Sprendimas netenka galios 2016-02-02:

Telšių rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T1-33, 2016-01-28, paskelbta TAR 2016-02-01, i. k. 2016-01999

Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos sprendimų pripažinimo netekusiais galios

 

Suvestinė redakcija nuo 2014-06-11 iki 2016-02-01

 

Sprendimas paskelbtas: TAR 2010-09-30, i. k. 2010-01096

 

TELŠIŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL GYVŪNŲ AUGINIMO IR LAIKYMO TELŠIŲ RAJONE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2010 m. rugsėjo 30 d. Nr. T1-362

Telšiai

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, Telšių rajono savivaldybės taryba  n u s p r e n d ž i a,

patvirtinti Gyvūnų auginimo ir laikymo Telšių rajone taisykles (pridedama).

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                         Valdemaras Ramšas


PATVIRTINTA

Telšių rajono savivaldybės tarybos

2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T1-362

 

GYVŪNŲ AUGINIMO IR LAIKYMO TELŠIŲ RAJONE

TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR TAIKYMO SRITIS

 

1. Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 23 d. nutarimu Nr.325 „Dėl Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr.117 „Dėl agresyvių šunų veislių, sąrašo patvirtinimo“ ir 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr.242 „Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių“, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1V-219/B1-548 „Dėl agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. 4-175/14 „Dėl gyvūnų, leidžiamų laikyti daugiabučių namų butuose, normų patvirtinimo“ ir atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos 2006-06-22 raštą savivaldybėms Nr. 2D-11(11.23)-3120 „Dėl gyvūnų laikymo taisyklių papildymo“.

2. Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklės galioja  Telšių  rajone. Jų laikytis privalo visi fiziniai bei juridiniai asmenys.

3. Taisyklėse numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekotaryvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, higienos bei sanitarijos, beglobių (benamių) gyvūnų gaudymo ir karantinavimo reikalavimai.

4. Taisyklėse nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka bei atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą.

5. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto ir rajono poreikius, į tarnybų, susietų su gyvūnų priežiūra, struktūros ir veiklos reglamentavimo pasikeitimus, į kitus specifinius reikalavimus.

 

II. PAGRINDINĖS TAISYKLIŲ SĄVOKOS

 

6. Administravimas – administratoriaus arba bendrijos pirmininko atliekami visi veiksmai, būtini bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti.

7. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Agresyvių šunų veislių sąrašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

8. Atsakingas asmuo – fizinis ar juridinis asmuo, kuris laiko, veisia, dresuoja, įveža, prekiauja ar kitaip rūpinasi agresyviu šunimi.

8. Benamiai gyvūnai – naminiai ar buvę prijaukinti laukiniai gyvūnai, netekę ryšio su savininkais.

9. Bičių avilys – bičių šeimai gyventi tinkamas būstas.

10. Bičių šeima – Apis mellifera bitės (bitės darbininkės, bitė motinėlė, tranai), gyvenančios viename bičių avilyje.

11. Bitininkas – bičių laikymu bei priežiūra ir bitininkystės produktų tvarkymu užsiimantis fizinis arba juridinis asmuo.

12. Bitynas – vieną epizodinį vienetą sudarančios bičių šeimos.

13. Daugiabutis namas – trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas, daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų – prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos.

14. Dekoratyviniai gyvūnai visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse.

15. Gyvenamojo fondo administratoriai – fiziniai ir juridiniai asmenys, administruojantys gyvenamąjį fondą (seniūnijos, uždarosios akcinės bendrovės, administruojančios gyvenamuosius namus, individualių bei daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijos).

16. Gyvūnai – visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.

17. Gyvūno laikymas – žmogaus veikla, nuo kurios priklauso gyvūno egzistavimo zoohigienos sąlygos, komfortas ar diskomfortas.

18. Gyvūnų laikymo vieta – patalpa, aptverta teritorija, vandens telkinys, kuriuose laikomas gyvulys arba gyvūnas.

19. Gyvūno savininkas – kiekvienas fizinis (sulaukęs 16 metų, agresyvių veislių šunims – 18 metų) ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.

20. Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas ar kitoks streso sukėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam gyvūnui nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, zoofiliniai ir sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.

21. Laboratoriniai (eksperimentiniai) gyvūnai visi gyvūnai, specialiai auginami arba atrinkti laboratoriniams tyrimams ar eksperimentams.

22. Laukiniai gyvūnai – nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.

23. Naminiai gyvūnai – visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.

24. Nelaisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai – gyvūnai, kuriems sudaromos dirbtinės sąlygos, kad žmogus galėtų tiesiogiai juos veikti. Šiai kategorijai priskiriami zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, namų sąlygomis laikomi arba dėl sužeidimų ar kitų priežasčių susiję su žmogumi gyvūnai.

25. Pavojingi gyvūnai – gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.

26. Savininko valda – gyvenamasis ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.).

27. Savivaldybės įgaliota institucija – fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys sutartis su Telšių rajono savivaldybe užsiimti benamių gyvūnų kontrole.

28. Ūkinės paskirties gyvūnai – visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, namams saugoti, darbo ir kitiems tikslams.

29. Žmogaus elgesys su gyvūnais – tiesioginiai ir netiesioginiai žmonių veiksmai, kurie gali būti naudingi, nekenksmingi arba kenksmingi gyvūnui.

 

III. DRAUDŽIAMI VEIKSMAI SU GYVŪNAIS

 

30. Draudžiama:

30.1. be pateisinamos priežasties sužeisti, gąsdinti ar numarinti gyvūną;

30.2. gyvūną skandinti, smaugti arba užkasti, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;

30.3. nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti susirgusiam veterinarinės pagalbos, laikyti be maisto, vandens, kankinti;

30.4. numarinti gyvūną nehumaniškomis priemonėmis, žiauriai elgiantis, kankinant (skandinant, mušant, smaugiant, užkasant ir pan.), naudoti metodus ir vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;

30.5. gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros norint juo atsikratyti;

30.6. treniruojantis naudoti gyvūnus kaip taikinius;

30.7. ruošti gyvūnus tarpusavio kautynėms, organizuoti gyvūnų kovas;

30.8. mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat neigiamai skatinant (baudžiant);

30.9. naudoti benamius (beglobius) gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesilaikant šiose taisyklėse numatytų reikalavimų;

30.10. naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas turint tikslą didinti gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, išskyrus tas medžiagas, kurių naudojimą reglamentuoja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

30.11. vedžioti arba leisti gyvūnams bėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose, švietimo ir ikimokyklinių įstaigų teritorijose, sveikatos apsaugos įstaigų, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, paplūdimiuose, parkuose ir skveruose (išskyrus tuos, kuriuose įrengtos vedžiojimo aikštelės) bei vietose, pažymėtose ženklu su užrašu "Šunis vedžioti draudžiama" (apvalus 25 cm skersmens skritulys, kurio fone pavaizduotas baltas šuns siluetas, su įstriža raudona linija iš kairės ženklo viršutinės dalies žemyn į ženklo dešinę dalį) bei kitose teritorijose. Teritorijų, kuriose griežtai draudžiama vedžioti šunis, sąrašas pateiktas šių taisyklių priede;

30.12. vežti gyvūnus transporto priemonėmis, kurios yra tam nepritaikytos arba netinka tai gyvūnų rūšiai, taip pat vežti gyvūnus be Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka išduoto leidimo (sertifikato) gyvūnams vežti;

30.13. laikyti gyvūnus maisto produktų gamybos ir prekybos įmonėse, viešojo maitinimo įstaigose, daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose, bendrabučiuose, išskyrus tuos, kur gyvūnams laikyti įrengtos vietos;

30.14. laikyti daugiau gyvūnų nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte;

30.15. laikyti daugiabučių namų gyvenamosiose ar ūkinės paskirties patalpose (sandėliukuose, rūsiuose) ir bendrosios paskirties teritorijose (skveruose, parkuose, pakelėse, miesto miškuose ir kitose) ganyti ūkinės paskirties gyvūnus bei kaupti mėšlą;

30.16. visuomenės informavimo priemonėse skleisti antihumanišką elgesį su gyvūnais;

30.17. prekiauti gyvūnais nenumatytose tam vietose ar nesilaikant Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų prekybos taisyklių.

 

IV. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 

31. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi šių taisyklių reikalavimų, jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui.

32. Gyvūnų savininkas privalo rūpintis gyvūno sveikata, šėrimu, laikymo įrengimais. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi jiems nekenksmingomis sąlygomis. Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos, atsižvelgiant į gyvūno rūšies, veislės, amžiaus, fiziologinių savybių ypatumus.

33. Savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Gyvūnų savininkai privalo įstatymų nustatyta tvarka atlyginti visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui. Žala atlyginama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

34. Pavojingi gyvūnai gali būti laikomi ir auginami tik  pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įpareigotos institucijos.

35. Laboratorinių gyvūnų veisimą, auginimą, laikymą ir naudojimą bandymams reguliuoja Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintos taisyklės.

36. Daugiabučių namų butuose buto savininkui leidžiama laikyti vieną šunį ir vieną katę arba du šunis, arba dvi kates. Bute leidžiama laikyti šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėn. amžiaus.  

37. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnai neterštų daugiabučių namų laiptinių ir kitų bendrojo naudojimo patalpų, o priteršus – privalo ekskrementus išvalyti.

38. Jeigu uždaroje savininko valdoje gyvena kelios šeimos, būtinas raštiškas bendraturčių sutikimas  laikyti gyvūnus.

39. Gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų. Savininkai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo, galinčio sutrikdyti žmonių ramybę, viešąją rimtį.

40. Savininko atviroje valdoje gyvūnų laikymo statiniai, kuriems statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.), turi būti statomi vadovaujantis atitinkamais statybos techniniais reikalavimais. Atstumai nuo statinių iki sklypų ribų gali būti keičiami tik turint kaimyninių valdų savininkų raštiškus sutikimus.   

41. Uždaroje valdoje šunys gali būti laikomi nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą (išskyrus butus) turi būti įspėjamasis ženklas ir užrašas. Nakties metu įspėjamasis ženklas turi būti matomas. Už asmenų, įsibrovusių į uždarą savininko valdą, apkandžiojimą, jei yra įspėjamasis ženklas, savininkas neatsako.

42. Užrakintose patalpose šunys gali būti laikomi palaidi, o prie patalpų nereikia įrengti įspėjamųjų ženklų.

42. Atvirose valdose prie atskirų statinių šunys turi būti laikomi pririšti arba uždaryti aplinkiniams saugiuose voljeruose.

43. Viešosiose vietose galima vedžioti tik sveikus, registruotus ir identifikuotus gyvūnus, turint registracijos dokumentą.

44. Fiziniai ir juridiniai asmenys rinkti zoologines kolekcijas, taip pat gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus gali tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jos nustatytos tvarkos. Atsitiktinai patekę į nelaisvę laukiniai gyvūnai turi būti paleidžiami, o jei to padaryti negalima – laikomi pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus.

45. Savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas.

46. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti vykdančių specialius pavedimus valstybės, savivaldybės pareigūnų ir tarnautojų bei inžinerinių komunikacijų priežiūrą atliekančių tarnybų darbuotojų (policijos, antstolių, šilumos tiekimo, vandentiekio, dujų, elektros tinklų) saugumą.

47. Gyvūno (šuns, katės) savininkas Telšių mieste privalo turėti gyvūno registravimo pažymėjimą ir jo pasą.

48. Mokymui ir tyrimams gyvūnai gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimus ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.

49. Draudžiama gyvūnų priežiūrai imti smėlį iš vaikų žaidimo smėlio dėžių bei į jas pilti smėlį su gyvūnų ekskrementais, leisti gyvūnams tuštintis vaikų žaidimui skirtose smėlio dėžėse.

50. Balandžiai gali būti laikomi tik tam tikslui pritaikytose patalpose. Draudžiama juos laikyti daugiabučiuose gyvenamosiose namuose (balkonuose ir pan.).

52. Vedžiojant gyvūnus (jodinėjant ar važinėjant arkliais) ir jiems priteršus, savininkas privalo surinkti ekskrementus.

53. Viešose vietose (gatvėse, parkuose, prie gyvenamųjų namų) šunys turi būti vedžiojami su pavadėliais ir antsnukiais. Telšių mieste šunys privalo turėti ir registracijos žetonus, pritvirtintus prie antkaklių. Maži dekoratyvinių veislių šunys gali būti vedžiojami be antsnukių. Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams. Jei yra žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpinamas iki 1 metro. Jeigu viešoje vietoje šunys arba katės yra be savininkų, gyvūnai laikomi benamiais.

 

V. GYVŪNŲ VEŽIMAS

 

54. Gyvūnus galima vežti tik specialiai paruoštu transportu. Ilgesnio vežimo metu jie turi būti reguliariai maitinami ir girdomi.

55. Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai.

56. Visuomeninėse transporto priemonėse (priemiestiniuose ir tarpmiestiniuose autobusuose, traukiniuose ir kt.) gyvūnus leidžiama vežti pagal galiojančias Keleivių ir bagažo vežimo keleiviniu kelių transportu Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles. Gyvūnų išvežimą iš Lietuvos Respublikos reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Keliaudamas savininkas privalo turėti šuns dokumentus, kuriuose nurodoma šuns sveikatos būklė ir skiepai.

57. Vežti gyvūnus viešojo transporto priemonėmis leidžiama tik specialiuose narveliuose, pintinėse.

58. Ūkinės paskirties gyvūnai turi būti vežami laikantis vežimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su  Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

 

VI. AGRESYVIŲ IR PAVOJINGŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 

59. Agresyvių šunų veislių sąrašas:

59.1. kovinių šunų veislės ir jų mišrūnai:

59.1.1. amerikiečių pitbulterjeras;

59.1.2. bandogas (amerikiečių mastifas).

59.2. Pavojingų šunų veislės ir jų mišrūnai:

59.2.1. amerikiečių Stafordšyro terjeras;

59.2.2. Stafordšyro bulterjeras;

59.2.3. amerikiečių buldogas;

59.2.4. Argentinos dogas;

59.2.5. Fila Brasileiro (brazilų mastifas);

59.2.6. kangalas (turkų aviganis);

59.2.7. Kaukazo aviganis;

59.2.8. Pietų Rusijos aviganis.

60. Pavojingi gyvūnai, agresyvūs šunys laikomi pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.

61. Agresyvius šunis įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys Savivaldybės administracijos išduotus leidimus.

62. Agresyvius šunis dresuoti gali tik asmenys, turintys Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą ir Savivaldybės administracijos išduotą leidimą.

63. Asmuo, norintis gauti leidimą, privalo Savivaldybės administracijai pateikti tokius dokumentus:

63.1. prašymą, kuriame privaloma nurodyti kartu gyvenančius asmenis;

63.2. pažymas, kad atsakingas asmuo ir kartu su juo gyvenantys asmenys nėra įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos, psichinės ligos, nėra teisti už tyčinius smurtinius nusikaltimus, kad jų teistumas išnykęs ar panaikintas;

63.3. pažymą apie atitinkamos mokymo programos, patvirtintos Vidaus reikalų ministerijos, išklausymą;

63.4. norintieji gauti leidimą dresuoti agresyvius šunis – ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą.

64. Leidimai, nurodyti 61 punkte, neišduodami:

64.1. jaunesniems negu 18 metų asmenims;

64.2. įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;

64.3. teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;

64.4. nepateikusiems pažymos, kad jie yra išklausę atitinkamą Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą mokymo programą;

64.5. gyvenantiems kartu su asmenimis,  nurodytais 64.2 ir 64.3 punktuose;

64.6. nesant šuns kilmės dokumentų;

64.7. nesant šuns paskiepijimo pažymėjimo.

65. Leidimo galiojimas kasmet pratęsiamas patikrinus privalomus leidimui turėti dokumentus. Atsakingas asmuo, pasikeitus su juo kartu gyvenantiems asmenims, privalo per mėnesį pratęsti leidimo galiojimą.

66. Pažeidus taisyklių reikalavimus, leidimo galiojimas sustabdomas ir nustatomas terminas pažeidimams pašalinti. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas arba per vienerius metus šios taisyklės pakartotinai pažeidžiamos, leidimas panaikinamas.

67. Leidimas panaikinamas visais atvejais:

67.1. jei nustatoma, kad leidimui gauti buvo pateikti neteisingi duomenys ar suklastoti dokumentai;

67.2. jei leidimo galiojimo laikotarpiu atsakingas asmuo ar su juo kartu gyvenantys asmenys buvo įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos, teisti už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jų teistumas neišnykęs ar nepanaikintas.

68. Sustabdžius leidimo galiojimą ir Savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotam asmeniui nustačius, kad pažeidimų pašalinimo laikotarpiu atsakingas asmuo negali turėti agresyvaus šuns, agresyvus šuo atsakingo asmens rašytiniu nurodymu / sutikimu, patvirtintu Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto asmens, perduodamas prižiūrėti kitam leidimą turinčiam asmeniui ar savivaldybės įgaliotai institucijai. Atsakingas asmuo privalo savivaldybės įgaliotai institucijai sumokėti nustatytą mokestį už agresyvaus šuns laikymą ir priežiūrą.

69. Panaikinus leidimą ir per įgalioto Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioto asmens paskirtą terminą buvusiam atsakingam asmeniui nerealizavus agresyvaus šuns, agresyvus šuo paimamas ir realizuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

70. Savivaldybės administracija ar Vyriausybės įgaliotos institucijos agresyvius šunis gali paimti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka:

70.1. kai atsiranda 64.2, 64.3. ir 64.5 punktuose nurodytas pagrindas;

70.2. panaikinus leidimą laikyti agresyvų šunį;

70.3. sustabdžius leidimo laikyti agresyvų šunį galiojimą, kol išnyks leidimo galiojimo sustabdymo pagrindai;

70.4. mirus šuns savininkui, kol jo įpėdiniui bus išduotas leidimas laikyti agresyvų šunį;

70.5. mirus šuns savininkui, jei įpėdinis nepriėmė palikimo ar įpėdiniui atsisakyta išduoti leidimą laikyti agresyvų šunį.

71. Šio straipsnio 70.1, 70.2 ir 70.5  papunkčiuose numatytais atvejais paimti agresyvūs šunys realizuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

72. Leidžiama įsigyti, laikyti ir vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus.

73. Draudžiama veisti ir dresuoti kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus bei jais prekiauti.

74. Atsakingas asmuo privalo turėti agresyvaus šuns registracijos dokumentą ir paskiepijimo (vakcinavimo) pažymėjimą su įrašytu identifikavimo numeriu.

75. Visi agresyvių veislių šunys ir jų mišrūnai turi būti identifikuoti mikroprocesoriumi arba tatuiruote.

76. Atsakingi asmenys privalo garantuoti, kad agresyvių šunų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, gyvybei, nuosavybei, ramybei, kitiems gyvūnams, nepažeis asmens teisių ir interesų.

77. Draudžiama vežti agresyvius šunis visuomeninėmis transporto priemonėmis.

78. Jei agresyvus šuo apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar kitus gyvūnus, apie tai atsakingas asmuo nedelsdamas turi pranešti Telšių visuomenės sveikatos centrui, policijos komisariatui bei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

 

VII. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ LAIKYMAS

 

79. Telšių rajone ūkinės paskirties gyvūnai gali būti laikomi tik specialiai ūkiniams gyvūnams laikyti pastatytuose ūkiniuose pastatuose savininkų nuosavose valdose (vienoje valdoje gyvenant kelioms atskiroms šeimoms – tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą) arba specialiai ūkiniams gyvūnams laikyti pastatytuose ūkiniuose pastatuose prie daugiabučių namų (gavus kaimynų sutikimus).

80. Pastatai, kuriuose laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti įrengti teisės aktų nustatyta tvarka.

81. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo vieta turi atitikti sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimus.

82. Telšių rajone ūkinės paskirties gyvūnai gali būti ganomi tik privačiose ar išsinuomotose teritorijose. Draudžiama ūkinės paskirties gyvūnus laikyti ir ganyti skveruose, parkuose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo teritorijose.

83. Draudžiama pririšti gyvulius šalia kelio taip, kad jie trukdytų eismui.

84. Mėšlas turi būti tvarkomas vadovaujantis aplinkosaugos reikalavimus nustatančiais teisės aktais.

85. Kiekvienas galvijų, kiaulių, avių ir ožkų laikytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų gyvulių apskaitos žurnalą, atsako už turimų gyvulių ženklinimą, informacijos apie gyvulių skaičiaus pokytį pateikimą.

86. Ūkinės paskirties gyvūnų laikytojai užtikrina, kad laiku būtų imtasi veterinarijos sanitarijos ir ūkinių priemonių: ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo ir nepriviliotų musių arba graužikų.

87. Gyvulių laikytojai, įtarę, kad jų laikomi gyvuliai serga užkrečiamąja liga, turi nedelsiant pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir imtis būtiniausių priemonių, kad liga neplistų.

88. Naminius ir ūkinės paskirties gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.

 

VIII. REIKALAVIMAI BITYNAMS

 

89. Bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda  Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

90. Įsigijus bityno pasą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai turi būti sunumeruoti (numeris tvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).

91. Išvežus bityną ar jo dalį prie medingųjų augalų, jis turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai bitės“. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris.

92. Prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, susietus su avilių atidarymu, turi būti raštu įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.

93. Bitynai turi būti prižiūrimi laikantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų  reikalavimų.

94. Atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui turi būti ne mažesnis kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora (apsodintas gyvatvore, ne žemesne nei 2 m aukščio).

95. Avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.

96. Sodų bendrijose, gyvenamosiose vietovėse:

96.1. leidžiama laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės;

96.2. atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės – ne mažesnis kaip 10 m;

96.3. atstumas nuo vieškelio – ne mažesnis kaip 20 m;

96.4. atstumas nuo kito savininko žemės sklypo ribos – ne mažesnis kaip 5 m;

96.5. jei nesilaikoma  96.1 punkto rekomendacijų, turi būti visų besiribojančių teritorijų kaimynų raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites;

96.6. jei nesilaikoma 96.2 ir 96.3 punktų rekomendacijų, bitynas turi būti aptvertas tankia tvora arba apsodintas gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio;

96.7. jei nesilaikoma 96.4 punkto rekomendacijų, turi būti kaimynų, su kuriais atstumai neišlaikomi, raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites.

97. Reikalavimai vežiojamam bitynui:

97.1. atstumas nuo kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų turi būti  ne mažesnis kaip 50 m;

97.2. bičių laikytojas, kuris stato avilius arti medingųjų augalų savininko žemės sklypo, raštiškai susitaria su medingųjų augalų sklypo savininku.

98. Reikalavimai bitynams taikomi aktyvios bičių veiklos metu.

99. Be šeimininko spiečiaus nuosavybė nustatoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.60 straipsnio nuostatomis.

100. Ginčai, vykstantys tarp asmenų, susijusių su bitininkyste, sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, šiomis taisyklėmis ir kitais teisės aktais.

101. Šias taisykles pažeidę bičių savininkai (laikytojai) nukentėjusiems asmenims atlygina žalą savanoriškai arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

IX. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS IR LAIKYMAS

 

102. Juridiniai ir fiziniai asmenys gali gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jos nustatytos tvarkos.

103. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, – globojami pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus.

 

X. SANITARIJOS IR HIGIENOS REIKALAVIMAI

 

104. Gyvūnų savininkai privalo laikytis sanitarijos bei higienos reikalavimų ir užtikrinti, kad gyvūnai nedarytų žalos gyventojų sveikatai, aplinkai, būtų sveiki, švarūs ir prižiūrėti.

105. Draudžiama maudyti gyvūnus pliažuose, poilsiavietėse ir kitose žmonių maudymosi vietose.

106. Gyvūnui priteršus koridorių, liftą, balkoną, kitas namo bendrojo naudojimo patalpas ar viešojo transporto priemones, viešojo naudojimo teritorijas (šaligatvius, takus, žaliąsias vejas ir kt.), jo savininkas ar už gyvūną atsakingas asmuo privalo nedelsdamas išvalyti priterštą vietą.

 

XI. VETERINARINIAI REIKALAVIMAI

 

107. Visi gyvūnai turi būti tiriami dėl infekcinių susirgimų, skiepijami nuo užkrečiamų ligų, vadovaujantis veterinariniais reikalavimais kiekvienai gyvūnų rūšiai.

108. Gyvūnai, kurie yra potencialūs pasiutligės platintojai, kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Šunims ir katėms nuo 3 mėnesių amžiaus privaloma vakcinacija nuo pasiutligės. Rekomenduojama šunis kasmet skiepyti nuo maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, atlikti dehelmintizaciją. Gyvūno savininkas privalo turėti bei įgaliotam pareigūnui pareikalavus pateikti gyvūno vakcinavimo pažymėjimą.

109. Jei gyvūnas apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmones, kitus gyvūnus, apie tai gyvūno savininkas nedelsdamas turi pranešti Visuomenės sveikatos centrui ir Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, už agresyvų šunį atsakingas asmuo – ir policijos komisariatui, o gyvūną izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos gydytojui jį stebėti. Apkandžioti gyvūnai taip pat turi būti izoliuojami ir stebimi. Gyvūno izoliavimo, stebėjimo sąlygas ir laiką nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o išlaidas apmoka savininkas, kurio gyvūnas apkandžiojo aplinkinius.

110. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną ir apie tai nedelsiant pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

111. Šalinant gyvūninės kilmės atliekas, vadovaujamasi Gyvūninės kilmės atliekų tvarkymo įstatymu.

112. Užkrečiamomis ligomis sergančius gyvūnus draudžiama leisti į sveikų gyvūnų laikymo vietas.

113. Operuoti ir gydyti gyvūnus turi teisę tik veterinarijos gydytojai. Visos skausmą sukeliančios operacijos atliekamos nuskausminus. Gyvūnui susirgus, savininkas privalo kreiptis į veterinarijos gydytoją, kad būtų diagnozuotas susirgimas ir paskirtas reikiamas gydymas.

114. Prekiauti naminiais, ūkinės paskirties ir dekoratyviniais gyvūnais galima tik specializuotose parduotuvėse ar turgavietėse (kurių vidaus tvarkos taisyklėse tai numatyta), laikantis Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos direktoriaus patvirtintų Prekybos naminiais gyvūnais taisyklių reikalavimų. Prekiauti pavojingų veislių šunimis galima tiktai specializuotuose tokių šunų veislynuose.

115. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą.

116. Skersti gyvūnus ne skerdyklose galima tik leidus teritorinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

 

XII. ŠUNŲ IR KAČIŲ REGISTRAVIMAS IR IDENTIFIKAVIMAS

 

117. Gyvūnų savininkai Telšių mieste privalo registruoti šunis ir kates ir mokėti nustatyto dydžio vietinės rinkliavos mokestį į rajono biudžetą.

118. Registruojami nuo 4 mėnesių amžiaus šunys, o naujai įsigyti – per 30 dienų nuo jų įsigijimo.

119. Registracijos, identifikacijos tvarką, dokumentų išdavimą, mokesčių dydžius, jų rinkimo ir surinktų lėšų panaudojimo tvarką nustato Telšių rajono savivaldybės taryba.

120. Surinkti vietinės rinkliavos mokesčiai už gyvūnų registravimą gali būti panaudojami gyvūnų pasams ir žetonams įsigyti, šunų vedžiojimo aikštelėms įrengti ir prižiūrėti.

120. Ūkinės paskirties gyvūnų registravimas ir identifikavimas turi būti vykdomas laikantis gyvulių registravimo ir identifikavimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

 

XIII. BENAMIŲ (BEGLOBIŲ) GYVŪNŲ GAUDYMAS, GLOBA,  KARANTINAVIMAS, NAIKINIMAS IR UTILIZAVIMAS

 

121. Jeigu viešojoje vietoje šalia šuns ar katės nėra jų šeimininko, gyvūnas laikomas beglobiu.

122. Draudžiama gyvūną (šunį, katę) padaryti benamiu.

123. Draudžiama benamius gyvūnus naudoti tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, naudojant šaunamąjį ginklą, kitą brutalią įrangą, išskyrus tuos atvejus, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui ir kitaip jo neįmanoma sutramdyti bei esant epizootijos pavojui, bet tik laikantis veterinarinių sanitarijos reikalavimų.

124. Benamių (beglobių) gyvūnų gaudymą organizuoja Savivaldybės administracija.

125. Benamių (beglobių) šunų ir kačių gaudymu, karantinavimu, naikinimu ir utilizavimu užsiima savivaldybės įgaliota institucija. Jos darbą koordinuoja seniūnijos.

126. Jei pagaunamas šuo ar katė, kurio savininką įmanoma identifikuoti (gyvūnas turi žetoną, antkaklį su adresu ar pan.), savivaldybės įgaliota institucija privalo pranešti gyvūno savininkui. Pastarasis, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo pateikti galiojančius registracijos dokumentus, įrodančius gyvūno priklausomybę, ir sumokėti už jo laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį. Jei gyvūnas nebuvo iki šiol užregistruotas, savininkas privalo gyvūną pirmiausiai užregistruoti ir tik tada jį atsiimti.

127. Pasimetus gyvūnui, savininkas apie tai privalo pranešti savivaldybės įgaliotai institucijai.

128. Jei savininkas nepraneša apie gyvūno dingimą ar, gavęs pranešimą apie rastą jo gyvūną, neatsiliepia, tai savininkas po 10 parų gyvūno laikymo savivaldybės įgaliotoje institucijoje netenka nuosavybės teisių į gyvūną ir yra vertinamas gyvūną padaręs benamiu.

129. Gyvūno savininkas, įtariamas gyvūną padaręs benamiu ir gavęs raštišką įspėjimą apie tai, privalo pateikti tai paneigiančią informaciją. Nepateikęs įspėjime prašomos informacijos, gyvūno savininkas vertinamas kaip gyvūną padaręs benamiu.

130. Benamiams gyvūnams atsiradus įstaigų, įmonių, organizacijų, daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpose, garažuose ar jų teritorijose, privaloma pranešti savivaldybės įgaliotai institucijai. Savivaldybės įgaliotos institucijos atstovas, įtaręs užkrečiamos ligos atveją, apie tai nedelsiant praneša Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

131. Kai pagaunamas šuo ar katė, kurio savininko identifikuoti neįmanoma, pagautasis gyvūnas laikomas dešimt parų. Jei per tą laikotarpį neatsiranda savininkas ar norinčių priglausti gyvūną, savivaldybės įgaliota institucija tampa gyvūno savininku arba gyvūnas gali būti numarinamas. Ši institucija turi informuoti visuomenę apie pagautus gyvūnus, rūpintis, kad būtų atrasti gyvūnų savininkai ar surasti nauji savininkai gyvūnams.

132. Fiziniai ar juridiniai asmenys, suradę ir priglaudę benamį gyvūną, privalo apie tai pranešti ar pristatyti gyvūną savivaldybės įgaliotai institucijai.

133. Draudžiama benamius gyvūnus laikyti, leisti veistis įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose. Už neleistiną benamių gyvūnų laikymą (veisimą) patalpose (rūsiuose, laiptinėse ir kt.), kiemuose, garažuose ar jų teritorijose atsako ir benamių gyvūnų surinkimo, aplinkos kenksmingumo pašalinimo (deratizacijos, dezinsekcijos, dezinfekcijos) išlaidas apmoka fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių patalpose, teritorijose benamiai gyvūnai laikomi ir veisiami.

 

XIV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS. TAISYKLIŲ VYKDYMO KONTROLĖ

 

134. Šunų ir kačių apžiūrų, parodų, lauko bandymų, medžioklės, kinologinės krypties sportinių varžybų metu, vykdant policijos, priešgaisrinės apsaugos, stichinių nelaimių likvidavimo tarnybų užduotis, taikomi kiti veterinariniai, sanitarijos ir higienos reikalavimai.

135. Gyvūnų parodos, varžybos gali būti rengiamos tik gavus raštišką Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos ir  Savivaldybės administracijos leidimą.

136. Leidžiama steigti šunų ir kačių prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas šiuos gyvūnus aptarnaujančias įstaigas. Jų veiklą reglamentuoja įregistruoti nuostatai, suderinti su Visuomenės sveikatos centru, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba ir Savivaldybės administracija.

137. Gyvūnais galima prekiauti tik Savivaldybės nustatytose vietose ir gyvūno savininko privačioje valdoje.

138. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti kitam savininkui, paimti parduoti arba numarinti.

139. Savininkai, laikantys gyvūnus pasipelnymo tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą.

140. Fizinių ir juridinių asmenų teisės:

140.1. globoti gyvūnus, jei ši globa neturi neigiamų pasekmių gyvūnams ir žmonėms, propaguoti gyvūnų globą;

140.2. reikalauti, kad būtų traukiami atsakomybėn asmenys, tyčia kenkiantys gyvūnams.

141. Fizinių ir juridinių asmenų pareigos:

141.1. pagal išgales pasirūpinti sužeistais gyvūnais, pranešti apie juos kompetentingoms institucijoms;

141.2. gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jiems priklausantys gyvūnai nesužeistų žmonių ar kitų gyvūnų, nedarytų žalos kitų savininkų turtui.

142. Šių taisyklių vykdymą kontroliuojantys pareigūnai, nurodyti Administracinių teisės pažeidimų kodekse, turi teisę:

142.1. įeiti į patalpas, teritorijas, kur laikomi gyvūnai;

142.2. įeiti į butą turėdami teismo sprendimą ar buto savininko (nuomininko) sutikimą, jei nesilaikoma šių taisyklių;

142.3. reikalauti iš savininkų būtinų dokumentų, informacijos ir paaiškinimų gyvūno apsaugos  klausimais;

142.4. pateikti apylinkės teismui ieškininį pareiškimą, kad jis būtų skubiai išnagrinėtas, jei dėl savininko kaltės gyvūnui (gyvūnams) gresia neišvengiama žūtis nuo bado, troškulio, žemos ar aukštos temperatūros ar kitų nuo gyvūno savininko priklausančių aplinkybių;

142.5. teikti pranešimus, aktus teisėsaugos institucijoms, kad asmenys būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn už gyvūnų globos, laikymo, naudojimo reikalavimų pažeidimus;

142.6. pažeidėjams surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą ar skirti nuobaudą vietoje.

143. Už šių taisyklių pažeidimus taikoma atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

144. Šių taisyklių kontrolę pagal kompetenciją vykdo Telšių rajono savivaldybės administracijos vyriausieji specialistai (ekologai), seniūnijų seniūnai, vidaus reikalų ir policijos pareigūnai, Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūros, Telšių  visuomenės sveikatos centro, Telšių apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir kitų kontroliuojančių valstybės institucijų pareigūnai.

________________________________


Gyvūnų auginimo ir laikymo

Telšių rajone taisyklių priedas

 

TELŠIŲ RAJONO teritorijų, kuriUose

griežtai draudžiama vedžioti šunis,

sąrašas

 

1. Telšių mieste:

1.1. Telšių miesto stadionas;

1.2. Žemaičių muziejaus „Alka“ teritorija;

1.3. vaikų žaidimo aikštelės prie Masčio ežero;

Punkto pakeitimai:

Nr. T1-180, 2014-05-29, paskelbta TAR 2014-06-10, i. k. 2014-07375

 

1.4. Buities muziejaus teritorija;

1.5. O. Goeldnerio skveras Kalno g./ Mažoji Kalno g.;

1.6. Šv. Marijos ėmimo į dangų bažnyčios teritorija;

1.7. Šv. Antano Paduviečio katedros teritorija;

1.8. Vyskupų rūmų teritorija;

1.9. Rusų ortodoksų cerkvės teritorija;

1.10. autobusų stotis;

1.11. geležinkelio stotis;

1.12. gydymo įstaigų teritorijos;

1.13. kapinių teritorijos;

1.14. švietimo ir ikimokyklinių įstaigų teritorijos;

1.15. paplūdimiai prie Masčio ežero;

1.16. centrinė turgavietė;

1.17. turgavietė Naujojoje gatvėje.

 

2. Varnių mieste:

2.1. Vyskupų muziejaus teritorija;

2.2. Šv. Aleksandro bažnyčios teritorija;

2.3. Medininkų aikštė;

2.4. Miesto turgavietė;

2.5. Varnių pirminės sveikatos priežiūros centro teritorija;

2.6. švietimo ir ikimokyklinių įstaigų teritorijos;

2.7. autobusų stotis;

2.8. Kultūros namų teritorija;

2.9. kapinių teritorijos;

2.10. paplūdimiai prie Lūksto ežero.

 

3. Kitur:

3.1. švietimo ir ikimokyklinių įstaigų teritorijos;

3.2. paplūdimiai prie Germanto ežero.

_________________________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Telšių rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T1-180, 2014-05-29, paskelbta TAR 2014-06-10, i. k. 2014-07375

Dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. T1-362 „Dėl gyvūnų auginimo ir laikymo Telšių rajone taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo