Suvestinė redakcija nuo 2015-03-26

 

Sprendimas paskelbtas: TAR 2012-06-28, i. k. 2012-01507

 

Kaunor-m

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

Dėl KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS  BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2013-2015 M. BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

 

2012 m. birželio 28 d. Nr. TS-245

Kaunas

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2008, Nr. 113-4290) 16 straipsnio 4 dalimi, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 28 straipsnio 8 dalimi, 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 (Žin., 2011, Nr. 79-3869), Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. TS-1 „Dėl  Kauno rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkos 2008–2012 m. plano pakeitimo ir papildymo“ 4 punktu, Kauno rajono savivaldybės taryba  nusprendžia:

1. Patvirtinti Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2013–2015 m. bendrąjį planą (pridedama).

2. Pavesti Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriui vykdyti 1 punkte nurodyto plano stebėseną ir, esant būtinybei, teikti jį koreguoti Kauno rajono savivaldybės tarybai.

3. Pripažinti netekusiu galios Savivaldybės tarybos 2010 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. TS-102 patvirtinto ir išdėstyto nauja redakcija Kauno rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkos 2008–2012 m. plano 14 punktą.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

 

 

 

Meras                                                                                                                         Valerijus Makūnas


 

PATVIRTINTA

Kauno rajono savivaldybės tarybos

2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. TS-245

 

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2013–2015 M.

BENDRASIS PLANAS

 

Kauno rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarka vykdoma vadovaujantis Savivaldybės tarybos 2004 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. 82 patvirtintomis Kauno rajono savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2004–2012 m. bendrosiomis  kryptimis (toliau – Bendrosios kryptys) ir 2008-05-29 sprendimu Nr. TS-199 patvirtintu Kauno rajono savivaldybės mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkos 2008–2012 m. planu, kuris kasmet yra peržiūrimas ir koreguojamas, atsižvelgiant į demografinę, ekonominę ir socialinę situaciją. Vadovaujantis šiais dokumentais Kauno rajone siekiama sukurti optimalų savivaldybės mokyklų tinklą, sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, valstybei ir savivaldybėms pakeliamą kainą, racionaliai naudoti  turimus materialinius ir intelektinius išteklius.

 

I. KAUNO RAJONO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS

2004–2011 M. ANALIZĖ IR PROGNOZĖS

 

Demografinis kontekstas. Kauno rajono savivaldybė yra Lietuvos viduryje, išsidėsčiusi aplink Kauno miestą. Rajono plotas – 149,5 tūkst. ha. 2011 m. Kauno rajone gyveno apie 89260 gyventojų. Gyventojų tankumas – 60,3 gyv./km2 (šalies vidurkis – 51,0). Tai vienas tankiausiai apgyvendintų rajonų Lietuvoje. 0-19 metų gyventojai sudaro 24,0 (šalies vidurkis – 22,2) proc. visų savivaldybės gyventojų. Kauno rajone yra 25 seniūnijos, kuriose išsibarstęs 371 kaimas, 9 miesteliai ir 3 miestai.

 

Gimstamumo tendencijos.

Šaltinis: Civilinės metrikacijos skyrius

 

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Kauno rajono savivaldybėje 1000-čiui gyventojų tenkančių gimusiųjų skaičius viršija Kauno apskrities ir Lietuvos vidurkius (atitinkamai 12,3; 10,9 ir 10,8). 2008–2010 m. Savivaldybėje, priešingai nei visoje Lietuvoje ir Kauno apskrityje, natūrali gyventojų kaita buvo teigiama. Mažiausiai vaikų rajone gimė 2001 m. (676) ir 2002 m. (688). Vėliau gimstamumo tendencijos laipsniškai augo. Paskutiniaisiais metais rajone pastebimas gimstamumo augimas ir 2010 m. vaikų gimė beveik tiek, kiek 1996 m. Deja, dalis iš jų gimė užsienyje, vis daugiau jaunų šeimų emigruoja.

Migracijos tendencijos. Statistiniai duomenys rodo, kad Kauno rajono savivaldybėje 2008–2009 m. neto migracija buvo teigiama (daugiau atvyko nei išvyko). Vis dėlto, 2010 m. situacija pasikeitė ir iš Kauno rajono išvyko 1102 gyventojais daugiau nei atvyko.

 

Gyventojų migracija Kauno rajono savivaldybėje 2008–2010 m.

 

Eil. nr.

Rodiklis

2008 m.

2009 m.

2010 m.

1.

Atvyko

3934

3328

2939

2.

Išvyko

1976

1962

4041

3.

Neto migracija

1958

1366

-1102

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

 

2008–2010 m. neto migracija buvo neigiama ir gana ženkliai augo tiek Kauno apskrityje, tiek bendrai Lietuvoje. Jei neto migracija 2008 m. Kauno apskrityje siekė -1710, o Lietuvoje -7718, tai 2010 m. šie rodikliai išaugo atitinkamai iki -17612 ir -77944.

Gyventojų skaičiaus kitimas.

 

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

 

Gyventojų skaičius Kauno rajone iki 2010 metų laipsniškai augo: nuo 81373 gyventojų 2001 m. iki 90196  gyventojų 2010 m. (padaugėjo 10,8 proc.). Iki 2011 m. Kauno rajonas buvo vienintelis apskrityje, kuriame gyventojų skaičius nuolat didėjo, bet 2011 m. jau buvo 934 gyventojais mažiau negu 2010 m. Didžioji dalis Kauno rajono savivaldybės gyventojų gyvena kaime. Pastaraisiais metais gyventojų skaičius kaime didėja, o mieste mažėja.

2012 m. Urbanistikos skyriaus duomenimis didžiausia gyvenamųjų statybų plėtra numatoma Domeikavos (2782 sklypai), Ringaudų (2738 sklypai), Garliavos apylinkių (1889 sklypai), Alšėnų (1877 sklypai), Užliedžių (1104 sklypai), Raudondvario (1006 sklypai), Karmėlavos (1003) seniūnijose. Kitose seniūnijose gyvenamųjų statybų plėtra nedidelė, o Linksmakalnio ir Čekiškės  seniūnijose nebuvo patvirtintas nė vienas detalusis planas.

švietimo įstaigų skaičiaus ir tipų kaita.

 

Ugdymo įstaigos

2004/2005

2008/2009

2011/2012

Ikimokyklinio ugdymo

23

22

20

Mokyklos-darželiai

4

6

6

Pradinės mokyklos

13

1

1

Pagrindinės mokyklos

12

10

10

Vidurinės mokyklos

13

8

8

Gimnazijos

2

7

7

Neformaliojo švietimo mokyklos

3

3

3

Sanatorinės mokyklos

 

 

2

 

70

57

57

Savivaldybės taryba šiuo metu yra 57 švietimo įstaigų steigėja.

 

Neformalusis švietimas. Kauno rajone veikia trys neformaliojo švietimo mokyklos: Garliavos meno mokykla, Sporto mokykla, Dziudo ir jojimo sporto mokykla. Jas lanko apie 14 proc. savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių.

Priešmokyklinio ugdymo paslaugos teikiamos 36 rajono ugdymo įstaigose: 10 mokyklų, 6 mokyklose-darželiuose ir 20 darželių. Ikimokyklinio ugdymo paslaugos nuo 2011 m. pradėtos teikti 3 bendrojo ugdymo mokyklose (Ringaudų pradinėje, Panevėžiuko pagrindinėje, Girininkų pagrindinės mokyklos Rokų skyriuje), iki šiol ši paslauga buvo teikiama tik Mastaičių pagrindinės mokyklos Pažėrų skyriuje. Iš esmės sudarytos sąlygos gauti priešmokyklinį ugdymą, tačiau ikimokyklinio ugdymo poreikis netenkinamas.

Sudarytos sąlygos suaugusiųjų mokymui. Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos įgyvendinamos Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos suaugusiųjų klasėse (kasmet mokosi apie 130 mokinių).

mokinių skaičiaus kaita.

 

Mokinių Savivaldybės mokyklose nuo 2003–2004 m. m. kasmet mažėja.

 

Bendras mokinių skaičius nuo 2004 m. sumažėjo 2451 mokiniu (19,9 proc.), tai prilygtų penkioms vidutinio dydžio mokykloms. Per 2005–2010 metus į savivaldybės mokyklas ateidavo daugiau pirmokų, nei būdavo gimusių rajone tokio amžiaus vaikų. Tačiau 2011 m. vaikų atėjo 11 mažiau nei buvo gimusių 2004 metais. Viena šio reiškinio priežasčių – vaikai kartu su tėvais emigruoja į užsienį. Jeigu ši tendencija išliks, tai pirmokų skaičius mažės. Atsižvelgiant į dabartinę savivaldybės mokyklų mokinių ir rajone gimusių vaikų skaičių, galima būtų prognozuoti, kad 2015–2016 m. m. mokinių sumažės iki 9447, t. y. 3,7 proc.

Į Kauno rajono savivaldybės mokyklų 9 (1g) klases 2010 m. atėjo 38 (3,8 proc.), 2011 m. 59 (5,8 proc.) mokiniais mažiau nei baigė 8 klases. Dalis jų renkasi arti esančio miesto gimnazijas. Palyginus mokinių, baigusių 10 (2g) klasę ir tęsiančių mokslą vidurinių mokyklų/gimnazijų 11 (3g) klasėse, 2008–2011 metų duomenis galima teigti, kad savivaldybės mokyklose tęsia mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą vidutiniškai 77,5 proc. mokinių, baigusių pagrindinio ugdymo programą.

2008–2009 m. m. 11-koje pradinio ugdymo skyrių mokėsi 240 mokinių (vidutiniškai po 21 mokinį), o 2011–2012 m. m. 7-iuose skyriuose – 190 (vidutiniškai po 27 mokinius). Penkiuose skyriuose  mokiniai mokosi jungtinėse klasėse.

Mažėjant mokinių skaičiui pagrindinėse mokyklose atsiranda daugiau  jungtinių klasių pagrindinio ugdymo programoje.  2011–2012 m. m. tokių klasių yra Batniavos, Girininkų, Saulėtekio Antano Mackevičiaus, Panevėžiuko, Viršužiglio pagrindinėse mokyklose.

Mokinių registro duomenimis, savivaldybės mokyklose mokosi apie 1113 mokinių, deklaravusių gyvenamąją vietą ir gyvenančių kitose savivaldybėse. Apie 850 Kauno rajone gyvenančių mokinių mokosi Kauno miesto mokyklose.

Klasės komplektų ir vidutinio mokinių skaičiaus klasėje pokytis. 2011–2012 m. m. 9797 savivaldybės mokyklų mokiniai mokosi 488 klasių komplektuose. Vidutinis mokinių skaičius klasės komplekte – 20,1 (2009–2010 m. m. ir 2010–2011 m. m. buvo 20,3). Nuo 2004 m. iki 2011 m. sumažėjo 129 klasių komplektais, t. y. 21 proc., o mokinių – 20,1 proc. (- 2459).

 

Klasės komplektų ir vidutinio mokinių skaičiaus klasėje pokytis

 

Mokinių skaičius

Klasių komplektų skaičius

Vidutinis mokinių skaičius klasėje

2004

2008

2011

2004

2008

2011

2004

22008

2011

12256

10935

9797

617

571

488

19,86

19,2

20,1

 

Klasių komplektų vidutinis mokinių skaičius savivaldybės mokyklose išlieka panašus, bet konkrečiose klasėse mokinių skaičius yra labai skirtingas didelėse priemiesčio mokyklose ir mažuose jų skyriuose, mažose pagrindinėse mokyklose (nuo 7 iki 30 mokinių).

Antroje pamainoje besimokančiųjų pokytis. 2003–2004 m. m. dviem pamainomis dirbo 7 ugdymo įstaigos. Antra pamaina mokėsi 1037 mokiniai (48 klasių komplektai, 8,4 proc. nuo bendro besimokančiųjų skaičiaus). Garliavos Jonučių vidurinėje mokykloje antra pamaina mokėsi 227 mokiniai. Nuo 2011-09-01 Garliavos Jonučių vidurinė mokykla ėmė dirbti viena pamaina – po ilgo laikotarpio savivaldybėje buvo išspręsta antrosios pamainos problema.

Mokytojai. Lyginant Kauno rajono bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų ir mokinių skaičių tenkantį vienam mokytojui su šalies savivaldybių mokyklų vidurkiu, šis santykis rajono mokyklose yra mažesnis.

Auga vyresnio amžiaus, didesnį darbo stažą turinčių mokytojų skaičius, daugėja dirbančių pensinio amžiaus mokytojų. Šiuo metu mokyklose dirba 78 (t.y. 8,8 proc.) pensinio amžiaus mokytojai. Didesnę dalį, t.y. 58,6 proc., sudaro mokytojai iki 50 m. Nuo 2003 m. iki 2011 m. išnyko mokytojų paieškos, mokytojų nespecialistų perkvalifikavimo, pedagoginio išsilavinimo trūkumo problemos.

Pagalbos specialistai. Vienai specialisto etatinei pareigybei tenkantis mokinių skaičius mažėja, tačiau pagalbos specialistų skaičius vis dar nepakankamas. Nors bendras mokinių skaičius mažėja, tačiau daugėja vaikų, kuriems reikalinga specialioji pagalba. Iš lentelės duomenų matyti, kad mokyklose specialistų nepakanka, o esantys specialistai dirba padidintais krūviais, neatitinkančiais Valstybiniuose dokumentuose nustatytų normų.

 

Vienai etatinei pareigybei tenkančių mokinių skaičiaus atitikimas nustatytoms normoms

 

32 mokyklos

Etatų skaičius

Mokinių skaičius, kuriems teikiama pagalba

Vienai etatinei pareigybei tenkantis mokinių skaičius

Mokinių, tenkančių vienai etatinei pareigybei, norma

Logopedai

22,0

1542

70

55-60

Specialusis pedagogas

9,25

410

44,3

24-30

Psichologas

10,75

Pagal poreikį

969

301-600

Socialinis pedagogas

20,5

Pagal poreikį

509

(nenustatyta)

 

Profesinis informavimas ir orientavimas. 17-oje profesinio informavimo taškų (PIT) dirba 10 socialinių pedagogų, 9 psichologai, 5 bibliotekininkai. 2007–2008 m. m. buvo akredituoti 8 PIT-ai. Profesinio informavimo taškai teikia paslaugas mokiniams ir jų tėvams, pedagogams, kitiems gyventojams, kurie nori pasirinkti ar keisti profesiją, tobulinti profesines žinias, tapti atsakingais už savo karjerą.

Įgijusieji pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą. Pagrindinio ugdymo programą (10 kl.) baigusių ir gavusių pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus mokinių rajone mažėja (nuo 98 proc. 2009 m., iki 95,9 proc. 2011 m.; respublikos vidurkis – 94,7 proc.). Abiturientų, gavusių brandos atestatus, dalis 2010 m. padidėjo nuo 96 iki 97,8 proc., bet 2011 m. sumažėjo iki 95 proc. (respublikos vidurkis – 96,8 proc.).

 

Baigusiųjų vidurinio ugdymo programą mokymosi sėkmingumo ir tolesnės veiklos palyginimas 2009–2011 m.

 

 

Metai

Vidurinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičius

Vidurinį išsilavinimą įgijusių mokinių skaičiaus dalis(%)

Mokosi universitetuose

Mokosi kolegijose

Mokosi profesinėse mokyklose

Kartoja kursą

Dirba ir mokosi

Nedirba ir nesimoko

2009

723

96,03

337

204

71

4

63

39

2010

705

97,8

373

170

51

1

83

8

2011

829

94,98

381

212

59

0

100

15

 

Brandos egzaminai. 2011 metais brandos egzaminus laikė 834 rajono abiturientai (2009 m. – 874, 2010 m. – 717). Valstybinių brandos egzaminų (VBE) išlaikymo procentas artimas šalies rodikliams. 2011 m. 5 dalykų egzaminai išlaikyti aukštesniu procentu nei Lietuvos vidurkis. Tik lietuvių k. egzaminas vienu procentu žemesnis nei šalyje (rajone – 91 proc., šalyje - 92 proc.).

