Suvestinė redakcija nuo 2013-09-27 iki 2014-12-31

Sprendimas paskelbtas: TAR 2011-03-24, i. k. 2011-00365

TAR pastaba. Dėl sprendimo pakeitimo žiūrėti Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. T-138, 2012 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 60, 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. T-182.

Pagėgių savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-182, 2013-09-26, paskelbta TAR 2013-09-26, i. k. 2013-02673

Dėl Pagėgių savivaldybės 2011-2021 m. strateginio plėtros plano patikslinimo ir papildymo

PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS TARYBA

sprendimas

DĖL Pagėgių savivaldybės strateginio plėtros PLANO 2011-2021 METAMS PATVIRTINIMO

2011 m. kovo 24 d. Nr. T-1020

Pagėgiai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 41 punktu, Pagėgių savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-828 „Dėl Pagėgių savivaldybės strateginio plėtros plano 2011-2021 metams rengimo”, Pagėgių savivaldybės taryba nusprendžia:

Patvirtinti Pagėgių savivaldybės strateginį plėtros planą 2011-2021 metams (pridedama).

Savivaldybės meras Virginijus Komskis

PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS 2011-2021 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAs

Data	2010/12/10
Versija	ORIGINALAS

Rengėjas	Užsakovas
Uždaroji akcinė bendrovė „Vizart“	Pagėgių savivaldybės administracija

Pagėgiai, 2010

PATVIRTINTA

Pagėgių savivaldybės tarybos

2011 m.kovo 24 d.

sprendimu Nr. T-1020

TURINYS

ĮVADAS............................................................................................................................................................................................... 4

Plano rengimo kontekstas..................................................................................................................................................... 4

Plano rengėjai.............................................................................................................................................................................. 5

Trumpa savivaldybės situacijos apžvalga..................................................................................................................... 5

Plėtros vizija ir strategijos santrauka........................................................................................................................... 6

1. BENDRA INFORMACIJA APIE PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĘ (TERITORIJA IR GYVENTOJAI).................................................... 7

2. VERSLAS, PRAMONĖ IR KAIMO PLĖTRA................................................................................................................................. 10

2.1. BENDRAS VIDAUS PRODUKTAS........................................................................................................................................ 11

2.2. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS............................................................................................................................. 13

2.3. PRAMONĖ BEI SMULKUS IR VIDUTINIS VERSLAS........................................................................................................... 14

2.4. STATYBA IR BŪSTO PLĖTRA.............................................................................................................................................. 18

2.5. PREKYBA IR PASLAUGOS................................................................................................................................................... 22

2.6. TURIZMAS............................................................................................................................................................................ 27

2.7. ŽEMĖS ŪKIS IR KAIMO PLĖTRA......................................................................................................................................... 28

2.8. SSGG ANALIZĖ.................................................................................................................................................................... 34

3. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI............................................................................................................................................................ 36

3.1. ŠVIETIMAS........................................................................................................................................................................... 36

3.2. UŽIMTUMAS IR DARBO RINKOS PRIEMONĖS.................................................................................................................. 43

3.2.1. GYVENTOJŲ UŽIMTUMAS........................................................................................................................................ 43

3.3. KULTŪRA............................................................................................................................................................................. 47

3.4. KULTŪROS PAVELDAS....................................................................................................................................................... 50

3.5. SPORTAS............................................................................................................................................................................... 53

3.6. SSGG ANALIZĖ.................................................................................................................................................................... 54

4. VIEŠOSIOS PASLAUGOS............................................................................................................................................................. 56

4.1. SVEIKATOS APSAUGA IR SUSIRGIMŲ PREVENCIJA........................................................................................................ 56

4.2. SOCIALINĖS PASLAUGOS................................................................................................................................................... 63

4.3. VIEŠASIS SAUGUMAS....................................................................................................................................................... 635

4.4. SSGG ANALIZĖ.................................................................................................................................................................... 69

5. INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR APLINKOS APSAUGA.......................................................................................................... 70

5.1. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS ANALIZĖ.................................................................................................................. 70

5.2. AUTOMOBILIŲ KELIŲ TINKLAS........................................................................................................................................ 70

5.3. SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA..................................................................................................................................... 72

5.4. APLINKOS KOKYBĖ............................................................................................................................................................ 73

5.4.1. Atliekų tvarkymas............................................................................................................................................. 73

5.4.2. ORO TARŠOS KONTROLĖ ...............................................................................................................................................................74

5.4.3. VANDENS TIEKIMAS IR VALYMAS .............................................................................................................................................76

5.5. SSGG ANALIZĖ.................................................................................................................................................................... 78

6. STRATEGIJOS FORMAVIMAS..................................................................................................................................................... 80

6.1. VIZIJA, BENDRIEJI VYSTYMO TIKSLAI IR PRINCIPAI..................................................................................................... 80

6.2. PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS VYSTYMO PRIORITETŲ NUSTATYMAS, VYSTYMO PRIEMONĖS IR ĮGYVENDINIMO PLANAS 81

6.2.1. PRIORITETŲ DETALIZAVIMAS................................................................................................................................. 81

7. PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS 2011-2021 METŲ STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIORITETAI IR UŽDAVINIAI............... 83

8. STEBĖSENOS SISTEMA IR JOS VEIKSMINGUMAS................................................................................................................ 114

8.1. STEBĖSENOS SISTEMA..................................................................................................................................................... 114

8.2. STEBĖSENOS RODIKLIAI.................................................................................................................................................. 115

8.3. STEBĖSENOS VEIKSMINGUMO UŽTIKRINIMAS............................................................................................................ 118

9. NUMATOMAS PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS 2011–2021 METŲ STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO IR FINANSAVIMO PLANAS.......................................................................................................................................................................................... 119

PRIEDAI.......................................................................................................................................................................................... 123

PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS 2011-2021 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAs

ĮVADAS

Plano rengimo kontekstas

Pagėgių savivaldybės 2011-2020 m. strateginis plėtros planas buvo parengtas vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta LR Vyriausybės 2007 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 194 „Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“. Rengiant Pagėgių savivaldybės 2011-2020 m. strateginį plėtros planą, buvo vadovautasi šiais norminiais teisės aktais (pagal dokumento objekto ir veiksmų poveikio teritoriją):

I. Nacionalinio (valstybės) lygio strateginiai, teisiniai dokumentai:

1. Nacionalinė bendroji strategija: Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. balandžio 28 d.) bei:

1.1. Veiksmų programa, skirta žmogiškiesiems ištekliams vystyti (CCI 2007LT051PO001);

1.2. Veiksmų programa, skirta ekonomikos augimui (CCI 2007LT161PO002);

1.3. Veiksmų programa, skirta sanglaudos skatinimui (CCI 2007LT161PO001);

1.4. Veiksmų programa, skirta techninei paramai (CCI 2007LT051PO002).

2. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (2000 m. liepos 20 d. Nr. VIII-1889);

3. Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575;

4. Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270;

5. Valstybės ilgalaikės raidos strategija iki 2015 m., patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187;

6. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1269;

7. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853;

8. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154;

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr.1231 „Dėl Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros 2005–2010 metų plėtros strategijos patvirtinimo“;

II. Regiono (apskrities) lygio strateginiai dokumentai:

2.1. Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 482;

2.2. Tauragės regiono 2006 - 2013 metų plėtros planas;

III. Savivaldybės lygio strateginiai dokumentai:

3.1. Pagėgių savivaldybės 2005-2010 m. strateginis plėtros planas;

3.2. Pagėgių miesto šilumos ūkio specialusis planas;

3.3. Pagėgių miesto bendrasis planas;

3.4. Pagėgių savivaldybės bendrasis planas.

3.5. Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų specialusisi planas (vasario mėn. bus patvirtintas).

Plano rengėjai

Strateginį planą rengė UAB „Vizart“ ekspertai, Pagėgių savivaldybės strateginio plėtros plano parengimo darbo grupės atstovai (pridedamas sąrašas).

Trumpa savivaldybės situacijos apžvalga

Pagėgiai – miestas vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje, 30 km į pietvakarius nuo Tauragės. Pagėgių savivaldybės ir seniūnijos centras. Pagėgiuose yra Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta apie 1930 m.), Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1933 m.), A. Mackaus gimnazija, pradinė mokykla, Pagėgių biblioteka (nuo 1937 m.), paštas, miesto parkas.

Miesto pavadinimo kilmė aiški: tai priešdėlis pa- ir Gėgės upės vardas. Greta miesto įsikūręs Pagėgių kaimas.

Miestelis yra radialinio plano. 1875 m. nutiesus geležinkelį, Pagėgių kaimas pradėjo plisti. 1923 m. Pagėgiams suteiktos miesto teisės. Čia buvo pastatyti Tautinio Lietuvos banko, apskrities savivaldybės, muitinės pastatai, keletas kitų bankų pastatai, įruoštos kareivinės, prekių sandėliai, daug privačių pastatų. Miestelyje atsirado trys nauji viešbučiai, kelios parduotuvės, gydytojų kabinetai. Moderni architektūra pakeitė miesto veidą. Į Pagėgius suėjo Klaipėdos-Smalininkų ir Mintaujos-Tilžės plentų linijos..

Pagėgiuose tuomet jau gyveno apie 4.000 gyventojų. 1926 m. gegužės 10 d. įsteigta progimnazija. Nuo 1930 m. prezidento A. Smetonos iniciatyva (dail. A. Brako ir arch. K. Maskvitaičio projektas) buvo pradėtas statyti naujas gražus mūrinis trijų aukštų pastatas. 1932 m. lapkričio 13 d. oficialiai šiame pastate įsikūrė progimnazija. 1934 m. Lietuvos švietimo ministerija Pagėgių progimnazijai suteikė Kristijono Donelaičio vardą. 1939 m. kovo 22 d. iš Tilžės į Pagėgius įžengė vokiečių kariuomenė ir jau kitą dieną gimnazija buvo uždaryta.

1875 m. pro Pagėgius buvo nutiesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio linija. 1902 m. miestas Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siauruku buvo sujungtas su Smalininkais, vėliau (1904 m.) - pravesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio atšaka iš Pagėgių į Lauksargius. Po 1923 m. padidinta geležinkelio stotis.

1946 m. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Pokario metais Pagėgiai iš dalies atstatyti, buvo rajono centras iki 1962 m., bet vėliau Šilutės rajono sudėtyje miestelis nebeturėjo galimybės augti.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę Pagėgių atgimimo ženklu galima laikyti 1994 m. liepos 21 d. Lietuvos heraldikos komisijos oficialiai patvirtintą herbą. Herbą miestas turėjo dar vokiečių valdymo metais, bet jame vaizduotas kryžiuotis kėlė niūrias asociacijas.

Per II pasaulinį karą Pagėgių miške buvo įkurta tarybinių karių belaisvių stovykla „Oflager-53“ (Buchenvaldo konclagerio filialas). Ji užėmė 36 ha teritorijos, aptvertos spygliuota viela. Stovykla veikė maždaug iki 1943 m., spėjama čia žuvus apie 20 tūkst. žmonių. 1977 m. stovyklos vietoje pastatytas memorialinis kompleksas (skulptorius Steponas Šarapovas, architektas Gediminas Baravykas). 2005 m. buvo pastatytas naujas memorialinis paminklas stovykloje žuvusių karo belaisvių atminimui įamžinti.

1999 m. gruodžio 21 d. buvo įsteigta Pagėgių savivaldybė, priklausanti Tauragės apskričiai. 2000 kovo 19 d. įvyko pirmieji rinkimai į Pagėgių savivaldybės Tarybą. 2003 m. Pagėgių savivaldybė įstojo į Lietuvos savivaldybių asociaciją. Jos teritorija ‑ 54 tūkst. ha ir apima tik dalį prieš II pasaulinį karą egzistavusios Pagėgių apskrities plotą. Savivaldybė išsidėsčiusi istorinėse Skalvių genties šiaurinėse žemėse ir gali būti laikoma garbingos baltų genties sostine. Susikūrus Pagėgių savivaldybei jai priklausė 3 seniūnijos: Pagėgių, Stoniškių ir Vilkyškių. 2000 spalio 9 d. Pagėgių savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl dar 2 seniūnijų steigimo: Lumpėnų ir Natkiškių. Lumpėnai ir jų teritorija buvo atskirti nuo Vilkyšių, o Natkiškiai su savo teritorija – nuo Pagėgių seniūnijų.

Šiandien Pagėgių savivaldybei priklauso Stoniškių, Natkiškių, Pagėgių, Lumpėnų ir Vilkyškių seniūnijos, apjungiančios 98 kaimus, 2 miestus ir 1 miestelį. Visoje jos teritorijoje gyvena 12 208 gyventojai, 2 393 iš kurių ‑ Savivaldybės centre Pagėgiuose.

Plėtros vizija ir strategijos santrauka

Pagėgių savivaldybės 2011-2020 m. strateginis plėtros planas buvo rengiamas, derinamas ir tvirtinamas 2010 m. rugpjūčio-gruodžio mėn.

Atsižvelgiant į Pagėgių savivaldybės strateginę būklę ir atskirų sektorių plėtros galimybes bei tendencijas, suformuluota savivaldybės strateginė vizija:

Pagėgiai – strateginės bei ekonominės plėtros centras, su puikiai išvystyta viešąja ir verslo infrastruktūra, žemės ūkiu, sugebantis darniai ir dinamiškai vystytis, pritraukti naujas investicijas bei užtikrinantis kiekvieno asmens aukštą gyvenimo kokybę ir aplinką.

Asmens gyvenimo kokybės ir aplinkos lygį apibrėžia šie veiksniai:

§ maža skurdo rizika ir socialinė atskirtis;

§ geras kokybiškų viešųjų paslaugų (švietimo, sveikatos priežiūros ir kt.) prieinamumas;

§ palankios darbo sąlygos, savęs realizavimas;

§ palankios sąlygos asmens dalyvavimui vietos bendruomenių veikloje.

Pagėgių savivaldybės vizijai siekti keliami šie ilgalaikiai socialiniai - ekonominiai tikslai:

§ subalansuota savivaldybės ekonomikos plėtra;

§ gyvenimo lygio kilimas savivaldybėje;

§ kokybiškų asmens aptarnavimo tinklų plėtra;

§ savivaldybės patrauklumo investicijoms didinimas;

§ savivaldybės įmonių konkurencingumo didinimas;

§ efektyvus įvairių finansinių mechanizmų paramos įsisavinimas.

Pagėgių savivaldybės strateginės plėtros prioritetai derinami su Tauragės regiono 2006-2013 m. plėtros plane numatytais apskrities vystymosi prioritetais:

I PRIORITETAS. SUBALANSUOTOS IR STABILIOS PLĖTROS REGIONO VYSTYMAS PER VERSLO PLĖTRĄ, INVESTICIJŲ SKATINIMĄ, INFRASTRUKTŪROS GERINIMĄ IR TURIZMĄ

II prioritetas. Saugios ir sveikos aplinkos bendruomenei kūrimas

III prioritetas. Žmogiškųjų išteklių plėtra

Pagėgių savivaldybės plėtros strategija, užtikrinanti vizijos ir plėtros prioritetų įgyvendinimą, išdėstyta formuluojant strateginius tikslus bei uždavinius ir apibūdinant strategines priemones šiems tikslams realizuoti. Strategija bus įgyvendinama, rengiant ir realizuojant strategines priemones atitinkančius projektus.

1. BENDRA INFORMACIJA APIE PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĘ (TERITORIJA IR GYVENTOJAI)

Bendra informacija. 1999 m. gruodžio 21 d. buvo įsteigta Pagėgių savivaldybė, priklausanti Tauragės apskričiai. Jos teritorijai šiandien apima tik dalį prieš II pasaulinį karą egzistavusios Pagėgių apskrities plotą. Susikūrus Pagėgių savivaldybei jai priklausė 3 seniūnijos: Pagėgių, Stoniškių ir Vilkyškių. 2000 m. spalio 9 d. Pagėgių savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl dar 2 seniūnijų steigimo: Lumpėnų ir Natkiškių. Lumpėnai ir jų teritorija buvo atskirti nuo Vilkyškių, o Natkiškiai su savo teritorija – nuo Pagėgių seniūnijų. Šiandien Pagėgių savivaldybei priklauso Stoniškių, Natkiškių, Pagėgių, Lumpėnų ir Vilkyškių seniūnijos, apjungiančios 98 kaimus, 2 miestus, 1 miestelį.

Pagėgių savivaldybė yra Lietuvos vakaruose, Pajūrio žemumoje, pietvakarinėje Tauragės apskrities dalyje. Savivaldybės plotas - 537 km².

1.1. pav. Lietuvos apskritys ir savivaldybės

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

1.1. lentelė. Pagėgių savivaldybės bendras plotas, jo struktūrinės dalys

Teritorinis vienetas	Bendras plotas (tūkst. ha)	Iš jų
Teritorinis vienetas	Bendras plotas (tūkst. ha)	Miškai	Žemės ūkio naudmenos	Vandenys ir kitos paskirties plotai	Kita
Pagėgių savivaldybė	53,7	8,2	38,0	1,0	6,5
Procentinė dalis	100	15,2	70,8	1,9	12,1

Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010

Pagėgių savivaldybėje vyrauja kaimiškos teritorijos. 8197,15 ha (15,2 proc.) savivaldybės bendro ploto užima miškai. Valstybinių vandenų fondas – 999,13 ha (1,9 proc.). Savivaldybės teritorijoje yra nuostabaus grožio Rambyno regioninis parkas. Tai viena iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų. Parkas įkurtas siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti bei racionaliai naudoti. Parko plotas – 4 811ha, jame yra 8 draustiniai. Parko teritorijoje yra 8 kaimai (Bitėnai, Šereitlaukis, Raudondvaris, Bardėnai, Pempynė, Ostainys, Vilkyškiai, dalis Lumpėnų), kuriuose gyvena apie 1340 žmonių, 247 ha vandens telkinių. Parke nutiesti pažintiniai ir pasivaikščiojimo takai su informaciniais stendais ir atrakcionais vaikams.

Pagėgių savivaldybė ribojasi su Jurbarko rajono savivaldybe rytuose, Tauragės rajono savivaldybe – šiaurėje, Šilutės rajono savivaldybe – šiaurės vakaruose, o pietuose ją nuo Rusijos Kaliningrado srities skiria Nemunas.

Pagėgių savivaldybė – plotu mažiausia Tauragės apskrities savivaldybė, užimanti vos 12,2 proc. apskrities teritorijos. Didžiausia Tauragės apskrities savivaldybė – Jurbarkas. Pagėgių savivaldybės teritorija sudaro tik 0,8 proc. šalies teritorijos. Savivaldybės administracinis centras – Pagėgių miestelis.

1.2. pav. Savivaldybių teritorijų dalys visoje Tauragės apskrityje

Šaltinis: Statistikos departamentas, 2010

Gyventojai ir teritorija. Pagėgių savivaldybės teritorija užima 537 kv. km plotą. Joje gyvena 12.208 gyventojai – 2.393 (22 proc.) Pagėgių miesto gyventojai ir 9.486 (78 proc.) kaimo gyventojai. Bendras Pagėgių savivaldybės gyventojų skaičius sudaro 0,35 proc. visų šalies gyventojų. 6.787 (55,59 proc.) iš jų yra darbingo amžiaus, o 2.583 (21,15 proc.) – pensinio. Pagėgių savivaldybėje vyrauja kaimiškosios teritorijos, nes šalies mastu kaimo gyventojų yra 31 proc. Gyventojų tankumas savivaldybėje – 22,8 žmogaus 1 km², tai yra daug mažiau negu vidutiniškai Lietuvoje (53,2 žmogaus 1 km²).

Pagal naujausius gyventojų surašymo duomenis Pagėgių savivaldybėje gyvena 5.846 (47,9 proc.) vyrai ir 6.362 (52,1 proc.) moterys. Šis vyrų ir moterų santykis šiek tiek palankesnis negu visoje šalyje (46,8 proc. vyrų ir 53,2 proc. moterų).

Pagėgių savivaldybėje gyvena ir kitų tautybių bei religijų atstovų.

1.2. lentelė. Pagėgių savivaldybės gyventojai pagal tautybę

Eil. Nr.

Tautybės pavadinimas

Skaičius

Proc.

Lietuviai

11881

Rusai

177

1,44

Baltarusiai

0,26

Vokiečiai

0,26

Lenkai

0,2

Kiti

0,4

Nenurodė

0,09

Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010

1.3. lentelė. Pagėgių savivaldybės gyventojai pagal religiją

Eil. Nr.

Religijos pavadinimas

Skaičius

Proc.

Romos katalikai

10178

83,37

Evangelikai liuteronai

610

4,99

Stačiatikiai (ortodoksai)

103

0,84

Jehovos liudytojai

0,23

Kiti

0,16

Netikintys

1087

8,9

Nenurodė

183

1,49

Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010

Skirtingai nei bendroji situacija šalyje, didžioji dalis (77,6 proc.) Pagėgių savivaldybės gyventojų gyvena kaimuose. Pagėgių savivaldybėje didžioji dalis gyventojų yra darbingo amžiaus.

Ypač didelė neigiama natūrali gyventojų kaita, tenkanti tūkstančiui gyventojų, pastebima Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybėse.

Pagėgių natūralios gyventojų kaitos, tenkančios tūkstančiui gyventojų, rodiklis daug mažesnis už bendrą šalies rodiklį. Šis rodiklis Pagėgių savivaldybėje yra mažiausias tarp Tauragės apskrities savivaldybių.

Pagėgių savivaldybėje didžiausias mirusiųjų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, rodiklis visoje Tauragės apskrityje. Šis rodiklis Pagėgių rajone daug didesnis nei bendras Lietuvos.

2. VERSLAS, PRAMONĖ IR KAIMO PLĖTRA

Vietos valdžia pastaraisiais metais stengiasi orientuoti savo politiką į smulkaus ir vidutinio verslo paramą, vietinės ekonomikos palaikymą, naujų investicijų pritraukimą, savivaldybės bei jai pavaldžių institucijų veiklos efektyvinimą. Šiuo sunkiu, įtemptu ekonominiu laikotarpiu svarbu išsaugoti ir palaikyti esamas bendroves, bei skatinti naujų verslo įmonių kūrimąsi.

Siekiant numatyti Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų galimus vystymosi prioritetus, suformuluoti ateities viziją, pirmoje Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano dalyje analizuojama esama Pagėgių savivaldybės būklė. Analizė apima tokių sustambintų sričių kaip verslas, pramonė, žmogiškieji ištekliai, teikiamos viešosios paslaugos, infrastruktūros būklė bei aplinkosauga vertinimą. Atliekant esamos situacijos analizę, vertinami ne tik Pagėgių savivaldybės būklės rodikliai, bet tuo pačiu pateikiama lyginamoji rodiklių analizė su kitomis pasirinktomis Lietuvos savivaldybėmis. Svarbiausi Pagėgių savivaldybės esamos būklės rodikliai lyginami su Tauragės apskrities savivaldybių, o taip pat su Vilkaviškio rajono, Kazlų Rūdos, Rietavo, Kalvarijos rajono, Šakių rajono, Šilutės rajono savivaldybėmis (nesant rodiklių kiekybinės išraiškos savivaldybės mastu, nagrinėjami bei lyginami apskrities rodikliai). Šios savivaldybės pasirinktos dėl kelių priežasčių:

§ Vilkaviškio rajono savivaldybė. Tiek Vilkaviškio rajono, tiek ir Pagėgių savivaldybė esamos būklės analizėje vertinamos kaip panašios savivaldybės. To priežastis – abi savivaldybės turi pasienį su Kaliningrado sritimi. Akivaizdu, jog savivaldybių geografinė padėtis turi didelės įtakos socialinei ir ekonominei raidai bei gyventojų gerovės vystymuisi.

§ Kazlų Rūdos savivaldybė. Tiek Kazlų Rūdos, tiek ir Pagėgių savivaldybė yra panašios gyventojų skaičiumi. 2010 m. sausio mėnesio Statistikos departamento prie LRV duomenimis, Kazlų Rūdos savivaldybėje gyveno 14.189 gyventojai, Pagėgių savivaldybėje – 11.131. Be to, abi savivaldybės buvo įsteigtos 1999 m. gruodžio 21 d. po priimto Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo reformos.

§ Šakių rajono savivaldybė. Šakių rajono ir Pagėgių savivaldybė esamos būklės analizėje vertinamos kaip panašios savivaldybės. To priežastis – abi savivaldybės ribojasi su Kaliningrado sritimi. Savaime suprantama, kad savivaldybių geografinė padėtis turi didelės įtakos socialinei ir ekonominei raidai bei gyventojų gerovės vystymuisi.

§ Rietavo savivaldybė. Tiek Rietavo savivaldybė, tiek ir Pagėgių savivaldybė yra panašios gyventojų skaičiumi. 2010 m. sausio mėnesio Statistikos departamento prie LRV duomenimis, Rietavo savivaldybėje gyveno 9.837 gyventojai, Pagėgių savivaldybėje – 11.131. Be to, abi savivaldybės buvo įsteigtos 1999 m. gruodžio 21 d. po priimto Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo reformos.

§ Kalvarijos rajono savivaldybė. Tiek Kalvarijos rajono, tiek ir Pagėgių savivaldybė esamos būklės analizėje vertinamos kaip panašios savivaldybės. To priežastis – abi savivaldybės turi pasienio ruožus su Kaliningrado sritimi. Savivaldybių geografinė padėtis turi didelės įtakos socialinei ir ekonominei raidai bei gyventojų gerovės vystymuisi.

§ Šilutės rajono savivaldybė. Tiek Šilutės rajono, tiek ir Pagėgių savivaldybė esamos būklės analizėje vertinamos kaip panašios savivaldybės. To priežastis – abi savivaldybės turi pasienį su Kaliningrado sritimi. Akivaizdu, jog savivaldybių geografinė padėtis turi didelės įtakos socialinei ir ekonominei raidai bei gyventojų gerovės vystymuisi.

Rengiant Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginį plėtros planą bei nagrinėjant Pagėgių savivaldybės esamos būklės statistinius rodiklius pasirenkamas 2005-2009 m. ataskaitinis laikotarpis. Šis periodas pasirinktas todėl, kad ankstesniajame Strateginiame Pagėgių savivaldybės plėtros 2005-2010 metų plane nagrinėti rodikliai apima laikotarpį iki 2004 metų, tuo tarpu pats plano įgyvendinimas vykdomas 2005-2010 m. Todėl Strateginiame Pagėgių savivaldybės plėtros 2005-2010 metų plane nėra nagrinėjami 2005-2009 m. laikotarpio esamos būklės rodikliai.

2.1. BENDRAS VIDAUS PRODUKTAS

Statistikos departamentas prie LRV bei kiti oficialūs statistikos šaltiniai neteikia informacijos apie Lietuvos savivaldybėse sukuriamo bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) dydį. Esant tokiai situacijai, šiame strateginio plėtros plano skyrelyje bus nagrinėjamas Tauragės apskrities sukuriamas BVP bei kiti išvestiniai rodikliai.

Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2008 m. visų apskričių BVP apimtis, skaičiuojant vienam gyventojui, išaugo.

Regionų indėlis į šalies BVP labai skirtingas. Kaip ir ankstesniais metais, lyginant vienam gyventojui tenkančią BVP dalį su šalies vidurkiu, lyderių pozicijų neužleidžia Vilniaus (154,34 proc.) ir Klaipėdos (100,05 proc.) apskritys. Šiose apskrityse BVP vienam gyventojui augo sparčiausiai.

Rezultatai rodo, kad skirtumas tarp Vilniaus ir kitų regionų 2008 m. nesumažėjo. Vilniaus apskrityje BVP vienam gyventojui du kartus ir daugiau viršija Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Tauragės apskričių lygį.

2.1.1. lentelė. Bendrasis vidaus produktas Tauragės, Marijampolės, Telšių apskrityse 2006-2008 m.

Rodiklis	Tauragės apskritis			Marijampolės apskritis			Telšių apskritis
Rodiklis	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.
Bendrasis vidaus produktas, mln. litų	1.465,8	1.669,1	1.915.2	2.791,6	3.175,8	3.708,0	3.508,3	4.207,2	4.709,7
Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, tūkst. litų	11,3	13,0	15,1	15,2	17,5	20,5	20,0	24,2	27,2
BVP, tenkantis vienam gyventojui, palyginti su šalies vidurkiu, proc.	46,5	44,6	45,6	62,5	59,7	62,0	82,2	82,7	82,3
Apskričių sukurta BVP dalis, proc.	1,8	1,7	1,7	3,4	3,2	3,3	4,2	4,3	4,2

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2008 m. Tauragės apskrities bendrasis vidaus produktas buvo 1.915,2 mln. Lt, t.y. 1,72 proc. bendro Lietuvos BVP (Lietuvos BVP 2008 m. buvo 111.189,823 mln. Lt).

Tauragės apskrityje sukuriamas bendrasis vidaus produktas buvo mažiausias palyginus su Marijampolės ir Telšių apskritimis. Tuo tarpu Telšių apskrities BVP buvo 1 mln. Lt didesnis už Marijampolės apskrities ir 2,8 mln. Lt už Tauragės apskrities. Palyginus trijų minėtų apskričių BVP duomenis (ne tik pagal BVP dydį, išreikštą litais, bet ir BVP, tenkantį vienam gyventojui, taip pat regionų indėlį į šalies BVP) matyti, jog mažiausią BVP sukuria Tauragės apskritis. Marijampolės ir Telšių apskričių gyventojų skaičius yra labai panašus, o Tauragės apskrityje ~ 50 tūkst. mažesnis skaičius (2010 m. pradžioje Tauragės apskrityje – 124.755 gyventojai, Marijampolės apskrityje – 178.365 gyventojai, Telšių apskrityje – 171.132 gyventojai).

Žemiau esančiame paveiksle grafiškai pateikiamas bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui (tūkst. Lt) kitimas analizuotose apskrityse 2006-2008 m. laikotarpiu.

2.1.1. pav. Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, tūkst. Lt, 2006-2008 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2.1.2. pav. Bendrosios pridėtinės vertės struktūra Tauragės apskrityje pagal ekonominės veiklos rūšis, 2008 m., proc.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Didžiausią bendrąją pridėtinę vertę Tauragės apskrityje sukuria viešasis valdymas, paslaugos socialinei sferai ir komunalinė veikla – 24,6 proc. visos vertės. Didelę pridėtinę vertę taip pat sukuria prekyba, viešbučių ir restoranų veikla, transportas, sandėliavimas ir ryšiai – 22,0 proc., pramonė – beveik 19,7 proc.

2008 m. prasidėjęs Lietuvos ekonominis nuosmūkis turėjo įtakos jau 2009 m. BVP rodiklio mažėjimui. Tačiau 2010 m. rugpjūčio mėn. Statistikos departamento duomenimis, BVP 2010 m. II ketv., palyginus su 2009 m. II ketv., padidėjo 1,3 proc., o palyginti su 2010 m. I ketv. – 6,9 proc.

2.2. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS

Statistikos departamento prie LRV duomenimis, Lietuvoje tiesioginės užsienio investicijos 2010 m. pradžioje sudarė 33.281,0 mln. Lt. Palyginant su 2009 m. duomenimis, investicijos padidėjo 5,1 proc. (2009 m. buvo 31.591,3 mln. Lt).

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Tauragės apskrityje tiesioginės užsienio investicijos sudarė 47,5 mln. Lt – 0,14 proc. visų šalies tiesioginių užsienio investicijų.

2010 m. pradžioje Pagėgių ir Šilalės r. savivaldybėms teko 0,2 mln. Lt tiesioginių užsienio investicijų. Tauragės r. sav. yra daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų gaunanti savivaldybė Tauragės apskrityje.

2.2.1. lentelė. Tiesioginių užsienio investicijų dinamika 2005–2010 m. pradžioje, mln. Lt

Teritorinis vienetas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.
Lietuvos Respublika	16.192,6	23.895,8	28.924,6	35.503,9	31.591,3	33.281,0
Tauragės apskritis	21,5	27	32,4	,5	56,8	47,5
Jurbarko r. sav.	1,3	2,6	4	10,4	14,7	8,2
Pagėgių sav.	n.d.	n.d.	n.d.	0	0,3	0,2
Šilalės r. sav.	n.d.	n.d.	0,1	0,1	0,3	0,2
Tauragės r. sav.	20,2	24,4	28,3	53	41,5	38,9

* n.d. – nėra duomenų

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Atsižvelgiant į tiesioginių užsienio investicijų dinamiką Tauragės apskrityje, regimas tiesioginių užsienio investicijų augimas 2005-2008 m. Tuo tarpu Pagėgių savivaldybėje 2008 m. pradžioje tiesioginių užsienio investicijų iš vis nebuvo, tačiau jau 2009 m. buvo 0,3 mln., 2010 m. – 0,2 mln. Lt.

Sparčiausiai tiesioginių užsienio investicijų apimtys 2005-2008 m. laikotarpiu augo Jurbarko r. sav. bei Tauragės r. sav. Apie Pagėgių ir Šilalės r. sav. 2005-2006 m. investicijų augimą nėra duomenų, o 2006-2010 m. tempai buvo pakankamai intensyvūs, tačiau jaučiamas augimo nestabilumas bei svyravimas.

2.2.1. pav. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui 2008–2010 m. pradžioje, Lt

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2010 m. pradžioje Tauragės rajono savivaldybė pirmavo Tauragės apskrityje pagal tiesiogines užsienio investicijas tenkančias vienam gyventojui (779 Lt). Pagėgių savivaldybėje tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui sudarė 18 Lt. 2010 m., lyginant su 2009 m., Pagėgių savivaldybėje tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui sumažėjo 35,7 proc.

Lyginant Pagėgių savivaldybės tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui rodiklius su kitomis analizuojamomis savivaldybėmis teigtina, jog 2010 m. pradžioje Pagėgių sav. lenkė Kalvarijos sav. (tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui sudarė 7 Lt) ir Šilalės r. sav. (sudarė 9 Lt).

2.3. PRAMONĖ BEI SMULKUS IR VIDUTINIS VERSLAS

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) – vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį tiek bendrai Lietuvos ūkio raidai, tiek ir atskirų regionų ekonominei plėtrai. Šis dinamiškiausias ūkio sektorius yra vienas esminių faktorių, lemiančių naujų darbo vietų kūrimą, socialinį stabilumą ir gerovės lygio kilimą. Tik smulkių ir vidutinių įmonių steigimasis ir jų konkurencingumo didėjimas, esantis šalies ekonomikos augimo pagrindas, gali užtikrinti šalies ir jos regionų gerovę. Dėl šių priežasčių SVV plėtros politika yra neabejotinai viena iš svarbiausių Lietuvos ekonominės politikos strateginių krypčių, kuri turi būti vykdoma visais lygmenimis, tiek nacionaliniu, tiek ir savivaldos.

Veikiančiais ūkio subjektais laikomi tie, kurie teikia statistikos skyriams statistines ataskaitas, mokesčių inspekcijoms – įmonių deklaracijas bei metinius balansus, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriams – ketvirtines ataskaitas.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Tauragės apskrityje buvo 1.973 veikiantys ūkio subjektai. Iš jų: 26,5 proc. Jurbarko r. sav., 5,5 proc. Pagėgių sav., 20,4 proc. Šilalės r. sav. ir 47,6 proc. Tauragės r. sav.

2.3.1. lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius 2005-2010 m. pradžioje

Teritorinis vienetas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.
Lietuvos Respublika	72.330	73.344	76.516	81.376	84.574	83.201
Tauragės apskritis	1.797	1.823	1.863	1.994	2.037	1.973
Jurbarko r. sav.	583	576	535	554	555	523
Pagėgių sav.	101	99	103	116	117	109
Šilalės r. sav.	352	361	380	401	417	402
Tauragės r. sav.	761	787	845	923	948	939

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2005-2009 m. laikotarpiu, Pagėgių sav. veikiančių ūkio subjektų skaičius išaugo 13,7 proc., tačiau 2010 m. pradžioje sumažėjo 6,8 proc. 2010 m. pradžioje veikiančių ūkio subjektų skaičius sumažėjo ne tik Pagėgių sav., bet ir visose kitose savivaldybėse, kaip ir visoje Lietuvoje.

2.3.1. pav. Veikiančių ūkio subjektų dinamika 2005-2010 m. pradžioje

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2005-2010 m. laikotarpiu, Tauragės apskrityje daugiausia veikiančių ūkio subjektų buvo Tauragės r. sav. ir Jurbarko r. sav. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Pagėgių sav. mažiausiai veikiančių ūkio subjektų buvo 2006 m. pradžioje (99), daugiausiai 2009 m. pradžioje (117).

Pramonės regioninis išsidėstymas Lietuvoje nėra palankus subalansuotai vietinei pramonės plėtrai bei efektyviam ir rentabiliam vietos resursų naudojimui. Naujos įmonės kuriamos aplink sostinę bei stambiausiuosius miestus, tuo tarpu periferinės kaimo vietovės, kuriose dominuoja žemės ūkis ar viena pramonės šaka, vystosi žymiai lėčiau.

Tačiau sėkmingą verslo vystymą Pagėgių savivaldybėje liudija keli pavyzdžiai. Savivaldybėje veikia tokios kompanijos kaip AB „Vilkyškių pieninė“ (įkurta 1993 m.; veikla: įvairiausių sūrių gamyba pagal senąsias lietuviškas, pasaulines ir originalias šimtmečių receptūras) ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ (gamybinė veikla pradėta 1995 m. (iki 2007 m. UAB „Vilkė“); mėsos perdirbimo bendrovė).

Savivaldybėje taip pat sėkmingai veikia šios bendrovės: UAB „Veižas“ (elektros instaliacijos montavimo darbai, prekyba elektros prekėmis), UAB „Varlanda“ (veikiantys atvirieji muitinės sandėliai), UAB „Riklaiva“ (didmeninė, mažmeninė prekyba maisto produktais), UAB „Meliovesta“ (melioracinė hidrotechninė statyba, pastatų statyba ir remontas, žemės ūkio darbų paslaugos), A. Juciaus įmonė „Agirija“ (prekyba įvairiomis prekėmis, maitinimo paslaugos), UAB „Agrūnė“ (mažmeninė prekyba įvairiomis prekėmis), UAB „Senasis Rambynas“ (turizmo paslaugos), S. Klėtkaus IĮ „Prie Kelio“ (maitinimas), UAB „Sprangi ašaka“ (kavinė, viešbutis), UAB „Senoji giria“ (banketai, vestuvės, pokylių salė, kavinė, kambarių nuoma), UAB „Lavirga“(turizmo, maitinimo, apgyvendinimo paslaugos), UAB „Nemuno Žirgynas“ (žirgininkystė, turistinių grupių aptarnavimas), I. Jurkūnienės įmonė (gėlių, krepšelių, vainikų pardavimas), ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ (pieno, mėsos gamybos įmonė), ŽŪK „Piktupėnų javas“ (daržininkystė, grūdininkystė).

Vertinant Pagėgių savivaldybėje veikiančių įmonių struktūrą pagal dydį, galima teigti, jog jis atitinka bendrą šalies tendenciją. 2010 m. pradžioje mažos ir vidutinės bendrovės sudarė 98 proc. visų Pagėgių sav. veikiančių ūkio subjektų.

2.3.2. lentelė. Pagėgių savivaldybės įmonių skaičius pagal darbuotojų skaičiaus grupes 2010 m. pradžioje

Rodiklis	Iš viso:	Darbuotojų skaičius
Rodiklis	Iš viso:	0-4	5-9	10-19	20-49	50-99	100-149	150-249	250-499
Įmonių skaičius	109	55	15	13	16	8	0	1	1
Lyginamasis svoris (proc.)	100	50,5	13,8	11,9	14,7	7,3	0	0,9	0,9

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Pagėgių sav. daugiausiai veikiančių ūkio subjektų buvo švietime, sveikatos priežiūros ir kitose komunalinių ir socialinių aptarnavimo sferose (17,4 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (17,4 proc.) bei kitose nenurodytose aptarnavimo srityse (20 proc.).

2.3.3. lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius 2010 m. pradžioje pagal ekonomines veiklas

Ekonominės veiklos rūšis	Jurbarko r. sav.	Pagėgių sav.	Šilalės r. sav.	Tauragės r. sav.
Iš viso	523	109	402	939
Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė	33	5	17	15
Kasyba ir karjerų eksploatavimas	n.d.	n.d.	n.d.	1
Apdirbamoji gamyba	42	7	29	119
Elektros, dujų ir vandens tiekimas	2	2	3	9
Statyba	26	6	23	40
Didmeninė ir mažmeninė prekyba	145	19	135	331
Transportas ir sandėliavimas	29	3	28	85
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla	15	4	14	38
Informaciniai ryšiai	5	n.d.	5	6
Finansinė ir draudimo veikla	2	1	2	6
Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla	68	17	41	105
Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas	5	4	6	13
Švietimas, sveikatos priežiūra ir kita komunalinė ir socialinė aptarnavimo veikla	54	19	41	75
Kita aptarnavimo veikla	97	22	58	96

* n.d. – nėra duomenų

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Įstaigos ir organizacijos pagal teisinę formą 2010 m. duomenimis buvo pasiskirsčiusios taip: 26,6 proc. sudarė asociacijos, 24,8 proc. – uždarosios akcinės bendrovės, 19,3 proc. –individualios įmonės, 17,4 proc. – savivaldybės biudžetinės įstaigos, po 2,8 proc. – viešosios įstaigos, valstybinės biudžetinės įstaigos bei kooperatinės bendrovės ir kt.

2.3.2. pav. Pagėgių savivaldybėje veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal teisinę formą 2010 m. pradžioje

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Pagrindiniai smulkaus ir vidutinio verslo subjektai – uždarosios akcinės bendrovės bei individualios įmonės – kartu sudaro 44,1 proc. visų Pagėgių savivaldybėje veikiančių įmonių, organizacijų ir įstaigų.

Vertinant kitose savivaldybėse ūkio subjektų skaičių pagal teisinę formą matyti, jog visur dominuoja uždarosios akcinės bendrovės bei individualios įmonės, sukuriančios didžiąją dalį bendrosios pridėtinės vertės savivaldybėje. Tai kiekvienos savivaldybės ekonominio potencialo pagrindas, todėl būtinas ypatingas dėmesys verslo skatinimui, rėmimui savivaldybėse.

2.4. STATYBA IR BŪSTO PLĖTRA

Materialinės investicijos Tauragės apskrityje 2008 m. sudarė 338.690 tūkst. Lt, o tai sudaro 1,3 proc. visos šalies materialinių investicijų. Įvertinant investicijų pasiskirstymą Tauragės apskrityje, didžioji dalis apskrities materialinių investicijų tenka Tauragės r. sav. – 41,4 proc., Pagėgių savivaldybėje materialinės investicijos sudarė 14,4 proc. apskrities investicijų.

2.4.1. lentelė. Materialinių investicijų dinamika Lietuvoje ir Tauragės apskrityje, tūkst. Lt

Teritorinis vienetas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.
Lietuvos Respublika	15.502.290	19.949.846	26.507.126	25.861.026
Tauragės apskritis	165.710	266.856	343.562	338.690
Jurbarko r. sav.	27.791	55.335	73.454	80.664
Pagėgių sav.	17.059	27.763	62.358	48.733
Šilalės r. sav.	40.589	45.343	45.836	69.021
Tauragės r. sav.	80.271	138.415	161.914	140.272

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2005-2008 m. materialinės investicijos Pagėgių savivaldybėje svyravo nuo 17.059 tūkst. Lt 2005 m. iki 62.358 tūkst. Lt 2007 m. 2005-2007 m. laikotarpiu investicijų dydis nuolat augo, tačiau jau 2008 m. investicijos nukrito 21,8 proc. lyginant su 2007 m.

Vertinant santykinį dydį, materialines investicijas, tenkančias vienam gyventojui, Pagėgių savivaldybė 2005-2008 m. viršijo apskrities vidurkį. 2008 m. Pagėgių savivaldybėje vidutiniškai vienam gyventojui teko 4.308 Lt materialinių investicijų, apskrityje – 2.673 Lt. 2007-2008 m. Pagėgių savivaldybės materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodiklis buvo didžiausias Tauragės apskrityje. Mažiausiai investicijų vienam gyventojui apskrities mastu 2008 m. teko Šilalės rajono savivaldybėje.

2.4.2. lentelė. Materialinių investicijų tenkančių vienam gyventojui dinamika 2005-2008 m., Lt

Teritorinis vienetas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.
Lietuvos Respublika	4.540	5.878	7.853	7.701
Tauragės apskritis	1.268	2.063	2.683	2.673
Jurbarko r. sav.	765	1.544	2.076	2.308
Pagėgių sav.	1.439	2.379	5.428	4.308
Šilalės r. sav.	1.314	1.482	1.514	2.304
Tauragės r. sav.	1.554	2.702	3.183	2.777
Šilutės r. sav.	1.572	2.182	2.615	3.808
Kalvarijos sav.	1.338	1.440	2.460	4.252
Kazlų Rūdos sav.	4.185	12.513	5.321	2.409
Šakių r. sav.	1.692	1.728	2.426	3.876
Vilkaviškio r. sav.	894	1.649	2.312	1.185
Rietavo sav.	1.422	2.443	3.419	5.133

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2.4.1. pav. Materialinės investicijos tenkančios vienam gyventojui 2008 m., Lt

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Lyginant su kitomis pasirinktomis analizei Lietuvos savivaldybėmis matyti, jog 2008 m. Pagėgių savivaldybė buvo antra savivaldybė pagal materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, dydį (4.308). Ją lenkė tik Rietavo savivaldybė (5.133).

Statyba yra svarbus sektorius visoje ūkio struktūroje. 2009 m. duomenimis, gyvenamųjų pastatų statybai išduota 180 leidimų Tauragės apskrities savivaldybėse. Daugiausia leidimų išduota Tauragės r. sav. – 60,6 proc. bei Šilalės r. sav. – 25,6 proc. Mažiausiai išduota Pagėgių savivaldybei – 0,6 proc.

2.4.3. lentelė. Išduotų leidimų gyvenamųjų pastatų statybai dinamika 2005-2009 m.

Teritorinis vienetas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Lietuvos Respublika	5.488	7.486	8.800	8.189	5.994
Tauragės apskritis	133	128	152	203	180
Jurbarko r. sav.	39	23	26	37	24
Pagėgių sav.	0	1	0	3	1
Šilalės r. sav.	37	27	29	36	46
Tauragės r. sav.	57	77	97	127	109
Šilutės r. sav.	27	60	66	56	92
Kalvarijos sav.	2	10	7	4	9
Kazlų Rūdos sav.	9	25	38	21	17
Šakių r. sav.	13	29	19	22	27
Vilkaviškio r. sav.	18	26	48	54	46
Rietavo sav.	3	3	9	10	10

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2.4.2. pav. Išduota leidimų gyvenamųjų pastatų statybai 2009 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Atlikus Pagėgių savivaldybės ir kitų savivaldybių analizę matyti, jog Pagėgių savivaldybėje išduota mažiausiai leidimų gyvenamųjų pastatų statybai. Siekiant nustatyti, kokios priežastys įtakoja tokią situaciją, vertėtų panagrinėti Pagėgių bei kitų savivaldybių gyvenamąjį fondą.

2.4.4. lentelė. Gyvenamasis fondas, tūkst. m²

Teritorinis vienetas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Lietuvos Respublika	80.856,9	81.416,8	82.120,2	83.351,3	83.186,1
Tauragės apskritis	2.950,5	2.947,4	2.959,1	3.023,4	3.050,3
Jurbarko r. sav.	893,3	887,4	893,8	905,6	921,1
Pagėgių sav.	248,2	248,1	248,1	255,5	293,6
Šilalės r. sav.	693,7	694,5	696,8	678,5	643
Tauragės r. sav.	1.115,3	1.117,4	1.120,4	1.183,8	1.192,6
Šilutės r. sav.	1.112,8	1.116,2	1.148,2	1.153,7	1.163,9
Kalvarijos sav.	316	317,2	316,8	316,4	307
Kazlų Rūdos sav.	361,6	361,9	362,3	365,7	340,5
Šakių r. sav.	957	956,2	957,3	960,7	892,4
Vilkaviškio r. sav.	1.095,8	1.098,5	1.101,5	1.109,6	1.089,8
Rietavo sav.	253,7	251,1	251,9	248,8	235

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2.4.3. pav. Gyvenamasis fondas, tūkst. m², 2009 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Vertinant 2.4.4. lentelėje pateiktus Statistikos departamento prie LRV duomenis matyti, jog 2005-2007 m. laikotarpiu Pagėgių savivaldybėje gyvenamasis fondas buvo mažiausias iš visų nagrinėjamų savivaldybių. Tačiau 2008-2009 m. Pagėgių savivaldybėje šis rodiklis padidėjo 15,5 proc. lyginant su 2007 m.

Vertinant gyvenamąjį fondą visos Lietuvos mastu pažymėtina, jog šis rodiklis yra vienas mažiausių Lietuvoje: iš visų savivaldybių, Pagėgių gyvenamasis fondas 2009 m. buvo didesnis tik už Birštono, Neringos, Rietavo ir Marijampolės rajono savivaldybių rodiklius, t.y. pagal gyvenamąjį fondą Pagėgių savivaldybė užėmė 57 vietą tarp Lietuvos savivaldybių.

Tuo tarpu geresnė Pagėgių savivaldybės situacija pastebima analizuojant naudingą plotą, tenkantį vienam gyventojui, m². Pagal šį rodiklį, Pagėgių savivaldybė 2009 m. užėmė 25 vietą tarp Lietuvos savivvaldybių. Tauragės apskrityje naudingas plotas, tenkantis vienam gyventojui buvo pasiskirstęs taip: Jurbarko r. sav. – 26,9 m², Pagėgių sav. – 26,4 m², Šilalės r. sav. – 21,8 m² ir Tauragės r. sav. – 23,9 m².

2005-2009 m. laikotarpiu statybos darbų apimtys Pagėgių savivaldybėje nuolat svyravo. Daugiausia statybos darbų buvo atlikta 2006 m. (25.483 tūkst. Lt). Įvertinant atliktų statybos darbų pasiskirstymą 2009 m. Tauragės apskrityje, didžioji dalis apskrities atliktų statybos darbų savo jėgomis tenka Tauragės r. sav. – 36,7 proc. ir Šilalės r. sav. – 29,1 proc. Pagėgių sav. atlikti statybos darbai sudarė 10,4 proc. apskrities darbų.

2.4.5. lentelė. Atliktų statybos darbų, savo jėgomis (be PVM) to meto kainomis, dinamika 2005-2009 m. (tūkst., Lt)

Teritorinis vienetas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Tauragės apskritis	104.570	133.269	208.578	236.727	94.729
Jurbarko r. sav.	23.647	20.831	61.488	46.867	22.568
Pagėgių sav.	2.777	25.483	24.519	23.528	9.881
Šilalės r. sav.	28.452	31.081	35.425	53.750	27.519
Tauragės r. sav.	49.694	55.874	87.146	112.582	34.761

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Per 2005-2009 m. laikotarpį pastatytų naujų butų skaičius Tauragės apskrityje sumažėjo 33,8 proc. 2005 m., 2007 m. ir 2008 m. Pagėgių savivaldybėje buvo pastatyta po 1 naują butą. Tai buvo pats prasčiausias rezultatas tarp visų Tauragės apskrities savivaldybių. 2009 m. daugiausia butų buvo pastatyta Tauragės r. sav. (33 butai).

Geresnė situacija aptinkama vertinant pastatytų negyvenamųjų pastatų sritį. Analizuojamu 2005-2009 m. laikotarpiu pastatytų negyvenamųjų pastatų skaičius Pagėgių sav. padidėjo 75 proc. 2009 m. daugiausia negyvenamų pastatų buvo pastatyta Tauragės r. sav. (41) ir Jurbarko r. sav. (38).

2.4.6. lentelė. Pastatytų negyvenamų pastatų skaičiaus dinamika 2005-2009 m.

Teritorinis vienetas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Tauragės apskritis	218	133	164	135	109
Jurbarko r. sav.	87	47	66	51	38
Pagėgių sav.	2	1	4	9	8
Šilalės r. sav.	76	44	37	30	22
Tauragės r. sav.	53	41	57	45	41

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2.5. PREKYBA IR PASLAUGOS

Prekyba ir paslaugos yra vyraujančios sferos smulkaus ir vidutinio verslo struktūroje. Lietuvoje tankiausias parduotuvių tinklas yra didesnėse gyvenvietėse ir judrių magistralių pakelėse, ypač priemiestinėse zonose. Parduotuvių stygius jaučiamas atokiose kaimo vietovėse, ypač nutolusiose nuo centro. Dauguma prekybos įmonių – tai smulkios kaimo parduotuvės, prekiaujančios maisto produktais bei būtinomis namų apyvokos prekėmis.

Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2009 m. pabaigoje Pagėgių savivaldybėje veikė 27 parduotuvės (mažmeninės prekybos, įskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, techninę priežiūrą ir remontą, automobilių degalų mažmeninę prekybą). Tai sudarė 5,2 proc. Tauragės apskrities parduotuvių. Daugiausia parduotuvių buvo Tauragės rajone – 221 (tai sudarė 42,4 proc. Tauragės apskrities parduotuvių).

2.5.1. pav. Tauragės apskrities mažmeninės prekybos įmonių parduotuvių struktūra pagal savivaldybes 2009 m. pabaigoje

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2005-2008 m. laikotarpiu Lietuvoje parduotuvių skaičiaus kitimo tendencijos išliko stabilios, tačiau jau 2009 m. parduotuvių skaičius sumažėjo: 2005 m. fiksuojama 17.716 parduotuvių, 2009 m. – 16.369 parduotuvės. Parduotuvių skaičius 2005-2009 m. Lietuvoje sumažėjo 7,6 proc. Tuo pačiu laikotarpiu Tauragės apskrityje taip pat vyravo parduotuvių skaičiaus mažėjimo tendencija. 2005-2009 m. parduotuvių skaičius sumažejo nuo 644 (2005 m.) iki 521 (2009 m.).

Vertinant parduotuvių skaičių, tenkantį 1.000-iui gyventojų, Pagėgių sav. 2009 m. 1.000-iui gyventojų teko 2,4 parduotuvės. Tai neatitinka Lietuvos ir Tauragės apskrities vidurkių: čia 1.000-iui gyventojų teko atitinkamai po 4,9 ir 4,2 parduotuvės.

2.5.2. pav. Parduotuvių skaičius tenkantis 1.000-iui gyventojų 2009 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Atliekant Pagėgių savivaldybės parduotuvių skaičiaus lyginamąją analizę su kitomis savivaldybėmis pastebėta, jog parduotuvių skaičius, tenkantis 1.000-iui gyventojų, visose nagrinėjamose savivaldybėse išlieka panašus ir gana stabilus, tačiau Pagėgių sav. šis rodiklis yra mažiausias.

2005-2007 m. Pagėgių savivaldybėje mažmeninės prekybos, įskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, techninę priežiūrą ir remontą, automobilių degalų mažmeninę prekybą, parduotuvių skaičius svyravo nuo 36 parduotuvių 2005 m. iki 37 parduotuvių 2007 m. Tačiau 2008-2009 m. mažmeninės prekybos parduotuvių skaičius sumažėjo iki 27 parduotuvių.

2.5.1. lentelė. Mažmeninės prekybos įmonių parduotuvių skaičius Pagėgių savivaldybėje 2005–2009 m.

Rodiklis	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas, techninė priežiūra ir remontas; automobilių degalų mažmeninė prekyba	3	4	5	4	3
Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas	33	34	32	29	24
Iš viso:	36	38	37	33	27

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Parduotuvių skaičiaus svyravimo tendencija buvo būdinga ir kitiems Tauragės apskrities rajonams. 2009 m. parduotuvių skaičiaus mažėjimo tempai stebimi visose Tauragės apskrities savivaldybėse.

2.5.2. lentelė. Parduotuvių skaičiaus dinamika Tauragės apskrityje 2005–2009 m.

Teritorinis vienetas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Tauragės apskritis	644	640	625	621	521
Jurbarko r. sav.	214	205	198	196	163
Pagėgių sav.	36	38	37	33	27
Šilalės r. sav.	130	130	128	130	110
Tauragės r. sav.	264	267	262	262	221

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2009 m. Pagėgių savivaldybėje parduotuvių prekybos plotas sudarė 3,4 tūkst. m². Tai sudarė 5,2 proc. Tauragės apskrities parduotuvių prekybos ploto.

Vertinant prekybos plotą, tenkantį 1.000-iui gyventojų, Pagėgių savivaldybėje 2009 m. 1.000-iui gyventojų teko 299 m² prekybos ploto. Tai 2,8 karto mažiau negu Lietuvos vidurkis ir 1,8 karto mažiau negu Tauragės apskrities vidurkis: Tauragės apskrityje 1.000-iui gyventojų 2009 m. teko 524 m², Lietuvoje – 824 m² prekybos ploto.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Pagėgių savivaldybėje buvo 2 įstaigos, kurios teikė maitinimo ir gėrimų paslaugas, o tai sudarė 3,6 proc. Tauragės apskrityje veikiančių restoranų ir maitinimo įmonių. Lyginant su kaimyniniais rajonais, 2009 m. pabaigoje daugiau restoranų ir kitų maitinimo įstaigų buvo Tauragės rajone – 27.

2009 m. Pagėgių savivaldybėje mažmeninės prekybos įmonių apyvarta siekė 30,4 mln. Lt (be PVM). Tai sudarė 4,6 proc. Tauragės apskrities mažmeninės prekybos įmonių apyvartos. Pagėgių savivaldybės mažmeninės prekybos įmonių apyvarta buvo mažiausia tarp Tauragės apskrities rajonų. 2009 m. didžiausia mažmeninės prekybos įmonių apyvarta Tauragės apskrityje buvo Tauragės r. sav. ir sudarė 370,2 mln. Lt.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta Pagėgių savivaldybėje 2005-2008 m. pasižymėjo tendencija didėti, tai atitiko bendrą šalies bei apskrities tendenciją. Tačiau jau 2009 m. mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo ne tik Pagėgių sav., bet ir visoje Lietuvoje.

2.5.3. lentelė. Mažmeninės prekybos įmonių apyvartos (be PVM) dinamika 2005–2009 m. Tauragės apskrityje, mln. Lt

Teritorinis vienetas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Tauragės apskritis	496,5	558,2	729,7	855,3	658,4
Jurbarko r. sav.	116,1	127,4	151,5	170	133
Pagėgių sav.	24,9	31,1	37,9	42,4	30,4
Šilalės r. sav.	83,3	100,7	127,8	155,1	124,8
Tauragės r. sav.	272,2	299	412,5	487,8	370,2

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2.5.3. pav. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 1 gyventojui, 2009 m., Lt

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2009 m. Pagėgių savivaldybėje 1 gyventojui teko 2.716 Lt mažmeninės prekybos įmonių prekių apyvartos. Lyginant su kitomis savivaldybėmis, labiausiai išsiskyrė Kalvarijos sav., kadangi jos rodiklis buvo kelis kartus didesnis už kitų savivaldybių. Nedaug atsiliko ir Tauragės r. sav. – 1 gyventojui teko 7.385 Lt mažmeninės prekybos įmonių prekių apyvartos.

Pagėgių savivaldybėje vyrauja tik vietinius būtiniausius poreikius tenkinančios paslaugos: sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos. 2008 m. duomenimis, Pagėgių savivaldybėje buvo 14 paslaugų įmonių, tai sudarė 5,3 proc. visų Tauragės apskrities paslaugas teikiančių įmonių.

2.5.4. lentelė. Paslaugų įmonės Tauragės apskrityje 2007-2008 m.

Įmonių veiklos pobūdis	Jurbarko r. sav.		Pagėgių sav.		Šilalės r. sav.		Tauragės r. sav.
Įmonių veiklos pobūdis	2007	2008	2007	2008	2007	2008	2007	2008
Įmonės, užsiimančios asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymu	0	0	0	0	1	1	7	7
Įmonės, užsiimančios nekilnojamo turto operacijomis	3	2	0	1	6	6	13	14
Įmonės, užsiimančios mašinų, įrenginių ir asmeninių reikmenų nuoma	1	1	0	0	1	1	4	5
Įmonės, užsiimančios kompiuteriais ir su jais susijusia veikla	3	1	0	0	1	1	2	2
Įmonės, užsiimančios kita verslo veikla	16	14	0	1	8	12	35	36
Švietimo įmonių skaičius	2	2	0	0	1	2	2	1
Įmonės, užsiimančios sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikla	41	35	5	6	26	23	55	52
Įmonės, užsiimančios nuotekų ir atliekų šalinimu, sanitarinių sąlygų užtikrinimu	0	0	2	1	1	1	4	4
Įmonės, užsiimančios poilsio organizavimu, kultūrine ir sportine veikla	5	3	4	4	3	2	7	7
Įmonės, užsiimančios kita aptarnavimo veikla	1	0	1	1	3	3	13	10
Iš viso:	72	58	12	14	51	52	142	138

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Kituose Tauragės apskrities rajonuose paslaugas teikiančių įmonių ženkliai daugiau nei Pagėgių sav. 2008 m. Jurbarko r. sav. daugiausia buvo įmonių, kurios užsiėmė sveikatos priežiūra ir socialine darbo veikla bei kita verslo veikla. Šilalės r. sav., kaip ir Jurbarko r. sav., vyravo tos pačios paslaugų įmonės bei bendrovės, vykdančios nekilnojamo turto operacijas. Tauragės apskrityje daugiausia paslaugų įmonių buvo Tauragės r. sav., jos sudarė 52,7 proc. visų apskrities paslaugų įmonių. Siekiant stiprinti paslaugų sektorių bei gerinant Pagėgių savivaldybės ekonominę situaciją, būtina išnaudoti poilsio, kultūros bei sporto paslaugas savivaldybėje (pvz., išnaudoti Pagėgių sav. ežerų, upių ar dvarų galimybes sportui bei poilsiui, teikti maitinimo paslaugas poilsiavietėse, sukurti paslaugų kompleksą panaudojant Pagėgių savivaldybės miškus, kultūrinio paveldo kraštovaizdžius, organizuoti įvairius renginius kultūrine tematika, ypatingai šiltuoju metų laiku ir kt.).

Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Pagėgių savivaldybėje buvo 33 fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimus. Didžiausias fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, skaičius – 20 fizinių asmenų – užsiėmė kita, nei nurodyta, aptarnavimo veikla. Asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, nekilnojamo turto operacijoms buvo 4, švietimo veiklai – taip pat 4 asmenys. Kaip ir Pagėgių, Jurbarko, Šilalės bei Tauragės rajono savivaldybėse fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimus, daugiausia užsiima kita aptarnavimo veikla.

2.5.5. lentelė. Asmenys, įsigiję verslo liudijimus Pagėgių savivaldybėje 2007-2008 m.

Asmenų veiklos pobūdis	Jurbarko r. sav.		Pagėgių sav.		Šilalės r. sav.		Tauragės r. sav.
Asmenų veiklos pobūdis	2007	2008	2007	2008	2007	2008	2007	2008
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymui	17	15	2	0	7	9	13	11
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus nekilnojamo turto operacijoms	7	12	3	4	3	7	25	39
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus mašinų, įrenginių ir asmeninių reikmenų nuomai	6	11	0	0	5	10	5	10
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus veiklai su kompiuteriais	7	4	1	1	1	1	9	9
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus kitai verslo veiklai	10	8	1	1	2	4	18	22
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus švietimo veiklai	15	5	4	4	19	28	33	27
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui	0	0	0	0	0	0	0	0
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus nuotekų ir atliekų šalinimui, sanitarinių sąlygų užtikrinimui	0	0	0	0	0	0	0	0
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus poilsio organizavimui, kultūrinei ir sportinei veiklai	12	15	2	3	11	7	13	20
Asmenys, įsigiję verslo liudijimus kitai aptarnavimo veiklai	90	109	13	20	68	84	121	163
Iš viso:	164	179	26	33	116	150	237	301

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Atsižvelgiant į atliktą prekybos ir paslaugų analizę galima konstatuoti, jog tiek prekyba, tiek ir paslaugos nėra pakankamai išvystytos, nepatenkina visų vietos gyventojų bei atvykusiųjų poreikių.

2.6. TURIZMAS

Pagėgių savivaldybės teritorija neužteršta gamta, gamtiniais rekreaciniais šaltiniais, palankiais rekreacijos ir turizmo plėtrai.

Turtingas gamtinis kraštovaizdis su kultūros paveldo objektais yra saugomi Rambyno valstybiniame regioniniame parke (plotas – 4811 ha). Jūros ichtiologiniame draustinyje saugomos retos žuvų rūšys ir jų nerštavietės. 2004 metais Jūros ir Šešuvio upių slėniai paskelbti Natūra 2000 teritorija –„Jūros ir Šešuvio upių slėniai“,-kur saugomos Europoje nykstančios paukščių rūšys – griežlė ir tulžys.

Rambyno regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti unikalų Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. 50 proc. parko teritorijos užima miškai. Parke yra aštuoni draustiniai: Ragainės vingio hidrografinis, Rambyno kraštovaizdžio, Vilkyškių geomorfologinis, Šilėnų botaninis, Bitėnų Botaninis-zoologinis, Šereitlaukio architektūrinis ir Vilkyškių urbanistinis, Bitėnų geomorfologinis. Pagrindinės saugomos parko vertybės – Nemuno slėnio kraštovaizdis; užliejamos pievos su tik joms būdingomis augalų bendrijomis; Rambyno kalnas su vertingais medynais; gamtos ir kultūros vienovę išsaugoję Bitėnų ir Bardėnų kaimai; išraiškinga Vilkyškių kalvagūbrio ketera; regiono miškams būdinga medynų įvairovė; Šereitlaukio dvaro aplinka; Vilkyškių miestelio senoji dalis. Regioninio parko Vilkyškių miške yra Raganų eglė - valstybės saugomas gamtos paminklas (tai 32 m aukščio neįprastos formos eglė, kurios 5 m apimties kamienas maždaug l m aukštyje šakojasi į keliolika didesnių ar mažesnių šakų – kamienų). Taip pat parke gausu piliakalnių bei įamžintų Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų gyventųjų vietų. Reikšmingi ir turistų lankomi Vilkyškių, Kulmenų (Kreivėnų), Obstainio, Vartūliškių (Barzdūnų), Būbliškės (Pagėgių) ir Šereitlaukio piliakalniai. Prie pat Vilkyškių piliakalnio yra dar vienas valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – 40 ąžuolų alėja. Medžiai išsidėstę abiejose keliuko pusėse, veda į Vilkyškių mišką.

Mažosios Lietuvos tyrinėtojas E. Gizevijus, Vilkyškių kalvagūbrio formos kraštovaizdį, kuris dera su Nemuno slėnio lyguma Ragainės vingyje, pavadino lietuviškąja Šveicarija. Šalia Šereitlaukio ir Bitėnų miškų, Nemuno slėnyje, plyti vaizdingas Merguvos – Bitežerio lankas. Nemuno slėnis čia platus – maždaug pusantro kilometro pločio. Visą slėnį užima užliejama terasa – salpa. Prie Šereitlaukio ir Bitėnų žemės paviršius pakyla iki 70 m aukščio virš jūros lygio. Apie Rambyno kalną augantis miškas paskirtas miško parkui. Miško parkas yra tvarkomas taip, kad natūrali gamta būtų kuo mažiau pažeista, pritaikant jį žmonių poreikiams, pirmiausia – rekreacijai.

Šalia Rambyno kalno – įsikūrę Bitėnai. Čia gimė ir gyveno žinomas lietuviškos spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas Martynas Jankus (1858–1946). Jis visą savo gyvenimą paskyrė kovai už lietuvybę vokiečių administruojamoje Mažojoje Lietuvoje. Atstatytame buvusios spaustuvės pastate įsikūręs Martyno Jankaus memorialinis muziejus. Čia įrengtos ekspozicijų salės ir M. Jankaus darbo kambarys, išlikusi nelegalios spaudos slėptuvė-rūsys.

Jūros ichtiologinis draustinis tęsiasi ne tik Pagėgių savivaldybės, bet Tauragės bei Jurbarko rajonuose. Šiame draustinyje saugomos lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietės. Pagėgių savivaldybėje saugoma teritorija užima 8,5 proc. visos savivaldybės ploto. Šis rodiklis yra didesnis už Tauragės apskrities vidurkį (7,6 proc.).

Pagėgių savivaldybėje nėra didelių vandens telkinių (ežerų). Mažesni vandens telkiniai yra Nemuno senvagės dalys (Merguvos, Kucų ežerai), Stoniškių buvusio karjero tvenkinys. Savivaldybėje upių tinklas yra retas ir nelabai tinkamos poilsiui. Tik Jūros upė tinkama vandens turizmui – baidarių, kanojų turizmui. Nemunas Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra mažai naudojamas poilsio tikslams. Tačiau yra žvejybinio turizmo prielaidos.

Pagėgių savivaldybėje yra daug gražių vietų, kur atsiveria įspūdingi gamtos vaizdai. Tačiau daugelyje jų neįrengti privažiavimai, nėra pastogių, suolų, trūksta nuorodų ir kitos būtinos infrastruktūros bei mažosios architektūros.

Lietuvoje populiarėja vietinis ir važiuojamasis dviračių turizmas, kadangi šalyje gausu turizmo išteklių (kultūrinių ir gamtinių). Pagėgių savivaldybėje yra dviračiams skirta trasa „Nemuno žiedas“ (Vilkyškiai – Šereitlaukis – Bitėnai – Rambyno kalnas – Vilkyškiai). Remiantis savivaldybės duomenimis, bendras maršruto ilgis – 33,7 km.

Pagėgių savivaldybėje taip pat veikia UAB „Nemuno žirgynas“. Jau daugiau kaip dešimtmetį žirgyno manieže vyksta tarptautinis metų renginys – Trakėnų žirgų vertinimas ir bandymai. Bendrovė didžiuojasi savo augintiniais, kurie iškeliauja į užsienį ir ten puikiai pasiekia gerų rezultatų įvairiose varžybose. „Nemuno žirgyne“ veikia sporto mokykla, kurioje vaikai mokomi jodinėti. Atvykusiems turistams galima išsinuomoti žirgus pramoginiam jodinėjimui.

Kaimo turizmas apima visas turizmo rūšis, susietas su kaimo aplinkos pažinimu ir poilsiu joje. Pagėgių savivaldybė turi visas tinkamas sąlygas plėtoti kaimo turizmą, tačiau šiai dienai jis nėra pakankamai išvystytas. Turizmo paslaugas teikia UAB „Agrūnė“, UAB „Senasis Rambynas“, „Akmenukas“.

Pagėgių savivaldybės teritorijoje iki šiol nėra įkurto turizmo informacijos centro ar kitos institucijos, kuri atliktų koordinatoriaus vaidmenį. Informacijos teikimu turistams šiuo metu rūpinasi savivaldybės administracija (leidžiami lankstinukai, straipsniai ir kt.), M. Jankaus muziejus ir Rambyno regioninis parkas rūpinasi informacinių ženklų, nuorodų įrengimu, platina informacinę medžiagą. Tačiau šiose įstaigose nėra darbuotojų, kurie tiesiogiai būtų atsakingi už turizmo informacijos teikimą. Turizmo paslaugų teikėjai šiuo metu veikia pavieniui, todėl iš šių paslaugų praktiškai nesukuriama pridėtinė vertė.

2.7. ŽEMĖS ŪKIS IR KAIMO PLĖTRA

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuva vis dar išliko agrarine valstybe – 41,2 proc. visos šalies žemės ploto užėmė žemės ūkio naudmenos. Tauragės apskritis yra vienas iš agrariškiausių šalies regionų. 2009 m. apskrities plotas buvo 4411 km², arba 6,8 proc. visos Lietuvos teritorijos. Iš jų žemės ūkio naudmenos užima 47,5 proc., miškai – 29,2 proc., vandenys – 2,3 proc. viso apskrities žemės ploto.

Pagėgių savivaldybės teritorijoje žemės ūkio funkcijų vykdymas siejamas su Vyriausybės numatytų programinių nuostatų įgyvendinimu. Svarbiausi Pagėgių savivaldybės žemės ūkio plėtojimo privalumai - tai pakankami gamtos ištekliai ( bendras žemės plotas 53700 ha, 38015 ha žemės ūkio naudmenų , 25649 ha melioruotos žemės ), užtektinai žemės ūkio produktų perdirbimo įmonių (pieno perdirbimo įmonė – UAB „Vilkyškių pieninė“, mėsos perdirbimo įmonė – UAB „Vilkė“). Vaizdingas kraštovaizdis, dideli vandens plotai, švarus neužterštas oras – tai puikios sąlygos kaimo plėtrai, alternatyviai veiklai ir kaimo turizmo verslui.

Pagėgių savivaldybė yra mažiausia Tauragės apskrityje (537 km²). Visa žemuma išraižyta senvagėmis, nusėta giliais ežerais – Velnežerio, Bitežerio, Kurmežerio, Oplankio ir kitais. Dirvožemiai daugiausia smėlingi rudžemiai. Miškingumas nedidelis, didesni Dinkių, Pagėgių, Mikytų, Rambyno miškai.

Pagėgių savivaldybės teritorija yra žemo derlingumo regionas, kuris priskiriamas prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių. 2010 m. Pagėgių savivaldybėje žemės ūkio naudmenas deklaravo 1723 pareiškėjai, tai 2 pareiškėjais mažiau nei 2009 m.

2.7.1. lentelė. Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus deklaravusių pareiškėjų

skaičius ir deklaruotas plotas Pagėgių sav.

Metai	Pareiškėjų skaičius (vnt.)	Deklaruotas plotas(ha)	tenkantys vienam pareiškėjui(ha)
2007	1903	30375	15,96
2008	1752	30107	17,18
2009	1725	30097	17,45
2010	1723	31337	18,18

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

2.7.2. lentelė. 2010 m. Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus deklaravusių pareiškėjų skaičius ir deklaruotas plotas savivaldybėse

Savivaldybės	Pareiškėjų skaičius (vnt.)	Deklaruotas plotas(ha)	Tenka vienam pareiškėjui žemės ūkio naudmenų (ha)
Pagėgių	1723	31337	18,18
Tauragės	3851	48786	12,67
Šilutės	5628	66784	11,87
Šilalės	5686	61875	10,88
Jurbarko	3741	62642	16,74

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

2.7.1. pav. 2007-2010 deklaruotas plotas ir pateiktų paraiškų skaičius

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

Bendras deklaruotas plotas 31337 ha. Deklaruotas plotas lyginant su 2008, 2009 metais padidėjo 1200 ha. Žemdirbiams bus išmokėta apie 16,6 milijonų litų tiesioginių išmokų, už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse, agrarinės aplinkosaugos išmokos, Natūra 2000 ES remiamus pasėlius ir kitus remiamus plotus. Pareiškėjų deklaruojančių žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus mažėjimas siejamas su ES KPP (Kaimo plėtros plano) priemone “Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“. Nuo 2004 m. Pagėgių savivaldybėje iš prekinės žemės ūkio gamybos pasitraukė 234 ūkininkai, kuriems buvo išmokėta apie 1,75 mil. Lt paramos. 2010 m. iš prekinės žemės ūkio gamybos pasitraukė 5 žemdirbiai. Taip pat įtakos turi ūkių stambėjimas.

2.7.3. lentelė. 2008 -2010 metais Pagėgių sav. ūkininkai augino (ha)

Eil. Nr.	Pasėliai	2008 m.	2009 m.	2010 m.
1	Rugiai	787	1274	865,88
2	Miežiai vasariniai	1050	958	955,96
3	Kviečiai vasariniai	1267	1327	1620,86
4	Kviečiai žieminiai	210	283	420,10
5	Kvietrugiai vasariniai	233	223	220,80
6	Kvietrugiai žieminiai	682	1655	1513,70
7	Avižos	820	639	632,24
8	Lubinai	131	180	202,62
9	Rapsai vasariniai	371	505	1052,27
10	Rapsai žieminiai	47	110	310,70
11	Bulvės	410	388	399,74
12	Kukurūzai grūdams	175	8	8,35
13	Kukurūzai silosui	438	494	576,24
14	Atviro grunto daržovės	53	39	34,91
15	Daugiametės pievos (virš 5 m.)	9414	9096	9787
16	Ganyklos pievos (iki 5 m.)	11571	11387	11444

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

Kasmet valdų skaičius mažėja kaip ir deklaracijų skaičius. Tai sėjama su ūkininkų ankstyvų pasitraukimu iš prekinės žemės ūkio gamybos bei ūkių stambėjimu.

Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registre 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis Pagėgių savivaldybėje buvo įregistruoti 743 ūkininkų ūkiai, iš jų jaunųjų ūkininkų iki 40 metų – 135. Per 2010 metais įregistruoti 41 ūkininkų ūkiai, iš jų jaunųjų – 19.Vidutinis ūkio dydis 11,79 ha.

2.7.4. lentelė. Pagėgių savivaldybės ūkininkų ūkių skaičius pagal naudojamą plotą 2007 m.

Intervalas (ha)

Ūkių skaičius

Naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas, ha

0 - 1

6,66

1 - 3

127

318,67

3 - 10

310

1096,3

10 - 20

135

1746,17

20 - 30

2131,28

30 - 50

1839,1

50 - 100

739,51

100 - 500

103,69

>500

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų registras, 2010

Savivaldybėje vidutiniškai iš karvės melžiama 6195 kg. 4,35 % riebumo ir 3,32% baltymingumo pieno. Bendra Pagėgių sav. pieno gamintojų turima kvota 31727 tonos. Per 2010 m. kontroliuota 4040 karvių. Daugiausia iš karvės melžė ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ - 7917 kg. 4,72% riebumo, 3.29% baltymingumo pieno, ŽŪK „Bajėnai“ – 7146 kg. 3,86% riebumo, 3,45 % baltymingumo pieno, ŽŪB „Piktupėnai“ – 5909 kg. 4,28 % riebumo 3,45 % baltymingumo pieno. Atskirai pagal ūkius produktyvumas siekė:; Egono ir Edverdo Kenklių ūkyje – 8209 kg. 4,16% riebumo ir 3.22% baltymingumo pieno, Romaldo Mančo ūkyje – 7357 kg. 5,49 % riebumo ir 3,29% baltymingumo, Audriaus Rakšnio ūkis- 6818kg., 5,35 % riebumo ir 3,39% baltymingumo, Mindaugo Karklelio ūkis - 6372kg., 54,12 % riebumo ir 3,25% baltymingumo. Karvių produktyvumą vykdo 164 ūkiai. Vidutiniškai Pagėgių sav. kontroliuojama 57 proc. laikomų karvių. Pagėgių savivaldybėje UAB „Nemuno Žirgynas“ laiko 469 veislinius Lietuvos sunkiųjų ir Trakėnų veislės žirgus, yra A grupės arklių veislynas. Grynaveislius mėsinius galvijus laiko UAB „Nemuno Žirgynas“, Saulius Rukštelis, Kęstutis Komskis, Laura Mišeikienė.

2.7.5. lentelė. Vidutinis išmilžis iš karvės, riebumas ir baltymingumas

	Vid. išmilžis iš karvės	Vid. riebumas	Vid. baltymingumas
Pagėgių sav.	6195	4,35	3,32
Šilutės r. sav.	6066	4,36	3,33
Tauragės r. sav.	6241	4,25	3,34
Respublikoje	6209	4,34	3,33

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

2.7.2. pav. Vidutinis išmilžis iš karvės 2.7.3. pav. Vidutinis riebumas

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

2.7.6. lentelė. Galvijų ir jų laikytojų skaičiaus palyginimas tarp Tauragės apskrities savivaldybių

	Galvijų skaičius	Laikytojų skaičius	Vid. galvijų skaičius tenkantis vienam laikytojui
Pagėgių	14637	1164	12,57
Jurbarko	16803	2725	6,16
Šilalės	37339	4211	8,86
Tauragės	20659	2568	8,04

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

Vidutiniškai vienam Pagėgių sav. gyvulių laikytojui tenka 12,57 galvijų. Atitinkamai Šilalės r. – 8,86, Tauragės r.- 8,04 ir Jurbarko r. – 6,16 galvijų vienam gyvulių laikytojui. Matome, kad Pagėgių sav. gyvulių laikytojai, pagal laikomų gyvulių skaičių, pirmauja apskrityje.

2.7.4. pav. Galvijų ir jų laikytojų skaičiaus palyginimas tarp Tauragės apskrities savivaldybių

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

2.7.7. lentelė. Mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų ir jų laikytojų skaičiaus pasiskirstymas apskrities savivaldybėse

	Mėsinių ir mišrūnų galvijų skaičius	Laikytojų skaičius
Pagėgių sav.	1685	463
Jurbarko r. sav.	2135	783
Šilalės r. sav.	7770	2021
Tauragės r. sav.	3837	992

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

2.7.5. pav. Mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų ir jų laikytojų skaičiaus pasiskirstymas apskrities savivaldybėse

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

Mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų ir jų laikytojų skaičius savivaldybėje kas metai mažėja. Jei 2007 m. mišrūnus augino 490 subjektai, 2008 m. 424 subjektai, 2009 m. tik 373 o 2010 m. lyginant su 2009 m. padidėjo 24 procentais.

2.7.8. lentelė. Galvijų skaičiaus dinamika Pagėgių sav.

	2007	2008	2009	2010
Galvijų sk.	14470	14445	14508	14637
Karvių sk.	7406	7206	7142	7017

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

2.7.6. pav. Galvijų skaičiaus dinamika Pagėgių sav.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

Galvijų skaičius savivaldybėje svyruoja neženkliai. Nors laikytojų skaičius metai iš metų mažėja, galvijų skaičius neženklia didėja.

2.8. SSGG ANALIZĖ

Atlikus esamos būklės vertinimą, pateikiama verslo, pramonės ir kaimo plėtros stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių (SSGG) analizė.

Stiprybės

Artima didelė Klaipėdos rinka

Geri infrastruktūriniai ryšiai su Taurage (apskrities centru)

Išvystyta kelių infrastruktūra

Artima Rusijos rinka

Pakankami miško ištekliai

Santykinai nebrangi darbo jėga

Gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai sudaro sąlygas kurti ir vystyti aktyvaus poilsio, ekologinio turizmo, kultūrinio ir kaimo turizmo produktus

Formuojasi alternatyvių veiklų – kaimo turizmo, amatų, paslaugų, kitų smulkių verslų sektorius

Veikia verslo paramos ir skatinimo sistema

Geros sąlygos informacinių technologijų srities plėtrai

Geros sąlygos pradėti verslą (pramoninė zona su inžinerine infrastruktūra)

Plėtojama paramos verslui infrastruktūra

Silpnybės

Žemas verslumo ir socialinio aktyvumo lygis

Didelė konkurencija su Tauragės bei Klaipėdos įmonių paslaugomis ir prekėmis

Ilgalaikių finansinių išteklių trūkumas

Nepakankama Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtra

Didelė smulkaus ir vidutinio verslo įmonių dalis naudoja pasenusias technologijas, silpnai diegiamos informacinės technologijos versle

Ribotos galimybės į įmones pritraukti kvalifikuotus specialistus, jų stoka (kvalifikuoti specialistai ir jaunimas migruoja į kitus miestus ir užsienį)

Trūksta pirminio kapitalo verslui pradėti

Verslo įmonės stokoja apyvartinių lėšų, žemas įmonių investicinis potencialas

Asocijuotos verslo struktūros kūrimosi stadijoje silpnai atstovauja verslo įmonių interesus

Nepakankamai išvystyta turizmo informacinė sistema (ženklinimas, kelių nuorodos, teritorijų schemos ir pan.), trūksta dviračių takų, neįrengti paplūdimiai ir kita turizmo infrastruktūra

Nebaigta žemės reforma

Nėra darnaus mokslo ir gamybos kooperavimo

Nėra inovacinės veiklos patirties ir tradicijų

Didelis gamybos įmonių technologijų, pastatų nusidėvėjimo lygis

Padidėjusios pesimistinės nuotaikos dėl neužtikrintos ateities, jei nebus valstybės paramos

Neaiški verslo ateitis

Galimybės

Projektų, bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos programų, rengimas

Vietinių iniciatyvų rėmimas ir vidaus investicijų skatinimas

Tranzito vystymas ir tranzitinio transporto aptarnavimo infrastruktūros sukūrimas: logistikos, serviso įmonės

Paslaugų įmonių veiklos diversifikacijos, teikiant įvairiarūšių paslaugų paketus, skatinimas

Šiuolaikinių paslaugų tinklo plėtimas bei sąlygų jo gerinimui sudarymas

Informacinės bazės verslui tobulinimas

Investicijos į turizmo sferos plėtrą paskatins turistų srautus, formuos aptarnavimo sektoriaus plėtrą, naujų paslaugų atsiradimą

Gyventojų perkamosios galios augimas dėl struktūrinės paramos bei alternatyvių verslų plėtojimo

Verslo subjektų administracinių gebėjimų augimas leis įsisavinti Europos Sąjungos lėšas

Valstybės parama SVV

Atsiveriančios ES rinkos

Šalies investicinio patrauklumo augimas

Turizmo plėtra skatins paslaugų sektoriaus augimą

Pasienio bendradarbiavimas – Rusijos verslininkų suinteresuotumas bendradarbiauti su Pagėgiais

Integraciniai procesai leis sparčiai plėtoti regiono ekonomiką užsienio tiesioginių investicijų pagrindu, perimti pažangias technologijas, tarptautinės vadybos patirtį apimant veiksmingą gamybos ir realizacijos organizavimą

Grėsmės

Jaunimo ir kvalifikuotų specialistų migracija į šalies didžiuosius miestus ir užsienį

Nesugebėjimas adaptuotis prie besikeičiančių rinkos sąlygų

Administracinių gebėjimų stygius, silpna informacinės bei konsultacinės paramos sistema neleis verslui pasinaudoti galima parama

Investicinių lėšų stygius įmonėse neleis pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiama parama

Atvira rinka aštrins vietos gamintojų konkurenciją su importuojama produkcija

Aštri konkurencija su kitais Tauragės apskrities rajonais ir Lietuvos regionais dėl investicijų pritraukimo

Investicijos ir toliau pasieks tik stambias, konkurencingas pramonės įmones

Nebus suformuotas Pagėgių investicinis patrauklumas bei aplinka, vyks konkurencija su kitais Lietuvos regionais dėl investicijų pritraukimo, investicijų srautai aplenks regioną

Demografiniai procesai pablogins darbo rinkos situaciją, reikalingą intelektualioms technologijoms plėtoti

Nesugebėjimas pasinaudoti struktūrinių fondų parama dėl mažo investicinio įmonių potencialo, silpnos finansinio sektoriaus orientacijos į bendradarbiavimą su verslo įmonėmis, įsisavinant struktūrinę paramą

Galimi įmonių bankrotai dėl nepalankios teisinės bei ekonominės aplinkos, nesugebėjimo konkuruoti išaugusių produkcijos kokybės bei aplinkosauginių reikalavimų srityse

Elektros, šilumos energijos, kuro brangimas, gamybos kaštų didėjimas

Socialinis ekonominis nuosmūkis savivaldybėje dėl ekonominės recesijos

3. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

3.1. ŠVIETIMAS

Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.

Mokinių ugdymas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vyksta įvairių tipų bendrojo lavinimo mokyklose, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis ar vidurinis išsilavinimas.

Pagėgių savivaldybėje sudarytos sąlygos įvairių gyventojų grupių švietimo poreikių tenkinimui: formuojasi mokyklų, vykdančių formalųjį ir neformalųjį švietimą, tinklas.

Vienas iš svarbiausių švietimo lygį apibūdinančių rodiklių yra švietimo prieinamumas. Jis vertinamas pagal švietimo sistemos struktūrų ir ugdymosi poreikių dermę, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo teikėjų tinklo pakankamumą, kuris užtikrina asmenų ugdymąsi ir teisę mokytis valstybine kalba. Teritoriniam mokyklų išdėstymui įtakos turi daugelis veiksnių – savivaldybės (apskrities) teritorija bei konfigūracija, gyventojų skaičius, tankis, išsidėstymas teritorijoje, mokyklinio amžiaus vaikų skaičius, mokyklų tipų įvairovė, švietimo politika, švietimo infrastruktūros kūrimo strategija ir taktika.

3.1.1. lentelė. Lietuvos švietimo sistema

Mokymo ar studijų programa	Įstaiga
Ikimokyklinis ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą teikiamas vaikams nuo 1 iki 5 (arba 6 metų).	Pagal ikimokyklinio ugdymo programą ugdo lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai ar kt.
Priešmokyklinis ugdymas teikiamas nuo 6 metų arba, jei tėvai pageidauja (ir vaikas pakankamai tokiam ugdymui subrendęs), ir anksčiau, bet ne anksčiau negu nuo 5 metų. Toks ugdymas trunka metus.	Pagal priešmokyklinio ugdymo programą ugdo darželiai, pradinės ir kitos mokyklos, taip pat laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.
Pradinis ugdymas teikiamas nuo 7 metų arba, jei tėvai pageidauja bei vaikas pasirengęs, ir anksčiau. Baigę programą mokiniai įgyja pradinį išsilavinimą.	Pagal ketverių metų pradinio ugdymo programą ugdo mokyklos-darželiai, pradinės, pagrindinės, vidurinės mokyklos.
Pagrindinis ugdymas trunka šešerius metus. Baigę pagrindinio ugdymo programą (10 kl.) mokiniai įgyja pagrindinį išsilavinimą. Toliau jie gali mokytis pagal vidurinio ugdymo arba profesinio mokymo programas, arba pagal vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa pirmajai kvalifikacijai įgyti.	Pagrindinio ugdymo programą vykdo pagrindinės, vidurinės mokyklos, gimnazijos, jaunimo, profesinės ir kt. mokyklos.
Vidurinis ugdymas trunka dvejus metus. Į vidurinio ugdymo programą gali būti įtraukti profesinio mokymo programos moduliai. Baigę vidurinio ugdymo programą ir išlaikę brandos egzaminus asmenys įgyja vidurinį išsilavinimą.	Vidurinio ugdymo programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės mokyklos (kartu su profesinio mokymo programa) ir kt. mokyklos.
Profesinis mokymas yra skirtas kvalifi kacijai įgyti ir trunka 1–3 metus.	Pagal profesinio mokymo programas moko profesinės mokyklos.
Aukštojo mokslo studijos yra 2 tipų: neuniversitetinės ir universitetinės. Neuniversitetinės studijos yra vienos pakopos, trunka 3-4 metus. Baigusiems išduodamas aukštojo mokslo diplomas, liudijantis apie įgytą aukštąjį išsilavinimą, suteiktą profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir profesinę kvalifikaciją. Universitetinės studijos yra 3 pakopų: pirmoji pakopa – pagrindinės studijos; antroji pakopa – magistrantūra, specialiosios profesinės studijos; trečioji pakopa – doktorantūra, rezidentūra bei meno aspirantūra. Universitetinės studijos gali būti ir vientisosios, kai tęstinumu susiejama pirmoji ir antroji pakopos.	Aukštojo mokslo neuniversitetines studijas vykdo kolegijos. Kolegijas baigę absolventai po išlyginamųjų kursų (profesinės veiklos praktikos) gali tęsti studijas magistrantūroje universitetinėse aukštosiose mokyklose. Universitetines studijas vykdo universitetinės aukštosios mokyklos.

Šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerija, 2010

Švietimo kaita – perėjimas prie dešimtmetės pagrindinės mokyklos, profilinio mokymo įvedimas ir mokyklų tinklo optimizavimas – turi gerinti mokinių švietimo poreikių tenkinimą. Per pastaruosius metus bendras valstybinių ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų skaičius sumažėjo 18 proc. Tai įvyko dėl demografinių pokyčių: bendro vaikų skaičiaus mažėjimo ir gyventojų migracijos šalies viduje.

Pagėgių savivaldybės teritorijoje 2009 m. rugsėjo 1 d. buvo 8 bendrojo lavinimo mokyklos, iš jų:

§ 1 gimnazija (Pagėgių Algimanto Mackaus),

§ 1 vidurinė mokykla (Vilkyškių),

§ 5 pagrindinės mokyklos (Stoniškių, Lumpėnų Enzio Jagomasto, Natkiškių Zosės Petraitienės, Piktupėnų, Šilgalių)

§ 1 pradinė mokykla (Pagėgių).

Visose mokyklose mokėsi 1584 mokiniai. Tais pačiais mokslo metais Pagėgių lopšelį-darželį lankė 65 vaikai. 2009 m. m. Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos neakivaizdinėse suaugusiųjų mokymo klasėse mokėsi 17 suaugusiųjų. Papildomojo ugdymo mokykloje buvo ugdomi 272 mokiniai.

3.1.2. lentelė. Bendrojo lavinimo mokyklų skaičius

Mokslo metai	Mokyklų skaičius	Iš jų
Mokslo metai	Mokyklų skaičius	Pradinių	Pagrindinių	Vidurinių	Gimnazijų
2005-2006	11	3	6	2	-
2006-2007	11	3	6	2	-
2007-2008	9	1	6	2	-
2008-2009	8	1	5	1	1
2009-2010	8	1	5	1	1

Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2009

Tokia mokyklų tipų įvairovė garantuoja švietimo paslaugų suteikimą. Pagėgių savivaldybės mokyklose sukurtos optimalios socialinės, pedagoginės mokymosi sąlygos ir aplinka, kuri iš esmės tenkina savivaldybės gyventojų švietimo poreikius. Visose bendrojo lavinimo mokyklose formalusis ugdymas organizuojamas sistemingai – pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Tačiau vaikų gimstamumo mažėjimas, mokinių ir klasių komplektų skaičiaus mažėjimas, mokyklų nepakankamas užpildymas įtakoja lėšų stygių, švietimo įstaigų tipų vienodumą, neužtikrina bendrojo lavinimo mokyklų tinklo, pilnai atitinkančio mokinių poreikius, lankstumo. Išvardinti veiksniai taip pat įpareigoja adekvačiai įvertinti esamą socialinę, ekonominę, kultūrinę situaciją ir parengti bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos planus.

3.1.1. pav. Bendrojo lavinimo mokyklų skaičius Pagėgių savivaldybėje

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Mažėjant mokinių skaičiui, mažėja ir mokyklų skaičius. Pagal pateiktą grafiką matyti, jog bendrojo lavinimo mokyklų skaičius nuo 2007 m. pradėjo mažėti. Nuo 2005-2006 m.m. iki 2009-2010 m.m. ugdymo įstaigų skaičius Pagėgių savivaldybėje sumažėjo 27,3 proc. Uždarytos 3 bendrojo lavinimo mokyklos.

3.1.3. lentelė. 2009-2010 m.m. bendrojo lavinimo mokyklų skaičius, tenkantis 1000-ui asmenų

Teritorinis vienetas	Gyventojų skaičius (2010 m. pradžioje)	Asmenų 5-18 metų skaičius	1000-ui asmenų tenka mokyklų
Lietuvos Respublika	3.329.039	523.435	2,60
Tauragės apskritis	124.755	22.645	2,91
Jurbarko r. sav.	34.213	5.929	3,54
Pagėgių sav.	11.131	2.174	3,68
Šilalės r. sav.	29.486	6.028	2,65
Tauragės r. sav.	49.925	8.514	2,47

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Lyginant Pagėgių sav. bendrojo lavinimo mokyklų skaičių, tenkantį 1000-iui asmenų su kitomis trimis savivaldybėmis, matyti, kad šis skaičius Pagėgių savivaldybėje yra pats didžiausias. Taip pat šis rodiklis didesnis už Lietuvos ir Tauragės apskrities vidurkį.

3.1.4. lentelė. Mokinių ir mokytojų skaičius Pagėgių savivaldybėje

Mokyklos pavadinimas	Mokslo metai	Mokinių skaičius	Mokytojų skaičius	Mokinių skaičius, tenkantis 1 mokytojui
Pagėgių vidurinė m-kla	2005-2006	587	53	11,08
	2006-2007	566	54	10,48
	2007-2008	533	54	9,87
Vilkyškių vidurinė m-kla	2005-2006	284	26	10,92
	2006-2007	288	27	10,67
	2007-2008	268	27	9,93
Stoniškių pagrindinė m-kla	2005-2006	248	26	9,54
	2006-2007	238	26	9,15
	2007-2008	220	26	8,46
Lumpėnų pagrindinė m-kla	2005-2006	194	17	11,41
	2006-2007	183	18	10,17
	2007-2008	178	19	9,37
Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinė m-kla	2005-2006	171	17	10,06
	2006-2007	164	17	9,65
	2007-2008	144	17	8,47
Piktupėnų pagrindinė m-kla	2005-2006	159	17	9,35
	2006-2007	133	18	7,39
	2007-2008	144	21	6,86
Šilgalių pagrindinė m-kla	2005-2006	132	18	7,33
	2006-2007	136	18	7,56
	2007-2008	127	18	7,06
Žukų pagrindinė m-kla	2005-2006	72	10	7,20
	2006-2007	63	10	6,30
	2007-2008	64	11	5,82
Pagėgių pradinė m-kla	2005-2006	234	18	13,00
	2006-2007	217	18	12,06
	2007-2008	215	20	10,75
Panemunės pradinė m-kla	2005-2006	15	2	7,50
	2006-2007	15	2	7,50
	2007-2008	-	-	-
Kulmenų pradinė m-kla	2005-2006	13	3	4,33
	2006-2007	13	3	4,33
	2007-2008	-	-	-

Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010

Nuo 2005-2006 m.m. beveik visose Pagėgių sav. mokyklose mokinių skaičius mažėjo. Todėl 2007 m. balandžio 3 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimais Nr. T-1012 ir Nr. T-1013 buvo nuspręsta nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. reorganizuoti Kulmenų ir Panemunės pradines mokyklas. Kulmenų pradinė mokykla buvo prijungta prie Piktupėnų pagrindinės mokyklos ir buvo įsteigtas Piktupėnų pagrindinės mokyklos Kulmenų skyrius. Panemunės pradinė mokykla buvo prijungta prie Pagėgių pradinės mokyklos ir buvo įsteigtas Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos Panemunės skyrius. Tačiau 2009 m. balandžio 9 d. Pagėgių sav. tarybos sprendimais Nr. T-568 ir Nr. T-569 buvo nutarta nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. likviduoti Pagėgių pradinės mokyklos Panemunės skyrių ir Piktupėnų pagrindinės mokyklos Kulmenų skyrių.

2008 m. gegužės 8 d. Pagėgių sav. tarybos sprendimu Nr. T-307 Žukų pagrindinė mokykla buvo prijungta prie Pagėgių sav. Vilkyškių vidurinės mokyklos ir įsteigtas Pagėgių savivaldybės Vilkyškių vidurinės mokyklos Žukų pagrindinio ugdymo skyrius.

2008 m. birželio 12 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-348 Pagėgių vidurinės mokyklos pagrindu įsteigta Pagėgių gimnazija ir jai suteiktas Algimanto Mackaus vardas.

2005-2006 m.m. iš viso veikė 11 bendrojo lavinimo mokyklų. Tais metais vienam mokytojo etatui vidutiniškai teko 9,25 mokinio. 2007-2008 m. m. veikė 9 mokyklos – vienam mokytojo etatui vidutiniškai teko 8,51 mokinio. 2008-2009 m. m. vienam mokytojui vidutiniškai teko 7,0 mokiniai: pradinėje mokykloje – 9,3, pagrindinėse mokyklose – 5,8, vidurinėje mokykloje – 8,2. 2009 m. m. pradžioje Pagėgių savivaldybės vienam mokytojo etatui vidutiniškai teko 9,10 mokinio. Kuo mažesnis mokinių skaičius tenka vienam mokytojui, tuo tikėtina geresnė ugdymo kokybė, tačiau didėja švietimo kaštai.

Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Pagėgių sav. bendrojo lavinimo mokyklose 2008–2009 m. m. dirbo 9 mokytojai, 104 vyr. mokytojai, 21 mokytojas metodininkas, 40 mokytojų dirbo neatestuoti. 2009-2010 m.m. Pagėgių sav. administracijos duomenimis dirbo 174 pedagoginiai darbuotojai, iš jų: 159 įgiję aukštąjį išsilavinimą (91,4 proc.), 10 – aukštesnįjį (5,7 proc.), 5 – vidurinį (2,9 proc.). Pedagogai, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos: mokytojų – 8, vyresniųjų mokytojų – 102, metodininkų – 21. Didelis neatestuotų mokytojų skaičius – 42. 2009 m. aukštosiose mokyklose studijavo 13 pedagogų.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, savivaldybės mokytojų kvalifikacija auga: 2009-2010 m. m. net 93,3 proc. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą. Lyginant su kitomis Tauragės apskrities savivaldybėmis, šis rodiklis yra trečioje vietoje (daugiausia – Šilalės r. sav. – 97,4 proc., mažiausia – Jurbarko r. sav. – 92,4 proc.).

3.1.2. pav. Mokytojų su aukštuoju išsilavinimu kitimas proc.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2008–2009 m. m. 11 bendrojo lavinimo mokyklų vadovų buvo įgiję III vadybinę kategoriją, 2 – II vadybinę kategoriją, 5 mokyklų vadovai nebuvo atestuoti vadybinei kategorijai. 2006–2007 m. m. 8 bendrojo lavinimo mokyklų vadovai buvo įgiję III vadybinę kategoriją, 10 mokyklų vadovų nebuvo atestuoti vadybinei kategorijai.

Pagėgių savivaldybėje bendrojo lavinimo mokyklose jau eilę metų stebimas mokinių skaičiaus mažėjimas. Nuo 2005-2006 m. m. pradžios iki 2009-2010 m. m. pradžios, mokinių skaičius Pagėgių savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose sumažėjo 431 mokiniu (21,4 proc). Tuo pačiu laikotarpiu, visoje Lietuvoje mokinių skaičius sumažėjo 18,2 proc., Tauragės apskrityje – 20,8 proc.

3.1.3. pav. Mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose

Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010

Mažėja pirmokų skaičius: 2005 m. į pirmą klasę atėjo 172 vaikai, tai sudaro 8,5 proc. nuo visų mokinių skaičiaus, 2009 m. – 105 vaikai arba 6,6 proc. Tuo tarpu baigusių 12 klasių mokinių skaičius yra mažesnis nei pirmokų. 2005 m. 12 klasėje mokėsi 117 mokiniai, tai sudarė 5,8 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus, 2009 m. – 104 mokiniai arba 6,6 proc.

3.1.4. pav. Atėjusių į pirmą klasę ir dvyliktokų mokinių skaičius

Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010

Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo grupėse taip pat mažėja: nuo 2005 m. iki 2009 m. sumažėjo 3,9 proc. Lyginant su kitomis Tauragės apskrities savivaldybėmis, Pagėgių savivaldybėje auklėtinių skaičius yra mažiausias.

3.1.4. lentelė. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniai

Teritorinis vienetas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Jurbarko r. sav.	780	757	732	738	745
Pagėgių sav.	77	83	82	81	74
Šilalės r. sav.	248	253	269	274	273
Tauragės r. sav.	849	1.007	920	863	879

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2005 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigų daugiausiai buvo Jurbarko r. sav. (3), tačiau 2009 m. liko tik 1. Šilalės r. sav. ir Tauragės r. sav. įstaigų skaičius taip pat sumažėjo. Pagėgių savivaldybėje ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius liko nepakitęs. 2009 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigose Pagėgių sav., Šilalės r. sav. ir Tauragės r. sav. 100-ui vaikų teko daugiau vietų nei 2005 m., o Jurbarko r. sav. 4,8 proc. mažiau. Nuo 2006 m. iki 2009 m. vietų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose Jurbarko r. sav. sumažėjo 9,1 proc. ir Tauragės r. sav. – 9,8 proc., tuo tarpu Pagėgių sav. padidėjo 12,7 proc. ir Šilalės r. sav. – 28,0 proc.

3.1.5. lentelė. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų statistiniai rodikliai

Teritorinis vienetas	Metai	Ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius	100-ui vaikų tenka vietų	Vietų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose
Lietuvos Respublika	2005	656	96	86.102
	2006	652	96	87.220
	2007	649	96	88.886
	2008	654	97	92.134
	2009	642	98	91.683
Tauragės apskritis	2005	7	95	1.853
	2006	8	98	2.063
	2007	8	91	1.831
	2008	7	96	1.883
	2009	5	100	1.965
Jurbarko r. sav.	2005	3	105	818
	2006	2	106	803
	2007	2	85	619
	2008	2	100	739
	2009	1	98	730
Pagėgių sav.	2005	1	84	65
	2006	1	66	55
	2007	1	67	55
	2008	1	78	63
	2009	1	85	63
Šilalės r. sav.	2005	1	71	175
	2006	2	69	175
	2007	2	91	245
	2008	2	89	245
	2009	1	89	243
Tauragės r. sav.	2005	2	94	795
	2006	3	102	1.030
	2007	3	99	912
	2008	2	97	836
	2009	2	106	929

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2009 m. Pagėgių sav. mokyklos pasirašė sutartis su Tauragės rajono Pagalbos mokytojui ir mokiniui centro Pedagogine psichologine tarnyba dėl specialiosios pedagoginės pagalbos paslaugų teikimo. Mokyklose mokosi 103 specialiųjų poreikių mokiniai. Trys vaikai, turintys sunkią negalią, ugdomi Tauragės vaikų reabilitacijos centre mokykloje „Pušelė“, vienas mokinys ugdomas Vilniaus Aklųjų ir silpnaregių specialiojoje mokykloje, 10 vaikų mokosi Tauragės r. sav. Skaudvilės specialiojoje mokykloje.

Remiantis Pagėgių savivaldybės administracijos duomenimis, 2009-2010 m. m. Pagėgių sav. bendrojo lavinimo mokyklose veikė meninės raiškos, gamtos ir ekologijos, sporto ir sveikos gyvensenos, kelionių ir turizmo, techninės kūrybos, informacinių technologijų, kalbų ugdymo ir kitų pakraipų būreliai: Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje veikė 10 būrelių, buvo užimti 242 mokiniai; Vilkyškių vidurinėje mokykloje veikė 10 būrelių, buvo užimti 142 mokiniai; Lumpėnų pagrindinėje mokykloje veikė 12 būrelių, buvo užimti 105 mokiniai; Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinėje mokykloje veikė 11 būrelių, buvo užimti 96 mokiniai; Piktupėnų pagrindinėje mokykloje veikė 10 būrelių, buvo užimti 82 mokiniai; Stoniškių pagrindinėje mokykloje veikė 10 būrelių, buvo užimti 140 mokinių; Šilgalių pagrindinėje mokykloje veikė 8 būreliai, buvo užimti 99 mokiniai; Pagėgių pradinėje mokykloje veikė 12 būrelių, buvo užimtas 121 mokinys.

Pagėgių savivaldybėje veikia neformaliojo vaikų švietimo mokykla. Papildomojo ugdymo mokykla siekia sudaryti sąlygas vaikų saviraiškai per muziką, dailę ir sportą, bei teikia galimybę lavinti muzikinius, meninius, sportinius įgūdžius bei gebėjimus.

Sporto skyriuje rengiamos futbolo, krepšino, tinklinio, lengvosios atletikos, žirgų sporto ir laisvųjų imtynių treniruotės. Muzikos užsiėmimuose vyksta fortepijono, akordeono, varinių pučiamųjų instrumentų ir chorinio dainavimo pamokos. Dailės programa apima plastinės raiškos (spalvinė, grafinė, erdvinė), dailės pažinimo, integruotos meninės raiškos, dailėtyros bei kompozicijos dalykų studijas.

3.2. UŽIMTUMAS IR DARBO RINKOS PRIEMONĖS

3.2.1. Gyventojų užimtumas

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. pradžioje Pagėgių savivaldybėje buvo užregistruoti 11.225 gyventojai, 2009 m. užimtųjų skaičius – 3.900 gyventojų. Tai sudarė 34,7 proc. Pagėgių sav. gyventojų skaičiaus. Situacija darbo rinkoje pradėjo blogėti nuo 2007 m.: gyventojų užimtumo skaičius sumažėjo 11,1 proc. palyginus su 2006 m., 2008 m. sumažejo dar 10 proc. Tačiau 2009 m. situacija šiek tiek pagerėjo: užimtųjų skaičius padidėjo 7,7 proc.

3.2.1.1. pav. Pagėgių savivaldybės užimtųjų gyventojų skaičius, tūkst.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Nuo 2005 m. iki 2009 m. Tauragės apskrityje užimtųjų skaičius sumažėjo 16,5 proc., Jurbarko r. sav. – 26,6 proc., Pagėgių sav. – 13,3 proc., Šilalės r. sav. – 3,3 proc. ir Tauragės r. sav. – 3,9 proc. 2009 m. Rietavo sav. ir Pagėgių sav. užimtųjų skaičius buvo vienodas, o Kalvarijos sav. (9,3 proc.) ir Kazlų Rūdos sav. (15,2 proc.) didesnis.

3.2.1.1. lentelė. Užimtųjų skaičiaus dinamika 2005-2009 m. (tūkst.)

Teritorinis vienetas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Tauragės apskritis	56,8	53,7	51,1	44,1	47,4
Jurbarko r. sav.	17,3	16,3	14,2	11,7	12,7
Pagėgių sav.	4,5	4,5	4	3,6	3,9
Šilalės r. sav.	14,6	14,6	13,5	10,5	11,2
Tauragės r. sav.	20,4	18,3	19,4	18,3	19,6
Kalvarijos sav.	3,6	3,7	5,1	4,9	4,3
Kazlų Rūdos sav.	4,8	4,9	6,0	5,0	4,6
Rietavo sav.	3,4	3,5	4,7	4,1	3,9

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Pagal ekonominės veiklos rūšis 2009 m. Lietuvoje daugiausia užimtųjų žmonių buvo paslaugų sektoriuje (902.800 darbuotojų). Ta pati tendencija vyravo ir Tauragės apskrityje – 24.300 darbuotojų. Tauragės apskrityje pakankamai daug žmonių užsiima žemės ūkiu, medžiokle, miškininkyste ir žuvininkyste (13.200) bei pramonės veikla (7.400).

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Tauragės apskrityje – 2005-2007 m. daugiau užimtųjų buvo vyrų negu moterų. Tačiau jau 2008 m. moterų užimtumas išaugo ir buvo 3,1 proc. didesnis nei vyrų. 2009 m. vėl didesnį užimtųjų skaičių sudarė vyrai (8,1 proc.).

Tuo tarpu visoje Lietuvoje vyrų užimtumas 2005-2008 m. buvo didesnis negu moterų, bet jau 2009 m. – moterų 7,6 proc. didesnis nei vyrų.

3.2.1.2. pav. Gyventojai pagal pagrindines amžiaus grupes Pagėgių savivaldybėje 2010 m. pradžioje

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2010 m. pradžioje Pagėgių savivaldybėje didžioji dalis gyventojų buvo darbingo amžiaus – 62,8 proc., 19,5 proc. – pensinio amžiaus asmenys, o mažiausiai savivaldybėje gyvena vaikų iki 15 metų – 17,7 proc.

3.2.2. Nedarbo lygis

2008-2009 m. prasidėjusi pasaulio ekonomė krizė pasiekė ir Lietuvą. Bedarbių skaičius nuo 2008 m. pabaigos pradėjo didėti visoje Lietuvoje.

2010 m. sausio 1 d. Tauragės darbo biržoje (kuriai priklauso Tauragės r. sav. ir Pagėgių sav.) buvo įregistruota 4.840 bedarbių: 4.037 (83,4 proc.) – Tauragės r. sav. ir 803 (16,6 proc.) – Pagėgių sav. Palyginus su praėjusių 2009 m. pradžia, bedarbių skaičius išaugo 2.974 arba 2,59 kartus.

Nedarbas per 2009 m. išaugo 7,6 proc. ir 2010 m. pradžioje pasiekė 12,4 proc. 2009 m. mažiausias nedarbas sausio mėn. – 6,7 proc., didžiausias gruodžio mėn. – 12,4 proc. Vidutinis metinis nedarbas – 9,7 proc.

2010 m. birželio mėn. Lietuvos darbo biržoje (LDB) buvo 324.200 registruotų bedarbių arba 14,99 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

Per 2010 m. birželio mėn. į Tauragės darbo biržą kreipėsi 498 asmenys ieškantys darbo, iš jų – 468 bedarbiai. Tauragės rajone užsiregistravo 375 bedarbiai, Pagėgių savivaldybėje – 93. Iš visų užsiregistravusių bedarbių 35 proc. sudaro jaunimas iki 25 metų amžiaus, 49 proc. – absolventai.

2010 m. liepos 1 d. Tauragės darbo biržoje buvo 6.013 bedarbių, iš jų: Tauragės r. sav. – 4.899, Pagėgių sav. – 1.114. Lyginant su 2009 m. liepos 1 d. registruotas nedarbas Pagėgių sav. išaugo 7,8 proc.

2009 m. bedarbių skaičius buvo mažiausias Pagėgių sav., Rietavo sav. bei Kazlų Rūdos sav., didžiausias – Tauragės r. sav. ir Jurbarko r. sav.

3.2.2.1. lentelė. Bedarbių skaičius 2005–2009 m. (tūkst.)

Teritorinis vienetas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Lietuvos Respublika	100,8	73,2	67,3	73,4	203,1
Tauragės apskritis	5,5	3,8	3,2	3,3	7,6
Jurbarko r. sav.	2,1	1,6	1,3	1,3	2,2
Pagėgių sav.	0,5	0,3	0,3	0,3	0,6
Šilalės r. sav.	1,2	0,9	0,7	0,8	1,6
Tauragės r. sav.	1,7	1	0,9	1	3,2
Kalvarijos sav.	0,5	0,3	0,2	0,3	0,9
Kazlų Rūdos sav.	0,3	0,2	0,1	0,2	0,6
Rietavo sav.	0,2	0,1	0,2	0,2	0,6

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Per 2009 m. užregistruotos 1.707 laisvos darbo vietos: 1.319 – Tauragės r. sav. ir 388 – Pagėgių sav. Vidutiniškai per mėnesį darbdaviai pranešdavo apie 142 laisvas darbo vietas. Kas trečias darbo pasiūlymas – terminuotam darbui. Didžiausia paklausa užfiksuota paslaugų bei pramonės sektoriuose, atitinkamai 59,1 proc. ir 28,9 proc., statybos – 8 proc. bei žemės ūkio sektoriuje – 4 proc.

2009 m. įdarbinta 2.200 ieškančių darbo asmenų – 2,3 proc. daugiau nei 2008 m. Pagal neterminuotas sutartis įdarbinti 1.597 (72,6 proc.) asmenys – 193 arba 10,8 proc. mažiau nei 2008 m., pagal terminuotas darbo sutartis – 603 (27,4 proc.) asmenys – 243 arba 67,5 proc. daugiau.

Lyginant su kitomis apskričių savivaldybėmis per 2008 m. nedarbas labiausiai išaugo Kalvarijos sav., Rietavo sav. ir Kazlų Rūdos sav. – vidutiniškai 66,7 proc., tuo tarpu Pagėgių sav. nedarbas padidėjo 50 proc.

3.2.2.1. pav. Bedarbių skaičius 2005–2009 m. (tūkst.)

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2010 m. liepos mėn. daugiausia bedarbių buvo užregistruota Tauragės r. sav., Jurbarko r. sav ir Šilalės r. sav., mažiausia Rietavo sav., Kazlų Rūdos sav. bei Pagėgių sav.

3.2.2.2. lentelė. Tauragės apskrities situacija darbo rinkoje, 2010 m. liepos mėn.

Teritorinės darbo biržos	Registruota bedarbių		Įdarbinta	Nusiųsta į aktyvias darbo rinkos politikos priemones	Bedarbių sk., kuriems mokėta nedarbo draudimo išmoka mėn. pabaigoje	Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų
Teritorinės darbo biržos	per mėn.	mėn. pabaigoje	Įdarbinta	Nusiųsta į aktyvias darbo rinkos politikos priemones		2010 07 01	2010 08 01	pokytis +/ -
Tauragės apskritis	1057	12957	448	357	1525	16,2	16,4	0,2
Jurbarko r. sav.	310	3836	136	89	507	17,6	18,1	0,5
Pagėgių sav.	68	1064	43	22	121	15,8	15,1	-0,7
Šilalės r. sav.	244	3087	94	122	318	16,4	16,8	0,4
Tauragės r. sav.	435	4970	175	124	579	15,3	15,5	0,2
Kalvarijos sav.	113	1473	48	21	214	17,5	18,2	0,7
Kazlų Rūdos sav.	128	1156	40	14	184	12,1	13,0	0,9
Rietavo sav.	76	1000	84	29	154	15,6	16,3	0,7

Šaltinis: LDP prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2010

Remiantis Statistikos departamento informacija, 2007 m. vidutinis Pagėgių sav. dirbančiųjų darbo užmokestis buvo 11,8 proc. mažesnis už Lietuvos vidurkį, bet 16,2 proc. didesnis už Tauragės apskrityje vyraujantį vidurkį. Pagėgių sav. 2007 m. vidutinis darbo užmokesčio vidurkis buvo didžiausias lyginant su kitomis savivaldybėmis.

3.2.2.3. lentelė. Vidutinis mėnesinis darbuotojų darbo užmokestis, Lt

Teritorinis vienetas	2005 m.	2006 m.	2007 m.
Lietuvos Respublika	1276	1496	1802
Tauragės apskritis	936	1104	1332
Jurbarko r. sav.	890	1091	1306
Pagėgių sav.	1144	1336	1590
Šilalės r. sav.	901	1054	1274
Tauragės r. sav.	938	1092	1327
Šilutės r. sav.	980	1160	1383
Kalvarijos sav.	853	1041	1281
Kazlų Rūdos sav.	1101	1401	1430
Šakių r. sav.	949	1122	1369
Vilkaviškio r. sav.	887	1063	1267
Rietavo sav.	1046	1216	1500

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

3.3. KULTŪRA

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu savivaldybei priskirtos pusiau savarankiškos funkcijos numato atsakomybę už gyventojų bendrosios kultūros ugdymą ir etnokultūros puoselėjimą (muziejų, teatrų bei kitų kultūros įstaigų steigimą, jų veiklos priežiūrą savivaldybės viešųjų bibliotekų steigimą ir jų veiklos priežiūrą).

Pagėgių sav. kultūros veikla ir užimtumu rūpinasi savivaldybės kultūros centras, viešoji biblioteka ir jos filialai, Martyno Jankaus muziejus bei bendruomenių namai.

Pagėgių savivaldybės kultūros centras, kasmet organizuoja daug tradicinių renginių. Šie renginiai sutelkia nemažą minią žmonių ne tik iš savivaldybės, bet ir iš aplinkinių vietovių. Į renginių organizavimo procesą intensyviai įsiliejo Pagėgių krašto bendruomenės bei tiesiogiai įtraukė į šį procesą lokalių bendruomenių žmones.

Pagėgių savivaldybės kultūros centras buvo įsteigtas 2001 m. rugpjūčio 27 dieną. 2007 m. liepos mėn. pradėti kultūros centro renovavimo darbai. Renovavimo darbai yra vykdomi iš Valstybės investicijų programos. Šiuo metu kultūros centro veikla vykdoma Pagėgių savivaldybės įstaigose bei organizacijose. Pagrindinis meno mėgėjų kolektyvų darbas vykdomas Algimanto Mackaus gimnazijoje. Natkiškių kultūrinė veikla vykdoma laikinai suteiktose patalpose, kuriose anksčiau buvo įsikūrusi Natkiškių biblioteka. Vykdant Kaimo plėtros 2007 – 20130 metų programą, pradėta vykdyti Natkiškių kultūros namų renovacija.

2010 m. Pagėgių sav. veikė 13 meno mėgėjų kolektyvų (šiuolaikinių, ritminių ir tautinių šokių kolektyvai, folkloro ansamblis, humoro grupė, liaudiškos muzikos kapela, gitaros studija bei jaunimo dramos būrelis), iš jų 7 veikė Pagėgių savivaldybės kultūros centre ir 6 Natkiškiuose.

2009 m. pabaigoje kultūros centrų skaičius, dalyvių skaičius bei mėgėjų kolektyvų skaičius Pagėgių sav. buvo mažiausias lyginant su kitomis Tauragės apskrities savivaldybėmis, bei su 2000 metais, naujai įsteigtomis keturiomis savivaldybėmis. Pagal visus veiklos kriterijus, atitinkame vieno vidutiniško kaimo kultūros namų lygį. Tačiau per 2005-2009 m. laikotarpį, Pagėgių sav. meno kolektyvų skaičius išaugo 38,5 proc., dalyvių skaičius – 24,8 proc. Per 2009 m. meno mėgėjų kolektyvai surengė 70 koncertų Pagėgių sav. ir 18 išvykose Lietuvoje.

3.3.1. lentelė. Kultūros centrai 2005-2009 m.

Rodiklis	Metai	Tauragės apskritis	Jurbarko r. sav.	Pagėgių sav.	Šilalės r. sav.	Tauragės r. sav.
Kultūros centrų skaičius	2005	68	26	3	19	20
	2006	49	10	1	18	20
	2007	66	23	5	18	20
	2008	63	23	2	18	20
	2009	75	23	1	31	20
Dalyvių skaičius	2005	2710	1128	112	252	1218
	2006	3366	1078	225	681	1382
	2007	3158	1001	150	635	1372
	2008	2899	971	117	631	1180
	2009	2913	918	149	555	1291
Meno kolektyvų skaičius	2005	314	102	8	74	130
	2006	324	97	12	71	144
	2007	314	86	15	61	152
	2008	269	78	11	56	124
	2009	272	77	13	54	128

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Kaimo bendruomenės taip pat organizuoja savo kaimo renginius ir šventes, puoselėdamos tautinį paveldą bei tradicijas (Žolines, Užgavėnes, Kalėdas, Vasaros palydėtuvės, Vasario 16-sios dienos minėjimas ir kt.). Pagrindinis bendruomenių tikslas – rūpintis kaimo žmonių užimtumu, laisvalaikiu, dainavimo, muzikinių įgūdžių lavinimu, bendravimo puoselėjimu.

3.3.2. lentelė. Pagėgių savivaldybės registruotos kaimo bendruomenių organizacijos

Eil. Nr.	Bendruomenės pavadinimas	Įsikūrimo metai	Bendruomenės pirmininkas (-ė)
1.	Piktupėnų kaimo bendruomenė	2001	Vitalija Golovko
2.	Pagėgių miesto bendruomenė	2001	Edmundas Incius
3.	Kentrių kaimo bendruomenė	2002	Renutė Andrijauskienė
4.	Bitėnų kaimo bendruomenė	2002	Mindaugas Karklelis
5.	Kriokiškių kaimo bendruomenė	2003	Reda Tamašauskienė
6.	Stoniškių kaimo bendruomenė	2003	Stasė Bagdonienė
7.	Šilgalių kaimo bendruomenė	2003	Jūratė Daugalienė
8.	Vilkyškių miestelio bendruomenė	2003	Leonas Mišeikis
9.	Lumpėnų kaimo bendruomenė	2004	Aida Šimkaitienė
10.	Natkiškių kaimo bendruomenė	2004	Valdas Armonas
11.	Žukų kaimo bendruomenė	2004	Anastazija Kubilienė
12.	Panemunės miesto bendruomenė	2005
13.	Plaškių kaimo bendruomenė	2008	Danutė Bardauskienė
14.	Šereitlaukio kaimo bendruomenė	2009	Arūnas Mockus
15.	Aušgirių kaimo bendruomenė	2010	Jurgita Genutienė
16.	Mociškių kaimo bendruomenė	2010	Darius Tamulis

Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010

2009 m. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos tinklą sudarė: Viešoji biblioteka ir 8 kaimo filialai (Lumpėnų, Natkiškių, Piktupėnų, Stoniškių, Šilgalių, Vėlaičių, Vilkyškių ir Žukų). Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka aptarnauja visos savivaldybės gyventojus.

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka finansuojama iš dviejų šaltinių – Savivaldybės ir Valstybės biudžeto, papildomai – per savivaldybės renginių programą, šalies Kultūros rėmimo fondą, Europos Sąjungos fondus bei programas. Valstybės biudžeto lėšos – naujiems dokumentams ir elektroninėms laikmenoms bei kompiuterinei programinei įrangai įsigyti, savivaldybės – darbuotojų ir bibliotekų visapusiškam išlaikymui, kitų šaltinių lėšos – bibliotekos kultūriniams renginiams, savivaldybės žmonių bendruomeniškumui ugdyti.

2005-2008 m. Pagėgių savivaldybėje veikė 10 bibliotekų. Kadangi pradėjo mažėti Panemunės skyriuje skaitytojų bei lankytojų skaičius, šis filialas 2009 m. buvo reorganizuotas į mainų – rezervinį skyrių. 2008 m. bibliotekų skaičius sumažėjo Jurbarko r. sav. ir Tauragės r. sav., tuo tarpu Šilalės r. sav. skaičius išliko nepakitęs.

3.3.3. lentelė. Bibliotekų skaičius 2005-2009 m.

Teritorinis vienetas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Tauragės apskritis	93	93	93	91	90
Jurbarko r. sav.	28	28	28	27	27
Pagėgių sav.	10	10	10	10	9
Šilalės r. sav.	26	26	26	26	26
Tauragės r. sav.	29	29	29	28	28

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Nors ir bibliotekų skaičius Pagėgių sav. sumažėjo, tačiau 2009 m. Pagėgių sav. knygų skaičius, kuris teko 100-iui asmenų, lyginant su kitomis apskrities bei pasienio savivaldybėmis, buvo pats didžiausias. Taip pat šis rodiklis buvo didesnis už Lietuvos (8,33 proc.) ir Tauragės apskrities (22,56 proc.) vidurkį. Mažiausiai 100-ui gyventojų egzempliorių teko Tauragės r. sav, Šakių r. sav. ir Šilutės r. sav.

3.3.4. lentelė. 100-ui gyventojų tenka egzempliorių

Teritorinis vienetas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Lietuvos Respublika	868	868	840	842	825
Tauragės apskritis	754	732	711	712	697
Jurbarko r. sav.	872	859	831	853	856
Pagėgių sav.	890	924	940	890	900
Šilalės r. sav.	802	746	714	723	664
Tauragės r. sav.	611	592	573	569	563
Rietavo sav.	777	774	770	759	721
Kalvarijos sav.	867	875	851	861	850
Kazlų Rūdos sav.	676	698	720	745	764
Šakių r. sav.	720	693	656	590	569
Vilkaviškio r. sav.	725	736	735	731	717
Šilutės r. sav.	616	609	611	619	590

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

3.3.5. pav. Darbuotojų skaičius ir darbo krūvis, tenkantis vienam darbuotojui 2009 m.

Bibliotekos	Darbuotojų skaičius bibliotekose			Lankytojų skaičius 1 bibliotekininkui			Išdavė dokumentų 1 bibliotekininkas
Bibliotekos	Viso Darbuot./bibliotekininkų	Viešoji bibliot. Darbuot./bibliotek.	Filialuose	Viso	Viešoj. bibliotekoje	Filialuo se	Viso	Viešoj. bibliotekoje	Filialuo se
Jurbarko r. sav.	54/44	23/15	31	3.056	2.184	3.507	8335	5214	9307
Pagėgių sav.	17/15	9/3	8	9173	14 638	7122	9844	8366	10 398
Šilalės r. sav.	48/40	15	25	2.977	2.321	3.371	5.070	4.008	5.706
Tauragės r. sav.	64/53	33/22	31	2.237	1.495	2.763	4.042	3.225	4.622
Rietavo sav.	18	6	12	4037	5152	3240	6467	8175	5247
Kalvarijos sav.	21/17	10/6	11	4.067	4.128	4.033	8.329	7.874	8.577
Kazlų Rūdos sav.	22/18	12/8	10	2.577	2.269	2.823	6.984	6.954	7.008
Šakių r. sav.	46/41	22/17	24	3039	2491	3426	5461	4685	6011
Vilkaviškio r. sav.	62/50	28/16	34	2695	1726	3151	4749	1502	5747
Šilutės r. sav.	65/51	35/21	30	4612	2367	6188	7919	8313	7643

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Pagėgių sav. gyvena skaitytojai, kuriems reikalinga knygnešių pagalba. Tai neįgalūs, sergantys ir senyvo amžiaus gyventojai, kurie patys negali lankytis bibliotekose. Šiuos skaitytojus aptarnauja knygnešiai, kurie pagal skaitytojų pageidavimus parenka įvairios literatūros, periodinių spaudinių, ir juos pristato į namus. 2009 m. daugiausia knygnešių turėjo viešoji biblioteka ir Stoniškių filialas, nes šiose teritorijose didžiausias gyventojų skaičius. Daugiausia spaudinių skaitytojams į namus pristatė viešosios bibliotekos, Šilgalių, Vilkyškių ir Žukų filialų knygnešiai. 2009 m. knygnešių skaičius padidėjo, todėl išaugo ir išduodamų dokumentų skaičius.

2005-2009 m. laikotarpiu Pagėgių sav. vidutiniškai buvo išduota 101,2 tūkst. knygų ir žurnalų per metus. Šis rodiklis nuo 2005 m. išaugo 13,0 proc. 2009 m. vidutiniškai vienam skaitytojui teko 3 bibliotekos knygos ir žurnalai. Tai mažiausias rodiklis visoje apskrityje. Šis rodiklis ženkliai sumažėjo per paskutinius metus.

3.3.6. lentelė. Pagėgių sav. bibliotekos ir jos filialų rodikliai

Rodikliai	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Skaitytojų skaičius, tūkst.	4	4	3	3	3
Vidutiniškai vienai bibliotekai tenka skaitytojų	400	400	330	326	381
Vidutiniškai vienai bibliotekai tenka dokumentų, tūkst. egz.	11	11	11	10	1
Vidutiniškai vienam skaitytojui tenka dokumentų	29	30	32	31	28
Lankytojų skaičius, tūkst.	74	77	80	94	101
Vidutiniškai vienai bibliotekai tenka lankytojų, tūkst.	8,2	8,5	9	10,5	11,2
Renginių skaičius	407	522	461	468	545
Vidutiniškai vienai bibliotekai tenka renginių	45,2	58	51,2	52	61
Vienam bibliotekininkui tenka lankytojų, (tūkst.)	6,7	7,0	7,2	8,6	9,2
Vienas bibliotekininkas išduoda dokumentų, (tūkst.)	8,6	8,7	9,2	9,7	9,8

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2009 m. Pagėgių sav. bibliotekose skaitė apie 3000 arba 26,7 proc. visų savivaldybės gyventojų. Šis rodiklis buvo didesnis už Lietuvos ir Tauragės apskrities vidurkį. Panašus skaitytojų skaičius vyravo Šakių r. sav. (25,0 proc.) bei Kazlų Rūdos sav. (27,8 proc.). Mažiausias skaitytojų vidurkis – Šilalės r. sav. (13,4 proc.) ir Rietavo sav. (20,1 proc.).

3.3.1. pav. Bibliotekų skaitytojų dalis (proc.) nuo viso gyventojų skaičiaus 2009 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Nuo 1999 m. Pagėgių savivaldybėje, Bitėnų kaime, veikia Martyno Jankaus muziejus. Čia įrengtos ekspozicijų salės ir M. Jankaus darbo kambarys, išlikęs nelegalios spaudos rūsys – slėptuvė. Muziejus propaguoja lietuviškos spaudos ištakas, istorinį Mažosios Lietuvos paveldą, teikia istorinio kultūrinio turizmo informaciją, organizuoja ekskursijas po Pagėgių kraštą, konferencijas, parodas, seminarus, pažymi svarbias krašto istorijos datas ir jubiliejus. Taip pat vyksta muzikiniai-literatūriniai vakarai, dailininkų plenerai.

M. Jankaus muziejus yra vienas iš keturių muziejų Tauragės apskrityje. Lyginant paskutiniuosius penkerius metus, 2008 m. muziejus sulaukė daugiausia lankytojų – 4 tūkst., o 2009 m. – dvigubai mažiau – 2 tūkst.

3.4. KULTŪROS PAVELDAS

Kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Jį galima skirstyti į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį.

Kilnojamasis kultūros paveldas – tai pagal paskirtį ir prigimtį visuomenės ir žmogaus veiklos sukurti medžiaginiai kūriniai ir kiti daiktai, reikšmingi archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu, religiniu ir kitokiais požiūriais, taip pat apibūdinantys tipiškus ir specifinius gyvenimo reiškinius.

Nekilnojamasis kultūros paveldas – tai praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos ar istorinių įvykių sureikšmintos išlikusios ar neišlikusios medžiaginės kultūros vertybės, tiesiogiai susijusios su užimama ir joms naudoti reikalinga teritorija.

Pagėgių sav. daugiausia kultūros paveldo objektų yra Rambyno regioniniame parke. Jame gausu piliakalnių, taip pat įamžintų Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų gyventų vietų. Reikšmingi ir turistų lankomi Vilkyškių, Kulmenų (Kreivėnų), Obstainio, Vartūliškių (Barzdūnų), Būbliškės (Pagėgių) ir Šereitlaukio piliakalniai. Kraštui reikšmingas Šereitlaukio ir Bubliškių, taip pat Šilgalio dvarų paveldas.

Šalia Rambyno kalno yra įsikūręs Bitėnų kaimas, kuris garsus savo istorine praeitimi. Bitėnuose gimė ir gyveno žinomas lietuviškos spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas Martynas Jankus, kuris visą savo gyvenimą paskyrė kovai už lietuvybę vokiečių administruojamoje Mažojoje Lietuvoje. Atstatytame buvusios spaustuvės pastate yra įsikūręs Martyno Jankaus memorialinis muziejus. Muziejus propaguoja lietuviškos spaudos ištakas, istorinį Mažosios Lietuvos paveldą.

Remiantis Kultūros paveldo departamento duomenimis, Pagėgių sav. iš viso yra 112 kultūros vertybių (gyvenviečių, kapinių, ūkinių pastatų, sodybų, namų, piliakalnių, svirnų, kalnų, arklidžių ir kt.).

3.4.1. lentelė. Pagėgių savivaldybės kultūros vertybių sąrašas

Kultūros vertybės	Skaičius
Parko fragmentai	4
Arklidės	5
Kapinynai ir kapinės	9
Kapai	2
Piliakalniai	6
Piliakalniai su gyvenviete	3
Karvidės	2
Kumetynai	5
Gyvenvietės	5
Namai	13
Bažnyčios	3
Klebonija	1
Rūmai	3
Rūsiai	4
Svirnai	5
Bokštas	1
Ūkiniai pastatai	3
Vėjo malūnas	1
Pastatai	9
Etnoarchitektūrinės sodybos	2
Sienos atkarpa	1
Tvoros fragmentai su vartų stulpais	1
Dvaro sodybos fragmentai	1
Tvartai	5
Tvartai su daržine	2
Paminklas	1
Spirito varykla	1
Stela	1
Vežiminė	1
Vila	1
Dvaro sodybos	5
Sodybos	4
Kalnai	2

Šaltinis: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, 2010

Nors išvardytos kultūros vertybės yra įtrauktos į kultūros vertybių registrą, tinkamai jų priežiūrai, išsaugojimui bei pritaikymui turizmo reikmėms Pagėgių savivaldybei stinga lėšų.

2007 m. Pagėgių savivaldybės administracija kartu su užsienio partneriais parengė projektą „Kultūros ir istorijos paveldo pritaikymas turizmui Pagėgių, Ilavos ir Sovetsko pasienio regionuose“, finansuotą iš Europos Sąjungos programos „Interreg III A“, skirtos Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities pasienio regionams. Įgyvendinant projektą buvo išvalyti Šereitlaukio dvaro tvenkiniai, sutvarkytas parkas, įrengta prieplauka Jūros upės pakrantėje, nutiestas keliukas, jungiantis sodybą su prieplauka.

3.5. SPORTAS

Pagėgių sav. veikia VšĮ „Sporto ir turizmo centras“, kuris buvo įkurtas 2003 m. gegužės 29 d. Pagėgių sav. tarybos sprendimu Nr. 38. Centro kūrėjai buvo Pagėgių savivaldybės sporto klubas „Ąžuolas“, Natkiškių sporto klubas „Aitvaras“ ir Pagėgių savivaldybė.

VšĮ „Sporto ir turizmo centras“ tikslas – per sportą skatinti jaunimo ir suaugusiųjų saviraišką, ugdyti ir lavinti sveiką asmenybę, ieškoti talentingų sportininkų, organizuoti įvairius sportinius renginius. Centras kultyvuoja šias sporto šakas: tinklinį, krepšinį, futbolą, lengvąją atletiką, imtynes, šaškes, šachmatus bei stalo tenisą.

Kiekvienais metais yra organizuojamos varžybos. Renginiuose sulaukiama sportinkų ne tik iš Tauragės apskrities, bet ir iš visos Lietuvos. 2010 m. gegužės mėn. vyko Tarptautinis kepšinio turnyras, kuriame dalyvavo Wejherowo (Lenkijos), Kaliningrado krepšinio mokykla (Rusijos), Tauragės, Jurbarko ir Pagėgių komandos.

Tais pačiais metais, be krepšinio varžybų, vyko tinklinio turnyrai. Žiemos metu (vasario mėn.) varžybos buvo organizuojamos Rietave, o pavasarį (gegužės mėn.) Pagėgių sav. stadiono tinklinio aikštelėje ant smėlio. Be to, sausio mėn. vyko Pagėgių sav. senjorų tinklinio turnyras, kuriame dalyvavo 4 komandos: Natkiškiai, Stoniškiai, Pagėgiai ir Pasienis.

Pagėgių sav. taip pat veikia šie sporto klubai: „Ąžuolas“, „Aitvaras“, „Jūra“, „Kamana“, „Skaluva“ bei Krepšinio ir futbolo sporto klubas.

Papildomo ugdymo mokykloje veikia sporto skyrius, kuriame kultyvuojamos šias sporto šakos: lengvoji atletika, futbolas, laisvosios imtynės, krepšinis, tinklinis, šaškes, šachmatus, stalo tenisą.

Nors ir Pagėgių sav. pakankamai daug sporto užimtumo centrų bei veiklų, tačiau nuo 2005 m. sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius nuolat mažėjo. Per 2005-2009 m. dalyvių skaičius sumažėjo net 67,1 proc. 2009 m. daugiausia sporto varžybų ir sveikatingumo dalyvių buvo Jurbarko r. sav. (12.855) bei Tauragės r. sav. (14.910), mažiausia – Pagėgių sav. (1.650).

3.5.1. lentelė. Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyviai 2005-2009 m. pabaigoje

Teritorinis vienetas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Tauragės apskritis	36.155	29.869	33.752	32.017	32.488
Jurbarko r. sav.	13.080	7.865	10.670	10.406	12.855
Pagėgių sav.	5.020	4.176	3.445	2.510	1.650
Šilalės r. sav.	4.584	4.721	4.012	5.124	3.793
Tauragės r. sav.	13.471	13.107	15.625	13.977	14.190

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

3.6. SSGG ANALIZĖ

Atlikus esamos būklės vertinimą, pateikiama žmogiškųjų išteklių stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių (SSGG) analizė.

Stiprybės

Mokiniams siekiama sudaryti lygias galimybes siekti mokslo (transporto paslaugos, aprūpinimas mokymo priemonėmis), rengiant projektus, dalyvaujant olimpiadose, konkursuose

Aukšta pedagogų kvalifikacija, užtikrinanti švietimo kokybę

Darbo birža naudoja platų aktyvių darbo rinkos priemonių arsenalą, sėkmingai bendradarbiauja su savivaldos institucijomis bei darbdaviais

Rajone gausu tradicinių masinių renginių ir švenčių, formuojamas patrauklus krašto įvaizdis

Kompleksiškumas: dauguma vertingų archeologijos ir architektūros nekilnojamųjų kultūros vertybių yra susitelkusios atskirose jų sankaupos vietose

Integralumas: dalis vertingiausių nekilnojamųjų kultūros vertybių sankaupos vietų yra saugomose teritorijose arba saugotinuose (estetine verte pasižyminčiuose) kraštovaizdžiuose

Silpnybės

Aukštas nedarbo lygis

Nepakankamai greitai kuriasi kaimo bendruomenės

Pastatai nepritaikyti neįgaliesiems, trūksta modernios šildymo sistemos, bloga pastatų būklė

Nebaigtas optimizuoti švietimo įstaigų tinklas

Nepakankama daugelio ugdymo institucijų materialinė bazė, trūksta modernių mokymo priemonių, nepakankamas informacinių technologijų aprūpinimas, trūksta priėjimo prie interneto taškų

Neišplėtota suaugusiųjų mokymo sistema

Trūksta privačių iniciatyvų laisvalaikio bei sporto paslaugų organizavimo srityse, nepakankama rekreacinė ir sporto infrastruktūra

Trūksta šiuolaikiškų sporto objektų, esamus reikalinga modernizuoti

Trūksta didelės, modernios, uždaros koncertų salės, pritaikytos pramoginiams, kultūriniams renginiams, konferencijoms organizuoti

Nepakankamai daug atvykstančiųjų poilsiautojų vaikų laisvalaikio užimtumo centrų, stacionarios vaikų vasaros poilsio stovyklos

Nepakankamas kultūros ir sporto finansavimas, tobulintina jaunimo laisvalaikio organizavimo sistema

Galimybės

Panaudoti laisvus darbo jėgos rinkos išteklius naujoms darbo vietoms kurti

Lygių galimybių politikos stiprinimas darbo rinkoje ir kitose sferose

Nevyriausybinių organizacijų iniciatyvų skatinimas ir veiklos plėtra švietimo ir kultūros sektoriuose

Panaudoti ugdymo įstaigų potencialą teikiant mokymo paslaugas, didinant viešųjų interneto prieigos taškų kiekį

Informacinė veikla bei aktyvus rajono įvaizdžio formavimas

ES struktūrinių fondų žmogiškųjų išteklių plėtros lėšų panaudojimas

Nevyriausybinių organizacijų iniciatyvų rėmimas, organizuojant neformalaus ugdymo paslaugas

NVO sektoriaus plėtra ir veiklos metodų, formų įvairovės atsiradimas

Savarankiškų įstaigų galimybė ieškoti papildomo finansavimo

Galimybė praplėsti švietimo, kultūros ir sporto įstaigų tinklą, tikslinga plėtoti suaugusiųjų mokymo sistemą

Padidinti turistinių maršrutų ir kultūros objektų lankymą

Turistinių pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo plėtra

ES struktūrinių fondų lėšos padės ne tik saugoti, restauruoti ir atkurti paveldą, bet ir padaryti jį patrauklesniu

Kultūrinio, socialinio, švietimo bendradarbiavimo su ES šalimis plėtojimas

Verslo iniciatyvos kultūros ir sporto srityse pagyvins šių sferų aktyvumą, suteiks naujų impulsų jų plėtotėje

Grėsmės

Dėl nuolat mažėjančio moksleivių skaičiaus daugės bedarbių iš dirbusiųjų švietimo įstaigose

Nepalankios demografinės tendencijos - mažėjantis vaikų gimstamumas, gyventojų senėjimas

Aukštos kvalifikacijos specialistų migracija į didmiesčius bei užsienį

Problematiškas ilgalaikių bedarbių perkvalifikavimas ir jų integravimas į darbo rinką

Didėjantis žmonių, dėl senyvo amžiaus neturinčių galimybės tobulinti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti, skaičius (ypač kaime)

Dėl nepakankamos informacinių technologijų plėtros gali susiformuoti dalies gyventojų, ypač kaimo vietovėse, informacinė atskirtis

Galimas nedarbo augimas dėl struktūrinių pokyčių ir pramonės, verslo bei žemės ūkio konkurencingumo mažėjimo

Pavojus lygioms galimybėms įgyti kokybišką išsilavinimą (netolygumai tarp mokymo paslaugų kokybės mieste ir kaimo mokyklose, turtinė diferenciacija)

Dėl teisinės bazės yra ribotos galimybės įrengti naujus poilsio infrastruktūros objektus prie vandens telkinių ir kitose rekreacinėse teritorijose

Lėšų, reikalingų plėtrai, stoka

Nykstančios etnokultūrinės tradicijos ir vertybės užleis vietą masinei kultūrai

4. VIEŠOSIOS PASLAUGOS

4.1. SVEIKATOS APSAUGA IR SUSIRGIMŲ PREVENCIJA

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos užtikrina būtinąją medicinos pagalbą ir teikia planines sveikatos priežiūros paslaugas. Įstaigos yra ir viešosios, ir privačios. Asmenys, prisirašę prie pirminės sveikatos priežiūros, gauna visas valstybės laiduojamas (nemokamas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Vienas svarbiausių ligoninės uždavinių yra užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą. Paprastai ligoninės yra profilinės bei paslaugas pacientams gali teikti tik pagal turimas licencijas. Ligoninėje galima naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka leistos naudoti Lietuvos Respublikoje.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Pagėgių savivaldybėje buvo 3 privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Tai sudarė 5,4 proc. visų Tauragės apskrityje veikiančių privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

2009 m. Pagėgių savivaldybėje buvo 1 privati odontologinės sveikatos priežiūros įstaiga. Tai sudarė 5 proc. visų Tauragės apskrityje veikiančių privačių odontologinės sveikatos priežiūros įstaigų. Jurbarko r. sav. ir Šilalės r. sav. taip pat buvo po 1 privačią odontologinės priežiūros įstaigą, o Tauragės r. sav. – 17.

Tais pačiais metais savivaldybėje veikė 2 ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos. Tai sudarė 10 proc. visų Tauragės apskrityje veikiančių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų. 2005-2009 m. laikotarpiu ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų skaičius Pagėgių savivaldybėje išliko nepakitęs.

2009 m. Jurbarko r. sav. ir Pagėgių sav. buvo po 1 ligoninę. Tai sudarė po 16,7 proc. visų Tauragės apskrityje veikiančių ligoninių. Šilalės r. sav. ir Tauragės r. sav. buvo po 2 ligonines.

2009 m. Tauragės apskrityje buvo 50 medicinos punktų, iš jų: 10 Jurbarko r. sav., 21 Šilalės r. sav., 18 Tauragės r. sav. bei 1 Pagėgių sav. 2005 m. Pagėgių savivaldybėje buvo 6 medicinos punktai, tačiau 2006 m. nebeliko nei vieno. Tačiau 2009 m. vėl buvo įsteigtas 1 medicinos punktas.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų skaičiaus kitimo tendencijos Tauragės apskrityje bei Pagėgių savivaldybėje pateiktos 4.1.1. lentelėje.

4.1.1. lentelė. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų skaičius, jų kitimo tendencijos

2005-2009 m.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Tauragės apskritis
Privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų skaičius	55	57	64	65	56
Privačių odontologinės priežiūros įstaigų skaičius	29	28	33	32	20
Ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų skaičius SAM sistemoje	22	19	18	21	20
Ligoninių skaičius SAM sistemoje	5	6	6	6	6
Medicinos punktų skaičius SAM sistemoje	65	59	57	50	50
Pagėgių savivaldybė
Privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų skaičius	2	1	2	3	3
Privačių odontologinės priežiūros įstaigų skaičius	1	0	1	1	1
Ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų skaičius SAM sistemoje	2	2	2	2	2
Ligoninių skaičius SAM sistemoje	0	1	1	1	1
Medicinos punktų skaičius SAM sistemoje	6	0	0	0	1

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

1995 m. Pagėgių savivaldybėje buvo įkurti senelių globos namai. 2005 m. rugpjūčio mėn. Pagėgių sav. tarybos sprendimu buvo restruktūrizuotos dvi įstaigos: VŠĮ „Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centras“ ir Pagėgių senelių globos namai. Todėl nuo 2006 m. sausio 01 d. sudaryta viena įstaiga – Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namai. Įstaiga padalinta į du korpusus: I korpusas – Senelių globos namai ir administracija, II korpusas – Palaikomojo gydymo ir slaugos padalinys.

Senelių globos namų padalinys – tai stacionarias paslaugas teikiantis padalinys, skirtas gyventi pensinio amžiaus asmenims bei I ir II grupių invalidams (išskyrus psichikos invalidus), ir asmenims, kuriems nustatytas ne didesnis 40 proc. darbingumas, ir būtina priežiūra bei slauga. 2010 m. pradžioje prieglaudoje vietų skaičius siekė 40 (anksčiau buvo 54).

Palaikomasis gydymas ir slauga – tai asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti stacionarines pirminio lygio palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ar neįgaliesiems.

Remiantis Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2009 m. Pagėgių savivaldybėje sveikatos priežiūros personalą sudarė 13 gydytojų (be slaugytojų ir odontologų). Tai sudarė 6,3 proc. Tauragės apskrities sveikatos priežiūros personalo skaičiaus. Išsami sveikatos priežiūros personalo skaičiaus kitimo tendencija 2005-2009 m. Lietuvoje, Tauragės apskrityje bei Pagėgių savivaldybėje pateikta 4.1.2. lentelėje.

4.1.2. lentelė. Sveikatos priežiūros personalo skaičiaus kitimo tendencijos

2005-2009 m.

Sveikatos priežiūros personalas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Lietuvos Respublika
Iš viso gydytojų pagal specializaciją (be slaugytojų ir odontologų)	13.650	13.510	13.729	13.403	13.228
Bendrosios praktikos (šeimos)	1.730	1.792	1.844	1.822	1.838
Vidaus ligų	3.125	3.150	3.076	3.105	3.015
Vaikų ligų specialistas	1.316	1.270	1.249	1.255	1.194
Chirurgas (įskaičiuoti vaikų chirurgai ir ortopedai-traumatologai)	1.234	1.257	1.254	1.249	1.257
Akušeris-ginekologas	777	800	777	744	716
Oftalmologas	353	340	339	346	353
Otorinolaringologas	288	291	286	293	292
Psichiatras	604	594	596	578	568
Slaugytojas	25.364	25.169	24.804	24.908	24.290
Odontologas	2.453	2.249	2.395	2.287	2.408
Tauragės apskritis
Iš viso gydytojų pagal specializaciją (be slaugytojų ir odontologų)	249	222	223	206	205
Bendrosios praktikos (šeimos)	53	53	56	58	61
Vidaus ligų	49	37	40	34	35
Vaikų ligų specialistas	30	27	28	28	27
Chirurgas (įskaičiuoti vaikų chirurgai ir ortopedai-traumatologai)	31	25	24	24	22
Akušeris-ginekologas	20	20	18	16	16
Oftalmologas	4	3	3	4	4
Otorinolaringologas	6	4	4	3	4
Psichiatras	10	10	10	11	11
Slaugytojas	701	667	680	675	663
Odontologas	64	53	62	51	51
Pagėgių savivaldybė
Iš viso gydytojų pagal specializaciją (be slaugytojų ir odontologų)	8	7	6	11	13
Bendrosios praktikos (šeimos)	5	4	5	8	10
Vidaus ligų	1	1	0	1	1
Vaikų ligų specialistas	2	2	1	2	2
Chirurgas (įskaičiuoti vaikų chirurgai ir ortopedai-traumatologai)	0	0	0	0	0
Akušeris-ginekologas	0	0	0	0	0
Oftalmologas	0	0	0	0	0
Otorinolaringologas	0	0	0	0	0
Psichiatras	0	0	0	0	0
Slaugytojas	39	35	35	40	42
Odontologas	3	2	4	3	4

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2009 m. Pagėgių savivaldybėje 10.000-iui gyventojų teko 11,7 gydytojo (be slaugytojų bei odontologų), slaugytojų – 37,7, odontologų – 3,6. 2005-2007 m. laikotarpiu stebima gydytojų, tenkančių 10.000-iui gyventojų, mažėjimo tendencija, o 2008-2009 m. skaičius padidėja. 2005-2009 m. slaugytojų skaičius, tenkantis 10.000-čių gyventojų, išaugo 11,9 proc. Tuo tarpu odontologų skaičius nuolat kito. Išsami sveikatos personalo skaičiaus kitimo tendencija 2005-2009 m. Pagėgių sav. pateikta 4.1.3. lentelėje.

4.1.3. lentelė. Sveikatos priežiūros personalas, tenkantis 10.000-čių gyventojų

Sveikatos priežiūros personalas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Iš viso gydytojų pagal specializaciją (be slaugytojų ir odontologų)	6,8	6,1	5,3	9,8	11,7
Slaugytojas	33,2	30,2	30,7	35,6	37,7
Odontologas	2,6	1,7	3,5	2,7	3,6

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. mažiausias lovų skaičius ligoninėse fiksuojamas Pagėgių sav. – 15. Tuo tarpu didžiausias lovų skaičius buvo Tauragės r. sav. – 245, Jurbarko r. sav. – 182. 2006-2009 m. laikotarpiu Pagėgių savivaldybėje lovų skaičius ligoninėse išliko nepakitęs.

2009 m. 10.000-čių gyventojų tenkančių lovų skaičius mažiausias buvo Pagėgių sav. (13,5), didžiausias – Jurbarko r. sav. (53,2) bei Šilalės r. sav. (51,2).

4.1.4. lentelė. Lovų skaičius ligoninėse Lietuvos Respublikoje bei Tauragės apskrities savivaldybėse 2005-2009 m.

Lovų skaičius ligoninėse	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Lietuvos Respublika
Lovų skaičius ligoninėse	27.727	27.114	27.476	27.358	27.155
10.000-čių gyventojų tenka lovų ligoninėse	81,5	80,1	81,6	81,7	81,6
Tauragės apskritis
Lovų skaičius ligoninėse	596	613	590	596	593
10.000-čių gyventojų tenka lovų ligoninėse	45,9	47,6	46,3	47,3	47,5
Jurbarko r. sav.
Lovų skaičius ligoninėse	186	190	190	190	182
10.000-čių gyventojų tenka lovų ligoninėse	51,6	53,3	54	54,7	53,2
Pagėgių sav.
Lovų skaičius ligoninėse	0	15	15	15	15
10.000-čių gyventojų tenka lovų ligoninėse	0	13	13,2	13,4	13,5
Šilalės r. sav.
Lovų skaičius ligoninėse	137	140	140	146	151
10.000-čių gyventojų tenka lovų ligoninėse	44,6	46	46,5	49	51,2
Tauragės r. sav.
Lovų skaičius ligoninėse	273	268	245	245	245
10.000-čių gyventojų tenka lovų ligoninėse	53,1	52,5	48,3	48,7	49,1

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Remiantis Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2009 m. Tauragės apskrityje mažiausias vaistinių skaičius buvo fiksuojamas Pagėgių sav. – 4 vaistinės. Tuo tarpu didžiausias vaistinių skaičius buvo Jurbarko r. sav. – 25 ir Tauragės r. sav. – 22.

4.1.5. lentelė. 2005-2009 m. vaistinių skaičiaus kitimo dinamika Lietuvos Respublikoje bei Tauragės apskrities savivaldybėse

Rodiklis	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Lietuvos Respublika	1182	1497	1482	1515	1504
Tauragės apskritis	57	59	64	67	69
Jurbarko r. sav.	22	27	25	27	25
Pagėgių sav.	4	3	4	4	4
Šilalės r. sav.	14	17	15	17	18
Tauragės r. sav.	17	12	20	19	22

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad 2008 m. mažiausias apsilankymų poliklinikose bei ambulatorijose skaičius Tauragės apskrityje fiksuojamas Pagėgių sav. – 45,3 tūkst. Tuo tarpu didžiausias – Tauragės r. sav. – 305,8 tūkst. bei Jurbarko r. sav. – 161,5 tūkst. 2008 m., lyginant su 2007 m., apsilankymų skaičius Pagėgių savivaldybėje sumažėjo 6,0 proc.

2008 m. mažiausias asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba, skaičius buvo Pagėgių sav. – 1.442 asmenys, didžiausias – Tauragės r. sav. – 8.458 bei Jurbarko r. sav. – 5.147. 2005-2008 m. Pagėgių savivaldybėje asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba, skaičius sumažėjo 12,0 proc.

4.1.6. lentelė. Apsilankymų poliklinikose bei ambulatorijose kitimo tendencijos Lietuvos Respublikoje bei Tauragės apskrities savivaldybėse 2005-2008 m.

Apsilankymai poliklinikose bei ambulatorijose, greitoji medicinos pagalba	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.
Lietuvos Respublika
Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė poliklinikose ir ambulatorijose	6,7	6,5	6,8	7
Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose skaičius, tūkst.	22.893,8	22.130,9	22.931	23.382
Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba	746.518	732.976	729.698	641.398
Tauragės apskritis
Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė poliklinikose ir ambulatorijose	4,9	4,9	5	5,2
Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose skaičius, tūkst.	639,4	632,5	643,4	655,6
Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba	22.517	20.950	20.888	20.002
Jurbarko r. sav.
Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė poliklinikose ir ambulatorijose	4,8	4,6	4,4	4,7
Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose skaičius, tūkst.	173,4	163,4	157,2	161,5
Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba	5.881	5.161	5.259	5.147
Pagėgių sav.
Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė poliklinikose ir ambulatorijose	3,6	3,9	4,2	4
Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose skaičius, tūkst.	42,9	45,5	48,2	45,3
Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba	1.639	1.619	1.645	1.442
Šilalės r. sav.
Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė poliklinikose ir ambulatorijose	4,4	4,4	4,5	4,8
Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose skaičius, tūkst.	133,4	134,8	136,5	143
Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba	5.776	5.676	5.358	4.955
Tauragės r. sav.
Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė poliklinikose ir ambulatorijose	5,6	5,6	5,9	6,1
Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose skaičius, tūkst.	289,7	288,8	301,4	305,8
Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba	9.221	8.494	8.626	8.458

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Socialinė ekonominė krizė, nauji ekonominiai santykiai ir objektyvūs sutrikimai sveikatos priežiūros ir kitose valstybės infrastruktūros sistemose neigiamai paveikė visuomenės sveikatingumą. Tai turėjo įtakos apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose skaičiaus augimui pastaraisiais metais.

4.1.1. pav. Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė poliklinikose ir ambulatorijose

2006-2008 m. laikotarpiu

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje per 2008 m. vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė poliklinikose ir ambulatorijose 7 kartus. Tačiau nagrinėjant atskiras savivaldybes (4.1.1. pav.) šis rodiklis yra žemesnis. Daugiausia kartų apsilankiusių poliklinikose bei ambulatorijose buvo Kazlų Rūdos sav. (6,1), Tauragės r. sav. (6,1) ir Šilutės r. sav. (5,7), mažiausia – Rietavo sav. (3,9), Pagėgių sav. (4) ir Kalvarijos sav. (4,4).

Demografinė situacija yra svarbi ne vien sergamumo, bet ir išlaidų sveikatos priežiūrai prasme. Išlaidos sveikatos priežiūrai didėja dėl ilgesnės gyvenimo trukmės ir didesnio pagyvenusių žmonių skaičiaus. Šios išlaidos žmogui smarkiai išauga, jam peržengus 65 m. amžių, o peržengus 80 m. – išauga dar labiau. Išaugęs pagyvenusių žmonių skaičius didina ilgalaikės slaugos (kuri yra daugiau ne sveikatos, bet socialinės apsaugos dalis) poreikį. Prognozuojama, kad lėšų poreikis ilgalaikei slaugai ES penkiolikai šalių iki 2050 m. padidės daugiau nei sveikatos apsaugai.

Lietuvos gyventojų mirtingumas yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir 2008 m. siekė 1.033,2/100.000 gyv. Didžiausias mirtingumas buvo nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių (85,4 proc. mirties atvejų). 2008 m. standartizuoto mirtingumo rodikliai sumažėjo lyginant su 2007 m., tačiau vyrų mirtingumas nuo minėtų pagrindinių mirties priežasčių išlieka ženkliai didesnis nei moterų.

4.1.2. pav. Mirusiųjų ir gimusiųjų skaičiaus kitimas Pagėgių savivaldybėje

2005–2009 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Lyginant 2009 m. ir 2005 m. rodiklius, mirtingumas Pagėgių savivaldybėje sumažėjo nuo 15,6 iki 14,3 mirusiųjų, tenkančių 1.000-iui gyventojų.

Nuo 2005 m. Pagėgių savivaldybėje gimusiųjų skaičius taip pat sumažėjo nuo 132 asmenų 2005 m. iki 121 asmenų 2009 m. Pastaraisiais metais Pagėgių savivaldybėje 1.000-iui gyventojų teko 10,8 gimusieji. Šis rodiklis buvo mažesnis už šalies vidurkį – 11,0 gimusiųjų tenkančių 1.000-iui gyventojų.

4.1.3. pav. Mirties priežasčių struktūra Pagėgių savivaldybėje 2005–2009 m. (100.000-čių gyventojų)

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Pagėgių savivaldybės gyventojų mirties priežasčių struktūra yra panaši kaip ir visoje Lietuvoje. Daugiausiai žmonių miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų, išorinių priežasčių (nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų ir kt.), kvėpavimo sistemos ligų.

Ypač dideliam sergamumui ir mirtingumui nuo kraujotakos sistemos ligų turi įtakos netinkamas gyvenimo būdas bei bloga mityba. Didelis mirusiųjų nuo onkologinių ligų skaičius rodo prevencinių programų trūkumą. Reikalingos profilaktinio pasitikrinimo programos, visuomenės įtraukimas į sveikatinimo programas. Reikalingas kryptingas Pagėgių savivaldybės sveikatos politikos plėtojimas, įtraukiant ir koordinuojant visas sveikatos srityje dirbančias valstybines ir nevyriausybines institucijas, žiniasklaidą bei miesto gyventojus.

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas bendrąja prasme yra tam tikros teritorijos gyventojų realizuotos galimybės gauti vienas ar kitas jiems reikiamas gydymo ar slaugymo paslaugas. Kadangi šis sveikatos apsaugos sistemos bruožas paprastai susilaukia didžiausio gyventojų dėmesio, prieinamumo gerinimas yra vienas iš pagrindinių sveikatos apsaugos sektoriaus reformos tikslų. Paslaugų prieinamumo gerinimo siekiančios reformos tikslai gali būti arba suderinami arba nesuderinami su sveikatos sistemos ekonominiu efektyvumu (racionalumu).

4.2. SOCIALINĖS PASLAUGOS

Šeima – tai giminingumo, santuokos arba įvaikinimo paremtas žmonių susivienijimas. Šeimos nariai yra surišti bendra buitimi bei abipusišku atsakingumu už vaikų auklėjimą. Tai yra pirminė jungtis, kuri yra žmogaus egzistavimo, visuomenės stabilumo, tęstinumo ir vystymosi pamatas.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. A1-207 patvirtintose Darbo su socialinės rizikos šeimomis metodinėse rekomendacijose pateikiamas toks socialinės rizikos šeimos apibrėžimas: „Socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje narių bendradarbiavimas ir emocinis bendravimas yra sutrikę ir kurios neigiama aplinka neskatina sveiko ir produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokios šeimos nesugeba tenkinti vaiko emocinių ir fizinių reikmių, be to, bendravimo būdas tokiose šeimose žymiai apriboja vaiko galimybes išreikšti poreikius ir jausmus. Vaikai, augantys tokiose šeimose, turi labai žemą savęs vertinimą, nesitiki, kad jų poreikiai yra svarbūs ir gali būti patenkinti, neturi tinkamų socialinių įgūdžių“.

2007-2009 m. laikotarpiu Lietuvoje socialinės rizikos šeimų skaičius sumažėjo 7,0 proc., Tauragės apskrityje – 7,1 proc., Pagėgių sav. – 28,6 proc. 2009 m. Tauragės apskrityje buvo 1.431 vaikas socialinės rizikos šeimose, iš jų: 24,2 proc. – Jurbarko r. sav, 12,6 proc. – Pagėgių sav., 21,6 – Šilalės r. sav. ir 41,5 proc. – Tauragės r. sav.

4.2.1. lentelė. Socialinės rizikos šeimos 2007-2009 m.

Teritorija	Socialinės rizikos šeimų skaičius			Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose
Teritorija	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Lietuvos Respublika	11.958	11.350	11.121	27.881	25.483	24.222
Tauragės apskritis	702	656	652	1.696	1.412	1.431
Jurbarko r. sav.	132	128	139	327	307	347
Pagėgių sav.	112	100	80	273	219	181
Šilalės r. sav.	149	144	151	369	284	309
Tauragės r. sav.	309	284	282	727	602	594

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Pagėgių savivaldybėje pastebimi teigiami pokyčiai sprendžiant vaikų socializacijos problemas ir vertinant nuoseklų socialinių darbuotojų darbą su socialinės rizikos šeimomis. 2005-2009 m. pakankamai ženkliai sumažėjo socialinės rizikos šeimų bei jose gyvenančių vaikų skaičius.

4.2.1. pav. Socialinės rizikos šeimų dinamika Pagėgių savivaldybėje 2005–2009 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, lyginant Pagėgių. sav. su kitomis lyginamuoju aspektu nagrinėjamomis savivaldybėmis, 2005-2009 m. daugiausia socialinės rizikos šeimų užregistruota Kazlų Rūdos sav. 2009 m. mažiausia socialinės rizikos šeimų užfiksuota Rietavo r. sav. (60) bei Kalvarijos sav. (69).

4.2.2. pav. Socialinės rizikos šeimų dinamika 2005–2009 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2005-2009 m. vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose visose savivaldybėse sumažėjo. 2009 m. daugiausia vaikų socialinės rizikos šeimose užregistruota Kazlų Rūdos sav. (241), t.y. 24,9 proc. daugiau negu Pagėgių savivaldybėje, mažiausia – Rietavo sav. (159).

4.2.3. pav. Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose 2005-2009 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Pagėgių savivaldybėje veikia vaikų globos namai. Globos namų tikslas – užtikrinti globojamam (rūpinamam) ir laikinai globos namuose apgyvendinamam vaikui globos (rūpybos), ugdymo (mokymo, lavinimo ir auklėjimo), socialines ilgalaikes bei trumpalaikes paslaugas, sudaryti kitas jam tinkamas sąlygas ir palaikyti aplinką, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis ir tobulėti bei pasiruoštų savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Globos namuose vaikų amžius siekia nuo gimimo iki 20 metų. 2010 m. pradžioje 13 ugdytinių mokėsi pradinėje mokykloje, 34 ugdytiniai – Mackaus gimnazijoje, 10 vaikų dar nelankė mokyklos.

Vaikai iki 5 m. amžiaus dienos metu būna mažylių šeimynoje, o po pamokų ruošos jie parvedami į savo šeimynas. 2010 m. sausio mėn. globos namuose gyveno 45 ugdytiniai, turintys nuolatinę globą bei 23 su laikina globa. Palaikomas nuolatinis ryšys su vaikų biologinėmis šeimomis bei su ugdytinių giminaičiais ir vaikų globėjais.

Pastebėtina, jog vaikų skaičius globos namuose kasmet mažėja. Nuo 2005 m. iki 2010 m. sausio mėn. ugdytinių skaičius sumažėjo 28,6 proc.

4.2.4. pav. Vaikų skaičius Pagėgių globos namuose 2005-2010 m. pradžioje

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

4.3. VIEŠASIS SAUGUMAS

2009 m. lyginant su 2007 m., pastebėta, jog Pagėgių savivaldybėje užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 5,8 proc. 100.000-iui gyventojų tenkančių užregistruotų nusikalstamų veikų Pagėgių savivaldybėje yra 0,9 proc. mažiau nei Lietuvoje, bet 19,8 proc. daugiau nei vidutiniškai Tauragės apskrityje. Lyginant Pagėgių savivaldybę su kitomis lyginamuoju aspektu nagrinėjamomis savivaldybėmis matyti, jog 2009 m. Kalvarijos sav. daugiausiai teko 100.000-iui gyventojų nusikalstamų veikų – 2.707, mažiausiai – Vilkaviškio r. sav. (1.331), Šakių r. sav. (1.364) ir Rietavo sav. (1.385).

4.3.1. lentelė. Užregistruotos nusikalstamos veikos 2007-2009 m.

Teritorija	Užregistruotos nusikalstamos veikos			100.000-iui gyventojų tenka užregistruotų nusikalstamų veikų
Teritorija	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Lietuvos Respublika	73.741	78.060	83.203	2.185	2.325	2.492
Tauragės apskritis	1.994	2.233	2.482	1.557	1.762	1.979
Jurbarko r. sav.	515	509	733	1.455	1.457	2.126
Pagėgių sav.	293	336	276	2.550	2.970	2.469
Šilalės r. sav.	344	444	432	1.136	1.482	1.458
Tauragės r. sav.	842	944	1.041	1.655	1.869	2.077
Šilutės r. sav.	947	1.026	1.102	1.781	1.945	2.105
Kalvarijos sav.	376	378	358	2.796	2.832	2.707
Kazlų Rūdos sav.	191	182	200	1.312	1.261	1.401
Šakių r. sav.	458	487	487	1.252	1.348	1.364
Vilkaviškio r. sav.	759	749	631	1.575	1.567	1.331
Rietavo sav.	96	114	137	946	1.138	1.385

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

4.3.1. pav. Užregistruotos nusikalstamos veikos 2007–2009 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2007 m. Pagėgių savivaldybėje buvo ištirtos 137 nusikalstamos veikos, tačiau 2009 m. 19,0 proc. mažiau – 111 nusikaltimų. Ištirtų nusikalstamų veikų dalis 2007 m. sudarė 47 proc., 2009 m. 40 proc. Šis rodiklis buvo mažesnis už Lietuvos ir Tauragės apskrities ištirtų nusikalstamų veikų dalies vidurkį.

4.3.2. lentelė. Ištirtos nusikalstamos veikos 2007-2009 m.

Teritorija	Ištirtos nusikalstamos veikos			Ištirtų nusikalstamų veikų dalis, proc.
Teritorija	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Lietuvos Respublika	32.828	34.143	36.788	45	44	44
Tauragės apskritis	1.062	1.203	1.274	53	54	51
Jurbarko r. sav.	273	256	405	53	50	55
Pagėgių sav.	137	185	111	47	55	40
Šilalės r. sav.	280	252	254	81	57	59
Tauragės r. sav.	372	510	504	44	54	48

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2007-2009 m. nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų skaičius svyravo visoje Lietuvoje. 2009 m. Tauragės apskrityje buvo užregistruotos 182 nepilnamečių nusikalstamos veikos. Daugiausia nusikaltimų buvo padaryta Tauragės r. sav., o mažiausia – Pagėgių sav. 2007-2009 m. laikotarpiu Pagėgių savivaldybėje 36,3 proc. sumažėjo nepilnamečių padarytų nusikaltimų. Lyginant Pagėgių sav. duomenis su kitų savivaldybių rodikliais matyti, jog 2009 m. mažiausiai nepilnamečių padarytų nusikaltimų buvo Kazlų Rūdos sav. ir Rietavo sav.

4.3.3. lentelė. Nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos 2007-2009 m.

Teritorija	Nusikalstamos veikos			Nusikalstamos veikos, palyginti su ištirtomis, proc.
Teritorija	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Lietuvos Respublika	4.051	4.325	4.023	12	13	11
Tauragės apskritis	219	278	182	21	23	14
Jurbarko r. sav.	49	51	40	18	20	10
Pagėgių sav.	33	46	21	24	25	19
Šilalės r. sav.	51	29	37	18	12	15
Tauragės r. sav.	86	152	84	23	30	17
Šilutės r. sav.	126	124	106	25	23	21
Kalvarijos sav.	15	29	21	8	17	14
Kazlų Rūdos sav.	14	5	8	14	7	10
Šakių r. sav.	34	43	36	15	17	15
Vilkaviškio r. sav.	61	54	69	17	16	23
Rietavo sav.	19	22	18	31	34	23

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

4.3.2. pav. Nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos 2007–2009 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2007-2009 m. gaisrų skaičius ženkliai išaugo ne tik Pagėgių sav., bet ir visoje Lietuvoje. 2009 m. Tauragės apskrityje buvo užregistruota 618 gaisrų, t.y. 18,0 proc. daugiau negu 2007 m. Per 2007-2009 m. Pagėgių sav. gaisrų skaičius išaugo 40,7 proc., Šilalės r. sav. – 21,3 proc. ir Tauragės r. sav. – 17,4 proc. Tik Jurbarko r. sav. sumažėjo – 3,7 proc. Tačiau gaisruose žuvusių asmenų skaičius sumažėjo. 2009 m. Tauragės apskrityje žuvo 6 žmonės, iš jų – 3 Jurbarko r. sav ir tiek pat Šilalės r. sav.

4.3.4. lentelė. Užregistruotų gaisrų ir žuvusių gaisruose žmonių skaičius 2007-2009 m.

Teritorija	Užregistruotų gaisrų skaičius			Gaisruose žuvusių žmonių skaičius
Teritorija	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Lietuvos Respublika	15.264	15.761	16.197	297	270	203
Tauragės apskritis	507	560	618	7	7	6
Jurbarko r. sav.	135	134	130	2	1	3
Pagėgių sav.	70	84	118	0	0	0
Šilalės r. sav.	74	92	94	2	6	3
Tauragės r. sav.	228	250	276	3	0	0

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

4.4. SSGG ANALIZĖ

Atlikus esamos būklės vertinimą, pateikiama viešųjų paslaugų plėtros stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių (SSGG) analizė.

Stiprybės

Išplėtotas sveikatos priežiūros tinklas, pakankamas ambulatorinių ir stacionarių paslaugų teikimo lygis savivaldybėje

Plėtojama socialinių paslaugų teikimo infrastruktūra, leidžianti tenkinti būtiniausius poreikius

Pradėta vykdyti aplinkos ir būsto pritaikymo neįgaliesiems veikla

Silpnybės

Nepakankamas sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas medicinine įranga

Socialinių pašalpų sistema pakankamai formali, neskatina realaus pašalpų gavėjo būklės įvertinimo ir lėšų taupymo

Pašalpų mokėjimo tvarka ne visada skatina bedarbius ieškotis darbo, sudaro paskatas atsirasti išlaikytinių nuotaikoms

Stokojama koordinacijos tarp NVO ir savivaldybės socialinės paskirties įstaigų, teikiančių socialines paslaugas

Trūksta specialaus transporto, teikiant socialines paslaugas žmonėms su negalia, vienišiems seniems asmenims, gyvenantiems savo namuose

Neįgaliesiems trūksta pandusų ir patogaus privažiavimo prie visuomeninės paskirties pastatų

Socialinės diferenciacijos didėjimas, nepakankama parama ir globa rizikos grupės gyventojams bei asmenims su negalia

Galimybės

ES struktūrinių fondų lėšų pritraukimas, vykdant gydymo įstaigų restruktūrizaciją, ruošiant bei tobulinant specialistus

Aktyvus bendruomenių dalyvavimas viešųjų paslaugų teikimo srityje

Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, pasinaudojant žmogiškųjų išteklių plėtros finansavimo galimybėmis

Parengti projektus lėšoms gauti iš ES struktūrinių fondų specialiųjų socialinių paslaugų plėtrai rajone (dienos, vaikų krizių centrai, nakvynės namai ir kt.)

Pritraukti lėšas iš ES struktūrinių fondų socialinės atskirties zonoje esantiems neįgaliesiems, šeimoms, asmenims remti

Pritraukti ES struktūrinių fondų lėšas bendruomeninių paslaugų struktūrai plėtoti

Glaudesnio bendradarbiavimo tarp socialinės paskirties ir sveikatos apsaugos sistemos įstaigų užtikrinimas

Grėsmės

Nepakankamas sveikatos sektoriaus darbuotojų apmokėjimas skatina kvalifikuotus paruoštus specialistus vykti dirbti į kitas valstybes

Senstantys gyventojai, didėjantis medicininių paslaugų, o tuo pačiu ir socialinių paslaugų poreikis

Investicinių lėšų stygius neleis pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis

Administracinių gebėjimų stoka nevyriausybinėse organizacijose neleis parengti kokybiškų projektų finansinei paramai gauti

5. INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR APLINKOS APSAUGA

Šioje strateginio plėtros plano dalyje analizuojama savivaldybės infrastruktūros bei aplinkos apsaugos esama būklė, trūkumai bei privalumai.

5.1. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS ANALIZĖ

Susisiekimo sistemos gerinimas bei infrastruktūros plėtra ir modernizavimas yra neatsiejamas sėkmingo savivaldybės vystymosi ekonominis ir socialinis garantas.

Gerai išvystyta ir efektyviai funkcionuojanti transporto sistema yra būtina sėkmingai savivaldybės plėtrai. Tokia sistema turi tiesioginį poveikį verslui, padeda mažinti verslo sąnaudas ir didina produkcijos konkurencingumą.

Transporto infrastruktūra taip pat yra svarbus gyvenamosios aplinkos elementas: šios infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant spręsti tokias problemas, kaip aplinkos tarša, triukšmas, saugumas kelyje.

5.2. AUTOMOBILIŲ KELIŲ TINKLAS

Vietinės reikšmės kelių ilgis Pagėgių savivaldybėje per 2005-2009 m. padidėjo 11 km arba 2,3 proc. Tačiau nemažą kelio dalį sudaro žvyro (384 km) bei grunto keliai (68 km). Tuo pačiu laikotarpiu, kelių su patobulinta danga taip pat padaugėjo 2 km – nuo 22 iki 24 km.

Pagrindiniai 2005-2009 m. automobilių kelių duomenys pateikti 5.2.1. lentelėje.

5.2.1. lentelė. Automobilių keliai Pagėgių savivaldybėje 2005-2009 m.

Rodiklis (km)	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis	465	476	476	476	476
Vietinės reikšmės automobilių kelių su danga ilgis	407	408	408	408	408
Vietinės reikšmės automobilių kelių su patobulinta danga ilgis	22	23	24	24	24
Žvyro kelių ilgis	385	385	385	384	384
Grunto kelių ilgis	58	68	68	68	68

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Vietinės reikšmės automobilių kelių tinklas Pagėgių savivaldybėje nėra tankus. 2009 m. savivaldybėje buvo 476 km vietinės reikšmės automobilių kelių, kas sudarė 10,7 proc. apskrities bei 0,8 visų šalies vietinės reikšmės automobilių kelių.

5.2.1. pav. Vietinės reikšmės automobilių kelių danga 2009 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2009 m. Pagėgių savivaldybėje 85,7 proc. vietinės reikšmės kelių turėjo dangą. Šis rodiklis buvo didesnis už šalies ir Tauragės apskrities vidurkį. Analizuojamu laikotarpiu tik 5,0 proc. Pagėgių savivaldybės kelių turėjo pagerintą dangą, kai tuo tarpu Tauragės apskrityje ši dalis sudarė 10,6 proc., o šalyje – 17,1 proc. 2009 m. daugiausia proc. kelių su danga turėjo Rietavo sav. (96,6 proc.), Vilkaviškio r. sav. (95,0 proc.) ir Šilalės r. sav. (91,0 proc.), mažiausia – Tauragės r. sav. (71,9 proc.) ir Kazlų Rūdos sav. (80,7 proc.). Tuo pačiu laikotarpiu, daugiausia proc. su patobulinta kelio danga turėjo Vilkaviškio r. sav. (17,2 proc.) ir Šakių r. sav. (15,8 proc.), mažiausia – Kazlų Rūdos sav. (7,6 proc.) bei Pagėgių sav. (5,0 proc.).

2009 m. Pagėgių savivaldybėje buvo registruoti 5.573 lengvieji automobiliai. Nuo 2005 iki 2009 m. transporto priemonių skaičius kasmet didėjo. Individualių lengvųjų automobilių skaičius 1.000-iui gyventojų 2005-2009 m. pateiktas 5.2.2. lentelėje.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. daugiausia individualių lengvųjų automobilių 1.000-iui gyventojų teko Kazlų Rūdos sav. (519) bei Jurbarko r. sav. (504), mažiausia – Rietavo sav. (437) ir Šilalės r. sav. (468).

5.2.2. lentelė. Individualių lengvųjų automobilių skaičius 1.000-iui gyventojų savivaldybėse 2005-2009 m.

Teritorija	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Lietuvos Respublika	395	433	429	453	468
Tauragės apskritis	391	437	435	469	490
Jurbarko r. sav.	421	466	445	483	504
Pagėgių sav.	363	418	437	477	501
Šilalės r. sav.	358	406	405	445	468
Tauragės r. sav.	395	438	444	473	491
Šilutės r. sav.	373	419	432	461	477
Kalvarijos sav.	411	465	443	464	494
Kazlų Rūdos sav.	419	470	468	492	519
Šakių r. sav.	387	431	433	468	498
Vilkaviškio r. sav.	400	442	418	452	477
Rietavo sav.	318	363	370	414	437

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Išaugus transporto priemonių skaičiui ir didėjant transporto srautams, svyruoja autoavarijų ir nelaimingų atsitikimų keliuose ir gatvėse skaičius. Dėl didesnių greičių valstybinės reikšmės keliuose įvykstančios avarijos būna skaudesnės negu kituose keliuose. 2009 m. Pagėgių savivaldybėje padaryta 20 kelių eismo įvykių. Tai sudarė 0,5 proc. visų šalyje padarytų eismo įvykių. 2005-2009 m. Pagėgių savivaldybėje padarytų įvykių skaičius sumažėjo 48,7 proc. Didžiausias kelių eismo įvykių skaičius fiksuotas 2005 m. – 39 eismo įvykiai.

5.2.3. lentelėje pateikiama informacija apie 2005-2009 m. įvykusius kelių eismo įvykius Lietuvoje ir Pagėgių savivaldybėje.

2009 m. daugiausia kelių eismo įvykių buvo užregistruota Šilutės r. sav. (68) bei Šakių r. sav. (56), mažiausia – Rietavo sav. (13) ir Pagėgių sav. (20). Darytina išvada, jog lyginant panašaus dydžio savivaldybes, Pagėgiai yra viena iš saugiausių savivaldybių avaringumo atžvilgiu.

5.2.3. lentelė. Kelių eismo įvykių skaičius 2005–2009 m.

Teritorija	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.
Lietuvos Respublika	6772	6588	6448	4796	3824
Tauragės apskritis	301	258	242	142	124
Jurbarko r. sav.	60	63	44	21	34
Pagėgių sav.	39	36	33	18	20
Šilalės r. sav.	80	60	70	48	28
Tauragės r. sav.	122	99	95	55	42
Šilutės r. sav.	133	114	132	81	68
Kalvarijos sav.	31	28	49	28	21
Kazlų Rūdos sav.	25	49	40	29	22
Šakių r. sav.	76	78	83	54	56
Vilkaviškio r. sav.	97	102	102	66	48
Rietavo sav.	27	24	9	9	13

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Dėl pastaraisiais metais išaugusio autotransporto priemonių skaičiaus būtina rekonstruoti esamas ir įrengti naujas automobilių stovėjimo aikšteles. Pagėgių savivaldybės kiemai nėra pritaikyti esamam automobilių srautui, atsiranda problemos dėl automobilių stovėjimo aikštelių trūkumo.

5.3. SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA

1875 m. Pagėgių sav. buvo nutiesta Klaipėda – Tilžė geležinkelio linija. 1902 m. Pagėgiai siauruoju geležinkeliu buvo sujungti su Smalininkais, vėliau, 1904 m., pravesta trečioji geležinkelio linija, sujungusi Pagėgius su Lauksargiais.

Pagėgių savivaldybė yra strategiškai geroje geografinėje padėtyje. Teritoriją kerta transporto koridorius šiaurės – pietų kryptimi Varšuva-Šeštokai-Kaunas-Šiauliai-Talinas-Helsinkis su IA atšaka (Šiauliai-Pagėgiai-Sovetskas-Kaliningradas). Tačiau ši geležinkelio linija mažai panaudojama dėl mažo krovinių srauto.

Tarptautinė IA geležinkelio linija Pagėgiai-Radviliškis kartu su Via Hanseatica keliu sudaro integruotą transporto koridorių, einantį per Tauragės miestą. 2010 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Tauragės teritorijos bendrajame plane numatė ir patvirtinto Pilviškiai-Tauragė geležinkelio linijos tiesimą. Įrengus liniją susidarys palankios susisiekimo sąlygos su pietiniu Lietuvos regionu. Susisiekimo sistemos vystymas sąlygos didesnes galimybes Tauragės apskrities ekonominei plėtrai.

2009 m. pabaigoje Klaipėdos „Draugystės“ geležinkelio stotis pradėjo vykdyti stoties rekonstrukciją. Numatoma pastatyti ir rekonstruoti 28,47 km geležinkelio stoties kelių. Įgyvendinus projektą bus pagerintas infrastruktūros pajėgumas krovininiam transportui, pagerės traukinių eismo saugumas. Be to, įrengus jungiamąjį geležinkelio kelią Pagėgių kryptimi, visus iš Radviliškio į „Draugystės“ stotį važiuojančius prekinius traukinius tikimasi nukreipti per Pagėgius.

Pagrindiniai transporto srautai Pagėgių sav. realizuojami sausumos keliais. Automobilių transportas yra svarbiausia tiek Pagėgių savivaldybės, tiek ir Tauragės apskrities transporto rūšis, kuria vežama didžioji dalis keleivių ir krovinių. Pagėgių sav. šiaurės – pietvakarių pusę kerta automobilių kelias Sankt Peterburgas-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas . Taip pat svarbus pajūrio transporto koridorius Klaipėda-Šilutė-Pagėgiai (141) ir Panemunės kelias Pagėgiai-Jurbarkas-Kaunas (141).

5.4. APLINKOS KOKYBĖ

5.4.1. Atliekų tvarkymas

2005 m. spalio 13 d. Pagėgių sav. tarybos sprendimu Nr. T-653 buvo patvirtintas 2005-2014 m. Pagėgių savivaldybės atliekų tvarkymo planas. Pagrindinė atliekų tvarkymo plano problemų priežastis buvo ta, kad nebuvo įgyvendintas principas „teršėjas moka“. Šiuo metu atliekų šalinimo bei surinkimo ir antrinių žaliavų perdirbimo sąnaudas padengia atliekų tvarkymo mokesčiai, kurie yra surenkami iš atliekų turėtojų.

2005 m. spalio 13 d. Pagėgių sav. tarybos sprendimu Nr.-654 buvo priimtos atliekų tvarkymo taisyklės. Taisyklių tikslas – užtikrinti racionalų komunalinių atliekų tvarkymo valdymą, savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą ir tinkamą atliekų tvarkymo užduočių vykdymą.

Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra 15 sąvartynų. Didžiausi yra Plaušvarių (2,7 ha) ir Piktupėnų (2,0 ha) sąvartynai.

2006 m. birželio 1 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-809 atliekų tvarkymą atlieka Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras. Tačiau Pagėgių savivaldybė taip pat dalyvauja Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemoje.

Per 2008 m. Pagėgių savivaldybėje iš viso buvo surinkta 693,63 t komunalinių atliekų, Jurbarko r. sav. – 7.846,72 t, Šilalės r. sav. – 14.936,26 t ir Tauragės r. sav. – 12.901,27 t. Pažymėtina, jog Pagėgių sav. nebuvo susidariusių komunalinių atliekų, kurios neturėtų šeimininkų, tuo tarpu Jurbarko r. sav. susidarė 1.824,00 t., Tauragės r. sav. – 1.380,00 t.

5.4.1.1. lentelė. Atskirų komunalinių atliekų srautų surinkimo priemonės, kiekiai ir finansavimo šaltiniai savivaldybėse 2008 m.

Savivaldybė	Kiekis, surinktas konteineriuose, t	Kiekis, surinktas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, t	Kiekis, surinktas apvažiuojant atliekų turėtojus (maišai, betaris surinkimas), t	Iš viso, t	Finansavimo šaltinių pasiskirtymas, proc.
Savivaldybė	Kiekis, surinktas konteineriuose, t			Iš viso, t	Savivaldybės biudžeto lėšos	Gyventojų mokama įmoka (tarifas/ rinkliava)	Gamintojų/ importuotojų lėšos	Kitos lėšos
Jurbarko r. sav.	7.824,36	22,36	0,00	7.824,36	-	-	-	-
Pagėgių sav.	0,00	9,49	684,14	693,63	0,00	100,00	0,00	0,00
Šilalės sav.	4.004,00	56,97	23,04	4.084,02	25,00	12,50	62,50	0,00
Tauragės sav.	12.159,13	164,11	578,03	12.901,27	16,67	16,67	0,00	66,67

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos duomenys, 2010

UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ surenka buityje susidariusias pavojingas atliekas, biologiškai skaidžias atliekas, popierių, stiklą, plastiką, didžiąsias atliekas, statybos bei griovimo atliekas.

5.4.1.2. lentelė. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos Pagėgių savivaldybėje 2009 m.

Papildančią sistemą įdiegusi bendrovė	Papildančią sistemą eksploatuojanti bendrovė	Pavadinimas atliekų, kurioms rinkti yra įdiegta papildanti sistema	Sutarties pasirašymo data
UAB „Litrec“	UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“	Naudotų padangų išvežimas	2008-08-13
UAB „Žalvaris“	UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“	Pavojingų atliekų tvarkymo sutartis	2006-03-15
UAB „Toksika“	UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“	Pavojingų atliekų tvarkymo sutartis	2006-03-01
EPPA	-	Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas	2008-11-28
UAB „Antrinis perdirbimas“	UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“	Naudotų padangų išvežimas	2007-03-20
UAB „Akmenės cementas“	UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“	Naudotų padangų išvežimas	2008-03-01
UAB „Virginijus ir ko“	UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“	Jungtinės veiklos sutartis antrinių atliekų išvežimas Tauragės apskrityje	2007-04-20

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos duomenys, 2010

5.4.2. ORO TARŠOS KONTROLĖ

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Pagėgių savivaldybėje iš stacionarių taršos šaltinių į atmosferą buvo išmesta 33,8 tonos teršalų ir tai sudarė 2,8 proc. visų Tauragės apskrityje išmetamų teršalų ir 0,05 proc. šalyje išmetamų teršalų. Kitose Tauragės apskrities savivaldybėse išmetamų teršalų kiekis yra ženkliai didesnis: Jurbarko r. sav. – 152,1 t, Šilalės r. sav. – 153,7 t ir Tauragės r. sav. – 888,0 t.

2008 m. Pagėgių savivaldybėje didžiausią išmetamų teršalų kiekį sudarė dujinės ir skystosios medžiagos – 31,9 t, kietosios medžiagos – 1,9 t. Tauragės apskrityje išmestų teršalų kiekį 93,6 proc. sudarė dujinės ir skystosios medžiagos, 6,4 proc. – kietosios medžiagos. Tuo tarpu Lietuvoje kietųjų teršalų procentinė dalis buvo kiek mažesnė ir siekė 5,8 proc., o dujiniai ir skystieji teršalai sudarė 94,2 proc. teršalų.

Pagėgių savivaldybėje didžiausia dalis visų išmetamų skystųjų ir dujinių teršalų teko anglies monoksidams – 25,6 tonos arba 80,3 proc. visų skystųjų ir dujinių teršalų. Azoto oksidų 2008 m. Pagėgių savivaldybėje buvo išmesta į atmosferą 15,0 proc., lakių organinių junginių – 1,6 proc., sieros dioksino – 3,1, tačiau fluoro ir kitų teršalų apskritai nebuvo. Tauragės apskrityje fluoro ir kitų teršalų kiekis sudarė 0,6 tonos arba 0,05 proc. visų skystųjų ir dujinių teršalų. Tuo tarpu Lietuvoje fluoro ir kitų teršalų procentinė dalis buvo žymiai didesnė ir siekė 1,3 proc. visų skystųjų ir dujinių teršalų.

5.4.2.1. pav. Išmestų dujinių ir skystųjų teršalų kiekis proc., 2008 m.

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2008 m. Tauragės apskrityje sieros dioksido daugiausia buvo išmesta Tauragė r. sav. – 24,7 t, mažiausia Jurbarko r. sav. – 0,5 t. Azoto oksidų, anglies monoksidų ir lakių organinių junginių taip pat buvo daugiausia užfiksuota Tauragės r. sav.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. didžiausia kietųjų teršalų emisija užfiksuota Kalvarijos sav. (146 kg/km²) ir Tauragės r. sav. (45 kg/km²), mažiausia – Pagėgių sav. (4 kg/km²) bei Šilalės r. sav. (7 kg/km²).

2008 m. Šilutės r. sav. buvo užfiksuota 756 kg/km²dujų ir skystųjų teršalų emisija, t.y. 12,8 karto daugiau negu Pagėgių savivaldybėje. Tais pačiais metais Kalvarijos sav. buvo užregistruota 83,4 karto daugiau sieros dioksido junginių (167 kg/km²). Be to, azoto oksido teršalų daugiausia buvo Kazlų Rūdos sav. (149 kg/km²), mažiausia – Šakių r. sav. (8 kg/km²) ir Pagėgių sav. (9 kg/km²).

5.4.2.1. lentelė. Teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių 2008 m., kg/km²

Teritorija	Kietųjų teršalų emisija, kg/km²	Dujų ir skystųjų teršalų emisija, kg/km²	Sieros dioksido junginiai, kg/km²	Azoto oksidai, kg/km²
Lietuvos Respublika	63	1027	257	174
Tauragės apskritis	18	261	7	18
Jurbarko r. sav.	10	91	0	13
Pagėgių sav.	4	59	2	9
Šilalės r. sav.	7	123	3	11
Tauragės r. sav.	45	708	21	35
Šilutės r. sav.	35	756	45	48
Kalvarijos sav.	146	441	167	52
Kazlų Rūdos sav.	35	690	23	149
Šakių r. sav.	16	88	0	8
Vilkaviškio r. sav.	13	163	9	20
Rietavo sav.	33	488	85	83

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

5.4.3. Vandens tiekimas ir valymas

Nuo 2007 m. UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ pagrindinė veikla – vandens tiekimas, nuotekų šalinimas ir valymas bei centralizuotas šilumos tiekimas. Vanduo gaunamas iš požeminių šaltinių iš 30,0-180,0 m gylio. Savivaldybėje veikia 35 gręžiniai ir 21 vandentiekio sistema. Vanduo iš gręžinių tiekiamas tiesiogiai vartotojams. Pastovų vandens slėgį tinkle užtikrina vandentiekio bokštai. Pagėgių savivaldybės administracijos duomenimis, centralizuotą vandentiekį turi apie 52 proc. gyventojų. Kiti asmenys naudojasi šachtiniais individualiais šuliniais.

5.4.3.1. pav. Vandens sunaudojimas Pagėgių savivaldybėje 2005-2008 metais, tūkst. m³

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2008 m. į tinklą buvo patiekta 473 tūkst. m³vandens, iš kurio visas vanduo buvo požeminis. 2005-2008 m. laikotarpiu Pagėgių savivaldybėje vandens sunaudojimas pramonės reikmėms mažėjo (2008 m. stebimas padidėjimas – 1 tūkst. m³), tuo tarpu ūkio ir buities reikmėms sunaudojamo vandens kiekis 2005-2006 m. padidėjo, bet 2006-2008 m. – ženkliai sumažėjo. Vanduo energetikos ir žemės ūkio reikmėms 2005-2006 m. iš viso nebuvo naudojamas.

5.4.3.2. pav. Vandens sunaudojimas pagal reikmes 2008 m. (proc.)

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

2008 m. Pagėgių savivaldybėje daugiausia vandens, t.y. 293 tūkst. m³ arba 61,9 proc., buvo sunaudota ūkio ir buities reikmėms, o 37,0 proc. – pramonės reikmėms. Tai buvo pati didžiausia pramonei sunaudoto vandens dalis iš visų apskrities savivaldybių. Panaši tendencija vyravo ir Tauragės apskrityje: didžiausia sunaudoto vandens dalis (88,9 proc.) buvo panaudota ūkio ir buities reikmėms. Tačiau šalyje didžiausia vandens sąnaudų dalis tenka energetikos reikmėms (95,3 proc.) bei ūkio ir buities reikmėms (2,0 proc.).

Geriamojo vandens kokybę įtakoja vandentiekio vamzdynai, todėl ypač svarbu išspręsti naujų vamzdynų tiesimo problemą. Pagėgių komunalinis ūkis eksploatuoja Pagėgių sav. vandentiekio tinklus – 72 km. Dauguma vamzdynų paklota 1959-1986 m. laikotarpiu. Tuo laikotarpiu dažniausiai buvo klojami ketaus (špyžius) vamzdynai. Paaiškėjo, jog vamzdynai iš šių medžiagų yra visiškai netinkami. Ketaus vamzdžiai neatsparūs korozijai-rūdija ir prakiūra, neatsparūs deformacijoms ir judant žemės gruntui dėl įšalo-lūžta, plyšta. Kadangi vamzdynai tiesti nuo 1959 m., tikėtina, jog jie yra visiškai suirę. Esamais vandentiekio tinklais negalima užtikrinti patikimo vandens tiekimo vartotojams ir jo kokybės pagal LR higienos normų reikalavimus.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per 2005-2008 m. Pagėgių sav. išleistų nuotekų kiekis padidėjo 32,6 proc. (2005 m. buvo išleista 238 tūkst. m³, 2008 m. – 353 tūkst. m³). Tuo pačiu laikotarpiu nepakankamai išvalytų nuotekų kiekis išaugo 51,8 proc. (padidėjo 44,0 tūkst. m³).

5.4.3.1. lentelė. Nuotekų išleidimas 2008 m.

Rodiklis	Lietuvos Respublika	Tauragės apskritis	Jurbarko r. sav.	Pagėgių sav.	Šilalės r. sav.	Tauragės r. sav.
Nuotekų išleidimas, tūkst. m³	4.687.119,9	2.936	704	353	365	1.514
Išleista išvalytų iki normos nuotekų, tūkst. m³	126.653,2	2.776	692	255	345	1.484
Išleista nepakankamai išvalytų nuotekų, tūkst. m³	47.817,4	147	12	85	20	30
Išleista užterštų (be valymo) nuotekų tūkst. m³	546	13	0	13	0	0

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

Tačiau didelė problema išlieka ta, kad nemaža dalis išleidžiamų nuotekų yra nepakankamai išvalytų ir užterštų (nevalytų). Todėl UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ Pagėgių savivaldybės teritorijoje įgyvendina projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros plėtra Pagėgiuose“ pagal ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ įgyvendinamą priemonę „Vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“. Projektas pradėtas 2009 m. gruodžio 14 d., kai buvo pasirašyta projekto finansavimo ir administravimo sutartis tarp projekto vykdytojo – UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ ir LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros. Projekto partneris – Pagėgių savivaldybės administracija. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2011 m. rugpjūčio 14 d.

Pagrindinis projekto tikslas – užtikrinti gyventojams kokybišką geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Projekto įgyvendinimo metu bus nutiesta apie 2.608 m naujų vandentiekio (Vytauto, Žemaičių ir Sodų g.) ir 2.872 m naujų nuotekų tinklų (Vilniaus, Geležinkelio, Turgaus, Sodų g.) Pagėgių mieste.

5.5. SSGG ANALIZĖ

Atlikus esamos būklės vertinimą, pateikiama infrastruktūros bei aplinkosaugos stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių (SSGG) analizė.

Stiprybės

Geras susisiekimas su pagrindiniais šalies miestais kelių tinklais

Parengtas Pagėgių savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Miesto transporto kelių infrastruktūra gerai suprojektuota

Šiuolaikinis ir kompaktiškas miesto ir pramoninės zonos suplanavimas

Pramoninė aikštelė su naujai gamybai sukurti būtinais inžineriniais tinklais ir pastatais

Gerai išplėtota telekomunikacijų sistema

Kabeliniai vietos tiekėjų interneto tinklai apima visą gyvenamąjį Pagėgių fondą ir periferines miesto įmones

Visose savivaldybės mokyklose yra ne mažiau kaip viena kompiuterių klasė

Susiformavęs prekybos tinklas

Geros sąlygos kurti sporto bazės infrastruktūrą

Rekreacinių gamtos išteklių gausumas

Stacionarių užterštumo šaltinių nebuvimas gyvenamojoje zonoje

Aktyvus NVO ir jaunimo dalyvavimas tarptautinėse ekologijos programose

Silpnybės

Dalies privažiuojamųjų kelių, miesto, gyvenviečių gatvių ir šaligatvių būklė yra nepakankamai išvystyta, dalis gatvių ir šaligatvių nepritaikyta neįgaliesiems. Nepakankamai apšviesta dalis miesto ir gyvenviečių gatvių

Nepakankama Savivaldybės turizmo ir laisvalaikio objektų infrastruktūra, trūksta viešųjų tualetų, poilsiaviečių

Ribota gyvenamojo būsto pasiūla bei lėšų stoka neleidžia plėsti Savivaldybės socialinio būsto fondo

Pasenusi kai kurių katilinių šilumos gamybos įranga, susidėvėję šilumos trasos

Neišspręsti vandens telkinių priežiūros klausimai

Seni kelių inventorizacijos duomenys neatspindi realios kelių būklės

Nepakankamai gera privažiuojamųjų kelių prie pramoninės aikštelės būklė

Infrastruktūrai valdyti nenaudojamos informacinės technologijos

Inžinerinės sistemos veikia ilgiau nei numatytas jų eksploatacijos laikas, techninė bazė pasenusi, fiziškai susidėvėjusi

Viešųjų paslaugų objektų inžineriniai tinklai ir techninė bazė susidėvėję ir neatitinka šiuolaikinių energijos taupymo reikalavimų

Neišplėtota energijos taupymo technologijų ir alternatyvių energijos šaltinių reklamos sistema

Nebaigti nekilnojamojo turto inventorizavimo darbai

Nepakankamas nekilnojamojo turto savininkų informacinis pasirengimas naudotis savo galimybėmis ir teisėmis, suteiktomis valstybės

Nebaigti formuoti dviračių takai turistiniams maršrutams

Miesto parko zona nėra galutinai suformuota

Buitinių atliekų perdirbimas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų

Nepakankamas ekologinio švietimo lygis, ypač energijos taupymo srityje

Ekologinės pusiausvyros pažeidimas

Neišspręstos Pagėgių miesto lietaus nuotekų valymo problemos, nesutvarkyti lietaus nuotekų kanalai

Dalies rekreacinės zonos užterštumas

Galimybės

Veikiantis įstatymas dėl atliekų valdymo sudaro palankias sąlygas finansuoti atliekų perdirbimo ir utilizacijos įmones, tai galima panaudoti naujoms darbo vietoms sukurti

Gautas finansavimas iš ES SF bei kt. tarptautinių fondų ir programų darnios-subalansuotos plėtros projektams remti

Aktyvi veikla, geri administraciniai gebėjimai suteikia galimybes rengti ir įgyvendinti projektus infrastruktūros plėtros srityje

Parama iš ES aplinkosauginiams projektams

Visuomenės švietimas ir įtraukimas į aplinkosauginius projektus

Naujų technologijų diegimas įmonėse, aplinkosauginių normatyvų laikymasis

Grėsmės

Dėl perėjimo prie naujų energijos šaltinių gali pablogėti ekologinė padėtis

Perėjimas prie ES taikomų aplinkosaugos normatyvų reikalauja didelių kapitalo investicijų aplinkosauginiams reikalavimams įgyvendinti

Aiškios atliekų tvarkymo strategijos šalies mastu nebuvimas nesudaro sąlygų kompleksiniam problemos sprendimui

Griežtėjantys reikalavimai sąvartynų tvarkymui sąlygoja papildomų išteklių ir investicijų poreikį

6. STRATEGIJOS FORMAVIMAS

I-V-oje Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano dalyje pateikti pagrindiniai Pagėgių savivaldybės išsivystymo netolygumai bei privalumai lyginant su Tauragės apskritimi, kitais rajonais ir Lietuva. Atitinkamo sektoriaus strateginio vertinimo veiksniai, pateikti atlikus esamos būklės analizę, gali turėti įtakos savivaldybės plėtrai bei tapti vystymo prielaidomis. Atsižvelgus į veiksnių strateginio vertinimo rezultatus, formuluojami kryptingi ateities savivaldybės plėtros kriterijai – plėtros vizija, plėtros prioritetai, juos apibūdinantys tikslai, uždaviniai ir priemonės.

Kadangi Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginis plėtros planas buvo rengiamas, derinamas ir tvirtinamas, atsakomybės nustatomos 2010 m. rugpjūčio-gruodžio mėn., faktinis Pagėgių savivaldybės strateginis plėtros planas apima 2011-2021 m.

6.1. VIZIJA, BENDRIEJI VYSTYMO TIKSLAI IR PRINCIPAI

Įvertinus Pagėgių savivaldybės strateginę būklę ir atskirų sektorių plėtros galimybes bei tendencijas, suformuluota savivaldybės strateginė vizija:

Asmens gyvenimo kokybės ir aplinkos lygį apibrėžia šie veiksniai:

§ maža skurdo rizika ir socialinė atskirtis;

§ geras kokybiškų viešųjų paslaugų (švietimo, sveikatos priežiūros ir kt.) prieinamumas;

§ palankios darbo sąlygos asmens saugumui (fizinis, socialinis, ekonominis), savęs realizavimui;

§ palankios sąlygos asmens dalyvavimui vietos bendruomenių veikloje.

Pagėgių savivaldybės vizijai siekti keliami šie ilgalaikiai socialiniai - ekonominiai tikslai:

§ subalansuota savivaldybės ekonomikos plėtra;

§ gyvenimo lygio kilimas savivaldybėje;

§ kokybiškų asmens aptarnavimo tinklų plėtra;

§ savivaldybės patrauklumo investicijoms didinimas;

§ savivaldybės įmonių konkurencingumo didinimas;

§ efektyvus įvairių finansinių mechanizmų paramos įsisavinimas.

Siekiant numatytų ilgalaikių socialinių - ekonominių tikslų, laikomasi šių pagrindinių Pagėgių savivaldybės vystymo principų:

§ subalansuota teritorijos plėtra (inžinerinė, aptarnavimo, viešųjų paslaugų infrastruktūra) - mažinami Pagėgių savivaldybės išsivystymo skirtumai;

§ aplinkos apsauga - racionalus vietos išteklių panaudojimas, palankių sąlygų savivaldybės gyventojams naudotis infrastruktūra sudarymas, paslaugomis ir kitomis priemonėmis, tausojančiomis aplinką (būsimųjų kartų interesų paisymo principas);

§ racionalus planavimas, valdymas ir kontrolė - numatomų priemonių įgyvendinimo užtikrinimas, grįžtamuoju ryšiu paremtas sprendimų priėmimas („iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ principų taikymas, formuojant savivaldybės politiką ir įgyvendinant jos priemones);

§ lygių galimybių įgyvendinimas - lygių galimybių užtikrinimas kiekvienam Pagėgių savivaldybės gyventojui ir įvairioms gyventojų grupėms švietimo, kultūros, užimtumo ir kt. srityse;

§ gyventojų, jų grupių, verslo subjektų, vietos valdžios organų ir kitų institucijų vieninga veikla – planavimas, planuojamų priemonių įgyvendinimas, pasiektų rezultatų vertinimas, tęstinumas;

§ vykdomos vietos politikos viešumas – visuomenės, Pagėgių savivaldybės bendruomenės dalyvavimo užtikrinimas savivaldybės plėtroje, sprendimų priėmimo procese.

6.2. PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS VYSTYMO PRIORITETŲ NUSTATYMAS, VYSTYMO PRIEMONĖS IR ĮGYVENDINIMO PLANAS

Pagėgių savivaldybės strateginės plėtros prioritetai derinami su Tauragės regiono plėtros plane 2006-2013 m. numatytais apskrities vystymosi prioritetais:

I PRIORITETAS. SUBALANSUOTOS IR STABILIOS PLĖTROS REGIONO VYSTYMAS PER VERSLO PLĖTRĄ, INVESTICIJŲ SKATINIMĄ, INFRASTRUKTŪROS GERINIMĄ IR TURIZMĄ

II prioritetas. Saugios ir sveikos aplinkos bendruomenei kūrimas

III prioritetas. Žmogiškųjų išteklių plėtra

6.2.1. PRIORITETŲ DETALIZAVIMAS

Šiame Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano skyrelyje pateikiami visų identifikuotų plėtros prioritetų tikslai bei uždaviniai, padėsiantys 2011-2021 metų laikotarpiu pasiekti norimą savivaldybės būklę. Tikslai bei uždaviniai numatyti kiekvienam identifikuotam prioritetui.

6.2.1.1. lentelė. I prioriteto tikslai ir uždaviniai

I Prioriteto tikslai ir uždaviniai

I PRIORITETAS. SUBALANSUOTOS IR STABILIOS PLĖTROS REGIONO VYSTYMAS PER VERSLO PLĖTRĄ, INVESTICIJŲ SKATINIMĄ, INFRASTRUKTŪROS GERINIMĄ IR TURIZMĄ

1.1. TIKSLAS. SKATINTI IR REMTI INVESTICIJAS, SMULKŲ IR VIDUTINĮ VERSLĄ, KURTI PALANKIAS SĄLYGAS INVESTICIJŲ PRITRAUKIMUI BEI VERSLO PLĖTRAI

1.1.1. Uždavinys. Kurti patrauklią investicinę aplinką

1.1.2. Uždavinys. Suformuoti efektyviai veikiančią verslo paramos sistemą, skleisti verslo informaciją

1.2. TIKSLAS. Modernizuoti ir plėtoti savivaldybės infrastruktūrą

1.2.1. Uždavinys. Gerinti susisiekimo sistemą

1.2.2. Uždavinys. Plėtoti ir modernizuoti vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklus bei vandenvalą

1.2.3. Uždavinys. Vykdyti teritorinį planavimą ir kurti geografinę informacinę sistemą

1.3. TIKSLAS. Gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę

1.3.1. Uždavinys. Sutvarkyti ir prižiūrėti bendro naudojimo teritorijas

1.3.2. Uždavinys. Gerinti atliekų tvarkymą savivaldybėje

1.3.3. Uždavinys. Skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius savivaldybėje, stiprinti ekologinį švietimą

1.4. tikslas. Tobulinant turizmo valdymą savivaldybėje, formuoti išskirtinį savivaldybės įvaizdį, plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą

1.4.1. Uždavinys. Vykdyti aktyvią savivaldybės turizmo paslaugų rinkodarą

1.4.2. Uždavinys. Formuojant turizmo traukos centrus, kurti viešąją turizmo infrastruktūrą (panaudojant gamtos išteklius bei kultūrinį paveldą)

1.4.3. Uždavinys. Įrengti bei modernizuoti laisvalaikio, sporto ir rekreacijos objektų materialinę bazę, plėtoti sportinę veiklą

6.2.1.2. lentelė. II prioriteto tikslai ir uždaviniai

II Prioriteto tikslai ir uždaviniai

II PRIORITETAS. Saugios ir sveikos aplinkos bendruomenei kūrimas

2.1. TIKSLAS. Užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą

2.1.1. Uždavinys. Užtikrinti viešąjį saugumą

2.1.2. Uždavinys. Tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, gerinti jų pasiekiamumą

2.1.3. Uždavinys. Plėtoti socialinių paslaugų, pritaikytų savivaldybės gyventojų poreikiams, sistemą

2.2. TIKSLAS. Viešojo administravimo sistemos gerinimas

2.2.1. Uždavinys. Plėtoti informacines technologijas viešųjų paslaugų sektoriuje

2.2.2. Uždavinys. Plėtoti projektinę veiklą savivaldybėje

2.3. TIKSLAS. Nevyriausybinio sektoriaus plėtra

2.3.1. Uždavinys. Didinti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį ir bendradarbiavimą vietos savivaldos procesuose

2.3.2. Uždavinys. Tvarios kaimo bendruomenės ugdymas ir kaimo teritorinės savivaldos

6.2.1.3. lentelė. III prioriteto tikslai ir uždaviniai

III Prioriteto tikslai ir uždaviniai

III. PRIORITETAS. Žmogiškųjų išteklių plėtra

3.1. TIKSLAS. Kokybiškos, visiems prieinamos ir tęstinės švietimo sistemos sukūrimas

3.1.1. Uždavinys. Stiprinti ir modernizuoti ugdymo įstaigų ir mokyklų materialinę bazę, gerinti mokymo paslaugų kokybę, optimizuoti švietimo įstaigų tinklą

3.1.2. Uždavinys. Ugdyti pedagogų profesinę kompetenciją, kelti kvalifikaciją

3.1.3. Uždavinys. Didinti vaikų ir jaunimo užimtumo įvairovę, sudaryti palankias sąlygas saviraiškai

3.1.4. Uždavinys. Sudaryti savivaldybėje sąlygas mokymuisi visą gyvenimą

3.2. TIKSLAS. Kultūros sektoriaus plėtra

3.2.1. Uždavinys. Gerinti kultūrinių paslaugų kokybę vietos gyventojams

3.2.2. Uždavinys. Saugoti krašto kultūrines tradicijas ir siekti kultūros sektoriaus socialinio-ekonominio efektyvumo

3.3. TIKSLAS. Žmogiškųjų išteklių kokybinė plėtra

3.3.1. Uždavinys. Gerinti viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų administracinius gebėjimus, kelti kvalifikaciją

3.3.2. Uždavinys. Skatinti darbo vietų kūrimą

7. PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS 2011-2021 METŲ STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIORITETAI IR UŽDAVINIAI

I PRIORITETAS. SUBALANSUOTOS IR STABILIOS PLĖTROS REGIONO VYSTYMAS PER VERSLO PLĖTRĄ, INVESTICIJŲ SKATINIMĄ, INFRASTRUKTŪROS GERINIMĄ IR TURIZMĄ

1.1. TIKSLAS. SKATINTI IR REMTI INVESTICIJAS, SMULKŲ IR VIDUTINĮ VERSLĄ, KURTI PALANKIAS SĄLYGAS INVESTICIJŲ PRITRAUKIMUI BEI VERSLO PLĖTRAI

1.1.1. Uždavinys. Kurti patrauklią investicinę aplinką

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
1.1.1.1.	Parengti ilgalaikę savivaldybės investicijų skatinimo programą	Parengta programa	Pagėgių SA	20	20	-	-	-
1.1.1.2.	Suformuoti sklypus potencialiems investuotojams	Suformuoti 5 žemės sklypai	Pagėgių SA	40	40	-	-	-
1.1.1.3.	Parengti sklypus su privažiavimais, elektros linijomis bei kitomis komunikacijomis	Sufromuoti 4 ha sklypai, įrengti privažiavimai, elektros linijos ir kitos komunikacijos	Pagėgių SA	600	-	-	600	-
1.1.1.4.	Įrengti Pagėgių miesto naują turgų	Įrengta turgavietė	Pagėgių SA	1500	150	-	1350	-
Iš viso:				2160	210	0	1950	0

1.1.2. Uždavinys. Suformuoti efektyviai veikiančią verslo paramos sistemą, skleisti verslo informaciją

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
1.1.2.1.	Sukurti SVV plėtros informacinę bazę ir nuolat atnaujinti informaciją apie Savivaldybės inicijuojamus, vykdomus ir įvykdytus projektus	Sukurta bazė, pateikiama ir pastoviai atnaujinama informacija	Pagėgių SA	40	-	40	-	-
1.1.2.2.	Parengti SVV plėtros programą 2006-2010 m.	Parengta ir patvirtinta SVV plėtros programa	Pagėgių SA	20	20	-	-	-
1.1.2.3.	Teikti techninę pagalbą investuotojams	Teikiama informacija, parama, tarpininkaujama	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
1.1.2.4.	Teikti konsultacines paslaugas naujai besikuriančioms įmonėms	Teikiamos teisinės ir verslo paslaugos	TVIC	25	-	-	-	25
1.1.2.5.	. Organizuoti verslininkams mokymus apie ES galiojančius standartus bei kitus kokybės reikalavimus	Organizuojami seminarai kas metai po 1	TVIC	2	-	2	-	-
1.1.2.6.	Organizuoti mokymus pradedantiems verslininkams	Sukurta naujų verslo sričių specialistų rengimo programa, vyksta mokymai	Pagėgių SA, TVIC, Darbo birža	30	-	15	15	-
1.1.2.7.	parengti ir įgyvendinti kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas bedarbiams ir verslo įmonėse dirbantiems darbuotojams	Įgiję ar pakėlę kvalifikacija asmenys – vidutiniškai 20 asmenų per metus. Darbuotojai perkvalifikuoti pagal ES vieningos darbo rinkos prioritetus bei Pagėgių savivaldybės darbo rinkos reikalavimus	Pagėgių SA, TVIC, Darbo birža	120	-	120	120	-
1.1.2.8.	Skatinti dalyvavimą, vietinių užimtumo iniciatyvų programoje, rengiant projektus	Per metus parengti ir įgyvendinti vidutiniškai 1-2 projektai. Vidutiniškai per metus sukurtos 5 naujos darbo vietos	Pagėgių savivaldybė Darbo birža	1154	-	750	-	404
1.1.2.9.	Mokyti, informuoti apie ES teikiamą paramą ir reikalavimus	Nuolat teikiama informacija verslininkams	Pagėgių SA TVIC,	100	20	80	-	-
1.1.2.10.	Organizuoti savivaldybės ir verslo misijas, parodas šalyje ir užsienyje, formuoti prekių ir paslaugų įvaizdį	Dalyvaujama misijose ir parodose	Pagėgių SA, TVIC	40	20	10	10	-
Iš viso:				3317	60	3167	45	45

1.2. TIKSLAS. Modernizuoti ir plėtoti savivaldybės infrastruktūrą

1.2.1. Uždavinys. Gerinti susisiekimo sistemą

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
1.2.1.1.	Rekonstruoti krašto kelio Nr. 141 tęsinį, sutampantį su Vilkyškių mietselio, Lumpėnų, Stoniškių gyvenvietėmis	Rekonstruota ir modernizuotos kelio atkarpos	Susisiekimo ministerija, Pagėgių SA ūkio sk.	1112	-	1112	-	-
1.2.1.2.	Rengti Pagėgių savivaldybės gyvenviečių vietinės reikšmės gatvių techninę dokumentacijas	Parengta dokumentacija	LAKD, Pagėgių SA ūkio sk.	1600	200	-	1400	-
1.2.1.3.	1.1.3.3. Asfaltuoti Pagėgių miesto ir savivaldybės gyvenviečių gatves ir tvarkyti infrastruktūrą	Išasfaltuota 32 km gatvių	LAKD, Pagėgių SA ūkio sk.	32000	-	6400	25600	-
1.2.1.4.	Išasfaltuoti savivaldybės vietinės reikšmės kelius pagal žvyrkelių asfaltavimo programą	Išasfaltuota 13 km žvyrkelių	LAKD, Pagėgių SA ūkio sk.	7350	1470	-	5880	-
1.2.1.5.	Atnaujinti vietinės reikšmės kelius su žvyro danga	Atnaujinta 210 km kelių su žvyro danga	LAKD, Pagėgių SA ūkio sk.	10500	2100	-	8400	-
1.2.1.6.	Įrengti automobilių stovėjimo aikšteles ir privažiavimus	Įrengtos bei sutvarkytos 25 stovėjimo aikštelės ir privažiavimai prie kultūros ir kitų visuomeninių pastatų, daugiabučių namų Pagėgių mieste ir savivaldybės gyvenvietėse	Pagėgių SA	4500	450	-	4050	-
1.2.1.7.	Pagerinti kelio dangą žiediniame autoturizmo maršrute Vilkyškiai –Šereitlaukis-Bitėnai –Bardėnai-Lumpėnai -Vilkyškiai	Iš viso: Pagerinta kelių, įeinančių į turizmo trasa būklė, greta jų įrengta infrastruktūra, nauji keliai įtraukti į registrą	Pagėgių SA RRPD LAKD	6233	-	-	-	-
1.2.1.8.	Įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, privažiavimus, priėjimo takus prie lankytinų objektų	Iš viso: Įrengta automobilių stovėjimo aikštelės 2; Irengtas privažiavimas prie M. Jankaus muziejaus; Suremontuotas privažiavimas prie Šereitlaukio piliakalnio, Įrengti priėjimo takai prie :„Milžinkapio“;Vilkyškių piliakalnio; Opstainių piliakalnio; iki Joninių švenčių aikštės; Įrengtas pažintinis takas Bitėnų kaime.	Pagėgių SA; RRPD	1016	200	216	600	-
Iš viso:				64311	4420	7728	45930	0

1.2.2. Uždavinys. Plėtoti ir modernizuoti vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklus bei vandenvalą

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšo tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
1.2.2.1.	Sutvarkyti Pagėgių miesto vandens tiekimo bei nuotekų valymo tinklus	Sutvarkytas Pagėgių miesto nuotekų surinkimas, ir vandentiekio tinklai	LR Aplinkos m-ja, Pagėgių SA Architektūros skyrius	5977	912	760	4305	-
1.2.2.2.	Sutvarkyti Pagėgių savivaldybės gyvenviečių ( iki 500 gyventojų) nuotekų tinklų bei nuotekų valymo sistemą	Sutvarkytas nuotekų surinkimas bei nuotekų valymo sistema	Pagėgių SA Architektūros skyrius	12000	-	1200	10800	-
1.2.2.3.	Rekonstruoti vandentvarkos inžinerinius tinklus ir statinius	Trasos. Irenginiai, Šilgalių, Vilkyškių valymo įrenginiai	Architektūros skyrius UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“	10000	1000	-	9 000	-
1.2.2.4.	Įgyvendinti projektą „Nemuno žemupio baseino vandentvarkos projektą“	1 etapas. Įrengti Pagėgių miesto nuotekų surinkimo ir valymo įrenginiai	Architektūros skyrius UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“	8196	1000	-	7196	-
1.2.2.5.	Rekonstruoti vandenvietes	Rekonstruota 16 vandenviečių	LR Aplinkos m-ja, Pagėgių SA architektūros sk.	950	-	-	-	950
1.2.2.6.	Plėsti ir rekonstruoti vandens tiekimo tinklus	Rekonstruoti esami vandens tiekimo tinklai (≈ 80 km) Išplėsta ≈ 20 km naujų tinklų	LR Aplinkos m-ja, Pagėgių SA	20000	200	-	18000	-
Iš viso:				57123	3112	1960	40301	950

1.2.3. Uždavinys. Vykdyti teritorinį planavimą ir kurti geografinę informacinę sistemą

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
1.2.3.1.	Sukurti savivaldybės kartografijos, žemėvaldos, teritorijų planavimo, projektavimo, statybų administravimo GIS. Parengti inžinerinės infrastruktūros duomenų banką GIS pagrindu	Įsigyta GIS	Pagėgių SA Architektūros skyrius	40	4	9	27	-
1.2.3.2.	Rengti Pagėgių savivaldybės detaliuosius ir specialiuosius planus	Parengta 30 detaliųjų planų	Pagėgių SA Architektūros skyrius	600	60	135	405	-
1.2.3.3.	Parengti teritorijų, skirtų būsto plėtrai, detaliuosius planus	Parengti Pagėgių miesto Turgaus ir Aukštaičių gatvių dalių bei Panemunės miestelio dalies detalieji planai, suformuoti žemės sklypai namų valdoms	Pagėgių SA Architektūros skyrius	90	90	-	-	-
1.2.3.4.	Parengti specialiuosius žemės sklypų planus ribų nustatymui prie savivaldybės valdomų nekilnojamojo turto objektų	Iki 50 vnt.	Pagėgių SA Architektūros skyrius	150	15	34	101
1.2.3.5.	Inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti savivaldybei priklausantį turtą	Inventorizuoti Pagėgių savivaldybės viešojo ūkio objektai	Pagėgių SA	200	100	-	100	-
1.2.3.6.	Atnaujinti ir rengti savivaldybės plėtros strateginius planus	Atnaujintas, parengtas savivaldybės plėtros planas, kiti strateginio planavimo dokumentai	Ekonominės plėtros skyrius	45400	4700	10175	30525	-
Iš viso:				46480	4969	10353	31158	0

1.3. TIKSLAS. Gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę

1.3.1. Uždavinys. Sutvarkyti ir prižiūrėti bendro naudojimo teritorijas

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
1.3.1.1.	Rekonstruoti savivaldybės administracijai priklausančius pastatus	1.Administracinio pastato Vytauto g. 11 3 a. ir 9 rekonstrukcija; 2. Pagėgių pradinės mokyklos rekonstrukcija; 3. Šilgalių pagrindinės mokyklos rekonstrukcija	Ūkio skyrius	683	-	171	512	-
Iš viso:				683	0	171	512	0

1.3.2. Uždavinys. Gerinti atliekų tvarkymą savivaldybėje

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
1.3.2.1.	Įgyvendinti atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos sukūrimo bei išvystymo projektą	Įgyvendintas projektas, pilani sutvarkyta atliekų rūšiavimo sistema	Aplinkos m-ja, TRATC Pagėgių SA, architektūros sk.	27000	2700	5400	18900	-
Iš viso:				27000	2700	5400	18900	0

1.3.3. Uždavinys. Skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius savivaldybėje, stiprinti ekologinį švietimą

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
1.3.3.1.	Įrengti vėjo jėgaines	Įrengtos vėjo jėgainės	Pagėgių SA	3000	-	1000	1000	1000
Iš viso:				3000	0	1000	1000	1000

1.4. tikslas. Tobulinant turizmo valdymą savivaldybėje, formuoti išskirtinį savivaldybės įvaizdį, plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą

1.4.1. Uždavinys. Vykdyti aktyvią savivaldybės turizmo paslaugų rinkodarą

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
1.4.1.1.	Įkurti Pagėgių turizmo ir verslo informacinį centrą	Įkurtas verslo informacinis centras	Pagėgių SA	200	20	100	80	-
1.4.1.2.	Rengti ir platinti informaciją apie turistiniu požiūriu įdomius rajono objektus	Kasmet išleistų ir išplatintų informacinių leidinių tiražai Įgyvendintų informacinių priemonių skaičius - 2	Pagėgių SA, TVIC	30	10	10	10	-
Iš viso:				230	30	110	90	0

1.4.2. Uždavinys. Formuojant turizmo traukos centrus, kurti viešąją turizmo infrastruktūrą (panaudojant gamtos išteklius bei kultūrinį paveldą)

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
1.4.2.1.	Tvarkyti gyvenviečių želdynus, įrengti rekreacines zonas	Įrengtos rekreacinės teritorijos	Pagėgių SA	100	100	-	-	-
1.4.2.2.	Atnaujinti Pagėgių miesto parką	Atnaujintas parkas	Pagėgių SA	800	800	-	-	-
1.4.2.3.	Įrengti poilsio ir pasilinksminimo aikštes savivaldybės kaimuose	Įrengtos poilsio aikštės	Pagėgių SA	50	50	-	-	-
1.4.2.4.	Išvalyti ir sutvarkyti Benininkų upelį	Išvalytas, sutvarkytas upelis	Pagėgių SA	60	60	-	-	-
1.4.2.5.	Sutvarkyti Pagėgių savivaldybės vandens telkinių pakrantes	Sutvarkytos pakrantės	Pagėgių SA	150	150	-	-	-
1.4.2.6.	Išvalyti savivaldybės teritorijoje esančius vandens telkinius ir upes.	Parengta galimybių studija Vilkyškių tvenkinio išvalymui; Išvalytas Vilkyškių tvenkinys nuo pareities taršos; Išvalyti 2 ežerai; Gėgės ir Vilkos upių dalis; Išvalytas Kentrių tvenkinys	Ūkio skyrius	2335	335	500	1500	-
1.4.2.7.	Sutvarkyti užterštas savivaldybės teritorijas	Sutvarkytos užterštos savivaldybės teritorijos ir pritaikytos bendruomenės poreikiams	Ūkio skyrius	171	-	43	128	-
1.4.2.8.	Įgyvendinti Nemuno pilotinį projektą	Dalinai įrengtas dviračių takas; Dalinai suformuota Nemuno vandens kelio infrastruktūra	Pagėgių SA	50	50	-	-	-
1.4.2.9.	Gerinti kelių, įeinančių į turizmo trasas būklę, įrengti infrastruktūrą greta jų, įtraukti į vietinį kelių registrą pažintiniais tikslais numatytas naudoti kelių atkarpas:	Pagerinta kelių, įeinančių į turizmo trasa būklė, greta jų įrengta infrastruktūra, nauji keliai įtraukti į registrą	Pagėgių SA RRPD LAKD	11832	-	-	-	-
1.4.2.10.	Įrengti dviračių (pėsčiųjų) trasas (mažąją ir didžiąją)	Iš viso: Įregistruotas ir įrengtas kelias Šereitlaukis-Merguvos ežeras; Kelias iki gamtos paminklo „Raganų eglė“pritaikytas dviračių turizmui; Keliukas nuo gamtos paminklo „Raganų eglė“ iki Ąžuolų alėjos ; Dviračių tako atkarpa Ąžuolų alėja-Opstainių piliakalnis išasfaltuota; Įrengtas dviratininkams pritaikytas takas- Keleriškiai-Pempynė (4 km) Pempynė-Šereitlaukis(2,5 km); Opstainys-Šereitlaukis 1,6 kelias Bitėnai-Šereitlaukis km . Suremontuotas vietinio kelio Nr. 3v82 atkarpą, 1,1 km; Kapelkalnį, 5,98 km; kelias pro Rambyno kalną 2,4 km; kelias Bardėnai – Lumpėnai Nr. 4v10 1,4 km	Pagėgių SA	4583	833	1000	2750	-
1.4.2.11.	Įrengti sveikatingumo taką Pagėgiuose	Įrengtas km takas	Pagėgių SA	300	30	-	270	-
1.4.2.12.	Įrengti tvenkinį Pagėgių mieste ir pritaikyti poilsiui	Įrengtas ir pritaikytas poilsiui tvenkinys	Pagėgių SA	100	50	-	50	-
1.4.2.13.	Parengti ir įgyvendinti poilsiavietės prie Nemuno senvagės Kucių kaime Stoniškių seniūnijoje projektą	Įrengta 30 vietų poilsiavietė	Pagėgių SA	130	13	-	117	-
1.4.2.14.	Įrengti kempingą Bitėnuose	Įrengtas 1 kempingas	Pagėgių SA, Rambyno RPD	600	120	150	330	-
1.4.2.15.	Išplėsti vandens turizmo maršrutą Jūros upe	Parengta techninė dokumentacija, įgyvendintas projektas	Pagėgių SA	50	5	-	45	-
1.4.2.16.	Rekonstruoti ir pritaikyti turizmo reikmėms Vilkyškių dvarą	Rekonstruoti 2 pastatai, veikia TVIC, parodų ir konferencijų salės, turizmo reikmenų nuomos punktas, sutvarkyta aplinka	Pagėgių SA	2300	-	-	2300	-
1.4.2.17.	Įrengti kempingo infrastruktūrą Mociškiuose	Įrengta pirminė kempingo infrastruktūra Mociškių kaime	Pagėgių SA Ūkio skyrius EPS	362	-	91	271
1.4.2.18.	Parengti Bitėnų rekreacinės zonos tvarkymo planą	Parengtas planas	Pagėgių SA, Rambyno RPD	30	-	30	-	-
1.4.2.19.	Sutvarkyti Rambyno alkakalnio teritoriją, mišką ir pritaikyti etnorenginiams	Sutvarkyta alkakalnio teritorija 10 ha	Pagėgių SA RRP Vakarų skirtdstomieji tinklai	320	10	10	180	120
1.4.2.20.	Propaguoti saugomų gamtos objektų išsaugojimo svarbą, rengiant ekspozicijas, konferencijas, plenerus ir t.t.	Apsaugoti gamtos objektai, paskaleista informacija	Pagėgių SA RRP	20	5	5	5	-
1.4.2.21.	Tvarkyti Pagėgių savivaldybės nekilnojamąsias kultūros paveldo vertybes	Tvarkoma ir prižiūrima arti 100 kapinių	Pagėgių SA, KVAD	200	100	100	-	-
1.4.2.22.	Sutvarkyti ir pritaikyti lankymui Antrojo pasaulinio karo belaisvių stovyklą „OFLAGER”	Sutvarkyta ir lankoma strovykla	Pagėgių SA	100	-	100	-	-
1.4.2.23.	Remti modernius ūkius vykdančius ES reikalavimus	Kasmet 100 ūkių, pasinaudojusių šia parama	Pagėgių SA, ŽŪM ir kitos institucijos	9000	-	-	9000	-
Iš viso:				33643	2711	2029	16946	120

1.4.3. Uždavinys. Įrengti bei modernizuoti laisvalaikio, sporto ir rekreacijos objektų materialinę bazę, plėtoti sportinę veiklą

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
1.4.3.1.	Rekonstruoti Pagėgių miesto stadioną	Rekonstruotas miesto stadionas	Pagėgių SA	800	-	800	-	-
1.4.3.2.	Rekonstruoti ir įrengti naujus Pagėgių pradinės mokyklos sporto aikštynus	Rekonstruotas sporto aikštynas	Pagėgių SA	500	-	500	-	-
1.4.3.3.	Organizuoti įvairias sporto šventes, sąskrydžius ir stovyklas	Organizuojami sąskrydžiai, stovyklos, baidarių, kanojų, ir kitų laivų varžybos Jūros upėje	Pagėgių SA Kultūros c., VšĮ Sporto ir turizmo centras	10	10	-	-	-
Iš viso:				1310	10	1300	0	0

1.4.4. Uždavinys. Skatinti žemės ūkio plėtrą

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
1.4.4.1.	Remti modernius ūkius vykdančius ES reikalavimus	-	Pagėgių SA	7000	525	525	5950	-
1.4.4.2.	Skatinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą	-	Pagėgių SA	2000	150	150	1700	-
1.4.4.3.	Remti ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos	-	Pagėgių SA	2000	150	150	1700	-
1.4.4.4.	Remti pusiau natūrinį ūkininkavimą	-	Pagėgių SA	2000	150	150	1700	-
1.4.4.5.	Skatinti ir remti ūkininkus dalyvaujančius aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimo programose	-	Pagėgių SA	3000	225	225	2550	-
1.4.4.6.	Skatinti ūkininkų perėjimą prie ne žemės ūkio veiklos	-	Pagėgių SA	2000	150	150	1700	-
1.4.4.7.	Skatinti ūkių stambėjimą, vykdyti žemės konsolidacijos procesą	-	Pagėgių SA	2000	150	150	1700	-
1.4.4.8.	Sukurti mokymo ir konsultavimo sistemą pradedantiesiems ūkininkams	-	Pagėgių SA	2000	150	150	1700	-
1.4.4.9.	Skatinti specializuotų ūkių plėtrą	-	Pagėgių SA	2000	150	150	1700	-
1.4.4.10.	Renovuoti ūkininkų žemės sausinimo sistemas	-	Pagėgių SA	4000	300	300	3400	-
1.4.4.11.	Renovuoti ir tobulinti kaimo gyvenviečių ir bendro naudojimo laukų sausinimo sistemas	-	Pagėgių SA	3000	225	225	2550	-
1.4.4.12.	Gerinti žemę (žemės kalkinimas)	-	Pagėgių SA	500	38	37	425	-
1.4.4.13.	Skatinti netradicinių verslų kūrimasi	-	Pagėgių SA	3000	225	225	2550	-
1.4.4.14.	Plėsti kaimo turizmo sodybų tinklą	-	Pagėgių SA	3500	263	262	2975	-
1.4.4.15.	Skatinti amatų plėtrą	-	Pagėgių SA	3000	225	225	2550	-
1.4.4.16.	Parengti savivaldybės nenašių ir neperspektyvių žemės ūkiui žemių apsodinimo mišku investicinę programą ir projektus	-	Pagėgių SA	500	37	38	425	-
1.4.4.17.	Didinti savivaldybės miškingumą	-	Pagėgių SA	3000	225	225	2550	-
1.4.4.18.	Gerinti miško infrastruktūrą	-	Pagėgių SA	2000	150	150	1700	-
Iš viso:				46500	3488	3487	39525	0

II PRIORITETAS. Saugios ir sveikos aplinkos bendruomenei kūrimas

2.1. TIKSLAS. Užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą

2.1.1. Uždavinys. Užtikrinti viešąjį saugumą

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
2.1.1.1.	Parengti savivaldybės nusikalstamumo, narkomanijos ir kitų žalingų polinkių prevencijos programą	Parengtos programos	Pagėgių SA	45	15	15	15	-
2.1.1.2.	Rengti ir įgyvendinti prevencijos priemones	Parengra ir įgyvendinta priemonių - 20	Pagėgių SA	50	20	20	10	-
2.1.1.3.	Skleisti informaciją bei šviesti visuomenę narkomanijos prevencijos, saugumo ir kitais socialiniais klausimais	Kasmet organizuojami 3 renginiai. Išleista 10 tūkst. vnt. leidinių	Pagėgių SA	15	6	7	2	-
Iš viso:				110	41	42	27	0

2.1.2. Uždavinys. Tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, gerinti jų pasiekiamumą

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2010 - 2015 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2010 - 2015 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
2.1.2.1.	Tobulinti gydytojų kvalifikaciją, remti savivaldybei trūkstamų specialybių gydytotojų persikvalifikavimą	Kasmet pakels kvalifikaciją –4 gydytojai ir 10 personalo darbuotojų	Pagėgių SA	20	-	20	-	-
2.1.2.2.	Formuoti sveikos gyvensenos ir elgsenos nuostatas jaunimo tarpe	Surengti 3 renginiai	Pagėgių SA	15	8	-	7	-
Iš viso:				35	8	20	7	0

2.1.3. Uždavinys. Plėtoti socialinių paslaugų, pritaikytų savivaldybės gyventojų poreikiams, sistemą

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
2.1.3.1	Toliau plėtoti moterų Krizių namus Vidgirių kaime infrastruktūrą	-	Pagėgių SA	300	-	300	-	-
2.1.3.2.	Pritaikyti visuomenines įstaigas bei jų aplinką neįgaliesiems	Pagerintos sąlygos neįgaliesiems	Pagėgių SA	400	400	-	-	-
2.1.3.3.	Atnaujinti savivaldybei priklausančius pastatus	Atnaujinta po 5 namus kas metai	Pagėgių SA	2 000	2 000	-	-	-
2.1.3.4.	Pritaikyti būstą specifiniams neįgaliųjų poreikiams	Pritaikyta butų aplinka	Pagėgių SA	400	200	200	-	-
2.1.3.5.	Parengti savivaldybės o socialinio būsto programą	Paruošta programa	Pagėgių SA	15	-	15	-	-
2.1.3.6.	Įrengti socialinio būstų fondą	Įrengtas socialinis butų fondas	Pagėgių SA	2800	-	-	-	-
Iš viso:				5915	5400	515	0	0

2.2. TIKSLAS. Viešojo administravimo sistemos gerinimas

2.2.1. Uždavinys. Plėtoti informacines technologijas viešųjų paslaugų sektoriuje

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
2.2.1.1.	Sukurti ir įdiegti savivaldybėje tipinę dokumentų valdymo sistemą (su dokumento originalo saugojimo funkcija), leidžiančią pradėti „vieno langelio“ principo įgyvendinimą	Veikia suderinta dokumentų valdymo sistema	Pagėgių SA	50	50	-	-	-
2.2.1.2.	Sukurti ir įdiegti savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos priimtų teisės aktų skelbimo internete posistemę	Sistema registruoja, saugo, teikia visuomenei svarstyti priimamus ir priimtus teisinius aktus	Pagėgių SA	5	5	-	-	-
2.2.1.3.	Kelti savivaldybės tarnautojų kompiuterinio raštingumo kvalifikaciją	Įgauta reikiama kvalifikacija	Pagėgių SA	20	20	-	-	-
2.2.1.4.	Modernizuoti savivaldybės administracijos kompiuterinius tinklus	Moderni – zuotos Darbo vietos	Bendrasis skyrius	26800	8000	4700	14100	-
2.2.1.5.	Plėsti viešuosius interneto prieigos taškus	5įsteigti naujii prieigos taškai	Pagėgių SA	130	-	130	-	-
2.2.1.6.	Kelti mokymo įstaigų kompiuterizavimo lygį, stiprinti jų informacinių technologijų bazę	Įrengta 10 kompiuterinių darbo vietų	Pagėgių SA	30	-	30	-	-
Iš viso:				27035	8075	4860	14100	0

2.2.2. Uždavinys. Plėtoti projektinę veiklą savivaldybėje

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
2.2.2.1.	Kelti viešojo sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją, ugdyti projektinius gebėjimus	Kvalifikaciją patobulinusių viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius	Pagėgių SA	30	30	-	-	-
2.2.2.2.	Inicijuoti projektų, finansuojamų struktūrinių ir paramos fondų lėšomis, rengimą, Pagėgių savivaldybėje	Kiekvienais metais parengiama po 2 verslo įmonių paraiškas	Pagėgių SA	20	-	-	-	20
Iš viso:				50	30	0	0	20

2.3. TIKSLAS. Nevyriausybinio sektoriaus plėtra

2.3.1. Uždavinys. Didinti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį ir bendradarbiavimą vietos savivaldos procesuose

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
2.3.1.1.	Sudaryti tinkamas sąlygas NVO veiklai	Remiamos NVO vykdomos programos, kuriami bendri projektai, skatinantys bendruomenę aktyviau įsijungti į NVO veiklą	Pagėgių SA	120	60	-	60	-
Iš viso:				120	60	0	60	0

2.3.2. Uždavinys. Tvarios kaimo bendruomenės ugdymas ir kaimo teritorinės savivaldos

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių Parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
2.3.2.1.	Teikti finansinę paramą bendruomenių centrų projektams	Suteikta parama, rengiami projektai	Pagėgių SA	30	30	-	-	-
2.3.2.2.	Sudaryti sąlygas bendruomenių nariams naudotis ugdymo įstaigų kompiuteriais ir internetu	Įsteigti viešieji kaimo interneto centrai	Pagėgių SA	60	60	-	-	-
2.3.2.3.	Vystyti bendruomenių bendradarbiavimo tinklą	Sukurta kaimo bendruomenių atgaivinimo programa Pagėgių krašte	Pagėgių SA, seniūnijos, bendruomenės, NVO, bažnyčia, TVIC	20	20	-	-	-
Iš viso:				110	110	0	0	0

III. PRIORITETAS. Žmogiškųjų išteklių plėtra

3.1. TIKSLAS. Kokybiškos, visiems prieinamos ir tęstinės švietimo sistemos sukūrimas

3.1.1. Uždavinys. Stiprinti ir modernizuoti ugdymo įstaigų ir mokyklų materialinę bazę, gerinti mokymo paslaugų kokybę, optimizuoti švietimo įstaigų tinklą

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
3.1.1.1.	Pertvarkyti švietimo įstaigų tinklą	Užtikrintas priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo prieinamumas vaikams bei suaugusiesiems Įsteigtas daugiafunkcinis centras Vilkyškiuose	Švietimo skyrius Ūkio skyrius	1720	-	430	1290	-
3.1.1.2.	Sudaryti sąlygas visiems vaikams įsigyti bendrąjį išsilavinimą	Papildomai organizuotas 50-60 vaikų pavežėjimas, padidintas mokymo paslaugų prieinamumas. Iš viso pavežama apie 1000 vaikų	Pagėgių SA	2100	2100	-	-	-
3.1.1.3.	Užtikrinti švietimo ir mokymo paslaugų kokybę	Atliktas vidinis ir išorinis švietimo ir mokymo paslaugų auditas Turėtų būti - Atliktas išorinis švietimo ir mokymo paslaugų vertinimas	Pagėgių SA	15	15	-	-	-
3.1.1.4.	Skatinti mokyklas įsigyti naujausias kompiuterines programas	Įsigytos programos	Pagėgių SA	45	15	20	10	-
3.1.1.5.	Rekonstruoti papildomojo ugdymo mokyklą (Mokykla neturi patalpų, pirmiausia reikia surasti patalpas, kad turėtume ką rekonstruoti). Pradėti diegti sveikos ir saugios aplinkos ugdymo programą	Rekonstruota meno mokykla, (tinkamai įrengti sporto aikštynai prie mokyklų)	Pagėgių SA	400	80	320	-	-
3.1.1.6.	Rekonstruoti vaikų darželį	Rekonstruotas vaikų darželis	Pagėgių SA	1000	200	800	-	-
3.1.1.7.	Rekonstruoti bendrojo lavinimo mokyklas	Rekonstruotos mokyklos	Pagėgių SA, ŠVM, Fin.min,	15000	1500	6000	7500	-
3.1.1.8.	Atnaujinti mokyklų mokymo įrangą ir priemones	Šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis ir mokymo įranga aprūpintos 8 švietimo ir mokymo įstaigos	Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Pagėgių SA	600	300	300	-	-
3.1.1.9.	Steigti prie suaugusiųjų mokymo klasių pagrindinio ugdymo pakopos išlyginamąsias klases	Įsteigtos klasės	Pagėgių SA	40	-	40	-	-
Iš viso:				20920	4210	7910	8800	0

3.1.2. Uždavinys. Ugdyti pedagogų profesinę kompetenciją, kelti kvalifikaciją

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
3.1.2.1.	Tobulinti mokytojų kvalifikaciją, skatinti mokytojus įsigyti gretutinę specialybę, remti savivaldybei trūkstamų specialybių mokytojų persikvalifikavimą	Dalinai finansuojamas kvalifikacijos kėlimas bei persikvalifikavimas	Pagėgių SA	100	-	20	80	-
Iš viso:				100	0	20	80	0

3.1.3. Uždavinys. Didinti vaikų ir jaunimo užimtumo įvairovę, sudaryti palankias sąlygas saviraiškai

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2010 - 2015 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2010 - 2015 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
3.1.3.1.	Parengti ir įgyvendinti vaikų ir jaunimo sportinio ugdymo, užimtumo ir rėmimo programą (Parengti vaikų ir jaunimo užimtumo programą)	Parengta programa. Bendri švietimo, kultūros ir sporto renginiai)	Pagėgių SA	600	300	300	-	-
3.1.3.2.	Dalyvauti (ir remti) vaikų vasaros užimtumo programas	Paremtos programos	Pagėgių SA	120	60	60	-	-
Iš viso:				720	360	360	0	0

3.1.4. Uždavinys. Sudaryti savivaldybėje sąlygas mokymuisi visą gyvenimą

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
3.1.4.1.	Tobulinti specialistų kvalifikaciją gamtosaugos ir gamtonaudos srityje, vykdyti vietos bendruomenės ekologinį švietimą	Kvalifikacijos tobulinimo renginių skaičius, informacinių, švietėjiškų renginių skaičius vietos bendruomenei	LR Švietimo m-ja, Pagėgių SA	900	-	225	675	-
3.1.4.2.	Remti modernų nuotolinį mokymąsi (Įdiegti savarankiško nuotolinio mokymąsi)	10 programų, perkeltų į modernaus nuotolinio mokymosi formą (Įdiegta savarankiško nuotolinio mokymosi forma)	Pagėgių SA	40	8	32	-	-
Iš viso:				940	8	257	675	0

3.2. TIKSLAS. Kultūros sektoriaus plėtra

3.2.1. Uždavinys. Gerinti kultūrinių paslaugų kokybę vietos gyventojams

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
3.2.1.1.	Užbaigti Pagėgių savivaldybės Kultūros namų pastato statybą	Pastatyti kultūros namai	Pagėgių SA	2000	20	1980	-	-
3.2.1.2.	Rekonstruoti kultūros namus ir laisvalaikio sales seniūnijose	Rekonstruotos laisvalaikio salės – 6: Natkiškių, Stoniškių, Šilgalių, Vilkyškių, Žukų, Piktupėnų, Kentrių	Pagėgių SA	11000	2000	1500	7500	-
3.2.1.3.	Parengti informacijos apie savivaldybės kultūrą kaupimo ir sklaidos sistemą	Sukurtas kultūros puslapis savivaldybės internetinėje svetainėje, išleidžiami 1-2 leidiniai apie kultūrą	Pagėgių SA	5	5	-	-	-
Iš viso:				13005	2025	3480	7500	0

3.2.2. Uždavinys. Saugoti krašto kultūrines tradicijas ir siekti kultūros sektoriaus socialinio-ekonominio efektyvumo

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama tūkst. Lt	Privačios lėšos tūkst. Lt
3.2.2.1.	Apsaugoti ir pritaikyti lankymui pagrindinius paveldo objektus saugomose teritorijose	Apsaugoti ir pritaikyti lankymui pagrindiniai paveldo objektai	Rambyno RPD, Šilutės miškų urėdija, Pagėgių sav.	500	50	50	400	-
3.2.2.2.	Atlikti savivaldybės išgaunamų neatstatomų gamtinių išteklių auditą	Atliktas auditas	LR Aplinkos mi-ja; Pagėgių SA	30		30	-	-
3.2.2.3.	Parengti pažeistų gavybos vietų rekultyvavimo ir renatūralizavimo programą	Paruošta programa	LR Aplinkos mi-ja; Pagėgių SA	25	-	-	-	-
Iš viso:				555	75	80	400	0

3.3. TIKSLAS. Žmogiškųjų išteklių kokybinė plėtra

3.3.1. Uždavinys. Gerinti viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų administracinius gebėjimus, kelti kvalifikaciją

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama	Privačios lėšos tūkst. Lt
3.3.1.1.	Kelti savivaldybės administracijos tarnautojų kvalifikaciją, ugdyti administracinius gebėjimus. Mokyti tarnautojus	54 tarnautojai, dalyvavę mokymo kursuose	Pagėgių SA	100	100	-	-	-
3.3.1.2.	Įdiegti kokybės vadybos sistemas	Įdiegti kokybės vadybos modeliai ir sistemos savivaldybės administracijoje ir jos įstaigose	Pagėgių SA	3000	3000	-	-	-
3.3.1.3.	Didinti Pagėgių savivaldybės administracijos darbuotojų kvalifikaciją ir tarybos narių kompetenciją, tobulinant strateginio planavimo ir valdymo gebėjimus	kvalifikaciją ir kompetenciją pakels 50 proc administracijos darbuotojų ir tarybos narių	Pagėgių SA	3000	3000	-	-	-
Iš viso:				6100	6100	0	0	0

3.3.2. Uždavinys. Skatinti darbo vietų kūrimą

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo indikatorius	Atsakinga institucija / skyrius	Lėšų poreikis, tūkst. Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos tūkst. Lt	Nacionalinio biudžeto lėšos tūkst. Lt	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama	Privačios lėšos tūkst. Lt
3.3.2.1.	Atlikti savivaldybės paklausių darbo vietų ir perspektyvių specialybių analizę	Rengiama kasmetinė darbdavių apklausa ir analizė	Darbo birža	-	-	-	-	-
3.3.2.2.	Tauragės teritorinės darbo biržos, darbo rinkos informacijos centro, Pagėgiuose veiklos plėtra	Suaktyvėjęs SIP ir PICprogramų panaudojimas	Pagėgių SA, Darbo birža	-	-	-	-	-
3.3.2.3.	Įgyvendinti aktyvias darbo rinkos politikos priemones	Bedarbių, nukreiptų į aktyvias darbo rinkos politikos priemones per metus vid. sk. - 200;	Darbo birža	572	52	47	473	-
3.3.2.4.	Inicijuoti profesinio informavimo centro steigimą	Įsteigtas profesinio informavimo centras	Pagėgių SA, Darbo birža	60	30	30	-	-
3.3.2.5.	Remti socialiai pažeidžiamų grupių integracijos į darbo rinką projektus	Įsidarbinusių socialiai pažeidžiamų grupių atstovų skaičius - 6, mokymo, konsultavimo ir informavimo priemonių šių grupių atstovams skaičius - 90	Pagėgių SA, NVO	30	-	30	-	-
3.3.2.6.	Remti moterų reintegracijos į darbo rinką projektus	Mokymo projektų skirtų moterims, mokymo, konsultavimo ir informavimo priemonių moterims skaičius	Pagėgių SA, NVO	15	-	15	-	-
3.3.2.7.	Pagerinti darbo jėgos profesines žinias ir įgūdžius	Kvalifikaciją patobulinusių, persikvalifikavusi darbuotojų skaičius - 9	Pagėgių aadministracija, darbo birža; verslo įmonės, NVO	60	-	30	-	30
3.3.2.8.	Organizuoti nepaklausių specialybių darbuotojų perkvalifikavimą	Persikvalifikavusių darbuotojų, specialistų skaičius – 20	Pagėgių SA, Darbo birža	30	-	30	-	-
Iš viso:				2972	342	2600	0	30

PAPILDOMOS PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIEMONĖS (SENIŪNIJŲ LYGMUO)

Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo rodiklis	Atsakinga institucija	Lėšų poreikis, Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, Lt
Eil. Nr.	Priemonės pavadinimas	Pasiekimo rodiklis	Atsakinga institucija	Lėšų poreikis, Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos	Nacionalinio biudžeto lėšos	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama	Privačios lėšos
Pagėgių seniūnija
1.	Pagėgių miesto stadiono rekonstrukcija	-	Pagėgių SA	3.000.000	225.000	225.000	2.550.000	-
2.	Renginių aikštelės Vilniaus g. įrengimas	-	Pagėgių SA	1.000.000	75.000	75.000	850.000	-
3.	Prūdo įrengimas prie Pagėgių kultūros centro	-	Pagėgių SA	300.000	22.500	22.500	255.000	-
4.	Velnežerio išvalymas ir pritaikymas poilsiui	-	Pagėgių SA	1.000.000	75.000	75.000	850.000	-
5.	Pėsčiųjų takų įrengimas Pagėgių miesto miške	-	Pagėgių SA	100.000	7.500	7.500	85.000	-
6.	Pagėgių kalno apsodinimas mišku ir poilsinės zonos įrengimas	-	Pagėgių SA	500.000	37.500	37.500	425.000	-
7.	Vaikų žaidimo aikštelių įrengimas prie daugiabučių namų	-	Pagėgių SA	100.000	7.500	7.500	85.000	-
8.	Dviračio takų įrengimas maršrutais Pagėgiai-Rambyno kalnas, Pagėgiai –Panemunė, Pagėgiai-Šilgaliai	-	Pagėgių SA	2.000.000	150.000	150.000	1.700.000	-
9.	Panemunės parko prie muitinės rekonstrukcija	-	Pagėgių SA	200.000	15.000	15.000	170.000	-
10	Apsauginio pylimo Panemunėje Mokyklos gatvėje įrengimas	-	Pagėgių SA	2.000.000	150.000	150.000	1.700.000	-
11.	Vandentiekio rekonstrukcija ir nuotekų tinklų su valymo įrengimais statyba Panemunėje	-	Pagėgių SA	2.000.000	150.000	150.000	1.700.000	-
12.	Aušros, Pievų ir dalies Nemuno gatvių asfaltavimas Panemunėje	-	Pagėgių SA	500.000	37.500	37.500	425.000	-
13.	Piktupėnų gyvenvietės viešųjų erdvių sutvarkymas(parkelio prie bendruomenės namų, Piktupės upelio krantinės, Sodų gatvės su apšvietimu rekonstrukcija)	-	Pagėgių SA	600.000	45.000	45.000	510.000	-
14.	Kentrių kaimo vandentiekio rekonstrukcija nuotekų tinklų su valymo įrengimais statyba	-	Pagėgių SA	1.500.000	112.500	112.500	1.275.000
15.	Poilsio aikštelės įrengimas Kentriuose	-	Pagėgių SA	150.000	11.250	11.250	127.500	-
16.	Gatvių asfalto dangų atnaujinimas Kentriuose	-	Pagėgių SA	300.000	22.500	22.500	255.000	-
17.	Benininkų gatvių asfalto dangų įrengimas	-	Pagėgių SA	300.000	22.500	22.500	255.000	-
18.	Pėsčiųjų tako rekonstrukcija Benininkuose	-	Pagėgių SA	100.000	7.500	7.500	85.000	-

Lumpėnų seniūnija
1.	Įrengti privažiavimus prie esamų vandens telkinių priešgaisrinėm gelbėjimo tarnybom visose gyvenvietėse	-	Pagėgių SA	4.000.000	300.000	300.000	3.400.000	-
2.	Tvarkyti vandens tiekimą nuotekų tinklus ir pastatyti valymo įrengimus Lumpėnų gyvenvietėje	-	Pagėgių SA UAB „pagėgių komunalinis ūkis“	-	-	-	-	-
3.	Tvarkyti Lumpėnų gyvenvietės gatvių apšvietimą.	-	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
4.	Sutvarkyti Lumpėnų gyvenvietės parką ir pritaikyti jį poilsiui.	-	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
5.	Inicijuoti pagrindinės gatvės rekonstrukciją, atnaujinti pagrindinės gatvės apšvietimą, įrengti šaligatvius šalia pagrindinės gatvės.	-	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
6.	Įrengti gyvenvietės centre vaikų žaidimo aikštelę	-	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
7.	Sutvarkyti kelią į M.Jankaus muziejų	-	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
8.	Atnaujinti paveikslų sodą po atviru dangumi	-	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
9.	atlikti gyvenvietės gatvių ženklinimą.	-	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
10.	Sutvarkyti Rambyno kalno viešąsias erdves, įrengiant aukurą, sutvarkant jo aplinką.	-	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
11.	Pakeisti susidėvėjusį lieptą per Bitės upelį link apžvalgos aikštelės ir tvarkyti kitas reakreacines vietas esančias seniūnijoje.	-	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
Kultūros centras
1.	Mažosios Lietuvos regiono Dainų šventė	1	Savivaldybės administracija Kultūros centras	150.000	50.000	50.000	25.000	-
2.	Meno mėgėjų kolektyvų plėtra, kolektyvų vadovų finansavimas	10	Savivaldybės administracija Kultūros centras	380.000	380.000	-	-	-
3.	Kultūros darbuotojų plėtra Pagėgių savivaldybės seniūnijose	10	Savivaldybės administracija Kultūros centras	380.000	380.000	-	-	-
4.	Techninės bazės gerinimas (fotoaparatas – 1 vnt., filmavimo kamera – 1 vnt., mobili scena – 1 vnt., kėdės lauko renginiams – 1000 vnt.)	1 kompl.	Savivaldybės administracija Kultūros centras	55.000	55.000	-	-	-
5.	Įrašų studija ( Autobusas meno kolektyvų koncertinėms išvykoms – 1 vnt., filmų demonstravimo technikos įsigijimas – 1 vnt.)	1 kompl.	Savivaldybės administracija Kultūros centras	300.000	300.000	-	-	-
Vilkyškių seniūnija
1.	Pastatų rekonstrukcija	-	Vilkyškių seniūnija	5.000.000	375.000	375.000	4.250.000	-
2.	Skatinti daugiabučių namų savininkus tvarkyti namų fasadus	-	Vilkyškių seniūnija	1.500.000	112.500	112.500	1.275.000	-
3.	Gerinti kelių infrastruktūrą	-	Vilkyškių seniūnija	8.000.000	600.000	600.000	6.800.000	-
4.	Įrengti poilsio ir pasilinksminimo aikštes seniūnijos kaimuose	-	Vilkyškių seiūnija	3.000.000	225.000	225.000	2.550.000	-
5.	Tvarkyti gyvenviečių želdynus, įrengti rekreacines zonas	-	Vilkyškių seniūnija	1.000.000	75.000	75.000	850.000	-
6.	Turgaus aikštelės asfaltavimas	-	Vilkyškių seniūnija	400.000	30.000	30.000	340.000	-
7.	Rekonstruoti kultūros namus ir laisvalaikio salę	-	Vilkyškių seniūnija	2.000.000	150.000	150.000	1.700.000	-
8.	Įrengti sporto aikštyną, prie vidurinės mokyklos	-	Vilkyškių Seniūnija	700.000	52.500	52.500	595.000	-
9.	Žukų kaime įrengti gatvių apšvietimą Žalioji, Ežero ir Pašto gatvėse	-	Vilkyškių seniūnija	200.000	15.000	15.000	170.000	-
10.	Vilkyškių miestelyje įrengti apšvietimą _aikiški, Johaneso _aikiškių, Skalvių Švyturio, M. Mažvydo ir Jogaudų gatvėse	-	Vilkyškių seniūnija	500.000	37.500	37.500	425.000	-
11.	pradėti nuotekų sistemų rekonstrukciją	-	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
12.	Užbaigti TIC įrengimą, įkuriant kraštui skirtas eksplozijų sales	-	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
13.	Vystyti Jūros upės infrastruktūrą, skirtą poilsiui	-	Pagėgių SA RRP direktcija	-	-	-	-	-
14.	Pakeisti susidėvėjusius lieptus link Raganų eglės, Šereitlaukyje pastatyti apžvalgos aikštelę, priėjimo kelią su aikštele.	-	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
15.	Sutvarkyti ir pritaikyti renginiams Vilkyškių evangelikų-liuteronų bažnyčią.	-	Pagėgių SA, Vilkyškių bendruomenė	-	-	-	-	-
16.	Suremontuoti Vilkyškių Šv. Onos katalikų bažnyčią ir sutvarkyti aplinką.	-	Pagėgių SA;, Vilkyškių bendruomenė	-	-	-	-	-
_aikiškių seniūnija
1.	Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, esančios _aikiškių seniūnijoje rekonstrukcija	-	Pagėgių SA	1.500.000	112.500	112.500	1.275.000	-
2.	Vaikų žaidimų aikštelės įrengimas _aikiškių gyvenvietėje	-	Pagėgių SA	100.000	7.500	7.500	85.000	-
3.	Privažiavimų prie vandens telkinių įrengimas ekstremalių situacijų atvejams	-	Pagėgių SA	500.000	37.500	37.500	425.000	-
4.	Veikiančių Ropkojų kapinių apšvietimo įrengimas	-	Pagėgių SA	200.000	15.000	15.000	170.000	-
5.	Gatvės 2N4 rekonstrukcija	220 m.	Pagėgių SA	400.000	18.000	18.000	364.000
6.	Kultūros namų ir bendruomenės namų rekonstrukcijos	2 pastatai	Pagėgių SA	900.000	90.000	122.000	688.000	-
7.	Mokyklos sporto salės apšiltinimas ir sporto aikštyno įrengimas	-	Pagėgių SA	500.000	50.000	68.000	382.000	-
8.	Tvarkyti vandens tiekimą ir nuotekų surinkimą bei išvalymą Natkiškių gyvenvietėje	-	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
9.	sutvarkyti Natkiškių gyvenvietės gatvių apšvietimą.	-	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
10.	Sutvarkyti ir pritaikyti poilsiui Natkiškių gyvenvietės parką.	-	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
Stoniškių seniūnija
1.	Atstatyti nusausinimo sistemas Rukų, Mažaičių ir Šilgalių gyvenvietėse.	Sutvarkytos drenažo sistemos	Pagėgių SA	4.000.000	300.000	300.000	3.400.000	-
2.	Išasfaltuoti kelią į Rukų kapinėse įrengiant automobilų stovėjimo aikštelę.	Sutvarkytas vietinės reikšmės kelias	Pagėgių SA	1.500.000	112.500	112.500	1.275.000	-
3.	Įrengti fekalinės kanalizacijos trąsas Rukų, Mažaičių ir Šilgalių gyvenvietėse ir atlikti nuotekų sistemos rekonstrukciją seniūnijoje.	Sutvarkytos nuotekų sistemos	Pagėgių SA	3.000.000	225.000	225.000	2.550.000	-
4.	Pritaikyti esamą Šilgalių gyvenvietėje mišką gyventojų poilsiui, įrengiant poilsio aikšteles ir takus	Sutvarkytas parkas	Pagėgių SA	1.000.000	75.000	75.000	850.000	-
5.	Inventorizuoti ir teisiškai sutvarkyti veikiančias Rukų kapines	Sutvarkytos kapinės	Pagėgių SA	500.000	37.500	37.500	425.000	-
6.	Įrengti pesčiųjų taką prie rajoninio kelio 4202	Užtikrina žmonių saugumą	Pagėgių SA	1.500.000	112.500	112.500	1.275.000	-
7.	Pritaikyti esamą parką prie seniūnijos vaikų ir pagyvenusių žmonių poilsiui, įrengti sporto aikštyną	Sutvarkytas parkas	Pagėgių SA	800.000	60.000	60.000	680.000	-
8.	Sutvarkyti Rukų –Stoniškių gyvenviečių viešas erdves (kultūros namų rekonstrukcija, parkelio, pėsčiųjų takų pirties gatvės sutvarkymas)	-	Pagėgių SA	2.400.000	184.000	332.000	1.884.000	-
9.	Rekonstruoti 5R3 gatvę, Rukų-Mažaičių gyvenvietėje, įrengiant apšvietimą ir šaligatviį.	-	Pagėgių SA	725.151	33.000	35.000	657.151
10.	Rekonstruoti pirties pastatą Rukų gyvenvietėje.	-	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
11.	Užbaigti tvarkyti Šilgalių gyvenvietės gatves.	-	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
12.	Parengti dokumentaciją Kucų ežero aplinkos sutvarkymui ir pritaikymui poilsiui ir turizmui, įrengti poilsiavietę	-	Pagėgių SA	-	-	-	-	-
Viešoji biblioteka
1.	Informacinių technologijų ir kompiuterinės įrangos bazės gerinimas krašto bibliotekose	Atnaujinta įranga 9-iose bibliotekose	Pagėgių SA, Viešoji biblioteka	300. 000	100.000	100.000	100.000	-
2.	Įsigyti kompiuterinę įrangą Viešosios bibliotekos kraštotyros fondo fiksavimui, skaitmeninimui (daugiafunkcinis aparatas su spausdinimo, įrišimo, kopijavimo funkcijomis, multimedija, filmavimo kamera ir kt.)	Sutvarkytas, lankytojams prieinamas kraštotyros fondas, kiti dokumentai.	Pagėgių SA Viešoji biblioteka	100.000	80.000	20.000	-	-
3.	Išleisti 3 pavadinimų leidinius, pristatant ir atskleidžiant Pagėgių krašto žymių žmonių indėlį į raštijos, kultūros paveldą. Kraštotyros fondo dokumentų leidyba	Išleisti 600 egz. kraštotyros leidinių	Pagėgių SA Viešoji biblioteka	150.000	100.000	50.000	-	-
4.	Įsigyti mikroautobusą	Viešosios Interneto prieigos priežiūra, filialų pasiekiamumas, Viešosios bibliotekos veiklos funkcijų atlikimas	Pagėgių SA	60.000	60.000	-	-	-
5.	Viešosios bibliotekos darbuotojų plėtra (kraštotyrininkas-bibliografas, 2 bibliotekininkai, kataloguotojas, raštvedys -archyvaras)	5	Pagėgių SA Viešoji biblioteka	732.000	732.000	-	-	-
6.	Perkelti Vėlaičių biblioteką į Kentrių bendruomenės namus	Pritaikytos patalpos bibliotekos veiklai	Pagėgių SA Viešoji biblioteka	30.000	30.000	-	-	-
7.	Atlikti remontą Vilkyškių bibliotekoje	Pritaikytos patalpos bibliotekos veiklai	Pagėgių SA Viešoji biblioteka	20.000	20.000	-	-	-
8.	Įrengti stacionarų parodų eksponavimo stendą Viešojoje bibliotekoje	Saugus eksponatų pristatymas lankytojams	Pagėgių SA Viešoji biblioteka	10.000	10.000	-	-	-

8. STEBĖSENOS SISTEMA IR JOS VEIKSMINGUMAS

Rengiant Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginį plėtros planą, numatoma plano įgyvendinimo stebėsenos sistema, kuri leidžia:

§ kontroliuoti strateginio plėtros plano įgyvendinimo eigą;

§ imtis prevencinių priemonių nenumatytų neatitikimų atsiradimui;

§ nustatyti atsakomybės už veiklų vykdymą ribas;

§ užtikrinti strateginio plėtros plano poveikio bei pasiektų rezultatų sklaidą Pagėgių savivaldybės gyventojams (atskiriems asmenims, jų grupėms, visuomenės organizacijoms ir kt.) ir verslo subjektams;

§ funkcionuoti savivaldybės institucijų atskaitomybės mechanizmui prieš savivaldybės gyventojus;

§ kryptingai atlikti strateginio plėtros plano korekciją pasikeitus socialinei - ekonominei situacijai ar įvykus kitiems jai įtakos turintiems pokyčiams.

8.1. STEBĖSENOS SISTEMA

Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano įvertinimui (prioritetai, priemonės) formuojama strateginio plėtros plano stebėsenos sistema, kurią sudaro šie elementai:

§ stebėsenos institucijos: kontrolės institucija – Pagėgių savivaldybės Taryba; tarpinė institucija – Pagėgių savivaldybės administracija; darbo grupės – atskiri administracijos skyriai ir poskyriai pagal atitinkamą veiklos sritį;

§ stebėsenos rodikliai: poveikio, rezultatų, produktų rodikliai;

§ atsiskaitomybė (atsiskaitomybės formos ir periodiškumas, atsiskaitomybei būtinos informacijos rinkimas, apdorojimas ir informacijos šaltiniai);

§ veiksmų koregavimas, atsižvelgiant į strateginio plėtros plano vertinimą (stebėsenos metu gautus rezultatus).

8.1.1. lentelė. Plano stebėsenos elementai

Stebėsenos elementai	Kontrolės institucija	Tarpinė institucija	Darbo grupės
Nariai	Pagėgių savivaldybės Taryba	Pagėgių savivaldybės administracija (informacijos rinkimas ir apibendrinimas; paskiriamas atsakingas asmuo)	Pagėgių savivaldybės administracijos atitinkamų veiklos sričių specialistai. Specialistai vertina informaciją apie strateginio plėtros plano poveikį teritoriniams netolygumams.
Institucijos funkcijos	Strateginio plėtros plano įgyvendinimo ataskaitų svarstymas ir tvirtinimas. Politinis įgyvendinimo vertinimas. Pasiūlymų dėl strateginio plėtros plano įgyvendinimo koregavimo svarstymas.	Strateginio plėtros plano priemonių įtraukimas į metinius skyrių planus. Strateginio plano įgyvendinimo apibendrinimas pagal informaciją, gautą iš darbo grupių.	Strateginio plėtros plano priemonių įtraukimas į metinius skyrių planus. Metinių ataskaitų apie strateginio plėtros plano įgyvendinimo rezultatus rengimas. Pasiūlymų dėl įgyvendinimo tobulinimo teikimas. Priemonių įgyvendinimas.
Atskaitomybė	Atskaitomybė Pagėgių savivaldybės gyventojams už pasiektus rezultatus, kitoms siunteresuotoms institucijoms.	Atskaitomybė Kontrolės institucijai.	Atskaitomybė tarpinei institucijai – tarpinės bei galutinės ataskaitos.
Vertinimas	Tarpinių bei galutinių ataskaitų vertinimas, politinių sprendimų priėmimas.	Darbo grupių pateiktų duomenų apibendrinimas. Informacija naudojama tarpiniam ir galutiniam vertinimui.	Renkami statistiniai duomenys už įgyvendintą laikotarpį (vieneri metai), jų pokyčiai, numatomi planai einamiesiems metams. Pateikiama informacija apie pasiektus rodiklius. Informacija naudojama tarpiniam ir galutiniam vertinimui.
Informacijos šaltiniai	Tarpinės institucijos pateiktas kompleksinis apibendrinimas. Tarpinės ir galutinės ataskaitos.	Darbo grupių pateiktos ataskaitos. Apklausos ir atskirų sričių tyrimai, studijos. Ekspertiniai vertinimai.	Atitinkamų veiklos sričių skyrių metinės ataskaitos. Oficialių valstybės institucijų duomenys.
Visuomenės dalyvavimas ir išoriniai ryšiai	Informacijos pateikimas Pagėgių savivaldybės gyventojams.	Atskiri Pagėgių savivaldybės segmentai (gyventojai, jų grupės, visuomeninės organizacijos, verslo subjektai) gali rengti pasiūlymus, pastabas dėl strateginio plėtros plano įgyvendinimo užtikrinimo.	Atskiri Pagėgių savivaldybės segmentai (gyventojai, jų grupės, visuomeninės organizacijos, verslo subjektai) gali rengti pasiūlymus, pastabas dėl strateginio plėtros plano įgyvendinimo užtikrinimo.

8.2. STEBĖSENOS RODIKLIAI

Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano stebėsenos sistemoje numatoma naudoti trijų lygių kiekybinių ir kokybinių rodiklių sistema. Jos pagrindu vertinamas strateginio plėtros plano įgyvendinimas.

Naudojami stebėsenos rodikliai: poveikio, rezultatų, produktų rodikliai. Naudojami rodikliai sudaryti remiantis „Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimo priežiūros rodiklių tinkamumo įvertinimas. Tyrimo ataskaita“. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2007 m.

Naudojamų rodiklių reikšmės:

1) Produkto rodikliai trumpuoju laikotarpiu matuoja tiesioginę naudą/žalą tikslinei grupei, kuri atsiranda įgyvendinus finansuojamus veiksmus ar jų metu (pvz., modernizuota įstaigų, įkurta sistemų, įdiegta priemonių ir pan.). Informaciją apie produkto rodiklius paprastai teikia atitinkamos srities specialistai.

2) Rezultato rodikliai vidutiniu laikotarpiu (apie 3 metai) matuoja tam tikro laikotarpio padarinius (naudą/žalą), kuriuos patiria tikslinė grupė dėl produktų pasiekimo (pvz., mokytojų, pakėlusių kvalifikaciją, dalis nuo bendro savivaldybės, apskrities ar šalies mokytojų skaičiaus).

3) Poveikio rodikliai matuoja ilgojo laikotarpio (praėjus ~ 5 metams nuo strateginio plano įgyvendinimo pabaigos, t.y. 2020 m.) padarinius (naudą/žalą), kurie susiję su strateginio plėtros plano įgyvendinimu visoms tikslinėms grupėms. Tai rodikliai, kurie nėra priskiriami nė vienam numatytam prioritetui, kadangi gali būti pasiekti tik viso Plano įgyvendinimo pasekoje.

8.2.1. lentelė. Plano vertinimo tvarka

Vertinimas	Produkto rodikliai			Rezultatų (konteksto, veiklos) rodikliai	Poveikio rodikliai
Tarpinis vertinimas Atliekamas išsamus strateginio plėtros plano įgyvendinimo eigos vertinimas, strateginio plėtros plano koregavimo poreikio vertinimas.	Kasmetinis vertinimas.			Vertinimas atliekamas Pagėgių savivaldybės tarybos kadencijos metu. Atliekamas pasiektų rezultatų įvertinimas.	Vertinamas Pagėgių savivaldybės tarybos kadencijos metu pasiektas poveikis.
Vertinimo laikotarpis	2010 m.	2011 m.	2012 m.	2010-2012 m.	2010-2014 m.
Vertinimo atlikimo terminas	2011 m. I ketv.	2012 m. I ketv.	2013 m. I ketv.	2013 m. I ketv.	2015 m. I ketv.
Vertinimo laikotarpis	2013 m.	2014 m.	2015 m.	2013-2015 m.	2015-2019 m.
Vertinimo atlikimo terminas	2014 m. I ketv.	2015 m. I ketv.	2016 m. I ketv.	2016 m. I ketv.	2021 m. I/II ketv.
Galutinis vertinimas Atliekamas išsamus strateginio plėtros plano viso įgyvendinimo periodo eigos vertinimas, strateginio plėtros plano koregavimo poreikio vertinimas.	Ataskaitos pasibaigus visam Plano įgyvendinimo laikotarpiui (galutinis viso laikotarpio vertinimas). Bendras pasiekiamumo įvertinimas. Finansinis vertinimas (finansinio plano įgyvendinimo įvertinimas).			Pasiektų rezultatų įvertinimas.	Pasiektas visos apimties strateginio plėtros plano poveikio įvertinimas.
Vertinimo laikotarpis	20010-2015 m.			2010-2015 m.	2010-2020 m.
Vertinimo atlikimo terminas	2016 m. I ketv.			2016 m. I ketv.	2021 I/II ketv.

Toliau pateikiami Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano įgyvendinimo metu planuojamų pasiekti rodiklių reikšmės ir vertinimo terminai (žr. 8.2.3, 8.2.4. ir 8.2.5. lenteles).

8.2.2. lentelė. Produkto rodikliai

Rodiklio pavadinimas	Esamas rodiklio įvertinimas		Siektinas rodiklio įvertinimas		Informacijos šaltiniai
Rodiklio pavadinimas	Metai	Reikšmė	Metai	Reikšmė	Informacijos šaltiniai
I PRIORITETAS
Investicinės aplinkos gerinimo plėtros produkto rodikliai
Priemonių, investicijoms pritraukti, skaičius	2009	0	2016	5	Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.
Verslo paramos sistemos gerinimo plėtros produkto rodikliai
Parengtų tyrimų bei studijų verslo plėtrai didinti, suteiktų konsultacijų, rengtų mokymų skaičius	2009	0	2016	60	Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.
Susisiekimo sistemos plėtros produkto rodikliai
Rekonstruotų miesto gatvių, šaligatvių, įrengtų eismo saugumo priemonių skaičius	2009	0	2016	20	Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.
Modernizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų ilgis	2009	0	2016	-	Papildomi tyrimai
Įrengtų bei funkcionuojančių alternatyvių energetikos išteklių skaičius	2009	0	2016	20	Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.
Turizmo plėtros produkto rodikliai
Išplėtotų turizmo traukos objektų skaičius	2009	0	2016	15	Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.
II PRIORITETAS
Viešojo saugumo plėtros produkto rodikliai
Įdiegtų viešojo saugumo priemonių skaičius	2009	0	2016	5	Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.
Sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų plėtros produkto rodikliai
Suteiktų paslaugų skaičius	2009	-	2016	-	Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos. Papildomi tyrimai.
Informacinių technologijų plėtros produkto rodikliai
Įdiegtų informacinių technologijų skaičius	2009	-	2016	15	Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.
Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus plėtros produkto rodikliai
Įgyvendintų projektų skaičius	2009	-	2016	20	Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.
III PRIORITETAS
Švietimo sistemos plėtros produkto rodikliai
Modernizuotų švietimo įstaigų skaičius	2009	-	2016	-	Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos. Papildomi tyrimai.
Pedagogų, kėlusių profesinę kvalifikaciją, skaičius	2009	-	2016	-	Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos. Papildomi tyrimai.
Viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų, pakėlusių kvalifikaciją, skaičius	2009	-	2016	-	Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos. Papildomi tyrimai.
Kultūros sektoriaus plėtros produkto rodikliai
Modernizuotų kultūros įstaigų skaičius	2009	-	2016	15	Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.

8.2.3. lentelė. Rezultatų rodikliai

Rodiklio pavadinimas	Esamas rodiklio įvertinimas		Siektinas rodiklio įvertinimas		Informacijos šaltiniai
Rodiklio pavadinimas	Metai	Reikšmė	Metai	Reikšmė	Informacijos šaltiniai
Pritrauktų turistų skaičius padidėjimas (palyginus su ankstesniais metais), proc.	2010	-	2021	-	Papildomi tyrimai
Modernizuotų švietimo įstaigų skaičius (palyginus su visomis švietimo įstaigomis), proc.	2010	-	2021	-	Papildomi tyrimai
Modernizuotų vaikų, jaunimo bei suaugusiųjų sporto objektų skaičius (palyginus su visais tokio pobūdžio objektais), proc.	2010	-	2021	-	Papildomi tyrimai
Modernizuotų kultūros objektų skaičius (palyginus su visais tokio pobūdžio objektais), proc.	2010	-	2021	-	Papildomi tyrimai
Modernizuotų sveikatos apsaugos įstaigų skaičius (palyginus su visomis sveikatos apsaugos įstaigomis), proc.	2010	-	2021	-	Papildomi tyrimai
Modernizuotų socialinės apsaugos įstaigų skaičius (palyginus su visomis socialinės apsaugos įstaigomis), proc.	2010	-	2021	-	Papildomi tyrimai
Modernizuotų atliekų tvarkymo sistemų skaičius (palyginus su bendru skaičiumi), proc.	2010	-	2021	-	Papildomi tyrimai

8.2.4. lentelė. Poveikio rodikliai

Rodiklio pavadinimas	Esamas rodiklio įvertinimas		Siektinas rodiklio įvertinimas		Informacijos šaltiniai
Rodiklio pavadinimas	Metai	Reikšmė	Metai	Reikšmė	Informacijos šaltiniai
Nedarbo lygis, proc.	2010	9,7	2021	5	Siektinas poveikis

8.3. STEBĖSENOS VEIKSMINGUMO UŽTIKRINIMAS

Siekiant užtikrinti stebėsenos sistemos veiksmingumą, numatomos priemonės:

§ politinis/strateginis ir administracinis valdymas ir stebėsena;

§ aiškus atsakomybės pasidalijimas;

§ aiškių informacijos teikimo terminų, periodiškumo, informacijos gavimo būdų ir apimčių nustatymas;

§ naudojami įvairūs vienas kitą papildantys informacijos rinkimo, apdorojimo ir pateikimo būdai (statistinių duomenų analizė ir vertinimas, kiekybiniai ir kokybiniai metodai, vertinimai, suinteresuotų asmenų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą, sociologiniai tyrimai, atskirų ūkio šakų plėtros studijos).

Įgyvendinant Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginį plėtros planą, rekomenduojama patvirtinti Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano stebėsenos tvarką. Šioje tvarkoje turėtų būti numatytas kasmetinio, tarpinio ir galutinio strateginio plano vertinimo būdai ir priemonės, atsakingi asmenys, terminai ir kt. Taip pat rekomenduojama suformuoti darbo grupes, atsakingas už plano įgyvendinimą, paskirti Pagėgių savivaldybės administracijos atsakingus asmenis.

Rekomenduojama Pagėgių savivaldybės internetiniame tinklalapyje sudaryti galimybes interesantams pateikti pastabas, pasiūlymus dėl strateginio plėtros plano įgyvendinimo, tobulinimo ir kt. Šiais veiksmais siekiama užtikrinti grįžtamąjį ryšį ir vietos bendruomenių aktyvumo skatinimą.

9. NUMATOMAS PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS 2011–2021 METŲ STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO IR FINANSAVIMO PLANAS

Žemiau esančioje 9.1. lentelėje pateiktas bendras investicijų poreikis pagal prioritetus, tikslus bei uždavinius. Bendras priemonių įgyvendinimo finansinis planas – 422.259.000,00 Lt.

9.1. lentelė. Investicijų poreikis pagal prioritetus

Prioriteto, tikslo, uždavinio pavadinimas	Lėšų poreikis, Lt 2011 - 2021 m.	Finansavimo šaltiniai, Lt
Prioriteto, tikslo, uždavinio pavadinimas	Lėšų poreikis, Lt 2011 - 2021 m.	Savivaldybės biudžeto lėšos	Nacionalinio biudžeto lėšos	ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama	Privačios lėšos
I PRIORITETAS. SUBALANSUOTOS IR STABILIOS PLĖTROS REGIONO VYSTYMAS PER VERSLO PLĖTRĄ, INVESTICIJŲ SKATINIMĄ, INFRASTRUKTŪROS GERINIMĄ IR TURIZMĄ	-	-	-	-	-
1.1. TIKSLAS. SKATINTI IR REMTI INVESTICIJAS, SMULKŲ IR VIDUTINĮ VERSLĄ, KURTI PALANKIAS SĄLYGAS INVESTICIJŲ PRITRAUKIMUI BEI VERSLO PLĖTRAI	-	-	-	-	-
1.1.1. Uždavinys. Kurti patrauklią investicinę aplinką	2160	210	0	1950	0
1.1.2. Uždavinys. Suformuoti efektyviai veikiančią verslo paramos sistemą, skleisti verslo informaciją	3317	60	3167	45	45
1.2. TIKSLAS. Modernizuoti ir plėtoti savivaldybės infrastruktūrą	-	-	-	-	-
1.2.1. Uždavinys. Gerinti susisiekimo sistemą	64311	4420	7728	45930	0
1.2.2. Uždavinys. Plėtoti ir modernizuoti vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklus bei vandenvalą	57123	3112	1960	40301	950
1.2.3. Uždavinys. Vykdyti teritorinį planavimą ir kurti geografinę informacinę sistemą	46480	4969	10353	31158	0
1.3. TIKSLAS. Gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę	-	-	-	-	-
1.3.1. Uždavinys. Sutvarkyti ir prižiūrėti bendro naudojimo teritorijas	683	0	171	512	0
1.3.2. Uždavinys. Gerinti atliekų tvarkymą savivaldybėje	27000	2700	5400	18900	0
1.3.3. Uždavinys. Skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius savivaldybėje, stiprinti ekologinį švietimą	3000	0	1000	1000	1000
1.4. tikslas. Tobulinant turizmo valdymą savivaldybėje, formuoti išskirtinį savivaldybės įvaizdį, plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą	-	-	-	-	-
1.4.1. Uždavinys. Vykdyti aktyvią savivaldybės turizmo paslaugų rinkodarą	230	30	110	90	0
1.4.2. Uždavinys. Formuojant turizmo traukos centrus, kurti viešąją turizmo infrastruktūrą (panaudojant gamtos išteklius bei kultūrinį paveldą)	33643	2711	2029	16946	120
1.4.3. Uždavinys. Įrengti bei modernizuoti laisvalaikio, sporto ir rekreacijos objektų materialinę bazę, plėtoti sportinę veiklą	1310	10	1300	0	0
1.4.4. Uždavinys. Skatinti žemės ūkio plėtrą	46500	3488	3487	39525	0
II PRIORITETAS. Saugios ir sveikos aplinkos bendruomenei kūrimas	-	-	-	-	-
2.1. TIKSLAS. Užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą	-	-	-	-	-
2.1.1. Uždavinys. Užtikrinti viešąjį saugumą	110	41	42	27	0
2.1.2. Uždavinys. Tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, gerinti jų pasiekiamumą	35	8	20	7	0
2.1.3. Uždavinys. Plėtoti socialinių paslaugų, pritaikytų savivaldybės gyventojų poreikiams, sistemą	5915	5400	515	0	0
2.2. TIKSLAS. Viešojo administravimo sistemos gerinimas	-	-	-	-	-
2.2.1. Uždavinys. Plėtoti informacines technologijas viešųjų paslaugų sektoriuje	27035	8075	4860	14100	0
2.2.2. Uždavinys. Plėtoti projektinę veiklą savivaldybėje	50	30	0	0	20
2.3. TIKSLAS. Nevyriausybinio sektoriaus plėtra	-	-	-	-	-
2.3.1. Uždavinys. Didinti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį ir bendradarbiavimą vietos savivaldos procesuose	120	60	0	60	0
2.3.2. Uždavinys. Tvarios kaimo bendruomenės ugdymas ir kaimo teritorinės savivaldos	110	110	0	0	0
III. PRIORITETAS. Žmogiškųjų išteklių plėtra	-	-	-	-	-
3.1. TIKSLAS. Kokybiškos, visiems prieinamos ir tęstinės švietimo sistemos sukūrimas	-	-	-	-	-
3.1.1. Uždavinys. Stiprinti ir modernizuoti ugdymo įstaigų ir mokyklų materialinę bazę, gerinti mokymo paslaugų kokybę, optimizuoti švietimo įstaigų tinklą	20920	4210	7910	8800	0
3.1.2. Uždavinys. Ugdyti pedagogų profesinę kompetenciją, kelti kvalifikaciją	100	0	20	80	0
3.1.3. Uždavinys. Didinti vaikų ir jaunimo užimtumo įvairovę, sudaryti palankias sąlygas saviraiškai	720	360	360	0	0
3.1.4. Uždavinys. Sudaryti savivaldybėje sąlygas mokymuisi visą gyvenimą	940	8	257	675	0
3.2. TIKSLAS. Kultūros sektoriaus plėtra	-	-	-	-	-
3.2.1. Uždavinys. Gerinti kultūrinių paslaugų kokybę vietos gyventojams	13005	2025	3480	7500	0
3.2.2. Uždavinys. Saugoti krašto kultūrines tradicijas ir siekti kultūros sektoriaus socialinio-ekonominio efektyvumo	555	75	80	400	0
3.3. TIKSLAS. Žmogiškųjų išteklių kokybinė plėtra	-	-	-	-	-
3.3.1. Uždavinys. Gerinti viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų administracinius gebėjimus, kelti kvalifikaciją	6100	6100	0	0	0
3.3.2. Uždavinys. Skatinti darbo vietų kūrimą	2972	342	2600	0	30
PAPILDOMOS PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIEMONĖS (SENIŪNIJŲ LYGMUO)	57815	5406	4291	48093	0
IŠ VISO:	422259	53960	61140	276099	2165

PRIEDAI

Priedo numeris

Priedo pavadinimas

Priedo apimtis

1 priedas

Pagėgių savivaldybės administracijos Darbo grupės narių sąrašas.

Tvirtinamas Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu

1 psl.

Pakeitimai:

Pagėgių savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-138, 2011-10-26, paskelbta TAR 2011-10-26, i. k. 2011-01624

Dėl Pagėgių savivaldybės strateginio plėtros plano 2011-2020 m. priemonių plano papildymo

Pagėgių savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-60, 2012-03-29, paskelbta TAR 2012-03-29, i. k. 2012-00747

Dėl atnaujinto Pagėgių savivaldybės strateginio plėtros plano 2011-2021 metams patvirtinimo

Pagėgių savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-182, 2013-09-26, paskelbta TAR 2013-09-26, i. k. 2013-02673

Dėl Pagėgių savivaldybės 2011-2021 m. strateginio plėtros plano patikslinimo ir papildymo