Suvestinė redakcija nuo 2011-12-23 iki 2015-03-31
Sprendimas paskelbtas: TAR 2009-10-29, i. k. 2009-01230
KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL KLAIPĖDOS MIESTO SANITARIJOS IR HIGIENOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2009 m. spalio 29 d. Nr. T2-379
Klaipėda
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 36 punktu ir 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099; 2008-04-30, Nr. 50-1850) 37 straipsnio 2 ir 4 punktais, 63 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 104-2363; 2001, Nr. 112-4069; 2007, Nr. 64-2454) 26 straipsnio 1 dalies 3-4 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nusprendžia:
PATVIRTINTA
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos
2009 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T2-379
KLAIPĖDOS MIESTO SANITARIJOS IR HIGIENOS TAISYKLĖS
I. BENDROJI DALIS
1. Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja saugios gyvenamosios aplinkos ir ligų prevencijos reikalavimus miesto teritorijai ir statinių tinkamai priežiūrai, yra Klaipėdos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Savivaldybės tarybos 2008-03-06 sprendimu Nr. T2-55, sudedamoji dalis.
2. Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje šių Taisyklių privalo laikytis visi fiziniai ir juridiniai asmenys (toliau - asmenys).
3. Tvarkytojas – pastato savininkas (bendraturčiai) ar naudotojas – fizinis ar juridinis asmuo arba įstatyminiu ar sutartiniu pagrindu jo įgalioti asmenys – daugiabučio namo savininkų bendrija (bendrijos valdyba arba pirmininkas), butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo, įstaiga, įmonė arba organizacija, sutarties pagrindu teikianti pastatų priežiūros administravimo paslaugas arba Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka paskirtas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius.
II. SANITARIJOS REIKALAVIMAI MIESTO TERITORIJOS TVARKYMUI
4. Miesto teritorijoje asmenys esančią žemę, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, naudoja pagal paskirtį, nurodytą nustatyta tvarka patvirtintuose šių teritorijų planavimo dokumentuose.
5. Miesto teritorijoje asmenys privalo laikytis šių sanitarijos reikalavimų:
5.1. organizuoti gatvių, aikščių ir / ar šaligatvių valymo darbus, nekeliant dulkių, panaudojant vakuuminį dulkių siurbimą ar kitą mechaninį dulkių surinkimą;
5.2. atliekant statinių griovimo ir apdailos, betono frezavimo, šaligatvių plytelių šlifavimo ar kitus aplinkos orą teršiančius darbus, naudoti taršos sklaidą lokalizuojančias priemones: užtvaras, mechaninius išsiskiriančių medžiagų surinktuvus ar kitus efektyvius įrenginius;
5.5. pagal augalų sąrašą, patvirtintą Administracijos direktoriaus įsakymu, nenaudoti apželdinimui augalijos, sukeliančios alergijas ir / ar pasižyminčios toksiniu poveikiu sveikatai;
6. Tvarkytojai kasmet iki balandžio 1 dienos pagal šalyje galiojančius teisės aktus organizuoja daugiabučiams gyvenamiesiems namams priskirtose teritorijose esančių vaikų žaidimų ir sporto įrenginių būklės įvertinimą:
6.1. tolesniam naudojimui tinkami vaikų žaidimų ir sporto įrenginiai suremontuojami, perdažomi ir parengiami vasaros sezonui iki balandžio 20 d.;
7. Atliekų surinkėjai tuština, plauna ir nukenksmina atliekų konteinerius Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintose Klaipėdos miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklėse nurodytu dažniu ir tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. T2-409, 2011-12-22, paskelbta TAR 2011-12-22, i. k. 2011-02059
8. Jei pastate nėra įrengto vandentiekio ar kanalizacijos, tvarkytojas nustatyta tvarka organizuoja skystų atliekų rezervuarų, lauko išviečių, kilnojamų tualetų įrengimą ir jų priežiūrą:
8.2. organizuoja išviečių ir tualetų vidaus patalpų valymą ir nukenksminimą, pašalina pašalinių kvapų susidarymo ir vabzdžių veisimosi galimybes;
9. Gyvenamajame rajone įrengus nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, namų valdų savininkai, tvarkytojai privalo teisės aktų nustatyta tvarka per 24 mėnesius pastatų nuotekų šalintuvą prijungti prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros.
11. Visuomeninės paskirties objektų (administracinių patalpų, geležinkelio ir autobusų stočių, prieplaukų, parodų, prekyviečių, turgaviečių, autodromų, degalinių, stadionų, kapinių ir kitų žmonių susibūrimo vietų) savininkai / vadovai privalo lankytojams įrengti viešuosius tualetus ir organizuoti jų priežiūrą pagal Lietuvos higienos normą HN 55:2001 „Viešieji tualetai“.
12. Prie viešojo maitinimo ir prekybos įmonių, prekiaujančių gėrimais ir maistu su lankytojams skirtais staliukais, savininkai / nuomininkai įrengia tualetus lankytojams (kilnojamus arba stacionarius) su rankų švarinimo higienos priemonėmis, organizuoja jų tinkamą priežiūrą.
13. Prie paslaugas teikiančių, prekybos ir viešojo maitinimo objektų savininkai / naudotojai privalo pastatyti šiukšlių dėžes ir organizuoti jų priežiūrą: keisti atliekomis pripildytus vienkartinius polietileninius maišus, išvalyti ir šiltuoju metų laiku nukenksminti talpas.
14. Statybos ir remonto darbus vykdantys asmenys statybininkams įrengia laikinus kilnojamus tualetus, pastato atliekų konteinerius ir organizuoja jų tinkamą priežiūrą.
15. Miesto tvarkymo skyrius suderina su Klaipėdos visuomenės sveikatos centru ir kasmet Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu įteisina paplūdimių teritorijas, maudymosi vietas, maudymosi sezono trukmę ir laiką.
16. Pajūrio paplūdimius eksploatuojanti organizacija maudymosi sezono laikotarpiu:
16.1. suskirsto paplūdimių teritorijas į atskiras funkcines zonas: ramybės ir pasyvaus poilsio, sporto, pramogų, vaikų maudymosi, rūkymo ir kitas zonas, suderina su Savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriumi ir Klaipėdos visuomenės sveikatos centru;
16.2. nurodo paplūdimio informaciniame stende informacinių ir draudžiamųjų ženklų reikšmes, paplūdimio funkcines zonas, maudymosi sezono trukmę, higienos reikalavimus ir rekomendacijas lankytojams, paplūdimių ir maudyklų, medicinos ir gelbėjimo punktų darbo laiką, pateikia naujausius maudyklų vandens kokybės tyrimų duomenis, kasdien oro ir vandens temperatūros rodiklius;
16.3. organizuoja paplūdimių lankytojams geriamojo vandens, atitinkančio geriamojo vandens kokybės reikalavimus, tiekimą.
17. Ūkio subjektai statybos ir remonto darbus vykdo darbo dienomis ir laiku, prižiūri statybos aikšteles, kelius ir greta vykdomos statybos esančias gatves ir šaligatvius, esant vėjuotam ir sausam orui organizuoja jų laistymą, ties išvažiavimu iš statybvietės įrengia laikiną transporto ratų plovimo įrenginį.
18. Draudžiama rūkyti Skulptūrų parke, Smiltynės miške ir link jūros vedančiuose takuose, visuose pajūrio paplūdimiuose, išskyrus specialiai įrengtose rūkymo vietose ir zonose.
Punkto pakeitimai:
Nr. T2-409, 2011-12-22, paskelbta TAR 2011-12-22, i. k. 2011-02059
III. HIGIENOS REIKALAVIMAI GYVENAMŲJŲ PASTATŲ PRIEŽIŪRAI
19. Tvarkytojai atsako už gyvenamajame name esančių, Nekilnojamojo turto registre nustatyta tvarka įregistruotų patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą ir jų naudojimą pagal paskirtį.
Punkto pakeitimai:
Nr. T2-409, 2011-12-22, paskelbta TAR 2011-12-22, i. k. 2011-02059
20. Gyvenamojoje aplinkoje akustinio triukšmo, vibracijos, elektromagnetinės spinduliuotės, infragarsų ir žemo dažnio garsų matavimai ir vertinimai atliekami pagal galiojančias Lietuvos higienos normas, o gyventojai informuojami šiose teisės aktuose nustatyta tvarka.
21. Gyvenamuosiuose pastatuose įtarus sveikatai kenksmingų veiksnių atsiradimo šaltinį, sanitarinės kontrolės inspektorius patikrina ir nustato galimus rizikos veiksnius ir jų šaltinius. Esant būtinumui, organizuoja higieninę ekspertizę, laboratorinius tyrimus, instrumentinius matavimus ir jų įvertinimą.
22. Išlaidas už rizikos veiksnių ištyrimą gyvenamojoje aplinkoje ir jų įvertinimą moka savo vykdoma veikla žalingus sveikatai veiksnius sukeliantis asmuo.
23. Gyventojai turi teisę savo lėšomis organizuoti gyvenamojoje aplinkoje sveikatos rizikos veiksnių tyrimus ir matavimus.
24. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose po 22 valandos organizuojami renginiai (pobūviai, mirusiojo šarvojimo procedūros ir kt. rimtį trikdantys veiksmai) turi būti suderinti su bendras atitvaras turinčiais kaimynais arba numatyti vidaus tvarkos taisyklėse, nustatyta tvarka patvirtintose namo savininkų visuotiniame susirinkime
25. Daugiabučiame gyvenamajame name gyventojai atlieka rekonstrukcijos, remonto ir kitą rimtį trikdančią veiklą darbo dienomis nuo 9 iki 20:30 valandos ir šeštadieniais nuo 10 iki 16 valandos, jei namo vidaus tvarkos taisyklėse nenumatyta kitaip.
26. Vaikų, paauglių ir suaugusių gyventojų veikla bei elgesys namo gyvenamojoje aplinkoje (kieme, laiptinėje, lifte, rūsyje ir bute) neturi trikdyti kitų gyventojų viešosios rimties ar kitaip pažeisti jų teisių.
27. Gyvenamuose pastatuose gyvenančių ir negalinčių savimi pasirūpinti fizinių asmenų tinkamą sanitarinę ir higieninę priežiūrą organizuoja tėvai, globėjai, suaugę vaikai arba paskirti socialiniai darbuotojai.
28. Tvarkytojas kontroliuoja su paslaugų teikėjais sudarytų namo patalpų šildymo ir karšto vandens tiekimo sutarčių įgyvendinimą pagal galiojančias Lietuvos higienos normas.
Punkto pakeitimai:
Nr. T2-409, 2011-12-22, paskelbta TAR 2011-12-22, i. k. 2011-02059
29. Pastatų, atskirų jo dalių tvarkytojai privalo nuosavybės teise priklausančias nenaudojamas patalpas užsandarinti, nesudarant galimybių patekti pašaliniams asmenims ir neigiamai įtakoti gretimų patalpų temperatūrą.
30. Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus Statinių priežiūros poskyris organizuoja neturinčių savininkų statinių pripažinimo bešeimininkiais procesinius veiksmus, savivaldybės priimtų sprendimų ir įsakymų įgyvendinimą.
31. Draudžiama gyventi apleistuose, blogai užsandarintuose ar be statybos leidimų pastatytuose pastatuose, naudotis garažais, sandėliais, balandinėmis, voljerais ir kitais nepripažintais tinkamais naudoti laikinais pastatais.
32. Gyvenamųjų ir viešosios paskirties pastatų laiptinės ir išorinė erdvė už laiptinės durų turi būti nuolat apšviesti natūralia ar dirbtine šviesa. Daugiabučių gyvenamųjų namų laiptines rekomenduojama rakinti.
33. Įėjimo pakopų būklė turi atitikti funkcinę paskirtį: neišdaužyta, lygi, neslidi, nekelianti traumų pavojaus gyventojams.
34. Laiptinių, koridorių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų lubų, sienų ir grindų danga turi būti vientisa, neišdaužyta, nekelianti traumų pavojaus.
35. Lauko durys, palangės ir langų rėmai pagaminti iš vandeniui atsparių medžiagų, padengti dažais, sandariai uždaromi, langų rėmai įstiklinti vientisais švariais stiklais.
36. Gyvenamuosiuose pastatuose esančių šiukšliavamzdžių paviršiai turi būti sandarūs, nelaidūs orui, lengvai plaunamu ir dezinfekavimui atspariu paviršiumi.
37. Tvarkytojai organizuoja komunalinių atliekų šiukšliavamzdžių ir saugyklų valymą, nukenksminimą gyvenamųjų namų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytu dažniu ir apimtimi.
38. Socialinio būsto nuomininkai privalo tinkamai prižiūrėti išnuomotas patalpas ir bendrojo naudojimo inžinerinę įrangą, nebloginti jų būklės, laikytis namo vidaus tvarkos taisyklių.
39. Socialinio būsto nuomininkai privalo suteikti galimybę Savivaldybės administracijos, viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ bei pastatus administruojančių įmonių atstovams apžiūrėti išnuomotas gyvenamąsias patalpas.
40. Daugiabučių namų gyventojai privalo bendrojo naudojimo sanitarines patalpas ir virtuves naudoti pagal jų funkcinę paskirtį. Tvarkytojai atsako už namo vidaus tvarkos taisyklėse numatytą bendrojo naudojimo inžinerinės techninės įrangos ir patalpų priežiūros organizavimą, valymo kokybę, šalto ir karšto tekančio vandens tiekimą bendrojo naudojimo virtuvėms ir sanitarinei įrangai.
41. Daugiabučio gyvenamojo namo apatiniame aukšte įsikūrusios viešojo maitinimo įstaigos gamybinėms nuotekoms valyti įsirengia riebalų rinktuvus ir į pastato magistralinius nuotekų tinklus išleidžia tik riebalų rinktuvuose apvalytas gamybines nuotekas, užtikrina tinkamą nuotekų tinklų eksploataciją ir priežiūrą.
42. Asmuo, centralizuotai tiekiantis geriamąjį vandenį, atsako už vandens kokybę iki pastato įvado ir informuoja gyventojus apie geriamojo vandens tyrimų rezultatus.
43. Tvarkytojai atsako, kad geriamojo vandens kokybė statinio vidaus tinkluose atitiktų Lietuvos higienos normos HN 24 :2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“.
44. Gyvenamųjų pastatų susidėvėjusios vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinės įrangos keitimą tvarkytojas vykdo pagal namo bendrojo naudojimo objektų apraše nurodytas savininkų teises ir prievoles.
45. Atsakingas už gyvenamojo namo nuolatinę priežiūrą tvarkytojas, vykdydamas pastato nuolatinius stebėjimus bei tikrindamas bendrojo naudojimo objektus, privalo:
45.1. įvertinti triukšmo sklaidą, išorinių ir vidinių sienų apsaugos nuo triukšmo galimybes, gyventojus informuoti apie triukšmo sklaidos priežastis ir siūlyti sprendimus;
45.2. įvertinti šildymo sistemos bei įrengimų būklę ir efektyvumą, šilumos išsaugojimo galimybes (langų ir durų sandarumą, nešildomų patalpų įtaką ir kita), informuoti gyventojus;
45.3. įvertinti dirbtinio apšvietimo būklę ir efektyvumą gyvenamojo pastato prieigose ir jo bendrojo naudojimo patalpose, informuoti gyventojus;
45.4. fiksuoti bendrojo naudojimo patalpų švarą ir tvarką, išorinių ir vidinių sienų apdailos būklę, pelėsių, graužikų ir vabzdžių išplitimą gyvenamojoje aplinkoje bei jų keliamas grėsmes gyventojų sveikatai;
45.5. įvertinti karšto ir šalto vandens tiekimo, nuotekų ir vėdinimo inžinerinės įrangos būklę bei jų tinkamą naudojimą, fiksuoti pažeidimus ir grėsmes bei informuoti gyventojus;
45.6. vadovaujantis Savivaldybės direktoriaus įsakymu patvirtintu Gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) darbų sąrašu, kitų teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti pastebėtų prieš tai išvardintų higienos pažeidimų ir trūkumų šalinimą, pastatų ir jų inžinerinės įrangos tinkamos priežiūros darbus ;
IV. PRIVALOMI PREVENCINIAI VEIKSMAI GYVENTOJŲ SERGAMUMUI MAŽINTI
46. Pastatų patalpose ir aplinkoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų užkrečiamųjų ligų šaltinių. Tvarkytojai privalo nuosavybės teise priklausančiose / naudojamose teritorijose, pastatuose ir patalpose organizuoti vabzdžių ir graužikų kontrolę bei jų kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją).
47. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro ar Savivaldybės administracijos Sanitarinės kontrolės poskyrio darbuotojų reikalavimu asmenys, tvarkytojai privalo per 24 valandas organizuoti savo aplinkos (pastatų ir teritorijos) privalomąjį profilaktinį kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją).
48. Teritorijų ir statinių užkrėstumą užkrečiamųjų ligų sukėlėjais nustato ir privalomą profilaktinį kenksmingumo pašalinimą organizuoja Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai.
49. Nustačius žmonių užkrečiamųjų ligų protrūkius mieste, asmenys privalo :
49.1. vykdyti Klaipėdos miesto mero, savivaldybės tarybos ir / ar administracijos direktoriaus lokaliuose teisės aktuose nurodytas priemones;
50. Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpose tvarkytojui organizuojant dezinsekcijos ir deratizacijos darbus, namo bendrasavininkai / naudotojai organizuoja tuo pačiu metu analogiškus darbus nuosavybės teise priklausančiose / naudojamose patalpose.
51. Vykdant ūkinę veiklą ir naudojant įvairią įrangą išsiskiriantys žalingi sveikatai veiksniai (cheminės medžiagos, dulkės, kvapai ir fizikiniai veiksniai) gyvenamojoje aplinkoje neturi viršyti leidžiamų ribų pagal galiojančias Lietuvos higienos normas.
Punkto pakeitimai:
Nr. T2-409, 2011-12-22, paskelbta TAR 2011-12-22, i. k. 2011-02059
52. Ekonominę veiklą vykdantys asmenys, kuriems nustatytos sanitarinės apsaugos zonos, privalo organizuoti taršos šaltinių poveikio aplinkai stebėjimus, apie jų rezultatus teikti ataskaitas ir informuoti gyventojus.
53. Šachtinių šulinių savininkai, vartojantys šulinių vandenį maisto gamybai ir / ar buičiai, privalo:
53.1. individualius šulinius įsirengti ir prižiūrėti pagal Lietuvos higienos normą HN 43:2005 „Šuliniai ir versmės: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“;
54. Miesto gatvių laistymui galima naudoti atvirų vandens telkinių vandenį, esant šios vandenvietės vandens teigiamoms higieninėms laboratorinių tyrimų išvadoms bei informavus Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyrių.
55. Gyvenamųjų patalpų ir lankytojams skirtų visuomeninių patalpų mikroklimato parametrai (oro temperatūra, temperatūrų skirtumai, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis) turi atitikti Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ pateikiamas ribines vertes.
Punkto pakeitimai:
Nr. T2-409, 2011-12-22, paskelbta TAR 2011-12-22, i. k. 2011-02059
56. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose įrengtų kirpyklų, kosmetikos ir tatuiruočių kabinetų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, viešųjų maitinimo įstaigų vėdinimas turi būti izoliuotas nuo gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistemų. Iš šių patalpų šalinamo oro kiekis turi būti didesnis už įeinančio oro kiekį.
57. Gyvenamojo pastato sanitarinių-higieninių patalpų vėdinimo sistemos negali būti panaikinamos arba sujungiamos su gyvenamosios ar kitos paskirties patalpų vėdinimo sistemomis.
58. Daugiabučiuose gyvenamuosiuose pastatuose negali būti degių medžiagų ir skysčių parduotuvių, naudojančių ar laikančių degius skysčius buitinių paslaugų įmonių darbo, sandėliavimo patalpų.
59. Gyvenamojo namo bendrojo naudojimo sanitarinės paskirties (dušų, tualetų ir ir kitų) patalpų, virtuvių sienų bei grindų danga turi būti įrengta iš drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms atsparių medžiagų.
60. Gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo dušų patalpų takai, grindų plotas po dušo įranga grybelinių susirgimų profilaktikai po naudojimosi dezinfekuojami vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.
61. Tvarkytojai organizuoja nuotekų tinklų avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, užlietų bendrojo naudojimo patalpų išvalymą ir nukenksminimą.
62. Miesto teritorijoje išsiliejus fekalinėms nuotekoms, asmenys nedelsdami užtvaromis apriboja užterštą plotą, organizuoja avarijos likvidavimą, užterštos aplinkos išvalymą ir nukenksminimą.
63. Likvidavus nuotekų tinklų avarijos priežastis, užterštų privačių teritorijų, pastato patalpų išvalymą ir nukenksminimą organizuoja šių teritorijų ir patalpų savininkai.
64. Draudžiama buitines fekalines nuotekas prijungti prie lietaus nuotekų tinklų ar drenažinių sistemų, išleisti ar išpilti į melioracijos sistemas, šalikelę, ant žemės paviršiaus ir atvirus vandens telkinius.
65. Pastatų teritorijose ir patalpose draudžiama laikyti nuodingas, užkrečiamąsias ligas sukeliančias medžiagas, kaupti naudotas taros pakuotes, baldus ir buitinės technikos įrenginius, maisto produktų ir kitas komunalines atliekas, skatinti parazitų ar graužikų veisimąsi, sukelti aplinkos užterštumą.
V. KONTROLĖS VYKDYMO TVARKA IR ATSAKOMYBĖ
67. Taisyklių laikymąsi kontroliuoja Socialinių reikalų departamento Sveikatos apsaugos skyriaus sanitarijos inspektoriai, vadovaudamiesi Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2011 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. AD1-324 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sanitarijos inspektorių veiklos aprašo ir dokumentų formų patvirtinimo“.
Punkto pakeitimai:
Nr. T2-409, 2011-12-22, paskelbta TAR 2011-12-22, i. k. 2011-02059
68. Dokumentai pildomi aiškiai, įskaitomai, glaustai, suprantamai. Pirmą kartą minimas norminio teisės akto pavadinimas negali būti trumpinamas. Taisymai patvirtinami dokumentą pasirašiusio asmens parašu.
69. Šių Taisyklių reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka, jei pažeidimo pasekmės neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Pakeitimai:
1.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. T2-409, 2011-12-22, paskelbta TAR 2011-12-22, i. k. 2011-02059
Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 29 d. sprendimo Nr. T2-379 „Dėl Klaipėdos miesto sanitarijos ir higienos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo