Suvestinė redakcija nuo 2013-09-27 iki 2014-12-31

 

Sprendimas paskelbtas: TAR 2011-03-24, i. k. 2011-00365

 

TAR pastaba. Dėl sprendimo pakeitimo žiūrėti Pagėgių savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. T-138,  2012 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 60, 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. T-182.

Pagėgių savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-182, 2013-09-26, paskelbta TAR 2013-09-26, i. k. 2013-02673

Dėl Pagėgių savivaldybės 2011-2021 m. strateginio plėtros plano patikslinimo ir papildymo

 

PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

sprendimas

DĖL Pagėgių savivaldybės strateginio plėtros PLANO 2011-2021 METAMS PATVIRTINIMO

2011 m. kovo 24 d. Nr. T-1020

Pagėgiai

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 2 dalies 41 punktu, Pagėgių savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. T-828 „Dėl Pagėgių savivaldybės strateginio plėtros plano 2011-2021 metams rengimo”, Pagėgių savivaldybės taryba nusprendžia:

Patvirtinti Pagėgių savivaldybės strateginį plėtros planą 2011-2021 metams (pridedama).

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                           Virginijus Komskis


 

PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS 2011-2021 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAs

 

 

 

Data

2010/12/10

Versija

ORIGINALAS

 

Rengėjas

Užsakovas

Uždaroji akcinė bendrovė „Vizart“

Pagėgių savivaldybės administracija

http://www.enotes.com/w/images/thumb/0/01/Pagegiai_COA.gif/100px-Pagegiai_COA.gif

 

 

Pagėgiai, 2010

 


 

PATVIRTINTA

Pagėgių savivaldybės tarybos

2011 m.kovo 24 d.

sprendimu Nr. T-1020

TURINYS

 

ĮVADAS............................................................................................................................................................................................... 4

 

Plano rengimo kontekstas..................................................................................................................................................... 4

 

Plano rengėjai.............................................................................................................................................................................. 5

 

Trumpa savivaldybės situacijos apžvalga..................................................................................................................... 5

 

Plėtros vizija ir strategijos santrauka........................................................................................................................... 6

 

1. BENDRA INFORMACIJA APIE PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĘ (TERITORIJA IR GYVENTOJAI).................................................... 7

 

2. VERSLAS, PRAMONĖ IR KAIMO PLĖTRA................................................................................................................................. 10

 

2.1. BENDRAS VIDAUS PRODUKTAS........................................................................................................................................ 11

2.2. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS............................................................................................................................. 13

2.3. PRAMONĖ BEI SMULKUS IR VIDUTINIS VERSLAS........................................................................................................... 14

2.4. STATYBA IR BŪSTO PLĖTRA.............................................................................................................................................. 18

2.5. PREKYBA IR PASLAUGOS................................................................................................................................................... 22

2.6. TURIZMAS............................................................................................................................................................................ 27

2.7. ŽEMĖS ŪKIS IR KAIMO PLĖTRA......................................................................................................................................... 28

2.8. SSGG ANALIZĖ.................................................................................................................................................................... 34

 

3. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI............................................................................................................................................................ 36

 

3.1. ŠVIETIMAS........................................................................................................................................................................... 36

3.2. UŽIMTUMAS IR DARBO RINKOS PRIEMONĖS.................................................................................................................. 43

3.2.1. GYVENTOJŲ UŽIMTUMAS........................................................................................................................................ 43

3.3. KULTŪRA............................................................................................................................................................................. 47

3.4. KULTŪROS PAVELDAS....................................................................................................................................................... 50

3.5. SPORTAS............................................................................................................................................................................... 53

3.6. SSGG ANALIZĖ.................................................................................................................................................................... 54

 

4. VIEŠOSIOS PASLAUGOS............................................................................................................................................................. 56

 

4.1. SVEIKATOS APSAUGA IR SUSIRGIMŲ PREVENCIJA........................................................................................................ 56

4.2. SOCIALINĖS PASLAUGOS................................................................................................................................................... 63

4.3. VIEŠASIS SAUGUMAS....................................................................................................................................................... 635

4.4. SSGG ANALIZĖ.................................................................................................................................................................... 69

 

5. INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR APLINKOS APSAUGA.......................................................................................................... 70

 

5.1. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS ANALIZĖ.................................................................................................................. 70

5.2. AUTOMOBILIŲ KELIŲ TINKLAS........................................................................................................................................ 70

5.3. SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA..................................................................................................................................... 72

5.4. APLINKOS KOKYBĖ............................................................................................................................................................ 73

5.4.1. Atliekų tvarkymas............................................................................................................................................. 73

5.4.2. ORO TARŠOS KONTROLĖ ...............................................................................................................................................................74

5.4.3. VANDENS TIEKIMAS IR VALYMAS .............................................................................................................................................76

5.5. SSGG ANALIZĖ.................................................................................................................................................................... 78

 

6. STRATEGIJOS FORMAVIMAS..................................................................................................................................................... 80

 

6.1. VIZIJA, BENDRIEJI VYSTYMO TIKSLAI IR PRINCIPAI..................................................................................................... 80

6.2. PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS VYSTYMO PRIORITETŲ NUSTATYMAS, VYSTYMO PRIEMONĖS IR ĮGYVENDINIMO PLANAS         81

6.2.1. PRIORITETŲ DETALIZAVIMAS................................................................................................................................. 81

 

7. PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS 2011-2021 METŲ STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIORITETAI IR UŽDAVINIAI............... 83

 

8. STEBĖSENOS SISTEMA IR JOS VEIKSMINGUMAS................................................................................................................ 114

 

8.1. STEBĖSENOS SISTEMA..................................................................................................................................................... 114

8.2. STEBĖSENOS RODIKLIAI.................................................................................................................................................. 115

8.3. STEBĖSENOS VEIKSMINGUMO UŽTIKRINIMAS............................................................................................................ 118

 

9. NUMATOMAS PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS 2011–2021 METŲ STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO IR FINANSAVIMO PLANAS.......................................................................................................................................................................................... 119

 

PRIEDAI.......................................................................................................................................................................................... 123

 

 

 

 

PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS 2011-2021 METŲ STRATEGINIS PLĖTROS PLANAs

 

ĮVADAS

 

Plano rengimo kontekstas

 

Pagėgių savivaldybės 2011-2020 m. strateginis plėtros planas buvo parengtas vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta LR Vyriausybės 2007 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 194 „Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“. Rengiant Pagėgių savivaldybės 2011-2020 m. strateginį plėtros planą, buvo vadovautasi šiais norminiais teisės aktais (pagal dokumento objekto ir veiksmų poveikio teritoriją):

 

I. Nacionalinio (valstybės) lygio strateginiai, teisiniai dokumentai:

                        1. Nacionalinė bendroji strategija: Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti (patvirtinta Europos Komisijos 2007 m. balandžio 28 d.) bei:

1.1. Veiksmų programa, skirta žmogiškiesiems ištekliams vystyti (CCI 2007LT051PO001);

1.2. Veiksmų programa, skirta ekonomikos augimui (CCI 2007LT161PO002);

1.3. Veiksmų programa, skirta sanglaudos skatinimui (CCI 2007LT161PO001);

1.4. Veiksmų programa, skirta techninei paramai (CCI 2007LT051PO002).

2. Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas (2000 m. liepos 20 d. Nr. VIII-1889);

3. Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575;

4. Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270;

5. Valstybės ilgalaikės raidos strategija iki 2015 m., patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187;

6. Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2007–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1269;

7. Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 m. ilgalaikė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 853;

8. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154;

9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 16 d. nutarimas Nr.1231 „Dėl Lietuvos plačiajuosčio ryšio infrastruktūros 2005–2010 metų plėtros strategijos patvirtinimo“;

II. Regiono (apskrities) lygio strateginiai dokumentai:

2.1. Regionų plėtros planų parengimo ir atnaujinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 482;

2.2. Tauragės regiono 2006 - 2013 metų plėtros planas;

III. Savivaldybės lygio strateginiai dokumentai:

3.1. Pagėgių savivaldybės 2005-2010 m. strateginis plėtros planas;

3.2. Pagėgių miesto šilumos ūkio specialusis planas;

3.3. Pagėgių miesto bendrasis planas;

3.4. Pagėgių savivaldybės bendrasis planas.

3.5. Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų specialusisi planas (vasario mėn. bus patvirtintas).

 

Plano rengėjai

 

Strateginį planą rengė UAB „Vizart“ ekspertai, Pagėgių savivaldybės strateginio plėtros plano parengimo darbo grupės atstovai (pridedamas sąrašas).

 

Trumpa savivaldybės situacijos apžvalga

 

Pagėgiai – miestas vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje, 30 km į pietvakarius nuo Tauragės. Pagėgių savivaldybės ir seniūnijos centras. Pagėgiuose yra Šv. Kryžiaus bažnyčia (pastatyta apie 1930 m.), Pagėgių evangelikų liuteronų bažnyčia (pastatyta 1933 m.), A. Mackaus gimnazija, pradinė mokykla, Pagėgių biblioteka (nuo 1937 m.), paštas, miesto parkas.

 

Miesto pavadinimo kilmė aiški: tai priešdėlis pa- ir Gėgės upės vardas. Greta miesto įsikūręs Pagėgių kaimas.

 

Miestelis yra radialinio plano. 1875 m. nutiesus geležinkelį, Pagėgių kaimas pradėjo plisti. 1923 m. Pagėgiams suteiktos miesto teisės. Čia buvo pastatyti Tautinio Lietuvos banko, apskrities savivaldybės, muitinės pastatai, keletas kitų bankų pastatai, įruoštos kareivinės, prekių sandėliai, daug privačių pastatų. Miestelyje atsirado trys nauji viešbučiai, kelios parduotuvės, gydytojų kabinetai. Moderni architektūra pakeitė miesto veidą. Į Pagėgius suėjo Klaipėdos-Smalininkų ir Mintaujos-Tilžės plentų linijos..

 

Pagėgiuose tuomet jau gyveno apie 4.000 gyventojų. 1926 m. gegužės 10 d.  įsteigta progimnazija. Nuo 1930 m. prezidento A. Smetonos iniciatyva (dail. A. Brako ir arch. K. Maskvitaičio projektas) buvo pradėtas statyti naujas gražus mūrinis trijų aukštų pastatas. 1932 m. lapkričio 13 d. oficialiai šiame pastate įsikūrė progimnazija. 1934 m. Lietuvos švietimo ministerija Pagėgių progimnazijai suteikė Kristijono Donelaičio vardą. 1939 m. kovo 22 d. iš Tilžės į Pagėgius įžengė vokiečių kariuomenė ir jau kitą dieną gimnazija buvo uždaryta.

 

1875 m. pro Pagėgius buvo nutiesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio linija. 1902 m. miestas Tilžės-Pagėgių-Smalininkų siauruku buvo sujungtas su Smalininkais, vėliau (1904 m.) - pravesta Klaipėdos-Tilžės geležinkelio atšaka iš Pagėgių į Lauksargius. Po 1923 m. padidinta geležinkelio stotis.

 

1946 m. pakartotinai suteiktos miesto teisės. Pokario metais Pagėgiai iš dalies atstatyti, buvo rajono centras iki 1962 m., bet vėliau Šilutės rajono sudėtyje miestelis nebeturėjo galimybės augti.

 

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę Pagėgių atgimimo ženklu galima laikyti 1994 m. liepos 21 d. Lietuvos heraldikos komisijos oficialiai patvirtintą herbą. Herbą miestas turėjo dar vokiečių valdymo metais, bet jame vaizduotas kryžiuotis kėlė niūrias asociacijas.

 

Per II pasaulinį karą Pagėgių miške buvo įkurta tarybinių karių belaisvių stovykla „Oflager-53“ (Buchenvaldo konclagerio filialas). Ji užėmė 36 ha teritorijos, aptvertos spygliuota viela. Stovykla veikė maždaug iki 1943 m., spėjama čia žuvus apie 20 tūkst. žmonių. 1977 m. stovyklos vietoje pastatytas memorialinis kompleksas (skulptorius Steponas Šarapovas, architektas Gediminas Baravykas). 2005 m. buvo pastatytas naujas memorialinis paminklas stovykloje žuvusių karo belaisvių atminimui įamžinti.

 

1999 m. gruodžio 21 d. buvo įsteigta Pagėgių savivaldybė, priklausanti Tauragės apskričiai. 2000 kovo 19 d. įvyko pirmieji rinkimai į Pagėgių savivaldybės Tarybą. 2003 m. Pagėgių savivaldybė įstojo į Lietuvos savivaldybių asociaciją.  Jos teritorija ‑ 54 tūkst. ha ir apima tik dalį prieš II pasaulinį karą egzistavusios Pagėgių apskrities plotą. Savivaldybė išsidėsčiusi istorinėse Skalvių genties šiaurinėse žemėse ir gali būti laikoma garbingos baltų genties sostine. Susikūrus Pagėgių savivaldybei jai priklausė 3 seniūnijos: Pagėgių, Stoniškių ir Vilkyškių. 2000 spalio 9 d. Pagėgių savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl dar 2 seniūnijų steigimo: Lumpėnų ir Natkiškių. Lumpėnai ir jų teritorija buvo atskirti nuo Vilkyšių, o Natkiškiai su savo teritorija – nuo Pagėgių seniūnijų.

 

Šiandien Pagėgių savivaldybei priklauso Stoniškių, Natkiškių, Pagėgių, Lumpėnų ir Vilkyškių seniūnijos, apjungiančios 98 kaimus, 2 miestus ir 1 miestelį. Visoje jos teritorijoje gyvena 12 208 gyventojai, 2 393 iš kurių ‑ Savivaldybės centre Pagėgiuose.

 

Plėtros vizija ir strategijos santrauka

 

Pagėgių savivaldybės 2011-2020 m. strateginis plėtros planas buvo rengiamas, derinamas ir tvirtinamas 2010 m. rugpjūčio-gruodžio mėn.

 

Atsižvelgiant į Pagėgių savivaldybės strateginę būklę ir atskirų sektorių plėtros galimybes bei tendencijas, suformuluota savivaldybės strateginė vizija:

 

Pagėgiai – strateginės bei ekonominės plėtros centras, su puikiai išvystyta viešąja ir verslo infrastruktūra, žemės ūkiu, sugebantis darniai ir dinamiškai vystytis, pritraukti naujas investicijas bei užtikrinantis kiekvieno asmens aukštą gyvenimo kokybę ir aplinką.

 

Asmens gyvenimo kokybės ir aplinkos lygį apibrėžia šie veiksniai:

§ maža skurdo rizika ir socialinė atskirtis;

§ geras kokybiškų viešųjų paslaugų (švietimo, sveikatos priežiūros ir kt.) prieinamumas;

§ palankios darbo sąlygos, savęs realizavimas;

§ palankios sąlygos asmens dalyvavimui vietos bendruomenių veikloje.

 

Pagėgių savivaldybės vizijai siekti keliami šie ilgalaikiai socialiniai - ekonominiai tikslai:

§ subalansuota savivaldybės ekonomikos plėtra;

§ gyvenimo lygio kilimas savivaldybėje;

§ kokybiškų asmens aptarnavimo tinklų plėtra;

§ savivaldybės patrauklumo investicijoms didinimas;

§ savivaldybės įmonių konkurencingumo didinimas;

§ efektyvus įvairių finansinių mechanizmų paramos įsisavinimas.

 

Pagėgių savivaldybės strateginės plėtros prioritetai derinami su Tauragės regiono 2006-2013 m. plėtros plane numatytais apskrities vystymosi prioritetais:

 

I PRIORITETAS. SUBALANSUOTOS IR STABILIOS PLĖTROS REGIONO VYSTYMAS PER VERSLO PLĖTRĄ, INVESTICIJŲ SKATINIMĄ, INFRASTRUKTŪROS GERINIMĄ IR TURIZMĄ

II prioritetas. Saugios ir sveikos aplinkos bendruomenei kūrimas

III prioritetas. Žmogiškųjų išteklių plėtra

 

Pagėgių savivaldybės plėtros strategija, užtikrinanti vizijos ir plėtros prioritetų įgyvendinimą, išdėstyta formuluojant strateginius tikslus bei uždavinius ir apibūdinant strategines priemones šiems tikslams realizuoti. Strategija bus įgyvendinama, rengiant ir realizuojant strategines priemones atitinkančius projektus.

 

 

 

1. BENDRA INFORMACIJA APIE PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĘ (TERITORIJA IR GYVENTOJAI)

 

Bendra informacija. 1999 m. gruodžio 21 d. buvo įsteigta Pagėgių savivaldybė, priklausanti Tauragės apskričiai. Jos teritorijai šiandien apima tik dalį prieš II pasaulinį karą egzistavusios Pagėgių apskrities plotą. Susikūrus Pagėgių savivaldybei jai priklausė 3 seniūnijos: Pagėgių, Stoniškių ir Vilkyškių. 2000 m. spalio 9 d. Pagėgių savivaldybės taryba priėmė sprendimą dėl dar 2 seniūnijų steigimo: Lumpėnų ir Natkiškių. Lumpėnai ir jų teritorija buvo atskirti nuo Vilkyškių, o Natkiškiai su savo teritorija – nuo Pagėgių seniūnijų. Šiandien Pagėgių savivaldybei priklauso Stoniškių, Natkiškių, Pagėgių, Lumpėnų ir Vilkyškių seniūnijos, apjungiančios 98 kaimus, 2 miestus, 1 miestelį.

 

Pagėgių savivaldybė yra Lietuvos vakaruose, Pajūrio žemumoje, pietvakarinėje Tauragės apskrities dalyje. Savivaldybės plotas - 537 km2.

 

http://www.stat.gov.lt/uploads/1094467861_administrac.gif

 

1.1. pav. Lietuvos apskritys ir savivaldybės

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

1.1. lentelė. Pagėgių savivaldybės bendras plotas, jo struktūrinės dalys

 

Teritorinis vienetas

Bendras plotas

(tūkst. ha)

Iš jų

Miškai

Žemės ūkio naudmenos

Vandenys ir kitos paskirties plotai

Kita

Pagėgių savivaldybė

53,7

8,2

38,0

1,0

6,5

Procentinė dalis

100

15,2

70,8

1,9

12,1

 

Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010

 

Pagėgių savivaldybėje vyrauja kaimiškos teritorijos. 8197,15 ha (15,2 proc.) savivaldybės bendro ploto užima miškai. Valstybinių vandenų fondas – 999,13 ha (1,9 proc.). Savivaldybės teritorijoje yra nuostabaus grožio Rambyno regioninis parkas. Tai viena iš Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų. Parkas įkurtas siekiant išsaugoti Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti bei racionaliai naudoti. Parko plotas – 4 811ha, jame yra 8 draustiniai. Parko teritorijoje yra 8 kaimai (Bitėnai, Šereitlaukis, Raudondvaris, Bardėnai, Pempynė, Ostainys, Vilkyškiai, dalis Lumpėnų), kuriuose gyvena apie 1340 žmonių, 247 ha vandens telkinių. Parke nutiesti pažintiniai ir pasivaikščiojimo takai su informaciniais stendais ir atrakcionais vaikams.

 

Pagėgių savivaldybė ribojasi su Jurbarko rajono savivaldybe rytuose, Tauragės rajono savivaldybe – šiaurėje, Šilutės rajono savivaldybe – šiaurės vakaruose, o pietuose ją nuo Rusijos Kaliningrado srities skiria Nemunas.

 

Pagėgių savivaldybė – plotu mažiausia Tauragės apskrities savivaldybė, užimanti vos 12,2 proc. apskrities teritorijos. Didžiausia Tauragės apskrities savivaldybė – Jurbarkas. Pagėgių savivaldybės teritorija sudaro tik 0,8 proc. šalies teritorijos. Savivaldybės administracinis centras – Pagėgių miestelis.

 

 

1.2. pav. Savivaldybių teritorijų dalys visoje Tauragės apskrityje

 

Šaltinis: Statistikos departamentas, 2010

 

Gyventojai ir teritorija. Pagėgių savivaldybės teritorija užima 537 kv. km plotą. Joje gyvena 12.208 gyventojai – 2.393 (22 proc.) Pagėgių miesto gyventojai ir 9.486 (78 proc.) kaimo gyventojai. Bendras Pagėgių savivaldybės gyventojų skaičius sudaro 0,35 proc. visų šalies gyventojų. 6.787 (55,59 proc.) iš jų yra darbingo amžiaus, o 2.583 (21,15 proc.) – pensinio. Pagėgių savivaldybėje vyrauja kaimiškosios teritorijos, nes šalies mastu kaimo gyventojų yra 31 proc. Gyventojų tankumas savivaldybėje – 22,8 žmogaus 1 km2, tai yra daug mažiau negu vidutiniškai Lietuvoje (53,2 žmogaus 1 km2).

 

Pagal naujausius gyventojų surašymo duomenis Pagėgių savivaldybėje gyvena 5.846 (47,9 proc.) vyrai ir 6.362 (52,1 proc.) moterys. Šis vyrų ir moterų santykis šiek tiek palankesnis negu visoje šalyje (46,8 proc. vyrų ir 53,2 proc. moterų).

 

Pagėgių savivaldybėje gyvena ir kitų tautybių bei religijų atstovų.

 

1.2. lentelė. Pagėgių savivaldybės gyventojai pagal tautybę

 

 

Eil. Nr.

 

Tautybės pavadinimas

 

Skaičius

 

Proc.

 

1.

 

Lietuviai

 

11881

 

97

 

2.

 

Rusai

 

177

 

1,44

 

3.

 

Baltarusiai

 

32

 

0,26

 

4.

 

Vokiečiai

 

32

 

0,26

 

5.

 

Lenkai

 

25

 

0,2

 

6.

 

Kiti

 

50

 

0,4

 

7.

 

Nenurodė

 

11

 

0,09

 

Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010

 

1.3. lentelė. Pagėgių savivaldybės gyventojai pagal religiją

 

 

Eil. Nr.

 

Religijos pavadinimas

 

Skaičius

 

Proc.

 

1.

 

Romos katalikai

 

10178

 

83,37

 

2.

 

Evangelikai liuteronai

 

610

 

4,99

 

3.

 

Stačiatikiai (ortodoksai)

 

103

 

0,84

 

4.

 

Jehovos liudytojai

 

28

 

0,23

 

5.

 

Kiti

 

19

 

0,16

 

6.

 

Netikintys

 

1087

 

8,9

 

7.

 

Nenurodė

 

183

 

1,49

 

Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010

 

Skirtingai nei bendroji situacija šalyje, didžioji dalis (77,6 proc.) Pagėgių savivaldybės gyventojų gyvena kaimuose. Pagėgių savivaldybėje didžioji dalis gyventojų yra darbingo amžiaus.

 

Ypač didelė neigiama natūrali gyventojų kaita, tenkanti tūkstančiui gyventojų, pastebima Pagėgių ir Jurbarko rajono savivaldybėse.

 

Pagėgių natūralios gyventojų kaitos, tenkančios tūkstančiui gyventojų, rodiklis daug mažesnis už bendrą šalies rodiklį. Šis rodiklis Pagėgių savivaldybėje yra mažiausias tarp Tauragės apskrities savivaldybių.

 

Pagėgių savivaldybėje didžiausias mirusiųjų, tenkančių tūkstančiui gyventojų, rodiklis visoje Tauragės apskrityje. Šis rodiklis Pagėgių rajone daug didesnis nei bendras Lietuvos.

 

 

 

 

 

 

 

2. VERSLAS, PRAMONĖ IR KAIMO PLĖTRA

 

Vietos valdžia pastaraisiais metais stengiasi orientuoti savo politiką į smulkaus ir vidutinio verslo paramą, vietinės ekonomikos palaikymą, naujų investicijų pritraukimą, savivaldybės bei jai pavaldžių institucijų veiklos efektyvinimą. Šiuo sunkiu, įtemptu ekonominiu laikotarpiu svarbu išsaugoti ir palaikyti esamas bendroves, bei skatinti naujų verslo įmonių kūrimąsi.

 

Siekiant numatyti Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų galimus vystymosi prioritetus, suformuluoti ateities viziją, pirmoje Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano dalyje analizuojama esama Pagėgių savivaldybės būklė. Analizė apima tokių sustambintų sričių kaip verslas, pramonė, žmogiškieji ištekliai, teikiamos viešosios paslaugos, infrastruktūros būklė bei aplinkosauga vertinimą. Atliekant esamos situacijos analizę, vertinami ne tik Pagėgių savivaldybės būklės rodikliai, bet tuo pačiu pateikiama lyginamoji rodiklių analizė su kitomis pasirinktomis Lietuvos savivaldybėmis. Svarbiausi Pagėgių savivaldybės esamos būklės rodikliai lyginami su Tauragės apskrities savivaldybių, o taip pat su Vilkaviškio rajono, Kazlų Rūdos, Rietavo, Kalvarijos rajono, Šakių rajono, Šilutės rajono savivaldybėmis (nesant rodiklių kiekybinės išraiškos savivaldybės mastu, nagrinėjami bei lyginami apskrities rodikliai). Šios savivaldybės pasirinktos dėl kelių priežasčių:

§ Vilkaviškio rajono savivaldybė. Tiek Vilkaviškio rajono, tiek ir Pagėgių savivaldybė esamos būklės analizėje vertinamos kaip panašios savivaldybės. To priežastis – abi savivaldybės turi pasienį su Kaliningrado sritimi. Akivaizdu, jog savivaldybių geografinė padėtis turi didelės įtakos socialinei ir ekonominei raidai bei gyventojų gerovės vystymuisi.

§ Kazlų Rūdos savivaldybė. Tiek Kazlų Rūdos, tiek ir Pagėgių savivaldybė yra panašios gyventojų skaičiumi. 2010 m. sausio mėnesio Statistikos departamento prie LRV duomenimis, Kazlų Rūdos savivaldybėje gyveno 14.189 gyventojai, Pagėgių savivaldybėje – 11.131. Be to, abi savivaldybės buvo įsteigtos 1999 m. gruodžio 21 d. po priimto Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo reformos.

§ Šakių rajono savivaldybė. Šakių rajono ir Pagėgių savivaldybė esamos būklės analizėje vertinamos kaip panašios savivaldybės. To priežastis – abi savivaldybės ribojasi su Kaliningrado sritimi. Savaime suprantama, kad savivaldybių geografinė padėtis turi didelės įtakos socialinei ir ekonominei raidai bei gyventojų gerovės vystymuisi.

§ Rietavo savivaldybė. Tiek Rietavo savivaldybė, tiek ir Pagėgių savivaldybė yra panašios gyventojų skaičiumi. 2010 m. sausio mėnesio Statistikos departamento prie LRV duomenimis, Rietavo savivaldybėje gyveno 9.837 gyventojai, Pagėgių savivaldybėje – 11.131. Be to, abi savivaldybės buvo įsteigtos 1999 m. gruodžio 21 d. po priimto Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo reformos.

§ Kalvarijos rajono savivaldybė. Tiek Kalvarijos rajono, tiek ir Pagėgių savivaldybė esamos būklės analizėje vertinamos kaip panašios savivaldybės.  To priežastis – abi savivaldybės turi pasienio ruožus su Kaliningrado sritimi. Savivaldybių geografinė padėtis turi didelės įtakos socialinei ir ekonominei raidai bei gyventojų gerovės vystymuisi.

§ Šilutės rajono savivaldybė. Tiek Šilutės rajono, tiek ir Pagėgių savivaldybė esamos būklės analizėje vertinamos kaip panašios savivaldybės. To priežastis – abi savivaldybės turi pasienį su Kaliningrado sritimi. Akivaizdu, jog savivaldybių geografinė padėtis turi didelės įtakos socialinei ir ekonominei raidai bei gyventojų gerovės vystymuisi.

 

Rengiant Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginį plėtros planą bei nagrinėjant Pagėgių savivaldybės esamos būklės statistinius rodiklius pasirenkamas 2005-2009 m. ataskaitinis laikotarpis. Šis periodas pasirinktas todėl, kad ankstesniajame Strateginiame Pagėgių savivaldybės plėtros 2005-2010 metų plane nagrinėti rodikliai apima laikotarpį iki 2004 metų, tuo tarpu pats plano įgyvendinimas vykdomas 2005-2010 m. Todėl Strateginiame Pagėgių savivaldybės plėtros 2005-2010 metų plane nėra nagrinėjami 2005-2009 m. laikotarpio esamos būklės rodikliai.

 

2.1. BENDRAS VIDAUS PRODUKTAS

 

Statistikos departamentas prie LRV bei kiti oficialūs statistikos šaltiniai neteikia informacijos apie Lietuvos savivaldybėse sukuriamo bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) dydį. Esant tokiai situacijai, šiame strateginio plėtros plano skyrelyje bus nagrinėjamas Tauragės apskrities sukuriamas BVP bei kiti išvestiniai rodikliai.

 

Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2008 m. visų apskričių BVP apimtis, skaičiuojant vienam gyventojui, išaugo.

 

Regionų indėlis į šalies BVP labai skirtingas. Kaip ir ankstesniais metais, lyginant vienam gyventojui tenkančią BVP dalį su šalies vidurkiu, lyderių pozicijų neužleidžia Vilniaus (154,34 proc.) ir Klaipėdos (100,05 proc.) apskritys. Šiose apskrityse BVP vienam gyventojui augo sparčiausiai.

 

Rezultatai rodo, kad skirtumas tarp Vilniaus ir kitų regionų 2008 m. nesumažėjo. Vilniaus apskrityje BVP vienam gyventojui du kartus ir daugiau viršija Alytaus, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Utenos ir Tauragės apskričių lygį.

 

2.1.1. lentelė. Bendrasis vidaus produktas Tauragės, Marijampolės, Telšių apskrityse 2006-2008 m.

 

Rodiklis

Tauragės apskritis

Marijampolės apskritis

Telšių apskritis

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

Bendrasis vidaus produktas, mln. litų

1.465,8

1.669,1

1.915.2

2.791,6

3.175,8

3.708,0

3.508,3

4.207,2

4.709,7

Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, tūkst. litų

11,3

13,0

15,1

15,2

17,5

20,5

20,0

24,2

27,2

BVP, tenkantis vienam gyventojui, palyginti su šalies vidurkiu, proc.

46,5

44,6

45,6

62,5

59,7

62,0

82,2

82,7

82,3

Apskričių sukurta BVP dalis, proc.

1,8

1,7

1,7

3,4

3,2

3,3

4,2

4,3

4,2

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2008 m. Tauragės apskrities bendrasis vidaus produktas buvo 1.915,2 mln. Lt, t.y. 1,72 proc. bendro Lietuvos BVP (Lietuvos BVP 2008 m. buvo 111.189,823 mln. Lt).

 

Tauragės apskrityje sukuriamas bendrasis vidaus produktas buvo mažiausias palyginus su Marijampolės ir Telšių apskritimis. Tuo tarpu Telšių apskrities BVP buvo 1 mln. Lt didesnis už Marijampolės apskrities ir 2,8 mln. Lt už Tauragės apskrities. Palyginus trijų minėtų apskričių BVP duomenis (ne tik pagal BVP dydį, išreikštą litais, bet ir BVP, tenkantį vienam gyventojui, taip pat regionų indėlį į šalies BVP) matyti, jog mažiausią BVP sukuria Tauragės apskritis. Marijampolės ir Telšių apskričių gyventojų skaičius yra labai panašus, o Tauragės apskrityje ~ 50 tūkst. mažesnis skaičius (2010 m. pradžioje Tauragės apskrityje – 124.755 gyventojai, Marijampolės apskrityje – 178.365 gyventojai, Telšių apskrityje – 171.132 gyventojai).

 

Žemiau esančiame paveiksle grafiškai pateikiamas bendrojo vidaus produkto, tenkančio vienam gyventojui (tūkst. Lt) kitimas analizuotose apskrityse 2006-2008 m. laikotarpiu.

 

 

2.1.1. pav. Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui, tūkst. Lt, 2006-2008 m.

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

 

2.1.2. pav. Bendrosios pridėtinės vertės struktūra Tauragės apskrityje pagal ekonominės veiklos rūšis, 2008 m., proc.

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Didžiausią bendrąją pridėtinę vertę Tauragės apskrityje sukuria viešasis valdymas, paslaugos socialinei sferai ir komunalinė veikla – 24,6 proc. visos vertės. Didelę pridėtinę vertę taip pat sukuria prekyba, viešbučių ir restoranų veikla, transportas, sandėliavimas ir ryšiai – 22,0 proc., pramonė – beveik 19,7 proc.

 

2008 m. prasidėjęs Lietuvos ekonominis nuosmūkis turėjo įtakos jau 2009 m. BVP rodiklio mažėjimui. Tačiau 2010 m. rugpjūčio mėn. Statistikos departamento duomenimis, BVP 2010 m. II ketv., palyginus su 2009 m. II ketv., padidėjo 1,3 proc., o palyginti su 2010 m. I ketv. – 6,9 proc.

 

2.2. TIESIOGINĖS UŽSIENIO INVESTICIJOS

 

Statistikos departamento prie LRV duomenimis, Lietuvoje tiesioginės užsienio investicijos 2010 m. pradžioje sudarė 33.281,0 mln. Lt. Palyginant su 2009 m. duomenimis, investicijos padidėjo 5,1 proc. (2009 m. buvo 31.591,3 mln. Lt).

 

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Tauragės apskrityje tiesioginės užsienio investicijos sudarė 47,5 mln. Lt – 0,14 proc. visų šalies tiesioginių užsienio investicijų.

 

2010 m. pradžioje Pagėgių ir Šilalės r. savivaldybėms teko 0,2 mln. Lt tiesioginių užsienio investicijų. Tauragės r. sav. yra daugiausiai tiesioginių užsienio investicijų gaunanti savivaldybė Tauragės apskrityje.

 

2.2.1. lentelė. Tiesioginių užsienio investicijų dinamika 2005–2010 m. pradžioje, mln. Lt

 

Teritorinis vienetas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Lietuvos Respublika

16.192,6

23.895,8

28.924,6

35.503,9

31.591,3

33.281,0

Tauragės apskritis

21,5

27

32,4

,5

56,8

47,5

Jurbarko r. sav.

1,3

2,6

4

10,4

14,7

8,2

Pagėgių sav.

n.d.

n.d.

n.d.

0

0,3

0,2

Šilalės r. sav.

n.d.

n.d.

0,1

0,1

0,3

0,2

Tauragės r. sav.

20,2

24,4

28,3

53

41,5

38,9

 

* n.d. – nėra duomenų

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Atsižvelgiant į tiesioginių užsienio investicijų dinamiką Tauragės apskrityje, regimas tiesioginių užsienio investicijų augimas 2005-2008 m. Tuo tarpu Pagėgių savivaldybėje 2008 m. pradžioje tiesioginių užsienio investicijų iš vis nebuvo, tačiau jau 2009 m. buvo 0,3 mln., 2010 m. – 0,2 mln. Lt.

 

Sparčiausiai tiesioginių užsienio investicijų apimtys 2005-2008 m. laikotarpiu augo Jurbarko r. sav. bei Tauragės r. sav. Apie Pagėgių ir Šilalės r. sav. 2005-2006 m. investicijų augimą nėra duomenų, o 2006-2010 m. tempai buvo pakankamai intensyvūs, tačiau jaučiamas augimo nestabilumas bei svyravimas.

 

 

2.2.1. pav. Tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui 2008–2010 m. pradžioje, Lt

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2010 m. pradžioje Tauragės rajono savivaldybė pirmavo Tauragės apskrityje pagal tiesiogines užsienio investicijas tenkančias vienam gyventojui (779 Lt). Pagėgių savivaldybėje tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui sudarė 18 Lt. 2010 m., lyginant su 2009 m., Pagėgių savivaldybėje tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui sumažėjo 35,7 proc.

 

Lyginant Pagėgių savivaldybės tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui rodiklius su kitomis analizuojamomis savivaldybėmis teigtina, jog 2010 m. pradžioje Pagėgių sav. lenkė Kalvarijos sav. (tiesioginės užsienio investicijos vienam gyventojui sudarė 7 Lt) ir Šilalės r. sav. (sudarė 9 Lt).

 

2.3. PRAMONĖ BEI SMULKUS IR VIDUTINIS VERSLAS

 

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) – vienas iš pagrindinių ekonomikos augimo veiksnių, turintis esminį poveikį tiek bendrai Lietuvos ūkio raidai, tiek ir atskirų regionų ekonominei plėtrai. Šis dinamiškiausias ūkio sektorius yra vienas esminių faktorių, lemiančių naujų darbo vietų kūrimą, socialinį stabilumą ir gerovės lygio kilimą. Tik smulkių ir vidutinių įmonių steigimasis ir jų konkurencingumo didėjimas, esantis šalies ekonomikos augimo pagrindas, gali užtikrinti šalies ir jos regionų gerovę. Dėl šių priežasčių SVV plėtros politika yra neabejotinai viena iš svarbiausių Lietuvos ekonominės politikos strateginių krypčių, kuri turi būti vykdoma visais lygmenimis, tiek nacionaliniu, tiek ir savivaldos.

 

Veikiančiais ūkio subjektais laikomi tie, kurie teikia statistikos skyriams statistines ataskaitas, mokesčių inspekcijoms – įmonių deklaracijas bei metinius balansus, o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriams – ketvirtines ataskaitas.

 

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Tauragės apskrityje buvo 1.973 veikiantys ūkio subjektai. Iš jų: 26,5 proc. Jurbarko r. sav., 5,5 proc. Pagėgių sav., 20,4 proc. Šilalės r. sav. ir 47,6 proc. Tauragės r. sav.

 

 

 

2.3.1. lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius 2005-2010 m. pradžioje

 

Teritorinis vienetas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Lietuvos Respublika

72.330

73.344

76.516

81.376

84.574

83.201

Tauragės apskritis

1.797

1.823

1.863

1.994

2.037

1.973

Jurbarko r. sav.

583

576

535

554

555

523

Pagėgių sav.

101

99

103

116

117

109

Šilalės r. sav.

352

361

380

401

417

402

Tauragės r. sav.

761

787

845

923

948

939

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2005-2009 m. laikotarpiu, Pagėgių sav. veikiančių ūkio subjektų skaičius išaugo 13,7 proc., tačiau 2010 m. pradžioje sumažėjo 6,8 proc. 2010 m. pradžioje veikiančių ūkio subjektų skaičius sumažėjo ne tik Pagėgių sav., bet ir visose kitose savivaldybėse, kaip ir visoje Lietuvoje.

 

 

2.3.1. pav. Veikiančių ūkio subjektų dinamika 2005-2010 m. pradžioje

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2005-2010 m. laikotarpiu, Tauragės apskrityje daugiausia veikiančių ūkio subjektų buvo Tauragės r. sav. ir Jurbarko r. sav. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Pagėgių sav. mažiausiai veikiančių ūkio subjektų buvo 2006 m. pradžioje (99), daugiausiai 2009 m. pradžioje (117).

 

Pramonės regioninis išsidėstymas Lietuvoje nėra palankus subalansuotai vietinei pramonės plėtrai bei efektyviam ir rentabiliam vietos resursų naudojimui. Naujos įmonės kuriamos aplink sostinę bei stambiausiuosius miestus, tuo tarpu periferinės kaimo vietovės, kuriose dominuoja žemės ūkis ar viena pramonės šaka, vystosi žymiai lėčiau.

 

Tačiau sėkmingą verslo vystymą Pagėgių savivaldybėje liudija keli pavyzdžiai. Savivaldybėje veikia tokios kompanijos kaip AB „Vilkyškių pieninė“ (įkurta 1993 m.; veikla: įvairiausių sūrių gamyba pagal senąsias lietuviškas, pasaulines ir originalias šimtmečių receptūras) ir UAB „Klaipėdos mėsinė“ (gamybinė veikla pradėta 1995 m. (iki 2007 m. UAB „Vilkė“); mėsos perdirbimo bendrovė).

 

Savivaldybėje taip pat sėkmingai veikia šios bendrovės: UAB „Veižas“ (elektros instaliacijos montavimo darbai, prekyba elektros prekėmis), UAB „Varlanda“ (veikiantys atvirieji muitinės sandėliai), UAB „Riklaiva“ (didmeninė, mažmeninė prekyba maisto produktais), UAB „Meliovesta“ (melioracinė hidrotechninė statyba, pastatų statyba ir remontas, žemės ūkio darbų paslaugos), A. Juciaus įmonė „Agirija“ (prekyba įvairiomis prekėmis, maitinimo paslaugos), UAB „Agrūnė“ (mažmeninė prekyba įvairiomis prekėmis), UAB „Senasis Rambynas“  (turizmo paslaugos), S. Klėtkaus IĮ „Prie Kelio“ (maitinimas), UAB „Sprangi ašaka“ (kavinė, viešbutis), UAB „Senoji giria“ (banketai, vestuvės, pokylių salė, kavinė, kambarių nuoma), UAB „Lavirga“(turizmo, maitinimo, apgyvendinimo paslaugos), UAB „Nemuno Žirgynas“ (žirgininkystė, turistinių grupių aptarnavimas), I. Jurkūnienės įmonė (gėlių, krepšelių, vainikų pardavimas), ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ (pieno, mėsos gamybos įmonė), ŽŪK „Piktupėnų javas“ (daržininkystė, grūdininkystė).

 

Vertinant Pagėgių savivaldybėje veikiančių įmonių struktūrą pagal dydį, galima teigti, jog jis atitinka bendrą šalies tendenciją. 2010 m. pradžioje mažos ir vidutinės bendrovės sudarė 98 proc. visų Pagėgių sav. veikiančių ūkio subjektų.

 

2.3.2. lentelė. Pagėgių savivaldybės įmonių skaičius pagal darbuotojų skaičiaus grupes 2010 m. pradžioje

 

Rodiklis

Iš viso:

Darbuotojų skaičius

0-4

5-9

10-19

20-49

50-99

100-149

150-249

250-499

Įmonių skaičius

109

55

15

13

16

8

0

1

1

Lyginamasis svoris (proc.)

100

50,5

13,8

11,9

14,7

7,3

0

0,9

0,9

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2010 m. pradžioje Pagėgių sav. daugiausiai veikiančių ūkio subjektų buvo švietime, sveikatos priežiūros ir kitose komunalinių ir socialinių aptarnavimo sferose (17,4 proc.), didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje (17,4 proc.) bei kitose nenurodytose aptarnavimo srityse (20 proc.).

 

2.3.3. lentelė. Veikiančių ūkio subjektų skaičius 2010 m. pradžioje pagal ekonomines veiklas

 

Ekonominės veiklos rūšis

Jurbarko r. sav.

Pagėgių

sav.

Šilalės r. sav.

Tauragės r. sav.

Iš viso

523

109

402

939

Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė

33

5

17

15

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

n.d.

n.d.

n.d.

1

Apdirbamoji gamyba

42

7

29

119

Elektros, dujų ir vandens tiekimas

2

2

3

9

Statyba

26

6

23

40

Didmeninė ir mažmeninė prekyba

145

19

135

331

Transportas ir sandėliavimas

29

3

28

85

Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla

15

4

14

38

Informaciniai ryšiai

5

n.d.

5

6

Finansinė ir draudimo veikla

2

1

2

6

Nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla

68

17

41

105

Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas

5

4

6

13

Švietimas, sveikatos priežiūra ir kita komunalinė ir socialinė aptarnavimo veikla

54

19

41

75

Kita aptarnavimo veikla

97

22

58

96

 

* n.d. – nėra duomenų

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Įstaigos ir organizacijos pagal teisinę formą 2010 m. duomenimis buvo pasiskirsčiusios taip: 26,6 proc. sudarė asociacijos, 24,8 proc. – uždarosios akcinės bendrovės, 19,3 proc. –individualios įmonės, 17,4 proc. – savivaldybės biudžetinės įstaigos, po 2,8 proc. – viešosios įstaigos, valstybinės biudžetinės įstaigos bei kooperatinės bendrovės ir kt.

 

 

2.3.2. pav. Pagėgių savivaldybėje veikiančių ūkio subjektų skaičius pagal teisinę formą 2010 m. pradžioje

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Pagrindiniai smulkaus ir vidutinio verslo subjektai – uždarosios akcinės bendrovės bei individualios įmonės – kartu sudaro 44,1 proc. visų Pagėgių savivaldybėje veikiančių įmonių, organizacijų ir įstaigų.

 

Vertinant kitose savivaldybėse ūkio subjektų skaičių pagal teisinę formą matyti, jog visur dominuoja uždarosios akcinės bendrovės bei individualios įmonės, sukuriančios didžiąją dalį  bendrosios pridėtinės vertės savivaldybėje. Tai kiekvienos savivaldybės ekonominio potencialo pagrindas, todėl būtinas ypatingas dėmesys verslo skatinimui, rėmimui savivaldybėse.

 

 

 

2.4. STATYBA IR BŪSTO PLĖTRA

 

Materialinės investicijos Tauragės apskrityje 2008 m. sudarė 338.690 tūkst. Lt, o tai sudaro 1,3 proc. visos šalies materialinių investicijų. Įvertinant investicijų pasiskirstymą Tauragės apskrityje, didžioji dalis apskrities materialinių investicijų tenka Tauragės r. sav. – 41,4 proc., Pagėgių savivaldybėje materialinės investicijos sudarė 14,4 proc. apskrities investicijų.

 

2.4.1. lentelė. Materialinių investicijų dinamika Lietuvoje ir Tauragės apskrityje, tūkst. Lt

 

Teritorinis vienetas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

Lietuvos Respublika

15.502.290

19.949.846

26.507.126

25.861.026

Tauragės apskritis

165.710

266.856

343.562

338.690

Jurbarko r. sav.

27.791

55.335

73.454

80.664

Pagėgių sav.

17.059

27.763

62.358

48.733

Šilalės r. sav.

40.589

45.343

45.836

69.021

Tauragės r. sav.

80.271

138.415

161.914

140.272

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2005-2008 m. materialinės investicijos Pagėgių savivaldybėje svyravo nuo 17.059 tūkst. Lt 2005 m. iki 62.358 tūkst. Lt 2007 m. 2005-2007 m. laikotarpiu investicijų dydis nuolat augo, tačiau jau 2008 m. investicijos nukrito 21,8 proc. lyginant su 2007 m.

 

Vertinant santykinį dydį, materialines investicijas, tenkančias vienam gyventojui, Pagėgių savivaldybė 2005-2008 m. viršijo apskrities vidurkį. 2008 m. Pagėgių savivaldybėje vidutiniškai vienam gyventojui teko 4.308 Lt materialinių investicijų, apskrityje – 2.673 Lt. 2007-2008 m. Pagėgių savivaldybės materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodiklis buvo didžiausias Tauragės apskrityje. Mažiausiai investicijų vienam gyventojui apskrities mastu 2008 m. teko Šilalės rajono savivaldybėje.

 

2.4.2. lentelė. Materialinių investicijų tenkančių vienam gyventojui dinamika 2005-2008 m., Lt

 

Teritorinis vienetas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

Lietuvos Respublika

4.540

5.878

7.853

7.701

Tauragės apskritis

1.268

2.063

2.683

2.673

Jurbarko r. sav.

765

1.544

2.076

2.308

Pagėgių sav.

1.439

2.379

5.428

4.308

Šilalės r. sav.

1.314

1.482

1.514

2.304

Tauragės r. sav.

1.554

2.702

3.183

2.777

Šilutės r. sav.

1.572

2.182

2.615

3.808

Kalvarijos sav.

1.338

1.440

2.460

4.252

Kazlų Rūdos sav.

4.185

12.513

5.321

2.409

Šakių r. sav.

1.692

1.728

2.426

3.876

Vilkaviškio r. sav.

894

1.649

2.312

1.185

Rietavo sav.

1.422

2.443

3.419

5.133

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

 

2.4.1. pav. Materialinės investicijos tenkančios vienam gyventojui 2008 m., Lt

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Lyginant su kitomis pasirinktomis analizei Lietuvos savivaldybėmis matyti, jog 2008 m. Pagėgių savivaldybė buvo antra savivaldybė pagal materialinių investicijų, tenkančių vienam gyventojui, dydį (4.308). Ją lenkė tik Rietavo savivaldybė (5.133).

 

Statyba yra svarbus sektorius visoje ūkio struktūroje. 2009 m. duomenimis, gyvenamųjų pastatų statybai išduota 180 leidimų Tauragės apskrities savivaldybėse. Daugiausia leidimų išduota Tauragės r. sav. – 60,6 proc. bei Šilalės r. sav. – 25,6 proc. Mažiausiai išduota Pagėgių savivaldybei – 0,6 proc.

 

2.4.3. lentelė. Išduotų leidimų gyvenamųjų pastatų statybai dinamika 2005-2009 m.

 

Teritorinis vienetas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Lietuvos Respublika

5.488

7.486

8.800

8.189

5.994

Tauragės apskritis

133

128

152

203

180

Jurbarko r. sav.

39

23

26

37

24

Pagėgių sav.

0

1

0

3

1

Šilalės r. sav.

37

27

29

36

46

Tauragės r. sav.

57

77

97

127

109

Šilutės r. sav.

27

60

66

56

92

Kalvarijos sav.

2

10

7

4

9

Kazlų Rūdos sav.

9

25

38

21

17

Šakių r. sav.

13

29

19

22

27

Vilkaviškio r. sav.

18

26

48

54

46

Rietavo sav.

3

3

9

10

10

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

 

2.4.2. pav. Išduota leidimų gyvenamųjų pastatų statybai 2009 m.

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Atlikus Pagėgių savivaldybės ir kitų savivaldybių analizę matyti, jog Pagėgių savivaldybėje išduota mažiausiai leidimų gyvenamųjų pastatų statybai. Siekiant nustatyti, kokios priežastys įtakoja tokią situaciją, vertėtų panagrinėti Pagėgių bei kitų savivaldybių gyvenamąjį fondą.

 

2.4.4. lentelė. Gyvenamasis fondas, tūkst. m2

 

Teritorinis vienetas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Lietuvos Respublika

80.856,9

81.416,8

82.120,2

83.351,3

83.186,1

Tauragės apskritis

2.950,5

2.947,4

2.959,1

3.023,4

3.050,3

Jurbarko r. sav.

893,3

887,4

893,8

905,6

921,1

Pagėgių sav.

248,2

248,1

248,1

255,5

293,6

Šilalės r. sav.

693,7

694,5

696,8

678,5

643

Tauragės r. sav.

1.115,3

1.117,4

1.120,4

1.183,8

1.192,6

Šilutės r. sav.

1.112,8

1.116,2

1.148,2

1.153,7

1.163,9

Kalvarijos sav.

316

317,2

316,8

316,4

307

Kazlų Rūdos sav.

361,6

361,9

362,3

365,7

340,5

Šakių r. sav.

957

956,2

957,3

960,7

892,4

Vilkaviškio r. sav.

1.095,8

1.098,5

1.101,5

1.109,6

1.089,8

Rietavo sav.

253,7

251,1

251,9

248,8

235

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

 

2.4.3. pav. Gyvenamasis fondas, tūkst. m2, 2009 m.

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Vertinant 2.4.4. lentelėje pateiktus Statistikos departamento prie LRV duomenis matyti, jog 2005-2007 m. laikotarpiu Pagėgių savivaldybėje gyvenamasis fondas buvo mažiausias iš visų nagrinėjamų savivaldybių. Tačiau 2008-2009 m. Pagėgių savivaldybėje šis rodiklis padidėjo 15,5 proc. lyginant su 2007 m.

 

Vertinant gyvenamąjį fondą visos Lietuvos mastu pažymėtina, jog šis rodiklis yra vienas mažiausių Lietuvoje: iš visų savivaldybių, Pagėgių gyvenamasis fondas 2009 m. buvo didesnis tik už Birštono, Neringos, Rietavo ir Marijampolės rajono savivaldybių rodiklius, t.y. pagal gyvenamąjį fondą Pagėgių savivaldybė užėmė 57 vietą tarp Lietuvos savivaldybių.

 

Tuo tarpu geresnė Pagėgių savivaldybės situacija pastebima analizuojant naudingą plotą, tenkantį vienam gyventojui, m2. Pagal šį rodiklį, Pagėgių savivaldybė 2009 m. užėmė 25 vietą tarp Lietuvos savivvaldybių. Tauragės apskrityje naudingas plotas, tenkantis vienam gyventojui buvo pasiskirstęs taip: Jurbarko r. sav. – 26,9 m2, Pagėgių sav. – 26,4 m2, Šilalės r. sav. – 21,8 m2 ir Tauragės r. sav. – 23,9 m2.

 

2005-2009 m. laikotarpiu statybos darbų apimtys Pagėgių savivaldybėje nuolat svyravo. Daugiausia statybos darbų buvo atlikta  2006 m. (25.483 tūkst. Lt). Įvertinant atliktų statybos darbų pasiskirstymą 2009 m. Tauragės apskrityje, didžioji dalis apskrities atliktų statybos darbų savo jėgomis tenka Tauragės r. sav. – 36,7 proc. ir Šilalės r. sav. – 29,1 proc. Pagėgių sav. atlikti statybos darbai sudarė 10,4 proc. apskrities darbų.

 

2.4.5. lentelė. Atliktų statybos darbų, savo jėgomis (be PVM) to meto kainomis, dinamika 2005-2009 m. (tūkst., Lt)

 

Teritorinis vienetas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Tauragės apskritis

104.570

133.269

208.578

236.727

94.729

Jurbarko r. sav.

23.647

20.831

61.488

46.867

22.568

Pagėgių sav.

2.777

25.483

24.519

23.528

9.881

Šilalės r. sav.

28.452

31.081

35.425

53.750

27.519

Tauragės r. sav.

49.694

55.874

87.146

112.582

34.761

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Per 2005-2009 m. laikotarpį pastatytų naujų butų skaičius Tauragės apskrityje sumažėjo 33,8 proc. 2005 m., 2007 m. ir 2008 m. Pagėgių savivaldybėje buvo pastatyta po 1 naują butą. Tai buvo pats prasčiausias rezultatas tarp visų Tauragės apskrities savivaldybių. 2009 m. daugiausia butų buvo pastatyta Tauragės r. sav. (33 butai).

 

Geresnė situacija aptinkama vertinant pastatytų negyvenamųjų pastatų sritį. Analizuojamu 2005-2009 m. laikotarpiu pastatytų negyvenamųjų pastatų skaičius Pagėgių sav. padidėjo 75 proc. 2009 m. daugiausia negyvenamų pastatų buvo pastatyta Tauragės r. sav. (41) ir Jurbarko r. sav. (38).

 

2.4.6. lentelė. Pastatytų negyvenamų pastatų skaičiaus dinamika 2005-2009 m.

 

Teritorinis vienetas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Tauragės apskritis

218

133

164

135

109

Jurbarko r. sav.

87

47

66

51

38

Pagėgių sav.

2

1

4

9

8

Šilalės r. sav.

76

44

37

30

22

Tauragės r. sav.

53

41

57

45

41

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2.5. PREKYBA IR PASLAUGOS

 

Prekyba ir paslaugos yra vyraujančios sferos smulkaus ir vidutinio verslo struktūroje. Lietuvoje tankiausias parduotuvių tinklas yra didesnėse gyvenvietėse ir judrių magistralių pakelėse, ypač priemiestinėse zonose. Parduotuvių stygius jaučiamas atokiose kaimo vietovėse, ypač nutolusiose nuo centro. Dauguma prekybos įmonių – tai smulkios kaimo parduotuvės, prekiaujančios maisto produktais bei būtinomis namų apyvokos prekėmis.

 

Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2009 m. pabaigoje Pagėgių savivaldybėje veikė 27 parduotuvės (mažmeninės prekybos, įskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, techninę priežiūrą ir remontą, automobilių degalų mažmeninę prekybą). Tai sudarė 5,2 proc. Tauragės apskrities parduotuvių. Daugiausia parduotuvių buvo Tauragės  rajone  – 221 (tai sudarė 42,4 proc. Tauragės  apskrities parduotuvių).

 

 

 

 

2.5.1. pav. Tauragės apskrities mažmeninės prekybos įmonių parduotuvių struktūra pagal savivaldybes  2009 m. pabaigoje

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2005-2008 m. laikotarpiu Lietuvoje parduotuvių skaičiaus kitimo tendencijos išliko stabilios, tačiau jau 2009 m. parduotuvių skaičius sumažėjo: 2005 m. fiksuojama 17.716 parduotuvių, 2009 m. – 16.369 parduotuvės. Parduotuvių skaičius 2005-2009 m. Lietuvoje sumažėjo 7,6 proc. Tuo pačiu laikotarpiu Tauragės apskrityje taip pat vyravo parduotuvių skaičiaus mažėjimo tendencija. 2005-2009 m. parduotuvių skaičius sumažejo nuo 644  (2005 m.) iki 521 (2009 m.).

 

Vertinant parduotuvių skaičių, tenkantį 1.000-iui gyventojų, Pagėgių sav. 2009 m. 1.000-iui gyventojų teko 2,4 parduotuvės. Tai neatitinka Lietuvos ir Tauragės apskrities vidurkių: čia 1.000-iui gyventojų teko atitinkamai po 4,9 ir 4,2 parduotuvės.

 

 

2.5.2. pav. Parduotuvių skaičius tenkantis 1.000-iui gyventojų 2009 m.

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Atliekant Pagėgių savivaldybės parduotuvių skaičiaus lyginamąją analizę su kitomis savivaldybėmis pastebėta, jog parduotuvių skaičius, tenkantis 1.000-iui gyventojų, visose nagrinėjamose savivaldybėse išlieka panašus ir gana stabilus, tačiau Pagėgių sav. šis rodiklis yra mažiausias.

 

2005-2007 m. Pagėgių savivaldybėje mažmeninės prekybos, įskaitant variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, techninę priežiūrą ir remontą, automobilių degalų mažmeninę prekybą, parduotuvių skaičius svyravo nuo 36 parduotuvių 2005 m. iki 37 parduotuvių 2007 m. Tačiau 2008-2009 m. mažmeninės prekybos parduotuvių skaičius sumažėjo iki 27 parduotuvių.

 

2.5.1. lentelė. Mažmeninės prekybos įmonių parduotuvių skaičius Pagėgių savivaldybėje 2005–2009 m.

 

 

Rodiklis

 

2005 m.

 

2006 m.

 

2007 m.

 

2008 m.

 

2009 m.

Variklinių transporto priemonių ir motociklų pardavimas, techninė priežiūra ir remontas; automobilių degalų mažmeninė prekyba

3

4

5

4

3

Mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą; asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymas

33

34

32

29

24

Iš viso:

36

38

37

33

27

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Parduotuvių skaičiaus svyravimo tendencija buvo būdinga ir kitiems Tauragės apskrities rajonams. 2009 m. parduotuvių skaičiaus mažėjimo tempai stebimi visose Tauragės apskrities savivaldybėse.

 

2.5.2. lentelė. Parduotuvių skaičiaus dinamika Tauragės apskrityje 2005–2009 m.

 

Teritorinis vienetas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Tauragės apskritis

644

640

625

621

521

Jurbarko r. sav.

214

205

198

196

163

Pagėgių sav.

36

38

37

33

27

Šilalės r. sav.

130

130

128

130

110

Tauragės r. sav.

264

267

262

262

221

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2009 m. Pagėgių savivaldybėje parduotuvių prekybos plotas sudarė 3,4 tūkst. m2. Tai sudarė 5,2 proc. Tauragės apskrities parduotuvių prekybos ploto.

 

Vertinant prekybos plotą, tenkantį 1.000-iui gyventojų, Pagėgių savivaldybėje 2009 m. 1.000-iui gyventojų teko 299 m2 prekybos ploto. Tai 2,8 karto mažiau negu Lietuvos vidurkis ir 1,8 karto mažiau negu Tauragės apskrities vidurkis: Tauragės apskrityje 1.000-iui gyventojų 2009 m. teko 524 m2, Lietuvoje – 824 m2 prekybos ploto.

 

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Pagėgių savivaldybėje buvo 2 įstaigos, kurios teikė maitinimo ir gėrimų paslaugas, o tai sudarė 3,6 proc. Tauragės apskrityje veikiančių restoranų ir maitinimo įmonių. Lyginant su kaimyniniais rajonais, 2009 m. pabaigoje daugiau restoranų ir kitų maitinimo įstaigų buvo Tauragės rajone – 27.

 

2009 m. Pagėgių savivaldybėje mažmeninės prekybos įmonių apyvarta siekė 30,4 mln. Lt (be PVM). Tai sudarė 4,6 proc. Tauragės apskrities mažmeninės prekybos įmonių apyvartos. Pagėgių savivaldybės mažmeninės prekybos įmonių apyvarta buvo mažiausia tarp Tauragės apskrities rajonų. 2009 m. didžiausia mažmeninės prekybos įmonių apyvarta Tauragės apskrityje buvo Tauragės r. sav. ir sudarė 370,2 mln. Lt.

 

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta Pagėgių savivaldybėje 2005-2008 m. pasižymėjo tendencija didėti, tai atitiko bendrą šalies bei apskrities tendenciją. Tačiau jau 2009 m. mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo ne tik Pagėgių sav., bet ir visoje Lietuvoje.

 

2.5.3. lentelė. Mažmeninės prekybos įmonių apyvartos (be PVM) dinamika 2005–2009 m. Tauragės apskrityje, mln. Lt

 

Teritorinis vienetas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Tauragės apskritis

496,5

558,2

729,7

855,3

658,4

Jurbarko r. sav.

116,1

127,4

151,5

170

133

Pagėgių sav.

24,9

31,1

37,9

42,4

30,4

Šilalės r. sav.

83,3

100,7

127,8

155,1

124,8

Tauragės r. sav.

272,2

299

412,5

487,8

370,2

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

 

2.5.3. pav. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 1 gyventojui, 2009 m., Lt

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2009 m. Pagėgių savivaldybėje 1 gyventojui teko 2.716 Lt mažmeninės prekybos įmonių prekių apyvartos. Lyginant su kitomis savivaldybėmis, labiausiai išsiskyrė Kalvarijos sav., kadangi jos rodiklis buvo kelis kartus didesnis už kitų savivaldybių. Nedaug atsiliko ir Tauragės r. sav. –  1 gyventojui teko 7.385 Lt mažmeninės prekybos įmonių prekių apyvartos.

 

Pagėgių savivaldybėje vyrauja tik vietinius būtiniausius poreikius tenkinančios paslaugos: sveikatos priežiūros ir socialinės paslaugos. 2008 m. duomenimis, Pagėgių savivaldybėje buvo 14 paslaugų įmonių, tai sudarė 5,3 proc. visų Tauragės apskrities paslaugas teikiančių įmonių.

 

2.5.4. lentelė. Paslaugų įmonės Tauragės apskrityje 2007-2008 m.

 

 

 

Įmonių veiklos pobūdis

 

Jurbarko r. sav.

 

Pagėgių sav.

 

Šilalės r. sav.

 

Tauragės r. sav.

 

2007

 

2008

 

2007

 

2008

 

2007

 

2008

 

2007

 

2008

Įmonės, užsiimančios asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymu

0

0

0

0

1

1

7

7

Įmonės, užsiimančios nekilnojamo turto operacijomis

3

2

0

1

6

6

13

14

Įmonės, užsiimančios mašinų, įrenginių ir asmeninių reikmenų nuoma

1

1

0

0

1

1

4

5

Įmonės, užsiimančios kompiuteriais ir su jais susijusia veikla

3

1

0

0

1

1

2

2

Įmonės, užsiimančios kita verslo veikla

16

14

0

1

8

12

35

36

Švietimo įmonių skaičius

2

2

0

0

1

2

2

1

Įmonės, užsiimančios sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veikla

41

35

5

6

26

23

55

52

Įmonės, užsiimančios nuotekų ir atliekų šalinimu, sanitarinių sąlygų užtikrinimu

0

0

2

1

1

1

4

4

Įmonės, užsiimančios poilsio organizavimu, kultūrine ir sportine veikla

5

3

4

4

3

2

7

7

Įmonės, užsiimančios kita aptarnavimo veikla

1

0

1

1

3

3

13

10

Iš viso:

72

58

12

14

51

52

142

138

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Kituose Tauragės apskrities rajonuose paslaugas teikiančių įmonių ženkliai daugiau nei Pagėgių sav. 2008 m. Jurbarko r. sav. daugiausia buvo įmonių, kurios užsiėmė sveikatos priežiūra ir socialine darbo veikla bei kita verslo veikla. Šilalės r. sav., kaip ir Jurbarko r. sav., vyravo tos pačios paslaugų įmonės bei bendrovės, vykdančios nekilnojamo turto operacijas. Tauragės apskrityje daugiausia paslaugų įmonių buvo Tauragės r. sav., jos sudarė 52,7 proc. visų apskrities paslaugų įmonių. Siekiant stiprinti paslaugų sektorių bei gerinant Pagėgių savivaldybės ekonominę situaciją, būtina išnaudoti poilsio, kultūros bei sporto paslaugas savivaldybėje (pvz., išnaudoti Pagėgių sav. ežerų, upių ar dvarų galimybes sportui bei poilsiui, teikti maitinimo paslaugas poilsiavietėse, sukurti paslaugų kompleksą panaudojant Pagėgių savivaldybės miškus, kultūrinio paveldo kraštovaizdžius, organizuoti įvairius renginius kultūrine tematika, ypatingai šiltuoju metų laiku ir kt.).

 

Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Pagėgių savivaldybėje buvo 33 fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimus. Didžiausias fizinių asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, skaičius – 20 fizinių asmenų – užsiėmė kita, nei nurodyta, aptarnavimo veikla. Asmenų, įsigijusių verslo liudijimus, nekilnojamo turto operacijoms buvo 4, švietimo veiklai – taip pat 4 asmenys. Kaip ir Pagėgių, Jurbarko, Šilalės bei Tauragės rajono savivaldybėse fiziniai asmenys, įsigiję verslo liudijimus, daugiausia užsiima kita aptarnavimo veikla.

 

2.5.5. lentelė. Asmenys, įsigiję verslo liudijimus Pagėgių savivaldybėje 2007-2008 m.

 

 

 

Asmenų veiklos pobūdis

 

Jurbarko r. sav.

 

Pagėgių sav.

 

Šilalės r. sav.

 

Tauragės r. sav.

 

2007

 

2008

 

2007

 

2008

 

2007

 

2008

 

2007

 

2008

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus asmeninių ir namų ūkio reikmenų taisymui

17

15

2

0

7

9

13

11

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus nekilnojamo turto operacijoms

7

12

3

4

3

7

25

39

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus mašinų, įrenginių ir asmeninių reikmenų nuomai

6

11

0

0

5

10

5

10

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus veiklai su kompiuteriais

7

4

1

1

1

1

9

9

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus kitai verslo veiklai

10

8

1

1

2

4

18

22

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus švietimo veiklai

15

5

4

4

19

28

33

27

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus sveikatos priežiūrai ir socialiniam darbui

0

0

0

0

0

0

0

0

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus nuotekų ir atliekų šalinimui, sanitarinių sąlygų užtikrinimui

0

0

0

0

0

0

0

0

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus poilsio organizavimui, kultūrinei ir sportinei veiklai

12

15

2

3

11

7

13

20

Asmenys, įsigiję verslo liudijimus kitai aptarnavimo veiklai

90

109

13

20

68

84

121

163

Iš viso:

164

179

26

33

116

150

237

301

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Atsižvelgiant į atliktą prekybos ir paslaugų analizę galima konstatuoti, jog tiek prekyba, tiek ir paslaugos nėra pakankamai išvystytos, nepatenkina visų vietos gyventojų bei atvykusiųjų poreikių.

 

2.6. TURIZMAS

 

Pagėgių savivaldybės teritorija neužteršta gamta, gamtiniais rekreaciniais šaltiniais, palankiais rekreacijos ir turizmo plėtrai.

 

Turtingas gamtinis kraštovaizdis su kultūros paveldo objektais yra saugomi Rambyno valstybiniame regioniniame parke (plotas – 4811 ha). Jūros ichtiologiniame draustinyje saugomos retos žuvų rūšys ir jų nerštavietės.  2004 metais Jūros ir Šešuvio upių slėniai  paskelbti   Natūra 2000 teritorija –„Jūros ir Šešuvio upių slėniai“,-kur saugomos Europoje nykstančios paukščių rūšys – griežlė ir   tulžys.

 

Rambyno regioninis parkas įsteigtas siekiant išsaugoti unikalų Nemuno žemupio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. 50 proc. parko teritorijos užima miškai. Parke yra aštuoni draustiniai: Ragainės vingio hidrografinis, Rambyno kraštovaizdžio, Vilkyškių geomorfologinis, Šilėnų botaninis, Bitėnų Botaninis-zoologinis, Šereitlaukio architektūrinis ir Vilkyškių urbanistinis, Bitėnų geomorfologinis.  Pagrindinės saugomos parko vertybės – Nemuno slėnio kraštovaizdis; užliejamos pievos su tik joms būdingomis augalų bendrijomis; Rambyno kalnas su vertingais medynais; gamtos ir kultūros vienovę išsaugoję Bitėnų ir Bardėnų kaimai; išraiškinga Vilkyškių kalvagūbrio ketera; regiono miškams būdinga medynų įvairovė; Šereitlaukio dvaro aplinka; Vilkyškių miestelio senoji dalis. Regioninio parko Vilkyškių miške yra Raganų eglė - valstybės saugomas gamtos paminklas (tai 32 m aukščio neįprastos formos eglė, kurios 5 m apimties kamienas maždaug l m aukštyje šakojasi į keliolika didesnių ar mažesnių šakų – kamienų). Taip pat parke gausu piliakalnių bei įamžintų Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų gyventųjų vietų. Reikšmingi ir turistų lankomi Vilkyškių, Kulmenų (Kreivėnų), Obstainio, Vartūliškių (Barzdūnų), Būbliškės (Pagėgių) ir Šereitlaukio piliakalniai.  Prie pat Vilkyškių piliakalnio yra dar vienas valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – 40 ąžuolų alėja. Medžiai išsidėstę abiejose  keliuko pusėse, veda į Vilkyškių mišką.

 

Mažosios Lietuvos tyrinėtojas E. Gizevijus, Vilkyškių kalvagūbrio formos kraštovaizdį, kuris dera su Nemuno slėnio lyguma Ragainės vingyje, pavadino lietuviškąja Šveicarija. Šalia Šereitlaukio ir Bitėnų miškų, Nemuno slėnyje, plyti vaizdingas Merguvos – Bitežerio lankas. Nemuno slėnis čia platus – maždaug pusantro kilometro pločio. Visą slėnį užima užliejama terasa – salpa. Prie Šereitlaukio ir Bitėnų žemės paviršius pakyla iki 70 m aukščio virš jūros lygio. Apie Rambyno kalną augantis miškas paskirtas miško parkui. Miško parkas yra tvarkomas taip, kad natūrali gamta būtų kuo mažiau pažeista, pritaikant jį žmonių poreikiams, pirmiausia – rekreacijai.

 

Šalia Rambyno kalno – įsikūrę Bitėnai. Čia gimė ir gyveno žinomas lietuviškos spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas Martynas Jankus (1858–1946). Jis visą savo gyvenimą paskyrė kovai už lietuvybę vokiečių administruojamoje Mažojoje Lietuvoje. Atstatytame buvusios spaustuvės pastate įsikūręs Martyno Jankaus memorialinis muziejus. Čia įrengtos ekspozicijų salės ir M. Jankaus darbo kambarys, išlikusi nelegalios spaudos slėptuvė-rūsys.

 

Jūros ichtiologinis draustinis tęsiasi ne tik Pagėgių savivaldybės, bet Tauragės bei Jurbarko rajonuose. Šiame draustinyje saugomos lašišų, šlakių, upėtakių ir žiobrių nerštavietės. Pagėgių savivaldybėje saugoma teritorija užima 8,5 proc. visos savivaldybės ploto. Šis rodiklis yra didesnis už Tauragės apskrities vidurkį (7,6 proc.).

 

Pagėgių savivaldybėje nėra didelių vandens telkinių (ežerų). Mažesni vandens telkiniai yra Nemuno senvagės dalys (Merguvos, Kucų ežerai), Stoniškių buvusio karjero tvenkinys. Savivaldybėje upių tinklas yra retas ir nelabai tinkamos poilsiui. Tik Jūros upė tinkama vandens turizmui – baidarių, kanojų turizmui. Nemunas Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra mažai naudojamas poilsio tikslams. Tačiau yra žvejybinio turizmo prielaidos.

 

Šalia Rambyno kalno – įsikūrę Bitėnai. Čia gimė ir gyveno žinomas lietuviškos spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas Martynas Jankus (1858–1946). Jis visą savo gyvenimą paskyrė kovai už lietuvybę vokiečių administruojamoje Mažojoje Lietuvoje. Atstatytame buvusios spaustuvės pastate įsikūręs Martyno Jankaus memorialinis muziejus. Čia įrengtos ekspozicijų salės ir M. Jankaus darbo kambarys, išlikusi nelegalios spaudos slėptuvė-rūsys.

 

Pagėgių savivaldybėje yra daug gražių vietų, kur atsiveria įspūdingi gamtos vaizdai. Tačiau daugelyje jų neįrengti privažiavimai, nėra pastogių, suolų, trūksta nuorodų ir kitos būtinos infrastruktūros bei mažosios architektūros.

 

Lietuvoje populiarėja vietinis ir važiuojamasis dviračių turizmas, kadangi šalyje gausu turizmo išteklių (kultūrinių ir gamtinių). Pagėgių savivaldybėje yra dviračiams skirta trasa „Nemuno žiedas“ (Vilkyškiai – Šereitlaukis – Bitėnai – Rambyno kalnas – Vilkyškiai). Remiantis savivaldybės duomenimis, bendras maršruto ilgis –  33,7 km.

 

Pagėgių savivaldybėje taip pat veikia UAB „Nemuno žirgynas“. Jau daugiau kaip dešimtmetį žirgyno manieže vyksta tarptautinis metų renginys – Trakėnų žirgų vertinimas ir bandymai. Bendrovė didžiuojasi savo augintiniais, kurie iškeliauja į užsienį ir ten puikiai pasiekia gerų rezultatų įvairiose varžybose. „Nemuno žirgyne“ veikia sporto mokykla, kurioje vaikai mokomi jodinėti. Atvykusiems turistams galima  išsinuomoti žirgus pramoginiam jodinėjimui.

 

Kaimo turizmas apima visas turizmo rūšis, susietas su kaimo aplinkos pažinimu ir poilsiu joje. Pagėgių savivaldybė turi visas tinkamas sąlygas plėtoti kaimo turizmą, tačiau šiai dienai jis nėra pakankamai išvystytas. Turizmo paslaugas teikia UAB „Agrūnė“, UAB „Senasis Rambynas“, „Akmenukas“.

 

Pagėgių savivaldybės teritorijoje iki šiol nėra įkurto turizmo informacijos centro ar kitos institucijos, kuri atliktų koordinatoriaus vaidmenį. Informacijos teikimu turistams šiuo metu rūpinasi savivaldybės administracija (leidžiami lankstinukai, straipsniai ir kt.), M. Jankaus muziejus ir Rambyno regioninis parkas rūpinasi informacinių ženklų, nuorodų įrengimu, platina informacinę medžiagą. Tačiau šiose įstaigose nėra darbuotojų, kurie tiesiogiai būtų atsakingi už turizmo informacijos teikimą. Turizmo paslaugų teikėjai šiuo metu veikia pavieniui, todėl iš šių paslaugų praktiškai nesukuriama pridėtinė vertė.

 

2.7. ŽEMĖS ŪKIS IR KAIMO PLĖTRA

 

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Lietuva vis dar išliko agrarine valstybe – 41,2 proc. visos šalies žemės ploto užėmė žemės ūkio naudmenos. Tauragės apskritis yra vienas iš agrariškiausių šalies regionų. 2009 m. apskrities plotas buvo 4411 km2, arba 6,8 proc. visos Lietuvos teritorijos. Iš jų žemės ūkio naudmenos užima 47,5 proc., miškai – 29,2 proc., vandenys – 2,3 proc. viso apskrities žemės ploto.

 

Pagėgių savivaldybės teritorijoje žemės ūkio funkcijų vykdymas siejamas su Vyriausybės numatytų programinių nuostatų įgyvendinimu. Svarbiausi Pagėgių savivaldybės žemės ūkio plėtojimo privalumai  - tai pakankami gamtos ištekliai  ( bendras žemės plotas  53700 ha, 38015 ha žemės ūkio naudmenų , 25649 ha melioruotos žemės ), užtektinai žemės ūkio produktų perdirbimo įmonių  (pieno perdirbimo įmonė – UAB „Vilkyškių pieninė“, mėsos perdirbimo įmonė – UAB „Vilkė“). Vaizdingas kraštovaizdis, dideli vandens plotai, švarus neužterštas oras – tai puikios sąlygos kaimo plėtrai, alternatyviai veiklai ir kaimo turizmo verslui.

 

Pagėgių savivaldybė yra mažiausia Tauragės apskrityje (537 km2). Visa žemuma išraižyta senvagėmis, nusėta giliais ežerais – Velnežerio, Bitežerio, Kurmežerio, Oplankio ir kitais. Dirvožemiai daugiausia smėlingi rudžemiai. Miškingumas nedidelis, didesni Dinkių, Pagėgių, Mikytų, Rambyno miškai.

 

Pagėgių savivaldybės teritorija yra žemo derlingumo regionas, kuris priskiriamas prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių. 2010 m. Pagėgių savivaldybėje žemės ūkio naudmenas deklaravo 1723 pareiškėjai, tai 2 pareiškėjais mažiau nei 2009 m.

 

2.7.1. lentelė.  Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus deklaravusių pareiškėjų

skaičius ir deklaruotas plotas Pagėgių sav.

 

Metai

Pareiškėjų skaičius (vnt.)

Deklaruotas plotas(ha)

tenkantys vienam pareiškėjui(ha)

2007

1903

30375

15,96

2008

1752

30107

17,18

2009

1725

30097

17,45

2010

1723

31337

18,18

 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

 

2.7.2. lentelė.  2010 m. Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus deklaravusių pareiškėjų skaičius ir deklaruotas plotas savivaldybėse

 

 

Savivaldybės

Pareiškėjų skaičius (vnt.)

Deklaruotas plotas(ha)

Tenka vienam pareiškėjui žemės ūkio naudmenų (ha)

Pagėgių

1723

31337

18,18

Tauragės

3851

48786

12,67

Šilutės

5628

66784

11,87

Šilalės

5686

61875

10,88

Jurbarko

3741

62642

16,74

 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

 

 

2.7.1. pav. 2007-2010 deklaruotas plotas ir pateiktų paraiškų skaičius

 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

 

 

 

Bendras deklaruotas plotas 31337 ha. Deklaruotas plotas lyginant su 2008, 2009 metais padidėjo 1200 ha. Žemdirbiams bus išmokėta apie 16,6 milijonų litų tiesioginių išmokų, už ūkininkavimą mažiau palankiose vietovėse, agrarinės aplinkosaugos išmokos, Natūra 2000 ES remiamus pasėlius ir kitus remiamus plotus. Pareiškėjų deklaruojančių žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus mažėjimas siejamas su ES  KPP (Kaimo plėtros plano) priemone “Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“. Nuo 2004 m. Pagėgių savivaldybėje iš prekinės žemės ūkio gamybos pasitraukė 234 ūkininkai, kuriems buvo išmokėta apie 1,75 mil. Lt paramos. 2010 m. iš prekinės žemės ūkio gamybos pasitraukė  5 žemdirbiai. Taip pat įtakos turi ūkių stambėjimas.

 

2.7.3. lentelė.  2008 -2010 metais Pagėgių sav. ūkininkai augino  (ha)

 

Eil.

Nr.

Pasėliai

2008 m.

2009 m.

2010 m.

1

Rugiai  

787

1274

865,88

2

Miežiai vasariniai                      

1050

958

955,96

3

Kviečiai vasariniai                     

1267

1327

1620,86

4

Kviečiai žieminiai                       

210

283

420,10

5

Kvietrugiai vasariniai                  

233

223

220,80

6

Kvietrugiai žieminiai                  

682

1655

1513,70

7

Avižos                                         

820

639

632,24

8

Lubinai

131

180

202,62

9

Rapsai vasariniai                         

371

505

1052,27

10

Rapsai žieminiai                            

47

110

310,70

11

Bulvės                                          

410

388

399,74

12

Kukurūzai grūdams                     

175

8

8,35

13

Kukurūzai silosui                         

438

494

576,24

14

Atviro grunto daržovės                  

53

39

34,91

15

Daugiametės pievos (virš 5 m.)

9414

9096

9787

16

Ganyklos pievos (iki 5 m.)

11571

11387

11444

 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

 

 

 

Kasmet valdų skaičius mažėja kaip ir deklaracijų skaičius. Tai sėjama su ūkininkų ankstyvų pasitraukimu iš prekinės žemės ūkio gamybos bei ūkių stambėjimu.

 

Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registre 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis Pagėgių savivaldybėje buvo įregistruoti 743 ūkininkų ūkiai, iš jų jaunųjų ūkininkų iki 40 metų – 135. Per 2010 metais įregistruoti 41 ūkininkų ūkiai, iš jų jaunųjų – 19.Vidutinis ūkio dydis  11,79 ha.

 

 

 

 

 

2.7.4. lentelė. Pagėgių savivaldybės ūkininkų ūkių skaičius pagal naudojamą plotą 2007 m.

 

Intervalas (ha)

Ūkių skaičius

Naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas, ha

 

0 - 1

 

8

 

6,66

 

1 - 3

 

127

 

318,67

 

3 - 10

 

310

 

1096,3

 

10 - 20

 

135

 

1746,17

 

20 - 30

 

85

 

2131,28

 

30 - 50

 

61

 

1839,1

 

50 - 100

 

16

 

739,51

 

100 - 500

 

1

 

103,69

 

>500

 

0

 

0

 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų registras, 2010

 

Savivaldybėje vidutiniškai iš karvės melžiama 6195 kg. 4,35 % riebumo ir 3,32% baltymingumo pieno. Bendra Pagėgių sav. pieno gamintojų turima kvota 31727 tonos. Per 2010 m. kontroliuota 4040 karvių. Daugiausia iš karvės melžė  ŽŪK „Lumpėnų Rambynas“ - 7917 kg. 4,72% riebumo, 3.29% baltymingumo pieno, ŽŪK „Bajėnai“ – 7146 kg. 3,86% riebumo, 3,45 % baltymingumo pieno, ŽŪB „Piktupėnai“ – 5909 kg. 4,28 % riebumo 3,45 % baltymingumo pieno.  Atskirai pagal ūkius produktyvumas siekė:; Egono ir Edverdo Kenklių ūkyje – 8209 kg. 4,16% riebumo ir 3.22% baltymingumo pieno, Romaldo Mančo ūkyje – 7357 kg. 5,49 % riebumo ir 3,29%  baltymingumo, Audriaus Rakšnio ūkis- 6818kg., 5,35 % riebumo ir 3,39%  baltymingumo, Mindaugo Karklelio ūkis - 6372kg., 54,12 % riebumo ir 3,25%  baltymingumo. Karvių produktyvumą vykdo 164 ūkiai. Vidutiniškai Pagėgių sav. kontroliuojama 57 proc. laikomų karvių. Pagėgių savivaldybėje UAB „Nemuno Žirgynas“ laiko 469 veislinius Lietuvos sunkiųjų ir Trakėnų veislės žirgus, yra A grupės arklių veislynas. Grynaveislius mėsinius galvijus laiko UAB „Nemuno Žirgynas“, Saulius Rukštelis, Kęstutis Komskis, Laura Mišeikienė.

 

2.7.5. lentelė. Vidutinis išmilžis iš karvės, riebumas ir baltymingumas

 

 

Vid. išmilžis iš karvės

Vid. riebumas

Vid. baltymingumas

Pagėgių sav.

6195

4,35

3,32

Šilutės r. sav.

6066

4,36

3,33

Tauragės r. sav.

6241

4,25

3,34

Respublikoje

6209

4,34

3,33

 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

 

         

 

2.7.2. pav. Vidutinis išmilžis iš karvės                     2.7.3. pav. Vidutinis riebumas

 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

 

 

 

2.7.6. lentelė. Galvijų ir jų laikytojų skaičiaus palyginimas tarp Tauragės apskrities savivaldybių

 

 

Galvijų skaičius

Laikytojų skaičius

Vid. galvijų skaičius tenkantis vienam laikytojui

Pagėgių

14637

1164

12,57

Jurbarko

16803

2725

6,16

Šilalės

37339

4211

8,86

Tauragės

20659

2568

8,04

 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

 

Vidutiniškai vienam Pagėgių sav. gyvulių laikytojui tenka 12,57  galvijų. Atitinkamai Šilalės r. – 8,86, Tauragės r.- 8,04 ir Jurbarko r. – 6,16 galvijų vienam gyvulių laikytojui. Matome, kad Pagėgių sav. gyvulių laikytojai, pagal laikomų gyvulių skaičių, pirmauja apskrityje.

 

 

2.7.4. pav. Galvijų ir jų laikytojų skaičiaus palyginimas tarp Tauragės apskrities savivaldybių

 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

 

2.7.7. lentelė. Mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų ir jų laikytojų skaičiaus pasiskirstymas apskrities savivaldybėse

 

 

Mėsinių ir mišrūnų galvijų skaičius

Laikytojų skaičius

Pagėgių sav.

1685

463

Jurbarko r. sav.

2135

783

Šilalės r. sav.

7770

2021

Tauragės r. sav.

3837

992

 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

 

 

2.7.5. pav. Mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų ir jų laikytojų skaičiaus pasiskirstymas apskrities savivaldybėse

 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

 

 

Mėsinių ir mišrūnų veislių galvijų ir jų laikytojų skaičius savivaldybėje kas metai mažėja. Jei 2007 m. mišrūnus augino 490 subjektai,  2008 m.  424 subjektai,  2009 m. tik 373 o 2010 m. lyginant su 2009 m. padidėjo 24 procentais.

 

2.7.8. lentelė. Galvijų skaičiaus dinamika Pagėgių sav.

 

 

2007

2008

2009

2010

Galvijų sk.

14470

14445

14508

14637

Karvių sk.

7406

7206

7142

7017

 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

 

 

2.7.6. pav. Galvijų skaičiaus dinamika Pagėgių sav.

 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ūkininkų ūkio registras, 2010

 

Galvijų skaičius savivaldybėje svyruoja neženkliai. Nors laikytojų skaičius metai iš metų mažėja, galvijų skaičius neženklia didėja.  

 

 

2.8. SSGG ANALIZĖ

 

Atlikus esamos būklės vertinimą, pateikiama verslo, pramonės ir kaimo plėtros stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių (SSGG) analizė.

 

Stiprybės

Artima didelė Klaipėdos rinka

Geri infrastruktūriniai ryšiai su Taurage (apskrities centru)

Išvystyta kelių infrastruktūra

Artima Rusijos rinka

Pakankami miško ištekliai

Santykinai nebrangi darbo jėga

Gamtiniai ir kultūriniai turizmo ištekliai sudaro sąlygas kurti ir vystyti aktyvaus poilsio, ekologinio turizmo, kultūrinio ir kaimo turizmo produktus

Formuojasi alternatyvių veiklų – kaimo turizmo, amatų, paslaugų, kitų smulkių verslų sektorius

Veikia verslo paramos ir skatinimo sistema

Geros sąlygos informacinių technologijų srities plėtrai

Geros sąlygos pradėti verslą (pramoninė zona su inžinerine infrastruktūra)

Plėtojama paramos verslui infrastruktūra

 

Silpnybės

Žemas verslumo ir socialinio aktyvumo lygis

Didelė konkurencija su Tauragės bei Klaipėdos įmonių paslaugomis ir prekėmis

Ilgalaikių finansinių išteklių trūkumas

Nepakankama Smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) plėtra

Didelė smulkaus ir vidutinio verslo įmonių dalis naudoja pasenusias technologijas, silpnai diegiamos informacinės technologijos versle

Ribotos galimybės į įmones pritraukti kvalifikuotus specialistus, jų stoka (kvalifikuoti specialistai ir jaunimas migruoja į kitus miestus ir užsienį)

Trūksta pirminio kapitalo verslui pradėti

Verslo įmonės stokoja apyvartinių lėšų, žemas įmonių investicinis potencialas

Asocijuotos verslo struktūros kūrimosi stadijoje silpnai atstovauja verslo įmonių interesus

Nepakankamai išvystyta turizmo informacinė sistema  (ženklinimas, kelių nuorodos, teritorijų schemos ir pan.), trūksta dviračių takų, neįrengti paplūdimiai ir kita turizmo infrastruktūra

Nebaigta žemės reforma

Nėra darnaus mokslo ir gamybos kooperavimo

Nėra inovacinės veiklos patirties ir tradicijų

Didelis gamybos įmonių technologijų, pastatų nusidėvėjimo lygis

Padidėjusios pesimistinės nuotaikos dėl neužtikrintos ateities, jei nebus valstybės paramos

Neaiški verslo ateitis

 

Galimybės

Projektų, bendrai finansuojamų iš Europos Sąjungos programų, rengimas

Vietinių iniciatyvų rėmimas ir vidaus investicijų skatinimas

Tranzito vystymas ir tranzitinio transporto aptarnavimo infrastruktūros sukūrimas: logistikos, serviso įmonės

Paslaugų įmonių veiklos diversifikacijos, teikiant įvairiarūšių paslaugų paketus, skatinimas

Šiuolaikinių paslaugų tinklo plėtimas bei sąlygų jo gerinimui sudarymas

Informacinės bazės verslui tobulinimas

Investicijos į turizmo sferos plėtrą paskatins turistų srautus, formuos aptarnavimo sektoriaus plėtrą, naujų paslaugų atsiradimą

Gyventojų perkamosios galios augimas dėl struktūrinės paramos bei alternatyvių verslų plėtojimo

Verslo subjektų administracinių gebėjimų augimas leis įsisavinti Europos Sąjungos lėšas

Valstybės parama SVV

Atsiveriančios ES rinkos

Šalies investicinio patrauklumo augimas

Turizmo plėtra skatins paslaugų sektoriaus augimą

Pasienio bendradarbiavimas – Rusijos verslininkų suinteresuotumas bendradarbiauti su Pagėgiais

Integraciniai procesai leis sparčiai plėtoti regiono ekonomiką užsienio tiesioginių investicijų pagrindu, perimti pažangias technologijas, tarptautinės vadybos patirtį apimant veiksmingą gamybos ir realizacijos organizavimą

 

Grėsmės

Jaunimo ir kvalifikuotų specialistų migracija į šalies didžiuosius miestus ir užsienį

Nesugebėjimas adaptuotis prie besikeičiančių rinkos sąlygų

Administracinių gebėjimų stygius, silpna informacinės bei konsultacinės paramos sistema neleis verslui pasinaudoti galima parama

Investicinių lėšų stygius įmonėse neleis pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų teikiama parama

Atvira rinka aštrins vietos gamintojų konkurenciją su importuojama produkcija

Aštri konkurencija su kitais Tauragės apskrities rajonais ir Lietuvos regionais dėl investicijų pritraukimo

Investicijos ir toliau pasieks tik stambias, konkurencingas pramonės įmones

Nebus suformuotas Pagėgių investicinis patrauklumas bei aplinka, vyks konkurencija su kitais Lietuvos regionais dėl investicijų pritraukimo, investicijų srautai aplenks regioną

Demografiniai procesai pablogins darbo rinkos situaciją, reikalingą intelektualioms technologijoms plėtoti

Nesugebėjimas pasinaudoti struktūrinių fondų parama dėl mažo investicinio įmonių potencialo, silpnos finansinio sektoriaus orientacijos į bendradarbiavimą su verslo įmonėmis, įsisavinant struktūrinę paramą

Galimi įmonių bankrotai dėl nepalankios teisinės bei ekonominės aplinkos, nesugebėjimo konkuruoti išaugusių produkcijos kokybės bei aplinkosauginių reikalavimų srityse

Elektros, šilumos energijos, kuro brangimas, gamybos kaštų didėjimas

Socialinis ekonominis nuosmūkis savivaldybėje dėl ekonominės recesijos

 

3. ŽMOGIŠKIEJI IŠTEKLIAI

 

3.1. ŠVIETIMAS

 

Privalomasis švietimas – Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems teisę nuolat gyventi ar laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, privalomas ir valstybės garantuojamas ugdymas iki 16 metų pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas.

 

Mokinių ugdymas pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vyksta įvairių tipų bendrojo lavinimo mokyklose, kurias baigus įgyjamas pradinis, pagrindinis ar vidurinis išsilavinimas.

 

Pagėgių savivaldybėje sudarytos sąlygos įvairių gyventojų grupių švietimo poreikių tenkinimui: formuojasi mokyklų, vykdančių formalųjį ir neformalųjį švietimą, tinklas.

 

Vienas iš svarbiausių švietimo lygį apibūdinančių rodiklių yra švietimo prieinamumas. Jis vertinamas pagal švietimo sistemos struktūrų ir ugdymosi poreikių dermę, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo teikėjų tinklo pakankamumą, kuris užtikrina asmenų ugdymąsi ir teisę mokytis valstybine kalba. Teritoriniam mokyklų išdėstymui įtakos turi daugelis veiksnių – savivaldybės (apskrities) teritorija bei konfigūracija, gyventojų skaičius, tankis, išsidėstymas teritorijoje, mokyklinio amžiaus vaikų skaičius, mokyklų tipų įvairovė, švietimo politika, švietimo infrastruktūros kūrimo strategija ir taktika.

 

3.1.1. lentelė. Lietuvos švietimo sistema

 

Mokymo ar studijų programa

Įstaiga

Ikimokyklinis ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą teikiamas vaikams nuo 1 iki 5 (arba 6 metų).

Pagal ikimokyklinio ugdymo programą ugdo lopšeliai, lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai ar kt.

Priešmokyklinis ugdymas teikiamas nuo 6 metų arba, jei tėvai pageidauja (ir vaikas pakankamai tokiam ugdymui subrendęs), ir anksčiau, bet ne anksčiau negu nuo 5 metų. Toks ugdymas trunka metus.

Pagal priešmokyklinio ugdymo programą ugdo darželiai, pradinės ir kitos mokyklos, taip pat laisvieji mokytojai, kiti švietimo teikėjai.

Pradinis ugdymas teikiamas nuo 7 metų arba, jei tėvai pageidauja bei vaikas pasirengęs, ir anksčiau. Baigę programą mokiniai įgyja pradinį išsilavinimą.

Pagal ketverių metų pradinio ugdymo programą ugdo mokyklos-darželiai, pradinės, pagrindinės, vidurinės mokyklos.

Pagrindinis ugdymas trunka šešerius metus. Baigę pagrindinio ugdymo programą (10 kl.) mokiniai įgyja pagrindinį išsilavinimą. Toliau jie gali mokytis pagal vidurinio ugdymo arba profesinio mokymo programas, arba pagal vidurinio ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa pirmajai kvalifikacijai įgyti.

Pagrindinio ugdymo programą vykdo pagrindinės, vidurinės mokyklos, gimnazijos, jaunimo, profesinės ir kt. mokyklos.

Vidurinis ugdymas trunka dvejus metus. Į vidurinio ugdymo programą gali būti įtraukti profesinio mokymo programos moduliai. Baigę vidurinio ugdymo programą ir išlaikę brandos egzaminus asmenys įgyja vidurinį išsilavinimą.

Vidurinio ugdymo programą vykdo gimnazijos, vidurinės, profesinės mokyklos (kartu su profesinio mokymo programa) ir kt. mokyklos.

Profesinis mokymas yra skirtas kvalifi kacijai įgyti ir trunka 1–3 metus.

Pagal profesinio mokymo programas moko profesinės mokyklos.

Aukštojo mokslo studijos yra 2 tipų: neuniversitetinės ir universitetinės.

Neuniversitetinės studijos yra vienos pakopos, trunka 3-4 metus. Baigusiems išduodamas aukštojo mokslo diplomas, liudijantis apie įgytą aukštąjį išsilavinimą, suteiktą profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir profesinę kvalifikaciją.

Universitetinės studijos yra 3 pakopų:

pirmoji pakopa – pagrindinės studijos; antroji pakopa – magistrantūra, specialiosios profesinės studijos; trečioji pakopa – doktorantūra, rezidentūra bei meno aspirantūra.

Universitetinės studijos gali būti ir vientisosios, kai tęstinumu susiejama pirmoji ir antroji pakopos.

Aukštojo mokslo neuniversitetines studijas vykdo kolegijos. Kolegijas baigę absolventai po išlyginamųjų kursų (profesinės veiklos praktikos) gali tęsti studijas magistrantūroje universitetinėse aukštosiose mokyklose.

Universitetines studijas vykdo universitetinės aukštosios mokyklos.

 

Šaltinis: Švietimo ir mokslo ministerija, 2010

 

Švietimo kaita – perėjimas prie dešimtmetės pagrindinės mokyklos, profilinio mokymo įvedimas ir mokyklų tinklo optimizavimas – turi gerinti mokinių švietimo poreikių tenkinimą. Per pastaruosius metus bendras valstybinių ir savivaldybių bendrojo lavinimo mokyklų skaičius sumažėjo 18 proc. Tai įvyko dėl demografinių pokyčių: bendro vaikų skaičiaus mažėjimo ir gyventojų migracijos šalies viduje.

 

Pagėgių savivaldybės teritorijoje 2009 m. rugsėjo 1 d. buvo 8 bendrojo lavinimo mokyklos, iš jų:

 

§ 1 gimnazija (Pagėgių Algimanto Mackaus),

§ 1 vidurinė mokykla (Vilkyškių),

§ 5 pagrindinės mokyklos (Stoniškių, Lumpėnų Enzio Jagomasto, Natkiškių Zosės Petraitienės, Piktupėnų, Šilgalių)

§ 1 pradinė mokykla (Pagėgių).

 

Visose mokyklose mokėsi 1584 mokiniai. Tais pačiais mokslo metais Pagėgių lopšelį-darželį lankė 65 vaikai. 2009 m. m. Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos neakivaizdinėse suaugusiųjų mokymo klasėse mokėsi 17 suaugusiųjų. Papildomojo ugdymo mokykloje buvo ugdomi 272 mokiniai.

 

3.1.2. lentelė. Bendrojo lavinimo mokyklų skaičius

 

Mokslo metai

Mokyklų skaičius

Iš jų

Pradinių

Pagrindinių

Vidurinių

Gimnazijų

2005-2006

11

3

6

2

-

2006-2007

11

3

6

2

-

2007-2008

9

1

6

2

-

2008-2009

8

1

5

1

1

2009-2010

8

1

5

1

1

 

Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2009

 

Tokia mokyklų tipų įvairovė garantuoja švietimo paslaugų suteikimą. Pagėgių savivaldybės mokyklose sukurtos optimalios socialinės, pedagoginės mokymosi sąlygos ir aplinka, kuri iš esmės tenkina savivaldybės gyventojų švietimo poreikius. Visose bendrojo lavinimo mokyklose formalusis ugdymas organizuojamas sistemingai – pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Tačiau vaikų gimstamumo mažėjimas, mokinių ir klasių komplektų skaičiaus mažėjimas, mokyklų nepakankamas užpildymas įtakoja lėšų stygių, švietimo įstaigų tipų vienodumą, neužtikrina bendrojo lavinimo mokyklų tinklo, pilnai atitinkančio mokinių poreikius, lankstumo. Išvardinti veiksniai taip pat įpareigoja adekvačiai įvertinti esamą socialinę, ekonominę, kultūrinę situaciją ir parengti bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos planus.

 

 

3.1.1. pav. Bendrojo lavinimo mokyklų skaičius Pagėgių savivaldybėje

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Mažėjant mokinių skaičiui, mažėja ir mokyklų skaičius. Pagal pateiktą grafiką matyti, jog bendrojo lavinimo mokyklų skaičius nuo 2007 m. pradėjo mažėti. Nuo 2005-2006 m.m. iki 2009-2010 m.m. ugdymo įstaigų skaičius Pagėgių savivaldybėje sumažėjo 27,3 proc. Uždarytos 3 bendrojo lavinimo mokyklos.

 

3.1.3. lentelė. 2009-2010 m.m. bendrojo lavinimo mokyklų skaičius, tenkantis 1000-ui asmenų

 

Teritorinis vienetas

Gyventojų skaičius (2010 m. pradžioje)

Asmenų  5-18 metų skaičius

1000-ui asmenų tenka mokyklų

Lietuvos Respublika

3.329.039

523.435

2,60

Tauragės apskritis

124.755

22.645

2,91

Jurbarko r. sav.

34.213

5.929

3,54

Pagėgių sav.

11.131

2.174

3,68

Šilalės r. sav.

29.486

6.028

2,65

Tauragės r. sav.

49.925

8.514

2,47

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Lyginant Pagėgių sav. bendrojo lavinimo mokyklų skaičių, tenkantį 1000-iui asmenų su kitomis trimis savivaldybėmis, matyti, kad šis skaičius Pagėgių savivaldybėje yra pats didžiausias. Taip pat šis rodiklis didesnis už Lietuvos ir Tauragės apskrities vidurkį.

 

3.1.4. lentelė. Mokinių ir mokytojų skaičius Pagėgių savivaldybėje

 

Mokyklos pavadinimas

Mokslo metai

Mokinių skaičius

Mokytojų skaičius

Mokinių skaičius, tenkantis 1 mokytojui

Pagėgių vidurinė m-kla

2005-2006

587

53

11,08

2006-2007

566

54

10,48

2007-2008

533

54

9,87

Vilkyškių vidurinė m-kla

2005-2006

284

26

10,92

2006-2007

288

27

10,67

2007-2008

268

27

9,93

Stoniškių pagrindinė m-kla

2005-2006

248

26

9,54

2006-2007

238

26

9,15

2007-2008

220

26

8,46

Lumpėnų pagrindinė m-kla

2005-2006

194

17

11,41

2006-2007

183

18

10,17

2007-2008

178

19

9,37

Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinė m-kla

2005-2006

171

17

10,06

2006-2007

164

17

9,65

2007-2008

144

17

8,47

Piktupėnų pagrindinė m-kla

2005-2006

159

17

9,35

2006-2007

133

18

7,39

2007-2008

144

21

6,86

Šilgalių pagrindinė m-kla

2005-2006

132

18

7,33

2006-2007

136

18

7,56

2007-2008

127

18

7,06

Žukų  pagrindinė  m-kla

2005-2006

72

10

7,20

2006-2007

63

10

6,30

2007-2008

64

11

5,82

Pagėgių pradinė  m-kla

2005-2006

234

18

13,00

2006-2007

217

18

12,06

2007-2008

215

20

10,75

Panemunės pradinė m-kla 

2005-2006

15

2

7,50

2006-2007

15

2

7,50

2007-2008

-

-

-

Kulmenų pradinė m-kla

2005-2006

13

3

4,33

2006-2007

13

3

4,33

2007-2008

-

-

-

 

Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010

 

Nuo 2005-2006 m.m. beveik visose Pagėgių sav. mokyklose mokinių skaičius mažėjo. Todėl 2007 m. balandžio 3 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimais Nr. T-1012 ir Nr. T-1013 buvo nuspręsta nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. reorganizuoti Kulmenų ir Panemunės pradines mokyklas. Kulmenų pradinė mokykla buvo prijungta prie Piktupėnų pagrindinės mokyklos ir buvo įsteigtas Piktupėnų pagrindinės mokyklos Kulmenų skyrius. Panemunės pradinė mokykla buvo prijungta prie Pagėgių pradinės mokyklos ir buvo įsteigtas Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinės mokyklos Panemunės skyrius. Tačiau 2009 m. balandžio 9 d. Pagėgių sav. tarybos sprendimais Nr. T-568 ir Nr. T-569 buvo nutarta nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. likviduoti Pagėgių pradinės mokyklos Panemunės skyrių ir Piktupėnų pagrindinės mokyklos Kulmenų skyrių.

 

2008 m. gegužės 8 d. Pagėgių sav. tarybos sprendimu Nr. T-307 Žukų pagrindinė mokykla buvo prijungta prie Pagėgių sav. Vilkyškių vidurinės mokyklos ir įsteigtas Pagėgių savivaldybės Vilkyškių vidurinės mokyklos Žukų pagrindinio ugdymo skyrius.

 

2008 m. birželio 12 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-348 Pagėgių vidurinės mokyklos pagrindu įsteigta Pagėgių gimnazija ir jai suteiktas Algimanto Mackaus vardas.

 

2005-2006 m.m. iš viso veikė 11 bendrojo lavinimo mokyklų. Tais metais vienam mokytojo etatui vidutiniškai teko 9,25 mokinio. 2007-2008 m. m. veikė 9 mokyklos – vienam mokytojo etatui vidutiniškai teko 8,51 mokinio. 2008-2009 m. m. vienam mokytojui vidutiniškai teko 7,0 mokiniai: pradinėje mokykloje – 9,3, pagrindinėse mokyklose – 5,8, vidurinėje mokykloje – 8,2. 2009 m. m. pradžioje Pagėgių savivaldybės vienam mokytojo etatui vidutiniškai teko 9,10 mokinio. Kuo mažesnis mokinių skaičius tenka vienam mokytojui, tuo tikėtina geresnė ugdymo kokybė, tačiau didėja švietimo kaštai.

 

Remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, Pagėgių sav. bendrojo lavinimo mokyklose 2008–2009 m. m. dirbo 9 mokytojai, 104  vyr. mokytojai, 21 mokytojas metodininkas, 40 mokytojų dirbo neatestuoti. 2009-2010 m.m. Pagėgių sav. administracijos duomenimis dirbo 174 pedagoginiai darbuotojai, iš jų: 159 įgiję  aukštąjį išsilavinimą (91,4 proc.), 10 – aukštesnįjį (5,7 proc.), 5 – vidurinį (2,9 proc.). Pedagogai, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos: mokytojų – 8, vyresniųjų mokytojų – 102, metodininkų – 21. Didelis neatestuotų mokytojų skaičius – 42. 2009 m. aukštosiose mokyklose studijavo 13 pedagogų. 

 

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, savivaldybės mokytojų kvalifikacija auga: 2009-2010 m. m. net 93,3 proc. bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą. Lyginant su kitomis Tauragės apskrities savivaldybėmis, šis rodiklis yra trečioje vietoje (daugiausia – Šilalės r. sav. –  97,4 proc., mažiausia – Jurbarko r. sav. – 92,4 proc.).

 

 

3.1.2. pav. Mokytojų su aukštuoju išsilavinimu kitimas proc.

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2008–2009 m. m. 11 bendrojo lavinimo mokyklų vadovų buvo įgiję III vadybinę kategoriją, 2 – II vadybinę kategoriją, 5 mokyklų vadovai nebuvo atestuoti vadybinei kategorijai. 2006–2007 m. m. 8 bendrojo lavinimo mokyklų vadovai buvo įgiję III vadybinę kategoriją, 10 mokyklų vadovų nebuvo atestuoti vadybinei kategorijai.

 

Pagėgių savivaldybėje bendrojo lavinimo mokyklose jau eilę metų stebimas mokinių skaičiaus mažėjimas. Nuo 2005-2006 m. m. pradžios iki 2009-2010 m. m. pradžios, mokinių skaičius Pagėgių savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose sumažėjo 431 mokiniu (21,4 proc). Tuo pačiu laikotarpiu, visoje Lietuvoje mokinių skaičius sumažėjo 18,2 proc., Tauragės apskrityje – 20,8 proc.

 

 

3.1.3. pav. Mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose

 

Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010

 

Mažėja pirmokų skaičius: 2005 m. į pirmą klasę atėjo 172 vaikai, tai sudaro 8,5 proc. nuo visų mokinių skaičiaus, 2009 m. – 105 vaikai arba 6,6 proc. Tuo tarpu baigusių 12 klasių mokinių skaičius yra mažesnis nei pirmokų. 2005 m. 12 klasėje mokėsi 117 mokiniai, tai sudarė 5,8 proc. nuo bendro mokinių skaičiaus, 2009 m. – 104 mokiniai arba 6,6 proc.

 

 

3.1.4. pav. Atėjusių į pirmą klasę ir dvyliktokų mokinių skaičius

 

Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010

 

Vaikų skaičius ikimokyklinio ugdymo grupėse taip pat mažėja: nuo 2005 m. iki 2009 m. sumažėjo 3,9 proc. Lyginant su kitomis Tauragės apskrities savivaldybėmis, Pagėgių savivaldybėje auklėtinių skaičius yra mažiausias.

 

3.1.4. lentelė. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtiniai

 

Teritorinis vienetas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Jurbarko r. sav.

780

757

732

738

745

Pagėgių sav.

77

83

82

81

74

Šilalės r. sav.

248

253

269

274

273

Tauragės r. sav.

849

1.007

920

863

879

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2005 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigų daugiausiai buvo Jurbarko r. sav. (3), tačiau 2009 m. liko tik 1. Šilalės r. sav. ir Tauragės r. sav. įstaigų skaičius taip pat sumažėjo. Pagėgių savivaldybėje ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius liko nepakitęs. 2009 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigose Pagėgių sav., Šilalės r. sav. ir Tauragės r. sav. 100-ui vaikų teko daugiau vietų nei 2005 m., o Jurbarko r. sav. 4,8 proc. mažiau. Nuo 2006 m. iki 2009 m. vietų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose Jurbarko r. sav. sumažėjo 9,1 proc. ir Tauragės r. sav. – 9,8 proc., tuo tarpu Pagėgių sav. padidėjo 12,7 proc. ir Šilalės r. sav. – 28,0 proc.

 

3.1.5. lentelė. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų statistiniai rodikliai

 

Teritorinis vienetas

Metai

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų skaičius

100-ui vaikų tenka vietų

Vietų skaičius ikimokyklinio ugdymo įstaigose

Lietuvos Respublika

2005

656

96

86.102

2006

652

96

87.220

2007

649

96

88.886

2008

654

97

92.134

2009

642

98

91.683

Tauragės apskritis

2005

7

95

1.853

2006

8

98

2.063

2007

8

91

1.831

2008

7

96

1.883

2009

5

100

1.965

Jurbarko r. sav.

2005

3

105

818

2006

2

106

803

2007

2

85

619

2008

2

100

739

2009

1

98

730

Pagėgių sav.

2005

1

84

65

2006

1

66

55

2007

1

67

55

2008

1

78

63

2009

1

85

63

Šilalės r. sav.

2005

1

71

175

2006

2

69

175

2007

2

91

245

2008

2

89

245

2009

1

89

243

Tauragės r. sav.

2005

2

94

795

2006

3

102

1.030

2007

3

99

912

2008

2

97

836

2009

2

106

929

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2009 m. Pagėgių sav. mokyklos pasirašė sutartis su Tauragės rajono Pagalbos mokytojui ir mokiniui centro Pedagogine psichologine tarnyba dėl specialiosios pedagoginės pagalbos paslaugų teikimo. Mokyklose mokosi 103 specialiųjų poreikių mokiniai. Trys vaikai, turintys sunkią negalią, ugdomi Tauragės vaikų reabilitacijos centre mokykloje „Pušelė“, vienas mokinys ugdomas Vilniaus Aklųjų ir silpnaregių specialiojoje mokykloje, 10 vaikų mokosi Tauragės r. sav. Skaudvilės specialiojoje mokykloje.

 

Remiantis Pagėgių savivaldybės administracijos duomenimis, 2009-2010 m. m. Pagėgių sav. bendrojo lavinimo mokyklose veikė meninės raiškos, gamtos ir ekologijos, sporto ir sveikos gyvensenos, kelionių ir turizmo, techninės kūrybos, informacinių technologijų, kalbų ugdymo ir kitų pakraipų būreliai: Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijoje veikė 10 būrelių, buvo užimti 242 mokiniai; Vilkyškių vidurinėje mokykloje veikė 10 būrelių, buvo užimti 142 mokiniai; Lumpėnų pagrindinėje mokykloje veikė 12 būrelių, buvo užimti 105 mokiniai; Natkiškių Zosės Petraitienės pagrindinėje mokykloje veikė 11 būrelių, buvo užimti 96 mokiniai; Piktupėnų pagrindinėje mokykloje veikė 10 būrelių, buvo užimti 82 mokiniai; Stoniškių pagrindinėje mokykloje veikė 10 būrelių, buvo užimti 140 mokinių; Šilgalių pagrindinėje mokykloje veikė 8 būreliai, buvo užimti 99 mokiniai; Pagėgių pradinėje mokykloje veikė 12 būrelių, buvo užimtas 121 mokinys.

 

Pagėgių savivaldybėje veikia neformaliojo vaikų švietimo mokykla. Papildomojo ugdymo mokykla siekia sudaryti sąlygas vaikų saviraiškai per muziką, dailę ir sportą, bei teikia galimybę lavinti muzikinius, meninius, sportinius įgūdžius bei gebėjimus.

Sporto skyriuje rengiamos futbolo, krepšino, tinklinio, lengvosios atletikos, žirgų sporto ir laisvųjų imtynių treniruotės. Muzikos užsiėmimuose vyksta fortepijono, akordeono, varinių pučiamųjų instrumentų ir chorinio dainavimo pamokos. Dailės programa apima plastinės raiškos (spalvinė, grafinė, erdvinė), dailės pažinimo, integruotos meninės raiškos, dailėtyros bei kompozicijos dalykų studijas.

 

3.2. UŽIMTUMAS IR DARBO RINKOS PRIEMONĖS

 

3.2.1. Gyventojų užimtumas

 

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. pradžioje Pagėgių savivaldybėje buvo užregistruoti 11.225 gyventojai, 2009 m. užimtųjų skaičius – 3.900 gyventojų. Tai sudarė 34,7 proc. Pagėgių sav. gyventojų skaičiaus. Situacija darbo rinkoje pradėjo blogėti nuo 2007 m.: gyventojų užimtumo skaičius sumažėjo 11,1 proc. palyginus su 2006 m., 2008 m. sumažejo dar 10 proc. Tačiau 2009 m. situacija šiek tiek pagerėjo: užimtųjų skaičius padidėjo 7,7 proc.

 

 

3.2.1.1. pav. Pagėgių savivaldybės užimtųjų gyventojų skaičius, tūkst.

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Nuo 2005 m. iki 2009 m. Tauragės apskrityje užimtųjų skaičius sumažėjo 16,5 proc., Jurbarko r. sav. – 26,6 proc., Pagėgių sav. – 13,3 proc., Šilalės r. sav. – 3,3 proc. ir Tauragės r. sav. – 3,9 proc. 2009 m. Rietavo sav. ir Pagėgių sav. užimtųjų skaičius buvo vienodas, o Kalvarijos sav. (9,3 proc.) ir Kazlų Rūdos sav. (15,2 proc.) didesnis.

 

3.2.1.1. lentelė. Užimtųjų skaičiaus dinamika 2005-2009 m. (tūkst.)

 

Teritorinis vienetas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Tauragės apskritis

56,8

53,7

51,1

44,1

47,4

Jurbarko r. sav.

17,3

16,3

14,2

11,7

12,7

Pagėgių sav.

4,5

4,5

4

3,6

3,9

Šilalės r. sav.

14,6

14,6

13,5

10,5

11,2

Tauragės r. sav.

20,4

18,3

19,4

18,3

19,6

Kalvarijos sav.

3,6

3,7

5,1

4,9

4,3

Kazlų Rūdos sav.

4,8

4,9

6,0

5,0

4,6

Rietavo sav.

3,4

3,5

4,7

4,1

3,9

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Pagal ekonominės veiklos rūšis 2009 m. Lietuvoje daugiausia užimtųjų žmonių buvo paslaugų sektoriuje (902.800 darbuotojų). Ta pati tendencija vyravo ir Tauragės apskrityje – 24.300 darbuotojų. Tauragės apskrityje pakankamai daug žmonių užsiima žemės ūkiu, medžiokle, miškininkyste ir žuvininkyste (13.200) bei pramonės veikla (7.400).

 

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Tauragės apskrityje – 2005-2007 m. daugiau užimtųjų buvo vyrų negu moterų. Tačiau jau 2008 m. moterų užimtumas išaugo ir buvo 3,1 proc. didesnis nei vyrų. 2009 m. vėl didesnį užimtųjų skaičių sudarė vyrai (8,1 proc.).

 

Tuo tarpu visoje Lietuvoje vyrų  užimtumas 2005-2008 m. buvo didesnis negu moterų, bet jau 2009 m. – moterų 7,6 proc. didesnis nei vyrų.

 

 

3.2.1.2. pav. Gyventojai pagal pagrindines amžiaus grupes Pagėgių savivaldybėje 2010 m. pradžioje

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2010 m. pradžioje Pagėgių savivaldybėje didžioji dalis gyventojų buvo darbingo amžiaus – 62,8 proc., 19,5 proc. – pensinio amžiaus asmenys, o mažiausiai savivaldybėje gyvena vaikų iki 15 metų – 17,7 proc.

 

3.2.2. Nedarbo lygis

 

2008-2009 m. prasidėjusi pasaulio ekonomė krizė pasiekė ir Lietuvą. Bedarbių skaičius nuo 2008 m. pabaigos pradėjo didėti visoje Lietuvoje.

 

2010 m. sausio 1 d. Tauragės darbo biržoje  (kuriai priklauso Tauragės r. sav. ir Pagėgių sav.) buvo įregistruota 4.840 bedarbių: 4.037 (83,4 proc.) – Tauragės r. sav. ir 803 (16,6 proc.) – Pagėgių sav. Palyginus su praėjusių 2009 m. pradžia, bedarbių skaičius išaugo 2.974 arba 2,59 kartus.

 

Nedarbas per 2009 m. išaugo 7,6 proc. ir 2010 m. pradžioje pasiekė 12,4 proc. 2009 m. mažiausias nedarbas sausio mėn. – 6,7 proc., didžiausias gruodžio mėn. – 12,4 proc. Vidutinis metinis nedarbas – 9,7 proc.

 

2010 m. birželio mėn. Lietuvos darbo biržoje (LDB) buvo 324.200 registruotų bedarbių arba 14,99 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.

 

Per 2010 m. birželio mėn. į Tauragės darbo biržą kreipėsi 498 asmenys ieškantys darbo, iš jų – 468 bedarbiai. Tauragės rajone užsiregistravo 375 bedarbiai, Pagėgių savivaldybėje – 93. Iš visų užsiregistravusių bedarbių 35 proc. sudaro jaunimas iki 25 metų amžiaus, 49 proc. – absolventai.

 

2010 m. liepos 1 d. Tauragės darbo biržoje buvo 6.013 bedarbių, iš jų: Tauragės r. sav. – 4.899,  Pagėgių sav. – 1.114. Lyginant  su 2009 m. liepos 1 d. registruotas nedarbas Pagėgių sav. išaugo 7,8 proc.

 

2009 m. bedarbių skaičius buvo mažiausias Pagėgių sav., Rietavo sav. bei Kazlų Rūdos sav., didžiausias – Tauragės r. sav. ir Jurbarko r. sav.

 

 

 

3.2.2.1. lentelė. Bedarbių skaičius 2005–2009 m. (tūkst.)

 

Teritorinis vienetas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Lietuvos Respublika

100,8

73,2

67,3

73,4

203,1

Tauragės apskritis

5,5

3,8

3,2

3,3

7,6

Jurbarko r. sav.

2,1

1,6

1,3

1,3

2,2

Pagėgių sav.

0,5

0,3

0,3

0,3

0,6

Šilalės r. sav.

1,2

0,9

0,7

0,8

1,6

Tauragės r. sav.

1,7

1

0,9

1

3,2

Kalvarijos sav.

0,5

0,3

0,2

0,3

0,9

Kazlų Rūdos sav.

0,3

0,2

0,1

0,2

0,6

Rietavo sav.

0,2

0,1

0,2

0,2

0,6

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Per 2009 m. užregistruotos 1.707 laisvos darbo vietos: 1.319 – Tauragės r. sav. ir 388 – Pagėgių sav. Vidutiniškai per mėnesį darbdaviai pranešdavo apie 142 laisvas darbo vietas. Kas trečias darbo pasiūlymas – terminuotam darbui. Didžiausia paklausa užfiksuota paslaugų bei pramonės sektoriuose, atitinkamai 59,1 proc. ir 28,9 proc., statybos – 8 proc. bei žemės ūkio sektoriuje – 4 proc.

 

2009 m. įdarbinta 2.200 ieškančių darbo asmenų – 2,3 proc. daugiau nei 2008 m. Pagal neterminuotas sutartis įdarbinti 1.597 (72,6 proc.) asmenys – 193 arba 10,8 proc. mažiau nei 2008 m., pagal terminuotas darbo sutartis – 603 (27,4 proc.) asmenys – 243 arba 67,5 proc. daugiau.

 

Lyginant su kitomis apskričių savivaldybėmis per 2008 m. nedarbas labiausiai išaugo Kalvarijos sav., Rietavo sav. ir Kazlų Rūdos sav. – vidutiniškai 66,7 proc., tuo tarpu  Pagėgių sav. nedarbas padidėjo 50 proc.

 

 

3.2.2.1. pav. Bedarbių skaičius 2005–2009 m. (tūkst.)

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2010 m. liepos mėn. daugiausia bedarbių buvo užregistruota Tauragės r. sav., Jurbarko r. sav ir Šilalės r. sav., mažiausia Rietavo sav., Kazlų Rūdos sav. bei Pagėgių sav.

 

3.2.2.2. lentelė. Tauragės apskrities situacija darbo rinkoje, 2010 m. liepos mėn.

 

Teritorinės darbo biržos

Registruota bedarbių

Įdarbinta

Nusiųsta į aktyvias darbo rinkos politikos priemones

Bedarbių sk., kuriems mokėta nedarbo draudimo išmoka mėn. pabaigoje

Bedarbių procentas nuo darbingo amžiaus gyventojų

per mėn.

mėn. pabaigoje

2010
07 01

2010
08 01

pokytis
+/ -

Tauragės apskritis

1057

12957

448

357

1525

16,2

16,4

0,2

Jurbarko r. sav.

310

3836

136

89

507

17,6

18,1

0,5

Pagėgių sav.

68

1064

43

22

121

15,8

15,1

-0,7

Šilalės r. sav.

244

3087

94

122

318

16,4

16,8

0,4

Tauragės r. sav.

435

4970

175

124

579

15,3

15,5

0,2

Kalvarijos sav.

113

1473

48

21

214

17,5

18,2

0,7

Kazlų Rūdos sav.

128

1156

40

14

184

12,1

13,0

0,9

Rietavo sav.

76

1000

84

29

154

15,6

16,3

0,7

 

Šaltinis: LDP prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2010

 

Remiantis Statistikos departamento informacija, 2007 m. vidutinis Pagėgių sav. dirbančiųjų darbo užmokestis buvo 11,8 proc. mažesnis už Lietuvos vidurkį, bet 16,2 proc. didesnis už Tauragės apskrityje vyraujantį vidurkį. Pagėgių sav. 2007 m. vidutinis darbo užmokesčio vidurkis buvo didžiausias lyginant su kitomis savivaldybėmis.

 

3.2.2.3. lentelė. Vidutinis mėnesinis darbuotojų darbo užmokestis, Lt

 

Teritorinis vienetas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

Lietuvos Respublika

1276

1496

1802

Tauragės apskritis

936

1104

1332

Jurbarko r. sav.

890

1091

1306

Pagėgių sav.

1144

1336

1590

Šilalės r. sav.

901

1054

1274

Tauragės r. sav.

938

1092

1327

Šilutės r. sav.

980

1160

1383

Kalvarijos sav.

853

1041

1281

Kazlų Rūdos sav.

1101

1401

1430

Šakių r. sav.

949

1122

1369

Vilkaviškio r. sav.

887

1063

1267

Rietavo sav.

1046

1216

1500

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

3.3. KULTŪRA

 

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu savivaldybei priskirtos pusiau savarankiškos funkcijos numato atsakomybę už gyventojų bendrosios kultūros ugdymą ir etnokultūros puoselėjimą (muziejų, teatrų bei kitų kultūros įstaigų steigimą, jų veiklos priežiūrą savivaldybės viešųjų bibliotekų steigimą ir jų veiklos priežiūrą).

 

Pagėgių sav. kultūros veikla ir užimtumu rūpinasi savivaldybės kultūros centras, viešoji biblioteka ir jos filialai, Martyno Jankaus muziejus bei bendruomenių namai.

 

Pagėgių savivaldybės kultūros centras, kasmet organizuoja daug tradicinių renginių. Šie renginiai sutelkia nemažą minią žmonių ne tik iš savivaldybės, bet ir iš aplinkinių vietovių.  Į renginių organizavimo procesą intensyviai įsiliejo Pagėgių krašto bendruomenės bei tiesiogiai įtraukė į šį procesą lokalių bendruomenių žmones.

 

Pagėgių savivaldybės kultūros centras buvo įsteigtas 2001 m. rugpjūčio 27 dieną. 2007 m. liepos mėn. pradėti kultūros centro renovavimo darbai. Renovavimo darbai yra vykdomi iš Valstybės investicijų programos. Šiuo metu kultūros centro veikla vykdoma Pagėgių savivaldybės įstaigose bei organizacijose. Pagrindinis meno mėgėjų kolektyvų darbas vykdomas Algimanto Mackaus gimnazijoje. Natkiškių kultūrinė veikla vykdoma laikinai suteiktose patalpose, kuriose anksčiau buvo įsikūrusi Natkiškių biblioteka. Vykdant  Kaimo plėtros 2007 – 20130 metų programą, pradėta vykdyti Natkiškių kultūros namų renovacija. 

 

2010 m. Pagėgių sav. veikė 13 meno mėgėjų kolektyvų (šiuolaikinių, ritminių ir tautinių šokių kolektyvai, folkloro ansamblis, humoro grupė, liaudiškos muzikos kapela, gitaros studija bei jaunimo dramos būrelis), iš jų 7 veikė Pagėgių savivaldybės kultūros centre ir 6 Natkiškiuose.

 

2009 m. pabaigoje kultūros centrų skaičius, dalyvių skaičius bei mėgėjų kolektyvų skaičius Pagėgių sav. buvo mažiausias lyginant su kitomis Tauragės apskrities savivaldybėmis, bei su 2000 metais,  naujai įsteigtomis keturiomis savivaldybėmis. Pagal visus veiklos kriterijus, atitinkame vieno vidutiniško kaimo kultūros namų lygį. Tačiau per 2005-2009 m. laikotarpį, Pagėgių sav. meno kolektyvų skaičius išaugo 38,5 proc., dalyvių skaičius – 24,8 proc. Per 2009 m. meno mėgėjų kolektyvai surengė 70 koncertų Pagėgių sav. ir 18 išvykose Lietuvoje.

 

3.3.1. lentelė. Kultūros centrai 2005-2009 m.

 

Rodiklis

Metai

Tauragės apskritis

Jurbarko r. sav.

Pagėgių sav.

Šilalės r. sav.

Tauragės r. sav.

Kultūros centrų skaičius

2005

68

26

3

19

20

 

2006

49

10

1

18

20

 

2007

66

23

5

18

20

 

2008

63

23

2

18

20

 

2009

75

23

1

31

20

Dalyvių skaičius

2005

2710

1128

112

252

1218

 

2006

3366

1078

225

681

1382

 

2007

3158

1001

150

635

1372

 

2008

2899

971

117

631

1180

 

2009

2913

918

149

555

1291

Meno kolektyvų skaičius

2005

314

102

8

74

130

 

2006

324

97

12

71

144

 

2007

314

86

15

61

152

 

2008

269

78

11

56

124

 

2009

272

77

13

54

128

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Kaimo bendruomenės taip pat organizuoja savo kaimo renginius ir šventes, puoselėdamos tautinį paveldą bei tradicijas (Žolines, Užgavėnes, Kalėdas, Vasaros palydėtuvės, Vasario 16-sios dienos minėjimas ir kt.). Pagrindinis bendruomenių tikslas – rūpintis kaimo žmonių užimtumu, laisvalaikiu, dainavimo, muzikinių įgūdžių lavinimu, bendravimo puoselėjimu.

 

3.3.2. lentelė. Pagėgių savivaldybės registruotos kaimo bendruomenių organizacijos

 

Eil. Nr.

Bendruomenės pavadinimas

Įsikūrimo metai

Bendruomenės pirmininkas (-ė)

1.

Piktupėnų kaimo bendruomenė

2001

Vitalija Golovko

2.

Pagėgių miesto bendruomenė

2001

Edmundas Incius

3.

Kentrių kaimo bendruomenė

2002

Renutė Andrijauskienė

4.

Bitėnų kaimo bendruomenė

2002

Mindaugas Karklelis

5.

Kriokiškių kaimo bendruomenė

2003

Reda Tamašauskienė

6.

Stoniškių kaimo bendruomenė

2003

Stasė Bagdonienė

7.

Šilgalių kaimo bendruomenė

2003

Jūratė Daugalienė

8.

Vilkyškių miestelio bendruomenė

2003

Leonas Mišeikis

9.

Lumpėnų kaimo bendruomenė

2004

Aida Šimkaitienė

10.

Natkiškių kaimo bendruomenė

2004

Valdas Armonas

11.

Žukų kaimo bendruomenė

2004

Anastazija Kubilienė

12.

Panemunės miesto bendruomenė

2005

 

13.

Plaškių kaimo bendruomenė

2008

Danutė Bardauskienė

14.

Šereitlaukio kaimo bendruomenė

2009

Arūnas Mockus

15.

Aušgirių kaimo bendruomenė

2010

Jurgita Genutienė

16.

Mociškių kaimo bendruomenė

2010

Darius Tamulis

 

Šaltinis: Pagėgių savivaldybės administracija, 2010

 

2009 m. Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos tinklą sudarė: Viešoji biblioteka ir 8 kaimo filialai (Lumpėnų, Natkiškių, Piktupėnų, Stoniškių, Šilgalių, Vėlaičių, Vilkyškių ir Žukų). Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka aptarnauja visos savivaldybės gyventojus.

 

Pagėgių savivaldybės viešoji biblioteka finansuojama iš dviejų šaltinių – Savivaldybės ir Valstybės biudžeto, papildomai – per savivaldybės renginių programą, šalies Kultūros rėmimo fondą, Europos Sąjungos fondus bei programas. Valstybės biudžeto lėšos – naujiems dokumentams ir elektroninėms laikmenoms bei kompiuterinei programinei įrangai įsigyti, savivaldybės – darbuotojų ir bibliotekų visapusiškam išlaikymui, kitų šaltinių lėšos – bibliotekos kultūriniams renginiams, savivaldybės žmonių bendruomeniškumui ugdyti.

 

2005-2008 m. Pagėgių savivaldybėje veikė 10 bibliotekų. Kadangi pradėjo mažėti Panemunės skyriuje skaitytojų bei lankytojų skaičius, šis filialas 2009 m. buvo reorganizuotas į mainų – rezervinį skyrių. 2008 m. bibliotekų skaičius sumažėjo Jurbarko r. sav. ir Tauragės r. sav., tuo tarpu Šilalės r. sav. skaičius išliko nepakitęs.

 

3.3.3. lentelė. Bibliotekų skaičius 2005-2009 m.

 

Teritorinis vienetas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Tauragės apskritis

93

93

93

91

90

Jurbarko r. sav.

28

28

28

27

27

Pagėgių sav.

10

10

10

10

9

Šilalės r. sav.

26

26

26

26

26

Tauragės r. sav.

29

29

29

28

28

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Nors ir bibliotekų skaičius Pagėgių sav. sumažėjo, tačiau 2009 m. Pagėgių sav. knygų skaičius, kuris teko 100-iui asmenų, lyginant su kitomis apskrities bei pasienio savivaldybėmis, buvo pats didžiausias. Taip pat šis rodiklis buvo didesnis už Lietuvos (8,33 proc.) ir Tauragės apskrities (22,56 proc.) vidurkį. Mažiausiai 100-ui gyventojų egzempliorių teko Tauragės r. sav, Šakių r. sav. ir Šilutės r. sav.

 

3.3.4. lentelė. 100-ui gyventojų tenka egzempliorių

 

Teritorinis vienetas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Lietuvos Respublika

868

868

840

842

825

Tauragės apskritis

754

732

711

712

697

Jurbarko r. sav.

872

859

831

853

856

Pagėgių sav.

890

924

940

890

900

Šilalės r. sav.

802

746

714

723

664

Tauragės r. sav.

611

592

573

569

563

Rietavo sav.

777

774

770

759

721

Kalvarijos sav.

867

875

851

861

850

Kazlų Rūdos sav.

676

698

720

745

764

Šakių r. sav.

720

693

656

590

569

Vilkaviškio r. sav.

725

736

735

731

717

Šilutės r. sav.

616

609

611

619

590

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

3.3.5. pav. Darbuotojų skaičius ir darbo krūvis, tenkantis vienam darbuotojui 2009 m.

 

Bibliotekos

Darbuotojų skaičius bibliotekose

Lankytojų skaičius 

1 bibliotekininkui

Išdavė dokumentų

1 bibliotekininkas

Viso

Darbuot./bibliotekininkų

Viešoji bibliot.

Darbuot./bibliotek.

Filialuose

Viso

Viešoj. bibliotekoje

Filialuo

se

Viso

Viešoj. bibliotekoje

Filialuo

se

Jurbarko r. sav.

54/44

23/15

31

3.056

2.184

3.507

8335

5214

9307

Pagėgių sav.

17/15

9/3

8

9173

14 638

7122

9844

8366

10 398

Šilalės r. sav.

48/40

15

25

2.977

2.321

3.371

5.070

4.008

5.706

Tauragės r. sav.

64/53

33/22

31

2.237

1.495

2.763

4.042

3.225

4.622

Rietavo sav.

18

6

12

4037

5152

3240

6467

8175

5247

Kalvarijos sav.

21/17

10/6

11

4.067

4.128

4.033

8.329

7.874

8.577

Kazlų Rūdos sav.

22/18

12/8

10

2.577

2.269

2.823

6.984

6.954

7.008

Šakių r. sav.

46/41

22/17

24

3039

2491

3426

5461

4685

6011

Vilkaviškio r. sav.

62/50

28/16

34

2695

1726

3151

4749

1502

5747

Šilutės r. sav.

65/51

35/21

30

4612

2367

6188

7919

8313

7643

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Pagėgių sav. gyvena skaitytojai, kuriems reikalinga knygnešių pagalba. Tai neįgalūs, sergantys ir senyvo amžiaus gyventojai, kurie patys negali lankytis bibliotekose. Šiuos skaitytojus aptarnauja knygnešiai, kurie pagal skaitytojų pageidavimus parenka įvairios literatūros, periodinių spaudinių, ir juos pristato į namus. 2009 m. daugiausia knygnešių turėjo viešoji biblioteka ir Stoniškių filialas, nes šiose teritorijose didžiausias gyventojų skaičius. Daugiausia spaudinių skaitytojams į namus pristatė viešosios bibliotekos, Šilgalių, Vilkyškių ir Žukų filialų knygnešiai. 2009 m. knygnešių skaičius padidėjo, todėl išaugo ir išduodamų dokumentų skaičius.

 

2005-2009 m. laikotarpiu Pagėgių sav. vidutiniškai buvo išduota 101,2 tūkst. knygų ir žurnalų per metus. Šis rodiklis nuo 2005 m. išaugo 13,0 proc. 2009 m. vidutiniškai vienam skaitytojui teko 3 bibliotekos knygos ir žurnalai. Tai mažiausias rodiklis visoje apskrityje. Šis rodiklis ženkliai sumažėjo per paskutinius metus.

 

3.3.6. lentelė. Pagėgių sav. bibliotekos ir jos filialų rodikliai

 

Rodikliai

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Skaitytojų skaičius, tūkst.

4

4

3

3

3

Vidutiniškai vienai bibliotekai tenka skaitytojų

400

400

330

326

381

Vidutiniškai vienai bibliotekai tenka dokumentų, tūkst. egz.

11

11

11

10

1

Vidutiniškai vienam skaitytojui tenka dokumentų

29

30

32

31

28

Lankytojų skaičius, tūkst.

74

77

80

94

101

Vidutiniškai vienai bibliotekai tenka

lankytojų, tūkst.

8,2

8,5

9

10,5

11,2

Renginių skaičius

407

522

461

468

545

Vidutiniškai vienai bibliotekai tenka

renginių

45,2

58

51,2

52

61

Vienam bibliotekininkui tenka lankytojų, (tūkst.)

6,7

7,0

7,2

8,6

9,2

Vienas bibliotekininkas išduoda dokumentų, (tūkst.)

8,6

8,7

9,2

9,7

9,8

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2009 m. Pagėgių sav. bibliotekose skaitė apie 3000 arba 26,7 proc. visų savivaldybės gyventojų. Šis rodiklis buvo didesnis už Lietuvos ir Tauragės apskrities vidurkį. Panašus skaitytojų skaičius vyravo Šakių r. sav. (25,0 proc.) bei Kazlų Rūdos sav. (27,8 proc.). Mažiausias skaitytojų vidurkis – Šilalės r. sav. (13,4 proc.) ir Rietavo sav. (20,1 proc.).

 

3.3.1. pav. Bibliotekų skaitytojų dalis (proc.) nuo viso gyventojų skaičiaus 2009 m.

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Nuo 1999 m. Pagėgių savivaldybėje, Bitėnų kaime, veikia Martyno Jankaus muziejus. Čia įrengtos ekspozicijų salės ir M. Jankaus darbo kambarys, išlikęs nelegalios spaudos rūsys – slėptuvė. Muziejus propaguoja lietuviškos spaudos ištakas, istorinį Mažosios Lietuvos paveldą, teikia istorinio kultūrinio turizmo informaciją, organizuoja ekskursijas po Pagėgių kraštą, konferencijas, parodas, seminarus, pažymi svarbias krašto istorijos datas ir jubiliejus. Taip pat vyksta muzikiniai-literatūriniai vakarai, dailininkų plenerai.

 

M. Jankaus muziejus yra vienas iš keturių muziejų Tauragės apskrityje. Lyginant paskutiniuosius penkerius metus, 2008 m. muziejus sulaukė daugiausia lankytojų – 4 tūkst., o 2009 m. – dvigubai mažiau – 2 tūkst.

 

3.4. KULTŪROS PAVELDAS

 

Kultūros paveldas – karta iš kartos paveldimos, perimamos, sukurtos ir perduodamos kultūros vertybės, svarbios etniniu, istoriniu, estetiniu ar moksliniu požiūriu. Jį galima skirstyti į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį.

 

Kilnojamasis kultūros paveldas – tai pagal paskirtį ir prigimtį visuomenės ir žmogaus veiklos sukurti medžiaginiai kūriniai ir kiti daiktai, reikšmingi archeologiniu, istoriniu, meniniu, moksliniu, techniniu, religiniu ir kitokiais požiūriais, taip pat apibūdinantys tipiškus ir specifinius gyvenimo reiškinius.

 

Nekilnojamasis kultūros paveldas – tai praeities kartų pastatytos, įrengtos, sukurtos ar istorinių įvykių sureikšmintos išlikusios ar neišlikusios medžiaginės kultūros vertybės, tiesiogiai susijusios su užimama ir joms naudoti reikalinga teritorija.

 

Pagėgių sav. daugiausia  kultūros paveldo objektų yra Rambyno regioniniame parke. Jame gausu piliakalnių, taip pat įamžintų Mažosios Lietuvos kultūros veikėjų gyventų vietų. Reikšmingi ir turistų lankomi Vilkyškių, Kulmenų (Kreivėnų), Obstainio, Vartūliškių (Barzdūnų), Būbliškės (Pagėgių) ir Šereitlaukio piliakalniai. Kraštui reikšmingas Šereitlaukio ir Bubliškių, taip pat Šilgalio dvarų paveldas.

 

Šalia Rambyno kalno yra įsikūręs Bitėnų kaimas, kuris garsus savo istorine praeitimi. Bitėnuose gimė ir gyveno žinomas lietuviškos spaudos darbuotojas, visuomenės veikėjas Martynas Jankus, kuris visą savo gyvenimą paskyrė kovai už lietuvybę vokiečių administruojamoje Mažojoje Lietuvoje. Atstatytame buvusios spaustuvės pastate yra įsikūręs Martyno Jankaus memorialinis muziejus. Muziejus propaguoja lietuviškos spaudos ištakas, istorinį Mažosios Lietuvos paveldą.

 

Remiantis Kultūros paveldo departamento duomenimis, Pagėgių sav. iš viso yra 112 kultūros vertybių (gyvenviečių, kapinių, ūkinių pastatų, sodybų, namų, piliakalnių, svirnų, kalnų, arklidžių ir kt.).

 

3.4.1. lentelė. Pagėgių savivaldybės kultūros vertybių sąrašas

 

Kultūros vertybės

Skaičius

Parko fragmentai

4

Arklidės

5

Kapinynai ir kapinės

9

Kapai

2

Piliakalniai

6

Piliakalniai su gyvenviete

3

Karvidės

2

Kumetynai

5

Gyvenvietės

5

Namai

13

Bažnyčios

3

Klebonija

1

Rūmai

3

Rūsiai

4

Svirnai

5

Bokštas

1

Ūkiniai pastatai

3

Vėjo malūnas

1

Pastatai

9

Etnoarchitektūrinės sodybos

2

Sienos atkarpa

1

Tvoros fragmentai su vartų stulpais

1

Dvaro sodybos fragmentai

1

Tvartai

5

Tvartai su daržine

2

Paminklas

1

Spirito varykla

1

Stela

1

Vežiminė

1

Vila

1

Dvaro sodybos

5

Sodybos

4

Kalnai

2

 

Šaltinis: Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, 2010

 

Nors išvardytos kultūros vertybės yra įtrauktos į kultūros vertybių registrą, tinkamai jų priežiūrai, išsaugojimui bei pritaikymui turizmo reikmėms Pagėgių savivaldybei stinga lėšų.

 

2007 m. Pagėgių savivaldybės administracija kartu su užsienio partneriais parengė projektą „Kultūros ir istorijos paveldo pritaikymas turizmui Pagėgių, Ilavos ir Sovetsko pasienio regionuose“, finansuotą iš Europos Sąjungos programos „Interreg III A“, skirtos Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities pasienio regionams. Įgyvendinant projektą buvo išvalyti Šereitlaukio dvaro tvenkiniai, sutvarkytas parkas, įrengta prieplauka Jūros upės pakrantėje, nutiestas keliukas, jungiantis sodybą su prieplauka.

 

3.5. SPORTAS

 

Pagėgių sav. veikia VšĮ „Sporto ir turizmo centras“, kuris buvo įkurtas 2003 m. gegužės 29 d. Pagėgių sav. tarybos sprendimu Nr. 38. Centro kūrėjai buvo Pagėgių savivaldybės sporto klubas „Ąžuolas“, Natkiškių sporto klubas „Aitvaras“ ir Pagėgių savivaldybė.

 

VšĮ „Sporto ir turizmo centras“ tikslas – per sportą skatinti jaunimo ir suaugusiųjų saviraišką, ugdyti ir lavinti sveiką asmenybę, ieškoti talentingų sportininkų, organizuoti įvairius sportinius renginius. Centras kultyvuoja šias sporto šakas: tinklinį, krepšinį, futbolą, lengvąją atletiką, imtynes, šaškes, šachmatus bei stalo tenisą.

 

Kiekvienais metais yra organizuojamos varžybos. Renginiuose sulaukiama sportinkų ne tik iš Tauragės apskrities, bet ir iš visos Lietuvos. 2010 m. gegužės mėn. vyko Tarptautinis kepšinio turnyras, kuriame dalyvavo Wejherowo (Lenkijos), Kaliningrado krepšinio mokykla (Rusijos), Tauragės, Jurbarko ir Pagėgių komandos.

 

Tais pačiais metais, be krepšinio varžybų, vyko tinklinio turnyrai. Žiemos metu (vasario mėn.) varžybos buvo organizuojamos Rietave, o pavasarį (gegužės mėn.) Pagėgių sav. stadiono tinklinio aikštelėje ant smėlio. Be to, sausio mėn. vyko Pagėgių sav. senjorų tinklinio turnyras, kuriame dalyvavo 4 komandos: Natkiškiai, Stoniškiai, Pagėgiai ir Pasienis.

 

Pagėgių sav. taip pat veikia šie sporto klubai: „Ąžuolas“, „Aitvaras“, „Jūra“, „Kamana“, „Skaluva“ bei Krepšinio ir futbolo sporto klubas.

 

Papildomo ugdymo mokykloje veikia sporto skyrius, kuriame kultyvuojamos šias sporto šakos: lengvoji atletika, futbolas, laisvosios imtynės, krepšinis, tinklinis, šaškes, šachmatus, stalo tenisą.

 

Nors ir Pagėgių sav. pakankamai daug sporto užimtumo centrų bei veiklų, tačiau nuo 2005 m. sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyvių skaičius nuolat mažėjo. Per 2005-2009 m. dalyvių skaičius sumažėjo net 67,1 proc. 2009 m. daugiausia sporto varžybų ir sveikatingumo dalyvių buvo Jurbarko r. sav. (12.855) bei Tauragės r. sav. (14.910), mažiausia – Pagėgių sav. (1.650).

 

3.5.1. lentelė. Sporto varžybų ir sveikatingumo renginių dalyviai 2005-2009 m. pabaigoje

 

Teritorinis vienetas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Tauragės apskritis

36.155

29.869

33.752

32.017

32.488

Jurbarko r. sav.

13.080

7.865

10.670

10.406

12.855

Pagėgių sav.

5.020

4.176

3.445

2.510

1.650

Šilalės r. sav.

4.584

4.721

4.012

5.124

3.793

Tauragės r. sav.

13.471

13.107

15.625

13.977

14.190

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

3.6. SSGG ANALIZĖ

 

Atlikus esamos būklės vertinimą, pateikiama žmogiškųjų išteklių stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių (SSGG) analizė.

 

Stiprybės

Mokiniams siekiama sudaryti lygias galimybes siekti mokslo (transporto paslaugos, aprūpinimas mokymo priemonėmis), rengiant projektus, dalyvaujant olimpiadose, konkursuose

Aukšta pedagogų kvalifikacija, užtikrinanti  švietimo kokybę

Darbo birža naudoja platų aktyvių darbo rinkos priemonių arsenalą, sėkmingai bendradarbiauja su savivaldos institucijomis bei darbdaviais

Rajone gausu tradicinių masinių renginių ir švenčių, formuojamas patrauklus krašto įvaizdis

Kompleksiškumas: dauguma vertingų archeologijos ir architektūros nekilnojamųjų kultūros vertybių yra susitelkusios atskirose jų sankaupos vietose

Integralumas: dalis vertingiausių nekilnojamųjų kultūros vertybių sankaupos vietų yra saugomose teritorijose arba saugotinuose (estetine verte pasižyminčiuose) kraštovaizdžiuose

 

Silpnybės

Aukštas nedarbo lygis

Nepakankamai greitai kuriasi kaimo bendruomenės

Pastatai nepritaikyti neįgaliesiems, trūksta modernios šildymo sistemos, bloga pastatų būklė

Nebaigtas optimizuoti švietimo įstaigų tinklas

Nepakankama daugelio ugdymo institucijų materialinė bazė, trūksta modernių mokymo priemonių, nepakankamas informacinių technologijų aprūpinimas, trūksta priėjimo prie interneto taškų

Neišplėtota suaugusiųjų mokymo sistema

Trūksta privačių iniciatyvų laisvalaikio bei sporto paslaugų organizavimo srityse, nepakankama  rekreacinė ir sporto infrastruktūra

Trūksta šiuolaikiškų sporto objektų, esamus reikalinga modernizuoti

Trūksta didelės, modernios, uždaros koncertų salės, pritaikytos pramoginiams, kultūriniams renginiams, konferencijoms organizuoti

Nepakankamai daug atvykstančiųjų poilsiautojų vaikų laisvalaikio užimtumo centrų, stacionarios vaikų vasaros poilsio stovyklos

Nepakankamas kultūros ir sporto finansavimas, tobulintina jaunimo laisvalaikio organizavimo sistema

 

Galimybės

Panaudoti laisvus darbo jėgos rinkos išteklius naujoms darbo vietoms kurti

Lygių galimybių politikos stiprinimas darbo rinkoje ir kitose sferose

Nevyriausybinių organizacijų iniciatyvų skatinimas ir veiklos plėtra švietimo ir kultūros sektoriuose

Panaudoti ugdymo įstaigų potencialą teikiant mokymo paslaugas, didinant viešųjų interneto prieigos taškų kiekį

Informacinė veikla bei aktyvus rajono įvaizdžio formavimas

ES struktūrinių fondų žmogiškųjų išteklių plėtros lėšų panaudojimas

Nevyriausybinių organizacijų iniciatyvų rėmimas, organizuojant neformalaus ugdymo paslaugas

NVO sektoriaus plėtra ir veiklos metodų, formų įvairovės atsiradimas

Savarankiškų įstaigų galimybė ieškoti papildomo finansavimo

Galimybė praplėsti švietimo, kultūros ir sporto įstaigų tinklą, tikslinga plėtoti suaugusiųjų mokymo sistemą

Padidinti turistinių maršrutų ir kultūros objektų lankymą

Turistinių pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo plėtra

ES struktūrinių fondų lėšos padės ne tik saugoti, restauruoti ir atkurti paveldą, bet ir padaryti jį patrauklesniu

Kultūrinio, socialinio, švietimo bendradarbiavimo su ES šalimis plėtojimas

Verslo iniciatyvos kultūros ir sporto srityse pagyvins šių sferų aktyvumą, suteiks naujų impulsų jų plėtotėje

 

Grėsmės

Dėl nuolat mažėjančio moksleivių skaičiaus daugės bedarbių iš dirbusiųjų švietimo įstaigose

Nepalankios demografinės tendencijos - mažėjantis vaikų gimstamumas, gyventojų senėjimas

Aukštos kvalifikacijos specialistų migracija į didmiesčius bei užsienį

Problematiškas ilgalaikių bedarbių perkvalifikavimas ir jų integravimas į darbo rinką

Didėjantis žmonių, dėl senyvo amžiaus neturinčių galimybės tobulinti kvalifikaciją ar persikvalifikuoti, skaičius (ypač kaime)

Dėl nepakankamos informacinių technologijų plėtros gali susiformuoti dalies gyventojų, ypač kaimo vietovėse, informacinė atskirtis

Galimas nedarbo augimas dėl struktūrinių pokyčių ir pramonės, verslo bei žemės ūkio konkurencingumo mažėjimo

Pavojus lygioms galimybėms įgyti kokybišką išsilavinimą (netolygumai tarp mokymo paslaugų kokybės mieste ir kaimo mokyklose, turtinė diferenciacija)

Dėl teisinės bazės yra ribotos galimybės įrengti naujus poilsio infrastruktūros objektus prie vandens telkinių ir kitose rekreacinėse teritorijose

Lėšų, reikalingų plėtrai, stoka

Nykstančios etnokultūrinės tradicijos ir vertybės užleis vietą masinei kultūrai

 

4. VIEŠOSIOS PASLAUGOS

 

4.1. SVEIKATOS APSAUGA IR SUSIRGIMŲ PREVENCIJA

 

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos užtikrina būtinąją medicinos pagalbą ir teikia planines sveikatos priežiūros paslaugas. Įstaigos yra ir viešosios, ir privačios. Asmenys, prisirašę prie pirminės sveikatos priežiūros, gauna visas valstybės laiduojamas (nemokamas) asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

 

Vienas svarbiausių ligoninės uždavinių yra užtikrinti būtinąją medicinos pagalbą. Paprastai ligoninės yra profilinės bei paslaugas pacientams gali teikti tik pagal turimas licencijas. Ligoninėje galima naudoti tik tas sveikatos priežiūros technologijas, kurios yra nustatyta tvarka leistos naudoti Lietuvos Respublikoje.

 

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. Pagėgių savivaldybėje buvo 3 privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Tai sudarė 5,4 proc. visų Tauragės apskrityje veikiančių privačių asmens sveikatos priežiūros įstaigų.

 

2009 m. Pagėgių savivaldybėje buvo 1 privati odontologinės sveikatos priežiūros įstaiga. Tai sudarė 5 proc. visų Tauragės apskrityje veikiančių privačių odontologinės sveikatos priežiūros įstaigų. Jurbarko r. sav. ir Šilalės r. sav. taip pat buvo po 1 privačią odontologinės priežiūros įstaigą, o Tauragės r. sav. – 17.

 

Tais pačiais metais savivaldybėje veikė 2 ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos. Tai sudarė 10 proc. visų Tauragės apskrityje veikiančių ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų. 2005-2009 m. laikotarpiu ambulatorinių sveikatos priežiūros įstaigų skaičius Pagėgių savivaldybėje išliko nepakitęs.

 

2009 m. Jurbarko r. sav. ir Pagėgių sav. buvo po 1 ligoninę. Tai sudarė po 16,7 proc. visų Tauragės apskrityje veikiančių ligoninių. Šilalės r. sav. ir Tauragės r. sav. buvo po 2 ligonines.

 

2009 m. Tauragės apskrityje buvo 50 medicinos punktų, iš jų: 10 Jurbarko r. sav., 21 Šilalės r. sav., 18 Tauragės r. sav. bei 1 Pagėgių sav. 2005 m. Pagėgių savivaldybėje buvo 6 medicinos punktai, tačiau 2006 m. nebeliko nei vieno. Tačiau 2009 m. vėl buvo įsteigtas 1 medicinos punktas.

 

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų skaičiaus kitimo tendencijos Tauragės apskrityje bei Pagėgių savivaldybėje pateiktos 4.1.1. lentelėje.

 

4.1.1. lentelė. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų skaičius, jų kitimo tendencijos

2005-2009 m.

 

 

Asmens sveikatos priežiūros įstaigos

 

2005 m.

 

2006 m.

 

2007 m.

 

2008 m.

 

2009 m.

Tauragės apskritis

Privačių asmens sveikatos priežiūros

įstaigų skaičius

55

57

64

65

56

Privačių odontologinės priežiūros

įstaigų skaičius

29

28

33

32

20

Ambulatorinių sveikatos priežiūros

įstaigų skaičius SAM sistemoje

22

19

18

21

20

Ligoninių skaičius SAM sistemoje

5

6

6

6

6

Medicinos punktų skaičius

SAM sistemoje

65

59

57

50

50

Pagėgių savivaldybė

Privačių asmens sveikatos priežiūros

įstaigų skaičius

2

1

2

3

3

Privačių odontologinės priežiūros

įstaigų skaičius

1

0

1

1

1

Ambulatorinių sveikatos priežiūros

įstaigų skaičius SAM sistemoje

2

2

2

2

2

Ligoninių skaičius SAM sistemoje

0

1

1

1

1

Medicinos punktų skaičius SAM sistemoje

6

0

0

0

1

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

1995 m. Pagėgių savivaldybėje buvo įkurti senelių globos namai. 2005 m. rugpjūčio mėn. Pagėgių sav. tarybos sprendimu buvo restruktūrizuotos dvi įstaigos: VŠĮ „Pagėgių pirminės sveikatos priežiūros centras“ ir Pagėgių senelių globos namai. Todėl nuo 2006 m. sausio 01 d. sudaryta viena įstaiga – Pagėgių palaikomojo gydymo, slaugos ir senelių globos namai. Įstaiga padalinta į du korpusus: I korpusas – Senelių globos namai ir administracija, II korpusas – Palaikomojo gydymo ir slaugos padalinys.

 

Senelių globos namų padalinys – tai stacionarias paslaugas teikiantis padalinys, skirtas gyventi pensinio amžiaus asmenims bei I ir II grupių invalidams (išskyrus psichikos invalidus), ir asmenims, kuriems nustatytas ne didesnis 40 proc. darbingumas, ir būtina priežiūra bei slauga. 2010 m. pradžioje prieglaudoje vietų skaičius siekė 40 (anksčiau buvo 54).

 

Palaikomasis gydymas ir slauga – tai asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti stacionarines pirminio lygio palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ar neįgaliesiems.

 

Remiantis Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2009 m. Pagėgių savivaldybėje sveikatos priežiūros personalą sudarė 13 gydytojų (be slaugytojų ir odontologų). Tai sudarė 6,3 proc. Tauragės apskrities sveikatos priežiūros personalo skaičiaus. Išsami sveikatos priežiūros personalo skaičiaus kitimo tendencija 2005-2009 m. Lietuvoje, Tauragės apskrityje bei Pagėgių savivaldybėje pateikta 4.1.2. lentelėje.

 

4.1.2. lentelė. Sveikatos priežiūros personalo skaičiaus kitimo tendencijos

2005-2009 m.

 

 

Sveikatos priežiūros personalas

 

2005 m.

 

2006 m.

 

2007 m.

 

2008 m.

 

2009 m.

Lietuvos Respublika

Iš viso gydytojų pagal specializaciją

(be slaugytojų ir odontologų)

13.650

13.510

13.729

13.403

13.228

Bendrosios praktikos (šeimos)

1.730

1.792

1.844

1.822

1.838

Vidaus ligų

3.125

3.150

3.076

3.105

3.015

Vaikų ligų specialistas

1.316

1.270

1.249

1.255

1.194

Chirurgas (įskaičiuoti vaikų chirurgai ir

ortopedai-traumatologai)

1.234

1.257

1.254

1.249

1.257

Akušeris-ginekologas

777

800

777

744

716

Oftalmologas

353

340

339

346

353

Otorinolaringologas

288

291

286

293

292

Psichiatras

604

594

596

578

568

Slaugytojas

25.364

25.169

24.804

24.908

24.290

Odontologas

2.453

2.249

2.395

2.287

2.408

Tauragės apskritis

Iš viso gydytojų pagal specializaciją

(be slaugytojų ir odontologų)

249

222

223

206

205

Bendrosios praktikos (šeimos)

53

53

56

58

61

Vidaus ligų

49

37

40

34

35

Vaikų ligų specialistas

30

27

28

28

27

Chirurgas (įskaičiuoti vaikų chirurgai ir

ortopedai-traumatologai)

31

25

24

24

22

Akušeris-ginekologas

20

20

18

16

16

Oftalmologas

4

3

3

4

4

Otorinolaringologas

6

4

4

3

4

Psichiatras

10

10

10

11

11

Slaugytojas

701

667

680

675

663

Odontologas

64

53

62

51

51

Pagėgių savivaldybė

Iš viso gydytojų pagal specializaciją

(be slaugytojų ir odontologų)

8

7

6

11

13

Bendrosios praktikos (šeimos)

5

4

5

8

10

Vidaus ligų

1

1

0

1

1

Vaikų ligų specialistas

2

2

1

2

2

Chirurgas (įskaičiuoti vaikų chirurgai ir

ortopedai-traumatologai)

0

0

0

0

0

Akušeris-ginekologas

0

0

0

0

0

Oftalmologas

0

0

0

0

0

Otorinolaringologas

0

0

0

0

0

Psichiatras

0

0

0

0

0

Slaugytojas

39

35

35

40

42

Odontologas

3

2

4

3

4

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2009 m. Pagėgių savivaldybėje 10.000-iui gyventojų teko 11,7 gydytojo (be slaugytojų bei odontologų), slaugytojų – 37,7, odontologų – 3,6. 2005-2007 m. laikotarpiu stebima gydytojų, tenkančių 10.000-iui gyventojų, mažėjimo tendencija, o 2008-2009 m. skaičius padidėja. 2005-2009 m. slaugytojų skaičius, tenkantis 10.000-čių gyventojų, išaugo 11,9 proc. Tuo tarpu odontologų skaičius nuolat kito. Išsami sveikatos personalo skaičiaus kitimo tendencija 2005-2009 m. Pagėgių sav. pateikta 4.1.3. lentelėje.

 

4.1.3. lentelė. Sveikatos priežiūros personalas, tenkantis 10.000-čių gyventojų

 

 

Sveikatos priežiūros personalas

 

2005 m.

 

2006 m.

 

2007 m.

 

2008 m.

 

2009 m.

Iš viso gydytojų pagal specializaciją

(be slaugytojų ir odontologų)

6,8

6,1

5,3

9,8

11,7

Slaugytojas

33,2

30,2

30,7

35,6

37,7

Odontologas

2,6

1,7

3,5

2,7

3,6

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. mažiausias lovų skaičius ligoninėse fiksuojamas Pagėgių sav. – 15. Tuo tarpu didžiausias lovų skaičius buvo Tauragės r. sav. – 245, Jurbarko r. sav. – 182. 2006-2009 m. laikotarpiu Pagėgių savivaldybėje lovų skaičius ligoninėse išliko nepakitęs.

 

2009 m. 10.000-čių gyventojų tenkančių lovų skaičius mažiausias buvo Pagėgių sav. (13,5), didžiausias – Jurbarko r. sav. (53,2) bei Šilalės r. sav. (51,2).

 

 

 

4.1.4. lentelė. Lovų skaičius ligoninėse Lietuvos Respublikoje bei Tauragės apskrities savivaldybėse 2005-2009 m.

 

 

Lovų skaičius ligoninėse

 

2005 m.

 

2006 m.

 

2007 m.

 

2008 m.

 

2009 m.

Lietuvos Respublika

Lovų skaičius ligoninėse

27.727

27.114

27.476

27.358

27.155

10.000-čių gyventojų tenka lovų ligoninėse

81,5

80,1

81,6

81,7

81,6

Tauragės apskritis

Lovų skaičius ligoninėse

596

613

590

596

593

10.000-čių gyventojų tenka lovų ligoninėse

45,9

47,6

46,3

47,3

47,5

Jurbarko r. sav.

Lovų skaičius ligoninėse

186

190

190

190

182

10.000-čių gyventojų tenka lovų ligoninėse

51,6

53,3

54

54,7

53,2

Pagėgių sav.

Lovų skaičius ligoninėse

0

15

15

15

15

10.000-čių gyventojų tenka lovų ligoninėse

0

13

13,2

13,4

13,5

Šilalės r. sav.

Lovų skaičius ligoninėse

137

140

140

146

151

10.000-čių gyventojų tenka lovų ligoninėse

44,6

46

46,5

49

51,2

Tauragės r. sav.

Lovų skaičius ligoninėse

273

268

245

245

245

10.000-čių gyventojų tenka lovų ligoninėse

53,1

52,5

48,3

48,7

49,1

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Remiantis Statistikos departamento prie LRV duomenimis, 2009 m. Tauragės apskrityje mažiausias vaistinių skaičius buvo fiksuojamas Pagėgių sav. – 4 vaistinės. Tuo tarpu didžiausias vaistinių skaičius buvo Jurbarko r. sav. – 25 ir Tauragės r. sav. – 22.

 

4.1.5. lentelė. 2005-2009 m. vaistinių skaičiaus kitimo dinamika Lietuvos Respublikoje bei Tauragės apskrities savivaldybėse

 

 

Rodiklis

 

2005 m.

 

2006 m.

 

2007 m.

 

2008 m.

 

2009 m.

Lietuvos Respublika

1182

1497

1482

1515

1504

Tauragės apskritis

57

59

64

67

69

Jurbarko r. sav.

22

27

25

27

25

Pagėgių sav.

4

3

4

4

4

Šilalės r. sav.

14

17

15

17

18

Tauragės r. sav.

17

12

20

19

22

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Pagal pateiktus duomenis matyti, kad 2008 m. mažiausias apsilankymų poliklinikose bei ambulatorijose skaičius Tauragės apskrityje fiksuojamas Pagėgių sav. – 45,3 tūkst. Tuo tarpu didžiausias – Tauragės r. sav. – 305,8 tūkst. bei Jurbarko r. sav. – 161,5 tūkst. 2008 m., lyginant su 2007 m., apsilankymų skaičius Pagėgių savivaldybėje sumažėjo 6,0 proc.

 

2008 m. mažiausias asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba, skaičius buvo Pagėgių sav. – 1.442 asmenys, didžiausias – Tauragės r. sav. – 8.458 bei Jurbarko r. sav. – 5.147. 2005-2008 m. Pagėgių savivaldybėje asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba, skaičius sumažėjo 12,0 proc.

 

 

 

4.1.6. lentelė. Apsilankymų poliklinikose bei ambulatorijose kitimo tendencijos Lietuvos Respublikoje bei Tauragės apskrities savivaldybėse 2005-2008 m.

 

Apsilankymai poliklinikose bei ambulatorijose,

greitoji medicinos pagalba

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

Lietuvos Respublika

Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė

poliklinikose ir ambulatorijose

6,7

6,5

6,8

7

Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose

skaičius, tūkst.

22.893,8

22.130,9

22.931

23.382

Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba

746.518

732.976

729.698

641.398

Tauragės apskritis

Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė

poliklinikose ir ambulatorijose

4,9

4,9

5

5,2

Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose

skaičius, tūkst.

639,4

632,5

643,4

655,6

Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba

22.517

20.950

20.888

20.002

Jurbarko r. sav.

Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė

poliklinikose ir ambulatorijose

4,8

4,6

4,4

4,7

Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose

skaičius, tūkst.

173,4

163,4

157,2

161,5

Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba

5.881

5.161

5.259

5.147

Pagėgių sav.

Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė

poliklinikose ir ambulatorijose

3,6

3,9

4,2

4

Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose

skaičius, tūkst.

42,9

45,5

48,2

45,3

Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba

1.639

1.619

1.645

1.442

Šilalės r. sav.

Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė

poliklinikose ir ambulatorijose

4,4

4,4

4,5

4,8

Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose

skaičius, tūkst.

133,4

134,8

136,5

143

Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba

5.776

5.676

5.358

4.955

Tauragės r. sav.

Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė

poliklinikose ir ambulatorijose

5,6

5,6

5,9

6,1

Apsilankymų poliklinikose ir ambulatorijose

skaičius, tūkst.

289,7

288,8

301,4

305,8

Asmenų, kuriems suteikta greitoji medicinos pagalba

9.221

8.494

8.626

8.458

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Socialinė ekonominė krizė, nauji ekonominiai santykiai ir objektyvūs sutrikimai sveikatos priežiūros ir kitose valstybės infrastruktūros sistemose neigiamai paveikė visuomenės sveikatingumą. Tai turėjo įtakos apsilankymų sveikatos priežiūros įstaigose skaičiaus augimui pastaraisiais metais.

 

 

 

4.1.1. pav. Vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė poliklinikose ir ambulatorijose

2006-2008 m. laikotarpiu

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje per 2008 m. vienas gyventojas vidutiniškai apsilankė poliklinikose ir ambulatorijose 7 kartus. Tačiau nagrinėjant atskiras savivaldybes (4.1.1. pav.) šis rodiklis yra žemesnis. Daugiausia kartų apsilankiusių poliklinikose bei ambulatorijose buvo Kazlų Rūdos sav. (6,1), Tauragės r. sav. (6,1) ir Šilutės r. sav. (5,7), mažiausia – Rietavo sav. (3,9), Pagėgių sav. (4) ir Kalvarijos sav. (4,4).

 

Demografinė situacija yra svarbi ne vien sergamumo, bet ir išlaidų sveikatos priežiūrai prasme. Išlaidos sveikatos priežiūrai didėja dėl ilgesnės gyvenimo trukmės ir didesnio pagyvenusių žmonių skaičiaus. Šios išlaidos žmogui smarkiai išauga, jam peržengus 65 m. amžių, o peržengus 80 m. – išauga dar labiau. Išaugęs pagyvenusių žmonių skaičius didina ilgalaikės slaugos (kuri yra daugiau ne sveikatos, bet socialinės apsaugos dalis) poreikį. Prognozuojama, kad lėšų poreikis ilgalaikei slaugai ES penkiolikai šalių iki 2050 m. padidės daugiau nei sveikatos apsaugai.

 

Lietuvos gyventojų mirtingumas yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir 2008 m. siekė 1.033,2/100.000 gyv. Didžiausias mirtingumas buvo nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų ir išorinių mirties priežasčių (85,4 proc. mirties atvejų). 2008 m. standartizuoto mirtingumo rodikliai sumažėjo lyginant su 2007 m., tačiau vyrų mirtingumas nuo minėtų pagrindinių mirties priežasčių išlieka ženkliai didesnis nei moterų.

 

 

4.1.2. pav. Mirusiųjų ir gimusiųjų skaičiaus kitimas Pagėgių savivaldybėje

2005–2009 m.

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Lyginant 2009 m. ir 2005 m. rodiklius, mirtingumas Pagėgių savivaldybėje sumažėjo nuo 15,6 iki 14,3 mirusiųjų, tenkančių 1.000-iui gyventojų.

 

Nuo 2005 m. Pagėgių savivaldybėje gimusiųjų skaičius taip pat sumažėjo nuo 132 asmenų 2005 m. iki 121 asmenų 2009 m. Pastaraisiais metais Pagėgių savivaldybėje 1.000-iui gyventojų teko 10,8 gimusieji. Šis rodiklis buvo mažesnis už šalies vidurkį – 11,0 gimusiųjų tenkančių 1.000-iui gyventojų.

 

 

4.1.3. pav. Mirties priežasčių struktūra Pagėgių savivaldybėje 2005–2009 m. (100.000-čių gyventojų)

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Pagėgių savivaldybės gyventojų mirties priežasčių struktūra yra panaši kaip ir visoje Lietuvoje. Daugiausiai žmonių miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, piktybinių navikų, išorinių priežasčių (nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų ir kt.), kvėpavimo sistemos ligų.

 

Ypač dideliam sergamumui ir mirtingumui nuo kraujotakos sistemos ligų turi įtakos netinkamas gyvenimo būdas bei bloga mityba. Didelis mirusiųjų nuo onkologinių ligų skaičius rodo prevencinių programų trūkumą. Reikalingos profilaktinio pasitikrinimo programos, visuomenės įtraukimas į sveikatinimo programas. Reikalingas kryptingas Pagėgių savivaldybės sveikatos politikos plėtojimas, įtraukiant ir koordinuojant visas sveikatos srityje dirbančias valstybines ir nevyriausybines institucijas, žiniasklaidą bei miesto gyventojus.

 

Sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas bendrąja prasme yra tam tikros teritorijos gyventojų realizuotos galimybės gauti vienas ar kitas jiems reikiamas gydymo ar slaugymo paslaugas. Kadangi šis sveikatos apsaugos sistemos bruožas paprastai susilaukia didžiausio gyventojų dėmesio, prieinamumo gerinimas yra vienas iš pagrindinių sveikatos apsaugos sektoriaus reformos tikslų. Paslaugų prieinamumo gerinimo siekiančios reformos tikslai gali būti arba suderinami arba nesuderinami su sveikatos sistemos ekonominiu efektyvumu (racionalumu).

 

4.2. SOCIALINĖS PASLAUGOS

 

Šeima – tai giminingumo, santuokos arba įvaikinimo paremtas žmonių susivienijimas. Šeimos nariai yra surišti bendra buitimi bei abipusišku atsakingumu už vaikų auklėjimą. Tai yra pirminė jungtis, kuri yra žmogaus egzistavimo, visuomenės stabilumo, tęstinumo ir vystymosi pamatas.

 

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. A1-207 patvirtintose Darbo su socialinės rizikos šeimomis metodinėse rekomendacijose pateikiamas toks socialinės rizikos šeimos apibrėžimas: „Socialinės rizikos šeima – tai šeima, kurioje narių bendradarbiavimas ir emocinis bendravimas yra sutrikę ir kurios neigiama aplinka neskatina sveiko ir produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Tokios šeimos nesugeba tenkinti vaiko emocinių ir fizinių reikmių, be to, bendravimo būdas tokiose šeimose žymiai apriboja vaiko galimybes išreikšti poreikius ir jausmus. Vaikai, augantys tokiose šeimose, turi labai žemą savęs vertinimą, nesitiki, kad jų poreikiai yra svarbūs ir gali būti patenkinti, neturi tinkamų socialinių įgūdžių“.

 

2007-2009 m. laikotarpiu Lietuvoje socialinės rizikos šeimų skaičius sumažėjo 7,0 proc., Tauragės apskrityje – 7,1 proc., Pagėgių sav. – 28,6 proc. 2009 m. Tauragės apskrityje buvo 1.431 vaikas socialinės rizikos šeimose, iš jų: 24,2 proc. – Jurbarko r. sav, 12,6 proc. – Pagėgių sav., 21,6 – Šilalės r. sav. ir 41,5 proc. – Tauragės r. sav.

 

4.2.1. lentelė. Socialinės rizikos šeimos 2007-2009 m.

 

 

Teritorija

 

Socialinės rizikos šeimų skaičius

 

Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Lietuvos Respublika

11.958

11.350

11.121

27.881

25.483

24.222

Tauragės apskritis

702

656

652

1.696

1.412

1.431

Jurbarko r. sav.

132

128

139

327

307

347

Pagėgių sav.

112

100

80

273

219

181

Šilalės r. sav.

149

144

151

369

284

309

Tauragės r. sav.

309

284

282

727

602

594

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Pagėgių savivaldybėje pastebimi teigiami pokyčiai sprendžiant vaikų socializacijos problemas ir vertinant nuoseklų socialinių darbuotojų darbą su socialinės rizikos šeimomis. 2005-2009 m. pakankamai ženkliai sumažėjo socialinės rizikos šeimų bei jose gyvenančių vaikų skaičius.

 

 

4.2.1. pav. Socialinės rizikos šeimų dinamika Pagėgių savivaldybėje 2005–2009 m.

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, lyginant Pagėgių. sav. su kitomis lyginamuoju aspektu nagrinėjamomis savivaldybėmis, 2005-2009 m. daugiausia socialinės rizikos šeimų užregistruota Kazlų Rūdos sav. 2009 m. mažiausia socialinės rizikos šeimų užfiksuota Rietavo r. sav. (60) bei Kalvarijos sav. (69).

 

 

4.2.2. pav. Socialinės rizikos šeimų dinamika 2005–2009 m.

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2005-2009 m. vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose visose savivaldybėse sumažėjo. 2009 m. daugiausia vaikų socialinės rizikos šeimose užregistruota Kazlų Rūdos sav. (241), t.y. 24,9 proc. daugiau negu Pagėgių savivaldybėje, mažiausia – Rietavo sav. (159).

 

 

4.2.3. pav. Vaikų skaičius socialinės rizikos šeimose 2005-2009 m.

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Pagėgių savivaldybėje veikia vaikų globos namai. Globos namų tikslas – užtikrinti globojamam (rūpinamam) ir laikinai globos namuose apgyvendinamam vaikui globos (rūpybos), ugdymo (mokymo, lavinimo ir auklėjimo), socialines ilgalaikes bei trumpalaikes paslaugas, sudaryti kitas jam tinkamas sąlygas ir palaikyti aplinką, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis ir tobulėti bei pasiruoštų savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

 

Globos namuose vaikų amžius siekia nuo gimimo iki 20 metų. 2010 m. pradžioje 13 ugdytinių mokėsi pradinėje mokykloje, 34 ugdytiniai – Mackaus gimnazijoje, 10 vaikų dar nelankė mokyklos.

 

Vaikai iki 5 m. amžiaus dienos metu būna mažylių šeimynoje, o po pamokų ruošos jie parvedami į savo šeimynas. 2010 m. sausio mėn. globos namuose gyveno 45 ugdytiniai, turintys nuolatinę globą bei 23 su laikina globa. Palaikomas nuolatinis ryšys su vaikų biologinėmis šeimomis bei su ugdytinių giminaičiais ir vaikų globėjais.

 

Pastebėtina, jog vaikų skaičius globos namuose kasmet mažėja. Nuo 2005 m. iki 2010 m. sausio mėn. ugdytinių skaičius sumažėjo 28,6 proc.

 

 

4.2.4. pav. Vaikų skaičius Pagėgių globos namuose 2005-2010 m. pradžioje

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

4.3. VIEŠASIS SAUGUMAS

 

2009 m. lyginant su 2007 m., pastebėta, jog Pagėgių savivaldybėje užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 5,8 proc. 100.000-iui gyventojų tenkančių užregistruotų nusikalstamų veikų Pagėgių savivaldybėje yra 0,9 proc. mažiau nei Lietuvoje, bet 19,8 proc. daugiau nei vidutiniškai Tauragės apskrityje. Lyginant Pagėgių savivaldybę su kitomis lyginamuoju aspektu nagrinėjamomis savivaldybėmis matyti, jog 2009 m. Kalvarijos sav. daugiausiai teko 100.000-iui gyventojų nusikalstamų veikų – 2.707, mažiausiai – Vilkaviškio r. sav. (1.331), Šakių r. sav. (1.364) ir Rietavo sav. (1.385).

 

4.3.1. lentelė. Užregistruotos nusikalstamos veikos 2007-2009 m.

 

 

Teritorija

 

Užregistruotos nusikalstamos veikos

 

100.000-iui gyventojų tenka užregistruotų nusikalstamų veikų

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Lietuvos Respublika

73.741

78.060

83.203

2.185

2.325

2.492

Tauragės apskritis

1.994

2.233

2.482

1.557

1.762

1.979

Jurbarko r. sav.

515

509

733

1.455

1.457

2.126

Pagėgių sav.

293

336

276

2.550

2.970

2.469

Šilalės r. sav.

344

444

432

1.136

1.482

1.458

Tauragės r. sav.

842

944

1.041

1.655

1.869

2.077

Šilutės r. sav.

947

1.026

1.102

1.781

1.945

2.105

Kalvarijos sav.

376

378

358

2.796

2.832

2.707

Kazlų Rūdos sav.

191

182

200

1.312

1.261

1.401

Šakių r. sav.

458

487

487

1.252

1.348

1.364

Vilkaviškio r. sav.

759

749

631

1.575

1.567

1.331

Rietavo sav.

96

114

137

946

1.138

1.385

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

 

4.3.1. pav. Užregistruotos nusikalstamos veikos 2007–2009 m.

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2007 m. Pagėgių savivaldybėje buvo ištirtos 137 nusikalstamos veikos, tačiau 2009 m. 19,0 proc. mažiau – 111 nusikaltimų. Ištirtų nusikalstamų veikų dalis 2007 m. sudarė 47 proc., 2009 m. 40 proc. Šis rodiklis buvo mažesnis už Lietuvos ir Tauragės apskrities ištirtų nusikalstamų veikų dalies vidurkį.

 

4.3.2. lentelė. Ištirtos nusikalstamos veikos 2007-2009 m.

 

 

Teritorija

 

Ištirtos nusikalstamos veikos

Ištirtų nusikalstamų veikų dalis, proc.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Lietuvos Respublika

32.828

34.143

36.788

45

44

44

Tauragės apskritis

1.062

1.203

1.274

53

54

51

Jurbarko r. sav.

273

256

405

53

50

55

Pagėgių sav.

137

185

111

47

55

40

Šilalės r. sav.

280

252

254

81

57

59

Tauragės r. sav.

372

510

504

44

54

48

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2007-2009 m. nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų skaičius svyravo visoje Lietuvoje. 2009 m. Tauragės apskrityje buvo užregistruotos 182 nepilnamečių nusikalstamos veikos. Daugiausia nusikaltimų buvo padaryta Tauragės r. sav., o mažiausia – Pagėgių sav. 2007-2009 m. laikotarpiu Pagėgių savivaldybėje 36,3 proc. sumažėjo nepilnamečių padarytų nusikaltimų. Lyginant Pagėgių sav. duomenis su kitų savivaldybių rodikliais matyti, jog 2009 m. mažiausiai nepilnamečių padarytų nusikaltimų buvo Kazlų Rūdos sav. ir Rietavo sav.

 

 

 

4.3.3. lentelė. Nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos 2007-2009 m.

 

 

Teritorija

 

Nusikalstamos veikos

Nusikalstamos veikos, palyginti su ištirtomis, proc.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Lietuvos Respublika

4.051

4.325

4.023

12

13

11

Tauragės apskritis

219

278

182

21

23

14

Jurbarko r. sav.

49

51

40

18

20

10

Pagėgių sav.

33

46

21

24

25

19

Šilalės r. sav.

51

29

37

18

12

15

Tauragės r. sav.

86

152

84

23

30

17

Šilutės r. sav.

126

124

106

25

23

21

Kalvarijos sav.

15

29

21

8

17

14

Kazlų Rūdos sav.

14

5

8

14

7

10

Šakių r. sav.

34

43

36

15

17

15

Vilkaviškio r. sav.

61

54

69

17

16

23

Rietavo sav.

19

22

18

31

34

23

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

 

4.3.2. pav. Nepilnamečių padarytos nusikalstamos veikos 2007–2009 m.

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2007-2009 m. gaisrų skaičius ženkliai išaugo ne tik Pagėgių sav., bet ir visoje Lietuvoje. 2009 m. Tauragės apskrityje buvo užregistruota 618 gaisrų, t.y. 18,0 proc. daugiau negu 2007 m. Per 2007-2009 m. Pagėgių sav. gaisrų skaičius išaugo 40,7 proc., Šilalės r. sav. – 21,3 proc. ir Tauragės r. sav. – 17,4 proc. Tik Jurbarko r. sav. sumažėjo – 3,7 proc. Tačiau gaisruose žuvusių asmenų skaičius sumažėjo. 2009 m. Tauragės apskrityje žuvo 6 žmonės, iš jų – 3 Jurbarko r. sav ir tiek pat Šilalės r. sav.

 

 

 

4.3.4. lentelė. Užregistruotų gaisrų ir žuvusių gaisruose žmonių skaičius 2007-2009 m.

 

 

Teritorija

 

 

Užregistruotų gaisrų skaičius

Gaisruose žuvusių žmonių skaičius

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Lietuvos Respublika

15.264

15.761

16.197

297

270

203

Tauragės apskritis

507

560

618

7

7

6

Jurbarko r. sav.

135

134

130

2

1

3

Pagėgių sav.

70

84

118

0

0

0

Šilalės r. sav.

74

92

94

2

6

3

Tauragės r. sav.

228

250

276

3

0

0

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

 

 

4.4. SSGG ANALIZĖ

 

Atlikus esamos būklės vertinimą, pateikiama viešųjų paslaugų plėtros stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių (SSGG) analizė.

 

Stiprybės

Išplėtotas sveikatos priežiūros tinklas, pakankamas ambulatorinių ir stacionarių paslaugų teikimo lygis savivaldybėje

Plėtojama socialinių paslaugų teikimo infrastruktūra, leidžianti tenkinti būtiniausius poreikius

Pradėta vykdyti aplinkos ir būsto pritaikymo neįgaliesiems veikla

 

Silpnybės

Nepakankamas sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimas medicinine įranga

Socialinių pašalpų sistema pakankamai formali, neskatina realaus pašalpų gavėjo būklės įvertinimo ir lėšų taupymo

Pašalpų mokėjimo tvarka ne visada skatina bedarbius ieškotis darbo, sudaro paskatas atsirasti išlaikytinių nuotaikoms

Stokojama koordinacijos tarp NVO ir savivaldybės socialinės paskirties įstaigų, teikiančių socialines paslaugas

Trūksta specialaus transporto, teikiant socialines paslaugas žmonėms su negalia, vienišiems seniems asmenims, gyvenantiems savo namuose

Neįgaliesiems trūksta pandusų ir patogaus privažiavimo prie visuomeninės paskirties pastatų

Socialinės diferenciacijos didėjimas, nepakankama parama ir globa rizikos grupės gyventojams bei asmenims su negalia

 

Galimybės

ES struktūrinių fondų lėšų pritraukimas, vykdant gydymo įstaigų restruktūrizaciją, ruošiant bei tobulinant specialistus

Aktyvus bendruomenių dalyvavimas viešųjų paslaugų teikimo srityje

Darbuotojų kvalifikacijos kėlimas, pasinaudojant žmogiškųjų išteklių plėtros finansavimo galimybėmis

Parengti projektus lėšoms gauti iš ES struktūrinių fondų specialiųjų socialinių paslaugų plėtrai rajone (dienos, vaikų krizių centrai, nakvynės namai ir kt.)

Pritraukti lėšas iš ES struktūrinių fondų socialinės atskirties zonoje esantiems neįgaliesiems, šeimoms, asmenims remti

Pritraukti ES struktūrinių fondų lėšas bendruomeninių paslaugų struktūrai plėtoti

Glaudesnio bendradarbiavimo tarp socialinės paskirties ir sveikatos apsaugos sistemos įstaigų užtikrinimas

Grėsmės

Nepakankamas sveikatos sektoriaus darbuotojų apmokėjimas skatina kvalifikuotus paruoštus specialistus vykti dirbti į kitas valstybes

Senstantys gyventojai, didėjantis medicininių paslaugų, o tuo pačiu ir socialinių paslaugų poreikis

Investicinių lėšų stygius neleis pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiamomis galimybėmis

Administracinių gebėjimų stoka nevyriausybinėse organizacijose neleis parengti kokybiškų projektų finansinei paramai gauti

 

 

 

5. INFRASTRUKTŪROS PLĖTRA IR APLINKOS APSAUGA

 

Šioje strateginio plėtros plano dalyje analizuojama savivaldybės infrastruktūros bei aplinkos apsaugos esama būklė, trūkumai bei privalumai.

 

5.1. TRANSPORTO INFRASTRUKTŪROS ANALIZĖ

 

Susisiekimo sistemos gerinimas bei infrastruktūros plėtra ir modernizavimas yra neatsiejamas sėkmingo savivaldybės vystymosi ekonominis ir socialinis garantas.

 

Gerai išvystyta ir efektyviai funkcionuojanti transporto sistema yra būtina sėkmingai savivaldybės plėtrai. Tokia sistema turi tiesioginį poveikį verslui, padeda mažinti verslo sąnaudas ir didina produkcijos konkurencingumą.

 

Transporto infrastruktūra taip pat yra svarbus gyvenamosios aplinkos elementas: šios infrastruktūros plėtra yra būtina siekiant spręsti tokias problemas, kaip aplinkos tarša, triukšmas, saugumas kelyje.

 

5.2. AUTOMOBILIŲ KELIŲ TINKLAS

 

Vietinės reikšmės kelių ilgis Pagėgių savivaldybėje per 2005-2009 m. padidėjo 11 km arba 2,3 proc. Tačiau nemažą kelio dalį sudaro žvyro (384 km) bei grunto keliai (68 km). Tuo pačiu laikotarpiu, kelių su patobulinta danga taip pat padaugėjo 2 km – nuo 22 iki 24 km.

 

Pagrindiniai 2005-2009 m. automobilių kelių duomenys pateikti 5.2.1. lentelėje.

 

5.2.1. lentelė. Automobilių keliai Pagėgių savivaldybėje 2005-2009 m.

 

Rodiklis (km)

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Vietinės reikšmės automobilių kelių ilgis

465

476

476

476

476

Vietinės reikšmės automobilių kelių su danga ilgis

407

408

408

408

408

Vietinės reikšmės automobilių kelių su patobulinta danga ilgis

22

23

24

24

24

Žvyro kelių ilgis

385

385

385

384

384

Grunto kelių ilgis

58

68

68

68

68

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Vietinės reikšmės automobilių kelių tinklas Pagėgių savivaldybėje nėra tankus. 2009 m. savivaldybėje buvo 476 km vietinės reikšmės automobilių kelių, kas sudarė 10,7 proc. apskrities bei 0,8 visų šalies vietinės reikšmės automobilių kelių.

 

 

5.2.1. pav. Vietinės reikšmės automobilių kelių danga 2009 m.

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2009 m. Pagėgių savivaldybėje 85,7 proc. vietinės reikšmės kelių turėjo dangą. Šis rodiklis buvo didesnis už šalies ir Tauragės apskrities vidurkį. Analizuojamu laikotarpiu tik 5,0 proc. Pagėgių savivaldybės kelių turėjo pagerintą dangą, kai tuo tarpu Tauragės apskrityje ši dalis sudarė 10,6 proc., o šalyje – 17,1 proc. 2009 m.  daugiausia proc. kelių su danga turėjo Rietavo sav. (96,6 proc.), Vilkaviškio r. sav. (95,0 proc.) ir Šilalės r. sav. (91,0 proc.), mažiausia – Tauragės r. sav. (71,9 proc.) ir Kazlų Rūdos sav. (80,7 proc.). Tuo pačiu laikotarpiu, daugiausia proc. su patobulinta kelio danga turėjo Vilkaviškio r. sav. (17,2 proc.) ir Šakių r. sav. (15,8 proc.), mažiausia – Kazlų Rūdos sav. (7,6 proc.) bei Pagėgių sav. (5,0 proc.).

 

2009 m. Pagėgių savivaldybėje buvo registruoti 5.573 lengvieji automobiliai. Nuo 2005 iki 2009 m. transporto priemonių skaičius kasmet didėjo. Individualių lengvųjų automobilių skaičius 1.000-iui gyventojų 2005-2009 m. pateiktas 5.2.2. lentelėje.

 

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. daugiausia individualių lengvųjų automobilių 1.000-iui gyventojų teko Kazlų Rūdos sav. (519) bei Jurbarko r. sav. (504), mažiausia – Rietavo sav. (437) ir Šilalės r. sav. (468).

 

5.2.2. lentelė. Individualių lengvųjų automobilių skaičius 1.000-iui gyventojų savivaldybėse 2005-2009 m.

 

Teritorija

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Lietuvos Respublika

395

433

429

453

468

Tauragės apskritis

391

437

435

469

490

Jurbarko r. sav.

421

466

445

483

504

Pagėgių sav.

363

418

437

477

501

Šilalės r. sav.

358

406

405

445

468

Tauragės r. sav.

395

438

444

473

491

Šilutės r. sav.

373

419

432

461

477

Kalvarijos sav.

411

465

443

464

494

Kazlų Rūdos sav.

419

470

468

492

519

Šakių r. sav.

387

431

433

468

498

Vilkaviškio r. sav.

400

442

418

452

477

Rietavo sav.

318

363

370

414

437

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Išaugus transporto priemonių skaičiui ir didėjant transporto srautams, svyruoja autoavarijų ir nelaimingų atsitikimų keliuose ir gatvėse skaičius. Dėl didesnių greičių valstybinės reikšmės keliuose įvykstančios avarijos būna skaudesnės negu kituose keliuose. 2009 m. Pagėgių savivaldybėje padaryta 20 kelių eismo įvykių. Tai sudarė 0,5 proc. visų šalyje padarytų eismo įvykių. 2005-2009 m. Pagėgių savivaldybėje padarytų įvykių skaičius sumažėjo 48,7 proc. Didžiausias kelių eismo įvykių skaičius fiksuotas 2005 m. – 39 eismo įvykiai.

 

5.2.3. lentelėje pateikiama informacija apie 2005-2009 m. įvykusius kelių eismo įvykius Lietuvoje ir Pagėgių savivaldybėje.

 

2009 m. daugiausia kelių eismo įvykių buvo užregistruota Šilutės r. sav. (68) bei Šakių r. sav. (56), mažiausia – Rietavo sav. (13) ir Pagėgių sav. (20). Darytina išvada, jog lyginant panašaus dydžio savivaldybes, Pagėgiai yra viena iš  saugiausių savivaldybių avaringumo atžvilgiu.

 

5.2.3. lentelė. Kelių eismo įvykių skaičius 2005–2009 m.

 

Teritorija

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

Lietuvos Respublika

6772

6588

6448

4796

3824

Tauragės apskritis

301

258

242

142

124

Jurbarko r. sav.

60

63

44

21

34

Pagėgių sav.

39

36

33

18

20

Šilalės r. sav.

80

60

70

48

28

Tauragės r. sav.

122

99

95

55

42

Šilutės r. sav.

133

114

132

81

68

Kalvarijos sav.

31

28

49

28

21

Kazlų Rūdos sav.

25

49

40

29

22

Šakių r. sav.

76

78

83

54

56

Vilkaviškio r. sav.

97

102

102

66

48

Rietavo sav.

27

24

9

9

13

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Dėl pastaraisiais metais išaugusio autotransporto priemonių skaičiaus būtina rekonstruoti esamas ir įrengti naujas automobilių stovėjimo aikšteles. Pagėgių savivaldybės kiemai nėra pritaikyti esamam automobilių srautui, atsiranda problemos dėl automobilių stovėjimo aikštelių trūkumo.

 

5.3. SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA

 

1875 m. Pagėgių sav. buvo nutiesta Klaipėda – Tilžė geležinkelio linija. 1902 m. Pagėgiai  siauruoju geležinkeliu  buvo sujungti su Smalininkais, vėliau, 1904 m., pravesta trečioji geležinkelio linija, sujungusi  Pagėgius su Lauksargiais.

 

Pagėgių savivaldybė yra strategiškai geroje geografinėje padėtyje. Teritoriją kerta transporto koridorius šiaurės – pietų kryptimi Varšuva-Šeštokai-Kaunas-Šiauliai-Talinas-Helsinkis su IA atšaka (Šiauliai-Pagėgiai-Sovetskas-Kaliningradas). Tačiau ši geležinkelio linija mažai panaudojama dėl mažo krovinių srauto.

 

Tarptautinė IA geležinkelio linija Pagėgiai-Radviliškis kartu su Via Hanseatica keliu sudaro integruotą transporto koridorių, einantį per Tauragės miestą. 2010 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Tauragės teritorijos bendrajame plane numatė ir patvirtinto Pilviškiai-Tauragė geležinkelio linijos tiesimą. Įrengus liniją susidarys palankios susisiekimo sąlygos su pietiniu Lietuvos regionu. Susisiekimo sistemos vystymas sąlygos didesnes galimybes Tauragės apskrities  ekonominei plėtrai.

 

2009 m. pabaigoje Klaipėdos „Draugystės“ geležinkelio stotis pradėjo vykdyti stoties rekonstrukciją. Numatoma pastatyti ir rekonstruoti 28,47 km geležinkelio stoties kelių. Įgyvendinus projektą bus pagerintas infrastruktūros pajėgumas krovininiam transportui, pagerės traukinių eismo saugumas. Be to, įrengus jungiamąjį geležinkelio kelią Pagėgių kryptimi, visus iš Radviliškio į „Draugystės“ stotį važiuojančius prekinius traukinius tikimasi nukreipti per Pagėgius.

 

Pagrindiniai transporto srautai Pagėgių sav. realizuojami sausumos keliais. Automobilių transportas yra svarbiausia tiek Pagėgių savivaldybės, tiek ir Tauragės apskrities transporto rūšis, kuria vežama didžioji dalis keleivių ir krovinių. Pagėgių sav. šiaurės – pietvakarių pusę kerta automobilių kelias Sankt Peterburgas-Šiauliai-Tauragė-Kaliningradas . Taip pat svarbus pajūrio transporto koridorius Klaipėda-Šilutė-Pagėgiai (141) ir Panemunės kelias Pagėgiai-Jurbarkas-Kaunas (141).

 

5.4. APLINKOS KOKYBĖ

 

5.4.1. Atliekų tvarkymas

 

2005 m. spalio 13 d. Pagėgių sav. tarybos sprendimu Nr. T-653 buvo patvirtintas 2005-2014 m. Pagėgių savivaldybės atliekų tvarkymo planas. Pagrindinė atliekų tvarkymo plano problemų priežastis buvo ta, kad nebuvo įgyvendintas principas „teršėjas moka“. Šiuo metu atliekų šalinimo bei surinkimo ir antrinių žaliavų perdirbimo sąnaudas padengia atliekų tvarkymo mokesčiai, kurie yra surenkami iš atliekų turėtojų.

 

2005 m. spalio 13 d. Pagėgių sav. tarybos sprendimu Nr.-654 buvo priimtos atliekų tvarkymo taisyklės. Taisyklių tikslas – užtikrinti racionalų komunalinių atliekų tvarkymo valdymą, savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą ir tinkamą atliekų tvarkymo užduočių vykdymą.

 

Pagėgių savivaldybės teritorijoje yra 15 sąvartynų. Didžiausi yra Plaušvarių (2,7 ha) ir Piktupėnų (2,0 ha) sąvartynai.

 

2006 m. birželio 1 d. Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-809 atliekų tvarkymą atlieka Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras. Tačiau Pagėgių savivaldybė taip pat dalyvauja Tauragės regiono atliekų tvarkymo sistemoje.

 

Per 2008 m. Pagėgių savivaldybėje iš viso buvo surinkta 693,63 t komunalinių atliekų, Jurbarko r. sav. – 7.846,72 t, Šilalės r. sav. – 14.936,26 t ir Tauragės r. sav. – 12.901,27 t. Pažymėtina, jog  Pagėgių sav. nebuvo susidariusių  komunalinių atliekų, kurios neturėtų šeimininkų, tuo tarpu Jurbarko r. sav. susidarė 1.824,00 t., Tauragės r. sav. – 1.380,00 t.

 

 

 

5.4.1.1. lentelė. Atskirų komunalinių atliekų srautų surinkimo priemonės, kiekiai ir finansavimo šaltiniai savivaldybėse 2008 m.

 

Savivaldybė

Kiekis, surinktas konteineriuose, t

Kiekis, surinktas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse, t

Kiekis,

surinktas

apvažiuojant

atliekų

turėtojus

(maišai,

betaris

surinkimas),

t

Iš viso, t

Finansavimo šaltinių pasiskirtymas, proc.

Savivaldybės biudžeto

lėšos

Gyventojų

mokama

įmoka

(tarifas/

rinkliava)

Gamintojų/

importuotojų

lėšos

Kitos lėšos

Jurbarko r. sav.

7.824,36

22,36

0,00

7.824,36

-

-

-

-

Pagėgių sav.

0,00

9,49

684,14

693,63

0,00

100,00

0,00

0,00

Šilalės sav.

4.004,00

56,97

23,04

4.084,02

25,00

12,50

62,50

0,00

Tauragės sav.

12.159,13

164,11

578,03

12.901,27

16,67

16,67

0,00

66,67

 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos duomenys, 2010

 

UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ surenka buityje susidariusias pavojingas atliekas, biologiškai skaidžias atliekas, popierių, stiklą, plastiką, didžiąsias atliekas, statybos bei griovimo atliekas.

 

5.4.1.2. lentelė. Komunalinių atliekų tvarkymo sistemą papildančios atliekų surinkimo sistemos Pagėgių savivaldybėje 2009 m.

 

Papildančią sistemą įdiegusi bendrovė

Papildančią sistemą eksploatuojanti bendrovė

Pavadinimas atliekų, kurioms rinkti yra įdiegta papildanti sistema

Sutarties pasirašymo data

UAB „Litrec“

UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“

Naudotų padangų išvežimas

2008-08-13

UAB „Žalvaris“

UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“

Pavojingų atliekų tvarkymo sutartis

2006-03-15

UAB „Toksika“

UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“

Pavojingų atliekų tvarkymo sutartis

2006-03-01

EPPA

-

Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas

2008-11-28

UAB „Antrinis perdirbimas“

UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“

Naudotų padangų išvežimas

2007-03-20

UAB „Akmenės cementas“

UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“

Naudotų padangų išvežimas

2008-03-01

UAB „Virginijus ir ko“

UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“

Jungtinės veiklos sutartis

antrinių atliekų išvežimas

Tauragės apskrityje

2007-04-20

 

Šaltinis: Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos duomenys, 2010

 

5.4.2. ORO TARŠOS KONTROLĖ

 

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. Pagėgių savivaldybėje iš stacionarių taršos šaltinių į atmosferą buvo išmesta 33,8 tonos teršalų ir tai sudarė 2,8 proc. visų Tauragės apskrityje išmetamų teršalų ir 0,05 proc. šalyje išmetamų teršalų. Kitose Tauragės apskrities savivaldybėse išmetamų teršalų kiekis yra ženkliai didesnis: Jurbarko r. sav. – 152,1 t, Šilalės r. sav. – 153,7 t ir Tauragės r. sav. – 888,0 t.

 

2008 m. Pagėgių savivaldybėje didžiausią išmetamų teršalų kiekį sudarė dujinės ir skystosios medžiagos – 31,9 t, kietosios medžiagos – 1,9 t. Tauragės apskrityje išmestų teršalų kiekį 93,6 proc. sudarė dujinės ir skystosios medžiagos, 6,4 proc. – kietosios medžiagos. Tuo tarpu Lietuvoje kietųjų teršalų procentinė dalis buvo kiek mažesnė ir siekė 5,8 proc., o dujiniai ir skystieji teršalai sudarė 94,2 proc. teršalų.

 

Pagėgių savivaldybėje didžiausia dalis visų išmetamų skystųjų ir dujinių teršalų teko anglies monoksidams – 25,6 tonos arba 80,3 proc. visų skystųjų ir dujinių teršalų. Azoto oksidų 2008 m. Pagėgių savivaldybėje buvo išmesta į atmosferą 15,0 proc., lakių organinių junginių – 1,6 proc., sieros dioksino – 3,1, tačiau fluoro ir kitų teršalų apskritai nebuvo. Tauragės apskrityje fluoro ir kitų teršalų kiekis sudarė 0,6 tonos arba 0,05 proc. visų skystųjų ir dujinių teršalų. Tuo tarpu Lietuvoje fluoro ir kitų teršalų procentinė dalis buvo žymiai didesnė ir siekė 1,3 proc. visų skystųjų ir dujinių teršalų.

 

 

5.4.2.1. pav. Išmestų dujinių ir skystųjų teršalų kiekis proc., 2008 m.

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2008 m. Tauragės apskrityje sieros dioksido daugiausia buvo išmesta Tauragė r. sav. – 24,7 t, mažiausia Jurbarko r. sav. – 0,5 t. Azoto oksidų, anglies monoksidų ir lakių organinių junginių taip pat buvo daugiausia užfiksuota Tauragės r. sav.

 

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. didžiausia kietųjų teršalų emisija užfiksuota Kalvarijos sav. (146 kg/km2) ir Tauragės r. sav. (45 kg/km2), mažiausia – Pagėgių sav. (4 kg/km2) bei Šilalės r. sav. (7 kg/km2).

 

2008 m. Šilutės r. sav. buvo užfiksuota 756 kg/km2 dujų ir skystųjų teršalų emisija, t.y. 12,8 karto daugiau negu Pagėgių savivaldybėje. Tais pačiais metais Kalvarijos sav. buvo užregistruota 83,4 karto daugiau sieros dioksido junginių (167 kg/km2). Be to, azoto oksido teršalų daugiausia buvo Kazlų Rūdos sav. (149 kg/km2), mažiausia – Šakių r. sav. (8 kg/km2) ir Pagėgių sav. (9 kg/km2).

 

 

 

 

 

5.4.2.1. lentelė. Teršalų emisija į atmosferą iš stacionarių taršos šaltinių 2008 m., kg/km2

 

Teritorija

Kietųjų teršalų emisija, kg/km2

Dujų ir skystųjų teršalų emisija, kg/km2

Sieros dioksido junginiai, kg/km2

Azoto oksidai, kg/km2

Lietuvos Respublika

63

1027

257

174

Tauragės apskritis

18

261

7

18

Jurbarko r. sav.

10

91

0

13

Pagėgių sav.

4

59

2

9

Šilalės r. sav.

7

123

3

11

Tauragės r. sav.

45

708

21

35

Šilutės r. sav.

35

756

45

48

Kalvarijos sav.

146

441

167

52

Kazlų Rūdos sav.

35

690

23

149

Šakių r. sav.

16

88

0

8

Vilkaviškio r. sav.

13

163

9

20

Rietavo sav.

33

488

85

83

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

5.4.3. Vandens tiekimas ir valymas

 

Nuo 2007 m. UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ pagrindinė veikla – vandens tiekimas, nuotekų šalinimas ir valymas bei centralizuotas šilumos tiekimas. Vanduo gaunamas iš požeminių šaltinių iš 30,0-180,0 m gylio. Savivaldybėje veikia 35 gręžiniai ir 21 vandentiekio sistema. Vanduo iš gręžinių tiekiamas tiesiogiai vartotojams. Pastovų vandens slėgį tinkle užtikrina vandentiekio bokštai. Pagėgių savivaldybės administracijos duomenimis, centralizuotą vandentiekį turi apie 52 proc. gyventojų. Kiti asmenys naudojasi šachtiniais individualiais šuliniais.

 

 

5.4.3.1. pav. Vandens sunaudojimas Pagėgių savivaldybėje 2005-2008 metais, tūkst. m3

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2008 m. į tinklą buvo patiekta 473 tūkst. m3 vandens, iš kurio visas vanduo buvo požeminis. 2005-2008 m. laikotarpiu Pagėgių savivaldybėje vandens sunaudojimas pramonės reikmėms mažėjo (2008 m. stebimas padidėjimas – 1 tūkst. m3), tuo tarpu ūkio ir buities reikmėms sunaudojamo vandens kiekis 2005-2006 m. padidėjo, bet 2006-2008 m. – ženkliai sumažėjo. Vanduo energetikos ir žemės ūkio reikmėms 2005-2006 m. iš viso nebuvo naudojamas.

 

 

5.4.3.2. pav. Vandens sunaudojimas pagal reikmes 2008 m. (proc.)

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

2008 m. Pagėgių savivaldybėje daugiausia vandens, t.y. 293 tūkst. m3 arba 61,9 proc., buvo sunaudota ūkio ir buities reikmėms, o 37,0 proc. – pramonės reikmėms. Tai buvo pati didžiausia pramonei sunaudoto vandens dalis iš visų apskrities savivaldybių. Panaši tendencija vyravo ir Tauragės apskrityje: didžiausia sunaudoto vandens dalis (88,9 proc.) buvo panaudota ūkio ir buities reikmėms. Tačiau šalyje didžiausia vandens sąnaudų dalis tenka energetikos reikmėms (95,3 proc.) bei ūkio ir buities reikmėms (2,0 proc.).

 

Geriamojo vandens kokybę įtakoja vandentiekio vamzdynai, todėl ypač svarbu išspręsti naujų vamzdynų tiesimo problemą. Pagėgių komunalinis ūkis eksploatuoja Pagėgių sav. vandentiekio tinklus – 72 km. Dauguma vamzdynų paklota 1959-1986 m. laikotarpiu. Tuo laikotarpiu dažniausiai buvo klojami ketaus (špyžius) vamzdynai. Paaiškėjo, jog vamzdynai iš šių medžiagų yra visiškai netinkami. Ketaus vamzdžiai neatsparūs korozijai-rūdija ir prakiūra, neatsparūs deformacijoms ir judant žemės gruntui dėl įšalo-lūžta, plyšta. Kadangi vamzdynai tiesti nuo 1959 m., tikėtina, jog jie yra visiškai suirę. Esamais vandentiekio tinklais negalima užtikrinti patikimo vandens tiekimo vartotojams ir jo kokybės pagal LR higienos normų reikalavimus.

 

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, per 2005-2008 m. Pagėgių sav. išleistų nuotekų kiekis padidėjo 32,6 proc. (2005 m. buvo išleista 238 tūkst. m3, 2008 m. – 353 tūkst. m3). Tuo pačiu laikotarpiu nepakankamai išvalytų nuotekų kiekis išaugo 51,8 proc. (padidėjo 44,0 tūkst. m3).

 

 

 

5.4.3.1. lentelė. Nuotekų išleidimas 2008 m.

 

Rodiklis

Lietuvos Respublika

Tauragės apskritis

Jurbarko r. sav.

Pagėgių sav.

Šilalės r. sav.

Tauragės r. sav.

Nuotekų išleidimas, tūkst. m3

4.687.119,9

2.936

704

353

365

1.514

Išleista išvalytų iki normos nuotekų, tūkst. m3

126.653,2

2.776

692

255

345

1.484

Išleista nepakankamai išvalytų nuotekų, tūkst. m3

47.817,4

147

12

85

20

30

Išleista užterštų (be valymo) nuotekų tūkst. m3

546

13

0

13

0

0

 

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV, 2010

 

Tačiau didelė problema išlieka ta, kad nemaža dalis išleidžiamų nuotekų yra nepakankamai išvalytų ir užterštų (nevalytų). Todėl UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ Pagėgių savivaldybės teritorijoje įgyvendina projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros plėtra Pagėgiuose“ pagal ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ įgyvendinamą priemonę „Vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“. Projektas pradėtas 2009 m. gruodžio 14 d., kai buvo pasirašyta projekto finansavimo ir administravimo sutartis tarp projekto vykdytojo – UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“ ir LR aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros. Projekto partneris – Pagėgių savivaldybės administracija. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2011 m. rugpjūčio 14 d.

 

Pagrindinis projekto tikslas – užtikrinti gyventojams kokybišką geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Projekto įgyvendinimo metu bus nutiesta apie 2.608 m naujų vandentiekio (Vytauto, Žemaičių ir Sodų g.) ir 2.872 m naujų nuotekų tinklų (Vilniaus, Geležinkelio, Turgaus, Sodų g.) Pagėgių mieste.

 

5.5. SSGG ANALIZĖ

 

Atlikus esamos būklės vertinimą, pateikiama infrastruktūros bei aplinkosaugos stiprybių, silpnybių, galimybių bei grėsmių (SSGG) analizė.

 

Stiprybės

Geras susisiekimas su pagrindiniais šalies miestais kelių tinklais

Parengtas Pagėgių savivaldybės teritorijos bendrasis planas

Miesto transporto kelių infrastruktūra gerai suprojektuota

Šiuolaikinis ir kompaktiškas miesto ir pramoninės zonos suplanavimas

Pramoninė aikštelė su naujai gamybai sukurti būtinais inžineriniais tinklais ir pastatais

Gerai išplėtota telekomunikacijų sistema

Kabeliniai vietos tiekėjų interneto tinklai apima visą gyvenamąjį Pagėgių fondą ir  periferines miesto įmones

Visose savivaldybės mokyklose yra ne mažiau kaip viena kompiuterių klasė

Susiformavęs prekybos tinklas

Geros sąlygos kurti sporto bazės infrastruktūrą

Rekreacinių gamtos išteklių gausumas

Stacionarių užterštumo šaltinių nebuvimas gyvenamojoje zonoje

Aktyvus NVO ir jaunimo dalyvavimas tarptautinėse ekologijos programose

 

Silpnybės

Dalies privažiuojamųjų kelių, miesto, gyvenviečių gatvių ir šaligatvių būklė yra nepakankamai išvystyta, dalis gatvių ir šaligatvių nepritaikyta neįgaliesiems. Nepakankamai apšviesta dalis miesto ir gyvenviečių gatvių

Nepakankama Savivaldybės turizmo ir laisvalaikio objektų infrastruktūra, trūksta viešųjų tualetų, poilsiaviečių

Ribota gyvenamojo būsto pasiūla bei lėšų stoka neleidžia plėsti Savivaldybės socialinio būsto fondo

Pasenusi kai kurių katilinių šilumos gamybos įranga, susidėvėję šilumos trasos

Neišspręsti vandens telkinių priežiūros klausimai

Seni kelių inventorizacijos duomenys neatspindi realios kelių būklės

Nepakankamai gera privažiuojamųjų kelių prie pramoninės aikštelės būklė

Infrastruktūrai valdyti nenaudojamos informacinės technologijos

Inžinerinės sistemos veikia ilgiau nei numatytas jų eksploatacijos laikas, techninė bazė pasenusi, fiziškai susidėvėjusi

Viešųjų paslaugų objektų inžineriniai tinklai ir techninė bazė susidėvėję ir neatitinka šiuolaikinių energijos taupymo reikalavimų

Neišplėtota energijos taupymo technologijų ir alternatyvių energijos šaltinių reklamos sistema

Nebaigti nekilnojamojo turto inventorizavimo darbai

Nepakankamas nekilnojamojo turto savininkų informacinis pasirengimas naudotis savo galimybėmis ir teisėmis, suteiktomis valstybės

Nebaigti formuoti dviračių takai turistiniams maršrutams

Miesto parko zona nėra galutinai suformuota

Buitinių atliekų perdirbimas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų

Nepakankamas ekologinio švietimo lygis, ypač energijos taupymo srityje

Ekologinės pusiausvyros pažeidimas

Neišspręstos Pagėgių miesto lietaus nuotekų valymo problemos, nesutvarkyti lietaus nuotekų kanalai

Dalies rekreacinės zonos užterštumas

 

Galimybės

Veikiantis įstatymas dėl atliekų valdymo sudaro palankias sąlygas finansuoti atliekų perdirbimo ir utilizacijos įmones, tai galima panaudoti naujoms darbo vietoms sukurti

Gautas finansavimas iš ES SF bei kt. tarptautinių fondų ir programų darnios-subalansuotos plėtros projektams remti

Aktyvi veikla, geri administraciniai gebėjimai suteikia galimybes rengti ir įgyvendinti projektus infrastruktūros plėtros srityje

Parama iš ES aplinkosauginiams projektams

Visuomenės švietimas ir įtraukimas į aplinkosauginius projektus

Naujų technologijų diegimas įmonėse, aplinkosauginių normatyvų laikymasis

 

Grėsmės

Dėl perėjimo prie naujų energijos šaltinių gali pablogėti ekologinė padėtis

Perėjimas prie ES taikomų aplinkosaugos normatyvų reikalauja didelių kapitalo investicijų aplinkosauginiams reikalavimams įgyvendinti

Aiškios atliekų tvarkymo strategijos šalies mastu nebuvimas nesudaro sąlygų kompleksiniam problemos sprendimui

Griežtėjantys reikalavimai sąvartynų tvarkymui sąlygoja papildomų išteklių ir investicijų poreikį

 

6. STRATEGIJOS FORMAVIMAS

 

I-V-oje Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano dalyje pateikti pagrindiniai Pagėgių savivaldybės išsivystymo netolygumai bei privalumai lyginant su Tauragės apskritimi, kitais rajonais ir Lietuva. Atitinkamo sektoriaus strateginio vertinimo veiksniai, pateikti atlikus esamos būklės analizę, gali turėti įtakos savivaldybės plėtrai bei tapti vystymo prielaidomis. Atsižvelgus į veiksnių strateginio vertinimo rezultatus, formuluojami kryptingi ateities savivaldybės plėtros kriterijai – plėtros vizija, plėtros prioritetai, juos apibūdinantys tikslai, uždaviniai ir priemonės.

 

Kadangi Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginis plėtros planas buvo rengiamas, derinamas ir tvirtinamas, atsakomybės nustatomos 2010 m. rugpjūčio-gruodžio mėn., faktinis Pagėgių savivaldybės strateginis plėtros planas apima 2011-2021 m.

 

6.1. VIZIJA, BENDRIEJI VYSTYMO TIKSLAI IR PRINCIPAI

 

Įvertinus Pagėgių savivaldybės strateginę būklę ir atskirų sektorių plėtros galimybes bei tendencijas, suformuluota savivaldybės strateginė vizija:

 

Pagėgiai – strateginės bei ekonominės plėtros centras, su puikiai išvystyta viešąja ir verslo infrastruktūra, žemės ūkiu, sugebantis darniai ir dinamiškai vystytis, pritraukti naujas investicijas bei užtikrinantis kiekvieno asmens aukštą gyvenimo kokybę ir aplinką.

 

Asmens gyvenimo kokybės ir aplinkos lygį apibrėžia šie veiksniai:

§ maža skurdo rizika ir socialinė atskirtis;

§ geras kokybiškų viešųjų paslaugų (švietimo, sveikatos priežiūros ir kt.) prieinamumas;

§ palankios darbo sąlygos asmens saugumui (fizinis, socialinis, ekonominis), savęs realizavimui;

§ palankios sąlygos asmens dalyvavimui vietos bendruomenių veikloje.

 

Pagėgių savivaldybės vizijai siekti keliami šie ilgalaikiai socialiniai - ekonominiai tikslai:

§ subalansuota savivaldybės ekonomikos plėtra;

§ gyvenimo lygio kilimas savivaldybėje;

§ kokybiškų asmens aptarnavimo tinklų plėtra;

§ savivaldybės patrauklumo investicijoms didinimas;

§ savivaldybės įmonių konkurencingumo didinimas;

§ efektyvus įvairių finansinių mechanizmų paramos įsisavinimas.

 

Siekiant numatytų ilgalaikių socialinių - ekonominių tikslų, laikomasi šių pagrindinių Pagėgių savivaldybės vystymo principų:

§ subalansuota teritorijos plėtra (inžinerinė, aptarnavimo, viešųjų paslaugų infrastruktūra) - mažinami Pagėgių savivaldybės išsivystymo skirtumai;

§ aplinkos apsauga - racionalus vietos išteklių panaudojimas, palankių sąlygų savivaldybės gyventojams naudotis infrastruktūra sudarymas, paslaugomis ir kitomis priemonėmis, tausojančiomis aplinką (būsimųjų kartų interesų paisymo principas);

§ racionalus planavimas, valdymas ir kontrolė - numatomų priemonių įgyvendinimo užtikrinimas, grįžtamuoju ryšiu paremtas sprendimų priėmimas („iš viršaus į apačią“ ir „iš apačios į viršų“ principų taikymas, formuojant savivaldybės politiką ir įgyvendinant jos priemones);

§ lygių galimybių įgyvendinimas - lygių galimybių užtikrinimas kiekvienam Pagėgių savivaldybės gyventojui ir įvairioms gyventojų grupėms švietimo, kultūros, užimtumo ir kt. srityse;

§ gyventojų, jų grupių, verslo subjektų, vietos valdžios organų ir kitų institucijų vieninga veikla – planavimas, planuojamų priemonių įgyvendinimas, pasiektų rezultatų vertinimas, tęstinumas;

§ vykdomos vietos politikos viešumas – visuomenės, Pagėgių savivaldybės bendruomenės dalyvavimo užtikrinimas savivaldybės plėtroje, sprendimų priėmimo procese.

 

6.2. PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS VYSTYMO PRIORITETŲ NUSTATYMAS, VYSTYMO PRIEMONĖS IR ĮGYVENDINIMO PLANAS

 

Pagėgių savivaldybės strateginės plėtros prioritetai derinami su Tauragės regiono plėtros plane 2006-2013 m. numatytais apskrities vystymosi prioritetais:

 

I PRIORITETAS. SUBALANSUOTOS IR STABILIOS PLĖTROS REGIONO VYSTYMAS PER VERSLO PLĖTRĄ, INVESTICIJŲ SKATINIMĄ, INFRASTRUKTŪROS GERINIMĄ IR TURIZMĄ

II prioritetas. Saugios ir sveikos aplinkos bendruomenei kūrimas

III prioritetas. Žmogiškųjų išteklių plėtra

 

Pagėgių savivaldybės plėtros strategija, užtikrinanti vizijos ir plėtros prioritetų įgyvendinimą, išdėstyta formuluojant strateginius tikslus bei uždavinius ir apibūdinant strategines priemones šiems tikslams realizuoti. Strategija bus įgyvendinama, rengiant ir realizuojant strategines priemones atitinkančius projektus.

 

6.2.1. PRIORITETŲ DETALIZAVIMAS

 

Šiame Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano skyrelyje pateikiami visų identifikuotų plėtros prioritetų tikslai bei uždaviniai, padėsiantys 2011-2021 metų laikotarpiu pasiekti norimą savivaldybės būklę. Tikslai bei uždaviniai numatyti kiekvienam identifikuotam prioritetui.

 

6.2.1.1. lentelė. I prioriteto tikslai ir uždaviniai

 

I Prioriteto tikslai ir uždaviniai

I PRIORITETAS. SUBALANSUOTOS IR STABILIOS PLĖTROS REGIONO VYSTYMAS PER VERSLO PLĖTRĄ, INVESTICIJŲ SKATINIMĄ, INFRASTRUKTŪROS GERINIMĄ IR TURIZMĄ

1.1. TIKSLAS. SKATINTI IR REMTI INVESTICIJAS, SMULKŲ IR VIDUTINĮ VERSLĄ, KURTI PALANKIAS SĄLYGAS INVESTICIJŲ PRITRAUKIMUI BEI VERSLO PLĖTRAI

1.1.1. Uždavinys. Kurti patrauklią investicinę aplinką

1.1.2. Uždavinys. Suformuoti efektyviai veikiančią verslo paramos sistemą, skleisti verslo informaciją

1.2. TIKSLAS. Modernizuoti ir plėtoti savivaldybės infrastruktūrą

1.2.1. Uždavinys. Gerinti susisiekimo sistemą

1.2.2. Uždavinys. Plėtoti ir modernizuoti vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklus bei vandenvalą

1.2.3. Uždavinys. Vykdyti teritorinį planavimą ir kurti geografinę informacinę sistemą

1.3. TIKSLAS. Gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę

1.3.1. Uždavinys. Sutvarkyti ir prižiūrėti bendro naudojimo teritorijas

1.3.2. Uždavinys. Gerinti atliekų tvarkymą savivaldybėje

1.3.3. Uždavinys. Skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius savivaldybėje, stiprinti ekologinį švietimą

1.4. tikslas. Tobulinant turizmo valdymą savivaldybėje, formuoti išskirtinį savivaldybės įvaizdį, plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą

1.4.1. Uždavinys. Vykdyti aktyvią savivaldybės turizmo paslaugų rinkodarą

1.4.2. Uždavinys. Formuojant turizmo traukos centrus, kurti viešąją turizmo infrastruktūrą (panaudojant gamtos išteklius bei kultūrinį paveldą)

1.4.3. Uždavinys. Įrengti bei modernizuoti laisvalaikio, sporto ir rekreacijos objektų materialinę bazę, plėtoti sportinę veiklą

 

6.2.1.2. lentelė. II prioriteto tikslai ir uždaviniai

 

II Prioriteto tikslai ir uždaviniai

II PRIORITETAS. Saugios ir sveikos aplinkos bendruomenei kūrimas

2.1. TIKSLAS. Užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą

2.1.1. Uždavinys. Užtikrinti viešąjį saugumą

2.1.2. Uždavinys. Tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, gerinti jų pasiekiamumą

2.1.3. Uždavinys. Plėtoti socialinių paslaugų, pritaikytų savivaldybės gyventojų poreikiams, sistemą

2.2. TIKSLAS. Viešojo administravimo sistemos gerinimas

2.2.1. Uždavinys. Plėtoti informacines technologijas viešųjų paslaugų sektoriuje

2.2.2. Uždavinys. Plėtoti projektinę veiklą savivaldybėje

2.3. TIKSLAS. Nevyriausybinio sektoriaus plėtra

2.3.1. Uždavinys. Didinti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį ir bendradarbiavimą vietos savivaldos procesuose

2.3.2. Uždavinys. Tvarios kaimo bendruomenės ugdymas ir kaimo teritorinės savivaldos

 

6.2.1.3. lentelė. III prioriteto tikslai ir uždaviniai

 

III Prioriteto tikslai ir uždaviniai

III. PRIORITETAS. Žmogiškųjų išteklių plėtra

3.1. TIKSLAS. Kokybiškos, visiems prieinamos ir tęstinės švietimo sistemos sukūrimas

3.1.1. Uždavinys. Stiprinti ir modernizuoti ugdymo įstaigų ir mokyklų materialinę bazę, gerinti mokymo paslaugų kokybę, optimizuoti švietimo įstaigų tinklą

3.1.2. Uždavinys. Ugdyti pedagogų profesinę kompetenciją, kelti kvalifikaciją

3.1.3. Uždavinys. Didinti vaikų ir jaunimo užimtumo įvairovę, sudaryti palankias sąlygas saviraiškai

3.1.4. Uždavinys. Sudaryti savivaldybėje sąlygas mokymuisi visą gyvenimą

3.2. TIKSLAS. Kultūros sektoriaus plėtra

3.2.1. Uždavinys. Gerinti kultūrinių paslaugų kokybę vietos gyventojams

3.2.2. Uždavinys. Saugoti krašto kultūrines tradicijas ir siekti kultūros sektoriaus socialinio-ekonominio efektyvumo

3.3. TIKSLAS. Žmogiškųjų išteklių kokybinė plėtra

3.3.1. Uždavinys. Gerinti viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų administracinius gebėjimus, kelti kvalifikaciją

3.3.2. Uždavinys. Skatinti darbo vietų kūrimą

 

 

 

 

 

 

7. PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS 2011-2021 METŲ STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIORITETAI IR UŽDAVINIAI

 

I PRIORITETAS. SUBALANSUOTOS IR STABILIOS PLĖTROS REGIONO VYSTYMAS PER VERSLO PLĖTRĄ, INVESTICIJŲ SKATINIMĄ, INFRASTRUKTŪROS GERINIMĄ IR TURIZMĄ

 

1.1. TIKSLAS. SKATINTI IR REMTI INVESTICIJAS, SMULKŲ IR VIDUTINĮ VERSLĄ, KURTI PALANKIAS SĄLYGAS INVESTICIJŲ PRITRAUKIMUI BEI VERSLO PLĖTRAI

 

1.1.1. Uždavinys. Kurti patrauklią investicinę aplinką

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

1.1.1.1.

Parengti ilgalaikę savivaldybės investicijų skatinimo programą

Parengta programa

Pagėgių SA

20

20

-

-

-

1.1.1.2.

Suformuoti sklypus potencialiems investuotojams

Suformuoti 5 žemės sklypai

Pagėgių SA

40

40

-

-

-

1.1.1.3.

Parengti sklypus su privažiavimais, elektros linijomis bei kitomis komunikacijomis

Sufromuoti 4 ha sklypai, įrengti privažiavimai, elektros linijos ir kitos komunikacijos

Pagėgių SA

600

-

-

600

-

1.1.1.4.

Įrengti Pagėgių miesto naują turgų

Įrengta turgavietė

Pagėgių SA

1500

150

-

1350

-

Iš viso:

2160

210

0

1950

0

 

 

 

 

 

1.1.2. Uždavinys. Suformuoti efektyviai veikiančią verslo paramos sistemą, skleisti verslo informaciją

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

1.1.2.1.

Sukurti SVV plėtros informacinę bazę ir nuolat atnaujinti informaciją apie Savivaldybės inicijuojamus, vykdomus ir įvykdytus projektus

Sukurta bazė, pateikiama ir pastoviai atnaujinama informacija

Pagėgių SA

40

-

40

-

-

1.1.2.2.

Parengti SVV plėtros programą 2006-2010 m.

Parengta ir patvirtinta SVV plėtros programa

Pagėgių SA

20

20

-

-

-

1.1.2.3.

Teikti techninę pagalbą investuotojams 

Teikiama informacija, parama, tarpininkaujama

Pagėgių SA

-

-

-

-

-

1.1.2.4.

Teikti konsultacines paslaugas naujai besikuriančioms įmonėms

Teikiamos teisinės ir verslo paslaugos

TVIC

25

-

-

-

25

1.1.2.5.

. Organizuoti verslininkams mokymus apie ES galiojančius standartus bei kitus kokybės reikalavimus

Organizuojami seminarai kas metai po 1

TVIC

2

-

2

-

-

1.1.2.6.

Organizuoti mokymus pradedantiems verslininkams

Sukurta naujų verslo sričių specialistų rengimo programa,

vyksta mokymai

Pagėgių SA,

TVIC, Darbo birža

30

-

15

15

-

1.1.2.7.

parengti ir įgyvendinti kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programas bedarbiams ir verslo įmonėse dirbantiems darbuotojams

Įgiję ar pakėlę kvalifikacija asmenys – vidutiniškai 20 asmenų per metus.

Darbuotojai perkvalifikuoti pagal ES vieningos darbo rinkos prioritetus bei Pagėgių savivaldybės darbo rinkos reikalavimus

Pagėgių SA,

TVIC, Darbo birža

120

-

120

120

-

1.1.2.8.

Skatinti dalyvavimą, vietinių užimtumo iniciatyvų  programoje, rengiant projektus 

Per metus parengti ir įgyvendinti  vidutiniškai 1-2 projektai.

Vidutiniškai per metus sukurtos 5 naujos darbo vietos

Pagėgių savivaldybė

Darbo birža

1154

-

750

-

404

1.1.2.9.

Mokyti,  informuoti apie ES teikiamą paramą ir  reikalavimus

Nuolat teikiama informacija verslininkams

Pagėgių SA

TVIC,

100

20

80

-

-

1.1.2.10.

Organizuoti savivaldybės ir verslo misijas, parodas šalyje ir užsienyje, formuoti prekių ir paslaugų įvaizdį

Dalyvaujama  misijose ir parodose

Pagėgių SA,

TVIC

40

20

10

10

-

Iš viso:

3317

60

3167

45

45

 

1.2. TIKSLAS. Modernizuoti ir plėtoti savivaldybės infrastruktūrą

 

1.2.1. Uždavinys. Gerinti susisiekimo sistemą

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

1.2.1.1.

Rekonstruoti krašto kelio Nr. 141 tęsinį, sutampantį su Vilkyškių mietselio, Lumpėnų, Stoniškių gyvenvietėmis

Rekonstruota ir modernizuotos kelio atkarpos

Susisiekimo ministerija, Pagėgių SA ūkio sk.

1112

-

1112

-

-

1.2.1.2.

Rengti Pagėgių savivaldybės gyvenviečių vietinės reikšmės gatvių techninę dokumentacijas

Parengta dokumentacija

LAKD, Pagėgių SA ūkio sk.

1600

200

-

1400

-

1.2.1.3.

1.1.3.3. Asfaltuoti Pagėgių miesto ir savivaldybės gyvenviečių gatves ir tvarkyti infrastruktūrą

Išasfaltuota 32 km gatvių

 

 

 

 

LAKD, Pagėgių SA ūkio sk.

32000

-

6400

25600

-

1.2.1.4.

Išasfaltuoti savivaldybės vietinės reikšmės kelius pagal žvyrkelių asfaltavimo programą

Išasfaltuota 13 km žvyrkelių

LAKD, Pagėgių SA ūkio sk.

7350

1470

-

5880

-

1.2.1.5.

Atnaujinti vietinės reikšmės kelius su žvyro danga

Atnaujinta 210 km kelių su žvyro danga

LAKD, Pagėgių SA ūkio sk.

10500

2100

-

8400

-

1.2.1.6.

Įrengti automobilių stovėjimo aikšteles ir privažiavimus

Įrengtos bei sutvarkytos 25 stovėjimo aikštelės ir privažiavimai prie kultūros ir kitų visuomeninių pastatų, daugiabučių namų Pagėgių mieste ir savivaldybės gyvenvietėse

Pagėgių SA

4500

450

-

4050

-

1.2.1.7.

Pagerinti kelio dangą  žiediniame autoturizmo maršrute Vilkyškiai –Šereitlaukis-Bitėnai –Bardėnai-Lumpėnai -Vilkyškiai

Iš viso: Pagerinta kelių, įeinančių į turizmo trasa būklė, greta jų įrengta infrastruktūra, nauji keliai įtraukti į registrą

Pagėgių SA RRPD

LAKD

6233

-

-

-

-

1.2.1.8.

Įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, privažiavimus, priėjimo takus prie lankytinų objektų

Iš viso: Įrengta automobilių stovėjimo aikštelės 2; Irengtas privažiavimas prie M. Jankaus muziejaus; Suremontuotas privažiavimas prie Šereitlaukio piliakalnio, Įrengti priėjimo takai prie :„Milžinkapio“;Vilkyškių piliakalnio; Opstainių piliakalnio; iki Joninių švenčių aikštės; Įrengtas pažintinis takas Bitėnų kaime.

Pagėgių SA;

RRPD

1016

200

216

600

-

Iš viso:

64311

4420

7728

45930

0

 

 

 

1.2.2. Uždavinys. Plėtoti ir modernizuoti vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklus bei vandenvalą

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšo

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

1.2.2.1.

Sutvarkyti Pagėgių miesto vandens tiekimo bei nuotekų valymo tinklus

Sutvarkytas Pagėgių miesto nuotekų surinkimas, ir  vandentiekio tinklai

LR Aplinkos m-ja,

Pagėgių SA Architektūros skyrius

5977

912

760

4305

-

1.2.2.2.

Sutvarkyti Pagėgių savivaldybės gyvenviečių       ( iki 500 gyventojų) nuotekų tinklų bei nuotekų valymo sistemą

Sutvarkytas nuotekų surinkimas bei nuotekų valymo sistema

Pagėgių SA Architektūros skyrius

12000

-

1200

10800

-

1.2.2.3.

Rekonstruoti vandentvarkos inžinerinius tinklus ir statinius

Trasos. Irenginiai,

Šilgalių,

Vilkyškių valymo įrenginiai

Architektūros skyrius

UAB „Pagėgių  komunalinis ūkis“

10000

1000

-

9 000

-

1.2.2.4.

Įgyvendinti projektą „Nemuno žemupio baseino vandentvarkos projektą“

1 etapas. Įrengti Pagėgių miesto nuotekų surinkimo ir valymo įrenginiai

 

Architektūros skyrius

UAB „Pagėgių  komunalinis ūkis“

 

8196

1000

 

-

7196

-

1.2.2.5.

Rekonstruoti vandenvietes

Rekonstruota 16

vandenviečių

LR Aplinkos m-ja,

Pagėgių SA architektūros sk.

950

-

-

-

950

1.2.2.6.

Plėsti ir rekonstruoti vandens tiekimo tinklus

Rekonstruoti esami vandens tiekimo tinklai (≈ 80 km)

Išplėsta ≈ 20 km naujų tinklų

LR Aplinkos m-ja,

Pagėgių SA

20000

200

-

18000

-

Iš viso:

57123

3112

1960

40301

950

 

1.2.3. Uždavinys. Vykdyti teritorinį planavimą ir kurti geografinę informacinę sistemą

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst.  Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

1.2.3.1.

Sukurti savivaldybės kartografijos, žemėvaldos, teritorijų planavimo, projektavimo, statybų administravimo GIS. Parengti inžinerinės infrastruktūros duomenų banką GIS pagrindu

Įsigyta GIS

Pagėgių SA Architektūros skyrius

40

4

9

27

-

1.2.3.2.

Rengti Pagėgių savivaldybės detaliuosius ir specialiuosius planus

Parengta 30 detaliųjų planų

Pagėgių  SA Architektūros skyrius

600

60

135

405

-

1.2.3.3.

Parengti teritorijų, skirtų būsto plėtrai, detaliuosius planus

Parengti Pagėgių miesto Turgaus ir Aukštaičių gatvių dalių bei Panemunės miestelio dalies detalieji planai, suformuoti žemės sklypai namų valdoms

Pagėgių SA Architektūros skyrius

90

90

-

-

-

1.2.3.4.

Parengti specialiuosius žemės sklypų  planus ribų nustatymui prie savivaldybės valdomų nekilnojamojo turto objektų

Iki 50 vnt.

Pagėgių SA Architektūros skyrius

150

15

34

101

 

1.2.3.5.

Inventorizuoti ir teisiškai įregistruoti savivaldybei priklausantį turtą

Inventorizuoti Pagėgių savivaldybės  viešojo ūkio objektai

Pagėgių SA

200

100

-

100

-

1.2.3.6.

Atnaujinti ir rengti savivaldybės plėtros strateginius planus

Atnaujintas, parengtas savivaldybės plėtros planas, kiti strateginio planavimo dokumentai

Ekonominės plėtros skyrius

45400

4700

10175

30525

-

Iš viso:

46480

4969

10353

31158

0

 

 

 

1.3. TIKSLAS. Gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę

 

1.3.1. Uždavinys. Sutvarkyti ir prižiūrėti bendro naudojimo teritorijas

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

1.3.1.1.

Rekonstruoti  savivaldybės administracijai priklausančius pastatus

 

1.Administracinio pastato Vytauto g. 11 3 a. ir 9 rekonstrukcija;

2. Pagėgių pradinės mokyklos rekonstrukcija;

3. Šilgalių pagrindinės mokyklos rekonstrukcija

Ūkio skyrius

683

-

171

512

-

Iš viso:

683

0

171

512

0

 

1.3.2. Uždavinys. Gerinti atliekų tvarkymą savivaldybėje

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

1.3.2.1.

Įgyvendinti atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos sukūrimo bei išvystymo projektą

Įgyvendintas projektas, pilani sutvarkyta atliekų rūšiavimo sistema

Aplinkos

m-ja, TRATC

Pagėgių SA, architektūros sk.

27000

2700

5400

18900

-

Iš viso:

27000

2700

5400

18900

0

 

 

 

1.3.3. Uždavinys. Skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius savivaldybėje, stiprinti ekologinį švietimą

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

1.3.3.1.

Įrengti vėjo jėgaines

Įrengtos vėjo jėgainės

Pagėgių SA

3000

-

1000

1000

1000

Iš viso:

3000

0

1000

1000

1000

 

1.4. tikslas. Tobulinant turizmo valdymą savivaldybėje, formuoti išskirtinį savivaldybės įvaizdį, plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą

 

1.4.1. Uždavinys. Vykdyti aktyvią savivaldybės turizmo paslaugų rinkodarą

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

 

Privačios lėšos

tūkst. Lt

1.4.1.1.

Įkurti Pagėgių turizmo ir verslo informacinį centrą

Įkurtas verslo informacinis centras

Pagėgių SA

200

20

100

80

-

1.4.1.2.

Rengti ir platinti informaciją apie turistiniu požiūriu įdomius rajono objektus

Kasmet išleistų ir išplatintų informacinių leidinių tiražai

Įgyvendintų informacinių priemonių skaičius - 2

Pagėgių SA, TVIC

30

10

10

10

-

Iš viso:

230

30

110

90

0

 

 

 

 

 

1.4.2. Uždavinys. Formuojant turizmo traukos centrus, kurti viešąją turizmo infrastruktūrą (panaudojant gamtos išteklius bei kultūrinį paveldą)

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

1.4.2.1.

Tvarkyti gyvenviečių želdynus, įrengti rekreacines zonas 

 

Įrengtos rekreacinės teritorijos

Pagėgių SA

 

100

100

-

-

-

1.4.2.2.

Atnaujinti  Pagėgių miesto parką

Atnaujintas parkas

Pagėgių SA

 

800

800

-

-

-

1.4.2.3.

Įrengti poilsio ir pasilinksminimo aikštes savivaldybės kaimuose

Įrengtos poilsio aikštės

Pagėgių SA

 

50

50

-

-

-

1.4.2.4.

Išvalyti ir sutvarkyti Benininkų upelį

Išvalytas, sutvarkytas upelis

Pagėgių SA

 

60

60

-

-

-

1.4.2.5.

Sutvarkyti Pagėgių savivaldybės vandens telkinių pakrantes

Sutvarkytos pakrantės

Pagėgių SA

 

150

150

-

-

-

1.4.2.6.

Išvalyti  savivaldybės teritorijoje esančius vandens telkinius ir upes.

 

Parengta galimybių studija Vilkyškių tvenkinio išvalymui;  Išvalytas Vilkyškių tvenkinys  nuo pareities taršos;

Išvalyti  2 ežerai; Gėgės ir Vilkos upių dalis; Išvalytas Kentrių tvenkinys

Ūkio skyrius

 

2335

335

500

1500

-

1.4.2.7.

Sutvarkyti užterštas savivaldybės teritorijas

Sutvarkytos užterštos savivaldybės teritorijos ir pritaikytos bendruomenės poreikiams

 

Ūkio skyrius

171

-

43

128

-

1.4.2.8.

Įgyvendinti Nemuno pilotinį projektą

Dalinai įrengtas dviračių takas;

Dalinai suformuota Nemuno vandens kelio infrastruktūra

Pagėgių SA

50

50

-

-

-

1.4.2.9.

Gerinti kelių, įeinančių į turizmo  trasas būklę, įrengti infrastruktūrą greta jų,  įtraukti į vietinį kelių registrą  pažintiniais tikslais numatytas naudoti kelių atkarpas:

Pagerinta kelių, įeinančių į turizmo trasa būklė, greta jų įrengta infrastruktūra, nauji keliai įtraukti į registrą

Pagėgių SA RRPD

LAKD

11832

-

-

-

-

1.4.2.10.

Įrengti dviračių (pėsčiųjų) trasas (mažąją ir didžiąją)

Iš viso: Įregistruotas ir įrengtas kelias Šereitlaukis-Merguvos ežeras; Kelias iki gamtos paminklo „Raganų eglė“pritaikytas dviračių turizmui; Keliukas  nuo gamtos paminklo „Raganų eglė“ iki Ąžuolų alėjos ;  Dviračių tako atkarpa Ąžuolų alėja-Opstainių piliakalnis išasfaltuota; Įrengtas dviratininkams pritaikytas takas- Keleriškiai-Pempynė (4 km) Pempynė-Šereitlaukis(2,5 km); Opstainys-Šereitlaukis  1,6 kelias Bitėnai-Šereitlaukis km . Suremontuotas vietinio kelio Nr. 3v82  atkarpą, 1,1 km; Kapelkalnį, 5,98 km; kelias pro Rambyno kalną 2,4 km; kelias Bardėnai – Lumpėnai Nr. 4v10 1,4 km

Pagėgių SA

4583

833

1000

2750

-

1.4.2.11.

Įrengti sveikatingumo taką Pagėgiuose

Įrengtas km takas

Pagėgių SA

300

30

-

270

-

1.4.2.12.

Įrengti tvenkinį Pagėgių mieste ir pritaikyti poilsiui

Įrengtas ir pritaikytas poilsiui tvenkinys

Pagėgių SA

 

100

50

-

50

-

1.4.2.13.

Parengti ir įgyvendinti poilsiavietės  prie Nemuno senvagės Kucių kaime Stoniškių seniūnijoje projektą

Įrengta 30 vietų poilsiavietė

Pagėgių  SA

130

13

-

117

-

1.4.2.14.

Įrengti kempingą Bitėnuose

 

Įrengtas 1 kempingas

Pagėgių SA, Rambyno RPD

600

120

150

330

-

1.4.2.15.

Išplėsti vandens turizmo maršrutą Jūros upe

Parengta techninė dokumentacija, įgyvendintas projektas 

Pagėgių SA

50

5

-

45

-

1.4.2.16.

Rekonstruoti ir pritaikyti turizmo reikmėms Vilkyškių dvarą

Rekonstruoti 2 pastatai, veikia TVIC, parodų ir konferencijų salės, turizmo reikmenų nuomos punktas, sutvarkyta aplinka

Pagėgių SA

2300

-

-

2300

-

1.4.2.17.

Įrengti kempingo infrastruktūrą Mociškiuose

Įrengta pirminė kempingo infrastruktūra Mociškių kaime

Pagėgių SA

Ūkio skyrius

EPS

362

-

91

271

 

1.4.2.18.

Parengti Bitėnų rekreacinės zonos tvarkymo planą

Parengtas planas

Pagėgių SA, Rambyno RPD

30

-

30

-

-

1.4.2.19.

Sutvarkyti Rambyno alkakalnio teritoriją, mišką ir pritaikyti etnorenginiams

 

Sutvarkyta alkakalnio teritorija 10 ha

Pagėgių SA

RRP

Vakarų skirtdstomieji tinklai

320

10

10

180

120

1.4.2.20.

Propaguoti saugomų gamtos objektų išsaugojimo svarbą, rengiant ekspozicijas, konferencijas, plenerus ir t.t.

Apsaugoti gamtos objektai, paskaleista informacija 

Pagėgių SA

RRP

 

20

5

5

5

-

1.4.2.21.

Tvarkyti Pagėgių savivaldybės nekilnojamąsias kultūros paveldo vertybes

Tvarkoma ir prižiūrima arti 100 kapinių

Pagėgių SA, KVAD

200

100

100

-

-

1.4.2.22.

Sutvarkyti  ir pritaikyti lankymui Antrojo pasaulinio karo belaisvių stovyklą „OFLAGER”

Sutvarkyta ir lankoma strovykla

Pagėgių SA

100

-

100

-

-

1.4.2.23.

Remti modernius ūkius vykdančius ES reikalavimus

Kasmet 100 ūkių,  pasinaudojusių šia parama

Pagėgių SA, ŽŪM ir kitos institucijos

9000

-

-

9000

-

Iš viso:

33643

2711

2029

16946

120

 

1.4.3. Uždavinys. Įrengti bei modernizuoti laisvalaikio, sporto ir rekreacijos objektų materialinę bazę, plėtoti sportinę veiklą

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis,

tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

1.4.3.1.

Rekonstruoti Pagėgių miesto stadioną

Rekonstruotas  miesto stadionas

Pagėgių SA

800

-

800

-

-

1.4.3.2.

Rekonstruoti ir įrengti naujus Pagėgių pradinės mokyklos sporto aikštynus

Rekonstruotas sporto aikštynas

Pagėgių SA

500

-

500

-

-

1.4.3.3.

Organizuoti įvairias sporto šventes, sąskrydžius ir  stovyklas

Organizuojami sąskrydžiai, stovyklos, baidarių, kanojų, ir kitų laivų varžybos Jūros upėje

Pagėgių SA

Kultūros c., VšĮ Sporto ir turizmo centras

10

10

-

-

-

Iš viso:

1310

10

1300

0

0

 

1.4.4. Uždavinys. Skatinti žemės ūkio plėtrą

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

 

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

1.4.4.1.

Remti  modernius ūkius vykdančius ES reikalavimus

-

Pagėgių SA

7000

525

525

5950

-

1.4.4.2.

Skatinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą

-

Pagėgių SA

2000

150

150

1700

-

1.4.4.3.

Remti ankstyvą pasitraukimą iš prekinės žemės ūkio gamybos

-

Pagėgių SA

2000

150

150

1700

-

1.4.4.4.

Remti pusiau natūrinį ūkininkavimą

-

Pagėgių SA

2000

150

150

1700

-

1.4.4.5.

Skatinti ir remti ūkininkus dalyvaujančius aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimo programose

-

Pagėgių SA

3000

225

225

2550

-

1.4.4.6.

Skatinti ūkininkų perėjimą prie ne žemės ūkio veiklos

-

Pagėgių SA

2000

150

150

1700

-

1.4.4.7.

Skatinti ūkių stambėjimą, vykdyti žemės konsolidacijos procesą

-

Pagėgių SA

2000

150

150

1700

-

1.4.4.8.

Sukurti mokymo ir konsultavimo sistemą pradedantiesiems ūkininkams

-

Pagėgių SA

2000

150

150

1700

-

1.4.4.9.

Skatinti specializuotų ūkių plėtrą

-

Pagėgių SA

2000

150

150

1700

-

1.4.4.10.

Renovuoti ūkininkų žemės sausinimo sistemas

-

Pagėgių SA

4000

300

300

3400

-

1.4.4.11.

Renovuoti ir tobulinti kaimo gyvenviečių ir bendro naudojimo laukų sausinimo sistemas

-

Pagėgių SA

3000

225

225

2550

-

1.4.4.12.

Gerinti žemę (žemės kalkinimas)

-

Pagėgių SA

500

38

37

425

-

1.4.4.13.

Skatinti netradicinių verslų kūrimasi

-

Pagėgių SA

3000

225

225

2550

-

1.4.4.14.

Plėsti kaimo turizmo sodybų tinklą

-

Pagėgių SA

3500

263

262

2975

-

1.4.4.15.

Skatinti amatų plėtrą

-

Pagėgių SA

3000

225

225

2550

-

1.4.4.16.

Parengti savivaldybės nenašių ir neperspektyvių žemės ūkiui žemių apsodinimo mišku investicinę programą ir projektus

-

Pagėgių SA

500

37

38

425

-

1.4.4.17.

Didinti savivaldybės miškingumą

-

Pagėgių SA

3000

225

225

2550

-

1.4.4.18.

Gerinti miško infrastruktūrą

-

Pagėgių SA

2000

150

150

1700

-

Iš viso:

46500

3488

3487

39525

0

 

 

II PRIORITETAS. Saugios ir sveikos aplinkos bendruomenei kūrimas

 

2.1. TIKSLAS. Užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą

 

2.1.1. Uždavinys. Užtikrinti viešąjį saugumą

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

2.1.1.1.

Parengti savivaldybės nusikalstamumo, narkomanijos ir kitų žalingų polinkių prevencijos programą

Parengtos programos

Pagėgių SA

45

15

15

15

-

2.1.1.2.

Rengti ir įgyvendinti prevencijos priemones

Parengra ir įgyvendinta priemonių - 20

Pagėgių SA

50

20

20

10

-

2.1.1.3.

Skleisti informaciją bei šviesti visuomenę narkomanijos prevencijos, saugumo ir kitais socialiniais klausimais

Kasmet organizuojami  3 renginiai.

Išleista 10 tūkst. vnt. leidinių

Pagėgių SA

15

6

7

2

-

Iš viso:

110

41

42

27

0

 

2.1.2. Uždavinys. Tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, gerinti jų pasiekiamumą

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2010 -

2015 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

2.1.2.1.

Tobulinti gydytojų kvalifikaciją, remti savivaldybei trūkstamų specialybių gydytotojų persikvalifikavimą

Kasmet pakels  kvalifikaciją –4 gydytojai ir 10 personalo darbuotojų

Pagėgių SA

20

-

20

-

-

2.1.2.2.

Formuoti sveikos gyvensenos ir elgsenos nuostatas jaunimo tarpe

Surengti 3 renginiai

Pagėgių SA

15

8

-

7

-

Iš viso:

35

8

20

7

0

 

2.1.3. Uždavinys. Plėtoti socialinių paslaugų, pritaikytų savivaldybės gyventojų poreikiams, sistemą

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

2.1.3.1

Toliau plėtoti  moterų Krizių namus Vidgirių kaime infrastruktūrą

-

Pagėgių SA

300

-

300

-

-

2.1.3.2.

Pritaikyti visuomenines įstaigas bei jų aplinką neįgaliesiems

Pagerintos sąlygos neįgaliesiems 

Pagėgių SA

400

400

-

-

-

2.1.3.3.

Atnaujinti savivaldybei priklausančius pastatus

Atnaujinta po 5 namus kas metai

Pagėgių SA

2 000

2 000

-

-

-

2.1.3.4.

Pritaikyti būstą specifiniams neįgaliųjų poreikiams

Pritaikyta butų aplinka

Pagėgių SA

 

400

200

200

-

-

2.1.3.5.

Parengti savivaldybės o socialinio būsto programą

Paruošta programa

Pagėgių SA

15

-

15

-

-

2.1.3.6.

Įrengti socialinio būstų fondą

Įrengtas socialinis butų fondas

Pagėgių SA

2800

-

-

-

-

Iš viso:

5915

5400

515

0

0

 

2.2. TIKSLAS. Viešojo administravimo sistemos gerinimas

 

2.2.1. Uždavinys. Plėtoti informacines technologijas viešųjų paslaugų sektoriuje

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

2.2.1.1.

Sukurti ir įdiegti savivaldybėje tipinę dokumentų valdymo sistemą (su dokumento originalo saugojimo funkcija), leidžiančią pradėti „vieno langelio“ principo įgyvendinimą

Veikia suderinta dokumentų valdymo sistema

Pagėgių SA

50

50

-

-

-

2.2.1.2.

Sukurti ir įdiegti savivaldybės tarybos ir savivaldybės administracijos priimtų teisės aktų skelbimo internete posistemę

Sistema registruoja, saugo, teikia visuomenei svarstyti priimamus ir priimtus teisinius aktus

Pagėgių SA

5

5

-

-

-

2.2.1.3.

 

Kelti savivaldybės tarnautojų kompiuterinio raštingumo kvalifikaciją

 

Įgauta reikiama kvalifikacija

Pagėgių  SA

20

20

-

-

-

2.2.1.4.

Modernizuoti savivaldybės administracijos kompiuterinius tinklus

Moderni –

zuotos

Darbo vietos

Bendrasis skyrius

26800

8000

4700

14100

-

2.2.1.5.

Plėsti viešuosius interneto prieigos taškus

5įsteigti naujii prieigos taškai 

Pagėgių  SA

130

-

130

-

-

2.2.1.6.

Kelti mokymo įstaigų kompiuterizavimo lygį, stiprinti jų informacinių technologijų bazę

Įrengta 10 kompiuterinių darbo vietų

Pagėgių  SA

30

-

30

-

-

Iš viso:

27035

8075

4860

14100

0

 

2.2.2. Uždavinys. Plėtoti projektinę veiklą savivaldybėje

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

2.2.2.1.

Kelti viešojo sektoriaus darbuotojų kvalifikaciją, ugdyti projektinius gebėjimus

Kvalifikaciją patobulinusių viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius

Pagėgių SA

30

30

-

-

-

2.2.2.2.

Inicijuoti projektų, finansuojamų struktūrinių ir paramos fondų lėšomis, rengimą, Pagėgių savivaldybėje

Kiekvienais metais parengiama po 2 verslo įmonių paraiškas

Pagėgių SA

20

-

-

-

20

Iš viso:

50

30

0

0

20

 

2.3. TIKSLAS. Nevyriausybinio sektoriaus plėtra

 

2.3.1. Uždavinys. Didinti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį ir bendradarbiavimą vietos savivaldos procesuose

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

2.3.1.1.

Sudaryti tinkamas sąlygas NVO veiklai

Remiamos NVO vykdomos programos, kuriami bendri projektai, skatinantys bendruomenę aktyviau įsijungti į NVO veiklą

Pagėgių SA

120

60

-

60

-

Iš viso:

120

60

0

60

0

 

 

 

 

 

2.3.2. Uždavinys. Tvarios kaimo bendruomenės ugdymas ir kaimo teritorinės savivaldos

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst.  Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių

Parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

2.3.2.1.

Teikti  finansinę paramą bendruomenių centrų  projektams

Suteikta parama, rengiami projektai

Pagėgių SA

30

30

-

-

-

2.3.2.2.

Sudaryti sąlygas bendruomenių nariams naudotis ugdymo įstaigų kompiuteriais ir internetu

Įsteigti viešieji kaimo interneto centrai

Pagėgių SA

60

60

-

-

-

2.3.2.3.

Vystyti bendruomenių bendradarbiavimo tinklą

Sukurta kaimo bendruomenių atgaivinimo programa Pagėgių krašte

Pagėgių SA, seniūnijos, bendruomenės, NVO, bažnyčia, TVIC

20

20

-

-

-

Iš viso:

110

110

0

0

0

 

III. PRIORITETAS. Žmogiškųjų išteklių plėtra

 

3.1. TIKSLAS. Kokybiškos, visiems prieinamos ir tęstinės švietimo sistemos sukūrimas

 

3.1.1. Uždavinys. Stiprinti ir modernizuoti ugdymo įstaigų ir mokyklų materialinę bazę, gerinti mokymo paslaugų kokybę, optimizuoti švietimo įstaigų tinklą

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

3.1.1.1.

Pertvarkyti švietimo įstaigų tinklą 

Užtikrintas priešmokyklinio ir bendrojo lavinimo prieinamumas vaikams bei suaugusiesiems

Įsteigtas daugiafunkcinis centras Vilkyškiuose

Švietimo skyrius

Ūkio skyrius

1720

-

430

1290

-

3.1.1.2.

Sudaryti sąlygas visiems vaikams įsigyti bendrąjį išsilavinimą

Papildomai organizuotas 50-60 vaikų pavežėjimas, padidintas mokymo paslaugų prieinamumas. Iš viso pavežama apie 1000 vaikų

Pagėgių SA

2100

2100

-

-

-

3.1.1.3.

Užtikrinti švietimo ir mokymo paslaugų kokybę

Atliktas  vidinis ir išorinis švietimo ir mokymo paslaugų  auditas   Turėtų būti - Atliktas išorinis švietimo ir mokymo paslaugų vertinimas

Pagėgių SA

15

15

-

-

-

3.1.1.4.

Skatinti mokyklas įsigyti naujausias kompiuterines programas

Įsigytos programos

Pagėgių SA

45

15

20

10

-

3.1.1.5.

Rekonstruoti papildomojo ugdymo mokyklą (Mokykla neturi patalpų, pirmiausia reikia surasti patalpas, kad turėtume ką rekonstruoti). Pradėti diegti sveikos ir saugios aplinkos ugdymo programą

Rekonstruota meno mokykla,

(tinkamai įrengti sporto aikštynai prie mokyklų)

 

 

Pagėgių SA

400

80

320

-

-

3.1.1.6.

Rekonstruoti  vaikų darželį

 

Rekonstruotas vaikų darželis

 

Pagėgių SA

1000

200

800

-

-

3.1.1.7.

Rekonstruoti bendrojo lavinimo mokyklas

Rekonstruotos mokyklos

Pagėgių SA,

ŠVM, Fin.min,

15000

1500

6000

7500

-

3.1.1.8.

Atnaujinti mokyklų mokymo įrangą ir priemones

 

Šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis ir mokymo įranga aprūpintos 8 švietimo ir mokymo įstaigos 

Švietimo ir mokslo, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Pagėgių SA

600

300

300

-

-

3.1.1.9.

Steigti prie  suaugusiųjų mokymo klasių pagrindinio ugdymo pakopos išlyginamąsias klases

Įsteigtos klasės

Pagėgių SA

40

-

40

-

-

Iš viso:

20920

4210

7910

8800

0

 

3.1.2. Uždavinys. Ugdyti pedagogų profesinę kompetenciją, kelti kvalifikaciją

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

3.1.2.1.

Tobulinti mokytojų kvalifikaciją, skatinti mokytojus įsigyti gretutinę specialybę, remti savivaldybei trūkstamų specialybių mokytojų persikvalifikavimą

Dalinai finansuojamas kvalifikacijos kėlimas bei persikvalifikavimas 

Pagėgių SA

100

-

20

80

-

Iš viso:

100

0

20

80

0

 

3.1.3. Uždavinys. Didinti vaikų ir jaunimo užimtumo įvairovę, sudaryti palankias sąlygas saviraiškai

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2010 -

2015 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

3.1.3.1.

Parengti ir įgyvendinti vaikų ir jaunimo sportinio ugdymo, užimtumo ir rėmimo programą (Parengti vaikų ir jaunimo užimtumo programą)

Parengta programa. Bendri švietimo, kultūros ir sporto renginiai)

Pagėgių SA

600

300

300

-

-

3.1.3.2.

Dalyvauti (ir remti) vaikų vasaros užimtumo programas

Paremtos programos

Pagėgių SA

120

60

60

-

-

Iš viso:

720

360

360

0

0

 

 

 

3.1.4. Uždavinys. Sudaryti savivaldybėje sąlygas mokymuisi visą gyvenimą

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

3.1.4.1.

Tobulinti specialistų kvalifikaciją gamtosaugos ir gamtonaudos srityje, vykdyti vietos bendruomenės ekologinį švietimą

Kvalifikacijos tobulinimo renginių skaičius,

informacinių, švietėjiškų renginių skaičius vietos bendruomenei

LR Švietimo m-ja, Pagėgių SA

900

-

225

675

-

3.1.4.2.

Remti modernų nuotolinį mokymąsi (Įdiegti  savarankiško nuotolinio mokymąsi)

10 programų, perkeltų į modernaus nuotolinio mokymosi formą (Įdiegta savarankiško nuotolinio mokymosi forma)

Pagėgių SA

40

8

32

-

-

Iš viso:

940

8

257

675

0

 

3.2. TIKSLAS. Kultūros sektoriaus plėtra

 

3.2.1. Uždavinys. Gerinti kultūrinių paslaugų kokybę vietos gyventojams

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

3.2.1.1.

Užbaigti  Pagėgių savivaldybės Kultūros namų pastato statybą

Pastatyti kultūros namai

Pagėgių SA

2000

20

1980

-

-

3.2.1.2.

Rekonstruoti kultūros namus ir laisvalaikio sales  seniūnijose

Rekonstruotos laisvalaikio salės – 6: Natkiškių, Stoniškių,

Šilgalių, Vilkyškių, Žukų,

Piktupėnų, Kentrių

Pagėgių SA

11000

2000

1500

7500

-

3.2.1.3.

Parengti informacijos apie savivaldybės kultūrą kaupimo ir sklaidos sistemą

Sukurtas kultūros puslapis savivaldybės internetinėje svetainėje, išleidžiami 1-2 leidiniai apie kultūrą

Pagėgių SA

5

5

-

-

-

Iš viso:

13005

2025

3480

7500

0

 

3.2.2. Uždavinys. Saugoti krašto kultūrines tradicijas ir siekti kultūros sektoriaus socialinio-ekonominio efektyvumo

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

tūkst. Lt

Privačios lėšos

tūkst. Lt

3.2.2.1.

Apsaugoti ir pritaikyti lankymui pagrindinius paveldo objektus saugomose teritorijose

Apsaugoti ir pritaikyti lankymui pagrindiniai paveldo objektai

Rambyno RPD, Šilutės miškų urėdija, Pagėgių sav.

500

50

50

400

-

3.2.2.2.

Atlikti savivaldybės

išgaunamų neatstatomų gamtinių išteklių auditą 

Atliktas auditas

 

 

LR Aplinkos mi-ja;

Pagėgių SA

30

 

30

-

-

3.2.2.3.

Parengti pažeistų gavybos vietų rekultyvavimo ir renatūralizavimo programą

Paruošta programa

LR Aplinkos mi-ja;

Pagėgių SA

 

25

-

-

-

-

Iš viso:

555

75

80

400

0

 

3.3. TIKSLAS. Žmogiškųjų išteklių kokybinė plėtra

 

3.3.1. Uždavinys. Gerinti viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų administracinius gebėjimus, kelti kvalifikaciją

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

Privačios lėšos

tūkst. Lt

3.3.1.1.

Kelti  savivaldybės administracijos tarnautojų kvalifikaciją, ugdyti administracinius gebėjimus. Mokyti tarnautojus

54 tarnautojai, dalyvavę mokymo kursuose

Pagėgių SA

100

100

-

-

 

-

3.3.1.2.

Įdiegti kokybės vadybos sistemas

Įdiegti kokybės vadybos modeliai ir sistemos savivaldybės administracijoje ir jos įstaigose

Pagėgių SA

3000

3000

-

-

-

3.3.1.3.

Didinti Pagėgių savivaldybės administracijos darbuotojų kvalifikaciją ir tarybos narių kompetenciją, tobulinant strateginio planavimo ir valdymo gebėjimus

kvalifikaciją ir kompetenciją pakels 50 proc administracijos darbuotojų ir tarybos  narių

Pagėgių SA

3000

3000

-

-

-

Iš viso:

6100

6100

0

0

0

 

3.3.2. Uždavinys. Skatinti darbo vietų kūrimą

 

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo indikatorius

Atsakinga institucija / skyrius

Lėšų poreikis, tūkst. Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, tūkst. Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

tūkst. Lt

Nacionalinio biudžeto lėšos

tūkst. Lt

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

Privačios lėšos

tūkst. Lt

3.3.2.1.

Atlikti savivaldybės paklausių darbo vietų ir perspektyvių specialybių analizę

Rengiama kasmetinė darbdavių apklausa ir  analizė

 

Darbo birža

-

-

-

-

-

3.3.2.2.

Tauragės teritorinės darbo biržos, darbo rinkos informacijos  centro, Pagėgiuose veiklos plėtra

Suaktyvėjęs SIP ir PICprogramų panaudojimas

Pagėgių SA,

Darbo birža

-

-

-

-

-

3.3.2.3.

Įgyvendinti aktyvias darbo rinkos politikos priemones

Bedarbių, nukreiptų į aktyvias darbo rinkos politikos priemones per metus vid. sk. - 200;

Darbo birža

 

572

52

47

473

-

3.3.2.4.

Inicijuoti profesinio informavimo centro steigimą

Įsteigtas profesinio informavimo centras

 

Pagėgių SA,

Darbo birža

60

30

30

-

-

3.3.2.5.

Remti socialiai pažeidžiamų grupių integracijos į darbo rinką projektus

Įsidarbinusių socialiai pažeidžiamų grupių atstovų skaičius - 6, mokymo,

konsultavimo  ir informavimo priemonių šių grupių atstovams skaičius - 90

Pagėgių SA,

NVO

30

-

30

-

-

3.3.2.6.

Remti moterų reintegracijos į darbo rinką projektus

 

Mokymo projektų skirtų moterims, mokymo, konsultavimo  ir informavimo priemonių moterims skaičius

Pagėgių SA,

NVO

15

-

15

-

-

3.3.2.7.

Pagerinti darbo jėgos profesines žinias ir įgūdžius

Kvalifikaciją patobulinusių, persikvalifikavusi darbuotojų skaičius - 9

Pagėgių aadministracija, darbo birža; verslo įmonės, NVO

60

-

30

-

30

3.3.2.8.

Organizuoti nepaklausių specialybių darbuotojų perkvalifikavimą

Persikvalifikavusių darbuotojų, specialistų skaičius – 20

Pagėgių SA, Darbo birža

30

-

30

-

-

Iš viso:

2972

342

2600

0

30

 

PAPILDOMOS PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIEMONĖS (SENIŪNIJŲ LYGMUO)

Eil. Nr.

Priemonės pavadinimas

Pasiekimo rodiklis

Atsakinga institucija

Lėšų poreikis, Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

Nacionalinio biudžeto lėšos

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

Privačios lėšos

Pagėgių seniūnija

1.

Pagėgių miesto stadiono rekonstrukcija

-

Pagėgių SA

3.000.000

225.000

225.000

2.550.000

-

2.

Renginių aikštelės Vilniaus g. įrengimas

-

Pagėgių SA

1.000.000

75.000

75.000

850.000

-

3.

Prūdo įrengimas prie Pagėgių kultūros centro

-

Pagėgių SA

300.000

22.500

22.500

255.000

-

4.

Velnežerio išvalymas ir pritaikymas poilsiui

-

Pagėgių SA

1.000.000

75.000

75.000

850.000

-

5.

Pėsčiųjų takų įrengimas Pagėgių miesto miške

-

Pagėgių SA

100.000

7.500

7.500

85.000

-

6.

Pagėgių kalno apsodinimas mišku ir poilsinės zonos įrengimas

-

Pagėgių SA

500.000

37.500

37.500

425.000

-

7.

Vaikų žaidimo aikštelių įrengimas prie daugiabučių namų

-

Pagėgių SA

100.000

7.500

7.500

85.000

-

8.

Dviračio takų įrengimas maršrutais Pagėgiai-Rambyno kalnas, Pagėgiai –Panemunė, Pagėgiai-Šilgaliai

-

Pagėgių SA

2.000.000

150.000

150.000

1.700.000

-

9.

Panemunės parko prie muitinės rekonstrukcija

-

Pagėgių SA

200.000

15.000

15.000

170.000

-

10

Apsauginio pylimo Panemunėje Mokyklos gatvėje įrengimas

-

Pagėgių SA

2.000.000

150.000

150.000

1.700.000

-

11.

Vandentiekio rekonstrukcija ir nuotekų tinklų su valymo įrengimais statyba Panemunėje

-

Pagėgių SA

2.000.000

150.000

150.000

1.700.000

-

12.

Aušros, Pievų ir dalies Nemuno gatvių asfaltavimas Panemunėje

-

Pagėgių SA

500.000

37.500

37.500

425.000

-

13.

Piktupėnų gyvenvietės viešųjų erdvių sutvarkymas(parkelio prie bendruomenės namų, Piktupės upelio krantinės, Sodų gatvės su apšvietimu  rekonstrukcija)

-

Pagėgių SA

600.000

45.000

45.000

510.000

-

14.

Kentrių kaimo vandentiekio rekonstrukcija  nuotekų tinklų su valymo įrengimais statyba

-

Pagėgių SA

1.500.000

112.500

112.500

1.275.000

 

15.

Poilsio aikštelės įrengimas Kentriuose

-

Pagėgių SA

150.000

11.250

11.250

127.500

-

16.

Gatvių asfalto dangų atnaujinimas Kentriuose

-

Pagėgių SA

300.000

22.500

22.500

255.000

-

17.

Benininkų gatvių asfalto dangų įrengimas

-

Pagėgių SA

300.000

22.500

22.500

255.000

-

18.

Pėsčiųjų tako rekonstrukcija Benininkuose

-

Pagėgių SA

100.000

7.500

7.500

85.000

-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lumpėnų seniūnija

1.

Įrengti privažiavimus prie esamų vandens telkinių priešgaisrinėm gelbėjimo tarnybom

visose gyvenvietėse

-

Pagėgių SA

4.000.000

300.000

300.000

3.400.000

-

2.

Tvarkyti vandens tiekimą  nuotekų tinklus ir pastatyti valymo įrengimus Lumpėnų gyvenvietėje

-

Pagėgių SA

UAB „pagėgių komunalinis ūkis“

-

-

-

-

-

3.

Tvarkyti Lumpėnų gyvenvietės gatvių apšvietimą.

 

-

Pagėgių SA

 

-

-

-

-

-

4.

Sutvarkyti Lumpėnų gyvenvietės parką ir pritaikyti jį poilsiui.

-

Pagėgių SA

 

-

-

-

-

-

5.

Inicijuoti pagrindinės gatvės rekonstrukciją, atnaujinti pagrindinės gatvės apšvietimą,  įrengti šaligatvius šalia pagrindinės gatvės.

 

-

Pagėgių SA

 

-

-

-

-

-

6.

Įrengti gyvenvietės centre vaikų žaidimo aikštelę

-

Pagėgių SA

 

-

-

-

-

-

7.

Sutvarkyti kelią į M.Jankaus muziejų

-

Pagėgių SA

 

-

-

-

-

-

8.

Atnaujinti paveikslų sodą po atviru dangumi

-

Pagėgių SA

 

-

-

-

-

-

9.

atlikti gyvenvietės gatvių ženklinimą.  

-

Pagėgių SA

 

-

-

-

-

-

10.

Sutvarkyti Rambyno kalno viešąsias erdves, įrengiant aukurą, sutvarkant jo aplinką.

-

Pagėgių SA

 

-

-

-

-

-

11.

Pakeisti susidėvėjusį lieptą per Bitės upelį link apžvalgos aikštelės ir tvarkyti kitas reakreacines vietas esančias seniūnijoje.

-

Pagėgių SA

 

-

-

-

-

-

Kultūros centras

1.

Mažosios Lietuvos regiono Dainų šventė

1

Savivaldybės administracija

Kultūros centras

150.000

50.000

50.000

25.000

-

2.

Meno mėgėjų kolektyvų plėtra, kolektyvų vadovų finansavimas

10

Savivaldybės administracija

Kultūros centras

380.000

380.000

-

-

-

3.

Kultūros darbuotojų plėtra Pagėgių savivaldybės seniūnijose

10

Savivaldybės administracija

Kultūros centras

380.000

380.000

-

-

-

4.

Techninės bazės gerinimas (fotoaparatas – 1 vnt., filmavimo kamera – 1 vnt., mobili scena – 1 vnt., kėdės lauko renginiams – 1000 vnt.)

1 kompl.

Savivaldybės administracija

Kultūros centras

55.000

55.000

-

-

-

5.

Įrašų studija ( Autobusas meno kolektyvų koncertinėms išvykoms – 1 vnt.,  filmų  demonstravimo technikos įsigijimas – 1 vnt.)

1 kompl.

Savivaldybės administracija

Kultūros centras

300.000

300.000

-

-

-

Vilkyškių seniūnija

1.

Pastatų rekonstrukcija

-

Vilkyškių

seniūnija

5.000.000

375.000

375.000

4.250.000

-

2.

Skatinti daugiabučių namų savininkus tvarkyti namų fasadus

-

Vilkyškių

seniūnija

1.500.000

112.500

112.500

1.275.000

-

3.

Gerinti kelių infrastruktūrą

-

Vilkyškių

seniūnija

8.000.000

600.000

600.000

6.800.000

-

4.

Įrengti poilsio ir pasilinksminimo aikštes

seniūnijos kaimuose

-

Vilkyškių

seiūnija

3.000.000

225.000

225.000

2.550.000

-

5.

Tvarkyti gyvenviečių  želdynus, įrengti  rekreacines zonas

-

Vilkyškių

seniūnija

1.000.000

75.000

75.000

850.000

-

6.

Turgaus aikštelės asfaltavimas

-

Vilkyškių

seniūnija

400.000

30.000

30.000

340.000

-

7.

Rekonstruoti kultūros namus ir laisvalaikio

salę

-

Vilkyškių

seniūnija

2.000.000

150.000

150.000

1.700.000

-

8.

Įrengti sporto aikštyną, prie vidurinės mokyklos

-

Vilkyškių

Seniūnija

700.000

52.500

52.500

595.000

-

9.

Žukų kaime įrengti gatvių apšvietimą Žalioji, Ežero ir Pašto gatvėse

-

Vilkyškių

seniūnija

200.000

15.000

15.000

170.000

-

10.

Vilkyškių miestelyje įrengti apšvietimą  _aikiški, Johaneso _aikiškių, Skalvių Švyturio, M. Mažvydo ir Jogaudų gatvėse

-

Vilkyškių

seniūnija

500.000

37.500

37.500

425.000

-

11.

pradėti  nuotekų sistemų rekonstrukciją

-

Pagėgių SA

-

-

-

-

-

12.

Užbaigti TIC įrengimą, įkuriant kraštui skirtas eksplozijų sales

-

Pagėgių SA

-

-

-

-

-

13.

Vystyti Jūros upės infrastruktūrą, skirtą poilsiui

-

Pagėgių SA

RRP direktcija

-

-

-

-

-

14.

Pakeisti susidėvėjusius lieptus link Raganų eglės,  Šereitlaukyje pastatyti apžvalgos aikštelę, priėjimo kelią su aikštele.

-

Pagėgių SA

-

-

-

-

-

15.

Sutvarkyti ir pritaikyti renginiams Vilkyškių evangelikų-liuteronų  bažnyčią.

-

Pagėgių SA, Vilkyškių bendruomenė

-

-

-

-

-

16.

Suremontuoti Vilkyškių  Šv. Onos katalikų bažnyčią ir sutvarkyti aplinką.

 

 

-

Pagėgių SA;,

Vilkyškių bendruomenė

-

-

-

-

-

_aikiškių seniūnija

1.

Ropkojų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, esančios _aikiškių seniūnijoje rekonstrukcija

-

Pagėgių SA

1.500.000

112.500

112.500

1.275.000

-

2.

Vaikų žaidimų aikštelės įrengimas _aikiškių gyvenvietėje

-

Pagėgių SA

100.000

7.500

7.500

85.000

-

3.

Privažiavimų  prie vandens telkinių  įrengimas ekstremalių situacijų atvejams

-

Pagėgių SA

500.000

37.500

37.500

425.000

-

4.

Veikiančių Ropkojų kapinių apšvietimo įrengimas

-

Pagėgių SA

200.000

15.000

15.000

170.000

-

5.

Gatvės 2N4 rekonstrukcija

220 m.

Pagėgių SA

400.000

18.000

18.000

364.000

 

6.

Kultūros namų ir bendruomenės namų rekonstrukcijos

2 pastatai

Pagėgių SA

900.000

90.000

122.000

688.000

-

7.

Mokyklos sporto salės apšiltinimas ir sporto aikštyno įrengimas

-

Pagėgių SA

500.000

50.000

68.000

382.000

-

8.

Tvarkyti vandens tiekimą  ir  nuotekų surinkimą bei išvalymą Natkiškių gyvenvietėje

-

Pagėgių SA

-

-

-

-

-

9.

sutvarkyti Natkiškių gyvenvietės gatvių apšvietimą.

-

Pagėgių SA

-

-

-

-

-

10.

Sutvarkyti ir pritaikyti poilsiui Natkiškių gyvenvietės parką.

 

-

Pagėgių SA

-

-

-

-

-

Stoniškių seniūnija

1.

Atstatyti nusausinimo  sistemas  Rukų, Mažaičių  ir Šilgalių gyvenvietėse.

Sutvarkytos drenažo sistemos

Pagėgių SA

4.000.000

300.000

300.000

3.400.000

-

2.

Išasfaltuoti kelią į Rukų kapinėse įrengiant  automobilų stovėjimo aikštelę.

Sutvarkytas vietinės reikšmės kelias

Pagėgių SA

1.500.000

112.500

112.500

1.275.000

-

3.

Įrengti  fekalinės kanalizacijos trąsas  Rukų, Mažaičių ir Šilgalių gyvenvietėse ir  atlikti nuotekų sistemos rekonstrukciją seniūnijoje.

 

Sutvarkytos nuotekų sistemos

Pagėgių SA

3.000.000

225.000

225.000

2.550.000

-

4.

Pritaikyti esamą Šilgalių gyvenvietėje mišką gyventojų poilsiui, įrengiant poilsio aikšteles ir takus

Sutvarkytas parkas

Pagėgių SA

1.000.000

75.000

75.000

850.000

-

5.

Inventorizuoti ir teisiškai sutvarkyti veikiančias Rukų kapines

Sutvarkytos kapinės

Pagėgių SA

500.000

37.500

37.500

425.000

-

6.

Įrengti pesčiųjų taką  prie rajoninio kelio 4202

Užtikrina žmonių saugumą

Pagėgių SA

1.500.000

112.500

112.500

1.275.000

-

7.

Pritaikyti esamą parką prie seniūnijos vaikų  ir pagyvenusių žmonių poilsiui, įrengti sporto aikštyną

Sutvarkytas parkas

Pagėgių SA

800.000

60.000

60.000

680.000

-

8.

Sutvarkyti Rukų –Stoniškių gyvenviečių viešas erdves (kultūros namų rekonstrukcija, parkelio, pėsčiųjų takų   pirties gatvės sutvarkymas)

-

Pagėgių SA

2.400.000

184.000

332.000

1.884.000

-

9.

Rekonstruoti  5R3 gatvę, Rukų-Mažaičių gyvenvietėje, įrengiant apšvietimą ir šaligatviį.

-

Pagėgių SA

725.151

33.000

35.000

657.151

 

10.

Rekonstruoti pirties pastatą Rukų gyvenvietėje.

 

-

Pagėgių SA

-

-

-

-

-

11.

Užbaigti tvarkyti Šilgalių gyvenvietės gatves.

 

-

Pagėgių SA

-

-

-

-

-

12.

Parengti dokumentaciją Kucų ežero aplinkos sutvarkymui ir pritaikymui poilsiui ir turizmui, įrengti poilsiavietę

-

Pagėgių SA

-

-

-

-

-

Viešoji biblioteka

1.

Informacinių technologijų ir kompiuterinės įrangos bazės gerinimas krašto bibliotekose

Atnaujinta įranga 9-iose bibliotekose

Pagėgių SA,

Viešoji biblioteka

300. 000

100.000

100.000

100.000

-

2.

Įsigyti kompiuterinę įrangą Viešosios bibliotekos kraštotyros fondo fiksavimui, skaitmeninimui (daugiafunkcinis aparatas su spausdinimo, įrišimo, kopijavimo funkcijomis, multimedija, filmavimo kamera ir kt.)

Sutvarkytas, lankytojams prieinamas kraštotyros fondas, kiti dokumentai.

Pagėgių SA

Viešoji biblioteka

100.000

80.000

20.000

-

-

3.

Išleisti 3 pavadinimų leidinius, pristatant ir atskleidžiant Pagėgių krašto žymių žmonių indėlį į raštijos, kultūros paveldą.

Kraštotyros fondo dokumentų leidyba

Išleisti 600 egz. kraštotyros leidinių

Pagėgių SA

Viešoji biblioteka

150.000

100.000

50.000

-

-

4.

Įsigyti mikroautobusą

Viešosios Interneto prieigos priežiūra, filialų pasiekiamumas, Viešosios bibliotekos veiklos funkcijų atlikimas

Pagėgių SA

60.000

60.000

-

-

-

5.

Viešosios bibliotekos darbuotojų plėtra

(kraštotyrininkas-bibliografas, 2 bibliotekininkai, kataloguotojas, raštvedys -archyvaras)

 

5

Pagėgių SA

Viešoji biblioteka

732.000

732.000

-

-

-

6.

Perkelti Vėlaičių biblioteką į Kentrių bendruomenės namus

Pritaikytos patalpos bibliotekos veiklai

Pagėgių SA

Viešoji biblioteka

30.000

30.000

-

-

-

7.

Atlikti remontą Vilkyškių bibliotekoje

Pritaikytos patalpos bibliotekos veiklai

Pagėgių SA

Viešoji biblioteka

20.000

20.000

-

-

-

8.

Įrengti stacionarų parodų eksponavimo stendą Viešojoje bibliotekoje

Saugus eksponatų pristatymas lankytojams

Pagėgių SA

Viešoji biblioteka

10.000

10.000

-

-

-

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8. STEBĖSENOS SISTEMA IR JOS VEIKSMINGUMAS

 

Rengiant Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginį plėtros planą, numatoma plano įgyvendinimo stebėsenos sistema, kuri leidžia:

§ kontroliuoti strateginio plėtros plano įgyvendinimo eigą;

§ imtis prevencinių priemonių nenumatytų neatitikimų atsiradimui;

§ nustatyti atsakomybės už veiklų vykdymą ribas;

§ užtikrinti strateginio plėtros plano poveikio bei pasiektų rezultatų sklaidą Pagėgių savivaldybės gyventojams (atskiriems asmenims, jų grupėms, visuomenės organizacijoms ir kt.) ir verslo subjektams;

§ funkcionuoti savivaldybės institucijų atskaitomybės mechanizmui prieš savivaldybės gyventojus;

§ kryptingai atlikti strateginio plėtros plano korekciją pasikeitus socialinei - ekonominei situacijai ar įvykus kitiems jai įtakos turintiems pokyčiams.

 

8.1. STEBĖSENOS SISTEMA

 

Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano įvertinimui (prioritetai, priemonės) formuojama strateginio plėtros plano stebėsenos sistema, kurią sudaro šie elementai:

§ stebėsenos institucijos: kontrolės institucija – Pagėgių savivaldybės Taryba; tarpinė institucija – Pagėgių savivaldybės administracija; darbo grupės – atskiri administracijos skyriai ir poskyriai pagal atitinkamą veiklos sritį;

§ stebėsenos rodikliai: poveikio, rezultatų, produktų rodikliai;

§ atsiskaitomybė (atsiskaitomybės formos ir periodiškumas, atsiskaitomybei būtinos informacijos rinkimas, apdorojimas ir informacijos šaltiniai);

§ veiksmų koregavimas, atsižvelgiant į strateginio plėtros plano vertinimą (stebėsenos metu gautus rezultatus).

 

8.1.1. lentelė. Plano stebėsenos elementai

 

Stebėsenos elementai

Kontrolės institucija

Tarpinė institucija

Darbo grupės

Nariai

Pagėgių savivaldybės Taryba

Pagėgių savivaldybės administracija (informacijos rinkimas ir apibendrinimas; paskiriamas atsakingas asmuo)

Pagėgių savivaldybės administracijos atitinkamų veiklos sričių specialistai.

Specialistai vertina informaciją apie strateginio plėtros plano poveikį teritoriniams netolygumams.

Institucijos funkcijos

Strateginio plėtros plano įgyvendinimo ataskaitų svarstymas ir tvirtinimas. Politinis įgyvendinimo vertinimas.

Pasiūlymų dėl strateginio plėtros plano įgyvendinimo koregavimo svarstymas.

 

Strateginio plėtros plano priemonių įtraukimas į metinius skyrių planus.

Strateginio plano įgyvendinimo apibendrinimas pagal informaciją, gautą iš darbo grupių.

Strateginio plėtros plano priemonių įtraukimas į metinius skyrių planus.

Metinių ataskaitų apie strateginio plėtros plano įgyvendinimo rezultatus rengimas.

Pasiūlymų dėl įgyvendinimo tobulinimo teikimas.

Priemonių įgyvendinimas.

Atskaitomybė

Atskaitomybė Pagėgių savivaldybės gyventojams už pasiektus rezultatus, kitoms siunteresuotoms institucijoms.

Atskaitomybė Kontrolės institucijai.

Atskaitomybė tarpinei institucijai – tarpinės bei galutinės ataskaitos.

Vertinimas

Tarpinių bei galutinių ataskaitų vertinimas, politinių sprendimų priėmimas.

Darbo grupių pateiktų duomenų apibendrinimas.

Informacija naudojama tarpiniam ir galutiniam vertinimui.

Renkami statistiniai duomenys už įgyvendintą laikotarpį (vieneri metai), jų pokyčiai, numatomi planai einamiesiems metams. Pateikiama informacija apie pasiektus rodiklius.

Informacija naudojama tarpiniam ir galutiniam vertinimui.

Informacijos šaltiniai

Tarpinės institucijos pateiktas kompleksinis apibendrinimas. Tarpinės ir galutinės ataskaitos.

Darbo grupių pateiktos ataskaitos.

Apklausos ir atskirų sričių tyrimai, studijos.

Ekspertiniai vertinimai.

Atitinkamų veiklos sričių skyrių metinės ataskaitos.

Oficialių valstybės institucijų duomenys.

Visuomenės dalyvavimas ir išoriniai ryšiai

Informacijos pateikimas Pagėgių savivaldybės gyventojams.

Atskiri Pagėgių savivaldybės segmentai (gyventojai, jų grupės, visuomeninės organizacijos, verslo subjektai) gali rengti pasiūlymus, pastabas dėl strateginio plėtros plano įgyvendinimo užtikrinimo.

Atskiri Pagėgių savivaldybės segmentai (gyventojai, jų grupės, visuomeninės organizacijos, verslo subjektai) gali rengti pasiūlymus, pastabas dėl strateginio plėtros plano įgyvendinimo užtikrinimo.

 

8.2. STEBĖSENOS RODIKLIAI

 

                 Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano stebėsenos sistemoje numatoma naudoti trijų lygių kiekybinių ir kokybinių rodiklių sistema. Jos pagrindu vertinamas strateginio plėtros plano įgyvendinimas.

 

                 Naudojami stebėsenos rodikliai: poveikio, rezultatų, produktų rodikliai. Naudojami rodikliai sudaryti remiantis „Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos panaudojimo priežiūros rodiklių tinkamumo įvertinimas. Tyrimo ataskaita“. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, 2007 m.

 

                 Naudojamų rodiklių reikšmės:

                 1) Produkto rodikliai trumpuoju laikotarpiu matuoja tiesioginę naudą/žalą tikslinei grupei, kuri atsiranda įgyvendinus finansuojamus veiksmus ar jų metu (pvz., modernizuota įstaigų, įkurta sistemų, įdiegta priemonių ir pan.). Informaciją apie produkto rodiklius paprastai teikia atitinkamos srities specialistai.

                 2) Rezultato rodikliai vidutiniu laikotarpiu (apie 3 metai) matuoja tam tikro laikotarpio padarinius (naudą/žalą), kuriuos patiria tikslinė grupė dėl produktų pasiekimo (pvz., mokytojų, pakėlusių kvalifikaciją, dalis nuo bendro savivaldybės, apskrities ar šalies mokytojų skaičiaus).

                 3) Poveikio rodikliai matuoja ilgojo laikotarpio (praėjus ~ 5 metams nuo strateginio plano įgyvendinimo pabaigos, t.y. 2020 m.) padarinius (naudą/žalą), kurie susiję su strateginio plėtros plano įgyvendinimu visoms tikslinėms grupėms. Tai rodikliai, kurie nėra priskiriami nė vienam numatytam prioritetui, kadangi gali būti pasiekti tik viso Plano įgyvendinimo pasekoje.

 

8.2.1. lentelė. Plano vertinimo tvarka

 

Vertinimas

Produkto rodikliai

Rezultatų (konteksto, veiklos) rodikliai

Poveikio rodikliai

Tarpinis vertinimas

Atliekamas išsamus strateginio plėtros plano įgyvendinimo eigos vertinimas, strateginio plėtros plano koregavimo poreikio vertinimas.

Kasmetinis vertinimas.

 

Vertinimas atliekamas Pagėgių savivaldybės tarybos kadencijos metu. Atliekamas pasiektų rezultatų įvertinimas.

Vertinamas Pagėgių savivaldybės tarybos kadencijos metu pasiektas poveikis.

Vertinimo laikotarpis

2010 m.

2011 m.

2012 m.

2010-2012 m.

2010-2014 m.

Vertinimo atlikimo terminas

2011 m.

I ketv.

2012 m.

I ketv.

2013 m.

I ketv.

2013 m.

I ketv.

2015 m.

I ketv.

Vertinimo laikotarpis

2013 m.

2014 m.

2015 m.

2013-2015 m.

2015-2019 m.

Vertinimo atlikimo terminas

2014 m.

I ketv.

2015 m.

I ketv.

2016 m.

I ketv.

2016 m.

I ketv.

2021 m.

I/II ketv.

Galutinis vertinimas

Atliekamas išsamus strateginio plėtros plano viso įgyvendinimo periodo eigos vertinimas, strateginio plėtros plano koregavimo poreikio vertinimas.

Ataskaitos pasibaigus visam Plano įgyvendinimo laikotarpiui (galutinis viso laikotarpio vertinimas). Bendras pasiekiamumo įvertinimas. Finansinis vertinimas (finansinio plano įgyvendinimo įvertinimas).

Pasiektų rezultatų įvertinimas.

Pasiektas visos apimties strateginio plėtros plano poveikio įvertinimas.

Vertinimo laikotarpis

20010-2015 m.

2010-2015 m.

2010-2020 m.

Vertinimo atlikimo terminas

2016 m.

I ketv.

2016 m.

I ketv.

2021

I/II ketv.

 

Toliau pateikiami Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano įgyvendinimo metu planuojamų pasiekti rodiklių reikšmės ir vertinimo terminai (žr. 8.2.3, 8.2.4. ir 8.2.5. lenteles).

 

8.2.2. lentelė. Produkto rodikliai

 

Rodiklio pavadinimas

Esamas rodiklio įvertinimas

Siektinas rodiklio įvertinimas

Informacijos šaltiniai

Metai

Reikšmė

Metai

Reikšmė

I PRIORITETAS

Investicinės aplinkos gerinimo plėtros produkto rodikliai

Priemonių, investicijoms pritraukti, skaičius

2009

0

2016

5

Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.

Verslo paramos sistemos gerinimo plėtros produkto rodikliai

Parengtų tyrimų bei studijų verslo plėtrai didinti, suteiktų konsultacijų, rengtų mokymų skaičius

2009

0

2016

60

Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.

Susisiekimo sistemos plėtros produkto rodikliai

Rekonstruotų miesto gatvių, šaligatvių, įrengtų eismo saugumo priemonių skaičius

2009

0

2016

20

Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.

Modernizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų ilgis

2009

0

2016

-

Papildomi tyrimai

Įrengtų bei funkcionuojančių alternatyvių energetikos išteklių skaičius

2009

0

2016

20

Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.

Turizmo plėtros produkto rodikliai

Išplėtotų turizmo traukos objektų skaičius

2009

0

2016

15

Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.

II PRIORITETAS

Viešojo saugumo plėtros produkto rodikliai

Įdiegtų viešojo saugumo priemonių skaičius

2009

0

2016

5

Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.

Sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų plėtros produkto rodikliai

Suteiktų paslaugų skaičius

2009

-

2016

-

Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos. Papildomi tyrimai.

Informacinių technologijų plėtros produkto rodikliai

Įdiegtų informacinių technologijų skaičius

2009

-

2016

15

Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.

Nevyriausybinių organizacijų sektoriaus plėtros produkto rodikliai

Įgyvendintų projektų skaičius

2009

-

2016

20

Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.

III PRIORITETAS

Švietimo sistemos plėtros produkto rodikliai

Modernizuotų švietimo įstaigų skaičius

2009

-

2016

-

Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos. Papildomi tyrimai.

Pedagogų, kėlusių profesinę kvalifikaciją, skaičius

2009

-

2016

-

Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos. Papildomi tyrimai.

Viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų, pakėlusių kvalifikaciją, skaičius

2009

-

2016

-

Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos. Papildomi tyrimai.

Kultūros sektoriaus plėtros produkto rodikliai

Modernizuotų kultūros įstaigų skaičius

2009

-

2016

15

Pagėgių savivaldybės administracijos ataskaitos, darbo grupių ataskaitos.

 

8.2.3. lentelė. Rezultatų rodikliai

 

Rodiklio pavadinimas

Esamas rodiklio įvertinimas

Siektinas rodiklio įvertinimas

Informacijos šaltiniai

Metai

Reikšmė

Metai

Reikšmė

Pritrauktų turistų skaičius padidėjimas (palyginus su ankstesniais metais), proc.

2010

-

2021

-

Papildomi tyrimai

Modernizuotų švietimo įstaigų skaičius (palyginus su visomis švietimo įstaigomis), proc.

2010

-

2021

-

Papildomi tyrimai

Modernizuotų vaikų, jaunimo bei suaugusiųjų sporto objektų skaičius (palyginus su visais tokio pobūdžio objektais), proc.

2010

-

2021

-

Papildomi tyrimai

Modernizuotų kultūros objektų skaičius (palyginus su visais tokio pobūdžio objektais), proc.

2010

-

2021

-

Papildomi tyrimai

Modernizuotų sveikatos apsaugos įstaigų skaičius (palyginus su visomis sveikatos apsaugos įstaigomis), proc.

2010

-

2021

-

Papildomi tyrimai

Modernizuotų socialinės apsaugos įstaigų skaičius (palyginus su visomis socialinės apsaugos įstaigomis), proc.

2010

-

2021

-

Papildomi tyrimai

Modernizuotų atliekų tvarkymo sistemų skaičius (palyginus su bendru skaičiumi), proc.

2010

-

2021

-

Papildomi tyrimai

 

8.2.4. lentelė. Poveikio rodikliai

 

Rodiklio pavadinimas

Esamas rodiklio įvertinimas

Siektinas rodiklio įvertinimas

Informacijos šaltiniai

Metai

Reikšmė

Metai

Reikšmė

Nedarbo lygis, proc.

2010

9,7

2021

5

Siektinas poveikis

 

8.3. STEBĖSENOS VEIKSMINGUMO UŽTIKRINIMAS

 

Siekiant užtikrinti stebėsenos sistemos veiksmingumą, numatomos priemonės:

§ politinis/strateginis ir administracinis valdymas ir stebėsena;

§ aiškus atsakomybės pasidalijimas;

§ aiškių informacijos teikimo terminų, periodiškumo, informacijos gavimo būdų ir apimčių nustatymas;

§ naudojami įvairūs vienas kitą papildantys informacijos rinkimo, apdorojimo ir pateikimo būdai (statistinių duomenų analizė ir vertinimas, kiekybiniai ir kokybiniai metodai, vertinimai, suinteresuotų asmenų įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą, sociologiniai tyrimai, atskirų ūkio šakų plėtros studijos).

 

Įgyvendinant Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginį plėtros planą, rekomenduojama patvirtinti Pagėgių savivaldybės 2011-2021 metų strateginio plėtros plano stebėsenos tvarką. Šioje tvarkoje turėtų būti numatytas kasmetinio, tarpinio ir galutinio strateginio plano vertinimo būdai ir priemonės, atsakingi asmenys, terminai ir kt. Taip pat rekomenduojama suformuoti darbo grupes, atsakingas už plano įgyvendinimą, paskirti Pagėgių savivaldybės administracijos atsakingus asmenis.

 

Rekomenduojama Pagėgių savivaldybės internetiniame tinklalapyje sudaryti galimybes interesantams pateikti pastabas, pasiūlymus dėl strateginio plėtros plano įgyvendinimo, tobulinimo ir kt. Šiais veiksmais siekiama užtikrinti grįžtamąjį ryšį ir vietos bendruomenių aktyvumo skatinimą.

 

 

 

 

 

9. NUMATOMAS PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS 2011–2021 METŲ STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO IR FINANSAVIMO PLANAS

 

Žemiau esančioje 9.1. lentelėje pateiktas bendras investicijų poreikis pagal prioritetus, tikslus bei uždavinius. Bendras priemonių įgyvendinimo finansinis planas – 422.259.000,00 Lt.

 

9.1. lentelė. Investicijų poreikis pagal prioritetus

 

Prioriteto, tikslo, uždavinio pavadinimas

Lėšų poreikis, Lt

2011 -

2021 m.

Finansavimo šaltiniai, Lt

Savivaldybės biudžeto lėšos

Nacionalinio biudžeto lėšos

ES struktūrinių fondų parama, kita užsienio valstybių parama

Privačios lėšos

I PRIORITETAS. SUBALANSUOTOS IR STABILIOS PLĖTROS REGIONO VYSTYMAS PER VERSLO PLĖTRĄ, INVESTICIJŲ SKATINIMĄ, INFRASTRUKTŪROS GERINIMĄ IR TURIZMĄ

-

-

-

-

-

1.1. TIKSLAS. SKATINTI IR REMTI INVESTICIJAS, SMULKŲ IR VIDUTINĮ VERSLĄ, KURTI PALANKIAS SĄLYGAS INVESTICIJŲ PRITRAUKIMUI BEI VERSLO PLĖTRAI

-

-

-

-

-

1.1.1. Uždavinys. Kurti patrauklią investicinę aplinką

2160

210

0

1950

0

1.1.2. Uždavinys. Suformuoti efektyviai veikiančią verslo paramos sistemą, skleisti verslo informaciją

3317

60

3167

45

45

1.2. TIKSLAS. Modernizuoti ir plėtoti savivaldybės infrastruktūrą

-

-

-

-

-

1.2.1. Uždavinys. Gerinti susisiekimo sistemą

64311

4420

7728

45930

0

1.2.2. Uždavinys. Plėtoti ir modernizuoti vandentiekio, nuotekų šalinimo tinklus bei vandenvalą

57123

3112

1960

40301

950

1.2.3. Uždavinys. Vykdyti teritorinį planavimą ir kurti geografinę informacinę sistemą

46480

4969

10353

31158

0

1.3. TIKSLAS. Gerinti gyvenamosios aplinkos kokybę

-

-

-

-

-

1.3.1. Uždavinys. Sutvarkyti ir prižiūrėti bendro naudojimo teritorijas

683

0

171

512

0

1.3.2. Uždavinys. Gerinti atliekų tvarkymą savivaldybėje

27000

2700

5400

18900

0

1.3.3. Uždavinys. Skatinti atsinaujinančius energijos šaltinius savivaldybėje, stiprinti ekologinį švietimą

3000

0

1000

1000

1000

1.4. tikslas. Tobulinant turizmo valdymą savivaldybėje, formuoti išskirtinį savivaldybės įvaizdį, plėtoti viešąją turizmo infrastruktūrą

-

-

-

-

-

1.4.1. Uždavinys. Vykdyti aktyvią savivaldybės turizmo paslaugų rinkodarą

230

30

110

90

0

1.4.2. Uždavinys. Formuojant turizmo traukos centrus, kurti viešąją turizmo infrastruktūrą (panaudojant gamtos išteklius bei kultūrinį paveldą)

33643

2711

2029

16946

120

1.4.3. Uždavinys. Įrengti bei modernizuoti laisvalaikio, sporto ir rekreacijos objektų materialinę bazę, plėtoti sportinę veiklą

1310

10

1300

0

0

1.4.4. Uždavinys. Skatinti žemės ūkio plėtrą

46500

3488

3487

39525

0

II PRIORITETAS. Saugios ir sveikos aplinkos bendruomenei kūrimas

-

-

-

-

-

2.1. TIKSLAS. Užtikrinti viešųjų paslaugų kokybę ir prieinamumą

-

-

-

-

-

2.1.1. Uždavinys. Užtikrinti viešąjį saugumą

110

41

42

27

0

2.1.2. Uždavinys. Tobulinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, gerinti jų pasiekiamumą

35

8

20

7

0

2.1.3. Uždavinys. Plėtoti socialinių paslaugų, pritaikytų savivaldybės gyventojų poreikiams, sistemą

5915

5400

515

0

0

2.2. TIKSLAS. Viešojo administravimo sistemos gerinimas

-

-

-

-

-

2.2.1. Uždavinys. Plėtoti informacines technologijas viešųjų paslaugų sektoriuje

27035

8075

4860

14100

0

2.2.2. Uždavinys. Plėtoti projektinę veiklą savivaldybėje

50

30

0

0

20

2.3. TIKSLAS. Nevyriausybinio sektoriaus plėtra

-

-

-

-

-

2.3.1. Uždavinys. Didinti nevyriausybinių organizacijų vaidmenį ir bendradarbiavimą vietos savivaldos procesuose

120

60

0

60

0

2.3.2. Uždavinys. Tvarios kaimo bendruomenės ugdymas ir kaimo teritorinės savivaldos

110

110

0

0

0

III. PRIORITETAS. Žmogiškųjų išteklių plėtra

-

-

-

-

-

3.1. TIKSLAS. Kokybiškos, visiems prieinamos ir tęstinės švietimo sistemos sukūrimas

-

-

-

-

-

3.1.1. Uždavinys. Stiprinti ir modernizuoti ugdymo įstaigų ir mokyklų materialinę bazę, gerinti mokymo paslaugų kokybę, optimizuoti švietimo įstaigų tinklą

20920

4210

7910

8800

0

3.1.2. Uždavinys. Ugdyti pedagogų profesinę kompetenciją, kelti kvalifikaciją

100

0

20

80

0

3.1.3. Uždavinys. Didinti vaikų ir jaunimo užimtumo įvairovę, sudaryti palankias sąlygas saviraiškai

720

360

360

0

0

3.1.4. Uždavinys. Sudaryti savivaldybėje sąlygas mokymuisi visą gyvenimą

940

8

257

675

0

3.2. TIKSLAS. Kultūros sektoriaus plėtra

-

-

-

-

-

3.2.1. Uždavinys. Gerinti kultūrinių paslaugų kokybę vietos gyventojams

13005

2025

3480

7500

0

3.2.2. Uždavinys. Saugoti krašto kultūrines tradicijas ir siekti kultūros sektoriaus socialinio-ekonominio efektyvumo

555

75

80

400

0

3.3. TIKSLAS. Žmogiškųjų išteklių kokybinė plėtra

-

-

-

-

-

3.3.1. Uždavinys. Gerinti viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojų administracinius gebėjimus, kelti kvalifikaciją

6100

6100

0

0

0

3.3.2. Uždavinys. Skatinti darbo vietų kūrimą

2972

342

2600

0

30

PAPILDOMOS PAGĖGIŲ SAVIVALDYBĖS STRATEGINIO PLĖTROS PLANO PRIEMONĖS (SENIŪNIJŲ LYGMUO)

57815

5406

4291

48093

0

IŠ VISO:

422259

53960

61140

276099

2165

 

 

 

 

 

PRIEDAI

 

Priedo numeris

Priedo pavadinimas

Priedo apimtis

1 priedas

Pagėgių savivaldybės administracijos Darbo grupės narių sąrašas.

Tvirtinamas Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu

1 psl.

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Pagėgių savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-138, 2011-10-26, paskelbta TAR 2011-10-26, i. k. 2011-01624

Dėl Pagėgių savivaldybės strateginio plėtros plano 2011-2020 m. priemonių plano papildymo

 

2.

Pagėgių savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-60, 2012-03-29, paskelbta TAR 2012-03-29, i. k. 2012-00747

Dėl atnaujinto Pagėgių savivaldybės strateginio plėtros plano 2011-2021 metams patvirtinimo

 

3.

Pagėgių savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-182, 2013-09-26, paskelbta TAR 2013-09-26, i. k. 2013-02673

Dėl Pagėgių savivaldybės 2011-2021 m. strateginio plėtros plano patikslinimo ir papildymo