Suvestinė redakcija nuo 2013-04-27 iki 2013-10-25
Sprendimas paskelbtas: TAR 2012-02-10, i. k. 2012-00266
KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KĖDAINIŲ RAJONO STRATEGINIO PLĖTROS PLANO IKI 2020 METŲ PATVIRTINIMO
2012 m. vasario 10 d. Nr. TS-3
Kėdainiai
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2011, Nr. 52-2504) 6 straipsnio 22 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 40 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2011 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1V-706 „Dėl regionų plėtros planų rengimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 120-5679) ir, atsižvelgdama į 2009 m. vasario 27 d. Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimą Nr. TS-41 „Dėl pritarimo projekto „Kėdainių rajono savivaldybės strateginio plėtros plano iki 2020 metų parengimas“ teikimui“, Kėdainių rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
2. Pripažinti netekusiais galios šiuos Kėdainių rajono savivaldybės tarybos sprendimus:
2.1. 2003 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. BD-7/248 „Dėl Kėdainių rajono plėtros strateginio plano iki 2015 metų tvirtinimo“;
2.2. 2003 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr.BD-7/323 „Dėl Kėdainių rajono plėtros strateginio plano iki 2015 metų priežiūros sistemos tvirtinimo“;
2.3. 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr.BD-7/423 „Dėl Kėdainių rajono plėtros strateginio plano iki 2015 metų“ patikslinto priemonių plano tvirtinimo“;
2.4. 2008 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. TS-292 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. BD-7/423 „Dėl Kėdainių rajono strateginio plėtros plano iki 2015 metų patikslinto priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“;
2.5. 2009 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. TS-132 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. TS-292 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. BD-7/423 „Dėl Kėdainių rajono strateginio plėtros plano iki 2015 metų patikslinto priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“ pakeitimo“;
2.6. 2009 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. TS-221 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. TS-292 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Nr. BD-7/423 „Dėl Kėdainių rajono strateginio plėtros plano iki 2015 metų patikslinto priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“ papildymo“;
2.7. 2010 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. TS-102 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. TS-292 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. BD-7/423 „Dėl Kėdainių rajono strateginio plėtros plano iki 2015 metų patikslinto priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“ papildymo“;
2.8. 2011 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. TS-33 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. TS-292 „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2003 m. gruodžio 19 d. sprendimo Nr. BD-7/423 „Dėl Kėdainių rajono strateginio plėtros plano iki 2015 metų patikslinto priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“ papildymo“.
PATVIRTINTA
Kėdainių rajono savivaldybės tarybos
2012 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. TS-3
KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS STRATEGINIS PLĖTROS PLANAS
IKI 2020 METŲ
Vilnius, 2011
| Užsakovas |
Kėdainių rajono savivaldybės administracija |
| Paslaugų teikėjas
|
VšĮ Socialinės ir ekonomikos plėtros centras, J. Galvydžio g. 3 (204, 206, 210 kab.) LT-08236 Vilnius Šiaurės miestelio technologijų parkas Telefonai: (8 5) 2745870, (8 5) 2745871 (8 5) 2745872, (8 5) 2750925 Faksas (8 5) 2784200 www.sepc.lt |
| Darbo grupės vadovas Darbo grupės vadovo pavaduotoja |
Romualdas Gailiūnas, Administracijos direktorius Kristina Kemešienė, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja |
| Darbo grupės nariai: |
Arūnas Kacevičius, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Gintaras Rugienius, Administracijos direktoriaus pavaduotojas Janina Aksinavičienė, Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Julius Lukoševičius, Švietimo skyriaus vedėjas Jūratė Blinstrubaitė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Dovydienė, Aplinkosaugos ir civilinės saugos skyriaus vedėja Egidijus Grigaitis, Bendrojo skyriaus vedėjas Audrone Naujalienė, Turto valdymo skyriaus vedėja Vytautas Kundrotas, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Algimantas Gedgaudas, Statybos ir komunalinio ukio skyriaus vedėjas Kęstutis Stadalnykas, Kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas, Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas Daina Balasevičienė, Turizmo ir verslo ir informacijos centro direktorė Ramunė Kabošienė, Aplinkosaugos ir civilinės saugos skyriaus vyr. specialistės (savivaldybės gydytoja) Vida Četrauskienė, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK organizacinio poskyrio viršininkė Rimantas Žirgulis, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Gediminas Misius, Kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas Aušra Čiukienė, Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyr. specialistė Audronė Stadalnykienė, Švietimo skyriaus vyr. specialistė Margarita Rukšienė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Rasa Petrėtienė, Švietimo skyriaus vyr. specialistė Alina Melinauskienė, Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyr. specialistė Vytautas Grigas, Dotnuvos seniūnijos seniūnas Regimantas Valiauskas, Gudžiūnų seniūnijos seniūnas Algimantas Sirvydas, Josvainių seniūnijos seniūnas Alvydas Kleiva, Kėdainių miesto seniūnijos seniūnas Jonas Dalbokas, Krakių seniūnijos seniūnas Valentinas Tamulis, Pelėdnagių seniūnijos seniūnas Arturas Gustas, Pernaravos seniūnijos seniūnas Vanda Petrauskiene, Surviliškio seniūnijos seniūnas Petras Pupkus, Šėtos seniūnijos seniūnas Vytautas Zakaryza, Truskavos seniūnijos seniūnas Antanas Bružas, Vilainių seniūnijos seniūnas |
| Konsultantai: |
VšĮ Socialinės ir ekonomikos plėtros centro konsultantai: Alvydas Aleksandravičius, Rolandas Rakštys |
TURINYS
ĮVADAS..............................................................................................................................................6
1. EKONOMIKA IR VERSLAS ........................................................................................................7
1.1. Teritorija........................................................................................................................................9
1.2. Investicijos....................................................................................................................................9
1.3. Verslas.........................................................................................................................................11
1.4. Ekonomikos ir verslo SSGG analizė...........................................................................................18
2. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI..........................................................................................................18
2.1. Gyventojai...................................................................................................................................20
2.2. Užimtumas..................................................................................................................................24
2.3. Žmogiškųjų išteklių SSGG analizė.............................................................................................27
3. VIEŠOSIOS PASLAUGOS...........................................................................................................29
3.1 Švietimas......................................................................................................................................29
3.2. Kultūra, kūno kultūra ir sportas...................................................................................................32
3.3.Sveikata........................................................................................................................................36
3.4. Socialinė parama ir socialinės paslaugos....................................................................................40
3.5. Viešasis saugumas.......................................................................................................................43
3.6. Jaunimo politika..........................................................................................................................45
3.7. Viešųjų paslaugų SSGG analizė..................................................................................................47
4. INFRASTRUKTŪRA IR APLINKOS APSAUGA......................................................................49
4.1. Transportas ir ryšiai.....................................................................................................................49
4.2. Komunalinis ūkis ir inžinerinė infrastruktūra..............................................................................51
4.3. Būstas..........................................................................................................................................52
4.4. Kultūros paveldas........................................................................................................................53
4.5. Infrastruktūros ir aplinkos apsaugos SSGG žanalizė.................................................................54
5. KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS IKI 2020 METŲ STRATEGIJA............55
6. STRATEGINIO PLĖTROS PLANO IKI 2020 METŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA..........58
7. STRATEGINIO PLĖTROS PLANO IKI 2020 METŲ PRIEMONIŲ PLANAS.........................62
PRIEDAI............................................................................................................................................98
ĮVADAS
2010 metais Kėdainių rajono savivaldybės administracija gavo ES paramą projektui „Kėdainių rajono plėtros strateginio plano iki 2020 m. parengimas“ (Nr.VPl-4.2-VRM-02-R-21-012). Kėdainių rajono savivaldybės administracija 2010 m. spalį mėn. atrinko konsultavimo paslaugų teikėją VšĮ Socialinės ir ekonomikos plėtros centrą rajono strateginiam plėtros planui iki 2020 metų parengti.
Kėdainių rajono strateginio plėtros plano tikslas – parengti rajono savivaldybės poreikius bei galimybes atitinkantį strateginį plėtros planą iki 2020 metų, kuriame būtų įvertintos sparčiai kintančios aplinkos tendencijos šalyje, ES ir visame pasaulyje, išanalizuota jų reikšmė rajono savivaldybės plėtrai, suformuluoti plėtros prioritetai, parengtos priemonės ir numatytos savivaldybės, valstybės biudžeto bei ES struktūrinių fondų paramos lėšos joms įgyvendinti. Tai užtikrintų tolesnį savivaldybės valdymo efektyvumą ir našumą, padidintų savivaldybės administracijos darbuotojų administracinius gebėjimus rajono plėtros strateginio planavimo srityje.
Kėdainių rajono strateginis plėtros planas apima rajono savivaldybės socialinės ir ekonominės situacijos, apimančios nemažiau kaip penkerių metų laikotarpį, bei SSGG analizę, rajono savivaldybės plėtros viziją bei atnaujintą misiją, prioritetus, jų pasiekimo tikslus, uždavinius bei priemones iki 2020 metų bei lėšas priemonėms įgyvendinti. Taip pat parengta plano įgyvendinimo priežiūros sistema.
Šis planas padės orientuoti rajono pramonės, statybos, transporto, logistikos, žemės, miškų ūkio įmones, sveikatos apsaugos, švietimo, kultūros, socialinių paslaugų ir kitų viešųjų paslaugų sektorių įstaigas, kuriomis kryptimis rengti ir įgyvendinti įvairius jų veiklos plėtojimo, restruktūrizavimo ar modernizavimo projektus.
Svarbiausia Kėdainių rajono plėtros plano iki 2020 metų paskirtis yra numatyti, kaip įgyvendinti nacionaliniuose ir ES strateginiuose dokumentuose numatytus tikslus, tuo pačiu telkiant savivaldybės bendruomenes, vietos organizacijas bendram sutarimui šiais klausimais ir darant įtaką būsimiems nacionaliniams strateginiams dokumentams.
Rengiant Kėdainių rajono plėtros planą iki 2020 metų, buvo vadovautasi nacionaliniais ir ES strateginiais dokumentais.
Šis rajono plėtros planas yra nuosekliai suderintas su įvairiais ES strateginiais dokumentais. Visų pirma, tai atnaujinta Lisabonos strategija 2010–2020 metų laikotarpiui (strategija „ES 2020“), kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas žinių ekonomikai, nuolatiniam mokymui ir tobulėjimui, didesniam darbo jėgos mobilumui, lankstumui ir socialinei apsaugai, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo problemoms, klimato kaitai ir naujoms technologijoms, kurios padėtų kurti naujas darbo vietas bei didintų užimtumą.
Taigi 2010 m. kovą ES Komisija paskelbė komunikatą „2020 m. Europa: Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija“. Tai vienas pirmųjų ES oficialių dokumentų, kuris apibrėžia pirmines visos ES vystymosi gaires laikotarpiui iki 2020 metų. Europos Sąjungos valstybėms narėms siūloma tolimesnę ekonominę politiką labiau sutelkti ties žiniomis ir inovacijomis, efektyvesniu žaliavų naudojimu ir priemonėmis, kurios skatintų didelį užimtumą.
Šioje strategijoje numatyti trys vienas kitą papildantys ES prioritetai iki 2020 metų:
2. Tvarus augimas: tausiau išteklius naudojančio, ekologiškesnio ir konkurencingesnio ūkio skatinimas.
3. Integracinis augimas: didelio užimtumo ūkio, kuriame užtikrinta socialinė ir teritorinė sanglauda, skatinimas.
Vykdant rajono ūkio plėtrą, skatinančią žinių ekonomiką ir visuomenę, būtina žinias paversti pridėtine verte, todėl atnaujintoje Lisabonos strategijoje buvo išskirti keli svarbūs veiksniai, kurie apima žinias ir išsilavinimą bei inovacijas ir technologijų, kurioms strategijoje skiriamas esminis dėmesys, plėtrą. Siekiant ES ūkio plėtros ir ekonomikos augimo, taip pat pabrėžiama būtinybė skatinti mokymąsi visą gyvenimą, sudaryti geresnes sąlygas verslo plėtrai, daugiau dėmesio skirti klimato kaitos mažinimui. Siekiant socialinės sanglaudos, prioritetinės sritys yra užimtumo skatinimas, naujų darbo vietų kūrimas ir jų kokybės gerinimas, investicijų į žmogiškuosius išteklius didinimas, socialinės apsaugos modernizavimas, socialinės atskirties ir skurdo mažinimas.
Prie visų šių atnaujintos Lisabonos strategijos tikslų ir prioritetų dera ir numatyti Kėdainių rajono plėtros iki 2020 metų prioritetai ir jų pasiekimo tikslai.
Atnaujintai Lisabonos strategijai įgyvendinti yra parengtos ir patvirtintos Jungtinės ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gairės, kuriose numatytos veiklos kryptys makroekonomikos, mikroekonomikos ir užimtumo srityse. Remdamasi šiomis gairėmis, Lietuva parengė Nacionalinę reformų įgyvendinimo programą, kurioje nustatyti nacionaliniai prioritetai, tikslai ir uždaviniai bei priemonės tikslams pasiekti ir uždaviniams išspręsti.
Nacionaliniai reformų programos prioritetai yra šie:
1) išlaikyti spartų ūkio (ekonomikos) augimą ir makroekonominį stabilumą ir siekti visateisės narystės ES ekonominėje ir pinigų sąjungoje;
3) skatinti užimtumą ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą.
Kėdainių rajono strateginis plėtros plano iki 2020 metų prioritetai bei jų įgyvendinimo tikslai dera su Nacionalinės reformų programos prioritetais, tikslais ir uždaviniais bei su konkrečiomis priemonėmis, kurioms įgyvendinti reikia ES struktūrinės paramos. Toliau rengiant Kėdainių rajono plėtros plano priemones, buvo atsižvelgiama į atitinkamas Nacionalinės reformų programos nuostatas įvairiose srityse. Kadangi pastaroji programa yra platesnės apimties (ją sudaro ne tik investicinės, bet ir teisinės, administracinės ir kitokios priemonės), ji iš dalies sudaro 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos programavimo aplinką, kurios pokyčiai sudarytų palankesnes sąlygas efektyviai panaudoti ES struktūrinės paramos investicijas įvairiose Kėdainių rajono ūkio srityse.
Kėdainių rajono strateginis plėtros planas dera ir su Bendrijos strateginėmis gairėmis „Ekonomikos augimą ir darbo vietas remianti sanglaudos politika“ valstybėms narėms ir regionams, kurie gaus ES struktūrinę paramą pagal naują konvergencijos tikslą. Numatyta, kad svarbiausias uždavinys bus skatinti ūkio augimo potencialą, kad būtų palaikoma ar pasiekta aukšta ūkio augimo norma. Tai būtina dėl išsivystymo netolygumų padidėjimo po ES plėtros. Reikalingos pastangos šiems netolygumams sumažinti. Todėl Kėdainių rajono plėtros plane iki 2020 metų daugiausia dėmesio teikiama socialinei sanglaudai stiprinti, rajono ūkio augimui skatinti, darnų žmogaus ir aplinkos vystymąsi užtikrinančios infrastruktūros kūrimą ir tobulinimą, koncentruojant investicijas į tam tikras „proveržio“ sritis: žmogiškuosius išteklius bei mokymąsi visą gyvenimą, informacines technologijas ir kitas inovacijas.
Strateginio plėtros plano derinimo metu buvo atsižvelgta į esamos Kėdainių rajono būklės ir tendencijų analizės, SSGG analizės, netolygumų ir struktūrinių rodiklių analizės rezultatus, kurie irgi daro didelį poveikį tinkamų investicijų pasirinkimui 2012–2020 m. laikotarpiui.
Be ES 2020 strategijos tikslų, yra siekiama įgyvendinti ir nacionalinių strateginio planavimo dokumentų prioritetus bei jų tikslus: Valstybės pažangos strategiją („Lietuva 2030“), Nacionalinės pažangos programą (2014–2020 m.). Kėdainių rajono strateginis plėtros planas yra nuosekliai suderintas su minėtais nacionaliniais strateginiais dokumentais, jų prioritetais.
Be to, Kėdainių rajono savivaldybės plėtros prioritetai, tikslai bei uždaviniai suderinti ir su kitais nacionaliniais ir regioniniais ilgalaikiais strateginiais dokumentais. Pagrindiniai yra šie:
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853 patvirtinta Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikė strategija.
5. Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti.
14. Kiti nacionaliniai strateginiai planavimo dokumentai.
Kėdainių rajono plėtros prioritetai, tikslai bei uždaviniai derinti su atskiromis nacionalinėmis įvairių ūkio sektorių strategijomis bei programomis (Kultūros centrų modernizavimo 2007–2020 metų programa, 2011–2020 metų valstybinė sporto plėtros strategija, Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos programa, Regionų kultūros plėtros 2011–2020 metų programa, Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programa, Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2007–2012 metų programa, Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2005-2012 metų planas, Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių 2007–2012 metų planas, Nacionalinė žemės konsolidacijos strategija, Etninės kultūros plėtros valstybinė programa, Lietuvos etnografinių kaimų išlikimo ilgalaikė programa, Dvarų paveldo išsaugojimo programa, Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros strategija, 2002–2015 m. Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa, Pramoninės biotechnologijos plėtros Lietuvoje 2011–2013 metų programa).
Strateginis plėtros planas parengtas vadovaujantis šiais atnaujintais strateginio planavimo metodikos dokumentais:
· 2011 m. rugsėjo 23 d. LR vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-706 patvirtinta naujos redakcijos Regionų plėtros planų rengimo metodika;
· Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 patvirtintos Strateginio planavimo metodikos pakeitimais: 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1220 bei 2011 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 480;
· Strateginio planavimo dokumentuose naudojamų vertinimo kriterijų sudarymo ir taikymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1K-330.
1. EKONOMIKA IR VERSLAS
1.1. Teritorija
Kėdainių rajonas yra Lietuvos centre ir ribojasi su Kauno, Raseinių, Radviliškio, Panevėžio, Ukmergės ir Jonavos rajonais ( 1 pav.). Kėdainių rajono centras yra apie 150 km nuo Vilniaus ir apie 50 km. nuo Kauno. Prie Kėdainių, Ruoščių kaime, Dotnuvos seniūnijoje, yra oficialiai nustatytas ir pažymėtas Lietuvos geografinis centras.
1 pav. Kėdainių rajonas bendrame šalies teritorijos kontekste
2011 m. sausio 1 d. Kėdainių rajono savivaldybės bendras plotas buvo 1677 km2. Tai pats didžiausias Kauno apskrities rajonas, sudarantis 20,8 proc. Kauno apskrities ir 2,57 proc. Lietuvos teritorijos. Visi kiti Kauno apskrities rajonai yra mažesni už Kėdainių rajoną: Raseinių rajonas užima 19,5 proc. Kauno apskrities teritorijos, Kauno – 18,6 proc., Kaišiadorių – 13,1 proc., Prienų – 12,8 proc., Jonavos – 11,7 proc., Kauno miestas – 1,9 proc., Birštono rajonas - 1,5 proc.
2011 m. sausio 1 d. žemės ūkio naudmenos rajone užėmė 65,2 proc. bendro ploto, miškai – 25,5 proc., keliai – 2,1 proc., užstatyta teritorija – 2,6 proc., vandenys – 2,5 proc., kita žemė – 2,1 proc.
Kėdainiai pirmą kartą paminėtas 1372 m. H. Vartbergės „Livonijos kronikoje“. 1590 m. didikas Jonas Kiška išrūpino Kėdainiams miesto teises. Kėdainiai suklestėjo XVII a., kai juos valdė Jonušas ir Boguslavas Radvilos. 1915–1950 m. buvo apskrities centras. Po Antrojo pasaulinio karo pradėta sparčiai plėsti pramonę.
Kėdainiuose nuo 1653 m. susiformavo net šešios turgaus aikštės – vienintelis toks urbanistikos reiškinys Lietuvoje. Šiuo metu Kėdainių senamiestyje yra išlikusios keturios buvusios prekybinės aikštės, istorinis gatvių tinklas, nemažai vertingų XVII–XIX a. pastatų, turinčių renesanso, baroko ir klasicizmo bruožų. Svarbūs architektūros paminklai – gotikinė Šv. Jurgio, renesansinė Evangelikų reformatų (kalvinų) bažnyčios, dviejų sinagogų kompleksas, renesansinė rotušė. Šetenių kaimas – Nobelio premijos laureato, rašytojo Č. Milošo gimtinė. Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnytėlė – tautos architektūros paminklas, kurioje kunigavo ir buvo vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Antanas Mackevičius. Nuo 1966 m., kai į Paberžę buvo paskirtas vienuolis kapucinas kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis-Tėvas Stanislovas, šis mažas kaimelis tapo traukos centru.
Kėdainiuose yra vienintelis Lietuvoje minaretas, pastatytas apie 1880 m. tuometinio Kėdainių dvaro valdytojo, carinės Rusijos armijos generolo E. Totlebeno. Viena iš įdomiausių lankytinų vietų Kėdainiuose – vadinamosios „Kėdainių alpės“ – įspūdingi fosfogipso atliekų kalnai (~ 21 mln. tonų) prie Zabieliškio kaimo pakraščio.
Didelis rajono privalumas yra patogus susiekimas: geležinkelis, susikertantys pagrindiniai automobilių keliai ir per Kėdainius einanti magistralės Via Baltica atkarpa – atveria plačias galimybes bendradarbiauti įvairiose verslo srityse ne tik su daugeliu šalies miestų, bet ir su užsienio valstybėmis.
Rajone yra vienas miestas – savivaldybės centras Kėdainiai ir 10 miestelių – Akademija, Dotnuva, Gudžiūnai, Josvainiai, Krakės, Pagiriai, Pernarava, Surviliškis, Šėta, ir Truskava. Kėdainių rajone yra vienuolika seniūnijų: Kėdainių miesto, Vilainių, Gudžiūnų, Surviliškio, Truskavos, Krakių, Dotnuvos, Pernaravos, Josvainių, Pelėdnagių, Šėtos (2 pav.).
2 pav. Kėdainių rajono savivaldybės administracinis teritorinis suskirstymas
Kėdainių rajonas yra Lietuvos Vidurio žemumoje, kuri apima vidurinę Vidurio Lietuvos žemumų juostos dalį, įsispraudusią tarp Žemaičių ir Aukštaičių aukštumų. Teritorija pasižymi plokščiu reljefu, kuris tinka dviračių maršrutams. Kėdainių rajone yra 5 nedideli ežerai (didžiausias 6,8 ha dydžio Baublio ežeras) ir 14 didelių Nevėžio senvagių. Jie sudaro 0,56 proc. bendro Lietuvos ežerų skaičiaus ir 0,04 proc. bendro šalies ežerų ploto. Ežerų stoką rajone kompensuoja 34 tvenkiniai (didžiausi iš jų: Angirių – 262 ha, Bublių – 156,5 ha, Juodkiškių – 88,8 ha), kai kurie iš jų yra puikūs turistinės traukos objektai, jie didina jų aplinkoje esančių vietovių kraštovaizdžio rekreacinę vertę ir sudaro sąlygas čia formuotis poilsio zonoms.
Kėdainių rajone gausu upių ir upelių, kurie išteka iš pelkėtų miškų. Upių slėniai lėkšti, tačiau platūs, apaugę gražiomis pievomis, krūmokšniais ir medžiais, o tarp upių besitęsiantys miškai pagyvina monotonišką lygumos gamtovaizdį. Bendras rajono upių vagų ilgis apie 2 860 km. Stambesnės upės naudojamos kaip vandens turizmo trasos. Didžiausios upės yra Nevėžis (ilgis 208,6 km), Šušvė (ilgis 134,6 km, dešinysis Nevėžio upės intakas) ir Obelis (ilgis 53,3 km, kairysis Nevėžio upės intakas), Dotnuvėlė (ilgis 60,9 km, dešinysis Nevėžio upės intakas). Penktadalis Nevėžio upės ilgio tenka Kėdainių kraštui. Rajone į Nevėžį įteka 8 upeliai, kurių baseinai apie 100 km2 ir didesni (Liaudė, Kruostas, Dotnuvėlė, Smilga, Barupė, Šušvė, Obelis, Aluona) ir 3 upeliai, kurių baseinas iki 40 km2 (Šerkšnys, Alkupis, Žalesys).
Miškai Kėdainių rajone užima apie 25 proc. (40 tūkst. ha) rajono teritorijos ir miškų masyvai beveik tolygiai pasiskirstę po visą rajono teritoriją. Kėdainių rajono miškai turistus traukia kaip kraštovaizdžio dalis. Miškų turtas – grybai, uogos ar vaistažolės – didina šių miškų vertę.
Kėdainių rajone yra 31 draustinis. Penki iš jų yra respublikinės reikšmės. Bendras draustinių plotas yra 5 355,6 ha.
Tiesiogines užsienio investicijos
Pagal tiesioginių užsienio investicijų (toliau – TUI) dydį ir jų augimo tempus Kėdainiai tradiciškai nusileidžia tik keturiems miestams: Vilniui, Kaunui, Klaipėdai ir Mažeikiams.
Esant ribotiems kapitalo ištekliams Lietuvoje, užsienio investicijos yra labai efektyvios, skatinant gamybos augimą, eksportą, didinant prekių ir paslaugų kokybę, kuriant naujas darbo vietas ir padedant įmonėms sėkmingiau konkuruoti laisvosios rinkos sąlygomis. Tiesioginės užsienio investicijos yra vienas pagrindinių šalies ūkio renovacijos veiksnių, nes atsiranda galimybė diegti modernias technologijas, įgyvendinti naujas ir progresyvias vadybos idėjas.
Tiesioginės užsienio investicijos 2010 metais (1 lentelė) tenkančios vidutiniškai vienam Kėdainių rajono gyventojui siekė 12740 Lt, tačiau tai beveik du kartus mažiaus negu 2008 m. sausio 1 d.
1 lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos metų pradžioje
| Rodiklis |
2006 |
2007 |
2008 |
2009 |
2010 |
| Lietuvos Respublika |
|||||
| TUI, mln. litų |
23 895,8 |
28 924,6 |
35 503,9 |
31 591,3 |
33 281,0 |
| TUI vienam gyventojui, litai |
7 022 |
8 545 |
10 547 |
9 431 |
9 997 |
| Kauno apskritis |
|||||
| TUI, mln. litų |
2 584,5 |
2 455,8 |
3 925,2 |
3 124,5 |
3 823,0 |
| TUI vienam gyventojui, litai |
3 796 |
3 626 |
5 826 |
4 660 |
5 737 |
| Kėdainių r. sav. |
|||||
| TUI, mln. litų |
1 064,4 |
515,3 |
1 469,9 |
599,3 |
788,3 |
| TUI vienam gyventojui, litai |
16 632 |
8 103 |
23 331 |
9 586 |
12740 |
Tačiau Kėdainių r. savivaldybei bei Kauno miestui tenka daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų Kauno regione (2 lentelė).
2 lentelė. Tiesioginės užsienio investicijos Kauno regiono savivaldybėse, mln. Lt
| Teritorija |
2004 |
2005 |
2006 |
2007 |
2008 |
2009 |
2010 |
| Kauno apskritis |
1849,4 |
1886,9 |
2584,5 |
2455,8 |
3925,2 |
3124,5 |
3823 |
| Birštono sav. |
0,1 |
0,1 |
0,1 |
.. |
0,1 |
0,3 |
0,3 |
| Jonavos r. sav. |
11,9 |
9,7 |
18,8 |
22,5 |
25,4 |
21,9 |
10,7 |
| Kaišiadorių r. sav. |
34,9 |
39,6 |
13,8 |
14,2 |
11,2 |
19,2 |
18 |
| Kauno m. sav. |
1592,1 |
1446,4 |
1346,8 |
1779,8 |
2254,6 |
2280,3 |
2788,3 |
| Kauno r. sav. |
5,7 |
73 |
98,7 |
59,6 |
78,7 |
105,6 |
132,7 |
| Kėdainių r. sav. |
173 |
288,9 |
1064,4 |
515,3 |
1469,9 |
599,3 |
788,3 |
| Prienų r. sav. |
5,7 |
2,6 |
2,8 |
4 |
3,3 |
0,8 |
1 |
| Raseinių r. sav. |
26 |
26,6 |
39,1 |
60,4 |
82 |
97,1 |
83,7 |
2010 metais (metų pradžioje) taip pat išsiskyrė Kėdainių r. savivaldybė, ji buvo antra pagal TUI dydį – 20,62 proc. viso Kauno regiono (3 pav.). Kitoms Kauno regiono savivaldybėms, išskyrus Kauno miesto, teko mažesnė TUI dalis.
3 pav. Tiesioginės užsienio investicijos Kauno regiono savivaldybėse 2010 m. pradžioje, mln. Lt, proc.
Materialines investicijos
Kėdainių rajono savivaldybei kartu Kauno miesto bei Kauno ir Jonavos rajonų savivaldybėms tenka daugiausiai materialinių investicijų Kauno regione (3 lentelė).
3 lentelė. Materialinės investicijos Kauno regiono savivaldybėse, mln. Lt
| Teritorija |
2004 |
2005 |
2006 |
2007 |
2008 |
| Kauno apskritis |
1936 |
2583 |
3123 |
4139 |
4211 |
| Birštono sav. |
8,02 |
9,82 |
16,95 |
48,12 |
24,72 |
| Jonavos r. sav. |
171,07 |
206,40 |
197,80 |
245,81 |
386,36 |
| Kaišiadorių r. sav. |
51,03 |
95,92 |
85,40 |
124,42 |
162,22 |
| Kauno m. sav. |
1317,40 |
1732,53 |
2241,43 |
2861,72 |
2488,98 |
| Kauno r. sav. |
158,08 |
308,13 |
248,85 |
392,15 |
503,31 |
| Kėdainių r. sav. |
138,47 |
136,06 |
188,66 |
241,10 |
449,66 |
| Prienų r. sav. |
36,05 |
39,28 |
48,24 |
67,58 |
52,96 |
| Raseinių r. sav. |
55,80 |
55,29 |
95,94 |
157,86 |
142,42 |
2008 metais Kėdainių rajono savivaldybė pagal gaunamų materialinių investicijų dydį buvo trečia. Jai teko daugiau nei 10 proc. visų materialinių investicijų. Daugiau materialinių investicijų teko Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybėms.
Pramonė
Patogi Kėdainių rajono geografinė padėtis susisiekimo kelių su Vakarų Europa ir Rusija atžvilgiu sudarė Kėdainiuose XIX a. pabaigoje prielaidas sparčiai pramonės plėtrai. Svarbiu pramonės centru Kėdainiai tapo XX a. 6–7 dešimtmečiais. Mieste buvo pastatytas chemijos kombinatas, biochemijos, metalo konstrukcijų gamyklos, cukraus fabrikas. Pramoninio miesto vardą Kėdainiai išlaikė iki šių dienų. Kėdainiai nuo seno garsėja chemijos ir maisto perdirbimo pramone. Kėdainių rajone veiklą vykdė 4 stambios pramonės įmonės, kurios yra didžiausi darbdaviai rajono gyventojams. Tolimesnis Kėdainių rajono ekonominis augimas taip pat siejamas su šių pramonės įmonių plėtra.
Kėdainių rajono vystymasis pirmiausia yra susijęs su pramonės plėtra, taip pat užsienio investicijomis, patogia geografine rajono padėtimi. Dideli žemės ūkio plotai, kuriuose auginama žemės ūkio produkcija, palyginti pigi darbo jėga, strategiškai patogi susisiekimo su kitais regionais vieta, palyginti neblogai išvystyta įvairaus transporto infrastruktūra yra išskiriami kaip esminiai pramonės plėtros veiksniai.
Pagrindinis pramonės rajonas (Zabieliškis) – pietrytinė Kėdainių dalis, esanti tarp Jonavos–Šeduvos ir Kėdainių–Babtų kelių. Čia įsikūrusios išskirtinai pramonės įmonės: AB „Lifosa“, AB „Kėdainių grūdai“ ir t. t. Taip pat yra UAB „Norfos mažmena“ prekių sandėliai, autobusų parkas, duonos kepykla. Palei pramonės rajoną driekiasi Zabieliškio sąvartynas ir AB „Lifosa“ fosfogipso kalnai.
Pramonės sektoriaus veiklą geriausiai apibūdina pramonės įmonių skaičius, jų parduota produkcija ir parduotos produkcijos kiekis vienam gyventojui.
2010 m. Kėdainių rajono savivaldybėje buvo pagaminta 2,8 proc. šalies pramonės produkcijos. Palyginti su kitomis Kauno apskrities savivaldybėmis, Kėdainių savivaldybėje vyrauja chemijos, tekstilės ir maisto perdirbimo pramonė. Svarbiausi gaminami pramonės produktai yra: mėsos produktai, dešros ir rūkyti gaminiai, paruoštos arba konservuotos daržovės, majonezas, valgomieji ledai, miltai, kombinuotieji pašarai, premiksai, duona ir pyrago gaminiai, cukrus, fosforo rūgštis, sieros rūgšties monohidratas ir kt.
Kėdainių rajone atskiros pramonės šakos auga nevienodai ir jų indėlis į viso pramonės sektoriaus augimą taip pat nevienodas. Daugiausiai rajono įmonių užsiima maisto produktų ir gėrimų gamyba – 36, medienos bei kamštienos gaminių bei dirbinių gamyba – 36, guminių ir plastikinių gaminių gamyba – 13, baldų gamyba – 12 įmonių.
Kėdainių rajono savivaldybės pramonės plėtra priklauso nuo išorinių ir vidinių plėtros veiksnių. Išoriniai plėtros veiksniai, galintys labiausiai paveikti pramonės plėtrą, – Lietuvos narystė Europos Sąjungoje, valstybės ekonominė politika ir t. t. Vidiniai plėtros veiksniai – verslo ir investicinė aplinka rajone, naujos technologijos, inovacijos ir kt.
Viena iš pramonės plėtros problemų rajone buvo nepakankamai išvystyta pramonės zonų inžinerinė infrastruktūra. Todėl dėl nepakankamai išvystytos infrastruktūros pramonės plėtra iki pastarųjų metų Kėdainiuose vyko lėtai. Situacija pradėjo keistis Kėdainių rajono savivaldybei pradėjus 2006–2008 m. įgyvendinti ES remiamą investicinį projektą „Inžinerinės infrastruktūros kūrimas Kėdainių miesto pramonės rajone“, kurį įvykdžius yra paruošti 8 žemės sklypai, pramoninėje zonoje įrengti:
· apie 8,5 km bendro ilgio elektros tinklai su 9 modulinėmis pastotėmis, rekonstruoti rajoninė pastotė bei centrinis paskirstymo punktas;
· apie 3,35 km vandentiekio ir lietaus nuotekų kanalizacijos, 1,7 km ūkio-buities nuotekų kanalizacijos;
· apie 1,2 km dujotiekio;
· apie 1,6 km bendro ilgio gatvės.
Pagal detalųjį planą – sklypų dydis nuo 0,75 ha ir jie bus išnuomoti verslininkams kurti logistikos centrus, plėtoti statybinių medžiagų pramonę, biokuro gamybą, apdirbamąją pramonę ir kt.
Taip pat kaip vienas iš svarbiausių Kėdainių rajono pramonės plėtros uždavinių turėtų būti perėjimas prie aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių, imlių mokslui veiklų, pagrįstų inovacijomis ir moderniomis technologijomis, pramonės įmonių kūrimo.
Prekyba ir paslaugos
Prekybos įmonių tinklas Kėdainių rajone reformų metais patyrė esminių pokyčių. Privatizacijos procese pasikeitė įmonių savininkai. Sumažėjus apyvartai ir trūkstant apyvartinių lėšų, dalis parduotuvių perparduota ar išnuomota privatiems asmenims.
Kadangi nedidelio prekybos verslo organizavimui nereikia didelio pradinio kapitalo, greita apyvarta, dalį prekių galima gauti konsignacijos pagrindais, todėl rajone sparčiai ėmė steigtis privačios prekybos įmonės, kurios ir suformavo dabartinį Kėdainių rajono prekybos tinklą.
Daugiausiai Kėdainių rajone veikiančių smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių užsiima didmenine ir mažmenine prekyba, tai atitinka ir bendras šalies vystymosi tendencijas.
Silpnai išvystytas paslaugų teikimo sektorius kaimo vietovėse, tačiau didelių pasikeitimų nenumatoma, nes maža perkamoji galia, dauguma šeimų kaime gyvena iš pajamų, gaunamų iš žemės, yra daug socialiai remtinų šeimų. Pastaruoju metu daugėja kaimo gyventojų, randančių darbą mieste, skaičius.
Tolesnę prekybos tinklų plėtrą didieji šalies prekybos tinklai (VP-Market, IKI, NORFA ir kt.) sieja su kaimiškais regionais, kur mažmeninės prekybos rinkos prisisotinimas yra kelis kartus mažesnis nei didžiuosiuose miestuose.
Kėdainių mažmeninės prekybos rinkoje šiuo metu vyksta persiskirstymas – konkurencijai aštrėjant, prekybos tinklai vis labiau orientuojasi į konkrečius vartotojų segmentus, todėl mažieji prekybininkai, siekdami plėsti veiklą arba išlikti, yra priversti specializuotis, ieškoti tam tikrų rinkos nišų, arba jungtis – kitaip jie bus priversti trauktis iš verslo.
Didėja paslaugų sektoriaus įtaka tiek šalies ekonomikai, tiek Kėdainių rajonui. Paslaugų sritis apima daug ekonominės veiklos rūšių, kurių indėlis į šalies BVP yra gana didelis.
Paslaugų tinklas Kėdainių rajone dar nėra gerai išvystytas. Iš dalies šio paslaugų verslo plėtimą stabdo nedidelė rinka, todėl rajono gyventojai, norėdami patenkinti visus savo poreikius, priversti vykti į Kauno miestą, kur yra didžiausias paslaugų įmonių skaičius. Todėl būtina skatinti paslaugų verslo plėtrą.
Silpnai išvystytas paslaugų teikimo sektorius kaimo vietovėse, tačiau didelių pasikeitimų sunku tikėtis, kadangi maža perkamoji gyventojų galia, nes dauguma šeimų kaime gyvena iš pajamų, gaunamų iš žemės, daug yra socialiai remtinų šeimų.
2010 metais silpnai plėtojosi paslaugų teikimo sektorius rajono kaimo vietovėse ir didelių pasikeitimų artimiausiais metais nenumatoma, kadangi didelis nedarbas, maža perkamoji galia, dauguma šeimų kaime gyvena iš pajamų, gaunamų iš žemės, daug socialiai remtinų šeimų.
Būtina skatinti perspektyvių verslo, aptarnavimo paslaugų, poilsio organizavimo, kultūrinės ir sportinės veiklos paslaugų bei paslaugų, susijusių su informacinėmis technologijomis, plėtrą.
Smulkusis ir vidutinis verslas
Kėdainių rajono savivaldybė smulkiojo ir vidutinio verslo išvystymo požiūriu viena stipriausių ne tik Kauno regione, bet ir visoje šalyje. Tai sparčiai besiplėtojantis rajonas, perspektyvi ir palanki vieta verslui plėtoti: patogi geografinė padėtis, gerai išplėtota infrastruktūra, stiprus bankinis sektorius, palanki investicinė aplinka, kvalifikuota darbo jėga.
Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2010 m. sausio 1 d. Kėdainių rajone veikė 920 verslo įmonių, tai yra 1,5 proc. mažiau nei 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu.
Smulkios ir vidutinės įmonės (toliau – SVV) sudaro 99,5 proc. visų verslo įmonių, tai turi didelę įtaką Kėdainių rajono ekonomikos plėtrai. Be savo bendrojo vidaus produkto kūrimo dalies, jos yra pagrindinis naujų darbo vietų kūrėjas, užimtumą skatinantis veiksnys. SVV veiklos skatinimas yra svarbi Kėdainių rajono savivaldybės tarybos ir administracijos veiklos sritis. Veikiančių SVV įmonių skaičiaus dinamika 2010–2011 m. laikotarpiu parodyta 4 lentelėje.
4 lentelė. Veikiančių SVV įmonių skaičius metų pradžioje
Veikiančių SVV įmonių skaičius metų pradžioje 2010 2011
Lietuvos Respublika 63 447 66 534
Birštono sav. 59 58
Jonavos r. sav. 549 578
Kaišiadorių r. sav. 379 400
Kauno m. sav. 9 360 9789
Kauno r. sav. 1 303 1 427
Kėdainių r. sav. 612 622
Prienų r. sav. 328 326
Raseinių r. sav. 419 435
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2011.
Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2010 m. gruodžio 31 d. Kėdainių rajone veikė 900 verslo įmonių, tai yra beveik 2 proc. mažiau, nei 2009 m. Kėdainių rajone veiklą vykdė 7 stambios pramonės įmonės, kurios buvo didžiausi darbdaviai rajono gyventojams 2010 metais.
Verslo įmonių struktūros analizė pagal įmonių teisines formas rodo, kad gausiausia rajone smulkaus ir vidutinio verslo įmonių grupė – individualios įmonės (IĮ) ir uždarosios akcinės bendrovės (UAB). 2010 m. IĮ sudarė 47,8 proc., UAB ir jų filialai Kėdainių rajone vidutiniškai sudarė beveik 45,8 proc. visų verslo įmonių. Pastebėta, kad 2010 metais vis daugiau individualių įmonių persitvarkė į uždarasias akcines bendroves, taip pat mažėjo likviduojamųjų įmonių. Uždarųjų akcinių bendrovių, jų filialų, atstovybių, akcinių bendrovių ir jų filialų dalis bendroje verslo įmonių dalyje 2010 m. didėjo beveik 8,2 proc. ir įmonių skaičius siekė 422. Kooperatinių bendrovių (KB), tikrųjų (TŪB), komanditinių (KŪB) ūkinių bendrijų, žemės ūkio bendrovių skaičiaus dalis visoje įmonių struktūroje rajone nėra didelė – 6,4 proc.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus duomenimis 2010 m. sausio 1 d. Kėdainių rajono verslo įmonėse dirbo 9630 darbuotojų, t.y. šiek tiek mažiau, negu 2009 m. Vadovaujantis socialinio draudimo fondo valdybos Kėdainių skyriaus duomenimis, 2010 m. individualią veiklą vykdė 469 fiziniai asmenys. Lyginant su 2009 metų tuo pačiu laikotarpiu, pagal individualios veiklos pažymą dirbo 12 proc. daugiau žmonių.
Per 2010 metus su verslo liudijimais dirbo beveik tiek pat kiek 2009 m. – 592 Kėdainių rajono žmonės, kurie daugiausiai vertėsi prekyba, teikė kirpimo paslaugas.
Per 2010 m. Kėdainių rajono savivaldybėje įregistruotos 43 smulkaus ir vidutinio verslo įmonės (2009 m. – 37): 33 uždarosios akcinės bendrovės, 8 individualios įmonės, 1 žemės ūkio bendrovė ir 1 kooperatinė bendrovė, t. y. 16 proc. daugiau nei 2009 m.
Pasaulinė ekonominė krizė neaplenkė ir Kėdainių rajono įmonių, kurios buvo likviduojamos dėl įvairių priežasčių, tačiau 2009-2010 metais pagrindinė priežastis buvo žymiai sumažėjusi prekių ir paslaugų paklausa, ypač vėluojantys atsiskaitymai, apyvartinių lėšų trūkumas ir kt. Per 2010 m. Kėdainių rajono verslo įmonėms iškelta 11 bankroto bylų: 9 uždarosioms akcinėms bendrovėms ir dviems individualioms įmonėms. 2010 m. bankroto bylų iškelta beveik 60 proc. mažiau, negu 2009 metais. Valstybės įmonės Registrų centro pateiktais duomenimis, Kėdainių rajone 2010 m. sausio 1 d. buvo 270 likviduojamų ir bankrutuojančių įmonių. Daugiausia likviduojamos įmonės statusą turėjo individualios įmonės – 190, uždarosios akcinės bendrovės – 44, kitos – 23.
Analizuojant už 2006–2010 m. laikotarpį Kėdainių rajone veikiančių smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių pasiskirstymą pagal ekonominės veiklos rūšis, galima pastebėti, kad Kėdainių rajone vyrauja didmeninės ir mažmeninės prekybos, pramonės įmonės. Sparčiausiai daugėja statybos (27,08 proc.), miškininkystės (25,0 proc.), viešbučių (13,3 proc.) paslaugas teikiančių įmonių ir pramonės įmonių (9,22 proc.). Toks įmonių pasiskirstymas pagal ekonomines veiklos rūšis atitinka bendras šalies vystymosi tendencijas.
Turizmas
Nors Kėdainių rajonas ir nėra priskiriamas prioritetiniams Lietuvos turizmo plėtros regionams, visgi rajonas turi geras galimybes plėtoti turizmą. Kėdainių miestas įsikūręs ant vaizdingos Nevėžio upės krantų. Kėdainių senamiestis – unikalus valstybinės reikšmės urbanistinis paminklas, gausus dvarų paveldas.
Patraukli gamta ir daug lankytinų objektų į Kėdainius pritraukia nemažai turistų, tačiau didžiausią dalį į rajoną atvykstančių turistų sudaro Lietuvos gyventojai. Užsienio turistai sudaro mažą dalį bendro turistų skaičiaus ir dažniausiai jie atvyksta į Kėdainių miestą trumpam. Dalis užsienio turistų atvyksta lankydamiesi kultūriniuose renginiuose ar šventėse, dalis – tik dėl profesinių interesų, kita dalis – pažintiniais tikslais. Kėdainių rajono aplankymas dažniausiai būna sudėtinė pažintinės kelionės po Lietuvą dalis. Per pastaruosius kelerius metus iki ekonominės krizės atvykstančiųjų į Kėdainių rajoną iš kitų šalių skaičius išaugo. Ši tendencija rodo, kad Kėdainių rajonas užsieniečiams gali tapti patraukli laiko praleidimo vieta.
Kėdainių rajono savivaldybė siekia sudaryti palankias sąlygas turizmo plėtrai. 2008 m. baigtas įgyvendinti projektas „Kėdainių senamiesčio paveldo objektų atstatymas, restauravimas ir pritaikymas viešiesiems turizmo poreikiams bei aktyvaus turizmo infrastruktūros, jungiančios Kėdainių paveldo objektus, sukūrimas“, kurio vertė daugiau kaip 3,5 mln. Lt.
Toliau planuojama įgyvendinti šiuos projektus: Kėdainių senamiesčio viešosios aktyvaus poilsio turizmo infrastruktūros bei Kėdainių senamiesčio viešosios kultūrinio turizmo plėtros (Arnetų namo pritaikymo visuomeninei paskirčiai ir viešiesiems turizmo poreikiams), Akademijos parko viešosios aktyvaus poilsio turizmo infrastruktūros plėtros, rekreacinių ir turizmo objektų išdėstymo specialiojo plano parengimas ir t.t.
Tokiomis priemonėmis savivaldybė siekia sukurti viešąją turizmo infrastruktūrą ir paslaugas, kurios pritrauktų privačias investicijas ir užtikrintų ilgalaikių ir tęstinių darbo vietų sukūrimą, suformuoti naujus turizmo traukos centrus, sudaryti palankias sąlygas verslininkams teikti paslaugas įrengtuose paplūdimiuose (maitinimas, aktyvus poilsis, plaukiojimo priemonių, dviračių nuoma), panaudojant gamtos, kultūros ir paveldo objektus, plėtoti turizmo informacines sistemas ir gerinti Kėdainių, kaip turizmui patrauklaus krašto, įvaizdį.
Žemės ūkis
Kėdainių rajonas yra vienas iš žemdirbiškiausių rajonų šalyje. Našios žemės ir patogi geografinė rajono padėtis, veikiančios rajone žemės ūkio mokslo institucijos, žemės ūkio konsultavimo tarnyba, sudaro palankias prielaidas siekti gerų ūkininkavimo rezultatų bei didinti rajono žemės ūkio konkurencingumą.
Rajone yra įregistruoti ir veikiantys 2330 ūkininkų ūkiai, iš jų 473 jaunųjų ūkininkų ūkiai (ne visi dalyvauja programose). 2010 metais įregistruoti 99 ūkiai, išregistruoti – 99. Dėl ūkio patikslinimo kreipėsi 63 žemės ūkio subjektai ( pakartotinų pažymėjimų išdavimas, ūkio partnerių įregistravimas – išregistravimas, veiklos krypčių papildymas, žemės sklypų tikslinimas). 2010 metais atnaujintos 4 438 žemės ūkio valdos. Labiausiai žemdirbiška seniūnija rajone – Krakių seniūnija. Čia didžiausias deklaruojančių subjektų skaičius, veikia 4 žemės ūkio bendrovės.
2010 m. pasėlius Kėdainių rajone deklaravo 3 188 žemės ūkio subjektai. Deklaruotas plotas – 101 643 ha. Daugiausiai žemės ūkio subjektų deklaravo Krakių seniūnijoje - 536, Josvainių sen. – 413, mažiausiai Gudžiūnų sen. – 191 ir Surviliškio sen. – 197. Praėjusiais metais deklaruojančių žemės ūkio subjektų skaičius buvo didesnis – 3 388, deklaruotas plotas sudarė 100 983 ha. Lyginant su 2009 m., pareiškėjų skaičius sumažėjo 200 ir tai sudaro 6 proc. mažiau nei 2009 metais, tačiau 660 ha – 0,7 proc. padidėjo deklaruotas plotas.
2010 metais rajone deklaruota 51139,00 ha grūdinių pasėlių plotas, iš jų žieminių – 25174,06 ha, vasarinių – 25964,94 ha. 2009 metais buvo deklaruota 56 917,14 ha grūdinių kultūrų plotas, iš jų žieminių – 35 395,93 ha, vasarinių – 21521,21 ha pasėlių plotas.
Kėdainių rajone 2010 metais buvo laikomos 10 699 melžiamos karvės, o pieno gamintojams buvo skirta 54 tūkst. tonų pieno gamybos kvota. Iš vienos karvės visuose ūkiuose vidutiniškai primelžta po 5 418 kg pieno. Supirkėjams parduota 41 tūkst. tonų pieno. Rajone auginama nemažai gyvulių: 2010 metais ūkininkai ir žemės ūkio įmonės laikė 21 891 kiaulę ir 12 503 galvijus, yra 62 avių bandos, kuriose laikoma 591 avis, 109 bičių šeimų laikytojai turi 3756 bičių šeimas. Specialiosios išmokos už bulius 2010 metais skirtos 222 žemės ūkio subjektams. Atsietosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už galvijus 2010 metais priskirtos beveik 2000 žemės ūkio subjektų, už karves žindenes ir telyčias 2010 metais paskirtos 181 laikytojui. Papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už ėriavedes 2010 metais paskirtos 4 laikytojams.
Savivaldybė tvarko traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registrą, todėl vykdant minėtų priemonių valstybines technines apžiūras, savivaldybės specialistams tenka aptarnauti 6200 technikos vienetų. Per 2010 metus įregistruoti, išregistruoti 805 traktoriai ir kitos žemės ūkio mašinos.
Savivaldybės parama verslui
Kėdainių rajono savivaldybė yra numačiusi įvairių lengvatų iš savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondo smulkiesiems verslininkams, kurie savo veiklą vykdo Kėdainių r. teritorijoje ir jų įmonės yra įregistruotos Kėdainių r. įmonių registre. Savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondo parama gali pasinaudoti smulkiojo verslo subjektai – labai mažos ir mažos įmonės, atitinkančios Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, ar verslininkai, atitinkantys Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 4 straipsnio nuostatas –įregistruoti ir savo veiklą vykdantys Kėdainių rajono savivaldybėje. Parama neteikiama tiems verslo subjektams, kurie verčiasi didmenine ir mažmenine prekyba, finansinio tarpininkavimo, teisinės veiklos, azartinių lošimų ir organizavimo veikla bei kt.
Rajono savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondo nuostatuose numatyta:
§ teikti lengvatines paskolas (ne ilgesnis kaip 3 metų laikotarpiui);
§ padengti iš dalies palūkanas (dengiamos vienerius metus), jei paskola suteikiama iš Smulkiojo verslo rėmimo fondo, banko ar kitos kredito įstaigos;
§ teikti subsidijas smulkiesiems verslininkams specialių mokymo kursų, parodų, mugių, varžytuvių ir kitų renginių, verslo planų, paraiškų finansinei paramai iš kitų fondų rengimo išlaidoms išlaidoms iš dalies padengti.
Siekiant sudaryti kuo palankesnes sąlygas pradėti ir plėtoti verslą, skatinti verslumą ir mažų įmonių konkurencingumą, nuo 2007 m. Kėdainių rajono savivaldybės SVV rėmimo fondo parama buvo suteikta kelioms dešimtims rajono įmonių ir fizinių asmenų, dirbusių pagal verslo liudijimą. Buvo išduotos paskolos kaimo turizmo sodybų bei kavinių plėtrai, palūkanų subsidijomis pasinaudojo fiziniai asmenys, dirbantys pagal verslo liudijimus ir bankų paskolas gavusios Kėdainių rajono mažos įmonės, dar keliolikai rajonų įmonių savivaldybės SVV rėmimo fondas padengė verslo plano parengimo išlaidas.
2011 m. gruodžio mėn. Naujai įsteigtas Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras, sujungus verslo ir turizmo informacijos centrus, įgyvendina visą eilę priemonių, kurios iš dalies sudarė sąlygas pradėti, plėtoti verslą, skatino rajono mažų ir vidutinių įmonių konkurencingumą. Kėdainių TVIC nemokamai teikia viešąsias paslaugas verslui, kurios reikalingos ne tik pradedantiesiems verslą, bet ir esamiems, ypač smulkiems verslininkams, todėl kuo skubiau ieškoti galimybių užtikrinti viešąsias paslaugas ir veikiančioms įmonėms. Be to savivaldybės paramos SVV efektyvumą mažina tai, kad Vyriausybė ir ūkio ministerija neapsisprendžia dėl tolimesnio Verslo informacinių centrų likimo ir jų veiklos. Todėl TVIC sunku planuoti veiklą ir finansavimo šaltinius, kai nėra aiškios LR Ūkio ministerijos strategija šiuo klausimu. Toks LR ūkio ministerijos požiūris į TVIC daro neigiamą įtaką įstaigos įvaizdžiui, rajono verslui, nėra užtikrinamos reikalingos kokybiškos paslaugos rajono verslininkams. 2010 m. iš Ūkio ministerijos buvo remiami tik pradedantys verslą asmenys, o visiems kitiems verslo subjektams nebuvo numatyta jokių priemonių.
1.4. Ekonomikos ir verslo SSGG analizė
| STIPRYBĖS |
| 1. Strategiškai gera Kėdainių rajono geografinė padėtis ir pasiekiamumas |
| 2. Rajone plėtojama maisto, chemijos pramonė, didelė pramonės produkcijos dalis eksportuojama į Vakarų Europos ir Rytų rinkas |
| 3. Rajono gyventojai vis daugiau lėšų skiria turimo būsto ir kito materialaus turto atnaujinimui, rekonstravimui, remontui, todėl auga materialinių investicijų apimtys |
| 4. Didėjantis paslaugas teikiančių ūkio subjektų skaičius rodo didėjantį paslaugų poreikį rajone bei paslaugų sektoriaus svarbos augimą |
| 5. Teikiama rajone informacinė, konsultacijų ir mokymo pagalba SVV įmonėms bei ūkininkams |
| 6. Geras ES finansinės paramos įsisavinimas žemės ūkyje sudaro prielaidas susikurti rajone stipriems ūkiams, didina jų investicinį pajėgumą |
| 7. Rajone santykinai daugiau negu kitose Kauno regiono savivaldybėse modernių ūkių, gyvybingų žemės ūkio bendrovių |
| 8. Ūkininkai, kaimo bendruomenės aktyviai dalyvauja kaimo plėtros, žemės ūkio garantijų fondo ir kitų Europos Sąjungos finansinės paramos programose |
| 9. Rajone veikia žemės ūkio mokslo bei konsultavimo institucijos |
| 10. Rajone pakankamai daug patrauklių turistiniu požiūriu kultūros ir gamtos išteklių |
| SILPNYBĖS |
| 1. Pozityvios informacijos apie rajoną stoka tiek šalies, tiek tarptautiniu lygiu |
| 2. Vidutinis rajono patrauklumas investuotojams, rajonu nepakankamai domisi stambesni šalies ir užsienio investuotojai, mažėja tiesioginių užsienio investicijų apimtys |
| 3. Didžioji dalis rajono investicijų pritraukiama į Kėdainių miestą |
| 4. Silpnas dialogas tarp verslo ir rajono savivaldybės institucijų |
| 5. Neišvystyta pakankamai turizmo informacinė sistema |
| 6. Silpnai išnaudojamas kultūros paveldo objektų bei saugomų teritorijų potencialas turizmo ir rekreacijos reikmėms |
| 7. Nepakankamas dėmesys skiriamas turizmo rinkodarai (Lietuvoje ir užsienyje) |
| 8. Nepakankamai išvystytas mažmeninės prekybos įmonių, restoranų ir maitinimo įstaigų tinklas |
| 9. Rajono kaimiškų vietovių gyventojų verslumo bei iniciatyvos stoka |
| 10. Rajone vyrauja SVV įmonės, gaunančios nedideles pajamas |
| 11. Žema rajono gyventojų perkamoji galia, nedidelės pajamos iš darbo, nuosavo verslo, nuosavybės ar investicijų |
| GALIMYBĖS |
| 1. Palankios Kauno regiono raidos bei Lietuvos ūkio augimo perspektyvos gali paspartinti rajono ekonominę plėtrą |
| 2. ES struktūrinių fondų ir kitų finansinių mechanizmų parama sudaro geresnes galimybes pritraukti didesnes investicijas į rajoną |
| 3. Kėdainių kaip Vidurio Lietuvos regiono centro pranašumas, skatinant logistikos centrų kūrimą rajone |
| 4. Rajono verslo įmonių plėtros galimybės, diegiant naujas technologijas, didinant informacinių technologijų panaudojimą įmonėse, investicijas į žmogiškuosius išteklius |
| 5. ES, valstybės ir savivaldybės investicijos į žmogiškąjį kapitalą formuos aukštos kvalifikacijos specialistų pasiūlą |
| 6. Naujų veiklos nišų SVV įmonėms rajono kaimo vietovėse atsiradimo galimybės dėl ES struktūrinės paramos SVV vystymui |
| 7. Paslaugų verslui (informacinių, konsultacinių bei mokymo) sistemos plėtra rajone |
| 8. Informacijos, skirtos rajono verslo subjektams, prieinamumo bei jos srautų didinimas plėtojant viešąsias elektronines paslaugas verslui |
| 9. Rajono gyventojų perkamosios galios augimas dėl ES struktūrinių fondų paramos, padidėjusių investicijų bei verslo plėtros |
| 10. Technologinių inovacijų panaudojimas vystant aukštesnės pridėtinės vertė gamybą |
| 11. Rajono įmonių pagamintos produkcijos eksporto padidėjimas dėl atsivėrusių naujų eksporto galimybių ES ir Rytuose |
| GRĖSMĖS |
| 1. Biurokratinės kliūtys įsisavinant ES paramą gali stabdyti rajonui svarbių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, dėl to rajonas ateityje gali būti nepatrauklus investicijoms |
| 2. Nepakankami dalies rajono įmonių ir ūkininkų finansiniai ištekliai, investicinių lėšų stygius gali neleisti pasinaudoti ES Struktūrinių fondų teikiama parama |
| 3. Didelė konkurencija su kitomis Kauno apskrities ir Lietuvos regionų savivaldybėmis dėl ES struktūrinių fondų paramos gavimo, investicijų pritraukimo |
| 4. Nestabili šalies ir rajono verslo aplinka dėl teisės aktų, įstatymų kaitos, netobulos mokesčių sistemos gali stabdyti vietos ekonomikos augimą |
| 5. Užsitęsus ekonominiam sunkmečiui, gali padidėti kvalifikuotos darbo jėgos migracija iš rajono į didžiuosius šalies miestus ir užsienį |
| 6. Stambūs šalies prekybos tinklai gali išstumti iš rinkos rajono smulkius ir vidutinius rajono prekeivius |
| 7. Energetinių, darbo ir kitų išteklių pabrangimas gali sumažinti rajone gaminamos produkcijos konkurencingumą tiek šalies, tiek tartpautinėse rinkose |
| 8. Atvira ir globali rinka paaštrins rajono gamintojų konkurenciją su importuojama produkcija |
| 9. Verslumo įgūdžių trūkumas rajone, baimė imtis naujovių gali stabdyti vietos ekonomikos augimą |
2. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI
2.1. Gyventojai
2011 m. pradžioje LR statistikos departamento duomenimis Kėdainių rajone gyveno 60 196 gyventojai. Tai sudarė 9 proc. Kauno apskrities ir 1,8 proc. šalies gyventojų.
Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys
4 pav. Kėdainių rajono gyventojų lyginamasis svoris Kauno apskrityje
2011 m. pradžioje, procentais
Pagal gyventojų skaičių Kėdainių rajonas užima trečią vietą Kauno apskrityje (Kauno apskritį sudaro Kauno ir Birštono miestai, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kėdainių, Prienų, Raseinių rajonai, tolesnėje analizėje bus lyginami tik rajonų statistiniai duomenys). Daugiau gyventojų nei Kėdainių rajone gyvena Kauno mieste – 52 proc. ir Kauno rajone – 14 proc. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose gyvena mažiau gyventojų negu Kėdainių rajone: Jonavos r. – 8 proc., Raseinių r. – 6 proc., Kaišiadorių r. – 5 proc., Prienų r. – 5 proc., Birštono m. – 1 proc. Kauno apskrities gyventojų.
2011 m. pradžioje, remiantis LR Statistikos departamento duomenimis, Kėdainių rajono gyventojai pagal lytį buvo pasiskirstę taip: vyrų buvo 46,7 proc., moterų – 53,3 proc. visų gyventojų. Lyčių pasiskirstymo tendencijos Kėdainių rajone tokios pačios kaip ir visoje Lietuvoje. Kauno apskrityje vyrų gyvena 46,2 proc., moterų – 53,8 proc., Lietuvoje – atitinkamai 46,5 proc. ir 53,5 proc.
2011 m., palyginti su 2002 m. duomenimis, Kėdainių rajone miesto gyventojų padidėjo nuo 48,8 proc. iki 49,5, o kaime gyventojų atitinkamai sumažėjo nuo 51,2 proc. iki 50,5 proc. gyventojų. Visuose Kauno apskrities rajonuose (išskyrus Jonavos r.) miesto gyventojų dalis 2011 m. pradžioje buvo mažesnė negu Kėdainių rajone: Kaišiadorių rajone mieste gyveno 37,7 proc., Raseinių – 37,5 proc., Prienų – 36,5 proc., Kauno – 28,3 proc. gyventojų. Lyginant su gyventojų pasiskirstymu Kauno apskrityje ir Lietuvoje, Kėdainių rajone miesto gyventojai sudaro žymiai mažesnę dalį: Lietuvos miestuose gyvena 66,9 proc., o Kauno apskrities miestuose – 70,9 proc. gyventojų.
Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys
5 pav. Miesto ir kaimo gyventojų skaičius Kauno apskrities rajonuose 2010 m. pradžioje
Kėdainių rajone 2011 m. gimė 602 naujagimiai (palyginti su 2001 m., naujagimių skaičius sumažėjo nuo 667 iki 602), tai sudarė 1,7 proc. šalyje bei 8,4 proc. Kauno apskrityje 2011 m. gimusių vaikų.
2010 m. gimė 667 naujagimiai, tai sudarė 2,1 proc. šalyje bei 10,6 proc. Kauno apskrityje 2010 m. gimusių vaikų. Absoliutus naujagimių skaičius Kėdainių rajone yra trečias Kauno apskrityje. Daugiau naujagimių Kauno apskrityje 2011 m. gimė Kauno mieste – 6,4 karto daugiau negu Kėdainių rajone, ir Kauno rajone – 1,8 karto daugiau negu Kėdainių rajone. Jonavos rajone gimė 1,9 karto mažiau, Raseinių rajone 1,6 karto mažiau, Kaišiadorių 1,6 karto mažiau ir Prienų rajone 1,5 karto mažiau naujagimių negu Kėdainių rajone.
Skaičiuojant santykiniais dydžiais, 2010 m. Kėdainių rajone 1000-čiui gyventojų teko 9,9 naujagimiai. Šis rodiklis yra mažesnis negu Kauno apskrities rodiklis. Kauno apskrityje 1000-čiui gyventojų 2010 m. teko 10,9 naujagimiai. Lietuvos vidurkis didesnis už Kėdainių rajono rodiklį. Šalyje 1000-čiui gyventojų 2010 m. teko 10,8 naujagimių. Kauno apskrityje daugiausia naujagimių 1000–čiui gyventojų 2010 m. teko Kauno rajone – 12,3. Mažiausias šis rodiklis Prienų ir Raseinių rajonuose – 8,4 naujagimiai 1000-čiui gyventojų.
Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys
6 pav. Gimusiųjų skaičiaus dinamika Kauno apskrities rajonuose 2006-2010 m.
Kėdainių rajone 2006–2009 m. pastebima teigiama gimstamumo tendencija. 2010 m. gimusiųjų skaičius buvo 4 proc. didesnis negu 2006 m. Tokia pati tendencija buvo būdinga ir kitiems Kauno apskrities rajonams. Kauno apskrityje, kaip, beje, ir visoje Lietuvoje, 2006–2010 m. taip pat gimstamumas didėjo. Lietuvoje gimstamumas 2010 m. buvo 14,8 proc. mažesnis negu 1998 m., Kauno apskrityje – 16,2 proc.
Kėdainių rajone 2010 m. mirė 860 žmonės, tai sudarė 2 proc. šalies ir 10,4 proc. Kauno apskrities mirusiųjų. Absoliutus mirusiųjų skaičius Kėdainių rajone yra vienas didžiausių Kauno apskrities rajonuose, Kauno rajone mirusių skaičius yra 9 proc. didesnis, palyginti su Kėdainių rajonu. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose mirusiųjų skaičius 2010 m. buvo mažesnis.
Skaičiuojant santykiniais dydžiais, 2010 m. Kėdainių rajone 1000-čiui gyventojų teko 14,1 mirusiųjų. Tai vienas iš didžiausių rodiklių Kauno apskrityje. Mažiausias mirusiųjų skaičius, tenkantis 1000-čiui gyventojų, 2010 m. buvo Kauno rajone – 10,4. Daugiausia Kauno apskrityje 1000-čiui gyventojų teko mirusiųjų Prienų rajone – 17. Lietuvoje ir Kauno apskrityje 1000-čiui gyventojų tenka mažiau mirusiųjų negu Kėdainių rajone. Šalyje 1000-čiui gyventojų 2010 m. teko 12,8 mirusiųjų, Kauno apskrityje – 12,6 mirusiųjų.
Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys
7 pav. Mirusiųjų skaičiaus dinamika Kauno apskrities rajonuose 2006–2010 m.
2006–2010 m. visoje šalyje buvo pastebimas mirusiųjų skaičiaus mažėjimas, tačiau 2007 m. ir 2010 m. mirusiųjų skaičius išaugo, palyginti su prieš tai buvusiais metais. 2010 m. Kėdainių rajone mirė 4 proc. mažiau žmonių negu 2006 m., Lietuvoje ir Kauno apskrityje mirusiųjų skaičius 2010 metais buvo mažesnis nei 2006 m: atitinkamai 2,1 ir 3,8 proc.
Natūrali gyventojų kaita Kėdainių rajone buvo neigiama ir 2010 m. sudarė 258. Rajone mirė 258 gyventojais daugiau negu gimė. Analogiška situacija yra visuose Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kauno miestą, kuriame natūrali gyventojų kaita yra teigiama ir sudarė 168.
Lietuvoje natūrali gyventojų kaita taip pat yra neigiama, tačiau skiriasi neigiamos natūralaus gyventojų kaitos mastai. Skaičiuojant 1000-čiui rajono gyventojų, Kėdainių rajone natūrali gyventojų kaita 2010 m. buvo -4,2. Tai yra vidutinis rodiklis Kauno apskrityje. Blogiausi rodikliai yra Prienų ir Raseinių rajonuose, juose 2010 m. natūrali kaita 1000-čiui gyventojų buvo atitinkamai -8,6 ir -7,8. Geriausias rodiklis Kauno rajone, kuriame natūrali gyventojų kaita 1000-čiui gyventojų 2010 m. buvo teigiama 1,9.
Kėdainių rajone natūrali gyventojų kaita 2006–2010 m. turėjo neigiamą tendenciją. 2010 m. absoliučios neigiamos natūralios kaitos rodiklis Kėdainių rajone buvo 1,8 proc. mažesnis negu 2006 m.
Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys
8 pav. Natūralios gyventojų kaitos dinamika Kauno apskrities rajonuose 2006–2010 m.
Kėdainių rajone, kaip, beje, ir visoje šalyje, pastebima gana didelė gyventojų migracija. 2010 metais į Kėdainių rajoną atvyko 985 žmonės, tai sudarė 14,1 proc. atvykusiųjų į Kauno apskritį ir 2,9 proc. atvykusiųjų į Lietuvą. Lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, galima teigti, kad Kėdainių rajonas pagal atvykstančiųjų skaičių yra ketvirtas. Tik į Kauno rajoną 2010 m. atvyko 12 proc. daugiau gyventojų negu į Kėdainių rajoną. Į Raseinių, Kaišiadorių ir Prienų rajonus 2010 m. atvyko mažiau gyventojų negu į Kėdainių rajoną: atitinkamai 1,6, 1,6 ir 1,9 karto.
2010 metais iš Kėdainių rajono išvyko 2 403 žmonės, tai sudarė 8,3 proc. išvykusiųjų iš Kauno apskrities rajonų ir 1,8 proc. išvykusiųjų iš Lietuvos. Lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, matyti, kad išvykusiųjų iš Kėdainių rajono gyventojų skaičius buvo vienas iš didžiausių. Daugiau žmonių išvyko tik iš Kauno rajono ir miesto: atitinkamai 8,5 proc. ir 14,3 proc. Mažiau žmonių išvyko iš Kaišiadorių, Prienų, Raseinių, ir Jonavos rajonų.
5 lentelė. Gyventojų migracija Kėdainių rajone 2006–2010 m.
| Atvyko |
Išvyko |
Migracijos saldo |
|||
| 2006 m. |
2010 m. |
2006 m. |
2010 m. |
2006 m. |
2010 m. |
| 1119 |
985 |
1261 |
2403 |
-142 |
-1418 |
Kėdainių rajone 2010 m. migracijos saldo sudarė – 1418. Didesnis migracijos saldo Kauno apskrityje buvo tik Kauno mieste – 11581, tačiau 2006–2010 m. Kauno mieste buvo teigiamas migracijos saldo. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose migracijos saldo buvo mažesnis negu Kėdainių rajone.
2006–2010 m. šalyje migraciniai procesai stiprėjo visuose analizuojamuose teritoriniuose vienetuose. Atvykusiųjų į Kėdainių rajoną 2010 m. skaičius buvo 22 proc. mažesnis negu 2006 m., išvykusiųjų – 90 proc. didesnis. Lietuvoje 2010 m., palyginti su 2006 m., atvykusiųjų skaičius sumažėjo 7,3 proc., išvykusiųjų – 207,1 proc.
2.2. Užimtumas
Sėkmingam ekonominiam Kėdainių rajono vystymuisi didelę reikšmę turi esami žmoniškieji ištekliai, jų panaudojimas ir situacija darbo rinkoje, kuri sąlygoja spartesnį ekonominį vystymąsi regione. Todėl analizuojant darbo rinką vertinami šie indikatoriai: bedarbių skaičius, darbingo amžiaus gyventojų skaičius, vidutinis metinis užimtųjų skaičius, laisvų darbo vietų skaičius.
2010 m. vidutinis metinis užimtųjų skaičius Kėdainių rajone sudarė 19,2 proc. Kauno apskrities rajonų, 7,9 proc. Kauno apskrities ir 1,6 proc. Lietuvos vidutinio metinio užimtųjų skaičiaus. Tai vienas iš didžiausių rodiklių tarp Kauno apskrities rajonų, didžiausias rodiklis Kauno r. – 12,2 proc. Kauno apskrities užimtųjų skaičiaus. Kituose Kauno apskrities rajonuose vidutinis metinis užimtųjų skaičius 2010 m. buvo mažesnis: Jonavos r. – 7,5 proc., Raseinių r. – 5,8 proc., Kaišiadorių r. – 4,3 proc., Prienų r. – 3,7 proc. apskrities rajonų vidutinio metinio užimtųjų skaičiaus.
Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys
10 pav. Vidutinis metinis užimtųjų skaičius Kauno apskrities rajonuose dinamika
2006–2010 m., tūkst.
Vidutinis metinis užimtųjų skaičius Kėdainių rajone 2006–2010 m. turėjo tendenciją mažėti. 2010 m. šis rodiklis buvo 33,8 proc. mažesnis negu 2006 m. Tai žymiai didesnis vidutinio metinio užimtųjų skaičiaus sumažėjimas negu Kauno apskrityje ir šalyje. Per tą patį laikotarpį šalyje vidutinis metinis užimtųjų skaičius sumažėjo 10,4 proc., Kauno apskrityje – 12,1 proc. Kituose Kauno apskrities rajonuose vidutinis metinis užimtųjų skaičius taip pat mažėjo. Prienų rajone šis rodiklis sumažėjo 20,6 proc. Kauno, Kaišiadorių, Jonavos ir Raseinių rajonuose vidutinis metinis užimtųjų skaičius taip pat gerokai sumažėjo, atitinkamai: 10,5 proc., 9,4 proc., 6,1 proc. ir 6,1 proc.
Dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas Kėdainių rajone didele dalimi yra susijęs su neoficialios darbo rinkos įsigalėjimu ne tik regione, bet ir šalyje. Daugelis darbo netekusių žmonių dirba nelegaliai, nemoka valstybei mokesčių. Tuo pačiu jie nėra aprūpinti net minimaliomis socialinėmis garantijomis. Nemaža dalis žmonių išvyksta dirbti į kitas šalis, dauguma jų išvyksta nelegaliai, kas taip pat galėjo turėti įtakos šio rodiklio mažėjimui. Dirbančių skaičiaus mažėjimui didelę įtaką padarė pasauliniai ekonominiai sunkumai, darbo vietų spartus mažėjimas ir didelė migracija į užsienio šalis.
6 lentelė. Vidutinio metinio užimtųjų skaičius Kauno apskrities rajonuose dinamika
2007–2010 m., tūkst.
| Rajonas |
2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
| Kaišiadorių r. |
1,4 |
-0,7 |
-2,7 |
-1,8 |
| Prienų r. |
0,2 |
-7,1 |
-2 |
-2 |
| Jonavos r. |
2 |
-0,3 |
-1,9 |
-1,1 |
| Raseinių r. |
2 |
-0,7 |
-0,8 |
-1,5 |
| Kauno r. |
0,3 |
-0,4 |
-0,2 |
-0,9 |
| Kėdainių r. |
0,9 |
-0,9 |
-1,6 |
-1 |
Vidutinis darbo užmokestis Kėdainių rajone didėja ir jo pokytis yra didesnis negu Kauno apskrityje ir visoje šalyje. 2007–2010 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 10,3 proc., o Kėdainių rajone – 22,5 proc.
2009 m. duomenimis, Kėdainių rajono darbo biržoje buvo įregistruota 2,9 tūkst. bedarbių, 2010 m. duomenimis – 4,7 tūkst. bedarbių, 2010 m. gruodžio mėn. duomenimis – 4,8 tūkst. bedarbių, 802 bedarbiams buvo mokama bedarbio pašalpa, per šių metų gruodžio mėn. buvo įdarbinti 155 bedarbiai.
Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. Kėdainių rajone buvo 4,7 tūkst. bedarbių. Tai sudarė 8,4 proc. Kauno apskrityje, 21,1 proc. Kauno apskrities rajonuose ir 1,5 proc. Lietuvoje registruotų bedarbių. Palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais, Kėdainių rajone vidutinis metinis bedarbių skaičius buvo vienas iš didžiausių. Didžiausias bedarbių skaičius buvo Kauno r. – 13,4 proc. nuo viso Kauno apskrities bedarbių skaičiaus. Mažiausias nedarbo lygis Kauno apskrities rajonuose buvo Jonavos rajone ir sudarė tik 0,9 proc.
2010 m. Kėdainių rajone bedarbių buvo net 6,7 karto daugiau negu 2006 m. Ryški bedarbių augimo tendencija pastebima ir Kauno apskrityje, joje 2010 m. bedarbių buvo 5,3 karto daugiau negu 2006 m. Šalyje bedarbių skaičiaus augimo tendencija buvo šiek tiek mažesnė. Lietuvoje 2010 m. bedarbių buvo 4,3 karto daugiau negu 2006 m. Labiausiai bedarbių skaičius 2006–2010 m. išaugo Kaišiadorių rajone – 8,3 karto.
2010 m. nedarbo lygis Kėdainių rajone buvo 12,5 proc. Tai vienas mažiausių rodiklių Kauno apskrityje. Didžiausias nedarbo lygis 2010 m. Kauno apskrityje buvo Kaišiadorių rajone – 15,8 proc., mažiausias – Kauno rajone, 12,2 proc.
12 pav. Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykio Kauno apskrities rajonuose dinamika 2006–2010 m., procentais
Per 2006–2010 m. darbo biržoje registruotiems žmonėms pasiūlyta 80,9 tūkst. laisvos darbo vietos. Per darbo biržą buvo įdarbinti 561,5 tūkst. bedarbių. Daugiausia bedarbių įdarbinta paslaugų sektoriuje, mažiausiai – statyboje ir žemės ūkyje.
Kėdainių rajono savivaldybės taryba, siekdama padėti iniciatyviems bedarbiams, atleidžia juos nuo įmonės registracijos, patento mokesčių. Taip sukuriama darbo vieta nors sau pačiam. Skatindama darbo vietų kūrimą kaime, Taryba įkūrė Žemės ūkio produkcijos rėmimo fondą. Iš šio fondo suteikta paskolų už 450,0 tūkst. Lt.
Lietuvoje, taip pat ir Kėdainių rajone, vykdomos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, kurių pagalba mažėja nedarbo lygis. 2010 m. gruodžio mėn. duomenimis, buvo nusiųsti 27 bedarbiai į aktyvias darbo rinkos politikos priemones, tai 12,5 proc. daugiau nei 2010 m. lapkričio mėnesį bei 0,7 proc. daugiau nei 2009 m. gruodžio mėnesį.
Kėdainių rajono darbdaviai teigia, kad galėtų įsteigti daugiau naujų darbo vietų, tačiau nėra reikalingos kvalifikacijos specialistų. Jaunimas, baigęs mokslus, stengiasi įsidarbinti didžiuosiuose miestuose.
2.3. Žmogiškųjų išteklių SSGG analizė
| Privalumai |
| 1. Mažas, palyginti su kitomis Kauno regiono savivaldybėmis, gyventojų skaičiaus kitimas Kėdainių r. |
| 2. Miesto ir kaimo gyventojų skaičius santykinai vienodas Kėdainių r., palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais |
| 3. Aukštas gimstamumo rodiklis Kėdainių r., palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais |
| 4. Mažesnis nedarbo lygis Kėdainių r., palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais bei šalies vidutiniu nedarbo lygiu |
| 5. Žemas mirtingumo rodiklis Kėdainių r., palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais |
| Trūkumai |
| 1. Nors ir nedidelė, lyginant su kitomis Kauno regiono savivaldybėmis, tačiau neigiama natūrali gyventojų kaita Kėdainių r. |
| 2. Rajono gyventojų nutekėjimas į miestą ir užsienio šalis |
| 3. Santykinai mažas dirbančių gyventojų skaičius Kėdainių r. |
| Galimybės |
| 1. Panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos žmogiškųjų išteklių plėtrai lėšas |
| 2. Palanki rajono smulkaus ir vidutinio verslo, tarptautinių ryšių plėtra sudarys sąlygas naujoms darbo vietų atsirasti |
| 3. Užsienio ir vidaus investicijos skatina verslo plėtrą bei naujų darbo vietų, reikalaujančių papildomų kompetencijų ir gebėjimų, kūrimą |
| 4. Dalyvauti įvairaus lygio šalies ir regioninėse strateginėse žmogiškųjų išteklių plėtros iniciatyvose (žinių ekonomika, informacinės visuomenės plėtra ir pan.) |
| 5. Pakilęs vietos žmonių pragyvenimo lygis įgalins aktyviau dalyvauti kultūriniame gyvenime, lankytis muziejuose, galerijose, renginiuose, keliauti |
| Grėsmės |
| 1. Bendras rajono gyventojų skaičiaus, tarp jų darbingo amžiaus gyventojų, mažėjimas ir senėjimas |
| 2. Gyventojų skaičiaus rajono kaimo vietovėse mažėjimas ir senėjimas kelia grėsmę kaimo vietovių gyvybingumui |
| 3. Neinvestavus į rajono žmogiškųjų išteklių plėtrą, gyventojai neįgis reikalingų naujų žinių ir įgūdžių, kurie būtini siekiant prisitaikyti prie sparčiai kintančių aplinkos sąlygų |
3. VIEŠOSIOS PASLAUGOS
3.1 Švietimas
Kėdainių rajone mokyklų tinklas pastaraisiais metais tvarkomas, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir mokinių poreikius. Per 2006–2010 m. laikotarpį mokyklų tinklas rajone sumažėjo viena bendrojo ugdymo įstaiga. 2010 m. daugiausiai pradinukų (35,2 proc.) mokėsi pagrindinėse mokyklose. Pagrindinio ugdymo klasių mokinių daugiausiai mokėsi gimnazijose (11,4 proc.). Kasmet mažėjant mokinių skaičiui, mažiausi skyriai rajone uždaromi. ŠVIS duomenimis, 2006 m. likviduoti 2, 2007 m.– 1, 2008 m.– 3 skyriai.
Per 2006–2010 metus Kėdainių rajone mažėjo mokinių ir mokytojų skaičius. Mokinių skaičius per nagrinėjąmą laikotarpį sumažėjo 1 749, t.y. 17,8 proc. (šalyje – 18,6 proc.). Labiausiai (28,1 proc.) mokinių mažėjo rajono pagrindinėse mokyklose. Bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų per penkerius metus sumažėjo 108 (14,2 proc.). Tačiau mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, beveik nekito (12, 4).
2010 m. 11-oje rajono mokyklų skyrių mokėsi 156 (7,0 proc.) pradinių klasių mokiniai. Tais metais sumažėjo jungtinių pradinių klasių komplektų skaičius (4) ir padidėjo jungtinių pagrindinių klasių komplektų skaičius (5). 2010 m. savivaldybėje buvo 34 jungtinės klasės.
Gimnazijų tinklo pertvarka savivaldybėje baigta. Per penkerius metus besimokančių antroje pamainoje mokinių vis mažėjo ir 2010 metais nebuvo. 2010 m. vidutinis mokinių skaičius pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo klasėje mieste buvo atitinkamai 20; 23,4 ir 27,3, o kaime – 9,7; 14,3 ir 22,6.
Bendrojo ugdymo mokyklų Kėdainių rajone 2010 – 2011 mokslo metais buvo 30. Tai sudaro 13,3 proc. Kauno apskrityje ir 2,3 proc. Lietuvoje esančių bendrojo ugdymo mokyklų. Kėdainių rajone bendrojo ugdymo mokyklų, lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, 2010 – 2011 mokslo metais buvo daugiausia, išskyrus Kauno rajoną – 15 proc. Jonavos rajone bendrojo ugdymo mokyklų buvo 26,7 proc. mažiau negu Kėdainių rajone, Prienų rajone – 40 proc., Raseinių rajone – 50 proc.
Bendrojo ugdymo mokyklų skaičius Kėdainių rajone 2005 – 2011 m. sumažėjo 14,3 proc. Tai vidutinis sumažėjimas Kauno apskrities rajonuose, mažiausias sumažėjimas Jonavos rajone – 8,4 proc. Kauno apskrities bendrojo ugdymo mokyklų sumažėjo 11,7 proc. Labiausiai Kauno apskrityje bendrojo ugdymo mokyklų sumažėjo Raseinių rajone – net 31,8 proc. Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklų sumažėjo 14 proc. Kauno apskrityje bendrojo ugdymo mokyklų sumažėjo 3,9 proc. Analizuojamu laikotarpiu bendrojo ugdymo mokyklų skaičius liko nepakitęs Kauno rajone.
Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys
13 pav. Bendrojo ugdymo mokyklų skaičiaus dinamika Kauno apskrities rajonuose 2005 - 2011 m.
2010–2011 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose Kėdainių rajone mokėsi 7803 moksleiviai. Tai sudarė 9,4 proc. Kauno apskrities ir 1,9 proc. Lietuvos moksleivių. Kėdainių rajono bendrojo ugdymo mokyklose, lyginant su kitų Kauno apskrities rajonų mokyklomis, buvo vienas iš didžiausių moksleivių skaičius, kurį lenkia tik Kauno rajono mokyklos – 12,3 proc. Jonavos rajono bendrojo ugdymo mokyklose 2010 – 2011 mokslo metais buvo 11,8 proc., Raseinių – 32 proc., Kaišiadorių – 43,9 proc., Prienų – 50,2 proc. mažiau moksleivių negu Kėdainių rajono mokyklose.
Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys
14 pav. Moksleivių bendrojo ugdymo mokyklose skaičiaus dinamika Kauno apskrities rajonuose 2005 - 2011 m.
Lyginant moksleivių skaičių 2010–2011 mokslo metais su 2005–2006 mokslo metais, Kėdainių rajono bendrojo ugdymo mokyklose sumažėjo 21,7 proc. Moksleivių skaičiaus sumažėjimas pastebimas visoje Lietuvoje – 22,7 proc. bei Kauno apskrityje – 19,8 proc.
Visi mokiniai, gyvenantys toliau kaip 3 km nuo mokyklos, 2010 m. buvo vežiojami. Per 2008–2010 m. į mokyklą vežiojamų mokinių dalis išaugo nuo 28,6 proc. iki 31,6 proc. 2010 mm. okiniai buvo vežiojami 20 mokyklinių autobusų (17 iš jų – geltonieji.
2010 m. savivaldybėje buvo ugdomi 1 195 specialiųjų poreikių mokiniai. Jų dalis per pastaruosius penkerius metus išliko tokia pati – 15 proc. Savivaldybėje yra specialioji mokykla, joje ugdoma 160 (12,8 proc.) specialiųjų poreikių mokinių, kiti – integruotai bendroje ugdymo mokyklose. Specialiąją pedagoginę ir specialiąją, psichologinę bei socialinę pedagoginę pagalbą teikiančiam specialistui 2010 m. tek 110,6 mokiniai (šalyje – 185,2).
Savivaldybėje yra sudaromos palankios sąlygos neformaliajam vaikų švietimui. Savivaldybės švietimo skyriaus duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose organizuojamoje neformaliojo švietimo veikloje 2010 m. dalyvavo 5 256 mokiniai, arba 65 proc. Rajone veikė 4 neformaliojo vaikų švietimo įstaigos: Kėdainių dailės mokykla, Kėdainių kalbų mokykla, Kėdainių muzikos mokykla, Kėdainių sporto mokykla. Savivaldybės švietimo skyriaus duomenimis, jas lanko penktadalis (1 529) bendrojo ugdymo mokyklų mokinių. Savivaldybės teritorijoje veikia Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla. 2010 m. ją lankė 24 Kėdainių savivaldybės ir 140 kitų savivaldybių mokinių.
Savivaldybėje sudaromos palankios sąlygos ikimokykliniam vaikų ugdymui. Švietimo įstaigose ugdomų 1–6 metų vaikų dalis 2009 m. buvo 56,0 (šalyje – 54,7) proc. 100-ui vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas, 2010 m. teko 83 vietos ikimokyklinio ugdymo įstaigose (šalyje – 98).
7 lentelė. 100-ui vaikų tenkančių vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose skaičiaus dinamika Kauno apskrities rajonuose 2006–2010 m.
| Rajonas |
2006 |
2007 |
2008 |
2009 |
2010 |
| Lietuvos Respublika |
96 |
96 |
97 |
98 |
97 |
| Raseinių r. |
90 |
93 |
92 |
95 |
98 |
| Kaišiadorių r. |
100 |
96 |
105 |
94 |
95 |
| Kauno apskritis |
83 |
85 |
94 |
91 |
87 |
| Jonavos r. sav. |
79 |
79 |
99 |
86 |
86 |
| Kauno r. |
97 |
101 |
77 |
84 |
79 |
| Prienų r. |
100 |
97 |
106 |
104 |
62 |
| Kėdainių r. |
97 |
98 |
97 |
83 |
83 |
Savivaldybėje pagal priešmokyklinio ugdymo programą 2009 m. buvo ugdoma 52,7 (šalyje – 45,4) proc. vaikų. 100-ui vaikų tenkančių vietų skaičius Kėdainių rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigose 2006–2010 m. sumažėjo 15 proc., mažėjo ir kituose Kauno apskrities rajonuose.
Kėdainių rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius sudarė 5,7 proc. Kauno apskrities ir 1,3 proc. Lietuvoje esančių ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Daugiausia ikimokyklinio ugdymo įstaigų buvo Kauno rajone ir Jonavos rajone, atitinkamai: – 2,7 karto ir 1,5 karto daugiau negu Kėdainių rajone. Prienų rajone ikimokyklinio ugdymo įstaigų buvo 2,3 karto mažiau, Kaišiadorių ir Raseinių rajonuose – 1,3 karto mažiau negu Kėdainių rajone.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius 2006–2010 m. Kėdainių rajone sumažėjo 11,1 proc., Kaišiadorių rajone sumažėjo 14,3 proc. Didžiausias sumažėjimas ikimokyklinio ugdymo įstaigų Kauno apskrities rajonuose buvo Prienų rajone – 57,2 proc. Raseinių rajone šių įstaigų skaičius padidėjo 20 proc., Kauno apskrityje ir Kauno rajone ikimokyklinio ugdymo skaičius nepakito (viso 139 įstaigos), tačiau jų skaičius šiame laikotarpyje buvo nestabilus. Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo skaičius sumažėjo 4 proc.
Savivaldybėje taipogi yra sudaromos tinkamos sąlygos suaugusiųjų mokymui. Suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos įgyvendinamos Kėdainių suaugusiųjų mokymo centre. 2010 m. jame mokėsi 259 mokiniai. Profesinis mokymas įgyvendinamas Kėdainių profesinio rengimo centre. 2010 m. jame mokėsi 1 119 mokinių, iš kurių daugiausiai (62,2 proc.) siekė įgyti vidurinį išsilavinimą ir profesiją. 2010 m. į Kėdainių profesinio rengimo centrą priimta 44,8 proc. mokinių iš Kėdainių rajono savivaldybės.
3.2. Kultūra, kūno kultūra ir sportas
Kėdainių rajone 2010 m. veikė Kėdainių rajono savivaldybės Mikalojaus Daukšos viešoji biblioteka ir 38 jos filialai (iš jų 36 kaime). Tai sudarė 24 proc. Kauno apskrities rajonuose, 16,1 proc. Kauno apskrities bibliotekų ir 2,4 proc. Lietuvos bibliotekų. Bibliotekų skaičius Kėdainių rajone, palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais, buvo pats didžiausias. Kituose Kauno apskrities rajonuose bibliotekų buvo mažiau. Mažiausia bibliotekų Kauno apskrities rajonuose buvo Jonavos rajone – 56,4 proc. mažiau negu Kėdainių rajone. Kauno rajone bibliotekų buvo 17,9 proc. mažiau negu Kėdainių rajone, Raseinių – 33,3 proc., Prienų rajone – 38,5 proc., Kaišiadorių rajone – 35,9 proc.
Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys
16 pav. Bibliotekų pasiskirstymas Kauno apskrities rajonuose 2010 metų pabaigoje, procentais
2006–2010 m. Kėdainiuose bibliotekų skaičius nepasikeitė, tačiau Lietuvoje ir Kauno apskrityje sumažėjo atitinkamai 4,9 proc. ir 7,4 proc. Prienų rajone bibliotekų sumažėjo 20 proc.
Kėdainių rajono bibliotekose 2010 m. buvo 344 tūkst. dokumentų egzempliorių. Tai sudarė 8 proc. Kauno apskrities ir 1,3 proc. Lietuvos bibliotekose esančių knygų skaičiaus. Palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais, Kėdainių rajono bibliotekose knygų buvo daugiausia. Raseinių rajono bibliotekose knygų buvo 25 proc., Kauno – 3,5 proc., Kaišiadorių – 28,2 proc., Prienų – 48,5 proc. ir Jonavos – 36 proc. mažiau negu Kėdainių rajono bibliotekose.
Knygų Kėdainių rajono bibliotekose 2006–2010 m. sumažėjo 10,2 proc. Pats didžiausias knygų skaičiaus bibliotekose sumažėjimas Kauno apskrities rajonuose buvo Prienų rajone – 25,3 proc. ir Raseinių rajone – 24,3 proc. Kauno apskrityje ir Lietuvoje analizuojamu laikotarpiu šis rodiklis taip pat sumažėjo: atitinkamai 9,8 proc. ir 8,2 proc. Knygų sumažėjo visose Kauno apskrities rajonų bibliotekose ir Lietuvos bibliotekose.
100-ui Kėdainių rajono gyventojų 2010 m. teko 571 knygos (dokumento), esančios rajono bibliotekose. Tai vienas iš mažiausių rodiklių, lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais. Prienų, Jonavos ir Kauno rajonuose 100-ui gyventojų teko mažiau knygų egzempliorių, esančių rajonų bibliotekose: atitinkamai 3,5 proc., 22,9 proc. ir 34,9 proc. mažiau negu Kėdainių rajono gyventojams. Lietuvos vidurkis Kėdainių rajoną lenkia net 44,5 proc., Kauno apskrities vidurkis – 25,4 proc. Kituose Kauno apskrities rajonuose 100-ui gyventojų tenkančių knygų skaičius bibliotekose buvo didesnis. 100-ui Kaišiadorių rajono gyventojų tenkantis knygų skaičius bibliotekose buvo 25,4 proc., Raseinių – 14,4 proc. didesnis negu Kėdainių rajono bibliotekose.
2006–2010 m. Kėdainių rajono bibliotekose 100-ui gyventojų tenkantis knygų skaičius sumažėjo 5,3 proc. Kauno apskrityje šis rodiklis analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 4,9 proc., Lietuvoje sumažėjo 4,9 proc. Kituose Kauno apskrities rajonuose 100-ui gyventojų tenkantis knygų skaičius taip pat sumažėjo, daugiausiai sumažėjo Prienų, Raseinių ir Kauno rajonuose, atitinkamai: 20,1 proc., 18,9 proc. ir 14,3 proc.
8 lentelė. 100-ui gyventojų tenkančių knygų Kauno apskrities rajonų bibliotekose skaičiaus dinamika 2006–2010 m.
| Rajonas |
2006 m. |
2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
| Lietuvos Respublika |
868 |
840 |
842 |
825 |
825 |
| Kaišiadorių r. |
794 |
756 |
760 |
724 |
716 |
| Kauno apskritis |
698 |
694 |
681 |
664 |
664 |
| Raseinių r. |
805 |
778 |
754 |
745 |
653 |
| Kėdainių r. |
603 |
591 |
584 |
573 |
571 |
| Prienų r. |
697 |
676 |
629 |
553 |
551 |
| Jonavos r. |
450 |
450 |
446 |
432 |
440 |
| Kauno r. |
434 |
417 |
402 |
384 |
372 |
VB ir jos filialuose 2010 m. pabuvojo 214796 lankytojai. Jiems išduoti 418181 dokumentas. Bibliotekos tinklapį 2010 m. aplankė 108500 virtualių lankytojų. VB ir jos filialuose 2010 m. buvo 11882 registruotų vartotojų – Kėdainių miesto bei rajono gyventojų. Kompiuteriais, internetu VB ir 37 jos filialų viešose interneto prieigose naudojosi 4800 vartotojų.
Kėdainių rajono VB ir jos filialai 2010 m. aptarnavo 214796 lankytojų.. Tai sudarė 8,9 proc. Kauno apskrities ir 1,6 proc. Lietuvos bibliotekose aptarnautų skaitytojų. Kėdainių ir Kauno rajonų bibliotekose, palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais, skaitytojų buvo aptarnauta daugiausia. Jonavos rajono bibliotekose 2010 m. buvo aptarnauti 8,3 proc., Prienų ir Raseinių rajonuose – 16,7 proc., Kaišiadorių rajono mažiausiai – 33,3 proc. mažiau negu Kėdainių rajono bibliotekose.
2006–2010 m. Kėdainių rajono VB ir jos filialuose aptarnautų skaitytojų skaičius sumažėjo atitinkamai 7,7 proc. Kituose Kauno apskrities rajonų bibliotekose skaitytojų skaičius nepasikeitė arba sumažėjo. Lietuvos bibliotekose ir Kauno apskrities bibliotekose aptarnautų skaitytojų 2006–2010 m. sumažėjo atitinkamai 2,9 proc. ir 5 proc. (palyginti su 2006 m.).
Kėdainių rajono bibliotekose 2010 m. per metus išduota daugiau kaip 418 tūkst. knygų ir žurnalų. Tai sudarė 23 proc. Kauno apskrities rajonų, 10,6 proc. Kauno apskrities ir 1,8 proc. Lietuvos bibliotekose išduotų knygų. Kėdainių rajono bibliotekų skaitytojai yra vieni iš aktyviausių Kauno apskrityje, aktyvesni skaitytojai tik Jonavos rajone. Visuose kituose apskrities rajonuose knygų ir žurnalų bibliotekose išduota mažiau negu Kėdainių rajone: Kauno r. – 70,1 proc., Prienų r. – 61,5 proc., Raseinių r. – 53,6 proc. ir Kaišiadorių r. – 47,4 proc. mažiau.
2010 m. vykdant projektą „Bibliotekos pažangai“ ženkliai pagerintos gyventojų galimybės naudotis internetu. Atnaujinta 16 viešųjų interneto prieigų (toliau – VIP) kompiuterinė įranga. Atnaujintose VIP beveik dešimteriopai padidinta interneto sparta. Įsteigta viena VIP Mantviliškio filiale.
VB ir 15 jos filialų kompiuterinio raštingumo ir darbo internete pagal projekto „Bibliotekos pažangai“ mokymų programą individualiai apmokyti 235, grupėse – 39 Kėdainių rajono gyventojai. 2010 m. VB ir jos filialuose įvyko 800 įvairių renginių. Juose pabuvojo apie 28000 lankytojų.
2006–2010 m. Kėdainių rajone suaktyvėjo kultūrinė veikla. Vis daugiau gyventojų, ypač kaimo, dalyvauja saviveiklos kolektyvuose. Kėdainių rajone 2010 m. buvo 6 kultūros centrai ir 13 jų skyrių. .Tai sudarė 18 proc. Kauno apskrities rajonuose, 17,1 proc. Kauno apskrities ir 2,5 proc. Lietuvoje esančių kultūros centrų. Palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais, mažiau negu Kėdainių rajone kultūros centrų buvo Jonavos, Kaišiadorių ir Prienų rajonuose: atitinkamai 21,1 proc, 21,1 proc. ir 47,4 proc. Kauno rajone kultūros centrų buvo 36,8 proc., Raseinių r. – 21,1 proc. daugiau negu Kėdainių rajone.
Kėdainių rajone 2010 m. buvo 112 (2001 m. – 69) mėgėjų meno kolektyvai, studijos, būreliai. Tai sudarė 16 proc. Kauno apskrities rajonų, 15,5 proc. Kauno apskrities ir 2,5 proc. Lietuvos mėgėjų meno kolektyvų.. Didesnis mėgėjų meno kolektyvų skaičius buvo Kauno rajone ir Raseinių rajone: viršijo Kėdainių rajono mėgėjų meno kolektyvų skaičių atitinkamai 1,8 karto ir 1,2 karto. Jonavos rajone mėgėjų meno kolektyvų 2010 m. buvo 26,8, Kaišiadorių r. – 8,1 proc., o Prienų r. – 49,2 proc. mažiau negu Kėdainių rajone.
2006–2010 m. Kėdainių rajone mėgėjų meno kolektyvų skaičius sumažėjo 3,5 proc. Mėgėjų meno kolektyvų analizuojamu laikotarpiu labiausiai padidėjo Raseinių rajone – 30,3 proc., Kauno r. padidėjo nežymiai – 1,4 proc. Kauno apskrityje mėgėjų meno kolektyvų analizuojamu laikotarpiu sumažėjo 18,9 proc., Lietuvoje – 10,5 proc.
Kėdainių rajono savivaldybė kasmet skiria lėšas rajono kultūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų kultūros projektų įgyvendinimui. 2010 m. Kultūros projektų vertinimo komisija konkurso būdu pasiūlė finansuoti 7 projektus, o jų įgyvendinimui skirta 10000 Lt.
Kultūriniai renginiai, ypač kameriniai, vyksta Kėdainių krašto muziejuje (ypač jo padalinyje Daugiakultūriame centre), , Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje. Kėdainių krašto muziejus vis daugiau dėmesio skiria moksleivių ugdymui.
Kėdainių krašto muziejuje ir jo skyriuose 2010 m. apsilankė apie 12000 lankytojų. Muziejaus darbuotojai surengė 89 renginius, kuriuose apsilankė 10506 lankytojai.
2010 m. buvo restauruota 16 eksponatų, 1500 Lietuvos archyvų dokumentai pervesti į skaitmenines laikmenas, organizuotos 7 ekspedicijos.
Muziejaus darbuotojai yra parengę 30 edukacinių programų, vyko 105 pamokos, kuriose dalyvavo 2497 dalyviai.
Rajono savivaldybė kasmet skiria lėšas Kėdainių rajone esančių sporto bazių plėtotei ir jų gerinimui, sportinei veiklai. Keturiems prioritetinių sporto šakų projektams buvo skirta 459900 Lt, viešųjų įstaigų sportinės veiklos penkiolikai programų vykdymui skirta 54800 Lt.
2010 m. buvo organizuotas Kėdainių rajono sportinis judėjimas, skatinami rajono gyventojai reguliariai ir aktyviai dalyvauti rajono sportiniame gyvenime, keltas rajono sportininkų meistriškumas, dalyvauta šalies sportiniame ir olimpiniame judėjime. Gautos lėšos iš Lietuvos kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo – Kėdainių sporto mokyklos krepšinio salės ir buitinių patalpų atnaujinimui, Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių pirmojo etapo vykdymui.
Kiekvienų metų sausio pradžioje vyksta tradicinės bėgimo ir sportinio ėjimo varžybos „Kėdainiai...“. 2010 m. kartu su jomis vyko ir Lietuvos bėgimo taurės pirmasis etapas, bei šiaurietiško ėjimo parodomasis renginys. Varžybose dalyvavo daugiau kaip šimtas keturiasdešimt sportininkų iš visos šalies miestų ir rajonų, kurie varžėsi dėl apdovanojimų septyniose vyrų ir moterų amžiaus grupėse, penkių ir dešimties kilometrų distancijose.
2010 m. rajone buvo organizuota ir vykdyta krepšinio, futbolo, bokso, žolės riedulio, sportinės ir poledinės žūklės, žirginio sporto, motokroso, šachmatų, šaškių, teniso, stalo teniso, turizmo, sportinių šokių, lengvosios atletikos, tinklinio, plaukimo, bilijardo, kvadrato, skrajojančio disko (ultimeito), aerobikos ir kitų sporto šakų varžybos, sporto šakų taurių turnyrai, 6 tarptautiniai sportiniai renginiai. Kėdainių miesto gimtadienio šventės metu vyko krepšinio 3x3, teniso, mažojo futbolo, rytų kovų menų sportiniai renginiai, varžybos sukvietusios sportininkus ir iš kaimyninių miestų ir rajonų. 2010 m. taip pat vyko 24 sporto šakų rajono pirmenybės. Jose aktyviai dalyvavo miesto ir seniūnijų gyventojai.
Rajono seniūnijų žaidynėse „Sportas visiems“ dalyvavo visos 11 seniūnijų, dešimtyje sporto šakų savo jėgas išmėgino 331 miesto ir kaimo seniūnijų gyventojai. Kėdainių miesto ir rajono seniūnijų sportininkai gina Kėdainių rajono garbę Kauno apskrities seniūnijų varžybose. Rajono krepšinio pirmenybėse dalyvauja dvidešimt komandų, mažojo futbolo pirmenybėse – 16 komandų. Rajono sportinkai pastaraisiais metais yra pasiekę nemažai laimėjimų šalies mastu. 2010 m. šalies pirmenybėse, čempionatuose Kėdainių rajono sportininkai laimėjo 16 aukso, 17 sidabro, 20 bronzos medalių komplektų, o tarptautinėse varžybose 3 aukso, 4 sidabro, 4 bronzos apdovanojimus. 2010 m. Akademijos gimnazijos moksleiviai sportininkai iškovojo šalies moksleivių konkurso „Sportas ir aplinka“ Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės taurei laimėti pirmąją vietą.
Rajono moksleivių olimpinio festivalio sportiniuose renginiuose 2010 m. varžėsi 10 pagrindinių, 10 gimnazijų ir vidurinių mokyklų jaunieji sportininkai. 14 sporto rungčių pagrindinių mokyklų tarpe varžėsi 710 moksleivių, vidurinių mokyklų – 28 sporto rungtyse 2070 rajono moksleiviai. Šiame jaunimo renginyje dalyvavo – 2780 jaunuoliai. Šalies kaimo mokyklų tarpe 2010 m. kėdainiečiai iškovojo pirmąją vietą. Kėdainių bendrojo lavinimo mokyklos šalies Olimpiniame festivalyje iškovojo 4 pirmąsias, 2 antrąsias ir 2 trečiąsias vietas.
2010 m. Kėdainių sporto mokyklą lankė 509 moksleiviai (krepšinį – 174, lengvąją atletiką – 122, futbolą – 90, boksą – 42, plaukimą – 35, dziudo – 32, lauko tenisą – 14 vaikų). Iš viso sporto mokykloje yra 38 grupės (13 krepšinio, 10 lengvosios atletikos, 6 futbolo, 3 bokso, 3 plaukimo, 2 dziudo, 1 lauko teniso). Mokykloje dirba 28 treneriai. Vasarą sporto mokyklos auklėtiniams surengtos septynias sporto stovyklos Šventojoje, Dauguose, Molėtuose. Jose dalyvavo 95 jaunieji sporto mokyklos auklėtiniai.
Aktyviai kėdainiečiai dalyvavo Lietuvos ir tarptautiniuose kūno kultūros ir sporto renginiuose, varžybose ir turnyruose.
Siekiant kuo daugiau žmonių sudominti kūno kultūra ir sportu būtina gerinti turimus sportinius įrenginius bei įrengti naujus. 2010 m. buvo įrengta moderni, šiuolaikinė dirbtinės žolės dangos futbolo aikštė Kėdainių miesto stadione, dirbtinės dangos universali sporto (20x40m.) aikštelė Akademijos gimnazijoje, atnaujinta „Atžalyno“ gimnazijos bei „Aušros“ mokyklos sporto salės, įrengtos vaikų žaidimo, laisvalaikio praleidimo aikštelės trijose kaimiškosiose seniūnijose.
3.3. Sveikata
Kėdainių rajone 2010 m. 10 000 gyventojų teko 19,1 gydytojo. Šis rodiklis žymiai atsilieka nuo Lietuvos ir nuo Kauno apskrities vidurkio. Lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais, 10 000 gyventojų daugiausia gydytojų 2010 m. teko Prienų rajone 20,9 proc. daugiau negu Kėdainių rajone, Jonavos rajone – 7,8 proc. daugiau negu Kėdainių rajone. Kaišiadorių ir Kauno rajone šis rodiklis mažesnis negu Kėdainių rajone, atitinkamai: 17,8 proc. ir 26,7 proc. mažesnis.
Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys
20 pav. Gydytojų skaičiaus dinamika Kauno apskrities rajonuose 2006 2010 m.
10 000 gyventojų tenkantis gydytojų skaičius 2006–2010 m. sumažėjo Kėdainių rajone, 5 proc. Tiek Kauno apskrityje, tiek visoje Lietuvoje 10 000 gyventojų tenkantis gydytojų skaičius analizuojamu laikotarpiu išsaugo: atitinkamai 24,9 proc. ir 2 proc.
9 lentelė. 10 000 gyventojų tenkančių gydytojų skaičiaus dinamika Kauno apskrities rajonuose 2006–2010 m.
| Rajonas |
2006 m. |
2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
| Prienų r. |
24,4 |
24,4 |
23,4 |
23,3 |
23,1 |
| Raseinių r. |
19,4 |
20,1 |
19,4 |
20,7 |
21,8 |
| Jonavos r. |
23,9 |
23,4 |
20,3 |
21 |
20,6 |
| Kėdainių r. |
20,1 |
19,5 |
18,7 |
21,7 |
19,1 |
| Kaišiadorių r. |
17,9 |
15,9 |
17,4 |
16,4 |
15,7 |
| Kauno r. |
16,9 |
16,6 |
16,4 |
14,6 |
14 |
| Kauno apskritis |
45,4 |
45,8 |
51,3 |
52,6 |
56,7 |
| Lietuvos Respublika |
39,9 |
40,8 |
40 |
39,7 |
40,7 |
2010 m. Kėdainių rajono ligoninėje buvo 258 lovos (2001 m. buvo 380 lovų). Tai vienas iš didžiausių lovų skaičius ligoninėse, lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais. Daugiau lovų buvo tik Kauno rajone – 2,5 karto. Kėdainių rajone 2010 m. ligoninėje buvusių lovų skaičius sudarė 16,0 proc. Kauno apskrities rajonų, 4,1 proc. Kauno apskrities ir 1,0 proc. šalies ligoninių lovų. Kituose Kauno apskrities rajonuose lovų skaičius ligoninėse buvo mažesnis negu Kėdainių rajone. Jonavos rajone 2010 m. ligoninėse lovų skaičius buvo mažesnis 22,9 proc., Raseinių r. – 24,0 proc., Kaišiadorių r. – 41,1 proc. ir Prienų r. – 42,6 proc.
Lovų skaičius Kėdainių rajono ligoninėje, kaip ir Kauno apskrities ir visos Lietuvos ligoninėse, 2006–2010 m. mažėjo, atitinkamai: 7,2 proc., 2,4 proc. ir 1,1 proc. Tačiau Jonavos, Raseinių ir Prienų rajonuose lovų skaičius didėjo, atitinkamai: 11,2 proc., 4,8 proc. ir 7,2 proc.
2010 m. pabaigoje Kėdainių rajone 10 000 gyventojų teko 42,9 ligoninių lovos. Tai vienas mažiausių rodiklių tarp Kauno apskrities rajonų. Kauno apskrityje 10 000 gyventojų tenkantis lovų skaičius ligoninėse buvo didesnis už Kėdainių rajono rodiklį 1,7 karto, Raseinių r. didesnis 1,2 karto, Prienų r. ir Kaišiadorių r. 1,1 karto.
10 000 gyventojų tenkančių lovų skaičius 2006 – 2010 m. Kėdainių rajone mažėjo, sumažėjo 1,1 proc., taip pat sumažėjo ir Kaišiadorių ir Kauno rajonuose, atitinkamai: 11,1 proc. ir 11,8 proc.. Išimtis buvo tik Kauno rajonas, kuriame šis rodiklis padidėjo 16,2 proc. 10 000 gyventojų tenkančių lovų skaičius 2006 – 2010 m. padidėjo Jonavos ir Prienų rajonuose, atitinkamai: 15,1 proc. ir 13,8 proc. Kauno apskrityje analizuojamu laikotarpiu 10 000 gyventojų tenkantis lovų skaičius ligoninėse padidėjo 2,1 proc., Lietuvoje – 1,8 proc.
10 lentelė. 10 000 gyventojų tenkančių lovų skaičiaus dinamika ligoninėse Kauno apskrities rajonuose 2006–2010 m.
| Rajonas |
2006 m. |
2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
| Kauno r. |
82 |
84,2 |
80,1 |
71,5 |
72,3 |
| Raseinių r. |
44,1 |
48,2 |
47,2 |
48,2 |
49,7 |
| Prienų r. |
40,6 |
42,9 |
44,4 |
44,2 |
46,2 |
| Kaišiadorių r. |
49,6 |
51,8 |
46,4 |
46,7 |
44,1 |
| Kėdainių r. |
43,7 |
44,1 |
44,5 |
44,9 |
42,9 |
| Jonavos r. |
34,5 |
34,6 |
38,3 |
38,1 |
39,7 |
| Kauno apskritis |
94,2 |
95,5 |
94,9 |
93,7 |
96,2 |
| Lietuvos Respublika |
81,1 |
81,6 |
81,7 |
81,6 |
82,6 |
Kėdainių rajono ligoniai 2010 m. poliklinikose ir ambulatorijose apsilankė 388 tūkst. kartų, tai didžiausias rodiklis lyginant su Kauno apskrities rajonų ligoninėmis. Tai sudarė 22 proc. Kauno apskrities rajonų, 7,5 proc. Kauno apskrities ir 1,7 proc. Lietuvos ligonių apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose. Kituose Kauno apskrities rajonuose šis rodiklis buvo mažesnis. Jonavos rajono ligoniai gydymo įstaigose lankėsi 1,2, Raseinių r. – 1,6, Kaišiadorių r. – 1,7, Prienų r. – 1,7 kartus rečiau negu Kėdainių rajono ligoniai.
Kėdainių rajone ligonių apsilankymų skaičius poliklinikose ir ambulatorijose 2006–2010 m. padidėjo 4,7 proc. Rodiklis sumažėjo tik Kauno r. 7,1 proc. Lietuvoje bei Kauno apskrityje ligonių apsilankymų skaičius poliklinikose ir ambulatorijose padidėjo, atitinkamai: 2,9 proc. ir 2,4 proc.
22 pav. Ligonių apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose skaičius Kauno apskrities rajonuose 2006–2010 m., tūkst.
Kėdainių rajone 2010 m. poliklinikoje ir ambulatorijose vienas gyventojas apsilankė vidutiniškai 6,4 karto. Lyginant su Kauno apskrities (7,9 karto) ir Lietuvos (6,9 karto) vidurkiu, vienas Kėdainių rajono gyventojas daug rečiau lankėsi gydymo įstaigose. Raseinių rajono gyventojai poliklinikose ir ambulatorijose lankėsi rečiausiai, lyginant su kitais Kauno apskrities rajonais. 2006–2010 m. laikotarpiu, vieno gyventojo vidutinis apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose skaičius didėjo Lietuvoje, Kauno apskrityje ir Kauno apskrities rajonuose, išskyrus Kauno rajoną. Kėdainių rajone gyventojų lankymasis padidėjo 10,3 proc., labiausiai padidėjo Prienų rajone – 12,7 proc.
11 lentelė. Vieno gyventojo vidutiniškai apsilankytų poliklinikose ir ambulatorijose kartų dinamika Kauno apskrities rajonuose 2006–2010 m.
| Rajonas |
2006 m. |
2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
| Prienų r. |
6,3 |
6,6 |
6,4 |
6,6 |
7,1 |
| Jonavos r. |
6,0 |
6,2 |
6,4 |
6,3 |
6,3 |
| Raseinių r. |
5,7 |
5,9 |
6 |
5,9 |
6,1 |
| Kaišiadorių r. |
6,2 |
6,6 |
6,5 |
6,4 |
6,5 |
| Kėdainių r. |
5,8 |
6,3 |
6,4 |
6,5 |
6,4 |
| Kauno r. |
4,4 |
4,6 |
4,7 |
4,3 |
3,9 |
| Lietuvos Respublika |
6,5 |
6,8 |
7 |
6,9 |
6,9 |
| Kauno apskritis |
7,4 |
7,7 |
7,9 |
7,7 |
7,9 |
Pagal 1000-čiui gyventojų tekusių asmenų, kuriems buvo suteikta greitoji medicinos pagalba, skaičių 2010 m. Kėdainių rajonas atsilieka nuo Jonavos 2,3 proc. Kituose Kauno apskrities rajonuose 1000-čiui gyventojų tekusių asmenų, kuriems suteikta medicinos pagalba buvo mažesnė lyginant su Kėdainių rajonu: Prienų r. – 0,3 proc. mažesnis, Kaišiadorių r. – 19,9 proc. mažesnis, Raseinių r. – 24,9 proc. mažesnis, ir didžiausias atotrūkis Kauno rajone – 32,2 proc. mažesnis.
12 lentelė. 1000-čiui gyventojų tenkančių asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba, skaičiaus dinamika Kauno apskrities rajonuose 2006–2010 m.
| Teritorija |
2006 m. |
2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
| Jonavos r. |
240,0 |
240,4 |
213,8 |
219,0 |
222,5 |
| Prienų r. |
258,4 |
256,4 |
257,2 |
257,9 |
216,7 |
| Kaišiadorių r. |
242,9 |
228,0 |
207,0 |
177,5 |
173,9 |
| Kėdainių r. |
232,4 |
233,9 |
208,7 |
213,9 |
217,3 |
| Kauno r. |
141,3 |
144,2 |
128,9 |
126,0 |
147,3 |
| Raseinių r. |
169,0 |
165,2 |
164,1 |
162,5 |
163,1 |
| Lietuvos Respublika |
216,0 |
216,2 |
191,0 |
182,6 |
190,2 |
| Kauno apskritis |
222,9 |
217,4 |
200,8 |
197,6 |
207,0 |
2006–2010 m. Kėdainių rajone 1000-čiui gyventojų tekusių asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba, skaičius sumažėjo 6,5 proc. Tačiau Kauno rajone šis rodiklis padidėjo 4,2 proc. Kauno apskrities rajonuose 1000-čiui gyventojų tekusių asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba, skaičius analizuojamu laikotarpiu mažėjo taip: Kaišiadorių r. – 28,4 proc., Jonavos r. – 7,3 proc., Prienų r. – 16,1 proc., Raseinių 3,5 proc. Lietuvoje šis rodiklis sumažėjo 11,9 proc., o Kauno apskrityje sumažėjo 7,1 proc.
3.4. Socialinė parama ir socialinės paslaugos
Socialinė parama ir socialinės paslaugos teikiamos įvairioms socialiai pažeidžiamoms rajono gyventojų grupėms. Socialinės paramos skyrius administruoja socialinių paslaugų teikimą. Iš savivaldybės biudžeto lėšų piniginės socialinės paramos programai vien tik 2010 m. skirta 500,0 tūkst. Lt.
Per 2010 m. į senų žmonių globos įstaigas nukreipta 25 asmenys (iš viso prašymų gauta 39). 2010 m. surinkti ir perduoti Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybai prie LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 4 asmenų dokumentai dėl apgyvendinimo ne savivaldybės pavaldumo senų, neįgalių asmenų bei vaikų globos įstaigose, apgyvendinti– 2 asmenys. 2010 m. 29 asmenims išmokėta vienkartinė našlaičio įsikūrimo išmoka, išduotos 2048 pažymos apie gaunamas šalpos išmokas, socialines pašalpas, išmokas vaikams, specialiųjų poreikių lygis nustatytas ir Neįgaliojo pažymėjimo išduotas 828 asmenims. Per 2010 m. vienkartinė parama išimties atvejais (liga, skurdas ir kt.) buvo skirta 75 asmenims, iš viso 12,0 tūkst. Lt. 2010 m. vienkartinė parama gaisro atveju buvo skirta 22 asmenims, iš viso už 22,8 tūkst. Lt. 10,0 Tūkst. Lt gauta iš Vyriausybės. Per 2010 m. nemokamo maitinimo sausu daviniu pasinaudodavo vidutiniškai apie 330 asmenų per mėnesį, iš viso paslaugai išleista 164,5 tūkst. Lt.
Per 2010 m. dėl aplinkos ir būsto pritaikymo kreipėsi 7 asmenys, aplinka ir būstas buvo pritaikyti 7 neįgaliesiems už 24,2 tūkst. Lt (iš jų 11 700 Lt. savivaldybės biudžetos lėšų ir 12 500 Lt- valstybės biudžeto lėšų). 2010 m. pirties paslauga pasinaudojo 100 asmenų per mėnesį, iš viso panaudota 34,0 tūkst. Lt. 2010 m. iki hemodializės atlikimo vietos buvo pavežėjamas 32 asmenys, paslaugai iš viso panaudota 103,5 tūkst. Lt. 2010 m. panaudota 25 tūkst. Lt neįgalių asmenų pavežimui iki gydymo įstaigų esančių ne Kėdainių rajone. Šia paslauga pasinaudojo 420 asmenų.
Taip pat savivaldybės administracija skira ir kitą piniginę socialinę paramą: 2010 m. socialinė pašalpa skirta 5232 asmenims, iš viso panaudota 10 mln. 478 tūkst. 558 Lt., kompensacijos už būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį skirtos vidutiniškai 12128 asmenims, iš viso panaudota 1 mln. 400 tūkst. Lt., išmoka vaikui skirta 7283 asmenims, iš viso panaudota 6 mln. 163 tūkst. 221 Lt., šalpos išmokas gavo 3560 asmenų, iš viso panaudota 16 mln. 065 tūkst., socialinė parama skirta 3720 mokinių, iš viso panaudota 2 mln. 813 tūkst.
2010 m. Kėdainių rajone buvo 11278 senatvės pensininkai. Tai sudarė 9,4 proc. Kauno apskrities ir 1,9 proc. visų Lietuvos senatvės pensininkų. Palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais, senatvės pensininkų Kėdainių rajone buvo daugiausia. Kituose Kauno apskrities rajonuose senatvės pensininkų buvo mažiau: Kaišiadorių r. – 44,1 proc., Prienų r. – 33,7 proc., Jonavos r. – 29,6 proc., Raseinių r. – 27,5 proc. 2010 m. valstybinio socialinio draudimo išmokėta suma senatvės pensijoms Kėdainių rajone sudarė 151 893,6 tūkst. Lt.
23 pav. Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensininkai Kauno apskrityje 2010 m., proc.
2006–2010 m. Kėdainių rajone senatvės pensininkų sumažėjo 2,7 proc., labiausiai sumažėjo Kaišiadorių r. – 4 proc. Kauno apskrityje ir Lietuvoje senatvės pensininkų nežymiai padaugėjo, atitinkamai po 0,6 proc.
Kėdainių rajone 2010 m. 1000-čiui darbingo amžiaus gyventojų teko 300 senatvės pensininkų. Tai vidutinis rodiklis, tačiau 2,8 proc. lenkė analogišką Kauno apskrities rodiklį, Lietuvos – 6,0 proc. Jonavos rajone 1000-čiui darbingo amžiaus gyventojų tenkantis senatvės pensininkų skaičius buvo mažesnis 18,3 proc., Kaišiadorių – 3 proc. Raseinių ir Prienų rajonuose 1000-čiui darbingo amžiaus gyventojų 2010 m. teko daugiau senatvės pensininkų negu Kėdainių rajone: atitinkamai 14,3 proc. ir 10,0 proc.
Apskritai visuose Kauno apskrities rajonuose 1000-čiui darbingo amžiaus gyventojų tenkantis senatvės pensininkų skaičius 2006–2010 m. padidėjo 3,2 proc., Lietuvoje – 2 proc. Kėdainių rajone analizuojamu laikotarpiu šis skaičius nepasikeitė, tačiau Prienų ir Kaišiadorių rajonuose šis rodiklis sumažėjo atitinkamai 5,2 proc. ir 2,0 proc. Jonavos rajone šis rodiklis padidėjo 4,2 proc.
13 lentelė. 1000-čiui darbingo amžiaus gyventojų tenkančio senatvės pensininkų skaičius Kauno apskrityje 2006–2010 m.
| Rajonas |
2006 m. |
2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
| Raseinių r. |
340 |
337 |
337 |
336 |
343 |
| Prienų r. |
348 |
339 |
334 |
325 |
330 |
| Kėdainių r. |
300 |
296 |
295 |
293 |
300 |
| Kaišiadorių r. |
297 |
292 |
290 |
285 |
291 |
| Jonavos r. |
235 |
234 |
237 |
236 |
245 |
| Lietuvos Respublika |
277 |
275 |
275 |
274 |
283 |
| Kauno apskritis |
281 |
280 |
281 |
281 |
290 |
Kėdainių rajone 2010 m. buvo 4826 netekto darbingumo pensininkai. Palyginti su 2001 m. duomenimis, kai buvo 4 033 netekto darbingumo pensininkai, šis rodiklis ne tik, kad sumažėjo,bet padidėjo. Tai sudaro 10,0 proc. Kauno apskrities ir 2,2 proc. Lietuvos netekto darbingumo pensininkų. Palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais, netekto darbingumo pensininkų Kėdainių rajone buvo daugiausia. Palyginti su Kėdainių rajonu, kituose Kauno apskrities rajonuose netekto darbingumo pensininkų buvo mažiau: Prienų r. – 31,4 proc., Jonavos r. – 33,1 proc., Raseinių r. – 40,6 proc., Kaišiadorių r. – 44.3 proc.
24 pav. Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensininkai Kauno apskrityje 2010 m., proc.
2010 m. Kėdainių rajone išlaidos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijoms buvo didžiausios Kauno apskrities rajonuose.
14 lentelė. Išlaidų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijoms dinamika Kauno apskrities rajonuose 2006–2010 m., tūkst. Lt
| Rajonas |
Valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, tūkst. Lt |
Valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, tūkst. Lt |
||
| 2006 m. |
2010 m. |
2006 m. |
2010 m. |
|
| Jonavos r. |
45038,8 |
71655,9 |
12223,6 |
11336,9 |
| Prienų r. |
41618,6 |
62920,8 |
12057,5 |
11321,1 |
| Raseinių r. |
44129,2 |
68744,9 |
9997,9 |
9548,7 |
| Kėdainių r. |
65070,2 |
100192,3 |
17583,4 |
16540,5 |
| Kaišiadorių r. |
35185,3 |
54212,4 |
10382,7 |
9169,2 |
| Lietuvos Respublika |
3398052 |
5346632 |
778454,4 |
745332,4 |
| Kauno apskritis |
704339,7 |
1099128 |
182269,7 |
171876,4 |
3.5. Viešasis saugumas
Viešąją tvarką Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje saugo policijos darbuotojai. Lėšos gyventojų saugumui yra skiriamos iš valstybės ir Kėdainių rajono savivaldybės biudžetų. Reikia apgailestauti, kad nuo 2000-ųjų metų valstybės lėšos, skiriamos policijos veiklai finansuoti, nuolat mažėja. Siekiant sumažinti nusikalstamumą, užtikrinti viešąją tvarką, Kėdainių rajone įkurta Visuomeninė konsultacinė policijos taryba. Ši taryba kartu su policija rengia programas, kurias įgyvendinus miestas ir gyvenvietės tampa saugesni.
2010 m. Kėdainių rajone buvo užregistruoti 1 078 (2001 m. šis rodiklis buvo daug didesnis – 1 575 ) nusikaltimai. Tai sudarė 17 proc. visų užregistruotų nusikaltimų Kauno apskrities rajonuose, 6,8 proc. – Kauno apskrityje, 1,4 proc. – Lietuvoje. Pagal užregistruotų nusikaltimų skaičių Kėdainių rajonas yra trečias Kauno apskrityje. Daugiau užregistruotų nusikaltimų buvo Kauno rajone – 1,8 karto daugiau negu Kėdainių rajone, o Jonavos rajone – 1,2 karto daugiau negu Kėdainių rajone. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose nusikaltimų buvo užregistruota mažiau negu Kėdainių rajone: Kaišiadorių rajone – 24,5 proc., Raseinių rajone – 40,4 proc., Prienų rajone – 42,1 proc.
Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys
25 pav. Užregistruotos nusikalstamos veikos Kauno apskrities rajonuose 2006–2010 m.
2006–2010 m. užregistruotų nusikaltimų skaičius Kėdainių rajone turėjo tendenciją mažėti (sumažėjo 7,4 proc.). Tai yra žymiausias sumažėjimas Kauno apskrities rajonuose. Užregistruotų nusikaltimų skaičius mažėjo Kauno apskrityje ir Lietuvoje atitinkamai 7,1 proc. ir 5,5 proc.
Statistikos departamento duomenimis, Kėdainių rajone 2010 m. buvo išsiaiškinta 50 proc. padarytų nusikalstamų veikų. Panašus padarytų nusikaltimų išsiaiškinimo procentas yra visuose kituose Kauno apskrities rajonuose, žemiausias – Kaišiadorių rajone (42, proc.). Mažiausiai padarytų nusikaltimų buvo išsiaiškinta Kauno rajone – 13,3 proc. mažiau negu Kėdainių rajone. Tuo tarpu visoje šalyje ir Kauno apskrityje 2010 m. išsiaiškintų nusikalstamų veikų procentas yra mažesnis, palyginti su Kėdainių rajonu, atitinkamai 4,2 proc. ir 8 proc.
15 lentelė. Ištirtų nusikalstamų veikų dalies dinamika Kauno apskrities rajonuose 2006–2010 m., procentais
| Rajonas |
2006 m. |
2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
| Jonavos r. |
43 |
44 |
56 |
51 |
52 |
| Raseinių r. |
61 |
50 |
52 |
49 |
51 |
| Kėdainių r. |
52 |
50 |
50 |
49 |
50 |
| Prienų r. |
37 |
51 |
60 |
46 |
50 |
| Kauno r. |
46 |
40 |
49 |
39 |
45 |
| Kaišiadorių r. |
50 |
35 |
53 |
42 |
42 |
| Lietuvos Respublika |
44 |
45 |
44 |
44 |
46 |
| Kauno apskritis |
44 |
47 |
47 |
47 |
48 |
Analizuojant 2006–2010 m. išsiaiškintų nusikaltimų procentą Kėdainių rajone, matyti mažėjimo tendencija – 3,8 proc. Lietuvoje išaiškinamų nusikaltimų procentas padidėjo 4,5 proc., Kauno apskrityje – 9,1 proc. Kauno apskrities rajonuose labiausiai išaiškinamų nusikaltimų procentas sumažėjo Raseinių r. – 16,4 proc.
3.6. Jaunimo politika
Kėdainių rajono savivaldybės jaunimo politikos įgyvendinime dalyvauja 15 jaunimo nevyriausybinių organizacijų, neformalios jaunimo grupių, klubų bei kitos organizacijos, dirbančios su jaunimu (bendruomenės centrai, parapijos ir kt.), o jos įgyvendinomą koordinuoja Jaunimo reikalų taryba, kuri tvirtinta jaunimo politikos įgyvendinimo Kėdainių rajono savivaldybėje metų programas, numato priemones ir lėšas joms vykdyti.
Informacija rajono jaunimui rūpimais klausimais teikiama:
· rajono savivaldybės internetinio puslapio (www.kedainiai.lt) jaunimo skyrelyje talpinant aktualią informaciją jaunimui ir jaunimo organizacijoms;
· reguliariai teikiant informaciją ir metodines konsultacijas jaunimo politikos plėtros, organizacijų steigimo, projektų rašymo ir įgyvendinimo bei kitais klausimais;
· organizuojant informacinius seminarus rajono nevyriausybinėms organizacijoms jaunimo politikos plėtros klausimais;
· organizuojant kitus pristatomuosius, konsultacinius renginius, susitikimus jaunimo programų įgyvendinimo klausimais;
· nuolat informaciją perduodant elektroniniu paštu jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų vadovams, jaunimo lyderiams.
2010 m. Jaunimo reikalų taryba organizavo jaunimo veiklos projektų finansavimo iš rajono savivaldybės biudžeto konkursą, 3 susitikimus su rajono kaimiškųjų vietovių jaunimu, 2 seminarus jaunimo darbuotojams, jaunimo lyderiams ir specialistams dirbantiems su jaunimu, inicijavo 2 pokalbius jaunimo problemoms spręsti.
Įgyvendinant rajono savivaldybės jaunimo politikos tikslus, iš rajono savivaldybės biudžeto jaunimo politikos įgyvendinimui kasmet skiriama finansinė parama. 2010 m. is rajono biudžeto jaunimo politikos įgyvendinimui buvo skirta 35600 Lt., iš jų 6400 Lt skirta rajono jaunimo veiklos projektų rėmimo konkursui; 4000 Lt – tarptautinės jaunimo dienos paminėjimo renginiui, 25200 Lt – viešosios įstaigos „Laiptai į viltį“ 2010 metų Vaikų ir jaunimo užimtumo programos vykdymui.
Siekiant skatinti jaunimo iniciatyvas, rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba kasmet organizuoja jaunimo veiklos projektų konkursą. 2010 m. į minėtą konkursą buvo pateikti 4 jaunimo veiklos projektai, iš kurių finansuoti 3 projektai, o jų vykdymui skirta 6400 Lt. Šių trijų projektų veiklose dalyvavo 413 jaunų žmonių. Akcijoje „DAROM 2010“ dalyvavo daugiau nei 6880 jaunų žmonių. Gatvės muzikos dienoje dalyvavo apie 140 rajono jaunų žmonių.
16 lentelė. 2010 m. Kėdainių rajono savivaldybės finansuotu jaunimo veiklos projektai
| Eil. Nr. |
Įstaigos, organizacijos pavadinimas |
Projekto pavadinimas |
Paskirta suma Lt |
| 1. |
Bendruomenės iniciatyvų centras |
„Mes norime tai įgyvendinti“ |
2000 |
| 2. |
Kėdainių jaunimo centras „Tiltai“ |
„Ieškant gyvenimo“ |
2600 |
| 3. |
Paaluonio bendruomenės centras |
„Kaimo jaunimo veiklos stiprinimas ir plėtra“ |
1800 |
|
|
|
Iš viso: |
6400 Lt |
Didelę reikšmę įgyvendinant rajono savivaldybės jaunimo politiką turi viešosios įstaigos „Laiptai į viltį“ vykdoma Vaikų ir jaunimo užimtumo programa, kurios tikslas – sudaryti sąlygas prasmingam Kėdainių miesto vaikų ir jaunimo užimtumui ir saviraiškai, socialinių įgūdžių ugdymui(si), įsitraukimui į visuomeninę veiklą, skatinant veikloje dalyvauti mažiau galimybių turintį ir/ar jaunimo organizacijoms nepriklausantį ir kitoje prasmingoje veikloje nedalyvaujantį jaunimą. Vaikų ir jaunimo užimtumas organizuotas šiomis kryptimis:
Vaikų dienos centras, kuriame vidutiniškai kasdien apsilanko apie 14–18 vaikų nuo 7 m. iki 14 m. amžiaus. Įgyvendinant 2010 m. vaikų ir jaunimo užimtumo programą, padidėjo vaikų užimtumas, Vaikų dienos centro globojami vaikai neįvykdė teisės pažeidimų, nevartojo narkotinių medžiagų, įgijo bendravimo, darbinių ir praktinių, konfliktų sprendimo įgūdžių.
Jaunimo veikla. Dirbant su jaunimu yra taikomas atviro darbo su jaunimu metodas. Tai yra veikla, kuri atvira visiems tam tikroje teritorijoje gyvenantiems jaunuoliams, atvira jų poreikiams, t.y. veiklos yra derinamos ir kuriamos kartu su jaunimu, kuris jose dalyvauja savanoriškai. 2010 m. balandžio mėn. jaunimas iniciavo ir įgyvendino tarptautinį jaunimo mainų projektą „Empty space in Lithuania“, kuris buvo įgyvendintas ES programos „Veiklus jaunimas“ lėšomis. Projekto veiklose dalyvavo jauni žmonės iš aštuonių Europos šalių. Jaunimas pristatė savo šalis bei visi kartu mokėsi tolerancijos, supratimo ir pagarbos vieni kitiems. Projekte dalyvavo 45 jauni žmonės.
Savanorystės skatinimas ir jaunųjų lyderių ugdymas. Įgyvendinant 2010 m. vaikų ir jaunimo užimtumo programą buvo suorganizuoti 3 mokymai, skirti jaunimo lyderiams, kurių metu jaunimui buvo suteikta žinių ir patirties, kaip dirbti komandoje, organizuoti veiklas, dalyvauti ir įtakoti bendruomenės gyvenimą. Apmokyti jaunimo lyderiai dirbo vaikų vasaros stovykloje, kuri vyko įgyvendinant rajono savivaldybės Vaikų vasaros užimtumo ir nusikalstamumo prevencijos projektą. Viešosios įstaigos „Laiptai į viltį“ patalpose buvo sudarytos sąlygos vaikams ir paaugliams, prioritetą skiriant mažiau galimybių turintiems jauniems žmonėms, turiningai ir prasmingai leisti vasaros atostogas. Kasdien vidutiniškai stovykloje dalyvavo apie 20–25 vaikus ir paauglius, kurie buvo užimti veiklose, atitinkančiose pastarųjų poreikius ir lūkesčius. Taip pat jaunuoliams buvo organizuojami sportiniai ir kultūriniai renginiai, talkos tvarkant aplinką ir kt. veiklos. Stovykloje per du vasaros mėnesius atostogavo apie 120 vaikų ir paauglių.
Vienas iš rajono savivaldybės jaunimo politikos uždavinių – plėtoti tarptautinį jaunimo bendravimą ir bendradarbiavimą. 2010 m. liepos 23–26 d. grupė rajono jaunuolių buvo išvykusi į Brodnicos (Lenkija) miestą ir dalyvavo Europos savaitės ir V tarptautinės ekologinės mugės renginiuose, kur jauni žmonės bendravimo, dalinosi savo mintimis apie Europos Sąjungą, jos teikiamas galimybes jauniems žmonėms, o taip pat vyko jaunimo diskusija, kurios metu kiekviena jaunimo grupė buvo paruošusi ir pristatė pranešimus apie teikiamas ES galimybes jaunimui.
Svarbus jaunimo politikos įgyvendinimo aspektas yra integruota jaunimo politika, kuri „nusako aukštą visų su jaunimo reiklias susijusių institucijų ir organizacijų bendravimo ir bendradarbiavimo lygį, reikalingą laiku atpažinti ir įvardinti jaunimą ištinkančius sunkumus, kartu suplanuoti ir koordinuojant vykdyti intervencijos ir prevencijos programas, sutelkti vietos resursus ir rėmėjų lėšas“. Siekiant efektyvaus tarpžinybinio bendradarbiavimo rajono savivaldybėje užtikrinimo 2010 m. keturi rajono savivaldybės administracijos specialistai dalyvavo Nacionalinės plėtros instituto vykdomo ES projekto „Savivaldybės tarnautojų efektyvios jaunimo politikos gebėjimų stiprinimas“ mokymuose „Efektyvus viešųjų paslaugų ir priemonių jaunimui koordinavimas“. Jaunimo reikalų koordinatorė dalyvavo darbo grupėje, kuri rengė rajono savivaldybės priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo mažinimo ir prevencijos 2011–2016 metų programą“, o taip pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio minėjimo komisijoje, akcijos „DAROM 2010“ koordinavimo grupėje, Kultūrinės veiklos projektų, Vaikų užimtumo ir nusikalstamumo prevencijos programų vertinimo komisijoje, Savivaldybės administracijos prevencinio darbo koordinavimo grupėje, Narkotikų kontrolės komisijoje.
· trūksta jaunimo organizacijų aktyvumo. Priežastis: jaunimo lyderių kaita, t.y. jaunimas išvyksta studijuoti, organizacijos lieka be aktyviausių narių, todėl organizacijos veikla tam tikram laikui „apmiršta“;
· nepakanka kvalifikuotų jaunimo darbuotojų. Būtinas nuolatinis jaunimo lyderių, jaunimo organizacijų vadovų, asmenų, dirbančių su jaunimu mokymas, tačiau ši eilutė rajono biudžete yra išbraukta, o pačios organizacijos nėra pajėgios pasirūpinti savo narių ir vadovų kompetencijos kėlimu;
· viena iš labiausiai jaunimo mėgstama užimtumo sritis yra sportinė veikla. Tačiau jaunimas neturi galimybių (ypač žiemos laikotarpiu) aktyviam sportui. Rajono bendrojo lavinimo mokyklos yra pasitvirtinusios sporto salių įkainius ir be mokesčio į sales po pamokų neįleidžia.
3.7. Viešųjų paslaugų SSGG analizė
| Privalumai |
| 1. Bendrojo ugdymo mokyklų tinklas rajone yra gerai išplėtotas ir pakankamas palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais |
| 2. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų tinklas rajone yra gerai išplėtotas ir pakankamas |
| 3. Kėdainių rajone išvystytas profesinis rengimas |
| 4. Rajone gerai išplėtotas socialinių paslaugų tinklas |
| 5. Rajone gerai išplėtotas kultūros centrų tinklas, palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais |
| 6. Didelis meno kolektyvų skaičius Kėdainių r., palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais |
| 7. Išplėtota asmens sveikatos priežiūros įstaigų sistema Kėdainių r. palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais |
| 8. Išplėtota viešojo saugumo sistema Kėdainių r. |
| Trūkumai |
| 1. Nepilnai suformuotos klasės, trūksta mokinio krepšelio lėšų |
| 2. Nepakankamai aprūpintos Kėdainių r. viešoji biblioteka ir jos filialai (ryškus leidinių egzempliorių trūkumas) |
| 3. Trūksta gydytojų Kėdainių r. asmens sveikatos priežiūros įstaigose |
| 4. Gyventojų sveikatos būklė, ypač psichinė, Kėdainių r. yra viena prasčiausių, palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais |
| 5. Didelis pensinio amžiaus gyventojų skaičius Kėdainių r., palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais |
| 6. Didelis netekto darbingumo pensininkų skaičius Kėdainių r., palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais |
| 7. Didėjantis socialinės paramos gavėjų skaičius ypač didina darbuotojų darbo krūvį, tai neužtikrina efektyvaus ir greito gyventojų problemų sprendimo. |
| 8. Rajone trūksta jaunimo neformaliojo švietimo, dienos centrų įstaigų, soc. darbuotojų darbui su jaunimu. |
| 9. Trūksta informacijos sklaidos apie esamus kultūros ir sporto objektus bei jų teikiamas paslaugas. |
| Galimybės |
| 1. Vystyti mokymosi visą gyvenimą programas bei didinant jų prieinamumą kaimiškose rajono vietovėse |
| 2. Panaudoti ES paramos lėšas keliant pedagogų, socialinių, kultūros, sveikatos priežiūros darbutotojų kvalifikaciją |
| 3. Plėtoti mokymosi paslaugas vykdant neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą |
| 4. Panaudoti ES lėšas atnaujinant kultūros ir sporto, sveikatos įstaigų infrastruktūrą, išsaugojant kultūrinį paveldą |
| 5. Geriau išnaudoti informacinių technologijų galimybes bibliotekininkystėje |
| 6. Panaudoti rinkodaros priemones populiarinant tradicinius rajono kultūros renginius ir šventes |
| 7. Steigti socialines įmones pasinaudojant ES ir valstybės parama |
| 8. Plačiai panaudoti informacines technologijas steigiant darbo vietas namuose neįgaliesiems ir juos prižiūrintiems asmenims |
| Grėsmės |
| 1. Mažėjant mokinių rajono mokyklose, daugėja laisvų vietų, kyla mokyklų uždarymo gresmė, ypač kaimiškose vietovėse |
| 2. Ekonominio sunkmečio laikotarpiu galimas ryškus kultūros ir sporto finansavimo sumažinamas |
| 3. Augantis neįgaliųjų, senyvo amžiaus žmonių ir socialinės rizikos asmenų, sąlygos didėjantį ilgalaikės socialinės globos poreikį ir lankomosios priežiūros darbuotojų stygių |
| 4. Tarp jaunimo mažėja meno saviveiklos kolektyvų populiarumas |
| 5. Kultūros, socialinio darbuotojo, pedagogo specialybės nepopuliarumas mažina darbuotojų pasiūlą ir kokybę |
| 6. Pablogėjus ekonominei situacijai, dalies socialinių grupių gyvenimo kokybė pablogės, padidės sveikatos paslaugų poreikis, sumažės gyvenimo trukmė |
| 7. Užsitęsus šalies ekonominiam nuosmukiui, socialiai pažeidžiamų žmonių skaičius gali labai padidėti |
| 8. Gyventojų senėjimas, priklausomybių ligų plitimas gali padidinti socialinių paslaugų poreikį |
| 9. Gyventojų pajamų mažėjimas sumažins galimybes investuoti į būsto atnaujinimą, avarinių būstų skaičius ateityje gali padidėti |
| 10. Blogėjanti ekonominė situacija rajone ir šalyje gali padidinti nusikalstamumą |
4. INFRASTRUKTŪRA IR APLINKOS APSAUGA
4.1. Transportas ir ryšiai
Nėra statistinių duomenų, kad būtų galima išsamiai išanalizuoti Kėdainių rajono transporto sistemą. Neišskiriama privačių transporto priemonių savininkų veikla, jų teikiamų paslaugų pervežant krovinius apimtys. Dėl šių priežasčių apžvelgiamos tik pačios bendriausios transporto vystymosi tendencijos rajone.
Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenys
26 pav. Viešojo naudojimo autobusais pervežtų keleivių skaičiaus dinamika Kauno apskrities rajonuose 2006–2010 m., mln. keleivių
Kėdainių rajone 2010 m. buvo pervežta daugiausia keleivių, palyginti kitais Kauno apskrities rajonais. Kėdainių rajone viešojo naudojimo autobusais buvo pervežta 2,5 mln. keleivių. Tai sudarė 1,6 proc. apskrityje ir 0,4 proc. šalyje pervežtų keleivių. Kituose Kauno apskrities rajonuose keleivių viešojo naudojimo autobusais buvo pervežta gerokai mažiau: Jonavos r. – 64,0 proc., Kaišiadorių r. – 32,2 proc., Raseinių r. – 32,0 proc., Prienų r. – 24,0 proc. mažiau negu Kėdainių rajone.
2010 m. Kėdainių rajone buvo 72 autobusų maršrutai – šis rodiklis yra didžiausias Kauno apskrities rajonuose. Kėdainių rajone viešojo transporto maršrutų skaičius 2006–2010 m. padidėjo 28,6 proc. Kituose Kauno apskrities rajonuose viešojo naudojimo autobusų maršrutų skaičius sumažėjo: Kaišiadorių r. – 28,8 proc., Kauno r. – 27,5 proc., Prienų r. sumažėjo net 90 proc. Lietuvoje viešojo naudojimo autobusų maršrutų skaičius sumažėjo 13,5 proc., o Kauno apskrityje padidėjo 1,4 proc.
17 lentelė. Maršrutų skaičiaus dinamika Kauno apskrities rajonuose 2006–2010 m.
| Rajonas |
2006 m. |
2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
| Kauno r. |
51 |
51 |
36 |
42 |
37 |
| Kėdainių r. |
56 |
53 |
49 |
47 |
72 |
| Raseinių r. |
54 |
52 |
51 |
51 |
57 |
| Kaišiadorių r. |
73 |
76 |
64 |
56 |
52 |
| Jonavos r. |
48 |
46 |
42 |
41 |
41 |
| Prienų r. |
30 |
28 |
28 |
4 |
3 |
| Lietuvos Respublika |
3461 |
3155 |
3151 |
3136 |
2992 |
| Kauno apskritis |
511 |
486 |
465 |
431 |
518 |
2010 m. pabaigoje Kėdainių rajone individualių lengvųjų automobilių skaičius buvo 28 407. Tai antras rodiklis Kauno apskrityje. Individualių lengvųjų automobilių skaičius tik Kauno rajone yra didesnis – 68,4 proc. didesnis negu Kėdainių r. Kituose Kauno apskrities rajonuose šis rodiklis mažesnis negu Kėdainių r.: Jonavos r. – 19,1 proc., Raseinių r. – 34,9 proc., Kaišiadorių r. – 39,3 proc., Prienų r. – 42,4 proc.
18 lentelė. Individualių lengvųjų automobilių skaičiaus dinamika Kauno apskrities rajonuose 2006–2010 m.
| Rajonas |
2006 m. |
2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
| Kauno r. |
42093 |
42198 |
45497 |
47576 |
47838 |
| Kėdainių r. |
26950 |
26197 |
27444 |
28387 |
28407 |
| Jonavos r. |
20490 |
21035 |
22615 |
23357 |
22985 |
| Raseinių r. |
16672 |
16905 |
18196 |
18764 |
18505 |
| Kaišiadorių r. |
14811 |
15241 |
16474 |
17207 |
17235 |
| Prienų r. |
15309 |
14965 |
15977 |
16502 |
16358 |
| Lietuvos Respublika |
1465164 |
1444249 |
1519071 |
1558450 |
1554270 |
| Kauno apskritis |
299917 |
297502 |
313042 |
321232 |
317643 |
4.2. Komunalinis ūkis ir inžinerinė infrastruktūra
Kėdainių rajone 2010 m. buvo pašalinta 6 869 tūkst. m3 nuotekų. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose išvalytų nuotekų dalis yra mažesnė, išskyrus Kaišiadorių rajoną.
19 lentelė. Nuotekų šalinimo rodikliai Kauno apskrities rajonuose 2006–2010 m., tūkst. m3
| Rajonas |
2006 m. |
2007 m. |
2008 m. |
2009 m. |
2010 m. |
| Kaišiadorių r. |
1712356 |
2278649 |
2453689 |
2979639 |
3 154 500 |
| Jonavos r. |
9293 |
11628 |
12750 |
10850 |
8 539 |
| Kėdainių r. |
6365 |
6125 |
6608 |
6554 |
6 869 |
| Prienų r. |
3715,7 |
2739,6 |
4126,7 |
3550,7 |
3 614,5 |
| Raseinių r. |
2333 |
1781 |
1899 |
1826 |
1 821 |
| Kauno r. |
764 |
714 |
768,3 |
743 |
713 |
| Lietuvos Respublika |
3749145 |
4540558 |
4687120 |
5358393 |
3 874 635 |
| Kauno apskritis |
1760020 |
2329308 |
2503530 |
3029790 |
3 202 221 |
2006–2010 m. Kauno apskrityje ir Lietuvoje bei Kėdainių rajone vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis padidėjo atitinkamai 3,8 proc., 4,8 proc. ir 7,1 proc. Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis su danga Kėdainių rajone – 1275 km. Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis su patobulinta danga Kėdainių rajone yra 166 km, t.y. sudaro 8,5 proc. visos Kauno apskrities vietinės reikšmės automobilių kelių su patobulinta danga .
20 lentelė. Gatvių ilgio dinamika Kauno apskrities rajonuose 2006–2010 m., km
| Rajonas |
Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis |
Vietinės reikšmės automobilių kelių su danga ilgis |
Vietinės reikšmės automobilių kelių su patobulinta danga ilgis |
Žvyro kelių ilgis |
Grunto kelių ilgis |
|||||
| 2006 m. |
2010 m. |
2006 m. |
2010 m. |
2006 m. |
2010 m. |
2006 m. |
2010 m. |
2006 m. |
2010 m. |
|
| Jonavos r. |
909 |
999 |
866 |
929 |
140 |
172 |
726 |
757 |
43 |
70 |
| Kaišiadorių r. |
1306 |
1306 |
1003 |
1006 |
166 |
173 |
837 |
833 |
303 |
300 |
| Kauno r. |
1587 |
1750 |
1343 |
1500 |
393 |
485 |
950 |
1015 |
244 |
250 |
| Kėdainių r. |
1727 |
1850 |
1463 |
1275 |
312 |
166 |
1151 |
1109 |
264 |
575 |
| Prienų r. |
1066 |
1081 |
907 |
872 |
121 |
166 |
786 |
706 |
159 |
209 |
| Raseinių r. |
1348 |
1349 |
1248 |
1250 |
166 |
175 |
1082 |
1075 |
99 |
99 |
| Lietuvos Respublika
|
58659 |
60864 |
49611 |
50781 |
9742 |
10248 |
39868 |
40533 |
9048 |
10083 |
| Kauno apskritis |
8976 |
9407 |
7659 |
7688 |
1913 |
1969 |
5746 |
5719 |
1316 |
1720 |
4.3. Būstas
2010 m. pabaigoje Kėdainių rajone gyvenamasis fondas buvo 1 602,4 tūkst. m2 (2001 m. – 1 563,8 tūkst. m2) naudingojo ploto. Tai sudarė 9,6 proc. Kauno apskrities ir 1,9 proc. Lietuvos gyvenamojo fondo. Lyginant atskirų Kauno apskrities rajonų gyvenamąjį fondą, už Kėdainių rajono gyvenamąjį fondą didesnis buvo tik Kauno rajono – 46,8 proc. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose gyvenamasis fondas buvo mažesnis negu Kėdainių rajone.
Kėdainių rajono gyvenamasis fondas 2006–2010 m. padidėjo 0,5 proc. Kauno apskrityje ir Lietuvoje gyvenamasis fondas 2006–2010 m. taip pat didėjo po 0,9 proc. Vienam gyventojui Kėdainių rajone 2010 m. vidutiniškai teko 26,6 m2 (2001 m. – 23,8 m2) gyvenamojo ploto. Tai trečias rodiklis pagal dydį Kauno apskrityje, jis 3,1 proc. viršija Kauno apskrities ir Lietuvos vidurkį.
2006–2010 m. vienam gyventojui tenkantis gyvenamasis plotas Kėdainių rajone sumažėjo 3,1 proc. Visuose kituose Kauno apskrities rajonuose tendencija buvo panaši. Kauno apskrityje ir Lietuvoje šis rodiklis 2006–2010 m. padidėjo 3,6 proc.
21 lentelė. Kauno apskrities rajonų gyvenamojo fondo ploto palyginimas 2009–2010 m., m2
| Rajonas |
Gyvenamasis fondas, tūkst. m² |
Naudingasis plotas, tenkantis vienam gyventojui, m² |
||
| 2009 m. |
2010 m. |
2009 m. |
2010 m. |
|
| Prienų r. |
933,3 |
940,0 |
28,2 |
29,3 |
| Kaišiadorių r. |
930,9 |
942,2 |
26,3 |
27,3 |
| Kėdainių r. |
1595,0 |
1602,4 |
25,8 |
26,6 |
| Raseinių r. |
1039,1 |
1048,1 |
25,6 |
26,6 |
| Kauno r. |
2285,9 |
2352,6 |
25,3 |
26,4 |
| Jonavos r. |
1182,5 |
1186,9 |
23,0 |
23,7 |
| Lietuvos Respublika |
82945,1 |
83722,4 |
24,9 |
25,8 |
| Kauno apskritis |
16590,5 |
16731,8 |
24,9 |
25,8 |
2010 m. pradžioje Kėdainių rajone 417 (2002 m. – 596) šeimos laukė valstybės paramos, apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis. Tai sudarė 6,9 proc. Kauno apskrities ir 1,5 proc. Lietuvos šeimų, laukiančių valstybės paramos, apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis.
22 lentelė. Kauno apskrities rajonų, buvusių sąrašuose socialiniam būstui nuomoti, rodikliai 2010 m.
| Rajonas |
Iš viso pagal sąrašus |
Jaunos šeimos |
Našlaičiai ir likę be tėvų globos asmenys |
Neįgalūs asmenys (šeimos) |
Bendrasis sąrašas (nepatekę į kitus sąrašus) |
Socialinio būsto nuomininkai, turintys teisę į būsto sąlygų pagerinimą |
Šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų |
| Jonavos r. |
907 |
304 |
58 |
96 |
367 |
40 |
42 |
| Kauno r. |
507 |
169 |
52 |
86 |
115 |
9 |
76 |
| Kėdainių r. |
417 |
176 |
22 |
69 |
108 |
3 |
39 |
| Kaišiadorių r. |
268 |
70 |
40 |
54 |
79 |
1 |
24 |
| Raseinių r. |
242 |
97 |
13 |
46 |
57 |
2 |
27 |
| Prienų r. |
167 |
44 |
10 |
23 |
59 |
9 |
22 |
| Lietuvos Respublika |
28461 |
8813 |
2662 |
4441 |
10042 |
523 |
1980 |
| Kauno apskritis |
6020 |
1799 |
664 |
844 |
2049 |
264 |
400 |
Palyginti su kitais Kauno apskrities rajonais, Kėdainių rajonas pagal šeimų, laukiančių valstybės paramos, apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, buvo trečias. Jonavos ir Kauno rajonuose šeimų, laukiančių valstybės paramos, apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, buvo daugiau negu Kėdainių rajone atitinkamai 2,2 ir 1,2 karto. Kituose Kauno apskrities rajonuose šeimų, laukiančių valstybės paramos, apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, skaičius buvo mažesnis. Trūksta socialinių būstų, ypač butų rajone trūksta
4.4. Kultūros paveldas
Savo praeitimi ir kultūros paveldu Kėdainiai yra vienas iš įdomiausių ir patraukliausių turistams Lietuvos miestų, tačiau nepaisant turtingos istorinės praeities ir unikalaus paveldo, dar nuo sovietmečio tebėra stiprus Kėdainių, kaip pramoninio rajono įvaizdis, kuris neskatina turistų traukos ir investicijų į turizmo infrastruktūrą. Kėdainiai laikomi Lietuvos provincijos fenomenu dėl unikalaus senosios miesto dalies plano ir architektūros, kurioje atsispindi įvairių epochų ir čia gyvenusių tautų architektūros tradicijos. Kėdainiai suplanuoti XVI – XVII a. Tuo laiku jie buvo racionaliausiai planuojamas miestas lietuviškose LDK žemėse. Miestas pradėtas planuoti XVI a. II pusėje, o baigtas XVII a. viduryje. Kėdainiai turi gražiai tvarkomą senamiestį, ir yra vienas iš 7, saugomų valstybės. Kėdainių senamiestis yra mūrinis ir unikalus savo išplanavimu, gatvių ir aikščių tinklu. Kėdainių senamiestis – valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas, užimantis 87 ha plotą. Jame yra daug istorinių gatvių ir 4 turgaus aikštės, išsidėsčiusios šiaurinėje, rytinėje, pietinėje ir vakarinėje senamiesčio dalyje. Prie buvusių turgaus aikščių išlikę unikalūs Lietuvos mastu konfesiniai rajonai, kuriuose gyveno skirtingos bendruomenės.
Nuo 1969 m. Kėdainių senamiestis paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos, architektūros, istorijos ir urbanistikos kultūros paminklu, jame yra daug objektų, unikalių visos šalies mastu: Arnetų (Senjorų) namas (XVIIa.), Sinagogų kompleksas (XVIIIa.), minaretas (VIIIa.), Šv. Jurgio bažnyčia (XV a.), Šviesioji gimnazija (XVII a.), Evangelikų liuteronų bažnyčia (XVII a), Šv. Juozapo bažnyčia (XVIII a.), miesto rotušė (XVIIa.), Karmelitų vienuolynas (XVIII) ir kt.
Kėdainių senamiestis, vienas iš nedaugelio mūrinio senamiesčio pavyzdžių Lietuvoje, išsiskiria iš kitų senamiesčių savo unikalia protestantiška kultūra, kuriai nebūdingas puošnumas, ryškios spalvos. Toks neįprastas kitų Lietuvos miestų ir miestelių senamiesčiams vaizdas galėtų tapti puikiu turistų traukos objektu, jeigu šalia vaizdingo kultūros paveldo būtų sukurta patogi infrastruktūra ir teikiamos patrauklios laisvalaikio ir poilsio paslaugos. Viešosios turizmo infrastruktūros kūrimas ir plėtra pritrauktų ir pratęstų turistų viešnagę Kėdainiuose ir sudarytų sąlygas aktyviam poilsiui.
Iš didžiausių įvykdytų pastarąjį dešimtmetį kultūros paveldo rekonstrukcijos darbų Kėdainių senamiestyje galima paminėti Karmelitų vienuolyno komplekso (įrengtas Krašto muziejus, jaunimo centras „Laiptai į viltį“), sinagogų komplekso (mažojoje sinagogoje įsikūręs Daugiakultūris centras, kitoje – 2004 m. Didžiojoje sinagogoje įkurta Dailės mokykla), Kėdainių „Šviesiosios“ gimnazijos pastato sutvarkymo darbus bei gatvių senamiestyje rekonstrukcijos darbus: Didžiosios, Senosios rinkos aikštės, Kranto I ir II, Paeismilgio, Jaugelio Telegos, Josvainių, ir kt.;
Kėdainių rajone yra 497 kultūros vertybė, iš jų 316 nekilnojamųjų kultūros vertybių. Rajone gausu architektūros, archeologijos, mažosios architektūros bei dailės paminklų:
§ dvarai – sodybos: Apytalaukio dvaras ir parkas (XV a.), Dotnuvos dvaras ir parkas (XVI a.), Lančiūnavos dvaras ir parkas (XVI a. pabaiga), Sirutiškio (XIX a. II pusė), Stasinės dvaro sodyba (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia), Kėdainių dvaro sodyba su parku (XIX a. pr. – XIX a. II p.) Terespolio dvaras ir parkas, (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia), Paberžės dvaro sodybos su parku ir ŠvČ. M.Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių kompleksas (XVIII a. pab.– XX a.pr.);
§ bažnyčios: Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (1635 m.) Apytalaukio kaime, Viešpaties apsireiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno ansamblis Dotnuvoje, Šv. Kazimiero bažnyčia (1880 m.) Lančiūnavoje, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir klebonija (1787 m.) Paberžėje, Kristaus Atsimainymo bažnyčia Šventybrastyje (1774 m.), Kėdainių evangelikų reformatų bažnyčia(1653 m.);
§ archeologinės vertybės: Pilionių, Ambraziūnų, Bakainų, Plinkaigalio, Pilsupių, Vozbučių, Sangailų, Šukionių, Kalnaberžės, Vaidatonių, Lomeikiškių, Stašaičių, piliakalniai, Graužių, Ruseinių, Vainotiškių, Beržų, Pašėtės ir kt. kapinynai;
§ monumentai: monumentalūs Vinco Svirskio kryžiai Surviliškyje, Pakruostės kaime, Vailainių kaime, Paberžėje, Kėdainių krašto muziejuje ir kt.
Be to, Kėdainių kraštas garsus ir savo nematerialiuoju kultūros paveldu: unikalia praeitimi, istorinėmis asmenybėmis. Čia gyveno pasaulinio garso žydų išminčius Vilniaus Gaonas Elijahu, carinės Rusijos premjeras Piotras Stolypinas, Nobelio premijos laureatas poetas ir rašytojas Česlovas Milošas.
Pastaraisiais metais rajone įgyvendinami projektai, remiami ES struktūrinių fondų, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšomis: restauruotas minaretas Kėdainių miesto parke, atlikti miesto rotušės rūsio bei evangelikų liuteronų bažnyčios sienų mūro konservavimo ir restauravimo darbai bei sutvarkytas rotušės kiemelis, atlikti Dotnuvos vienuolyno avarijos grėsmės pašalinimo darbai, atliktas Nevėžio, Dotnuvėlės bei Smilgos upių gamtosauginis tvarkymas, atlikta Muzikos mokyklos stogo ir fasado rekonstrukcija, vyksta M. Daukšos viešosios bibliotekos pastatų rekonstrukcija, sutvarkyti rajono savanorių kapai bei restauruotas paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Dotnuvos g. kapinėse, sutvarkytas Lietuvos geografinio vidurio Ruoščių kaime paminklas. Taip pat įgyvendintas projektas „ Kėdainių senamiesčio paveldo objektų atstatymas, restauravimas ir pritaikymas viešiesiems turizmo poreikiams bei aktyvaus turizmo infrastruktūros, jungiančios Kėdainių paveldo objektus, sukūrimas“, kurio metu parengas naujo pėsčiųjų tilto atstatymo techninis projektas, Nevėžio upės dešiniosios krantinės sutvarkymo techninis projektas numatantis įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, jų apšvietimą bei apžvalgos aikšteles. T.p. parengtas ir naujos prieplaukos prie senojo uosto techninis projektas. Miesto parke atlikta esamų dviračių takų rekonstrukcija, įrengti nauji gruntiniai takai pėstiesiems, įrengtos riedlenčių – riedučių ir treniruoklių aikšteles, išvalyti parko tvenkinukai, rekonstruoti esami tilteliai į Dotnuvėlės salas, suteikiant jiems parkui būdingą architektūrą. Pastatytas naujas tiltas per upę į kairįjį krantą, kur stovi minaretas, leisdamas turistams iš parko patekti į minaretą.
Rekonstruotas 1863 m. sukilimo muziejus Paberžėje, atkuriant autentišką parketą, stogą, langus ir duris. Muziejuje rekonstruota ir modernizuota ekspozicija, šiuolaikiškai įrengtos palėpės erdvės, pritaikant jas konferencijų, seminarų organizavimui, eksponuojama restauruota ir konservuota unikali 65 žibalinių lempų kolekcija.
Šiuo metu tvarkomas Akademijos mstl. parkas, įgyvendinamas Akademijos miestelio viešosios infrastruktūros plėtros projektas, vyksta rotušės fasadų restauravimas bei Arnetų namo pritaikymo visuomeninei paskirčiai ir viešiesiems turizmo poreikiams darbai, Apytalaukio dvaro pritaikymo turizmui darbai. Planuojama pratęsti dviračių taką iki Vaivorykštės tilto bei rekonstruoti Didžiosios r. aikštę.
4.5. Infrastruktūros ir aplinkos apsaugos SSGG analizė
| Privalumai |
| 1. Išplėtota viešojo transporto sistema Kėdainių r., palyginti su Kauno apskrities rajonais |
| 2. Didelis gyventojų mobilumas Kėdainių r., palyginti su Kauno apskrities rajonais |
| 3. Rajono gyventojų apsirūpinimas gyvenamuoju plotu yra geresnis negu vidutiniškai Kauno apskrityje ir šalyje |
| 4. Sėkmingai plėtojama turizmo infrastruktūra Kėdainių r. |
| 5. Gerai išvystyta elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistema, užtikrinanti elektros energijos poreikių tenkinimą visiems vartotojams |
| 6. Platus taršos prevencinių, aplinkosauginių priemonių taikymas, išnaudojant vietos valymo įrenginius, funkcionuojančią atliekų surinkimo sistemą |
| 7. Didelė savivaldybės patirtis rengiant ir įgyvendinant investicinius infrastruktūros projektus |
| Trūkumai |
| 1. Nepakankama kelių dangos kokybė Kėdainių r. kaimiškose vietovėse |
| 2. Gyvenamojo fondo trūkumas Kėdainių r., palyginti su bendru Lietuvos rodikliu |
| 3. Didelis socialinio būsto poreikis Kėdainių r., palyginti su Kauno apskrities rajonais |
| 4. Nepilnai išplėtota Kėdainių r. kaimo gyvenviečių ir miestelių vandens tiekimo ir nuotekų valymo sistema |
| 5. Neefektyvus energijos naudojimas (bloga daugelio viešųjų pastatų energetinė būklė, maža pastatų šiluminė varža, neracionalios technologijos, šilumos tiekimo sistemos) |
| 6. Daug Kėdainių r. daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuos būtina renovuoti, mažinant šiluminės energijos nuostolius, nepakankamai išplėtoti šilumos tinklai |
| 7. Prasta geriamojo vandens kokybė kaimo gyvenamosiose vietovėse, dalis kaimo gyventojų neprijungta prie viešojo vandens tiekimo tinklo bei kanalizacijos sistemų ir naudoja šachtinių šulinių vandenį |
| 8. Nepilnai užtikrintas komunalinių atliekų rūšiavimas. |
| Galimybės |
| 1. Didėjantys tranzitinio transporto srautai skatins „Via Baltica“ magistralės verslo infrastruktūros plėtrą |
| 2. Didelis visuomenės, valstybės, Europos Sąjungos dėmesys darniam vystymuisi sudaro galimybes panaudoti išorinius finansavimo šaltinius aplinkosaugos problemoms spręsti, plačiau naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius bendrame energetikos ūkyje |
| 3. Šilumos energijos naudojimo efektyvumo didinimas, panaudojant kitų šalies regionų šilumos tiekimo sistemų renovacijos patirtį, siekiant sumažinti energijos nuostolius |
| 4. ES parama leis įrengti modernias vandentiekio ir nuotekų sutvarkymo sistemas ir išplėsti jų tinklus rajono kaimo gyvenvietėse |
| 5. Daugiabučių namų renovavimas leis padidinti pastatų energetinį efektyvumą |
| 6. Judriojo plačiajuosčio interneto paslaugų diegimas sukuria galimybes naudotis greitu belaidžiu ryšiu, taip prisidedant prie žinių visuomenės kūrimo |
| 7. Plačiai taikant aplinkosauginį švietimą ir visuomenės informavimą atliekų tvarkymo srityje, visuomenė turės galimybę įgyti pakankamai žinių ir įgūdžių aktyviai dalyvauti atliekų tvarkyme |
| 8. Galimybės panaudoti ES finansinių instrumentų lėšas infrastruktūros gerinimui ir plėtrai, aplinkosaugos sistemų diegimui |
| 9. Geri administraciniai savivaldybės administracijos gebėjimai suteiks galimybes rengti ir įgyvendinti projektus infrastruktūros plėtros srityje |
| Grėsmės |
| 1. Įgyvendinus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo investicinį projektą, gali išaugti šių paslaugų savikaina, o dėl to - sumažėti gyventojų noras jungtis prie vandens tiekimo ir nuotekų magistralinių tinklų. |
| 2. Vandens tiekimo įrenginių ir tinklų būklės spartus blogėjimas dėl nepakankamų investicijų, eksploatacinių išlaidų augimas |
| 3. Nerenovavus šilumos ūkio, nepadidinus energijos naudojimo efektyvumo bei išaugus energetinių išteklių kainoms, galimas šilumos tiekimo paslaugų rentabilumo sumažėjimas |
| 4. Didėjantis oro užterštumas dėl didėjančio automobilių srauto |
| 5. Neužtikrinus visuotinos, kokybiškos ir vartotojui priimtinos viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, galimas aplinkos teršimo atliekomis padidėjimas |
| 6. Netinkamais būdais tvarkant atliekas ir dėl to prastėjant aplinkos kokybei, galimas neigiamas poveikis žmonių sveikatai |
| 7. Savivaldybei skiriant nepakankamą dėmesį komunalinių atliekų tvarkymui ir neužtikrinant tinkamos kontrolės, viešosios komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kaina ir kokybė gali būti nepriimtina vartotojui |
| 8. Dėl rajone plėtojamos intensyvios žemdirbystės gali padidėti vandens ir dirvožemio užterštumas |
| 9. Nepakankami bendruomenių administraciniai gebėjimai (investicinių projektų kokybė ir įgyvendinimas) neleis pasinaudoti ES struktūrinių fondų finansavimo galimybėmis atnaujinant kaimus |
5. KĖDAINIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS PLĖTROS IKI 2020 METŲ STRATEGIJA
Kėdainių rajono savivaldybės plėtros iki 2020 m. vizija:
§ Kraštas, išsiskiriantis istoriniu Radvilų miestu su unikaliu senamiesčiu bei daugiakultūriu paveldu.
§ Klestintis Vidurio Lietuvos regioninis žinių ekonomikos, išvystyto transporto ir logistikos, chemijos ir maisto pramonės bei modernaus žemės ūkio centras.
§ Kraštas, kuriame išplėtota darnų žmogaus ir aplinkos vystymąsi užtikrinanti infrastruktūra, sukurta saugi bei sveika aplinka gyvenimui, darbui ir poilsiui bei gyvena tolerantiškumą puoselėjanti, kūrybingų bei iniciatyvių žmonių bendruomenė.
Kėdainių rajono savivaldybės misija – plėtoti vietos savivaldą ir kokybišką viešųjų paslaugų teikimą, užtikrinant darnų viso rajono vystymąsi bei Kėdainių krašto bendruomenės poreikių ir interesų tenkinimą.
Kėdainių rajono savivaldybės plėtros iki 2020 metų prioritetai:
I prioritetas. Efektyvūs ir kvalifikuoti žmogiškieji ištekliai žinių ekonomikai
1. Kėdainių savivaldybė sieks tapti Vidurio Lietuvos regiono žinių ekonomikos centru, kuriame gyventų pažangūs, novatoriškai mąstantys bei kuriantys, nuolat besimokantys ir tolerantiški žmonės.
2. Rajone bus teikiamos ir visoms gyventojų grupėms prieinamos kokybiškos švietimo bei mokymo paslaugos, bus sudarytos sąlygos rajono žmonėms mokytis visą gyvenimą, tobulinti savo socialinę ir dalykinę kompetenciją.
3. Efektyvinant savivaldybės administracijos bei savivaldybės įstaigų veiklą bus tobulinima savivaldybės administracijos bei jos įstaigų dirbančiųjų kvalifikacija, kompetencija ir įgūdžiai, ypač susiję su savivaldybės administracijos bei jos įstaigų strateginių tikslų įgyvendinimu.
4. Gerinant savivaldybės administracijos bei savivaldybės įstaigų paslaugų teikimą gyventojams ir verslui, bus įdiegti šiuolaikinių elektroninių paslaugų teikimo metodai, vykdomas kokybės vadybos modelių ir sistemų diegimas ir sertifikavimas.
5. Nevyriausybinio sektoriaus potencialo, partnerystės ir socialinio dialogo tarp nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybės administracijos bei savivaldybės įstaigų stiprinimas, gyventojų bendruomeniškumo ir pilietiškumo skatinimas bei ugdymas sudarys prielaidas sėkmingai ir efektyviai žmogiškųjų išteklių plėtrai rajone bei pagerins savivaldybės įgyvendinamą viešąją politiką.
II prioritetas. Konkurencinga vietos ekonomika
1. Kėdainių rajonas bus patrauklus šalies ir tarptautiniam verslui, nes rajone išvystyta tarptautinio transporto ir logistikos sistema, kuriama laisva ekonominė zona ir ypač patogi rajono geografinė padėtis bus visapusiškai išnaudojama, rajonas taps svarbiu tiltu tarp Europos Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų.
2. Kėdainių rajone bus sukurta palanki verslo plėtrai bei investicijoms aplinka, skatinanti konkurencingų šalies ir tarptautiniu mastu produktų gamybą bei naujų verslo iniciatyvų atsiradimą ir įgyvendinimą, o žinių ekonomikai būdingų principų įgyvendinimas ir skaitmeninių technologijų kūrimas bei diegimas bus svarbūs rajono gyventojų gerovės augimo ir visų ūkio šakų plėtros rajone veiksniai.
3. Kėdainių rajonas taps didelę pridėtinę vertę kuriančios pramonės ir žinių pagrindu plėtojamos ekonomikos Vidurio Lietuvos regioniniu centru. Šiai plėtrai teigiamą įtaką daro ir rajone bei visame Kauno regione esamas stiprus mokslinis potencialas, ir glaudus jo bendradarbiavimas su verslo struktūromis.
4. Kėdainių rajonas išsiskirs efektyviu ir moderniu žemės ūkiu. Rajone sparčiai plėtojamas tradicinis žemės ūkis bus pagrįstas pažangiausiais ūkininkavimo metodais. Bus plėtojama vietos perdirbamoji pramonė, agrotiekimo sistema, stiprės žemės ūkio gamintojų partnerystės ryšiai su rajone veikiančiomis žemės ūkio mokslo, švietimo bei konsultavimo institucijomis.
III prioritetas. Darnų žmogaus ir aplinkos vystymąsi užtikrinanti infrastruktūra
1. Kėdainių rajone bus modernizuota ir šiuolaikinius rajono gyventojų poreikius atitinkanti viešoji infrastruktūra, kuri užtikrins ilgalaikį rajono ekonominį augimą bei konkurencingumą.
2. Išsaugotas ir atkurtas kultūros paveldas, išplėtota viešoji turizmo infrastruktūra sudarys salygas turizmo plėtrai rajone. Bus siekiama, kad Kėdainių, kaip istorinio Radvilų miesto, palikimas, rajono tradiciniai renginiai pritrauktų į Kėdainių kraštą kuo daugiau šalies ir užsienio turistų.
3. Išplėtota kultūros, sporto, laisvalaikio paslaugų sistema, užtikrinta profesionalaus meno sklaida sudarys sąlygas kiekvienam rajono gyventojui dalyvauti kultūrinėje veikloje puoselėjant kultūros tradicijas bei raiškos įvairovę bei aktyviai sportuoti, taip sprendžiant itin svarbias socialinės sanglaudos ir gyvenimo kokybės gerinimo, gyventojų sveikos gyvensenos ugdymo, laisvalaikio užimtumo problemas.
4. Išplėtota vaikų ir jaunimo užimtumo sistema, sukurta jaunų žmonių poreikius atitinkanti infrastruktūra užtikrins sklandų jaunimo politikos įgyvendinimą rajono savivaldybėje. Bus siekiama, kad jaunimas, baigęs mokslus, sugrįžtų ar atvyktų dirbti ir gyventi į patrauklų Kėdainių rajoną.
5. Sveikatos priežiūros paslaugos bus prieinamos visoms socialinėms rajono gyventojų grupėms, ypač vaikams ir jaunimui, sudėtingoje socialinėje padėtyje esantiems žmonėms. Gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, bus siekiama pagerinti rajono žmonių fizinę ir psichinę sveikatą, ugdyti gyventojų sveikos gyvensenos įgūdžius, kurti Kėdainių rajono kaip sveikatą propaguojančios savivaldybės įvaizdį.
6. Ypatingas dėmesys bus skiriamas skurdo ir socialinės atskirties prevencijai, padedant socialinės atskirties ir rizikos grupių nariams, žmonėms su negalia integruotis į rajono bendruomeninį gyvenimą.
7. Taikant elektronines ir kitas šiuolaikiškas priemones, stiprinant rajono bendruomenės ir viešojo saugumo institucijų bendradarbiavimą, bus sukurta saugi gyvenamoji aplinka, didelis dėmesys bus skiriamas viešajai tvarkai palaikyti ir nusikaltimų prevencijai.
8. Išsaugotas ir atkurtas tradicinis kraštovaizdis, ypač aplink Nevėžio upę ir jos intakus, formuos poilsiui ir rekreacijai patrauklias zonas, pagerins rajono gyventojų gyvenimo kokybę.
9. Užtikrinant darnų žmogaus ir aplinkos vystymąsi rajone bus pasiektas aukštas aplinkos apsaugos kokybės lygis: rajone veiks modernios aplinkosaugos sistemos, rengiamos ir įgyvendinamos gyventojų aplinkosauginio švietimo bei aplinkos kokybės monitoringo programos, užtikrinta geriamojo ir paviršinio vandens išteklių apsauga, rajono gyventojai bus aprūpinami kokybišku geriamuoju vandeniu, bus įgyvendintos oro taršos prevencijos priemonės.
10. Bus siekiama, kad pramonė ir žemės ūkis rajone būtų plėtojami nepažeidžiant ekologinės pusiausvyros, prisidedant prie klimatos kaitos bei gamtos išteklių apsaugos, bus skatinamas atsinaujinančių energijos šaltinių bei aplinką tausojančių technologijų naudojimas pramonėje bei žemės ūkyje.
11. Išplėtota ir subalansuota socialinės apsaugos ir sveikatos priežiūros, švietimo ir ugdymo, kultūros ir sporto, laisvalaikio bei rekreacijos sistema darys rajoną patrauklų gyventi, dirbti ir kurti.
Rajono savivaldybės plėtros prioritetai iki 2020 metų įgyvendinimui numatyti šie tikslai:
| Prioritetai ir jų tikslai |
| I prioritetas. Efektyvūs ir kvalifikuoti žmogiskieji ištekliai žinių visuomenei |
| 1.1. Tikslas. Didinti rajono žmogiškųjų išteklių kompetenciją ir padidinti jų sugebėjimus prisitaikyti prie dinamiškos aplinkos pokyčių |
| 1.2. Tikslas. Sudaryti palankias sąlygas žinių visuomenės kūrimui rajone plėtojant informacines technologijas |
| 1.3. Tikslas. Sumažinti socialinę atskirtį bei didinti socialinę sanglaudą, plėtojant socialines ir kultūrines paslaugas |
| 1.4. Tikslas. Ugdyti saugią, išsilavinusią, aktyvią ir savo tikslų siekiančią bendruomenę |
| II prioritetas. Konkurencinga vietos ekonomika |
| 2.1. Tikslas. Sudaryti verslo plėtrai ir investicijoms palankią aplinką |
| 2.2. Tikslas. Išsaugoti ir plėtoti veikiančių rajone įmonių potencialą bei skatinti naujų verslo įmonių steigimą |
| 2.3. Tikslas. Didinti verslo aplinkos rajone konkurencingumą, formuojant tam reikiamą infrastruktūrą |
| III prioritetas. Darnų žmogaus ir aplinkos vystymąsi užtikrinanti infrastruktūra |
| 3.1. Tikslas. Modernizuoti ir pritaikyti viešąją infrastruktūrą šiuolaikiniams poreikiams |
| 3.2 Tikslas. Diegti aplinkos kokybę gerinančias sistemas |
| 3.3. Tikslas. Atnaujinti infrastruktūrą kaimo ir miesto vietovėse, sudarant tinkamas gyvenimo ir poilsio sąlygas gyventojams |
| 3.4. Tikslas. Sukurti kokybišką, visiems prieinamą ir tęstinę švietimo sistemą rajone |
| 3.5. Tikslas. Optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir gerinti sveikatos paslaugų kokybę bei prieinamumą |
| 3.6. Tikslas. tobulinti kultūros ir sporto infrastruktūrą bei optimizuoti šios infrastruktūros įstaigų veiklą |
| 3.7. Tikslas. Didinti socialinių ir viešųjų paslaugų teikėjų įvairovę bei stiprinti paslaugų materialinę bazę |
6. STRATEGINIO PLĖTROS PLANO IKI 2020 METŲ ĮGYVENDINIMO STEBĖSENA
Siekiant užtikrinti Kėdainių rajono savivaldybės strateginio plėtros plano (SPP) iki 2020 m. įgyvendinimą, sukurta stebėsenos (monitoringo) sistema, leidžianti įvertinti plano įgyvendinimo rezultatyvumą ir efektyvumą. Strateginio plėtros plano iki 2020 metų stebėsenos sistema sudaro prielaidas ne tik kontroliuoti strateginio plėtros plano įgyvendinimą, bet ir vertinti plano priemonių įgyvendinimo poveikį rajono savivaldybei ir prireikus papildyti ar keisti patį plėtros planą.
Strateginio plėtros plano stebėsenos tikslas – sukurti patikimą ir objektyvią rajono savivaldybės plėtros koordinavimo, strateginio plėtros plano papildymo, keitimo tvarką, optimaliai paskirstyti Savivaldybės biudžeto, ES ir valstybės paramos bei kitas tikslines lėšas.
Stebėsenos sistema skirta rajono savivaldybės administracijos darbuotojams, atsakingiems už plėtros plano rengimą ir jo įgyvendinimą.
Strateginio plėtros plano įgyvendinimo stebėsenos sistema apima:
3) stebėsenos įgyvendinimo rodiklių sistemą.
Strateginio plėtros plano stebėsenos sistema tvirtinama rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Administracijos direktorius kartu su Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus darbuotojais yra atsakingi už strateginio plėtros plano stebėsenos sistemos įdiegimą savivaldybėje.
Plano stebėsenos sistema yra sisteminis bei kompleksiškas priemonių, susietų su patvirtinto strateginio plėtros plano, jo įgyvendinimo kokybinių ir kiekybinių pokyčių stebėjimo, vertinimo ir pasiūlymų dėl šio strateginio planavimo dokumento įgyvendinimo procesas, kurio rezultatas – periodiškai, t.y. ne rečiau kaip kas trys metai parengiama strateginio plėtros plano įgyvendinimo stebėsenos ataskaita.
Stebėsenos ataskaitą sudaro rodikliai, raidos tendencijos ir pasiūlymai dėl tolesnio strateginio plėtros plano įgyvendinimo. Ataskaitos išvados įforminamos rajono savivaldybės tarybos sprendimais. Ataskaita skelbiama rajono bendruomenei.
Įgyvendinant rajono strateginį plėtros planą, bus laikomasi šių principų:
1. Tikslinis požiūris. Rajono plėtra bus vykdoma, atsižvelgiant į plėtros plane suformuluotus prioritetus, strateginius tikslus ir uždavinius.
2. Darni plėtra. Rajono ekonominė ir socialinė plėtra bus vykdoma taip, kad dabartinės rajono gyventojų kartos poreikių patenkinimas neapribotų ateities žmonių kartų poreikių tenkinimo galimybių.
3. Tolygi plėtra. Rajono ūkio sektoriai bei miesto ir kaimo teritorijos šiuo metu yra nevienodai išsivystę, todėl, norint užtikrinti tolygią viso rajono plėtrą, būtina įvertinti ir mažinti šiuos skirtumus.
4. Integruotumas. Rajono plėtra turi būti integruota į regiono, visų šalies bei ūkio šakų strateginius plėtros planus.
5. Subsidiarumas. Šis principas reikalauja demokratijos ir partnerystės ryšių stiprinimo priimant ir įgyvendinant rajono plėtros sprendimus. Tik problemos, kurių negalima išspręsti vietoje, gali būti sprendžiamos aukštesniu lygiu.
6. Partnerystė ir bendradarbiavimas. Strateginio plėtros plano įgyvendinimo sėkmė priklauso nuo visų rajono plėtra suinteresuotų bei ją remiančių organizacijų, vietos bendruomenių glaudaus bendradarbiavimo. Būtina skatinti Savivaldybės ir suinteresuotų institucijų bei rajono bendruomenės bendradarbiavimą įgyvendinant SPP ir sprendžiant probleminius klausimus.
7. Informacijos ir veiklos viešumas. Šio principo taikymo tikslas – sukurti dalyvavimo priimant rajono plėtros sprendimus mechanizmą, įtraukiant visas suinteresuotas institucijas ir rajono bendruomenę į plėtros plano įgyvendinimą. Informacija turi būti dalinamasi su kitomis suinteresuotomis institucijomis, ji periodiškai ne rečiau kas trys metai pateikiama rajono bendruomenei.
Svarbi sėkmingo strateginio plėtros plano įgyvendinimo sąlyga yra efektyvi plano stebėsena – specialiai organizuota ir nuolatinė reikalingos statistinės informacijos rinkimo ir analizės, papildomų tyrimų apie plane numatytų rajono plėtros strateginių tikslų įgyvendinimą sistema.
Strateginio plėtros plano įgyvendinimo ir stebėsenos sistemos institucinę struktūrą sudaro du lygmenys: politinis ir administracinis (žr. 27 pav.).
27 pav. Kėdainių rajono savivaldybės strateginio plėtros plano iki 2020 m. įgyvendinimo stebėsenos institucinės struktūros schema bei ryšiai su strateginiu veiklos planu ir metiniu savivaldybės biudžetu
Užtikrinant rajono valdžios, bendruomenės ir verslo bendradarbiavimo sąlygas, politiniu ir administraciniu lygiais strateginio plėtros plano stebėsena gali būti papildoma socialiniais bei ekonominiais partneriais politiniu lygiu ir ekspertų grupe – administraciniu lygiu (žr. 23 lentelę).
Strateginio plėtros plano įgyvendinimas derinamas su kitų (ne savivaldybės) vykdytojų – regiono, valstybės – strateginiais plėtros planais. Politiniu lygiu už tai atsako rajono savivaldybės Strateginio planavimo komisija, o administraciniu – Strateginio planavimo ir investicijų skyrius. Toks strateginio plėtros plano įgyvendinimo koordinavimas užtikrina valdžios ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą bei įgalina konkretizuoti strateginiame plėtros plane numatytų priemonių vykdytojų atsakomybę ir patikslinti įgyvendinimui reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius. Pagal poreikius tarp Savivaldybės ir kitų vykdytojų gali būti pasirašytos sutartys, kuriose apibrėžiamos bendros veiklos sąlygos ir įsipareigojimai.
23 lentelė. Kėdainių rajono savivaldybės strateginio plėtros plano iki 2020 m. įgyvendinimo stebėsenos tvarka
| Eil. Nr. |
Institucija |
Narių skaičius |
Pagrindiniai veiksmai įgyvendinant rajono strateginį plėtros planą |
| Politinis stebėsenos lygis |
|||
| 1. |
Kėdainių rajono savivaldybės taryba |
|
Tvirtina SPP įgyvendinimo ataskaitas ir pakeitimus |
| 2. |
Kėdainių rajono savivaldybės tarybos komitetai |
|
Svarsto ir derina SPP įgyvendinimo metinių ataskaitų ir pakeitimų projektus |
| 3. |
Strateginio planavimo komisija (SPK) |
Pagal rajono Tarybos sprendimą |
Teikia pasiūlymus dėl SPP įgyvendinimo, metinių ataskaitų ir SPP pakeitimų |
| 4. |
Socialiniai ir ekonominiai partneriai Kviečiami iš svarbiausių suinteresuotų rajono institucijų ir rajono bendruomenės atstovų, kurie veikia visuomeniniais pagrindais |
Neribotas skaičius |
Plėtoja bendradarbiavimą su Savivaldybe, teikia pasiūlymus dėl SPP įgyvendinimo, metinių ataskaitų ir SPP pakeitimų |
| Administracinis stebėsenos lygis |
|||
| 5. |
Strateginio planavimo ir investicijų skyrius (SPIS) |
|
Apibendrina ir susistemina Savivaldybės struktūrinių padalinių pateiktus pasiūlymus dėl SPP, rengia ataskaitas, teikia pasiūlymus dėl SPP keitimo Strateginio planavimo komisijai |
| 6. |
Administracijos struktūrinių ir teritorinių (seniūnijų) padalinių vadovai |
|
Surenka iš visų Savivaldybės administracijos padalinių pasiūlymus dėl SPP, apibendrina šią informaciją |
| 7. |
Ekspertų grupė Ekspertų grupė gali būti sudaroma pagal rajono plėtros prioritetus Ekspertų grupės ir atskirų ekspertų darbas gali būti užsakomas pagal poreikius |
Pagal poreikius |
Teikia pasiūlymus dėl atskirų rajono ūkio sektorių plėtros ir SPP ataskaitų |
Strateginio plėtros plano papildymas ir keitimas – tai procedūra, kurios metu plėtros plano prioritetai, tikslai, uždaviniai arba priemonės yra papildomi naujais, keičiami arba atmetami. Plėtros plano uždaviniai ir priemonės gali būti papildomi ir keičiami kasmet.
Pasiūlymus dėl strateginio plėtros plano keitimo gali pateikti savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos direktorius, skyrių vedėjai, valstybinės institucijos, rajono bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, verslo atstovai.
Strateginio plėtros plano įgyvendinimo stebėsenai užtikrinti reikalingas savivaldybės administracijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos statistinių duomenų surinkimas (užsakymai), socialinių ir ekonominių partnerių apklausų organizavimas, ekspertinių tyrimų atlikimas, SPP įgyvendinimo ataskaitos parengimas, ir pateikimas savivaldybės interneto svetainėje, paskelbimas spaudoje.
Pasiūlymai dėl strateginio plėtros plano papildymo arba keitimo teikiami raštu Strateginio planavimo ir investicijų skyriui. Pateikti pasiūlymai apsvarstomi Strateginio planavimo komisijoje bei savivaldybės tarybos komitetuose. Apie strateginio plėtros plano pakeitimus būtina per vieną mėnesį informuoti rajono bendruomenę. Strateginio plėtros plano pakeitimus tvirtina Kėdainių rajono savivaldybės taryba. Pasiūlymus dėl strateginio plėtros plano papildymų ir pakeitimų būtina raštu pateikti Strateginio planavimo ir investicijų skyriui.
Ne rečiau kaip kas trys metai parengiama ir plačiai apsvarstoma strateginio plėtros plano įgyvendinimo ataskaita, kurioje pateikiami pagrindiniai stebėsenos rodikliai (žr. 1 priedą) pagal atskirus rajono plėtros prioritetus. Įvertinus gautas pastabas, pasiūlymus gali būti papildomas ir keičiamas strateginis plėtros planas.
Strateginio plėtros plano įgyvendinimo stebėsenos vertinimo kriterijai sudaromi atsižvelgiant į plėtros prioritetus, strateginius tikslus ir uždavinius, ir turi sudaryti galimybę visapusiškai įvertinti pokytį savivaldybės plėtros prioritetų ir įgyvendinamų jų tikslų pasiekimo srityse per 9 metų laikotarpį. Vertinimo kriterijai gali būti vertikalūs ir horizontalūs.
Stebėsenos vertinimo kriterijai turi parodyti strateginio plėtros plano prioritetų, tikslų įgyvendinimo rezultatų kiekybinę ir kokybinę išraišką. Kiekybiniais vertinimo kriterijais matuojama tai, kas gali būti suskaičiuojama, jie sudaromi remiantis kiekybine informacija, t. y. faktais, skaičiais, statistiniais ar institucijos duomenimis. Šie kriterijai parodo indėlius (pavyzdžiui, finansinius) arba kiekybinę galutinio produkto ar rezultato apimtį. Kokybiniai vertinimo kriterijai parodo savivaldybės administracijos ir jai pavaldžių institucijų veiklos kokybines charakteristikas, t. y. jos gerėjimą arba blogėjimą (pavyzdžiui, ar rezultatai pasiekti laiku, ar jie atitinka vartotojų ar rajono bendruomenės poreikius, standartus ir kita). Jie gali būti sudaromi naudojant apklausų, tyrimų duomenis, apžvalgas, ekspertų ar specialių grupinių diskusijų medžiagą ir kitą kokybinę informaciją.
Vertinimo kriterijų reikšmė turi leisti įvertinti pokyčių kryptį ir (ar) apimtį ir turi būti palyginama su tam tikru standartu ar norma arba (ir) vertinimo kriterijaus Lietuvos vidutine reikšme (vidurkiu), arba (ir) kitais socialiniais-ekonominiais rodikliais, arba (ir) atitinkamo praėjusių metų savivaldybės vertinimo kriterijaus reikšme (išskyrus atvejus, kai sudaromas naujas kriterijus). Vertinimo kriterijų reikšmės einamaisiais metais išimtiniais atvejais gali būti keičiamos tik produkto ir (ar) rezultato lygmeniu.
Vertinimo kriterijų reikšmėms numatomi leistini nuokrypiai, kurių intervaluose vertinimo kriterijų įgyvendinimą būtų galima įvertinti kaip „labai gerai“, „gerai“, „patenkinamai“ arba „blogai“. Strateginiame plėtros plane pateikiami efekto, rezultato ir produkto vertinimo kriterijai, yra sudaryti pagal hierarchinį principą.
Pagal efekto vertinimo kriterijų vertinamas prioriteto įgyvendinimas ir parodoma nauda, kurią gauna ne tik tiesioginiai naudos gavėjai, bet ir visa rajono bendruomenė, įgyvendinus prioritetą. Efekto vertinimo kriterijų skaičius turi būti ne mažesnis už prioritetų skaičių.
Pagal rezultato vertinimo kriterijumi vertinamas tikslo įgyvendinimas ir parodoma nauda, kurią gauna tiesioginiai naudos gavėjai įgyvendinus tikslą. Rezultato vertinimo kriterijų skaičius turi būti ne mažesnis už tikslų skaičių; rezultato vertinimo kriterijus parodo tiesioginius plano įgyvendinimo rezultatus. Pagal rezultato vertinimo kriterijus vertinami svarbiausi veiksniai, kurie daro įtaką efekto vertinimo kriterijų pasiekimui.
Pagal nurodytą produkto vertinimo kriterijų paprastai vertinamas uždavinio arba priemonės įgyvendinimas, t. y. materialinis ar intelektinis produktas ir (ar) paslaugos, kurie atsiranda tikslingai naudojant finansinius ir kitus išteklius uždaviniui arba priemonei įgyvendinti. Produkto vertinimo kriterijų skaičius turi būti ne mažesnis už uždavinių ar priemonių skaičių, nes produkto vertinimo kriterijus arba kelių produkto vertinimo kriterijų visuma turi leisti įvertinti, ar uždavinys ar priemonė įgyvendinta. Rekomenduojama vienam uždaviniui ar priemonei nustatyti iki trijų produkto vertinimo kriterijų.Strateginio plėtros plano tikslus ir uždavinius rekomenduojama peržiūrėti:
§ jei daugiau kaip 10 procentų plane nustatytų tikslų arba uždavinių įgyvendinimas įvertinamas „blogai“ arba 30 procentų plane nustatytų tikslų arba uždavinių įgyvendinimas įvertinamas „labai gerai“ – tokiu atveju rekomenduojama formuluoti realesnius arba ambicingesnius tikslus ir uždavinius;
§ . jei pasikeitusi rajono socialinė ir ekonominė būklė ar nustatyti nauji rajono vidiniai ar išoriniai veiksniai turi didelę įtaką įgyvendinant planą (reikia nustatyti naujus ar keisti esamus prioritetus, tikslus ir uždavinius);
7. STRATEGINIO PLĖTROS PLANO IKI 2020 METŲ PRIEMONIŲ PLANAS
I prioritetas. EFEKTYVŪS IR KVALIFIKUOTI ŽMOGISKIEJI IŠTEKLIAI ŽINIŲ VISUOMENEI
1.1. Tikslas. Didinti rajono žmogiškųjų išteklių kompetenciją ir padidinti jų sugebėjimus prisitaikyti prie dinamiškos aplinkos pokyčių
1.1.1. Uždavinys. Tobulinti savivaldybės administracijos ir jai pavaldžių institucijų darbuotojų kompetenciją bei kelti jų kvalifikaciją
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
||||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
||||||
| 1.1.1.1. Dalyvauti projektuose ir organizuoti kompetencijos tobulinimo, administracinių gebėjimų stiprinimo mokymus Savivaldybės administracijos bei Savivaldybei pavaldžių biudžetinių įstaigų darbuotojams |
Suorganizuotų mokymų skaičius – 30; mokymus baigusių darbuotojų skaičius – 350 |
2012-2020 |
Kėdainių rajono savivaldybės administracija (toliau –Administracija) |
1000 |
|
|
1000 |
|
|
| 1.1.1.2. Stiprinti kultūros, švietimo, turizmo, socialinių, medicinos darbuotojų bendruosius ir specialiuosius gebėjimus |
Mokymų, skirtų kultūros, švietimo, turizmo, socialinių, medicinos darbuotojams, skaičius – 60; mokymus baigusių kultūros, švietimo, turizmo, socialinių, medicinos darbuotojų skaičius – 720 |
2013–2020 |
Administracija |
2000 |
100 |
|
1900 |
|
|
1.1.2. Uždavinys. Ugdyti verslininkų ir kitų asmenų, vykdančių ūkinę veiklą, kompetencijas
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 1.1.2.1. Organizuoti ūkininkų mokymus, vykdyti jų konsultavimą |
Mokymų, skirtų ūkininkams, skaičius – 30; mokymus baigusių ūkininkų skaičius – 350; suteiktų konsultacijų ūkininkams skaičius – 500 |
2012–2020
|
Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Administracija |
1000 |
|
|
1000 |
|
| 1.1.2.2. Skatinti ūkininkus, verslininkus ir kitus gyventojus plėtoti netradicinius žemės ūkio verslus, amatus vykdant jų konsultavimą, informavimą, mokymą |
Ūkininkų, verslininkų ir kitų gyventojų, dalyvavusių mokymuose, seminaruose apie netradicinius žemės ūkio verslus, taip pat ir amatus, skaičius – 300 |
2012–2020
|
Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Administracija
|
800 |
|
|
800 |
|
| 1.1.2.3 Informuoti, konsultuoti įmonių vadovus, darbuotojus apie ES paramos SVV galimybes |
Mokomųjų ir informacinių seminarų apie ES paramos SVV galimybes skaičius – 20; ES paramą gavusių asmenų ir įmonių skaičius – 100 |
2012–2020
|
Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras (toliau –TVIC)
|
330 |
|
30 |
300 |
|
| 1.1.2.4. Skatinti kurtis naujas įmones, teikiant konsultacijas, organizuojant seminarus, mokymus pradedantiesiems verslininkams |
Suorganizuotų seminarų, mokymų skaičius – 18; mokymus baigusių asmenų skaičius – 200; konsultacijų, suteiktų norintiems pradėti verslą asmenims, skaičius – 200 |
2012–2020
|
TVIC |
760 |
410 |
350 |
|
|
1.2. Tikslas. Plėtojant informacines technologijas sudaryti palankias sąlygas žinių visuomenės kūrimui rajone
1.2.1. Uždavinys. Siekti Kėdainių kaip elektroninės Savivaldybės ir E. miesto statuso pripažinimo
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt |
|||||||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||||||
| 1.2.1.1. Gerinti Savivaldybės administracijos veiklos efektyvumą ir kokybę įdiegiant kokybės vadybos sistemą |
Parengta gyventojų aptarnavimo kokybės gerinimo Savivaldybėje ir jos institucijose studija; įdiegta savivaldybės veiklos kokybės vadybos sistema, atitinkanti bendrojo vertinimo modelio bei standarto LST EN ISO 900:2001 reikalavimus; įdiegta vieno langelio principo elektroninių paslaugų sistema |
2012–2014 |
Administracija
|
500 |
80 |
|
420 |
|
||||
| 1.2.1.2. Didinti teikiamų paslaugų prieinamumą ir gerinti asmenų aptarnavimo kokybę |
Paslaugų, teikiamų elektroniniu būdu, dalis procentais – 90 (ne mažiau kaip 1/3 paslaugų 5 lygiu) |
2014–2016 |
Administracija |
100 |
100 |
|
|
|
||||
| 1.2.1.3. Plėsti turimą rajono savivaldybės geoinformacinę sistemą (GIS) |
Įdiegti savivaldybės aplinkos užterštumo, triukšmo, pastatų šilumos suvartojimo moduliai |
2012-2020 |
Administracija |
50 |
50 |
|
|
|
||||
| 1.2.1.4. Tobulinti rajono savivaldybės administracijos interneto svetainę siekiant įdiegti gyventojų apklausų ir vaizdo konferencijų sistemas, užtikrinančias efektyvesnį piliečių įsitraukimą į savivaldybės valdymą |
Savivaldybės interneto svetainės atnaujinimo periodiškumas; įdiegtos gyventojų apklausų ir vaizdo konferencijų sistemos; Vidutinis svetainės lankytojų skaičius per dieną – 1200 |
2012–2020 |
Administracija |
50 |
|
|
50 |
|
||||
| 1.2.1.5. Atlikti asmens duomenų apsaugos rizikos analizę teikiant paslaugas per Savivaldybės elektroninių paslaugų portalą |
Įvertinta asmens duomenų apsaugos rizika teikiant paslaugas per Savivaldybės elektroninių paslaugų portalą |
2015–2020 |
Administracija |
10 |
10 |
|
|
|
||||
| 1.2.1.6. Įdiegti e. bilieto sistemą rajono viešajame transporte bei įrengti elektronines švieslentes prie viešojo transporto stotelių |
Įdiegta e. bilieto sistema viešajame transporte; įrengtos elektroninės švieslentės prie viešojo transporto stotelių – 15 |
2015–2020 |
Kėdainiu autobusų parkas
|
500 |
|
|
400 |
100 |
||||
| 1.2.1.7. Įrengti informacinius kompiuterinius terminalus prie turistų lankomų objektų Kėdainių senamiestyje, autobusų bei geležinkelio stotyse |
Įrengti 5 informaciniai kompiuteriniai terminalai |
2015–2017 |
Administracija TVIC |
300 |
60 |
|
240 |
|
||||
| 1.2.1.8. Atnaujinti vaizdo stebėjimo sistemą ir plėsti tinklą |
Pakeista 12 vaizdo stebėjimo kamerų; naujai įrengta 12 vaizdo stebėjimo kamerų |
2012–2020 |
Administracija |
1500 |
1500 |
|
|
|
||||
| 1.2.1.9. Įdiegti viešąjį belaidį Internetą Kėdainių mieste ir rajono seniūnijose |
Įdiegtas viešasis belaidis Internetas Kėdainių mieste ir rajono seniūnijose |
2014–2020 |
Administracija |
100 |
100 |
|
|
|
||||
1.2.2. Uždavinys. Plėtoti informacines ir ryšių technologijas Kėdainių rajono savivaldybės administracijai pavaldžių institucijų veikloje
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt |
|||||||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||||||
| 1.2.2.1. Įgyvendinti informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą 2008-2012 m. strategiją |
Visos rajono mokyklos aprūpintos mokyklos valdymui skirta programine įranga
|
2012 |
Administracija |
200 |
20 |
180 |
|
|
||||
| 1.2.2.2. Įgyvendinti projektą „Elektroninių asmens sveikatos įrašo (ESI) duomenų apsikeitimas tarp Kėdainių PSPC informacinės sistemos, GMP skyriaus, Kėdainių ligoninės informacinės sistemos (IS) ir NESS“ |
Sukurta ir įdiegta informacinė sistema |
2012–2017 |
Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras (toliau – PSPC)
|
1700 |
|
|
1700 |
|
||||
| 1.2.2.3. Atlikus aptarnavimo kokybės vertinimą, gerinti Kėdainių rajono savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigų pacientų aptarnavimo kokybę |
Sveikatos priežiūros staigų, taikančių pacientų aptarnavimo standartus, kokybės vadybos principus ir metodus, „Lean“ metodiką, procentinė dalis – 70 |
2012–2020 |
Sveikatos priežiūros įstaigos |
1000 |
|
|
1000 |
|
||||
| 1.2.2.4. Kurti elektroninių ir informacinių paslaugų sistemą Kėdainių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje |
Įdiegta elektroninių paslaugų sistema |
2013–2015 |
Administracija, M. Daukšos viešoji biblioteka (toliau – Viešoji biblioteka) |
100 |
|
20 |
80 |
|
||||
| 1.2.2.5. Aprūpinti Kėdainių rajono gyventojus naujais informaciniais leidiniais (knygomis, laikraščiais, žurnalais ir pan.) |
Įsigytų naujų informacini leidinių skaičius vid. per metus-12000 |
2012–2020 |
Viešoji biblioteka |
1400 |
560 |
840 |
|
|
||||
| 1.2.2.6. Tobulinti LIBIS infrastruktūrą, atnaujinti programinę įrangą |
Sukurta LIBIS infrastruktūra, atnaujinta programinė įranga |
2012–2020 |
Viešoji biblioteka |
30 |
15 |
15 |
|
|
||||
| 1.2.2.7. Rengti kraštotyros duomenų bazę |
Į skaitmeninę laikmeną perkelta ne mažiau kaip 18000 dokumentų |
2012–2020 |
Viešoji biblioteka |
20 |
20 |
|
|
|
||||
| 1.2.2.8. Dalyvauti Lietuvos muziejų informacinės sistemos (LIMIS) kūrime, įsigyti skaitmeninimo įrangą ir skaitmeninti Muziejaus fonduose esančius eksponatus, daryti juos prieinamus visuomenei |
Sukurta LIMIS sistema, įsigyta skaitmeninimo įranga |
2015–2020 |
Kėdainių krašto muziejus (toliau – Muziejus) |
40 |
20 |
20 |
|
|
||||
| 1.2.2.9. Įrengti informacinius kompiuterinius terminalus Kėdainių krašto muziejuje ir jo skyriuose |
Įrengti 4 informaciniai kompiuteriniai terminalai |
2015–2020 |
Muziejus |
120 |
60 |
60 |
|
|
||||
| 1.2.2.10. Dalyvauti vykdant projektą „Virtualios ekspozicijos – ateities muziejų pagrindas“ |
Sukurta ekspozicija Arnetų name
|
2013–2014 |
Muziejus |
345 |
35 |
|
310 |
|
||||
1.3. Tikslas. Sumažinti socialinę atskirtį bei didinti socialinę sanglaudą, plėtojant socialines ir kultūrines paslaugas
1.3.1. Uždavinys. Sumažinti socialinę atskirtį, padedant socialinės atskirties ir rizikos grupių atstovams integruotis į rajono bendruomenę bei aktyvią veiklą
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 1.3.1.1. Įgyvendinti neįgaliųjų bei su socialinės rizikos grupėmis dirbančių organizacijų projektus, skirtus socialinei atskirčiai mažinti |
Finansuotų ir įgyvendintų nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) projektų skaičius –70 |
2012–2020 |
Administracija, Kėdainių bendruomenės socialinis centras (toliau – Socialinis centras) |
2535 |
235 |
2300 |
|
|
| 1.3.1.2.Skatinti socialinės rizikos grupių asmenų reabilitaciją ir efektyvią integraciją į darbo rinką |
Finansuotų ir įgyvendintų projektų, skirtų socialinės rizikos asmenų socialinei integracijai, skaičius –30; projektų veiklose dalyvavusiųjų asmenų skaičius – 600
|
2012–2020 |
Administracija, Socialinis centras „Vilties švyturys“ Kauno teritorinės darbo biržos Kėdainių skyrius (toliau – Darbo birža) |
1000 |
|
|
1000 |
|
| 1.3.1.3. Plėsti vaikų bei jaunimo, ypač patiriančių socialinę atskirtį, užimtumo įvairovę bei sudaryti sąlygas jų socializacijai |
Finansuotų ir įgyvendintų programų bei projektų skaičius – 8; Programų ir projektų veiklose dalyvavusiųjų skaičius – 300 |
2013–2020 |
Administracija, NVO, dirbančios su vaikais ir jaunimu Darbo birža |
670 |
70 |
|
600 |
|
1.3.2. Uždavinys. Aktyvinti kultūrinę veiklą ir organizuoti meno bei pramoginius renginius
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||||||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||||||
| 1.3.2.1. Sudaryti sąlygas rajono bendruomenės kultūrinei veiklai, finansuojant kultūros projektus |
Įgyvendintų kultūros projektų skaičius – 25; mėgėjų meno kolektyvų, aprūpintų koncertiniais kostiumais skaičius – 9; Įsigytų muzikos instrumentų skaičius – ne mažiau kaip 60 |
2012–2020 |
Administracija |
500 |
425 |
75 |
|
|
||||
| 1.3.2.2. Rengti Česlovo Milošo muzikos ir menų festivalį |
Surengti 4 Česlovo Milošo muzikos ir menų festivaliai |
2014 2016 2018 2020
|
Administracija, Muziejus, Kultūros centrai |
80 |
40 |
40 |
|
|
||||
| 1.3.2.3. Finansuoti tradicinius ir naujus rajono kultūrinius renginius |
Finansuotų renginių skaičius – ne mažiau kaip 1000 per metus |
2012–2020 |
Administracija Kultūros įstaigos |
1500 |
1500 |
|
|
|
||||
| 1.3.2.4. Skatinti etninės kultūros raiškos formas, tradicinės kultūros vertybių registro sudarymą |
Suorganizuotos 270 etninės kultūros šventės; 5 kraštotyrinės ekspedicijos; sudarytas etnokultūros vertybių registras |
2012–2020 |
Administracija Muziejus Kultūros centrai |
380 |
300 |
80 |
|
|
||||
| 1.3.2.5 Tęsti dainų švenčių tradiciją |
Suorganizuotos 3 rajono dainų šventės ir dalyvauta 3 Lietuvos dainų šventėse |
2012 2014 2018 |
Administracija, Kultūros centrai |
120 |
120 |
|
|
|
||||
| 1.3.2.6. Plėtoti tarptautinius kultūros mainus |
Tarptautinių kultūrinių susitikimų skaičius – 10 |
2013–2020 |
Administracija Kultūros įstaigos |
120 |
80 |
|
40 |
|
||||
| 1.3.2.7. Parengti rajono savivaldybės 2012-2020 m. kultūros plėtros programą |
Įvykdyta rajono gyventojų apklausa; parengta ilgalaikė kultūros plėtros programa |
2012 |
Administracija |
10 |
10 |
|
|
|
||||
1.3.3. Uždavinys. Išsaugoti rajono sporto tradicijas bei plėtoti sporto klubų veiklą
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 1.3.3.1. Finansuoti ir įgyvendinti kūno kultūros ir sporto veiklos projektus |
Finansuoti ir įgyvendinti 108 kūno kultūros ir sporto veiklos projektai |
2012–2020 |
Administracija |
2500 |
2500 |
|
|
|
| 1.3.3.2. Parengti kūno kultūros ir sporto 2013-2020 m. plėtros programą |
Įvykdyta rajono gyventojų apklausa; parengta ilgalaikė kūno kultūros ir sporto plėtros programa |
2012–2013 |
Administracija |
10 |
10 |
|
|
|
| 1.3.3.3. Plėtoti sveikatingumo, „Sportas visiems“ renginius, šventes, konkursus |
Suorganizuoti 117 sporto renginių, švenčių, konkursų |
2012–2020 |
Administracija |
300 |
300 |
|
|
|
| 1.3.3.4. Organizuoti rajoninius, respublikinius, tarptautinius kūno kultūros ir sporto renginius |
Suorganizuota 468 sporto renginių |
2012–2020 |
Administracija |
670 |
670 |
|
|
|
| 1.3.3.5. Organizuoti perspektyvių sportininkų, sporto šakų rinktinių pasiruošimą ir dalyvavimą sportiniuose renginiuose |
Sporto renginiuose dalyvavusių sportininkų skaičius-495 |
2012–2020 |
Administracija |
330 |
330 |
|
|
|
1.4. Tikslas. Ugdyti saugią, išsilavinusią, aktyvią ir savo tikslų siekiančią bendruomenę
1.4.1. Uždavinys. Skatinti ir stiprinti rajono nevyriausybinių organizacijų veiklą, iniciatyvas ir bendradarbiavimą
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 1.4.1.1. Dalyvauti projektuose ir organizuoti mokymus nevyriausybinių organizacijų nariams |
Vertinimui pateiktų projektų skaičius – 15; suorganizuotų mokymų skaičius – 20; mokymuose dalyvavusiųjų NVO narių skaičius – 500 |
2013–2020 |
Administracija, Kėdainių r. vietos veiklos grupė (toliau – VVG) NVO |
200 |
|
40 |
160 |
|
| 1.4.1.2. Aktyvinti kaimo bendruomenių organizacijų veiklą bei dalyvauti bendruomenių organizacijų rėmimo programose |
Finansuotų ir įgyvendintų bendruomenių organizacijų projektų skaičius– 120 |
2012–2020 |
Administracija |
1000 |
450 |
550 |
|
|
| 1.4.1.3. Vykdyti tarpteritorinį ir tarptautinį bendradarbiavimą įgyvendinant „Kėdainių rajono kaimiškųjų vietovių plėtros strategiją“ |
Įgyvendintų tarpteritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektų skaičius – 4 |
2012–2020 |
VVG
|
200 |
|
|
200 |
|
| 1.4.1.4. Organizuoti mokymus bei informavimą „Kėdainių rajono kaimiškųjų vietovių plėtros strategijos“ įgyvendinimo klausimais |
Organizuotų mokymų bei informavimo renginių skaičius –50; asmenų, dalyvavusių mokymuose bei informavimo renginiuose, skaičius – 600 |
2012– 2020 |
VVG
|
150 |
|
|
150 |
|
1.4.2. Uždavinys. Sukurti saugesnę aplinką rajono gyventojams
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 1.4.2.1. Vykdyti nusikalstamumo ir savižudybių prevencinę veiklą, ypač dirbant su vaikais ir jaunimu, teikiant psichologinę pagalbą, organizuojant seminarus apie žalingų įpročių žalą |
Surengtų seminarų, susitikimų skaičius – 20; sumažėjęs jaunimo nusikalstamumas (20 proc.) bei soc. rizikos asmenų skaičius tarp jaunimo (20 proc.); asmenų, kuriems buvo suteikta psichologinė pagalba, skaičius – 2000 |
2012–2020 |
Visuomenės sveikatos biuras, Kėdainių rajono policijos komisariatas (toliau – Policijos komisariatas)
|
200 |
|
200 |
|
|
| 1.4.2.2. Įgyvendinti prevencinę programą „Saugios aplinkos kūrimas ir bendruomenės teisėtvarkos kūrimas“ |
Padarytų nusikalstamų veikų prieš asmenis ir jų turtą skaičiaus sumažėjimas – 20 proc. |
2012–2020 |
Policijos komisariatas, Administracija
|
280 |
280 |
|
|
|
| 1.4.2.3. Sukurti ir įgyvendinti pagyvenusių žmonių traumų prevencijos programą |
Sukurta programa; įgyvendintų prevencinių priemonių skaičius |
2015–2020 |
Administracija |
100 |
100 |
|
|
|
1.4.3. Uždavinys. Sudaryti sąlygas rajono gyventojų socialinei, pilietinei saviraiškai ir socializacijai
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|
||||||||||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|
||||||||||||
| 1.4.3.1. Gerinti Viešosios bibliotekos paslaugų, skirtų vaikams ir jaunimui, kokybę |
Įsigytų techninių ir informacinių priemonių Viešosios bibliotekos Vaikų skyriuje, skaičius – 400
|
2015–2020 |
Viešoji biblioteka |
50 |
50 |
|
|
|
||||||||
| 1.4.3.2. Stiprinti rajono gyventojų informacinius gebėjimus organizuojant mokymus |
Asmenų, dalyvavusių mokymuose, skaičius – 600 |
2012–2020 |
Viešoji biblioteka |
20 |
20 |
|
|
|
|
|||||||
| 1.4.3.3. Rengti ir vykdyti edukacines programas įvairių amžių grupių rajono gyventojams |
Organizuotų edukacinių renginių skaičius – 900; asmenų, dalyvavusių edukaciniuose renginiuose, skaičius – 13500 |
2012–2020 |
Muziejus |
25 |
10 |
15 |
|
|
|
|||||||
| 1.4.3.4. Gerinti sąlygas rajono vaikų ir jaunimo laisvalaikio užimtumui bei aktyviam dalyvavimui rajono visuomeniniame gyvenime |
Finansuotų ir įgyvendintų vaikų užimtumo ir nusikalstamumo prevencijos programos projektų skaičius –150; finansuotų jaunimo veiklos projektų skaičius – 45; gabių vaikų ir jaunuolių, paskatintų piniginiais prizais, skaičius – 900 |
2012–2020 |
Administracija NVO, dirbančios su vaikais ir jaunimu
|
1065 |
870 |
70 |
50 |
75 |
|
|||||||
| 1.4.3.5. Parengti Kėdainių rajono savivaldybės jaunimo politikos 2013-2020 metų plėtros programą |
Atlikta rajono jaunimo apklausa; parengta jaunimo politikos plėtros programa |
2012–2013 |
Administracija, rajono savivaldybės Jaunimo reikalų taryba |
10 |
10 |
|
|
|
|
|||||||
| 1.4.3.6. Planuoti ir vykdyti įvairių socialinių partnerių ir NVO bendras veiklas, skirtas rajono gyventojų socialinei ir pilietinei saviraiškai |
Įgyvendintų bendrų projektų skaičius – 9; įtrauktų į bendras veiklas įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų skaičius – 20 |
2012–2020 |
Administracija, rajono įstaigos, NVO
|
220 |
|
150 |
70 |
|
|
|||||||
| 1.4.3.7. Skatinti kaimo bendruomenių veiklą sudarant sąlygas kaimo gyventojų gyvenimo kokybės gerinimui |
Įgyvendintų kaimo bendruomenių ir kitų NVO projektų, skirtų kaimo gyventojų bendruomeniškumo ugdymui, skačius – 130 |
2012–2015
|
Administracija, VVG, kaimo bendruomenių organizacijos, kitos NVO |
662 |
|
|
662 |
|
|
|||||||
II prioritetas. KONKURENCINGA VIETOS EKONOMIKA
2.1. Tikslas. Sudaryti verslo plėtrai ir investicijoms palankią aplinką
2.1.1. Uždavinys. Stiprinti savivaldybės institucijų ir verslo įmonių bendradarbiavimą bei skleisti informaciją apie verslo galimybes rajone
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt
|
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
||||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
||||||
| 2.1.1.1. Dalyvavauti nacionalinėse ir tarptautinėse parodose, mugėse, pristatant Kėdainių rajono verslą, verslo plėtojimo ir investavimo į rajoną galimybes |
Išleistų informacinių leidinių skaičius – 9; suorganizuotų verslo parodų skaičius – 9; dalyvavimo tarptautinėse mugėse ir parodose, verslo misijose skaičius – 20 |
2012–2020
|
Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras , (toliau – TVIC) Administracija |
500 |
100 |
100 |
150 |
150 |
|
| 2.1.1.2. Gerinti rajono verslo įmonių teigiamą įvaizdį ir skatinti savivaldybės administracijos, TVIC bei verslą vienijančių asociacijų bendradarbiavimą |
Parengtų ir įgyvendintų verslo įmonių įvaizdžio gerinimo ir bendrų projektų skaičius – 9 |
2012–2020
|
TVIC, Administracija |
150 |
100 |
|
|
50 |
|
| 2.1.1.3. Stiprinti verslo įmonių ir rajono profesinio mokymo bei kitų švietimo įstaigų bendradarbiavimą |
Parengtų ir įgyvendintų bendrų projektų skaičius – 9; sukurta moksleivių ekonominio raštingumo mokymo ir verslumo ugdymo sistema |
2012–2020
|
Administracija, TVIC |
150 |
100 |
|
|
50 |
|
| 2.1.1.4. Sukurti turizmo informacijos ir plėtros duomenų bazę rajono verslininkams ir potencialiems investuotojams |
Sukurta turizmo informacijos ir plėtros duomenų bazė |
2013–2016 |
Administracija, TVIC |
40 |
40 |
|
|
|
|
| 2.1.1.5. Plėtoti paslaugas verslui taikant informacines technologijas |
Nuolat atnaujiama TVIC kompiuterizuota verslo informacinė sistema ir internetinė svetainė |
2012–2020
|
TVIC |
100 |
50 |
50 |
|
|
|
| 2.1.1.6. Aktyvinti bendradarbiavimą tarp SVV įmonių, ūkininkų ir integruoto mokslo, studijų ir verslo slėnio „Nemunas“, stiprinant įnovacijų perdavimą ir diegimą rajono SVV įmonėse bei ūkiuose |
Perduotų ir įdiegtų inovacijų SVV įmonėse bei ūkiuose skaičius – 50 |
2012–2020
|
TVIC, Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Asociacija Slėnis „Nemunas“ |
500 |
|
|
250 |
250 |
|
| 2.1.1.7. Skatinti rajono įmones teikti informaciją Lietuvos inovatyvių įmonių katalogui „Gateway to Innovation in Lithuania“, skirtą Lietuvos pramoninio ir technologinio potencialo pristatymui užsienyje |
Įmonių, pristatančių savo veiklą ir produktus bei paslaugas kataloge „Gateway to Innovation in Lithuania“, skaičius – 20 |
2012–2020
|
TVIC, VšI „Lietuvos inovacijų centras“ |
5 |
5 |
|
|
|
|
2.2. Tikslas. Išsaugoti ir plėtoti veikiančių rajone įmonių potencialą bei skatinti naujų verslo įmonių steigimą
2.2.1. Uždavinys. Išsaugoti esamą pramonės ir verslo įmonių potencialą, skatinti naujų verslo įmonių steigimą tobulinant paramos verslui sistemą rajone
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valsty- bių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 2.2.1.1. Teikti finansinę paramą SVV subjektams per Savivaldybės Smulkiojo verslo rėmimo fondą (toliau – SVV) |
Suteiktos finansinės paramos smulkiesiems verslo subjektams skaičius-180 |
2012–2020
|
Administracija TVIC |
1400 |
1400* |
|
|
|
| 2.2.1.2. Propaguoti sėkmingos verslininkystės pavyzdžius, organizuojant Geriausio rajono metų verslininko (-ės) konkursą |
Sėkmingo verslo pavyzdžių pristatymo renginių skaičius-9; suorganizuotų Geriausio rajono metų verslininko konkursų skaičius-9 |
2012–2020
|
TVIC
|
330 |
|
30 |
300 |
|
| 2.2.1.3. Teikti paramą įgyvendinant bendruomeninio verslo bei bendruomenių verslumo ugdymo projektus įgyvendinant Integruotą vietos plėtros strategiją |
Paramą gavusių ir įgyvendintų bendruomeninio verslo bei bendruomenių verslumo ugdymo projektų skaičius-10 |
2014–2020
|
VVG TVIC
|
1400 |
|
|
700 |
700 |
| 2.2.1.4. Skatinti rajonų įmonių dalyvavimą Europos verslo ir inovacijų tinkle lengvinant įmonių išėjimą į tarptautines rinkas |
Įmonių, pasinaudojusių tinklo paslaugomis ir radusių galimybę veikti užsienio rinkose, skaičius – 10; įmonių, pasinaudojusių tinklo paslaugomis ir pagerinusių savo gamybos ar paslaugų teikimo technologiją, skaičius – 20; įmonių, pasinaudojusių tinklo paslaugomis ir sukūrusių naują produktą ar paslaugą, skaičius – 10 |
2012–2020
|
TVIC Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai |
5 |
5 |
|
|
|
| 2.2.1.5. Skatinti rajono gyventojus ir SVV įmones pasinaudoti parama verslo pradžiai ar plėtrai pagal Lietuvos kredito unijos, projektą „Verslumo skatinimas“ |
Įmonių ir asmenų, pasinaudojusių parama verslo pradžiai ar jo plėtrai, skaičius – 20 |
2012–2015 |
TVIC Lietuvos kredito unija |
5 |
5 |
|
|
|
* Smulkiojo verslo rėmimo fonde esanti suma
2.3. Tikslas. Didinti verslo ir žemės ūkio konkurencingumą rajone, formuojant tam reikiamą infrastruktūrą
2.3.1. Uždavinys. Plėtoti pramoninę zoną
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt
|
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 2.3.1.1. Kurti inžinerinę infrastruktūrą Kėdainių pramoniniame parke (laisvame plote) II etapas |
Sukurta infrastruktūra pramoniniame parke |
2012–2013 |
Administracija |
14390 |
390 |
|
14000 |
|
| 2.3.1.2. Įgyvendinti pramoninio parko rinkodaros projektą |
Įgyvendintų pramoninio parko rinkodaros priemonių skaičius – 5 (plano parengimas, reklaminės ir informacinės medžiagos parengimas, interneto svetainės sukūrimas, viešinimas spaudoje, parko pristatymas parodose, konferencijose ir pan.) |
2012–2016 |
Administracija |
605 |
60 |
|
545 |
|
2.3.2. Uždavinys. Plėtoti žemės ūkio infrastruktūrą, didinančią žemės ūkio produkcijos gamybos produktyvumą
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt
|
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 2.3.2.1. Modernizuoti griovių sausinimo sistemas, melioracijos ir hidrotechninius statinius |
Nusausintas 1500 ha žemių plotas |
2012–2020
|
Administracija |
22000 |
|
11000
|
11000
|
|
| 2.3.2.2. Atlikti Truskavos seniūnijos Sulevos sausinimo sistemos ir magistralinių griovių ir jų statinių rekonstrukciją |
Rekonstruota 18,5 km ilgio griovių |
2013–2014 |
Administracija |
1500 |
180 |
|
1320 |
|
III prioritetas. DARNŲ ŽMOGAUS IR APLINKOS VYSTYMĄSI UŽTIKRINANTI INFRASTRUKTŪRA
3.1. Tikslas. Modernizuoti ir pritaikyti viešąją infrastruktūrą šiuolaikiniams poreikiams
3.1.1. Uždavinys. Parengti ir atnaujinti Savivaldybės veiklos ir teritorijų planavimo dokumentus, kuriant darnų rajono vystymąsi skatinančią infrastruktūrą
| Priemonė |
Pasiekimo Rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.1.1.1. Rengti specialiuosius detaliuosius, geodezinius planus, topografines nuotraukas |
Parengtų planų skaičius – 160 |
2012–2020
|
Administracija
|
1100 |
700 |
400 |
|
|
| 3.1.1.2. Rengti rajono miestelių ir gyvenviečių bendruosius planus |
Parengti 4 bendrieji planai (Dotnuvos, Josvainių, Krakių, Šėtos) |
2012-2014
|
Administracija
|
670 |
100 |
|
570 |
|
| 3.1.1.3. Rengti rajono miestelių ir gyvenviečių detaliuosius planus |
Parengti 6 detalieji planai (Labūnavos, Pelėdnagių, Paobelio, Gudžiūnų, Truskavos, Vilainių) |
2012-2020 |
Administracija
|
700 |
80 |
|
620 |
|
| 3.1.1.4. Parengti Kėdainių senamiesčio kvartalų detaliuosius planus |
Parengtas specialusis planas |
2012–2014
|
Administracija
|
400 |
40 |
|
360 |
|
| 3.1.1.5. Parengti Kėdainių miesto parkų ir rekreacinių teritorijų specialiuosius planus |
Parengtų specialiųjų planų skaičius-2 |
2014–2016
|
Administracija
|
100 |
15 |
|
85 |
|
| 3.1.1.6. Atlikti archeologinius tyrimus Kėdainių rajone |
Atlikti archeologiniai tyrimai |
2012–2020
|
Administracija
|
400 |
400 |
|
|
|
| 3.1.1.7. Rengti specialiuosius planus (Šiaurinio aplinkkelio ir vietinės reikšmės kelių) |
Parengtų specialiųjų planų skaičius – 2 |
2012–2013
|
Administracija
|
155 |
15 |
|
140 |
|
| 3.1.1.8. Parengti sklypų suformavimo prie daugiabučių namų detaliuosius planus |
Parengtų detaliųjų planų skaičius – 4 |
2012–2020
|
Administracija
|
350 |
50 |
|
300 |
|
| 3.1.1.9. Parengti Kėdainių rajono gyvenamųjų vietovių ribų nustatymo specialųjį planą |
Parengtas specialusis planas – 1 |
2012–2020 |
Administracija
|
160 |
25 |
|
135 |
|
| 3.1.1.10. Parengti žemėvaldų planus kaimiškose vietovėse |
Parengtų žemėvaldų planų skaičius – 25 |
2012–2020 |
Administracija
|
100 |
15 |
|
85 |
|
| 3.1.1.11. Parengti Varlupio upelio vagos, pralaidos, šlaitų ir kalno gatvės sutvarkymo projektą |
Parengtas projektas |
2013–2020 |
Administracija
|
20 |
20 |
|
|
|
| 3.1.1.12. Parengti sektorines studijas bei tyrimus, papildančius Kėdainių rajono savivaldybės strateginį plėtros planą |
Parengtų studijų ir atliktų tyrimų skaičius – 3 |
2014–2016 |
Administracija
|
270 |
30 |
|
240 |
|
| 3.1.1.13. Parengti rekreacinio memorialinio parko (Skongalio g.) projektą |
Parengtas projektas |
2014–2016 |
Administracija |
20 |
20 |
|
|
|
| 3.1.1.14. Parengti žemės sklypų planų savivaldybės objektams, prilyginamiems teritorijų planavimui dokumentus |
Parengta 20 planų |
2012–2013 |
Administracija |
50 |
8 |
42 |
|
|
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-133, 2013-04-26, paskelbta TAR 2013-04-26, i. k. 2013-01469
3.1.2. Uždavinys. Modernizuoti ir plėsti inžinerinio aprūpinimo sistemą (šilumos ūkis, nuotekos ir jų valymas, telekomunikacijos ir kt.)
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.1.2.1. Pastatyti Kėdainių dumblo apdorojimo įrenginius |
Pastatytas dumblo pūdymo ir džiovinimo įrenginys |
2012–2015
|
UAB „Kėdainių vandenys“ |
20655 |
1137 |
|
19518 |
|
| 3.1.2.2. Išplėsti Kėdainių miesto Babėnų kvartalo vandentiekio ir nuotekų tinklus |
Išplėsti vandentiekio ir nuotekų tinklai |
2012–2020 |
Administracija |
1300 |
650 |
|
650 |
|
| 3.1.2.3. Suprojektuoti ir įrengti inžinerinius tinklus Kėdainių miesto vakariniame kvartale |
Įrengti vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų, elektros tinklai |
2012–2020 |
Administracija |
2000 |
1000 |
|
1000 |
|
| 3.1.2.4. Įrengti, išplėsti ar rekonstruoti vandentiekio ir nuotekų tinklus rajono gyvenvietėse |
Atlikti vandentiekio ir nuotekų tinklų išplėtimo bei rekonstrukcijos darbai 25 rajono gyvenvietėse ir kaimuose (Okainiai, Miegėnai, Kunionys, Surviliškis, Nociūnai, Šlapaberžė, Kalnaberžė, Dotnuvos Tilto g., Mantviliškis, Valučiai, Lipliūnai, Labūnava (Nevėžio ir Vainikų g.), Josvainių mstl. (Kėdainių, P. Cvirkos, dalis Labūnavos ir Kaštonų g.), Pagiriai, Paobelys,Truskava, Saviečiai, Pelėdnagiai, Pagiriai, Beržai, Skaistgiriai, Angiriai, Juodkaimis, Pelutava, Tiskūnai) |
2012–2020 |
Administracija AB „Kėdainių vandenys“ |
20000 |
2000 |
|
17000 |
1000 |
| 3.1.2.5. Projektuoti, išplėsti ar rekonstruoti vandentiekio ir nuotekų tinklus Kėdainių mieste |
Atlikti vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos, įrengimo darbai mieste (Aušros, Laisvės, Kudirkos, Liepų alėjos, Alyvų, Svirskio, Klevų, Kanapinsko, Rūtų, Lukšio gatvės) |
2012–2020 |
Administracija AB „Kėdainių vandenys“ |
4545 |
1000 |
|
2000 |
1545 |
| 3.1.2.6. Įrengti ar rekonstruoti nuotekų valymo įrenginius gyvenvietėse ir kaimuose |
Įrengti ar rekontruoti nuotekų valymo įrenginiai 17 rajono gyvenviečių ir kaimų (Kunionys, Aristava, Okainiai, Truskava, Šėta, Surviliškis, Nociūnai, Krakės, Bartkūniškiai, Saviečiai, Pelėdnagiai, Pelutava, Šėta, Petkūnai, Paežeriai, Beinaičiai, Skaistgiriai) |
2012–2020 |
Administracija AB „Kėdainių vandenys“ |
3320 |
1000 |
|
1320 |
1000 |
| 3.1.2.7. Statyti vandens gerinimo įrenginius Kėdainių rajono gyvenvietėse ir kaimuose |
Pastatytų 18 vandens gerinimo įrenginių rajono gyvenvietėse ir kaimuose (Sičionys, Saviečiai, Angiriai, Taujanka, Petkūnai, Kampai, Dovydiškis, Barkūniškis, Apytalaukis, Songailai, Vikaičiai, Devynduoniai, Alksnėnai, Saviečiai, Songailai, Truskava, Paežeriai, Jakšiai) |
2012–2020 |
Administracija AB „Kėdainių vandenys“ |
800 |
450 |
|
|
350
|
3.1.3. Uždavinys. Atnaujinti, rekonstruoti ir išplėsti Kėdainių miesto ir rajono gyvenviečių bei gatvių apšvietimo tinklus
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.1.3.1.Įgyvendinti projektą „Apšvietimo rekonstravimas, išplėtimas ir įrengimas kaimo vietovėse“
|
Atlikti apšvietimo rekonstrukcijos, įrengimo ir išplėtimo darbai 15 rajono gyvenviečių ir kaimų (Pagirių, Paobelės, Bublių, Juodžių, Miegėnų, Vainikų, Skaistgirių, Ažytėnų, Rukų, Surviliškio, Sirutiškio, Pavermenio, Taujankų, Taučiūnų k.) |
2012 |
Administracija
|
1008 |
186 |
|
822 |
|
| 3.1.3.2. Rekonstruoti, išplėsti Kėdainių miesto gatvių apšvietimą |
Sumontuoti apšvietimo įrenginiai mieste; įdiegta automatizuota gatvių apšvietimo valdymo ir apskaitos sistema; pakeisti esami šviestuvai energiją taupančiais LED šviestuvais |
2012–2020 |
Administracija
|
3983 |
2000 |
1983 |
|
|
| 3.1.3.3.Rekonstruoti, įrengti ar išplėsti rajono gyvenviečių apšvietimo tinklus |
Atlikti apšvietimo rekonstrukcijos, įrengimo, išplėtimo darbai 36 rajono gyvenvietėse ir kaimuose (Tiskūnai, Nociūnai, Kalnaberžė, Užkapiai, Vikaičiai, Akademija, Bakainiai, Gineitai, Berželė, Stebuliai, Alksnėnai, Devynduoniai, Gudžiūnų glž.st., Žilvyčiai, Antanava, Pėdžiai, Pernarava, Rugėnai, Paaluonys, Songailai, A. ir Ž. Kapliai, Aristava, Katkai, Šventybrastis, Vilainiai, Vainotiškiai, Urniežiai, Zaciškė, Bokštai, Valinava, Serbinai, Juodkaimis, Bajėnai, Angiriai, Sviliai) |
2014–2020 |
Administracija
|
2000 |
1000 |
|
1000 |
|
3.1.4. Uždavinys. Plėtoti rajono transporto infrastruktūrą gerinant susisiekimą
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.1.4.1. Atnaujinti autobusų parką ir sutvarkyti techninę bazę |
Įsigytų naujų autobusų skaičius; sutvarkyta techninė bazė |
2012–2020
|
UAB „Kėdbusas“ |
10000 |
|
|
6000 |
4000 |
| 3.1.4.2. Tvarkyti ir plėtoti, rekonstruoti Kėdainių rajono kaimiškųjų seniūnijų kelius ir gatves |
Sutvarkytų, rekonstruotų kelių, gatvių ilgis (10 km); rekonstruota Užupės k. pagrindinė gatvė (0,9 km) |
2012–2020 |
Administracija Seniūnijos |
20000 |
|
20000 |
|
|
| 3.1.4.3. Projektuoti ir nutiesti Kėdainių miesto vakarinio kvartalo gatves |
Suprojektuotos ir nutiestos gatvės (2,65 km) |
2012–2020
|
Administracija
|
4000 |
|
4000 |
|
|
| 3.1.4.4. Asfaltuoti Kėdainių miesto Babėnų kvartalo žvyruotas gatves |
Išasfaltuotų gatvių ilgis (5,0 km) |
2012–2020 |
Administracija
|
8000 |
360 |
4400 |
3240 |
|
| 3.1.4.5. Tvarkyti, rekonstruoti ir plėtoti Kėdainių miesto kelius ir gatves, įrengti lietaus nuotekas |
Sutvarkytų, rekonstruotų gatvių ilgis (9 km): Šviesos, Pievų, Skroblų, Topolių, Janušavos g., Ryto g., Daukšos g. atkarpa tarp 6-18 namų; Gegučių g., Kanapinsko g., Juodkiškio g., Respublikos g., Žydų g., Jazminų g., Putinųg. , Alyvų g., Liepų alėjos, Šėtos g. nuo J. Basanavičiaus g. iki geležinkelio pervažos; įrengti lietaus nuotekų tinklai Dotnuvos g. |
2012–2020
|
Administracija
|
48500 |
2000 |
35000 |
11500 |
|
| 3.1.4.6. Įrengti ir rekonstruoti šaligatvius Kėdainių mieste ir rajone |
Įrengtų ir rekonstruotų šaligatvių ilgis (2,5 km) |
2012–2020
|
Administracija
|
3300 |
300 |
1000 |
2000 |
|
| 3.1.4.7. Išasfaltuoti ir suremontuoti daugiabučių namų kiemus |
Išasfaltuotų, suremontuotų daugiabučių namų kiemų plotas (36000 m2) |
2012–2020
|
Administracija
|
2000 |
1600 |
|
|
400 |
| 3.1.4.8. Remontuoti biudžetinių įstaigų kiemus |
Ugdymo įstaigų suremontuotų kiemų ir takų ilgis (7,2 km) |
2012–2020
|
Administracija
|
800 |
800 |
|
|
|
| 3.1.4.9. Įrengti Kėdainių miesto šiaurinį aplinkkelį |
Įrengtas Kėdainių miesto šiaurinis aplinkkelis (2,4 km) |
2016–2020 |
Administracija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos |
10000 |
|
5000 |
5000 |
|
3.1.5. Uždavinys. Modernizuoti gyvenamąjį fondą, siekiant užtikrinti būsto plėtrą
| Priemonė |
Pasiekimo Rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis |
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.1.5.1.Remti ir skatinti daugiabučių namų savininkų bendrijas (DNSB), dalyvauti daugiabučių namų modernizavimo programose, siekiant energijos naudojimo efektyvumo |
Suteiktos konsultacijos, parengti techniniai projektai, renovuoti 27 daugiabučių namai |
2012–2020 |
Administracija, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra (toliau – Būsto agentūra) DNSB |
20800 |
800 |
10000 |
|
10000 |
| 3.1.5.2. Sudaryti sąlygas naujų gyvenamųjų namų statybai |
Pastatyti 2 nauji daugiabučiai namai |
2015–2020 |
Privatus sektorius, Administracija |
5000 |
|
|
|
5000 |
3.1.6. Uždavinys. Rekonstruoti viešojo administravimo įstaigų pastatus ir įgyvendinti kitas energijos taupymo priemones
| Priemonė |
Pasiekimo Rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis |
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.1.6.1. Atlikti seniūnijų pastatų išorinių atitvarų remontą |
Atlikti išorinių atitvarų remonto darbai |
2012–2020 |
Administracija Seniūnijos |
2000 |
1000 |
|
1000 |
|
| 3.1.6.2. Atlikti Savivaldybės administracinio pastato ir jo aplinkos sutvarkymo darbus |
Apšiltinta administracinio pastato dalis; atlikti administracinio pastato priešgaisrinės, šildymo sistemos, vandentiekio darbai, suremontuoti laiptai, automobilių aikštelė |
2012–2015 |
Administracija
|
800 |
800 |
|
|
|
3.1.7. Uždavinys. Plėtoti šiuolaikišką turizmo infrastruktūrą bei turizmo paslaugas, atsižvelgiant į turizmo plėtros bei rekreacinius poreikius
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt |
||||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
||||||
| 3.1.7.1. Pritaikyti Apytalaukio dvarą viešajam kultūriniam turizmui bei dalyvauti vykdant veiklą dvare pagal koncesijos sutartį |
Restauruoti ir pritaikyti kultūriniam turizmui dvaro sodybos statiniai |
2012–2020 |
Administracija
|
11660 |
1660 |
|
5000 |
5000 |
|
| 3.1.7.2. Pritaikyti Arnetų namą visuomeninei paskirčiai ir turizmo poreikiams |
Atlikti pastato rekonstrukcijos darbai |
2012–2014 |
Administracija
|
472 |
91 |
|
381 |
|
|
| 3.1.7.3. Rekonstruoti Kėdainių miesto Didžiosios Rinkos aikštę |
Atlikti aikštės rekonstrukcijos darbai (pakeista aikštės danga, išpjauti medžiai, perkelti ir naujai pastatyti šviestuvai, įrengta lietaus nuotekų trąsa, suolai, šiukšlių dėžės, informacinis stendas, fontanas) |
2013–2020 |
Administracija
|
5000 |
660 |
|
4340 |
|
|
| 3.1.7.4. Sutvarkyti Kėdainių miesto Ramybės skvero teritoriją |
Sutvarkyta skvero teritorija, įrengti suoliukai, fontanas |
2012–2015 |
Administracija
|
2000 |
550 |
|
1450 |
|
|
| 3.1.7.5. Pritaikyti Kėdainių rajono piliakalnius turizmo reikmėms |
Sutvarkyti ir pritaikyti turizmo reikmėms 6 piliakalniai (Plinkaigalio, Ambraziūnų, Pilsupių, Vozbučių, Pilionių, Sangailų) |
2015–2020 |
Administracija Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau-KPD) |
1500 |
150 |
1350 |
|
|
|
| 3.1.7.6. Plėsti Akademijos parko viešąją aktyvaus poilsio ir turizmo infrastruktūrą |
Sutvarkyti pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengtos poilsio aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės, apšvietimas |
2016–2020 |
Administracija |
2000 |
|
|
2000 |
|
|
| 3.1.7.7. Dalyvauti įgyvendinant projektą „Kauno regiono paplūdimių plėtra“ |
Įrengti Babėnų bei Angirių užtvankų paplūdimiai |
2015–2020 |
VšĮ Kauno regiono plėtros agentūra, Administracija |
3500 |
350 |
|
3150 |
|
|
| 3.1.7.8. Įrengti dviračių takus ir pritaikyti juos jungiančią infrastruktūrą turizmui Nevėžio regione |
Parengtas dviračių takų (trasų) įrengimo ir ženklinimo techninis projektas; įrengtos 47,2 km ilgio dviračių trasos bei įrengtos 7 poilsiavietės Kėdainių rajone |
2016–2020 |
Kėdainių, Kauno ir Panevėžio rajono savivaldybės
|
20000 |
|
|
20000 |
|
|
| 3.1.7.9. Įrengti ir atnaujinti informacinius turizmo stendus |
Įrengti ir atnaujinti informaciniai stendai-25 |
2012–2020 |
Administracija |
120 |
|
120 |
|
|
|
| 3.1.7.10. Atnaujinti Kėdainių senamiesčio viešojo kultūrinio turizmo infrastruktūrą |
Atnaujinti 5 viešojo kultūrinio turizmo infrastruktūros objektai (rekonstruota miesto Rotušė, Minaretas, Skerdiko namelis, Mečetė, Aivanas) |
2016–2020 |
Administracija
|
10000 |
1500 |
|
8500 |
|
|
| 3.1.7.11. Plėsti Kėdainių senamiesčio viešąją turizmo infrastruktūrą |
Rekonstruotas pėsčiųjų tiltas per Nevėžį; sutvarkyta dešinioji krantinė; įrengti dviračių takai bei prieplauka; pastatytas viadukas per geležinkelį |
2016–2020 |
Administracija
|
20000 |
|
|
20000 |
|
|
| 3.1.7.12. Sutvarkyti Kėdainių miesto rekreacinį memorialinį parką (Skongalio g.) |
Sutvarkytas parkas (sutvarkyti takai, įrengtos poilsio aikštelės, pastatyti suoliukai, pasodinti želdiniai) |
2014–2016 |
Administracija |
250 |
250 |
|
|
|
|
| 3.1.7.13. Sutvarkyti Vytauto parką Kėdainių mieste |
Sutvarkytas parkas |
2015–2020 |
Administracija |
200 |
200 |
|
|
|
|
| 3.1.7.14. Sutvarkyti Pašusvio parką |
Sutvarkytas parkas (iškirsti krūmai, įrengti pasivaiksčiojimo takai) |
2015–2020 |
Administracija |
200 |
20 |
|
180 |
|
|
| 3.1.7.15. Sutvarkyti Gegučių parką |
Sutvarkytas parkas (įrengtas apšvietimas, pastatyti suoliukai, sutvarkyti želdiniai) |
2012–2020 |
Administracija |
200 |
20 |
|
180 |
|
|
| 3.1.7.16. Įrengti dviračių takus Kėdainiuose |
Įrengtos 3 dviračių takų atkarpos |
2013–2015 |
Administracija |
582 |
88 |
|
494 |
|
|
3.1.8. Uždavinys. Išsaugoti istorinį ir kultūros paveldą, didinant turistinį bei rekreacinį jo patrauklumą
| Priemonė |
Pasiekimo Rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.1.8.1. Atlikti Kėdainių rotušės fasadų restauravimo ir remonto darbus |
Atlikti rotušės fasadų restauravimo ir remonto darbai |
2012–2013 |
Administracija KPD |
470 |
205 |
265 |
|
|
| 3.1.8.2. Atlikti Paberžės klebonijos, svirno ir bažnyčios tvoros restauravimo darbus |
Restauruotas pastatų ansamblis |
2013–2017 |
Administracija KPD Kauno arkyviskupija |
770 |
|
770 |
|
|
| 3.1.8.3. Sutvarkyti Paberžės dvaro sodybos parką |
Parengtas parko sutvarkymo projektas ir atlikti parko sutvarkytmo darbai |
2017–2020 |
Administracija |
800 |
80 |
|
720 |
|
| 3.1.8.4. Restauruoti Krašto muziejaus rinkiniuose esančius V.Svirskio kryžius |
Atlikti restauracijos darbai |
2015–2018 |
Administracija Muziejus |
100 |
10 |
90 |
|
|
| 3.1.8.5. Atlikti Evangelikų liuteronų bažnyčios interjero ir sienų tapybos tyrimus, restauravimo, konservavimo darbus bei bažnyčios išorės, F.Kaneinio kapo ir laiptų tvarkybos darbus |
Parengtas techninis projektas ir atlikti bažnyčios restauravimo, konservavimo ir tvarkybos darbai |
2016–2020 |
Administracija KPD Liuteronų evangelikų bendruomenė |
320 |
20 |
250 |
|
50 |
| 3.1.8.6. Atlikti Evangelikų reformatų bažnyčios vidaus remontą, nustačius drėgmės priežastis ir numačius priemones jai pašalinti |
Atliktas bažnyčios vidaus remontas |
2013–2020 |
Administracija |
140 |
|
70 |
|
70 |
| 3.1.8.7. Remontuoti seniūnijų kapinių koplytėles |
Suremontuotos 9 koplytėlės (Šėtos, Pagirių, Labūnavos, Juciūnų, Pilionių, Aukupėnų, Surviliškio, Josvainių, Truskavos ) |
2012–2020 |
Administracija
|
300 |
300 |
|
|
|
| 3.1.8.8. Restauruoti Dotnuvos vienuolyno ir bažnyčios ansamblį |
Atlikti tyrimų, projektavimo, vienuolyno ir bažnyčios pastatų ansamblio restauravimo darbai |
2013–2020 |
Administracija KPD Kauno arkivyskupija |
1100 |
|
1000 |
|
100 |
| 3.1.8.9. Finansiškai prisidėti prie rajono bažnyčių kaip kultūros paveldo objektų restauravimo ir remonto
|
Suremontuotos ir restauruotos 3 bažnyčios (Apytalaukio, Šlapaberžės, Lančiūnavos) |
2013–2020 |
Administracija KPD Kauno arkivyskupija |
400 |
20 |
380 |
|
|
| 3.1.8.10. Įgyvendinti programą, skirtą laisvės kovoms įamžinti |
Atlikti darbai: vartelių į Dotnuvos g. kapinėse savanorių memorialą remontas; tvorelės įrengimas apie paminklą partizanams Skongalio g. gale; Nepriklausomybės kovų dalyvio gen.štabo pulkininko J.Kibirkščio kapo tvarkybos darbai; Okainiuose 1945 02 09 sušaudytų 5 partizanams pastatyto kryžiaus tvarkybos darbai; paminklo 1831 m. sukilimo dalyviams Rezgių k. tvarkybos darbai; paminklų Lietuvos Nepriklausomybei ir 1863 m. sukilimo dalyviams Šventybrastyje tvarkybos darbai; P. Lukšio buvusios kapavietės Kauno g. kapinėse tvarkyba; Kėdainių krašto partizanų, rezistencijos dalyvių kautynių ir žūties vietų (1944–1950) informacinio žemėlapio parengimas ir išleidimas; Jono Žemaičio-Vytauto atminimo ženklo sukūrimas ir įamžinimas; partizanų ir civilių, nukautų ir užkastų Šėtos g. teritorijoje, atminimo įamžinimas; kitų paminklų tvarkybos darbai |
2012–2020 |
Administracija
|
140 |
140 |
|
|
|
| 3.1.8.11. Atlikti Kėdainių Sinagogos (Smilgos g. 13) remontą – restauraciją, konservaciją |
Restauruota sinagoga |
2013–2017 |
KPD, Žydų bendruomenė |
710 |
|
355 |
|
355 |
| 3.1.8.12. Atlikti Šėtos žydų sinagogos restauravimo ir rekonstrukcijos darbus |
Restauruota sinagoga |
2015–2020 |
Administracija, KPD |
500 |
|
250 |
|
250 |
| 3.1.8.13. Įrengti informacinius stendus prie rajono kultūros paveldo objekų |
Įrengti infrormaciniai stendai-30 |
2012–2020 |
Administracija, KPD |
100 |
50 |
50 |
|
|
| 3.1.8.14. Atlikti medinės architektūros pastatų tvarkybą |
Sutvarkytas Katkaus muziejus, Šventybrasčio bažnyčia |
2015–2020 |
Administracija
|
2000 |
300 |
|
1700 |
|
| 3.1.8.15 Fiksuoti ir kaupti Kėdainių krašto folklorą, kraštotyrą, tebegyvuojančias tradicines jo formas, papročius bei siekti jų tęstinumo |
Užfiksuotų ir sukauptų dainų, tradicijų, papročių ir kitų etninės kultūros formų skaičius ne mažiau kaip 50 per metus |
2012–2020 |
Muziejus Viešoji biblioteka |
30 |
25 |
5 |
|
|
| 3.1.8.16. Papildyti Kėdainių krašto muziejaus fondus naujai įsigytais Kėdainių krašto menininkų sukurtais kūriniais ir kitais eksponatais |
Įsigytų eksponatų skaičius ne mažiau kaip 50 per metus |
2015–2020 |
Muziejus
|
50 |
50 |
|
|
|
| 3.1.8.17. Vykdyti leidybinę veiklą, išleidžiant Kėdainių kraštą ir jo daugiakultūrę istoriją bei paveldą reprezentuojančius leidinius, išleisti kompaktinį diską „Kėdainių krašto tautosaka“ |
Išleistų leidinių skaičius – 1, išleistas 1 kompaktinis diskas |
2015–2020 |
Muziejus
|
86 |
50 |
36 |
|
|
| 3.1.8.18. Parengti Kėdainių senamiesčio paminklosauginio reglamento archeologinę dalį |
Parengtas senamiesčio paminklosauginis reglamentas |
2015–2020 |
Muziejus
|
20 |
10 |
10 |
|
|
| 3.1.8.19. Kaupti Kėdainių krašto tradicinės kultūros vertybių sąvadą |
Sukurtas tradicinės kultūros vertybių sąvadas |
2015–2020 |
Muziejus
|
10 |
5 |
5 |
|
|
3.2 Tikslas. Diegti aplinkos kokybę gerinančias sistemas
3.2.1. Uždavinys. Vykdyti rajono bendruomenės aplinkosauginį švietimą ir infomavimą
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.2.1.1. Vykdyti aplinkosauginį švietimą ir rajono gyventojų informavimą apie aplinkos būklę |
Suorganizuota 18 aplinkosauginių akcijų ir 300 gyventojų informavimo seminarų
|
2012–2020
|
Administracija
|
200 |
200 |
|
|
|
| 3.2.1.2. Vykdyti rajono gyventojų švietimą atliekų tvarkymo klausimais |
Suorganizuota 20 gyventojų informavimo seminarų skaičius
|
2012–2020
|
Administracija
|
50 |
|
|
50 |
|
3.2.2. Uždavinys. Gerinti aplinkos, oro, vandens, dirvožemio kokybę vykdant aplinkos stebėseną
| Priemonė
|
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.2.2.1. Atnaujinti ir įgyvendinti aplinkos stebėsenos programą |
Įgyvendinta programa , stebėti ir vertinti atskiri aplinkos komponentai (vanduo, triukšmas, oras, dirvožemis, kvapai ir t.t.) |
2012–2020 |
Administracija
|
650 |
650 |
|
|
|
| 3.2.2.2. Viršijus oro taršos leistinas normas, koreguoti Kėdainių miesto ir jo apylinkių aplinkos oro taršos valdymo programos planą |
Koreguotas aplinkos oro taršos valdymo programos priemonių planas
|
2013–2020
|
Administracija
|
100 |
100 |
|
|
|
3.2.3. Uždavinys. Saugoti ir tvarkyti rajono gamtinę aplinką
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.2.3.1. Parengti biologinės įvairovės apsaugos programą ir priemones, vykdyti ES svarbos augalų, gyvūnų rūšių ir bendrijų inventorizavimą bei apsaugą |
Parengta ir įgyvendinta biologinės įvairovės apsaugos programa; inventorizuotos ES svarbos augalų ir gyvūnų rūšys rajone |
2016–2018
|
Administracija
|
2600 |
|
260 |
2340 |
|
| 3.2.3.2. Inventorizuoti, tvarkyti ir atkurti Kėdainių rajono urbanizuotų teritorijų žaliuosius plotus |
Inventorizuota 325 ha žaliųjų plotų rajone ir mieste, atsodinti medžiai (J. Basanavičiaus g., Tilto g., Žemaitės g., Č. Milošo g., S.Dariaus ir S.Girėno g.) Pašušvys, Dovydiškis, Barkūniškis |
2013–2020 |
Administracija
|
470 |
|
470 |
|
|
| 3.2.3.3. Naikinti Sosnovskio barščius Kėdainių rajone |
Naikinamas Sosnovskio barštis 35 ha plote |
2012–2020 |
Administracija
|
700 |
350 |
|
350 |
|
| 3.2.3.4. Išvalyti užterštus vandens telkinius bei pagerinti jų vandens kokybę |
Išvalyti Akademijos, Miegėnų, Pagirių, Ašarėnų, Lančiūnavos tvenkiniai, Dvariškių II maudykla, Babėnų karjeras |
2015–2020 |
Administracija
|
2300 |
230 |
|
2070 |
|
3.2.4. Uždavinys. Užtikrinti kokybišką ir saugią gyvenamąją aplinką
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.2.4.1. Įgyvendinti paramos asbesto turintiems gaminiams šalinti iš viešojo naudojimo ir gyvenamųjų pastatų programą |
Pakeistos asbesto turinčios stogų dangos (15 000 t) |
2014–2020 |
Administracija
|
22000 |
|
|
11000 |
11000 (savininkų lėšos) |
| 3.2.4.2. Sukurti šiuolaikinę gyventojų perspėjimo ir informavimo ekstremaliųjų situacijų atvejais sistemą |
Sukurta ir įdiegta sistema |
2015–2018 |
Administracija
|
700 |
70 |
|
630 |
|
3.2.5. Uždavinys. Užtikrinti saugų ir efektyvų atliekų tvarkymą
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst.Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.2.5.1. Diegti alternatyvų atliekų tvarkymo metodą Kėdainių rajonoe |
Įdiegtas alternatyvus atliekų tvarkymo metodas |
2013–2016 |
Administracija, Kauno regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC) |
35000 |
|
|
29750 |
5250 |
| 3.2.5.2. Diegti atliekų rūšiavimo sistemą |
Įdiegta atliekų rūšiavimo sistema |
2012–2017 |
Administracija KRATC |
500 |
|
|
425 |
75 |
| 3.2.5.3.Dalyvauti Kauno regiono atliekų tvarkymo sistemos modernizavimo ir tobulinimo projektuose |
Pastatytas mechaninio biologinio apdorojimo įrenginys Zabieliškio savartyne |
2014–2020 |
Administracija KRATC |
16000
|
|
|
13600 |
2400 |
| 3.2.5.4. Įgyvendinti Zabieliškio sąvartyno plėtros projektą |
17 ha plote išplėstas savartynas |
2015–2020 |
Administracija KRATC |
20 000 |
|
|
|
20 000 |
| 3.2.5.5. Atnaujinti ir įgyvendinti Savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles ir planą |
Atnaujinta planas ir taisyklės |
2014–2020 |
Administracija, KRATC |
50 |
|
|
|
50 |
3.2.6. Uždavinys. Sutvarkyti praeityje užterštas teritorijas
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.2.6.1. Išvalyti praeityje užterštas teritorijas nuo aplinkai pavojingų medžiagų |
Sutvarkyta naftos produktais užteršta karinio aerodromo kuro bazės teritorija ir naftos bazė Pavermenio kaime
|
2016–2020 |
Administracija
|
20100 |
1000 |
|
19100 |
|
| 3.2.6.2. Tvarkyti buvusius pesticidų sandėlius ir jų teritorijas Kėdainių rajone |
Sutvarkyti 10 buvusių pesticidų sandėlių teritorijų |
2012–2015 |
Administracija
|
2600 |
130 |
|
2470 |
|
| 3.2.6.3. Likviduoti apleistus pastatus (bešeimininkius) ir kitus aplinką žalojančius objektus |
Nugriauti 42 bešeimininkiai pastatai |
2012–2014 |
Administracija
|
1450 |
73 |
|
1377 |
|
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-133, 2013-04-26, paskelbta TAR 2013-04-26, i. k. 2013-01469
3.3. tikslas – Atnaujinti infrastruktūrą kaimo ir miesto vietovėse, sudarant tinkamas gyvenimo ir poilsio sąlygas rajono gyventojams
3.3.1. Uždavinys. Išsaugoti ir atstatyti kraštovaizdį, formuojant rekreacijai patrauklias zonas
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.3.1.1. Įgyvendinti projektą „Smilgos upelių ir jų krantų gamtosauginis tvarkymas bei išvalymas nuo kenksmingų medžiagų“ |
Sutvarkytas Smilgos upelis ir jo pakrančių teritorija: 1,4 ha (veidrodinis paviršius), 2 ha (tvarkomų pakrančių plotas), išvalyto upelio ilgis – 1976 m., pašalinta 5157 kub. m. dumblo |
2012–2013 |
Administracija
|
900 |
300 |
|
600 |
|
| 3.3.1.2. Sutvirtinti Kėdainių r. Josvainių miestelio Vytauto gatvės Šušvės šlaitą |
Sutvirtintas šlaitas |
2015–2020 |
Administracija
|
2100 |
315 |
|
1785 |
|
| 3.3.1.3. Sutvirtinti Kėdainių miesto Lakštingalų gatvės šlaitą |
Sutvirtintas šlaitas |
2015–2017 |
Administracija
|
2000 |
300 |
|
1700 |
|
| 3.3.1.4. Sutvarkyti Varlupio upelio vagą, pralaidą, šlaitus ir kalno gatvę |
Atlikti upelio vagos, pralaidos, šlaitų ir gatvės tvarkymo darbai |
2013–2020 |
Administracija
|
200 |
200 |
|
|
|
| 3.3.1.5. Išvalyti Nevėžio upės vagą |
Išvalyta Nevėžio upės vaga |
2015–2020 |
Administracija
|
800 |
120 |
|
680 |
|
| 3.3.1.6. Parengti projektą ir įkurti rekreacinę poilsio zoną Pernaravos sen. Kupščių kaime, prie Šusvės upės tvenkino |
Įkurta poilsio zona 4 ha plote (paplūdimys, sporto ir poilsio aikštelės, kempingas, sutvarkyta aplinkinė infrastruktūra)
|
2013–2020 |
Administracija, Pernaravos seniūnija
|
300 |
45 |
|
255 |
|
| 3.3.1.7. Sutvarkyti Surviliškio miestelio poilsio zoną |
Sutvarkyta kompleksiškai miestelio poilsio zona (įrengti laiptai, suremontuotas privažiavimo kelias, sutvarkytos Nevėžio upės pakrantės) |
2013-2020 |
Administracija, Surviliškio seniūnija
|
80 |
80 |
|
|
|
| 3.3.1.8. Įrengti paplūdimius, maudyklas mieste ir rajone |
Įrengti 3 paplūdimiai (Babėnų, Angirių, Biliūno g.), 2 maudyklos (Anciškio k, Vilainių) |
2012–2020 |
Administracija
|
3000 |
300 |
|
2700 |
|
3.3.2. Uždavinys. Gerinti viešųjų pastatų ir erdvių infrastruktūrą, sudarant patogias sąlygas bendruomeninei veiklai ir žmon ių poilsiui
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.3.2.1. Dalyvauti „Kėdainių rajono kaimiškųjų vietovių plėtros strategijos“ įgyvendinime |
Įgyvendintų kaimo bendruomenių organizacijų projektų, skirtų viešųjų pastatų ir erdvių sutvarkymui, skaičius – 30 |
2012–2015 |
Administracija, VVG, kaimo bendruomenių organizacijos |
8750
|
750 |
|
8000 |
|
| 3.3.2.2. Pritaikyti seniūnijų ir viešosios bibliotekos aplinką neįgaliųjų poreikiams |
Pritaikyta aplinka neįgaliųjų poreikiams 11 seniūnijų bei viešojoje bibliotekoje |
2015–2020 |
Administracija, seniūnijos |
700 |
700 |
|
|
|
3.4.Tikslas. Sukurti kokybišką, visiems prieinamą ir tęstinę švietimo sistemą rajone
3.4.1. Uždavinys. Optimizuoti rajono savivaldybės mokyklų tinklą bei gerinti ugdymo sąlygas
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
||||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios Lėšos |
||||||
| 3.4.1.1. Rekonstruoti ir atnaujinti Kėdainių r. bendrojo ugdymo įstaigas: |
Rekonstruotų ir atnaujintos 9 bendrojo ugdymo įstaigos
|
2012–2020 |
Administracija |
25041 |
3770 |
6061 |
15210 |
|
|
| 3.4.1.1.1. Josvainių gimnazijos rekonstrukcija |
Rekonstruoti gimnazijos pastatai |
2012–2013 |
Administracija |
680 |
680 |
|
|
|
|
| 3.4.1.1.2. Akademijos gimnazijos rekonstrukcija, naujo priestato statyba |
Rekonstruotas gimnazijos pastatas |
2012–2015 |
Administracija |
6661 |
800 |
5561 |
300 |
|
|
| 3.4.1.1.3. Šėtos gimnazijos rekonstrukcija ir išplėtimas |
Rekonstruotas gimnazijos pastatas |
2012–2013 |
Administracija |
1300 |
800 |
500 |
|
|
|
| 3.4.1.1.4. J.Paukštelio pagrindinės mokyklos rekonstrukcija |
Rekonstruotas mokyklos pastatas |
2013–2016 |
Administracija |
660 |
60 |
|
600 |
|
|
| 3.4.1.1.5. Kėdainių „Ryto“ vidurinės mokyklos rekonstrukcija |
Rekonstruotas mokyklos pastatas |
2014–2017 |
Administracija |
3310 |
300 |
|
3010 |
|
|
| 3.4.1.6. Kėdainių „Aušros“ vidurinės mokyklos rekonstrukcija |
Rekonstruotas mokyklos pastatas |
2015–2018 |
Administracija |
3850 |
350 |
|
3500 |
|
|
| 3.4.1.1.7. Truskavos, Surviliškio V.Svirskio, Labūnavos pagrindinių mokyklų rekonstrukcija |
Rekonstruoti 3 mokyklų pastatai |
2018–2020 |
Administracija |
8580 |
780 |
|
7800 |
|
|
| 3.4.1.2. Rekonstruoti ir atnaujinti ikimokyklinio ugdymo įstaigas: |
Renovuota 11 ikimokyklinio ugdymo įstaigų |
2012–2020 |
Administracija |
38585 |
3705 |
|
34880 |
|
|
| 3.4.1.2.1. Lopšelio-darželio „Pasaka“ rekonstrukcija |
Rekonstruotas lopšelio-darželio pastatas |
2012–2015 |
Administracija |
4815 |
635 |
|
4180 |
|
|
| 3.4.1.2.2. Mokyklos-darželio „Vaikystė” rekonstrukcija |
Rekonstruotas lopšelio-darželio pastatas |
2013–2018 |
Administracija |
3300 |
300 |
|
3000 |
|
|
| 3.4.1.2.3.Darželio „Vyturėlis“ rekonstrukcija |
Rekonstruotas lopšelio-darželio pastatas |
2016–2018 |
Administracija |
3300 |
300 |
|
3000 |
|
|
| 3.4.1.2.4. Aštuonių ikimokyklinių įstaigų rekonstrukcija |
Rekonstruoti 8 ikimokyklinių įstaigų pastatai (Puriena, Varpelis,Žilvytis, Aviliukas,Dobiliukas, Kaštonas, Obelėlė, Krakių) |
2012–2020 |
Administracija |
23320 |
2120 |
|
21200 |
|
|
| 3.4.1.2.5. Kėdainių specialiosios mokyklos rekonstrukcija |
Rekonstruotas mokyklos pastatas |
2018–2020 |
Administracija |
3850 |
350 |
|
3500 |
|
|
| 3.4.1.3.Vykdyti įstaigų stogų dangos atnaujinimo programą |
Įstaigų, kuriose atlikti stogo dangos remonto darbai, skaičius-20 |
2012–2020 |
Administracija
|
800 |
800 |
|
|
|
|
| 3.4.1.4. Įgyvendinti Kėdainių r. savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrąjį planą |
Įgyvendintas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 m. bendrasis planas |
2012–2015 |
Administracija |
|
|
|
|
|
|
| 3.4.1.5 Atnaujinti ir modernizuoti švietimo įstaigų materialinę bazę („MTP+“ – tęstinė mokyklų tobulinimo programa) |
Parengta ir įgyvendinta švietimo įstaigų aprūpinimo baldais programa; modernizuotos ikimokyklinių įstaigų virtuvių patalpos
|
2012–2020 |
Administracija, švietimo įstaigos |
7000 |
500 |
1500 |
5000 |
|
|
3.4.2. Uždavinys. Gerinti švietimo ir socialinių paslaugų pasiūlą, kokybę ir prieinamumą kaimo vietovėse
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt
|
Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.4.2.1. Steigti universalius daugiafunkcius centrus kaimo vietovėse : |
Įsteigti 6 universalūs daugiafunkciai centrai |
2012–2020 |
Administracija |
8510 |
1230 |
|
7280 |
|
| 3.4.2.1.1. Universalaus daugiafunkcio centro steigimas Pagirių miestelyje |
Įsteigtas universalus daugiafunkcis centras |
2012–2014 |
Administracija |
3000 |
450 |
|
2550 |
|
| 3.4.2.1.2. Universalaus daugiafunkcio centro Pajieslio kaime steigimas |
Įsteigtas universalus daugiafunkcis centras |
2012–2014 |
Administracija |
845 |
80 |
|
765 |
|
| 3.4.2.1.3. Universalaus daugiafunkcio centro Tiskūnų kaime steigimas |
Įsteigtas universalus daugiafunkcis centras |
2014–2016 |
Administracija |
1665 |
250 |
|
1415 |
|
| 3.4.2.1.4. Universalaus daugiafunkcio centro Kunionių kaime steigimas |
Įsteigtas universalus daugiafunkcis centras |
2016–2020 |
Administracija |
1000 |
150 |
|
850 |
|
| 3.4.2.1.5. Universalaus daugiafunkcio centro Gudžiūnų kaime steigimas |
Įsteigtas universalus daugiafunkcis centras |
2016–2020 |
Administracija |
1000 |
150 |
|
850 |
|
| 3.4.2.1.6. Universalaus daugiafunkcio centro Pernaravos mstl. steigimas |
Įsteigtas universalus daugiafunkcis centras |
2016–2020 |
Administracija |
1000 |
150 |
|
850 |
|
3.5 Tikslas. Optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir gerinti sveikatos paslaugų kokybę bei prieinamumą
3.5.1. Uždavinys. Atnaujinti ir modernizuoti sveikatos paslaugas teikiančias įstaigas
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.5.1.1. Rekonstruoti rajono sveikatos priežiūros įstaigas: |
Rekonstruota 12 sveikatos priežiūros įstaigų |
2012–2020 |
Administracija |
11 830 |
1000 |
4850 |
5980 |
|
| 3.5.1.1.1. Rekonstruoti, remontuoti ir pertvarkyti rajono ambulatorijas ir medicinos punktus |
Atlikta 3 ambulatorijų rekonstrukcija ir remontas: Pelėdnagių amb. rekonstrukcija, Lančiūnavos amb. remontas, Šėtos amb. remontas; atliktas 4 medicinos punktų remontas: Paaluonio, Tiskūnų, Ažytėnų, Keleriškių; iškeldinti 5 medicinos punktai: Miegėnų, Pagirių, Pajieslio, Langakių, Skaistgirių |
2012–2020
|
Administracija Sveikatos įstaigos |
3000 |
1000 |
|
2000 |
|
| 3.5.1.1.2. Rekonstruoti VšĮ Kėdainių ligoninės laboratorinį-stomatologinį korpusą |
Rekonstruotas ligoninės korpusas |
2015–2018 |
Administracija VšĮ Kėdainių ligoninė, (toliau – Kėdainių ligoninė) PSPC |
4150 |
|
4150 |
|
|
| 3.5.1.1.3. Integruoti į VšĮ Kėdainių ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, pertvarkytus Traumatologijos ir Psichiatrijos skyrius |
Rekonstruotos ligoninės patalpos |
2012–2015 |
Administracija Kėdainių ligoninė |
4 680 |
|
700 |
3980 |
|
| 3.5.1.2. Rekonstruoti Greitosios medicinos pagalbos skyriaus pastatą ir garažus |
Rekonstruotas GMP pastatas (apšiltintos sienos, pakeisti langai, atliktas vidaus remontas, įrengti garažai) |
2015–2018 |
Administracija PSPC |
750 |
150 |
|
600 |
|
| 3.5.1.3. Įkurti Psichikos dienos stacionarą (centrą) VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos skyriuje |
Rekonstruotos patalpos, įkurtas Psichikos dienos centras |
2013–2014 |
Administracija PSPC |
1015 |
|
|
1015 |
|
| 3.5.1.4. Įdiegti energiją tausojančias technologijas rekonstruojant VšĮ Kėdainių ligoninės korpusą |
Rekonstruotas Kėdainių ligoninės korpusas (lauko sienų ir stogo šiltinimas, įrengtod šildymo sistemos, atlikta lauko šilumos tinklų, vėdinimo sistemos rekonstrukcija) |
2012–2015 |
Kėdainių ligoninė |
1555 |
|
|
1555 (Šveicarijos parama)
|
|
| 3.5.1.5. Suremontuoti ir aprūpinti mokyklų bei ikimokyklinių ugdymo įstaigų sveikatos kabinetus būtinomis priemonėmis |
Atnaujintų mokyklų bei ikimokyklinių ugdymo įstaigų sveikatos kabinetų skaičius-10
|
2012–2014 |
Rajono mokyklos |
150 |
|
|
150 (Norvegų finansinio mechanizmo lėšos) |
|
3.5.2. Uždavinys. Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.5.2.1. Įgyvendinti Kėdainių rajono visuomenės sveikatos priežiūros strategiją ir programas |
Įgyvendinta Psichikos sveikatos stiprinimo 2008–2013 m. programa; įgyvendinta Triukšmo prevencijos programa; įgyvendinta Traumatizmo prevencijos ir traumų pasekmių mažinimo programa; įgyvendinta Visuomenės sveikatos rėmimo specialioji programa; įgyvendinta Priklausomybes sukeliančių medžiagų vartojimo mažinimo ir prevencijos programa; įgyvendintos Pirminės sveikatos priežiūros plėtros programos priemonės; įgyvendintos vaikų sveikatos stiprinimo ir sveikatos priežiūros gerinimo programos priemonės |
2012–2020 |
Visuomenės sveikatos biuras Administracija |
6900 |
1360 |
5540 |
|
|
| 3.5.2.2. Aprūpinti sveikatos priežiūros įstaigas nauja ligonių tyrimų, gydymo medicinine įranga, informacinėmis technologijomis bei transporto priemonėmis |
Įdiegtos informacinės ir medicininės technologijos; įsigyta medicininė įranga; pertvarkytas Labūnavos medicinos punktas į BPG kabinetą; nupirkti 2 automobiliai (Pernarava, Lančiūnava) |
2015–2020 |
Administracija, Sveikatos priežiūros įstaigos |
5 950 |
1 000 |
|
4 950 |
|
| 3.5.2.3. Pagerinti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrą atnaujinant VšĮ Kėdainių ligoninės įrangą |
Atnaujinta Kėdainių ligoninės įranga, skirta nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrai |
2012–2014 |
VšĮ Kėdainių ligoninė |
|
|
|
Šveicarijos parama |
|
| 3.5.2.4. Vykdyti lėtinių neinfekcinių ligų ir užkrečiamųjų ligų pirminę prevenciją, gerinant gyventojų informuotumą |
Informuotų asmenų skaičius-10000 vid. per metus konsultuotų asmenų skaičius-2500 vid. per metus |
2012–2020 |
Administracija, Visuomenės sveikatos biuras, Sveikatos priežiūros įstaigos |
4020 |
|
4020 |
|
|
3.6.Tikslas. tobulinti kultūros ir sporto infrastruktūrą bei optimizuoti šios infrastruktūros įstaigų veiklą
3.6.1. Uždavinys. Atnaujinti kultūros įstaigų infrastruktūrą ir stiprinti materialinę bazę
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
||||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
||||||
| 3.6.1.1. Rekonstruoti ir išplėsti Mikalojaus Daukšos viešąją biblioteką |
Rekonstruota ir išplėsta Viešoji biblioteka |
2012–2016 |
Administracija
|
4660 |
660 |
4000 |
|
|
|
| 3.6.1.2. Įgyvendinti projektą „Kompleksinė Josvainių miestelio viešosios infrastruktūros plėtra“ |
Rekonstruotas kultūros centras, pagerinta bendruomeninė infrastruktūra, sutvarkyta aplinka
|
2012–2013 |
Administracija |
2490 |
180 |
|
2310 |
|
|
| 3.6.1.3. Įgyvendinti projektą „Kompleksinė Akademijos miestelio viešosios infrastruktūros plėtra“ |
Rrekonstruotas kultūros centro pastatas, įrengtas daugiafunkcis sporto aikštynas, vaikų žaidimų aikštelė ir aktyvaus poilsio zona, sutvarkyta aplinkinė infrastruktūra |
2012–2013 |
Administracija |
3200 |
120 |
|
3080 |
|
|
| 3.6.1.4. Rekonstruoti miesto ir rajono kultūros centrus ir sutvarkyti prieigas prie jų: |
Rekonstruoti 4 kultūros centrai |
2012–2020 |
Administracija |
10027 |
1155 |
|
8872 |
|
|
| 3.6.1.4.1. Šėtos kultūros centras |
Rekonstruotas kultūros centras |
2012–2013 |
Administracija |
1027 |
205 |
|
822 |
|
|
| 3.6.1.4.2. Kėdainių kultūros centras |
Rekonstruotas kultūros centras |
2012–2016 |
Administracija |
6000 |
500 |
|
5500 |
|
|
| 3.6.1.4.3. Krakių kultūros centras |
Rekonstruotas kultūros centras |
2015–2017 |
Administracija |
2000 |
300 |
|
1700 |
|
|
| 3.6.1.4.4.Truskavos kultūros centras |
Rekonstruotas kultūros centras |
2017–2020 |
Administracija |
1000 |
150 |
|
850 |
|
|
| 3.6.1.5. Optimizuoti kultūros įstaigų tinklą užtikrinant kultūros paslaugų prieinamumą |
Parengta kultūros įstaigų tinklo pertvarkymo programa |
2012–2013 |
Administracija
|
|
|
|
|
|
|
| 3.6.1.6. Plėtoti kultūros paslaugų prieinamumą, įsigyjant transporto priemones |
Įsigytas biblioautobusas ir 3 lengvieji automobiliai |
2015–2020 |
Administracija
|
300 |
300 |
|
|
|
|
| 3.6.1.7. Atnaujinti kultūros įstaigų materialinę bazę, technologijas bei įrangą |
Įstaigų, kurių atnaujinta materialinė bazė, technologijos bei įranga, skaičius |
2012–2020 |
Administracija
|
500 |
400 |
100 |
|
|
|
| 3.6.1.8. Rekonstruoti Muziejų ir modernizuoti ekspoziciją (Didžioji g. 19) |
Rekonstruotas muziejaus pastatas (pakeista pastato stogo danga su pagalbinių patalpų įrengimu palėpėje, išdažytas fasadas bei langai); atnaujinta ekspozicija (įrengta ekspozicija ir saugyklos bei įsigyta jų įranga) |
2012–2017 |
Administracija |
3660 |
660 |
3000 |
|
|
|
| 3.6.1.9. Atlikti Daugiakultūrio centro pastato vidaus ir išorės remontą |
Atliktas Daugiakultūrio centro pastato vidaus ir išorės remontas |
2015–2017 |
Muziejus |
100 |
50 |
50 |
|
|
|
| 3.6.1.10. Įkurti tradicinių amatų centrą |
Įkurtas tradicinių amatų centras |
2015–2020 |
Muziejus |
930 |
185 |
|
745 |
|
|
| 3.6.1.11 .Rekonstruoti Kėdainių miesto parko Didžiąją estradą ir sutvarkyti teritoriją prie užtvankos |
Rekonstruota miesto parko Didžioji estrada ir sutvarkyta teritorija |
2015–2020 |
Administracija |
5000 |
500 |
|
4500 |
|
|
| 3.6.1.12. Pastatyti universalią sporto ir pramogų areną Kėdainių mieste |
Parengta techninė dokumentacija, pastatyta sporto ir pramogų arena |
2012–2013 |
Administracija, AB „Lifosa“ |
14510 |
|
|
|
14510 |
|
3.6.2. Uždavinys. Sukurti bei modernizuoti sporto ir rekreacijos objektų materialinę bazę pritaikant ją šiuolaikiniams poreikiams
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt |
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.6.2.1. Rekonstruoti Kėdainių miesto stadioną ir atsargines futbolo, aktyvaus poilsio aikštes bei įrengti automobilių stovėjimo aikštelę šalia stadiono |
Atnaujintas stadionas su atsarginėmis aikštelėmis ir buitiniu-administraciniu pastatu, lauko sporto mankštos įrenginiais, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė |
2012–2020 |
Administracija |
12000 |
|
12000 |
|
|
| 3.6.2.2. Įrengti žaidimų aikšteles Kėdainių mieste ir kaimiškosiose gyvenvietėse |
Įrengta 30 žaidimo aikštelių |
2012–2020 |
Administracija |
2040 |
40 |
|
300 |
1700 |
| 3.6.2.3. Įrengti lauko sporto aikšteles, riedučių bei riedlenčių trasas, atnaujinti mokyklų sporto sales ir stadionus |
Įrengtos vaikų lauko sporto aikštelės, trąsos, atnaujintos mokyklų sporto salės ir stadionai |
2012–2020 |
Administracija |
3000 |
1000 |
1500 |
500 |
|
| 3.6.2.4. Įrengti motokroso trąsą |
Įrengta motokroso trasa |
2012–2020 |
Motoklubas „Vedavas“ |
2000 |
|
|
2000 |
|
| 3.6.2.5. Renovuoti dirbtinės dangos stadioną A. Mickevičiaus g. bei įrengti sportininkų persirengimo patalpas |
Renovuotas dirbtinės dangos stadionas, įrengtos sportininkų persirengimo patalpos |
2015–2020 |
Administracija VšĮ „Daumantų laisvalaikis“ Lietuvos žolės riedulio federacija |
300 |
30 |
270 |
|
|
| 3.6.2.6. Renovuoti lauko teniso aikštyną Kėdainių miesto parke |
Renovuotas lauko teniso aikštynas |
2015–2020 |
Administracija Teniso klubai |
500 |
|
|
350 |
150 |
| 3.6.2.7. Rekonstruoti „Aušros“ vidurinės mokyklos stadioną įrengiant aikštės pagrindus ir paklojant dirbtinę dangą |
Rekonstruotas stadionas, įrengti aikštės pagrindai, paklota dirbtinė danga |
2013–2015 |
Administracija, Lietuvos futbolo federacija |
1000 |
500 |
500 |
|
|
3.7. Tikslas. Didinti socialinių ir viešųjų paslaugų teikėjų įvairovę bei stiprinti paslaugų materialinę bazę
3.7.1. Optimizuoti socialinių ir viešųjų paslaugų teikimo tinklą, modernizuoti paslaugas teikiančias įstaigas
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt
|
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||
| 3.7.1.1. Įsteigti nestacionarių socialinių paslaugų centrą „Saulutė“ |
Pastatytas priestatas ir įsteigtas centras (grupiniai gyvenimo namai likusiems be tėvų globos; laikino apgyvendinimo namai motinoms ir vaikams; vaikų dienos centras) |
2012–2014 |
Administracija, Vaikų globos namai „Saulutė“ |
2745 |
400 |
|
2345 |
|
| 3.7.1.2. Suremontuoti vaikų globos namus „Saulutė“ |
Atliktas patalpų remontas |
2013–2014 |
Administracija, Vaikų globos namai „Saulutė“ |
2145 |
|
|
2145 |
|
| 3.7.1.3. Rekonstruoti Dotnuvos vaikų darželio pastatą, pritaikant jį slaugos namams |
Atlikta pastato rekonstrukcija |
2012–2013 |
Administracija |
4720 |
|
|
4720 |
|
| 3.7.1.4. Atnaujinti Šėtos ir Josvainių socialinius ir ugdymo centrus |
Atnaujinti 2 socialiniai ir ugdymo centrai |
2015–2020 |
Administracija, Šėtos ir Josvainių socialiniai ir ugdymo centrai |
3380 |
500 |
2880 |
|
|
| 3.7.1.5. Įkurti atvirą erdvę jaunimui Kėdainių kultūros centre |
Įkurta atvira jaunimo erdvė |
2016–2019 |
Administracija
|
100 |
50 |
50 |
|
|
| 3.7.1.6. Įsteigti šeimos krizių centrą |
Įsteigtas šeimos krizių centras |
2018–2020 |
Administracija
|
2000 |
200 |
|
1800 |
|
| 3.7.1.7. Įrengti stacionarią vaikų ir jaunimo stovyklą Pajieslyje |
Įrengta stacionari stovykla vaikams ir jaunimui |
2015–2020 |
Administracija
|
1000 |
100 |
|
900 |
|
| 3.7.1.8. Stiprinti VšĮ „Laiptai į viltį“ materialinę bazę, siekiant didinti teikiamų paslaugų įvairovę |
Įsigyta kompiuterių, stalo žaidimų ir kito inventoriaus |
2014–2015 |
Administracija, VšĮ „Laiptai į viltį“, Kėdainių Šv. Juozapo parapija |
50 |
10 |
|
30 |
10 |
3.7.2. Modernizuoti ir plėsti socialinį būstą
| Priemonė |
Pasiekimo rodiklis |
Pasiekimo laikas (metai) |
Atsakinga institucija |
Lėšų poreikis, tūkst. Lt
|
Finansavimo šaltiniai, tūkst.Lt |
|||||
| Rajono savivaldybės lėšos |
Valstybės biudžeto lėšos |
ES fondai, kita užsienio valstybių parama |
Privačios lėšos |
|||||||
| 3.7.2.1. Plėsti esamą socialinį būstą rajone |
Įrengti socialiniai butai Šėtos g. 93 name-40 |
2013–2020
|
Administracija
|
8000 |
2000 |
6000 |
|
|
||
| 3.7.2.2. Remontuoti socialinį būstą ir bendrabučius |
Suremontuotų būstų ir bendrabučių kambarių skaičius-234 |
2012–2020
|
Administracija
|
900 |
900 |
|
|
|
||
| 3.7.2.3. Rekonstruoti ir pritaikyti Aristavos ir Kunionių pagrindinių mokyklų pastatus kaip socialinius būstus |
Rekonstruoti ir pritaikyti buvusių mokyklų pastatai socialiniam būstui-30 |
2017–2020 |
Administracija |
4000 |
1000 |
3000 |
|
|
||
PRIEDAI
1 priedas.Strateginio plėtros plano įgyvendinimo stebėsenos rodiklių sistema (metiniai rodikliai)
| Eil. Nr. |
Rodiklio pavadinimas |
|
I Prioritetas. Efektyvūs ir kvalifikuoti žmogiškieji ištekliai žinių visuomenei |
|
| 1. |
Vienam moksleiviui tekantis bendrojo lavinimo įstaigų bendrasis plotas (m2) |
| 2. |
Moksleivių ir studentų, besimokančių mokymo įstaigose (skaičius mokslo metų pradžioje) |
| 3. |
Bendrojo lavinimo mokyklų absolventų, išvykusių dirbti arba mokytis (skaičius ir proc.) |
| 4. |
Mokinių ir pedagoginio personalo etatų skaičiaus santykis (proc.) |
| 5. |
Mokinių pasiskirstymas į vidurinio ir profesinio mokymo programas (proc.) |
| 6. |
Mokyklų aprūpinimas IT priemonėmis (skaičius 100 moksleivių) |
| 7. |
Pateikta projektų finansinei paramai gauti (vnt.) |
| 8. |
Įgyvendinti projektai paramai gauti (vnt.) |
| 9. |
Vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose užimtumas (proc.) |
| 10. |
Apsilankymų bibliotekose skaičius (vnt./1000 gyv.) |
| 11. |
Muziejų lankytojų skaičius (vnt./1000 gyv.) |
| 12. |
Kultūrinėje veikloje dalyvaujančių žmonių skaičius (vnt.) |
| 13. |
Viešųjų prieigų prie interneto skaičius (vnt.) |
| 14. |
Prie interneto prisijungę namų ūkiai (proc.) |
| 15. |
Nedarbo lygis (proc.) |
| 16. |
Rizikos grupių žmonių įsidarbinimo rodikliai (proc.) |
| 17. |
Naujų darbo vietų, įsteigtų plėtojant vietines užimtumo iniciatyvas, skaičius (vnt.) |
| 18. |
Specialistų, keliančių kvalifikaciją/persikvalifikuojančių į regione trūkstamas kompetencijas, skaičius (vnt.) |
| 19. |
Bendrų tarptautinių ir tarpregiininio bendradarbiavimo projektų skaičius |
| 20. |
Apdraustųjų dirbančiųjų santykis su darbingo amžiaus gyventojais (proc.) |
| 21. |
Socialinės pajamos (vienam gyventojui) |
| 22. |
Socialinių pajamų dalis visose pajamose (vienam gyventojui) |
| 23. |
Savivaldybės biudžeto išlaidos socialinei apsaugai, globai ir rūpybai (tūkst. Lt) |
| 24. |
Vietų skaičius suaugusiųjų globos namuose (vnt.) |
| 25. |
Vietų skaičius žmonių su negalia globos namuose (vnt.) |
| 26. |
Vietų skaičius vaikų globos įstaigose (vnt.) |
| 27. |
Nestacionarių socialinių paslaugų gavėjų skaičius (vnt.) |
| 28. |
Rizikos grupių žmonių skaičius (vnt.) |
| 29. |
Atvykusių į ligoninę ligonių skaičius (vnt./10000 gyventojų) |
| 30. |
Lovų skaičius ligoninėse (vnt./10000 gyventojų) |
| 31. |
Perprofiliuotų sveikatos apsaugos ir medicininio aptarnavimo objektų skaičius (vnt.) |
| 32. |
Gyventojų sergamumas (1000 gyv.) |
| 33. |
Įrengta PSP centrų, BPG kabinetų gyvenvietėse ir kaimuose (vnt.) |
| 34. |
Gyventojų skaičiaus metinė kaita (proc.) |
| 35. |
Natūralus gyventojų prieaugis (proc.) |
| 36. |
Bendruomenių centrų skaičius (vnt.) |
| 37. |
Užregistruotų nusikaltimų skaičius (vnt./10000 gyventojų) |
|
II Prioritetas. Konkurencinga vietos ekonomika |
|
| 38. |
Tiesioginės užsienio investicijos, tenkančios vienam gyventojui (Lt) |
| 39. |
Tiesioginių užsienio investicijų metinis pokytis (proc.) |
| 40. |
Materialinės investicijos, tenkančios vienam gyventojui (Lt) |
| 41. |
Materialinių investicijų metinis pokytis (proc.) |
| 42. |
Visos pajamos, tenkančios vienam gyventojui |
| 43. |
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (Lt) |
| 44. |
Statybos darbų apimtys, skaičiuojant vienam gyventojui (tūkst. Lt) |
| 45. |
Veikiančių įmonių skaičius (vnt.) |
| 46. |
Veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų (vnt.) |
| 47. |
Savivaldybės parama verslo įmonėms (tūkst. Lt) |
| 48. |
Darbo vietų skaičiaus pokytis (proc.) |
| 49. |
Prekių ir paslaugų realizavimo apimties pokytis (proc.) |
| 50. |
Parduota prekių ir paslaugų vienam gyventojui (tūkst. Lt) |
| 51. |
Naujai įsteigtų įmonių, veikiančių ilgiau nei trejus metus, skaičius (vnt.) |
| 52. |
Papildomai neįgaliesiems sukurtų darbo vietų skaičius (vnt.) |
| 53. |
Atvykusių turistų skaičius (tūkst. vnt.) |
| 54. |
Pateikta projektų ES struktūrinių fondų paramai gauti (vnt.) |
| 55. |
Gauta parama iš ES struktūrinių fondų (tūkst. Lt) |
| 56. |
Užimtų asmenų dalis, nedarbo lygis kaimuose (proc.) |
| 57. |
Vidutinis ūkio dydis (ha) |
| 58. |
Valstybės parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (mln. Lt) |
| 59. |
Savivaldybės parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai (mln. Lt) |
| 60. |
Parduota žemės ūkio produkcija (1 gyventojas) |
| 61. |
Žemės ūkio įmonių/ūkininkų skaičius (vnt.) |
| III Prioritetas. Darnų žmogaus ir aplinkos vystymąsi užtikrinanti infrastruktūra |
|
| 62. |
Pastatytų ir renovuotų kultūros objektų skaičius (vnt.) |
| 63. |
Pastatytų ir renovuotų sporto bei pramogų objektų skaičius (vnt.) |
| 64. |
Pastatytų ir renovuotų švietimo bei ugdymo objektų (skaičius vnt.) |
| 65. |
Investicijos švietimo bei ugdymo įstaigų statybai bei renovacijai (tūkst. Lt) |
| 66. |
Šilumos tinklų ilgis (km) |
| 67. |
Šilumos energijos sunaudojimas vienam gyventojui (kWh) |
| 68. |
Biologinio kuro dalis viso naudojamo kuro sudėtyje (proc.) |
| 69. |
Aplinkos oro kokybė: · išmetamų teršalų kiekis (t) · ribinių reikšmių viršijimas (proc.) · oro trukšmo lygis · paviršinio vandens kokybė · geriamojo vandens kokybė |
| 70. |
Komunalinių atliekų kiekis vienam gyventojui (kg) |
| 71. |
Išrūšiuotų komunalinių atliekų kiekis (tūkst. t; visų komunalinių atliekų kiekio dalis, proc.) |
| 72. |
Pateikta projektų paramai gauti, t.t. ES struktūrinių fondų paramai (vnt.) |
| 73. |
Įgyvendinti paramos projektai, t.t. ES struktūrinių fondų paramai (vnt.) |
| 74. |
Vandens tinklo vamzdyno ilgis (km) |
| 75. |
Nuotekų surinkimo linijų ilgis (km) |
| 76. |
Iki reikalaujamų normų išvalomų nuotekų dalis (proc.) |
| 77. |
Namų ūkių/verslo įstaigų skaičius, kuriuos aptarnauja nauji/patobulinti tinklai (gyventojų skaičius, proc.) |
| 78. |
Bendras miestų gatvių ilgis (km): · iš jų gatvių su danga dalis (proc.) · iš jų gatvių su pagerinta danga (proc.) |
| 79. |
Kelių tankis 1 km2 (km) |
| 80. |
Žvyruotų gatvių ilgis (km) |
| 81. |
Nutiestų/ rekonstruotų kelių ilgis (km) |
| 82. |
Kaimo gyventojų dalis (skaičius vnt.), kurie naudojasi nuotekų tvarkymo sistema |
| 83. |
Dviračių takų ilgis (km) |
| 84. |
Vidutinis eismo intensyvumas mieste (automobilių skaičius / val.) |
| 85. |
Keleivių važinėjančių visuomeniniu transportu skaičius (vnt.) |
| 86. |
1000 gyventojų tenka individualių lengvųjų automobilių (vnt.) |
| 87. |
Elektros energijos metinis sunaudojimas vienam gyventojui (kWh) |
| 88. |
Renovuotų daugiaaukščių gyvenamųjų namų skaičius (vnt.) |
| 89. |
Savivaldybės soc. būstų dalis nuo bendro būstų skaičiaus (proc.) |
| 90. |
Investicijos gyvenamųjų namų statybai (tūkst.Lt) |
Pakeitimai:
1.
Kėdainių rajono savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. TS-133, 2013-04-26, paskelbta TAR 2013-04-26, i. k. 2013-01469
Dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos 2012 m. vasario 10 d. sprendimo Nr. TS-3 „Dėl Kėdainių rajono strateginio plėtros plano iki 2020 metų patvirtinimo“ pakeitimo