Šalies ir tarptautiniai projektai. Kauno rajono savivaldybės ugdymo įstaigose vykdoma projektinė veikla nuo 2006 iki 2011 metų nuolat aktyvėjo. Mokyklos, norėdamos laiduoti savo mokiniams geresnes mokymo ir mokymosi sąlygas, pritraukti lėšų ugdymo modernizavimui, pradėjo dalyvauti ne tik valstybės parengtose programose ir projektuose, bet ir pačios savarankiškai ėmė teikti paraiškas dalyvauti įvairiose Europos Sąjungos finansuojamose programose.

2006–2011 m. vykdytų projektų skaičiaus ir gautų lėšų pokytis

 

Mokslo metai

Vykdytų projektų skaičius

Gautos lėšos (Lt)

2006–2007

64

199 407

2010–2011

123

1 692 895

 

Mokinių vežimas į mokyklą. 2003 m. į rajono mokyklas kasdien buvo vežamas 3151 mokinys, iš jų 98 mokiniai geltonaisiais autobusais. Moksleiviams vežti vidutiniškai buvo skiriama kas mėnesį apie 110 tūkst. Lt. 2011–2012 m. m. per dieną į mokyklas vežiojama per 3400 rajono mokinių. 2011 metais mokiniams vežti iš Savivaldybės biudžeto išleista daugiau kaip 1,86 mln. Lt, t. y. vidutiniškai apie 186 tūkst. Lt. per mėnesį.

 

 

Kauno rajono savivaldybė, įgyvendindama Savivaldybės mokyklinių autobusų programos I-ąjį etapą, 2006 m. nupirko 10 mokyklinių autobusų. Šiuo metu Kauno rajono mokyklos turi 20 autobusų, iš kurių net 10 yra gauti pagal ŠMM patvirtintą Geltonųjų autobusų programą pertvarkant ar reorganizuojant mokyklas.

Mokyklų materialinės bazės atnaujinimas.

Didžiausios investicijos mokyklas pasiekė vykdant Mokyklų tobulinimo programą (MTP). 2003–2006 metais vykęs pirmasis programos etapas buvo orientuotas į pagrindinės mokyklos stiprinimą. (Gauta investicijų daugiau kaip už 3,7 mln. Lt.) Nuo 2008 m. vykdomas antrasis programos etapas orientuotas daugiau į vidurinio ugdymo programos stiprinimą. 18 Kauno rajono bendrojo ugdymo mokyklų dalyvauja trijuose Mokyklų tobulinimo programos plius (MTP+) projektuose (gauta investicijų daugiau kaip už 2,7 mln. Lt).

2004 m. vienas kompiuteris teko 17-kai moksleivių, o 2011 m. – 7-iems I-XII klasių mokiniams. Internetas veikia visose 32 (buvo 26) rajono gimnazijose, vidurinėse ir pagrindinėse mokyklose, mokyklose-darželiuose bei 19 (iš 22) ikimokyklinių įstaigų. Pagerėjusi mokyklų IKT bazė sudarė galimybes pereiti prie elektroninio dienyno – daugiau kaip pusė mokyklų jau nebenaudoja popierinių dienynų, o 2012–2013 m. m. planuojama e-dienynus įvesti visose bendrojo ugdymo mokyklose.

Mokyklų renovacija. 2004 m. tik viena renovuota Zapyškio pagrindinė mokykla atitiko Mokyklų aprūpinimo standartų reikalavimus. 2006 m. baigta Mokyklų ir kultūros įstaigų langų ir lauko durų renovavimo programa. 2006–2007 m. atnaujinti stogai beveik visose bendrojo ugdymo mokyklose. 2008–2011 m. iš valstybės ir Savivaldybės investicijų gerinant ugdymo sąlygas atlikta darbų daugiau kaip už 20,2 mln. Lt. Savivaldybė finansavo Sporto aikštelių atnaujinimo ir naujų įrengimo bei įvairias  kitas programas už 1,2 mln. Lt. Garliavoje pastatytas sporto kompleksas, kuriame įsikūrė Sporto mokykla.

2012 m. higienos pasų dar neturi 4 mokyklos. 16-koje mokyklų artimiausiu metu reikia atnaujinti išorės ir vidaus sienas, grindis, sanitarinius mazgus, šildymo, vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, pakeisti vidaus elektros instaliaciją. Šiems darbams atlikti reikėtų apie 11 mln. Lt.

Finansinio efektyvumo vertinimas. 2011 m. vieno mokinio išlaidos ugdymo reikmėms pradinėse mokyklose skyrėsi nuo 2969 Lt Raudondvario mokykloje-darželyje iki 4641 Lt Linksmakalnio mokykloje-darželyje. Pagrindinėse mokyklose didžiausios mokymo išlaidos buvo Saulėtekio A. Mackevičiaus  pagrindinėje mokykloje – 6656 Lt, mažiausios – Lapių pagrindinėje – 3719 Lt. Gimnazijų ir vidurinių mokyklų grupėje išlaidos skyrėsi nuo 3743 Lt (Garliavos Jonučių vidurinė mokykla) iki 5265 Lt (Vandžiogalos vidurinė mokykla).

2011 m. savivaldybės mokykloms pagal mokinio krepšelio metodiką buvo skirta 52 550,3 tūkst. Lt, 2012 m. – 50 428,0 tūkst. Lt, t. y. 2 122,3 tūkst. Lt mažiau.

Didžiausias pagal MK metodiką skiriamų ir mokyklos ugdymo reikmėms reikalingų lėšų skirtumas („minusas“) 2012 m. yra Neveronių vidurinės mokyklos (mažos klasių patalpos), Vilkijos gimnazijos ir Lapių pagrindinės mokyklos. Šis lėšų trūkumas rodo vidutinio mokinių skaičiaus klasėje neatitikimą mokinio krepšelio metodikos reikalavimams.

Ugdymo aplinkos (UA) finansavimas. Savivaldybės skiriamų lėšų bendrojo ugdymo mokyklų ugdymo aplinkai 2011 m. sumažėjo 1,467 tūkst. Lt. 2010 m. buvo skirta 16 865 tūkst. Lt, 2011 m. – 15 398 tūkst. Lt. Padidintas finansavimas neformaliojo švietimo įstaigoms: 2010 m. skirta 3323,5 tūkst. Lt, 2011 m. – 3518,4 tūkst. Lt. Vieno mokinio išlaikymas brangiausias mažose Viršužiglio, Saulėtekio A. Mackevičiaus ir Girininkų pagrindinėse mokyklose. Kačerginės pagrindinės mokyklos mokinio kaštai išauga dėl bendrabučiui skiriamų papildomų lėšų.

 

2004–2012 m. Mokyklų tinklo pertvarkos plano uždavinių įgyvendinimo pokyčiai

 

Uždavinys

Įgyvendinimo pokyčiai

1. Sureguliuoti mokyklose ir klasėse mokinių skaičių, leidžiantį veiksmingiausiai įgyvendinti ugdymo tikslus.

Buvo: 2003–2004 m. m. – 393 tuščios vietos.

Antroje pamainoje mokėsi 8,4 proc. rajono mokinių 7 mokyklose (48 klasių komplektai).

Trys jungtiniai pradinių klasių komplektai, kuriuose mokėsi
4 klasių mokiniai.

2 jungtiniai klasių komplektai pagrindinio ugdymo koncentre.

2 gimnazijos

Yra: 2011–2012 m. m. 280 tuščių vietų.

Antros pamainos nėra.

Jungtinių pradinių klasių komplektų, kuriuose mokosi daugiau nei dviejų klasių mokinai, nėra.

7 jungtiniai klasių komplektai pagrindinio ugdymo koncentre.

7 gimnazijos

2. Pagerinti mokyklų pedagoginio personalo kokybinę sudėtį.

Buvo: 2002 m. mokyklose dirbo:

234 mokytojai, neturintys dėstomajam dalykui reikiamo išsilavinimo, iš jų 117 be pedagoginio išsilavinimo.

79 proc. atestuotų mokytojų.

Specialiosios pedagoginės pagalbos 44 etatai: 15 logopedų,
17 socialinių pedagogų, 9 psichologai, 3 specialieji pedagogai. Savivaldybėje nėra PPT.

Yra: 2011–2012 m. m. dirba: mokytojai – 17,4 proc., vyr. mokytojai – 47,7 proc., mokytojai metodininkai – 32,8 proc., mokytojai ekspertai – 2,1 proc. Išnyko problemos: mokytojų paieška, mokytojų nespecialistų perkvalifikavimas, pedagoginio išsilavinimo trūkumas.

Specialiosios pedagoginės pagalbos 63 etatai: 22 logopedai,
20,5 socialinių pedagogų, 10,75 psichologai, 9,75 specialieji pedagogai. Savivaldybėje yra PPT.

3. Pagerinti moksleivių mokymosi bazę ir pasirūpinti saugiu jų vežiojimu.

Buvo: Tik viena renovuota pagrindinė mokykla (iš 48), atitinkanti Mokyklų aprūpinimo standartus ir Higienos normas.

1 kompiuteris teko 17-kai 1–12 klasių mokinių.

40 Internetas veikė 26 bendrojo lavinimo mokyklose.

Vežiojamas 3151 mokinys (24,9 proc.), 2 geltonieji autobusai vežiojo 98 mokinius.

Yra: Pastatyta 1 nauja mokykla, 6 renovuotos, pastatytas naujas sporto kompleksas (Sporto mokykla). Visoms mokykloms pakeisti langai ir durys, 24-ioms atnaujinti stogai.

Higienos paso neturi 4 bendrojo ugdymo mokyklos (iš 32).

1 kompiuteris tenka septyniems 1–12 klasių mokiniams.

Internetas veikia visose bendrojo ugdymo mokyklose.

Vežiojama 3410 moknių (32 proc.), 20 geltonųjų ir mokyklinių autobusų vežioja 810 mokinių.

 

Bendrojo ugdymo mokyklų tinklas Savivaldybėje suformuotas racionaliai, tolygiai išplėtotas, mažesniems vaikams sudarytos sąlygos ugdytis kuo arčiau namų: pradinio ugdymo programos vykdomos visose seniūnijose.

 

II. 2013–2015 M. MOKYKLŲ TINKLO KŪRIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI

 

Mokyklų tinklo kūrimo tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, valstybei ir savivaldybėms pakeliamą kainą.

Uždaviniai:

1. Pasiekti, kad visose mokyklose mokiniai gautų savalaikę ir kvalifikuotą psichologinę, specialiąją, socialinę pedagoginę, profesinio informavimo ir orientavimo pagalbą.

2. Išplėsti paslaugų įvairovę formaliojo švietimo mokyklose.

3. Sukurti mokyklų tinklus, numatant mokymosi tęstinumo kryptis.

4. Modernizuoti ir humanizuoti mokyklų ugdymo aplinkas.

5. Veiksmingai paskirstyti ir panaudoti švietimo reikmėms skiriamus valstybės ir savivaldybės biudžeto finansinius asignavimus.

 

III. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PAGRINDIMAS

 

Įvertinus esamą Kauno rajono savivaldybės švietimo būklę, akivaizdu, kad būtina reguliuoti mokinių srautus, racionaliai ir apdairiai tvarkyti bendrojo ugdymo mokyklų tinklą atsižvelgiant į gyvenamąją vietovę, socialinę, ekonominę ir demografinę situaciją, bendruomenės poreikius.

Pastebima valstybės politika, kad mokyklos finansavimą lemia mokinių skaičius. Bendrojo ugdymo mokyklose dėl mokinio krepšelio stengiantis išlaikyti visus mokinius, kyla problemų ir dėl ugdymo kokybės. Valstybės skiriamų lėšų pagal mokinio krepšelio metodiką nepakanka, todėl mokyklos savininkui atsiranda pagrindo spręsti mokyklos reorganizavimo klausimus. Tačiau rajono savivaldybė gali skirti lėšų, jeigu mano, kad konkreti mokykla reikalinga.

Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo 2013–2015 metų plane (žr. 1 priedą) aptariami konkrečių mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkymų būdai ir etapai, nurodomos institucijų paskirtys po steigimo, reorganizavimo ar vidaus struktūros pertvarkymo. Rajono savivaldybėje bus įteisintas naujas bendrojo ugdymo mokyklų tipas – progimnazija. Nuo 2015 metų neliks vidurinių mokyklų. Pagal teritorijas mokyklos suskirstytos „piramidės“ principu į 8 zonas. 7-iose iš jų mokiniai galės gauti išsilavinimą pagal visas bendrojo ugdymo programas. Problema kyla Piliuonos vidurinės mokyklos zonoje: jeigu čia neliks vidurinio ugdymo programos, prie Kauno marių įsikūrusiose Šlienavos, Viršužiglio ir Piliuonos gyvenvietėse mokinai negalės įgyti vidurinio išsilavinimo – 11-12 klasių mokiniams teks vykti į Kauno miesto gimnazijas.

Dalis mažų mokyklų, kurioms išlaikyti nebepakanka lėšų, bus prijungiamos prie kitų mokyklų, vykdančių atitinkamo lygmens bendrojo ugdymo programas, kaip mokyklos struktūrinis padalinys ir taps kitų mokyklų skyriais. Kai kuriose vietovėse, siekiant sudaryti sąlygas mokiniams mokytis arčiau gyvenamosios vietos pagal pradinio ugdymo programą ir tenkinti kitus bendruomenės poreikius, bus steigiami daugiafunkciai centrai.

Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo plane (žr. 2 priedą) pateikiami Švietimo skyriaus veiksmai, priemonių įgyvendinimo terminai, kaip bus sprendžiamas mokytojų įdarbinimo klausimas, mokyklose bus sukurta mokytojus pavaduoti galinčių mokytojų duomenų bazė.

Mokinių vežiojimo užtikrinimo plane (žr. 3 priedą) numatyta užtikrinti visų toliau kaip 3 km nuo mokyklos gyvenančių mokinių saugų vežiojimą, nurodytos planuojamos transporto priemonės, numatytas papildomų vežiojimo išlaidų skaičiavimo modelis.

Naujai sutvarkius rajono savivaldybės mokyklų tinklą, bus reguliuojami mokinių srautai, sudarytos sąlygos mokiniams judėti tarp skirtingų bendrojo ugdymo mokyklų tipų, skirtingų mokyklų paskirčių tolesnio mokymosi link, laiduojamas švietimo paslaugų prieinamumas, tenkinami ugdymosi poreikiai, sudarytos sąlygos mokytis arčiau gyvenamosios vietos esančioje mokykloje pagal pradinio ugdymo programą, bus sprendžiama ugdymo kokybės problema pagrindinio ir vidurinio ugdymo koncentruose. Gimnazijų 1–4g klasėse sudarant daugiau paralelių klasių didinamos ugdymo individualizavimo galimybės, skiriamas reikiamas dėmesys gabiems, talentingiems mokiniams ir vaikams su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Pertvarkant savivaldybės mokyklų tinklą bus skiriamas dėmesys užsienio kalbų, sustiprinto dalyko mokymosi, mokinių saviraiškos poreikių ir kitų interesų tenkinimo tęstinumui užtikrinti jiems pereinant mokytis į kitą bendrojo ugdymo mokyklą pagal aukštesnio lygmens bendrojo ugdymo programą. Mokinių poreikių (ypač talentingų ir gabių mokinių) tenkinimo tęstinumui užtikrinti skirtingų tipų mokyklos, mokykla kartu su įvairiomis švietimo paslaugų institucijomis, neformaliojo švietimo įstaigomis gali sudaryti bendradarbiavimo sutartis.

Mokyklų tinklo pertvarka – sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl sunku tiksliai numatyti būsimus ekonominius, demografinius, socialinius ir kitus pokyčius, kurie tiesiogiai veikia švietimo kaitą. Norint sėkmingai įgyvendinti Bendrąjį mokyklų tinklo pertvarkos planą, būtina kasmet įvertinti vykstančius procesus ir, esant pasikeitimams, tikslinti mokyklų struktūrinių pokyčių planą, pedagogų įdarbinimo galimybes, spręsti naujai iškilusius mokinių vežiojimo klausimus.

 

_____________________________________

 

 

Kauno rajono savivaldybės bendrojo

ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos

2013–2015 m. bendrojo plano

1 priedas

 

KAUNO RAJONO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ STEIGIMO, REORGANIZAVIMO, VIDAUS STRUKTŪROS PERTVARKYMO 2013–2015 METŲ PLANAS

 

Eil. Nr.

Mokyklos pavadinimas, tipas, vykdomos formaliojo ir neformaliojo švietimo programos

Mokyklos reorganizavimo, pertvarkymo ar vidaus struktūros pertvarkymo būdai

Planuojamo reorganizavimo, pertvarkymo arba vidaus struktūros  pertvarkymo data

Mokyklos pavadinimas, tipas po reorganizavimo, pertvarkymo ar vidaus struktūros pertvarkymo

Vykdomos programos po reorganizacijos

 

KARMĖLAVOS ZONA

 

1.  

Karmėlavos Balio Buračo gimnazija, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos.

Ramučių skyrius, pradinio ugdymo programa

-

-

-

-

2.  

Neveronių vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Akreditavus vidurinio ugdymo programą vykdoma vidaus struktūros pertvarka keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į gimnaziją

2015-09-01

Neveronių gimnazija

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

 

DOMEIKAVOS ZONA

 

3.  

Domeikavos gimnazija, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Užliedžių skyrius, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

 

 

 

Vidaus struktūros pertvarka,

Užliedžių skyriuje nuo
2014 m. įvedama ikimokyklinio ugdymo programa

 

 

 

2014-09-01

 

 

 

Domeikavos gimnazija

 

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos.

Užliedžių skyriuje

ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

4.  

Vandžiogalos vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Akreditavus vidurinio ugdymo programą vykdoma vidaus struktūros pertvarka keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į gimnaziją

2015-09-01

Vandžiogalos gimnazija

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

5.  

Lapių pagrindinė mokykla,

pradinio, pagrindinio ugdymo programos

-

-

-

-

 

BABTŲ ZONA

 

6.  

Babtų gimnazija, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Vidaus struktūros pertvarka, nuo 2014 m. įvedama pradinio ugdymo programa

2014-09-01

Babtų gimnazija

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

7.  

Babtų mokykla-darželis, ikimokyklinio,  priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

Vykdoma vidaus struktūros pertvarka – nuo 2014 m. nutraukiamas pradinio ugdymo programos vykdymas

2014-09-01

Babtų darželis

Ikimokyklinio ir  priešmokyklinio ugdymo programos

8.  

 

 

 

Panevėžiuko pagrindinė mokykla,

ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

-

-

-

-

 

VILKIJOS ZONA

 

9.  

Vilkijos gimnazija, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

 

Dalyvauja reorganizavime – prie jos nuo 2014-09-01 prijungiama Saulėtekio Antano Mackevičiaus pagrindinė mokykla su Daugėliškių skyriumi

2014-09-01

Vilkijos gimnazija, Saulėtekio Antano Mackevičiaus ir Daugėliškių skyriai - daugiafunkcis centras

 

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos.

Saulėtekio Antano Mackevičiaus ir Daugėliškių skyriuose

ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

 

10.

Saulėtekio Antano Mackevičiaus pagrindinė mokykla, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos.

Daugėliškių skyrius, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

Reorganizuojama prijungimo būdu, nuo 2014-09-01 prijungiant prie Vilkijos  gimnazijos

2014-09-01

 

 

 

 

 

 

 

 

Vilkijos gimnazija, Saulėtekio Antano Mackevičiaus ir Daugėliškių skyriai - daugiafunkcis  centras

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos.

Saulėtekio Antano Mackevičiaus ir Daugėliškių skyriuose

ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

11.

Čekiškės Prano Dovydaičio vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos.

Liučiūnų skyrius, pradinio ugdymo programa

Akreditavus vidurinio ugdymo programą vykdoma vidaus struktūros pertvarka keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į gimnaziją

2015-09-01

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazija

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos,

Liučiūnų skyriuje – pradinio ugdymo programa

 

RAUDONDVARIO ZONA

 

12.

Raudondvario gimnazija, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Vidaus struktūros pertvarka, nuo 2014-09-01 prijungiamas Kulautuvos vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo skyrius

2014-09-01

Raudondvario gimnazija, Kulautuvos vidurinio ugdymo skyrius

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos, Kulautuvos skyriuje –vidurinio ugdymo programa

13.

Kulautuvos vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Mokyklos tipo pakeitimas iš vidurinės mokyklos tipo į pagrindinės mokyklos tipą nuo 2014-09-01

2014-09-01

Kulautuvos pagrindinė mokykla, Raudondvario gimnazijos Kulautuvos vidurinio ugdymo skyrius

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos,

Raudondvario gimnazijos Kulautuvos skyriuje vidurinio ugdymo programa

14.

Batniavos pagrindinė mokykla,

pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

-

-

-

-

15.

Raudondvario Anelės ir Augustino Kriauzų mokykla-darželis

ikimokyklinio,  priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

 

-

-

-

-

16.

Kulautuvos vaikų sanatorijos mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Mokyklos tipo pakeitimas iš vidurinės mokyklos tipo į pagrindinės mokyklos tipą nuo 2015-09-01

2015-08-31

Kulautuvos vaikų sanatorijos mokykla

Pradinio ir pagrindinio  ugdymo programos

 

AKADEMIJOS ZONA

 

17.

Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija,

pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Vidaus struktūros pertvarka, nuo 2014-09-01 prijungiamas Ežerėlio vidurinės mokyklos vidurinio ugdymo skyrius

2014-09-01

Akademijos Ugnės Karvelis gimnazija,

Ežerėlio vidurinio ugdymo skyrius

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos, Ežerėlio skyriuje –

vidurinio ugdymo programa

18.

Ežerėlio vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Mokyklos tipo pakeitimas iš vidurinės mokyklos tipo į pagrindinės mokyklos tipą nuo 2014-09-01

2014-09-01

Ežerėlio pagrindinė mokykla,

Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos vidurinio ugdymo skyrius

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos,

Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos vidurinio ugdymo programa

19.

Kačerginės pagrindinė mokykla, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Keičiama mokyklos paskirtis iš pagrindinės mokyklos į pagrindinę mokyklą-daugiafunkcį centrą

2014

Kačerginės pagrindinė mokykla-daugiafunkcis centras

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

20.

Zapyškio pagrindinė mokykla, pradinio, pagrindinio ugdymo programos.

Altoniškių skyrius, pradinio ugdymo programa

-

 

 

 

 

-

 

 

 

 

-

 

 

 

 

-

 

21.

Ringaudų pradinė mokykla, Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

-

-

-

-

22.

Kačerginės vaikų sanatorijos „Žibutė“ mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio

ugdymo programos

Mokyklos tipo pakeitimas iš vidurinės mokyklos tipo į pagrindinės mokyklos tipą nuo 2015-09-01

2015-08-31

Kačerginės vaikų sanatorijos „Žibutė“ mokykla

Pradinio ir pagrindinio  ugdymo programos

 

GARLIAVOS ZONA

 

23.

Garliavos Juozo Lukšos gimnazija

Vyksta vidaus struktūros pertvarka, gimnazija gryninasi į keturmetę.

2014-09-01

Garliavos Juozo Lukšos gimnazija

Pagrindinio ugdymo antrosios dalies ir vidurinio ugdymo programos

24.

Garliavos Jonučių vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos, suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

 

 

Akreditavus vidurinio ugdymo programą vykdomas reorganizavimas skaidymo-padalijimo būdu į gimnaziją ir progimnaziją

 

 

2014-08-31

 

 

 

 

Garliavos Jonučių progimnazija

ir

Garliavos Jonučių gimnazija

 

Pradinio ir pagrindinio ugdymo,

I dalies programos.

Pagrindinio ugdymo II dalies ir  vidurinio ugdymo programos (ir suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos)

25.

Garliavos Adomo Mitkaus vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio ugdymo programos

Dalyvauja reorganizavime, prie jos prijungiant Mastaičių pagrindinę mokyklą su Pažėrų skyriumi. Mokyklos tipo pakeitimas į pagrindinę mokyklą iki

2014-08-31

2014-08-31

Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla, Mastaičių ir Pažėrų skyriai

Ikimokyklinio,  priešmokykli-

nio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

26.

Mastaičių pagrindinė mokykla, priešmokyklinio,

pradinio ir pagrindinio ugdymo programos.

Pažėrų skyrius, priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo programos

Reorganizuojama prijungimo būdu, prijungiant prie Garliavos Adomo Mitkaus vidurinės mokyklos, pakeisiančios tipą – Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos

2014-08-31

Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinės mokyklos Mastaičių ir Pažėrų skyriai

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos, Pažėrų skyriuje priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo programos

27.

Ilgakiemio mokykla-darželis,

ikimokyklinio,  priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

-

-

-

-

28.

Linksmakalnio mokykla-darželis

ikimokyklinio,  priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

-

-

-

-

 

PILIUONOS ZONA

 

29.

Piliuonos vidurinė mokykla, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos.

Viršužiglio skyrius, ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

Akreditavus vidurinio ugdymo programą vykdoma vidaus struktūros pertvarka keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į gimnaziją

2015-09-01

Piliuonos

gimnazija

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos,

Viršužiglio skyriuje – ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

30.

Girininkų pagrindinė mokykla, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Rokų skyrius, ikimokyklinio,  priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

-

 

-

-

 

-

31.

Šlienavos pagrindinė mokykla, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

-

-

-

-

 

_______________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. TS-15, 2014-01-30, paskelbta TAR 2014-01-31, i. k. 2014-00797

Nr. TS-65, 2014-02-27, paskelbta TAR 2014-02-28, i. k. 2014-02246

Nr. TS-66, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-25, i. k. 2015-04269

 

 

Kauno rajono savivaldybės bendrojo

ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos

2013–2015 m. bendrojo plano

2 priedas

 

MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJŲ ATNAUJINIMO IR ĮDARBINIMO PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas (toliau – Planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 48 straipsniu, 2011 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ 35.2. punktu, Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-1680 ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymu „Dėl išimties atvejų, kada leidžiama dirbti daugiau negu 36 valandas per savaitę“, patvirtintu 2005 m. gruodžio 29 d. Nr. ISAK-2668.

2. Mokyklos vadovas mokytojus priima ir atleidžia Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Asmuo priimamas dirbti mokytoju atrankos būdu (pokalbis).

3. Informacija apie laisvas mokytojo pareigybes skelbiama mokyklos, Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus ir Darbo biržos internetinėse svetainėse.

4. Plano tikslas – mokytojų, netenkančių darbo dėl mokyklų tinklo pertvarkos, įdarbinimo galimybių paieška.

5. Įgyvendinant Planą laikomasi viešumo principo.

 

II. SITUACIJOS ANALIZĖ

 

Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planą privalo rengti mokyklos steigėjas, tačiau jis neturi teisinių galimybių įdarbinti mokytoją, nes vadovaujantis Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašu, patvirtintu LR Švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-1680, į darbą mokytojus priima mokyklos vadovas.

Siekiant numatyti mokytojų įdarbinimo galimybes surinkti duomenys apie Kauno rajono bendrojo ugdymo mokyklose dirbančius mokytojus ir atlikta analizė.

 

Rajono mokytojų ir mokinių skaičiaus santykio palyginimas 2011-2012 m. m. pagrindinėse mokyklose

 

 

Mažiausiai mokinių tenka 1 mokytojui Girininkų, Kačerginės, Panevėžiuko, Saulėtekio A. Mackevičiaus, Viršužiglio pagrindinėse mokyklose.

 

Rajono mokytojų ir mokinių skaičiaus santykio palyginimas 2011-2012 m.m. pradinėse mokyklose

 

Mažiausiai mokinių tenka 1 mokytojui tenka Garliavos mokykloje-darželyje ir Ilgakiemio mokykloje-darželyje.

Mažėjant mokinių skaičiui mažėja ir mokytojų skaičius. Nuo 2003 m. sumažėjo 124 mokytojais. 2011-2012 m.m. 121 mokytojas, t.y. 13,7 proc. mokytojų, dirba ne pilnu darbo krūviu.

Didinat mokytojų ir mokinių santykį kyla mokytojų įdarbinimo problema. Sprendžiant šią problemą kasmet mokslo metų pabaigoje mokyklų vadovai pateikia informaciją Kultūros, švietimo ir sporto skyriui apie mokytojus liekančius be darbo ir apie mokytojų poreikį naujiems mokslo metams. Tokiu būdu koordinuojamas liekančių be darbo mokytojų įdarbinimas kitose Kauno rajono mokyklose. 2011 m. be darbo liko 2 anglų kalbos mokytojai ir 5 pradinių klasių mokytojai, kurie buvo įdarbinti kitose rajono mokyklose.

Mažėjant darbo vietų skaičiui, įdarbinama vis mažiau aukštąsias mokyklas baigusių jaunų mokytojų, todėl nevyksta natūralūs mokytojų kaitos procesai.

 

Jaunų, tik baigusių aukštąsias mokyklas, mokytojų įdarbinimas

 

Mokslo metai

2009-2010 m.m.

2010-2011 m.m.

2011-2012 m.m.

Įdarbintų mokytojų skaičius

5 (1 anglų kalbos, 1 biologijos, 1 choreografijos, 1 kūno kultūros, 1 informacinių technologijų)

3 (2 istorijos, 1 anglų k.)

3 (1 logopedas, 1 kūno kultūros, 1 fizikos mokytojas)

 

Auga vyresnio amžiaus, didesnį darbo stažą turinčių mokytojų skaičius, daugėja dirbančių pensinio amžiaus mokytojų.

 

Pensinio amžiaus mokytojų skaičiaus palyginimas

 

2008-2009 m.m.

2009-2010 m.m.

2010-2011 m.m.

68

70

78

 

Šiuo metu mokyklose dirba 78 (t.y. 8,8 proc.) pensinio amžiaus mokytojai.

 

Mokytojų procentinis pasiskirstymas pagal amžių

Didesnę dalį, t.y. 58,6 proc., sudaro mokytojai iki 50 m.

Kokybiškas ugdymo procesas labiausiai priklauso nuo mokytojų kompetencijos. Palyginus 2003 m. ir 2011 m. mokytojų kvalifikacines kategorijas galima teigti, kad padaugėjo mokytojų, turinčias aukštas – mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto kvalifikacines kategorijas.

 

Mokytojų kvalifikacinių kategorijų 2003 m. ir 2011 m. procentinis palygini

mas

 

 

Nuo 2003 m. iki 2011 m. išnyko problemos: mokytojų paieška, mokytojų nespecialistų perkvalifikavimas, pedagoginio išsilavinimo trūkumas.

Nors sumažėjo mokinių ir mokytojų skaičius, tačiau nuo 2003 metų iki 2011 m. nesumažėjo mokyklų vadovų skaičius.

 

Mokyklos vadovų skaičiaus palyginimas 2003 m. ir 2011 m.

 

 

2003 m.

2011 m.

Direktorių

59

55

Direktorių pavaduotojų

70

50

Skyrių, poskyrių vedėjų

23

 

Mokyklų vadovų kvalifikacinių kategorijų 2003 m. ir 2011 m. procentinis palyginimas

 

Padaugėjo mokyklų vadovų, turinčių antrąją kvalifikacinę kategoriją. Taip pat padaugėjo neatestuotų vadovų, kadangi buvo įvesti skyrių ir poskyrių vedėjų etatai.

 

Mokyklos vadovų procentinis pasiskirstymas pagal amžių

 

Daugiausiai bendrojo lavinimo mokykloms vadovauja vadovai virš 50 metų, t.y. 81,8 proc.

 

Mokyklos vadovų pavaduotojų procentinis pasiskirstymas pagal amžių

 

Mokyklos vadovų pavaduotojų didžiausia dalis nuo 40 iki 60 metų, t.y. 74,3 proc.

Visi aukščiau išvardinti rodikliai sudaro prielaidas, padėsiančias išsaugoti darbo vietas darbingo amžiaus specialistams.

 

III. VEIKSMŲ KOORDINAVIMAS

 

Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo tikslas – išlaikyti aukštos kvalifikacijos mokytojus bendrojo ugdymo įstaigose, užtikrinant ugdymo(si) kokybę.

 

Eil. Nr.

Veiklos

Atsakingas

Įgyvendinimo laikas

1.

Teikiama informacija Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriui  apie laisvas mokytojo pareigybes bendrojo ugdymo mokyklose.

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai

Kasmet

birželio – rugsėjo mėn. 

2.

Teikiamas Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriui  mokytojų, galinčių netekti pedagoginio krūvio dėl mokyklų tinklo pertvarkos, sąrašas

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai

Kasmet

sausio – kovo mėn.

3.

Informacija apie laisvą mokytojo pareigybę skelbiama mokyklos interneto svetainėje, kurioje nurodoma: mokyklos pavadinimas, pareigybės pavadinimas, darbo krūvis, darbo sutarties rūšis, kvalifikaciniai reikalavimai pareigybei užimti, kuriuos būtina pateikti, data, iki kurios pateikiami dokumentai (dokumentams priimti numatomas 14 kalendorinių dienų terminas, įskaitant paskelbimo dieną) ir adresas, taip pat pateikiami pasiteiravimo telefonų numeriai, elektroninio pašto adresas ir kita reikalinga informacija.

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai,

Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius

Nuolat

4.

Kaupiama Kauno rajono ugdymo įstaigose  netekusių darbo mokytojų duomenų bazė

Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius

Nuolat

5.

Vykdoma perkvalifikavimo studijų sklaida gretutinėms specialybėms įsigyti.

Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyrius

2012-2015 m.

 

____________________________


 

Kauno rajono savivaldybės bendrojo

ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos

2013–2015 m. bendrojo plano

3 priedas

 

Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas

 

I. Situacijos analizė

 

Mokinių pavėžėjimas yra organizuojamas vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta „Moksleivių ir vaikų globos įstaigų gyventojų vežimo keleiviniu transportu organizavo ir išlaidų kompensavimo tvarka“. Mokiniai vežami: autobusais reguliariais reisais (priemiestiniais ir tolimojo susisiekimo maršrutais), pagal patvirtintus eismo tvarkaraščius; maršrutiniais taksi reguliariais reisais (priemiestiniais maršrutais), pagal patvirtintus eismo tvarkaraščius; autobusais specialiais reisais (šiais reisais mokiniai vežami tik į mokyklas ir iš jų,  mokyklos ir vežėjo suderintais laikais, pagal mokinių sąrašą). Taip pat mokiniai pavėžėjami geltonaisiais autobusais, kurie yra gauti iš ŠMM pagal Geltonųjų autobusų programą ir mokykliniais autobusais, kurie yra pirkti Savivaldybės lėšomis, įgyvendinant Savivaldybės mokyklinių autobusų programos I-ąjį etapą.

 

Lentelėje pateikta mokinių pavėžėjimo kaita nuo 2006/2007 mokslo metų.

 

 

2006/2007

2007/2008

2008/2009

2009/2010

2010/2011

Maršrutiniai taksi reguliarūs reisai

376

242

234

145

152

Specialūs reisai autobusai

854

714

638

438

387

Mokykliniai ir geltonieji autobusai

240

650

700

770

810

Autobusai reguliarūs reisai

1969

2010

1980

1999

2022

Viso mokinių

3439

3616

3552

3352

3371

 

Diagramoje matyti kaip keičiasi pavežamų mokinių skaičius. Atsisakoma nesaugaus mokinių pavėžėjimo maršrutiniais taksi. Matome, kad pavėžėjamų autobusais reguliariais reisais mokinių skaičius, mažėjant bendram mokinių skaičiui, nemažėja, nes šis transportas saugus ir pritaikytas pavėžėti didesnius keleivių ir mokinių srautus piko valandomis.

Nuo 2011/2012 m. m. pradžios Kauno rajono savivaldybėje į įvairių tipų švietimo įstaigas vežama 3314 mokinių (iš jų 90 į papildomo ugdymo sporto ir meno mokyklas). Mokiniai vežami:

· autobusais reguliariais reisais (priemiestinio susisiekimo maršrutais, kuruojamais Kauno rajono savivaldybės, pagal Visuomenės aptarnavimo sutartis) – 1880 mokinių,

· autobusais reguliariais reisais (priemiestinio ir tolimojo susisiekimo maršrutais, kuruojamais kitų savivaldybių) – 93 mokiniai,

· maršrutiniais taksi reguliariais reisais (priemiestiniais maršrutais) – 159 mokiniai,

· autobusais specialiais reisais – 370 mokinių,

· autobusais (mokykliniais ir geltonaisiais) – 812 mokinių.

Šiuo metu mokyklos valdo 10 geltonųjų autobusų ir 10 mokyklinių autobusų. Mokykliniai ir geltonieji autobusai suteikia galimybę teikti mokiniams daugiau paslaugų: mokiniai nuvežami į olimpiadas, varžybas, konkursus, brandos egzaminus, sudaromos galimybės paįvairinti ugdomąjį procesą organizuojant išvažiuojamąsias pamokas, edukacines keliones ir pan.

 

 

Diagramoje matyti, kad pagrindinis mokinių srautas šiuo metu mokyklas pasiekia Kauno rajono savivaldybės kuruojamais maršrutais, pagal sudarytas Visuomenės aptarnavimo sutartis.

Visuomenės aptarnavimo sutartys užtikrina būtinų keleivinio kelių transporto paslaugų tiekimą visuomenei nors ir vežėjams komerciškai nenaudingomis sąlygomis. Dėl šių paslaugų tiekimo vežėjų patiriami nuostoliai yra kompensuojami iš Savivaldybės biudžete numatytų lėšų.

Mokinių vežimui lėšos yra taip pat numatomos Savivaldybės biudžete. Todėl didėjant (ar mažėjant) vežamų mokinių skaičiui ar atstumui, kuriuo važiuoja mokinys, didėja (ar mažėja) Savivaldybės biudžete numatomų lėšų kiekis mokiniams vežti, atitinkamai mažėjant (ar didėjant) Savivaldybės biudžete numatomų lėšų kiekiui vežėjo patiriamiems nuostoliams kompensuoti.

Lentelėje pateiktas išlaidų mokinių vežimui pasiskirstymas pagal transporto rūšis 2008–2011 m. (Lt)

 

2008 m

2009 m.

2010 m.

2011 m.

Maršrutiniai taksi reguliarūs reisai

146158

134865

108639

128918

Specialūs reisai

462235

409968

321244

287348

Autobusai reguliarūs reisai

987765

1139034

1134588

1137048

Viso išlaidų (litais)

1596158

1683867

1564471

1553314

 

 

Diagramoje matyti, kad išlaidos už mokinių vežimą mažėja, nes mažėja vežamų mokinių skaičius. (2009 m. išlaidos už mokinių vežimą išaugo, nes Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino didesnį keleivių ir mokinių vežimo tarifą).

 

2011 metais mokinių pavėžėjimo išlaidas sudarė:

· autobusais ir maršrutiniais taksi reguliarias reisais bei autobusais specialiais reisas –1553,3 tūkst. Lt.

· mokykliniais ir geltonaisiais autobusais (įskaitant visas išlaidas) – 345,40 tūkst. Lt.

Išlaidų už moksleivių pavėžėjimą pasidalinimas pagal pavėžėjimo rūšis:

 

 

II. Prognozuojami mokinių pavėžėjimo pokyčiai

 

Galima prognozuoti šias bendras mokinių vežimo tendencijas:

1. Pasikeitus mokinių vežimo traukos centrams, būtina operatyviai reaguoti į pavėžėjamų moksleivių srautų pasikeitimus, koreguojant priemiestinio reguliaraus susisiekimo autobusų trasas ir keičiant eismo tvarkaraščius. Dėl numatomo mokinių skaičiaus mažėjimo, bendras pavėžėjamų mokinių skaičius nedidės;

2. Dėl numatomo mokinių skaičiaus mažėjimo, bendras vežamų mokinių skaičius nedidės;

3. Galimas mokinių pavėžėjimui autobusais ir maršrutiniais taksi reguliarias reisais bei autobusais specialiais reisas skirtų išlaidų padidėjimas dėl keleivių ir moksleivių vežimo tarifo padidėjimo (keleivių ir moksleivių tarifas nustatytas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009-04-02 spendimu Nr. TS-101);

4. Galimas mokinių pavėžėjimui mokykliniais ir geltonaisiais autobusais skirtų išlaidų padidėjimas dėl:

4.1. kuro kainų,

4.2. mokyklinių ir geltonųjų autobusų nusidėvėjimo (remonto išlaidos),

4.3. Kelių eismo taisyklių pakeitimų (griežtinama vaikų vežimo tvarka autobusuose, ir autobusų apipavidalinimas).

5. Dėl švietimo įstaigų tinklo planuojamų pokyčių, pavėžėjant moksleivius galimos papildomos išlaidos, kurios paskaičiuotos šiuo metu patvirtintu Kauno rajono savivaldybės moksleivių pavėžėjimo tarifu. Lentelėje pateikti paskaičiavimai vienam mokiniui per mėnesį (18 mokslo dienų):

 

Eil.Nr.

Reorganizuojamos mokyklos pavadinimas

Mokykla į kurią

bus pavežami mokiniai

Transporto rūšis, kuria bus pavėžėjami mokiniai

Atstumas į abi puses, km

Kaina,

Lt/mėn.

Pastabos

1.

Vandžiogalos vidurinė mokykla

Domeikavos gimnazija

Autobusais reguliariais reisais, pagal Visuomenės aptarnavimo sutartis ir mokykliniu autobusu

36,8

152,0

Priklausomai nuo tikslios moksleivio gyvenamosios vietos gali būti būtina moksleivį pavėžėti mokykliniu transportu

Babtų gimnazija

Nėra reguliaraus susisiekimo,

pavėžėjimas mokykliniu autobusais

24,0

99,0

Būtinas papildomas mokyklinis autobusas

2.

Čekiškės Prano Dovydaičio vidurinė

Vilkijos gimnazija

Autobusais reguliariais reisais, pagal Visuomenės aptarnavimo sutartis ir mokykliniu autobusu

27,6

114,0

Priklausomai nuo tikslios moksleivio gyvenamosios vietos gali būti būtina moksleivį pavėžėti mokykliniu transportu

3.

Saulėtekio A. Mackevičiaus pagrindinė mokykla

Vilkijos gimnazija

Autobusais reguliariais reisais, pagal Visuomenės aptarnavimo sutartis ir mokykliniu autobusu

8,4

51,0

Priklausomai nuo tikslios moksleivio gyvenamosios vietos gal būti būtina moksleivį pavėžėti mokykliniu transportu

4.

Kulautuvos vidurinė mokykla

Raudondvario gimnazija

Autobusais reguliariais reisais, pagal Visuomenės aptarnavimo sutartis ir mokykliniu autobusu

20,8

86,0

Atsižvelgiant į esamą autobusų tinklą ir tikslią moksleivio gyvenamąją vietą, galimas  skirtingas mokyklos pasirinkimas

Vilkijos gimnazija

Autobusais reguliariais reisais, pagal Visuomenės aptarnavimo sutartis ir mokykliniu autobusu

25,0

103,0

5.

Ežerėlio vidurinė mokykla

Akademijos

U. Karvelis gimnazija

Autobusais reguliariais reisais, pagal Visuomenės aptarnavimo sutartis ir mokykliniu autobusu

40,8

169,0

Priklausomai nuo tikslios moksleivio gyvenamosios vietos gali būti būtina moksleivį pavėžėti mokykliniu autobusu

Eil.Nr.

Reorganizuojamos mokyklos pavadinimas

Mokykla į kurią

bus pavežami mokiniai

Transporto rūšis, kuria bus pavėžėjami mokiniai

Atstumas į abi puses, km

Kaina,

Lt/mėn.

Pastabos

6.

Mastaičių pagrindinė mokykla

 

Garliavos vidurinė mokykla

Autobusais reguliariais reisais, pagal Visuomenės aptarnavimo sutartis ir mokykliniu autobusu

8,4

51,0

 

Atsižvelgiant į esamą autobusų tinklą ir tikslią moksleivio gyvenamąją vietą, galimas skirtingas mokyklos pasirinkimas.

Būtinas papildomas mokyklinis autobusas

Akademijos U. Karvelis gimnazija

Nėra reguliaraus susisiekimo

pavėžėjimas mokykliniu autobusu

20,8

86,0

7.

Neveronių vidurinė mokykla

Karmėlavos B. Buračo gimnazija

Nėra reguliaraus susisiekimo,

pavėžėjimas mokykliniu autobusu

26,0

108,0

Būtinas papildomas mokyklinis autobusas

8.

Piliuonos vidurinė mokykla

Garliavos J. Lukšos gimnazija

Nėra reguliaraus susisiekimo,

pavėžėjimas mokykliniu autobusu

40,0

166,0

Būtinas papildomas mokyklinis autobusas

Kauno miestas Rokai

 

 

Lėšos Kauno miesto savival-dybės

 

9.

Viršužiglio pagrindinė mokykla

Piliuonos vidurinė mokykla

Autobusais reguliariais reisais, pagal Visuomenės aptarnavimo sutartis ir mokykliniu autobusu

18,0

74,0

Priklausomai nuo tikslios moksleivio gyvenamosios vietos gali būti būtina moksleivį pavėžėti mokykliniu transportu

Būtinas mokyklinis autobusas

Eil.Nr.

Reorganizuojamos mokyklos pavadinimas

Mokykla į kurią

bus pavežami mokiniai

Transporto rūšis, kuria bus pavėžėjami mokiniai

Atstumas į abi puses, km

Kaina,

Lt/mėn.

Pastabos

10.

Altoniškių skyriaus uždarymas

 

Zapyškio pagrindinė mokykla

Mokykliniu autobusu

14,2

59,0

Būtinas mokyklinis autobusas

 

 

_____________________________________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Kauno rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. TS-15, 2014-01-30, paskelbta TAR 2014-01-31, i. k. 2014-00797

Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012-06-28 sprendimu Nr. TS-245 patvirtinto Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2013–2015 m. bendrojo plano 1 priedo pakeitimo

 

2.

Kauno rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. TS-65, 2014-02-27, paskelbta TAR 2014-02-28, i. k. 2014-02246

Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012-06-28 sprendimu Nr. TS-245 patvirtinto Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2013–2015 m. bendrojo plano 1 priedo pakeitimo

 

3.

Kauno rajono savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. TS-66, 2015-03-19, paskelbta TAR 2015-03-25, i. k. 2015-04269

Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. TS-245 „Dėl Kauno rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2013–2015 m. bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo