Suvestinė redakcija nuo 2014-03-05 iki 2015-02-13

 

Sprendimas paskelbtas: TAR 2012-01-26, i. k. 2012-00120

 

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2012–2015 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

 

2012 m. sausio 26 d. Nr. T-18

Kaunas

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2009, Nr. 77-3165; 2010, Nr. 25-1177, Nr. 51-2480, Nr. 81-4219, Nr. 84-4406, Nr. 86-4525, Nr. 145-7429; 2011, Nr. 52-2504, Nr. 72-3472) 6 straipsnio 5 punktu, 7 straipsnio 7 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 22 ir 26 punktais, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 28 straipsniu, 44 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalimis, 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 79-3869)  3.1.2 punktu ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 (Žin., 2011, Nr. 79-3869), Kauno miesto savivaldybės taryba  n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrąjį planą (pridedama). 

2. Pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriui vykdyti 1 punkte nurodyto plano stebėseną ir, esant būtinybei, teikti jį koreguoti Kauno miesto savivaldybės tarybai.

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. T-125 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrojo plano patvirtinimo“;

3.2. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. T-204 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos 2008–2012 metų priemonių plano tvirtinimo“;

3.3. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. T-114 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. T-204 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos 2008–2012 metų priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“;

3.4. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. T-267 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. T-204 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos 2008–2012 metų priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“;

3.5. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. T-645 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. T-204 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos 2008–2012 metų priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“;

3.6. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. T-69 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. T-204 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos 2008–2012 metų priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“;

3.7. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. T-519 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. T-204 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos 2008–2012 metų priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“;

3.8. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. T-318 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. T-204 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos 2008–2012 metų priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka.

 

 

 

Savivaldybės meras                                                                                         Andrius Kupčinskas


 

PATVIRTINTA

Kauno miesto savivaldybės tarybos

2012 m. sausio 26 d.

sprendimu Nr. T-18

 

 

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2012–2015 METŲ BENDRASIS PLANAS

 

I. ĮVADAS

 

Formuojantis žinių ir informacinei visuomenei išryškėja intensyvėjančios ir greitėjančios kaitos tendencija, kuri reikalauja ir atitinkamų pokyčių švietimo sistemoje. Švietimo sistema turi siekti naujos kokybės, kad paruoštų mokinius veiksmingai gyventi ir kurti rinkos sąlygomis besikeičiančioje visuomenėje. Vienas iš švietimo sistemos atsinaujinimo kriterijų yra bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka. Tam tikslui Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose numatyta, jog tobulinant infrastruktūrą bus racionalizuotas teikiamų švietimo paslaugų tinklas, išplėtotos naujos švietimo paslaugos ir švietimo sistemos jungtys. Šių nuostatų įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa, Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“.

Mokyklų tinklo pertvarka, atitinkanti šiuolaikinės visuomenės mokymosi poreikius, paklausą ir realias finansines Savivaldybės galimybes, numatyta Kauno miesto savivaldybės 2008–2015 metų strateginiame plane ir Kauno miesto savivaldybės 2004–2012 metų strateginiame švietimo plane. Sukurtas švietimo įstaigų tinklas turi pagerinti mokymo ir mokymosi kokybę, padidinti prieinamumą ir socialinį teisingumą, padaryti švietimo sistemą efektyvesnę ir darnesnę.

Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano paskirtis, numatyta Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų gairėse, – sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą savivaldybėje, pakankamai turėti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo programų teikėjų, sudaryti kokybiškas sąlygas visiems vietos bendruomenės nariams ugdytis ir užtikrinti pedagoginę, psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą, išsilavinimo pagal valstybės nustatytus išsilavinimo standartus įgijimą.

Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos bendrasis planas parengtas 2012–2015 metams.

 

II. MIESTO ŠVIETIMO ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR PROGNOZĖS

 

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, rengdama Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015  metų  bendrąjį planą (toliau – Bendrasis planas), atliko miesto ugdymo įstaigų esamos būklės analizę – įvertino demografinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius aspektus, ugdymosi poreikių tenkinimą, ugdymo kokybę, mokyklų tinklo efektyvumą, mokyklų pastatų būklę ir atitiktį mokyklos tipui.

1. Demografinio, ekonominio, socialinio, kultūrinio ir švietimo poreikių tenkinimo kontekstas:

1.1. Demografinis kontekstas

Ugdymo įstaigų tinklo pertvarką lemia demografinės tendencijos. 2010 m. pradžioje mieste gyveno 348624 gyventojai. 2001 m. surašymo duomenimis mieste gyveno 378943 žmonės. Per devynerius metus gyventojų mieste sumažėjo 30319 (8 proc.). 2010 metais mieste labiausiai sumažėjo  gyventojų. Pagrindinės gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastys – neigiamas migracijos saldo, mažėjantis gimstamumas, didėjantis mirtingumas. Mieste, kaip ir šalyje, migracijos saldo 2006–2009 m. buvo neigiamas ir augo. Migracijos saldo, tenkantis 1000 miesto gyventojų, 2009 m. siekė 6,6 ir palyginti su 2006 m., padidėjo  4 punktais. Pagal migracijos saldo rodiklį 2009 m. ir šio rodiklio neigiamą pokytį 2006–2009 m. Kauno miestas lenkė šalies rodiklius (žr. 1 paveikslą).

1 paveikslas. Gyventojų kaitos saldo didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Lietuvos statistikos departamento duomenys)

Demografinis kontekstas darė įtaką vaikų ir jaunimo skaičiaus kaitai mieste. 2010 metų pradžioje Kaune buvo 49489 (2009 m. – 50006) 0–14 metų vaikai ir 21500 (2009 m. – 22395) 15–19 metų jaunuolių.

1.2. Ekonominės ir socialinės būklės kontekstas

Savivaldybės darbo rinkoje vykstantys procesai daro įtaką gyventojų užimtumui, o šis savo ruožtu – gyventojų švietimo poreikiams.

2011 m. mieste buvo 53182, o 2001 m. surašymo duomenimis – 71347 (34,16 proc.  daugiau) nedarbingo amžiaus gyventojai (0–15 metų). Darbingo amžiaus gyventojų 2011 m. – 209282, o 2001 m. – 234880 (12,23 proc. daugiau), pensinio amžiaus gyventojų 2011 m. – 75723, o 2001 m. – 72686 (4,01 proc. mažiau). Siekiant užtikrinti socialiai pažeidžiamų grupių pakankamą pragyvenimo lygį, mokamos socialinio draudimo išmokos ir valstybės socialinės išmokos. 2009 m. mieste 1000 gyventojų tenkantis socialinių pašalpų gavėjų skaičius (9,5) ir išlaidos (26,8 tūkst. Lt) buvo mažesni nei vidutiniškai šalyje (22 gavėjai, 57,1 tūkst. Lt). 2009 m. palyginti su 2006 m. 1000 gyventojų tenkantis socialinių pašalpų gavėjų skaičius mieste išaugo 85,3 proc., o išlaidos padidėjo daugiau kaip keturis kartus. Itin svarbi socialinių išmokų gavėjų grupė – vaikai ir vaikus auginančios šeimos. 2009 m. išmokos šeimoms, auginančioms vaikus, mieste siekė 52124,2 tūkst. Lt. Šios išmokos 2009 m. palyginti su 2006 m. mieste išaugo 60,4 proc. (šalyje – 67,8 proc.).

Ekonominį gyventojų krūvį parodo vaikų ir pensinio amžiaus gyventojų skaičius, tenkantis darbingo amžiaus gyventojams. 2006 m. mieste darbingo amžiaus gyventojai sudarė 64 proc., o vaikai ir pensinio amžiaus gyventojai – 36 proc. visų gyventojų. 2009 m. palyginti su 2006 m. darbingo amžiaus gyventojų dalis mieste didėjo, o vaikų ir pensinio amžiaus gyventojų –mažėjo (pokytis – 8,6 proc.).

Socialinės rizikos šeimų skaičius mieste 2009 m. palyginti su 2006 m. sumažėjo 31,7 procento. Keletą pastarųjų metų mieste socialinių paslaugų gavėjų skaičius buvo stabilus. Gerėjančią socialinę situaciją lėmė mažėjantis nedarbo lygis ir didėjančios investicijos į savivaldybės infrastruktūrą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus duomenimis, 2009 m. mieste socialinės paslaugos socialinių paslaugų įstaigose buvo teikiamos apie 13,2 tūkst. gyventojų.

Mažas pajamas turinčių šeimų mokiniams skiriamas nemokamas maitinimas ir  parama mokinio reikmenims įsigyti.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, socialinės rizikos šeimų skaičius per 9 metus: 2000 m. – 3593 šeimos, 2001 m. – 2812 šeimų, 2002 m. – 1725 šeimos, 2003 m. – 1602 šeimos, 2004 m. –1481 šeima, o 2009 m. – 581 šeima.  Jose augančių vaikų skaičius 2000–2009 m. mažėjo nuo 6482 iki 999 (sumažėjo 84,6 proc.).

Analizuojant socialinius procesus, matomas suaugusiųjų ir dirbančio jaunimo mokymo poreikis, daliai šeimų, ypač socialiai remtinoms, aktualu gauti kokybiškas ir nebrangias neformaliojo  ugdymo paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad mieste yra 4077 specialiųjų poreikių vaikai, dalis jų su sunkia negalia (kurtieji, aklieji, vaikai su judėjimo, komunikacijų sutrikimais, su protine negalia).

Todėl, pertvarkant švietimo įstaigų tinklą, būtina numatyti pakankamas neformaliojo ugdymo galimybes, paslaugas vaikams su negalia, sudaryti sąlygas dirbančio jaunimo ir suaugusiųjų mokymui.

1.3. Kultūrinės būklės kontekstas

Mieste gyvena 10,6 proc. visų Lietuvos gyventojų.  Miesto gyventojų tautinė sudėtis (2001 m. gyventojų surašymo duomenimis) yra tokia: lietuvių –352051 (92,9 proc.), rusų –16622 (4,39 proc.), lenkų – 1600 (0,42 proc.), ukrainiečių – 1906 (0,50 proc.), baltarusių – 1142 (0,30 proc.), kitų tautybių – 5622 (1,48 proc.). Rusų dėstomąja kalba 2003–2004 m. mokėsi 913 (1,66 proc.) mokinių, 2004–2005 m. – 817 (1,52 proc.) mokinių, 2010–2011 m. – 410 (1,05 proc.) mokinių. Tai rodo, kad mažėja mokinių skaičius vienintelėje mieste rusų dėstomąja kalba Aleksandro Puškino gimnazijoje. Per 8 metus rusų dėstomąja kalba mokinių skaičius sumažėjo 55,1 proc. (503 mokiniais).

Gyventojų struktūra pagal įgytą aukščiausią išsilavinimą yra vienas pagrindinių kultūros rodiklių. 2001 m. surašymo duomenimis, 69973 (20,7 proc.) savivaldybės gyventojai (10 metų ir vyresni) turėjo aukštąjį išsilavinimą (šalyje – 388462 (12,6 proc.), aukštesnįjį išsilavinimą – 60598 (17,9 proc.) (šalyje – 594862 (19,3 proc.), vidurinį – 100964 (29,9 proc.) (šalyje – 835699 (27,2 proc.), pagrindinį – 44866 (13,3 proc.) (šalyje – 460996 (15,0 proc.), pradinį – 51403 (15,2 proc.) (šalyje – 640661 (20,8 proc.), neturėjo pradinio išsilavinimo – 6720 (2,0 proc.) (šalyje – 117207 (3,8 proc.), raštingų – 703 (0,2 proc.) (šalyje – 14295 (0,5 proc.), neraštingų – 607 (0,2 proc.) (šalyje – 10324 (0,3 proc.), nenurodė – 1987 (0,6 proc.) (šalyje – 14391 (0,5 proc.). Tai rodo, kad reikia Kauno mieste sudaryti sąlygas suaugusiesiems įgyti vidurinį išsilavinimą (pradinį išsilavinimą turi 15,2 proc., pagrindinį – 13,3 proc.).

Kaunas yra vienas pagrindinių kultūros centrų. Jame veikia valstybinės kultūros institucijos, muziejai, teatrai, Savivaldybės kultūros institucijos. Didžioji dalis kultūros objektų sukoncentruota miesto centre. Vaišvydavoje, Rokuose, Petrašiūnuose, Palemone, Sargėnuose, Romainiuose ir kitose nuo centro atitolusiose miesto dalyse kultūros infrastruktūra išvystyta žymiai menkiau. Tai daro įtaką čia esančių mokyklų, kaip vietos kultūros centrų, vaidmens svarbai.

1.4. Ugdymosi poreikių tenkinimo būklės kontekstas

Mokyklų tinklo tankumas ir jų pasiekiamumas atskleidžia bendrojo ir neformaliojo ugdymo prieinamumą pagal savivaldybės gyventojų poreikius ir gebėjimus, lygias ugdymosi galimybes.

Mieste mokyklų tinklo pertvarka pradėta 1999 metais. Kauno miesto savivaldybės taryba 2005 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. T-125 patvirtino Kauno miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrąjį planą, kuris buvo įgyvendinamas dviem etapais: I etapas – 2005–2007 m., II etapas – 2008–2012 m. (iki dabar).

Mieste 2004–2005 m. buvo 77 ikimokyklinės įstaigos, 11 darželių-mokyklų, 15 pradinių mokyklų, 4 pagrindinės mokyklos, 3 jaunimo mokyklos, 41 vidurinė mokykla, 9 gimnazijos, 1 suaugusiųjų mokymo centras, 17 neformaliojo ugdymo įstaigų (muzikos, sporto mokyklos, moksleivių techninės kūrybos namai ir kt.), Savivaldybės vaikų globos namai. 2010–2011 m. mieste buvo 82 ikimokyklinės įstaigos, 6 darželiai-mokyklos, 11 pradinių mokyklų, 7 pagrindinės mokyklos, 3 jaunimo mokyklos, 34 vidurinės mokyklos, 11 gimnazijų, 1 suaugusiųjų mokymo centras, 19 neformaliojo ugdymo įstaigų, 6 specialiosios įstaigos (kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Specialioji mokykla, Jono Laužiko specialioji mokykla, „Aitvaro“ vidurinė mokykla, Vandos Tumėnienės vaikų reabilitacijos centro mokykla), kurios perduotos iš Kauno apskrities viršininko administracijos.

Be to, savivaldybės teritorijoje yra Kauno apskrities Juozo Naujalio muzikos ir dailės gimnazijos, VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazija, vaikų socializacijos centras, vaikų socializacijos centras „Saulutė“, nevalstybinės švietimo įstaigos: VšĮ Jėzuitų gimnazija, VšĮ Valdorfo mokykla, VšĮ Montesori pradinė mokykla, VšĮ „Būk savimi“. Mieste taip pat yra Pedagoginė psichologinė tarnyba, Pedagogų kvalifikacijos centras. Pagal esamą mokinių skaičių Kauno mieste yra per platus pradinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų tinklas. Šiuo metu patenkinamas vietų poreikis mokiniams mokytis gimnazijų klasėse. „Aušros“, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Jono Jablonskio, Maironio universitetinė, VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“, „Santaros“, „Saulės“ ir „Varpo“ gimnazijos atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus ir yra keturmetės, vykdo pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą. Dvi naujai akredituotos gimnazijos – Jono Basanavičiaus ir Antano Smetonos gimnazijos – keturmetėmis taps 2012 m., o Aleksandro Puškino gimnazija, vienintelė mieste rusų dėstomąja kalba gimnazija, vykdo pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Centro seniūnijoje, kurioje yra keturios gimnazijos („Aušros“, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Maironio universitetinė ir „Saulės“) išspręsta pagrindinio ugdymo programos vietų poreikio problema, pertvarkius Senamiesčio pagrindinę mokyklą ir Vinco Kudirkos vidurinę mokyklą į progimnazijas.

2004–2005 m. priešmokyklines grupes lankė 2945 vaikai ir poreikis nebuvo patenkintas apie 600 vaikų (20 proc.). 2010–2011 m., patenkinus visų norinčiųjų poreikius, priešmokyklinio ugdymo grupes lankė 2774 vaikai.

2010–2011 m. buvo 88 ugdymo įstaigos (83 ikimokyklinės įstaigos ir 5 darželiai - mokyklos), vykdančios ikimokyklinio ugdymo programą, tačiau nepakankamai tenkinamas ikimokyklinio ugdymo vietų poreikis (trūksta 5243 vietų). Labiausiai ikimokyklinėse įstaigose trūksta vietų Šilainių (1924 vietos), Dainavos (788 vietos), Centro (431 vieta), Panemunės (383 vietos), Eigulių (361 vieta) ir Gričiupio (349 vietos) seniūnijose.

2004–2005 m. dviem pamainomis buvo mokoma 24 mokyklose. Iš viso antroje pamainoje buvo 154 klasių komplektai, kuriuose mokėsi 3693 mokiniai. Tai sudarė 6,98 proc. visų mokinių. 2010–2011 m. antrojoje pamainoje (neskaičiuojant suaugusiųjų) mokėsi 154 mokiniai: „Purienų“ vidurinėje mokykloje – 115 mokinių (2010–2011 m. tik I pusmetį), Tirkiliškių pradinėje mokykloje – 31 mokinys ir Kovo 11-osios vidurinėje mokykloje – 8 mokiniai. Per septynerius metus pamainingumas sumažėjo 95,8 procento.

Mieste 2010–2011 m. veikė trys jaunimo mokyklos: Prano Eimučio, Tito Masiulio ir Jaunimo mokyklos. Jose mokėsi 273 mokiniai. Jaunimo mokykloje ir Prano Eimučio jaunimo mokykloje įgyvendinamas ikiprofesinis mokinių paruošimas, mokoma trijų specialybių. Visos trys jaunimo mokyklos išleidžia savo ugdytinius paruoštus integruotis į visuomenę, dalis jų siekia vidurinio išsilavinimo.

VšĮ Juozo Urbšio katalikiškoje vidurinėje mokykloje 2010–2011 m. veikė jaunimo klasės 12–16 metų jaunuoliams, jose mokėsi 28 mokiniai.

Aleksandro Puškino gimnazijoje veikė dirbančio jaunimo klasės 16–17 metų jaunuoliams ir suaugusiųjų klasės, jose mokėsi 432 mokiniai.

Suaugusieji taip pat mokomi Suaugusiųjų mokymo centre. Šiame centre 2004–2005 m. mokėsi 2999 mokiniai, o 2010–2011 m. – 1579 mokiniai. Taigi mokinių, besimokančių pagal suaugusiųjų mokymo programas, sumažėjo 47,3 procento. Suaugusieji mokosi centro patalpose, esančiose šiose miesto seniūnijose: Petrašiūnų, Šančių, Aleksoto ir Panemunės. Suaugusiųjų mokymas organizuojamas tokiomis mokymo formomis ir būdais: stacionaria (rytinė, pietinė ir vakarinė pamainos), neakivaizdine, savarankišku, nuosekliuoju ir moduliniu mokymusi.

Kauno Kovo 11-osios vidurinėje mokykloje 2010–2011 m. mokėsi 120 mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Šioje mokykloje įgyvendinami du integruoto ugdymo lygiai – visiška integracija (specialiųjų poreikių mokinys mokosi bendrojoje klasėje) ir dalinė integracija (specialiųjų poreikių mokinys mokosi specialiojoje klasėje). Specialiosios klasės sudarytos vidutinį intelekto sutrikimą turintiems vaikams.

Miesto bendrojo ugdymo įstaigose 2003–2004 m. mokėsi 5014 mokinių, turinčių įvairių vystymosi sutrikimų (įskaitant kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimus turinčius mokinius), t. y. 9,1 proc. bendro mokinių skaičiaus. Šalies mokyklose mokėsi 9,9 proc. specialiųjų poreikių mokinių. 2010–2011 m. įvairių vystymosi sutrikimų mokinių buvo 3956, jie sudarė 9,8 proc. visų mokinių skaičiaus. Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose 2003–2004 m. buvo ugdomi 882 specialiųjų poreikių mokiniai (be kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų). 2010–2011 m. tokių mokinių buvo 1180. 2010–2011 m. 2776 kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų turintiems mokiniams pagalbą teikė 48 logopedai, 23 specialieji pedagogai ir 68 socialiniai pedagogai. Speciali pedagoginė pagalba specialiųjų poreikių vaikams nėra pakankama, nes mokyklose trūksta specialistų (mokytojų padėjėjų ir specialiųjų pedagogų). Psichologinę pagalbą teikė 50 psichologų.

Kadangi specialiųjų poreikių mokinių integracijos sėkmė daugiausia priklauso nuo įvairiapusės, visavertės ir kompleksinės specialistų (logopedų, specialiųjų pedagogų, tiflopedagogų, surdopedagogų, pedagogų padėjėjų ir kt.) pagalbos, todėl mokyklose turi būti specialistų tiek, kiek jų reikia.

Siekiant tenkinti savivaldybės gyventojų poreikius, svarbus yra mokymo programų prieinamumas ir įstaigų pasiekiamumas. Labiausiai aktualus yra ikimokyklinių įstaigų vietų skaičiaus didinimas, ypač Šilainių ir Centro seniūnijose. Neužtikrintas vidurinio ugdymo programos pasirenkamumas, kadangi nemažai švietimo įstaigų turi tik dvi paralelines vienuoliktas klases. Dėl nepakankamo mokinių skaičiaus dalis mokyklų negali teikti kokybiškos pedagoginės, psichologinės ir specialiosios pagalbos. Mokyklose, kuriose mažai mokinių, yra ribotas neformalusis ugdymas.

 

 

2. Mokinių skaičiaus kaita ir prognozės

 

Vaikų ir mokinių skaičius Kauno miesto savivaldybei pavaldžiose mokyklose labai keitėsi (žr. 1 lentelę).

1 lentelė

Mokinių skaičiaus kaita 2005–2010 metais

 

Įstaigos tipas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos

11108

11263

11628

12111

12202

12264

Neformaliojo ugdymo įstaigos

6980

7253

7433

7162

9757

10204

Darželiai-mokyklos

931

840

754

556

531

487

Pradinės mokyklos

3611

3442

3291

2888

2838

2739

Pagrindinės mokyklos

1637

1062

922

1368

2325

2647

Jaunimo mokyklos

327

335

332

331

280

273

Vidurinės mokyklos

36175

35029

33661

32208

29807

25891

Suaugusiųjų mokyklos

2395

2438

2110

2287

2179

1579

Gimnazijos

7884

7811

7327

6744

6153

7434

Specialiosios mokyklos

24

62

44

46

36

958

Iš viso mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose

52984

51019

48441

46428

44149

42008

Vaikų skaičius mokyklų priešmokyklinio ugdymo klasėse

728

649

526

393

413

461

Iš viso  mokinių skaičius

53712

51668

48967

46821

44562

42469

 

Mokyklų skaičiaus kaitai, jų įgyvendinamoms programoms tiesioginę įtaką turi mokinių skaičius. 2003–2004 m. mokėsi 54974 mokiniai, 2010–2011 m. mokėsi 42008 mokiniai. Palyginti 2003–2004 m. ir 2010–2011 m. mokinių skaičius sumažėjo 12966 (23,6 proc.).

Metai

Priešmok.

1 kl.

2 kl.

3 kl.

4 kl.

5 kl.

6 kl.

7 kl.

8 kl.

9 kl.

10 kl.

11 kl.

12 kl.

Iš viso

2010

2803

2634

2715

2730

2878

3070

3185

3180

3707

4023

3963

4270

4695

41050

2011

3071

2803

2634

2715

2730

2878

3070

3185

3180

3707

4023

3963

4270

39158

2012

3151

3071

2803

2634

2715

2730

2878

3070

3185

3180

3707

4023

3963

37959

2013

3165

3151

3071

2803

2634

2715

2730

2878

3070

3185

3180

3707

4023

37147

2014

3414

3165

3151

3071

2803

2634

2715

2730

2878

3070

3185

3180

3707

36289

2015

3759

3414

3165

3151

3071

2803

2634

2715

2730

2878

3070

3185

3180

35996

2016

3918

3759

3414

3165

3151

3071

2803

2634

2715

2730

2878

3070

3185

36575

2017

 

3918

3759

3414

3165

3151

3071

2803

2634

2715

2730

2878

3070

37308

2018

 

 

3918

3759

3414

3165

3151

3071

2803

2634

2715

2730

2878

34238

2019

 

 

 

3918

3759

3414

3165

3151

3071

2803

2634

2715

2730

31360

2020

 

 

 

 

3918

3759

3414

3165

3151

3071

2803

2634

2715

28630

2003–2004 m. pirmoje klasėje mokėsi 4074 mokiniai, 2010–2011 m. – 2634 mokiniai. Pirmos klasės mokinių skaičius per aštuonerius metus sumažėjo 1440 (35,3 proc.). Jeigu visi vaikai, gimę mieste 2010 metais, mokysis miesto mokyklose, tai 2017–2018 m. pirmose klasėse pagal registro pateiktus duomenis turėtų mokytis 3918 mokinių. Vadinasi, pirmos klasės mokinių skaičius 2017–2018 m. padidės 1284 (32,8 proc.). Tačiau ne visi vaikai ateina į pirmą klasę, pvz., 1996 m. gimusiųjų vaikų į pirmą klasę 2003 m. atėjo 4 proc. mažiau, 1997 m. gimusiųjų į pirmą klasę 2004 m. atėjo net 9 proc. mažiau, 2003 m. gimusiųjų į pirmą klasę 2010 m. atėjo net 13,4 proc. mažiau (Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys). Nors gimstamumas ir didėja, tačiau  dėl emigracijos didėja ir neateinančių į mokyklas mokinių skaičius.

2010 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičius, be priešmokyklinukų, buvo 42008 (be suaugusiųjų – 40429). Palyginti su 2009 m. mokinių sumažėjo 2141 mokiniu, palyginti su 2008 m. – 2279, palyginti su 2007 m. – 2578 mokiniais. Su priešmokyklinukais bendras mokinių skaičius Kaune 2010–2011 m. buvo 42469. Prognozuojama, kad mokinių mažėjimo tendencija išliks ir toliau (žr. 2 lentelę ir 2paveikslą).

 

2 lentelė

 

Mokinių skaičiaus kaita 2010–2020 m.

 

 

 

 

 

 

 

2 paveikslas. Mokinių skaičiaus kaita 2010–2020 m.

 

Toliau pateikta mokinių skaičiaus kaita Kauno miesto savivaldybės administracijos seniūnijose (žr. 3 lentelę).

3 lentelė

MOKINIŲ SKAIČIAUS KAITA 2010–2015 M.

 

Aleksoto seniūnijos mokinių skaičiaus kaita  2010–2015  m.

 

Metai

1 kl.

2 kl.

3 kl.

4 kl.

5 kl.

6 kl.

7 kl.

8 kl.

9 kl.

10 kl.

11 kl.

12 kl.

5–12 kl.

2010

107

100

127

135

131

106

112

130

113

106

115

116

929

2011

87

107

100

127

135

131

106

112

105

113

106

115

923

2012

87

107

100

127

135

131

106

78

105

113

106

901

2013

87

107

100

127

135

131

74

78

105

113

863

2014

87

107

100

127

135

92

74

78

105

818

2015

87

107

100

127

95

92

74

78

760

 

 

Centro seniūnijos mokinių skaičiaus kaita  2010–2015  m.

 

Metai

1

2

3

4

5

6

7

8

9 ir

1 g.

10 ir 2 g.

11 ir 3 g.

12 ir 4 g.

5–12 kl.

2010

127

139

143

129

305

352

337

408

768

793

1075

1081

5119

2011

137

127

139

143

269

305

352

356

693

603

592

738

3908

2012

137

127

139

143

129

305

352

692

693

603

592

3509

2013

137

127

139

143

129

305

645

693

693

603

3350

2014

137

127

139

143

269

609

693

693

693

3366

2015

137

127

139

269

609

693

693

693

3360

 

Dainavos seniūnijos mokinių skaičiaus kaita  2010–2015  m.

 

Metai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

5–12 kl.

2010

385

419

429

417

638

627

582

667

600

606

480

507

4707

2011

381

385

419

429

417

638

627

582

501

600

606

480

4451

2012

381

385

419

429

417

638

627

437

501

600

606

4255

2013

381

385

419

429

417

638

470

437

501

600

3911

2014

381

385

419

429

417

479

470

437

501

3537

2015

381

385

419

429

313

479

470

437

3313

 

Eigulių seniūnijos mokinių skaičiaus kaita  2010–2015  m.

 

Metai

1

2

3

4

5

6

7

8

9 ir 1 g.

10 ir 2 g.

11 ir 3 g.

12 ir 4 g.

5–12

kl.

2010

381

398

388

424

358

405

421

526

571

511

545

536

3873

2011

376

381

398

388

424

358

405

421

573

571

341

545

3638

2012

376

381

398

388

424

358

405

550

573

402

341

3441

2013

376

381

398

388

424

358

546

550

424

402

3490

2014

376

381

398

388

424

531

546

424

424

3516

2015

376

381

398

388

551

531

424

424

3473

 

Gričiupio seniūnijos mokinių skaičiaus kaita  2010–2015  m.

 

Metai

1

2

3

4

5

6

7

8

9 ir 1 g.

10 ir 2 g.

11 ir 3 g.

12 ir 4 g.

5–12 kl.

2010

288

271

285

273

255

236

276

268

303

298

305

298

2239

2011

292

288

271

285

273

255

236

276

232

303

298

305

2178

2012

292

288

271

285

273

255

236

261

232

303

298

2143

2013

292

288

271

285

273

255

233

261

232

303

2113

2014

292

288

271

285

273

247

233

261

232

2090

2015

292

288

271

285

280

247

233

261

2157

 

Panemunės seniūnijos mokinių skaičiaus kaita  2010–2015  m.

 

Metai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

5–12 kl.

2010

187

192

188

228

214

223

185

238

179

161

52

100

1352

2011

195

187

192

188

228

214

223

185

181

179

161

52

1423

2012

 

195

187

192

188

228

214

223

129

181

179

161

1503

2013

 

 

195

187

192

188

228

214

156

129

181

179

1467

2014

 

 

 

195

187

192

188

228

150

156

129

181

1411

2015

 

 

 

 

195

187

192

188

160

150

156

129

1357

 

Petrašiūnų seniūnijos mokinių skaičiaus kaita  2010–2015  m.

 

Metai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

5–12 kl.

2010

92

108

108

109

81

79

102

108

65

90

109

100

734

2011

112

92

108

108

109

81

79

102

60

65

90

109

695

2012

112

92

108

108

109

81

79

71

60

65

90

663

2013

112

92

108

108

109

81

55

71

60

65

657

2014

112

92

108

108

109

57

55

71

60

660

2015

112

92

108

108

76

57

55

71

679

 

Šančių seniūnijos mokinių skaičiaus kaita  2010–2015  m.

 

Metai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

5–12 kl.

2010

146

170

158

161

144

165

161

195

151

150

168

167

1301

2011

155

146

170

158

161

144

165

161

135

151

150

168

1235

2012

155

146

170

158

161

144

165

113

135

151

150

1177

2013

155

146

170

158

161

144

116

113

135

151

1148

2014

155

146

170

158

161

101

116

113

135

1100

2015

155

146

170

158

113

101

116

113

1072

 

Šilainių seniūnijos mokinių skaičiaus kaita  2010–2015  m.

 

Metai

1

2

3

4

5

6

7

8

9 ir 1 g.

10 ir 2 g.

11 ir 3 g.

12 ir 4 g.

5–12 kl.

2010

505

497

496

505

513

588

613

663

662

594

604

722

4959

2011

505

505

497

496

524

513

588

613

678

662

594

604

4776

2012

505

505

497

496

524

513

588

646

678

662

594

4701

2013

505

505

497

496

524

513

629

646

678

662

4645

2014

505

505

497

496

524

577

629

646

678

4552

2015

505

505

497

496

584

577

629

646

4439

 

Vilijampolės seniūnijos mokinių skaičiaus kaita  2010–2015  m.

 

 

Metai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

5–12 kl.

2010

190

188

206

205

218

193

192

260

184

182

168

226

1623

2011

197

190

188

206

205

218

193

187

187

184

182

168

1524

2012

197

190

188

206

205

218

193

131

187

184

182

1506

2013

197

190

188

206

205

218

135

131

187

184

1454

2014

197

190

188

206

205

152

135

131

187

1394

2015

197

190

188

206

144

152

135

131

1343

 

 

 

 

Žaliakalnio seniūnijos mokinių skaičiaus kaita  2010–2015  m.

 

Metai

1

2

3

4

5

6

7

8

9 ir 1 g.

10 ir 2 g.

11 ir 3 g.

12 ir 4 g.

5–12 kl.

2010

226

233

202

249

213

207

182

207

362

276

377

315

2139

2011

247

226

233

202

249

213

207

182

288

362

276

377

2154

2012

247

226

233

202

249

213

207

283

288

362

276

2080

2013

247

226

233

202

249

213

301

283

288

362

2131

2014

247

226

233

202

249

305

301

283

288

2087

2015

247

226

233

202

330

305

301

283

2127

 

 

2010 m. mokinių mažėjimas vidurinėse mokyklose sudaro didžiausią procentą per šešerius metus, tačiau bendrai susumavus bendrojo ugdymo mokyklose šis procentas šiek tiek pagerėjo (žr. 4 lentelę).

4 lentelė

Mokinių skaičiaus mažėjimas

 

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009 m.

2010 m.

Bendrojo ugdymo mokyklos

-5,8 proc.

-3,71 proc.

-5,05 proc.

-4,16 proc.

-5,12 proc.

-4,64

Vidurinės mokyklos

-3,8 proc.

-3,17 proc.

-3,91 proc.

-3,51 proc.

-6,32 proc.

-12,20

 

 

Kaune  834 mokiniai (1,96 proc.) mokosi nevalstybinėse mokyklose. Palyginti su 2009 metais, šis procentas padidėjo 0,4 (buvo 1,58 proc.).

Priešmokyklinio amžiaus (5–6 m.) vaikų skaičius Kaune per praėjusius penkerius metus (2006–2010 m.) sumažėjo 961 vaiku, nuo 6692 iki 5731, t. y. 14,4 procento. Iš jų priešmokyklines grupes ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklose renkasi apie 45 proc. vaikų.

Vaikų skaičius Kauno miesto darželiuose-mokyklose nuo 2005 m. sumažėjo beveik dvigubai. Tai iš dalies susiję su tinklo pertvarka – mokyklų-darželių pertvarkymu į darželius, todėl 2007 m. vaikų skaičiaus mažėjimo tendencija stiprėja. 2010 metais Kaune buvo likę 6 darželiai - mokyklos.

Pradinėse mokyklose mokinių skaičius nuo 2005 m. Kaune mažėjo stabiliai, mažėjimo tendencija stiprėjo nuo 2007 metų. Palyginti su praėjusiais metais mokinių skaičius išliko panašus (sumažėjo 99 mokiniais).

Kauno pagrindinėse mokyklose mokinių skaičius didėjo. Didėjimo tendencijai įtakos turėjo tinklo pertvarka. Tačiau mokinių skaičius pagrindinėse mokyklose Kaune išlieka mažas.

Kauno vidurinėse mokyklose nuo 2006 m. mokinių skaičius kiekvienais metais stabiliai mažėjo. Per 5 metus sumažėjo 9138 mokiniais, vidutiniškai po 1820 mokinių kasmet.

Kauno gimnazijose mokinių skaičius padidėjo, nes trys vidurinės mokyklos tapo gimnazijomis.

Kauno jaunimo mokyklose mokinių skaičius svyravo nežymiai.

Kauno suaugusiųjų mokymo centre mokinių skaičius svyruoja. 2010 m. mokinių skaičius kito žymiausiai – sumažėjo 542 mokiniais.

Mokinių skaičius specialiosiose mokyklose padidėjo dėl apskričių panaikinimo – Kauno apskričiai pavaldžios 6 specialiosios mokyklos buvo perduotos Kauno miesto savivaldybei.

Pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokančių mokinių dalis Kaune per 2 metus keitėsi nežymiai (žr. 3 paveikslą).

3 paveikslas. Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, skaičiaus santykis

 

2010 metais pirmokų sumažėjo 86 mokiniais, aštuntokų – 171 mokiniu. Didžiausias mokinių mažėjimas buvo 4-osiose klasėse – sumažėjo net 381 mokiniu (žr. 4 paveikslą).

4 paveikslas. Mokinių skaičiaus kaita 1-osiose, 4-osiose ir 8-osiose klasėse

 

Ketvirtokų skaičius 251 mokiniu buvo didesnis už pirmokų skaičių, todėl artimiausius trejus metus išliks mokinių mažėjimo tendencija.

Miesto mokinių skaičius 10-osiose klasėse nuo 2005 metų nuolat mažėjo, tačiau palyginti su praėjusiais metais 2010 m. 10-osiose klasėse sumažėjo daugiau kaip 600 mokinių – daugiausiai per visus metus. Galima prielaida – mokiniai išėjo mokytis į profesines mokyklas. Mokinių skaičius 12-osiose klasėse  2010 m. sumažėjo 480 mokinių, tačiau besimokančiųjų gimnazijų 4-osiose klasėse padidėjo 431 mokiniu. Tai darė įtaką dviejų gimnazijų mieste įsteigimas. Mokinių skaičius gimnazijų 2-osiose klasėje išlieka pastovus (žr. 5 paveikslą).

5 paveikslas. Mokinių skaičiaus kaita 10-osiose ir 12-osiose klasėse ir gimnazijų 2-osiose ir 4-osiose klasėse

 

2010 m. dešimtokų skaičius 1101 mokiniu mažesnis už aštuntokų skaičių, todėl prognozuojama, kad artimiausius dvejus metus dešimtokų padaugės, o paskui vėl mažės. Prognozuojama, kad artimiausius dvejus metus išliks dvyliktokų didėjimas gimnazijose dėl vyksiančios mokyklų pertvarkos.

Pateikiamas mokinių skaičiaus sumažėjimas bendrojo ugdymo mokyklose 2010–2011 m. pabaigoje (žr. 6 paveikslą).

 

6 paveikslas. Mokinių skaičiaus sumažėjimas bendrojo ugdymo mokyklose 2010–2011 m. pabaigoje

 

Nors bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičius mažėjo, džiugu, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų skaičius nežymiai didėjo (žr. 7 paveikslą).

7 paveikslas. Ikimokyklinių įstaigų auklėtinių skaičiaus kaita (Statistikos departamento duomenys)

 

Jei dėl mažėjančio mokinių skaičiui nebus keičiamas švietimo įstaigų tinklas ir jų struktūra, neišvengiamai augs vieno vaiko ugdymo kaina. Savivaldybė švietimui skiria didesnę savo biudžeto dalį ir didinti švietimo finansavimą yra ribotos galimybės, todėl siekiant teikti kokybišką ugdymą už Savivaldybei prieinamą kainą, būtina pakeisti švietimo įstaigų tinklą ir struktūrą pagal demografinę ir finansinę Savivaldybės situaciją ir galimybes.

 

3. Ugdymo kokybė

Ugdymo kokybė vertinama atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, mokymosi sėkmingumą, ugdymo diferencijavimą ir individualizavimą, lankomumą, mokyklų reitingą, kuris sudarytas pagal baigusių ir pakviestų studijuoti Lietuvos ir prestižiniuose pasaulio universitetuose skaičių Lietuvos mokyklų, teikiančių vidurinį išsilavinimą, ir kita.

3.1. Mokymosi pasiekimai

Mokymosi pasiekimus sudaro mokinių akademiniai pasiekimai ir kiti įvairūs pasiekimai olimpiadose, sportiniuose, kūrybiniuose konkursuose, varžybose, projektuose, pilietinėse akcijose ir kitoje visuomeninėje veikloje.

Akademinius mokinių pasiekimus atspindi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatai ir valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai.

Mieste PUPP pasirinkusių mokinių skaičius mažėja. PUPP neprivalomas, tačiau siekdami pasitikrinti savo pasiekimus, daugumos mokyklų 85–95 proc. mokinių renkasi PUPP. Nepriklausomai nuo to, kad  PUPP dalyvavusių skaičius mažėja, yra pakankamai duomenų, kurie leidžia objektyviai įvertinti pagrindinio ugdymo svarbiausių dalykų (lietuvių kalbos ir matematikos) pasiekimus (žr. 8 paveikslą).

 

8  paveikslas. PUPP pasirinkimo kaita

 

Lietuvių kalbos PUPP rezultatai yra aukšti ir pakankamai stabilūs (žr. 9 paveikslą). Matematikos PUPP rezultatai yra daug žemesni. Džiugu tai, kad nuo 2008 m. rezultatai gerėja.

9 paveikslas. PUPP išlaikymo kaita

 

Analizuojant keturių pagrindinių valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatus (žr. 10 paveikslą), Kauno mokinių pasiekimai pagal neišlaikiusių egzaminų mokinių procentinę dalį buvo geresni už praėjusius metus, tačiau blogesni  už Lietuvos, Vilniaus ir Klaipėdos atitinkamą rodiklį. Suprastėjo daugiau kaip 50 balų įvertinimų procentinės dalies rodiklis. Tačiau džiugina, kad nuo 2007 metų Kaune vis mažėja mokinių, neišlaikiusių VBE, procentinė dalis. Pagal egzaminų rezultatų įvertinimą daugiau kaip 50 balų Lietuvos, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos rezultatai pablogėjo: vidutiniškai Lietuvoje – 6 proc., Kaune – 9 proc., Klaipėdoje – 14 proc., Vilniuje – 7 procentais.

 

10 paveikslas.  VBE rezultatų kaita

 

Analizuojant keturių pagrindinių dalykų VBE išlaikymo rezultatus Kaune (žr. 11 paveikslą), lietuvių kalbos rezultatai 2006–2009 m. po truputį gerėjo, tačiau 2010 m. smuktelėjo ir yra prasčiausi už visų kitų dalykų VBE rezultatus, nors 0,89 proc. viršijo (Kaune 93,01 proc.) Lietuvos vidurkį (92,12 proc.). Bendras 5 metų lietuvių kalbos VBE išlaikymo procentas (91,4 proc.) taip pat nesiekia Kauno miesto visų išlaikytų egzaminų vidurkio per penkerius metus – 95,5 proc. 2009 metais 10 proc. ir daugiau neišlaikiusiųjų buvo 13, 2010 m. – 20 Kauno mokyklų. Nuolat gerėjo anglų kalbos VBE rezultatai, stabiliai ar mažai kito istorijos VBE rezultatai.

 

11 paveikslas. 4 pagrindinių dalykų VBE rezultatų kaita

 

Analizuojant visų laikytų VBE rezultatus Lietuvos kontekste (žr. 12 paveikslą), Kauno mokinių VBE rezultatai trejus metus (2007–2009 m.) buvo geresni už Lietuvos ir Vilniaus, bet prastesni už Klaipėdos, tačiau 2010 metais, kaip rodė ir pastarieji 4 pagrindinių VBE rezultatai, Kauno rezultatai smuko ir tapo prastesni už Lietuvos, Klaipėdos ir Vilniaus VBE rezultatus – išlaikė 95,03 proc. mokinių. Pažymėtina, kad 2010 metais VBE rezultatai visuose minėtuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose susivienodino ir yra prastesni negu Lietuvos vidurkis.

12. paveikslas.  Išlaikytų VBE dalies kaita nuo laikytų VBE (lyginamoji diagrama)

 

Miesto mokyklų reitingų pagal VBE išlaikymo rezultatus kaita 2005–2011 m. (žr. 5 lentelę).

5 lentelė

Eil. Nr.

Mokykla

2005 metai

2006 metai

2007 metai

2008 metai

2009 metai

2010 metai

2011 metai

1

„Atžalyno“ vidurinė mokykla

15

26

26

22

22

23

20

2

VšĮ „Ąžuolo“ katalikiška vidurinė mokykla

10

20

7

12

12

6

7

3

Dainavos vidurinė mokykla

12

18

20

42

20

20

17

4

S. Daukanto vidurinė mokykla

34

14

22

47

33

17

15

5

J. Dobkevičiaus vidurinė mokykla

36

24

37

20

37

31

26

6

Eigulių vidurinė mokykla (dabar pagrindinė mokykla)

22

23

18

26

46

26

7

K. Griniaus vidurinė mokykla

-

-

12

46

-

43

36

8

J. Grušo vidurinė mokykla

9

11

13

17

19

7

14

9

VšĮ Julijanavos katalikiška vidurinė mokykla

21

27

32

41

16

42

31

10

Kovo 11-osios vidurinė mokykla

42

15

38

15

42

33

29

11

V. Kudirkos vidurinė mokykla (dabar progimnazija)

45

46

42

28

31

37

34

12

V. Kuprevičiaus vidurinė mokykla

35

19

27

23

7

29

19

13

S. Lozoraičio vidurinė mokykla

37

29

28

24

39

15

28

14

M. Mažvydo vidurinė mokykla

47

45

48

13

43

44

32

15

Milikonių vidurinė mokykla

20

16

10

18

21

13

16

16

„Nemuno“ vidurinė mokykla

40

28

31

38

35

25

41

17

Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla

46

42

43

21

44

39

33

18

Palemono vidurinė mokykla

33

40

21

27

24

18

25

19

Petrašiūnų vidurinė mokykla

41

43

46

30

38

40

38

20

Pilėnų vidurinė mokykla

23

31

45

39

25

22

30

21

„Purienų“ vidurinė mokykla

8

7

14

10

9

10

11

22

Rokų vidurinė mokykla

39

36

35

31

28

32

40

23

Šv. Kazimiero vidurinė mokykla

16

41

15

35

26

30

18

24

A.   A. Stulginskio vidurinė mokykla (dabar pagrindinė mokykla)

49

47

47

44

-

46

43

25

VšĮ Šv. Mato vidurinė mokykla

19

13

24

19

18

24

42

26

Šančių vidurinė mokykla

18

33

25

45

32

35

21

27

T. Ivanausko vidurinė mokykla

26

21

19

16

29

21

23

28

VšĮ J. Urbšio katalikiška vidurinė mokykla

32

25

16

37

17

14

22

29

Vaižganto vidurinė mokykla (2011m.  neturėjo          12 klasių)

31

30

36

34

27

38

30

„Versmės“ vidurinė mokykla

38

44

44

48

45

28

35

31

Veršvų vidurinė mokykla

25

34

40

40

23

36

39

32

J. ir P. Vileišių vidurinė mokykla

28

35

33

36

34

41

24

33

Vilijampolės vidurinė mokykla (dabar pagrindinė mokykla)

29

37

39

25

41

34

37

34

VšĮ „Vyturio“ katalikiška vidurinė mokykla

27

32

30

33

30

19

13

35

„Žiburio“ vidurinė mokykla

14

38

34

29

15

16

27

36

Suaugusiųjų mokymo centras

48

49

49

49

47

47

44

37

„Aušros“ gimnazija

6

8

9

7

10

8

9

38

J. Basanavičiaus gimnazija

7

9

5

6

6

9

5

39

S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija

17

12

8

8

13

12

12

40

J. Jablonskio gimnazija

1

1

1

1

1

1

1

41

Maironio universitetinė gimnazija

24

10

11

9

8

11

10

42

A. Puškino gimnazija

30

39

41

43

40

45

45

43

VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazija

2

5

2

2

2

2

2

44

„Santaros“ gimnazija

3

2

4

3

5

5

4

45

„Saulės“ gimnazija

4

4

3

5

4

3

3

46

A.  Smetonos gimnazija

13

6

23

14

11

27

8

47

„Varpo“ gimnazija

5

3

6

4

3

4

6

48

Vaišvydavos vidurinė mokykla (dabar pagrindinė mokykla)

43

48

50

-

-

-

-

49

Vydūno vidurinė mokykla (dabar pagrindinė mokykla)

44

17

17

32

14

-

-

50

Radvilėnų vidurinė mokykla (dabar J. Žemaičio-          -Vytauto pagrindinė mokykla)

11

22

29

11

36

-

-

 

 

Kauno mokinių pasiekimai respublikinėse olimpiadose ir konkursuose 2010 metais išaugo (žr. 13 paveikslą), tačiau kauniečiams nepavyko pagerinti dalyvavimo tarptautiniuose konkursuose ir olimpiadose rezultatų – beveik dvigubai sumažėjo prizininkų skaičius (žr. 14 paveikslą).

13 paveikslas. Respublikinių olimpiadų, konkursų nugalėtojų skaičius

14 paveikslas. Tarptautinių olimpiadų ir konkursų nugalėtojų skaičius

 

 

3.2. Mokymosi sėkmingumas

2010 metais sumažėjo skaičius mokinių (1523 mokiniais), tęsiančių mokslą aukštosiose mokyklose (žr. 15, 16 paveikslus).

 

15  paveikslas. Priimtų į Lietuvos aukštąsias mokyklas abiturientų skaičiaus kaita

16  paveikslas. Priimtų į Lietuvos aukštąsias mokyklas abiturientų dalies kaita

 

 

Mokinių, gavusių pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus, dalis kasmet vis kinta – tai padidėja, tai sumažėja. 2010 metais sumažėjo 0,8 proc. ir šis procentas išlieka mažiausias – mažesnis nei Vilniuje, Klaipėdoje ir Lietuvoje (žr. 17 paveikslą).

17  paveikslas. Mokinių, gavusių pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus, dalies kaita

 

Mokinių, gavusių vidurinio išsilavinimo pažymėjimus, dalis 2010 m. taip pat sumažėjo 1,5 proc., tačiau buvo didesnė už Vilniaus, bet mažesnė nei Klaipėdos ir Lietuvos dalį (žr. 18 paveikslą).

18 paveikslas. Mokinių, gavusių vidurinio išsilavinimo pažymėjimus, dalies kaita

Pašalintų mokinių skaičius kasmet svyruoja – tai didėja, tai mažėja (žr. 19 paveikslą). 2010 m. Kaune šis skaičius vėl padidėjo 1 proc. ir yra didžiausias – didesnis už Lietuvos, Klaipėdos ir Vilniaus skaičių.

19 paveikslas. Pašalintų mokinių dalis

Paliktų kartoti kursą mokinių skaičius Kaune svyruoja, tačiau, deja, viršija Lietuvos vidurkį, taip pat Vilniaus ir Klaipėdos mokinių skaičių (žr. 20 paveikslą).

 

20 paveikslas. Paliktų kartoti kursą mokinių dalis

 

Tinkamas ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas sudaro prielaidas sumažinti mokinių, paliktų kartoti kursą, skaičių, tačiau esant laisvoms vietoms klasėse ir mažam mokinių skaičiui mokykloje, dėl mokos fondo stokos mažinamas valandų, skirtų mokymui individualizuoti ir diferencijuoti, pagalbai teikti, skaičius.

Analizuojant atskirų mokyklų mokinių pasiekimus, matyti, kad mokyklose skiriasi klasės komplektui tarifikuotų valandų skaičius, skirtinga egzaminų kokybė, geriausi mokinių pasiekimai yra tose mokyklose, kuriose mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičius atitinka Mokinio krepšelio metodikos reikalavimus ir yra ne mažiau kaip trys paralelinės klasės.

3.3. Neformalusis švietimas

Organizuojant neformaliojo švietimo veiklą mokyklose ir neformaliojo švietimo įstaigose siekiama sudaryti geresnes sąlygas vaikų ir mokinių pomėgiams tenkinti, kūrybinėms galioms puoselėti, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, plėtoti institucijų bendradarbiavimą, kurti neformaliojo švietimo sistemą mokyklose, puoselėti tradicijas ugdymo įstaigose, seniūnijose, mieste.

Neformaliojo švietimo veikloje išryškėjo šie teigiami pokyčiai: buvo formuojama neformaliojo švietimo sistema ugdymo įstaigose, siekiant savo institucijos savasties, tradicijų išryškinimo, autentikos, veiklos tęstinumo užtikrinimo, didėjo neformaliąja veikla užimtų mokinių skaičius, išsiplėtė mokinių savivaldos institucijų, visuomeninių organizacijų veikla ir indėlis organizuojant mokinių laisvalaikį. Ypač šis indėlis ryškus miesto bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose veikia mokinių tarybos, komitetai ir kt. Miesto mastu toliau savo veiklą vykdė miesto mokinių taryba, įvairesnė tapo neformaliojo švietimo veiklos formų pasiūla. Ypač išsiplėtė tarptautinės mainų programos, kuriose dalyvauja dauguma bendrojo ugdymo mokyklų.

Mokinių užimtumas neformaliojo ugdymo veikla neformaliojo ugdymo įstaigose per pastaruosius metus padidėjo 1 proc., bendrojo ugdymo mokyklose sumažėjo beveik 3 proc. (žr. 21, 22, 23 paveikslus).

 21  paveikslas. Mokinių užimtumo neformaliojo ugdymo veikla neformaliojo ugdymo įstaigose kaita

22 paveikslas. Mokinių užimtumo neformaliojo ugdymo veikla bendrojo ugdymo mokyklose kaita

23 paveikslas. Bendras mokinių užimtumas neformaliojo ugdymo veikla bendrojo ugdymo mokyklose

 

Mokiniai daugiausiai renkasi įvairius meninės raiškos, sveikos gyvensenos, turizmo, sporto ir kitus būrelius (žr. 24 paveikslas).

 

24 paveikslas. Mokinių užimtumas neformaliojo ugdymo įstaigose pagal veiklos sritis

 

Kuo mažesni vaikai, tuo didesnis jų užimtumas neformaliojo ugdymo veikla. Tai nestebina, nes mažesnius vaikus lengviau pritraukti į būrelius, jie turi daugiau laisvo laiko ir noro visur dalyvauti, būti aktyvūs, tuo tarpu didesnieji pradeda galvoti apie tolesnio mokymosi ar veiklos galimybes, turi mažiau laiko, nes didėja mokymosi krūvis, todėl jie koncentruojasi ties asmeniniais savęs realizavimo tikslais. Tačiau palyginus dvejų mokslo metų rezultatus (žr. 25 paveikslą) matyti, kad 2010–2011 m. mokinių užimtumas 4 proc. sumažėjo darželiuose-mokyklose (nuo 94,3 proc. iki 90,2 proc.), 3 proc. – pradinėse mokyklose, 1 proc. vidurinėse mokyklose, tačiau  jaunimo mokyklose padidėjo net 11 proc. (nuo 56,2 proc. iki 67,2 proc.), gimnazijose taip pat padidėjo 3 procentais.

25 paveikslas. Mokinių užimtumas neformaliojo ugdymo veikla pagal įstaigų tipus (proc.)

Neformaliojo ugdymo analizė rodo, kad ne visose švietimo įstaigose yra nepakankamas neformaliojo ugdymo programų tinklas. Taip pat matyti, kad didžioji dalis mokinių pageidauja būti užimti neformaliuoju ugdymu. Todėl esant didesniam mokinių skaičiui įstaigoje, mokykla galėtų pasiūlyti daugiai neformaliojo ugdymo programų pagal gaunamas mokinio krepšelio lėšas.

 

4. Mokyklų pastatų būklė, kabinetų ir patalpų atitiktis mokyklos tipui

 

Tinkama mokyklų pastatų ir patalpų būklė yra svarbus ugdymo sąlygų ir kokybės veiksnys.

Mokyklų pastatų būklės, kabinetų ir patalpų atitikties Mokyklų aprūpinimo standartams įvertinimas rodo, kad mokyklų pastatų būklė nėra patenkinama, jiems sutvarkyti reikalingos didžiulės investicijos.

Atliekama kasmetinė statinių apžiūra. 2010 m. nustatyta Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pastatų būklė pagal statinio dalis ir remonto lėšų poreikis joms (žr. 26 paveikslą). Pastaraisiais metais didžiausios investicijos buvo į stogų ir langų tvarkymą. Mokyklose didžiausias poreikis yra vandentiekio ir kanalizacijos sistemų, pamatų remonto darbams.

26. paveikslas. Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pastatų būklė pagal statinio dalis

 

Didžiausias lėšų poreikis ikimokyklinėse įstaigose yra vandentiekio, kanalizacijos ir šilumos ūkio sistemoms tvarkyti, pamatų ir išorės sienų remonto darbams (žr. 27 paveikslą).

27 paveikslas. Kauno miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų pastatų būklė pagal statinio dalis

 

Dauguma miesto švietimo įstaigų racionaliai naudoja mokyklos plotą, vidaus ir išorės erdves, dauguma patalpų atitinka higienos reikalavimus ir naudojamos ugdymo procesui.

2010 m. Kauno apskrities visuomenės sveikatos centro duomenimis, 95 proc. švietimo įstaigų atitiko higienos reikalavimus, 5 proc. įstaigų leidimas-higienos pasas nebuvo išduotas.

Miesto bendrojo lavinimo mokyklų pastatų pagrindinių dalių būklės charakteristikos pateiktos pagal atliktų arba numatomų atlikti remonto darbų poreikį (žr. 6 lentelę). Violetine spalva pažymėtos įstaigos, kurių pastatai rekonstruojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Šviesiai violetine spalva – kurioms numatoma skirti Europos Sąjungos lėšas. Raudona spalva pažymėtos ypatingai prastos būklės statinio dalys, kurioms reikalingas kapitalinis remontas. P – reikalingas paprastas remontas, K – reikalingas kapitalinis remontas, AB – avarinė būklė, AK – atliktas kapitalinis remontas, AR – atliktas paprastasis remontas, skaičius prieš raidę – reikalingo kapitalinio remonto dalį (pvz., 0,4 K reiškia, kad 40 proc. statinio reikalingas kapitalinis remontas).

6 lentelė

Bendrojo ugdymo mokyklų pastato dalių įvertinimas pagal fizinę būklę

 

Mokyklos pavadinimas

Pamatai

Išorinės sienos

Stogas

Langai

Lauko durys

WC patalpos

Apšvietimo sistema

Elektros instaliacija

Vandentiekio sistema

Kanalizacijos sistema

Šilumos punktas

Šildymo sistema

Kauno Aleksoto darželis-mokykla

P

P

AR

K

NR

AR, K

AK

NR

K

K

AK

K

Kauno darželis-mokykla „Rūtelė“

P,K

K

AR

0,25K

K

P, K

AR, K

K

K

K

K

K

Kauno darželis-mokykla „Šviesa“

NR

P

AK

K

K

AR

AK

K

K

AR,P

K

K

Kauno darželis-mokykla „Vaidilutė“

P

P

AK

AK

AK

AK

AK

K

AK

AK,P

AK

AK

Montesori darželis-mokykla „Žiburėlis“

P

P

AR

0,5K

K

K

0,4K

0,4K

K

K

AK

K

Kauno vaikų abilitacijos centras

NR

P

AR

0,5K

K

K

K

K

K

NR

K

K

Kauno  „Paparčio“ pradinė mokykla

P

P

AK

0,2K

AK

AK

0,2K

P

K

AK,P

K

K

Kauno „Ryto“ pradinė mokykla

P

P

K

K

K

AR

0,7K

P

K

K

K

K

Kauno „Šilo“ pradinė mokykla

P,K

P

K,AB

0,5K

K

0,2K

AK,K

AK,K

0,7K

NR

AK,P

NR, P

Kauno „Varpelio“ pradinė mokykla

P

P

0,5K

0,7K

K

K

AK

K

K

K

NR

K

Kauno „Vėtrungės“ pradinė mokykla

P

P

AK

0,75K

K

AR

AK,K

AK,K

K

K

AK

K

Kauno humanitarinė pradinė mokykla

AR

AK

AK

AK

AK

AR

AK,K

K

0,1K

K

AK

AK

Kauno M. Valančiaus pradinė mokykla

P,K

P

K,AB

AK

AK

AR, P

AK,K

AK,K

K,P

P,K

AK

NR

Kauno Panemunės pradinė mokykla

P,K

P

AK

AK

K

AK

AK

NR

AK

NR,  P

AK

K

Kauno P. Mašioto pradinė mokykla

P

P

K,AB

0,3K

NR

K

0,8AK

NR , P

AK

P ,K

K

P,K

Mokyklos pavadinimas

Pamatai

Išorinės sienos

Stogas

Langai

Lauko durys

WC patalpos

Apšvietimo sistema

Elektros instaliacija

Vandentiekio sistema

Kanalizacijos sistema

Šilumos punktas

Šildymo sistema

Kauno Romainių pradinė mokykla

P

NR

AK

AK

AK

AK

AK

K

K

K

K

K

Kauno Tirkiliškių pradinė mokykla

P

P

AK

0,1K

K

K

AK

AK

K

K

AK

K

Kauno Žaliakalnio pradinė mokykla

P

K

AR

AK

K

K

0,5K

K

K

K

AR

K

Kauno J. Žemaičio-Vytauto pagr. m.-kla

P

K

AK

0,5K

AK

AK

AK,K

AK,K

AK.K

AK.K

K

AK, K

Kauno Senamiesčio progimnazija

P

P

K,AB

0,5K

AK

AK

0,6K

AR,K

K

K

NR

K,AB

Kauno Vaidoto pagrindinė mokykla

NR

P

K

K

NR

AR

AK

0,6K

K

K

AK

K

Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla

P

P

K

K

K

AK,K

AK

K

K

K,AB

NR

AR,K

Kauno Vydūno pagrindinė mokykla

P

P

K,AB

K

K

0,6K

K

K

K,AB

K,AB

K

K

Kauno Žaliakalnio progimnazija

P

P

P

0,5K

K

P

K

K,AB

K

K

K

K

Kauno jaunimo mokykla

P

P

K

K

NR

K

0,3K

K

K

K

AK

K

Kauno P. Eimučio jaunimo mokykla

P,K

P

K

0,8K

NR

P

AK,K

NR

K

K

AK,K

NR

Kauno T. Masiulio jaunimo mokykla

NR

NR

K

0,4K

K

K

K

NR

P

P

NR

K

Kauno „Atžalyno“ vidurinė mokykla

P,K

P

AK

AK

AK

0,7K

AK,K

K

K

K

AK, K

K

Kauno „Nemuno“ vidurinė mokykla

P

AR

AK

AK

AK

AK

0,75K

K

K,AB

K,AB

AK

K

Kauno „Purienų“ vidurinė mokykla

P

P

K

AK

AK

AK

AK

K

K

K

AK

AK

Kauno „Versmės“ vidurinė mokykla

P

K

0,2K

AK

AK

AK

K

K

K

K

AK

K

Kauno „Žiburio“ vidurinė mokykla

P

K

AK

AK

AK

K

K

K

P,K

P,K

AK

P,K

Kauno A. Puškino gimnazija

NR

P

AR

0,3K

K

0,5K

0,7K

AK.K

P,K

K

K

P

Kauno A. Stulginskio pagrindinė m-kla

P,K

P

AK,K

0,2K

K

AR,K

AR,K

K

P,K

K

AR

P

Kauno A. Smetonos vidurinė mokykla

P

P

K

0,3K

K

0,3K

K

K

K

K

AK

K

Kauno Dainavos vidurinė mokykla

P,K

K

0,6K

0,2K

AK,K

AK,K

AK,K

K

AK

AK

K

K

Kauno Eigulių pagrindinė mokykla

P

NR

K

0,3K

K

AK

0,75K

NR

NR

NR

NR

NR

Kauno J. ir P. Vileišių vidurinė mokykla

P,K

K

AK

AK

AK

AK,K

0,7K

K

K

K

AK

K

Kauno J. Basanavičiaus gimnazija

NR

NR

AK

AK

K

AK,K

K

P

P,K

P,K

K

K

Kauno J. Grušo vidurinė mokykla

P

K

K

AK

AK

AK

K

K

P

P

K

K

Kauno J.Dobkevičiaus vidurinė mokykla

NR

P

AK

AK

AK

AK

K

K

AR,K

AR,K

AK

NR

Kauno K. Griniaus pagrindinė m-kla

AR

AR

AK

AK

AK

AK

AK

AK

P

P

AK

AK,K

Kauno Kovo 11-osios vidurinė mokykla

P

K

AR

0,3K

AK

K

K

K

K

K

K

K

Kauno M. Mažvydo vidurinė mokykla

P,K

P

K

0,5K

0,7K

AR, P

AK,K

P

AK

AK

AK

K,AB

Kauno Milikonių vidurinė mokykla

P

P

AR

K

K

AK,K

AK

K

K

K

K

K

Kauno Palemono vidurinė mokykla

P

P

AK

K

K

AK

0,9K

K

AR,K

P

K

AR,K

Kauno Petrašiūnų vidurinė mokykla

P,K

P

K,AB

K

K

P

0,4AK

K

K

K, AB

K

K

Kauno Pilėnų vidurinė mokykla

NR

P

K,AB

K

AK

AK

AK,K

K

P,K

K,AB

AK

K

Kauno Rokų vidurinė mokykla

NR

NR

K

0,5K

K

K

AR

P

P

P,K

NR

P

Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla

P

P

K

AK,K

AK,K

AK

AK,K

K

AK

AK

K

K

Kauno šv. Kazimiero vidurinė mokykla

P

K

P

AK

K

AR,P

K

P

K,AB

K.AB

P

P

Kauno S. Daukanto vidurinė mokykla

P,K

K

AK

AK

AK

AK

K

K

K

K,AB

AK

K

Kauno S. Lozoraičio vidurinė mokykla

P

P

AK

0,3K

0,5K

AK.K

AK,K

K

K

K

K

K

Kauno Šančių vidurinė mokykla

P

P

AR

K

NR

AK

AK,K

K

P,K

P,K

AK

NR

Kauno T. Ivanausko vidurinė mokykla

P

P

K

AK

K

AK,K

0,9K

K

K

K

NR

P

Kauno Vaižganto vidurinė mokykla

P,K

K

0,4K

K

K

AK,K

AK,K

K

AK

AK

K

K

Kauno Veršvų vidurinė mokykla

P,K

P

AK

AK

AK

AK

AK,K

AK,K

AR,P

AR,P

AK

AK

Kauno V. Kuprevičiaus vidurinė m-kla

P,K

K

AK

AK

AK

P

0,75K

K

K

0,5K

AR,P

K

Kauno Vilijampolės pagrindinė mokykla

NR

NR

AK

AK

AK

AK

AK,K

K

NR,P

NR,P

AK

NR,P

Kauno V. Kudirkos progimnazija

P

K

K

K

P,K

NR

0,5AR

K

K

K

K

K

VšĮ Kauno „Ąžuolo“ kat. vid. mokykla

NR

NR

AK

K

K

AK

K

NR

K

K

K

K

VšĮ Kauno J. Urbšio kat. vid.  mokykla

P

0,8K

AK

AK

K

AK

0,9K

AR,K

AK,P

AR,P

AK

AR,K

VšĮ Kauno Julijanavos kat. vid. mokykla

NR

AR

K

AK

K

AR,

AB

K

K

P.K

P

AR,K

P,K

VšĮ Kauno šv. Mato vidurinė mokykla

P,K

P

NR

AK

AK

AK

0,5K

K

AK,P

K

AK

AK

VšĮ Kauno „Vyturio“ kat. vid.  mokykla

P

AR

AK

AK

AK

AK

K

K

AR,K

K,AB

AK

AK,K

Kauno „Aušros“ gimnazija

P

P

NR

AK

NR

P

0,75K

0,8K

AK

K

NR

NR

Kauno „Santaros“ gimnazija

NR

K

0,5 K

K

K

0,4K

K

NR

NR

NR

K

K

Kauno „Saulės“ gimnazija

P,K

NR

AK

AK

AK

AK

K

K

AR

K

AK

AR

Kauno „Varpo“ gimnazija

P,K

K

K

0,5K

K

AK,K

AK,K

K

K,AB

AR,K

K

K

Kauno Jono Jablonskio gimnazija

NR

P

0,2K

0,1K

NR

K, P

0,5K

K

K

K

AK,K

AR,P

Kauno Maironio gimnazija

P,K

P

K

0,6K

P

K

K

K

K

K

K

K

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija

P,K

P

K

K

AK

AR,P

K

K

K

K

K

K,AB

VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazija

P

P

AK

0,2K

K

AK

0,9K

P

P

P

K

P

Kauno suaugusiųjų mokymo centras

P

P

K

K

K

AK

K

P,K

AR,P

AR,P

AK

K

 

 

Duomenys rodo, kad švietimo pastatų būklė yra nepakankama normaliai ugdymo aplinkai užtikrinti. Dalis švietimo įstaigų neturi higienos paso, kanalizacijos, vandentiekio, šildymo  sistemas  reikia kapitaliai remontuoti ¾ švietimo įstaigų, tvarkyti langus ir apšvietimo sistemą reikia pusei švietimo įstaigų. Todėl pagal Savivaldybės išgales suformuotas švietimo įstaigų tinklas galėtų būti siaurinamas, taip pagerinant švietimo sistemoje išliekančių pastatų būklę, kadangi esamo švietimo įstaigų pastatų tinklo kokybiškai išlaikyti Savivaldybė neišgali.

5. Mokyklų tinklo efektyvumas

Mokyklų tinklo efektyvumas yra susijęs su mokyklų dydžiais, mokyklų patalpų užpildymu, tuščiomis mokymosi vietomis, klasių komplektų dydžiais, vidutinėmis vieno mokinio ugdymo išlaidomis. Mokyklose, kuriose neužpildomos patalpos, neracionaliai naudojamos lėšos.

Mokinių skaičiaus klasėse vidurkis pagal klasių grupes ne visur atitinka Mokinio krepšelio metodikoje nustatytą mokinių skaičių klasėse, pagal kurį yra apskaičiuojamas mokinio krepšelis. Daugiausiai nustatytos normos mokinių skaičiaus vidurkis neatitinka priešmokyklinio ugdymo grupėse, 1–4 ir 9–10 (1–2 gimnazijos) klasėse. Priešmokyklinio ugdymo, 1–4, 9–10 ir  11–12 klasėse mokinių skaičiaus vidurkis klasėse mažėja, nes mažėja bendras mokinių skaičius mieste, tačiau 5–8 klasių mokinių vidurkis padidėjo dėl kai kurių mokyklų pertvarkymo ir klasių komplektų mažinimo (žr. 28, 29, 30, 31 paveikslus). Prognozuojama, kad ateinančius trejus metus šis skaičius taip pat pradės mažėti dėl bendros mokinių mažėjimo tendencijos mieste.

28 paveikslas. Mokinių skaičiaus vidurkio priešmokyklinio ugdymo grupėse normos ir fakto palyginimas

 

29 paveikslas. Mokinių skaičiaus vidurkio 1–4 klasėse normos ir fakto palyginimas

30 paveikslas. Mokinių skaičiaus vidurkio 5–8 klasėse normos ir fakto palyginimas

31 paveikslas. Mokinių skaičiaus vidurkio 9–12 klasėse normos ir fakto palyginimas

 

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl trūksta mokinio krepšelio lėšų – per mažas mokinių skaičiaus vidurkis klasėse. Kai kuriose mokyklose šis trūkumas yra nuolatinis, nes mokinių skaičiaus vidurkis nesiekia net 20 mokinių klasėje. Šiose mokyklose taip pat pastebimas mokinių mažėjimas.

Norint pasiekti, kad Kauno miesto mokiniai gautų visą valstybės finansuojamą ugdymo turinį, mokinių skaičiaus vidurkis mokyklose turėtų atitikti mokinio krepšelio metodikoje nustatytą mokinių skaičių.

6. Mokyklų vadovai ir mokytojai

Švietimo sistemos gebėjimą padėti vaikams ir jaunuoliams pasirengti ateityje gyventi prisitaikant prie sparčios socialinės, ekonominės ir kultūrinės kaitos lemia mokytojų pajėgumas suvokti visuomenės poreikius ir su išsilavinimu siejamus lūkesčius. Todėl viena svarbiausių švietimo kokybės sąlygų yra mokytojų dalykinė ir profesinė kompetencija.

Vadovaujantis Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose (be Suaugusiųjų mokymo centro ir specialiųjų mokyklų) 2005–2006 m. buvo sukomplektuota 2015 klasių, kuriose mokėsi 51355 mokiniai. ŠVIS duomenų bazėje užfiksuota, kad 2005–2006 m. Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose kartu su mokyklų vadovais dirbo 3656 mokytojai. Iš jų 667 pradinių klasių ir 2989 atskirus dalykus dėstantys mokytojai (282 mokytojai dirbo ne pagrindinėje darbovietėje). Mokinių skaičiaus vidurkis klasėje buvo 24, mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, – 15,3.

Vadovaujantis Mokinių registru ir mokyklų vadovų pateiktais duomenimis, 2011–2012 m. buvo sukomplektuotos 1564 klasės, kuriose mokosi 36677 mokiniai. Pagal mokyklų vadovų pateiktus duomenis, 2011–2012 m. Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose kartu su vadovais dirba 3569 mokytojai, iš jų 520 pradinių klasių ir 3049 atskirus dalykus dėstantys mokytojai (489 mokytojai dirbo ne pagrindinėje darbovietėje). Mokinių skaičiaus vidurkis klasėje yra 23,5, mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, – 14.

Per 6 metus mokytojų sumažėjo tik 2 proc., o pradinių klasių mokytojų – 22 procentais. Mokinių vidurkis klasėje ir mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, pakito nežymiai, nors klasių komplektų skaičius iš viso sumažėjos 22 proc., o mokinių skaičius – 29 procentais. Pradinių klasių sumažėjo 26 proc., o mokinių skaičius – 30 procentų.

6.1. Kvalifikacija

Mokytojų kvalifikacijos koeficientas stabiliai didėja, todėl neatestuotų mokytojų vis mažėja (žr. 32 paveikslą). Kasmet Kaune neatestuotų mokytojų sumažėjo daugiau kaip 1 procentu.

32 paveikslas. Atestuotų ir neatestuotų mokytojų dalies kaita (proc.)

 

Mokyklų vadovų atestacijos procesai ypač suaktyvėjo 2009 metais. Neatestuotų vadovų dalis (žr. 33 paveikslą) sumažėjo net 8 procentais. Palyginti su praėjusiais metais, atitinkamai išaugo vadovų, įgijusių I, II ar III vadybinę  kategoriją, dalis.

33 paveikslas. Atestuotų ir neatestuotų mokyklos vadovų ir jų pavaduotojų dalies kaita (proc.)

 

Šie statistiniai duomenys rodo atotrūkį tarp atestuotų mokytojų ir mokyklų vadovų (žr. 34 paveikslą). Neatestuotų mokytojų skaičius 2009 m. sudarė 9 proc., vadovų – 20 proc., nors atotrūkis sumažėjo 2 procentais.

34 paveikslas. Neatestuotų vadovų ir mokytojų dalies kaita (proc.)

 

 

6.2. Amžius ir stažas

Mokytojų pasiskirstymo pagal amžių ir darbo stažą tendencijos rodo pedagoginio personalo senėjimą (žr. 35 ir 36 paveikslus). Per praėjusius metus šis skaičius padidėjo 3 proc., per penkerius metus – 16 procentų. Jaunų mokytojų nuolat mažėja – kasmet apie 1 procentą.

35 paveikslas.  Mokytojų pasiskirstymas pagal amžių (proc.)

36 paveikslas. Mokytojų pasiskirstymas pagal pedagoginį darbo stažą (proc.)

 

Apskaičiavus vidutinį bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų, vadovų ir bendrą pedagogų amžių  pastebėta, kad vidutinis vadovų amžius mieste yra 50 metų, mokytojų amžius (be vadovų) – 48 metai, bendras visų pedagoginių darbuotojų vidutinis amžius (su vadovais) – 44 metai (žr. 37, 38 paveikslus). 

37 paveikslas. Vidutinis bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų amžius (pagal dalykus)

 

38 paveikslas. Vidutinis pedagoginių darbuotojų  amžius (pagal pareigybes)

 

Apskaičiavus vidutinį bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų, vadovų ir bendrą pedagogų amžių, pastebėta, kad vidutinis vadovų amžius Kauno mieste yra 50 metų, mokytojų amžius (be vadovų) – 48 metai, bendras visų pedagoginių darbuotojų vidutinis amžius (su vadovais) – 44 metai. Vidutinis mokytojų  amžius pagal atskirus dalykus pateiktas 39 paveiksle, pagal pareigybes – 40 paveiksle.

39  paveikslas. Vidutinis bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų amžius (pagal dalykus)

 

40  paveikslas. Vidutinis pedagoginių darbuotojų  amžius (pagal pareigybes)

 

6.3. Tinklo pertvarka 2005–2010 m.

 

2010 m. Kauno miesto savivaldybei buvo pavaldžios 182 švietimo įstaigos: 82 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 73 bendrojo ugdymo mokyklos, 19 neformaliojo ugdymo įstaigų,  6 specialiosios įstaigos ir 2 kitos valdymo įstaigos (žr. 7 lentelę).

7 lentelė

Švietimo įstaigų kaita 2005–2010 metais

Įstaigos tipas

2005 m.

2006 m.

2007 m.

2008 m.

2009m.

2010 m.

Lopšeliai-darželiai

62

62

63

66

67

68

Vaikų darželiai

15

15

14

14

15

14

Darželiai-mokyklos

11

11

10

7

6

6

Pradinės mokyklos

15

15

14

13

12

11

Pagrindinės mokyklos

4

3

3

5

6

7

Jaunimo mokyklos

3

3

3

3

3

3

Vidurinės mokyklos

41

41

41

40

38

34

Suaugusiųjų mokyklos

1

1

1

1

1

1

Gimnazijos

9

9

9

8

8

11

Neformaliojo ugdymo įstaigos

17

17

17

18

19

19

Kitos valdymo įstaigos

3

3

3

3

2

2

Specialiosios įstaigos

 

 

 

 

 

6

Iš viso

181

180

178

178

177

182

 

Iš viso per 6 metus pertvarkytos 22 mokyklos:

7 mokyklos-darželiai pertvarkyti į ikimokyklines įstaigas;

7 (pradinės, pagrindinės ir vidurinės) mokyklos prijungtos prie kitų mokyklų;

4 vidurinės mokyklos pertvarkytos į pagrindines mokyklas;

1 pradinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę mokyklą;

3 vidurinės mokyklos, akreditavus vidurinio ugdymo programą, pertvarkytos į gimnazijas.

Tinklo pertvarka 2005–2010 metais parodė, kad kilo daug kliuvinių dėl nepakankamai aiškių teisinės aktų. Visuomenėje vyko diskusija dėl ilgosios gimnazijos ar vidurinės mokyklos.  Įsigaliojus naujai Švietimo įstatymo redakcijai ir Mokyklų tinklo kūrimo taisyklėms, aiški yra trijų pakopų bendrojo ugdymo mokyklų sistemos perspektyva, kai ilgoji gimnazija galima tik atskirais atvejais. Todėl Kauno miesto savivaldybėje reikia baigti formuoti progimnazijų ir pagrindinių mokyklų tinklą.

 

III. PLANUOJAMAS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PAGRINDIMAS

 

7. Bendrojo ugdymo mokyklų pertvarka būtina, nes:

7.1. ne visi Kauno miesto mokiniai gauna kokybišką ugdymą, kadangi dėl finansinių priežasčių dalyje mokyklų jiems siūlomas siauresnis ugdymo turinys, vidurinio ugdymo programoje neužtikrinamas laisvas ugdymo programų pasirinkimas, mažinamos neformaliojo ugdymo apimtys;

7.2. esama švietimo pastatų būklė neužtikrina Kauno vaikams saugios švietimo standartais numatytos ugdymo aplinkos;

7.3. švietimui skiriamos lėšos naudojamos nepakankamai efektyviai. Esant ribotiems finansiniams ištekliams būtinas kryptingas jų finansavimas, pritaikant švietimo infrastruktūrą pagal mokinių amžių konkrečiai ugdymo programai įgyvendinti;

7. 4. švietimo įstaigų tinklas turi būti pertvarkytas, kad mokiniai gautų kokybišką ugdymą už Savivaldybei prieinamą kainą. Kadangi jau dabar Savivaldybė skiria didesnę biudžeto dalį švietimui, todėl mokyklų ir klasių jose komplektavimas turi atitikti valstybės skiriamą finansavimą bendrajam ugdymui, o sumažinus švietimo pastatų skaičių, sutaupytas lėšas Savivaldybė galėtų skirti švietimo pastatų būklei gerinti, mokymosi aplinkai gerinti, vaikų fizinį ir psichologinį saugumą garantuojančioms programoms įgyvendinti;

7.5. Kaune akivaizdžiai nepakanka vietų miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose, todėl pertvarkant įstaigų tinklą, reikia padidinti ikimokyklinio ugdymo vietų skaičių.

 

IV. ESAMOS ŠVIETIMO BŪKLĖS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

 

8. Privalumai:

8.1. pakankamas mokyklų skaičius;

8.2. mokyklos tenkina gyventojų poreikius pagal mokymo kalbas;

8.3. veikia trys jaunimo mokyklos;

8.4. išplėtotas suaugusiųjų mokymas;

8.5. pakankamas neformaliojo švietimo įstaigų tinklas;

8.6. dalis mokyklų atnaujintos panaudojant Valstybės investicijų programos, Europos Sąjungos paramos, valstybės tikslinės dotacijos ir Savivaldybės lėšas;

8.7. Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyrius turi pedagogų, ieškančių darbo, duomenų bazę. Savivaldybės iniciatyva mokytojams, netekusiems darbo, pagal galimybes surandamos naujos darbo vietos;

8.8. mokykloms talkina Pedagoginė psichologinė tarnyba, teikianti mokiniams pedagoginę ir psichologinę pagalbą;

8.9. mokytojams sudarytos labai geros sąlygos kelti kvalifikaciją, reorganizuotas Kauno pedagogų kvalifikacijos centras;

8.10. įgyvendinta mokyklų tobulinimo programa plius: bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekų modernizavimas (dalyvavo 17 mokyklų), bendrojo ugdymo mokyklų modernizavimas (dalyvavo 38 mokyklos), technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra (dalyvavo 39 mokyklos)  ir jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas (dalyvavo 3 mokyklos). Bibliotekoms aprūpinti modernia įranga ir baldais, mokytojų darbo vietoms aprūpinti šiuolaikinėmis technologijomis, technologijų, gamtos ir menų mokymo kabinetams aprūpinti mokymo priemonėmis ir įranga, taip pat ikiprofesinio mokymo bazei atnaujinti skirta 8999969,01 Lt;

8.11. įgyvendinamas projektas „Kaunas – besimokantis miestas“ prisideda prie informacinės ir žinių visuomenės kūrimo, bendradarbiaujama su aukštosiomis mokyklomis, atlikti Kauno gyventojų mokymosi ir kultūrinių poreikių tyrimai;

8.12. Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintame Kauno miesto švietimo 2004–2012 m. strateginiame plane numatytos svarbiausios vystymo kryptys.

9. Trūkumai:

9.1. labai didelis vidurinio ugdymo programas įgyvendinančių mokyklų tinklas;

9.2. neoptimalus mokyklų, įgyvendinančiųjų formaliojo švietimo programas, tinklas turi įtakos neefektyviam mokinio krepšelio ir mokyklos aplinkai išlaikyti skiriamų lėšų panaudojimui;

9.3. dėl nepakankamo mokinių skaičiaus klasėse (mažesnis negu nustatytas Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje) reikia skirti papildomas lėšas pedagogų darbo užmokesčiui  ir socialinio draudimo įmokoms. Mokinio krepšelio lėšų papildomai skirta: 2007 m. – 1439,2 tūkst. Lt, 2008 m. – 2223,3 tūkst. Lt, 2009 m.– 1967,3 tūkst. Lt, 2010 m. – 2347,4 tūkst. Lt;

9.4. nors švietimo įstaigoms skiriamos Savivaldybės lėšos sudaro daugiau kaip 50,6 proc. viso Savivaldybės biudžeto, tačiau Savivaldybės skiriamų lėšų nepakanka švietimo įstaigų funkcionavimui užtikrinti, nes švietimo įstaigų išlaikymui ir priežiūrai skiriama mažiau nei 80 proc. šių lėšų poreikio;

9.5. mokyklų kreditoriniai įsiskolinimai (šildymas, elektra ir kt.) 2010 m. siekė 12642,8 tūkst. Lt;

9.6. nesinchroniška mokyklų tinklo pertvarka kelia įtampą mokyklų bendruomenėse;

9.7. 5 proc. švietimo įstaigų neatitinka higienos reikalavimų, neturi higienos paso (pagal Visuomenės sveikatos centro duomenis);

9.8. dėl mažo mokinių skaičiaus 11–12 klasėse ribojamos įvairių mokymosi poreikių ir polinkių turintiems mokiniams ugdymo turinio pasirinkimo ir individualizavimo galimybės;

9.9. dėl nepakankamo ugdymo diferencijavimo ir individualizavimo, pagalbos teikimo 2010 m. mokymo kursą kartojo 1,1 proc. mokinių;

9.10. ikimokyklinio ugdymo įstaigose nepatenkinti 5243 tėvų prašymai, daugiausia Šilainių, Dainavos, Centro, Panemunės, Eigulių ir Gričiupio seniūnijose;

9.11. Veršvų vidurinės mokyklos mokiniai Romainiuose esančiose patalpose mokosi ugdymui nepritaikytomis sąlygomis. Romainiuose reikėtų pagrindinės mokyklos.

10. Pavojai:

(prognozuojama situacija nekeičiant mokyklų tinklo)

10.1. žymiai padaugės mokyklų, kuriose labai mažas mokinių skaičius, t. y. sumažės vidutinis mokinių skaičius klasėje ir daugelyje mokyklų nebus reikiamo Mokinio krepšelio metodikoje nurodyto mokinių skaičiaus;

10.2. mokykloms per dvejus metus dėl nepakankamo mokinių skaičiaus 11-osiose klasėse trūktų 2590208 tūkst. Lt, kuriuos turėtų padengti Savivaldybė;

10.3. nebus užtikrinamas bendrojo ugdymo prieinamumas ir lygios galimybės;

10.4. vienu metu neteks darbo daug mokytojų, todėl reikės daug lėšų išeitinėms kompensacijoms, didės mokytojų nepasitenkinimas dėl neaiškių įsidarbinimo galimybių;

10.5. negerės ugdymo kokybė ir sąlygos, nes lėšų trūkumas neleis mokyklų aprūpinti ne tik naujomis mokymo priemonėmis, bet ir atnaujinti senų, ugdymą individualizuoti, diferencijuoti, teikti pagalbą mokiniams. Nepakaks lėšų patalpų remontui, renovacijai;

10.6. pablogės mokymo kokybė, nes mokyklos vykdys išgyvenimo politiką, atitraukiančią bendruomenių dėmesį nuo mokykloms keliamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo;

10.7. didės mokyklų konkurencija dėl mokinių, skatinanti mokyklas ne bendradarbiauti, o kovoti. Didės visuomenės nepasitenkinimas, nes atsiras ekonominės priešpriešos tarp šeimų pajamų ir vaikų mokyklose finansavimo ir ugdymo sąlygų;

10.8. vyks mokyklų, teikiančių kokybišką ugdymą, paieškos, tai sudarys sąlygas korupcijai.

11. Galimybės:

(prognozuojama situacija tvarkant mokyklų tinklą)

Mokyklų reorganizavimas arba struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais ir šiais kriterijais:

11.1. mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, turi atitikti šiuos bendruosius kriterijus:

11.1.1. vykdomos bendrojo ugdymo programos, įregistruotos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre;

11.1.2. mokyklos vadovo, jo pavaduotojų ugdymui ir (ar) ugdymo skyrių vedėjų, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka Švietimo įstatyme ir švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus ar užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programose nustatytus reikalavimus (jeigu mokiniai mokomi pagal užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų švietimo programas);

11.1.3. mokykla aprūpinta bendrojo ugdymo programoms įgyvendinti reikalinga mokymo įranga ir mokymo priemonėmis, sukurta tinkama edukacinė aplinka. Mokyklos aplinka pritaikyta besimokančių mokinių, turinčių įgimtų ar įgytų sutrikimų, specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti, aprūpinta jiems ugdyti skirtomis techninės pagalbos ir specialiosiomis mokymo priemonėmis;

11.1.4. įgyvendinama teisė rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką (išskyrus tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklas);

11.1.5. teikiama švietimo informacinė pagalba, mokiniams reikalinga psichologinė, specialioji pedagoginė, specialioji, socialinė pedagoginė pagalba, vykdomas profesinis orientavimas ir sveikatos priežiūra; mokykla gali būti sudariusi šių paslaugų teikimo sutartis su atitinkamas paslaugas teikiančiomis įstaigomis;

11.1.6. Savivaldybės mokykla užtikrina nemokamą mokymą pagal bendrojo ugdymo programas;

11.1.7. klasės, tam tikrais atvejais – jungtinės klasės sudaromos taip, kad užtikrintų bendrųjų ugdymo programų ir bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimą ir atitiktų klasių, jungtinių klasių bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose sudarymo mokslo metų pradžioje kriterijus. Didžiausias mokinių skaičius klasėje, jungtinėje klasėje per mokslo metus gali būti didinamas ne daugiau kaip dviem mokiniais;

11.2. mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, turi atitikti šiuos specialiuosius kriterijus:

11.2.1. bendrojo ugdymo mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) numatytas mokymas tautinės mažumos kalba, užtikrina Švietimo įstatymo nustatytą asmenų teisę mokytis gimtąja kalba ir valstybine kalba;

11.2.2. bendrojo ugdymo mokykloje, kurioje mokoma valstybine kalba, tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams sudaromos sąlygos papildomai mokytis gimtosios kalbos, jeigu yra realus poreikis, tos kalbos specialistas;

11.2.3. specialioji mokykla klausos sutrikimą turintiems mokiniams, kurtiesiems sudaro sąlygas mokytis gimtosios (gestų) kalbos;

11.2.4. bendrojo ugdymo mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ar vidurinio ugdymo programą, į kurią įtraukti profesinio mokymo programos moduliai, turi licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą arba yra sudariusi su profesinio mokymo įstaiga profesinio mokymo programos modulių įgyvendinimo sutartį;

11.2.5. progimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokykla, mokydama pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, nesudaro jungtinių klasių;

11.2.6. gimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokykla ir profesinio mokymo įstaigos gimnazijos skyrius vykdo akredituotą vidurinio ugdymo programą;

11.3. savivaldybės vidurinės mokyklos tipo mokykla vienuoliktąsias klases sudaro pagal šiuos kriterijus:

11.3.1. sudaro ne mažiau kaip tris vienuoliktąsias klases. Mokinių skaičiaus vidurkis vienuoliktosiose klasėse turi būti ne mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje;

11.3.2. sudaro ne mažiau kaip dvi vienuoliktąsias klases, jeigu vidurinio ugdymo programą vykdo tautinės mažumos kalba, vienintelė gyvenamojoje vietovėje esanti mokykla, įgyvendinanti atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus, visiems dalininkams (savininkui) sutikus. Mokinių skaičiaus vidurkis vienuoliktosiose klasėse turi būti ne mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje;

11.3.3. miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje esanti vienintelė valstybine kalba ar kita mokomąja kalba mokykla ar mokykla, priskirta miesto pakraščio mokyklai, ar mokykla, esanti pasienio ruože, sudaro vienuoliktąją klasę esant ne mažiau kaip 15 mokinių;

11.3.4. savivaldybės teritorijoje esanti vienintelė tautinės mažumos kalba ar valstybine kalba mokykla sudaro vienuoliktąją klasę esant ne mažiau kaip 15 mokinių. Savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas gali vienuoliktojoje klasėje nustatyti mažesnį mokinių skaičių, jeigu papildomai skiriama tiek mokymo lėšų, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui vidurinio ugdymo programos klasėje pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką;

11.4. vidurinės mokyklos tipo mokykla specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams:

11.4.1. mokykla, vykdanti specializuotos ugdymo krypties programą, sudaro ne mažiau kaip dvi vienuoliktąsias klases. Mokinių skaičiaus vidurkis vienuoliktosiose klasėse turi būti ne mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje;

11.4.2. mokykla, skirta mokiniams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų, ar mokykla, skirta mokiniams, turintiems regos sutrikimą, arba mokykla, skirta mokiniams, turintiems klausos sutrikimą, vienuoliktąją klasę sudaro esant ne mažiau kaip 5 mokiniams. Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas gali nustatyti mažesnį mokinių skaičių vienuoliktoje klasėje, jeigu šalyje tokia mokykla, vykdanti vidurinio ugdymo programą, yra vienintelė, ir papildomai skiria tiek mokymo lėšų, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui vidurinio ugdymo programos klasėje pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką;

11.4.3. sanatorijos mokykla, ligoninės mokykla, vaikų socializacijos centras, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokykla, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokykla vienuoliktąją klasę sudaro esant ne mažiau kaip 5 mokiniams. Esant mažiau mokinių, vienuoliktoji klasė gali būti jungiama su dvyliktąja klase;

11.5. vidurinės mokyklos tipo mokykla gali pretenduoti tapti gimnazija šiais atvejais:

11.5.1. savivaldybės bendrojoje mokykloje vykdoma pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis ir vidurinio ugdymo programa ar priimtas sprendimas nutraukti mokinių priėmimą mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, yra sudarytos ne mažiau kaip trys vienuoliktosios klasės, kuriose mokosi ne mažiau kaip 75 mokiniai;

11.5.2. bendrojoje mokykloje, jeigu ji yra vienintelė vidurinio ugdymo programą vykdanti valstybine ar tautinės mažumos kalba arba keliomis mokomosiomis kalbomis (valstybine ir tautinės mažumos ar tautinių mažumų), yra sudarytos ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės;

11.5.3. bendrosiose mokyklose: suaugusiųjų mokykloje, suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, mokykloje, priskirtoje miesto pakraščio mokyklai, sudarytos ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės;

11.5.4. bendrojoje mokykloje, kurioje ugdoma valstybine ar kita mokomąja kalba, jeigu ji yra vienintelė savivaldybėje, sudaryta ne mažiau kaip viena vienuoliktoji klasė;

11.5.5. mokyklose dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams: konservatorijoje, menų mokykloje, dailės mokykloje, sporto ar kitoje mokykloje, vykdančioje specializuoto ugdymo krypties programas, sudarytos ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės;

11.5.6. mokyklose dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų ar mokyklose dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams: specialiojoje mokykloje, specialiojo ugdymo centre, sanatorijos mokykloje, ligoninės mokykloje, lietuvių namuose, vaikų socializacijos centre, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokykloje, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokykloje, sudaryta ne mažiau kaip viena vienuoliktoji klasė.

12. Optimizuojant mokyklų tinklą pagal anksčiau minėtus mokyklų tinklo pertvarkos kriterijus ir klasių komplektavimo principus:

12.1. didės bendrojo ugdymo prieinamumas ir lygios galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą (bus sudarytos sąlygos visiems norintiesiems ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programas, daugiau mokinių galės mokytis gimnazijų 1–4 klasėse);

12.2. sureguliavus mokinių srautus lėšas, kurios tenka laisvoms mokymosi vietoms finansuoti, bus galima panaudoti ugdymo bazei atnaujinti ir modernizuoti (informacinėms technologijoms, vadovėliams ir kt.), pagalbai teikti, ugdymui diferencijuoti ir individualizuoti, mokytojų kvalifikacijai kelti;

12.3. mokyklų patalpos bus atnaujinamos ir modernizuojamos;

12.4. mažės mokyklų išlaikymo kaštai;

12.5. kiekvienos seniūnijos mokyklos teiks panašios kokybės išsilavinimą;

12.6. pertvarkant mokyklų tinklą palaipsniui, bus mažiau mokytojų įdarbinimo problemų;

12.7. plėtojant švietimo paslaugų spektrą, atsiras naujų darbo vietų;

12.8. Savivaldybei nereikės papildomai iš biudžeto lėšų skirti mokytojų atlyginimams;

12.9. gerės ugdymo kokybė  ir regiono mokinių konkurencingumas.

 

V. MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS,  TINKLO KŪRIMO STRATEGINIS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

13. Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą Kauno mieste už valstybės skiriamas mokinio krepšelio, kitas lėšas ir Kauno miesto savivaldybei pakeliamą kainą, formuojant darniai veikiančią, nuolat atsinaujinančią švietimo programų įvairovę, jų prieinamumą užtikrinančią ir atsakomybe už švietimo kokybę besidalijančių valstybinių, Kauno miesto savivaldybės ir nevalstybinių mokyklų tinklo sistemą.

14. Uždaviniai:

14.1. sudaryti sąlygas visose miesto švietimo įstaigose kiekvienam mokiniui gauti valstybės reglamentuotą ugdymo turinį;

14.2. padidinti ikimokyklinio ugdymo vietų skaičių;

14.3. užtikrinti Švietimo įstatyme reglamentuotą pagalbą mokiniui;

14.4. pagerinti mokymosi aplinką, praturtinant mokyklų mokymo bazę mokymo priemonėmis pagal ugdymo programas;

14.5. pasiekti, kad visose švietimo įstaigose būtų tinkamos sanitarinės ir higienos sąlygos;

14.6. efektyviai panaudoti žmogiškuosius, ūkinius ir finansinius išteklius, tinkamai komplektuojant mokyklas ir klases jose pagal bendruosiuose ugdymo planuose ir Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje nustatytus reikalavimus.

 

VI. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PRIORITETAI IKI 2015 METŲ

 

15. Kauno miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos prioritetai:

15.1. kokybiško ugdymo turinio garantija kiekvienam mokiniui;

15.2. vaiko fizinio ir psichologinio saugumo užtikrinimas;

15.3. mokymosi aplinkos pagerinimas užtikrinant sanitarines ir higienos normas;

15.4. efektyvus žmogiškųjų, ūkinių ir finansinių išteklių panaudojimas;

15.5. Kauno miesto mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis švietimo sistemos principais: lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo ir tęstinumo.

VII. LAUKIAMI REZULTATAI IKI 2015 METŲ

 

16. Visi norintieji mokysis gimnazijų klasėse.

17. Visi mokiniai mokysis viena pamaina.

18. Pagerės mokinių mokymosi sąlygos ir bus užtikrinama programų pasirinkimo įvairovė (vidurinės mokyklos pertvarkytos į progimnazijas, pagrindines mokyklas ir gimnazijas).

19. Padidės ikimokyklinio ugdymo vietų skaičius.

20. Reorganizuojamų ir pertvarkomų mokyklų mokytojams pagal galimybes bus sudaromos įsidarbinimo galimybės (surinkti duomenys, kiek Kauno mokyklose dirba pensinio amžiaus mokytojų ir kokių specialybių mokytojų reikės).

21. Pagerės ugdymo kokybė ir mokymo bazė, nes bus sutaupomos lėšos švietimui.

22. Sutaupytos lėšos liks švietimo sistemoje.

23. Pagerės mokinių saugumas mokiniams mokantis kirting tipų mokyklose.

24. Bus racionaliai naudojamos Savivaldybės lėšos.

 

VIII. PAGRINDINIŲ REZULTATŲ RODIKLIAI IR NUMATOMAS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS VERTINIMAS

 

 

Eil.

Nr.

Rodiklis

Minimalus rezultatas

Maksimalus rezultatas

1

2

3

4

1.

Pamainingumas

Visi mokiniai mokosi viena pamaina

Visi mokiniai mokosi viena pamaina, išspręstas mokinių užimtumas.  Tėvų pageidavimu mokiniai dalyvauja pailgintos darbo dienos grupėse

2.

Mokyklų ir klasių užpildomumas

Mokyklos užpildomumas:

pradinės – 200 mokinių

progimnazijos ir pagrindinės (išskyrus  miesto pakraščio mokyklas) – 300–400 mokinių

gimnazijos (išskyrus  miesto pakraščio gimnazijas) – 600 mokinių.

Klasės mokinių skaičiaus vidurkis:

pradinės – 22 mokiniai

progimnazijos, pagrindinės ir gimnazijos (išskyrus  miesto pakraščio mokyklas) – 25 mokiniai

Mokyklos užpildomumas:

pradinės (priklauso nuo mokyklos turimo patalpų ploto) – 300 mokinių

progimnazijos ir pagrindinės (išskyrus  miesto pakraščio mokyklas) – 600 mokinių

gimnazijos (išskyrus  miesto pakraščio gimnazijas) – 800 mokinių.

Klasės mokinių skaičiaus vidurkis:

pradinės (priklauso nuo mokyklos turimo patalpų ploto) – 23 mokiniai,

progimnazijos, pagrindinės ir gimnazijos (išskyrus  miesto pakraščio mokyklas) – 27 mokiniai

3.

Ikimokyklinio ugdymo vietų skaičius

Lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikų

skaičius –13100

Lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikų

skaičius –13600

4.

Vaikų užimtumas neformaliojo ugdymo srityje

Stabilus vaikų užimtumas

Nuolat gerėjantis vaikų užimtumas

5.

Mokinio krepšelio  lėšų pakankamumas

Mokinio krepšelio lėšų dalis darbo užmokesčiui pakankama visose švietimo įstaigose

 

 

 

Mokinio krepšelio lėšų pakanka darbo užmokesčiui, mokytojų kvalifikacijai ir mokymo priemonėms. Užtikrinamas švietimo įstaigos pareigybių skaičiaus finansavimo būtinumas. Užtikrinamos sanitarinės ir higienos sąlygos

6.

Vieno mokinio ugdymo kaina

 

Vieno mokinio ugdymo kaina  turi derėti su tais metais nustatytu mokinio krepšelio dydžiu

Vieno mokinio ugdymo kaina  turi atitikti ar viršyti mokinio krepšelio lėšų dydį

7.

Švietimo įstaigų, turinčių leidimą –higienos pasą, skaičius

 

Visos švietimo įstaigos turi leidimą – higienos pasą

Ketvirtos kategorijos pastatų grupė sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų švietimo įstaigų pastatų.

Iki 10 proc. pirmos ir antros kategorijų švietimo įstaigų pastatų

 

8.

Mokinių tėvų pasitenkinimas ugdymo kokybe

Didžioji dalis tėvų 60 proc. labai gerai ir gerai vertina gaunamą ugdymo kokybę

Absoliuti dauguma tėvų 75 proc. labai gerai ir gerai vertina gaunamą ugdymo kokybę

9.

Tarifikuotų valandų klasės komplektui skaičius

Vidutinis tarifikuotų valandų klasės komplektui skaičius yra stabilus

Vidutinis tarifikuotų valandų klasės komplektui skaičius didėja

10.

Pagalbą mokiniui teikiančių darbuotojų skaičius

Pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis stabilus

Pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis gerėja

11.

Švietimui skiriamų Savivaldybės biudžeto lėšų dalis

 

 

Švietimui skiriama 52 proc. Savivaldybės biudžeto lėšų

Švietimui skiriama 54 proc. Savivaldybės biudžeto lėšų

 

 

_________________________


 

Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo

mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų

bendrojo plano 1 priedas

(Kauno miesto savivaldybės tarybos

2014 m. vasario 27 d.

sprendimo Nr. T-125 redakcija)

 

kAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO Mokyklų steigimo, reorganizavimo, LIKVIDAVIMO, PERTVARKYMO IR STRUKTŪRINIŲ PERTVARKYMŲ 2012–2015 METŲ PRIEMONIŲ planas

 

Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų 2012–2015 metų priemonių plano tikslas – sudaryti sąlygas mokinių kokybiško ugdymosi poreikių tenkinimo tęstinumui skirtingo tipo mokyklose, įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

Esminės nuostatos:

1. Švietimo tinklas formuojamas atsižvelgiant į gyventojų poreikių prieinamumą ir lygias galimybes.

2. Kiekvienam besimokančiajam užtikrinamas ir garantuojamas valstybės finansuojamas ugdymo turinys.

3. Gimnazijos keturmetės, išskyrus Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, nurodytus atvejus.

4. Mokyklos, kurių klasių komplektavimas neatitinka Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, gali būti reorganizuojamos ar pertvarkomos Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrojo plano įgyvendinimo eigoje.

5. Ikimokyklinis ugdymas tenkinamas steigiant ikimokyklinio ugdymo grupes švietimo paskirties laisvose patalpose.

6. Jei yra galimybė, į laisvas bendrojo ugdymo mokyklų patalpas perkeliamos pradinės mokyklos. Atlaisvintose patalpose steigiamos ikimokyklinio ugdymo grupės.

7. Laisvos patalpos gali būti panaudojamos privačiai iniciatyvai (nevalstybinėms mokykloms kurtis).

8. Bendrasis ugdymas organizuojamas teikiant pirmumą renovuotiems pastatams, atitinkantiems higienos reikalavimus ir seniūnijos gyventojų poreikius.

9. Patalpos, nereikalingos švietimo poreikiams tenkinti, perduodamos kitoms Kauno miesto savivaldybės reikmėms arba privatizuojamos.

10. Įdarbinant mokytojus pirmenybė teikiama aukštos kvalifikacijos ir socialinių garantijų neturintiems pedagogams. Skatinama mokytojus dalyvauti įvairiose mokytojų perkvalifikavimo programose.

11. Atsižvelgiant į mokinių judėjimo srautus ir poreikius, koreguojami viešojo transporto maršrutai.

12. Mokykla, vykdanti specializuotos ugdymo krypties programą, sudaro ne mažiau kaip dvi vienuoliktąsias klases. Mokinių skaičiaus vidurkis vienuoliktosiose klasėse turi būti ne mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje.

13. Vidutinis mokinių skaičius atitinkamos programos klasėje turi atitikti nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje.

14. Bendradarbiaujama su profesinėmis mokyklomis, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą.

15. Vykdoma Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrojo plano stebėsena, prireikus (kasmet ar pasikeitus teisės aktams) jis koreguojamas.

 

 

 

Eil.

Nr.

Mokyklos pavadinimas, tipas, vykdomos formaliojo ir neformaliojo švietimo programos, savininkas (-ai), iš viso mokinių (klasių) skaičius ir 10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius 2013 m. rugsėjo 1 d.

Mokyklos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos būdai ir etapai,  mokinių ugdymosi tęstinumas

Planuojama steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos pabaigos data

Mokyklos pavadinimas, tipas, vykdomos programos po reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo, struktūros pertvarkos, įsteigimo

 

1

2

3

4

5

 

Aleksoto seniūnija

 

1.

Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinė mokykla

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 477 (23)

10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 49 (2)

Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į progimnaziją.

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Jurgio Dobkevičiaus mokyklos patalpose esančiame Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos skyriuje

2015-08-31

 

Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija

Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

 

2.

Kauno šv. Pranciškaus mokykla

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė ir Vilkaviškio arkivyskupijos kurija

Mokinių (klasių) skaičius – 546 (26)

10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 48 (2)

Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į specializuoto ugdymo gimnaziją.

2015 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas

 

 

2015-08-31

 

Kauno šv. Pranciškaus gimnazija

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specializuoto ugdymo krypties programos

 

 

3.

Kauno Tirkiliškių mokykla-darželis

Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 113 (6)

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą tęstinumas – Šv. Pranciškaus ir Jurgio Dobkevičiaus mokyklose

 

Kauno Tirkiliškių mokykla -darželis

Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

Centro seniūnija

4.

Kauno „Aušros“ gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 763 (29)

Gimnazijos patalpose besimokančių Kauno Senamiesčio progimnazijos 5–8-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 428 (15)

Gimnazijos patalpose mokysis Senamiesčio progimnazijos 5–8-ųjų klasių mokiniai

Kauno „Aušros“ gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa

 

5.

Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 811 (31)

Gimnazijos patalpose besimokančių Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos 5–8-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 105 (4)

Gimnazijos skyrius veiks V. Čepinskio g. 7

 

Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa

6.

Kauno Maironio universitetinė gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 506 (18)

Kauno Maironio universitetinė gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa

7.

Kauno Vinco Kudirkos progimnazija

Pradinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 701 (27)

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje

 

Kauno Vinco Kudirkos progimnazija

Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

8.

Kauno „Saulės“ gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 876 (31)

Kauno „Saulės“ gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa

9.

Kauno Aleksandro Puškino gimnazija

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 880 (47)

Kauno Aleksandro Puškino gimnazija

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

10.

Kauno Senamiesčio progimnazija

Pradinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 719 (28)

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – „Aušros“ ir Jono Jablonskio gimnazijose

 

 

Kauno Senamiesčio progimnazija

Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

Dainavos seniūnija

11.

Kauno „Atžalyno“ vidurinė mokykla

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 779 (33)

 

Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į progimnaziją.

2014-09-01 nekomplektuos 11-ųjų klasių.

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – „Varpo“ ir Antano Smetonos gimnazijose

2015-08-31

Kauno „Atžalyno“ progimnazija

Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

12.

Kauno Dainavos pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 575 (27)

Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – „Varpo“ ir Antano Smetonos gimnazijose

Kauno Dainavos pagrindinė mokykla

Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

13.

Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla-                     -daugiafunkcis centras

Ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 227 (11)

 

Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas –

„Vyturio“, „Varpo“ ir Antano Smetonos gimnazijose

Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla -daugiafunkcis centras

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

14.

Kauno Viktoro Kuprevičiaus pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 547 (26)

Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas –

„Vyturio“, „Varpo“ ir Antano Smetonos gimnazijose

Kauno Viktoro Kuprevičiaus pagrindinė mokykla

Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

15.

Kauno Juozo Urbšio katalikiška vidurinė mokykla

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė ir Kauno arkivyskupijos kurija

Mokinių (klasių) skaičius –1045 (40)

10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 75 (3)

Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į gimnaziją, įgyvendinančią savitos pedagoginės sistemos elementus  

2015 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas

 

2015-08-31

 

Kauno Juozo Urbšio gimnazija

Priešmokyklinio, pradinio,  pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

 

16.

Kauno Bernardo Brazdžionio pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 345 (17)

 

Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš pagrindinės mokyklos į mokyklą-daugiafunkcį centrą.

Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – „Varpo“ gimnazijoje

2014-08-31

Kauno Bernardo Brazdžionio mokykla- -daugiafunkcis centras

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

17.

Kauno „Vyturio“ katalikiška vidurinė mokykla

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė ir Kauno arkivyskupijos kurija

Mokinių (klasių) skaičius – 1211 (49)

10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 75 (3)

Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į gimnaziją, įgyvendinančią savitos pedagoginės sistemos elementus

2015 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas

 

2015-08-31

 

Kauno „Vyturio“ gimnazija

Priešmokyklinio, pradinio,  pagrindinio ir vidurinio ugdymo  programos

18.

Kauno Tito Masiulio jaunimo mokykla

Pagrindinio ugdymo programa

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 87 (8)

Kauno Tito Masiulio jaunimo mokykla

Pagrindinio ugdymo programa

Gričiupio seniūnija

19.

Kauno „Varpo“ gimnazija

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 578 (23)

Tęsiamas vidaus struktūros pertvarkymas į keturmetę gimnaziją

 

 

2015-08-31

Kauno „Varpo“ gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa

20.

Kauno Simono Daukanto vidurinė mokykla

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 515 (23)

 

Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į progimnaziją.

2014-09-01 nekomplektuos 11-ųjų klasių.

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – „Saulės“ ir „Varpo“ gimnazijose

2015-08-31

Kauno Simono Daukanto progimnazija

Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

21.

Kauno Kovo 11-osios vidurinė mokykla

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 525 (28)

10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 47 (2)

Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į gimnaziją, įgyvendinančią savitos pedagoginės sistemos elementus.

2015 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas

 

2015-08-31

 

Kauno Kovo 11-osios gimnazija

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos, priešmokyklinio, pradinio,  pagrindinio ir vidurinio specialiojo ugdymo programos

22.

Kauno „Nemuno“ pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 325 (17)

 

Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš pagrindinės mokyklos į mokyklą-daugiafunkcį centrą.

Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje

2014-08-31

Kauno „Nemuno“ mokykla-   -daugiafunkcis centras

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

23.

Kauno Jono Žemaičio-Vytauto progimnazija

Pradinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 286 (15)

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – „Varpo“ gimnazijoje

Kauno Jono Žemaičio -Vytauto progimnazija

Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

24.

Kauno „Varpelio“ pradinė mokykla

Pradinio ugdymo programa

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 387 (16)

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą tęstinumas – „Vyturio“ ir Simono Daukanto mokyklose

Kauno „Varpelio“ pradinė mokykla

Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

25.

Kauno mokykla-darželis „Šviesa“

Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 219 (10)

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą tęstinumas –  Jono Žemaičio-Vytauto progimnazijoje, „Vyturio“ ir Simono Daukanto mokyklose

Kauno mokykla-darželis „Šviesa“

Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

26.

Kauno jaunimo mokykla

Pagrindinio ugdymo programa

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 98 (7)

Kauno jaunimo mokykla

Pagrindinio ugdymo programa

Eigulių seniūnija

27.

Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa

Savivaldybė ir Vytauto Didžiojo universitetas

Mokinių (klasių) skaičius – 940 (32)

Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa

28.

Kauno Pilėnų pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 503 (23)

 

Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Antano Smetonos ir Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijose

 

Kauno Pilėnų pagrindinė mokykla

Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

29.

Kauno Antano Smetonos gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 857 (31)

Kauno Antano Smetonos gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa

30.

Kauno Martyno Mažvydo pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 661 (31)

 

Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Antano Smetonos ir Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijose

Kauno Martyno Mažvydo pagrindinė mokykla

Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

31.

Kauno Kazio Griniaus progimnazija

Pradinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 806 (34)

 

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Antano Smetonos ir Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijose

Kauno Kazio Griniaus progimnazija

Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

32.

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokykla

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė ir Vidaus reikalų ministerija

Mokinių (klasių) skaičius – 282 (16)

2015 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas.

Mokykloje įgyvendinami atskiri savitos pedagoginės sistemos elementai, nustatyti švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje sausumos kadetų ugdymo sampratoje

 

2015-08-31

Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų gimnazija

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos su atskirais sausumos kadetų ugdymo sampratos elementais

33.

Kauno „Vėtrungės“ pradinė mokykla

Pradinio ugdymo programa

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 272 (14)

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą tęstinumas – Martyno Mažvydo ir Pilėnų pagrindinėse mokyklose.

Mokykloje įgyvendinami atskiri savitos pedagoginės sistemos  elementai, nustatyti švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje Š. Suzuki talentų ugdymo sampratoje

Kauno „Vėtrungės“ pradinė mokykla

Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

su atskirais Š. Suzuki talentų ugdymo sampratos elementais

34.

Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla

Pradinio ugdymo programa

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 285 (12)

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą tęstinumas – Martyno Mažvydo ir Pilėnų pagrindinėse mokyklose

Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla

Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

Panemunės seniūnija

35.

Kauno Rokų vidurinė mokykla

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 380 (19)

10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 34 (2)

Pertvarkoma į miesto pakraščio gimnaziją.

2014 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas.

Gimnazijos skyrius veiks Vokiečių g. 164

 

2015-08-31

Kauno Rokų gimnazija

Priešmokyklinio,  pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

36.

Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 196 (11)

Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Šančių mokyklos patalpose esančiame Jono Jablonskio gimnazijos skyriuje arba pertvarkytos Rokų gimnazijos skyriuje

Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla

Priešmokyklinio,  pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

37.

Kauno Vaidoto pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 174 (10)

Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą iš pagrindinės mokyklos į mokyklą-daugiafunkcį centrą.

Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Šančių mokyklos patalpose esančiame Jono Jablonskio gimnazijos skyriuje arba pertvarkytos Rokų gimnazijos skyriuje

2014-08-31

Kauno Vaidoto mokykla-daugiafunkcis centras

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

38.

Kauno „Šilo“ pradinė mokykla

Pradinio ugdymo programa

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 263 (11)

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą tęstinumas – Vaidoto mokykloje-daugiafunkciame centre ir Šančių pagrindinėje mokykloje

Kauno „Šilo“ pradinė mokykla

Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

 

39.

Kauno Panemunės pradinė mokykla

Pradinio ugdymo programa

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 280 (11)

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą tęstinumas – Vaidoto mokykloje-daugiafunkciame centre ir Šančių pagrindinėje mokykloje

Kauno Panemunės pradinė mokykla

Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

 

Petrašiūnų seniūnija

40.

Kauno Palemono vidurinė mokykla

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 436 (21)

10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 34 (2)

Pertvarkoma į miesto pakraščio gimnaziją.

2014 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas

2015-08-31

Kauno Palemono gimnazija

Priešmokyklinio,  pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

 

41.

Kauno humanitarinė pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 359 (17)

 

Kauno humanitarinė pagrindinė mokykla

Priešmokyklinio,  pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Šančių seniūnija

42.

Kauno Šančių vidurinė mokykla

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 429 (18)

10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 52 (2)

Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į pagrindinę mokyklą.

Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Šančių mokyklos patalpose esančiame Jono Jablonskio gimnazijos skyriuje arba pertvarkytos Rokų gimnazijos skyriuje

2015-08-31

 

Kauno Šančių pagrindinė mokykla

Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

43.

Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija

Pradinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 315 (16)

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – „Varpo“ ir Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijose

Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija

Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

44.

Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius –372 (18)

 

Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno ir „Aušros“ gimnazijose

Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla

Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

45.

Kauno Motiejaus Valančiaus pradinė mokykla

Pradinio ugdymo programa

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 190 (9)

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą tęstinumas – Šančių pagrindinėje mokykloje

2015-08-31

Kauno Motiejaus Valančiaus pradinė mokykla

Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

46.

Kauno mokykla-darželis „Žiburėlis“

Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 109 (5)

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą tęstinumas – „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje

Kauno mokykla-darželis

„Žiburėlis“

Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

 

Šilainių seniūnija

47.

Kauno „Santaros“ gimnazija

Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 669 (24)

Tęsiamas struktūros pertvarkymas į keturmetę gimnaziją

 

 

2015-08-31

Kauno „Santaros“ gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa

48.

Kauno Milikonių vidurinė mokykla

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius –757 (32)

10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius –36 (2)

Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į pagrindinę mokyklą.

Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą  tęstinumas – „Santaros“ gimnazijoje

 

2015-08-31

 

Kauno Milikonių pagrindinė mokykla

Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

49.

Kauno šv. Kazimiero pagrindinė mokykla\ Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 366 (19)

Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Jono Basanavičiaus ir „Santaros“ gimnazijose

Kauno šv. Kazimiero pagrindinė mokykla

Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

50.

Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 658 (23)

Tęsiamas struktūros pertvarkymas į keturmetę gimnaziją

 

 

2015-08-31

Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa

 

51.

Kauno Juozo Grušo meno vidurinė mokykla

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 1257 (47)

10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 83 (3)

Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į gimnaziją, įgyvendinančią atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus

2015 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas

 

2015-08-31

 

Kauno Juozo Grušo meno gimnazija

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

52.

Kauno Tado Ivanausko progimnazija

Pradinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 480 (21)

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Jono Basanavičiaus gimnazijoje

Kauno Tado Ivanausko progimnazija

Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

53.

Kauno Prano Mašioto pradinė mokykla

Pradinio ugdymo programa

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 371 (14)

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį tęstinumas – Tado Ivanausko progimnazijoje

Kauno Prano Mašioto pradinė mokykla

Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

54.

Kauno „Ryto“ pradinė mokykla

Pradinio ugdymo programa

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 337 (14)

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį tęstinumas – Tado Ivanausko progimnazijoje

Kauno „Ryto“ pradinė mokykla

Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

Vilijampolės seniūnija

55.

Kauno Stasio Lozoraičio vidurinė mokykla

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 469 (23)

10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 30 (1)

Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į pagrindinę mokyklą

 

 

2015-08-31

 

Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinė mokykla

Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

56.

Kauno Veršvų vidurinė mokykla

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 794 (37)

10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 56 (2)

Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į gimnaziją, įgyvendinančią atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus

2015 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas

 

2015-08-31

 

Kauno Veršvų gimnazija

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

 

 

57.

Kauno Jono ir Petro Vileišių pagrindinė mokykla

Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 486 (23)

 

Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą iš pagrindinės mokyklos į mokyklą-daugiafunkcį centrą.

Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Jono Basanavičiaus, „Santaros“, „Aušros“ ir Maironio universitetinėje gimnazijose

2014-08-31

Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla-daugiafunkcis centras

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

Žaliakalnio seniūnija

58.

Kauno Jono Jablonskio gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 818 (29)

Gimnazijos skyrius veiks Vokiečių g.164

Kauno Jono Jablonskio gimnazija

Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa

59.

Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 419 (18)

10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 45 (2)

Pertvarkoma iš vidurinės mokyklos į regioninę sporto gimnaziją.

2015 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas

2015-08-31

 

Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir specializuoto ugdymo krypties programos

60.

Kauno „Purienų“ vidurinė mokykla

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 1020 (40)

Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į specializuoto ugdymo gimnaziją 2015 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas

 

 

2015-08-31

 

Kauno „Purienų“ gimnazija

Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specializuoto ugdymo krypties programos

61.

Kauno Žaliakalnio progimnazija

Pradinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 323 (15)

 

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį  ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Jono Jablonskio ir „Saulės“ gimnazijose

Kauno Žaliakalnio progimnazija

Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis

62.

Kauno Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla

Pradinio ugdymo programa

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 226 (10)

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį tęstinumas – Žaliakalnio progimnazijoje

Kauno Vinco Bacevičiaus  pradinė mokykla

Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos

63.

Kauno mokykla-darželis „Rūtelė“

Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programos

Savivaldybė

Mokinių (klasių) skaičius – 290 (11)

 

Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį tęstinumas – Žaliakalnio progimnazijose ir „Purienų“ mokykloje

Kauno mokykla-darželis „Rūtelė“

Ikimokyklinio, priešmokyklinio  ir pradinio ugdymo programos

Mokymo centrai ir specialiosios mokyklos

64.

Kauno „Aitvaro“ vidurinė mokykla

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

2014 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas

 

2015-08-31

Kauno „Aitvaro“ mokykla

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

 

65.

Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras

Pradinio, pagrindinio ir specialiojo ugdymo programos

Savivaldybė

Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, specialiojo ir socialinių įgūdžių ugdymo programos

66.

Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras

Pradinio, pagrindinio ir specialiojo ugdymo programos

Savivaldybė

Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, specialiojo ir socialinių įgūdžių ugdymo programos

67.

Kauno Jono Laužiko specialioji mokykla

Pradinio, pagrindinio ir specialiojo ugdymo programos

Savivaldybė

Kauno Jono Laužiko specialiojo ugdymo centras

Pradinio, pagrindinio, specialiojo ir socialinių įgūdžių ugdymo programos

68.

Kauno specialioji mokykla

Pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programos

Savivaldybė

2014 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas

 

2015-08-31

Kauno specialioji mokykla

Pradinio, pagrindinio, vidurinio ir socialinių įgūdžių ugdymo programos

69.

Kauno suaugusiųjų mokymo centras

Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

Kauno suaugusiųjų mokymo centras

Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

70.

Kauno vaikų abilitacijos centras

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos

Pradinio ir specialiojo ugdymo programos

Savivaldybė

Kauno vaikų abilitacijos

centras

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio  ir specialiojo ugdymo programos

71.

Kauno Vandos Tumėnienės vaikų reabilitacijos centro mokykla

Ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Savivaldybė

2014  m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas

 

2015-08-31

Kauno Vandos Tumėnienės vaikų reabilitacijos centro mokykla

Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos

Mokyklų steigimas

72.

Kauno Romainių pagrindinė mokykla

Savivaldybė

Įsteigiama pagrindinė mokykla naujame pastate arba Veršvų mokyklos išplėstame pastate Romainiuose.

Jeigu bus finansinių galimybių, senosiose patalpose įkuriama mokykla-darželis

Steigimo data bus nustatyta atskiru Tarybos sprendimu

Kauno Romainių pagrindinė mokykla

Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

 

___________________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. T-15, 2013-01-17, paskelbta TAR 2013-01-17, i. k. 2013-00428

Nr. T-125, 2014-02-27, paskelbta TAR 2014-03-04, i. k. 2014-02589

 

 

Kauno miesto savivaldybės

bendrojo ugdymo mokyklų

tinklo pertvarkos 2012–2015 metų

bendrojo plano 2 priedas

 

MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJŲ ATNAUJINIMO IR ĮDARBINIMO PLANAS

 

Bendrosios nuostatos

1. Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 48 straipsniu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 (Žin., 2011, Nr. 79-3869), 35.2 punktu, Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro  2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-1680 (Žin., 2011, Nr. 115-5419) ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-2668 „Dėl išimties atvejų, kada leidžiama dirbti daugiau negu 36 valandas per savaitę“ (Žin., 2005, Nr. 152-5609).

2. Mokyklos vadovas mokytojus priima ir atleidžia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokytojas priimamas dirbti atrankos būdu (pokalbis).

3. Užtikrinamas informacijos apie laisvas mokytojo pareigybes viešumas, informacija skelbiama mokyklos, Kauno miesto savivaldybės ir Darbo biržos interneto svetainėse.

Situacijos analizė

Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ 35.2 punkte yra nurodyta, kad mokyklų tinklo pertvarkos bendrajam planui įgyvendinti rengiami jų priedai. Vienas iš tokių priedų yra Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas. Šį dokumentą privalo rengti mokyklos steigėjas, tačiau jis neturi teisinių galimybių įdarbinti mokytojus, nes vadovaujantis Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-1680, į darbą mokytojus priima mokyklos vadovas.

Siekiant numatyti mokytojų įdarbinimo galimybes 2010 m. ir 2011 m., buvo surinkti duomenys  apie Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose dirbančius  mokytojus ir atlikta išsami jų analizė.

 

 

 

Bendra informacija apie Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokytojus

 

 

 

 

Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų pasiskirstymas pagal pagrindinius dėstomus dalykus (procentai nuo bendro mokytojų skaičiaus)

 

 

 

 

Pagrindinius dalykus dėstančių mokytojų, kurių amžius yra didesnis negu 63 metai, skaičius, Kauno miesto mokyklose

 

 

 

 

 

 

Kauno miesto savivaldybės mokyklų mokytojų kvalifikacija

(procentai nuo konkretų dalyką dėstančių mokytojų skaičiaus)

 

 

 

Kontaktinių valandų skaičiaus paskirstymas Kauno miesto savivaldybės mokyklose pagal pagrindinius dalykus  2011–2012 m.

(procentai nuo bendro kontaktinių valandų, skirtų pagrindiniams dalykams, skaičiaus)

 

 

 

 

Kitų kontaktinių valandų (dalykų moduliams, neformaliajam ugdymui ir kt.) skaičiaus paskirstymas Kauno miesto savivaldybės mokyklose pagal pagrindinius dalykus 2011–2012 m.

(procentai nuo bendro kontaktinių valandų, skirtų kitiems dalykams, skaičiaus)

 

 

 

 

Kontaktinių valandų vidurkis mokytojui pagal mokyklų tipus ir dalykus Kauno miesto savivaldybės mokyklose 2011–2012 m.


Kontaktinių valandų vidurkis mokytojui pagal mokyklų tipus Kauno miesto savivaldybės mokyklose 2011–2012 m.

 

 

Gimtosios kalbos (lietuvių), anglų kalbos, prancūzų kalbos, vokiečių kalbos, rusų kalbos (užsienio), istorijos (ir politologijos), matematiko, informacinių technologijų, gamtos ir žmogaus, geografijos (ir politologijos), biologijos, ekonomikos, fizikos (ir astronomijos), chemijos, dailės, muzikos, technologijų, kūno kultūros, tikybos, etikos dalykai

 

 

 

 

Bendra informacija apie Kauno miesto savivaldybės gimnazijų mokytojus

 

 

 

Kauno miesto savivaldybės gimnazijų mokytojų pasiskirstymas pagal pagrindinius dėstomus dalykus (procentai nuo bendro mokytojų skaičiaus)

 

 

 

 

Pagrindinius dalykus gimnazijose dėstančių mokytojų, kurių amžius yra didesnis negu 63 metai, skaičius

 

 

 

 

 

Gimnazijų mokytojų kvalifikacija (procentai nuo konkretų dalyką dėstančių mokytojų skaičiaus)

 

 

 

 

 

 

 

Kontaktinių valandų skaičiaus gimnazijose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus

2011–2012 m.

(procentai nuo bendro kontaktinių valandų, skirtų pagrindiniams dalykams, skaičiaus)

 

 

 

 

 

Kitų kontaktinių valandų (dalykų moduliams, neformaliajam ugdymui ir kt.) skaičiaus gimnazijose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus 2011–2012 m.

 

 

 

 

 

Bendra informacija apie Kauno miesto savivaldybės vidurinių mokyklų mokytojus

 

 

 

 

Kauno miesto savivaldybės vidurinių mokyklų mokytojų pasiskirstymas pagal pagrindinius dėstomus dalykus (procentai nuo bendro mokytojų skaičiaus)

 

 

 

Pagrindinius dalykus dėstančių mokytojų, kurių amžius yra didesnis negu 63 metai, skaičius vidurinėse mokyklose

 

 

 

 

 

 

 

 

Vidurinių mokyklų mokytojų kvalifikacija

(procentai nuo konkretų dalyką dėstančių mokytojų skaičiaus)

 

 

Kontaktinių valandų skaičiaus vidurinėse mokyklose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus 2011–2012 m. (procentai nuo bendro kontaktinių valandų skaičiaus skirtų pagrindiniams dalykams)

 

 

 

 

 

 

 

Kitų kontaktinių valandų (dalykų moduliams, neformaliajam ugdymui ir kt.) skaičiaus vidurinėse mokyklose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus 2011–2012 m.

(procentai nuo bendro kontaktinių valandų skaičiaus skirtų kitiems dalykams)

 

 

 

Bendra informacija apie Kauno miesto savivaldybės pagrindinių mokyklų mokytojus

 

 

Mokytojų pasiskirstymas pagrindinėse mokyklose pagal pagrindinius dėstomus dalykus

(procentai nuo bendro mokytojų skaičiaus)

 

 

 

 

 

 

Pagrindinius dalykus dėstančių mokytojų, kurių amžius yra didesnis negu 63 metai, skaičius pagrindinėse mokyklose

 

Pagrindinių mokyklų mokytojų kvalifikacija

(procentai nuo konkretų dalyką dėstančių mokytojų skaičiaus)

 

 

 

 

 

 

Kontaktinių valandų skaičiaus pagrindinėse mokyklose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus 2011–2012 m.

(procentai nuo bendro kontaktinių valandų, skirtų pagrindiniams dalykams, skaičiaus)

 

 

 

 

 

 

Kitų kontaktinių valandų (dalykų moduliams, neformaliajam ugdymui ir kt.) skaičiaus pagrindinėse mokyklose paskirstymas pagal pagrindinius  dalykus 2011–2012 m.

(procentai nuo bendro kontaktinių valandų, skirtų kitiems dalykams, skaičiaus)

 

 

Bendra informacija apie Kauno miesto savivaldybės progimnazijų mokytojus

 

 

 

 

Kauno miesto savivaldybės progimnazijų mokytojų pasiskirstymas pagal pagrindinius dėstomus dalykus (procentai nuo bendro mokytojų skaičiaus)

 

 

 

 

Pagrindinius dalykus dėstančių mokytojų, kurių amžius yra didesnis negu 63 metai, skaičius progimnazijose

 

 

 

 

 

Progimnazijose mokytojų kvalifikacija

(procentai nuo konkretų dalyką dėstančių mokytojų skaičiaus)

 

 

 

 

 

Kontaktinių valandų skaičiaus progimnazijose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus

2011–2012 m.

(procentai nuo bendro kontaktinių valandų, skirtų pagrindiniams dalykams, skaičiaus)

 

 

 

 

 

 

 

Kitų kontaktinių valandų (dalykų moduliams, neformaliajam ugdymui ir kt.) skaičiaus progimnazijose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus 2011–2012 m.

(procentai nuo bendro kontaktinių valandų, skirtų kitiems dalykams, skaičiaus)

 

 

 

 

 

 

 

Bendra informacija apie Kauno miesto savivaldybės pradinių mokyklų mokytojus

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kauno miesto savivaldybės pradinių mokyklų mokytojų pasiskirstymas pagal pagrindinius dėstomus dalykus (procentai nuo bendro mokytojų skaičiaus)

 

 

 

 

Pagrindinius dalykus dėstančių mokytojų, kurių amžius yra didesnis negu 63 metai, skaičius pradinėse mokyklose

 

 

 

 

 

 

 

Pradinių mokyklų mokytojų kvalifikacija

(procentai nuo konkretų dalyką dėstančių mokytojų skaičiaus)

 

 

 

 

Kontaktinių valandų skaičiaus pradinėse mokyklose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus

2011–2012 m.

(procentai nuo bendro kontaktinių valandų, skirtų pagrindiniams dalykams, skaičiaus)

 

 

Kitų kontaktinių valandų (dalykų moduliams, neformaliajam ugdymui ir kt.) skaičiaus pradinėse mokyklose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus dėstantiems mokytojams

2011–2012 m. m. (procentai nuo bendro kontaktinių valandų, skirtų kitiems dalykams, skaičiaus)

 

 

 

 

 

Kontaktinių valandų vidurkis mokytojui atskirose Kauno miesto savivaldybės mokyklose

2011–2012 m.

 

Gimnazijos

 

Gimtosios kalbos (lietuvių), anglų kalbos, prancūzų kalbos, vokiečių kalbos, rusų kalbos (užsienio), istorijos (ir politologijos), matematiko, informacinių technologijų, gamtos ir žmogaus, geografijos (ir politologijos), biologijos, ekonomikos, fizikos (ir astronomijos), chemijos, dailės, muzikos, technologijų, kūno kultūros, tikybos, etikos dalykai

 

 

Vidurinės mokyklos

 

Pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir jaunimo mokyklos

 

 

 

 

Mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui

 

 

Gimtosios kalbos (lietuvių), anglų kalbos, prancūzų kalbos, vokiečių kalbos, rusų kalbos (užsienio), istorijos (ir politologijos), matematiko, informacinių technologijų, gamtos ir žmogaus, geografijos (ir politologijos), biologijos, ekonomikos, fizikos (ir astronomijos), chemijos, dailės, muzikos, technologijų, kūno kultūros, tikybos, etikos dalykų mokytojai (pradinėse mokyklose tik pradinių klasių mokytojai)

 

Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenų bazėje fiksuota, kad 2005–2006 m. Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose kartu su mokyklų vadovais dirbo 3656 mokytojai, iš jų 667 pradinių klasių ir 2989 atskirus dalykus dėstantys mokytojai (282 dirbo ne pagrindinėje darbovietėje). Mokinių skaičiaus vidurkis klasėje buvo 24, o mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, – 15,3.

Pagal mokyklų vadovų duomenis, 2011–2012 m. Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose kartu su vadovais dirba 3569 mokytojai iš jų 520 pradinių klasių ir 3049 atskirus dalykus dėstantys mokytojai (489 dirba ne pagrindinėje darbovietėje). Mokinių skaičiaus klasėje vidurkis yra 23,5, o mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, – 14.

Per 6 metus iš viso mokytojų sumažėjo tik 2 procentais, pradinių klasių mokytojų – 22 procentais. Mokinių skaičiaus klasėje vidurkis ir mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, pakito nežymiai, nors klasių komplektų skaičius iš viso sumažėjo 22 procentais, mokinių skaičius – 29 procentais. Pradinių klasių sumažėjo 26 procentais, mokinių skaičius – 30 procentų.  Tai iš esmės paaiškina pradinių klasių mokytojų skaičiaus sumažėjimą, nes pradinių klasių skaičius tiesiogiai susijęs su  mokytojų darbo vietų skaičiumi. Atskirus dalykus dėstančių mokytojų (anglų kalbos, informacinių technologijų, ekonomikos, muzikos, teatro, šokio, tikybos, etikos, specialiųjų ugdymo dalykų, neformaliųjų ugdymo dalykų) skaičiaus padidėjimą galima paaiškinti mažesniu mokinių skaičiumi klasėse ir mobiliose grupėse, ugdymo plano kaita (mokyklos, turinčios pakankami lėšų, plečia atskirų dalykų pasirinkimo galimybes) ir mokytojų krūvių mažinimu. 42 procentais padidėjusiam mokytojų, dirbančių ne pagrindinėje darbovietėje, skaičiui galėjo turėti įtakos nepakankamas mokytojo krūvis pagrindinėje darbovietėje, teikiamos platesnės ugdymo turinio pasirinkimo galimybės mokiniams (pasirenkami dalykai, neformalusis ugdymas) ir palankesnė situacija, sumažėjus krūviui, atsisakyti mokytojų paslaugų. Akivaizdu, kad iki šiol 6 metus vykdoma mokyklų tinklo pertvarka neturėjo didelės įtakos mokytojų darbo vietų skaičiui, išskyrus tai, kad sumažėjus mokinių skaičiui, sumažėjo pamokų skaičius, tai turėjo įtakos darbo užmokesčio sumažėjimui.

Mokytojų amžiaus vidurkis mieste yra 46 metai, 48 procentai mokytojų yra vyresni nei 50 metų. Mokytojų amžiaus vidurkis didėja. Dėl mokinių skaičiaus mažėjimo mokyklų vadovai nėra suinteresuoti priimti jaunų mokytojų, o jauni mokytojai nėra suinteresuoti dirbti mokyklose dėl palyginti mažo atlygio.

Galinčių dėstyti kelis gretutinius dalykus mokytojų yra vos keli procentai, nes tai riboja kvalifikaciniai reikalavimai. Mokytojai, ypač vyresni, nėra suinteresuoti įgyti atitinkamą kvalifikaciją dėstyti kitus dalykus, nes studijos yra mokomos ir nėra garantijų, kad jas baigus atsiras galimybė dirbti pagal įgytą kvalifikaciją.

Nuo 2005 metų atskirų mokyklų tipų vykdoma pertvarka esminių pokyčių, susijusių su mokytojų darbo vietų skaičiumi, nepadarė. Kiekviena pertvarkoma mokykla problemas sprendė pati. Pagrindinis sprendimo būdas buvo mokytojo krūvio mažinimas, išlaikant esamas darbo vietas. Natūralu, kad mokyklų vadovai stengėsi išlaikyti vyresnio amžiaus mokytojus ir mokytojus pensininkus. Esminis lūžis turėtų įvykti 2012–2013 m., kai pertvarkomose mokyklose žymiai sumažės tų dalykų, kurie yra dėstomi tik vyresnėse klasėse, pamokų (gamtos mokslų, ekonomikos, vokiečių kalbos).

Atkreiptinas dėmesys, kad bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų vietų skaičių lemia mokinių skaičiaus mažėjimas, o ne tinklo pertvarka. Ieškant šios problemos sprendimo galimybių, tikslinga atsisakyti dalies mokytojų, kurie dirba ne pagrindinėje darbovietėje, optimaliai paskirstyti krūvius ir tartis su socialines garantijas turinčiais mokytojais dėl jų veiklos ne visu darbo krūviu ar tolesnės veiklos perspektyvų.

Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo tikslas – išlaikyti aukštos kvalifikacijos mokytojus Kauno bendrojo ugdymo mokyklose, siekiant užtikrinanti mokinių ugdymo (si) kokybę.

 

PAGRINDINĖS VEIKLOS ĮGYVENDINANT KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS

2012–2015 BENDRĄJĮ PLANĄ

Eil. Nr.

Veikla

Vykdytojas

Įgyvendinimo laikas

1

2

3

4

1.

Kauno miesto savivaldybei ir Darbo biržai teikiama informacija apie laisvas mokytojo pareigybes bendrojo ugdymo mokyklose

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka

2.

Informacija apie laisvą mokytojo pareigybę skelbiama mokyklos ir (gavus informaciją iš bendrojo ugdymo mokyklų vadovų) Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Informacijoje nurodoma: mokyklos pavadinimas, pareigybės pavadinimas, darbo krūvis, darbo sutarties rūšis, kvalifikaciniai reikalavimai pareigybei užimti, kuriuos būtina pateikti, data, iki kurios pateikiami dokumentai (dokumentams priimti numatomas 14 kalendorinių dienų terminas, įskaitant paskelbimo dieną) ir adresas, taip pat pateikiami pasiteiravimo telefonų numeriai, elektroninio pašto adresas ir kita reikalinga informacija

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai, Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos

Švietimo ir ugdymo skyrius

Nuo 2012 m.

3.

Atliekama 9–11 klasių mokinių apklausa, siekiant išsiaiškinti, kokias mokyklas mokiniai pasirinktų, pasikeitus mokyklos tipui arba neformuojant 11-ųjų klasių

Pertvarkomų mokyklų vadovai

Iki kiekvienų einamųjų metų vasario 1 d.

4.

Prijungiamų mokyklų mokiniams rekomenduojama pereiti į tas mokyklas, prie kurių mokyklos prijungiamos

 

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai ir mokytojai

2012 m. 

vasario – kovo mėn.

1

2

3

4

5.

Nustatomi mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo poreikiai, parengiama Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo 2012–2015 m. programa ir mokytojų, norinčių persikvalifikuoti, sąrašai pateikiami Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriui

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos

Švietimo ir ugdymo skyrius, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras

Kiekvienais metais iki sausio 15 d.

6.

Rengiamos kvalifikacijos tobulinimo programos, derinamas su Švietimo ir mokslo ministerija pedagogų perkvalifikavimas (gretutinėms specialybėms įgyti)

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyrius, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras

2012–2015 m.

7.

Pateikiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriui visų privalomųjų mokomųjų dalykų mokytojų, netenkančių pedagoginio krūvio dėl mokyklų tinklo pertvarkos, sąrašas

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai

Kiekvienais metais iki

sausio 1 d.

8.

Sudaroma (gavus informaciją iš bendrojo ugdymo mokyklų vadovų) dėl mokyklų tinklo pertvarkos netenkančių pedagoginio krūvio mokytojų duomenų bazė Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyrius

Kiekvienais metais iki

sausio 15 d.

9.

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai tarifikuoja mokytojams vidutiniškai 23–24 kontaktines valandas per savaitę ir nederina virškrūvių

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai

Kiekvienų mokslo metų pradžioje

10.

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovams tarifikuojama tik tiek pamokų, kiek priklauso vadovo etatui (5 pamokos)

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai

Kiekvienų mokslo metų pradžioje

11.

Jei mokytojams nepakanka darbo krūvio, atsisakoma mokytojų, dirbančių ne pagrindinėje darbovietėje, jų krūvis perskirstomas kitiems mokytojams

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai

Kiekvienų mokslo metų pradžioje

12.

Tariamasi su socialines garantijas turinčiais mokytojais dėl jų veiklos ne visu darbo krūviu ir tolesnės veiklos perspektyvų

Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai

Kiekvienų mokslo metų pradžioje

 


 

Kauno miesto savivaldybės

bendrojo ugdymo mokyklų

tinklo pertvarkos 2012–2015 metų

bendrojo plano 3 priedas

 

 

MOKINIŲ VEŽIOJIMO UŽTIKRINIMO PLANAS

 

Bendrosios nuostatos

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Mokiniai į atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu (toliau – Transporto lengvatų įstatymas) vežami visuomeniniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.“

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-745 patvirtintame Moksleivių ir vaikų globos įstaigų gyventojų važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos apraše įtvirtinta nuostata, kad teisę į visų važiavimo išlaidų kompensavimą turi kaimuose ir miesteliuose gyvenantys bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniai, šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiuojantys į mokyklą ar įstaigą iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, autobusų specialiaisiais reisais, maršrutiniais taksi ir keleiviniais traukiniais. Neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata taikoma ir nedarbo dienomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 35.2 punkte yra įtvirtinta  nuostata, kad mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano vienas iš priedų  turi būti Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas.

Situacijos analizė

Dalis pertvarkomų mokyklų bendruomenių nesutinka su mokyklų tinklo pertvarka. Vienas iš argumentų – pertvarkius mokyklų tinklą mokiniai sunkiau pasieks mokyklas. Vadovaujantis klasių komplektavimo nuostata, besimokantieji pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas priimami į mokyklas pagal steigėjo priskirtą teritoriją. Vidurinio ugdymo programas įgyvendinančioms mokykloms teritorijos nenustatomos. Mokinių srautų  pasiskirstymas rodo, kad pasirenkant mokyklą atstumas iki mokyklos ir mokykloms priskirtos teritorijos nėra esminis dalykas. Tėvai ir vaikai renkasi mokyklas vadovaudamiesi kitais kriterijais (mokyklų populiarumas, ugdymo rezultatai, ugdymo aplinka ir saugumas), kurie dažnai nėra visiškai pagrįsti. Pageidaujama ugdymo tęstinumo, kad vaikas galėtų bent nuo 5-osios klasės iki 12-osios klasės mokytis vienoje mokykloje. Pastebėta, kad pradėta pertvarkyti vidurinė mokykla (nekomplektuojamos 11–12 klasės) netenka ir žemesnių klasių mokinių: jie pereina į gimnazijas, kitas vidurines mokyklas, kurios dar komplektuoja 11–12 klases. Problemos dėl galimybės patogiai pasiekti vieną ar kitą mokyklą keliamos tik svarstant konkrečios mokyklos pertvarkos projektą.

Atlikta  esamos mokinių vežiojimo situacijos analizė parodė, kad vykdoma mokyklų tinklo pertvarka didesnių papildomų problemų dėl mokinių vežiojimo nesukeltų, nes kiekvienoje miesto dalyje (seniūnijoje) sudarytos sąlygos mokytis arčiau gyvenamosios vietos esančioje mokykloje mokiniams pagal pradinio ugdymo programą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 7 punkte. Gali kilti nepatogumų dėl padidėjusių laiko sąnaudų ir kelionės išlaidų, vykstant į kitas ugdymo įstaigas Aleksoto, Petrašiūnų, Šančių (11–12 klasių mokiniai), Romainių (visos klasės) seniūnijų mokiniams, jei nebus pakoreguotas miesto viešojo transporto grafikas.

Aleksoto ir Petrašiūnų seniūnijose mokyklų teritorijos yra didelės, o gyventojų tankumas mažas, todėl dauguma mokinių jau naudojasi viešojo transporto paslaugomis.

Romainių mokiniams viešuoju transportu patogiausia pasiekti  tik Šilainių mokyklas, todėl šioje miesto dalyje būtina pagrindinė mokykla.

Dėl A. Juozapavičiaus prospekto ir Panemunės tilto rekonstrukcijos laikinų susisiekimo problemų kiltų ir Šančių seniūnijos mokiniams.

 

Mokinių vežiojimo užtikrinimo modelis

 

Pastaba. Kauno Vilijampolės vidurinė mokykla, Kauno Aleksandro Stulginskio  vidurinė mokykla ir Kauno Kazio Griniaus vidurinė mokykla, kurios transporto schemoje pažymėtos ženklu „Vidurinė mokykla pradėta pertvarkyti“, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. tapo pagrindinėmis, kitos tuo pačiu ženklu pažymėtos mokyklos nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoja vienuoliktųjų klasių. Diagramose yra pateikta apibendrinta ketverių metų informacija apie mokinių srautus.  

 

 

 

 

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Aleksoto seniūnijos teritorijas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Centro seniūnijos teritorijas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Dainavos seniūnijos teritorijas

 

 

 

 

 

 

 

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Gričiupio seniūnijos teritorijas

 

 

 

 

 

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Eigulių seniūnijos teritorijas

 

 

 

 

 

 

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Panemunės seniūnijos teritorijas

 

 

 

 

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Petrašiūnų seniūnijos teritorijas

 

 

 

 

 

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Šančių seniūnijos teritorijas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Šilainių seniūnijos teritorijas

 

 

 

 

 

 

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Vilijampolės seniūnijos teritorijas

 

 

 

 

 

 

 

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Žaliakalnio seniūnijos teritorijas

 

 

 

 

 

 

 

 

Mokinių vežiojimo užtikrinimo tikslas

Pagrindinis šio plano tikslas yra užtikrinti galimybes mokiniams saugiai pasiekti pasirinktas ugdymo įstaigas, laikantis teisės aktų nustatyto tvarkos.

 

Pagrindinės veiklos įgyvendinant Mokinių vežiojimo užtikrinimo planą

 

Eil. Nr.

Veikla

Vykdytojas

Įvykdymo terminas

1.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriui teikiama informacija iš mokyklų apie mokinių vežiojimo problemas

Mokyklų vadovai

Kiekvienais mokslo metais

2.

Mokyklų interneto svetainėse skelbiama informacija apie galimybes saugiai pasiekti mokyklą

Mokyklų vadovai

Kiekvienais mokslo metais

3.

Pamokų pradžia ir pabaiga koreguojama atsižvelgiant į viešojo transporto grafikus

Mokyklų vadovai

Kiekvienais mokslo metais pagal aplinkybes

4.

Sukomplektavus klases ir įvertinus mokinių srautus derinama galimybė sutankinti atitinkamų viešojo transporto maršrutų grafikus

(iš Aleksoto, Palemono ir Petrašiūnų seniūnijų) rytiniu ir popietiniu metu (prieš pamokas ir po pamokų)

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo ir

Transporto ir eismo organizavimo skyriai

Kiekvienais mokslo metais pagal aplinkybes

5.

Mokinių išvežiojimo ir transporto išlaidų kompensavimo klausimai sprendžiami Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje

Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyrius

Prireikus

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Kauno miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-15, 2013-01-17, paskelbta TAR 2013-01-17, i. k. 2013-00428

Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-18 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

2.

Kauno miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-172, 2013-03-21, paskelbta TAR 2013-03-21, i. k. 2013-00976

Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-18 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

3.

Kauno miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-460, 2013-07-18, paskelbta TAR 2013-07-18, i. k. 2013-02189

Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-18 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

4.

Kauno miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-125, 2014-02-27, paskelbta TAR 2014-03-04, i. k. 2014-02589

Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-18 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo