Suvestinė redakcija nuo 2016-04-07 iki 2016-12-16
Sprendimas paskelbtas: TAR 2013-06-05, i. k. 2013-01858
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PRIĖMIMO Į VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLAS TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO
2013 m. birželio 5 d. Nr. 1-1273
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 nutarimu Nr. 768, Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-1369 redakcija), Vilniaus miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
1. Pavirtinti Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašą (pridedama).
2. Laikyti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. birželio 6 d. sprendimo Nr. 1-61 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005-01-19 sprendimo Nr. 1-651 „Dėl pavedimo vykdyti dalį steigėjo funkcijų“ pripažinimo netekusiu galios ir pavedimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui vykdyti dalį steigėjo funkcijų“ 2 punktą.
3. Nustatyti, kad:
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2013 m. birželio 5 d.
sprendimu Nr. 1-1273
PRIĖMIMO Į Vilniaus miesto SAVIVALDYBĖS BENDROJO ugdymo mokyklas tvarkos aprašas
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) nustato asmenų priėmimo mokytis pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programas į Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – Savivaldybė) bendrojo ugdymo mokyklas (toliau – mokykla) tvarką, bendruosius klasių komplektavimo kriterijus, dokumentus, kuriuos turi pateikti į mokyklą priimami asmenys, prašymų priėmimo ir registravimo tvarką, priėmimo į mokyklą įforminimą.
2. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:
Gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.
Klasė – pastovi mokinių grupė, kuri vienus mokslo metus drauge mokosi pagal to paties lygio pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą.
Mokyklos aptarnavimo teritorija – mokyklai priskirta teritorija, kurią nustato Vilniaus miesto savivaldybės taryba (toliau – Savivaldybės taryba) arba jos įgaliota institucija.
Mokymo sutartis – mokinio ir švietimo teikėjo susitarimas dėl mokymo ir mokymosi.
Savivaldybės mokykla – mokykla, kurios savininkė arba viena iš dalininkų yra savivaldybė (kai valstybė nedalyvauja dalininkės teisėmis).
Specialioji klasė – dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių klasė.
3. kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II. Asmenų priėmimo Į savivaldybės mokyklas bendrieji kriterijai
6. Asmenys į Savivaldybės mokyklas mokytis pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka pritaikytas bendrojo ugdymo programas priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsniu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. ISAK-1019 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 20 d. įsakymo Nr. V-1369 redakcija), Vidurinio ugdymo programos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-1387 (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. liepos 21 d. įsakymo Nr. V-1392 redakcija), kitais teisės aktais ir šiuo Aprašu.
7. Mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) kiekvienais kalendoriniais metais iki Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nurodytų terminų bendrojo ugdymo mokykloms (atskirai – jų skyriams, filialams, jei jie įregistruoti kitose gyvenamosiose vietovėse):
7.2. patikslina klasių, grupių skaičių:
7.2.1. jei prašymų mokytis Savivaldybės mokykloje skaičius yra didesnis negu buvo nustatytas mokinių ir klasių skaičius, neperkeliant mokinių mokytis į antrą pamainą ir nepažeidžiant higienos normų, sudaromų klasių skaičius mokykloje didinamas atitinkamai mažinant klasių skaičių kitose mokyklose;
8. Mokyklų specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ir suaugusiųjų mokyklų, suaugusiųjų ir jaunimo mokyklų (jų skyrių, filialų) klasių (grupių) skaičius gali būti pagal poreikį tikslinamas keletą kartų per mokslo metus.
9. Į Savivaldybės mokyklą:
9.1. mokytis pagal pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos pirmąją ar antrąją dalį pirmumo teise priimami vaikai, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje, išskyrus gimnazijas, kurioms Savivaldybės tarybos sprendimu suteikta teisė vykdyti priėmimą pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį konkurso būdu. Tėvams (globėjams, rūpintojams) ir vaikui pageidaujant mokytis kitoje, nepriskirtoje mokykloje, vaikas priimamas tuo atveju, jei mokykloje yra laisvų vietų, vadovaujantis šio Aprašo III-VI skyriais;
9.2. asmenys, pageidaujantys mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, mokyklą renkasi patys. į Savivaldybės mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą pirmumo teise priimami mokiniai iš Savivaldybės teritorijos;
9.3. į Tarptautinio bakalaureato klases priimami mokiniai konkurso tvarka, įgiję pagrindinį išsilavinimą Lietuvos Respublikos arba užsienio šalių mokyklose. Be stojamųjų egzaminų į Tarptautinio bakalaureato klases priimami mokiniai, baigę Tarptautinio bakalaureato pagrindinio ugdymo programą (IB Middle Years programme) ir turintys šios programos baigimo sertifikatą;
9.4. asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, priimami į arčiausiai savo gyvenamosios vietos esančias mokyklas, vykdančias bendrojo ugdymo programas ir jas pritaikančias šiems mokiniams;
9.5. asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, priimami į mokyklų specialiojo ugdymo skyrius ar specialiąsias klases (grupes);
9.6. asmenys, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, priimami į jaunimo, sanatorijos, ligoninės, pataisos mokyklas ar jų skyrius, nepilnamečių ir suaugusiųjų tardymo izoliatoriaus klases;
9.7. mokinys, nutraukęs mokymąsi, Lietuvos Respublikos teisės aktuose ar sutartyse nustatyta tvarka gali jį atnaujinti toje pačioje ar kitoje mokykloje;
9.8. ir (ar) klasę, skirtą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali būti priimami asmenys, gyvenantys kitose savivaldybėse.
9.9. į gimnazijas, vykdančias specializuoto ugdymo krypties programas, ir (ar) į gimnazijas, įgyvendinančias bendrojo ugdymo programas kartu su savitos sampratos elementais, mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį konkurso būdu priimami pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį baigę mokiniai iš visos Savivaldybės teritorijos.
Papildyta punktu:
Nr. 1-370, 2016-03-23, paskelbta TAR 2016-04-06, i. k. 2016-07699
10. Pažymas apie gyventojo deklaruotą gyvenamąją vietą ir šeimos sudėtį (jei tokia pažyma reikalinga) mokyklos administracija gauna (esant tėvų sutikimui) iš Vilniaus miesto gyventojų registro teisės aktų nustatyta tvarka.
11. Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, klasės komplektuojamos vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768.
12. Asmuo, pageidaujantis mokytis, mokyklos direktoriui pateikia prašymą. Prašymą už vaiką iki 14 metų pateikia vienas iš tėvų (globėjų, rūpintojų). 14–18 metų vaikas prašymą pateikia pats, turėdamas vieno iš tėvų (globėjų, rūpintojų) raštišką sutikimą.
13. Mokyklos vadovas ar jo įgaliotas asmuo užtikrina, kad mokiniai iki 18 metų ugdymo procese dalyvautų tik Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka pasitikrinę sveikatą ir pateikę nustatytos formos vaiko sveikatos pažymėjimą, išduotą ne anksčiau kaip prieš metus (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“). Naujoje mokykloje pradėjęs mokytis mokinys vaiko sveikatos pažymėjimą (forma Nr. 027-1/a) turi pateikti iki einamųjų metų rugsėjo 15 dienos.
14. Prašymai mokytis pagal formaliojo ugdymo programas priimami mokyklos raštinėje nuo einamųjų metų sausio 2 dienos iki rugpjūčio 15 dienos. Atskirais atvejais asmenų, pageidaujančių mokytis mokykloje, prašymų priėmimas gali būti pratęsiamas. Prašymai registruojami teisės aktų nustatyta tvarka.
16. Mokyklos direktorius:
16.1. kiekvienais kalendoriniais metais iki balandžio 30 d. įsakymu sudaro Mokinių priėmimo komisiją, kurią sudaro pirmininkas, sekretorius ir nariai, tvirtina komisijos darbo tvarką;
17. Mokinių priėmimo komisija (toliau – Komisija):
17.1. rengia darbo tvarką. Tvarkoje nurodoma Komisijos posėdžio grafikas ir darbo vieta, Komisijos narių atsakomybė, mokinių ir tėvų (rūpintojų, globėjų) informavimo tvarka, Komisijos posėdžių protokolų ir asmenų pateiktų dokumentų saugojimo vieta ir terminai;
18. Komisijos:
18.1. posėdžių grafikas ir darbo vieta skelbiami viešai (interneto svetainėje, skelbimų lentoje ir t. t.);
19. Jei į mokyklą, prasidėjus mokslo metams, atvyksta:
19.1. asmuo, gyvenantis mokyklai priskirtoje aptarnaujamoje teritorijoje, o mokykloje nėra laisvų vietų, jis priimamas į klasę ar grupę vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, 25.7 punktu arba siunčiamas į artimiausią tą pačią programą vykdančią mokyklą;
19.2. asmuo, gyvenantis mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje, ir mokykloje yra laisvų vietų, sprendimą dėl mokinio priėmimo į atitinkamą klasę priima mokyklos direktorius;
20. Mokinys, nebaigęs pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programos, tęsti mokslą priimamas pateikęs mokyklos direktoriui prašymą ir mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje.
21. Asmuo, neturintis išsilavinimą ar mokymosi pasiekimus liudijančio dokumento, priimamas mokytis tik mokyklos direktoriaus nustatyta tvarka patikrinus jo žinias bei gebėjimus ir nustačius, kurios klasės programą jos atitinka.
22. Asmuo, baigęs užsienio šalies pradinio, pagrindinio ugdymo programą arba tam tikrą jos dalį, vidurinio ugdymo programos dalį, priimamas mokytis bendra tvarka pagal Aprašo III–IX skyrius.
23. Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, grįžę arba atvykę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nemokantys valstybinės kalbos, į bendrojo ugdymo mokyklas priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 „Dėl Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašo patvirtinimo“.
24. Užsieniečio, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, lietuvių kilmės užsieniečio, išeivio užsienio mokykloje įgytus pasiekimus mokykla pripažįsta remdamasi mokinio turimais dokumentais. Prireikus Mokykla organizuoja įgytų pasiekimų patikrinimą ir teikia rekomendacijas dėl tolesnio mokymosi: sudaro mokiniui individualų ugdymo planą programų skirtumams pašalinti, numato, kaip ir kokią pagalbą gaus mokinys. Išeiviais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai, ne mažiau kaip 3 metus gyvenantys užsienyje, arba užsienio valstybių piliečiai, netekę Lietuvos Respublikos pilietybės. Lietuvių kilmės užsieniečiu laikomas užsienietis, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu.
25. Mokiniai, kurie išvyksta gyventi ar (ir) mokytis į užsienį, pateikę prašymą mokyklos, kurioje jie mokėsi, vadovui, lietuvių kalbos, istorijos ar visų atitinkamos klasės dalykų gali mokytis savarankiškai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Pageidaujantieji mokytis nuotolinio mokymosi būdu kreipiasi į mokyklą, vykdančią nuotolinį mokymą.
III. PRIĖMIMAS MOKYTIS Pagal pradinio ugdymo programą
26. Priėmimą mokytis pagal pradinio ugdymo programą vykdo mokyklos-darželiai, pradinės mokyklos, progimnazijos, pagrindinės mokyklos, vidurinės mokyklos ir atskirais, teisės aktų nustatytais atvejais, gimnazijos.
27. Pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą priimamas vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai. į pirmąją klasę gali būti priimami ir jaunesnio amžiaus vaikai, atsižvelgiant į individualią vaikų brandą ir pasirengimą mokyklai.
28. Į mokyklą pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą pirmumo teise priimami priešmokyklinio ugdymo grupę toje mokykloje lankę vaikai ir toje mokykloje mokytis pageidaujantys asmenys, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.
29. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaikų pageidavimu į bendrojo ugdymo mokyklą gali būti priimti mokiniai, negyvenantys mokyklos aptarnavimo teritorijoje ar gyvenantys gretimoje savivaldybėje, jei mokykloje yra laisvų vietų pagal prašymo pateikimo datą.
30. Jei į mokyklą pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą jau priimti visi jos aptarnavimo teritorijoje gyvenantys ir norintys lankyti tą mokyklą asmenys, o į likusias laisvas vietas yra daugiau ta pačia data registruotų prašymų, negu mokykla gali priimti mokinių, pirmiausiai priimami:
30.5. jeigu mokyklos aptarnavimo teritorijoje gyvena vaiko seneliai ar kiti artimi giminaičiai, galintys prižiūrėti ir pasirūpinti vaiku;
31. Tėvai (globėjai, rūpintojai), pageidaujantys leisti vaiką į pirmąją klasę nuo septynerių metų, pateikia mokyklai:
32. Tėvai, (globėjai, rūpintojai), norintys leisti vaiką į pradinio ugdymo pirmąją klasę, kai tais kalendoriniais metais jam dar nesueina 7 metai, pateikia mokyklai:
33. Rekomendaciją vaikui išduoda atitinkama ugdymo įstaiga, jeigu vaikas lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigos ar bendrojo lavinimo mokyklos priešmokyklinio ugdymo grupę. Jeigu vaikas buvo ugdomas namuose (ir) ar yra nelankęs priešmokyklinio ugdymo grupės, brandumo mokyklai vertinimą atlieka mokyklos, į kurią ketinama vaiką leisti, specialistai. Iškilus neaiškumams dėl vaiko įvertinimo, vaiko brandumą mokyklai nustato Vilniaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai.
34. Pažymas apie gyventojo deklaruotą gyvenamąją vietą ir šeimos sudėtį (jei tokia pažyma reikalinga) mokyklos administracija gauna (esant tėvų sutikimui) iš Vilniaus miesto gyventojų registro teisės aktų nustatyta tvarka.
35. Vieno iš tėvų (globėjų) prašymu vaikas gali būti priimamas į antrąją klasę, jeigu direktoriaus nustatyta tvarka patikrinus jo žinias nustatoma, kad yra įsisavinęs pradinio ugdymo programos dalį, skirtą pirmajai klasei.
36. Asmenys, norintys tęsti mokslą pagal pradinio ugdymo programą (t. y. mokytis antroje, trečioje ar ketvirtoje klasėje) kitoje mokykloje, mokyklos direktoriui pateikia prašymą, mokymosi pasiekimų pažymėjimą ir (ar) pažymą apie jo mokymosi pasiekimus ankstesnėje mokykloje bei nustatytos formos vaiko sveikatos pažymėjimą.
IV. PRIĖMIMAS MOKYTIS Pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį
37. Priėmimą mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį vykdo progimnazijos, pagrindinės mokyklos, vidurinės mokyklos ir atskirais, teisės aktų nustatytais atvejais, gimnazijos.
38. Į mokyklą pradėti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį pirmumo teise priimami mokiniai, toje mokykloje baigę pradinio ugdymo programą ir asmenys, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.
39. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir vaikų pageidavimu į mokyklą gali būti priimti mokiniai, negyvenantys mokyklos aptarnavimo teritorijoje ar gyvenantys gretimoje savivaldybėje, pagal prašymo padavimo datą, jei mokykloje yra laisvų vietų.
40. Jei mokykla negali patenkinti visų ta pačia data registruotų prašymų, pirmiausia priimami:
40.1. mokiniai pagal jų mokymosi pasiekimus, ar pagal mokyklos pateiktų specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų užduočių atlikimo rezultatus;
41. Mokytis į penktąsias klases pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį priimami mokiniai, pateikę mokyklos direktoriui:
42. Asmenys, norintys tęsti mokslą kitoje mokykloje pagal pagrindinio ugdymo programos I dalį, t. y. mokytis šeštoje, septintoje ar aštuntoje klasėje, mokyklos direktoriui pateikia:
42.1. prašymą ir mokymosi pasiekimų pažymėjimą, jei pageidauja mokytis nuo einamųjų metų rugsėjo 1 dienos;
V. PRIĖMIMAS MOKYTIS Pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį
43. Priėmimą mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį vykdo pagrindinės mokyklos, vidurinės mokyklos ir gimnazijos.
44. Į mokyklą mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį pirmumo teise priimami mokiniai, toje mokykloje baigę pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, taip pat asmenys, baigę pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį kitose mokyklose, bet gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje.
45. Tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokinių pageidavimu į mokyklą mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį gali būti priimti mokiniai, negyvenantys mokyklos aptarnavimo teritorijoje ar gyvenantys gretimoje savivaldybėje, pagal prašymo padavimo datą ar, jei neįmanoma patenkinti visų prašymų, atsižvelgiant į turimus mokymosi pasiekimus ir (ar) mokyklos pateiktų specialiųjų ir bendrųjų gebėjimų užduočių atlikimo rezultatus.
46. Mokytis į devintąsias klases (I gimnazijos klases) pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį priimami mokiniai, pateikę mokyklos direktoriui:
47. Mokiniai, pageidaujantys tęsti mokslą pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį (mokytis dešimtoje klasėje) kitoje mokykloje, šios mokyklos direktoriui pateikia:
47.1. prašymą ir mokymosi pasiekimų pažymėjimą, jei pageidauja mokytis nuo einamųjų metų rugsėjo 1 dienos;
VI. Priėmimas mokytis pagal vidurinio ugdymo programą
49. Pradėti mokytis pagal vidurinio ugdymo programą priimami mokiniai, pateikę mokyklos direktoriui:
50. Jei norinčiųjų mokytis yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausia priimami asmenys atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą ir mokymosi pasiekimus (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, metinius įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptą darbų aplanką ar kitus mokymosi pasiekimų vertinimus).
51. Mokiniui, atvykusiam iš kitos mokyklos, mokykla turi užtikrinti mokymosi tęstinumą, sudaryti galimybę keisti bendrojo ugdymo dalykus, jų kursus ar pasirenkamųjų dalykų modulius.
52. Mokiniai, pageidaujantys tęsti mokslą kitoje vidurinio ugdymo programą įgyvendinančioje mokykloje (mokytis dvyliktoje klasėje), mokyklos direktoriui pateikia:
52.1. prašymą, pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą (ar pažymėjimą) ir individualų ugdymo planą, jei pageidauja mokytis nuo einamųjų metų rugsėjo 1 dienos;
VII. priėmimas į mokyklas, skirtas mokiniams, dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių
54. Asmenų, dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai, atskirais atvejais – mokyklos (klasės), skirtos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti.
55. į specialiąją mokyklą, specialiojo ugdymo centrą, specialiąją mokyklą-daugiafunkcį centrą (toliau – specialioji mokykla) priimami asmenys, dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių.
56. Mokinių specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą atlieka mokyklos vaiko gerovės komisija, mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertina pedagoginė psichologinė tarnyba arba švietimo pagalbos tarnyba, vadovaudamasi Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, grupių nustatymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių skirstymo į lygius tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. V-1265/V-685/A1-317 (Žin., 2011, Nr. 93-4428), ir Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1775.
57. Į specialiąją mokyklą, skirtą judesio ir padėties sutrikimų turintiems mokiniams, priimami asmenys, kuriems nustatyta:
57.1. vidutiniai (savarankiškumo įvertinimo indeksas – 21–40 balų) ar sunkūs judesio ir padėties (savarankiškumo įvertinimo indeksas iki 20 balų) ir (ar) lėtiniai neurologiniai sutrikimai;
58. Į specialiąją mokyklą, skirtą kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintiems mokiniams priimami asmenys, kuriems nustatytas nežymus, vidutinis ar žymus kalbos neišsivystymas (motorinė alalija, sensorinė alalija, sensomotorinė alalija, dizartrija, anartrija, rinolalija), kalbos netekimas (totalinė, sensorinė, akustinė mneminė, semantinė, dinaminė afazija), žymūs rašymo ir skaitymo sutrikimai.
59. Į specialiąją mokyklą, skirtą intelekto sutrikimą turintiems mokiniams, priimami asmenys, kuriems nustatyta:
59.2. kompleksinė negalia, kurios derinyje yra nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ar nepatikslintas intelekto sutrikimas;
60. Į specialiąją mokyklą, skirtą regos sutrikimą turintiems mokiniams, priimami asmenys, kuriems nustatyta:
60.1. vidutinė silpnaregystė (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,3–0,1 (30–10 procentų), žymi silpnaregystė (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,1–0,05 (10–5 procentai), aklumas su regėjimo likučiu (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,04–0,01 (4–1 procentas), praktiškas ar visiškas aklumas (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,01–1 šviesos, tamsos skyrimas), kurčneregystė;
61. Į specialiąją mokyklą, skirtą klausos sutrikimą turintiems mokiniams, priimami asmenys, kuriems nustatyta:
61.1. vidutinis klausos sutrikimas (klausos susilpnėjimo vidurkių diapazonas yra 41– 55 decibelai), žymus klausos sutrikimas (klausos susilpnėjimo vidurkių diapazonas yra 56–70 decibelų), labai žymus klausos sutrikimas (71–90 decibelų), gilus klausos sutrikimas (kurtumas) (>90 decibelų) ar kochlearinių implantų naudotojai;
62. Į specialiąją mokyklą, skirtą elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems mokiniams, priimami asmenys, neturintys intelekto, įvairiapusių raidos sutrikimų, kuriems nustatyti elgesio sutrikimai (prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas (asocialus elgesys) ar (ir) emocijų sutrikimai (nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas).
63. Į specialiąją mokyklą, skirtą įvairiapusių raidos sutrikimų turintiems mokiniams, priimami asmenys, kuriems nustatyta: vaikystės autizmas, atipiškas (netipiškas) autizmas, Rett’o sindromas ar kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai.
64. Į specialiąją mokyklą, skirtą sveikatos problemų turintiems mokiniams, priimami asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, kuriems nustatyta:
64.1. jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų ligos, įgimtos stuburo ir krūtinės ląstos, kaulų bei raumenų formavimosi ydos, skeleto deformacijos, chromosomų anomalijos, lėtiniai neurologiniai sutrikimai;
65. Į specialiąsias mokyklas priimami asmenys, pateikę šiuos dokumentus:
66. Šie sveikatos patikros dokumentai pateikiami mokyklai tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu:
66.2. gydytojo surdologo asmens klausos įvertinimas su klausos tonine audiograma, jei asmuo turi klausos sutrikimų;
66.3. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo ir (ar) gydytojo ortopedo ir (ar) gydytojo neurologo asmens fizinės ir judėjimo būklės įvertinimas, jei asmuo turi fizinių ir judėjimo sutrikimų;
66.4. gydytojo psichiatro įvertinimas ir rekomendacija, jei asmuo turi elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų;
67. Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) kartu su pedagogine psichologine tarnyba (ar švietimo pagalbos tarnyba) ir mokyklos vadovu tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu teisės aktų nenumatytais atvejais priima sprendimą dėl asmens, kuriam dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, ugdymo specialiojoje mokykloje ar bendrosios mokyklos specialiojo ugdymo klasėje (grupėje).
VIII. priėmimas į mokyklas, skirtas mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių
68. į jaunimo mokyklą, bendrosios mokyklos jaunimo skyrių priimami 12–16 metų asmenys, stokojantys mokymosi motyvacijos, socialinių įgūdžių, turintys mokymosi sunkumų, linkę į praktinę veiklą ir (ar) niekur nesimokantys.
69. į suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos 16–17 metų dirbančio jaunimo klases priimami nepilnamečiai, pageidaujantys tęsti nutrauktą mokslą ir dirbti.
70. į produktyvaus mokymo mokyklą priimami 15–17 metų asmenys, turintys mokymosi sunkumų arba grįžę į švietimo sistemą po iškritimo, norintys socializuotis, pritapti švietimo sistemoje per pasirinktą ir asmeniškai patrauklią darbo veiklą.
71. į sanatorijos mokyklą, bendrosios mokyklos sanatorijos skyrių priimami vaikai, atvykę gydytis į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigą.
72. į ligoninės mokyklą, bendrosios mokyklos ligoninės skyrių gydytojo leidimu priimami vaikai, kurie stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą, numatomi gydyti ilgiau kaip 21 kalendorinę dieną.
73. į nuotolinio mokymo mokyklą, nuotolinio mokymo gimnaziją priimami asmenys, pageidaujantys nuotoliniu būdu tęsti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programas, turintys sveikatos, įgimtų, įgytų sutrikimų, elgesio sutrikimų, kai elgesio sutrikimai trunka ilgiau kaip 6 mėnesius ir yra kitų psichinės būklės simptomų, ar dėl nepalankių aplinkos veiksnių negalintys lankyti bendrojo ugdymo mokyklos, besigydantys namie, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionarioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą, laikinai į užsienį išvykę; suaugę asmenys nuotoliniu būdu mokytis pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programas; nuolat užsienyje gyvenantys asmenys – mokytis lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos.
74. į nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokyklą, bendrosios mokyklos nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos skyrių priimami nepilnamečiai, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė.
75. į tardymo izoliatoriaus ar (ir) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokyklą, bendrosios mokyklos tardymo izoliatoriaus ar (ir) pataisos įstaigos suaugusiųjų skyrių priimami asmenys, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, gavę tardymo izoliatoriaus ar (ir) pataisos įstaigos vadovo leidimą.
76. Priimant į mokyklas, skirtas asmenims, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, mokyklos direktoriui pateikiami:
76.2. išsilavinimo, mokymosi pasiekimų pažymėjimas, pažymėjimas ir (ar) pažyma apie asmens mokymosi rezultatus kitoje mokykloje;
IX. PRIĖMIMO Į MOKYKLĄ ĮFORMINIMAS
77. Asmuo priimamas mokytis mokyklos direktoriaus įsakymu, sudarius dvišalę mokymo sutartį. Mokymo sutartį už vaiką iki 14 metų jo vardu sudaro tėvai (globėjai), veikdami išimtinai vaiko interesų labui. Vaikas nuo 14 iki 18 metų mokymo sutartį sudaro turėdamas tėvų (rūpintojų) rašytinį sutikimą.
78. Abu mokymo sutarties egzempliorius pasirašo mokyklos direktorius ir prašymo pateikėjas. Vienas sutarties egzempliorius įteikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, kitas sutarties egzempliorius saugomas mokinio asmens byloje.
79. Mokymo sutartyje nurodomos sutarties šalys, mokymosi programa, jos baigimo forma, šalių įsipareigojimai, sutarties terminas, jos keitimo, nutraukimo pagrindai ir padariniai.
80. Švietimo santykiai prasideda nuo mokinio pirmos mokymosi dienos. Mokymo sutartis sudaroma iki pirmos mokymosi dienos. Mokymo sutarties nuostata, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos įstatymams ir kitiems teisės aktams, negalioja. Mokymo sutartis registruojama mokykloje, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenustato kitaip.
81. Mokymo sutartis sudaroma su kiekvienu atvykusiu nauju asmeniu bei tos mokyklos mokiniu, pradedančiu mokytis pagal aukštesniojo lygmens ugdymo programą, jo mokymosi pagal tą ugdymo programą laikotarpiui.
83. Sudarius mokymo sutartį, asmuo įtraukiamas į mokinių duomenų bazę, formuojama jo asmens byla. Asmens byla saugoma mokykloje. Jei mokinys yra atvykęs iš kitos ugdymo įstaigos, persiunčiama jo asmens bylos kopija.
X. Priėmimo į mokyklą PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ
85. Priėmimo į mokyklą priežiūrą vykdo Savivaldybės administracijos švietimo struktūrinis padalinys.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
87. Aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu ir kitais įstatymą lydimaisiais teisės aktais. Pasikeitus teisės aktams, keičiasi ir Aprašo atitinkami punktai.
Pakeitimai:
1.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. 1-370, 2016-03-23, paskelbta TAR 2016-04-06, i. k. 2016-07699
Dėl Tarybos 2013-06-05 sprendimo Nr. 1-1273 „Dėl priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašo tvirtinimo“ papildymo