimai nustatyti 15 VSAFAS „Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir investicijos į kontroliuojamus subjektus“.

531. Finansų skyrius, sudarydamas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, vadovaujasi konsolidavimo taisyklėmis ir pagal VSAKIS teikiamas konsoliduotųjų finansinių ataskaitų kontrolės ataskaitas patikrina jų korektiškumą, atlieka koreguojančius rankinio žurnalo įrašus.

532. Savivaldybės konsoliduojamieji subjektai tarpinių (jei teisės aktais nustatyta, kad konsoliduojama tarpinė finansinė atskaitomybė) ir metinių finansinių ataskaitų rinkinius pateikia konsoliduoti į VSAKIS ir pasirašytus rinkinius Finansų skyriui VSAKIS darbų kalendoriuje numatytais terminais. Finansų skyrius sudaro ir pateikia tarpinių ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinius į VSAKIS ir pasirašytus rinkinius Finansų ministerijai VSAKIS darbų kalendoriuje numatytais terminais arba šios ministerijos nustatyta tvarka.

Pagrindiniai finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo reikalavimai

Ataskaitų elementai ir jų vertinimas

533. VSS ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagal ekonominius kriterijus finansinėse ataskaitose skirstomi į grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų elementais. Finansinių ataskaitų elementai, kuriais remiantis vertinama VSS finansinė būklė ir veiklos rezultatai, yra tokie:

533.1. finansinės būklės ataskaitoje pateikiami elementai - turtas, finansavimo sumos, įsipareigojimai ir grynasis turtas. Jie apibūdina VSS finansinę būklę;

533.2. veikios rezultatų ataskaitoje pateikiami elementai - pajamos ir sąnaudos. Jais remiantis vertinami VSS veiklos rezultatai.

534. Finansinių ataskaitų elementai vertinami įvairiais metodais ir jų deriniais (pvz., įsigijimo savikaina, tikrąja verte, realizavimo verte, grynąja gailimo realizavimo verte ir dabartine verte). Vertindami finansinių ataskaitų elementus, VSS vadovaujasi VSAFAS ir pavyzdiniais apskaitos tvarkos aprašų reikalavimais ir taisyklėmis.

Pagrindiniai finansinių ataskaitų rinkinio reikalavimai

535. Bendrieji finansinių ataskaitų rinkinio pateikimo reikalavimai nurodyti 1 VSAFAS „Finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas“.

536. VSS Finansinių ataskaitų rinkiniai rengiami pagal VSAFAS. Finansinių ataskaitų rinkiniai neapibūdinami kaip atitinkantys šiuos standartus, jeigu jie neatitinka bent vieno taikytino VSAFAS ar jo reikalavimo.

537. Nukrypimų nuo standartų negali būti, išskyrus retus atvejus, kai VSS veikią reglamentuojantys Lietuvos Respublikos įstatymai ar kiti teisės aktai, viršesni nei VSAFAS, nustato ką kita.

538. Apskaitos klaida laikoma esmine, jei jos vertinė išraiška individualiai arba kartu su kitų to ataskaitinio laikotarpio klaidų vertinėmis išraiškomis yra didesnė nei 0,25 proc. turto vertės. Reikšminga informacija, kurią būtina pateikti finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte, nors šios. informacijos pateikimas nėra reglamentuojamas VSAFAS, laikoma tokia, kurios nepateikimas arba klaidingas pateikimas gali iškreipti ataskaitą ir paveikti priimamus sprendimus ir kurios vertinė išraiška yra didesnė nei 0,1 proc. turto vertės arba vertinės išraiškos pokytis per ataskaitinį laikotarpį yra didesnis nei 25 proc.

Papildyta punktu:

Nr. AĮ-793, 2012-08-21, paskelbta TAR 2012-08-21, i. k. 2012-01771

Pakeitimai:

1.

Utenos rajono savivaldybės administracija, Įsakymas

Nr. AĮ-793, 2012-08-21, paskelbta TAR 2012-08-21, i. k. 2012-01771

Dėl Utenos rajono savivaldybės viešojo sektoriaus subjektų grupės apskaitos politikos papildymo