Sprendimas netenka galios 2021-07-22:

Kėdainių rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. TS-151, 2021-07-16, paskelbta TAR 2021-07-21, i. k. 2021-16221

Dėl Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos nuostatų patvirtinimo

 

Suvestinė redakcija nuo 2007-09-29 iki 2021-07-21

 

Sprendimas paskelbtas: TAR 2007-05-25, i. k. 2007-00282

 

KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBOS 2007 M. SAUSIO 26 D.

SPRENDIMO NR. TS-15 „DĖL KĖDAINIŲ RAJONO KRAKIŲ MIKALOJAUS

KATKAUS VIDURINĖS MOKYKLOS TIPO PAKEITIMO IR GIMNAZIJOS

NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2007 m. gegužės 25 d. Nr. TS-164

Kėdainiai

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio, 2 dalimi, Kėdainių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Pakeisti Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos nuostatus patvirtintus Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. TS-15 „Dėl Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus vidurinės mokyklos tipo pakeitimo ir gimnazijos nuostatų patvirtinimo“ ir išdėstyti juos nauja redakcija (pridedama).

2. Šis sprendimas įsigalioja nuo 2007 m. birželio 6 d.

 

 

 

Savivaldybės merė                                                                                                   Nijolė Naujokienė


PATVIRTINTA

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos

2007 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. TS-164

 

KĖDAINIŲ R. KRAKIŲ MIKALOJAUS KATKAUS GIMNAZIJOS NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mokyklos pavadinimas – Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija.

1.1. Sutrumpintas mokyklos pavadinimas – Krakių gimnazija.

2. Mokyklos įsteigimo data – 1579 m. spalio 8 d. Žemaičių vyskupystės vizitatoriaus T. Pekulos raštas.

3. Mokyklos veiklos pradžia – 1940 m. rugsėjo 3 d. LTSR Liaudies komisarų tarybos nutarimas BN 96 1940 m. kovo 21 d.. Veiklos pradžia – 1940 m. rugsėjo 21 d.

4. Teisinė forma – Kėdainių rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga, turinti juridinio asmens statusą.

5. Mokyklos grupė – bendrojo lavinimo mokykla, kodas 3120.

6. Tipas – gimnazija. Gimnazijos potipis – gimnazija, vykdanti vidurinio, pagrindinio, pradinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.

7. Gimnazijos adresas – Kauno g. 26, Krakės, LT-58251, Kėdainių r. sav., tel./faks. (8 347) 38242, el. paštas: krakiu@katkaus.kedainiai.mit.lt

8. Mokymo kalba – lietuvių kalba.

9. Gimnazijos savininkas – Kėdainių rajono savivaldybė (klasifikatoriaus kodas 111103885), adresas – J. Basanavičiaus g. 36, LT-52788, Kėdainiai. Savininko funkcijas įgyvendinanti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės Taryba.

10. Mokymo formos – dieninė, mokymas namuose ir savarankiškas mokymasis.

11. Pagrindinė veiklos sritis – formalusis vaikų švietimas.

12. Veiklos rūšys:

12.1. Priešmokyklinis ugdymas 801010

12.2. Pradinis mokymas, kodas 801030

12.3. Bendrasis pagrindinis mokymas, pagrindinio mokymo pirmoji dalis, kodas 802110

12.4. Bendrasis pagrindinis mokymas, pagrindinio mokymo antroji dalis, kodas 802110

12.5. Akredituota vidurinio ugdymo programa, kodas 802110.

13. Kitos veiklos sritys ir rūšys:

13.1. Neformalusis vaikų švietimas

13.2. Psichologinė pagalba

13.3. Socialinė pedagoginė pagalba

13.4. Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba

13.5. Informacinė pagalba

13.6. Pagalba mokytojui (mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, informacinė ir konsultacinė pagalba)

13.7. Sveikatos priežiūra.

14. Gimnazija išduoda išsilavinimo pažymėjimus, vadovaudamasi Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Išsilavinimo, pasiekimų pažymėjimus, jų kodus patvirtina Švietimo ir mokslo ministras.

15. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos skyriai:

15.1. Neteko galios nuo 2007-09-29

Punkto naikinimas:

Nr. TS-307, 2007-09-28, paskelbta TAR 2007-09-28, i. k. 2007-00641

 

15.2. Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos Meironiškių pradinio ugdymo skyrius.

15.2.1. Adresas – Meironiškių k., Krakių sen., Kėdainių r. sav.

15.2.2. Grupė – bendrojo lavinimo mokykla, kodas 3120

15.2.3. Mokymo kalba – lietuvių kalba

15.2.4. Mokymo forma – dieninė

15.2.5. Pagrindinė veiklos sritis – formalusis švietimas

15.2.6. Pagrindinė veiklos rūšis – pradinis mokymas, kodas 801030

15.2.7. Kitos veiklos sritys ir rūšys:

15.2.7.1. Priešmokyklinis ugdymas

15.2.7.2. Neformalusis vaikų švietimas

15.2.7.3. Psichologinė pagalba

15.2.7.4. Socialinė pedagoginė pagalba

15.2.7.5. Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba

15.2.7.6. Informacinė pagalba

15.2.7.7. Pagalba mokytojui (mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, informacinė ir konsultacinė pagalba)

15.2.7.8. Sveikatos priežiūra.

15.3. Neteko galios nuo 2007-09-29

Punkto naikinimas:

Nr. TS-307, 2007-09-28, paskelbta TAR 2007-09-28, i. k. 2007-00641

 

15.4. Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos Plinkaigalio pradinio ugdymo skyrius.

15.4.1. Adresas – Plinkaigalio k., Krakių sen., Kėdainių r. sav.

15.4.2. Grupė – bendrojo lavinimo mokykla, kodas 3120

15.4.3. Mokymo kalba – lietuvių kalba

15.4.4. Mokymo forma – dieninė

15.4.5. Pagrindinė veiklos sritis –  formalusis švietimas

15.4.6. Pagrindinė veiklos rūšis – pradinis mokymas, kodas 801030

15.4.7. Kitos veiklos sritys ir rūšys:

15.4.7.1. Priešmokyklinis ugdymas

15.4.7.2. Neformalusis vaikų švietimas

15.4.7.3. Psichologinė pagalba

15.4.7.4. Socialinė pedagoginė pagalba

15.4.7.5. Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba

15.4.7.6. Informacinė pagalba

15.4.7.7. Pagalba mokytojui (mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, informacinė ir konsultacinė pagalba)

15.4.7.8. Sveikatos priežiūra.

15.5. Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos Pajieslio pradinio ugdymo skyrius.

15.5.1. Adresas – Pajieslio k., Krakių sen., Kėdainių r. sav.

15.5.2. Grupė – bendrojo lavinimo mokykla, kodas 3120

15.5.3. Mokymo kalba – lietuvių kalba

15.5.4. Mokymo forma – dieninė

15.5.5. Pagrindinė veiklos sritis –  formalusis švietimas

15.5.6. Pagrindinė veiklos rūšis – pradinis mokymas, kodas 801030

15.5.7. Kitos veiklos sritys ir rūšys:

15.5.7.1. Priešmokyklinis ugdymas

15.5.7.2. Neformalusis vaikų švietimas

15.5.7.3. Psichologinė pagalba

15.5.7.4. Socialinė pedagoginė pagalba

15.5.7.5. Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba

15.5.7.6. Informacinė pagalba

15.5.7.7. Pagalba mokytojui (mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, informacinė ir konsultacinė pagalba)

15.5.7.8. Sveikatos priežiūra.

15.6. Kėdainių r. Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos Barkūniškio pradinio ugdymo skyrius.

15.6.1. Adresas – Barkūniškio k., Krakių sen., Kėdainių r. sav.

15.6.2. Grupė – bendrojo lavinimo mokykla, kodas 3120

15.6.3. Mokymo kalba – lietuvių kalba

15.6.4. Mokymo forma – dieninė

15.6.5. Pagrindinė veiklos sritis –  formalusis švietimas

15.6.6. Pagrindinė veiklos rūšis – pradinis mokymas, kodas 801030

15.6.7. Kitos veiklos sritys ir rūšys:

15.6.7.1. Priešmokyklinis ugdymas

15.6.7.2. Neformalusis vaikų švietimas

15.6.7.3. Psichologinė pagalba

15.6.7.4. Socialinė pedagoginė pagalba

15.6.7.5. Specialioji pedagoginė ir specialioji pagalba

15.6.7.6. Informacinė pagalba

15.6.7.7. Pagalba mokytojui (mokytojų kvalifikacijos tobulinimas, informacinė ir konsultacinė pagalba)

15.6.7.8. Sveikatos priežiūra.

16. Gimnazija yra juridinis asmuo, turintis savo antspaudą, atsiskaitomąją ir kitas sąskaitas Lietuvos Respublikos įregistruotuose bankuose, atributiką, savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo ir kitais įstatymais, Vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Švietimo ir mokslo ministerijos teisės aktais ir Lietuvos gimnazijos bendraisiais nuostatais. 

17. Gimnazija yra nesiekianti pelno valstybinė Kėdainių r. savivaldybės įstaiga.

 

II. GIMNAZIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR FUNKCIJOS

 

18.Gimnazijos tikslai:

18.1. Sudaryti sąlygas mokiniams rinktis savo polinkius, gabumus ir siekius atitinkantį ugdymosi kelią, galimybes, prireikus motyvuotai keisti savo pasirinkimą.

18.2. Sudaryti sąlygas dvasiniam, doroviniam, socialiniam ir kultūriniam jaunuolių brendimui.

18.3. Grįsti savo veiklą humanistine demokratine ugdymo filosofija ir vertybių sistema.

19. Gimnazijos uždaviniai:

19.1. Siekti aukšto mokinių pasiekimų moksle lygio ne tik jiems įgyjant žinių, bet ir išsiugdant bendruosius gebėjimus, kompetencijas bei pasirengiant mokytis visą gyvenimą.

19.2. Siekti aukštos ugdymo kokybės, sudaryti mokiniams sąlygas įgyti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant gimtosios ir užsienio kalbų mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą.

19.3. Sudaryti sąlygas mokiniams įgyti pradinį, pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą ir gauti valstybės pripažįstamą išsilavinimo pažymėjimą.

19.4. Užtikrinti darnią prigimtinių vaiko galių plėtotę, puoselėti jo dvasinę kultūrą, pilietiškumą, perteikti tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės kultūros tradicijas ir vertybes.

19.5. Puoselėti mokinio pasitikėjimą savo jėgomis, iniciatyvumą, savarankiškumą, atsakomybės jausmą.

19.6. Kurti ugdymo turinio reikalavimus atitinkančią materialinę bazę.

20. Gimnazijos funkcijos:

20.1. Formuoja ir įgyvendina ugdymo turinį pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintus bendruosius arba jos nustatyta tvarka suderintus individualius ugdymo planus ir bendrąsias ugdymo programas.

20.2. Kuria darbo sistemą su itin gabiais mokiniais ir su mokiniais, turinčiais mokymosi problemų.

20.2.1. Individualizuoja ugdymo programas skirtingų gebėjimų mokiniams.

20.2.2. Siūlo ir taiko įvairius mokymo (si) būdus, kad mokiniai pasiektų valstybinių išsilavinimo standartų nustatytus pasiekimų lygmenis.

20.2.3. Organizuoja papildomąjį ugdymą, integruodama jį su bendruoju lavinimu.

20.2.4. Organizuoja specialiųjų poreikių vaikų, pajėgiančių įsisavinti pasirinktas gimnazijos programas, ugdymą gimnazijos klasėse, teikia reikalingą specialiąją pagalbą.

20.2.5. Organizuoja parengiamųjų, išlyginamųjų klasių ir mobilių grupių veiklą.

20.3. Taiko bendruosius ugdymo tikslus ir gimnazijos ugdymo tikslus atitinkančius vertinimo modelius.

20.4. Sudaro mokiniams sveikas ir saugias ugdymo (si) sąlygas.

20.5. Organizuoja ugdymo planuose nenumatytą tėvų mokamą po pamokinę veiklą.

20.6. Organizuoja ir vykdo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir brandos egzaminus.

20.7. Kuria vidinio gimnazijos audito sistemą ir atlieka auditą.

20.8. Inicijuoja socialinę paramą socialiai remtiniems gimnazijos mokiniams.

20.9. Kuria gimnaziją kaip vietos bendruomenės kultūros židinį.

20.10. Vykdo teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, rūkymo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevenciją.

20.11. Vykdo vengiančiųjų privalomo mokymosi kontrolę.

20.12. Organizuoja gimnazijos bibliotekos veiklą.

20.13. Dalyvauja projektuose, ugdymo pasiekimų tyrimuose.

20.14. Užtikrina demokratinį gimnazijos valdymą.

 

III. MOKINIŲ PRIĖMIMAS Į GIMNAZIJĄ, PERĖJIMAS Į KITĄ MOKYKLĄ IR PAŠALINIMAS IŠ GIMNAZIJOS

 

21. Mokiniai į Krakių Mikalojaus Katkaus gimnaziją bei pradinio ugdymo skyrius priimami vadovaujantis Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nustatytomis tvarkomis.

22. Į mokyklą priimami mokiniai, gyvenantys steigėjo mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Jei pageidaujančių mokytis nėra daugiau nei mokykla gali talpinti, tada tėvų prašymu priimami ir kitų mokyklų aptarnavimo teritorijoje gyvenantys mokiniai.

23. Į priešmokyklinio ugdymo grupę priimami vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6 metai. Jaunesniems nei 6 metų vaikams priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas, jei tokį ugdymą rekomenduoja pedagoginė psichologinė tarnyba (PPT) ir gimnazijos psichologai, teisės aktų nustatyta tvarka įvertinę vaiko brandą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Tėvai pateikia mokyklos direktoriui prašymą ir, jeigu reikia, PPT pažymą.

24. Mokytis pagal pradinio ugdymo programą priimami vaikai, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. Atskiru atveju – jaunesni, jeigu jie yra pakankamai subrendę šiai programai. Jų brandą patikrina komisija, kurią sudaro pradinių klasių mokytoja, psichologas ir direktoriaus pavaduotoja ugdymui. Tėvai pateikia prašymą, medicininę pažymą.

25. Pageidaujantys mokytis pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą pateikia prašymą ir dokumentą apie mokymosi pasiekimus ar įgytą išsilavinimą.

26. Priimant mokinius į gimnazijines klases atranka nevykdoma.

27. Prašymą už vaiką iki 14 m. pateikia vienas iš tėvų (globėjų), 14–16 metų vaikas pateikia prašymą pats su vieno iš tėvų (globėjų) raštišku sutikimu.

28. Asmens priėmimas mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas įforminamas mokymo sutartimi, kurią pasirašo gimnazijos direktorius ir vienas iš tėvų ar globėjų (už vaiką iki 14 metų). 14–16 metų vaikas sutartį pasirašo pats tik turėdamas vieno iš tėvų (globėjų) raštišką sutikimą.

29. Sutartis sudaroma ugdymo programos vykdymo laikotarpiui ( pradinio ugdymo programa – 4 metai, pagrindinio ugdymo programa – 6 metai, vidurinio ugdymo programa – 2 metai). Pasibaigus ugdymo programos laikotarpiui sudaroma nauja mokymo sutartis.

30. Mokymo sutartis sudaroma 2 egzemplioriais. Vienas sutarties egzempliorius įteikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, kitas – segamas į asmens bylą. Mokymo sutartis registruojama mokymo sutarčių registracijos knygoje.

31. Atvykus naujam mokiniui arba su mokiniu sudarius naują sutartį, jis įrašomas į tų mokslo metų sąrašą „Pažymėjimų, brandos atestatų ir mokinių apskaitos žurnalų formavimo tvarkos aprašo“ nustatyta tvarka.

32. Naujai atvykusiems mokiniams formuojama mokinio asmens byla, kurioje saugomi prašymai, mokymo sutartys, gimimo liudijimo kopija, dokumentai apie išsilavinimą, išsilavinimo pažymėjimų kopijos (originalas grąžinamas pateikėjui), medicininės pažymos dėl mokymo namuose, pažymos apie mokymąsi gydymo įstaigose, pranešimai tėvams apie papildomų darbų skyrimą ir apie programos kartojimą.

33. Asmuo, baigęs adaptuotą pradinio ugdymo programą ar pradinio specialiojo ugdymo programą ir  pateikęs mokyklos direktoriui Pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą, priimamas mokytis pagal adaptuotą pagrindinio ugdymo programą ar pagal pagrindinio specialiojo ugdymo programą.

34. Asmuo, baigęs adaptuotą pagrindinio ugdymo programą ir  pateikęs mokyklos direktoriui Pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą, priimamas mokytis pagal adaptuotą vidurinio ugdymo programą.

35. Užsieniečių ir Lietuvos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pasiekimus nustato  gimnazijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.

36. Mokiniui išvykus iš gimnazijos, jo asmens byla lieka gimnazijoje. Gavus mokyklos, kurioje mokinys tęsia mokslą, pažymą, mokyklai išsiunčiama mokinio asmens bylos kopija ir  nustatyto pavyzdžio pažyma apie mokymosi rezultatus. Jei išvykstama pasibaigus mokslo metams, išduodamas Mokymosi pasiekimų pažymėjimas.

37. Mokiniai, norintys išvykti iš gimnazijos, pateikia prašymą direktoriui, nurodydami išvykimo priežastį. Prašymą už vaiką iki 14 metų parašo vienas iš tėvų (globėjų), 14–16 metų vaikas – turintis raštišką vieno iš tėvų (globėjų) sutikimą.

38. Mokinys privalo atsiskaityti su mokyklos biblioteka.

39. Klasės auklėtojas privalo išduoti sutvarkytą pažymių knygelę, išrašyti duomenis apie mokymosi pasiekimus ir perduoti direktoriaus pavaduotojai.

40. Gimnazijos direktorius išduoda Mokymosi pasiekimų arba įgyto išsilavinimo pažymėjimą, išvykstant nepasibaigus mokslo metams – pažymą apie mokymosi pasiekimus.

41. Mokinys, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas iki 16 metų, jei jo elgesys kelia realią  ir akivaizdžią grėsmę gimnazijos bendruomenės narių saugumui, suderinus su vaikų teisių apsaugos tarnyba gali būti pašalintas iš gimnazijos. Gimnazijos direktorius kartu su steigėju, mokinio tėvams (vienam iš tėvų) dalyvaujant ir pritarus gimnazijos mokytojų tarybai, šalina mokinį iš gimnazijos. Apie pašalinimą informuojama savivaldybė.

42. Mokinys, kuris mokosi pagal neprivalomojo ugdymo programą, jei jo elgesys kelia realią ir akivaizdžią grėsmę gimnazijos bendruomenės nariams, jei jis pažeidinėja gimnazijos vidaus tvarkos taisykles, nesilaiko mokymo sutarties reikalavimų, sąmoningai nesimoko ir praleidinėja pamokas, gali būti pašalintas iš mokyklos. Klausimą dėl mokinio pašalinimo iš gimnazijos sprendžia gimnazijos direktorius atsižvelgdamas į mokytojų tarybos siūlymus. Apie mokinio pašalinimą iš gimnazijos informuojami mokinio tėvai.

 

IV. GIMNAZIJOS BENDRUOMENĖS NARIŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

 

43. Mokinių teisės:

43.1. Į nemokamą mokymą valstybinėse ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklose.

43.2. Nemokamai gauti informaciją apie veikiančias gimnazijoje švietimo programas, mokymosi formas.

43.3. Pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti valstybinius standartus atitinkantį išsilavinimą.

43.4. Sulaukęs 14 metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą.

43.5. Gauti geros kokybės švietimą.

43.6. Pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius bei jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus.

43.7. Į psichologinę ir specialiąją pedagoginę, specialiąją, socialinę pedagoginę, informacinę pagalbą, dalinę sveikatos priežiūrą gimnazijoje, informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją.

43.8. Į socialinę pagalbą, jei tokios pagalbos negali jam suteikti tėvai (globėjai).

43.9. Mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir darbo vietą.

43.10. Į nešališką mokymosi pasiekimų įvertinimą.

43.11. Dalyvauti gimnazijos savivaldoje.

43.12.Įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises.

43.13.Poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jų amžių ir sveikatą.

43.14. Burtis į kitas vaikų ir jaunimo organizacijas, kurių veikla sąlygoja dorovinę, pilietinę, kultūrinę, fizinę bei socialinę brandą, lavintis saviugdos ir saviraiškos būreliuose, dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose, kurių veikla neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams.

44. Mokinių pareigos:

44.1. Įgyti pagrindinį išsilavinimą arba mokytis iki 16 metų ir pasirinkti tolesnę mokymosi ar profesinio rengimosi kryptį.

44.2. Sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų.

44.3. Stropiai mokytis pagal savo gebėjimus, sąžiningai atlikti paskirtas užduotis, maksimaliai išnaudoti gimnazijos ir švietimo sistemos teikiamas ugdymosi galimybes.

44.4. Laikytis žmonių bendravimo normų ir gimnazijos vidaus tvarką reglamentuojančių dokumentų reikalavimų.

44.5. Pasiekus aukštų atitinkamos ugdymo srities rezultatų, atstovauti gimnazijai ir rajonui konkursuose, olimpiadose, varžybose.

44.6. Gerbti mokytojus, tėvus, kitus suaugusius ir vaikus, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų, gerbti savo gimtąją kalbą ir kultūrą, kitas kalbas ir kultūras.

45. Mokinių atsakomybė:

45.1. Mokiniui už pareigų nevykdymą gali būti taikomos drausminės auklėjamojo poveikio priemonės: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atitinkamas elgesio įvertinimas, kitos įstatymų nustatytos poveikio priemonės.

45.2                      . Mokiniui už nuolatinius ir piktybinius teisėtvarkos pažeidimus, taip pat už pavojingos (nusikalstamos) veikos padarymą, jeigu dėl jo amžiaus, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių negalima taikyti administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, gali būti taikomos šios priverčiamosios auklėjamojo poveikio (drausminimo) priemonės:

45.2.1. Įspėjimas.

45.2.2. Įpareigojimas viešai ar kitokia forma atsiprašyti nukentėjusįjį.

45.2.3. Atidavimas tėvų ar kitų asmenų priežiūrai pagal laidavimą.

45.2.4. Namų priežiūra (laisvalaikio apribojimas).

45.2.5. Atidavimas į specialiąją auklėjimo ir drausminimo įstaigą.

45.2.6. Kitos įstatymų  numatytos priemonės (atsižvelgiant į vaiko amžių, jo padaryto pažeidimo pobūdį, kitas aplinkybes).

46. Tėvų (globėjų) teisės:

46.1. Nemokamai gauti informaciją apie gimnazijos veiklą, siūlomą ugdymo turinį bei jo organizavimo būdus, individualias programas skirtingų gebėjimų vaikams, mokymo formas.

46.2. Dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokymosi kryptį.

46.3. Gauti informaciją apie vaiko ugdymosi sąlygas, elgesį ir jo pasiekimus, apie vaiko galimybes, atsiveriančias baigus atitinkamas programas.

46.4. Reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas vaiko individualius gabumus ir valstybinius standartus atitinkantis ugdymas.

46.5. Dalyvauti gimnazijos savivaldoje, klasės tėvų savivaldoje ir turėti įtakos gimnazijos ugdymo turiniui, metodams, vertinimo formoms.

46.6. Kartu su mokytojų taryba spręsti vaiko palikimo kartoti programą klausimą.

47. Tėvų (globėjų) pareigos:

47.1. Vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti į gimnaziją.

47.2. Sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo ir mokymosi sąlygas, galimybes lankyti gimnaziją ir mokytis pasirinkta mokymosi forma, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą.

47.3. Bendradarbiauti su gimnazijos vadovu, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir remti didaktinį ir auklėjamąjį gimnazijos poveikį.

47.4. Parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą ir užsienio kalbas.

47.5. Kontroliuoti ir koreguoti vaiko elgesį.

47.6. Užtikrinti vaiko parengimą gimnazijai, ir kad jis įgytų pagrindinį išsilavinimą arba mokytųsi iki 16 metų ir motyvuotai rinktųsi tolesnę veiklos sritį.

47.7. Operatyviai pranešti gimnazijai apie svarbius mokinio gyvenimo pasikeitimus – gyvenamosios vietos, globėjų kaitą, ligą ir kitus ugdymo organizavimui įtakos turinčius veiksnius.

47.8. Teikti gimnazijai visus jos dokumentacijai vesti reikalingus dokumentus apie mokinį ir jo šeimą.

48. Tėvų (globėjų) atsakomybė:

48.1. Tėvams (globėjams), kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti mokinį, žiauriai su juo elgiasi ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

48.2. Dėl pažeidimų pats mokinys ar mokyklos administracija turi teisę kreiptis pagalbos į vaiko teisių apsaugos, teisėsaugos ar kitą instituciją, kuri privalo imtis įstatymų nustatytų priemonių.

49. Mokytojų teisės:

49.1. Siūlyti savo individualias programas.

49.2. Laisvai pasirinkti pedagoginės veiklos organizavimo būdus ir formas, atitinkančias bendruosius ugdymo tikslus ir gimnazijos tikslus, skirtingų gebėjimų mokinių grupes.

49.3. Tobulinti kvalifikaciją ne daugiau kaip 5 dienas per metus, persikvalifikuoti, atestuotis ir gauti kvalifikacinę kategoriją bei gimnazijos tipą atitinkantį atlyginimą.

49.4. Dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą.

49.5. Dalyvauti gimnazijos savivaldoje, burtis į visuomenines ir profesines organizacijas, savišvietos, kultūrines grupes, dalykines ir metodines sekcijas, būrelius ar susivienijimus.

49.6. Nustatyta tvarka gauti mokamas atostogas mokymo priemonėms rengti ir kvalifikacijai tobulinti.

49.7. Atostogauti vasarą ir naudotis Vyriausybės numatytomis lengvatomis.

49.8.Vertinti gimnazijos  vadovų ir kolegų vadybinę ir pedagoginę veiklą.

49.9. Turėti valstybės standartus atitinkančią ugdymo uždaviniams įgyvendinti įrengtą darbo vietą.

50. Mokytojų pareigos:

50.1. Pripažinti mokinių gebėjimų, poreikių, polinkių skirtybes ir teisę į ugdymo turinį, metodus, atitinkančius šias skirtybes.

50.2. Diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo turinį pagal pasirinktas programas, mokinių siekius, galimybes, sveikatą, laiduoti valstybinius išsilavinimo standartus atitinkančius ugdymo (si) rezultatus.

50.3. Skatinti mokinius siekti aukštesnio pasiekimų lygmens, šį jų siekį paremti atitinkamais mokymo (si) metodais ir vertinimo kriterijais, pagalba turintiems mokymosi sunkumų.

50.4. Objektyviai vertinti mokymosi pasiekimus.

50.5. Ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines bei patriotines nuostatas ugdymo turiniu, asmeniniu pavyzdžiu.

50.6. Laikytis etikos normų, gimnazijos vidaus darbo tvarkos taisyklių, pareiginių aprašymų reikalavimų.

50.7. Tobulinti savo kvalifikaciją, kad ji atitiktų gimnazijos pedagogams keliamus reikalavimus.

50.8. Analizuoti, vertinti ugdymo rezultatus, mokinių elgesį ir pasiekimus ir su jais supažindinti mokinius, jų tėvus (globėjus), kolegas, gimnazijos vadovus.

50.9. Padėti mokiniams tenkinti jų saviraiškos ir saviugdos poreikius, plėtoti kultūrinius interesus.

50.10. Ugdyti mokinių savarankiškumą, gebėjimą mokytis ir prisiimti atsakomybę už savo mokymąsi.

50.11. Formuoti mokinių sveikos ir saugios gyvensenos įgūdžius.

50.12. Dalyvauti mokinių ugdymo pasiekimų patikrinimo, egzaminų  vykdymo ir vertinimo komisijų darbe.

51. Klasės auklėtojų pareigos:

51.1. Telkti klasėje dirbančius mokytojus ir kitus specialistus, tėvus (globėjus) bendriesiems gimnazijos ugdymo tikslams įgyvendinti.

51.2. Teikti moksleiviams ir jų tėvams (globėjams) išsamią informacija apie gimnazijos siūlomas ugdymo programas, galimas pasirinkti ugdymo (si) kryptis, egzaminus, sąsajas su stojimo į profesines mokyklas, kolegijas, aukštąsias mokyklas sąlygomis.

51.3. Telkti gimnazijos specialistus (psichologas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, bibliotekininkas ir kt.), tėvus (globėjus) padėti moksleiviams pasirinkti mokymosi kryptį, susieti ją su savo ateities veikla.

51.4. Organizuoti bendromis gimnazijos ir šeimos pastangomis profesinį informavimą ir orientavimą.

51.5. Bendrauti su auklėtiniu ir jo šeima, informuoti tėvus (globėjus) apie auklėtiniui iškylančias mokymosi, bendravimo, elgesio problemas, ugdymo (si) rezultatus.

51.6. Domėtis ir rūpintis moksleivių sveikata, jų saugumu, vykdyti rūkymo, narkotikų vartojimo, smurto ir nusikaltimų prevenciją.

51.7. Suteikti arba inicijuoti auklėtiniams reikiamą pagalbą mokymosi sunkumų, socialinių sąlygų sukeltų sunkumų, smurto, prievartos, išnaudojimo ar kitais ekstremaliais atvejais, pasitelkus gimnazijos pedagogus, specialistus, vadovus, tėvus (globėjus), vaikų teisių apsaugos tarnybų, pedagoginių psichologinių tarnybų, socialinės rūpybos tarnybų, visuomeninių organizacijų darbuotojus, specialistus bei atitinkamų institucijų kompetenciją.

51.8. Inicijuoti ir remti moksleivių savivaldą klasėje, gimnazijoje, tvirtinti demokratiškus bendravimo principus, aktyvią pilietinę poziciją.

51.9. Pažinti mokinių polinkius, poreikius, interesus, siekti, kad jie dalyvautų svarstant ugdymo turinį, formas ir metodus.

52. Mokytojų ir  klasių auklėtojų atsakomybė:

52.1. Mokytojai ir klasių auklėtojai atsako už moksleivių sveikatą ir gyvybę pamokų, papildomojo ugdymo bei gimnazijos organizuotų renginių metu.

52.2. Jeigu mokytojai ir klasių auklėtojai nevykdo savo pareigų arba jas vykdo netinkamai, fiziškai, psichiškai žaloja moksleivius arba kitaip pažeidžia jų teises, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka.

52.3. Mokytojai gali būti atleisti iš darbo, kai jų elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus.

53. Sveikatos priežiūros darbuotojas, gimnazijos psichologas, socialinis pedagogas, specialusis pedagogas, bibliotekininkas ir kiti ugdymo funkcijas vykdantys specialistai vadovaujasi gimnazijos nuostatais, profesinės veiklos nuostatais ir pareigybių aprašymais.

 

V. SAVIVALDA

 

54. Gimnazijos taryba – aukščiausia gimnazijos savivaldos institucija, telkianti mokinių, jų tėvų (globėjų), pedagogų pastangas svarbiausiems gimnazijos tikslams numatyti, uždaviniams spręsti.

55. Gimnazijos taryboje moksleiviams, tėvams, pedagogams atstovaujama lygiomis dalimis.

56. Gimnazijos tarybos sudėtis:

3 tėvai – renkami tėvų komiteto

3 9–12 kl. mokiniai – renkami mokinių tarybos

3 pedagogai – renkami mokytojų tarybos.

57. Gimnazijos tarybos pirmininką renka tarybos nariai per pirmąjį posėdį slaptu balsavimu. Direktorius negali būti gimnazijos tarybos pirmininku ir taryboje dalyvauja be sprendžiamojo balso teisės.

58. Tarybos posėdžiai kviečiami ne rečiau kaip tris kartus per metus. Tarybos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja du trečdaliai jos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

59. Gimnazijos taryba renkama 2 metams. Išvykus tarybos nariui į jo vietą renkamas kitas narys.

60. Gimnazijos tarybos narys ar visa gimnazijos taryba (jei  jo/jos veikla netenkina gimnazijos bendruomenės) gali būti perrenkama mokytojų tarybos, mokinių tarybos ir tėvų komiteto sprendimu.

61. Vietos bendruomenės atstovai, rėmėjai, administracija, kiti pedagogai, mokiniai gali būti kviečiami į gimnazijos tarybos posėdžius, jei to reikalauja posėdžio darbotvarkė.

62. Už savo veiklą gimnazijos taryba atsiskaito ją rinkusiems gimnazijos bendruomenės nariams. Gimnazijos tarybos nuostatus tvirtina gimnazijos direktorius.

63. Gimnazijos steigėjas, švietimo priežiūros institucijos, nustačiusios, kad tarybos sprendimai prieštarauja įstatymams ar kitiems gimnazijos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams, siūlo gimnazijos tarybai juos svarstyti iš naujo. Gimnazijos tarybai atsisakius, ginčas sprendžiamas įstatymų numatyta tvarka.

64. Gimnazijos tarybos funkcijos:

64.1. Nustato gimnazijos veiklos perspektyvą, pagrindines darbo kryptis.

64.2. Aprobuoja gimnazijos veiklos programą, nuostatus, vidaus tvarkos taisykles, ugdymo planą, ugdymo organizavimo tvarką.

64.3. Aptaria siūlymus dėl vadovėlių užsakymo, moksleivių vertinimo sistemos pasirinkimo, papildomojo ugdymo organizavimo.

64.4. Mokytojų tarybos teikimu, sprendžia moksleivių šalinimo iš gimnazijos klausimus.

64.5. Svarsto naujų gimnazijos padalinių steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo klausimus.

64.6. Inicijuoja vietos bendruomenės, šeimos ir gimnazijos bendradarbiavimą.

64.7. Svarsto gimnazijos pajamų ir išlaidų sąmatą, planuoja ir kontroliuoja lėšų paskirstymą, prižiūri gimnazijos ūkinę-finansinę veiklą.

64.8. Gali sustabdyti kitų savivaldos institucijų sprendimą, kol jo teisėtumą ištirs kompetentingos komisijos.

64.9. Inicijuoja svarstyti įvairius klausimus, reikšdami savo rinkėjų interesus.

64.10. Skiria atstovus į pedagogų atestacijos komisiją ir deleguoja savo atstovą stebėtojo teisėmis į viešo konkurso vadovo vietai užimti komisiją.

65. Mokytojų taryba – nuolat veikianti gimnazijos savivaldos institucija, mokytojų profesiniams ir bendriesiems ugdymo klausimams spręsti.

66. Mokytojų tarybą sudaro gimnazijos vadovas, administracija, visi gimnazijoje dirbantys mokytojai, auklėtojai, sveikatos priežiūros darbuotojai, psichologai, socialiniai pedagogai, bibliotekininkai ir kiti tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys pedagogai. Į posėdžius gali būti kviečiami kitų gimnazijos savivaldos institucijų atstovai.

67. Mokytojų tarybai vadovauja gimnazijos direktorius. Sekretorę renka mokytojų tarybos nariai.

68. Mokytojų tarybos posėdžiai šaukiami prasidedant ir baigiantis mokslo metams, kartą per semestrą. Prireikus šaukiami neeiliniai mokytojų tarybos posėdžiai.

69. Posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja du trečdaliai tarybos narių. Nutarimai priimami dalyvaujančių balsų dauguma.

70. Mokytojų tarybos funkcijos:

70.1. Aptaria praktinius švietimo reformos įgyvendinimo gimnazijoje klausimus, svarsto gimnazistų ugdymosi pažangą bei rezultatus, pedagoginės veiklos tobulinimo, pasiekimų vertinimo būdus.

70.2. Priima sprendimus dėl gimnazijos veiklos programos, aptaria bendrųjų programų įgyvendinimo ir valstybinių išsilavinimo standartų pasiekimo klausimus.

70.3. Aptaria skirtingų gebėjimų moksleivių ugdymo organizavimo principus, jų ugdymo programas, metodus, analizuoja moksleivių krūvius, nepažangumo ir blogo lankomumo priežastis.

70.4. Kartu su gimnazijos socialiniu pedagogu, sveikatos priežiūros darbuotojais ir psichologu aptaria moksleivių sveikatos, socialinės paramos, mokymosi, poilsio, mitybos, saugos ir kitus klausimus.

70.5. Skiria papildomus darbus, nustato jų trukmę, priima nutarimus, siūlančius direktoriui kelti mokinį į aukštesnę klasę ar palikti kartoti programą.

70.6. Mokiniams, stokojantiems mokymosi motyvacijos, siūlo rinktis ugdymą (si) kitoje formaliojo švietimo institucijoje, o sukakus 16 metų rinktis kitą mokymosi ar veiklos formą.

71. Mokinių taryba – nuolat veikianti moksleivių savivaldos institucija, atstovaujanti visoms gimnazijos mokinių interesų grupėms, išreiškianti ir ginanti jų interesus, teises.

72. Mokinių tarybai vadovauja pirmininkas, kurį renka mokinių tarybos nariai. Atstovus į tarybą deleguoja kiekviena klasė. Taryboje negali būti daugiau negu 20 narių.

73. Mokinių tarybos veiklos nuostatus, gimnazijos direktoriui pritarus, aprobuoja ir tvirtina gimnazijos taryba.

74. Mokinių tarybos funkcijos:

74.1. Inicijuoja ir organizuoja mokinių po pamokinį ugdymą, laisvalaikį, socialinę veiklą ir paramą.

74.2. Inicijuoja mokinių elgesio taisyklių kūrimą, svarstymą ir priėmimą, prižiūri jų laikymąsi.

74.3. Svarsto mokinių teisių gynimą gimnazijoje ir už jos ribų.

74.4. Inicijuoja ir moksleivių vardu pasirašo susitarimus su gimnazijos administracija, su kitomis savivaldos institucijomis, su kitų gimnazijų, mokyklų, šalies moksleivių savivaldos institucijomis.

74.5. Dalyvauja  prevencinių programų kūrime ir įgyvendinime.

74.6. Vadovauja klasių seniūnų veiklai.

75. Gimnazijos tėvų komitetas – savivaldos institucija, atstovaujanti ir ginanti visų  gimnazijos mokinių tėvų interesus.

76. Gimnazijos tėvų komitetą sudaro tėvai, deleguoti iš kiekvienos klasės.

77. Tėvų komitetas renkamas 2 metams. Jam vadovauja pirmininkas, išrinktas slaptu balsavimu. Komitetas renkasi į posėdžius kas du mėnesiai.

78. Tėvų komitetas deleguoja atstovus į gimnazijos tarybą ir į  gimnazijos atestacinę komisiją.

79. Tėvų komiteto funkcijos:

79.1. Su kitomis savivaldos institucijomis svarsto gimnazijos veiklos bei finansų panaudojimo klausimus.

79.2. Atlieka visuomeninę gimnazijos valdymo priežiūrą.

79.3. Teikia socialinę pagalbą.

79.4. Pagal galimybes vykdo smurto ir priklausomybių prevenciją.

79.5. Vykdo sveikatos ir maitinimo priežiūrą.

79.6. Teikia pagalbą organizuojant švietimo ir kultūrinius renginius.

79.7. Bendrauja ir bendradarbiauja su mokytojais ir kitais gimnazijos specialistais

80. Klasės tėvų komitetas – yra klasių lygmens tėvų savivaldos institucija. Ji vykdo analogiškas funkcijas klasės lygmeniu, bendradarbiaudama su klasės auklėtoju.

81. Administracinė taryba.

Administracinę tarybą sudaro gimnazijos direktorius, pavaduotojai ugdymui, pavaduotojas ūkiui,  metodinės tarybos pirmininkė, psichologė, socialinė pedagogė.

82. Išplėstiniai administracinės tarybos susirinkimai kviečiami kartą per mėnesį. Išplėstiniuose susirinkimuose gali dalyvauti ir  kiti gimnazijos bendruomenės nariai.

83. Administracinės tarybos pirmininkas – direktorius, sekretorė – gimnazijos raštinės vedėja.

84. Administracinės tarybos funkcijos:

84.1. Analizuoja metinės programos ir ugdymo turinio įgyvendinimo eigą ir rezultatus.

84.2. Aptaria mokytojų veiklos priežiūros rezultatus.

84.3. Aptaria ūkinę-finansinę veiklą.

85. Metodinė taryba – veiksminga  mokytojų organizacija, vykdanti gimnazijos pedagogų metodinę veiklą.

86. Metodinę tarybą sudaro atskirų metodinių grupių pirmininkai ir kuruojantis metodinę veiklą direktoriaus pavaduotojas.

87. Susirinkimai kviečiami pagal sudarytą  tarybos veiklos programą.

88. Pirmininkas renkamas 2 metams posėdžio metu. Pirmininku negali būti pavaduotojas ugdymui ir gimnazijos direktorius.

89. Metodinės tarybos funkcijos:

89.1. Kartu su gimnazijos vadovais formuoja ugdymo turinio politiką, nustato mokytojų metodinės veiklos prioritetus gimnazijoje.

89.2. Koordinuoja gimnazijoje veikiančių metodinių grupių veiklą, telkdama mokytojus ugdymo kokybei užtikrinti.

89.3. Analizuoja mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius, nustato jos prioritetus.

89.4. Inicijuoja mokytojų bendradarbiavimą, gerosios patirties sklaidą.

89.5. Kartu su gimnazijos vadovais analizuoja ir planuoja ugdymo turinį, ugdymo proceso aprūpinimą, ugdymo kokybę ir ugdymo inovacijų diegimą.

89.6. Esant poreikiui vertina mokytojų metodinius darbus, bei mokytojų praktinę veiklą.

89.7. Teikia siūlymus gimnazijos vadovams, rajono metodiniams būreliams ir rajono metodinei tarybai.

90. Metodinė grupė – tai vieno arba artimų mokomųjų dalykų mokytojų grupė.

91. Metodinės grupės pirmininkas renkamas 2 metams grupės posėdžio metu.

92. Metodinės grupės funkcijos:

92.1. Analizuoja ugdymo turinio formavimo, planavimo ir įgyvendinimo, vertinimo ir įsivertinimo strategijų įgyvendinimo klausimus.

92.2. Analizuoja ir vertina dalykų ugdymo programas, derina mokomųjų dalykų teminius planus ir teikia rekomendacijas gimnazijos vadovui dėl jų tvirtinimo.

92.3. Analizuoja mokinių ugdymo sėkmingumą ir jų pasiekimus.

92.4. Konsultuojasi dėl pedagoginių problemų sprendimo būdų ir darbo metodikų.

92.5. Teikia siūlymus metodinės veiklos organizavimo klausimais gimnazijos metodinei tarybai, vadovams.

93. Iniciatyvinės grupės.

Iniciatyvines grupes sudaro gimnazijos pedagogai ir kiti darbuotojai, moksleiviai, tėvai. Veikla grindžiama laisvanoriškumo principu.

94. Grupės gali būti ilgalaikės ir trumpalaikės, atsižvelgiant į nagrinėjamą problemą.

95. Grupės veiklos rezultatai pristatomi mokytojų tarybai arba gimnazijos tarybai.

96. Atestacijos komisija.

Atestacijos komisiją sudaro pirmininkas ir 6 nariai. Pirmininku yra gimnazijos vadovas, vieną-du narius į atestacijos komisiją siūlo mokyklos taryba (negali būti siūlomi mokiniai), du-tris narius (atestuotus mokytojus) – mokytojų taryba, vieną narį skiria gimnazijos steigėjas.

97. Komisijos posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip 2 kartus per  metus.

98. Atestacijos komisija perrenkama kas treji metai nuo jos sudarymo dienos ir atnaujinama ne mažiau kaip trečdaliu narių.

99. Komisija organizuoja veiklą remdamasi „Atestacinės komisijos nuostatais“.

100. Komisija metodinių grupių teikimu ir tenkindama mokytojų prašymus vykdo įstaigos mokytojų atestaciją.

101. Komisija rengia perspektyvinę pedagogų atestacijos programą.

102. Socialinės-pedagoginės pagalbos grupė.

Grupę sudaro: socialinis pedagogas, psichologas, administracijos atstovas, klasės auklėtojų metodinės grupės pirmininkas, sveikatos priežiūros darbuotojas.

103. Grupės sudėtį ir veiklos programą kiekvienais metais tvirtina gimnazijos direktorius.

104. Grupės posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip kartą per mėnesį.

105. Socialinės-pedagoginės pagalbos grupės funkcijos:

105.1. Konsultuoja mokinius ir teikia jiems socialinę pedagoginę pagalbą.

105.2. Organizuoja tyrimus.

105.3.Formuoja socialinius ir gyvenimo įgūdžius.

105.4. Koreguoja mokinių elgesį.

105.5. Dalyvauja nusikalstamumo, gimnazijos nelankymo, narkotikų ir psichotropinių medžiagų vartojimo, smurto, savižudybių ir kitų neigiamų socialinių reiškinių prevencinėje veikloje.

105.6. Inicijuoja, kuria bei įgyvendina įvairius projektus.

 

VI. VALDYMAS

 

106. Gimnazija yra pavaldi savininkui.

107. Gimnazijai vadovauja direktorius, kurį  skiri ir atleidžia savininkas. Gimnazijos direktorius atskaitingas savininkui.

108. Gimnazijos direktorius:

108.1. Inicijuoja gimnazijos veiklos programų, atitinkančių valstybės ir regiono švietimo politiką, rengimą.

108.2. Telkia gimnazijos bendruomenę gimnazijos veiklos programai įgyvendinti, valstybinei ir savivaldybės švietimo politikai vykdyti.

108.3. Užtikrina gimnazijos švietimo kokybę.

108.4. Rūpinasi palankaus mikroklimato ugdymui ir darbui kūrimu, puoselėja demokratinius gimnazijos bendruomenės santykius.

108.5. Skiria vadybos funkcijas pavaduotojams, sudaro galimybes jiems savarankiškai dirbti, organizuoja reguliarų atsiskaitymą už nuveiktą darbą.

108.6. Nustatyta tvarka skiria ir atleidžia mokytojus, kitus ugdymo procese dalyvaujančius asmenis ir aptarnaujantį personalą.

108.7. Inicijuoja darbuotojų pareigybių aprašymų rengimą ir juos tvirtina.

108.8. Inicijuoja gimnazijos darbo tvarkos taisyklių rengimą, projekto svarstymą, derina jas su gimnazijos taryba, ir jas tvirtina.

108.9. Kartu su gimnazijos taryba nustato mokinių ir darbuotojų skatinimo bei atsakomybės sistemą.

108.10. Rūpinasi visų gimnazijos darbuotojų kvalifikacijos tobulinimu, sudaro sąlygas atestuotis.

108.11. Sudaro Specialiojo ugdymo komisiją, rūpinasi specialiosios pedagoginės-psichologinės pagalbos teikimu skirtingų poreikių mokiniams – gabiesiems, mokymosi sunkumų patiriantiems, turintiems psichologinių problemų.

108.12. Plėtoja bendradarbiavimą su mokinių tėvais (globėjais).

108.13. Palaiko ryšius su  Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gimnazijos bendruomene, rėmėjais.

108.14. Kontroliuoja, kad gimnazijos aplinkoje nebūtų vartojami alkoholiniai gėrimai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos.

108.15. Stebi, analizuoja, vertina gimnazijos veiklą, ugdymo rezultatus.

108.16. Organizuoja pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą ir brandos egzaminus, nustatyta tvarka teikia informaciją Švietimo ir Kultūros departamentui ir  Nacionaliniam egzaminų centrui.

108.17. Rūpinasi gimnazijos intelektiniais, materialiniais ir finansiniais ištekliais, darbo ir civiline sauga.

108.18. Sudaro metinę gimnazijos pajamų ir išlaidų sąmatą ir teikia gimnazijos tarybai aprobuoti.

108.19. Užtikrina visų priimamų sprendimų skaidrumą ir pasibaigus kalendoriniams metams pateikia ataskaitą  mokyklos bendruomenei apie mokyklos veiklą.

108.20. Rūpinasi tarptautiniais gimnazijos ryšiais, ryšiais su aukštosiomis mokyklomis.

108.21. Atstovauja gimnazijai kitose institucijose, šalyse.

108.22. Inicijuoja informacijos apie gimnaziją rengimą ir skelbimą, informacinės sistemos kūrimą.

108.23. Inicijuoja gimnazijos vidaus audito sistemos kūrimą ir vadovauja vidaus auditui.

108.24. Vykdo kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.

109. Direktorius atsako už:

109.1. Gimnazijos veiklos rezultatus.

109.2. Ugdymo proceso organizavimą.

109.3. Gimnazijos veiklą reglamentuojančių teisės aktų vykdymą.

109.4. Tikslų informacijos paskelbimą.

109.5. Sveiką ir saugią aplinką gimnazijoje, kad su vaiku nebūtų vykdomi moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, asmenybės brandai.

109.6. Darbuotojų kvalifikacijos atitiktį užimamoms pareigoms.

109.7. Demokratinį gimnazijos valdymą.

109.8. Mokinių nemokamo maitinimo organizavimą.

109.9. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atsako už savo pareigų netinkamą vykdymą, įstaigos ūkinę ir finansinę veiklą.

110. Direktoriaus pavaduotojas ugdymui:

110.1. Organizuoja ugdymo plano sudarymą ir įgyvendinimą, bendrųjų programų individualizavimą ir įgyvendinimą, pamokų tvarkaraščio sudarymą.

110.2. Vadovauja gabiųjų vaikų ugdymo programų įgyvendinimui.

110.3. Vadovauja neįgaliųjų vaikų integruoto ugdymo programų įgyvendinimui.

110.4. Teikia pagalbą mokytojams, inicijuoja gimnazijos metodinių grupių, tarybų veiklą.

110.5. Stebi ugdymo procesą ir vertina ugdymo rezultatus.

110.6. Skatina mokytojus bendradarbiauti individualizuojant ugdymo turinį, pasirenkant mokymo metodus, atliekant projektinius darbus, tobulinti kvalifikaciją, atestuotis.

110.7. Tvarko mokinių ir gimnazijos baigimo dokumentų apskaitą.

110.8. Koordinuoja mokinių teisės pažeidimų prevenciją.

110.9. Organizuoja tėvų (globėjų) pedagoginį švietimą.

110.10. Vykdo kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.

111. Direktoriaus pavaduotojas ūkiui:

111.1. Rūpinasi gimnazijos materialiniais ir informaciniais ištekliais, patalpų paruošimu darbui, patalpų sanitarija ir higiena.

111.2. Organizuoja aptarnaujančio personalo darbą.

111.3. Rūpinasi gimnazijos pastatų, inventoriaus ir mokymosi priemonių apsauga, jų atitikimu darbo saugos reikalavimams.

111.4. Vykdo kitas pareigybės aprašyme numatytas funkcijas.

 

VII. DARBUOTOJŲ PRIĖMIMAS Į DARBĄ IR DARBO APMOKĖJIMAS

 

112. Direktoriaus pavaduotojus, pedagoginį ir kitą personalą priima į darbą ir atleidžia iš jo gimnazijos direktorius įstatymų nustatyta tvarka.

113. Gimnazijos direktoriaus pavaduotojai ir pedagogai turi atitikti gimnazijos tipui keliamus vadybinius ir pedagoginės kvalifikacijos reikalavimus.

114. Darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, Švietimo ir Mokslo ministerijos teisės aktai.

 

VIII. VADOVŲ IR PEDAGOGŲ ATESTACIJA. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMAS

 

115. Gimnazijos vadovai ir pedagogai atestuojami Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo prioritetai nustatomi pagal gimnazijos veiklos prioritetus.

 

IX. DOKUMENTŲ VALDYMAS IR SAUGOJIMAS

 

116. Gimnazijos archyvo ir raštvedybos tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos archyvų įstatymas, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymais patvirtintos Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklės, Raštvedybos taisyklės.

 

X. BAIGIAMŲJŲ EGZAMINŲ ORGANIZAVIMAS. IŠSILAVINIMO PAŽYMĖJIMŲ IŠDAVIMAS

 

117. Baigiamieji egzaminai organizuojami ir išsilavinimo pažymėjimai išduodami Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka.

118. Už pažymėjimų blankų užsakymą, apsirūpinimą, saugojimą, atsiskaitymą už panaudotus blankus ir už  išsilavinimo pažymėjimų išdavimą atsako gimnazijos direktorius.

119. Už pažymėjimų išrašymo (spausdinimo) organizavimą, už pažymėjimų apskaitos knygų tvarkymą atsako gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir darbuotojas, atsakingas už gimnazijos duomenų bazės tvarkymą.

 

XI. GIMNAZIJOS RYŠIAI

 

120. Gimnazija bendradarbiauja su aukštesniosiomis, aukštosiomis mokyklomis, šalies ir užsienio švietimo institucijomis, bendradarbiavimą įformina sutartimis.

121. Gimnazija bendradarbiauja su jos veikla susijusiomis kitomis institucijomis – kultūros, sporto, teisėsaugos, vaikų teisių apsaugos, mokslo, darbdavių, socialinių partnerių ir pan., su rėmėjais fiziniais asmenimis.

122. Gimnazija dalyvauja programose ir projektuose, tarptautinėse demokratijos ir humanizmo principams neprieštaraujančiose organizacijose.

 

XII. GIMNAZIJOS VEIKLOS PRIEŽIŪRA

 

123. Švietimo stebėseną gimnazija vykdo pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus švietimo stebėsenos rodiklius ir jo nustatytą tvarką.

124. Gimnazijos veiklos priežiūrą pagal švietimo ir mokslo ministro patvirtintus veiklos priežiūros nuostatus ir nustatytą gimnazijos vadybinės ir pedagoginės veiklos išorinio audito metodiką vykdo savininkas – Kėdainių raj. savivaldybė.

125. Valstybinę gimnazijos veiklos priežiūrą vykdo Švietimo ir mokslo ministerijos, apskrities viršininko administracijos valstybinės švietimo priežiūros skyriai pagal Valstybinės švietimo priežiūros nuostatus.

126. Gimnazijos finansinės veiklos kontrolę vykdo savininkas teisės aktų nustatyta tvarka.

 

XIII. TURTAS, LĖŠŲ ŠALTINIAI IR JŲ NAUDOJIMAS

 

127. Gimnazija įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdo, naudojasi ir disponuoja priskirta žeme, savivaldybės pastatais, finansiniais ištekliais, inventoriumi bei mokymo priemonėmis.

128. Gimnazija savarankiškai vykdo ūkinę-finansinę veiklą ir už ją atsako.

129. Gimnazija išlaikoma iš savivaldybės biudžeto pagal asignavimų valdytojo patvirtintą sąmatą.

130. Gimnazija savo vardu turi teisę gauti paramą ir vykdyti paramos gavėjo įsipareigojimus.

131. Įstaigoms, finansuojamoms iš savivaldybių biudžeto, nebiudžetinių lėšų naudojimo taisykles nustato  savivaldybių vykdomosios institucijos.

132. Finansines operacijas vykdo gimnazijos buhalterija.

133. Gimnazijos direktoriaus įsakymu visų kategorijų darbuotojams, esant darbo užmokesčio ekonomijai, gali būti mokamos vienkartinės išmokos teisės aktų nustatyta tvarka.

134. Gimnazija gali turėti savo fondą, kurio šaltiniai yra savanoriški asmenų, organizacijų ir įmonių įnašai, pajamos iš paties fondo veiklos, užsienio valstybių organizacijų bei piliečių, taip pat tarptautinių organizacijų aukojamos lėšos ir materialinės vertybės. Fondo veiklą kontroliuoja gimnazijos taryba.

 

XIV. NUOSTATŲ TVIRTINIMAS, KEITIMAS IR PAPILDYMAS

 

135. Gimnazijos nuostatus tvirtina savininkas gimnazijos tarybai pritarus.

136. Gimnazijos nuostatai keičiami ir papildomi, pasikeitus teisės aktams, gimnazijos vadovybės, gimnazijos tarybos iniciatyva. Naują nuostatų redakciją arba pataisas tvirtina savininkas.

 

XV. PABAIGA. PERTVARKYMAS

 

137. Gimnazija reorganizuojama ir likviduojama savininko sprendimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Švietimo įstatymu.

 

XVI. REGISTRAVIMAS

 

138. Gimnazija įregistruojama Juridinių asmenų registre Civilinio kodekso ir Juridinių asmenų registro nuostatų nustatyta tvarka.

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Kėdainių rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. TS-307, 2007-09-28, paskelbta TAR 2007-09-28, i. k. 2007-00641

Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. TS-164 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. TS-15 „Dėl Kėdainių rajono Krakių Mikalojaus Katkaus vidurinės mokyklos tipo pakeitimo ir gimnazijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo