Suvestinė redakcija nuo 2014-03-05 iki 2015-02-13

Sprendimas paskelbtas: TAR 2012-01-26, i. k. 2012-00120

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS TARYBA

SPRENDIMAS

DĖL KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2012–2015 METŲ BENDROJO PLANO PATVIRTINIMO

2012 m. sausio 26 d. Nr. T-18

Kaunas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290; 2009, Nr. 77-3165; 2010, Nr. 25-1177, Nr. 51-2480, Nr. 81-4219, Nr. 84-4406, Nr. 86-4525, Nr. 145-7429; 2011, Nr. 52-2504, Nr. 72-3472) 6 straipsnio 5 punktu, 7 straipsnio 7 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 22 ir 26 punktais, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 28 straipsniu, 44 straipsnio 2, 4, 5 ir 6 dalimis, 58 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 79-3869) 3.1.2 punktu ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 (Žin., 2011, Nr. 79-3869), Kauno miesto savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrąjį planą (pridedama).

2. Pavesti Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriui vykdyti 1 punkte nurodyto plano stebėseną ir, esant būtinybei, teikti jį koreguoti Kauno miesto savivaldybės tarybai.

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. T-125 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrojo plano patvirtinimo“;

3.2. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. T-204 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos 2008–2012 metų priemonių plano tvirtinimo“;

3.3. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. T-114 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. T-204 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos 2008–2012 metų priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“;

3.4. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gegužės 1 d. sprendimą Nr. T-267 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. T-204 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos 2008–2012 metų priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“;

3.5. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. T-645 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. T-204 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos 2008–2012 metų priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“;

3.6. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. T-69 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. T-204 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos 2008–2012 metų priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“;

3.7. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimą Nr. T-519 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. T-204 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos 2008–2012 metų priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“;

3.8. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. T-318 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. T-204 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų steigimo, reorganizavimo, vidaus struktūros pertvarkymo ir pertvarkos 2008–2012 metų priemonių plano tvirtinimo“ pakeitimo“.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) ar Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka.

Savivaldybės meras Andrius Kupčinskas

PATVIRTINTA

Kauno miesto savivaldybės tarybos

2012 m. sausio 26 d.

sprendimu Nr. T-18

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS 2012–2015 METŲ BENDRASIS PLANAS

I. ĮVADAS

Formuojantis žinių ir informacinei visuomenei išryškėja intensyvėjančios ir greitėjančios kaitos tendencija, kuri reikalauja ir atitinkamų pokyčių švietimo sistemoje. Švietimo sistema turi siekti naujos kokybės, kad paruoštų mokinius veiksmingai gyventi ir kurti rinkos sąlygomis besikeičiančioje visuomenėje. Vienas iš švietimo sistemos atsinaujinimo kriterijų yra bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarka. Tam tikslui Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose numatyta, jog tobulinant infrastruktūrą bus racionalizuotas teikiamų švietimo paslaugų tinklas, išplėtotos naujos švietimo paslaugos ir švietimo sistemos jungtys. Šių nuostatų įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa, Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programa, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“.

Mokyklų tinklo pertvarka, atitinkanti šiuolaikinės visuomenės mokymosi poreikius, paklausą ir realias finansines Savivaldybės galimybes, numatyta Kauno miesto savivaldybės 2008–2015 metų strateginiame plane ir Kauno miesto savivaldybės 2004–2012 metų strateginiame švietimo plane. Sukurtas švietimo įstaigų tinklas turi pagerinti mokymo ir mokymosi kokybę, padidinti prieinamumą ir socialinį teisingumą, padaryti švietimo sistemą efektyvesnę ir darnesnę.

Mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano paskirtis, numatyta Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų gairėse, – sukurti efektyvumo, prieinamumo ir kokybės reikalavimus atitinkantį mokyklų tinklą savivaldybėje, pakankamai turėti pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo švietimo programų teikėjų, sudaryti kokybiškas sąlygas visiems vietos bendruomenės nariams ugdytis ir užtikrinti pedagoginę, psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą, išsilavinimo pagal valstybės nustatytus išsilavinimo standartus įgijimą.

Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos bendrasis planas parengtas 2012–2015 metams.

II. MIESTO ŠVIETIMO ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ IR PROGNOZĖS

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, rengdama Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrąjį planą (toliau – Bendrasis planas), atliko miesto ugdymo įstaigų esamos būklės analizę – įvertino demografinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius aspektus, ugdymosi poreikių tenkinimą, ugdymo kokybę, mokyklų tinklo efektyvumą, mokyklų pastatų būklę ir atitiktį mokyklos tipui.

1. Demografinio, ekonominio, socialinio, kultūrinio ir švietimo poreikių tenkinimo kontekstas:

1.1. Demografinis kontekstas

Ugdymo įstaigų tinklo pertvarką lemia demografinės tendencijos. 2010 m. pradžioje mieste gyveno 348624 gyventojai. 2001 m. surašymo duomenimis mieste gyveno 378943 žmonės. Per devynerius metus gyventojų mieste sumažėjo 30319 (8 proc.). 2010 metais mieste labiausiai sumažėjo gyventojų. Pagrindinės gyventojų skaičiaus mažėjimo priežastys – neigiamas migracijos saldo, mažėjantis gimstamumas, didėjantis mirtingumas. Mieste, kaip ir šalyje, migracijos saldo 2006–2009 m. buvo neigiamas ir augo. Migracijos saldo, tenkantis 1000 miesto gyventojų, 2009 m. siekė 6,6 ir palyginti su 2006 m., padidėjo 4 punktais. Pagal migracijos saldo rodiklį 2009 m. ir šio rodiklio neigiamą pokytį 2006–2009 m. Kauno miestas lenkė šalies rodiklius (žr. 1 paveikslą).

1 paveikslas. Gyventojų kaitos saldo didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Lietuvos statistikos departamento duomenys)

Demografinis kontekstas darė įtaką vaikų ir jaunimo skaičiaus kaitai mieste. 2010 metų pradžioje Kaune buvo 49489 (2009 m. – 50006) 0–14 metų vaikai ir 21500 (2009 m. – 22395) 15–19 metų jaunuolių.

1.2. Ekonominės ir socialinės būklės kontekstas

Savivaldybės darbo rinkoje vykstantys procesai daro įtaką gyventojų užimtumui, o šis savo ruožtu – gyventojų švietimo poreikiams.

2011 m. mieste buvo 53182, o 2001 m. surašymo duomenimis – 71347 (34,16 proc. daugiau) nedarbingo amžiaus gyventojai (0–15 metų). Darbingo amžiaus gyventojų 2011 m. – 209282, o 2001 m. – 234880 (12,23 proc. daugiau), pensinio amžiaus gyventojų 2011 m. – 75723, o 2001 m. – 72686 (4,01 proc. mažiau). Siekiant užtikrinti socialiai pažeidžiamų grupių pakankamą pragyvenimo lygį, mokamos socialinio draudimo išmokos ir valstybės socialinės išmokos. 2009 m. mieste 1000 gyventojų tenkantis socialinių pašalpų gavėjų skaičius (9,5) ir išlaidos (26,8 tūkst. Lt) buvo mažesni nei vidutiniškai šalyje (22 gavėjai, 57,1 tūkst. Lt). 2009 m. palyginti su 2006 m. 1000 gyventojų tenkantis socialinių pašalpų gavėjų skaičius mieste išaugo 85,3 proc., o išlaidos padidėjo daugiau kaip keturis kartus. Itin svarbi socialinių išmokų gavėjų grupė – vaikai ir vaikus auginančios šeimos. 2009 m. išmokos šeimoms, auginančioms vaikus, mieste siekė 52124,2 tūkst. Lt. Šios išmokos 2009 m. palyginti su 2006 m. mieste išaugo 60,4 proc. (šalyje – 67,8 proc.).

Ekonominį gyventojų krūvį parodo vaikų ir pensinio amžiaus gyventojų skaičius, tenkantis darbingo amžiaus gyventojams. 2006 m. mieste darbingo amžiaus gyventojai sudarė 64 proc., o vaikai ir pensinio amžiaus gyventojai – 36 proc. visų gyventojų. 2009 m. palyginti su 2006 m. darbingo amžiaus gyventojų dalis mieste didėjo, o vaikų ir pensinio amžiaus gyventojų –mažėjo (pokytis – 8,6 proc.).

Socialinės rizikos šeimų skaičius mieste 2009 m. palyginti su 2006 m. sumažėjo 31,7 procento. Keletą pastarųjų metų mieste socialinių paslaugų gavėjų skaičius buvo stabilus. Gerėjančią socialinę situaciją lėmė mažėjantis nedarbo lygis ir didėjančios investicijos į savivaldybės infrastruktūrą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus duomenimis, 2009 m. mieste socialinės paslaugos socialinių paslaugų įstaigose buvo teikiamos apie 13,2 tūkst. gyventojų.

Mažas pajamas turinčių šeimų mokiniams skiriamas nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims įsigyti.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, socialinės rizikos šeimų skaičius per 9 metus: 2000 m. – 3593 šeimos, 2001 m. – 2812 šeimų, 2002 m. – 1725 šeimos, 2003 m. – 1602 šeimos, 2004 m. –1481 šeima, o 2009 m. – 581 šeima. Jose augančių vaikų skaičius 2000–2009 m. mažėjo nuo 6482 iki 999 (sumažėjo 84,6 proc.).

Analizuojant socialinius procesus, matomas suaugusiųjų ir dirbančio jaunimo mokymo poreikis, daliai šeimų, ypač socialiai remtinoms, aktualu gauti kokybiškas ir nebrangias neformaliojo ugdymo paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad mieste yra 4077 specialiųjų poreikių vaikai, dalis jų su sunkia negalia (kurtieji, aklieji, vaikai su judėjimo, komunikacijų sutrikimais, su protine negalia).

Todėl, pertvarkant švietimo įstaigų tinklą, būtina numatyti pakankamas neformaliojo ugdymo galimybes, paslaugas vaikams su negalia, sudaryti sąlygas dirbančio jaunimo ir suaugusiųjų mokymui.

1.3. Kultūrinės būklės kontekstas

Mieste gyvena 10,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Miesto gyventojų tautinė sudėtis (2001 m. gyventojų surašymo duomenimis) yra tokia: lietuvių –352051 (92,9 proc.), rusų –16622 (4,39 proc.), lenkų – 1600 (0,42 proc.), ukrainiečių – 1906 (0,50 proc.), baltarusių – 1142 (0,30 proc.), kitų tautybių – 5622 (1,48 proc.). Rusų dėstomąja kalba 2003–2004 m. mokėsi 913 (1,66 proc.) mokinių, 2004–2005 m. – 817 (1,52 proc.) mokinių, 2010–2011 m. – 410 (1,05 proc.) mokinių. Tai rodo, kad mažėja mokinių skaičius vienintelėje mieste rusų dėstomąja kalba Aleksandro Puškino gimnazijoje. Per 8 metus rusų dėstomąja kalba mokinių skaičius sumažėjo 55,1 proc. (503 mokiniais).

Gyventojų struktūra pagal įgytą aukščiausią išsilavinimą yra vienas pagrindinių kultūros rodiklių. 2001 m. surašymo duomenimis, 69973 (20,7 proc.) savivaldybės gyventojai (10 metų ir vyresni) turėjo aukštąjį išsilavinimą (šalyje – 388462 (12,6 proc.), aukštesnįjį išsilavinimą – 60598 (17,9 proc.) (šalyje – 594862 (19,3 proc.), vidurinį – 100964 (29,9 proc.) (šalyje – 835699 (27,2 proc.), pagrindinį – 44866 (13,3 proc.) (šalyje – 460996 (15,0 proc.), pradinį – 51403 (15,2 proc.) (šalyje – 640661 (20,8 proc.), neturėjo pradinio išsilavinimo – 6720 (2,0 proc.) (šalyje – 117207 (3,8 proc.), raštingų – 703 (0,2 proc.) (šalyje – 14295 (0,5 proc.), neraštingų – 607 (0,2 proc.) (šalyje – 10324 (0,3 proc.), nenurodė – 1987 (0,6 proc.) (šalyje – 14391 (0,5 proc.). Tai rodo, kad reikia Kauno mieste sudaryti sąlygas suaugusiesiems įgyti vidurinį išsilavinimą (pradinį išsilavinimą turi 15,2 proc., pagrindinį – 13,3 proc.).

Kaunas yra vienas pagrindinių kultūros centrų. Jame veikia valstybinės kultūros institucijos, muziejai, teatrai, Savivaldybės kultūros institucijos. Didžioji dalis kultūros objektų sukoncentruota miesto centre. Vaišvydavoje, Rokuose, Petrašiūnuose, Palemone, Sargėnuose, Romainiuose ir kitose nuo centro atitolusiose miesto dalyse kultūros infrastruktūra išvystyta žymiai menkiau. Tai daro įtaką čia esančių mokyklų, kaip vietos kultūros centrų, vaidmens svarbai.

1.4. Ugdymosi poreikių tenkinimo būklės kontekstas

Mokyklų tinklo tankumas ir jų pasiekiamumas atskleidžia bendrojo ir neformaliojo ugdymo prieinamumą pagal savivaldybės gyventojų poreikius ir gebėjimus, lygias ugdymosi galimybes.

Mieste mokyklų tinklo pertvarka pradėta 1999 metais. Kauno miesto savivaldybės taryba 2005 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. T-125 patvirtino Kauno miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrąjį planą, kuris buvo įgyvendinamas dviem etapais: I etapas – 2005–2007 m., II etapas – 2008–2012 m. (iki dabar).

Mieste 2004–2005 m. buvo 77 ikimokyklinės įstaigos, 11 darželių-mokyklų, 15 pradinių mokyklų, 4 pagrindinės mokyklos, 3 jaunimo mokyklos, 41 vidurinė mokykla, 9 gimnazijos, 1 suaugusiųjų mokymo centras, 17 neformaliojo ugdymo įstaigų (muzikos, sporto mokyklos, moksleivių techninės kūrybos namai ir kt.), Savivaldybės vaikų globos namai. 2010–2011 m. mieste buvo 82 ikimokyklinės įstaigos, 6 darželiai-mokyklos, 11 pradinių mokyklų, 7 pagrindinės mokyklos, 3 jaunimo mokyklos, 34 vidurinės mokyklos, 11 gimnazijų, 1 suaugusiųjų mokymo centras, 19 neformaliojo ugdymo įstaigų, 6 specialiosios įstaigos (kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras, Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Specialioji mokykla, Jono Laužiko specialioji mokykla, „Aitvaro“ vidurinė mokykla, Vandos Tumėnienės vaikų reabilitacijos centro mokykla), kurios perduotos iš Kauno apskrities viršininko administracijos.

Be to, savivaldybės teritorijoje yra Kauno apskrities Juozo Naujalio muzikos ir dailės gimnazijos, VšĮ Kauno technologijos universiteto gimnazija, vaikų socializacijos centras, vaikų socializacijos centras „Saulutė“, nevalstybinės švietimo įstaigos: VšĮ Jėzuitų gimnazija, VšĮ Valdorfo mokykla, VšĮ Montesori pradinė mokykla, VšĮ „Būk savimi“. Mieste taip pat yra Pedagoginė psichologinė tarnyba, Pedagogų kvalifikacijos centras. Pagal esamą mokinių skaičių Kauno mieste yra per platus pradinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančių mokyklų tinklas. Šiuo metu patenkinamas vietų poreikis mokiniams mokytis gimnazijų klasėse. „Aušros“, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Jono Jablonskio, Maironio universitetinė, VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“, „Santaros“, „Saulės“ ir „Varpo“ gimnazijos atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus ir yra keturmetės, vykdo pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą. Dvi naujai akredituotos gimnazijos – Jono Basanavičiaus ir Antano Smetonos gimnazijos – keturmetėmis taps 2012 m., o Aleksandro Puškino gimnazija, vienintelė mieste rusų dėstomąja kalba gimnazija, vykdo pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Centro seniūnijoje, kurioje yra keturios gimnazijos („Aušros“, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Maironio universitetinė ir „Saulės“) išspręsta pagrindinio ugdymo programos vietų poreikio problema, pertvarkius Senamiesčio pagrindinę mokyklą ir Vinco Kudirkos vidurinę mokyklą į progimnazijas.

2004–2005 m. priešmokyklines grupes lankė 2945 vaikai ir poreikis nebuvo patenkintas apie 600 vaikų (20 proc.). 2010–2011 m., patenkinus visų norinčiųjų poreikius, priešmokyklinio ugdymo grupes lankė 2774 vaikai.

2010–2011 m. buvo 88 ugdymo įstaigos (83 ikimokyklinės įstaigos ir 5 darželiai - mokyklos), vykdančios ikimokyklinio ugdymo programą, tačiau nepakankamai tenkinamas ikimokyklinio ugdymo vietų poreikis (trūksta 5243 vietų). Labiausiai ikimokyklinėse įstaigose trūksta vietų Šilainių (1924 vietos), Dainavos (788 vietos), Centro (431 vieta), Panemunės (383 vietos), Eigulių (361 vieta) ir Gričiupio (349 vietos) seniūnijose.

2004–2005 m. dviem pamainomis buvo mokoma 24 mokyklose. Iš viso antroje pamainoje buvo 154 klasių komplektai, kuriuose mokėsi 3693 mokiniai. Tai sudarė 6,98 proc. visų mokinių. 2010–2011 m. antrojoje pamainoje (neskaičiuojant suaugusiųjų) mokėsi 154 mokiniai: „Purienų“ vidurinėje mokykloje – 115 mokinių (2010–2011 m. tik I pusmetį), Tirkiliškių pradinėje mokykloje – 31 mokinys ir Kovo 11-osios vidurinėje mokykloje – 8 mokiniai. Per septynerius metus pamainingumas sumažėjo 95,8 procento.

Mieste 2010–2011 m. veikė trys jaunimo mokyklos: Prano Eimučio, Tito Masiulio ir Jaunimo mokyklos. Jose mokėsi 273 mokiniai. Jaunimo mokykloje ir Prano Eimučio jaunimo mokykloje įgyvendinamas ikiprofesinis mokinių paruošimas, mokoma trijų specialybių. Visos trys jaunimo mokyklos išleidžia savo ugdytinius paruoštus integruotis į visuomenę, dalis jų siekia vidurinio išsilavinimo.

VšĮ Juozo Urbšio katalikiškoje vidurinėje mokykloje 2010–2011 m. veikė jaunimo klasės 12–16 metų jaunuoliams, jose mokėsi 28 mokiniai.

Aleksandro Puškino gimnazijoje veikė dirbančio jaunimo klasės 16–17 metų jaunuoliams ir suaugusiųjų klasės, jose mokėsi 432 mokiniai.

Suaugusieji taip pat mokomi Suaugusiųjų mokymo centre. Šiame centre 2004–2005 m. mokėsi 2999 mokiniai, o 2010–2011 m. – 1579 mokiniai. Taigi mokinių, besimokančių pagal suaugusiųjų mokymo programas, sumažėjo 47,3 procento. Suaugusieji mokosi centro patalpose, esančiose šiose miesto seniūnijose: Petrašiūnų, Šančių, Aleksoto ir Panemunės. Suaugusiųjų mokymas organizuojamas tokiomis mokymo formomis ir būdais: stacionaria (rytinė, pietinė ir vakarinė pamainos), neakivaizdine, savarankišku, nuosekliuoju ir moduliniu mokymusi.

Kauno Kovo 11-osios vidurinėje mokykloje 2010–2011 m. mokėsi 120 mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Šioje mokykloje įgyvendinami du integruoto ugdymo lygiai – visiška integracija (specialiųjų poreikių mokinys mokosi bendrojoje klasėje) ir dalinė integracija (specialiųjų poreikių mokinys mokosi specialiojoje klasėje). Specialiosios klasės sudarytos vidutinį intelekto sutrikimą turintiems vaikams.

Miesto bendrojo ugdymo įstaigose 2003–2004 m. mokėsi 5014 mokinių, turinčių įvairių vystymosi sutrikimų (įskaitant kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimus turinčius mokinius), t. y. 9,1 proc. bendro mokinių skaičiaus. Šalies mokyklose mokėsi 9,9 proc. specialiųjų poreikių mokinių. 2010–2011 m. įvairių vystymosi sutrikimų mokinių buvo 3956, jie sudarė 9,8 proc. visų mokinių skaičiaus. Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose 2003–2004 m. buvo ugdomi 882 specialiųjų poreikių mokiniai (be kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų). 2010–2011 m. tokių mokinių buvo 1180. 2010–2011 m. 2776 kalbos ir kitos komunikacijos sutrikimų turintiems mokiniams pagalbą teikė 48 logopedai, 23 specialieji pedagogai ir 68 socialiniai pedagogai. Speciali pedagoginė pagalba specialiųjų poreikių vaikams nėra pakankama, nes mokyklose trūksta specialistų (mokytojų padėjėjų ir specialiųjų pedagogų). Psichologinę pagalbą teikė 50 psichologų.

Kadangi specialiųjų poreikių mokinių integracijos sėkmė daugiausia priklauso nuo įvairiapusės, visavertės ir kompleksinės specialistų (logopedų, specialiųjų pedagogų, tiflopedagogų, surdopedagogų, pedagogų padėjėjų ir kt.) pagalbos, todėl mokyklose turi būti specialistų tiek, kiek jų reikia.

Siekiant tenkinti savivaldybės gyventojų poreikius, svarbus yra mokymo programų prieinamumas ir įstaigų pasiekiamumas. Labiausiai aktualus yra ikimokyklinių įstaigų vietų skaičiaus didinimas, ypač Šilainių ir Centro seniūnijose. Neužtikrintas vidurinio ugdymo programos pasirenkamumas, kadangi nemažai švietimo įstaigų turi tik dvi paralelines vienuoliktas klases. Dėl nepakankamo mokinių skaičiaus dalis mokyklų negali teikti kokybiškos pedagoginės, psichologinės ir specialiosios pagalbos. Mokyklose, kuriose mažai mokinių, yra ribotas neformalusis ugdymas.

2. Mokinių skaičiaus kaita ir prognozės

Vaikų ir mokinių skaičius Kauno miesto savivaldybei pavaldžiose mokyklose labai keitėsi (žr. 1 lentelę).

1 lentelė

Mokinių skaičiaus kaita 2005–2010 metais

Įstaigos tipas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos	11108	11263	11628	12111	12202	12264
Neformaliojo ugdymo įstaigos	6980	7253	7433	7162	9757	10204
Darželiai-mokyklos	931	840	754	556	531	487
Pradinės mokyklos	3611	3442	3291	2888	2838	2739
Pagrindinės mokyklos	1637	1062	922	1368	2325	2647
Jaunimo mokyklos	327	335	332	331	280	273
Vidurinės mokyklos	36175	35029	33661	32208	29807	25891
Suaugusiųjų mokyklos	2395	2438	2110	2287	2179	1579
Gimnazijos	7884	7811	7327	6744	6153	7434
Specialiosios mokyklos	24	62	44	46	36	958
Iš viso mokinių skaičius bendrojo lavinimo mokyklose	52984	51019	48441	46428	44149	42008
Vaikų skaičius mokyklų priešmokyklinio ugdymo klasėse	728	649	526	393	413	461
Iš viso mokinių skaičius	53712	51668	48967	46821	44562	42469

Mokyklų skaičiaus kaitai, jų įgyvendinamoms programoms tiesioginę įtaką turi mokinių skaičius. 2003–2004 m. mokėsi 54974 mokiniai, 2010–2011 m. mokėsi 42008 mokiniai. Palyginti 2003–2004 m. ir 2010–2011 m. mokinių skaičius sumažėjo 12966 (23,6 proc.).

Metai	Priešmok.	1 kl.	2 kl.	3 kl.	4 kl.	5 kl.	6 kl.	7 kl.	8 kl.	9 kl.	10 kl.	11 kl.	12 kl.	Iš viso
2010	2803	2634	2715	2730	2878	3070	3185	3180	3707	4023	3963	4270	4695	41050
2011	3071	2803	2634	2715	2730	2878	3070	3185	3180	3707	4023	3963	4270	39158
2012	3151	3071	2803	2634	2715	2730	2878	3070	3185	3180	3707	4023	3963	37959
2013	3165	3151	3071	2803	2634	2715	2730	2878	3070	3185	3180	3707	4023	37147
2014	3414	3165	3151	3071	2803	2634	2715	2730	2878	3070	3185	3180	3707	36289
2015	3759	3414	3165	3151	3071	2803	2634	2715	2730	2878	3070	3185	3180	35996
2016	3918	3759	3414	3165	3151	3071	2803	2634	2715	2730	2878	3070	3185	36575
2017		3918	3759	3414	3165	3151	3071	2803	2634	2715	2730	2878	3070	37308
2018			3918	3759	3414	3165	3151	3071	2803	2634	2715	2730	2878	34238
2019				3918	3759	3414	3165	3151	3071	2803	2634	2715	2730	31360
2020					3918	3759	3414	3165	3151	3071	2803	2634	2715	28630

2003–2004 m. pirmoje klasėje mokėsi 4074 mokiniai, 2010–2011 m. – 2634 mokiniai. Pirmos klasės mokinių skaičius per aštuonerius metus sumažėjo 1440 (35,3 proc.). Jeigu visi vaikai, gimę mieste 2010 metais, mokysis miesto mokyklose, tai 2017–2018 m. pirmose klasėse pagal registro pateiktus duomenis turėtų mokytis 3918 mokinių. Vadinasi, pirmos klasės mokinių skaičius 2017–2018 m. padidės 1284 (32,8 proc.). Tačiau ne visi vaikai ateina į pirmą klasę, pvz., 1996 m. gimusiųjų vaikų į pirmą klasę 2003 m. atėjo 4 proc. mažiau, 1997 m. gimusiųjų į pirmą klasę 2004 m. atėjo net 9 proc. mažiau, 2003 m. gimusiųjų į pirmą klasę 2010 m. atėjo net 13,4 proc. mažiau (Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenys). Nors gimstamumas ir didėja, tačiau dėl emigracijos didėja ir neateinančių į mokyklas mokinių skaičius.

2010 m. rugsėjo 1 d. Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičius, be priešmokyklinukų, buvo 42008 (be suaugusiųjų – 40429). Palyginti su 2009 m. mokinių sumažėjo 2141 mokiniu, palyginti su 2008 m. – 2279, palyginti su 2007 m. – 2578 mokiniais. Su priešmokyklinukais bendras mokinių skaičius Kaune 2010–2011 m. buvo 42469. Prognozuojama, kad mokinių mažėjimo tendencija išliks ir toliau (žr. 2 lentelę ir 2paveikslą).

2 lentelė

Mokinių skaičiaus kaita 2010–2020 m.

2 paveikslas. Mokinių skaičiaus kaita 2010–2020 m.

Toliau pateikta mokinių skaičiaus kaita Kauno miesto savivaldybės administracijos seniūnijose (žr. 3 lentelę).

3 lentelė

MOKINIŲ SKAIČIAUS KAITA 2010–2015 M.

Aleksoto seniūnijos mokinių skaičiaus kaita 2010–2015 m.

Metai	1 kl.	2 kl.	3 kl.	4 kl.	5 kl.	6 kl.	7 kl.	8 kl.	9 kl.	10 kl.	11 kl.	12 kl.	5–12 kl.
2010	107	100	127	135	131	106	112	130	113	106	115	116	929
2011	87	107	100	127	135	131	106	112	105	113	106	115	923
2012		87	107	100	127	135	131	106	78	105	113	106	901
2013			87	107	100	127	135	131	74	78	105	113	863
2014				87	107	100	127	135	92	74	78	105	818
2015					87	107	100	127	95	92	74	78	760

Centro seniūnijos mokinių skaičiaus kaita 2010–2015 m.

Metai	1	2	3	4	5	6	7	8	9 ir 1 g.	10 ir 2 g.	11 ir 3 g.	12 ir 4 g.	5–12 kl.
2010	127	139	143	129	305	352	337	408	768	793	1075	1081	5119
2011	137	127	139	143	269	305	352	356	693	603	592	738	3908
2012		137	127	139	143	129	305	352	692	693	603	592	3509
2013			137	127	139	143	129	305	645	693	693	603	3350
2014				137	127	139	143	269	609	693	693	693	3366
2015					137	127	139	269	609	693	693	693	3360

Dainavos seniūnijos mokinių skaičiaus kaita 2010–2015 m.

Metai	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	5–12 kl.
2010	385	419	429	417	638	627	582	667	600	606	480	507	4707
2011	381	385	419	429	417	638	627	582	501	600	606	480	4451
2012		381	385	419	429	417	638	627	437	501	600	606	4255
2013			381	385	419	429	417	638	470	437	501	600	3911
2014				381	385	419	429	417	479	470	437	501	3537
2015					381	385	419	429	313	479	470	437	3313

Eigulių seniūnijos mokinių skaičiaus kaita 2010–2015 m.

Metai	1	2	3	4	5	6	7	8	9 ir 1 g.	10 ir 2 g.	11 ir 3 g.	12 ir 4 g.	5–12 kl.
2010	381	398	388	424	358	405	421	526	571	511	545	536	3873
2011	376	381	398	388	424	358	405	421	573	571	341	545	3638
2012		376	381	398	388	424	358	405	550	573	402	341	3441
2013			376	381	398	388	424	358	546	550	424	402	3490
2014				376	381	398	388	424	531	546	424	424	3516
2015					376	381	398	388	551	531	424	424	3473

Gričiupio seniūnijos mokinių skaičiaus kaita 2010–2015 m.

Metai	1	2	3	4	5	6	7	8	9 ir 1 g.	10 ir 2 g.	11 ir 3 g.	12 ir 4 g.	5–12 kl.
2010	288	271	285	273	255	236	276	268	303	298	305	298	2239
2011	292	288	271	285	273	255	236	276	232	303	298	305	2178
2012		292	288	271	285	273	255	236	261	232	303	298	2143
2013			292	288	271	285	273	255	233	261	232	303	2113
2014				292	288	271	285	273	247	233	261	232	2090
2015					292	288	271	285	280	247	233	261	2157

Panemunės seniūnijos mokinių skaičiaus kaita 2010–2015 m.

Metai	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	5–12 kl.
2010	187	192	188	228	214	223	185	238	179	161	52	100	1352
2011	195	187	192	188	228	214	223	185	181	179	161	52	1423
2012		195	187	192	188	228	214	223	129	181	179	161	1503
2013			195	187	192	188	228	214	156	129	181	179	1467
2014				195	187	192	188	228	150	156	129	181	1411
2015					195	187	192	188	160	150	156	129	1357

Petrašiūnų seniūnijos mokinių skaičiaus kaita 2010–2015 m.

Metai	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	5–12 kl.
2010	92	108	108	109	81	79	102	108	65	90	109	100	734
2011	112	92	108	108	109	81	79	102	60	65	90	109	695
2012		112	92	108	108	109	81	79	71	60	65	90	663
2013			112	92	108	108	109	81	55	71	60	65	657
2014				112	92	108	108	109	57	55	71	60	660
2015					112	92	108	108	76	57	55	71	679

Šančių seniūnijos mokinių skaičiaus kaita 2010–2015 m.

Metai	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	5–12 kl.
2010	146	170	158	161	144	165	161	195	151	150	168	167	1301
2011	155	146	170	158	161	144	165	161	135	151	150	168	1235
2012		155	146	170	158	161	144	165	113	135	151	150	1177
2013			155	146	170	158	161	144	116	113	135	151	1148
2014				155	146	170	158	161	101	116	113	135	1100
2015					155	146	170	158	113	101	116	113	1072

Šilainių seniūnijos mokinių skaičiaus kaita 2010–2015 m.

Metai	1	2	3	4	5	6	7	8	9 ir 1 g.	10 ir 2 g.	11 ir 3 g.	12 ir 4 g.	5–12 kl.
2010	505	497	496	505	513	588	613	663	662	594	604	722	4959
2011	505	505	497	496	524	513	588	613	678	662	594	604	4776
2012		505	505	497	496	524	513	588	646	678	662	594	4701
2013			505	505	497	496	524	513	629	646	678	662	4645
2014				505	505	497	496	524	577	629	646	678	4552
2015					505	505	497	496	584	577	629	646	4439

Vilijampolės seniūnijos mokinių skaičiaus kaita 2010–2015 m.

Metai	1	2	3	4	5	6	7	8	9	10	11	12	5–12 kl.
2010	190	188	206	205	218	193	192	260	184	182	168	226	1623
2011	197	190	188	206	205	218	193	187	187	184	182	168	1524
2012		197	190	188	206	205	218	193	131	187	184	182	1506
2013			197	190	188	206	205	218	135	131	187	184	1454
2014				197	190	188	206	205	152	135	131	187	1394
2015					197	190	188	206	144	152	135	131	1343

Žaliakalnio seniūnijos mokinių skaičiaus kaita 2010–2015 m.

Metai	1	2	3	4	5	6	7	8	9 ir 1 g.	10 ir 2 g.	11 ir 3 g.	12 ir 4 g.	5–12 kl.
2010	226	233	202	249	213	207	182	207	362	276	377	315	2139
2011	247	226	233	202	249	213	207	182	288	362	276	377	2154
2012		247	226	233	202	249	213	207	283	288	362	276	2080
2013			247	226	233	202	249	213	301	283	288	362	2131
2014				247	226	233	202	249	305	301	283	288	2087
2015					247	226	233	202	330	305	301	283	2127

2010 m. mokinių mažėjimas vidurinėse mokyklose sudaro didžiausią procentą per šešerius metus, tačiau bendrai susumavus bendrojo ugdymo mokyklose šis procentas šiek tiek pagerėjo (žr. 4 lentelę).

4 lentelė

Mokinių skaičiaus mažėjimas

	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009 m.	2010 m.
Bendrojo ugdymo mokyklos	-5,8 proc.	-3,71 proc.	-5,05 proc.	-4,16 proc.	-5,12 proc.	-4,64
Vidurinės mokyklos	-3,8 proc.	-3,17 proc.	-3,91 proc.	-3,51 proc.	-6,32 proc.	-12,20

Kaune 834 mokiniai (1,96 proc.) mokosi nevalstybinėse mokyklose. Palyginti su 2009 metais, šis procentas padidėjo 0,4 (buvo 1,58 proc.).

Priešmokyklinio amžiaus (5–6 m.) vaikų skaičius Kaune per praėjusius penkerius metus (2006–2010 m.) sumažėjo 961 vaiku, nuo 6692 iki 5731, t. y. 14,4 procento. Iš jų priešmokyklines grupes ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklose renkasi apie 45 proc. vaikų.

Vaikų skaičius Kauno miesto darželiuose-mokyklose nuo 2005 m. sumažėjo beveik dvigubai. Tai iš dalies susiję su tinklo pertvarka – mokyklų-darželių pertvarkymu į darželius, todėl 2007 m. vaikų skaičiaus mažėjimo tendencija stiprėja. 2010 metais Kaune buvo likę 6 darželiai - mokyklos.

Pradinėse mokyklose mokinių skaičius nuo 2005 m. Kaune mažėjo stabiliai, mažėjimo tendencija stiprėjo nuo 2007 metų. Palyginti su praėjusiais metais mokinių skaičius išliko panašus (sumažėjo 99 mokiniais).

Kauno pagrindinėse mokyklose mokinių skaičius didėjo. Didėjimo tendencijai įtakos turėjo tinklo pertvarka. Tačiau mokinių skaičius pagrindinėse mokyklose Kaune išlieka mažas.

Kauno vidurinėse mokyklose nuo 2006 m. mokinių skaičius kiekvienais metais stabiliai mažėjo. Per 5 metus sumažėjo 9138 mokiniais, vidutiniškai po 1820 mokinių kasmet.

Kauno gimnazijose mokinių skaičius padidėjo, nes trys vidurinės mokyklos tapo gimnazijomis.

Kauno jaunimo mokyklose mokinių skaičius svyravo nežymiai.

Kauno suaugusiųjų mokymo centre mokinių skaičius svyruoja. 2010 m. mokinių skaičius kito žymiausiai – sumažėjo 542 mokiniais.

Mokinių skaičius specialiosiose mokyklose padidėjo dėl apskričių panaikinimo – Kauno apskričiai pavaldžios 6 specialiosios mokyklos buvo perduotos Kauno miesto savivaldybei.

Pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas besimokančių mokinių dalis Kaune per 2 metus keitėsi nežymiai (žr. 3 paveikslą).

3 paveikslas. Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, skaičiaus santykis

2010 metais pirmokų sumažėjo 86 mokiniais, aštuntokų – 171 mokiniu. Didžiausias mokinių mažėjimas buvo 4-osiose klasėse – sumažėjo net 381 mokiniu (žr. 4 paveikslą).

4 paveikslas. Mokinių skaičiaus kaita 1-osiose, 4-osiose ir 8-osiose klasėse

Ketvirtokų skaičius 251 mokiniu buvo didesnis už pirmokų skaičių, todėl artimiausius trejus metus išliks mokinių mažėjimo tendencija.

Miesto mokinių skaičius 10-osiose klasėse nuo 2005 metų nuolat mažėjo, tačiau palyginti su praėjusiais metais 2010 m. 10-osiose klasėse sumažėjo daugiau kaip 600 mokinių – daugiausiai per visus metus. Galima prielaida – mokiniai išėjo mokytis į profesines mokyklas. Mokinių skaičius 12-osiose klasėse 2010 m. sumažėjo 480 mokinių, tačiau besimokančiųjų gimnazijų 4-osiose klasėse padidėjo 431 mokiniu. Tai darė įtaką dviejų gimnazijų mieste įsteigimas. Mokinių skaičius gimnazijų 2-osiose klasėje išlieka pastovus (žr. 5 paveikslą).

5 paveikslas. Mokinių skaičiaus kaita 10-osiose ir 12-osiose klasėse ir gimnazijų 2-osiose ir 4-osiose klasėse

2010 m. dešimtokų skaičius 1101 mokiniu mažesnis už aštuntokų skaičių, todėl prognozuojama, kad artimiausius dvejus metus dešimtokų padaugės, o paskui vėl mažės. Prognozuojama, kad artimiausius dvejus metus išliks dvyliktokų didėjimas gimnazijose dėl vyksiančios mokyklų pertvarkos.

Pateikiamas mokinių skaičiaus sumažėjimas bendrojo ugdymo mokyklose 2010–2011 m. pabaigoje (žr. 6 paveikslą).

6 paveikslas. Mokinių skaičiaus sumažėjimas bendrojo ugdymo mokyklose 2010–2011 m. pabaigoje

Nors bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičius mažėjo, džiugu, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigose vaikų skaičius nežymiai didėjo (žr. 7 paveikslą).

7 paveikslas. Ikimokyklinių įstaigų auklėtinių skaičiaus kaita (Statistikos departamento duomenys)

Jei dėl mažėjančio mokinių skaičiui nebus keičiamas švietimo įstaigų tinklas ir jų struktūra, neišvengiamai augs vieno vaiko ugdymo kaina. Savivaldybė švietimui skiria didesnę savo biudžeto dalį ir didinti švietimo finansavimą yra ribotos galimybės, todėl siekiant teikti kokybišką ugdymą už Savivaldybei prieinamą kainą, būtina pakeisti švietimo įstaigų tinklą ir struktūrą pagal demografinę ir finansinę Savivaldybės situaciją ir galimybes.

3. Ugdymo kokybė

Ugdymo kokybė vertinama atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, mokymosi sėkmingumą, ugdymo diferencijavimą ir individualizavimą, lankomumą, mokyklų reitingą, kuris sudarytas pagal baigusių ir pakviestų studijuoti Lietuvos ir prestižiniuose pasaulio universitetuose skaičių Lietuvos mokyklų, teikiančių vidurinį išsilavinimą, ir kita.

3.1. Mokymosi pasiekimai

Mokymosi pasiekimus sudaro mokinių akademiniai pasiekimai ir kiti įvairūs pasiekimai olimpiadose, sportiniuose, kūrybiniuose konkursuose, varžybose, projektuose, pilietinėse akcijose ir kitoje visuomeninėje veikloje.

Akademinius mokinių pasiekimus atspindi pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatai ir valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatai.

Mieste PUPP pasirinkusių mokinių skaičius mažėja. PUPP neprivalomas, tačiau siekdami pasitikrinti savo pasiekimus, daugumos mokyklų 85–95 proc. mokinių renkasi PUPP. Nepriklausomai nuo to, kad PUPP dalyvavusių skaičius mažėja, yra pakankamai duomenų, kurie leidžia objektyviai įvertinti pagrindinio ugdymo svarbiausių dalykų (lietuvių kalbos ir matematikos) pasiekimus (žr. 8 paveikslą).

8 paveikslas. PUPP pasirinkimo kaita

Lietuvių kalbos PUPP rezultatai yra aukšti ir pakankamai stabilūs (žr. 9 paveikslą). Matematikos PUPP rezultatai yra daug žemesni. Džiugu tai, kad nuo 2008 m. rezultatai gerėja.

9 paveikslas. PUPP išlaikymo kaita

Analizuojant keturių pagrindinių valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatus (žr. 10 paveikslą), Kauno mokinių pasiekimai pagal neišlaikiusių egzaminų mokinių procentinę dalį buvo geresni už praėjusius metus, tačiau blogesni už Lietuvos, Vilniaus ir Klaipėdos atitinkamą rodiklį. Suprastėjo daugiau kaip 50 balų įvertinimų procentinės dalies rodiklis. Tačiau džiugina, kad nuo 2007 metų Kaune vis mažėja mokinių, neišlaikiusių VBE, procentinė dalis. Pagal egzaminų rezultatų įvertinimą daugiau kaip 50 balų Lietuvos, Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos rezultatai pablogėjo: vidutiniškai Lietuvoje – 6 proc., Kaune – 9 proc., Klaipėdoje – 14 proc., Vilniuje – 7 procentais.

10 paveikslas. VBE rezultatų kaita

Analizuojant keturių pagrindinių dalykų VBE išlaikymo rezultatus Kaune (žr. 11 paveikslą), lietuvių kalbos rezultatai 2006–2009 m. po truputį gerėjo, tačiau 2010 m. smuktelėjo ir yra prasčiausi už visų kitų dalykų VBE rezultatus, nors 0,89 proc. viršijo (Kaune 93,01 proc.) Lietuvos vidurkį (92,12 proc.). Bendras 5 metų lietuvių kalbos VBE išlaikymo procentas (91,4 proc.) taip pat nesiekia Kauno miesto visų išlaikytų egzaminų vidurkio per penkerius metus – 95,5 proc. 2009 metais 10 proc. ir daugiau neišlaikiusiųjų buvo 13, 2010 m. – 20 Kauno mokyklų. Nuolat gerėjo anglų kalbos VBE rezultatai, stabiliai ar mažai kito istorijos VBE rezultatai.

11 paveikslas. 4 pagrindinių dalykų VBE rezultatų kaita

Analizuojant visų laikytų VBE rezultatus Lietuvos kontekste (žr. 12 paveikslą), Kauno mokinių VBE rezultatai trejus metus (2007–2009 m.) buvo geresni už Lietuvos ir Vilniaus, bet prastesni už Klaipėdos, tačiau 2010 metais, kaip rodė ir pastarieji 4 pagrindinių VBE rezultatai, Kauno rezultatai smuko ir tapo prastesni už Lietuvos, Klaipėdos ir Vilniaus VBE rezultatus – išlaikė 95,03 proc. mokinių. Pažymėtina, kad 2010 metais VBE rezultatai visuose minėtuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose susivienodino ir yra prastesni negu Lietuvos vidurkis.

12. paveikslas. Išlaikytų VBE dalies kaita nuo laikytų VBE (lyginamoji diagrama)

Miesto mokyklų reitingų pagal VBE išlaikymo rezultatus kaita 2005–2011 m. (žr. 5 lentelę).

5 lentelė

Eil. Nr.	Mokykla	2005 metai	2006 metai	2007 metai	2008 metai	2009 metai	2010 metai	2011 metai
1	„Atžalyno“ vidurinė mokykla	15	26	26	22	22	23	20
2	VšĮ „Ąžuolo“ katalikiška vidurinė mokykla	10	20	7	12	12	6	7
3	Dainavos vidurinė mokykla	12	18	20	42	20	20	17
4	S. Daukanto vidurinė mokykla	34	14	22	47	33	17	15
5	J. Dobkevičiaus vidurinė mokykla	36	24	37	20	37	31	26
6	Eigulių vidurinė mokykla (dabar pagrindinė mokykla)	22	23	18	26	46	26
7	K. Griniaus vidurinė mokykla	-	-	12	46	-	43	36
8	J. Grušo vidurinė mokykla	9	11	13	17	19	7	14
9	VšĮ Julijanavos katalikiška vidurinė mokykla	21	27	32	41	16	42	31
10	Kovo 11-osios vidurinė mokykla	42	15	38	15	42	33	29
11	V. Kudirkos vidurinė mokykla (dabar progimnazija)	45	46	42	28	31	37	34
12	V. Kuprevičiaus vidurinė mokykla	35	19	27	23	7	29	19
13	S. Lozoraičio vidurinė mokykla	37	29	28	24	39	15	28
14	M. Mažvydo vidurinė mokykla	47	45	48	13	43	44	32
15	Milikonių vidurinė mokykla	20	16	10	18	21	13	16
16	„Nemuno“ vidurinė mokykla	40	28	31	38	35	25	41
17	Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla	46	42	43	21	44	39	33
18	Palemono vidurinė mokykla	33	40	21	27	24	18	25
19	Petrašiūnų vidurinė mokykla	41	43	46	30	38	40	38
20	Pilėnų vidurinė mokykla	23	31	45	39	25	22	30
21	„Purienų“ vidurinė mokykla	8	7	14	10	9	10	11
22	Rokų vidurinė mokykla	39	36	35	31	28	32	40
23	Šv. Kazimiero vidurinė mokykla	16	41	15	35	26	30	18
24	A. A. Stulginskio vidurinė mokykla (dabar pagrindinė mokykla)	49	47	47	44	-	46	43
25	VšĮ Šv. Mato vidurinė mokykla	19	13	24	19	18	24	42
26	Šančių vidurinė mokykla	18	33	25	45	32	35	21
27	T. Ivanausko vidurinė mokykla	26	21	19	16	29	21	23
28	VšĮ J. Urbšio katalikiška vidurinė mokykla	32	25	16	37	17	14	22
29	Vaižganto vidurinė mokykla (2011m. neturėjo 12 klasių)	31	30	36	34	27	38	-
30	„Versmės“ vidurinė mokykla	38	44	44	48	45	28	35
31	Veršvų vidurinė mokykla	25	34	40	40	23	36	39
32	J. ir P. Vileišių vidurinė mokykla	28	35	33	36	34	41	24
33	Vilijampolės vidurinė mokykla (dabar pagrindinė mokykla)	29	37	39	25	41	34	37
34	VšĮ „Vyturio“ katalikiška vidurinė mokykla	27	32	30	33	30	19	13
35	„Žiburio“ vidurinė mokykla	14	38	34	29	15	16	27
36	Suaugusiųjų mokymo centras	48	49	49	49	47	47	44
37	„Aušros“ gimnazija	6	8	9	7	10	8	9
38	J. Basanavičiaus gimnazija	7	9	5	6	6	9	5
39	S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija	17	12	8	8	13	12	12
40	J. Jablonskio gimnazija	1	1	1	1	1	1	1
41	Maironio universitetinė gimnazija	24	10	11	9	8	11	10
42	A. Puškino gimnazija	30	39	41	43	40	45	45
43	VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazija	2	5	2	2	2	2	2
44	„Santaros“ gimnazija	3	2	4	3	5	5	4
45	„Saulės“ gimnazija	4	4	3	5	4	3	3
46	A. Smetonos gimnazija	13	6	23	14	11	27	8
47	„Varpo“ gimnazija	5	3	6	4	3	4	6
48	Vaišvydavos vidurinė mokykla (dabar pagrindinė mokykla)	43	48	50	-	-	-	-
49	Vydūno vidurinė mokykla (dabar pagrindinė mokykla)	44	17	17	32	14	-	-
50	Radvilėnų vidurinė mokykla (dabar J. Žemaičio- -Vytauto pagrindinė mokykla)	11	22	29	11	36	-	-

Kauno mokinių pasiekimai respublikinėse olimpiadose ir konkursuose 2010 metais išaugo (žr. 13 paveikslą), tačiau kauniečiams nepavyko pagerinti dalyvavimo tarptautiniuose konkursuose ir olimpiadose rezultatų – beveik dvigubai sumažėjo prizininkų skaičius (žr. 14 paveikslą).

13 paveikslas. Respublikinių olimpiadų, konkursų nugalėtojų skaičius

14 paveikslas. Tarptautinių olimpiadų ir konkursų nugalėtojų skaičius

3.2. Mokymosi sėkmingumas

2010 metais sumažėjo skaičius mokinių (1523 mokiniais), tęsiančių mokslą aukštosiose mokyklose (žr. 15, 16 paveikslus).

15 paveikslas. Priimtų į Lietuvos aukštąsias mokyklas abiturientų skaičiaus kaita

16 paveikslas. Priimtų į Lietuvos aukštąsias mokyklas abiturientų dalies kaita

Mokinių, gavusių pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus, dalis kasmet vis kinta – tai padidėja, tai sumažėja. 2010 metais sumažėjo 0,8 proc. ir šis procentas išlieka mažiausias – mažesnis nei Vilniuje, Klaipėdoje ir Lietuvoje (žr. 17 paveikslą).

17 paveikslas. Mokinių, gavusių pagrindinio išsilavinimo pažymėjimus, dalies kaita

Mokinių, gavusių vidurinio išsilavinimo pažymėjimus, dalis 2010 m. taip pat sumažėjo 1,5 proc., tačiau buvo didesnė už Vilniaus, bet mažesnė nei Klaipėdos ir Lietuvos dalį (žr. 18 paveikslą).

18 paveikslas. Mokinių, gavusių vidurinio išsilavinimo pažymėjimus, dalies kaita

Pašalintų mokinių skaičius kasmet svyruoja – tai didėja, tai mažėja (žr. 19 paveikslą). 2010 m. Kaune šis skaičius vėl padidėjo 1 proc. ir yra didžiausias – didesnis už Lietuvos, Klaipėdos ir Vilniaus skaičių.

19 paveikslas. Pašalintų mokinių dalis

Paliktų kartoti kursą mokinių skaičius Kaune svyruoja, tačiau, deja, viršija Lietuvos vidurkį, taip pat Vilniaus ir Klaipėdos mokinių skaičių (žr. 20 paveikslą).

20 paveikslas. Paliktų kartoti kursą mokinių dalis

Tinkamas ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas sudaro prielaidas sumažinti mokinių, paliktų kartoti kursą, skaičių, tačiau esant laisvoms vietoms klasėse ir mažam mokinių skaičiui mokykloje, dėl mokos fondo stokos mažinamas valandų, skirtų mokymui individualizuoti ir diferencijuoti, pagalbai teikti, skaičius.

Analizuojant atskirų mokyklų mokinių pasiekimus, matyti, kad mokyklose skiriasi klasės komplektui tarifikuotų valandų skaičius, skirtinga egzaminų kokybė, geriausi mokinių pasiekimai yra tose mokyklose, kuriose mokinių, besimokančių pagal vidurinio ugdymo programą, skaičius atitinka Mokinio krepšelio metodikos reikalavimus ir yra ne mažiau kaip trys paralelinės klasės.

3.3. Neformalusis švietimas

Organizuojant neformaliojo švietimo veiklą mokyklose ir neformaliojo švietimo įstaigose siekiama sudaryti geresnes sąlygas vaikų ir mokinių pomėgiams tenkinti, kūrybinėms galioms puoselėti, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, plėtoti institucijų bendradarbiavimą, kurti neformaliojo švietimo sistemą mokyklose, puoselėti tradicijas ugdymo įstaigose, seniūnijose, mieste.

Neformaliojo švietimo veikloje išryškėjo šie teigiami pokyčiai: buvo formuojama neformaliojo švietimo sistema ugdymo įstaigose, siekiant savo institucijos savasties, tradicijų išryškinimo, autentikos, veiklos tęstinumo užtikrinimo, didėjo neformaliąja veikla užimtų mokinių skaičius, išsiplėtė mokinių savivaldos institucijų, visuomeninių organizacijų veikla ir indėlis organizuojant mokinių laisvalaikį. Ypač šis indėlis ryškus miesto bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose veikia mokinių tarybos, komitetai ir kt. Miesto mastu toliau savo veiklą vykdė miesto mokinių taryba, įvairesnė tapo neformaliojo švietimo veiklos formų pasiūla. Ypač išsiplėtė tarptautinės mainų programos, kuriose dalyvauja dauguma bendrojo ugdymo mokyklų.

Mokinių užimtumas neformaliojo ugdymo veikla neformaliojo ugdymo įstaigose per pastaruosius metus padidėjo 1 proc., bendrojo ugdymo mokyklose sumažėjo beveik 3 proc. (žr. 21, 22, 23 paveikslus).

21 paveikslas. Mokinių užimtumo neformaliojo ugdymo veikla neformaliojo ugdymo įstaigose kaita

22 paveikslas. Mokinių užimtumo neformaliojo ugdymo veikla bendrojo ugdymo mokyklose kaita

23 paveikslas. Bendras mokinių užimtumas neformaliojo ugdymo veikla bendrojo ugdymo mokyklose

Mokiniai daugiausiai renkasi įvairius meninės raiškos, sveikos gyvensenos, turizmo, sporto ir kitus būrelius (žr. 24 paveikslas).

24 paveikslas. Mokinių užimtumas neformaliojo ugdymo įstaigose pagal veiklos sritis

Kuo mažesni vaikai, tuo didesnis jų užimtumas neformaliojo ugdymo veikla. Tai nestebina, nes mažesnius vaikus lengviau pritraukti į būrelius, jie turi daugiau laisvo laiko ir noro visur dalyvauti, būti aktyvūs, tuo tarpu didesnieji pradeda galvoti apie tolesnio mokymosi ar veiklos galimybes, turi mažiau laiko, nes didėja mokymosi krūvis, todėl jie koncentruojasi ties asmeniniais savęs realizavimo tikslais. Tačiau palyginus dvejų mokslo metų rezultatus (žr. 25 paveikslą) matyti, kad 2010–2011 m. mokinių užimtumas 4 proc. sumažėjo darželiuose-mokyklose (nuo 94,3 proc. iki 90,2 proc.), 3 proc. – pradinėse mokyklose, 1 proc. vidurinėse mokyklose, tačiau jaunimo mokyklose padidėjo net 11 proc. (nuo 56,2 proc. iki 67,2 proc.), gimnazijose taip pat padidėjo 3 procentais.

25 paveikslas. Mokinių užimtumas neformaliojo ugdymo veikla pagal įstaigų tipus (proc.)

Neformaliojo ugdymo analizė rodo, kad ne visose švietimo įstaigose yra nepakankamas neformaliojo ugdymo programų tinklas. Taip pat matyti, kad didžioji dalis mokinių pageidauja būti užimti neformaliuoju ugdymu. Todėl esant didesniam mokinių skaičiui įstaigoje, mokykla galėtų pasiūlyti daugiai neformaliojo ugdymo programų pagal gaunamas mokinio krepšelio lėšas.

4. Mokyklų pastatų būklė, kabinetų ir patalpų atitiktis mokyklos tipui

Tinkama mokyklų pastatų ir patalpų būklė yra svarbus ugdymo sąlygų ir kokybės veiksnys.

Mokyklų pastatų būklės, kabinetų ir patalpų atitikties Mokyklų aprūpinimo standartams įvertinimas rodo, kad mokyklų pastatų būklė nėra patenkinama, jiems sutvarkyti reikalingos didžiulės investicijos.

Atliekama kasmetinė statinių apžiūra. 2010 m. nustatyta Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklų ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pastatų būklė pagal statinio dalis ir remonto lėšų poreikis joms (žr. 26 paveikslą). Pastaraisiais metais didžiausios investicijos buvo į stogų ir langų tvarkymą. Mokyklose didžiausias poreikis yra vandentiekio ir kanalizacijos sistemų, pamatų remonto darbams.

26. paveikslas. Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pastatų būklė pagal statinio dalis

Didžiausias lėšų poreikis ikimokyklinėse įstaigose yra vandentiekio, kanalizacijos ir šilumos ūkio sistemoms tvarkyti, pamatų ir išorės sienų remonto darbams (žr. 27 paveikslą).

27 paveikslas. Kauno miesto savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų pastatų būklė pagal statinio dalis

Dauguma miesto švietimo įstaigų racionaliai naudoja mokyklos plotą, vidaus ir išorės erdves, dauguma patalpų atitinka higienos reikalavimus ir naudojamos ugdymo procesui.

2010 m. Kauno apskrities visuomenės sveikatos centro duomenimis, 95 proc. švietimo įstaigų atitiko higienos reikalavimus, 5 proc. įstaigų leidimas-higienos pasas nebuvo išduotas.

Miesto bendrojo lavinimo mokyklų pastatų pagrindinių dalių būklės charakteristikos pateiktos pagal atliktų arba numatomų atlikti remonto darbų poreikį (žr. 6 lentelę). Violetine spalva pažymėtos įstaigos, kurių pastatai rekonstruojami iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Šviesiai violetine spalva – kurioms numatoma skirti Europos Sąjungos lėšas. Raudona spalva pažymėtos ypatingai prastos būklės statinio dalys, kurioms reikalingas kapitalinis remontas. P – reikalingas paprastas remontas, K – reikalingas kapitalinis remontas, AB – avarinė būklė, AK – atliktas kapitalinis remontas, AR – atliktas paprastasis remontas, skaičius prieš raidę – reikalingo kapitalinio remonto dalį (pvz., 0,4 K reiškia, kad 40 proc. statinio reikalingas kapitalinis remontas).

6 lentelė

Bendrojo ugdymo mokyklų pastato dalių įvertinimas pagal fizinę būklę

Mokyklos pavadinimas

Pamatai

Išorinės sienos

Stogas

Langai

Lauko durys

WC patalpos

Apšvietimo sistema

Elektros instaliacija

Vandentiekio sistema

Kanalizacijos sistema

Šilumos punktas

Šildymo sistema

Kauno Aleksoto darželis-mokykla

AR, K

Kauno darželis-mokykla „Rūtelė“

P,K

0,25K

P, K

AR, K

Kauno darželis-mokykla „Šviesa“

AR,P

Kauno darželis-mokykla „Vaidilutė“

AK,P

Montesori darželis-mokykla „Žiburėlis“

0,5K

0,4K

Kauno vaikų abilitacijos centras

0,5K

Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla

0,2K

AK,P

Kauno „Ryto“ pradinė mokykla

0,7K

Kauno „Šilo“ pradinė mokykla

P,K

K,AB

0,5K

0,2K

AK,K

0,7K

AK,P

NR, P

Kauno „Varpelio“ pradinė mokykla

0,5K

0,7K

Kauno „Vėtrungės“ pradinė mokykla

0,75K

AK,K

Kauno humanitarinė pradinė mokykla

AK,K

0,1K

Kauno M. Valančiaus pradinė mokykla

P,K

K,AB

AR, P

AK,K

K,P

P,K

Kauno Panemunės pradinė mokykla

P,K

NR, P

Kauno P. Mašioto pradinė mokykla

K,AB

0,3K

0,8AK

NR , P

P ,K

P,K

Mokyklos pavadinimas

Pamatai

Išorinės sienos

Stogas

Langai

Lauko durys

WC patalpos

Apšvietimo sistema

Elektros instaliacija

Vandentiekio sistema

Kanalizacijos sistema

Šilumos punktas

Šildymo sistema

Kauno Romainių pradinė mokykla

Kauno Tirkiliškių pradinė mokykla

0,1K

Kauno Žaliakalnio pradinė mokykla

0,5K

Kauno J. Žemaičio-Vytauto pagr. m.-kla

0,5K

AK,K

AK.K

AK, K

Kauno Senamiesčio progimnazija

K,AB

0,5K

0,6K

AR,K

K,AB

Kauno Vaidoto pagrindinė mokykla

0,6K

Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla

AK,K

K,AB

AR,K

Kauno Vydūno pagrindinė mokykla

K,AB

0,6K

K,AB

Kauno Žaliakalnio progimnazija

0,5K

K,AB

Kauno jaunimo mokykla

0,3K

Kauno P. Eimučio jaunimo mokykla

P,K

0,8K

AK,K

Kauno T. Masiulio jaunimo mokykla

0,4K

Kauno „Atžalyno“ vidurinė mokykla

P,K

0,7K

AK,K

AK, K

Kauno „Nemuno“ vidurinė mokykla

0,75K

K,AB

Kauno „Purienų“ vidurinė mokykla

Kauno „Versmės“ vidurinė mokykla

0,2K

Kauno „Žiburio“ vidurinė mokykla

P,K

Kauno A. Puškino gimnazija

0,3K

0,5K

0,7K

AK.K

P,K

Kauno A. Stulginskio pagrindinė m-kla

P,K

AK,K

0,2K

AR,K

P,K

Kauno A. Smetonos vidurinė mokykla

0,3K

Kauno Dainavos vidurinė mokykla

P,K

0,6K

0,2K

AK,K

Kauno Eigulių pagrindinė mokykla

0,3K

0,75K

Kauno J. ir P. Vileišių vidurinė mokykla

P,K

AK,K

0,7K

Kauno J. Basanavičiaus gimnazija

AK,K

P,K

Kauno J. Grušo vidurinė mokykla

Kauno J.Dobkevičiaus vidurinė mokykla

AR,K

Kauno K. Griniaus pagrindinė m-kla

AK,K

Kauno Kovo 11-osios vidurinė mokykla

0,3K

Kauno M. Mažvydo vidurinė mokykla

P,K

0,5K

0,7K

AR, P

AK,K

K,AB

Kauno Milikonių vidurinė mokykla

AK,K

Kauno Palemono vidurinė mokykla

0,9K

AR,K

Kauno Petrašiūnų vidurinė mokykla

P,K

K,AB

0,4AK

K, AB

Kauno Pilėnų vidurinė mokykla

K,AB

AK,K

P,K

K,AB

Kauno Rokų vidurinė mokykla

0,5K

P,K

Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla

AK,K

Kauno šv. Kazimiero vidurinė mokykla

AR,P

K,AB

K.AB

Kauno S. Daukanto vidurinė mokykla

P,K

K,AB

Kauno S. Lozoraičio vidurinė mokykla

0,3K

0,5K

AK.K

AK,K

Kauno Šančių vidurinė mokykla

AK,K

P,K

Kauno T. Ivanausko vidurinė mokykla

AK,K

0,9K

Kauno Vaižganto vidurinė mokykla

P,K

0,4K

AK,K

Kauno Veršvų vidurinė mokykla

P,K

AK,K

AR,P

Kauno V. Kuprevičiaus vidurinė m-kla

P,K

0,75K

0,5K

AR,P

Kauno Vilijampolės pagrindinė mokykla

AK,K

NR,P

Kauno V. Kudirkos progimnazija

P,K

0,5AR

VšĮ Kauno „Ąžuolo“ kat. vid. mokykla

VšĮ Kauno J. Urbšio kat. vid. mokykla

0,8K

0,9K

AR,K

AK,P

AR,P

AR,K

VšĮ Kauno Julijanavos kat. vid. mokykla

AR,

P.K

AR,K

P,K

VšĮ Kauno šv. Mato vidurinė mokykla

P,K

0,5K

AK,P

VšĮ Kauno „Vyturio“ kat. vid. mokykla

AR,K

K,AB

AK,K

Kauno „Aušros“ gimnazija

0,75K

0,8K

Kauno „Santaros“ gimnazija

0,5 K

0,4K

Kauno „Saulės“ gimnazija

P,K

Kauno „Varpo“ gimnazija

P,K

0,5K

AK,K

K,AB

AR,K

Kauno Jono Jablonskio gimnazija

0,2K

0,1K

K, P

0,5K

AK,K

AR,P

Kauno Maironio gimnazija

P,K

0,6K

Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija

P,K

AR,P

K,AB

VšĮ Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazija

0,2K

0,9K

Kauno suaugusiųjų mokymo centras

P,K

AR,P

Duomenys rodo, kad švietimo pastatų būklė yra nepakankama normaliai ugdymo aplinkai užtikrinti. Dalis švietimo įstaigų neturi higienos paso, kanalizacijos, vandentiekio, šildymo sistemas reikia kapitaliai remontuoti ¾ švietimo įstaigų, tvarkyti langus ir apšvietimo sistemą reikia pusei švietimo įstaigų. Todėl pagal Savivaldybės išgales suformuotas švietimo įstaigų tinklas galėtų būti siaurinamas, taip pagerinant švietimo sistemoje išliekančių pastatų būklę, kadangi esamo švietimo įstaigų pastatų tinklo kokybiškai išlaikyti Savivaldybė neišgali.

5. Mokyklų tinklo efektyvumas

Mokyklų tinklo efektyvumas yra susijęs su mokyklų dydžiais, mokyklų patalpų užpildymu, tuščiomis mokymosi vietomis, klasių komplektų dydžiais, vidutinėmis vieno mokinio ugdymo išlaidomis. Mokyklose, kuriose neužpildomos patalpos, neracionaliai naudojamos lėšos.

Mokinių skaičiaus klasėse vidurkis pagal klasių grupes ne visur atitinka Mokinio krepšelio metodikoje nustatytą mokinių skaičių klasėse, pagal kurį yra apskaičiuojamas mokinio krepšelis. Daugiausiai nustatytos normos mokinių skaičiaus vidurkis neatitinka priešmokyklinio ugdymo grupėse, 1–4 ir 9–10 (1–2 gimnazijos) klasėse. Priešmokyklinio ugdymo, 1–4, 9–10 ir 11–12 klasėse mokinių skaičiaus vidurkis klasėse mažėja, nes mažėja bendras mokinių skaičius mieste, tačiau 5–8 klasių mokinių vidurkis padidėjo dėl kai kurių mokyklų pertvarkymo ir klasių komplektų mažinimo (žr. 28, 29, 30, 31 paveikslus). Prognozuojama, kad ateinančius trejus metus šis skaičius taip pat pradės mažėti dėl bendros mokinių mažėjimo tendencijos mieste.

28 paveikslas. Mokinių skaičiaus vidurkio priešmokyklinio ugdymo grupėse normos ir fakto palyginimas

29 paveikslas. Mokinių skaičiaus vidurkio 1–4 klasėse normos ir fakto palyginimas

30 paveikslas. Mokinių skaičiaus vidurkio 5–8 klasėse normos ir fakto palyginimas

31 paveikslas. Mokinių skaičiaus vidurkio 9–12 klasėse normos ir fakto palyginimas

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl trūksta mokinio krepšelio lėšų – per mažas mokinių skaičiaus vidurkis klasėse. Kai kuriose mokyklose šis trūkumas yra nuolatinis, nes mokinių skaičiaus vidurkis nesiekia net 20 mokinių klasėje. Šiose mokyklose taip pat pastebimas mokinių mažėjimas.

Norint pasiekti, kad Kauno miesto mokiniai gautų visą valstybės finansuojamą ugdymo turinį, mokinių skaičiaus vidurkis mokyklose turėtų atitikti mokinio krepšelio metodikoje nustatytą mokinių skaičių.

6. Mokyklų vadovai ir mokytojai

Švietimo sistemos gebėjimą padėti vaikams ir jaunuoliams pasirengti ateityje gyventi prisitaikant prie sparčios socialinės, ekonominės ir kultūrinės kaitos lemia mokytojų pajėgumas suvokti visuomenės poreikius ir su išsilavinimu siejamus lūkesčius. Todėl viena svarbiausių švietimo kokybės sąlygų yra mokytojų dalykinė ir profesinė kompetencija.

Vadovaujantis Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose (be Suaugusiųjų mokymo centro ir specialiųjų mokyklų) 2005–2006 m. buvo sukomplektuota 2015 klasių, kuriose mokėsi 51355 mokiniai. ŠVIS duomenų bazėje užfiksuota, kad 2005–2006 m. Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose kartu su mokyklų vadovais dirbo 3656 mokytojai. Iš jų 667 pradinių klasių ir 2989 atskirus dalykus dėstantys mokytojai (282 mokytojai dirbo ne pagrindinėje darbovietėje). Mokinių skaičiaus vidurkis klasėje buvo 24, mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, – 15,3.

Vadovaujantis Mokinių registru ir mokyklų vadovų pateiktais duomenimis, 2011–2012 m. buvo sukomplektuotos 1564 klasės, kuriose mokosi 36677 mokiniai. Pagal mokyklų vadovų pateiktus duomenis, 2011–2012 m. Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose kartu su vadovais dirba 3569 mokytojai, iš jų 520 pradinių klasių ir 3049 atskirus dalykus dėstantys mokytojai (489 mokytojai dirbo ne pagrindinėje darbovietėje). Mokinių skaičiaus vidurkis klasėje yra 23,5, mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, – 14.

Per 6 metus mokytojų sumažėjo tik 2 proc., o pradinių klasių mokytojų – 22 procentais. Mokinių vidurkis klasėje ir mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, pakito nežymiai, nors klasių komplektų skaičius iš viso sumažėjos 22 proc., o mokinių skaičius – 29 procentais. Pradinių klasių sumažėjo 26 proc., o mokinių skaičius – 30 procentų.

6.1. Kvalifikacija

Mokytojų kvalifikacijos koeficientas stabiliai didėja, todėl neatestuotų mokytojų vis mažėja (žr. 32 paveikslą). Kasmet Kaune neatestuotų mokytojų sumažėjo daugiau kaip 1 procentu.

32 paveikslas. Atestuotų ir neatestuotų mokytojų dalies kaita (proc.)

Mokyklų vadovų atestacijos procesai ypač suaktyvėjo 2009 metais. Neatestuotų vadovų dalis (žr. 33 paveikslą) sumažėjo net 8 procentais. Palyginti su praėjusiais metais, atitinkamai išaugo vadovų, įgijusių I, II ar III vadybinę kategoriją, dalis.

33 paveikslas. Atestuotų ir neatestuotų mokyklos vadovų ir jų pavaduotojų dalies kaita (proc.)

Šie statistiniai duomenys rodo atotrūkį tarp atestuotų mokytojų ir mokyklų vadovų (žr. 34 paveikslą). Neatestuotų mokytojų skaičius 2009 m. sudarė 9 proc., vadovų – 20 proc., nors atotrūkis sumažėjo 2 procentais.

34 paveikslas. Neatestuotų vadovų ir mokytojų dalies kaita (proc.)

6.2. Amžius ir stažas

Mokytojų pasiskirstymo pagal amžių ir darbo stažą tendencijos rodo pedagoginio personalo senėjimą (žr. 35 ir 36 paveikslus). Per praėjusius metus šis skaičius padidėjo 3 proc., per penkerius metus – 16 procentų. Jaunų mokytojų nuolat mažėja – kasmet apie 1 procentą.

35 paveikslas. Mokytojų pasiskirstymas pagal amžių (proc.)

36 paveikslas. Mokytojų pasiskirstymas pagal pedagoginį darbo stažą (proc.)

Apskaičiavus vidutinį bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų, vadovų ir bendrą pedagogų amžių pastebėta, kad vidutinis vadovų amžius mieste yra 50 metų, mokytojų amžius (be vadovų) – 48 metai, bendras visų pedagoginių darbuotojų vidutinis amžius (su vadovais) – 44 metai (žr. 37, 38 paveikslus).

37 paveikslas. Vidutinis bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų amžius (pagal dalykus)

38 paveikslas. Vidutinis pedagoginių darbuotojų amžius (pagal pareigybes)

Apskaičiavus vidutinį bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų, vadovų ir bendrą pedagogų amžių, pastebėta, kad vidutinis vadovų amžius Kauno mieste yra 50 metų, mokytojų amžius (be vadovų) – 48 metai, bendras visų pedagoginių darbuotojų vidutinis amžius (su vadovais) – 44 metai. Vidutinis mokytojų amžius pagal atskirus dalykus pateiktas 39 paveiksle, pagal pareigybes – 40 paveiksle.

39 paveikslas. Vidutinis bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų amžius (pagal dalykus)

40 paveikslas. Vidutinis pedagoginių darbuotojų amžius (pagal pareigybes)

6.3. Tinklo pertvarka 2005–2010 m.

2010 m. Kauno miesto savivaldybei buvo pavaldžios 182 švietimo įstaigos: 82 ikimokyklinio ugdymo įstaigos, 73 bendrojo ugdymo mokyklos, 19 neformaliojo ugdymo įstaigų, 6 specialiosios įstaigos ir 2 kitos valdymo įstaigos (žr. 7 lentelę).

7 lentelė

Švietimo įstaigų kaita 2005–2010 metais

Įstaigos tipas	2005 m.	2006 m.	2007 m.	2008 m.	2009m.	2010 m.
Lopšeliai-darželiai	62	62	63	66	67	68
Vaikų darželiai	15	15	14	14	15	14
Darželiai-mokyklos	11	11	10	7	6	6
Pradinės mokyklos	15	15	14	13	12	11
Pagrindinės mokyklos	4	3	3	5	6	7
Jaunimo mokyklos	3	3	3	3	3	3
Vidurinės mokyklos	41	41	41	40	38	34
Suaugusiųjų mokyklos	1	1	1	1	1	1
Gimnazijos	9	9	9	8	8	11
Neformaliojo ugdymo įstaigos	17	17	17	18	19	19
Kitos valdymo įstaigos	3	3	3	3	2	2
Specialiosios įstaigos						6
Iš viso	181	180	178	178	177	182

Iš viso per 6 metus pertvarkytos 22 mokyklos:

7 mokyklos-darželiai pertvarkyti į ikimokyklines įstaigas;

7 (pradinės, pagrindinės ir vidurinės) mokyklos prijungtos prie kitų mokyklų;

4 vidurinės mokyklos pertvarkytos į pagrindines mokyklas;

1 pradinė mokykla pertvarkyta į pagrindinę mokyklą;

3 vidurinės mokyklos, akreditavus vidurinio ugdymo programą, pertvarkytos į gimnazijas.

Tinklo pertvarka 2005–2010 metais parodė, kad kilo daug kliuvinių dėl nepakankamai aiškių teisinės aktų. Visuomenėje vyko diskusija dėl ilgosios gimnazijos ar vidurinės mokyklos. Įsigaliojus naujai Švietimo įstatymo redakcijai ir Mokyklų tinklo kūrimo taisyklėms, aiški yra trijų pakopų bendrojo ugdymo mokyklų sistemos perspektyva, kai ilgoji gimnazija galima tik atskirais atvejais. Todėl Kauno miesto savivaldybėje reikia baigti formuoti progimnazijų ir pagrindinių mokyklų tinklą.

III. PLANUOJAMAS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PAGRINDIMAS

7. Bendrojo ugdymo mokyklų pertvarka būtina, nes:

7.1. ne visi Kauno miesto mokiniai gauna kokybišką ugdymą, kadangi dėl finansinių priežasčių dalyje mokyklų jiems siūlomas siauresnis ugdymo turinys, vidurinio ugdymo programoje neužtikrinamas laisvas ugdymo programų pasirinkimas, mažinamos neformaliojo ugdymo apimtys;

7.2. esama švietimo pastatų būklė neužtikrina Kauno vaikams saugios švietimo standartais numatytos ugdymo aplinkos;

7.3. švietimui skiriamos lėšos naudojamos nepakankamai efektyviai. Esant ribotiems finansiniams ištekliams būtinas kryptingas jų finansavimas, pritaikant švietimo infrastruktūrą pagal mokinių amžių konkrečiai ugdymo programai įgyvendinti;

7. 4. švietimo įstaigų tinklas turi būti pertvarkytas, kad mokiniai gautų kokybišką ugdymą už Savivaldybei prieinamą kainą. Kadangi jau dabar Savivaldybė skiria didesnę biudžeto dalį švietimui, todėl mokyklų ir klasių jose komplektavimas turi atitikti valstybės skiriamą finansavimą bendrajam ugdymui, o sumažinus švietimo pastatų skaičių, sutaupytas lėšas Savivaldybė galėtų skirti švietimo pastatų būklei gerinti, mokymosi aplinkai gerinti, vaikų fizinį ir psichologinį saugumą garantuojančioms programoms įgyvendinti;

7.5. Kaune akivaizdžiai nepakanka vietų miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose, todėl pertvarkant įstaigų tinklą, reikia padidinti ikimokyklinio ugdymo vietų skaičių.

IV. ESAMOS ŠVIETIMO BŪKLĖS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

8. Privalumai:

8.1. pakankamas mokyklų skaičius;

8.2. mokyklos tenkina gyventojų poreikius pagal mokymo kalbas;

8.3. veikia trys jaunimo mokyklos;

8.4. išplėtotas suaugusiųjų mokymas;

8.5. pakankamas neformaliojo švietimo įstaigų tinklas;

8.6. dalis mokyklų atnaujintos panaudojant Valstybės investicijų programos, Europos Sąjungos paramos, valstybės tikslinės dotacijos ir Savivaldybės lėšas;

8.7. Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyrius turi pedagogų, ieškančių darbo, duomenų bazę. Savivaldybės iniciatyva mokytojams, netekusiems darbo, pagal galimybes surandamos naujos darbo vietos;

8.8. mokykloms talkina Pedagoginė psichologinė tarnyba, teikianti mokiniams pedagoginę ir psichologinę pagalbą;

8.9. mokytojams sudarytos labai geros sąlygos kelti kvalifikaciją, reorganizuotas Kauno pedagogų kvalifikacijos centras;

8.10. įgyvendinta mokyklų tobulinimo programa plius: bendrojo ugdymo mokyklų bibliotekų modernizavimas (dalyvavo 17 mokyklų), bendrojo ugdymo mokyklų modernizavimas (dalyvavo 38 mokyklos), technologijų, menų ir gamtos mokslų infrastruktūra (dalyvavo 39 mokyklos) ir jaunimo mokyklų aplinkos pritaikymas (dalyvavo 3 mokyklos). Bibliotekoms aprūpinti modernia įranga ir baldais, mokytojų darbo vietoms aprūpinti šiuolaikinėmis technologijomis, technologijų, gamtos ir menų mokymo kabinetams aprūpinti mokymo priemonėmis ir įranga, taip pat ikiprofesinio mokymo bazei atnaujinti skirta 8999969,01 Lt;

8.11. įgyvendinamas projektas „Kaunas – besimokantis miestas“ prisideda prie informacinės ir žinių visuomenės kūrimo, bendradarbiaujama su aukštosiomis mokyklomis, atlikti Kauno gyventojų mokymosi ir kultūrinių poreikių tyrimai;

8.12. Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintame Kauno miesto švietimo 2004–2012 m. strateginiame plane numatytos svarbiausios vystymo kryptys.

9. Trūkumai:

9.1. labai didelis vidurinio ugdymo programas įgyvendinančių mokyklų tinklas;

9.2. neoptimalus mokyklų, įgyvendinančiųjų formaliojo švietimo programas, tinklas turi įtakos neefektyviam mokinio krepšelio ir mokyklos aplinkai išlaikyti skiriamų lėšų panaudojimui;

9.3. dėl nepakankamo mokinių skaičiaus klasėse (mažesnis negu nustatytas Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje) reikia skirti papildomas lėšas pedagogų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms. Mokinio krepšelio lėšų papildomai skirta: 2007 m. – 1439,2 tūkst. Lt, 2008 m. – 2223,3 tūkst. Lt, 2009 m.– 1967,3 tūkst. Lt, 2010 m. – 2347,4 tūkst. Lt;

9.4. nors švietimo įstaigoms skiriamos Savivaldybės lėšos sudaro daugiau kaip 50,6 proc. viso Savivaldybės biudžeto, tačiau Savivaldybės skiriamų lėšų nepakanka švietimo įstaigų funkcionavimui užtikrinti, nes švietimo įstaigų išlaikymui ir priežiūrai skiriama mažiau nei 80 proc. šių lėšų poreikio;

9.5. mokyklų kreditoriniai įsiskolinimai (šildymas, elektra ir kt.) 2010 m. siekė 12642,8 tūkst. Lt;

9.6. nesinchroniška mokyklų tinklo pertvarka kelia įtampą mokyklų bendruomenėse;

9.7. 5 proc. švietimo įstaigų neatitinka higienos reikalavimų, neturi higienos paso (pagal Visuomenės sveikatos centro duomenis);

9.8. dėl mažo mokinių skaičiaus 11–12 klasėse ribojamos įvairių mokymosi poreikių ir polinkių turintiems mokiniams ugdymo turinio pasirinkimo ir individualizavimo galimybės;

9.9. dėl nepakankamo ugdymo diferencijavimo ir individualizavimo, pagalbos teikimo 2010 m. mokymo kursą kartojo 1,1 proc. mokinių;

9.10. ikimokyklinio ugdymo įstaigose nepatenkinti 5243 tėvų prašymai, daugiausia Šilainių, Dainavos, Centro, Panemunės, Eigulių ir Gričiupio seniūnijose;

9.11. Veršvų vidurinės mokyklos mokiniai Romainiuose esančiose patalpose mokosi ugdymui nepritaikytomis sąlygomis. Romainiuose reikėtų pagrindinės mokyklos.

10. Pavojai:

(prognozuojama situacija nekeičiant mokyklų tinklo)

10.1. žymiai padaugės mokyklų, kuriose labai mažas mokinių skaičius, t. y. sumažės vidutinis mokinių skaičius klasėje ir daugelyje mokyklų nebus reikiamo Mokinio krepšelio metodikoje nurodyto mokinių skaičiaus;

10.2. mokykloms per dvejus metus dėl nepakankamo mokinių skaičiaus 11-osiose klasėse trūktų 2590208 tūkst. Lt, kuriuos turėtų padengti Savivaldybė;

10.3. nebus užtikrinamas bendrojo ugdymo prieinamumas ir lygios galimybės;

10.4. vienu metu neteks darbo daug mokytojų, todėl reikės daug lėšų išeitinėms kompensacijoms, didės mokytojų nepasitenkinimas dėl neaiškių įsidarbinimo galimybių;

10.5. negerės ugdymo kokybė ir sąlygos, nes lėšų trūkumas neleis mokyklų aprūpinti ne tik naujomis mokymo priemonėmis, bet ir atnaujinti senų, ugdymą individualizuoti, diferencijuoti, teikti pagalbą mokiniams. Nepakaks lėšų patalpų remontui, renovacijai;

10.6. pablogės mokymo kokybė, nes mokyklos vykdys išgyvenimo politiką, atitraukiančią bendruomenių dėmesį nuo mokykloms keliamų tikslų ir uždavinių įgyvendinimo;

10.7. didės mokyklų konkurencija dėl mokinių, skatinanti mokyklas ne bendradarbiauti, o kovoti. Didės visuomenės nepasitenkinimas, nes atsiras ekonominės priešpriešos tarp šeimų pajamų ir vaikų mokyklose finansavimo ir ugdymo sąlygų;

10.8. vyks mokyklų, teikiančių kokybišką ugdymą, paieškos, tai sudarys sąlygas korupcijai.

11. Galimybės:

(prognozuojama situacija tvarkant mokyklų tinklą)

Mokyklų reorganizavimas arba struktūros pertvarka vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais ir šiais kriterijais:

11.1. mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, turi atitikti šiuos bendruosius kriterijus:

11.1.1. vykdomos bendrojo ugdymo programos, įregistruotos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre;

11.1.2. mokyklos vadovo, jo pavaduotojų ugdymui ir (ar) ugdymo skyrių vedėjų, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų turimas išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka Švietimo įstatyme ir švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus ar užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programose nustatytus reikalavimus (jeigu mokiniai mokomi pagal užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų švietimo programas);

11.1.3. mokykla aprūpinta bendrojo ugdymo programoms įgyvendinti reikalinga mokymo įranga ir mokymo priemonėmis, sukurta tinkama edukacinė aplinka. Mokyklos aplinka pritaikyta besimokančių mokinių, turinčių įgimtų ar įgytų sutrikimų, specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti, aprūpinta jiems ugdyti skirtomis techninės pagalbos ir specialiosiomis mokymo priemonėmis;

11.1.4. įgyvendinama teisė rinktis vieną iš privalomojo dorinio ugdymo dalykų: tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos tikybą arba etiką (išskyrus tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos mokyklas);

11.1.5. teikiama švietimo informacinė pagalba, mokiniams reikalinga psichologinė, specialioji pedagoginė, specialioji, socialinė pedagoginė pagalba, vykdomas profesinis orientavimas ir sveikatos priežiūra; mokykla gali būti sudariusi šių paslaugų teikimo sutartis su atitinkamas paslaugas teikiančiomis įstaigomis;

11.1.6. Savivaldybės mokykla užtikrina nemokamą mokymą pagal bendrojo ugdymo programas;

11.1.7. klasės, tam tikrais atvejais – jungtinės klasės sudaromos taip, kad užtikrintų bendrųjų ugdymo programų ir bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimą ir atitiktų klasių, jungtinių klasių bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose sudarymo mokslo metų pradžioje kriterijus. Didžiausias mokinių skaičius klasėje, jungtinėje klasėje per mokslo metus gali būti didinamas ne daugiau kaip dviem mokiniais;

11.2. mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas, turi atitikti šiuos specialiuosius kriterijus:

11.2.1. bendrojo ugdymo mokykla, kurios nuostatuose (įstatuose) numatytas mokymas tautinės mažumos kalba, užtikrina Švietimo įstatymo nustatytą asmenų teisę mokytis gimtąja kalba ir valstybine kalba;

11.2.2. bendrojo ugdymo mokykloje, kurioje mokoma valstybine kalba, tautinėms mažumoms priklausantiems mokiniams sudaromos sąlygos papildomai mokytis gimtosios kalbos, jeigu yra realus poreikis, tos kalbos specialistas;

11.2.3. specialioji mokykla klausos sutrikimą turintiems mokiniams, kurtiesiems sudaro sąlygas mokytis gimtosios (gestų) kalbos;

11.2.4. bendrojo ugdymo mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ar vidurinio ugdymo programą, į kurią įtraukti profesinio mokymo programos moduliai, turi licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą arba yra sudariusi su profesinio mokymo įstaiga profesinio mokymo programos modulių įgyvendinimo sutartį;

11.2.5. progimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokykla, mokydama pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, nesudaro jungtinių klasių;

11.2.6. gimnazijos tipo bendrojo ugdymo mokykla ir profesinio mokymo įstaigos gimnazijos skyrius vykdo akredituotą vidurinio ugdymo programą;

11.3. savivaldybės vidurinės mokyklos tipo mokykla vienuoliktąsias klases sudaro pagal šiuos kriterijus:

11.3.1. sudaro ne mažiau kaip tris vienuoliktąsias klases. Mokinių skaičiaus vidurkis vienuoliktosiose klasėse turi būti ne mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje;

11.3.2. sudaro ne mažiau kaip dvi vienuoliktąsias klases, jeigu vidurinio ugdymo programą vykdo tautinės mažumos kalba, vienintelė gyvenamojoje vietovėje esanti mokykla, įgyvendinanti atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus, visiems dalininkams (savininkui) sutikus. Mokinių skaičiaus vidurkis vienuoliktosiose klasėse turi būti ne mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje;

11.3.3. miesto ar kaimo gyvenamojoje vietovėje esanti vienintelė valstybine kalba ar kita mokomąja kalba mokykla ar mokykla, priskirta miesto pakraščio mokyklai, ar mokykla, esanti pasienio ruože, sudaro vienuoliktąją klasę esant ne mažiau kaip 15 mokinių;

11.3.4. savivaldybės teritorijoje esanti vienintelė tautinės mažumos kalba ar valstybine kalba mokykla sudaro vienuoliktąją klasę esant ne mažiau kaip 15 mokinių. Savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas gali vienuoliktojoje klasėje nustatyti mažesnį mokinių skaičių, jeigu papildomai skiriama tiek mokymo lėšų, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui vidurinio ugdymo programos klasėje pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką;

11.4. vidurinės mokyklos tipo mokykla specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams:

11.4.1. mokykla, vykdanti specializuotos ugdymo krypties programą, sudaro ne mažiau kaip dvi vienuoliktąsias klases. Mokinių skaičiaus vidurkis vienuoliktosiose klasėse turi būti ne mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje;

11.4.2. mokykla, skirta mokiniams, turintiems judesio ir padėties sutrikimų, ar mokykla, skirta mokiniams, turintiems regos sutrikimą, arba mokykla, skirta mokiniams, turintiems klausos sutrikimą, vienuoliktąją klasę sudaro esant ne mažiau kaip 5 mokiniams. Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), savininkas gali nustatyti mažesnį mokinių skaičių vienuoliktoje klasėje, jeigu šalyje tokia mokykla, vykdanti vidurinio ugdymo programą, yra vienintelė, ir papildomai skiria tiek mokymo lėšų, kiek jų trūksta iki sumos, nustatytos vidutiniam mokinių skaičiui vidurinio ugdymo programos klasėje pagal Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką;

11.4.3. sanatorijos mokykla, ligoninės mokykla, vaikų socializacijos centras, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokykla, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokykla vienuoliktąją klasę sudaro esant ne mažiau kaip 5 mokiniams. Esant mažiau mokinių, vienuoliktoji klasė gali būti jungiama su dvyliktąja klase;

11.5. vidurinės mokyklos tipo mokykla gali pretenduoti tapti gimnazija šiais atvejais:

11.5.1. savivaldybės bendrojoje mokykloje vykdoma pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis ir vidurinio ugdymo programa ar priimtas sprendimas nutraukti mokinių priėmimą mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, yra sudarytos ne mažiau kaip trys vienuoliktosios klasės, kuriose mokosi ne mažiau kaip 75 mokiniai;

11.5.2. bendrojoje mokykloje, jeigu ji yra vienintelė vidurinio ugdymo programą vykdanti valstybine ar tautinės mažumos kalba arba keliomis mokomosiomis kalbomis (valstybine ir tautinės mažumos ar tautinių mažumų), yra sudarytos ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės;

11.5.3. bendrosiose mokyklose: suaugusiųjų mokykloje, suaugusiųjų ir jaunimo mokykloje, mokykloje, priskirtoje miesto pakraščio mokyklai, sudarytos ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės;

11.5.4. bendrojoje mokykloje, kurioje ugdoma valstybine ar kita mokomąja kalba, jeigu ji yra vienintelė savivaldybėje, sudaryta ne mažiau kaip viena vienuoliktoji klasė;

11.5.5. mokyklose dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams: konservatorijoje, menų mokykloje, dailės mokykloje, sporto ar kitoje mokykloje, vykdančioje specializuoto ugdymo krypties programas, sudarytos ne mažiau kaip dvi vienuoliktosios klasės;

11.5.6. mokyklose dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų ar mokyklose dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams: specialiojoje mokykloje, specialiojo ugdymo centre, sanatorijos mokykloje, ligoninės mokykloje, lietuvių namuose, vaikų socializacijos centre, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokykloje, tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokykloje, sudaryta ne mažiau kaip viena vienuoliktoji klasė.

12. Optimizuojant mokyklų tinklą pagal anksčiau minėtus mokyklų tinklo pertvarkos kriterijus ir klasių komplektavimo principus:

12.1. didės bendrojo ugdymo prieinamumas ir lygios galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą (bus sudarytos sąlygos visiems norintiesiems ugdytis pagal ikimokyklinio ugdymo programas, daugiau mokinių galės mokytis gimnazijų 1–4 klasėse);

12.2. sureguliavus mokinių srautus lėšas, kurios tenka laisvoms mokymosi vietoms finansuoti, bus galima panaudoti ugdymo bazei atnaujinti ir modernizuoti (informacinėms technologijoms, vadovėliams ir kt.), pagalbai teikti, ugdymui diferencijuoti ir individualizuoti, mokytojų kvalifikacijai kelti;

12.3. mokyklų patalpos bus atnaujinamos ir modernizuojamos;

12.4. mažės mokyklų išlaikymo kaštai;

12.5. kiekvienos seniūnijos mokyklos teiks panašios kokybės išsilavinimą;

12.6. pertvarkant mokyklų tinklą palaipsniui, bus mažiau mokytojų įdarbinimo problemų;

12.7. plėtojant švietimo paslaugų spektrą, atsiras naujų darbo vietų;

12.8. Savivaldybei nereikės papildomai iš biudžeto lėšų skirti mokytojų atlyginimams;

12.9. gerės ugdymo kokybė ir regiono mokinių konkurencingumas.

V. MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ FORMALIOJO ŠVIETIMO PROGRAMAS, TINKLO KŪRIMO STRATEGINIS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

13. Savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą Kauno mieste už valstybės skiriamas mokinio krepšelio, kitas lėšas ir Kauno miesto savivaldybei pakeliamą kainą, formuojant darniai veikiančią, nuolat atsinaujinančią švietimo programų įvairovę, jų prieinamumą užtikrinančią ir atsakomybe už švietimo kokybę besidalijančių valstybinių, Kauno miesto savivaldybės ir nevalstybinių mokyklų tinklo sistemą.

14. Uždaviniai:

14.1. sudaryti sąlygas visose miesto švietimo įstaigose kiekvienam mokiniui gauti valstybės reglamentuotą ugdymo turinį;

14.2. padidinti ikimokyklinio ugdymo vietų skaičių;

14.3. užtikrinti Švietimo įstatyme reglamentuotą pagalbą mokiniui;

14.4. pagerinti mokymosi aplinką, praturtinant mokyklų mokymo bazę mokymo priemonėmis pagal ugdymo programas;

14.5. pasiekti, kad visose švietimo įstaigose būtų tinkamos sanitarinės ir higienos sąlygos;

14.6. efektyviai panaudoti žmogiškuosius, ūkinius ir finansinius išteklius, tinkamai komplektuojant mokyklas ir klases jose pagal bendruosiuose ugdymo planuose ir Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje nustatytus reikalavimus.

VI. MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS PRIORITETAI IKI 2015 METŲ

15. Kauno miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos prioritetai:

15.1. kokybiško ugdymo turinio garantija kiekvienam mokiniui;

15.2. vaiko fizinio ir psichologinio saugumo užtikrinimas;

15.3. mokymosi aplinkos pagerinimas užtikrinant sanitarines ir higienos normas;

15.4. efektyvus žmogiškųjų, ūkinių ir finansinių išteklių panaudojimas;

15.5. Kauno miesto mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklas kuriamas vadovaujantis švietimo sistemos principais: lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo ir tęstinumo.

VII. LAUKIAMI REZULTATAI IKI 2015 METŲ

16. Visi norintieji mokysis gimnazijų klasėse.

17. Visi mokiniai mokysis viena pamaina.

18. Pagerės mokinių mokymosi sąlygos ir bus užtikrinama programų pasirinkimo įvairovė (vidurinės mokyklos pertvarkytos į progimnazijas, pagrindines mokyklas ir gimnazijas).

19. Padidės ikimokyklinio ugdymo vietų skaičius.

20. Reorganizuojamų ir pertvarkomų mokyklų mokytojams pagal galimybes bus sudaromos įsidarbinimo galimybės (surinkti duomenys, kiek Kauno mokyklose dirba pensinio amžiaus mokytojų ir kokių specialybių mokytojų reikės).

21. Pagerės ugdymo kokybė ir mokymo bazė, nes bus sutaupomos lėšos švietimui.

22. Sutaupytos lėšos liks švietimo sistemoje.

23. Pagerės mokinių saugumas mokiniams mokantis kirting tipų mokyklose.

24. Bus racionaliai naudojamos Savivaldybės lėšos.

VIII. PAGRINDINIŲ REZULTATŲ RODIKLIAI IR NUMATOMAS MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS VERTINIMAS

Eil. Nr.	Rodiklis	Minimalus rezultatas	Maksimalus rezultatas
1	2	3	4
1.	Pamainingumas	Visi mokiniai mokosi viena pamaina	Visi mokiniai mokosi viena pamaina, išspręstas mokinių užimtumas. Tėvų pageidavimu mokiniai dalyvauja pailgintos darbo dienos grupėse
2.	Mokyklų ir klasių užpildomumas	Mokyklos užpildomumas: pradinės – 200 mokinių progimnazijos ir pagrindinės (išskyrus miesto pakraščio mokyklas) – 300–400 mokinių gimnazijos (išskyrus miesto pakraščio gimnazijas) – 600 mokinių. Klasės mokinių skaičiaus vidurkis: pradinės – 22 mokiniai progimnazijos, pagrindinės ir gimnazijos (išskyrus miesto pakraščio mokyklas) – 25 mokiniai	Mokyklos užpildomumas: pradinės (priklauso nuo mokyklos turimo patalpų ploto) – 300 mokinių progimnazijos ir pagrindinės (išskyrus miesto pakraščio mokyklas) – 600 mokinių gimnazijos (išskyrus miesto pakraščio gimnazijas) – 800 mokinių. Klasės mokinių skaičiaus vidurkis: pradinės (priklauso nuo mokyklos turimo patalpų ploto) – 23 mokiniai, progimnazijos, pagrindinės ir gimnazijos (išskyrus miesto pakraščio mokyklas) – 27 mokiniai
3.	Ikimokyklinio ugdymo vietų skaičius	Lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikų skaičius –13100	Lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikų skaičius –13600
4.	Vaikų užimtumas neformaliojo ugdymo srityje	Stabilus vaikų užimtumas	Nuolat gerėjantis vaikų užimtumas
5.	Mokinio krepšelio lėšų pakankamumas	Mokinio krepšelio lėšų dalis darbo užmokesčiui pakankama visose švietimo įstaigose	Mokinio krepšelio lėšų pakanka darbo užmokesčiui, mokytojų kvalifikacijai ir mokymo priemonėms. Užtikrinamas švietimo įstaigos pareigybių skaičiaus finansavimo būtinumas. Užtikrinamos sanitarinės ir higienos sąlygos
6.	Vieno mokinio ugdymo kaina	Vieno mokinio ugdymo kaina turi derėti su tais metais nustatytu mokinio krepšelio dydžiu	Vieno mokinio ugdymo kaina turi atitikti ar viršyti mokinio krepšelio lėšų dydį
7.	Švietimo įstaigų, turinčių leidimą –higienos pasą, skaičius	Visos švietimo įstaigos turi leidimą – higienos pasą	Ketvirtos kategorijos pastatų grupė sudaro ne daugiau kaip 10 proc. visų švietimo įstaigų pastatų. Iki 10 proc. pirmos ir antros kategorijų švietimo įstaigų pastatų
8.	Mokinių tėvų pasitenkinimas ugdymo kokybe	Didžioji dalis tėvų 60 proc. labai gerai ir gerai vertina gaunamą ugdymo kokybę	Absoliuti dauguma tėvų 75 proc. labai gerai ir gerai vertina gaunamą ugdymo kokybę
9.	Tarifikuotų valandų klasės komplektui skaičius	Vidutinis tarifikuotų valandų klasės komplektui skaičius yra stabilus	Vidutinis tarifikuotų valandų klasės komplektui skaičius didėja
10.	Pagalbą mokiniui teikiančių darbuotojų skaičius	Pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis stabilus	Pagalbą teikiančių specialistų ir mokinių skaičiaus santykis gerėja
11.	Švietimui skiriamų Savivaldybės biudžeto lėšų dalis	Švietimui skiriama 52 proc. Savivaldybės biudžeto lėšų	Švietimui skiriama 54 proc. Savivaldybės biudžeto lėšų

_________________________

Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo

mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų

bendrojo plano 1 priedas

(Kauno miesto savivaldybės tarybos

2014 m. vasario 27 d.

sprendimo Nr. T-125 redakcija)

kAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO Mokyklų steigimo, reorganizavimo, LIKVIDAVIMO, PERTVARKYMO IR STRUKTŪRINIŲ PERTVARKYMŲ 2012–2015 METŲ PRIEMONIŲ planas

Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūrinių pertvarkymų 2012–2015 metų priemonių plano tikslas – sudaryti sąlygas mokinių kokybiško ugdymosi poreikių tenkinimo tęstinumui skirtingo tipo mokyklose, įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas.

Esminės nuostatos:

1. Švietimo tinklas formuojamas atsižvelgiant į gyventojų poreikių prieinamumą ir lygias galimybes.

2. Kiekvienam besimokančiajam užtikrinamas ir garantuojamas valstybės finansuojamas ugdymo turinys.

3. Gimnazijos keturmetės, išskyrus Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“, nurodytus atvejus.

4. Mokyklos, kurių klasių komplektavimas neatitinka Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, gali būti reorganizuojamos ar pertvarkomos Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrojo plano įgyvendinimo eigoje.

5. Ikimokyklinis ugdymas tenkinamas steigiant ikimokyklinio ugdymo grupes švietimo paskirties laisvose patalpose.

6. Jei yra galimybė, į laisvas bendrojo ugdymo mokyklų patalpas perkeliamos pradinės mokyklos. Atlaisvintose patalpose steigiamos ikimokyklinio ugdymo grupės.

7. Laisvos patalpos gali būti panaudojamos privačiai iniciatyvai (nevalstybinėms mokykloms kurtis).

8. Bendrasis ugdymas organizuojamas teikiant pirmumą renovuotiems pastatams, atitinkantiems higienos reikalavimus ir seniūnijos gyventojų poreikius.

9. Patalpos, nereikalingos švietimo poreikiams tenkinti, perduodamos kitoms Kauno miesto savivaldybės reikmėms arba privatizuojamos.

10. Įdarbinant mokytojus pirmenybė teikiama aukštos kvalifikacijos ir socialinių garantijų neturintiems pedagogams. Skatinama mokytojus dalyvauti įvairiose mokytojų perkvalifikavimo programose.

11. Atsižvelgiant į mokinių judėjimo srautus ir poreikius, koreguojami viešojo transporto maršrutai.

12. Mokykla, vykdanti specializuotos ugdymo krypties programą, sudaro ne mažiau kaip dvi vienuoliktąsias klases. Mokinių skaičiaus vidurkis vienuoliktosiose klasėse turi būti ne mažesnis už nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje.

13. Vidutinis mokinių skaičius atitinkamos programos klasėje turi atitikti nustatytąjį Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikoje.

14. Bendradarbiaujama su profesinėmis mokyklomis, įgyvendinant pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą.

15. Vykdoma Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrojo plano stebėsena, prireikus (kasmet ar pasikeitus teisės aktams) jis koreguojamas.

Eil. Nr.	Mokyklos pavadinimas, tipas, vykdomos formaliojo ir neformaliojo švietimo programos, savininkas (-ai), iš viso mokinių (klasių) skaičius ir 10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius 2013 m. rugsėjo 1 d.		Mokyklos steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos būdai ir etapai, mokinių ugdymosi tęstinumas		Planuojama steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo ir struktūros pertvarkos pabaigos data		Mokyklos pavadinimas, tipas, vykdomos programos po reorganizavimo, likvidavimo, pertvarkymo, struktūros pertvarkos, įsteigimo
1	2		3		4		5
Aleksoto seniūnija
1.	Kauno Jurgio Dobkevičiaus vidurinė mokykla Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 477 (23) 10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 49 (2)		Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į progimnaziją. Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Jurgio Dobkevičiaus mokyklos patalpose esančiame Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos skyriuje		2015-08-31		Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazija Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis
2.	Kauno šv. Pranciškaus mokykla Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė ir Vilkaviškio arkivyskupijos kurija Mokinių (klasių) skaičius – 546 (26) 10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 48 (2)		Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į specializuoto ugdymo gimnaziją. 2015 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas		2015-08-31		Kauno šv. Pranciškaus gimnazija Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specializuoto ugdymo krypties programos
3.	Kauno Tirkiliškių mokykla-darželis Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 113 (6)		Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą tęstinumas – Šv. Pranciškaus ir Jurgio Dobkevičiaus mokyklose			–		Kauno Tirkiliškių mokykla -darželis Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos
Centro seniūnija
4.	Kauno „Aušros“ gimnazija Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 763 (29) Gimnazijos patalpose besimokančių Kauno Senamiesčio progimnazijos 5–8-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 428 (15)		Gimnazijos patalpose mokysis Senamiesčio progimnazijos 5–8-ųjų klasių mokiniai			–		Kauno „Aušros“ gimnazija Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa
5.	Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 811 (31) Gimnazijos patalpose besimokančių Kauno Vinco Kudirkos progimnazijos 5–8-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 105 (4)		Gimnazijos skyrius veiks V. Čepinskio g. 7			–		Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa
6.	Kauno Maironio universitetinė gimnazija Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 506 (18)		–			–		Kauno Maironio universitetinė gimnazija Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa
7.	Kauno Vinco Kudirkos progimnazija Pradinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 701 (27)		Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje			–		Kauno Vinco Kudirkos progimnazija Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis
8.	Kauno „Saulės“ gimnazija Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 876 (31)	–				–		Kauno „Saulės“ gimnazija Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa
9.	Kauno Aleksandro Puškino gimnazija Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 880 (47)	–				–		Kauno Aleksandro Puškino gimnazija Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Suaugusiųjų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos
10.	Kauno Senamiesčio progimnazija Pradinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 719 (28)	Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – „Aušros“ ir Jono Jablonskio gimnazijose				–		Kauno Senamiesčio progimnazija Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis
Dainavos seniūnija
11.	Kauno „Atžalyno“ vidurinė mokykla Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 779 (33)	Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į progimnaziją. 2014-09-01 nekomplektuos 11-ųjų klasių. Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – „Varpo“ ir Antano Smetonos gimnazijose				2015-08-31		Kauno „Atžalyno“ progimnazija Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis
12.	Kauno Dainavos pagrindinė mokykla Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 575 (27)	Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – „Varpo“ ir Antano Smetonos gimnazijose				–		Kauno Dainavos pagrindinė mokykla Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
13.	Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla- -daugiafunkcis centras Ikimokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 227 (11)	Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – „Vyturio“, „Varpo“ ir Antano Smetonos gimnazijose				–		Kauno Aleksandro Stulginskio mokykla -daugiafunkcis centras Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
14.	Kauno Viktoro Kuprevičiaus pagrindinė mokykla Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 547 (26)	Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – „Vyturio“, „Varpo“ ir Antano Smetonos gimnazijose				–		Kauno Viktoro Kuprevičiaus pagrindinė mokykla Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
15.	Kauno Juozo Urbšio katalikiška vidurinė mokykla Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė ir Kauno arkivyskupijos kurija Mokinių (klasių) skaičius –1045 (40) 10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 75 (3)	Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į gimnaziją, įgyvendinančią savitos pedagoginės sistemos elementus 2015 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas				2015-08-31		Kauno Juozo Urbšio gimnazija Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos
16.	Kauno Bernardo Brazdžionio pagrindinė mokykla Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 345 (17)	Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš pagrindinės mokyklos į mokyklą-daugiafunkcį centrą. Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – „Varpo“ gimnazijoje				2014-08-31		Kauno Bernardo Brazdžionio mokykla- -daugiafunkcis centras Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
17.	Kauno „Vyturio“ katalikiška vidurinė mokykla Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė ir Kauno arkivyskupijos kurija Mokinių (klasių) skaičius – 1211 (49) 10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 75 (3)	Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į gimnaziją, įgyvendinančią savitos pedagoginės sistemos elementus 2015 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas				2015-08-31		Kauno „Vyturio“ gimnazija Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos
18.	Kauno Tito Masiulio jaunimo mokykla Pagrindinio ugdymo programa Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 87 (8)	–				–		Kauno Tito Masiulio jaunimo mokykla Pagrindinio ugdymo programa
Gričiupio seniūnija
19.	Kauno „Varpo“ gimnazija Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 578 (23)	Tęsiamas vidaus struktūros pertvarkymas į keturmetę gimnaziją				2015-08-31		Kauno „Varpo“ gimnazija Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa
20.	Kauno Simono Daukanto vidurinė mokykla Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 515 (23)	Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į progimnaziją. 2014-09-01 nekomplektuos 11-ųjų klasių. Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – „Saulės“ ir „Varpo“ gimnazijose				2015-08-31		Kauno Simono Daukanto progimnazija Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis
21.	Kauno Kovo 11-osios vidurinė mokykla Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 525 (28) 10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 47 (2)	Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į gimnaziją, įgyvendinančią savitos pedagoginės sistemos elementus. 2015 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas				2015-08-31		Kauno Kovo 11-osios gimnazija Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio specialiojo ugdymo programos
22.	Kauno „Nemuno“ pagrindinė mokykla Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 325 (17)	Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš pagrindinės mokyklos į mokyklą-daugiafunkcį centrą. Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje				2014-08-31		Kauno „Nemuno“ mokykla- -daugiafunkcis centras Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
23.	Kauno Jono Žemaičio-Vytauto progimnazija Pradinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 286 (15)	Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – „Varpo“ gimnazijoje				–		Kauno Jono Žemaičio -Vytauto progimnazija Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis
24.	Kauno „Varpelio“ pradinė mokykla Pradinio ugdymo programa Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 387 (16)	Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą tęstinumas – „Vyturio“ ir Simono Daukanto mokyklose				–		Kauno „Varpelio“ pradinė mokykla Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos
25.	Kauno mokykla-darželis „Šviesa“ Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 219 (10)	Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą tęstinumas – Jono Žemaičio-Vytauto progimnazijoje, „Vyturio“ ir Simono Daukanto mokyklose				–		Kauno mokykla-darželis „Šviesa“ Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos
26.	Kauno jaunimo mokykla Pagrindinio ugdymo programa Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 98 (7)	–				–		Kauno jaunimo mokykla Pagrindinio ugdymo programa
Eigulių seniūnija
27.	Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazija Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa Savivaldybė ir Vytauto Didžiojo universitetas Mokinių (klasių) skaičius – 940 (32)	–				–		Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazija Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa
28.	Kauno Pilėnų pagrindinė mokykla Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 503 (23)	Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Antano Smetonos ir Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijose				–		Kauno Pilėnų pagrindinė mokykla Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
29.	Kauno Antano Smetonos gimnazija Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 857 (31)	–				–		Kauno Antano Smetonos gimnazija Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa
30.	Kauno Martyno Mažvydo pagrindinė mokykla Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 661 (31)	Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Antano Smetonos ir Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijose				–		Kauno Martyno Mažvydo pagrindinė mokykla Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
31.	Kauno Kazio Griniaus progimnazija Pradinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 806 (34)	Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Antano Smetonos ir Vytauto Didžiojo universiteto „Rasos“ gimnazijose				–		Kauno Kazio Griniaus progimnazija Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis
32.	Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų mokykla Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė ir Vidaus reikalų ministerija Mokinių (klasių) skaičius – 282 (16)	2015 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas. Mokykloje įgyvendinami atskiri savitos pedagoginės sistemos elementai, nustatyti švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje sausumos kadetų ugdymo sampratoje				2015-08-31		Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų gimnazija Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos su atskirais sausumos kadetų ugdymo sampratos elementais
33.	Kauno „Vėtrungės“ pradinė mokykla Pradinio ugdymo programa Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 272 (14)	Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą tęstinumas – Martyno Mažvydo ir Pilėnų pagrindinėse mokyklose. Mokykloje įgyvendinami atskiri savitos pedagoginės sistemos elementai, nustatyti švietimo ir mokslo ministro patvirtintoje Š. Suzuki talentų ugdymo sampratoje				–		Kauno „Vėtrungės“ pradinė mokykla Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos su atskirais Š. Suzuki talentų ugdymo sampratos elementais
34.	Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla Pradinio ugdymo programa Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 285 (12)	Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą tęstinumas – Martyno Mažvydo ir Pilėnų pagrindinėse mokyklose				–		Kauno „Paparčio“ pradinė mokykla Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos
Panemunės seniūnija
35.	Kauno Rokų vidurinė mokykla Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 380 (19) 10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 34 (2)	Pertvarkoma į miesto pakraščio gimnaziją. 2014 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas. Gimnazijos skyrius veiks Vokiečių g. 164				2015-08-31		Kauno Rokų gimnazija Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos
36.	Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 196 (11)	Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Šančių mokyklos patalpose esančiame Jono Jablonskio gimnazijos skyriuje arba pertvarkytos Rokų gimnazijos skyriuje				–		Kauno Vaišvydavos pagrindinė mokykla Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
37.	Kauno Vaidoto pagrindinė mokykla Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 174 (10)	Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą iš pagrindinės mokyklos į mokyklą-daugiafunkcį centrą. Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Šančių mokyklos patalpose esančiame Jono Jablonskio gimnazijos skyriuje arba pertvarkytos Rokų gimnazijos skyriuje				2014-08-31		Kauno Vaidoto mokykla-daugiafunkcis centras Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
38.	Kauno „Šilo“ pradinė mokykla Pradinio ugdymo programa Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 263 (11)	Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą tęstinumas – Vaidoto mokykloje-daugiafunkciame centre ir Šančių pagrindinėje mokykloje				–		Kauno „Šilo“ pradinė mokykla Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos
39.	Kauno Panemunės pradinė mokykla Pradinio ugdymo programa Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 280 (11)	Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą tęstinumas – Vaidoto mokykloje-daugiafunkciame centre ir Šančių pagrindinėje mokykloje				–		Kauno Panemunės pradinė mokykla Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos
Petrašiūnų seniūnija
40.	Kauno Palemono vidurinė mokykla Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 436 (21) 10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 34 (2)	Pertvarkoma į miesto pakraščio gimnaziją. 2014 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas				2015-08-31		Kauno Palemono gimnazija Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos
41.	Kauno humanitarinė pagrindinė mokykla Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 359 (17)	–				–		Kauno humanitarinė pagrindinė mokykla Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
Šančių seniūnija
42.	Kauno Šančių vidurinė mokykla Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 429 (18) 10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 52 (2)	Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į pagrindinę mokyklą. Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Šančių mokyklos patalpose esančiame Jono Jablonskio gimnazijos skyriuje arba pertvarkytos Rokų gimnazijos skyriuje				2015-08-31		Kauno Šančių pagrindinė mokykla Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
43.	Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija Pradinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 315 (16)	Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – „Varpo“ ir Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijose				–		Kauno technologijos universiteto Vaižganto progimnazija Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis
44.	Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius –372 (18)	Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Stepono Dariaus ir Stasio Girėno ir „Aušros“ gimnazijose				–		Kauno „Žiburio“ pagrindinė mokykla Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
45.	Kauno Motiejaus Valančiaus pradinė mokykla Pradinio ugdymo programa Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 190 (9)	Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą tęstinumas – Šančių pagrindinėje mokykloje				2015-08-31		Kauno Motiejaus Valančiaus pradinė mokykla Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos
46.	Kauno mokykla-darželis „Žiburėlis“ Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 109 (5)	Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programą tęstinumas – „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje				–		Kauno mokykla-darželis „Žiburėlis“ Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos
Šilainių seniūnija
47.	Kauno „Santaros“ gimnazija Pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 669 (24)	Tęsiamas struktūros pertvarkymas į keturmetę gimnaziją				2015-08-31		Kauno „Santaros“ gimnazija Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa
48.	Kauno Milikonių vidurinė mokykla Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius –757 (32) 10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius –36 (2)	Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į pagrindinę mokyklą. Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – „Santaros“ gimnazijoje				2015-08-31		Kauno Milikonių pagrindinė mokykla Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
49.	Kauno šv. Kazimiero pagrindinė mokykla\ Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 366 (19)	Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Jono Basanavičiaus ir „Santaros“ gimnazijose				–		Kauno šv. Kazimiero pagrindinė mokykla Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
50.	Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 658 (23)	Tęsiamas struktūros pertvarkymas į keturmetę gimnaziją				2015-08-31		Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa
51.	Kauno Juozo Grušo meno vidurinė mokykla Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 1257 (47) 10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 83 (3)	Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į gimnaziją, įgyvendinančią atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus 2015 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas				2015-08-31		Kauno Juozo Grušo meno gimnazija Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos
52.	Kauno Tado Ivanausko progimnazija Pradinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 480 (21)	Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Jono Basanavičiaus gimnazijoje				–		Kauno Tado Ivanausko progimnazija Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis
53.	Kauno Prano Mašioto pradinė mokykla Pradinio ugdymo programa Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 371 (14)	Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį tęstinumas – Tado Ivanausko progimnazijoje				–		Kauno Prano Mašioto pradinė mokykla Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos
54.	Kauno „Ryto“ pradinė mokykla Pradinio ugdymo programa Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 337 (14)	Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį tęstinumas – Tado Ivanausko progimnazijoje				–		Kauno „Ryto“ pradinė mokykla Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos
Vilijampolės seniūnija
55.	Kauno Stasio Lozoraičio vidurinė mokykla Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 469 (23) 10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 30 (1)	Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į pagrindinę mokyklą				2015-08-31		Kauno Stasio Lozoraičio pagrindinė mokykla Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
56.	Kauno Veršvų vidurinė mokykla Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 794 (37) 10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 56 (2)	Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į gimnaziją, įgyvendinančią atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus 2015 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas				2015-08-31		Kauno Veršvų gimnazija Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos
57.	Kauno Jono ir Petro Vileišių pagrindinė mokykla Pradinio ir pagrindinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 486 (23)	Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą iš pagrindinės mokyklos į mokyklą-daugiafunkcį centrą. Ugdymo pagal vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Jono Basanavičiaus, „Santaros“, „Aušros“ ir Maironio universitetinėje gimnazijose				2014-08-31		Kauno Jono ir Petro Vileišių mokykla-daugiafunkcis centras Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos
Žaliakalnio seniūnija
58.	Kauno Jono Jablonskio gimnazija Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 818 (29)			Gimnazijos skyrius veiks Vokiečių g.164		–		Kauno Jono Jablonskio gimnazija Pagrindinio ugdymo programos antroji dalis ir vidurinio ugdymo programa
59.	Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo vidurinė mokykla Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 419 (18) 10-ųjų klasių mokinių (klasių) skaičius – 45 (2)			Pertvarkoma iš vidurinės mokyklos į regioninę sporto gimnaziją. 2015 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas		2015-08-31		Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazija Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir specializuoto ugdymo krypties programos
60.	Kauno „Purienų“ vidurinė mokykla Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 1020 (40)			Pertvarkoma struktūra keičiant mokyklos tipą – iš vidurinės mokyklos į specializuoto ugdymo gimnaziją 2015 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas		2015-08-31		Kauno „Purienų“ gimnazija Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specializuoto ugdymo krypties programos
61.	Kauno Žaliakalnio progimnazija Pradinio ugdymo programa ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 323 (15)			Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir vidurinio ugdymo programą tęstinumas – Jono Jablonskio ir „Saulės“ gimnazijose		–		Kauno Žaliakalnio progimnazija Priešmokyklinio, pradinio ugdymo programos ir pagrindinio ugdymo programos pirmoji dalis
62.	Kauno Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla Pradinio ugdymo programa Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 226 (10)			Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį tęstinumas – Žaliakalnio progimnazijoje		–		Kauno Vinco Bacevičiaus pradinė mokykla Priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos
63.	Kauno mokykla-darželis „Rūtelė“ Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo programos Savivaldybė Mokinių (klasių) skaičius – 290 (11)			Ugdymo pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį tęstinumas – Žaliakalnio progimnazijose ir „Purienų“ mokykloje		–		Kauno mokykla-darželis „Rūtelė“ Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programos
Mokymo centrai ir specialiosios mokyklos
64.	Kauno „Aitvaro“ vidurinė mokykla Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė			2014 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas		2015-08-31		Kauno „Aitvaro“ mokykla Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos
65.	Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras Pradinio, pagrindinio ir specialiojo ugdymo programos Savivaldybė			–		–		Kauno Prano Daunio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, specialiojo ir socialinių įgūdžių ugdymo programos
66.	Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras Pradinio, pagrindinio ir specialiojo ugdymo programos Savivaldybė			–		–		Kauno kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, specialiojo ir socialinių įgūdžių ugdymo programos
67.	Kauno Jono Laužiko specialioji mokykla Pradinio, pagrindinio ir specialiojo ugdymo programos Savivaldybė			–		–		Kauno Jono Laužiko specialiojo ugdymo centras Pradinio, pagrindinio, specialiojo ir socialinių įgūdžių ugdymo programos
68.	Kauno specialioji mokykla Pradinio, pagrindinio, vidurinio ir specialiojo ugdymo programos Savivaldybė			2014 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas		2015-08-31		Kauno specialioji mokykla Pradinio, pagrindinio, vidurinio ir socialinių įgūdžių ugdymo programos
69.	Kauno suaugusiųjų mokymo centras Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė			–		–		Kauno suaugusiųjų mokymo centras Suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos
70.	Kauno vaikų abilitacijos centras Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos Pradinio ir specialiojo ugdymo programos Savivaldybė			–		–		Kauno vaikų abilitacijos centras Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir specialiojo ugdymo programos
71.	Kauno Vandos Tumėnienės vaikų reabilitacijos centro mokykla Ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos Savivaldybė			2014 m. vidurinio ugdymo programos akreditavimas		2015-08-31		Kauno Vandos Tumėnienės vaikų reabilitacijos centro mokykla Ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programos
Mokyklų steigimas
72.	Kauno Romainių pagrindinė mokykla Savivaldybė			Įsteigiama pagrindinė mokykla naujame pastate arba Veršvų mokyklos išplėstame pastate Romainiuose. Jeigu bus finansinių galimybių, senosiose patalpose įkuriama mokykla-darželis		Steigimo data bus nustatyta atskiru Tarybos sprendimu		Kauno Romainių pagrindinė mokykla Priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programos

___________________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. T-15, 2013-01-17, paskelbta TAR 2013-01-17, i. k. 2013-00428

Nr. T-125, 2014-02-27, paskelbta TAR 2014-03-04, i. k. 2014-02589

Kauno miesto savivaldybės

bendrojo ugdymo mokyklų

tinklo pertvarkos 2012–2015 metų

bendrojo plano 2 priedas

MOKYTOJŲ KVALIFIKACIJŲ ATNAUJINIMO IR ĮDARBINIMO PLANAS

Bendrosios nuostatos

1. Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 48 straipsniu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 (Žin., 2011, Nr. 79-3869), 35.2 punktu, Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-1680 (Žin., 2011, Nr. 115-5419) ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-2668 „Dėl išimties atvejų, kada leidžiama dirbti daugiau negu 36 valandas per savaitę“ (Žin., 2005, Nr. 152-5609).

2. Mokyklos vadovas mokytojus priima ir atleidžia Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokytojas priimamas dirbti atrankos būdu (pokalbis).

3. Užtikrinamas informacijos apie laisvas mokytojo pareigybes viešumas, informacija skelbiama mokyklos, Kauno miesto savivaldybės ir Darbo biržos interneto svetainėse.

Situacijos analizė

Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ 35.2 punkte yra nurodyta, kad mokyklų tinklo pertvarkos bendrajam planui įgyvendinti rengiami jų priedai. Vienas iš tokių priedų yra Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo planas. Šį dokumentą privalo rengti mokyklos steigėjas, tačiau jis neturi teisinių galimybių įdarbinti mokytojus, nes vadovaujantis Mokytojų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. V-1680, į darbą mokytojus priima mokyklos vadovas.

Siekiant numatyti mokytojų įdarbinimo galimybes 2010 m. ir 2011 m., buvo surinkti duomenys apie Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose dirbančius mokytojus ir atlikta išsami jų analizė.

Bendra informacija apie Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokytojus

Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų pasiskirstymas pagal pagrindinius dėstomus dalykus (procentai nuo bendro mokytojų skaičiaus)

Pagrindinius dalykus dėstančių mokytojų, kurių amžius yra didesnis negu 63 metai, skaičius, Kauno miesto mokyklose

Kauno miesto savivaldybės mokyklų mokytojų kvalifikacija

(procentai nuo konkretų dalyką dėstančių mokytojų skaičiaus)

Kontaktinių valandų skaičiaus paskirstymas Kauno miesto savivaldybės mokyklose pagal pagrindinius dalykus 2011–2012 m.

(procentai nuo bendro kontaktinių valandų, skirtų pagrindiniams dalykams, skaičiaus)

Kitų kontaktinių valandų (dalykų moduliams, neformaliajam ugdymui ir kt.) skaičiaus paskirstymas Kauno miesto savivaldybės mokyklose pagal pagrindinius dalykus 2011–2012 m.

(procentai nuo bendro kontaktinių valandų, skirtų kitiems dalykams, skaičiaus)

Kontaktinių valandų vidurkis mokytojui pagal mokyklų tipus ir dalykus Kauno miesto savivaldybės mokyklose 2011–2012 m.

Kontaktinių valandų vidurkis mokytojui pagal mokyklų tipus Kauno miesto savivaldybės mokyklose 2011–2012 m.

Gimtosios kalbos (lietuvių), anglų kalbos, prancūzų kalbos, vokiečių kalbos, rusų kalbos (užsienio), istorijos (ir politologijos), matematiko, informacinių technologijų, gamtos ir žmogaus, geografijos (ir politologijos), biologijos, ekonomikos, fizikos (ir astronomijos), chemijos, dailės, muzikos, technologijų, kūno kultūros, tikybos, etikos dalykai

Bendra informacija apie Kauno miesto savivaldybės gimnazijų mokytojus

Kauno miesto savivaldybės gimnazijų mokytojų pasiskirstymas pagal pagrindinius dėstomus dalykus (procentai nuo bendro mokytojų skaičiaus)

Pagrindinius dalykus gimnazijose dėstančių mokytojų, kurių amžius yra didesnis negu 63 metai, skaičius

Gimnazijų mokytojų kvalifikacija (procentai nuo konkretų dalyką dėstančių mokytojų skaičiaus)

Kontaktinių valandų skaičiaus gimnazijose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus

2011–2012 m.

(procentai nuo bendro kontaktinių valandų, skirtų pagrindiniams dalykams, skaičiaus)

Kitų kontaktinių valandų (dalykų moduliams, neformaliajam ugdymui ir kt.) skaičiaus gimnazijose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus 2011–2012 m.

Bendra informacija apie Kauno miesto savivaldybės vidurinių mokyklų mokytojus

Kauno miesto savivaldybės vidurinių mokyklų mokytojų pasiskirstymas pagal pagrindinius dėstomus dalykus (procentai nuo bendro mokytojų skaičiaus)

Pagrindinius dalykus dėstančių mokytojų, kurių amžius yra didesnis negu 63 metai, skaičius vidurinėse mokyklose

Vidurinių mokyklų mokytojų kvalifikacija

(procentai nuo konkretų dalyką dėstančių mokytojų skaičiaus)

Kontaktinių valandų skaičiaus vidurinėse mokyklose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus 2011–2012 m. (procentai nuo bendro kontaktinių valandų skaičiaus skirtų pagrindiniams dalykams)

Kitų kontaktinių valandų (dalykų moduliams, neformaliajam ugdymui ir kt.) skaičiaus vidurinėse mokyklose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus 2011–2012 m.

(procentai nuo bendro kontaktinių valandų skaičiaus skirtų kitiems dalykams)

Bendra informacija apie Kauno miesto savivaldybės pagrindinių mokyklų mokytojus

Mokytojų pasiskirstymas pagrindinėse mokyklose pagal pagrindinius dėstomus dalykus

(procentai nuo bendro mokytojų skaičiaus)

Pagrindinius dalykus dėstančių mokytojų, kurių amžius yra didesnis negu 63 metai, skaičius pagrindinėse mokyklose

Pagrindinių mokyklų mokytojų kvalifikacija

(procentai nuo konkretų dalyką dėstančių mokytojų skaičiaus)

Kontaktinių valandų skaičiaus pagrindinėse mokyklose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus 2011–2012 m.

(procentai nuo bendro kontaktinių valandų, skirtų pagrindiniams dalykams, skaičiaus)

Kitų kontaktinių valandų (dalykų moduliams, neformaliajam ugdymui ir kt.) skaičiaus pagrindinėse mokyklose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus 2011–2012 m.

(procentai nuo bendro kontaktinių valandų, skirtų kitiems dalykams, skaičiaus)

Bendra informacija apie Kauno miesto savivaldybės progimnazijų mokytojus

Kauno miesto savivaldybės progimnazijų mokytojų pasiskirstymas pagal pagrindinius dėstomus dalykus (procentai nuo bendro mokytojų skaičiaus)

Pagrindinius dalykus dėstančių mokytojų, kurių amžius yra didesnis negu 63 metai, skaičius progimnazijose

Progimnazijose mokytojų kvalifikacija

(procentai nuo konkretų dalyką dėstančių mokytojų skaičiaus)

Kontaktinių valandų skaičiaus progimnazijose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus

2011–2012 m.

(procentai nuo bendro kontaktinių valandų, skirtų pagrindiniams dalykams, skaičiaus)

Kitų kontaktinių valandų (dalykų moduliams, neformaliajam ugdymui ir kt.) skaičiaus progimnazijose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus 2011–2012 m.

(procentai nuo bendro kontaktinių valandų, skirtų kitiems dalykams, skaičiaus)

Bendra informacija apie Kauno miesto savivaldybės pradinių mokyklų mokytojus

Kauno miesto savivaldybės pradinių mokyklų mokytojų pasiskirstymas pagal pagrindinius dėstomus dalykus (procentai nuo bendro mokytojų skaičiaus)

Pagrindinius dalykus dėstančių mokytojų, kurių amžius yra didesnis negu 63 metai, skaičius pradinėse mokyklose

Pradinių mokyklų mokytojų kvalifikacija

(procentai nuo konkretų dalyką dėstančių mokytojų skaičiaus)

Kontaktinių valandų skaičiaus pradinėse mokyklose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus

2011–2012 m.

(procentai nuo bendro kontaktinių valandų, skirtų pagrindiniams dalykams, skaičiaus)

Kitų kontaktinių valandų (dalykų moduliams, neformaliajam ugdymui ir kt.) skaičiaus pradinėse mokyklose paskirstymas pagal pagrindinius dalykus dėstantiems mokytojams

2011–2012 m. m. (procentai nuo bendro kontaktinių valandų, skirtų kitiems dalykams, skaičiaus)

Kontaktinių valandų vidurkis mokytojui atskirose Kauno miesto savivaldybės mokyklose

2011–2012 m.

Gimnazijos

Vidurinės mokyklos

Pagrindinės mokyklos, progimnazijos ir jaunimo mokyklos

Mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui

Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenų bazėje fiksuota, kad 2005–2006 m. Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose kartu su mokyklų vadovais dirbo 3656 mokytojai, iš jų 667 pradinių klasių ir 2989 atskirus dalykus dėstantys mokytojai (282 dirbo ne pagrindinėje darbovietėje). Mokinių skaičiaus vidurkis klasėje buvo 24, o mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, – 15,3.

Pagal mokyklų vadovų duomenis, 2011–2012 m. Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose kartu su vadovais dirba 3569 mokytojai iš jų 520 pradinių klasių ir 3049 atskirus dalykus dėstantys mokytojai (489 dirba ne pagrindinėje darbovietėje). Mokinių skaičiaus klasėje vidurkis yra 23,5, o mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, – 14.

Per 6 metus iš viso mokytojų sumažėjo tik 2 procentais, pradinių klasių mokytojų – 22 procentais. Mokinių skaičiaus klasėje vidurkis ir mokinių skaičius, tenkantis vienam mokytojui, pakito nežymiai, nors klasių komplektų skaičius iš viso sumažėjo 22 procentais, mokinių skaičius – 29 procentais. Pradinių klasių sumažėjo 26 procentais, mokinių skaičius – 30 procentų. Tai iš esmės paaiškina pradinių klasių mokytojų skaičiaus sumažėjimą, nes pradinių klasių skaičius tiesiogiai susijęs su mokytojų darbo vietų skaičiumi. Atskirus dalykus dėstančių mokytojų (anglų kalbos, informacinių technologijų, ekonomikos, muzikos, teatro, šokio, tikybos, etikos, specialiųjų ugdymo dalykų, neformaliųjų ugdymo dalykų) skaičiaus padidėjimą galima paaiškinti mažesniu mokinių skaičiumi klasėse ir mobiliose grupėse, ugdymo plano kaita (mokyklos, turinčios pakankami lėšų, plečia atskirų dalykų pasirinkimo galimybes) ir mokytojų krūvių mažinimu. 42 procentais padidėjusiam mokytojų, dirbančių ne pagrindinėje darbovietėje, skaičiui galėjo turėti įtakos nepakankamas mokytojo krūvis pagrindinėje darbovietėje, teikiamos platesnės ugdymo turinio pasirinkimo galimybės mokiniams (pasirenkami dalykai, neformalusis ugdymas) ir palankesnė situacija, sumažėjus krūviui, atsisakyti mokytojų paslaugų. Akivaizdu, kad iki šiol 6 metus vykdoma mokyklų tinklo pertvarka neturėjo didelės įtakos mokytojų darbo vietų skaičiui, išskyrus tai, kad sumažėjus mokinių skaičiui, sumažėjo pamokų skaičius, tai turėjo įtakos darbo užmokesčio sumažėjimui.

Mokytojų amžiaus vidurkis mieste yra 46 metai, 48 procentai mokytojų yra vyresni nei 50 metų. Mokytojų amžiaus vidurkis didėja. Dėl mokinių skaičiaus mažėjimo mokyklų vadovai nėra suinteresuoti priimti jaunų mokytojų, o jauni mokytojai nėra suinteresuoti dirbti mokyklose dėl palyginti mažo atlygio.

Galinčių dėstyti kelis gretutinius dalykus mokytojų yra vos keli procentai, nes tai riboja kvalifikaciniai reikalavimai. Mokytojai, ypač vyresni, nėra suinteresuoti įgyti atitinkamą kvalifikaciją dėstyti kitus dalykus, nes studijos yra mokomos ir nėra garantijų, kad jas baigus atsiras galimybė dirbti pagal įgytą kvalifikaciją.

Nuo 2005 metų atskirų mokyklų tipų vykdoma pertvarka esminių pokyčių, susijusių su mokytojų darbo vietų skaičiumi, nepadarė. Kiekviena pertvarkoma mokykla problemas sprendė pati. Pagrindinis sprendimo būdas buvo mokytojo krūvio mažinimas, išlaikant esamas darbo vietas. Natūralu, kad mokyklų vadovai stengėsi išlaikyti vyresnio amžiaus mokytojus ir mokytojus pensininkus. Esminis lūžis turėtų įvykti 2012–2013 m., kai pertvarkomose mokyklose žymiai sumažės tų dalykų, kurie yra dėstomi tik vyresnėse klasėse, pamokų (gamtos mokslų, ekonomikos, vokiečių kalbos).

Atkreiptinas dėmesys, kad bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų vietų skaičių lemia mokinių skaičiaus mažėjimas, o ne tinklo pertvarka. Ieškant šios problemos sprendimo galimybių, tikslinga atsisakyti dalies mokytojų, kurie dirba ne pagrindinėje darbovietėje, optimaliai paskirstyti krūvius ir tartis su socialines garantijas turinčiais mokytojais dėl jų veiklos ne visu darbo krūviu ar tolesnės veiklos perspektyvų.

Mokytojų kvalifikacijų atnaujinimo ir įdarbinimo tikslas – išlaikyti aukštos kvalifikacijos mokytojus Kauno bendrojo ugdymo mokyklose, siekiant užtikrinanti mokinių ugdymo (si) kokybę.

PAGRINDINĖS VEIKLOS ĮGYVENDINANT KAUNO MIESTO SAVIVALDYBĖS BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS

2012–2015 BENDRĄJĮ PLANĄ

Eil. Nr.	Veikla	Vykdytojas	Įgyvendinimo laikas
1	2	3	4
1.	Kauno miesto savivaldybei ir Darbo biržai teikiama informacija apie laisvas mokytojo pareigybes bendrojo ugdymo mokyklose	Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai	Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka
2.	Informacija apie laisvą mokytojo pareigybę skelbiama mokyklos ir (gavus informaciją iš bendrojo ugdymo mokyklų vadovų) Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje. Informacijoje nurodoma: mokyklos pavadinimas, pareigybės pavadinimas, darbo krūvis, darbo sutarties rūšis, kvalifikaciniai reikalavimai pareigybei užimti, kuriuos būtina pateikti, data, iki kurios pateikiami dokumentai (dokumentams priimti numatomas 14 kalendorinių dienų terminas, įskaitant paskelbimo dieną) ir adresas, taip pat pateikiami pasiteiravimo telefonų numeriai, elektroninio pašto adresas ir kita reikalinga informacija	Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai, Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyrius	Nuo 2012 m.
3.	Atliekama 9–11 klasių mokinių apklausa, siekiant išsiaiškinti, kokias mokyklas mokiniai pasirinktų, pasikeitus mokyklos tipui arba neformuojant 11-ųjų klasių	Pertvarkomų mokyklų vadovai	Iki kiekvienų einamųjų metų vasario 1 d.
4.	Prijungiamų mokyklų mokiniams rekomenduojama pereiti į tas mokyklas, prie kurių mokyklos prijungiamos	Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai ir mokytojai	2012 m. vasario – kovo mėn.
1	2	3	4
5.	Nustatomi mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo poreikiai, parengiama Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo 2012–2015 m. programa ir mokytojų, norinčių persikvalifikuoti, sąrašai pateikiami Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriui	Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyrius, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras	Kiekvienais metais iki sausio 15 d.
6.	Rengiamos kvalifikacijos tobulinimo programos, derinamas su Švietimo ir mokslo ministerija pedagogų perkvalifikavimas (gretutinėms specialybėms įgyti)	Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyrius, Kauno pedagogų kvalifikacijos centras	2012–2015 m.
7.	Pateikiamas Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriui visų privalomųjų mokomųjų dalykų mokytojų, netenkančių pedagoginio krūvio dėl mokyklų tinklo pertvarkos, sąrašas	Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai	Kiekvienais metais iki sausio 1 d.
8.	Sudaroma (gavus informaciją iš bendrojo ugdymo mokyklų vadovų) dėl mokyklų tinklo pertvarkos netenkančių pedagoginio krūvio mokytojų duomenų bazė Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje	Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyrius	Kiekvienais metais iki sausio 15 d.
9.	Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai tarifikuoja mokytojams vidutiniškai 23–24 kontaktines valandas per savaitę ir nederina virškrūvių	Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai	Kiekvienų mokslo metų pradžioje
10.	Bendrojo ugdymo mokyklų vadovams tarifikuojama tik tiek pamokų, kiek priklauso vadovo etatui (5 pamokos)	Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai	Kiekvienų mokslo metų pradžioje
11.	Jei mokytojams nepakanka darbo krūvio, atsisakoma mokytojų, dirbančių ne pagrindinėje darbovietėje, jų krūvis perskirstomas kitiems mokytojams	Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai	Kiekvienų mokslo metų pradžioje
12.	Tariamasi su socialines garantijas turinčiais mokytojais dėl jų veiklos ne visu darbo krūviu ir tolesnės veiklos perspektyvų	Bendrojo ugdymo mokyklų vadovai	Kiekvienų mokslo metų pradžioje

Kauno miesto savivaldybės

bendrojo ugdymo mokyklų

tinklo pertvarkos 2012–2015 metų

bendrojo plano 3 priedas

MOKINIŲ VEŽIOJIMO UŽTIKRINIMO PLANAS

Bendrosios nuostatos

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 36 straipsnio 1 dalyje nurodyta: „Mokiniai į atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu (toliau – Transporto lengvatų įstatymas) vežami visuomeniniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas.“

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. T-745 patvirtintame Moksleivių ir vaikų globos įstaigų gyventojų važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos apraše įtvirtinta nuostata, kad teisę į visų važiavimo išlaidų kompensavimą turi kaimuose ir miesteliuose gyvenantys bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniai, šių mokyklų ar įstaigų darbo dienomis važiuojantys į mokyklą ar įstaigą iki 40 km ir atgal mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais, tolimojo reguliaraus susisiekimo autobusais, autobusų specialiaisiais reisais, maršrutiniais taksi ir keleiviniais traukiniais. Neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams ši lengvata taikoma ir nedarbo dienomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 patvirtintų Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 35.2 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad mokyklų tinklo pertvarkos bendrojo plano vienas iš priedų turi būti Mokinių vežiojimo užtikrinimo planas.

Situacijos analizė

Dalis pertvarkomų mokyklų bendruomenių nesutinka su mokyklų tinklo pertvarka. Vienas iš argumentų – pertvarkius mokyklų tinklą mokiniai sunkiau pasieks mokyklas. Vadovaujantis klasių komplektavimo nuostata, besimokantieji pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas priimami į mokyklas pagal steigėjo priskirtą teritoriją. Vidurinio ugdymo programas įgyvendinančioms mokykloms teritorijos nenustatomos. Mokinių srautų pasiskirstymas rodo, kad pasirenkant mokyklą atstumas iki mokyklos ir mokykloms priskirtos teritorijos nėra esminis dalykas. Tėvai ir vaikai renkasi mokyklas vadovaudamiesi kitais kriterijais (mokyklų populiarumas, ugdymo rezultatai, ugdymo aplinka ir saugumas), kurie dažnai nėra visiškai pagrįsti. Pageidaujama ugdymo tęstinumo, kad vaikas galėtų bent nuo 5-osios klasės iki 12-osios klasės mokytis vienoje mokykloje. Pastebėta, kad pradėta pertvarkyti vidurinė mokykla (nekomplektuojamos 11–12 klasės) netenka ir žemesnių klasių mokinių: jie pereina į gimnazijas, kitas vidurines mokyklas, kurios dar komplektuoja 11–12 klases. Problemos dėl galimybės patogiai pasiekti vieną ar kitą mokyklą keliamos tik svarstant konkrečios mokyklos pertvarkos projektą.

Atlikta esamos mokinių vežiojimo situacijos analizė parodė, kad vykdoma mokyklų tinklo pertvarka didesnių papildomų problemų dėl mokinių vežiojimo nesukeltų, nes kiekvienoje miesto dalyje (seniūnijoje) sudarytos sąlygos mokytis arčiau gyvenamosios vietos esančioje mokykloje mokiniams pagal pradinio ugdymo programą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių 7 punkte. Gali kilti nepatogumų dėl padidėjusių laiko sąnaudų ir kelionės išlaidų, vykstant į kitas ugdymo įstaigas Aleksoto, Petrašiūnų, Šančių (11–12 klasių mokiniai), Romainių (visos klasės) seniūnijų mokiniams, jei nebus pakoreguotas miesto viešojo transporto grafikas.

Aleksoto ir Petrašiūnų seniūnijose mokyklų teritorijos yra didelės, o gyventojų tankumas mažas, todėl dauguma mokinių jau naudojasi viešojo transporto paslaugomis.

Romainių mokiniams viešuoju transportu patogiausia pasiekti tik Šilainių mokyklas, todėl šioje miesto dalyje būtina pagrindinė mokykla.

Dėl A. Juozapavičiaus prospekto ir Panemunės tilto rekonstrukcijos laikinų susisiekimo problemų kiltų ir Šančių seniūnijos mokiniams.

Mokinių vežiojimo užtikrinimo modelis

Pastaba. Kauno Vilijampolės vidurinė mokykla, Kauno Aleksandro Stulginskio vidurinė mokykla ir Kauno Kazio Griniaus vidurinė mokykla, kurios transporto schemoje pažymėtos ženklu „Vidurinė mokykla pradėta pertvarkyti“, nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. tapo pagrindinėmis, kitos tuo pačiu ženklu pažymėtos mokyklos nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. nekomplektuoja vienuoliktųjų klasių. Diagramose yra pateikta apibendrinta ketverių metų informacija apie mokinių srautus.

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Aleksoto seniūnijos teritorijas

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Centro seniūnijos teritorijas

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Dainavos seniūnijos teritorijas

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Gričiupio seniūnijos teritorijas

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Eigulių seniūnijos teritorijas

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Panemunės seniūnijos teritorijas

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Petrašiūnų seniūnijos teritorijas

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Šančių seniūnijos teritorijas

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Šilainių seniūnijos teritorijas

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Vilijampolės seniūnijos teritorijas

Mokinių komplektavimas pagal mokyklai priskirtas ir Žaliakalnio seniūnijos teritorijas

Mokinių vežiojimo užtikrinimo tikslas

Pagrindinis šio plano tikslas yra užtikrinti galimybes mokiniams saugiai pasiekti pasirinktas ugdymo įstaigas, laikantis teisės aktų nustatyto tvarkos.

Pagrindinės veiklos įgyvendinant Mokinių vežiojimo užtikrinimo planą

Eil. Nr.	Veikla	Vykdytojas	Įvykdymo terminas
1.	Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyriui teikiama informacija iš mokyklų apie mokinių vežiojimo problemas	Mokyklų vadovai	Kiekvienais mokslo metais
2.	Mokyklų interneto svetainėse skelbiama informacija apie galimybes saugiai pasiekti mokyklą	Mokyklų vadovai	Kiekvienais mokslo metais
3.	Pamokų pradžia ir pabaiga koreguojama atsižvelgiant į viešojo transporto grafikus	Mokyklų vadovai	Kiekvienais mokslo metais pagal aplinkybes
4.	Sukomplektavus klases ir įvertinus mokinių srautus derinama galimybė sutankinti atitinkamų viešojo transporto maršrutų grafikus (iš Aleksoto, Palemono ir Petrašiūnų seniūnijų) rytiniu ir popietiniu metu (prieš pamokas ir po pamokų)	Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo ir Transporto ir eismo organizavimo skyriai	Kiekvienais mokslo metais pagal aplinkybes
5.	Mokinių išvežiojimo ir transporto išlaidų kompensavimo klausimai sprendžiami Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje	Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros reikalų valdybos Švietimo ir ugdymo skyrius	Prireikus

Pakeitimai:

Kauno miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-15, 2013-01-17, paskelbta TAR 2013-01-17, i. k. 2013-00428

Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-18 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012-2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo

Kauno miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-172, 2013-03-21, paskelbta TAR 2013-03-21, i. k. 2013-00976

Kauno miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-460, 2013-07-18, paskelbta TAR 2013-07-18, i. k. 2013-02189

Kauno miesto savivaldybės taryba, Sprendimas

Nr. T-125, 2014-02-27, paskelbta TAR 2014-03-04, i. k. 2014-02589

Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. T-18 „Dėl Kauno miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2012–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo