Sprendimas netenka galios 2014-12-03:
Visagino savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. TS-190, 2014-11-27, paskelbta TAR 2014-12-02, i. k. 2014-18400
Dėl kai kurių Visagino savivaldybės tarybos sprendimų pripažinimo netekusiais galios
Suvestinė redakcija nuo 2010-11-19 iki 2014-12-02
Sprendimas paskelbtas: TAR 2010-05-27, i. k. 2010-00600
VISAGINO SAVIVALDYBĖS TARYBA
SPRENDIMAS
DĖL PRITARIMO VISAGINO SAVIVALDYBĖS NEFORMALIOJO ŠVIETIMO MOKYKLŲ VYKDOMŲ NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMŲ APRAŠAMS
2010 m. gegužės 27 d. Nr. TS-105
Visaginas
Visagino savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 8 punktu, 16 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 37 straipsnio 5 dalimi ir 60 straipsnio 1 dalies 17 punktu bei Bendrųjų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ĮSAK-991 (Žin., 2004, Nr. 98-3663), 9 punktu, nusprendžia:
1. Pritarti pridedamiems:
1.2. Vaikų ir jaunų žmonių neformaliojo švietimo programų, įgyvendinamų Visagino vaikų kūrybos namuose, aprašui;
2. Pripažinti netekusiu galios Visagino savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimą Nr. TS-147 „Dėl pritarimo Visagino savivaldybės neformaliojo švietimo mokyklų vykdomų neformaliojo švietimo programų aprašams“.
PRITARTA
Visagino savivaldybės tarybos
2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. TS-105
VALSTYBINĖS KALBOS MOKYMO PROGRAMŲ, ĮGYVENDINAMŲ VISAGINO VALSTYBINĖS KALBOS CENTRE, APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybinės kalbos mokymo programų, įgyvendinamų Visagino valstybinės kalbos centre, aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja kitakalbių, nemokančių arba nepakankamai gerai mokančių valstybinę kalbą, mokymo pagal I, II ir III valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų reikalavimus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“, paskirtį, tikslus, uždavinius, turinį, ugdymo priemones, rezultatus bei pasiekimų ir pažangos vertinimą.
2. Valstybinės kalbos mokymo programų (toliau – Programos) rengėjas ir vykdytojas – Visagino valstybinės kalbos centras.
3. Programų apimtis: valstybinės kalbos mokymui pagal I, II ir III valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų reikalavimus – 96 arba 120 akademinės valandos (priklausomai nuo mokinių poreikių ir Visagino valstybinės kalbos centro galimybių); valstybinės kalbos mokymui pagal sustiprinto gramatinių įgūdžių ugdymo programą – atsižvelgus į mokinių poreikius ir pasirengimą.
4. Programos skirtos įvairaus amžiaus kitakalbiams, siekiantiems išmokti valstybinę kalbą, tobulinti jau turimą kalbos mokėjimo lygį – kalbėjimo, rašybos, kalbos kultūros bei gramatinius įgūdžius. Asmenų priėmimas mokytis pagal Programas vykdomas vadovaujantis Mokinių priėmimo į Visagino valstybinės kalbos centrą ir grupių komplektavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Visagino savivaldybės tarybos sprendimu.
5. Aprašas parengtas vadovaujantis Bendrųjų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo Švietimo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ĮSAK-991, ir Vaikų neformaliojo švietimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115), VVKC nuostatais, patvirtintais Visagino savivaldybės tarybos.
6. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 66-1909), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarime Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 123-5618) aprašytas sąvokas.
II. PROGRAMŲ PASKIRTIS
7. Programos skiriamos tautinių mažumų atstovams, siekiantiems įgyti ir išsiugdyti pakankamą lingvistinę ir komunikacinę kompetenciją, kad galėtų tinkamai bendrauti lietuvių kalba visose gyvenimo srityse, oficialioje ir neoficialioje sferose.
8. Pagal siekiamos valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos lygį vykdomos šios Programos:
8.1. Pradedančiojo kalbos vartotojo valstybinės kalbos mokymo programa (pagal I valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos reikalavimus) skiriama paslaugų teikimo, gamybos, prekybos, transporto ir kitų sričių darbuotojams, jeigu jie darbo reikalais turi bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti paprasčiausių dokumentų formas (vairuotojai, rūbininkai, padavėjai, pardavėjai ir kiti prekybos darbuotojai, kiti ūkines ar technines funkcijas atliekantys darbuotojai ir panašiai).
8.2. Pažengusiojo kalbos vartotojo valstybinės kalbos mokymo programa (pagal II valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos reikalavimus) skiriama švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos ir kitų sričių darbuotojams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos B ir C lygiams, jeigu jie darbo reikalais turi nuolat bendrauti su asmenimis ir (ar) pildyti dokumentų formas (švietimo ir kultūros įstaigų darbuotojai, mokytojai ir panašiai).
8.3. Savarankiško kalbos vartotojo valstybinės kalbos mokymo programa (pagal III valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos reikalavimus) skiriama valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovams, valstybės tarnautojams, kurių pareigybės priskirtos A lygiui, valstybine kalba dėstantiems mokytojams.
III. PROGRAMŲ TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
10. Pagrindinis valstybinės kalbos mokymo tikslas – sudaryti sąlygas kitakalbiams įgyti tam tikrą bendravimo lietuvių kalba kompetenciją.
11. Pradedančiojo (I valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos siekiančiojo) kalbos vartotojo valstybinės kalbos mokymo uždaviniai:
11.1. išmokti elementariai bendrauti lietuvių kalba įprastose, numatomose kasdienio gyvenimo situacijose;
11.2. išsiugdyti elementarius gebėjimus gauti ir perteikti informaciją, suprasti ir reikšti mintis, jausmus;
12. Pažengusiojo (II valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos siekiančiojo) kalbos vartotojo valstybinės kalbos mokymo uždaviniai:
12.1. išmokti tiesiogiai bendrauti su pareigūnais, oficialiais asmenimis, tvarkyti įvairius asmeninius ir tarnybinius reikalus;
12.2. išsiugdyti gebėjimus asmeniškai bendrauti, užmegzti ir palaikyti įvairaus pobūdžio socialinius kontaktus;
13. Savarankiško (III valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos siekiančiojo) kalbos vartotojo valstybinės kalbos mokymo uždaviniai:
13.1. išmokti bendrauti (keistis informacija, idėjomis, nuomonėmis, požiūriais, jausmais, išgyvenimais, patirtimi, planais) valstybine kalba visose viešojo ir asmeninio gyvenimo situacijose, užsiimant įvairia visuomenine veikla, aktyviai įsitraukiant į Lietuvos kultūrinį kontekstą, į tolesnį mokymąsi ir profesinę veiklą;
13.2. išsiugdyti gebėjimą gauti, apdoroti ir suteikti įvairaus pobūdžio informaciją iš įvairių šaltinių (literatūra, spauda, televizija, radijas ir t. t.), dalyvaujant ekonominėje, politinėje, profesinėje, kultūrinėje ir kitokioje veikloje;
14. Besimokančiojo pagal sustiprinto valstybinės kalbos gramatinių įgūdžių ugdymo programą uždaviniai:
14.1. gilinti asmeninį gramatinį raštingumą, tobulinti kalbos kultūros ir stilistikos bei viešojo kalbėjimo įgūdžius; tinkamai pasirengti tolesniam mokymuisi aukštosiose Lietuvos mokyklose, užsiimant įvairia visuomenine veikla aktyviai įsitraukti į Lietuvos kultūrinį kontekstą;
IV. PROGRAMŲ TURINYS
15. Programos pagrįstos bendraisiais didaktiniais ir specialiaisiais metodiniais valstybinės kalbos mokymo (si) principais, susijusiais tarpusavyje, bei su mokinių pažintinės veiklos dėsningumu ir mokymo (si) tikslais.
16. Besimokydami valstybinės kalbos ugdymo procese kitakalbiai turi išsiugdyti komunikavimo kompetenciją – gebėjimą sėkmingai vartoti kalbą visose gyvenimo situacijose ir siekti tenkinti bendravimo ir mokymosi poreikius.
17. Programos numato šių komunikacinės kompetencijos sričių ugdymą: lingvistinę, sociokultūrinę, sociolingvistinę, diskurso, socialinę ir strateginę.
18. Komunikacinių kompetencijų ugdymas grindžiamas kontekstualumu, t. y. bendravimo situacija, sfera, priklausančia nuo komunikavimo tikslų, komunikacijos akto dalyvių, adresato ir adresanto, bendravimo būdų, pranešimo turinio. Kitakalbiai turėtų gebėti:
18.1. bendraudami su oficialiais asmenimis, tvarkydami įvairius reikalus, žodžiu ir raštu komunikuoti (pasiteirauti, paprašyti pakartoti, patikslinti, pasiaiškinti, suprasti rašytinę informaciją, užpildyti reikiamus dokumentus, pateikti informaciją, pasikeisti nuomonėmis ir pan.) valstybinėse ir privataus sektoriaus įstaigose, skyriuose, valdybose, agentūrose, viešojo maitinimo vietose, parduotuvėse, prekybos centruose, turguose ir panašiai, visuomeninio transporto priemonėse, informacijos tarnybose, kultūros, sporto ir kitose viešose vietose, paštuose, bankuose, sveikatos priežiūros įstaigose, švietimo ir mokslo įstaigose;
18.2. bendraudami su neoficialiais asmenimis, pasikeisti informacija, išreikšti savo nuomonę, požiūrį į jausmus, vertinimus, norus, suprasti kito asmens reiškiamus panašius dalykus, susitarti, kalbėdami apie asmeninį gyvenimą, keliones, vietoves, parduotuves, prekes, kainas, valgymą, gėrimą, orą, visuomeninius santykius, politiką, kalbas, jų mokymąsi.
19. Ugdant (is) komunikacinius gebėjimus siekiama užtikrinti kalbinės veiklos rūšių – klausymo, kalbėjimo, skaitymo ir rašymo – dermę.
20. Siekiant tinkamo komunikavimo gebėjimo, kitakalbiams privalu susipažinti su lietuviškai kalbančios visuomenės bendravimo ir elgesio normomis, kalbos etiketu, visuomenės papročiais, ritualais, tradicijomis, pagrindinėmis vertybėmis ir nuostatomis.
21. Kitakalbiai turėtų gebėti pasinaudoti supratimo strategijomis (atskirti svarbiausius ir antraeilius dalykus, faktus nuo komentarų, mokėti surasti, įvertinti bei panaudoti informaciją, nustatyti adresatą, suprasti kalbėtojo požiūrį ir komunikacines intencijas ir pan.) ir kompensavimo strategijomis, kai turimos komunikacinės kompetencijos nepakanka (pvz.: suprasti teksto esmę nekreipiant dėmesio į nežinomus kalbos elementus, mokėti pasinaudoti žodynais, gramatikomis, žinynais, lentelėmis ir pan., nežinant žodžio pasakyti savo mintį aprašomuoju būdu, pasinaudoti pašnekovo galimybėmis užpildant savo mokėjimo spragas ir pan.).
22. Komunikacinės kompetencijos ugdymo pagrindą, siekiant parengti mokinį vartoti tam tikrai situacijai tinkamą žodyną, suprasti tekstus ar raštu bendrauti, svarstyti, reikšti savo mintis, sudaro šios pagrindinės temos: asmeninis gyvenimas, visuomenė ir valstybė, Lietuvos gamta, žmogus ir aplinka, kultūrinė Lietuvos įvairovė, šiandieninė Lietuvos kultūra ir mokslas.
V. UGDYMO PRIEMONĖS
23. Programoms įgyvendinti naudojama mokomoji ir metodinė literatūra:
23.1. Pradedančiojo kalbos vartotojo valstybinės kalbos mokymui:
23.1.1. Ramonienė M., Pribušauskaitė J. Praktinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Baltos lankos, 2003.
23.1.3. Stumbrienė V., Kaškeliavičienė A. Nė dienos be lietuvių kalbos: 12 pamokų. Vilnius: Gimtasis žodis, 2001.
23.2. Pažengusiojo kalbos vartotojo valstybinės kalbos mokymui:
23.2.1. Ramonienė M., Pribušauskaitė J. Praktinė lietuvių kalbos gramatika. Vilnius: Baltos lankos, 2003.
23.2.3. Stumbrienė V., Kaškeliavičienė A. Nė dienos be lietuvių kalbos: 12 pamokų. Vilnius: Gimtasis žodis, 2001.
23.3. Savarankiško kalbos vartotojo valstybinės kalbos mokymui:
23.3.3. Juzėnienė J. Pasirengimo lietuvių kalbos egzaminui užduotys XI–XII klasei. Vilnius: Presvika, 2003.
23.4. Sustiprintam gramatinių įgūdžių ugdymui:
23.4.3. Kačinskienė R., Lileikaitė M. Lietuvių kalbos testai aukštesniųjų klasių moksleiviams. Žaltvykslė, 2005.
24. Programoms įgyvendinti naudojamos interneto prieigos:
| http ://wwwautoinfa.lt/webdic/ |
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas |
| http://www.socmin.lt/dss/ |
Aiškinamasis darbuotojų saugos ir sveikatos terminų žodynas |
| http://www.astro.lt.enciklopediia/ |
Astronomijos enciklopedinis žodynas |
| http://www.draudimas.It/index. t)ht>/lt |
Draudimo terminų žodynėlis |
| http://aldona.mii.lt/nms/terminai/term/ |
Kompiuterijos terminų aiškinamasis žodynas |
| http://www.vourdictionarv.com arba http: //www.dictionarv.com/ |
Įvairūs žodynai |
| http://www.reDublika.pl/xpicto/linki.html |
Lenkų-lietuvių, lietuvių-lenkų kalbų žodynas |
| http://www.donelaitis.vdu. lt/ |
Lietuvių kalbos tekstynas |
| http://www.sec.1t/zodvnas/l.htm |
Socialinės apsaugos terminų žodynas |
| http://www.terminvnas.lt |
Terminų bazė |
| http://www.smm.lt/nuorodos/nuorodos.htm |
Tarptautiniai ryšiai, duomenų bazės |
| http://www.rtn.lt/mi/0401/index.html |
Mokslo įdomybės |
| http://www.emokvkla.lt/cd/tarmes/ |
Lietuvių tarmės (kompiuterinis žodynas) |
| http)://www.lkz.lt |
Lietuvių kalbos žodynas |
VI. SIEKTINI REZULTATAI
25. Baigę Pradedančiojo kalbos vartotojo valstybinės kalbos mokymo programą, kitakalbiai turi gebėti bendrauti įprastose komunikacinėse situacijose, kur reikia mokėti šnekamąją ir rašomąją kalbą; patekę į neįprastą padėtį ir susidūrę su komunikacinio pobūdžio problemomis, gerai suprasti lėtą ir aiškią šneką, dažnai vartojamus posakius, susijusius su svarbiausiomis gyvenimo sritimis (pvz., apie asmenį, šeimą, apsipirkimą, vietos geografiją, tarnybą); kalbėtis ir rašyti apie paprastus, pažįstamus ir įprastinius dalykus, paprastomis kalbos priemonėmis papasakoti apie savo išsilavinimą, patirtį, artimiausią aplinką, būtiniausius poreikius; įgyti profesinės leksikos vartojimo įgūdžių pagrindus. Pradedančiojo kalbos vartotojo produktyvusis žodynas turi apimti ne mažiau kaip 800 leksikos vienetų bazinį žodyną.
26. Baigę Pažengusiojo kalbos vartotojo valstybinės kalbos mokymo programą, kitakalbiai turi gebėti aiškia, sklandžia, taisyklinga kalba bendrauti visose visuomeninio ir asmeninio gyvenimo situacijose, bendrauti tiek įprastose, tiek neįprastose komunikacinėse situacijose, susidūrę su socialinio ir lingvistinio pobūdžio problemomis, kai reikia šnekamosios ar rašytinės kalbos mokėjimo, suprasti aiškių tekstų apie žinomus dalykus (su kuriais susiduriama darbe, mokykloje, poilsiaujant ir t. t.) svarbiausias mintis; bendrauti daugelyje numatomų kasdienio gyvenimo situacijų, kurti paprastą rišlų tekstą įprastomis arba savo specialybės temomis, apibūdinti patirtį ir įvykius, svajones, viltis, norus, trumpai pateikti priežastis ir paaiškinti nuomones ar planus; vartoti profesinę leksiką; įgyti pakankamai gerus profesinės leksikos vartojimo įgūdžius. Pažengusiojo kalbos vartotojo produktyvusis žodynas turi apimti ne mažiau kaip 1500 leksikos vienetų.
27. Baigę Savarankiško kalbos vartotojo valstybinės kalbos mokymo programą, kitakalbiai turi gebėti visiškai laisvai aiškia, sklandžia, taisyklinga kalba bendrauti visose visuomeninio ir asmeninio gyvenimo situacijose. Savarankiško vartotojo kalbos mokėjimo lygio produktyvusis bazinis žodynas turi apimti ne mažiau kaip 2500 leksikos vienetų.
28. Baigę sustiprinto gramatinių įgūdžių ugdymo programą, bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų mokiniai turi gebėti taisyklingai rašyti, kalbėti, turėti gerus stilistikos bei viešojo kalbėjimo įgūdžius, būti pasiruošę tolesniam mokymuisi aukštosiose Lietuvos mokyklose, užsiimti įvairia visuomenine veikla, aktyviai įsitraukti į Lietuvos kultūrinį gyvenimą.
VII. PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS
29. Grįžtamajam ryšiui nustatyti naudojami neformalaus vertinimo (formuojamojo ir diagnostinio) bei įsivertinimo raštu ir žodžiu būdai, juos derinant tarpusavyje: testai, tezės, pratybos, pasakojimas, rašiniai pagal įvestį, darbas su tekstais, dialogai, diskusijos, pokalbiai, konspektai, kontroliniai klausimai, apklausos, anketos, straipsnių, laiškų rašymas, projektai, mokymosi dienoraščio pildymas, vaidmenų žaidimai, vaizdo treniruotės.
30. Vertinimo ir į(si)vertinimo formos:
30.1. apibendrinimas, pastabos, rekomendacijos, komentarai, simboliai, piešiniai, popieriaus lapeliai ir kt.;
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
PRITARTA
Visagino savivaldybės tarybos
2010 m. gegužės 27 d. sprendiniu Nr. TS-105
VAIKŲ IR JAUNŲ ŽMONIŲ NEFORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMŲ, ĮGYVENDINAMŲ VISAGINO VAIKŲ KŪRYBOS NAMUOSE, APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vaikų ir jaunų žmonių neformaliojo švietimo programų, įgyvendinamų Visagino vaikų kūrybos namuose, aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja vaikų ir jaunų žmonių neformaliojo ugdymo paskirtį, tikslus, uždavinius, didaktines nuostatas, turinį, ugdymo priemones, rezultatus bei pasiekimų ir pažangos vertinimą.
2. Vaikų ir jaunų žmonių neformaliojo švietimo programų (toliau – Programos) rengėjas ir vykdytojas – Visagino vaikų kūrybos namai (toliau – VVKN).
3. Programų trukmė ir apimtis nurodoma konkrečiose VVKN vykdomose neformaliojo vaikų ir jaunų žmonių kryptingo užimtumo, specializuoto ugdymo, bendravimo, tikslinio menų, profesinės linkmės dailės ugdymo modulio programose.
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-190, 2010-11-18, paskelbta TAR 2010-11-18, i. k. 2010-01304
4. Programos skirtos vaikams ir jauniems žmonėms, siekiant ugdyti jų kompetencijas ir plėtoti prigimtinius gebėjimus, gabiems ir itin gabiems dailei mokiniams – siekti dailės specializacijos.
5. Aprašas parengtas vadovaujantis Bendrųjų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ĮSAK-991, VVKN nuostatais, patvirtintais Visagino savivaldybės tarybos.
6. Apraše naudojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme (Žin., 2003, Nr. 119-5406), Muzikos, meno, choreografijos ir dailės mokyklų (skyrių) ugdymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 899, Gabių vaikų programų rėmimo kriterijų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. ISAK-2551 (Žin., 2005, Nr. 147-5375), Vaikų neformaliojo švietimo koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115), Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. ISAK-43 (Žin., 2008, Nr. 20-739), Rekomendacijose dėl profesinės linkmės dailės ugdymo modulio įgyvendinimo 2009–2010 metais aprašytas sąvokas.
II. PROGRAMŲ PASKIRTIS
7. Programos skiriamos Visagino savivaldybėje gyvenantiems vaikams ir jauniems žmonėms jų kompetencijoms per pasirinktos neformalaus švietimo krypties veiklą ugdyti plėtojant prigimtinius gebėjimus.
8. VVKN neformalųjį švietimą vykdo pagal šias Programų grupes:
8.1. kryptingo užimtumo programos – iš anksto apibrėžtos ilgalaikės (iki 2-jų metų trukmės) vaikų ir jaunų žmonių įvairių užimtumo krypčių neformaliojo švietimo programos, kuriomis siekiama ugdyti būtinas asmenines, socialines, profesines bei edukacines kompetencijas, padėsiančias diegti gyvenimo įgūdžius, brandžias vertybines nuostatas, užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams bei padėsiančias asmeniui išmokti kūrybingai spręsti savo problemas ir mokėti prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos;
8.2. bendravimo ugdymo programos – iš anksto apibrėžtos trumpalaikės (1 mokslo metų trukmės) vaikų ir jaunų žmonių įvairių bendravimo sričių neformaliojo švietimo programos, kuriomis siekiama ugdyti būtinas asmenines ir socialines kompetencijas, padėsiančias diegti bendravimo, bendradarbiavimo, kitus socialinius įgūdžius, pilietiškumą bei kitas atsakingos, sąmoningos, brandžios asmenybės, sugebančios aktyviai veikti visuomenėje, savybes;
8.3. specializuoto ugdymo programos – iš anksto apibrėžtos įvairios trukmės vaikų ir jaunų žmonių įvairių krypčių neformaliojo švietimo programos, kuriomis siekiama ugdyti specialiąsias edukacines ir profesines kompetencijas. Programos orientuotos į tam tikros siauros srities žinių ir kompetencijų įgijimą;
Papildyta punktu:
Nr. TS-190, 2010-11-18, paskelbta TAR 2010-11-18, i. k. 2010-01304
8.4. tikslinio menų ugdymo programos – iš anksto apibrėžtos ilgalaikės (nuo 7 iki 10 metų trukmės) menų sričių neformaliojo švietimo programos, kuriomis siekiama atskleisti bei tikslingai tobulinti vaikų ir jaunų žmonių įgimtus gabumus menui (vaizduojamajam menui, dekoratyviniam taikomajam menui, choreografijai, teatrui ir kt.) bei kryptingai ugdyti jų asmenines, edukacines, socialines, menų sričių profesines kompetencijas. Programos orientuotos į kūrybinę ir meninę veiklą, siekiant integruoti meno dalykų ugdymo turinį su praktine menine veikla, skatinti ir plėtoti mokinių saviraišką ir asmens kūrybines galias;
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. TS-190, 2010-11-18, paskelbta TAR 2010-11-18, i. k. 2010-01304
8.5. profesinės linkmės dailės ugdymo modulio programos – iš anksto apibrėžtos įvairios trukmės (nuo 4 iki 12 metų trukmės) dailės neformaliojo švietimo programos, kuriomis siekiama ugdyti gabių ir itin gabių dailei mokinių specifinius gebėjimus, tobulinti dailės kompetenciją, formuoti jų praktinius įgūdžius ir tolesnę specializaciją; šias programas gali rinktis tik VVKN meno mokyklos mokiniai.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. TS-190, 2010-11-18, paskelbta TAR 2010-11-18, i. k. 2010-01304
III. PROGRAMŲ TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
10. Vaikų ir jaunų žmonių neformaliojo ugdymo, vykdomo VVKN, tikslai:
10.1. per asmeninių, edukacinių, socialinių, kultūrinių ir profesinių kompetencijų ugdymą formuoti asmenį, sugebanti tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo, lavinimosi, saviraiškos, bendravimo ir bendradarbiavimo poreikius;
10.2. ugdyti vaikų ir jaunų žmonių menines ir technines kompetencijas: vaizduojamojo, dekoratyvinio taikomojo meno, choreografijos, teatro, laivų modeliavimo, radiokonstravimo, informacinių komunikacinių technologijų, automodeliavimo, filmavimo bei kitas; plėtoti asmens kūrybines galias;
11. Vaikų ir jaunų žmonių neformaliojo ugdymo, vykdomo VVKN, uždaviniai:
11.1. kryptingo užimtumo ir bendravimo ugdymo:
11.1.1. ugdyti ir plėtoti vaikų ir jaunų žmonių asmenines, socialines, edukacines ir profesines kompetencijas per saviraiškos, pažinimo ir lavinimosi poreikių tenkinimą;
11.1.3. ugdyti pilietiškumą, tautiškumą, demokratišką požiūrį į pasaulėžiūrų, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę;
11.1.6. prisidėti prie socialinės integracijos problemų sprendimo, integruojant į visuomeninį gyvenimą mažiau galimybių turinčius, ypatingų poreikių vaikus ir jaunus žmones, iškritusius iš švietimo sistemos, tiekiant jiems švietimo pagalbą;
11.2. tikslinio menų ugdymo:
11.2.1. atskleisti ir plėtoti ypatingų poreikių (gabių ir talentingų) vaikų ir jaunų žmonių meninius gebėjimus ir talentą, formuoti praktinius įgūdžius vaizduojamojo meno, dekoratyvinio taikomojo meno, choreografijos, teatro srityse;
11.2.2. žadinti ir puoselėti kiekvieno mokinio kūrybiškumą ir originalumą atsižvelgiant į jo polinkius, gebėjimus;
11.2.5. atskleisti liaudies kultūros savitumą, ugdyti atsakomybę už tolesnį jos likimą ir puoselėjimą;
11.2.6. supažindinti mokinius su pasaulinės kultūros vertybėmis ir ugdyti poreikį domėtis meno pasaulio raida;
11.3. specializuoto ugdymo:
Papildyta punktu:
Nr. TS-190, 2010-11-18, paskelbta TAR 2010-11-18, i. k. 2010-01304
11.4. profesinės linkmės dailės ugdymo:
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. TS-190, 2010-11-18, paskelbta TAR 2010-11-18, i. k. 2010-01304
11.4.1. diegti naujoviškus gabių ir itin gabių dailei vaikų mokymo būdus, siekiant veiksmingesnio dailės ugdymo diferencijavimo, individualizavimo, turtinimo ir specializavimo;
11.4.2. plėtoti mokinių kūrybiškumą, bendruosius dailės gebėjimus, praktinius įgūdžius ir kitas kompetencijas;
12. Atsižvelgiant į daugiamečio nuosekliojo ugdymo VVKN meno mokyklos sistemą atskiriems programų kursams keliami šie uždaviniai:
12.1. tikslinio menų ugdymo:
12.1.1. ankstyvasis menų ugdymas skiriamas vaikams nuo 5 metų amžiaus, turintiems meninių polinkių, ir trunka 2–3 metus; šis kursas teikia galimybę atskleisti vaikų kūrybinius sugebėjimus ir prigimtines menines galias
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-190, 2010-11-18, paskelbta TAR 2010-11-18, i. k. 2010-01304
12.1.2. pradinis menų ugdymas skiriamas vaikams, turintiems pastebimų meninių polinkių, ir trunka 2–3 metus; šis kursas teikia ugdytiniams galimybę susipažinti su pasirinktos meno srities ir konkrečios meninės raiškos instrumento savybėmis, labiau atskleisti kūrybines galias bei gebėjimus
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-190, 2010-11-18, paskelbta TAR 2010-11-18, i. k. 2010-01304
12.1.3. pagrindinis menų ugdymas skiriamas 11–15 metų vaikams, turintiems meninių gebėjimų, ir trunka 4 metus; šis kursas suteikia vaikui konkrečios meno srities technologijos pradmenis, meninės bei kūrybinės terpės pažinimo pradmenis, atskleidžia gabumus ir formuoja praktinius įgūdžius;
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-190, 2010-11-18, paskelbta TAR 2010-11-18, i. k. 2010-01304
12.1.4. išplėstinis meninis ugdymas siūlomas jauniems žmonėms (iki 29 metų amžiaus), baigusiems pradinio ir pagrindinio menų ugdymo programos kursus ir pageidaujantiems toliau plėtoti įgytus meninės saviraiškos gebėjimus; kurso trukmė – 1–3 metai; šis kursas teikia galimybę plėtoti pasirinktą meninę raišką ir meno bei kultūros pažinimą, lavinti kūrybinius gebėjimus, formuoti specifinius (meninius) iki profesinius įgūdžius;
12.1.5. profesinės linkmės dailės ugdymo modulis siūlomas 6–19 metų gabiems ir itin gabiems dailei mokiniams, siekiantiems dailės kompozicijos gebėjimų tobulinimo ir gilinimo, tam tikrų dailės šakų specializacijos ir tolesnio mokymosi pagal meno studijų srities programas; modulio trukmė – nuo 4 iki 12 metų; pageidaujantys mokiniai mokytis modulio gali pradėti bet kurioje meno mokyklos klasėje:
IV. PROGRAMŲ DIDAKTINĖS NUOSTATOS IR TURINYS
14. VVKN būreliai, kursai ir klubai įgyvendina šias kryptingo užimtumo, specializuoto ugdymo ir bendravimo ugdymo programas: techninio ugdymo, meninio ugdymo, specializuoto srities/dalyko ugdymo, pilietinio, socialinio ugdymo, gamtinio ugdymo, integruoto ugdymo, saugios ir sveikos gyvensenos ugdymo, ikimokyklinio amžiaus vaikų užimtumo, profesinių kompetencijų ugdymo ir kt.
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-190, 2010-11-18, paskelbta TAR 2010-11-18, i. k. 2010-01304
15. VVKN tikslinio menų mokyklos ugdymo programas įgyvendina VVKN meno mokykla:
15.1. vaizduojamojo meno fakultetas:
15.1.2. dizaino skyrius: bendro dizaino klasė, meninio konstravimo klasė, tekstilės dizaino klasė, drabužių dizaino klasė, floristikos dizaino klasė;
15.2. choreografijos fakultetas:
16. VVKN profesinės linkmės dailės ugdymo modulio programas įgyvendina VVKN meno mokykla, atsižvelgdama į VVKN direktoriaus patvirtinto ugdymo plano galimybes bei sukomplektuotas klases.
17. Programas sudaro VVKN mokytojai, remdamiesi VVKN ugdymo planu, suderintu su VVKN steigėju ir patvirtintu VVKN direktoriaus; įgyvendindami ugdymo programas VVKN mokytojai naudoja įvairias ugdymo strategijas, ugdymo(-si) metodus ir būdus, ugdymo formas pagal ugdytinių poreikius ir mokytojų profesines kompetencijas.
18. Programų metodika grindžiama šiuolaikinėmis ugdymo ir ugdymosi strategijomis, interaktyvaus, integralaus ugdymo (-si) sąveikos, pedagogikos ir šiuolaikinės didaktikos nuostatomis bei nukreipta į ugdytinių asmeninių, edukacinių, socialinių, kultūrinių bei profesinių kompetencijų ugdymą.
19. Pagrindiniai mokinių ugdomosios veiklos organizavimo būdai:
19.1. grupė, pogrupis – vykdant kryptingo užimtumo, specializuoto ugdymo ir bendravimo ugdymo programas;
Punkto pakeitimai:
Nr. TS-190, 2010-11-18, paskelbta TAR 2010-11-18, i. k. 2010-01304
21. Konkretūs ugdymo (si) metodai, būdai ir formos, naudojami Programoms įgyvendinti, aprašomi atskirose atitinkamos srities, krypties ar dalyko ugdymo programose ir priklauso nuo programos specifikos, tematikos, turinio sudėtingumo, ugdytinių amžiaus, poreikių, polinkių ir gebėjimų.
22. Programų turinys priklauso nuo Programos pakraipos ir konkrečios užimtumo krypties ar ugdymo srities (dalyko) ir kurso (meno mokykloje):
22.1. kryptingo užimtumo programos: techninio ugdymo programos, meninio ugdymo programos, specializuoto ugdymo programos, gamtinio ugdymo programos, integruoto ugdymo programos, saugios ir sveikos gyvensenos ugdymo programos, turizmo ugdymo programos;
22.2. bendravimo ugdymo programos: pilietinio, socialinio ugdymo programos, integruoto ugdymo programos, ikimokyklinio amžiaus vaikų užimtumo programos, turizmo ugdymo programos, saugios ir sveikos gyvensenos ugdymo programos, profesinių kompetencijų ugdymo programos, gamtinio ugdymo programos;
22.3. specializuoto ugdymo programos: informacinių komunikacinių technologijų ir informacinės kultūros ugdymo programos, floristinių kompetencijų ugdymo programos, tiksliųjų mokslų kompetencijų ugdymo programos, kalbinių kompetencijų ugdymo programos, technologinių kompetencijų ugdymo programos;
Papildyta punktu:
Nr. TS-190, 2010-11-18, paskelbta TAR 2010-11-18, i. k. 2010-01304
22.4. tikslinio menų ugdymo programos: ankstyvojo, pradinio, pagrindinio ir išplėstinio atskirų dalykų ugdymo programos. Baziniu meno mokyklos kursu laikomas pradinis ir pagrindinis meninio ugdymo kursas. Kitus kursus meno mokykla siūlo atsižvelgdama į mokinių poreikius, gebėjimus ir brandą;
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. TS-190, 2010-11-18, paskelbta TAR 2010-11-18, i. k. 2010-01304
22.5. pradinio, pagrindinio ir vidurinio profesinės linkmės dailės ugdymo modulio programos: branduolio dalykų programos ir branduolį papildančiųjų dalykų programos:
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. TS-190, 2010-11-18, paskelbta TAR 2010-11-18, i. k. 2010-01304
22.5.1. branduolio turinys įgyvendinamas per grafinės, spalvinės, erdvinės raiškos sričių bei dailės pažinimo srities dalykų programas visose klasėse;
V. SIEKTINI REZULTATAI
25. Per pasirinktas veiklos programas VVKN ugdytiniai turi įgyti kompetencijų, būtinų asmeniniam, visuomeniniam ir profesiniam gyvenimui:
25.1. asmeninių – savęs pažinimo, savistabos, pasitikėjimo savimi, savęs vertinimo, savianalizės, saviraiškos, sveikos gyvensenos, atsakomybės už savo veiksmus, kūrybiškumo, individualumo;
25.2. edukacinių (mokymosi) – savarankiško mokymosi bei informacijos valdymo, mokymosi visą gyvenimą, informacijos gavimo, jos analizavimo bei panaudojimo, mąstymo lankstumo (loginio, kritinio-probleminio, kūrybinio), bendro kultūrinio, meninio, muzikinio ir technologinio išprusimo;
25.3. socialinių – bendravimo ir bendradarbiavimo, darbo komandoje, demokratinių struktūrų ir procedūrų išmanymo, sprendimų priėmimo, konfliktų sprendimo, lygių galimybių įsisąmoninimo, ekologinės savimonės, socialinių vaidmenų ir socialinio elgesio būdų išmanymo;
25.4. profesinių – specifinių sričių žinių, gebėjimų ir įgūdžių, supratimo apie šiuolaikinę darbo rinką, veiklos kokybę; menų ir technologijų teorijos ir praktikos bei tam tikro meistriškumo lygio:
25.4.1. meninių: liaudies amatų, chochlomos ornamento kūrimo, pintų iš vytelių, šiaudelių gaminių kūrimo technologijų, spalvinės kompozicijos gamos kūrimo, rankdarbių iš skirtingų medžiagų gaminimo technologijų (iš audinių, vielų, kaspinų, siūlų, šiaudų ir kt.) žaislų, aplikacijų, sveikinimo atvirukų, puokščių, papuošalų, dekoratyvinių kompozicijų kūrimo, keramikos meno, šokio etikos ir technikos, sugebėjimo bendrauti su šokio partneriu ir kitais šokio dalyviais, improvizavimo, ritmo pajautimo, choreografijos pagrindų, muzikinės klausos, liaudies folkloro, scenos kultūros, etikos ir estetikos, gitaros grojimo ir atlikimo technikos, interpretacijos, vokalo sceninės kultūros, muzikavimo ansamblyje, teatrinės meninės raiškos, meninės komunikacijos, dekoravimo ir vaidinimo, teatro, dizaino pagrindų ir kt.;
25.4.2. techninių: konstravimo, modeliavimo, radiomontavimo, automodeliavimo, techninių įrankių panaudojimo, laivų modeliavimo ir maketų projektavimo, supratimo apie modeliuose naudojamų variklių tipus, variklių eksploatavimo, darbų saugos, automatikos ir radijo aparatūros laivų modeliavime naudojimo, modelio brėžinių, piešinių, aprašymų nagrinėjimo, modelio braižymo, detalių ir šablonų gaminimo, pirminių gaisro gesinimo priemonių panaudojimo, informacinių komunikacinių technologijų panaudojimo, įvairių informacinių komunikacinių programų ir žiniatinklio dizaino pagrindų panaudojimo, darbo su įvairia vaizdo ir garso technika pagrindų, filmavimo ir nufilmuotos medžiagos montavimo pagrindų išmanymo, filmų scenarijaus kūrimo, fotografavimo ir kt.
26. Įgytos kompetencijos padės vaikui tapti brandžia asmenybe, gebančia atsakingai spręsti savo problemas ir aktyviai veikti, lanksčiai prisitaikyti prie tam tikrų sąlygų bendruomenėje, visuomenėje bei įsitvirtinti darbo rinkoje, savarankiška, kryptingai motyvuota asmenybe, gebančia kurti bendruomeniškumą skatinančią aplinką ir į ją įtraukti daugiau visuomenės narių.
VI. PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS
27. VVKN mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas vykdomas remiantis šiuolaikine vertinimo samprata ir nuostatomis bei VVKN priimtu ir patvirtintu mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo ir skatinimo tvarkos aprašu.
28. Mokiniui, baigusiam meno mokyklos pagrindinio ugdymo programą, išduodamas LR švietimo ir mokslo ministro nustatyto pavyzdžio pažymėjimas – neformaliojo vaikų švietimo pažymėjimas, kodas 9201.
VII. UGDYMO PRIEMONĖS
30. Ugdymo priemonės pasirenkamos ir naudojamos priklausomai nuo ugdymo krypties, srities, dalyko, konkrečios programos specifikos, keliamų reikalavimų, mokytojo pasirinkimo ir nurodomos atitinkamos programos turinyje:
30.3. mokymo (si) (didaktinės, vaizdinės ir kitos) priemonės: straipsniai žiniasklaidoje, didaktinė dalomoji medžiaga, teatrinės lėlės, stalo žaidimai, muzikos instrumentai, sceninės raiškos priemonės (įvairūs kostiumai, rekvizitai, grimo schemos ir priemonės ir kt.); muzikiniai ir vaizdo įrašai; gamtinė medžiaga (šiaudai, vytelės, molis ir kt.); tekstilė ir su ja susijusios priemonės (audiniai, karpinai, siūlai, staklės ir kt.); kitos priemonės pagal veiklos specifiką (viela, kalkės, dažai, teptukai, molbertai ir kt.); demonstracinės priemonės (plakatai, meno veikėjų portretai, žemėlapiai, Lietuvos Respublikos atributika, paveikslų ir nuotraukų albumai, natūros pavyzdžiai, šiaudų, vytelių, molio gaminiai, skulptūros, gipso modeliai ir kt.);
30.4. techninės ugdymo priemonės: kompiuteris, kompiuterinės programos, garso, vaizdo medžiaga (kasetės, kompaktiniai diskai, universalieji skaitmeniniai diskai, skaidrių komplektai, diapozityvai, videofilmai), įvairios technikos prietaisai, įvairios technikos priemonės ir medžiagos, reikalingos pagal veiklos specifiką (filmavimo kamera, fotoaparatas, molio deginimo krosnis, dėklai, žirklės, peiliai, kočėlai, pieštukai, klijai, adatos, siūlai ir kt.), laivų, radijo įrangos brėžiniai ir maketai, meniniai ir dokumentiniai filmai ir kt.;
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
PRITARTA
Visagino savivaldybės tarybos
2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. TS-105
VAIKŲ IR JAUNŲ ŽMONIŲ SPORTO UGDYMO PROGRAMŲ, ĮGYVENDINAMŲ VISAGINO SPORTO CENTRE, APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vaikų ir jaunų žmonių sporto ugdymo programų, įgyvendinamų Visagino sporto centre, aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja vaikų ir jaunų žmonių ugdymo paskirtį, tikslus, uždavinius, turinį, ugdymo priemones, rezultatus bei pasiekimų ir pažangos vertinimą.
2. Vaikų ir jaunų žmonių ugdymo programų (toliau – Programos) rengėjas ir vykdytojas – Visagino sporto centras (toliau – VSC).
3. Programų trukmė ir apimtis priklauso nuo sportininkų rengimo etapų, aprašytų Sporto mokymo įstaigų bendruosiuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1012 ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2000 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 129, ir sportininkų rengimo etapų, patvirtintų Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2004 m. rugsėjo 1 d. („Mokymo grupių komplektavimas, treniruočių apimtys, varžybų skaičius sporto mokyklos įstaigose“).
4. Programos skirtos pageidaujantiems sportuoti ir siekiantiems svarių konkrečios sporto rungties rezultatų vaikams ir jauniems žmonėms; jų priėmimas ugdytis pagal neformaliojo švietimo sporto šakų ugdymo programas vykdomas vadovaujantis steigėjo patvirtintu Vaikų ir jaunų žmonių priėmimo į Visagino sporto centrą ir grupių komplektavimo tvarkos aprašu.
3. Aprašas parengtas vadovaujantis Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2000 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 94 „Dėl Lietuvos sportininkų kvalifikacinių kategorijų“, Sporto mokymo įstaigų bendraisiais nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1012 ir Kūno kultūros ir sporto departamento prie LR Vyriausybės generalinio direktoriaus 2000 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 129, Bendrųjų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ĮSAK-991, Vaikų neformaliojo švietimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115), moksliniais ir metodiniais Lietuvos ir užsienio autorių tyrinėjimais, VSC vystomų sporto šakų taisyklėmis.
5. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme (Žin., 2003, Nr. 119-5406), Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto 2005-2015 m. strategijoje, Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatyme (Žin., 1995, Nr. 9-215; 2008, Nr. 47-1752) ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiose kūno kultūrą ir sportą, bei šaltiniuose aprašytas sąvokas (Sporto terminų žodyne (parengė S. Stonkus, Kaunas, 1996) ir kt.).
II. PROGRAMŲ PASKIRTIS
7. Programos skiriamos vaikams ir jauniems žmonėms, norintiems išreikšti save įvairiose sporto šakose. VSC įgyvendinamos šios Programos:
8. Pagal daugiametę sportininkų rengimo sistemą Programos skirstomos į 4 mokymo etapus:
8.1. I etapas (pradinio rengimo (PR) skiriamas 5–16 metų vaikams ir trunka 2–6 metus (amžius ir etapo trukmė priklauso nuo pasirinktos sporto šakos specifikos). Šiame etape atliekamas kūno kultūros, sveikatingumo ir auklėjamasis darbas, skirtas fiziniam pasirengimui, sporto šakos technikos pagrindams įgyti, kontroliniams normatyvams įvykdyti siekiant patekti į meistriškumo ugdymo etapą.
8.2. II etapas (meistriškumo ugdymo (MU) skiriamas 12–22 metų sportininkams, įvykdžiusiems ne trumpesnį kaip 2–4 metų (atskirų sporto šakų – iki 6 metų) būtinąjį pasirengimą ir kontrolinius bendrojo fizinio ir specialaus pasirengimo normatyvus; taip pat sportininkams, įvykdžiusiems III, II, I kvalifikacinių kategorijų normatyvus. Šio etapo trukmė – 3–5 metai.
8.3. III etapas (meistriškumo tobulinimo (MT) skiriamas 16–25 metų sportininkams, įvykdžiusiems II, I, NK (nacionalinės kategorijos) kvalifikacinių kategorijų normatyvus. Perkėlimas pagal mokymo metus šiame etape vykdomas esant teigiamai sportinių rodiklių augimo dinamikai. Šio etapo trukmė – 3 metai.
8.4. IV etapas (didelio meistriškumo (DM) skiriamas 21–29 metų sportininkams, įvykdžiusiems I, NK (nacionalinės kategorijos), TK (tarptautinės kategorijos) kvalifikacinių kategorijų normatyvus. Perkėlimas pagal mokymo metus šiame etape vykdomas esant teigiamai sportinių rodiklių augimo dinamikai. Šio etapo trukmė – 3 metai.
III. PROGRAMŲ TIKSLAS IR UŽDAVINIAI
10. Programų bendras tikslas yra per vaikų ir jaunų žmonių kompetencijų ugdymą formuoti asmenį, sugebantį tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius.
11. Programų uždaviniai:
11.1. ugdyti vaikų ir jaunų žmonių tobulinimosi, savikontrolės ir savęs pažinimo įgūdžius; stiprinti sveikatą, puoselėti dvasines, psichines ir fizines žmogaus galias;
11.2. tobulinti vaikų ir jaunų žmonių fizinį, techninį ir taktinį pasirengimą; rengti aukštos kvalifikacijos sportininkus, Lietuvos rinktinių rezervą;
11.3. atskleisti talentingus sportui vaikus ir jaunus žmones, išsaugoti juos, rengti ir mokyti juos deramai atstovauti miestui ir šaliai svarbiausiuose šalies ir tarptautiniuose sporto renginiuose;
13. Atsižvelgiant į daugiametę sportininkų rengimo sistemą atskiriems Programų etapams keliami uždaviniai:
13.1. pradinio rengimo etapas: skatinti sportuojančiųjų vaikų ir jaunų žmonių ugdymosi motyvaciją, pritraukti kuo daugiau gyventojų į sportinę ir sveikatingumo veiklą; orientuoti sportininkus vienai ar kitai sporto šakai; teikti optimalų bendrąjį fizinį parengimą ir pradinį visų specialiųjų fizinių savybių ugdymą; mokyti sporto šakos pagrindų; išugdyti specifines elgesio savybes: pasirengimą atlikti krūvį, meistriškumo siekimą, poreikį treniruotis;
13.2. meistriškumo ugdymo etapas: optimizuoti visapusišką parengtumą, kreipiant dėmesį į sporto šakos specifinius pasireiškimo būdus; ugdyti ir tobulinti pagrindinius įgūdžius varžybose; didinti sportininkų technikos lygį; tobulinti taktinių komponentų meistriškumą;
13.3. meistriškumo tobulinimo etapas: tobulinti vaikų ir jaunų žmonių sportinius įgūdžius; didinti sporto varžybų apimtį; siekti sportininkų technikos lygio stabilizavimo ir automatizavimo;
IV. PROGRAMŲ TURINYS
14. Programos pagrįstos bendraisiais didaktikos principais (sistemingumo, sąmoningumo, vaizdumo, tinkamumo, moksliškumo), neformalaus ugdymo principais (aktualumo, demokratiškumo, prieinamumo, individualizavimo, savanoriškumo) kartu su specifiniais sporto treniruotės principais, atspindinčiais ryšį tarp treniruotės poveikio sportininko organizmui ir vaiko ar jauno žmogaus ir reagavimo į treniruotės vyksmo dėsningumus (geriausių sportinių rezultatų siekimo; specializacijos; individualizavimo; bendrojo ir specialiojo sportinio rengimo vieningumo; treniruotės vyksmo nenutrūkstamumo; fizinio krūvio didinimo; sportinio rengimo cikliškumo; krūvio banguotumo).
15. Programas sudaro VSC treneriai-sporto mokytojai, remdamiesi VSC grupiniais ar individualiais mokymo planais, patvirtintais VSC direktoriaus.
16. Programų ugdymo turinys paremtas sporto mokslo įrodyta ir praktikoje patvirtinta daugiamete sportininkų rengimo sistema.
17. Programų ugdymo turinį sudaro teorinis ir praktinis sportininkų ugdymas, įgūdžių formavimas bei jų realizavimas, bendrųjų socialinių, kultūrinių, asmeninių, edukacinių, profesinių ir kitų kompetencijų ugdymas.
18. Teorinis ugdymas apima bendruosius kūno kultūros, sveikos gyvensenos, racionalios dienotvarkės, mitybos reikalavimus, asmens higienos taisykles ir savisekos principus, elgesio ir kultūros žinias; fizinių pratimų įtakos atskirų organų ir sistemų veiklai, bendrųjų treniruotės dėsningumų, pasirinktos sporto šakos technikos elementų, taktinių gudrybių panaudojimo žinias, sporto varžybų taisyklių nagrinėjimą ir suvokimą.
19. Praktinis ugdymas apima bendrąjį ir specialųjį fizinį, techninį, taktinį ir psichologinį sportininkų rengimą, jo metu įgyti mokėjimai ir įgūdžiai realizuojami per sporto varžybas:
19.1. Bendrasis fizinis rengimas – tai pedagoginis procesas, skirtas pagrindinėms fizinėms savybėms ir funkcinėms organizmo galimybėms ugdyti. Bendrasis fizinio rengimo vykdymas glaudžiai susijęs su kiekvieno pratimo technikos įvaldymu; vaikai ir jauni žmonės turi gebėti įveikti išorės pasipriešinimą (jėga), gebėti tam tikromis sąlygomis atlikti veiksmus per minimalų laiką (greitis), gebėti pasipriešinti nuovargiui (ištvermė), gebėti atlikti didelės amplitudės judesius (lankstumas), įvaldyti judesių koordinaciją (vikrumas); sportininkas turi pasiekti harmoningą raumenų išvystymą pagal pasirinktą sporto šaką, turėti tinkamą bendrąją ištvermę, sąnarių paslankumą, gebėti atlikti judesius be didelės įtampos.
19.2. Specialusis fizinis rengimas – tai pedagoginis procesas, skirtas tam tikros sporto šakos specialiosioms fizinėms savybėms ugdyti (SFP-1, SFP-2). SFP-1 gebėjimai: turėti tinkamą tam tikrų raumenų grupių masę, absoliučią ir santykinę jėgą ir jų elastingumą; turėti tinkamai išvystytą specialiąją raumenų jėgą (dinaminę, statinę, sprogstamąją), gerai valdyti judesių ir veiksmų koordinaciją ir greitį; turėti tinkamą šoklumą, lankstumą, specialųjį miklumą (sąveika komandoje); gebėti atlikti judesius ir veiksmus be įtampos. SFP-2 gebėjimai: dalyvauti varžybų veikloje; svarbiausiose varžybose gebėti pasiekti geriausią sportinę formą.
19.3. Techninis rengimas – tai racionaliausias judesių atlikimo būdo įvaldymas. Vaikas ar jaunas žmogus turi įvaldyti pasirinktos sporto šakos techniką; mokėti teisingai atlikti reikiamus judesius, elementus, veiksmus; gebėti atsipalaiduoti; gebėti atlikti judesius įprastomis ir sunkesnėmis sąlygomis; mokėti teisingai atlikti bendrojo fizinio parengimo ir specialiuosius pratimus.
19.4. Taktinis rengimas – tai procesas, skirtas tinkamai pasinaudoti: savo fizinėmis savybėmis, technikos įgūdžiais, aplinkos sąlygomis varžybose. Vaikas ar jaunas žmogus turi gebėti tinkamai paskirstyti jėgas, pasinaudoti varžovų klaidomis, žinoti sporto šakos gudrybes.
19.5. Psichologinis rengimas – pedagoginis procesas, skirtas vaiko ar jauno žmogaus asmenybei, jo moralinėms savybėms ugdyti, kuris atliekamas viso sportinio parengimo metu. Vaikas ar jaunas žmogus turi suformuoti stabilią motyvaciją ir gebėti siekti užsibrėžto tikslo; gebėti pasipriešinti varžybų stresui, įtampai, išmokti įsivertinti, susidaryti objektyvų vaizdą apie savo raidos ir tobulėjimo galimybes, būdus ir metodus.
20. Bendrosios sportininkų ugdymo kompetencijos įgyjamos sudarant atitinkamas ugdymosi sąlygas per sporto šakos pasirinkimo laisvę. Vaikai laisvai renkasi sporto šaką, trenerį, tinkamiausias veiklas kompetencijoms ugdyti, dalyvauja jose savo noru ir niekieno neverčiami. Siūlomos sporto veiklos ir mokymosi būdai yra prieinami visiems sportininkams pagal amžių, išsilavinimą, turimą patirtį, nepriklausomai nuo socialinės padėties. Vaikų ir jaunų žmonių ugdymas individualizuojamas pagal kiekvienam vaikui reikalingą kompetenciją, atsižvelgiant į jo asmenybę, galimybes, poreikius ir pasiekimus.
21. Pagrindinės vaikų ir jaunų žmonių ugdymo formos yra šios: teorinės paskaitos, praktinės mokomosios pratybos sporto bazėje ir sporto stovykloje, dalyvavimas sporto varžybose. Taip pat gali būti organizuoti seminarai, disputai, ekskursijos, testai, kontrolinių normų patikrinimai ir 1.1.
V. UGDYMO PRIEMONĖS IR ĮRANGA
23. Programoms įgyvendinti naudojama mokomoji ir metodinė literatūra:
23.1. Jaunųjų futbolininkų rengimo programa. KKSD prie LR Vyriausybės, LFF. Lietuvos sporto informacijos centras. Vilnius, 2005.
23.2. Jaunųjų futbolininkų pradinio rengimo pirmų ir antrų metų programa. KKSD prie LR Vyriausybės, LFF. Lietuvos sporto informacijos centras. Vilnius, 2003.
23.6. Karoblis P., Raslanas A., Steponavičius K., Didelio meistriškumo sportininkų rengimas. Vilnius, 2002.
24. Programų įgyvendinimui naudojamos interneto prieigos:
| http://www.losc.lt/index.php |
Lietuvos olimpinis sporto centras |
| http://www.kksd.lt |
Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas |
| http://www.sportinfo.lt |
Lietuvos sporto informacijos centras |
| http://www.lse.lt |
Lietuvos sporto enciklopedija |
| http://www.ltok.lt/home/en2ine |
Lietuvos tautinis olimpinis komitetas |
| http://www.lkka.lt/ |
Lietuvos kūno kultūros akademija |
VI. SIEKTINI REZULTATAI
26. Baigę Programų pradinio rengimo etapą (PR), vaikai ir jauni žmonės turi turėti optimalų bendrąjį fizinį parengimą ir pradinį visų specialiųjų fizinių savybių išsivystymą; žinoti pasirinktos sporto šakos ypatumus, įvaldyti sporto šakos pagrindinę techniką; turėti varžybų patirties – dalyvauti bendrojo ir specialaus fizinio rengimo varžybose, pasirinktos sporto šakos varžybose (per metus 2–8 renginiai, iš jų 1–2 – svarbiausios varžybos). Vaikai ir jauni žmonės turi įvykdyti sportininkų III ar II kvalifikacinių kategorijų reikalavimus. Taip pat turi įgyti asmenines (savęs pažinimas, savistaba, pasitikėjimas savimi, saviraiška, sveika gyvensena), socialines (bendravimas ir bendradarbiavimas, darbas komandoje) kompetencijas.
27. Baigę Programų meistriškumo ugdymo etapą (MU), vaikai ir jauni žmonės turi turėti optimizuotą visapusišką parengtumą, įvaldyti sporto šakos specifinę judesių ir įgūdžių techniką; mokėti panaudoti savo įgūdžius varžybose, turėti pakankamą technikos lygį, taktinių komponentų meistriškumą. Vaikai ir jauni žmonės turi įgyti tinkamą sportinę patirtį per metus dalyvaudami bendrojo ir specialaus fizinio rengimo varžybose, pasirinktos sporto šakos varžybose (per metus 6– 15 renginių, iš jų 2–3 – svarbiausios varžybos). Vaikai ir jauni žmonės turi įvykdyti sportininkų III, II ar I kvalifikacinių kategorijų reikalavimus. Taip pat turi įgyti asmenines (savęs vertinimas), edukacines (savarankiškas užduočių atlikimas, informacijos gavimas, jos analizavimas bei panaudojimas), profesines (specifinių sričių žinios, gebėjimai ir įgūdžiai – gebėjimas savarankiškai vesti apšilimą, bendrojo fizinio rengimo užsiėmimus, mokyti pratimų technikos) kompetencijas.
28. Baigę Programų meistriškumo tobulinimo etapą (MT), vaikai ir jauni žmonės turi tobulai valdyti sporto šakos judesius ir įgūdžius; turėti didelę sporto varžybų patirtį; pasiekti sportinio technikos lygio stabilizavimą ir automatizavimą; per metus dalyvauja pasirinktos sporto šakos varžybose (per metus 12–20 renginių, iš jų 2–4 – svarbiausios varžybos). Vaikai ir jauni žmonės turi įvykdyti sportininkų II, I ar NK (nacionalinės kategorijos) kvalifikacinių kategorijų reikalavimus. Turi įgyti asmenines (savianalizė, atsakomybė už savo veiksmus), edukacines (mokymasis visą gyvenimą, informacijos valdymas, mąstymo lankstumas), socialines (demokratinių struktūrų ir procedūrų išmanymas, sprendimų priėmimas), profesines (supratimas apie šiuolaikinio sporto padėtį) kompetencijas.
29. Baigę Programų didelio meistriškumo etapą (DM), jauni žmonės turi būti įgiję didelį sporto šakos specifinį meistriškumą iki aukščiausio individualiai galimo lygio; varžybose pasiekti aukščiausius rezultatus; būti įgiję tobulą taktinį meistriškumą; stiprų charakterį, valią, psichologinį atsparumą. Turi būti labai aukštas varžybų patirties lygis: per metus turi dalyvauti 18–25 sporto šakos varžybose (iš jų 4–8 – svarbiausios varžybos). Gali būti Nacionalinės rinktinės narys, turi įvykdyti sportininkų NK (nacionalinės kategorijos) ar TK (tarptautinės kategorijos) kvalifikacinių kategorijų reikalavimus. Turi turėti socialines (konfliktų sprendimas, lygių galimybių įsisąmoninimas, vertybinių nuostatų visuma), edukacines (loginis, kritinis-probleminis, kūrybinis mąstymas), profesines (požiūris į sportinės veiklos kokybę) kompetencijas.
30. Laukiami Programų rezultatai vaikui ar jaunam žmogui:
30.1. vaikas ar jaunas žmogus įgis kompetencijų, būtinų asmeniniam, visuomeniniam ir profesiniam gyvenimui;
VII. PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS
31. Vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais vaiko ar jauno žmogaus poreikiais, turi atitikti ugdymo ir ugdymosi tikslus. VSC vadovaujasi šiais vertinimo principais: pozityvumo, konstruktyvumo, objektyvumo, individualumo, atvirumo, informatyvumo.
32. Vertinama individuali sportininko pažanga – įvertinami dabartiniai sporto pasiekimai lyginant su ankstesniaisiais. Stengiamasi nelyginti vaikų ir jaunų žmonių pasiekimų tarpusavyje.
33. Šio vertinimo tikslas – padėti ugdytiniui mokytis, pažinti ir įvertinti save, kelti sportininkų ugdymosi motyvaciją.
34. Vertinimo metodai: stebėjimas; pokalbiai; savarankiški darbai; pratybos; kontrolinių normatyvų laikymas, testų atlikimas; darbas komandoje; varžybose pasiektų rezultatų analizė.
35. Sportiniam rezultatui pamatuoti naudojamos šios vertinimo formos: testai, kontrolinių normų patikrinimai, įvairios varžybos.
36. Informavimo apie vertinimą formos:
36.1. skirtos vaikams, jauniems žmonėms ar vaiko atstovams pagal įstatymą: susirinkimai, individualūs pokalbiai, varžybų rezultatų analizė;
36.2. skirtos VSC administracijai: varžybų ataskaita, varžybų užrašai mokomojo darbo apskaitos žurnaluose, kontroliniai testai, varžybų protokolai;
36.3. skirtos VSC pedagogų bendruomenei, Visagino savivaldybės administracijai, miesto bendruomenei: metinės veiklos analizė, kur apibrėžiamas sportininkų, varžybų, rinktinių narių skaičius, aukščiausi pasiekimai ir t. t., pateikiama ataskaita apie varžybų vykdymą Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistui, straipsniai apie sportinius pasiekimus ir renginius miesto žiniasklaidoje;
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
PRITARTA
Visagino savivaldybės tarybos
2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. TS-105
VAIKŲ IR JAUNJJ ŽMONIŲ MUZIKOS UGDYMO PROGRAMŲ, ĮGYVENDINAMŲ VISAGINO ČESLOVO SASNAUSKO MUZIKOS MOKYKLOJE, APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vaikų ir jaunų žmonių muzikos ugdymo programų, įgyvendinamų Visagino Česlovo Sasnausko muzikos mokykloje, aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja vaikų ir jaunų žmonių neformaliojo muzikinio ugdymo paskirtį, tikslus, uždavinius, turinį, ugdymo priemones, siektinus rezultatus bei pasiekimų ir pažangos vertinimą.
2. Visagino Česlovo Sasnausko muzikos mokyklos neformaliojo vaikų ir jaunų žmonių švietimo programų (toliau – Programos) rengėjas ir vykdytojas – Visagino Česlovo Sasnausko muzikos mokykla (toliau – Mokykla).
3. Programų trukmė nustatoma atsižvelgiant į mokinio amžių, brandą, pasirinktą muzikos instrumentą (dainavimo kryptį); trukmė nurodyta konkrečiose Mokyklos vykdomose bendrosiose, individualiosiose ir profesinės linkmės muzikinio ugdymo modulio programose.
4. Mokinių priėmimas mokytis pagal Programas vykdomas vadovaujantis Mokinių priėmimo į Visagino Česlovo Sasnausko muzikos mokyklą ir klasių komplektavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Visagino savivaldybės tarybos.
5. Aprašas parengtas vadovaujantis Muzikos mokyklų programiniais reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 986, Bendrųjų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansuojamų neformaliojo švietimo programų kriterijų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. ĮSAK-991, Vaikų neformaliojo švietimo koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4- 115), Mokyklos nuostatais, patvirtintais Visagino savivaldybės tarybos.
6. Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme (Žin., 2003, Nr. 119-5406), Muzikos mokyklų programiniuose reikalavimuose, patvirtintuose Švietimo ir mokslo ministro 2002 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 986, Vaikų neformaliojo švietimo koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. ISAK-2695 (Žin., 2006, Nr. 4-115), Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. ISAK-43 (Žin., 2008, Nr. 20-739), ir Gabių vaikų ir talentingų vaikų ugdymo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-105 (Žin., 2009, Nr. 12-483), Profesinės linkmės muzikinio ugdymo modulio apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. ISAK-354, aprašytas sąvokas.
II. PROGRAMŲ PASKIRTIS
8. Programų paskirtis priklauso nuo daugiamečio nuosekliojo muzikinio ugdymo Mokykloje sistemos:
8.1. Pradinio muzikavimo programos skiriamos mokiniams, siekiantiems susipažinti su pasirinktos meno srities ir konkrečios meninės raiškos instrumento savybėmis, atskleisti savo kūrybines galias ir gebėjimus, suformuoti elementarius dainavimo bei instrumento valdymo technikos įgūdžius;
8.2. Pagrindinio muzikavimo programos skiriamos mokiniams, baigusiems pradinio muzikavimo programas ir siekiantiems įgyti konkrečios meno srities, dainavimo ir instrumento technologijos, meninės bei kūrybinės terpės pažinimo pradmenis, atskleisti gabumus ir suformuoti praktinius įgūdžius, gilinti elementarias muzikos teorijos ir muzikos istorijos žinias, ugdyti didesnės apimties kūrinių, kūrinio formos ir faktūros bei frazių struktūros suvokimą;
8.3. Išplėstinio muzikavimo programos siūlomos mokiniams, baigusiems pagrindinio muzikavimo programas ir turintiems muzikinių gabumų, pasiekimų bei pageidaujantiems toliau plėtoti įgytus meninės saviraiškos gebėjimus ir siekti meninės profesinės kompetencijos;
9. Mokykloje įgyvendinamos šios Programos:
9.7. pučiamųjų instrumentų (saksofono, klarneto, fleitos, trimito) mušamųjų specialybės ugdymo programa;
9.12. profesinės linkmės muzikinio ugdymo modulio programa (įgyvendinama atsižvelgiant į Mokyklos direktoriaus patvirtinto ugdymo plano galimybes);
10. Įgyvendinant Programas siekiama, kad muzikinius įgūdžius mokiniai socialiai įprasmintų kūrybiniais laimėjimais, muzikavimu ansamblyje, kartu su mokytojais dalyvautų atlikėjiškoje ir kūrybinėje veikloje, reprezentuotų ir aktyvintų miesto, regiono kultūrinį gyvenimą, plėtotų muzikinę švietėjišką veiklą.
III. PROGRAMŲ TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
12. Neformaliojo muzikinio ugdymo, vykdomo Mokykloje, tikslai:
13. Neformaliojo muzikinio ugdymo, vykdomo Mokykloje, uždaviniai:
13.1. sudaryti sąlygas atsiskleisti ir formuotis asmenybei ir plėtoti jos kūrybinius meninius gebėjimus;
13.2. teikti kryptingą muzikinį išsilavinimą, teikti meninės bei kūrybinės terpės pažinimo pradmenis, supažindinti su pasirinktos muzikos meno srities ir pasirinktos konkrečios meninės raiškos (muzikavimo, dainavimo, dirigavimo) savybėmis; mokyti ir tobulinti instrumentinio muzikavimo įgūdžius;
13.3. sudaryti galimybes ir palankesnes sąlygas gabiems ir itin gabiems muzikai vaikams plėtoti ryškius muzikinius gebėjimus ir įgūdžius, gilinti muzikinę, asmeninę, socialinę ir kitas kompetencijas;
13.4. teikti ir plėtoti meno kultūros pažinimą, išugdyti gebėjimą suprasti ir vertinti profesionalią muziką, kūrinius, kultūrinės aplinkos procesus;
14. Kiekvienos muzikinio ugdymo srities Programa turi specifinių uždavinių pagal jai būdingą pakraipą (atsižvelgiant į šiai pakraipai keliamus bendrus muzikinio ugdymo reikalavimus, programos lygmenį (bendroji ar individualioji), muzikinio ugdymo specialybės ir dalyko mokymo (si) reikalavimus, mokinio individualias savybes (amžių, brandą, gebėjimus).
IV. UGDYMO TURINYS
15. Mokyklos įgyvendinamų Programų turinys priklauso:
15.1. nuo ugdymo pakopos ir programos trukmės:
15.1.2. pagrindinis muzikinis ugdymas – 3 metų (IV–VI klasės) ir 4 metų trukmės (IV–VII klasės) priklausomai nuo specialybės;
15.1.3. išplėstinis muzikinis ugdymas – nuo 1 iki 4–5 metų trukmės (VII–X ar VIII–XII klasės) priklausomai nuo specialybės (pagal mokinio gebėjimus ir jo pageidavimą, jeigu yra laisvų vietų);
15.2. nuo programos lygmens:
15.2.1 bendrosios programos, atitinkančios Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas bendrąsias muzikos mokyklų programas;
15.3. nuo muzikinio ugdymo specialybės krypties, mokomųjų dalykų, ugdymo organizavimo formų ir mokymosi trukmės:
15.3.1. dainavimas. Specialybės privalomieji dalykai yra dainavimas, solfedžio, fortepijonas (atitinka fortepijono specialybės reikalavimus), muzikos istorija, ansamblis, akompanimentas; pasirenkamasis dalykas – harmonija. Dainavimo, fortepijono dalykų pamokos individualios. Ansamblio, solfedžio, muzikos istorijos, pamokos – grupinės (neįgaliems mokiniams – individualios). Solinį dainavimą gali lavinti tik turintys puikius vokalinius, muzikinius gebėjimus, ritmo pojūtį, komunikabilumą mokiniai. Solinis dainavimas suteikia meninės saviraiškos, kūrybinės veiklos, kultūrinės patirties, galimybę dalyvauti konkursinėje ir koncertinėje veikloje, kuri vykdoma įvairiais lygiais, atsižvelgiant į vaikų individualius gebėjimus: mokykloje, mieste, apskrityje, respublikoje ir tarptautiniu lygiu. Mokymo (si) trukmė – 7 metai;
15.3.2. chorinis dainavimas ir dirigavimas. Specialybės privalomieji dalykai yra dainavimas ir dirigavimas (dirigavimas – VI, VII klasėje), solfedžio, fortepijonas (atitinka fortepijono specialybės reikalavimus), muzikos istorija, vokalinis ansamblis, akompanimentas; pasirenkamieji dalykai – dainavimas (pradiniame ir pagrindiniame ugdymo kursuose), harmonija. Dirigavimo, dainavimo, fortepijono dalyko pamokos individualios, kitų dalykų – grupinės (neįgaliems mokiniams – individualios). Mokiniai inicijuojami meninei, muzikinei, kultūrinei veiklai; ugdytiniai savo meninius gebėjimus realizuoja koncertuose, konkursuose, edukaciniuose kultūriniuose renginiuose. Mokymo (si) trukmė – 7 metai;
15.3.3. muzikos instrumentas. Mokiniai, atsižvelgiant į jų poreikius, norus, gebėjimus, amžių bei Mokyklos meninio ugdymo tradicijas, renkasi vieną iš šių muzikos instrumentų specialybių: fortepijoną (pianiną), smuiką, klasikinę gitarą, akordeoną, bajaną, kankles, birbynę; pučiamuosius instrumentus (individualiai pagal mokinio brandą): saksofoną, klarnetą, blok fleitą, išilginę fleitą, trimitą; mušamuosius instrumentus, elektroninius muzikos instrumentus. Privalomieji ugdymo dalykai yra atitinkamas muzikos instrumentas, solfedžio, muzikos istorija, ansamblinis grojimas. Pasirenkamieji dalykai – papildomas muzikos instrumentas (rekomenduojama rinktis fortepijoną (pianiną) ir harmonija. Solfedžio, muzikos istorijos ir harmonijos pamokos, instrumentinis ansamblis ir orkestrai yra grupiniai užsiėmimai, pagrindinio ir papildomo muzikos instrumento pamokos yra individualios. Fortepijono ir smuiko specialybių mokymo trukmė 7 metai, kitų muzikos instrumentų specialybių – 6 metai.
16. Programos rengiamos Mokyklos mokytojų, remiantis Mokyklos ugdymo planais, suderintais su Mokyklos steigėju ir patvirtintais Mokyklos direktoriaus, ir konkretizuojamos rengiant kiekvieno mokinio individualią, saviraiškos muzikavimo programą (repertuarą). Mokytojai rengia solfedžio, muzikos istorijos ir harmonijos dalykų teminius planus.
17. Plėtojant ansamblio ir kolektyvinio muzikavimo, sceninės kultūros, meninės interpretacijos ir meninės saviraiškos įgūdžius ir siekiant demokratiškumo, tarpkultūrinio pažinimo, bendravimo kompetencijos, Mokykloje įgyvendinimas kolektyvinis mokinių ir mokytojų muzikavimas. Mokomojo ansamblio sudėtis nustatoma atsižvelgiant į mokinių pageidavimus ir Mokyklos meninės veiklos programą.
V. UGDYMO PRIEMONĖS
18. Programoms įgyvendinti naudojama mokomoji ir metodinė literatūra:
| Instrumentas |
Pagrindinės priemonės |
|
| Trimitas |
S. Balasanian. Trimito grojimo mokykla; J. Usov. Trimito grojimo mokykla; L. Čumov. Jaunojo trimitinko mokykla; J. Usov. Chrestomatija trimitui; L. Cumov. Lengvi etiudai ir pratimai. |
|
| Mušamieji instrumentai |
|
|
| Klarnetas |
C. Razanov. Klarneto grojimo mokykla; A. Budrys. Klasikų kūriniai klarnetui; B. Dikov. Klarneto mokykla; A. Štark. 40 etiudų; A. Budrys. Muzikos mokyklų repertuaras, III leidimas, gamų pratimai klarnetui; H. Koše. 24 charakteringi etiudai; L. Bethoven. Sonatos; A. Martini. Sonatinos; P. Abukevičius. Kūriniai klarnetui, I-II-III-IV-V-YI sąsiuviniai. |
|
| Akordeonas, bajanas |
V. Burinskas. Akordeono ABC; A. Baika. Akordeono mokykla; V. Burinskas. Akordeono pradžiamokslis; V. Burinskas. Akordeono mokykla; A. Gražys. Mažasis akordeonistas I-II d.; A. Gražys. Smagios melodijos. |
|
| Solfedžio |
V. Imbrasienė. Į muzikos šalį. I, II, III dalys; R. Kašponis. Solfedžio I-VII klasei; |
|
| D. Ūsaitė. Solfedžio I, II, III, IV, V,VI dalys; L. Butrimovič. Solfedžio; V. Paketūras. Elementarioji muzikos teorija; R. Pečeliūnas. Solfedžio pradžiamokslis; L. Butrimovič. Vienbalsiai solfedžio diktantai; G. Fridkin. Muzikiniai diktantai; G. Fridkin. Nežinomo teksto solfedžiavimas. |
||
| Muzikos istorija |
L. Butrimovič. Muzikos instrumentai; L. Butrimovič. Tembriniai diktantai; L. Butrimovič. Muzikos teorijos sąsiuviniai; E. Balčytis. Muzika V, VI, VII, VIII, IX, X klasėms; E. Smirnovą. Rusų muzikos literatūra VI, VII klasėms; V. Vladimirov, A. Lagutin. Muzikos literatūra IV klasei; M. Prochorova. Užsienio šalių muzikos literatūra. |
|
| Smuikas |
R. Gediminienė. Smuiko pradžiamokslis; A. Grigorijan. Gamos ir arpedžio smuikui; A. Gricius. Smuikas mano draugas; S. Salman. Aš būsiu smuikininkas; B. Dvarionas. Pjesės smuikininkams; K. A. Fortunatova. Jaunasis smuikininkas. I, II, III d. |
|
| Kanklės |
P. Stepulis. Kanklės; E. Velička. Kanklės mano rankose; S. Miltenis. Melodijų skrynelė; Mokytojo kanklės, paruošė Šiaulių universitetas; A. Žebrauskienė. Skumbina kanklaliai. |
|
| Gitara |
V. Paliulis. Gitaros pradžiamokslis; S. Daugirdas. Šiuolaikinės gitaros pradžiamokslis I, II, III klasėms; Chrestomatija gitarai I–VI klasėms; J. Rimkevičius. Šešiastygė klasikinė gitara; V. Kalinin. Jaunasis gitaristas. |
|
| Saksofonas |
R. Gruber. Etiudai saksofonui; T. Hejda. Saksofono mokykla; M. Šapošnikov. Chrestomatija saksofonui; A. Andrejev. Saksofono grojimo mokykla; H. Revčun. Saksofono grojimo mokykla; A. Revčun. 40 etiudų; L. Michailov. Saksofono mokykla; A. Andrejev. Rinktiniai etiudai saksofonui. |
|
| Fleita |
J. Dolžnikov. Etiudai fleitai; Chrestomatija fleitai III–V klasei; J. Dolžnikov. Lengvos pjesės; G. Teleman. Sonatinos; J. Pakalnis. Pjesės; N. Platonovas. Mokykla fleitai; L. Daniel. Išilginės fleitos pradžiamokslis, 1, 2 dalys; Pedagoginis repertuaras 1–3 klasei; E. Tovamickij. Mokykla fleitai; F. Tomaševskij. Etiudai fleitai 2, 3 dalys; Kompozitorių L. Van Bethoveno, V. A. Mocarto, F. Hendelio, J. S. Bacho, F. Šuberto, L. Glazunovo pjesės ir stambios formos kūriniai. |
|
| Specialybės ir |
V. Krakauskaitė. Jaunasis pianistas; |
|
| privalomasis fortepijonas |
A. Simonavičienė. Pianisto ABC; S. A. Barsukova. Sonatinos ir variacijos; R. Kalinauskienė. Šiuolaikiniai lietuvių kompozitoriai vaikams; R. Ksevičius. Nuotaikos. Lietuvių kompozitorių kūrinai vaikams; L. Kostromitina. Sonatinos mažiesiems; Chrestomatija fortepijonui (I, II klasei); Populiarioji muzika (Ž. Kosma, Dž. Kera, M. Legran, M. Smite, Dž. Uosner, E. Gradeski); Pjesės fortepijonų duetams. Sudarė V. Čerkesienė, D. Savickienė; T. Smirnovą. Allegro I–VIII tomai; J. S. Bach. Preliudai ir fugos; A. M. Bach. Sąsiuvinis; M. Reznik. Natos ir klavišai; V. Šarkuvienė. Pianisto do, re, mi; N. Bogutaitė-Dėdinienė. Šaltinėlis; G. Milič. Fortepijonas; V. A. Mocarto, J. Haidno, F. Šuberto, F. Šopeno, F. Listo ir kt. klasikų stambios formos kūriniai; |
|
| Chorinis dainavimas ir dirigavimas |
J. Karosas. Dainos vaikų chorui; J. Naujalis. Tyliąją naktį; S. Šimkus. Bijūnėlis žalias. Harmoninės liaudies dainos; A. Juozėnas. Aranžuotos dainos; N. V. Šeltov. Chorinių partitūrų chrestomatija; J. Karosas. Dainos vaikų chorui; A. Rekašius. ABC - dvibalsės dainelės vaikų chorui; Poltavcev, M. Svetozarov. Chorinių partitūrų kursas, 1 dalis; Ąžuoliukas XI. Dainos vaikų ir jaunuolių chorams. |
|
| Dainavimas |
Lietuvių kompozitorių autentiškos dainos; Lietuvių kompozitorių harmonizuotos liaudies dainos; Lietuvių liaudies dainos be pritarimo (a ccapella); Užsienio kompozitorių kūriniai; Rusų klasikų kūriniai; Įvairių tautų harmonizuotos liaudies dainos; Rekomenduojami pratimai pradedantiesiems; Vokalinio repertuaro rinkiniai. |
|
VI. SIEKTINI REZULTATAI
19. Mokykloje neformaliojo švietimo būdu įgyjamos kompetencijos:
19.1. profesinės – muzikos instrumento, solinio dainavimo, chorinio dainavimo ir chorinio dirigavimo dalykų žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, estetinių muzikos ypatybių suvokimas, atpažinimas ir mokėjimas jomis pasinaudoti, įsisavinant muzikos kalbą;
19.2. kultūrinės – gebėjimas suvokti ir vertinti kultūrines realijas, dalyvauti kultūriniame gyvenime, puoselėti ir plėtoti kultūrinį paveldą, suvokti ir vertinti įvairias muzikinės kultūros formas ir reiškinius;
20. Baigę Programas, vaikai ir jauni žmonės turi gebėti suvokti savo tautos muzikinę kalbą, jausti lietuvių liaudies melodijų grožį, būti susipažinę su Europos ir pasaulio muzikos kultūros ir meno vertybėmis. Mokiniai, įgiję elementarių muzikos teorijos žinių, turi mokėti gerai skaityti natų raštą, noriai ir aktyviai dalyvauti kultūriniame gyvenime, tapti aktyviais kultūrinio gyvenimo dalyviais ir dėmesingais atlikėjų vertintojais. Itin gabūs ir talentingi mokiniai skatinami tęsti muzikines studijas pasirenkant pedagogo ar/ir muzikanto ar kitą atlikėjų meno profesiją.
VII. PASIEKIMŲ IR PAŽANGOS VERTINIMAS
21. Mokymosi pažangos ir pasiekimų vertinimo Mokykloje paskirtis – padėti mokiniui pasitikrinti mokymosi pažangą, nustatyti jo pasiekimus, padėti priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi ar veiklos. Mokykloje taikomi pažangos ir pasiekimų vertinimo principai grindžiami nuostata, jog vertinama individuali mokinio daroma pažanga; siekiama, kad vertinimas leistų kiekvienam mokiniui pajausti asmenybės pripažinimą, skatintų mokymosi motyvaciją.
22. Vertinimą ugdymo procese sudaro du vienas kitą lemiantys formaliojo ir neformaliojo vertinimo tipai:
22.1. formuojamasis (neformalusis) vertinimas padeda numatyti mokymosi perspektyvą, pastiprinti daromą pažangą, skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, šis vertinimas nesiejamas su pažymiu, jo tikslas yra ne kontroliuoti, o padėti mokytis;
22.2. diagnostinis (formalusis) vertinimas naudojamas siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus (ar prieš pradedant kitą) temą ar kurso dalį, kursą, siekiant nustatyti mokymosi stipriąsias puses ir spragas, numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą įveikiant sunkumus; šis vertinimas siejamas su pažymiu;
23. Vertinimo ir įsi vertinimo formos:
24. Mokiniai, baigę pradinio muzikinio ugdymo pakopą, įvykdę programinius reikalavimus ir turintys teigiamus metinius įvertinimus laiko keliamuosius egzaminus; baigę bazinį muzikinio ugdymo kursą, įvykdę programinius reikalavimus ir turintys teigiamus metinius įvertinimus laiko baigiamuosius egzaminus. Privalomi yra specialybės ir solfedžio dalyko keliamieji ir baigiamieji egzaminai. Mokinių gebėjimai ir įgūdžiai vertinami 10 balų sistema.
25. Žinių, gebėjimų ir įgūdžių atsiskaitymus, keliamuosius (IV klasėje visų specialybių), baigiamuosius (VI klasėje: pučiamųjų, liaudies, styginių instrumentų, gitaros specialybių; VII klasėje: fortepijono, dainavimo, smuiko, chorinio dainavimo dirigavimo specialybių), kvalifikacinius egzaminus organizuoja Mokykla, mokinių žinias vertina Mokyklos direktoriaus patvirtintos vertinimo komisijos.
26. Mokinių pasiekimų vertinimas ir atsiskaitymai baigus programą ar jos dalį vykdomi pagal Mokyklos nustatytus kriterijus, aprobuotus Mokyklos mokytojų tarybos. Pradinio ir pagrindinio ugdymo pasiekimų ir pažangos vertinimo kriterijai nustatomi pagal šiuos pagrindinius rodiklius: natų tikslumas, intonavimas, metro ir ritmo tikslumas, tempas, kūrinio suvokimas, interpretacija.
27. Apie pasiekimus mokiniai ir jų tėvai/įgalioti atstovai informuojami įrašais pažymių knygelėse, individualiais pokalbiais su specialybės mokytoju ir Mokyklos vadovais. Apie vertinimą mokslo metams pasibaigus, egzaminus, kėlimą į aukštesnę klasę tėvai ar įgalioti atstovai taip pat informuojami per tėvų susirinkimus ir individualiai.
28. Mokymosi pasiekimų pažymėjimų išdavimas:
28.1. baigusiems bazinį muzikinio ugdymo kursą išduodamas LR švietimo ir mokslo ministro nustatyto pavyzdžio pažymėjimas – neformaliojo vaikų švietimo pažymėjimas, kodas 9201, kuriame nurodoma: programos ir jos dalių pavadinimai, mokymosi trukmė, apimtis valandomis ir įvertinimas;
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Atskirų kursų specialybių ir mokomųjų dalykų bendrąsias ir individualiąsias muzikinio ugdymo programas įsakymu tvirtina Mokyklos direktorius.
Pakeitimai:
1.
Visagino savivaldybės taryba, Sprendimas
Nr. TS-190, 2010-11-18, paskelbta TAR 2010-11-18, i. k. 2010-01304
Dėl Vaikų ir jaunų žmonių neformaliojo švietimo programų, įgyvendinamų Visagino vaikų kūrybos namuose, aprašo, patvirtinto Visagino savivaldybės tarybos 2010 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. TS-105, pakeitimo