Suvestinė redakcija nuo 2015-04-02
Sprendimas paskelbtas: TAR 2013-12-11, i. k. 2013-03440
VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS
TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS IR BŪSTO ŠILDYMO IŠLAIDŲ, IŠLAIDŲ GERIAMAJAM VANDENIUI IR KARŠTAM VANDENIUI KOMPENSACIJŲ NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖJE SKYRIMO IR TEIKIMO TVARKOS APRAŠO TVIRTINIMO
2013 m. gruodžio 11 d. Nr. 1-1581
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 38 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, Vilniaus miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:
1. Patvirtinti Socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui ir karštam vandeniui kompensacijų nepasiturintiems gyventojams Vilniaus miesto savivaldybėje skyrimo ir teikimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Nustatyti būsto šildymo ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti taikomas vidutines kuro kainas:
3. Pripažinti netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. 1-423 „Dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo ir teikimo tvarkos aprašo tvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
2013 m. gruodžio 11 d.
sprendimu Nr. 1-1581
SOCIALINĖS PAŠALPOS IR BŪSTO ŠILDYMO IŠLAIDŲ, IŠLAIDŲ GERIAMAJAM VANDENIUI IR IŠLAIDŲ KARŠTAM VANDENIUI KOMPENSACIJŲ NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖJE SKYRIMO IR TEIKIMO TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų nepasiturintiems gyventojams Vilniaus miesto savivaldybėje skyrimo ir teikimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu (toliau – Įstatymas).
2. Tvarkos aprašas nustato socialinės pašalpos ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijų (toliau – kompensacijos) skyrimo ir teikimo tvarką bei sąlygas.
3. Teikdama socialinę pašalpą Vilniaus miesto savivaldybė vykdo savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų.
4. Vykdant savarankiškąją savivaldybės funkciją socialinė pašalpa teikiama taikant Įstatymo nuostatas tiek, kiek jų nereglamentuoja šis Tvarkos aprašas.
5. Kompensacijas Vilniaus miesto savivaldybė teikia vykdydama valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją, išimtiniais atvejais – vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją.
6. Tvarkos aprašas reglamentuoja Įstatymu ir Tvarkos aprašu nustatytos socialinės pašalpos ir kompensacijų skyrimą ir teikimą Vilniaus miesto savivaldybėje gyvenamąją vietą deklaruojantiems asmenims, taip pat asmenims, gyvenantiems Vilniaus mieste ir įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus miesto savivaldybėje bei asmenims, kurie Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje nuomojasi būstą ir yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.
8. Šiuo Tvarkos aprašu privalo vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas (toliau – Socialinių reikalų ir sveikatos departamentas), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamentas (toliau – Finansų departamentas), biudžetinė įstaiga Vilniaus miesto socialinės paramos centras (toliau – Vilniaus miesto socialinės paramos centras), energetines ir komunalines paslaugas teikiančios įmonės – uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, akcinė bendrovė LESTO, akcinės bendrovės „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas ir kitos įmonės (toliau – paslaugas teikiančios įmonės) bei gyvenamąsias patalpas eksploatuojančios įmonės, įstaigos, organizacijos ir daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau – bendrijos).
II. KREIPIMASIS DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS SKYRIMO
10. Dėl socialinės pašalpos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyrių (toliau – Socialinių išmokų skyrius).
11. Kreipiantis dėl socialinės pašalpos, bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kai nėra galimybės pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento originalo dėl objektyvių priežasčių, pateikiama dokumento kopija, patvirtinta įstatymų nustatyta tvarka ir (ar) pažyma apie dokumento poėmį), užpildo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus, pateikia visą teisingą informaciją apie savo, bendrai gyvenančių asmenų veiklos pobūdį, gaunamas pajamas, turimą turtą ir kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją bei būtinus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo III skirsnyje.
12. Prašymą-paraišką dėl socialinės pašalpos skyrimo pateikęs asmuo pateikia duomenis apie mėnesio, buvusio prieš prašymo-paraiškos pateikimo mėnesį, paskutinę dieną turimą turtą, nurodytą Įstatymo 14 straipsnyje, ir tai patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracija duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų. Šie duomenys, nesant pasikeitimų, pateikiami kas 12 mėnesių. Šiam terminui pasibaigus socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu (iki paramos teikimo laikotarpio pabaigos) naujų dokumentų apie turimą turtą pateikti nereikia.
13. Prie prašymo-paraiškos pridedamos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pažymos apie Įstatymo 17 straipsnyje nurodytas pajamas, gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, arba, jei pajamų šaltinis yra pasikeitęs ar tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, pajamas to mėnesio, nuo kurio prašoma skirti socialinę pašalpą, išskyrus atvejus, kai Socialinių išmokų skyrius duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
14. Turto vertę nustato Socialinių išmokų skyrius, vadovaudamasis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengta metodika ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintomis žemės ūkio produkcijos sąlyginėmis vertėmis.
16. Socialinių išmokų skyrius prašymą-paraišką užregistruoja prašymo-paraiškos pateikimo dieną ir pateikusiam asmeniui įteikia informacinį lapelį. Jeigu pateikti ne visi reikiami dokumentai, prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie trūkstamus dokumentus informuojamas kreipimosi metu, informaciniame lapelyje nurodant trūkstamų dokumentų sąrašą. Trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per mėnesį nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos, išskyrus atvejus, kai pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas. Šiuo atveju trūkstami dokumentai pateikiami ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo-paraiškos pateikimo dienos. Jei per nustatytą laikotarpį asmuo nepateikia reikiamų dokumentų, Socialinių išmokų skyrius per 5 darbo dienas priima sprendimą neteikti piniginės socialinės paramos, asmeniui grąžina jo pateiktus dokumentus, byloje paliekant šių dokumentų kopijas.
17. Prašymas-paraiška gali būti pateikta asmeniškai, paštu, elektroniniu būdu, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, arba per atstovą (įgaliotinį). Įgaliotinis, turintis įgaliotojo pavedimą atlikti tam tikrus veiksmus įgaliotojo vardu pagal atstovavimo sutartį (įgaliojimą), turi teisę atlikti atstovavimo sutartyje nurodytus veiksmus, pateikus Socialinių išmokų skyriui įgaliojimą ir asmens dokumentą, patvirtinantį įgaliotinio tapatybę. Įgaliotojo asmens dokumentas šiems veiksmams atlikti yra nereikalingas, kadangi įgaliotojo duomenys turi būti nurodyti įgaliojime. Jeigu prašymas-paraiška siunčiama paštu, prie prašymo-paraiškos pridedamos visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos įstatymų nustatyta tvarka.
III. DOKUMENTAI SOCIALINEI PAŠALPAI SKIRTI
19. Kreipiantis dėl socialinės pašalpos skyrimo, prie prašymo-paraiškos, atsižvelgiant į aplinkybes, lemiančias bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į piniginę socialinę paramą, būtina pateikti šiuos dokumentus:
19.1. vyresnių kaip 18 metų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
19.3. santuokos, ištuokos, mirties liudijimą (liudijimus) arba kompetentingos institucijos dokumentą (dokumentus), patvirtinantį (-čius) santuokos, ištuokos, mirties faktą, kai nėra duomenų valstybės ir žinybiniuose registruose bei valstybės informacinėse sistemose;
19.4. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir (ar) tėvystės nustatymo ir (ar) vaiko (vaikų) išlaikymo priteisimo arba dokumentą (su teismo rezoliucija dėl bylos nagrinėjimo teisme) ar teismo šaukimą, patvirtinantį aplinkybę, kad teisme yra nagrinėjama byla dėl tėvystės nustatymo ir vaiko (vaikų) išlaikymo priteisimo;
19.5. teismo nutartį dėl išlaikymo vaikui (vaikams) priteisimo arba teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (vaikų) išlaikymo;
19.6. juridinių asmenų pažymą apie vaiko (vaikų) išlaikymui gaunamas (negaunamas) periodines išmokas (alimentus) arba kitų kompetentingų institucijų dokumentus, patvirtinančius išspręstą (sprendžiamą) vaiko (vaikų) materialinį išlaikymą;
19.8. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie nėštumą, kai likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
19.9. pažymą (pažymas), kad asmuo studijuoja aukštojoje mokykloje pagal formaliojo švietimo studijų (įskaitant akademines atostogas dėl ligos ar nėštumo laikotarpį) ar mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą ir apie tai, ar gauna (negauna) stipendijas;
19.10. pažymą (pažymas) iš karinio vieneto, kuriame privalomosios pradinės karo tarnybos karys atlieka privalomąją pradinę karo tarnybą;
19.11. kompetentingos institucijos pažymą (dokumentą) apie bausmės atlikimą, sulaikymą, suėmimą, paieškos paskelbimą ar teismo pripažinimą nežinia kur esančiu;
19.12. kompetentingos institucijos dokumentą (dokumentus) apie formaliojo švietimo įstaigos dieninio skyriaus baigimą;
19.13. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą (pažymas) apie gydymo stacionare trukmę, nedarbingumo pažymėjimą ar medicininę pažymą;
19.14. banko, su kuriuo (-iais) Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį, atsiskaitomąją asmens sąskaitą;
19.15. pažymą (pažymas) apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį (pažymos formą tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras);
19.16. individualios veiklos, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius per vertinamą laikotarpį gautą pelną; asmens, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnalą;
19.17. dokumentą (pirkimo ‒ pardavimo ar dovanojimo sutartį), patvirtinantį turto įsigijimą ar perleidimą;
19.18. atsiskaitymo už paslaugas knygelę arba dokumentus, patvirtinančius atsiskaitymą už paslaugas;
19.19. ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą dėl padarytos nusikalstamos veikos žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui;
19.21. sveikatos priežiūros įstaigos išduotą pažymą, kad vaikas iki 8 metų negali lankyti švietimo įstaigos;
19.22. savivaldybės administracijos išduotą dokumentą (pažymą, pranešimą) apie tai, kad vaikas nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos, nes nėra vietų;
19.23. gyvenamųjų patalpų ar kito nekilnojamojo turto nuomos sutartį, registruotą viešajame registre;
19.25. pažymą iš kompetentingos įstaigos (Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Krašto apsaugos ministerijos, ambasados, konsulinio skyriaus ir kt.) apie gaunamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir kitų valstybių mokamas pensijas, išmokas.
20. Atsižvelgiant į aplinkybes Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas yra vienas iš dokumentų teisei į socialinę pašalpą nustatyti.
21. Dokumentų, nurodytų Tvarkos aprašo 19.2-19.26 punktuose, Socialinių išmokų skyrius gali reikalauti ir tuomet, kai pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisei į socialinę pašalpą, socialinės pašalpos dydžiui ar mokėjimui. Socialinių išmokų skyrius gali reikalauti ir kitų dokumentų, įrodančių asmenų teisę į socialinę pašalpą.
IV. SOCIALINĖS PAŠALPOS SKYRIMAS
22. Socialinė pašalpa skiriama, kai bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo atitinka visus Įstatymo 6 straipsnyje nurodytus reikalavimus.
23. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jei kreipimosi metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.
24. Pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui, dėl tolesnio jos skyrimo bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę kreiptis per 2 mėnesius su prašymu-paraiška ir pateikti naujus dokumentus ir duomenis apie bendrai gyvenančius asmenis arba vieną gyvenantį asmenį bei jų (jo) pajamas.
25. Socialinė pašalpa skiriama nuo prašymą-paraišką pateikusio asmens nurodyto vieno iš 2 mėnesių, einančių po socialinės pašalpos gavimo laikotarpio pabaigos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu ir laikotarpiu, už kurį skiriama socialinė pašalpa, bei sprendimo priėmimo metu turi teisę ją gauti.
26. Jeigu pasibaigus paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpiui kreipiamasi vėliau kaip po 2 mėnesių nuo anksčiau paskirtos socialinės pašalpos teikimo laikotarpio pabaigos, socialinė pašalpa skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.
27. Socialinė pašalpa gali būti skiriama ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesių laikotarpiui senatvės pensijos amžių sukakusiems arba neįgaliems asmenims, kuriems nustatytas netekto darbingumo lygis nuo 60 iki 100 procentų, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas.
28. Socialinė pašalpa gali būti skiriama trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinoma, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į socialinę pašalpą arba socialinės pašalpos dydis pasikeis (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio pasikeitimo), bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita).
29. Jeigu socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kita), paskirta socialinė pašalpa skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.
30. Jeigu dėl socialinės pašalpos kreipiamasi tą mėnesį, kurį pasikeičia bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis arba yra gauta vienkartinė išmoka ar už 2 ar daugiau mėnesių iš karto išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos, socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui skiriama tik tam mėnesiui.
31. Socialinių išmokų skyrius, vadovaudamasis Įstatymu ir Tvarkos aprašu, nustato vieno gyvenančio asmens ar bendrai gyvenančių asmenų teisę į socialinę pašalpą, apskaičiuoja socialinės pašalpos dydį ir nustato socialinės pašalpos teikimo laikotarpį bei priima sprendimus: skirti socialinę pašalpą, neskirti socialinės pašalpos, nutraukti ar sustabdyti socialinės pašalpos mokėjimą.
32. Socialinė pašalpa skiriama, neskiriama ar nutraukiama atsižvelgiant į Vilniaus miesto socialinės paramos centro darbuotojų arba kitų savivaldybių socialinių darbuotojų sudarytą vieno gyvenančio ar bendrai gyvenančių asmenų Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, jame pateiktus duomenis ir rekomendacijas:
32.2. kai asmens (bendrai gyvenančių asmenų) gyvenimo ir buities sąlygos neadekvačios gaunamoms pajamoms;
32.3. kai Buities ir gyvenimo sąlygų akte nurodyta informacija apie kilnojamo, nekilnojamo ar finansinio turto įgijimą nėra pagrįsta dokumentais;
32.4. kai gaunama informacija apie vieno gyvenančio asmens ar vieno iš bendrai gyvenančių asmenų sistemingą vykimą į užsienio valstybes ir dokumentais nepagrindžiamas kelionių tikslingumas;
32.5. kai asmuo (bendrai gyvenantys asmenys), kuriems paskirta socialinė pašalpa buvo teikiama nepinigine forma ne mažiau kaip tris mėnesius, nevykdo Vilniaus miesto socialinės paramos centro darbuotojų arba kitų savivaldybių socialinių darbuotojų sudaryto individualaus darbo plano;
32.6. kilus kitų pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas;
33. Bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens mėnesio pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos vadovaujantis Įstatymo 18 ir 19 straipsniais.
34. Sprendimas dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo-paraiškos ir visų reikalingų dokumentų, išvardintų Tvarkos aprašo 19 ir 20 punktuose, gavimo dienos.
35. Socialinė pašalpa neskiriama, informuojant prašymą-paraišką pateikusį asmenį apie prašymo-paraiškos nagrinėjimo pratęsimo terminą, papildomų duomenų ir informacijos rinkimo laikotarpiu, jeigu reikalingi išsamūs duomenys, įrodantys bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens teisę į socialinę pašalpą.
36. Socialinės pašalpos neskyrimo arba nutraukimo pagal Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą atveju šis aktas galioja ne mažiau kaip 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai pasikeitus aplinkybėms naujo Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto pagrindu pašalpa gali būti skiriama nepraėjus nustatytam terminui.
37. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl socialinės pašalpos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, nurodant neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarką. Socialinės pašalpos neskyrimo atveju pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.
V. SOCIALINĖS PAŠALPOS TEIKIMAS
38. Paskirta socialinė pašalpa išmokama kitą mėnesį po sprendimo priėmimo mėnesio už kiekvieną praėjusį mėnesį, už kurį (kuriuos) ji paskirta. Paskirta, bet laiku neatsiimta socialinė pašalpa išmokama, jeigu dėl jos kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo paskutinio mėnesio, už kurį socialinė pašalpa buvo paskirta.
39. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena) arba nuomojamą būstą, ankstesnėje savivaldybėje socialinės pašalpos teikimas nutraukiamas išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurios teritorijoje gyveno) arba nuomojamas būstas. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie dėl socialinės pašalpos nustatyta tvarka kreipiasi į naujos deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę (jei gyvenamosios vietos neturi, – į savivaldybę, kurios teritorijoje apsigyvena) arba savivaldybę, kurios teritorijoje nuomojamas būstas, ši parama teikiama vadovaujantis Tvarkos aprašo IV dalies nuostatomis.
40. Mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama socialinė pašalpa, šiems bendrai gyvenantiems asmenims paskirta ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėta pašalpa, jeigu dėl jų buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 3 mėnesius po socialinę pašalpą gavusio asmens mirties, išmokamos mirusįjį laidojusiam vienam iš bendrai gyvenančių asmenų, pateikus laisvos formos prašymą ir mirties liudijimo originalą, o jeigu tokio bendrai gyvenančio asmens nėra, pervedamos į vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) vardu atidarytą sąskaitą banke. Mirus vienam gyvenančiam asmeniui, socialinės pašalpos teikimas nutraukiamas nuo jo mirties mėnesio pirmos dienos, o už praėjusį laikotarpį paskirta ir neatsiimta socialinė pašalpa neišmokama.
41. Socialinė pašalpa gali būti teikiama:
42. Socialinė pašalpa 41.2. ir 41.3. punktuose nustatytomis formomis nepasiturinčių gyventojų grupėms teikiama kaip numatyta Socialinių išmokų teikimo nepingine forma tvarkos apraše.
43. Jeigu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuota socialinė pašalpa yra mažesnė kaip 5 litai, socialinė pašalpa neišmokama.
44. Finansų departamentas paskirtas socialines pašalpas perveda iki einamojo mėnesio 25 dienos į gavėjų nurodytas sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose ar bankų skyriuose.
TAR pastaba.
Nuostata tiek, kiek ja teisiškai nesureguliuotas paskirtų socialinių pašalpų / apskaičiuotų kompensacijų sumų išmokėjimas ir kitokiu būdu (kitokiais būdais), prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam proporcingumo principui.
Punkto pakeitimai:
Nr. eA-1154-502/2015, 2015-04-02, paskelbta TAR 2015-04-03, i. k. 2015-05221
VI. PAGRINDAI, KURIEMS ESANT SOCIALINĖ PAŠALPA DIDINAMA, MAŽINAMA, SUSTABDOMAS, NUTRAUKIAMAS AR ATNAUJINAMAS JOS MOKĖJIMAS
45. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis yra lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 12 mėnesių iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną su darbo ar tarnybos santykiais susijusį mėnesį, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius, jeigu vienas gyvenantis asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys atitinka visas šias sąlygas:
1) vienas gyvenantis asmuo ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą darbo laiko trukmę ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
2) prieš įsidarbinimą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys buvo įsiregistravę Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, arba dirbo viešuosius darbus;
3) vienas gyvenantis asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
4) vienas gyvenantis asmuo ar kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą.
46. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui tais atvejais, kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių, ir bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo yra darbingo amžiaus darbingas, bet nedirbantis asmuo (išskyrus atvejus, kai nedirbama dėl priežasčių, nurodytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9 ir 10 punktuose, bei likus 5 metams iki pensijos), socialinės pašalpos, dydis, apskaičiuotas pagal Įstatymo 9 straipsnį, išskyrus socialinę pašalpą vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, yra mažinamas:
1) gaunančiam (gaunantiems) socialinę pašalpą nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 20 procentų;
2) gaunančiam (gaunantiems) socialinę pašalpą nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 30 procentų;
3) gaunančiam (gaunantiems) socialinę pašalpą nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 40 procentų;
4) gaunančiam (gaunantiems) socialinę pašalpą nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui mažinamas 50 procentų;
5) gaunančiam (gaunantiems) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių – 50 procentų sumažinta socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą; socialinė pašalpa vienam gyvenančiam asmeniui ir vaikų (įvaikių) neauginantiems bendrai gyvenantiems asmenims neskiriama.
47. Tvarkos aprašo 46 punkte numatyti socialinės pašalpos gavimo laikotarpiai skaičiuojami nuo 2013-06-01.
48. Paskirtos socialinės pašalpos teikimas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nutraukiamas:
1) įvertinus situaciją pagal Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto duomenis ir rekomendacijas;
2) vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui netekus teisės į socialinę pašalpą;
3) socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu pakeitus deklaruotą gyvenamąją vietą (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybę, kurios teritorijoje gyvena), nuomojamą būstą arba išvykus į kitą valstybę, socialinę pašalpą išmokėjus už tą mėnesį, kurį buvo pakeista deklaruota gyvenamoji vieta (jei gyvenamosios vietos neturi, – savivaldybė, kurios teritorijoje gyveno), nuomojamas būstas ar gyvenamosios vietos valstybė.
49. Paskirtos socialinės pašalpos teikimas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui stabdomas:
50. Sustabdytos socialinės pašalpos teikimas atnaujinimas:
51. Socialinė pašalpa gali būti skiriama praėjus 6 mėnesiams po jos nutraukimo ar neskyrimo Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto pagrindu, išskyrus atvejus, kai pasikeitus aplinkybėms naujo Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto pagrindu pašalpa gali būti skiriama nepraėjus nustatytam terminui.
VII. NETEISĖTAI GAUTOS SOCIALINĖS PAŠALPOS IŠIEŠKOJIMAS
52. Neteisėtai gauta socialinė pašalpa išieškoma:
52.1. nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo socialinę pašalpą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus socialinei pašalpai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į socialinę pašalpą arba socialinės pašalpos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis.
52.2. negrąžinta neteisėtai gauta socialinė pašalpa yra išskaičiuojama vadovaujantis permokos nustatymo sprendimu, iš socialinę pašalpą gaunančiam asmeniui paskirtos socialinės pašalpos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra socialinę pašalpą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą.
53. Asmenys, neteisėtai gavę socialinę pašalpą, kurios išskaičiuoti nėra galimybės, gali grąžinti įsiskolinimą dalimis pagal Socialinių išmokų skyriui pateiktą raštišką sutikimą.
54. Jeigu neteisėtai gauta socialinė pašalpa negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.
VIII. KOMPENSACIJŲ TEIKIMAS
56. Socialinių išmokų skyrius, priėmęs būste deklaravusių ir (ar) būstą nuomojančių Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bendrai gyvenančių asmenų arba vienų gyvenančių asmenų prašymus-paraiškas ir kitus reikalingus dokumentus, nustato bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę į kompensacijas, kompensacijų teikimo laikotarpį, apskaičiuoja bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutines pajamas.
57. Kompensacijos gali būti skiriamos ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesiams, bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui (pensinio amžiaus asmenims ir neįgaliesiems), jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis ir jų (jo) pajamos, arba trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jei yra žinoma, kad per tą laikotarpį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neteks teisės į kompensacijas arba kompensacijų dydis pasikeis (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, jų (jo) pajamų šaltinio pasikeitimo ir kt.).
58. Kreipimosi dėl kompensacijų teikimo tvarka, sąlygos ir dokumentai, reikalingi kompensacijoms teikti, numatyti Tvarkos aprašo II ir III skirsniuose.
59. Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl teisės į kompensacijas nustatymo ar nenustatymo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos, nurodant teisės į kompensacijas nenustatymo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarką. Nenustačius teisės į kompensacijas pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos.
60. Duomenys apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutines pajamas perduodami kompiuterinėse laikmenose kompensacijas skaičiuojančioms įmonėms nuo 5 iki 27 einamojo mėnesio dienos, pažymos apie bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutines pajamas bendrijoms išsiunčiamos paštu per 5 darbo dienas nuo teisės į kompensacijas nustatymo dienos.
61. Socialinių išmokų skyrius suveda apskaičiuotų kompensacijų duomenis į socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (toliau – SPIS) pagal bendrijų, kurios pačios apskaičiuoja kompensacijas, pateiktas paraiškas.
62. Kompensacijų dydį pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintas formas skaičiuoja paslaugas teikiančios įmonės. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensuojami Įstatymo 11 straipsnyje nustatyti dydžiai, taikant Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus normatyvus.
63. Paslaugas teikiančios įmonės apskaičiuoja kompensacijas tik tiems bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, kuriems nustatyta teisė į kompensacijas ir tik tiems mėnesiams, kuriems nustatyta teisė į kompensacijas, ir kompensacijos dalimi sumažina mokestį bei iki einamojo mėnesio 8 dienos pateikia Socialinių išmokų skyriui patikrinti išrašytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai paraiškas grąžinti lėšas už praėjusį skaičiavimo mėnesį. Apmokamos tos paraiškos, kurios yra pateikiamos per 2 mėnesius nuo pažymos (-ų) apie bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens pajamas ir taikomus normatyvus būsto šildymo išlaidų, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijoms apskaičiuoti gavimo.
64. Socialinių išmokų skyrius, patikrinęs neprograminio kompensacijų skaičiavimo atveju, ar kompensacijos apskaičiuotos tiems asmenims, kuriems buvo suteikta teisė, ar skaičiavimai atlikti pagal tas pajamas, kurios buvo pateiktos paslaugas teikiančioms įmonėms, atsižvelgdamas į patikrinimo rezultatus ir suformuotus kompensacijų importui skirtų duomenų klaidų protokolus, suveda patikrintus duomenis į socialinės paramos apskaitos sistemą „Parama“ ir, suderinęs gautų paraiškų bendras sumas su bendromis sumomis, gautomis suvedus duomenis į socialinės paramos apskaitos sistemą „Parama“, patikrintas paraiškas iki einamojo mėnesio 20 dienos perduoda Finansų departamentui apmokėti, taip pat informuoja Finansų departamentą ir paslaugas teikiančias įmones apie atlikto duomenų patikrinimo rezultatus, pastebėtus neatitikimus.
65. Finansų departamentas kompensuojamų lėšų sumą perveda paslaugas teikiančioms įmonėms pagal jų pateiktas ir Socialinių išmokų skyriaus patikrintas paraiškas už kiekvieną praėjusį mėnesį.
66. Socialinių išmokų skyrius kompensacijų dydį apskaičiuoja:
66.1. kai būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti naudojamos gamtinės dujos:
66.1.1. jei būstas šildomas ir (ar) karštas vanduo ruošiamas naudojant būste įrengtą individualią šildymo ir (ar) karšto vandens ruošimo įrangą, paslaugas teikianti įmonė iki einamojo mėnesio 10 dienos elektroniniu paštu pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis apie būstuose faktiškai suvartotą dujų kiekį, nustatytus tarifus, įsiskolinimą (nurodant įsiskolinimo laikotarpį) ir mokestį už suvartotas gamtines dujas;
66.1.2. jei šiluma būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti gaminama bendrijos eksploatuojamoje katilinėje, bendrija iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis apie būstuose faktiškai suvartotą gamtinių dujų kiekį, nustatytus tarifus, įsiskolinimą (nurodant įsiskolinimo laikotarpį) ir priskaičiuotą mokestį už apmokamą mėnesį suvartotas gamtines dujas;
66.1.3. jei šiluma būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti gaminama namo, kuriame bendrija neįregistruota, katilinėje, namo gyventojų įgaliotas atstovas arba pats pareiškėjas iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis apie faktiškai būstuose suvartotą dujų kiekį, nustatytus tarifus, įsiskolinimą (nurodant įsiskolinimo laikotarpį) ir priskaičiuotą mokestį už apmokamą mėnesį suvartotas gamtines dujas;
66.2. jei šiluma būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti gaminama bendrijos eksploatuojamoje katilinėje, kurioje naudojamos kitokios energijos ar kuro (išskyrus gamtines dujas) rūšys, bendrija be išlaidų kurui (energijai) į šilumos kainą gali įskaičiuoti ir kitas būtinas šilumos gamybos sąnaudas. Bendrija iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis apie katilinėje sunaudoto kuro (energijos) ir pagaminto šilumos kiekio, šildymo ir (ar) karšto vandens ruošimo išlaidų paskirstymą būstams;
66.3. kai būstas šildomas ir (ar) karštas vanduo ruošiamas individualiai, naudojant kitas energijos ar kuro (išskyrus gamtines dujas) rūšis, kompensacijų gavėjai iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis apie faktiškai suvartotą kuro ar energijos kiekį pagal būstuose įrengtus apskaitos prietaisus ir priskaičiuotus mokesčius už apmokamą mėnesį;
66.4. kai šilumą būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti tiekia šilumos tiekėjas, paslaugas teikianti įmonė iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis apie faktiškai suvartotą šilumos kiekį šildymui ir (ar) karštam vandeniui ruošti pagal būstuose įrengtus apskaitos prietaisus, nustatytus tarifus, įsiskolinimą (nurodant įsiskolinimo laikotarpį) ir priskaičiuotą mokestį už apmokamą mėnesį;
66.5. kai būstas šildomas elektra, išlaidos kompensuojamos tik tais atvejais, kai toks būsto šildymas pagal projektą įrengtas statant namą, taip pat kai tokia šildymo įranga sumontuota vėliau pagal projektus, suderinus su elektros energijos tiekėjais. Gyventojai, už kiekvieną praėjusį mėnesį, už kurį skirtos kompensacijos, iki einamojo mėnesio 10 dienos pateikia Socialinių išmokų skyriui duomenis (pagal atsiskaitomąją sąskaitą arba atsiskaitymo knygelę) apie atsiskaitymą už suvartotą elektros energiją (mokėtas sumas, suvartotą elektros energijos kiekį, nustatytus elektros tarifus) ir (ar) įsiskolinimą (nurodant įsiskolinimo laikotarpį);
66.6. kai būstui šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti naudojamos kelios kietojo ir kitokio kuro rūšys (malkos ir durpės, malkos ir akmens anglis ir pan.), kompensacijos apskaičiuojamos taikant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatytas vidutines kuro kainas;
66.7. kai kuras būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti įsigyjamas ilgesniam laikotarpiui (keliems mėnesiams ar visam šildymo sezonui), ne šildymo sezono metu (gegužės-rugsėjo mėnesiais) kompensacijos apskaičiuojamos tik už kietojo ar kito kuro išlaidas karštam vandeniui ruošti. Šildymo sezono trukmė šiuo atveju nustatoma 6 mėnesiams.
67. Bendrai gyvenantiems asmenims, vieniems gyvenantiems asmenims arba būstą nuomojantiems asmenims, kurie vartoja karštą vandenį, ruošiamą naudojant centralizuotai tiekiamą šilumą tik šildymo sezono metu, ne šildymo sezono metu (gegužės – rugsėjo mėnesiais) skaičiuojamos:
67.1. karšto vandens išlaidų kompensacijos už išlaidas kitoms energijos ar kuro rūšims, naudojamoms vandeniui šildyti;
67.2. geriamojo vandens išlaidų kompensacijos taikant 3,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 2,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį, 1,5 kubinio metro trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims per mėnesį.
68. Vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta Atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudų normatyvų būstui šildyti ir karštam vandeniui ruošti nustatymo bei taikymo metodika kuro deginimo prietaisų naudingo veikimo koeficientas (toliau – Koeficientas) nustatomas pagal techninę dokumentaciją, o kai jos nėra Koeficientas – 0,7.
69. Finansų departamentas apskaičiuotų kompensacijų, nustatytų Aprašo 66 ir 67.1. punktuose, sumas perveda į gavėjų nurodytas sąskaitas Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose bankuose.
TAR pastaba.
Nuostata tiek, kiek ja teisiškai nesureguliuotas paskirtų socialinių pašalpų / apskaičiuotų kompensacijų sumų išmokėjimas ir kitokiu būdu (kitokiais būdais), prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintam proporcingumo principui.
Punkto pakeitimai:
Nr. eA-1154-502/2015, 2015-04-02, paskelbta TAR 2015-04-03, i. k. 2015-05221
70. Kompensacijos neskiriamos arba jų teikimas nutraukiamas:
70.1. bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, deklaravusiems gyvenamąją vietą būste ir (ar) būstą nuomojantiems asmenims Vilniaus mieste, bet nuolat gyvenantiems užsienyje arba kitoje savivaldybėje (jei šis faktas nustatytas gyvenimo sąlygų patikrinimo metu arba pateikti šį faktą patvirtinantys dokumentai);
70.2. bendrai gyvenantiems asmenims, vieniems gyvenantiems asmenims, nedeklaravusiems gyvenamosios vietos būste, kuriam prašomos kompensacijos, ir (arba) įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Vilniaus mieste;
70.3. būstą nuomojantiems asmenims, nedeklaravusiems gyvenamosios vietos ir neįtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Lietuvos Respublikoje;
70.4. įsiskolinusiems daugiau kaip už 6 mėnesius už būsto šildymą, geriamąjį vandenį bei karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, kurie atsisako sudaryti sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų;
70.5. įsiskolinusiems daugiau kaip už 6 mėnesius už būsto šildymą, geriamąjį ir karštą vandenį bendrai gyvenantiems asmenims ir vieniems gyvenantiems asmenims, kuriems nustatyta tvarka buvo paskirtos kompensacijos, kompensacijas skaičiuojančios institucijos nutraukia kompensacijų skaičiavimą, jeigu yra nevykdoma sutartis su paslaugų teikėjais dėl dalies įsiskolinimo, bet ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų (vieno gyvenančio asmens) pajamų grąžinimo kas mėnesį, arba atsisakoma sudaryti tokią sutartį.
70.6. jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena;
IX. KOMPENSACIJŲ TEIKIMAS IŠIMTIES TVARKA IŠ VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ IR KOMPENSACIJŲ BEI SOCIALINĖS PAŠALPOS TEIKIMAS IŠIMTIES TVARKA IŠ SAVIVALDYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ
71. Socialinių išmokų skyriui gavus prašymus-paraiškas Įstatymo 23 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais dėl kompensacijų ir (ar) socialinės pašalpos, socialinių išmokų specialistai kreipiasi į Vilniaus miesto socialinės paramos centrą dėl buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo akto surašymo.
72. Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialiniai darbuotojai per 7 darbo dienas nuo Socialinių išmokų skyriaus kreipimosi patikrina bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui gali būti skiriamos:
72.1. kompensacijos išimties tvarka iš valstybės biudžeto lėšų:
72.1.1. jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį neviršija Įstatymo 11 straipsnio nustatytų kompensuojamų dydžių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto Įstatymo 14 straipsnyje, vertė viršija ne daugiau kaip 20 procentų nustatyto turto vertės normatyvo;
72.1.2. jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį neviršija Įstatymo 11 straipsnio nustatytų kompensuojamų dydžių, tačiau kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų neatitinka bent vienos iš Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas;
72.1.3. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už ne didesnį kaip papildomų 10 kvadratinių metrų, negu nustatyta Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte, naudingojo būsto ploto normatyvą;
72.1.4. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos Nekilnojamojo turto registre arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 24 kalendorinius mėnesius;
72.1.5. skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatos, tačiau ne ilgiau kaip 6 mėnesius per 24 kalendorinius mėnesius;
72.1.6. bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtu, atsidūrusiems sunkioje materialinėje situacijoje (pvz., dėl ligos (savo ar vaiko), nedarbingumo sutrikus sveikatai, pateikus dokumentus, patvirtinančius papildomas išlaidas (mokėjimo kvitus už medikamentus, atliktas procedūras, gydymo įstaigos pažymas apie atliktą operaciją ir kita));
72.1.7. skirti kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kai jiems kompensacijos neskiriamos Įstatymo 21 straipsnio 11 dalyje nustatytu atveju, jei:
72.1.7.1. asmuo nutraukia registraciją Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje dėl ligos, pateikiant kompetentingų įstaigų dokumentus (poliklinikų išduotas pažymas, išrašus iš ligos kortelės, ligoninės išrašus ir kita);
72.1.7.2. pateikia rašytinius dokumentus (pažymas) apie savo ar bendrai gyvenančio asmens tėvų, vaikų ligą, kuriems tuo metu buvo reikalinga priežiūra;
72.1.7.4. registracija nutraukiama, nurodant priežastį „įsidarbinus“, o faktiškai asmuo neįsidarbina;
72.2. kompensacijos ir socialinė pašalpa iš savivaldybės biudžeto lėšų kitais Įstatyme ir Tvarkos apraše nenumatytais atvejais (asmenims, atsidūrusiems ypač sunkioje materialinėje situacijoje (dėl ligos, nedarbingumo sutrikus sveikatai, pateikus svarius dokumentus apie atsiradusias papildomas išlaidas)).
73. Tvarkos aprašo 72.2. punkte numatytais atvejais kompensacijos ir socialinė pašalpa skiriamos ne ilgiau kaip 3 mėnesius per 12 kalendorinių mėnesių.
74. Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas dėl kompensacijų skyrimo Tvarkos aprašo 72.1. ir socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų skyrimo Tvarkos aprašo 72.2. punktuose nustatytais atvejais galioja 6 mėnesius nuo socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų skyrimo mėnesio.
75. Gyvenimo sąlygos netikrinamos, buities ir gyvenimo sąlygų aktas nerašomas, jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvena nakvynės namuose, krizių centruose ar kitose laikino gyvenimo vietose.
76. Prašymus-paraiškas dėl kompensacijų skyrimo iš valstybės biudžeto ir socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų skyrimo iš savivaldybės biudžeto lėšų nagrinėja ir priima sprendimus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta Piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo išimties atvejais komisija (toliau – Komisija).
77. Komisija sudaroma iš 5 narių ir turi šias teises:
77.2. kviesti į Komisijos posėdžius Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialinius darbuotojus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistus, visuomeninių organizacijų atstovus bei prireikus pareiškėją dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų skyrimo pagrįstumo;
79. Komisijos posėdžiai protokoluojami, protokolus pasirašo Komisijos pirmininkas ir sekretorius. Posėdžių protokolai registruojami Komisijos posėdžių protokolų registre.
X. SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS PAREIGOS IR TEISĖS, TEIKIANT SOCIALINĘ PAŠALPĄ
81. Socialinių išmokų skyrius, teikdamas socialinę pašalpą, privalo:
81.1. derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – ir nustatyti pinigais teikiamos socialinės pašalpos dydį, ne didesnį kaip 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio, savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
81.2. socialinę pašalpą 6 mėnesius skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, vykdytą neteisėtą veiklą, susijusią su vienkartinio ar nevienkartinio pobūdžio pajamų gavimu, arba informacija apie nelegalią veiklą arba nelegaliai gautas pajamas gauta dėl juridinio asmens veiklos, kurios dalyviu yra pats socialinės pašalpos gavėjas ar vienas iš pilnamečių bendrai gyvenančių asmenų.
81.3. 6 mėnesius neskirti socialinės pašalpos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą vienam gyvenančiam asmeniui, iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų gavus informacijos apie piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu nelegaliai gautas ar gaunamas pajamas ir (ar) nelegalų darbą, vykdytą neteisėtą veiklą, susijusią su vienkartinio ar nevienkartinio pobūdžio pajamų gavimu, arba informacija apie nelegalią veiklą arba nelegaliai gautas pajamas gauta dėl juridinio asmens veiklos, kurios dalyviu yra pats socialinės pašalpos gavėjas.
81.4. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas arba patikrinimo metu kilus pagrįstam įtarimui, kad yra pateikti neteisingi duomenys arba jie nuslepiami, pareikalauti, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruotų turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – Gyventojų turto deklaravimo įstatymas) nustatyta tvarka, ir informuoti nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančias institucijas dėl galimai nelegaliai gautų ar gaunamų pajamų ir (ar) nelegalaus darbo ar neteisėtos veiklos, susijusios su pajamų gavimu;
81.5. tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu socialinė pašalpa gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas:
81.5.1. kai vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys dėl socialinės pašalpos skyrimo kreipiasi pirmą kartą;
81.5.2. kai vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys įtraukti į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą prie Vilniaus miesto savivaldybės, tačiau jų faktinė gyvenamoji vieta:
81.5.3. kai vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys (arba vienas iš jų) deklaravę gyvenamąją vietą Vilniaus mieste, tačiau faktiškai gyvena kitoje savivaldybėje.
81.5.4. kai vienas gyvenantis asmuo arba bendrai gyvenantys asmenys (arba vienas iš jų) vykdo individualią veiklą (individuali veikla pagal pažymą arba įsigijus verslo liudijimą).
81.6. kilus pagrįstų įtarimų dėl prašyme-paraiškoje pateiktų duomenų apie turimą turtą ir gaunamas pajamas, tikrinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą, surašyti Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kurio pagrindu socialinė pašalpa gali būti skiriama, neskiriama ar nutraukiamas jos mokėjimas.
82. Socialinių išmokų skyrius, skirdamas socialinę pašalpą, turi teisę:
82.1. 3 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Tvarkos aprašo 88.2. punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejus, kai nesusidarė socialinės pašalpos permoka;
82.2. 3 mėnesius socialinę pašalpą skirti tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (pinigais ir (ar) nepinigine forma), jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo šio Tvarkos aprašo 88.3. punkte nustatytos pareigos, išskyrus atvejus kai nesusidarė socialinės pašalpos permoka;
82.3. 3 mėnesius neskirti socialinės pašalpos vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu jis nevykdo Tvarkos aprašo 88.2. ir 88.3. punktuose nustatytos pareigos, išskyrus kai nesusidarė socialinės pašalpos permoka;
82.4. skirti socialinę pašalpą tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (formas) (6 mėn. – pinigine forma, 6 mėn. – 50 proc. pinigine forma ir 50 proc. – nepinigine, po 12 mėn. – nepinigine forma), jeigu bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų nevykdo Tvarkos aprašo 88.1., 88.4. ir 88.6. punktuose nustatytų pareigų.
82.5. neskirti socialinės pašalpos vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu asmuo nevykdo Tvarkos aprašo 88.1., 88.4. ir 88.6. punktuose nustatytų pareigų.
82.6. neskirti socialinės pašalpos nė vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, jeigu nevykdoma Tvarkos aprašo 88.5. punkte nustatyta pareiga.
82.7. 6 mėnesius neskirti socialinės pašalpos, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą.
82.8. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės pašalpos perleido nuosavybėn kitam asmeniui Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl socialinės pašalpos prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto.
82.9. 6 mėnesius neteikti socialinės pašalpos ar 6 mėnesiams nutraukti jos teikimą darbingo amžiaus darbingam (darbingiems) vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir (ar) nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, kuriems veiklos vykdymo laikotarpiu ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiama socialinė pašalpa, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį, išskyrus kai yra pateikti dokumentai ar pažymos, pateisiančios veiklos nevykdymą (pvz., medicininė pažyma iš gydymo įstaigos apie asmens gydymąsi ar nustatytą ligą arba išduotas nedarbingumo pažymėjimas, gydymo įstaigos pažyma apie nėštumą, pažyma apie vaiko slaugymą namuose, veiklos apribojimas teismo ar kitų institucijų sprendimais).
82.10. 12 mėnesių neteikti socialinės pašalpos ar 12 mėnesių nutraukti jos mokėjimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, išskyrus atvejus, kai privalomas registruoti turtas įgytas paveldėjimo būdu.
82.11. 12 mėnesių neteikti socialinės pašalpos ar 12 mėnesių nutraukti jos mokėjimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, išskyrus kai transporto priemonių ir (ar) žemės ūkio technikos rinkos vertė yra mažesnė negu 5000 Lt arba transporto priemonių pagaminimo metai yra ankstesni nei 1999 metai, arba transporto priemonės yra pripažintos netinkamos eksploatuoti, yra patekusios į autoįvykį ir yra pateikti šiuos faktus įrodantys dokumentai.
XI. SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS PAREIGOS IR TEISĖS, TEIKIANT KOMPENSACIJAS
83. Socialinių išmokų skyrius, teikdamas kompensacijas, privalo vadovautis Įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi ir šiuo Tvarkos aprašu.
84. Socialinių išmokų skyrius, teikdamas kompensacijas, vadovaujasi Įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi. Teikiant kompensacijas pagal Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 6-9 punktus:
84.1. 6 mėnesius neteikti kompensacijų, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatytą piniginių lėšų normatyvą. išskyrus kai turimos piniginės lėšos neviršija 10 procentų piniginių lėšų normatyvo ir (ar) asmenims, netekusiems 60 procentų ir daugiau darbingumo bei vienišiems asmenims, sulaukusiems pensijinio amžiaus, kai turimų pinginių lėšų dydis yra mažesnis nei 7000 Lt, t. y. 20 valstybės remiamų pajamų dydžių.
84.2. 6 mėnesius neteikti kompensacijų, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per 6 mėnesius iki kreipimosi dėl kompensacijų perleido nuosavybėn kitam asmeniui Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose nurodytą turtą ir kreipdamiesi (kreipdamasis) dėl kompensacijų prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto, išskyrus kai turtas perleistas dovanojimo sutartimi.
84.3. 6 mėnesius neteikti kompensacijų ar 6 mėnesiams nutraukti jų teikimą darbingo amžiaus darbingam (darbingiems) vienam gyvenančiam asmeniui arba bendrai gyvenantiems asmenims, vykdantiems individualią veiklą ir (ar) nekilnojamųjų daiktų pardavimo ir (ar) nuomos veiklą, kuriems veiklos vykdymo laikotarpiu ilgiau kaip 6 mėnesius buvo teikiamos kompensacijos, jeigu jie prašyme-paraiškoje nurodo, kad šiuo laikotarpiu iš vykdomos veiklos gavo mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį, išskyrus kai yra pateikti dokumentai ar pažymos, pateisiančios veiklos nevykdymą (pvz., medicininė pažyma iš gydymo įstaigos apie asmens gydymąsi ar nustatytą ligą arba išduotas nedarbingumo pažymėjimas, gydymo įstaigos pažyma apie nėštumą, pažyma apie vaiko slaugymą namuose, veiklos apribojimas teismo ar kitų institucijų sprendimais).
84.4. 12 mėnesių neteikti kompensacijų ar 12 mėnesių nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kompensacijų teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, nustatytas Įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, išskyrus atvejus, kai privalomas registruoti turtas įgytas paveldėjimo būdu.
84.5. 12 mėnesių neteikti kompensacijų ar 12 mėnesių nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo kompensacijų teikimo laikotarpiu nuosavybės teise turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės, apskaičiuotos vadovaujantis Įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, išskyrus kai transporto priemonių ir (ar) žemės ūkio technikos rinkos vertė yra mažesnė negu 5000 Lt arba transporto priemonių pagaminimo metai yra ankstesni nei 1999 metai, arba transporto priemonės yra pripažintos netinkamos eksploatuoti, yra patekusios į autoįvykį ir yra pateikti šiuos faktus įrodantys dokumentai.
XII. TEIKIAMŲ SOCIALINĖS PAŠALPOS IR KOMPENSACIJŲ VEIKSMINGUMO VERTINIMAS
85. Socialinių išmokų skyrius, siekiant įvertinti teikiamų socialinės pašalpos ir kompensacijų veiksmingumą, kiekvieną mėnesį pasirinktinai tikrina bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens buities ir gyvenimo sąlygas, užimtumą ir turimą turtą, atsižvelgiant į rizikos faktorius, kai:
85.1. vienas gyvenantis asmuo yra nuo 24 iki 50 metų amžiaus ir ne mažiau kaip 12 mėnesių gauna socialinę pašalpą ir (ar) jam teikiamos kompensacijos;
85.3. vieno gyvenančio asmens arba vieno iš bendrai gyvenančių asmenų gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos nesiekia minimalios mėnesinės algos, išskyrus atvejus, kurie nurodyti Darbo kodekso 145 straipsnyje ir 146 straipsnio 1 dalyje, kai dirbamas ne visas arba sutrumpintas darbo laikas;
85.4. vienas gyvenantis asmuo ar bendrai gyvenantys asmenys nuosavybės teise turi daugiau kaip vieną gyvenamąjį būstą Vilniuje ar kitoje savivaldybėje ir nenurodo gaunamų iš turto nuomos pajamų;
XIII. SOCIALINĘ PAŠALPĄ IR (AR) KOMPENSACIJAS
GAUNANČIŲ ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS
87. Socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas gaunantys asmenys turi teisę sprendimą dėl socialinės pašalpos ir (ar) kompensacijų skyrimo ar neskyrimo skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
88. Socialinę pašalpą ir (ar) kompensacijas gaunančių asmenų pareigos:
88.1. išnaudoti visas teisėtas kitų pajamų gavimo galimybes (sudaryti teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo, kreiptis į Vaikų išlaikymo fondo administratorių, gauti teisės aktais nustatytas priklausančias išmokas ir (ar) pašalpas ir kita);
88.2. pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo-paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus;
88.3. per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui;
88.4. savivaldybės administracijos reikalavimu deklaruoti turimą turtą (įskaitant gaunamas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka;
88.5. sudaryti Vilniaus miesto socialinės paramos centro socialiniams darbuotojams arba kitų savivaldybių socialiniams darbuotojams galimybę tikrinti gyvenimo sąlygas, turimą turtą ir užimtumą;
XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
89. Jeigu socialinė pašalpa bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau Tvarkos aprašo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia.
90. Jeigu kompensacijos bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui priklauso pagal dvi ar daugiau Įstatymo nuostatų, taikoma ta nuostata, kuri bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra palankiausia.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, Nutartis
Nr. eA-1154-502/2015, 2015-04-02, paskelbta TAR 2015-04-03, i. k. 2015-05221
Nuasmeninta nutartis byloje eA-1154-502/2015